Prapaskenat e hegjomonizmit grek

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Prapaskenat e hegjomonizmit grek

Mesazh  Estilen prej 13.05.10 12:38

''C'do tubim qe organizohet per Autonomine e Vorioepirit,udhehiqet nga prifterinje greke qe mbajne 'grada'te larta si Metropolite.Sic duket keta Metropolite greke i kane zgjidhur punet shpirterore me Perendine dhe tashtme kerkojne te nxisin luftra midis popujve te Ballkanit''“

Nė prag tė diskutimit nė BE pėr heqjen e vizave pėr Shqipėrinė nė fillim tė muajt qershorit grekėt e Greqisė do tė mbėshtesin fuqishėm minoritarėt grek pėr tė destabilizuar Shqipėrinė nė emėr tė Autonomisė sė Vorioepirit.

Kėto protesta do tė udhėhiqen nga Kisha greke me nė krye Mitropolitin e Dropullit, Pogonisė dhe Konicės Andreas. Protestat do tė organizohen me rastin e pėrkujtimit tė nėnshkrimit tė Protokollit tė Korfuzit tė 17 Maj 1914.

Ky protokoll erdhi si pasojė e shpalljes nga grekėt e Athinės mė 14 shkurt 1914 Autonomin e Vorioepirit. Qeveria autonome e vetėshpallur dhe e njohur vetėm nga Athina nė atė vit udhėhiqej nga grekė tė Greqisė dhe jo grek tė cilėt jetonin nė Shqipėrisė.

Sipas trashėgimtarėve tė propagandės antishqiptare tė udhėhequr pėr shumė vite nga i ndjeri Mitropolit Sebastianos, tubimi do tė mbahet me fillim nė Delvinė mė 16 Maj 2010. Fjalimin qendrorė tė kėsaj proteste do ta mbajė Mitropoliti i Dropulli, Pogonisė dhe Konicės Andreas.

Nė kėtė fjalė prifti i Republikės Greke i cili nė mėnyrė tė dhunshme do tė shkeli tokėn e Republikės sė Shqipėrisė do tė shfaqi trishtimin e tij nga politikanėt grekė tė cilėt nuk po bėjnė asgjė pėr shpalljen e Autonomisė sė Vorioepirit dhe frenimin e Shqipėrisė pėr tu anėtarėsuar nė BE.

Programi i cili ėshtė botuar nė faqen e internetit tė organizatės ekstremiste greke www.sfeva.gr dhe tė faqes sė rinisė ekstremiste Vorioepiriote www.neb.gr, tė pranishmėve nė tubim do ti bėhet thirrje organizatave ndėrkombėtare qė tė ndalin propagandėn pėr zgjidhjen e ēėshtjes ēame.

Mbajtja e kėtij tubimi ka pėr qėllim edhe pėrkujtimin pėr tė gjithė ushtarėt grek tė rėnė nė tokėn shqiptare pėr ta ēliruar dhe bashkuar me Greqinė pjesėn e jugut tė Shqipėrisė qė grekėt e njohin si Vorioepir.

Ky bashkim sipas organizatorėve ėshtė njė borxh i madh qė ua kanė grekėt e sotėm tė rėnėve pėr realizimin e kėsaj ėndrre. Mė tej aktiviteti do tė vazhdojė me njė lutje hyjnore nė kishėn e Delvinės ku Mitropoliti Andreas do tė bėj mallkimet e radhės ndaj shqiptarėve dhe Shqipėrisė dhe bekimin e grekėve dhe Greqisė.

Pra, sipas programit tė shpallur qė para njė muaj grekėt dhe priftėrinjtė e tyre ende vazhdojnė avazin e propagandės sė luftės siē kanė bėrė vite mė parė prifti Kozmas, Mitropoliti Foti, i vrarė nga shqiptarėt mė 1906, Mitropoliti Sebastianos etj.

Nė tė vėrtetė nuk ėshtė hera e parė qė grekėt e Athinės vijnė nė Shqipėrisė dhe pėrkujtojnė shpalljen e Autonomisė sė Vorioepirit dhe nėnshkrimin e Protokollit tė Korfuzit. Ata pėr ēdo vit shkelin tokėn shqiptare duke provokuar dhe shkelur ēdo ligj kombėtar dhe ndėrkombėtar.

Nė maj tė vitit 2006 u mbajt njė tubim i ngjashėm qė ėshtė paraparė tė mbahet tė dielėn mė 16 qershor tė kėtij viti. Kėto tubime janė pėrkrahur fuqishėm nga organizata e rinisė Voriepiriote dhe nga disa politikanė tė Greqisė dhe Shqipėrisė me origjinė greke.

Shteti grek edhe pse ėshtė nga prag tė falimentimi ai financon dhe nxit organizata tė ndryshme pėr destabilizimin e Shqipėrisė nė momente tė caktuara kur Evropa jep nota pozitive pėr zhvillimet politike dhe ekonomike.

Mė 24 shkurt tė kėtij viti nė Athinė u mblodhėn nė qendėr tė kryeqytetit grekė dhe minoritar duke parakaluar me pankarta dhe flamuj tė Autonomisė sė Vorioepirit duke hedhur edhe parrulla antishqiptare.

Ky parakalim u bė nxitės qė vetėm disa ditė mė pas mė 25 mars 2010 nė paradėn qendrore shtetėrore me rastin festimit tė pavarėsisė sė Greqisė njė tog ushtarake tė kėndojė kėngė urrejtje kundėr kombit shqiptar.

Kėto incidente zyrtare tė Athinės nuk janė tė rastėsishme, ato burojnė nga brendia e shpirtit tė urrejtjes kulturore greke kundėr shqiptarėve dhe fqinjėve tė tjerė. Ndjenjat e urrejtjes sė grekėve janė probleme psikologjike tė shoqėrisė politike dhe fetare tė tyre qė drejtojnė kėtė shtet, anėtarė i NATO-s dhe i BE-s.

Ato vijnė nė ēaste tė caktuara pėr tė dalė nė sipėrfaqe dhe pėr tė treguar fytyrėn e vėrtetė tė fqinjit jugor me Shqipėrisė.

Ngjarje e provokimit tė radhės qė pritet tė ndodhi nė Delvinė e Sarandė mė 16 Maj 2010, paraqet provokimin mė tė drejtpėrdrejt, nga ana e elementeve greke, tė integritetit dhe sovranitetit territorial tė Shqipėrisė.

Nė tė njėjtėn kohė nga Tirana zyrtare dėrgohen sinjale pozitive nė Athinė si hapja e shkollės shtetėrore nė gjuhėn greke nė Himarė, lejimi i dy varrezave tė ushtarėve grek tė vrarė nė luftėn italo-greke 1940-1941, etj. (Varreza qė nė tė ardhmen mund tė pėrdoren si mjet pėr tė kėrkuar Autonominė e Vorioepirit sepse grekėt thonė: “Atje ku ėshtė njė varr grek ajo tok i pėrket Greqisė”).

Mė 23 janar 2008 Mitropoliti Andreas i shkroi njė letėr Ministres sė Jashtme sė atėhershme tė Greqisė znj.Dora Bakojanit ku i kėrkonte qė ti bėnte presion Shqipėrisė pėr pranimin e Autonomisė sė Vorioeprit, pranimin e mbi 250 mijė minoritarėve grek qė jetojnė nė Shqipėri, mbylljen e ēėshtjes ēame, kėrkesė SH.B.A, Britanisė dhe Rusisė pėr njohjen e Autonomisė sė Vorioepirit.

Ndėr tė tjera Mitropoliti Andreas i kėrkon qė tė jetė mė kėmbėngulėse pėr kėrkimin e tokave tė Pirros dhe tė mos mjaftohet vetėm me gurėt e varrit qė do vendosen.

Zhvillimet qė po ndodhin nė Kosovė duhet tė shfrytėzohen pėr nė Vorioepir...Pra, shihet qartė se vizita e kėtij njeriu nėn petkat e Mitropolitit janė qėllimdashėse nė dėm tė Shqipėrisė, por edhe nė dėm tė vetė politikave paqėsore tė Ballkanit.

Edhe pse pėr shumė vite politikanė pėrparimtar grek dhe shqiptar po punojnė pėr paqe dhe harmonin midis popujve nė Ballkan ka njerėz tė sėmurė tė cilėt punojnė pėr nxitjen e luftės midis Greqisė dhe Shqipėrisė.

Lejimi i mbajtjes sė kėtij tubimi nė Delvinė dhe Sarandė nga ana e organeve shtetėrore do tė jetė njė gabim dhe shkelje tė Kushtetutės sė Republikės sė Shqipėrisė.
Te shohim fundin e kesaj aventure,per te dyja palet.

Estilen

976


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Prapaskenat e hegjomonizmit grek

Mesazh  ylli haska prej 31.05.10 10:50

Eshte e natyrshme te rjedhin ngjarje te kesaj natyre ne Shqiperi perderisa ne udhehiqemi nga disa politikane te koruptuar qe mendojne veten per tu pasuruar ata dhe familjet e tyre ne breza.
Diplomacia greke ka ekzisuar ne shekuj si kali i trojes... skemi cfare te bejm ndaj tyre?????????? e vetmja gje duhet te shpresojm qe nje lider pro shqiptar te na i dhuroj zoti.
Se keta na i shiten Shqiperin pa na i mar greket me dokumenta zyrtare........ ne jemi ILIR & PELLAZG tradita jone ndryshon shume nga ajo e grekeve se ne token tone e mbrojme me Gjak.
avatar
ylli haska

4


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Prapaskenat e hegjomonizmit grek

Mesazh  ushtaridardan prej 03.06.10 23:24

Eshte fakt se Greqia kurre ska pushuar se menduari se si nje dite do te valoj flamuri i saj ne Shqiperine e jugut.
Fatkeqsisht eshte edhe e perkedhulura e Evropes, si pretendim qe kane se ajo eshte berthama e demokracise, gje qe mund tua them troq se greket antike nuk kane asnje lidhje me greket e sotem, shfletojini faqet e historise!
Por ne si popull jemi te denuar te vuajme, sepse nuk jemi te afte te solidarizohemi dhe te mendojme se per atdheun duhet bere qmos duke i lene anash veprimet personale, interesat individuale.
Por nuk kemi faj ne se e kemi te trasheguar gjenetikisht qysh nga te paret.
Duhet te jemi vigjilent sepse edhe kete pak toke qe e kemi mund ta humbim ngapak, te mos flejme, se armiqte e Shqiperise nuk pushojne dot te bejne plane per ndarje.
Ne duke pasur parasysh, se trojet tona gjeografikisht qendrojne si nje hamburger i gatshem te gelltitet nga fqinjet sllav e grek!
Respekt USHTARIDARDAN
avatar
ushtaridardan

23


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Prapaskenat e hegjomonizmit grek

Mesazh  Estilen prej 15.10.10 22:41


Prapaskenat e fronezimit te Anastas Janullatosit si kryepeshkop i Shqiperise




Historikisht dihen tendencat dhe veprimet e kordinuara te qarqeve reaksionare greke per Vorio-Epirin dhe kohet e fundit vecanerisht per Himaren.Keto dite ka pasur nje replike te forte midis z.Kristo Frasherit dhe te vetquajturit kryepeshkop Janullatosit.Ja cfare shkruan Z.Kristo Frasheri....

Kush ishte Anastas Janullatosi?

Kur mė 3 qershor 1991 u ngarkua me detyrėn e ekzarkut nga Patriarkati Ekumenik i Kostandinopojės, A. Janullatosi, me titullin peshkop i Andrusės, nė atė kohė ndodhej nė Afrikėn Lindore, i ngarkuar me detyrėn e “Kryepeshkopit aktiv” pėr mėkėmbjen e Kishės Ortodokse tė Kenias, Ugandės dhe Tanzanisė, me qendėr nė Nairobi. Caktimin e tij si ekzark nė Shqipėri e miratoi edhe presidenti Ramiz Alia.

Lajmi i ardhjes sė tij nė Shqipėri u prit me interes nga qarqet ortodokse shqiptare, mbasi shpresohej se ai edhe pse qe grek, meqenėse vepronte jo nė Greqi, por nė Afrikė, do tė ndihmonte rimėkėmbjen e KOASh-it. Dėrgimi i njė ekzarku ishte i drejtė, mbasi ai sapo tė rimėkėmbte kishėn e shkėrmoqur ortodokse shqiptare dhe fill pasi tė zgjidhej njė kryepeshkop i rregullt kanonik duhej tė largohej nga Shqipėria. Qarqet ortodokse shqiptare menduan se ekzarku Anastas Janullatos me kulturėn kishtare qė kishte pėrvetėsuar do ta kryesonte ashtu siē e kėrkonin interesat e KOASh-it detyrėn e vet.

Janullatosi e vendosi me tė shpejtė shtabin e vet nė Korfuz. Me prapaskenat qė u zhvilluan si me telekomandė prej tij, ekzarku thirri nė Tiranė njė “konfererencė” kombėtare me pjesėmarrjen e pesėmbėdhjetė klerikėve dhe tridhjetė laikėve tė zgjedhur prej tij. Janullatosi emėroi njė kėshill tė pėrgjithshėm tė pėrbėrė prej nėntė vetėsh, tė cilėt morėn pėrsipėr jashtė rregullave kanonike detyrėn e Sinodit tė Shenjtė tė KOASh-it.

Me detyrėn e sekretarit tė pėrgjithshėm tė kėshillit u caktua nga Janullatosi Aleko Dhima, njė grekoman i vendosur pėr t’i shėrbyer Kishės Ortodokse Greke. Ndėrkohė, nė shtypin grek filloi tė flitej pėr A. Janullatosin jo si ekzark, por si kryepeshkop, madje jo si kryepeshkop i KOASh-it, por si kryepeshkop i Kishės Ortodokse Autoqefale Greke tė Shqipėrisė. Pėr mė tepėr, kėtė aspiratė dinake e zbuloi edhe vetė A. Janullatosi.

Nė pėrpjekjet e veta ai pati si ndihmės tė fuqishėm dhespotin e Konicės, Sebastianos, i cili kishte zhvilluar njė aktivitet tė ashpėr si njė nga krerėt e komitetit “vorio-epirot” me qendėr nė Janinė. Nė njė letėr drejtuar kryeministrit grek Karamanlis, metropoliti Sebastianos shkruante se “edhe gurėt thonė se Vorio-Epiri ėshtė Greqi dhe se mjedisi gjeografik i shqiptarėve ka qenė gjithmonė mbi dhe pėrtej lumit Shkumbin”. Nė atė kohė emri i Sebastianos lakohej pothuajse ēdo ditė nė Shqipėri pėr urrejtjen e tij antishqiptare. Cilėsohej si njė djall i veshur me petkat e dhespotit.

Me ndihmėn e Sebastianosit, militantėt e tij tė parė Janullatosi i rekrutoi nė Himarė. Sė bashku me tė, ai nė emėr tė kryepeshkopatės sė Kishės Greke, nėnshkroi me Aleko Dhimėn, i vetėquajtur sekretar i pėrgjithshėm i KOASh, njė marrėveshje orgurzezė.

Ja teksti:


“Tė dashur bashkatdhetarė! Nė qendrėn e vėmendjes sonė ju keni qenė e do tė jeni vazhdimisht. Mendojmė pėr ju, pėr tė ardhmen e fėmijėve tuaj. Pikėrisht pėr kėtė kemi krijuar edhe njė organziatė tė veēantė, tė cilės i kemi vėnė emrin “Himara e lirė vorioepirote dhe minoritare greke”. Deri nė mbarim tė muajit shtator 1992, kemi programuar kėto aktivitete:
1. Vizita tė pėrbashkėta nė Korfuz, Janinė, Artė, Pargė, Paramithi, Filat, Himarė, Dhėrmi, Palasė, Qeparo, Kudhės, Vuno, Sarandė, Konispol, Dropull.

2. Organizimi i njė mbledhjeje tė madhe nė sheshin “Spiles” tė Himarės ose nė Potam, ku do tė marrin pjesė edhe Sebastianos, Janullatos dhe Aleko Dhima, sekretar i pėrgjithshėm i Kishės Ortodokse Shqiptare. Aty do tė dorėzohen edhe katėr priftėrinj. Do tė bėhet njė meshė e madhe nė Katedralen e Himarės dhe njė nė atė tė Dhėrmiut (Spiridhonis e Harallambis). Do tė meshojnė dhespotėt Sebastianos e Janullatos. Aty do tė flasė edhe prifti dhėrminjas Klearkos Savas, i dorėzuar nė Athinė.

3. Do tė nėnshkruhet njė marrėveshje midis Kishės Ortodokse Shqiptare dhe asaj greke pėr t’i pajisur kishat e Vorio-Epirit nė pėrgjithėsi dhe ato tė krahinės sė Himarės nė veēanti me tė gjitha sendet e nevojshme. Pėr palėn greke do tė firmoset nga hirėsitė Sebastianos e Janullatos dhe pėr palėn shqiptare Aleko Dhima, sekretar i pėrgjithshėm.

4. Meshat nė Himarė, Dhėrmi, Palasė, Vuno, Qeparo, Kudhės do tė mbahen nė greqisht, sipas marrėveshjes Sebastianos-Janullatos-Dhima. Do tė pėrcaktohėen administrata e Krahinės Autonome Vorio-Epirote Minoritare tė Himarės, ku do tė marrin pjesė njerėzit mė tė devotshėm nga familjet mė tė shquara si Bollanot, Milot, Neranxėt, Joshėt, Ilot, Belerajt, Rondajt, Zotajt, Dhimojanajt, Dunajt, Agnanostajt, Protajt, Janilajt, Pjerot, Dafllajt, Bifshajt, Gorecajt, Janijat, Zhupajt, Fotiadhėt, Gorajt (gjithsej 21 familje – K.F.).

Do tė bėhen mesha pėrshpirtjesh pėr eposin grek 1940-1941 nė Livadhet e Shengjergjit dhe nė Skutara, pastaj nė Jonomarinė e Shentheodhor, nė Stavridh, nė Shenjat, ku ndodhen eshtrat e ushtarėve e oficerėve grekė: Agathoklis, Konstantinis, Mihalis, Jorgor, Periklis, Athanasis, Anastasis, Elefteris, Stelianos, Dhimitris, Grigoria, Kamas etj, pėr tė cilėt do tė ngrihet edhe njė pėrmendore.

5. Do tė zhvillohen veprimtari kultDefense Project Destinyurore-artistike si theatro, estrada, cirk, recitime, simpoziume me temėn: Traditat nuk harrohen, por forcohen, ku do tė flasin historianė, poetė, muzikantė, artistė etj. Po ashtu, do tė shpėrndahen libra tė botuara nė gjuhėn greke nė tė cilat flitet pėr Vorio-Epirin, Minoritetin, pėr traditat dhe epopetė. Do tė flitet pėr ndihmėn e madhe qė i jep Kisha greke asaj shqiptare dhe pėr pėrpjekjet qė bėn ajo greke pėr tė mos u shkėputur prej saj ajo shqiptare, e cila kurdohertė ka qenė dhe do tė jetė e lidhur me atė greke kundėr myslimanėve e katolicizmit.

6. Do tė shpėrndahen libra shkollore greke pėr shkollėn greke qė do tė fillojė nė krahinėn e Himarės dhe do tė caktohet grupi i parė i mėsuesve grekė vullnetarė qė do tė vijnė atje. Me kėtė punė do tė merren familjet Goro e Bollano, prej gjirit tė tė cilave do tė caktohen pjesėtarė me detyra me rėndėsi nė qeverisjen e Himarės. Gorot e Bollanot kanė dhėnė prova tė mėdha pėr besnikėrinė ndaj atdheut tė tyre – Greqisė.

7. Nė Himarė do tė instalohet njė radiostacion vorio-epirot minoritar qė nė bashkėpunim me “Omonian” do tė japė programe tė pasura (duke kaluar shumė shpejt dhe nė televizive) tė kulturės, muzikės e filozofisė greke pėr tė rrėnjosur thellė patriotizmin.

8. Do tė pėrpilohet njė komunikatė e parbashkėt me anėn e tė cilės do tė pėrcaktohet afati tranzit i krahinės autonome tė Himarės deri nė bashkimin me atdheun, Greqinė-mėmė.
9. Do tė vendoset njė linjė e rregullt detare Korfuz-Himarė, si dhe njė tjetėr me autobusė Janinė-Himarė. Autobusėt do tė jenė grekė dhe udhėtimi i himarjotėve vatje-ardhje do tė jetė gratis.
Sekretarja Eftalias Papadhimitris, kryetari Rafailidhius Andrikas, Sekretari i Pėrgjithshėm Antonios Sollaros”.


Sikurse shihet, nė pragun e fronėzimit tė tij si kryepeshkop i KOASh-it, A. Janullatosi ka vėnė nėnshkrimin nė njė dokument ku pa asnjė mbėshtetje juridike dhe politike, deklarohet haptazi se Himara ėshtė krahinė minoritare greke; se jo vetėm fshatrat Himarė, Dhėrmi, Palasė, tė cilat dihen se kishin banorė greqishtfolės, por edhe fshatra tė tjera tė krahinės, si Vunoi, Kudhėsi, Qeparoi, madje dhe Saranda e Konispoli, ku banorėt e tė cilave nuk e njihnin greqishten, konsideroheshin si vendbanime greqishtfolėse; se qenia e kėtyre vendbanimeve nė shtetin shqiptar ishte tranzitore (e pėrkohshme) dhe se sė shpejti do tė caktohej afati se kur ato do tė bashkoheshin me atdheun mėmė, Greqinė.

Shėnojmė me kėtė rast se Janullatosi pėrveē shkeljeve arrogante qė bėnte mbi tė drejtat kombėtare, urdhėroi qė shėrbesat nė kishat e fshatrave tė Himarės tė zhvilloheshin jo shqip, siē thuhej nė Aktet Juridike tė Lidhjes sė Kombeve, por nė greqisht, madje edhe nė ato fshatra ku nuk e njihnin fare greqishten. Meqenėse nė bazė tė akteve ndėrkombėtare, krahina e Himarės nuk mund tė cilėsohej si krahinė minoritare etnike greke, mbasi nuk kishte vazhdimėsi territoriale me Greqinė – pėr tė kapėrcyer kėtė minus, Janullatosi dhe Sebastianosi pėrfshinė si vendbanime minoritare pėrveē Sarandės edhe Konispolin me banorė krejtėsisht myslimanė. Komenti pėr pėrmbajtjen e marrėveshjes ėshtė i panevojshėm pasi qėllimi i aneksimit tė “Vorio-Epirit”, pėrfshirė dhe Himarėn, del qartė.

Pasi pranoi propozimin grek, kryepeshkopi Bartolomeu i parashtroi Presidentit tė Shqipėrisė, Ramiz Alia, kėrkesėn pėr ta pranuar Anastas Janullatosin si ekzark dhe nė tė njėjtėn kohė kėrkesėn pėr tė pranuar nė krye tė katėr dioqezave shqiptare (Durrėsit, Korēės, Beratit, Gjirokastrės) katėr peshkopė grekė, njėri nga tė cilėt do tė ishte vetė Janullatosi. Katėr peshkopėt i duheshin KOASh-it sepse me ta formohej sinodi kishtar.

Si rrjedhim, me formimin e sinodit Greqia e merrte kėshtu ipso facto drejtimin e kishės shqiptare. Ramiz Alia pranoi vetėm emėrimin e Janullatosit si ekzark, kurse propozimin e katėr prelatėve si peshkopė tė katėr dioqezave shqiptare e refuzoi.

A. Janullatosi pas emėrimit tė tij si ekzark pėrgatiti terrenin pėr t’u emėruar si kryepeshkop i KOASh-it. Pėrgatitjet e tij vazhduan pėr njė vit. Nė pėrpjekjet e tij ai pati ndihmėn e Bartolomeut, patriarkut ekumenik tė Kostandinopojės, prapa tė cilit nėnkuptohet se vepronte qeveria greke, e gatshme pėr tė pėrballuar fondet e nevojshme financiare.

Kur nė pranverėn e vitit 1992 President i Republikės u shpall Prof. Dr. Sali Berisha, ekzarku A. Janullatos filloi pėrpjekjet pėr tė siguruar miratimin e palės shqiptare pėr t’u emėruar kryepeshkop i KOASh-it. Meqenėse nė Shqipėri ende nuk ekzistonin mundėsitė e krijimit tė njė sinodi, problemin e mori nė dorė vetė patriarku. Nė mėnyrė krejt arbitrare, pra tė parregullt, Sinodi Ekumenik i Patriarkanės sė Stambollit emėroi A. Janullatosin jo mė ekzark, por kryepeshkop i KOASh-it. Me kėtė rast ai nisi nė Shqipėri njė delegacion patriarkal nė tė cilin bėnin pjesė ndėr tė tjerėt, metropolitėt Perjis Evangjellos dhe Meliton i Filadelfias.

Por, kėrkesa e tyre pėr tė krijuar Sinodin shqiptar kishtar me peshkopė grekė nuk gjeti gatishmėrinė e Presidentit Sali Berisha. Megjithatė, presidenti dha pėlqimin vetėm pėr zgjedhjen e Janullatosit si kryepeshkop, ndonėse shfaqi rezervė se ai nuk kishte tė drejtė t’i impononte krerėt e saj. Presidenti ka pėr detyrė vetėm tė japė pėlqimin pėr zgjedhjen e peshkopit nga sinodi. Por, A. Janullatosi kėtė mbėshtetje tė presidentit e trumbetoi si njė vendim tė shtetit shqiptar pėr emėrimin e tij si kryepeshkop i Shqipėrisė.

Por, me emėrimin e Janullatosit si kryepeshkop i Shqipėrisė, edhe Patriarkati shkelte tri dispozitat e shenjta qė ai vetė kishte caktuar:
a) Shkeli vendimin e tij me tė cilin kishte ngarkuar Janullatosin si ekzark pėr rimėkėmbjen e KOASh-it dhe tė sinodit tė saj, pa marrė pėlqimin e qeverisė shqiptare.
b) Nė kundėrshtim me kanonet e saj shekullore Patriarkati Ekumenik i Kostandinopojės duke emėruar A. Janullatosin si kryepeshkop mori vetė pėrsipėr nė mėnyrė abuzive detyrėn e sinodit tė shenjtė tė KOASh-it.
c) Nė kundėrshtim me “Tomin” e vitit 1937 dekretoi emėrimin pėr kryepeshkop tė Shqipėrisė, A. Janullatosin, njė prelat qė nuk ishte shqiptar as pėr nga kombėsia, as pėr nga shtetėsia.

Me kėtė rast duhet vėnė nė dukje se delegacioni i Kostandinopojės e argumentoi emėrimin e metropolitit grek si kryepeshkop i Shqipėrisė jo nė statutin themeltar tė kishės tė miratuar nga Patriarkana me “Tomin” e saj mė 1937, por me kushtetutėn e miratuar gjatė regjimit komunist mė 1950, i cili parashtronte si kusht vetėm shtetėsinė shqiptare, nė njė kohė kur A. Janullatosi nuk kishte as nėnshtetėsinė shqiptare.

Kisha ortodokse shqiptare e Amerikės me seli nė Boston nėn kryesinė e At A. Liolinit, kur mori vesh pėrgatitjet pėr shpalljen e Janullatosit si kryepeshkop i KOASh-it, lėshoi mė 30 korrik 1992 kėtė deklaratė:

“Ne protestojmė vendimin e Patriarkut ekumenik nė Stamboll qė njė prift me kombėsi greke tė bėhet kryepeshkop i Tiranės dhe i gjithė Shqipėrisė. Nė bazė tė statuteve tė Kishės Ortodokse Autoqefale Shqiptare, nė tė kaluarėn tė gjithė klerikėt permanent prej kryepeshkopit dhe deri te famullitarėt, kanė qenė shqiptarė. Klerikėt e huaj qė janė tani nė Shqipėri janė pritur me mirėnjohje pėr ndihmėn qė po japin duke rindėrtuar Kishėn Ortodokse nė pėrputhje me historinė tonė tė veēantė, me traditat dhe identitetin tonė, tė cilat diktojnė qė kryetari i Kishės Ortodokse Shqiptare tė jetė me kombėsi shqiptare.

Letra kredenciale e peshkopit Anastas Janullatos mė 3 qershor 1991, premton se puna e tij nė Shqipėri si njė i dėrguar i veēantė ekleziastik do tė ishte e kufizuar nė kohė dhe nė detyra deri sa tė rimėkėmbej Kisha Autoqefale Ortodokse Shqiptare. Ne mendojmė se pėr tė qenė Kisha Ortodokse Shqiptare vetėqeverisėse dhe e pavarur (autoqefale) ėshtė e domosdoshme qė klerikėt dhe sidomos kryepeshkopi tė jenė me kombėsi dhe nėnshtetėsi shqiptarė” (Botuar nė Gazeta “RD”, Tiranė 25 gusht 1992).

Ceremonia e fronėzimit

Nė gjithė kėto parregullsi qė shkelnin haptas sovranitetin e KOASh-it, Hirėsia e tij vendosi tė shpinte deri nė fund detyrėn me tė cilėn ishte ngarkuar nga kisha greke – tė kryente celebrimin kanunor kishtar si kryepeshkop i Kishės Ortodokse Autoqefale Shqiptare. Ky akt i guximshėm ndodhi mė 2 gusht 1992. Atė ditė u zhvillua nė kishėn katedrale tė Tiranės ceremonia solemne pėr fronėzimin e Janullatosit si kryepeshkop i KOASh-it.

Brenda nė katedrale ndodheshin mitropolitėt e ardhur nga Patriarkati i Kostandinopojės, disa mitropolitė grekė tė ftuar nga Jnaullatosi, disa priftėrinj shqiptarė, disa dhjetėra priftėrinj minoritarė dhe disa qindra besnikė tė krishterė ortodoksė. Sipas kanoneve kishtare, njė prift apo njė peshkop apo njė kryepeshkop i kishės ortodokse quhet i fronėzuar kur nė solemnitetin e Asamblesė Kishtare tė gjithė besnikėt qė ndodhen nė atė ēast nė kishė i pėrgjigjen pyetjes nėse kandidati i propozuar miratohet e termin tradicional bizantin “aksios” (pėlqehet).

Nėse njė pjesė e besnikėve tė pranishėm nė kishė pėrgjigjet “anaksios” (jo i pėlqyer, pra i pamerituar, i padenjė), ai quhet i pamiratuar. Mė 2 gusht nė katedralen e Hyjlindėses sė Tiranės kur besnikėt u pyetėn nėse e miratonin ose jo A. Janullatosin si kryepeshkop i Shqipėrisė, krahas shumicės qė thirri “aksios”, njė pjesė e tyre u pėrgjigj me thirrjen “anaksios” (pra, i papėlqyer).

Veē kėsaj, nė atė solemnitet kishtar shfaqja mė tronditėse ishte buēitja nė katedrale e kėngės rilindėse “Pėr mėmėdhenė, pėr mėmėdhenė”, nė kuptimin se kryepeshkopi grek shkelte parimin thememlor tė Rilindjes Kombėtare dhe se ai duhej tė largohej nga kisha shqiptare. Megjithatė, Janullatosi nuk u dorėzua. Pėr ta realizuar me ēdo kusht detyrėn e ngarkuar ai u largua menjėherė nga katedralja dhe sė bashku me pasuesit e vet shkoi nė hotel “Tirana International”, ku celebroi fronėzimin e tij si kryepeshkop i Shqipėrisė.

Duke kujtuar kėtė ngjarje tė turpshme pėr cilindo, qė ndodhi mė 2 gusht 1992 (‘Gazeta Shqiptare”, 14-15 shtator 2010), Hirėsia e tij, A. Janullatos thotė se Krsito Frashėri nė kėtė pikė gėnjen. Sigurisht qė kjo ėshtė njė fyerje e rėndė pėr njė njeri dhe, ca mė tepėr, pėr njė tė moshuar, i cili ka bindje tė plotė se deri sot nuk ka gėnjyer asnjėherė. Si rrjedhim, kjo akuzė ka nevojė pėr t’iu pėrgjigjur pyetjes: kush gėnjen nė kėtė rast, Kr. Frashėri apo A. Janullatosi?

Para sė gjithash, qė ditėn e nesėrme, mė 3 gusht 1992, Agjencia Telegrafike Shqiptare njoftoi botėrisht se mė 2 gusht 1992 nė ceremoninė kishtare A. Janullatosi nuk u pranua si kryepeshkop i Shqipėrisė. Nė emėr tė A. Janullatosit, KOASh-i u pėrgjigj se mė 2 gusht ceremonia e fronėzimit u zhvillua nė pėrputhje me kanonet kishtare nė njė ambient entuziasmi tė madh, por shtonte se “kėtė atmosferė u pėrpoq ta prishė njė grup i vogėl njerėzish, ku bėnin pjesė edhe disa myslimanė, pėrfshirė kėtu edhe njė deputet tė kėtij besimi”. (Besoi se te gjithe keni pare nje vidio,sonte ne TV news 24,te 2 gushtit 1992,kur shumica e te pranishmeve kundershtonin fronezimin e Janullatosit si kryepeshkop)

Na kujtohen me kėtė rast doktatorėt fashistė dhe komunistė, tė cilėt kur dėgjonin zėra mosaprovimi pėr ta, i stigmatizonin kėto zėra si vegla tė armiqve tė kombit dhe tė atdheut. Nga ky pohim i pėrmendur i kishės gjithkush mund tė nxjerrė konkluzionin se pėrveē kundėrshtarėve myslimanė, midis protestuesve kishte dhe nje grup besnikėsh tė krishterė.

Nė kanonet kishtare nuk thuhet se kryepeshkopi duhet tė zgjidhet me shumicė votash, sepse kisha nuk pranon asnjėherė numėrim votash. Kisha kėrkon qė krerėt e saj tė pėlqehen unanimisht nga besnikėt e pranishėm nė ēastin e fronėzimit. Si rrjedhim, mjafton prania e njė grupi sado tė vogėl kundėrshtarėsh qė thėrrasin “anaksios” pėr ta bėrė tė pavlefshėm zgjedhjen e prelatit, nė rastin tonė tė A. Janullatosit.

Nga Kristo Frasheri


Estilen

976


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Prapaskenat e hegjomonizmit grek

Mesazh  Zattoo prej 17.10.10 1:30

Mitropoliti i Beratit nuk komenton deklaratėn pėr Kosovėn

Qytetarėt e Beratit kanė dėnuar ashpėr deklaratėn e Mitropolitit Ignat tė bėrė pak ditė mė parė nė Pejė, pėr gjendjen e krijuar nė Kosovė pėr shkėputjen e saj nga Serbia. Deklarata e tij u zbardh fillimisht nė mediat serbe e mė pas u pasqyrua edhe nė ato shqiptare.

Duke e konsideruar si njė deklaratė absurde, qytetarėt i referohen historisė duke thėnė se Kosova ėshtė njė territor tėrėsisht shqiptar dhe i banuar nga shqiptarėt nė shekuj dhe se njė deklaratė e tillė ėshtė e pavend pėr njė pėrfaqėsues fetar si Ignati.

Pavarėsisht pėrpjekjeve pėr tė shkėputur njė konfirmim ose jo tė asaj qė Mitropoliti ka thėnė nė ceremoninė e fronėzimit tė Peshkopit Irinej si patriark i Kishės Ortodokse tė Serbisė ai ka kundėrshtuar tė komunikojė me median, raporton BalkanWeb.

“Tani po e shoh kėtė gjendje nė Kosovė. Po ndihem i shqetėsuar. Ne ortodoksėt shqiptarė, kemi ushqyer ndjenja tė pėrbashkėta me popullin dhe kishėn serbe gjatė bombardimit, ja edhe tani kėtu nė Kosovė. Por nė tė njėjtėn kohė ndiej njė gėzim dhe kėnaqėsi tė madhe kėtu nė Patrikanė dhe nė Kosovė. Kjo e mirė ėshtė pėr serbėt dhe Kishėn e tyre, e di dhe po e ndiej Jerusalemin tuaj”, ka qenė pėrshėndetja e Mitropolitit tė Beratit Ignati nė ceremoninė e organizuar nė Pejė, duke e quajtur Kosovėn si Jeruzalemin e Serbisė.
avatar
Zattoo

696


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Prapaskenat e hegjomonizmit grek

Mesazh  Estilen prej 18.10.10 9:19



Rregjistrimi i popullsise mbi baza etnike dhe fetare...!!!???




Ministri i Shtetit Genc Pollo ka lajmėruar ne muajin janar te 2010 per ngritjen e njė Komisioni Kombėtar pėr regjistrimin e popullsisė.

Tashmė, me kėtė vendim, Shqipėria do tė rregjistrojė popullsinė e saj mbi baza etnike dhe fetare. Nė pėrmbėrje tė komisionit nė fjalė do tė jenė 12 ministria.

Ministri Pollo ka theksuar se ky regjistrim do tė pėrfundojė mė 2011, pra pas mė shumė se njė viti. Me kėtė vendim, nė Shqipėri do tė regjistrohet pėr herė tė parė popullsia mbi baza fetare dhe entike, pėr tė cilat ėshtė abuzuar jo pak gjatė dekadave tė fundit, si pėr minoritetin ashtu pėr pėrkatėsinė fetare.

“Kjo mėnyrė regjistrimi do tė bėhet pėr herė tė parė nė vendin tonė. Ky ėshtė njė standard evropian, i cili i shėrben respektimit tė pakicave. Risia kėtė vit ėshtė qė pėrmban pėr herė tė parė pas shumė dekadash regjistrimin mbi baza etnike dhe fetare.

Regjistirimi do tė bėhet absolutisht nė mėnyrė profesionale nga

Instituti i Statistikave i mbėshtetur edhe nga ekspertė evropianė”,ka folur gjith ''kompetence'' Pollo.

Regjistrimi i popullsisė mbi baza etnike dhe fetar ėshtė kundėrshtuar nga politikanė dhe akademikė, , pasi i druhen faktit se shumė shqiptarė mund tė braktisin kombėsinė, pasi marrin pension nga qeveria greke.

Ky rregjistrim u kundershtua dje,17/10/2010 dhe nga Partia e Cameve,e cila keto dite ka lobuar ne SHBA per njohjen e te drejtave te prones came ne territorin grek.

Greqia pretendon se nė jug tė Shqipėrisė jetojnė rreth 150 mijė minoritarė grekė, ndėrkohė qė autoritetet shqiptare thonė se ky numėr ėshtė rreth 30 mijė persona.

Nuk e dime se kujt do ti vleje ky rregjistrim,qe nuk eshte kerkuar nga asnje instance e institucioneve Europiane,pervec qarqeve reaksionare greke,dhe vencarisht Anastas Janullatosit,si kryemisionari i rreaksionit te zi grek,qe vepron lirshem ne territorin shqiptar.

Financimi dhe mbeshtetja e ketij rregjistrimi(sidomos mbi baza fetare) nga Qeveria shqiptare,na fut ne nje labirinth pa rrugdalje dhe besoi se ''tymi' dhe rezultatet e tij do arrijne me pare ne Athine se ne Tirane.



Estilen

976


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Prapaskenat e hegjomonizmit grek

Mesazh  Estilen prej 19.10.10 10:50


''Vorio Epiri'' dhe pretendimi grek...





Pak histori
Historia shumė shekullore e Shqipėrisė tregon se populli shqiptar ka qenė dhe mbetet njė popull paqedashės, human, mikpritės dhe i besės. Ai nuk ka patur kurrė lakmi pėr pasuritė dhe trojet e tė tjerėve, por ka jetuar e ka punuar nė trojet e veta tė trashėguara nga parardhėsit e vet, ilirėt.

Natyra i ka falur kėtij vendi pasuri natyrore tė bollshme pėr tė jetuar. Tė tjerėt kanė pasur lakmi pėr pasuritė e vendit tonė, pozitėn e tij strategjike, si nyje e rėndėsishme lidhėse ndėrmjet Lindjes dhe Perėndimit.

Pra, tė huajt i kanė rėnė nė qafė popullit dhe vendit tonė, e kanė sulmuar, pushtuar, skllavėruar, grabitur, masakruar dhe shkatėrruar vlera tė mėdha dhe tė pallogaritshme ekonomike dhe social-kulturore, fakte kėto qė i dėshmon jo vetėm historia, veprat e autorėve tė ndryshėm, vendas dhe tė huaj, por edhe rrėnojat e qytetėrimit tė lashtė, nė qytete dhe nė fshatra.

Kėshtu duke filluar nga viti 276 pas Krishtit, nė vendin tonė shkeli kėmba e helenėve, romakėve, bizantėve, hunėve, gotėve, bullgarėve, sllavėve, normandėve etj. Kėta veē shkatėrrimeve, plaēkitjeve, pėrndjekjeve dhe dėbimeve massive nga trojet e veta, u pėrpoqėn ta zhduknin edhe si komb.

Por populli shqiptar me luftra dhe sakrifica tė pashembullta, mbron gjuhėn, kulturėn dhe identitetin e vet kombėtar dhe mbijetoi.Njė pėrpjekje tė madhe bėnė qė nga shekulli XX-tė, dhe qarqet shoviniste greke me nė krye Fanarin me anė tė propagandės, gjuhės shkollės dhe kishės greke dhe deri me aggresion ushtarak nė vitet 1912-1916, pėr tė pėrfshirė nė hartėn e Greqisė gjithė krahinat e Shqipėrisė Jugore, me pretendimin se “banorėt e kėtyre trevave ishin grekėr”.

Duke u njohur me kėto pėrpjekje dhe me aktet e tjera ē’njerėzore, tė presioneve, masakrave, pėrdhunimeve, plaēkitjeve dhe shkatėrrimeve, nėpėrmjet veprave historike tė shkruara, tė dėshmive okulare,mbi bazat e gjithė kėtyre burimeve, po pėrmbledh ato qė lexuesit e ketij forumi ti njohin kėto tė vėrteta historike, qė tė mos bien pre e planeve dhe pėrpjekjeve djallėzore tė qarqeve reaksionare, tė cilitdo shteti qoftė, pėr tė ruajtur identitetin kombėtar, tėrėsinė teritoriale, gjuhėn, kulturėn dhe gjithė vyrtytet e mira morale, tė cilat i kanė ēmuar edhe tė huaj.

Ja ē’ka kanė shkruajtur tė huajt pėr Shqipėrinė, kėtė “vend shqiponjash”. Sipas 26 dėshmisė sė korrik 1880-tė, tė Lordit Goschen, burrė shteti anglez: “Midis Adriatikut dhe Pindit, vargut tė maleve tė Ballkanit dhe Alpeve Dinarike, nė vijėn qė ndan lindjen me perėndimin, ku historia ka parė me sytė e saj, ndeshjen e kaq e kaq popujve dyndės dhe kaq qytetėrimeve tė reja, qėndron Shqipėria si njė kėshtjellė.

Mbrojtur nga dyndjet e jashtme nga tre anė, nga malet e saj pėrreth, dhe nga ana tjetėr nga deti, Shqipėria mė parė banohesh nga njė rracė, origjina e sė cilės ngjitet gjer tek koha e Pellazgėve.

Megjithse kishin pasur takim me qytetėrimin e grekėve, mbajtėn gjithnjė karakterin e tyre dhe ruajtėn kryelartėsinė e origjinės sė tyre para Helenike. Shqiptarėt qysh nė kohėt e vjetra, treguan se janė njė racė e fortė, qė luftrat dhe pushtimet e huaja nuk mundėn t’i asimilojnė.

Sa herė u sulmuan pėr ti rrėmbyer lirinė, shqiptarėt luftuan trimėrisht, si nė kohėt shumė tė vjetra, kur morėn pas Lekėn e Madh dhe Pirron. Edhe sot ata paraqesin njė fakt interesant dhe tė vecantė, tė njė kombėsie qė ka mbetur e pastėr dhe e paprekur gjatė shekujve, me gjithė pushtimet qė kanė pėsuar nga romakėt, bizantėt, normandėt, bullgarėt, serbėt, italianėt dhe turqit.

Megjithė kėto pushtime dhe pėrpjekje asimiluese, tek shqiptarėt mbetėn tė paprekura nderi, familja dhe atdheu. Ndjenja e nderit ėshtė rrėnjosur nė ndėrgjegjen e tyre qė nė moshėn mė tė njomė. Shqiptari preferon mė mirė tė vdesė se sa tė rrojė i turpėruar.

Njė virtyt i lartė i shqiptarit ėshtė besa, fjala e dhėnė.” Kurse Lordi Fitzmaurice, mė 22 korrik 1880, i shkroi ministrisė sė Jashtme sa vijon:-“Vendi qė pėrshkruhet nėn emrin gjeografik Shqipėri, pėrfshihet nė tė dy vilajetet, i Shkodrės dhe i Janinės, por shtrihet nė drejtim tė Lindjes, pėrtej vijės sė ujit tė maleve qė ndajnė lumenjtė qė derdhen nė Adriatik, nga ato qė derdhen nė detin Egje, dhe pėrfshin pjesė tė Vilajeteve tė Manastirit dhe tė Prishtinės ose Kosovės.

Pėrhapja e popullsisė shqiptare nė drejtim tė verilindjes drejt Prishtinės dhe Vranjės, dallohet nė mėnyrė tė veēantė, dhe vihet nė dukje plotėsisht edhe nė kartat gjeografike, si ajo e Kieperit, qė pėrgjithėsisht merret si pėrkrahėse jashtė mase i elementit sllav, dhe tė kartės sė botuar nga Z. Stafford nė interes tė kėrkesave tė grekėve.

Ēdo kartė qė kam parė nė kėto rrethe (pjesa mė e madhe e Kosopoljes, por edhe e Metohisė, dhe nė fakt i tėrė vendi, deri nė vijėn e Bistricės e tė Drinit, dhe rrethi i Lumės me Pejėn e Prizrenin), i shėnon kėto vende si shqiptare dhe jo si vende sllave, duke pėrjashtuar gjithnjė Kosovopoljėn.

S’ka dyshim se kėto rrethe nė fund tė shekullit 17 bėnin pjesė nė mbretėrinė e vjetėr tė serbisė dhe banoheshin edhe prej serbėsh, megjithse Z.M. Hanh prirej nga mendimi se banorėt origjinalė kanė qenė shqiptarėt, tė cilėt u pėrzunė qė andej nga serbėt, nė njė kohė tė mėparshme tė historisė”.

Vorio Epiri

Sipas burimeve historike, banorėt e lashtė tė vendit tonė kanė qenė ilirėt, pasardhės tė Pellazgėve. Ata pėrbėnin njė nga popullsitė mė tė madha tė Europės dhe shtriheshin nė njė teritor tė gjerė qė kufizohej: Nė veri me lumin Danub dhe nė jug shkonte deri nė kufijtė e Greqisė antike, nė Gjirin e Ambrahisė.

Nė Perėndim kufiri i tyre natyror ishte deti Adriatik dhe Jon, kurse nė lindje Morava e Vardari. Sipas tė dhėnave tė autorėve tė vjetėr, fiset kryesore ilire ishin shpėrndarė nė vende tė ndryshme dhe mbanin emra tė ndryshėm.

Nė teritorin e vendit tonė kanė pasur banuar: Penesėt, Dokleatėt, Enkelejtėt, Desaretėt, Taulantėt, Abrejtė, Parthinėt, Antitanėt, Amantėt etj.

Fiset ilire tė Epirit kanė pasur banuar nė jug tė Vjosės dhe pėrtej maleve tė Kudhėsit e tė Llogarasė. Midis tyre mė tė pėrmendurit kanė qenė Kaonėt, qė zinin krahinat bregdetare tė detit Jon nė veri, Thesprotėt qė banonin nė Ēamėrinė e sotme dhe Mollosėt nė jug tė Vjosės sė sipėrme e nė fushėn e Janinės.

Por, si qėndronte e vėrteta mbi termin “Vorio Epir”?

Disa dijetarė, duke nisur nga disa elementė tė shkėputur kulturorė, qė janė pėrhapur mė vonė nė Epir dhe nga gjuha greke e pėrdorur nė monumentet epigrafike, kanė shprehur mendimin se banorėt e kėtyre zonave janė grekėr.

Kėtė pastaj e kanė shfrytėzuar qarqet shoviniste greke pėr qėllimet e tyre ekspansioniste. Por mendimi i mėsipėrm bie nė kundėrshtim me dėshmitė e historianėve, tė gjeografėve antikė dhe me rezultatet e studimeve tė sotme arkeologjike dhe gjuhėsore.

Emri “Epir” dhe “Eperios” do tė thotė “stere” ose “tokė kontinentale”, pra njė shprehje gjeografike, me tė cilėn banorėt e ishujve tė Greqisė tė detit Jon, duke u nisur nga pozitat e tyre ishullore, kanė quajtur krahinat pėrballė tyre, dmth krahinat e banuara nga fiset ilire.

Mė vonė ky term u pėrhap edhe pėr krahinat e brendėshme, tė banuara po nga ilirėt, dhe qė u pėrmblodh pastaj nė njėsitė e ndryshme politike (principatat) qė u krijuan nė Epir. Vetė Turqidhidhi, njė historian i lashtė grek, i quan banorėt e Epirit “Barbarė” shprehje kjo me tė cilėn grekėt e vjetėr quanin tė gjitha ato popullsi qė nuk ishin greke.

Ndėrsa njė bashkėkohės i Tuqidhidhit, shėnon si kufij veriorė Aharnaninė, pra ai i lė jashtė territorit grek krahinat e Epirit. Veē kėtyre njė faktor i rėndėsishėm qė hedh poshtė pretendimet e shovinistėve grekė mbi “Vorio-Epirin” janė studimet dhe zbulimet arkeologjike.

Nė Epir janė gjetur me shumicė emra personash, fisesh dhe emra gjeografikė me prejardhje ilire. Edhe zbulimet nė tumulat (varret) e fushės sė Dropullit, kanė treguar origjinėn ilire tė banorėve tė kėsaj krahine.

Gjuha dhe kultura greke nė Epir janė pėrhapur shumė mė vonė, kur filloi ngritja e kolonive greke nė brigjet e Ilirisė nė gjysmėn e shekullit tė 8-tė para erės sė Krishtit dhe u zgjerua mė shumė nė kohėn e mėpastajme, sidomos nė kohėn helenistike, kur gjuha dhe kultura greke u pėrhapėn dhe nė krahina tė tjera tė botės sė vjetėr, ku mė shumė e ku mė pak.

Me pėrhapjen e gjuhės dhe kulturės greke, fytyra e Epirit tė lashtė ndryshoi deri diku nga pikėpamja kulturore, kurse pėrbėrja etnike nuk ndryshoi. Pra tė gjitha kėto hedhin poshtė, si krejt tė pabaza, pretendimet e qarqeve shoviniste tė Greqisė mbi pėrkatėsinė e Epirit tė Veriut.

Megjithė kėtė qarqet shoviniste tė Greqisė kanė vazhduar avazin dhe pretendimet e tyre deri nė pėrpjekje pėr t’i shkėputur me forcėn e armėve krahinat e Shqipėrisė Jugore. Politikanėt shovenė grekė ėndėrronin tė ngjallnin Perandorinė Bizantine.

Mbi kėtė bazė formuan idenė e “Greqisė sė Madhe” (Megali Idhea). Kėshtu qė pas luftės Ruso-Turke tė vitit 1877, shovinistėt grekė, duke patur edhe pėrkrahjen e Rusisė, u bėnė gjithmonė e mė tė shfrenuar pėr zgjerimin e teritoreve, sidomos nė drejtim tė trojeve shqiptare.

Mė 1912, me teorinė e tyre tė Vorio Epirit shpalosėn pretendimet e veta mbi krahinat e Shqipėrisė Jugore, nėn preteksin se banorėt e tyre ishin grekėr.

Oreksi i grekėve erdhi duke u rritur deri nė pėrmasat absurde pėr copėtimin dhe ndarjen e Shqipėrisė me Serbinė, duke synuar qė kufiri i tyre verior tė shkonte deri nė lumin Shkumbin, kurse Shqipėrinė e Mesme dhe tė Veriut ta mernin Serbėt.

Kėto pretendime i mbėshtetėn edhe fuqitė e mėdha europiane, tė cilat me traktatin e Shėn Stefanit e copėtuan Shqipėrinė nga Jugu nė Veri, duke i shkėputur nė Jug Vilajetin e Janinės dhe nė Veri Vilajetin e Kosovės, tė banuara me shumicėn dėrrmuese nga shqiptarė.

E vėrteta historike rreth kėsaj ndarje nuk ėshtė vetėm se popullsia e kėtyre krahinave nuk ėshtė greke, por edhe mbi gjysma e banorėve tė vilajetit tė Janinės mė 1878 ishin shqiptarė.

Konkretisht nga 600 000 vetė qė kishte atėherė Janina, 310 000 ishin shqiptarė, kurse 10 vjet mė vonė, mė 1888 numri i banorėve shqiptarė arriti nė 480 000 (sipas studimit mbi Shqipėrinė e Jugut qė ruhet nė Institutin e Historisė).

vijon

Estilen

976


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Prapaskenat e hegjomonizmit grek

Mesazh  Estilen prej 20.10.10 9:53


Ushtritė greke, terror mbi krahinat shqiptare



Duke parė dobėsimin e vazhdueshėm ė Perandorisė Osmane, mbretėritė ballkanike si Serbia, Mali i Zi, Bullgaria dhe Greqia, mė 12 maj tė vitit 1912, krijuan njė aleancė, qė u quajt “Aleanca Ballkanike” pėr luftė kundėr forcave turke nė Ballkan.

Kryengritja e pėrgjithshme shqiptare qė shpėrtheu nga Veriu nė Jug nė vitet 1909-1912 dhe pėrpjekjet e patriotėve shqiptarė pėr tė shpallur pavarėsinė e Shqipėrisė, i nxitėn qeveritė ballkanike pėr tė filluar veprimet luftarake kundėr forcave turke, nė territoret e tyre dhe pastaj tė realizohen endrat e vjetra per copėtimin e Shqipėrisė.

Mė parė nė luftė kundėr ushtrive turke hyri Serbia dhe Mali i Zi, Bullgaria dhe mė 17 tetor edhe Greqia. Me veprimet e tyre luftarake synohej tė ēlirohej Selaniku, Manastiri, Janina dhe Ēamėria dhe pastaj tė marshonin drejt trojeve shqiptare.

Por pa pritur realizimin e kėtyre objektivave, mė 28 tetor 1912, anijet greke hynė nė gjirin e Vlorės dhe filluan bombardimin e skelės.
Mė 21 nėntor, ushtritė greke filluan pushtimin e krahinave pėrreth Vlorės.

Mirėpo kundėr kėtij agresioni u ngrit peshė popullsia vendase. Pėr ndėrtimin e veprimeve luftarake mbrojtėse u krijua njė komision nėn kryesinė e Eqerem Syrjait me qendėr nė Vranisht. Luftime tė ashpra midis forcave shqiptare dhe agresorėt grekė u zhvilluan nė Kuē, Tėrbaē dhe Dukat.

Mė 16 dhjetor 1912 grekėt bombarduan Vlorėn dhe kėputėn kabllin telegrafik Vlorė-Otranto-Bari, pėr ti prerė qeverisė sė Vlorės mundėsinė e komunikimit me Fuqitė e Mėdha.

Ndėrkohė trupat tokėsore greke kishin hyrė nė Himarė dhe Delvinė, forcat Serbe pasi zunė Manastirin, bashkė me ushtritė greke zunė Prespėn, Follorinėn dhe depėrtuan nė Devoll, nė zonėn Bilisht Poloskė dhe mė pas zunė malin Moravė.

Mė 20 tetor ushtritė Greke hynė nė Korēė. Fshatrat e Devollit tė banuara me shumicė nga myslimanė, iu nėnshtruan plaēkitjeve, djegieve dhe masakrave.

Nuk u kursyen as banorėt ortodoksė, qė kundėrshtonin planet aneksioniste tė grekėve. Ata nuk munguan tė hakmerreshin edhe ndaj librave shqip tė biblotekės sė qytetit tė Korēės, duke djegur publikisht mijra prej tyre.

Pėr tė nėnshtruar popullsinė, grekėt organizuan nė Korēė policinė me nė krye oficerin Angjelidhis. Dhe pas disa ditėsh krijuan dhe pushtetin e prefekturės, gjykatės, policinė financiare. Ata ndoqėn, burgosėn dhe dėnuan njė numėr patriotėsh qė ishin shprehur kundėr pushtimit grek, filluan tė mblidhnin edhe taksa nga popullsia e qytetit.

Grekėt e shtrinė pushtimin dhe nė Voskopojė, Vakėf e deri nė veri tė Panaritit. (Petro Hazizi “Historia Kronologjike e Qarkut tė Korēės…” Boston f.14-16). Nė krahun tjetėr, grekėt synonin tė merrnin sa mė shpejt Janinėn, pastaj tė pėrmbysnin Qeverinė e Vlorės dhe tė pushtonin qytetin.

Nė 4 mars 1913 Janina ra nė duart e grekėve. Pastaj ata filluan marshimin drejt Konicės, Leskovikut, Pėrmetit, Kolonjės, Kėlcyrės, Tepelenės, Gjirokastrės e Delvinės.

Rrezik pėr Vlorėn u bėnė jo vetėm ushtritė greke, por edhe ato turke, tė cilat ishin pėrqėndruar nė Berat, Lushnje dhe Fier, ishin nė njė gjendje tė rraskapitur dhe pa furnizime kėrkonin tė hynin nė Vlorė.

Kėshtu qė pėr qeverinė e Vlorės u krijua nėj situatė tejet e vėshtirė. Nė mbrojtje tė qeverisė sė Vlorės u ēuan peshė gjithė patriotėt e vėrtetė. Nė dispozicion tė saj u vu edhe Komisioni i Mbrojtjes i Tėrbaēit me forcat e veta.

Nė mars 1913, Konferenca e Ambasadorėve vendosi qė Korēa, Gjirokastra dhe Shkodra me krahinat t’i mbeteshin Shqipėrisė dhe u lajmėruan qeveritė pushtuese pėr ti tėrhequr ushtritė e tyre nga trojet shqiptare.

Ky ishte njė hap i madh pėrpara, qė hidhnin fuqitė e mėdha nė dobi tė Shqipėrisė, nė krahasim me vendimet e mėparshme qė i njihnin Shqipėrisė autonominė, nėn sovranitetin e Turqisė, megjithse i shkėputėn Kosovėn nė favor tė serbisė dhe Ēamėrinė nė favor tė Greqisė

Jemi ne nje kohe kur pak a shume eshte Kosova mori pavarsine dhe Greqia qe me metoda te terthorta po mundohet te greqizoj jugun. Mbase fuqite e medha kesaj rradhe do bejne nje tjeter pazar.

(Koment.....Pazari qe pergatitet eshte rregjistrimi i popullsise me urdher te qeverise se PD-se ose PSse(se kushdo nga keta qe te jete ne pushtet pak rendesi ka se kukulla dhe vasale te te huajve jane) ku do vendoset me vetdeklarim opsioni i etnise dhe fese, dicka kategorikisht e ndaluar ne Evrope, por qe per fqinjet tane te perkedhelur behet si cdo here perjashtim.

Kam frike se kesaj rradhe do jete jugu i Shqiperise qe do vuaj pasoja te tmerrshme.)

Pėr vendet e ndėrmjetme kufitare, Fuqitė e Mėdha vendosėn tė dėrgonin njė komision ndėrkombėtar. Ndėrkohė grekėt dėrguan me shumicė nė kėto krahina mėsues dhe mėsuese, si dhe ushtarakė tė veshur civilė pėr tu mėsuar nxėnėsve tė shkollave dhe qytetėrėve e fshatarėve gjuhėn greke, pėr ta mashtruar komisionin ndėrkombėtar, tė Kufijve.

Ata detyruan gjithashtu qytetarė dhe fshatarė, qė nuk dinin tė flisnin greqishten tė rrinin brenda nėpėr shtėpi dhe tė mos dilnin jashtė kur tė vinte komisioni. I detyruan tė lyenin shtėpitė me ngjyrėn e flamurit grek.

Kundėr kėtyre vepimeve, popullsia vendase protestoi me forcė. Kėshtu nė njė letėr qė leskoviqarėt i dėrguan Komisionit Ndėrkombėtar, thuhej: “Qeveria greke po mundohet, si gjithnjė, tė “vėrtetojė” nė mėnyrė ē’njerėzore dhe brutale, se popullsia e kėtij vendi, ėshtė thjesht greke.

Pėr kėtė ka mbledhur njerėz me pagesė dhe i dėrgon fshat mė fshat, i ka pajisur edhe me armė, pėr tė shtrėnguar popullsinė qė tė deklarohet si popullsi greke.

Ka sjellė mėsues nga Athina pėr t’u mėsuar fėmijėve tanė, qė natyrisht nuk dinė greqisht, kėngė greke dhe, pėr ti dalė pėrpara Komisionit Ndėrkombėtar si vėndės.

Kanė formuar “batalione tė shenjta”, greke tė armatosura dhe i ka ngarkuar tė vrasin cilindo qė flet shqip. Tė gjithė qytetarėt qė dinė njė gjuhė tė huaj i ndalojnė tė dalin pėrpara Komisionit Ndėrkombėtar tė Kufijėve.

Detyruan mėsuesen e shkollės fillore tė Leskovikut tė qėndiste flamurin grek qė ta ngrinin nėpėr shkolla. Dhe kur mėsuesja refuzoi ta bėnte kėtė grekėt e zhdukėn pa nam e nishan. “(Sipas gazetės “Dielli” Nr.225 datė 8.7.1913. Boston Mass).

Po kėshtu njė fhstara nga Leskoviku, nė njė letėr qė i dėrgonte djalit nė kurbet, ndėr tė tjera I shkruante: “Tė hollat qė mė dėrgove s’janė mjaft, sepse na u shtua edhe njė njeri nė shtėpi. Yqmeti i kaurit (nėnkuptonte grekun), na solli me pahir njė grua skulo…

Po jo vetėm nė shtėpinė time, por edhe nė tė tjera nga njė.. Me kėtė duan ti zėnė sytė Komisionit tė Kufijve..” (Gazeta “Dielli” Nr. 259, datė 4 nėntor 1913, Boston Mass). Jo vetėm kaq. Qarqet qeveritare greke kaluan edhe mė tej, nė kėrcėnimin dhe arrestimin e kundėrshtarėve qė nuk pranonin tė pohonin se “Duam tė bashkohemi me Greqinė”.

Ky fakt pohohet edhe nga njė letėr dėrguar gazetės “Dielli” nga Leskoviku ku shkruhej se: “Grekėt kanė arrestuar patriotėt dhe i kanė shpurė tė lidhur nė burgun e Janinės. Pėr ti detyruar qė tė pohojnė se “Duan bashkim me Greqinė”. (Dielli Nr. 226, datė 11.7.1913).

Edhe njė shqiptar nga Poda, nė njė letėr qė i ka dėrguar gazetės “Dielli” dhe botuar nė Nr. 265, datė 25 nėntor 1913 thotė: “Guberna greke mė lidhi dhe mė shpuri nė Janinė, nė burg, njė muaj. Tani mė sollėn prapė nė fshat.

Por mė kanė vėnė 20 ushtarė pėr tė na ruajtur se mos flasim shqip. Kanė mbushur rrugėt automobilistike qė lidhin krahinat si dhe qytetet me parrulla tė mėdha ku shkruhet nė gjuhėn greke dhe frėnge: “Bashkim me Greqinė ose vdekje”.

Kundėr kėsaj propaganda dhe kėtyre veprimeve tė pa shembullta u ngritėn peshė gjithė banorat e krahinave jugore, gjithė patriotėt pėr tė sqaruar dhe bindur masat qė tė mos binin nė kurthin e planeve djallėzore tė shovinistėve grekė.

Kjo bėri efektin e vet. Masat nuk u mashtruan dhe nuk u mposhtėn as pėrpara presioneve dhe as pėrpara arrestimeve. Vlen tė pėrmendet veprimi taktik shumė i hollė i patriotit Hasan Qinami, nga Kolonja, qė bėri krahas punės skjarruese gjatė 32 ditėve qė qėndroi komisioni nė Leskovik.

Padyshim anėtarėt e komisionit gjatė kėtyre ditėve kishin dėgjuar tė flitej edhe greqisht, por nuk dinin prapaskenat e kurdisura nga grekėt.
Kur komisioni do tė fillonte nga puna, agjentėt shovinistė grekė u kishin nxjerrė pėrpara njerėzit e prurė nga Greqia dhe ata qė i kishin mėsuar tė flisnin greqisht. Por bashkė me ta kishte edhe fėmijė qė nuk dinin greqisht.

Atėherė Hasan Qinami nxorri njė grusht sheqerka e ua hodhi pėrtokė. Gjithė fėmijėt rendėn kush e kush tė merte mė shumė duke u shtyrė e duke u sharė shqip.

Atėherė Hasani ndėrhyri e u tha anėtarėve tė komisionit: Ja kjo ėshtė gjuha e tyre e vėrtetė, shqipja tė cilėn e kanė mėsuar qė kur kanė thithur gjirin e nėnave, dhe jo ato fjalė qė dėgjuat nga grekėt dhe ndonjė grekoman. Komisioni nuk e pati tė vėshtirė tė bindej pėr pėrkatėsinė shqiptare tė popullsisė vendase.

Nė veprimtarinė e tyre anti-shqiptare grekėt krijuan edhe qeveri lokale nė Gjirokastėr pas njė mbledhje grekomanėsh qė zgjati dy javė, u zgjodh njė qeveri autonome me Kristaq Zografon nė krye, njė grekoman i tėrbuar nga Qesorati.

Pas disa ditėsh njė guvernė e tillė locale u ngrit edhe nė Pėrmet nėn kryesinė e Veqil Dhespotit, Spirodhonit, Dhame Parthenin sekretar, Qako Gėrxhe anėtar, Mihallaq Kripe polic dhe Ili Apostoli sekretar i policisė.

Kėta, qeveria greke do ti pėrdorte si maskė pėr tė mbuluar ndėrhyrjen e armatosur qė do tė shpėrthente mė pas, gjoja me kėrkesėn e autoriteteve vendore. Nė Pėrmet hynė disa grekomanė pėr tė pėrgatitur njė memorandum dhe t’ua dėrgonin fuqive Europiane, ku ti luteshin qė tė “Mos i ndanin nga “nėna Greqi”.

Por partia e Pėrmetit nuk u nėnshtrua dhe memorandumi nuk u nėnshkrua. (Sipas Gazetės Dielli Nr.274 datė 23 shtator 1913). Atėherė grekėt i rrahėn, u hodhėn hekurat dhe i dėrguan nė burgjet e tmerrshme tė Janinės.

Ata arrestuan edhe Riza Xhungėn sepse shėrbente si ndėrlidhės i ēetave patriotike dhe shpėrndante libra e gazeta shqip. Xhunga u dėrgua nė burgun e Janinės ku e dėnuan me varje sepse nuk pranoi tė hiqte dorė nga ndjenjat dhe veprimtaria atdhetare. (Gazeta “Zgjimi”, vjeshtė e dytė 1913, Korēė).

Nė njė lajmė tė ardhur nga Pėrmeti dhe tė botuar nė gazetėn Dielli Nr 26 datė 25 nėntor 1913 thuhej se edhe “Pėrmeti ėshtė mbushur me janinotka gėrqishtare pėr tė mėsuar gėrqisht njerėzve. Ata qė nuk dinė tė flasin greqisht nuk i lėnė tė dalin jashtė.

Priftėrinjtė ēdo tė dielė me kryq nė dorė bekojnė njerėzit nėpėr kisha qė tė mos flisnin nė shqip kur tė vinte Komisioni Kombėtar i Kufijve.”

vijon...

Estilen

976


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Prapaskenat e hegjomonizmit grek

Mesazh  Estilen prej 20.10.10 10:25

Strategjia helene e greqizimit tė Shqipėrisė

(Vijon)

…Politikanėt shovenė grekė ėndėrronin tė ngjallnin Perandorinė Bizantine. Mbi kėtė bazė formuan idenė e “Greqisė sė Madhe” (Megali Idhea). Kėshtu qė pas luftės Ruso-Turke tė vitit 1877, shovinistėt grekė, duke patur edhe pėrkrahjen e Rusisė, u bėnė gjithmonė e mė tė shfrenuar pėr zgjerimin e teritoreve, sidomos nė drejtim tė trojeve shqiptare…

…Oreksi i grekėve erdhi duke u rritur deri nė pėrmasat absurde pėr copėtimin dhe ndarjen e Shqipėrisė me Serbinė, duke synuar qė kufiri i tyre verior tė shkonte deri nė lumin Shkumbin, kurse Shqipėrinė e Mesme dhe tė Veriut ta mernin Serbėt.

Kėto pretendime i mbėshtetėn edhe fuqitė e mėdha europiane, tė cilat me traktatin e Shėn Stefanit e copėtuan Shqipėrinė nga Jugu nė Veri, duke i shkėputur nė Jug Vilajetin e Janinės dhe nė Veri Vilajetin e Kosovės, tė banuara me shumicėn dėrrmuese nga shqiptarė.

Qarqet shoviniste Greke, qė nė kohėn e sundimit turk, nėpėrmjet Patriarkanės sė Stambollit dhe mė vonė tė fanarit grek tė Athinės, janė pėrpjekur pėr tė shtrirė influencėn e tyre nė krahinat e Shqipėrisė jugore, duke pėrhapur nė forma tė ndryshme, gjuhėn dhe kulturėn greke, nė kisha dhe nė shkolla, me anė tė agjenturave dhe tė pasonjėsve tė tyre. Le tu referohemi fakteve.

Patrioti Mihal Grameno nė librin e tij “Kryengritja Shqiptare” nė pjesėn “Varri i Pagėzimit” tregon pėr njė ngjarje tragjike tė vitit 1751, kur pėr disa ēaste vdiqėn nga familja e Laskė Veqilharxhit 4 vetė nga presioni psikologjik i grekomanėve.

Familja e Laskė Veqilharxhit nuk iu nėnshtrua asnjėherė urdhrave tė mitropolisė, qė ishte nė shėrbim tė shovinistėve grekė. Ajo luftonte pa u pėrkulur pėr pėrhapjen e gjuhės dhe kulturės shqiptare nė shkolla e kisha, ndėrsa mitropolia nga ana e saj bėnte ē’mos pėr ta nėnshtruar dhe pėr ta detyruar qė tė hiqte dorė nga gjuha dhe kultura shqipe, nga lufta kundėr influencės greke.

Rastin pėr tu hakmarrė e gjetėn kur familjes i lindi njė djalė. Njerėzit e “Shenjtė” vendosėn tė mos pagėzonin fėmijėn gjersa Laska tė betohej pėr tė hequr dorė nga gjuha shqipe.

Prifti i urryer Kozma, i tha dhespotit Qirill: “Unė do tė gjej shkak tė mos e pagėzoj fėmijėn gjersa tė mos betohen, ai dhe familja e tij, se do tė heqin dorė nga shqipja, kjo ėshtė gjuhė e mallkuar, dhe tė pranojnė dhe tė flasin gjuhėn e Perėndisė, greqishten”. Dhe kėshtu u veprua.

Kur ndrikulla shkoi nė kishė pėr tė pagėzuar fėmijėn i kėrkuan qė tė thoshte pėrmendėsh nė gjuhėn greqishte formulėn e pagėzimit dhe tė betohej se do tė hiqte dorė nga gjuha shqipe.

Por ajo ju pėrgjigj: “Ne me gjuhėn shqipe kemi lindur, me tė kemi thithur qumėshtin e nėnės dhe me tė do tė vdesim”. Priftėrinjtė pėr hakmarje nuk e pagėzuan fėmijėn por e sorollatėn orė tė tėra, gjersa nga urija dhe tė ftohtėt fėmija vdiq.

Kurse familja qė e priste nė shtėpi me gaz tė bėnte gostinė e rastit, pėr pagėzimin dhe vėnien e emrit, mėsoi gjėmėn qė kishte ndodhur dhe, nga dėshpėrimi nėna e fėmijės dha shpirt nė ēast, i ati u ēmend dhe mori arratinė dhe prindrit e tyre vdiqėn nga dėshpėrimi.

Nė shekullin e 17 kur pushtuesit turq kishin ndėrmarė fushatėn e islamizmit me hir e me pahir, edhe patriarkana e Stambollit kundėrveproi pėr tė mbrojtur tė krishterėt dhe si mjet pėrdori arsimin fetar, si gjuhė predikimi dhe gjuhė publike greqishten, pėr ta shfrytėzuar pastaj kėtė pėr qėllimet e veta shoviniste ndaj trojeve shqiptare. (* Ja ku del dhe pislliku i Otomaneve haptas qe me apo pa dashje i kane ndihmuar Greket ne planet e tyre. Sidoqofte shikoni dramen familjare siper, qe as ne perrallat me te lashta mitologjike, as ne masakrat me te renda te epokave te inkuizicionit nuk eshte pare nje drame e tille, nje dhune e tille, dhe nje inat i tille ndaj nje popullsie]

Gjysma e parė e shekullit tė 19-tė u karakterizua nga njė sėrė lėvizjesh kryengritjesh tė popujve tė robėruar kundėr sundimit osman.

Perandoria po tregohej gjithnje dhe mė e paaftė pėr tė pėrballuar kėto lėvizje dhe, pėr tė mbajtur nė kėmbėsundimin perandorak mbi popujt dhe kombet e nėnshtruara manovroi me anė tė regjimit feudalo-ushtarak dhe me reformat e shpallura.

Fitorja e revolucionit grek mė 1820 dhe disfata qė pėsoi Perandoria nė luftėn ruso-turke tė vitit 1829, treguan se Perandoria osmane kish hyrė nė rrugėn e shthurjes sė plotė.

Pėr tė siguruar mbėshtetjen e Greqisė nė sundimin mbi Shqipėrinė, Porta e Lartė i dha privilegje tė shumta kishės greke pėr tė hapur faltore ortodokse me orientim grek dhe pėr tė pėrhapur gjuhėn greke nė krahinat e Shqipėrisė jugore.

Me kėto privilegje i dha shanse Mbretėrisė Greke qė tė justifikonte pretendimet e saj mė tė volitshme, pėrpara Europės, ndaj trojeve shqiptare, duke pėrzer besimin me kombėsinė me parrullėn: “Tė krishterėt janė grekėr”, “Muslimanėt janė turq”.

Me kėtė synohej ti vihej kryq kombėsisė shqiptare. Kjo do tė ngrinte krye sidomos pas shpalljes sė pavarėsisė kombėtare mė 1912 me tė ashtuquajturėn “Kryengritja Vorio Epiriote”.

Edhe njė shembull tjetėr: Nė vitin 1899 kthehet nga Amerika Atė Stath Melani nė Pėrmet dhe celebroj njė meshė nė gjuhėn shqipe. Ky ishte njė veprim i papreēedent qė gėzoi shqiptarėt e vėrtetė ortodoksė dhe indinjoi grekomanėt.

Melani u thirr menjėherė nga zėvendės dhespot Spiridhoni, njė fillogrek i tėrbuar dhe u kėshillua “tė hiqte dorė nga gjuha shqipe, nga kjo gjuhė e mallkuar e tė meshonte me gjuhėn e Perėndisė, nė gjuhėn greke”.

Por Atė Stathi, hazėr xhevap, ju pėrgjigj: “Hirėsi shqiptarėt merren vesh me zotin mė mirė me shqipen se me greqishten. Pastaj zoti i di tė gjitha gjuhėt, pse tė mos dijė edhe shqipen?! Pėr gjuhėn shqipe u vra Papa Kristo Ngovani dhe Petro Nini Luarasi i cili predikonte:

Edhe Krishti nė na thėntė
Unė jam grek, eni pas meje
Do ti them pa mblidh mendė
se shqiptari s’vjen pas teje!

Pėr gjuhėn shqipe janė pėrndjekur edhe njė sėrė figurash tė tjera klerikale dhe laike, pėr gjuhėn shqipe njerėzit e patriakanės nė vitin 1909 dogjėn nė njė gropė gėlqereje, pranė Ēervenakės pėrhapėsin e gjuhės shqipe Gjoke shqiptarin nga Pleshishti i Mokrės etj…

Kriza lindore e viteve ’60-70 e ndėrlikoi shumė ēėshtjen shqiptare, mundėsinė e coptimit tė trojeve shqiptare e shndėrroi nga njė rrezik potencial nė njė rrezik real.

Qarqet shoviniste tė tri fuqive monarkike tė Ballkanit: Greqia dhe Mali i Zi, zhvillonin njė veprimtari tė dendur diplomatike e propagandistike pėr tė siguruar mbėshtetjen e Fuqive tė Mėdha ndaj pretendimeve tė tyre mbi trojet shqiptare.

Nė fillim tė verės 1876 Serbia dhe Mali i Zi i shpallėn luftė Perandorisė Osmane, duke shpresuar edhe pėrkrahjen e Rusisė. Luftė i shpalli dhe kapiteni i Mirditės Preng Bib Doda.

Por Rusia nuk hyri menjėherė nė luftė siē pritej. Gjithsesi situate u acarua shumė. Kjo i imponoi fuqitė e Mėdha tė mblidheshin nė njė konferencė ndėrkombėtare buzė Bosforit mė 24 dhjetor 1876.

Por ditėn qė u ēel konferenca, Sulltan Abdyl Hamidi shpalli Kushtetutėn dhe premtoi reforma. Por kjo manovėr nuk pati rezultate, dhe me kėmbėnguljen e Rusisė ajo vazhdoi punimet nė Londėr.

Ndėrkaq, qeveria ruse qė kishte edhe pėrkrahjen e Gjermanisė, vazhdoi pėrgatitjet pėr luftė kundėr Turqisė. Austro-Hungaria do tė qėndronte asnjanėse. Pėr kėtė midis tyre dhe Gjermanisė mė 18 mars 1877 u nėnshtrua nė Budapest njė marrėveshje, sipas tė cilės Austro-Hungaria fitonte tė drejtėn tė pushtonte ushtarakisht Bosnjen dhe Hezegovinėn.

Marrėveshja e Budapestit, sado qė pranonte idenė e njė shteti autokton shqiptar, cėnonte rėndė territoret shqiptare. Ajo i hapi rrugėn Serbisė pėr tė aneksuar krahinat e Kosovės e Malit tė Zi, pėr aneksimin e viseve tė Shqipėrisė Veriore dhe Greqisė, territoret e Shqipėrisė Jugore nėn emrin “Vorio Epir”.

Kurse krahinat lindore do tė pėrfshiheshin brenda kufijve tė shtetit sllav qė do tė krijohej me emrin “Rumeli”.

Po aq negative ishin edhe vendimet e Konferencės sė Londrės nė mars 1877, e cila nuk e mori fare nė shqyrtim ēėshtjen shqiptare. Patriotėt shqiptarė me nė krye Abdyl Frashėrin bėnė shumė pėrpjekje pėr njė aleancė me Greqinė nė luftė kundėr sundimit osman por pa rezultat, sepse pala greke kishte synimet e veta aneksioniste.

Ndėrkaq ushtritė ruse pushtuan Sofjen mė 4 janar 1878, mė 18 Endrenė dhe mė 28 arritėn nė Shėn-Stefan, nė periferi tė Stambollit. Edhe ushtritė serbe marshuan drejt Vilajetit tė Kosovės, kurse Malazezėt pushtuan Tivarin e Ulqinin dhe dualėn nė brigjet e liqenit tė Shkodrės dhe nė Bunė.

Kjo i shqetėsoi Fuqitė e Mėdha, sidomos Anglinė e cila dėrgoi flotėn e saj nė detin Marmara dhe nxiti Portėn e Lartė tė kėrkonte armėpushimin, i cili u nėnshkrua mė 31 janar 1878.

Nė kėtė situate Komiteti Shqiptar i Stambollit, hoqi dorė si nga kryengritja e armatosur anti-osmane edhe nga kėrkesa pėr pavarėsi.
\
Ai kėrkoi bashkimin e gjithė trojeve shqiptare nė njė vilajet tė vetėm. Qeverisė turke kjo i interesonte pėr tė mėnjanuar shqiptarėt nga kryengritjet por nuk i interesonte qeverisė greke prandaj ajo kishte krijuar njė komitet Epiriot nė Korfuz dhe me anė tė tij zbarkoi nė Lėkurės, nė juglindje tė qytetit tė Sarandės, rreth 500 tė ashtuquajtur vullnetarė Epiriot, qė tė kėrkonin bashkimin me Greqinė.

Ata pushtuan edhe Sarandėn dhe u drejtuan nė fshatrat e tjera, me shpresė qė tė ngrinin popullsinė e kėtyre zonave pėr tė kėrkuar bashkimin me Greqinė.

Por shqiptarėt e kėtyre zonave u ngritėn nė kėmbė, rrokėn armėt dhe mė 28 shkurt 1878 shpartalluan ushtritė greke, dhe ato qė mbetėn rreth 100 vetė me komandantin e tyre, u tėrhoqėn nė Korfuz. Kjo nxorri edhe njė herė nė dritė vendosmėrinė e qarqeve shoviniste greke ndaj pretendimeve mbi trojet shqiptare.

Edhe Traktati i Shėn Stefanit, gjysmėn e trojeve shqiptare ua jepte shteteve slave kurse pjesa tjetėr do tė mbetej nėn sundimin e Perandorisė Osmane.

Kjo i zemėroi edhe mė shumė shqiptarėt dhe vuri nė lėvizje patriotėt pėr krijimin e njė Fronti tė Bashkuar mbarėkombėtar. Ky front u krijua me Lidhjen Shqiptare tė Prizrenit mė 10 qershor 1878. Por kjo lidhje u shtyp me forcėn e armėve nga Perandoria Osmane.

Nga Dr Apostol Kotani

Estilen

976


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Prapaskenat e hegjomonizmit grek

Mesazh  Jon prej 24.10.10 14:19

Fronėzimi i Kryepeshkopit tė Shqipėrisė, i grekut Anastas Janullatos ėshtė kundėrshtuar qartė nga ortodoksėt shqiptarė.


avatar
Jon

1265


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Prapaskenat e hegjomonizmit grek

Mesazh  Jon prej 24.10.10 14:27

At-Nikolla Marku: Regjistrimi etniko- fetar, zgjon "Vorio Epirin"

avatar
Jon

1265


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Nje ''pushtim'' i bute i trojeve shqiptare

Mesazh  Estilen prej 28.10.10 9:45


Nje ''pushtim'' i bute i trojeve shqiptare



Betonohen varret e vendasve pėr memorialin e ushtarit grek

Ne kuadrin e ''pushtimit'' te bute te Shqiperise se Jugut,qarqet greke vazhdojne skandalet me varrezat dhe tjetėrsimin e tyre “pėr llogari” tė ushtarėve grekė tė rėnė nė luftė ka pėrfshirė zonėn e Korēės.

Njė varrezė ėshtė betonuar pjesėrisht nė njė rresht parcele pėr tė ngritur njė memorial pėr ushtarėt grekė, qė pretendohet se janė varrosur aty gjatė Luftės sė Dytė Botėrore.

Rasti ka ndodhur nė njė nga fshatrat e njohur tė zonės sė Korēės dhe pikėrisht nė Boboshticė, ku pretendohet se ekzistojnė disa varre qė u pėrkasin tė rėnėve nė luftėn italo-greke. Varrezat e vjetra tė Boboshticės, qė ndodhen nė territorin e kishės sė fshatit, janė betonuar pėr tė ngritur njė piedestal pėr ushtarėt grekė.

Nė varrezat e vjetra mbi 200-vjeēare tė fshatit ėshtė bėrė betonimi i njė segmenti deri nė afėrsi tė njė kryqi tė vendosur 15 vjet mė parė pėr tė pėrkujtuar njė nga ushtarėt grekė qė ėshtė vrarė gjatė luftės dhe eshtrat e tė cilit kanė qenė tė vendosura nė njė nga parcelat e varrezės, aty ku kanė qenė edhe eshtrat e banorėve tė tjerė tė zonės.

Edhe pse eshtrat e ushtarit grek nuk ndodhen mė nė territorin e varrezave tė vjetra tė fshatit Boboshticė, por janė zhvendosur prej vitesh nė varrezat e reja, vendi ku ai ka qenė i groposur ėshtė shfrytėzuar pėr tė bėrė homazhe nė datat qė pėrkujtojnė luftėn italo-greke.

Reagimet e para kanė ardhur nga ana e banorėve tė fshatit, tė cilėt kanė nė kėtė varrezė eshtrat e gjyshėrve dhe tė stėrgjyshėrve tė tyre. Kryqet e vjetruara, tė cilat dallohen qartė, qėndrojnė nė tė dyja anėt e platformės prej betoni, ndėrsa nėn segmentin e betonuar, banorėt thonė se ndodhen edhe varre tė tjera.

Banorėt kanė ngritur gishtin e akuzės ndaj organizatės sė minoritetit grek “Omonia”. Ata deklarojnė se prej njė muaji pėrfaqėsues tė “Omonias” kanė qenė nė kėtė vend kodrinor pėr tė kryer punime, edhe pse njė pjesė e fshatit ka pasur rezerva pėr tė bėrė njė memorial dhe pėr tė ndėrtuar mbi parcelat ku janė varret e vjetra.

Sipas tyre, betonimi ėshtė bėrė pėr tė kryer homazhe. Njė memorial nė formė kryqi ka qenė pikėnisja e ndėrtimit me beton tė rrugės qė kalon tashmė pėrmes varrezave me disa shkallė qė nisin nga oborri, i cili ėshtė territor i manastirit tė Shėn Mėrisė.

Tė pozicionuara nė kodrėn e fshatit, kėto varreza tė vjetra nė vitin 1996 pėsuan tjetėrsimin e parė. Nė vendin ku ishin tė vendosura eshtrat e ushtarit grek, u ngrit njė kryq nė formė memoriali pėr tė kujtuar ushtarin e rėnė, por nė kėtė memorial janė shkruar me germa greke dhe shqiptare fjalėt “nė nderim tė ushtarėve grekė tė rėnė nė luftė”.

Vite mė parė, kur u vendos kryqi, askush nuk u shqetėsua pėr kėtė fakt. Ishte njė banor i fshatit, i cili nė atė kohė punonte nė degėn e “Omonias”, qė kishte bėrė kėtė kryq nė vendin ku ishte edhe kisha e Shėn Mėrisė, por pėr faktin se dihej se aty ishin eshtrat e ushtarit, banorėt nuk e panė me habi kėtė veprim dhe dhuratė qė vinte nga njė prej banorėve si shenjė nderimi pėr ushtarin.

Ajo qė ka shqetėsuar banorėt, ka qenė betonimi i njė pjese tė varrezave pėr tė mbėrritur te kryqi dhe ndėrtimi pėrreth i njė platforme tė gjerė betoni, pėr zhvillimin e homazheve nė pėrkujtim tė ushtarėve grekė.


Fshatarėt thonė se nė kėtė varrezė nuk ka ushtarė tė tjerė grekė dhe po abuzohet me faktin se aty kanė qenė dikur eshtrat e njė ushtari tė vetėm. Siē tregojnė banorėt Boboshticės, punimet kanė filluar qysh njė muaj mė parė dhe kanė pėrfunduar tashmė, edhe pse njė pjesė e fshatarėve nuk e kanė dhėnė pėlqimin.

Banorėt e vjetėr tė fshatit kanė kėrkuar prishjen e rrugės prej betoni qė zė njė pjesė tė varreve tė vjetra. Ata akuzojnė pėr dėmtim tė varreve tė tė parėve nga hedhja e betonit dhe thonė se poshtė platformės ka ende eshtra.

Nga ana tjetėr, Komuna e Drenovės, qė ka nėn administrim fshatin Boboshticė, nuk ka dijeni pėr ndėrtimin e memorialit dhe rrugėn qė tė ēon nė tė, edhe pse si pėr ēdo ndėrtim, duhej tė merrej leja e posaēme nga KRT-ja lokale.

Kryetari i Komunės Drenovė, Flamur Sala, tha dje se komuna nuk ėshtė njoftuar zyrtarisht nga asnjė institucion, organizatė apo subjekt privat pėr njė ndėrtim tė tillė.

“Ndėrtimi i rrugicės prej betoni nė varrezat e Boboshticės ėshtė bėrė pa leje”, tha ai, ndėrsa u angazhua se shumė shpejt do tė ngrihet njė grup pune pėr verifikimin e shkeljes dhe do tė merren masat ligjore.

Fli i qete o shqiptare,se kemi nje qeveri qe po na con drejt Europes me gjith territorin e saj ujor e tokesor.Te shiturit tek serbi dhe greku nje dite do pergjigjen per keto te zeza qe po pregatisin vendit,por vetem atehere kur popullit tone ti dali ''gjumi i letargjise demokratike''

Estilen

976


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Prapaskenat e hegjomonizmit grek

Mesazh  Zattoo prej 30.10.10 19:15

Konsulli grek: Korēarėt, popull helen..

"Korēa ėshtė Greqi, qytetarėt e saj janė ēliruar nga ushtarėt grekė 70 vjet mė parė". Kjo ėshtė deklarata e bėrė dje nga konsulli grek nė qytetin e Korēės, nė prani tė zyrtarėve tė shtetit shqiptar, tė cilėt nuk kanė marrė asnjė masė ndaj tij. Ata kanė qėndruar tė ulur nė vendet e tyre duke miratuar nė heshtje kėto deklarata provokuese nga ana e zyrtarit grek.

Nė fjalėn e tij, konsulli, e ka cilėsuar ēlirimin e qytetit juglindor tė Shqipėrisė nga fashizmi si tė kryer nė vitin 1940 nė tė njėjtin vit, tė cilin Greqia e mban si vitin e ēlirimit nga fashistėt italianė. Deklarimet u bėnė gjatė njė takimi nė qytetin e Korēės ku pėrkujtohet 70- vjetori i krijimit tė organizatės greke OMONIA dhe ēlirimi i Greqisė nga fashizmi.

Nė takimin e zhvilluar me kėtė rast ishin pjesėmarrės edhe pushtetarė dhe drejtues tė administratės lokale, si prefekti i Qarkut tė Korēės, Andrea Mano, kreu i Kėshillit tė Qarkut, kryetari i bashkisė sė Korēės, si dhe funksionarė tė tjerė tė administratės lokale. Kėta tė fundit ishin tė pranishėm nė sallė me ftesė tė organizatės lokale OMONIA, e cila kishte organizuar edhe njė takim dhe kokteil me rastin e 70- vjetorit tė krijimit tė saj.

Njė deklaratė e tillė duket se ėshtė nė pėrmasat e njė incidenti diplomatik, por ajo nuk ka marrė asnjė pėrgjigje nga funksionarėt lokalė dhe prefekti i qarkut si i dėrguari i qeverisė shqiptare nė Korēė. Madje ky i fundit ndodhej nė podiumin e takimit, nė momentin e deklarimit tė konsullit grek. Thuajse asnjė nga pushtetarėt e pranishėm nuk foli gjatė deklaratės sė guximshme tė konsullit grek, ndėrsa shumė persona me shtetėsi shqiptare qė ndodheshin nė sallė braktisėn takimin.

Tė pranishėm nė takim pohuan se konsulli grek Teodoris Ikonomus tha mes tė tjerash: Dua tė pėrshėndes gjithė popullin helen nė qytetin e Korēės me rastin e 70- vjetorit tė ēlirimit nga fashizmi dhe me rastin e pėrvjetorit tė krijimit tė organizatės OMONIA. Deklarimi shkaktoi jo pak reagim tek pjesėmarrėsit. Mė tej pėrfaqėsuesi i shtetit grek nė qytetin e Korēės, vijoi fjalimin e tij: Dua tė uroj veē festės sė krijimit tė OMONIAS dhe ēlirimit tė Greqisė edhe ēlirimin e Korēės nė vitin 1940 nga pushtuesit fashistė.

Nė kėtė mėnyrė konsulli grek Ikonomus, ka tentuar ta quajė ēlirimin e qytetit tė Korēės nė tė njėjtėn kohė me Greqinė. Deklarimet e mėsipėrme, Ikonomus i dha ende pa pėrshėndetur as funksionarėt e pushtetit lokal si pėrfaqėsues tė shtetit shqiptar, si dhe as pėrfaqėsuesin e qeverisė nė kėtė qark.
avatar
Zattoo

696


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Prapaskenat e hegjomonizmit grek

Mesazh  Estilen prej 31.10.10 18:34


Gjithmone e keqja na ka ardhur nga te shiturit tek armiku jone


Prefekti i Korēės, Andrea Mano ishte njė nga zyrtarėt shtetėrorė tė pranishėm nė mbledhjen e OMONIA-s ku konsulli grek e ka quajtur Korēėn: Greqi. i kontaktuar dje nga disa gazetare te mediave shqiptare, Mano pohoi se bėhej fjalė pėr njė takim pėr 70-vjetorin e ēlirimit tė Greqisė nga fashizmi.

Ai pranoi qė ka qenė nė takim, i ulur nė podium, por tha se nuk e ka dėgjuar kėtė pjesė pasi ėshtė folur greqisht. "Unė dėgjova pėrfaqėsuesin e OMONIA-s por nuk dėgjova fjalėn e konsullit grek.

Ai foli greqisht dhe unė nuk e dėgjova",- deklaroi Mano. i pyetur nga "Shekulli" pėr prezencėn apo jo tė njė pėrkthyesi nė sallė, Mano tha se ndodhej njė vajzė por qė ai nuk e ka dėgjuar. "Ishte njė vajzė qė pėrkthente por mu duk sikur nuk pėrkthente mirė.

Shikoni cfare karagjozi ky prefekti. Perpiqet te justifikohet pa pike turpi, nga njera ane thote qe nuk e ka degjuar se eshte folur greqisht (pra le te kuptohet qe sdi greqisht), nga ana tjeter thote qe ishte nje perkthyese ne salle, ''po sikur nuk perkthente mire''...

Pra perderisa ky, ishte ne gjendje te dallonte qe perkthyesja nuk perkthene mire, e di mire greqishten.......ky ''hajn''i rafinuar i te vertetes shekullore te Korces shqiptare.

C'te besh kur kY sahan lepires bekohet me postin e Prefektit nga Sali Berisha...!!!!! dhe ky i fundit ben rolin e nje ''hutaqi'',qe per armik te vetem te betuar per te,qendron opozita shqiptare dhe jo grekerit e Trojes.

Estilen

976


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Prapaskenat e hegjomonizmit grek

Mesazh  Estilen prej 10.11.10 11:33

Banorėt ankohen se ndihen tė braktisur nga shteti, pas dhunimit tė varrezave

Banorėt e Boboshticės kėrcėnojnė se nėse prokuroria nuk merr masa pėr personat qė ndėrtuan memorialin e ushtarit grek mbi varrezat e fshatit, do tė ndėrhyjnė vetė pėr prishjen e tij.

Kryetari i Shoqatės sė Boboshtarėve tė vjetėr, Sotir Dhamo, ka deklaruar se banorėt janė nė pritje tė vendimit tė prokurorisė dhe mbylljes pėrfundimtare tė hetimeve pėr kėtė rast, por nėse nga organi i akuzės nuk merret njė masė ndaj personave pėrgjegjės pėr prishjen e memorialit sipas pėrfaqėsuesit tė banorėve, do tė jenė kėta tė fundit qė do tė ndėrmarrin prishjen e ndėrtimit tė bėrė mbi varrezė.

Sipas Dhamos, pėr sa kohė qė Boboshtica harrohet nga shteti do tė ketė reagime nga ana e banorėve deri nė prishjen e memorialit tė ndėrtuar pėr ushtarėt grekė mbi eshtrat e tė parėve tė tyre.

Ai e ka konsideruar njė masakėr dhunimin e varrezave, ndėrkohė qė sipas tij, banorėt shprehen jo vetėm tė indinjuar pėr cenimin qė u ėshtė bėrė, por nga ana tjetėr edhe tė braktisur pėr faktin se nuk kanė njė mbrojtje pėr tė dėnuar me forcė atė qė ka ndodhur me varrezat e tyre.

“Sot nė fshat nuk ka qetėsi. Boboshtica ėshtė e trazuar. Njerėzit janė cenuar nė dinjitetin e tyre me njė akt makabėr tė dhunimit tė varrezave tė vjetra shekullore. Ajo ka shėrbyer si varrezė qė nė fillimet e manastirit dhe janė varrosur njerėz tė njohur tė Boboshticės.

Aty banorėt kanė tė afėrmit e tyre dhe nuk mund tė heshtin, por kanė tė drejtė tė indinjohen. Pėr sa kohė qė kjo ēėshtje ėshtė nė duart e drejtėsisė ne do tė presim vendimin e organeve hetimore dhe tė prokurorisė dhe ēfarė do tė vendoset prej tyre, por nė rast se vendimi nuk ėshtė i drejtė dhe qėndron nė anėn e kundėrt tė interesave tė boboshtarėve duke e cenuar sėrish dinjitetin e tyre, ne do tė vijojmė me qėndrimet tona”, ka thėnė nė deklaratėn e tij kreu i shoqatės qė pėrfaqėson banorėt e fshatit.

Ndėrkohė, ai ka shtuar se banorėt do tė ngrenė njė memorial tė ri. “Meqė shenjat e varreve janė prishur dhe eshtrat janė pėrzierė, ne do tė ngremė njė memorial tjetėr me emrat e fiseve qė janė varrosur, aty pasi njė varr mund tė ketė shėrbyer pėr disa persona tė njė familjeje siē kanė qenė ritet e kohės. Ajo varrezė ėshtė e mbingarkuar me njerėz tė vdekur, por nuk ka vend qė aty tė qėndrojė njė memorial pėr ushtarėt grekė mbi eshtra tė boboshtarėve. Kryqi u pranua si simbol i ortodoksisė, por jo tė kalohet nė njė akt kaq makabėr siē ėshtė betonimi i eshtrave dhe dhunimi i tyre.

Ai memorial duhet tė prishet dhe nėse kjo nuk bėhet nga organizata “Omonia” ose me njė vendim tė drejtėsisė do tė bėhet nga vetė banorėt”, deklaroi Sotir Dhamo. Sipas Shoqatės sė Boboshtarėve tė vjetėr, akti i djegies sė kurorave ėshtė i dėnueshėm, por ky akt ka ndodhur si pasojė e situatės tė tensionuar qė u krijua.

“Djegia e kurorave ėshtė njė akt i dėnueshėm. Banorėt e dėnojnė kėtė akt, por tė pyetur edhe nga hetuesit, ata kanė pranuar tė tregojnė se aty jo vetėm dolėn eshtra, por mbi to u kryen sėrish punime duke i betonuar. Kjo ėshtė mė se e vėrtetė dhe kėtė e dėshmojė shumė banorė. Akti i djegies sė kurorave pas vendosjes sė tyre nga “Omonia” dhe konsullata greke erdhi si njė reagim pas njė ceremonie qė u zhvillua nė prani tė shumė pak boboshtarėve.

Nga ana tjetėr, edhe prefekti me deklaratat e tij bėri qė Boboshtica tė ndihet e braktisur nga shteti. Ajo u dhunua dyfish nga shteti grek dhe nga shteti i vet qė nuk e mbron. Kremtimi mbi beton ishte i nxituar dhe kjo bėri qė Boboshtica tė vihet kundėr jo vetėm disa kurorave, por edhe tė dyja shteteve, atij qė e dhunon dhe atij qė nuk e mbron, duke sjellė edhe atė rebelim me djegien e kurorave, akt tė cilin ne gjithsesi e dėnojmė”, ėshtė shprehur Sotir Dhamo.

Shqip

Estilen

976


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Prapaskenat e hegjomonizmit grek

Mesazh  Estilen prej 21.02.11 22:57



Cameria,pse kane frike greket.?






Nje analize e koment nga Top-channel.

Historia e marrėdhėnieve shqiptaro-greke ėshtė e tejmbushur me momente delikate, pėrplasje diplomatike e deri ushtarake.

E gjendur pėrballė njė pozicioni historikisht tolerant nga ana e Tiranės zyrtare, politika greke dhe grupime tė mbėshtetura prej saj kanė ushtruar presion tė vazhdueshėm pėr realizimin e ėndrrave me Vorio Epirin.

Ndėrkohė, Shqipėria ėshtė drojtur deri mė sot tė hedhė nė tryezė problemin e vetėm real mes dy vendeve: Ēamėrinė.

Udhėtimi ynė shkel pėrmes tė njėjtave gjurmė tė lėna nė 1944 nga mijėra e mijėra ēame tė masakruar e tė pėrzėnė me dhunė nga tokat e tyre, gjurmė tė cilat nuk janė shuar plotėsisht edhe sot, 67 vjet mė pas.

Igumenicė, Filat e kėshtu me rradhė, ndėr qytetet e zhurmshme ėshtė e vėshtirė tė dallosh shenja tė njė periudhe tė cilėn vendasit e rinj janė kujdesur mirė qė ta fshehin. Edhe ndonjė shqiptar i mbetur druhet tė flasė e fshihet menjėherė sa sheh praninė e kamerės.

Pas rreth dy orėsh mbėrrijmė nė Margėlliē, fshatin me rreth 1200 banorė, ngritur diku mes kodrave tė buta e tė gjelbėruara tė Thesprotisė. Mjaftojnė vetėm pak metra tė pėrshkuara nė rrugicat e tij pėr tė dalluar menjėherė ndoshta simbolin mė tė fortė e kuptimplotė tė njė historie tjetėr, tė njė historie tė shkuar tė cilėn nė kėtė tokė nuk kanė mundur ta ērrėnjosin.

Minarja, e mbetur jetime pa xhaminė e saj nė njė fshat ku nuk ka qoftė edhe njė musliman, ėshtė sot e rrethuar nga kishat ortodokse tė cilat bėjnė hije nė kėtė vend qė dikur ka folur ndryshe.

Nė pjesėn e sipėrme tė fshatit dallohen gėrmadhat e dhjetra e dhjetra shtėpive qė flasin mė mirė se gjithēka pėr atė qė ka ndodhur kėtu me ēamėt 67 vjet mė parė.

Pronarėt e rinj shumicėn e tyre i kanė kthyer nė haure pėr bagėtinė, ndėrsa rrėnoja tė tjera shtėpish mezi ngrenė krye nga toka.

Prania jonė nė Margėlliē nuk mirėpritet, liria pėr tė xhiruar zgjat vetėm pak minuta pasi menjėherė kamera e Top Channel bllokohet nga banorė tė irrituar, mes tė cilėve edhe kryeplaku i fshatit. Nėn presion, kamera e fshehtė mbetet e vetmja zgjidhje.

Kryeplaku, i mbėshtetur nga punonjės tė postės policore tė fshatit, na detyron ta ndjekim nė zyrėn e tij. Telefonatat e shumta na bėjnė tė kuptojmė se vizita jonė ka shkaktuar shqetėsim edhe pėrtej Margėlliēit.

“Duhet tė kishit bėrė njė letėr tek bashkia dhe njė tek policia. Nėqoftėse nuk do tė kishit kamera nė dorė nuk do tė ndodhte asgjė, as me policine, as me asnjė”, thotė kryeplaku.

Drejtuesit e fshatit, pas direktivave tė marra nga autoritetet nė Igumenicė, na thonė se nė Margėlliē jetojnė vetėm 6 familje shqiptare e me kėtė rast, jo pa qėllim na ofrojnė intervistė me njėrin prej tyre. Sigurisht, emigranti nga Karbunara e Lushnjes ėshtė i detyruar tė pohojė atė qė i kėrkohet.

« Familjet shqiptare kanė ardhur kėtu nė vitin 2001, atėherė i solla dhe unė se mė parė kam qenė vetėm. Tė gjitha familjet shqiptare kanė ardhur pas viteve 90 », thotė njė emigrant para kamerės.

Pėrmes emigrantit, tentohet tė propagandohet dhe manipulohet njė tjetėr histori, qė lidh shqiptarėt me Margėlliēin vetėm pas viteve 90.

Pas intervistės lejohemi tė filmojmė sėrish. Por, edhe kėtė herė gjithēka zgjat vetėm pak minuta, pasi grupi i Top Channel vihet nėn vėzhgimin e rreptė e tė paktėn tre makinave tė policisė greke.

Ndjekja vazhdon edhe pse makina e Top Channel del nga fshati Margėlliē. 2 nga autoveturat greke mbajnė distancė, ndėrsa njėra prej tyre, me ngjyre blu, qėndron gjatė gjithė kohės mė afėr.

Shpesh herė gjatė rrugės automjetet e mbushura me civilė ndėrrojnė vendet me njėra-tjetrėn, por pa hequr dorė nga ndjekja e makinės sė Top Channel.

Nė kufi afrohet vetėm njėra prej tyre nga ku dalin dy persona tė veshur civil, tė cilėt, siē duket edhe nga pamjet, i kėrkojnė policisė kufitare tė vonojė procedurat e lejim-kalimit tė grupit tė Top Channel pėr nė Shqipėri.

Pas rreth 40 minutash largohemi drejt Shqipėrisė duke lėnė pas jo vetėm imazhet e njė krimi masiv qė kėrkon drejtėsi, por mbi tė gjitha tė njė fqinji qė nėn ethet e nacionalizmit I trembet edhe njė kamere televizive duke ekspozuar kėshtu anėn mė tė shėmtuar.

Kjo ndodh nė njė kohė kur dėrgatat greke tė politikanėve, emigrantėve greko-amerikanė, nacionalistėve tė tė gjitha markave, jashtė apo nėn kontrollin e Athinės zyrtare, gazetarė, diplomatė e deputetė, vijnė nė Shqipėri e shtrojnė bash mu nė mes tė shqiptarėve e u mbajnė fjalime pėr tu kujtuar se tani sė fundmi janė bėrė grekė.

Kėta njerėz lejohen t’i bėjnė kėto, jo vetėm pėr shkak tė pėrulėsisė sė politikės sonė, por mbi tė gjitha sepse Shqipėria nuk ka ēfarė t’i fshehė Greqisė, pėrveēse t’i kėrkojė me zė tė lartė tė drejtat e ēamėve.

Pikėrisht kėtu buron frika e grekėve, tė cilėt na ndjekin pas tėrė panik sepse e dinė qė ne jemi nė vendin e krimit, i cili pėr fat tė keq ende nuk ėshtė hetuar.

Ndėrsa altoparlantėt grekė tė politikės e kishės janė angazhuar nė thirrje qė banorėt e Korēės dhe zonave tė tjera tė jugut tė deklarohen grekė, kėtu nė fshatrat e Ēamėrisė tė gjithė i tremben njė dokumentari qė nuk synon tė mbjellė nacionalizėm dhe urrejtje, por thjesht tė risjellė nė kujtesė krimet dhe genocidin grek.

Shtėpitė e rrėnuara, minarja e mbetur e vetmuar qė prej dėbimit tė popullsisė vendase dhe mijėra dėshmi tė njerėzve qė janė ende gjallė janė fakte mė tė forta se pensionet e Athinės pėr fukarenjtė tė cilėve u kėrkohet tė shesin edhe identitetin pėr ca para mė shumė.

Estilen

976


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Prapaskenat e hegjomonizmit grek

Mesazh  Estilen prej 22.02.11 16:13


Kunder rregjistrimit etnike.




81 shoqata, me nismėn e shoqatės “Labėria” kanė reaguar ashpėr gjatė njė tubimi duke u shprehur kundėr regjistrimit tė popullsisė, mbi baza etnike.

Ata i kanė bėrė thirrje me anė tė njė peticioni qeverisė shqiptare pėr ta ndaluar kėtė regjistrim si edhe e kanė akuzuar atė se po i bindet ēdo kėrkesė tė qeverisė greke.

Nė tubim Sabri Godo u shpreh me tone ironike ndaj pėrkrahėsve tė kėtij regjistrimi, ndėrsa historian Pėllumb Xhufi pėrdori tone akuzuese.

“Shkenca thotė qė u dashkan 6 mijė vjet tė ndėrrohet kodi gjenetik i njeriut, ndėrsa me formularin e qeverisė e ndron kombėsinė nė 2 minuta e gjysmė”, ėshtė shprehur Godo.

“Interesat tona varen nga njė pensionist, Nikollaq Gaxojanis qė ėshtė mik i gjithė pushtetarėve shqiptarė. Qė ėshtė mik i Saliut, Ilirit dhe Fatosit. Kjo ėshtė pėr tė vėnė duart nė kokė”, deklaroi Xhufi.

Ndėrsa nėnkryetari i KLD-sė, Spahiu u shpreh se, ēertifikata ėshtė e pamjaftueshme pėr tė ndryshuar kombėsinė dhe ftoi krerėt e partive tė minoritetit grek nė debat publik.

“E ftoj nė debat Dulen apo Karamelon qė mendojnė se do tė munden tė keqinterpretojnė ligjet e Shqipėrisė”, deklaroi Spahiu.

Estilen

976


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi