Paqartėsitė e popujve tė lashtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Paqartėsitė e popujve tė lashtė

Mesazh  Admin prej 21.05.08 19:42

Paqartėsitė e popujve tė lashtė

Thonė se historia ėshtė mėsuese e jetės dhe se ai qė nuk mėson nga ajo ėshtė i dėnuar qė gjithmonė ta pėrsėrisė. Kėto proverba tregojnė se edhe popujt e lashtė e kishin shumė tė qartė se njerėzit, krahas zhvillimit, dinin t’i pėrsėrisin gabimet e mėparshme.

Zakonisht, kush bazohet nė dijenitė e vjetra do tė mund tė gjente pėrgjigje edhe nė problemet qė sot mundojnė. Kėshtu tė paktėn tingėllon teorikisht.

Letra para letrės

Komunikimi mė i vjetėr nuk zhvillohej nėpėr copa tė letrės, por pėrmes statujave, ndėrtesave, veprave artistike dhe objekteve qė paraqisnin simbole, gjegjėsisht porosi tė caktuara.

Shumicėn e porosive i kuptojmė,ngase qėllimi i tyre ėshtė mjaft i qartė,por ka edhe raste e qė ka tepėrt shumė, sa tė pėrjashtohen qė ende nuk ėshtė zbuluar se pėrse shėrbenin.

Piramidat nė Giza

Asnjė kontroll e fshehtėsive historike s’mund tė kalojė pa kėto ndėrtesa,ndoshta mė tė njohurat nga e kaluara e largėt. Shumėkush piramidat i konsideron thjesht vetėm varreza faraonėsh, por fshehtėsia e tyre ėshtė shumė mė e madhe.
Piramidat janė vendosur pothuajse pėrsosmėrisht nė raport me Polin e Veriut, gjė qė tregon se egjiptianėt e vjetėr dinin pėr tė, tė paktėn nė ndonjė kuptim teorik ose mistik.

Nuk duhet harruar se po flasim pėr kohėn e para disa mijėra vjetėve, kur shkenca dhe besėtytnia ishin tė lidhura. Bazėn e Piramidės sė Keopsit e pėrbėn katrori pothuajse perfekt, i cili ėshtė ndėrtuar me aq precizitet saqė edhe me teknologjinė e sotme ėshtė vėshtirė tė riprodhohet. Ndoshta misteri mė i madh ėshtė fakti qė piramidat qėndrojnė edhe sot e kėsaj dite.

Nuk ėshtė fjala kėtu pėr shkatėrrimet e luftės, por pėr faktin e habitshėm ndėrtimor se ndėrtesat e rėnda disa mijėra tona nuk sharruan nė rėrė deri mė sot.

Porosia e fshehtė: Egjiptianėt e vjetėr dinin pėr Polin e Veriut, dhe ishin mjeshtėr mė tė mėdhenj tė arkitekturės se sa qė edhe vetė madhėsia e piramidės lė pėrshtypje.

Stonehenge

Njė prej strukturave mė tė vjetra tė gurta tė botės sė vjetėr ndodhet nė Angli, ndėrsa ėshtė krijuar para 4-5 mijė vjetėsh. Ndonėse teori tė ndryshme pėlqejnė ta lidhin atė me pjata fluturuese dhe me adetet druide, duhet ndalur vetėm nė atė qė e konfirmoi shkenca moderne. Ajo qė e habiti shumėkėnd ishte vetė ndėrtimi i kėtij objekti.

Shoqėria qė e ndėrtoi, pa asnjė dyshim se duhej tė ishte shumė e zhvilluar, pėr ta ndarė fuqinė punėtore qė do tė ishte e punėsuar nė kėtė projekt tė vėshtirė.

Kur shkencėtarėt modernė pėrpiqeshin qė ta pėrsėrisin ndėrtimin e Stonehenge duke i shfrytėzuar mėnyrat e vjetra tė ndėrtimit, gurėt e rėndė disa tonelata thjesht u sharronin nė tokėn e butė. Meqenėse arritėn qė ta ndėrtonin, ndėrtuesit misterioz e kishin menduar ashtu qė pėrmes tij tė mund tė pėrcillnin shumė dukuri nė qiell, gjė qė na bėnė me dije se ata kishin njohuri tė mėdha pėr astronominė.

Porosia e fshehtė: Shoqėria qė ndėrtoi Stonehenge ishte shumė ishte shumė e zhvilluar dhe kishte njohuri tė madhe pėr dukuritė hapėsinore dhe pėr ndėrtimtari.

Moai

Statujat misterioze nė Rapa Nui sot i njohur si Ishulli i Pashkėve, besohet se paraqesin paraardhėsit e banorėve tė ishullit. Meqė shumė nga statujat mbetėn tė papėrfunduara, njerėzit imagjinativė menjėherė erdhėn nėpėrfundim se punėtorėt gjatė punės sė tyre i kishte ndėrprerė ndonjė kataklizėm i tmerrshėm.

Arsyeja sigurisht se ėshtė shumė mė prozaike. Besohet se disa nga statujat kurrė nuk ėshtė dashur tė pėrfundoheshin, sepse i kualiteti i gurėve ishte i dobėt, e disa janė lėnė ashtu qėllimisht, tė ndarė nga statujat tjera,ndėrkohė qė disa vėrtet nuk ishin pėrfunduar pėr shkak tė arsyeve tjera.

Ajo qė ėshtė e habitėse te Moai nuk janė vetėm statujat, por edhe shoqėria qė i ndėrtoi. Shoqėria qė dikur ndėrtoiaq shumė statuja, sigurisht se numėronte mijėra e mijėra banorė, nė mėnyrė qė ta mirėmbante njė ushtri punėtorėsh qė punonin nė Moai. Megjithatė, shkencėtarėt pohojnė se numrii banorėve tė Rapa Nui kurrė nuk kaloi mbi disa mijėra banorė, gjė qė ėshtėshumė pak pėr gjithė atė punė.

Porosia e fshehtė: Shoqėria qė ndėrtoi statujat nė Ishullin e Pashkėve ishte e shumtė dhe mė e zhvilluar seēduket nė shikim tė parė.

Ekzistenca e njeriut

Edhe vetė ekzistenca e njerėzimit ėshtė e mbuluar me mister. Ndonėse kuazishkencėtarė tė shumtė fshehtėsitė e prejardhjes sė njeriut e pėlqejnė a lidhin me ngjarje tė ndryshme misterioze, prej tė cilave mė tė popullarizuarat aktualisht janė jashtėtokėsorėt,megjithatė s’duhet shkuar aq larg.

Shkenca pohon se njerėzit e parė tė vėrtetė u shfaqėn para 200 mijė vjetėsh, ndėrkaq shkrimi i parė para rreth6 mijė vjetėsh. Qė nga ai moment nisi,shikuar thjeshtė, fillimi i civilizimit njerėzor.
Problemi me kėtė qėndrim tashmė tė pranuar ėshtė i qartė.

Popujt e vjetėr nė skenėn historike vijnė me njė dijeni tė thellė - por kurrė tė shpjeguar- tė arkeologjisė dhe astronomisė, sė cilės asnjėherė nuk iu vėrtetua prejardhja. E ajo qė nuk u shpjegua kurrė ėshtė edhe distanca e madhe kohore mes krijimit tė njeriut dhe zhvillimit tėtij teknologjik. Nėse njerėzimi nė mė pak se 10 mijė vjet qė nga fillimi i historisė sė shkruar e pushtoi Hėnėn,pyetja logjike do tė ishte: E ēfarė bėmė pra atėherė plot 190 mijė vjet?

Porosia e fshehtė: S’kemi pėrgjigje konkrete rreth prejardhjes sonė, ndėrkohė qė as mospajtimet rreth teorivetė tė vlefshme ende s’janė zgjidhur.

Admin

1162


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi