Qyteti qė u godit nga njė yll i vdekur

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Qyteti qė u godit nga njė yll i vdekur

Mesazh  Fikrro prej 27.10.10 22:06


Qyteti qė u godit nga njė yll i vdekur




Mė 1928, qyteti u shkatėrrua papritur. Teoria: njė vrimė e zezė mikroskopike goditi Tokėn

Nė vitin 1928 njė qytet u zhduk krejt papritur nga njė shpėrthim i pashpjeguar. Qyteti lindor rus i Tunguskės, brenda njė ēasti, ra pre e njė energjie tė jashtėzakonshme qė u ēlirua dhe e dogji tė tėrin.

Nė atė periudhė kronikat e kohės nuk i dhanė rėndėsinė e duhur ndodhisė nė fjalė, duke qenė se qyteti rus ishte mjaft i izoluar nga pjesa tjetėr e botės. Por, pas vitesh kėrkimi dhe analize, shkencėtarėt iu rikthyen sėrish ndodhisė, duke nxjerrė teori nga mė tė ndryshmet.

Njė nga teoritė mė kryesore ėshtė teoria qė tregon se njė vrimė e zezė mikroskopike e njė madhėsie miliona herė mė tė vogėl se njė mikrob u pėrplas me tokėn, duke shkaktuar kėtė tragjedi. Sipas kėsaj teorie, ylli i vdekur miliarda vite mė parė, pas pėrplasjes kaloi nė anėn tjetėr tė planetit, duke qenė se kishte njė madhėsi qė i lejonte depėrtimin nė sipėrfaqe, duke krijuar njė shpėrthim tė dytė gjashtė vjet mė vonė, nė Amerikėn Jugore, ēka shkaktoi edhe cunamin mė tė madh tė njohur ndonjėherė nga njerėzimi.


Ndodhia

Rreth orės 7:15 tė mėngjesit, qytetarėt e Tungusit dhe kolonėt rusė tė vendosur nė verilindje tė liqenit Bajkal vunė re njė re tė madhe drite qė po afronte drejt Tokės, dendėsia e sė cilės ishte e pėrafėrt me atė tė Diellit. Rreth dhjetė minuta mė vonė, ndodhi njė shpėrthim i madh dhe njė zhurmė e ngjashme me njė avion qė thyen shpejtėsinė e zėrit u dėgjua nė njė zonė mjaft tė madhe, duke filluar tė zmadhohej gjithnjė e mė shumė.

Dėshmitarėt okularė qė ndodheshin afėr shpėrthimit, u shprehėn nė atė kohė se zhurma nė fjalė qė pasoi shpėrthimin filloi tė kishte njė trajektore tė ēuditshme, herė dėgjohej sikur vinte nga veriu e herė sikur vinte nga jugu, e madje edhe intensiteti i zhurmės varionte.

Zhurma shoqėrohej me njė valė tė fortė qė i hidhte njerėzit nga vendi i tyre dhe qė thyente vazhdimisht ēdo lloj dritareje edhe me mijėra kilometra larg nga vendngjarja. Shumica e dėshmitarėve okularė, folėn nė atė kohė vetėm pėr zhurmė edhe pėr tronditje dhe jo pėr pamjen e shpėrthimit, e pėr mė shumė madhėsia e dritės qė u shfaq fillimisht dhe koha gjatė sė cilės ndodhi fenomeni, ndryshon nga dėshmia e njė dėshmitari te tjetri.

Shpėrthimi nė fjalė u regjistrua nė tė gjitha stacionet sizmike nė Evropės dhe tė Azisė dhe krijoi njė valė qė u pėrhap nė tė gjithė atmosferėn, e cila kishte njė intensitet aq tė madh sa u regjistrua edhe nga barografėt e saposhpikur dhe tė pamodifikuar tė Britanisė sė Madhe. Nė netėt nė vijim pas kėtij shpėrthimi, qielli u pastrua mė shumė se kurdoherė nė tė gjithė globin.

Nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dy qendra vėzhgimi, pikėrisht nė Smithson dhe nė Malin Uillson arritėn nė pėrfundimin se qielli ishte mė transparent se kurdoherė tjetėr. Sipas librit “Gines” tė vitit 1966, nė rast se drita qė u duk nė fillim do tė vazhdonte tė pėrhapej dhe tė fuqizohej pėr 4 orė dhe 47 minuta, atėherė shpėrthimi do tė shkaktonte zhdukjen e tė gjithė Rusisė, deri nė Shėn Petėrsburg dhe nga Poli i Veriut deri nė jugun e Kinės.


Dėshmitė

S. Semenov, njė banor i njė qyteti, 100 kilometra larg Tunguskės, kishte shkruar atėherė pėr njė gazetė lokale tė kohės, ku sqaronte ngjarjen. “Nė mėngjes po rrija i ulur nė shtėpinė time nė Vanavara rreth 100 kilometra nė jug tė shpėrthimit, duke vėshtruar nga veriu. Nė mėnyrė tė rastėsishme, vura re mbi rrugėn Tunguska-Onkul qiellin qė u copėtua nė dy pjesė dhe njė zjarr u shfaq nė lartėsi shumė tė madhe mbi pyll. Ndarja e qiellit mė dysh u zmadhua edhe mė tej dhe e gjithė pjesa veriore u mbulua nga zjarri.

Nė atė ēast ndjeva aq vapė sa nuk mund ta duroja. I gjithė trupi im mė dukej se ishte nė zjarr dhe ndjeja vazhdimisht tė nxehtėn qė vinte nga pjesa veriore. Doja ta hiqja bluzėn dhe ta hidhja nė tokė, por nė atė ēast qielli u mbyll sėrish dhe njė zhurmė e madhe u dėgjua, ēka mė hodhi disa metra larg nė tokė. Humba ndjenjat, por pas pak gruaja ime erdhi dhe mė ēoi nė shtėpi. Pas gjithė asaj zhurme, qė mė ngjante si gur qė binin nga qielli dhe topa qė vazhdonin pa pushim, toka filloi tė tronditej. Unė u ula nė shesh dhe mbajta kokėn fuqishėm nė tokė, me frikėn se gurėt do mė shtypnin.

Kur qielli u hap sėrish, njė erė e nxehtė filloi tė qarkullonte ndėrmjet shtėpive e mė pas vumė re se dritaret ishin shkatėrruar dhe pjesa metalike e tyre kishte rėnė nė tokė. “Ndėrkohė qė njė dėshmi e dytė e kohės ishte publikuar sėrish nė mediat ruse. Kėsaj here, ishte pyetur njė banor i tribuve vendase pėr atė qė ndodhi. “Ishim nė lumė sė bashku me vėllanė tim, Ēekaren, duke fjetur. Pa pritur tė dy u zgjuam nė tė njėjtėn kohė. Dikush na zgjoi nga gjumi. Dėgjuam zhurmėn e njė ere qė vinte nga lindja. Ēekareni tha: “Mund t’i dėgjosh zogjtė qė fluturojnė mbi ne?”

Ishim tė dy nė mes tė pyllit dhe nuk mund tė dinim ē’po ndodhte rreth nesh. Pa pritur u trondita dhe ndjeva se kishte rėnė zjarri nė trupin tim. U frikėsova. Edhe Ēakareni u frikėsua. Filluam tė kėrkonim pėr mamanė, babanė dhe vėllanė, por nuk na u dha asnjė pėrgjigje. Kishte zhurmė pas shkurreve dhe mund tė dėgjonim pemėt qė binin nė tokė njėra pas tjetrės. Unė dhe Ēekareni filluam tė vraponim pėr tė shpėtuar. Toka filloi tė lėvizte dhe gurė tė mėdhenj filluan tė vinin mbi ne.

Trupi im u godit nga copa druri, por koka nuk m’u vra. Pastaj pashė diēka qė nuk mund ta harroj: pemė qė binin, trungje qė ishin nė zjarr dhe njė dritė qė sa vinte dhe zmadhohej, aq sa m’u duk si njė diell i dytė qė afrohej drejt nesh. Sytė e mi u verbuan dhe unė i mbylla. Pas kėsaj erdhi njė zhurmė e madhe, e mė pas njė e dytė. Mėngjesi atė ditė ishte me diell, nuk kishte re dhe dielli ynė ndriēonte si zakonisht, kur pa pritur u shfaq njė diell i dytė!”


Vrima e zezė

Ajo ēka mendohet tė ketė goditur qytetin e vogėl rus, ishte njė vrimė mikroskopike e zezė, e njė madhėsie miliona herė mė tė vogėl se njė mikrob. Vrimat e zeza krijohen pas vdekjes sė yllit dhe kanė njė forcė tė jashtėzakonshme, forcė e cila arrin tė pėrthithė edhe dritėn, prej sė cilės edhe ėshtė emėrtuar. Dielli kur vjen drejt ēasteve tė fundit, shndėrrohet nė supernova, ose nė gjigantin e kuq siē quhet ndryshe.

Pas pak kohėsh, ylli shpėrthen dhe e gjithė fuqia e tij grumbullohet nė qendėr tė tij, pas shkrirjes sė gjithė llavės qė ndodhet nė sipėrfaqe. Me kalimin e kohės, kjo fuqi zvogėlohet nė pika gjithnjė e mė tė vogla, por qė gjithsesi kanė njė fuqi tė jashtėzakonshme. Madje, duke thithur edhe dritėn qė ėshtė ajo ēka lėviz mė shpejt nė univers.
avatar
Fikrro

644


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi