11 Shtator 2001551

11 Shtator 2001

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

11 Shtator 2001

Mesazh  politologu prej 23.02.09 13:41

11 Shatori - Hipoteza dhe Teoritė



DITA QĖ NDRYSHOI BOTĖN:11 SHTATORI 2001

08:45 Njė avion I rrėmbyer godet kullėn veriore tė Qendrės Botėrore tė tregtisė nė Nju Jork, duke shkaktuar njė grop te madhe nė katin e sipėrme tė ndėrtesės dhe shumė flakė.

09:03 Njė avion i dytė pasagjerėsh pėrplaset nė kullėn jugore tė Qendrės Botėrore tregtisė.

09:17 Administrata Federale e Aviacionit(FAA) urdhėron tė gjitha aeroportėt e Neė Jorkut tė mbyllėn mėnjeher. Disa minuta mė vonė mbyllen tė gjitha urat dhe tunelet e qytetėve tė Nju Jorkut.

09:30 Presidenti Bush flet nė Florida duke I informuar qytetarėt pėr sulme terroriste.

09:40 FAA ndalon gjithė fluturimėt nė aeroportėt nė SHBA, hera e parė nė historinė amerikane qė ndėrpriten trafiku ajror nė mbarė vendin.

09:43 Pran Uashingtonit, njė avion tjetėr pėrplaset nė Pentagon, selia e ushtrisė amerikane duke shkaktuar tym dhe flakė tė mėdha.

10:05 Kulla jugore e qendrės botėrore shėmbet. Njė masė e madhe tymi mbulon Manhatanin.

10:10 Avioni I shoqėrisė "United Airlines", nr.93 pėrplaset nė Pensilvani.

10:22 Nė Uashington evakuan departamentėt e shtetit dhe drejtėsisė si dhe banka botėrore dhe ndėrtesat e kongresit.

10:24 FAA njofton se tė gjitha avionet qė fluturonin per SHBA u devijuan pėr nė Kanada.

10:28 Rrezohet kulla veriore e QBT.

10:45 Evakuohen tė gjitha ndėrtesat qeveritare nė Uashington.

11:59 Agjensioni "United Airlines" konfirmoi se avioni nr.175 nga Bostoni pėr Los Angjelos ishte pėrplasar me 56 pasagjer nė bord dhe 9 anėtar tė ekuipazhit. Ky zbulohet tė jetė I njejti avion qė goditi kullėn jugore QBT.[1]

Vėrtet tė flasėsh pėr 11 shtatorin ėshtė problem sepse prej asaj kohe ende nuk kemi rezultate konkrete rreth kesaj ngjarje tragjike, dhe mu pėr kėtė ne ende merremi ndoshta me hiopteza dhe teori tė ndryshme.

Kur themi ende nuk kemi rezultate konkrete, e kemi pėr qėllim nė mėnyrė zyrtare nga komisioni qė ėshtė pėrgjegjės rreth kėsaj ngjarje , ndėrsa anėn tjetėr kemi ndoshta edhe fakte tė vėrteta individuale edhe grupore, se kush nė tė vėrtet qėndron pas kėsaj tragjedie.

Dhe mu pėr kėtė ne jemi tė obliguar tė merremi me hipoteza dhe teori tė ndryshme.

Me 11 shtator 2001, ne truallin e SHBA rrėmbehėn katėr aeroplan civil tė udhėtarėve nga njė grup terroristėsh 10-15 persona, ku godasin dy qytetet e Neė Yorkut dhe Uashingtonit, pra, kullat binjake tė Qendres Tregtare Botėrore. Aty mbėten tė vdekur diku 2792, por skeletėt iu gjetėn vetem 1520.

Njė sulm i tillė ishte i paimagjinuar nga qytetaret amerikan sepse njė gjė tė tillė nuk e kanė pritur, pėr arsye se gjithmonė amerikanėt rrezikun e prisnin nga jashte apo jo. Pra, gjithmonė Administrata amerikane ėshtė pėrqendruar tek rreziku nga jashte, sidomos pėrmes raketave antibalistike.

11 shtatori dita qė ndryshoi botėn. Demtoi rend amerikanėt dhe mbarė botėn. Pėr momentin SHBA filluan tė ndryshojnė nė 180 shkallė, pra politikėn e jashtme duke u perqendruar tek suguria apo jo. Por, kjo ngjarje nuk mbetėt nė kujtime tona vetėm si ngjarje tragjike qe u mbyten afer 3.ooo njerėz, por, kjo datė shėnon edhe lindjėn e terrorit, diskriminimit, opertedit mediatik kundėr islamit dhe botės muslimane. 11 shtatori ka sherbyer si faktor legjitimues pėr shtetėt imperiale nė pėrdorimin e dhunės dhe terrorit, si njė metodė pėr ti shtri kėmbet nė Lindjėn e mesme pėr disa multiarsye apo jo.

Vėrtet vlen tė shtrohen disa pyetje rreth kėsaj ngjarje tragjike. 11 shtatori ėshtė ngjarje rastesi apo e kurdisur? Qfarė fshihet prapa kesaj ngjarje si justifikim? Kushė qenė ata qė rrenuan QBT? Qfarė sherbeu sllogani "Lufta kundėr terrorizmit"? Kush qenė objekt terrori, kėrcenimi, vrasje pas kėsaj ngjarje? Cili ishte roli I masmediave ? Etj.

SHBA, 11 shtatorin dhe shtete tė ndryshme e shfrytėzuan si rast jo SUI GENERIS por si PRECEDENT edhe pėr vėnde tė tjera. E kam fjalėn qė SHBA dhe te gjitha ato shtete qe ti realizojnė synimet, agjentet e tyre. Por, kėta gjetėn njė metodė, sllogan si"Lufta kundėr terrorizmit" si tė vetmen mėnyrė "legjitimuese" pėr ti quar agjentėt e tyre nė vėnd. Por, "LKT", nė botėn muslimane dhe me gjerė ėshtė kuptuar si luftė kundėr islamit dhe botės muslimane. Ka argumente tė shumta rreth kėsaj te cekur mė lart, qė mbėshtesin fuqishėm.

Realisht kuptohet se 11 shtatori shėrbeu si metodė pėr tė vazhduar neo-kolonizimin nė Lindjen e mesme, marrjen e naftes, dhe pasurive te ndryeshme apo jo. Kjo shihet ne deklaratat e Bushit, pas 11 shtatorit, deklarata te ngjyrosura me ngjyrime fetare. Ai deklaroi se kemi hyrė nė njė luftė kryqėzatash dhe kjo perkujton terrorizmin kryqtar nga Papa Urbani II nė vitin 1097 kundėr Lindjės sė Mesme. Po ashtu dhe me deklarata tė ndryshme si "boshti i sė keqės", "kush ėshtė kundėr nesh nuk ėshtė me ne", kjo te kujton Leninin nė kohėn e tij.

Po ripėrseris pra, 11 shtatori shėrbeu si faktor legjitimues pėr shtetėt imperiale nė perdorimin e dhunės dhe terrorit kundėr oponentėve, dhuna e cila tashme shpesh justifikohet me hipoteza mbi luftėn globale kundėr terrorizmit.

Pastaj se sa rendėsi i dha qeveria amerikane zbulimit tė kėsaj tragjedie tregon fakti qe qeveria fillimisht ndau 3 milion pėr zbulimin e ketij fakti dhe pas shumė protestave tė familjarėve tė tė humbureve ky buxhet u rrit ne 15 milion dollar. Vetėm pėr tė bėrė njė krahasim: pėr zbulimin e skandalit nė mes Clintonit dhe Monika Leėinksit qevria ndau 70 milion dollar. As'eshte kjo dicka absurde? Cila mund te jet arsyeja qe qeveria u tregua e shtrenguar kur bėhėt fjalė pėr sigurinė nacionale? Kjo pyetje na con direkt nė fushė atje ku qelin lulėt e 11 shtatorit dhe njė pergjigjje direkte na jep invazioni (okupimi) i Irakut.

Minitstri I Mbrojtjės Rumsfeldi dhe zėvendėsi i tij Ėolfoėitz nė ndėrkohė kanė thėnė se planėt konkrtete pėr luftėn nė Irak filluan direkt pas pėrplasjes se aeroplanėve nė kullat binjake. Dhe ja propaganda amerikane se cfarė bėri pėr tė ndėrhyrė nė Irak.

FBI-ja publikoi listėn e 19 pėngmarresve prej cilėve ishin 15 nga Arabia Saudite. 18 muaj mė vonė, para marshimit nė irak rezultatėt e disa anketimėve nė Amerikė tregojnė qė 60% te banorėve amerikanė mendojnė qė pengmarrsitė ishin irakian.

Cfare ndodhi? Si gjithmonė Shteti amerikan iu desh 18 muaj qe me anė tė mediave (spotėve reklamuse, spotėve shtetėrore informative, emisioneve dukumentar fiktibve tė financuara nga shteti, filmave tė ndryshme serik dhe artistik, librave, gazetės, shkollave , kishės, e shumė mėnyra tė ndryshme ) arriti qė tė depėrtojė nė pavetėdijėn e amerikanėve, ti kthej mendimėt e tyre dhe tu krijoj bindjėn qe perngmarrsit jane irakian. Dhe mu pėrkete tashme populli mendonte se duhet nderhyrė pėr ti ndeshkuar pėngmarrsit.

Kėtu kemi tė bėjmė me njė kundėrshtar gjeografik ai Arab dhe kundėrshtar ideologjik ai Islam. Kemi tė bėjmė me njė rast ku ende kemi paqartėsi pas disa vitėsh komisionėsh tė ndryshme qeveritare. Tė gjitha kėto paqartėsi padyshim, i shėrbenin si qėllim pėr tė ndėrhyrė nė Tokat Arabe apo jo, si gjithmonė me qėllime propogandistike.

Si ka mundėsi qė shteti mė i fortė nė botė me njė ushteri moderne me armėt me moderne dhe me tė sofistifikuara me zbulimėt e ndmeshem dhe sekrete qė posedon ky shtet sa i pėrket armatimit, tė mos zbuloj dhe eliminoj rrėmbyesit me thika ? Pėr vet faktin ende deri me tani nuk kemi fotografi tė sakt rreth asaj qfarė ka ndodhur, dhe askush deri me tani nuk ėshtė denuar me fakte tė sakta:nuk ka deshmi.

Njė gjė po shifet se ėnd po mbahen fsheht, p.sh. Amerika mbajti fshehtė bombėn atomike me emrin "Manhatan Project" 1940, po ashtu mbajti fsheht ndėrtimin e aeroplanit " Stealth Bomber" 1080, pse te mos e mbajė edhe kėtė ngjarje sekret. Nė ditėn e partise sė Republikaneve nė fillim tė janarit u tregua se nė njė anketim qė u ėshtė bėrė banorėve tė qytetit nė lidhje me 11 shtatorė, 49,3% e te pyeturėve janė tė mėndimit qė qeveria ka pasur informata pėr sulmet.

Kemi njė fakt paralajmrimet qė iu bėn ministrit tė drejtesisė Ashroft dhe kryetarit te komunes San Francisko Ėillie Broėn para 11 shtatorit, se me 11 shtator te mos perdorė aeroplan te linjave.

Vėrtet e gjithė kjo u bė nėn ombrellėn e "lufta kundėr terrorizmit". Pas sulmėve masive 11 shtatori 2001, Bushi doli me deklaratė tė ngjyrosura me ngjyrim religjioz se do luftojmė terroizmin nė katėr anėt e botės, sepse tashme u informu se prapa kėsaj gjindėt organizata e quajtur AL KAIDA me udhėheqesinė e saj Osama Bin Laden.

Shumė shtete iu bashkuan ketij sllogani jo Amerikes p.sh. Rusia, Kina, Turqia etj, jo pse kanė raporte tė mira por ishte interesi apo. Rusia iu bashkua sepse kėtu gjeti "legalitetin" pėr tė terrorizu qeqenet apo jo, Kina po ashtu per ti terrorizu muslimanėt Turkistanin lindor(ujguret) dhe Turqia me kurdėt. Pra, ketu u bė njė emėrues i pėrbashkėt rreth njė armiku unik, ai ishte Islami me perjashtim te turqis. [2]

Brezinski kritikoi ashpėr politikėn e jashtme amerikanė, me termin "LKT", ku nisi tė luftohėt islami dhe bota muslimanė ėshtė njė gabim shumė i madh. Fjalimi i Bushit, ku qe i gatshėm ndoshta pėr prirje religjioze tė trajoj kėrcenimin me terma religjioze, duke e parė atė si njė pėrplasje " sė mirės dhe sė keqės", "boshti i se keqės","luftė kryqėzatash". Ai madje pėrfaqėsoi formulen e Leninit, "Ai qe nuk ėshtė me ne, ėshtė kundėr nesh."[3]

Vėrtet ketu SHBA, uzurpuan prejtėn pėr tė identifiku armikun pėr sulme pa konsensus ndėrkombtarė. Pastaj kemi tė bėjmė me njė paqartsi, njė definim tė turbulltė: shpesh me terma teologjike apo jo.[4]

Pra, shumė shtete hyren nėn ombrellėn e ketij sllogani"lufta kundėr terrorizmit", pėr ti quar agjentet e tyre pėrpara apo jo.

Janė tė shumta hipotezat dhe teoritė rreth asaj se kush qėndron prapa kėtij akti masiv terroristė 11 shtatorit, tė bėjmė njė "doėnloading complete". Kemi tė dhėna se prapa kėtij akti terrorist mund te ken qenė CIA amerikane, madje ka fakte tė tilla. N]ė momentin kur janė godit kullat nuk kan qenė asnjė punonjės zyrtar, sidomos jahudi. Anėn tjetėr kemi se mund tė kenė ndihmu edhe mediat qė tė ndodh kjo tragjedi apo jo.

Michael C. Rupert e rendit Dick Cheney numer 1 si i dyshuar rreth 11 shtatorit. Rupert gazetar dhe anėtar i komisionit pėr vertetim tė 11 shtatorit, nė librin e tij "Crossing the rubicon". Pse i dyshimte? Cheney ishte komandant nė post me 11 shtator dhe dirigjonte qdo gjė pėrmes shėrbimit sekret.2)Shėrbimi sekret pėrdor sistemin me te sofistifikaur tė kominikimit.3)shėrbimet sekrete pėrdorėn teknologjinė pėr vezhgime tė kontrollit civil ajror.4) etj.

Ministrja franceze pėr rregullimin banėsor dhe hapsinor nė qeverinė franceze Christine Boutine deklaron se Bushi qėndron prapa sulmeve 11 shtator, njofton Reuters. Pastaj presidenti i venezueles Qahvez, me 13 shtator thotė "vete SHBA-ja implikuar nė sulmet e 11 shtatorit" me tej thotė se hipotezat se kėto kulla janė rrėzuar me dinamit nuk janė absurte, ndėrtesat nuk rrėzohen kur nė njė menyre tė tillė, pėrveq nėse nuk bėhėt fjalė pėr njė kurdisje.

Po ashtu kryetari i Bolivise e quan Bushin terrorist, me 22 dhjetor njofton Reuters, si intervenimi i tij ushtarak nė Irak janė njė terrorizėm i pastėr. Nė bazė tė njė ankete tė kryer gjatė korrikut nga Universiteti"Scrips Hoėard" nga Ohio, me shumė se 1\3 e amerikanėve mendojnė se zyrtarėt amerikan kanė nditur sulmėt , nė mėnyre qė SHBA tė kishte arsye pėr hyrė lufte nė Afganistan dhe Irak, Uashington 13 shtator njofton Reuters.

Departamenti i shtetit ne Websiten e tij tė internetit i ka pėrmendur se kullat binjake nuk ishin rrėzuar nga pėrplasja dy aeroplaneve me udhėtarė, por nga eksplozivi sekret. Rrėzimi i tyre duket i zakonshėm pėr ata qė nuk janė profesionistė, por ekspertėt e kėtyre tėrė kėtė e shohin nga njė kėndveshtrim tjetėr shkruan ky ėebsite. Fidel Castro akuzon SHBA se ka gėnjy pėr atentatėt e 11 shtatorit, ku ai cek se nuk ka mundėsi se avioni ta bėjė njė gjė tė tillė, pra ajo qfarė ndodhi, njofton reuters.

Thėnė troq 11 shtatori qe dita ku lindi terrori,diskriminimi, terrori psikologjik, dhe qdo gjė ishte nė shėrbim tė luftės kundėr Islamit dhe botės muslimane nėn ombrellen apo slloganit"lufta kundėr terrorizmit".

Dhe kjo rezultoi nė hakmarrjen, ushtrimin e dhunės ndaj musliamneve nė SHBA, pastaj ndėrhyrja Afganistan mė 2001, Irak mė 2003, hapja famėkeqe e burgut Guantanamo,Abu graib qė nuk njef historia njerėzore pėr kėsi burgje, se as nė kohėn e Leninit, Stalinit nuk kanė ndodhur njė terror i tillė apo jo, pastaj lufta ndaj Islamit dhe botės muslimane nė tė gjitha mėnyrat e mundshme, dhe vėrtet ketu shifet se kush janė nė tė vėrtet terrorista apo jo……?

Autori :
Qazim Rama
Bachelor i shkencave politike dhe administrates publike
Nje pjese e shkeputjes nga punim diplome.




--------------------------------------------------------------------------------


[1] Bardhyl Ukcamaj:Qytetėrimi kundėr terrorizmit,Prishtinė,f.25.

[2] Berzinzki:Zgjedhja dominim global apo udhėheqje globale,Prishtinė,f.57.

[3] Berzinski:Zgjedhja dominim dlobal apo udhėheqje globale,Prishtinė,f.41.

[4] Ibidem.

politologu

19


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

11 Shtatori dhe konspiracioni

Mesazh  Neo prej 04.10.10 11:28

11 Shtatori dhe teoritė e konspiracionit



Ose, pėrse disa janė tė bindur se vetė amerikanėt janė shkaktarėt e vėrtetė tė tragjedisė sė 11 Shtatorit 2001.


Rreth njė javė mė parė, presidenti iranian, Mahmoud Ahmadinejad deklaroi nė seancėn e Asamblesė sė Pėrgjithshme tė Kombeve tė Bashkuara se shumė njerėz nė botė besojnė se vetė ShBA’ja ka qenė organizatore e sulmeve tė 11 Shtatorit tė vitit 2001.

Pėr shumė njerėz nė Perėndim, njė deklaratė e tillė ishte qesharake, ndėrkohė qė pjesa mė e madhe e sondazheve tregojnė se nuk ėshtė e vėrtetė qė nė botė besohet se amerikanėt ishin ata qė i organizuan sulmet. Megjithatė, kėtu bėhet fjalė pėr njė besim qė ekziston te njė pjesė e njerėzve, madje edhe te disa prej aleatėve tė SHBA’sė, si Turqia, ose edhe brenda vetė Shteteve tė Bashkuara.

“Kjo teori mund tė jetė e vėrtetė”, thotė njė biznesmen 48-vjeēar turk.

“Kur dėgjova pėr herė tė parė pėr sulmin e Bin Ladenit, besova nė kėtė variant, por mė vonė mendova se ndoshta vetė Shtetet e Bashkuara krijuan gjithēka vetėm sa pėr t’i nėnshtruar myslimanėt e botės”, vazhdon turku. Menjėherė pas sulmit, shumė shtete shfaqėn keqardhje tė madhe pėr Shtetet e Bashkuara, megjithėse qysh nė atė kohė filluan tė qarkullonin teori tė ndryshme konspirative. Sipas tyre, nuk ishte Al-Qaeda ajo qė i shkaktoi tragjeditė, por SHBA’ja ose Izraeli.

Disa javė pas sulmeve, presidenti Bush kėrkoi nė Kombet e Bashkuara nga bota qė tė “mos i tolerojė teoritė konspirative”, tė cilat e shmangnin akuzėn nga shkaktarėt e saj tė vėrtetė. Megjithatė, luftėrat qė pasuan nė Irak dhe Afganistan i dhanė argumente shtesė pretendimit tė konspiracionistėve nė lidhje me kryerjen e sulmeve tė 11 Shtatorit nga SHBA’ja, me qėllim tė ndėrmarrjes sė njė sulmi ndaj shteteve tė ndryshme nė Lindjen e Mesme, e kjo me qėllim tė mbrojtjes sė Izraelit.

Nė vitin 2006, njė sondazh tregoi se shumica e banorėve tė shteteve arabe mendonin qė sulmet nuk ishin kryer nga arabėt. Dy vjet mė vonė, njė tjetėr sondazh tregoi se 36 pėr qind e turqve dhe 27 pėr qind e palestinezėve mendonin se sulmet ishin kryer nga vetė amerikanėt. Besime tė tilla ka pasur edhe nė SHBA. Nė vitin 2006, njė sondazh i kryer me 1,010 amerikanė tregoi se 36 pėr qind e tė anketuarve kishin njė lloj bindjeje se nė kėto sulme kishte shumė mundėsi qė tė kenė qenė tė pėrfshirė edhe zyrtarėt amerikanė, tė cilėt ose morėn pjesė vetė, ose nuk bėnė asgjė pėr ta shmangur tragjedinė.

Ndėrkohė, pėrveē presidentit Ahmadinejad, i cili e dha deklaratėn bombastike rreth njė javė mė parė, ka edhe liderė tė tjerė shtetesh qė kanė shprehur dyshimet e tyre pėr sulmet e 11 Shtatorit, siē ėshtė lideri i Kubės, Fidel Castro, presidenti i Venezuelės, Hugo Chavez, apo ish-guvernatori i Minesota’s, Jesse Ventura. Teoritė e konspiracionit u fuqizuan edhe mė tepėr pas deklarimeve tė SHBA’sė dhe shėrbimeve amerikane tė zbulimit lidhur me supozimin e ekzistimit tė armėve tė shkatėrrimit masiv, tė cilat nė fakt ishin shkaku kryesor i pushtimit tė Irakut, megjithėse kėto armė nuk u gjetėn kurrė.

“Fillimisht kam pasur dyshimet e mia pėr teoritė e konspiracionit, por pasi kam parė atė qė ndodhi nė vitet qė pasuan sulmet e vitit 2001, nuk kam dyshime se gjithēka ishte e orkestruar nga amerikanėt, me qėllim tė gjetjes sė njė preteksti tė mirė pėr tė sulmuar shtetet myslimane”, thotė njė analist i bankave nė Pakistan.

Nė muajin mars, gazeta prestigjioze ‘The Washington Post’ akuzoi ashpėr njė deputet japonez tė Partisė Demokratike nė pushtet, ngase ai gjatė njė interviste kishte thėnė se disa prej sulmuesve tė 11 Shtatorit ishin ende gjallė dhe se nė kėto sulme forcat nė hije patėn njė rol shumė tė rėndėsishėm, me qėllim tė pėrfitimeve personale.

Gjithashtu, njė web-faqe e Departamentit tė Shtetit brenda saj ka njė hapėsirė kushtuar teorive tė konspiracionit, kjo me qėllimin qė nė vend se tė fshihen, ato tė mund tė publikohen. Nė web-faqe thuhet se teoritė e konspiracionit ekzistojnė si mite dhe ato janė pjellė e imagjinatės, frikės dhe fakteve tė rreme, qė i injorojnė faktet reale.

Nga Express

Neo

"Hyjnorja - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1428


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: 11 Shtator 2001

Mesazh  KhalidVL prej 12.10.10 13:22

Kater prej listes se 'terroristeve' qe ndodheshin ne avionet e rrembyer jane gjalle!!!!(!)

Cudi sepse ata duhet te ishin te paret qe do vdisnin nga perplasja! ...dhe jo se jane te fshehur neper shpella, sic thuhet se jeton Bin Ladeni i cili ka vdekur qe ne dhjetor te 2001, por 3 prej tyre jane pilote ndoshta jane ulur neper aeroportet e ShBA, dhe nje prej tyre jeton ne Tunizi!

Eshte habitur kur e kane pyetur per sulmet, pasi kurre nuk kishte qene ne SHBA!

Nje tjeter nga lista eshte aktori qe luan ne filmin dedikuar 11 shtatorit, ne rolin e njerit prej terroristeve(!).paska perdorur makinen e kohes ky (!!) filmi eshte xhiruar pas sulmeve supozohet.

Po,vertete ato ishin sulme burracakesh, prej njerezish te ulet, te poshter sic tha G.Bush ne deklaraten e tij!

Por meqe ai ka pjesen e tij ne kete ai eshte njeri prej atyre njerezve te poshter, burracake, te ulet bashke me te tjeret qe i organizuan dhe i kryen ato SHPERTHIME!

Gjithe bota eshte si bageti ne duar te cifuteve, punojne per ta!Cilet jane te paneneshtruarit???Muslimanet!Oh,OK, por a nuk i devijuan nje grup prej tyre te paret tane?

Po, por shumica e tyre nuk jane shiija, nuk i ndjekin sektet!Zbatojne Islamin ne menyren e profetit te tyre me aq sa munden!Nese u hapim lufte....do te jete fundi jone! epo mire..duhet te bejme qe muslimanet te mos ndihen rehat me fene e tyre!ca do bejme,ca do bejme....Ej,po ne ja ku i kemi kullat!keshtu nga e gjithe bota do shihen me nje sy tjeter!nese ne i luftojme, te gjithe do na mbeshtesin!

Por kini kujdes se mos thoni qe luftojme muslimanet se na fiket!

Terrorizmin gjithmone, lufte pa konpromis!terrorizmi eshte ngjites, nese e ka nje nga familja e kane marre dhe femijet, grate dhe pleqte, keshtu qe vrisni pa meshire!Jane kercenim per token meme!

Po te minojme kullat dhe pamja ndryshon pak aty se vajten gjithe ate kohe!!! i ngjashem me kete ka qene 11 shtatori!pershkrimi eshte pak a shume si ato skemat qe paraqesin qelizat ne monitor!(qeliza eshte me e nderlikuar se cdo lloj mekanizmi i prodhuar nga njeriu, por kjo nuk i pengon aspak qe ta paraqesin me dy-tre komponente ne nje leter)

KhalidVL

14


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: 11 Shtator 2001

Mesazh  gjilanasi prej 12.10.10 14:19

Amerikanet nuk mund te jetojne pa luftera sepse ato jane venat (damaret) e parase, prandaj edhe i krijojne "terroristet" sa here qe kane nevoje.

gjilanasi

200


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: 11 Shtator 2001

Mesazh  Luli prej 22.11.10 21:50

ajo qė ka rėndėsi tani ėshtė qė e vėrteta tė dal nė shesh
dhe e keqja qė ėshtė duke ardhur, tė shmanget
sepse e gjithė kjo ishte orkestruar pėr njė qėllim tė caktuar
dhe se qėllimi nuk ėshtė arritur nga bastardėt qė na udhėheqin

jetė tė gjatė kėsaj faqe

Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

744


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

George Bush

Mesazh  DJ_enis prej 25.02.11 0:31



George Bush kur ishte president, vizitoi nje shkolle fillore.

- A ka kush pyetje?- iu drejtua ai femijeve.
Fjalen e merr Bobi.
-Une kam 3 pyetje:
1-Si eshte e mundur qe i fituat zgjedhjet edhe pse moret me pak vota se kundershtari?
2- Si mendoni, bomba atomike e hedhur ne Hiroshime a mbetet akti me terrorist ne histori?
3-Pse e sulmuat Irakun pa kurrfar shkaku?
Ne kete moment bije zilja dhe nxenesit dalin ne pushim.
Me tu kthyer nga pushimi fjalen kete here e merr Tomi.
Une kam 5 pyetje:
1-Si eshte e mundur qe i fituat zgjedhjet edhe pse moret me pak vota se kundershtari?
2- Si mendoni, bomba atomike e hedhur ne Hiroshime a mbetet akti me terrorist ne histori?
3-Pse e sulmuat Irakun pa kurrfar shkaku?
4-Pse sot zilja per te dale ne pushim ra 30 min perpara?
5- Ku eshte Bobi?

DJ_enis

39


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Explozive ne shembjen e Kullave

Mesazh  Estilen prej 03.03.11 19:40


Shkencetaret konfirmojne explozivet ne shembjen e Kullave Binjake.





Tani ėshtė zyrtare. Gjurmėt e explozivit e-Nano ishin mbledhur nga mbeturinat e rėnies WTC menjėherė pas 11 shtatorit 2001. Nė Universitin e fizikės Brigham Young, profesor- Dr Steven Jones, sė bashku me njė ekip ndėrkombėtar prej nente shkencėtarėve,bėri zbulimin e eksplozivėve.

Keto analiza te hollesishme ne laboratoret e testimit,binden shkencėtarėt qe te arrinin nė pėrfundimin se mostrat e marra menjehere pas 11 shtatorit,tregonin se kėto-termite eksplozivesh Nano,qe nė pėrgjithėsi pėrdoren pėr qėllime ushtarake, u gjenden ne germadhat e Kullave Binjake.Sipas experimenteve rezulton deri ne 10 ton te pranishme gjate shembjes se Kullave.

Pas njė proces shqyrtim rigoroz, rezultatet e analizave perfundimtare te tyre u botuan nė Revisten Bentham Chemikal Fizikė, njė nga revistat mė autoritative nė SHBA,e cila ka miratuar disa fitues tė ēmimit Nobel.

Autor i parė i studimit ėshtė Dr Niels Harrit 37 vjecar, njė profesor i kimisė nė Universitetin e Kopenhagenit nė Danimarkė dhe njė ekspert nė kimin e-Nano, thotė: "zyrtarisht hedhja dhe perdorimi i exploziveve NIST(e-Nano) shkel ligjet themelore tė fizikės."

Qeveria amerikane perfundimisht tashti eshte ne dijeni te rezulteteve te provave tė konfirmuara per praninė e exploziveve shpėrthyesė Nano-termit, e pėrdorur pėr tė shkaterruar tė tre WTC Towers me 11 shtator 2001.



Shkencėtarėt gjejne Nano termit-(vlersuar mbi 10 ton), nė Qendrėn Botėrore tė Tregtisė

Estilen

1024


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: 11 Shtator 2001

Mesazh  Gon! prej 13.05.11 10:48

Tė lumt rrebeli, por zoti thot "mos u mundo ti, pa tjetėr ti bindėsh ata me prova dhe fakte, sepse ata nuk binden, por leri se merrem unė me ta.

Gon!

615


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: 11 Shtator 2001

Mesazh  rebelisistemit prej 13.05.11 18:24


Na falni nese perkthimi nuk eshte ideal,kemi perdorur google translate!

115 genjeshtrat me pikante per sulmet e 11 shtatorit-9/11

1. Heqja e provave se tė paktėn gjashtė tė dyshuar rrėmbyesit (duke pėrfshirė Waleed al Shehri-, si Komisioni pretendon se ai kishte qėlluar me thikė njė mjek i fluturimit fluturim UA11 para se ajo goditi Kulla e Veriut tė Qendrės Botėrore tė Tregtisė) janė ende gjallė (19-20).

2. Heqja e provave qė lidhen me Mohamed Atta (si pasionin e tij pėr alkool, mishin e derrit dhe vallėzimi private erotik - vallet lap -) nė kundėrshtim me deklaratat e Komisionit qė ai kishte bėrė njė fanatik fetar (20-21 ).

3. Konfuzionin e krijuar me qėllim tė gjithė dėshmi se Hani Hanjour ishte shumė i paaftė pėr tė kryer njė pilot njė avioni crashing nė Pentagon (21-22).

4. Heqja e faktin se listat e udhėtarėve bėhet publik nuk pėrmbajnė asnjė emėr Arabic (23).

5. Heqja e faktit se nuk ka zjarr ka shkaktuar ndonjėherė kolapsi total tė njė ndėrtese me strukturė ēeliku, qoftė para apo pas 11 shtatorit (25).

6. Heqja e faktit se zjarret e kullave nuk ishin as tė shumė tė mėdha ose veēanėrisht intensive, apo shumė tė gjatė nė krahasim me zjarre tė tjera nė rrokaqiej (objektet) si, e cila kurrė nuk kanė rėnė (25-26).

7. Heqja e faktit qė, nė pėrputhje me hipotezėn qė tė shembė janė shkaktuar nga zjarri, Kulla e Jugut u godit mė vonė nė Veri dhe nė kthetrat e flakėt e intensitetit mė tė ulėt, nuk duhet tė ketė shembur e parė (26).

8. Heqja e faktit se WTC Building Nr 7 (nuk goditur nga ndonjė aeroplan dhe qė u bė skenė e zjarreve tė vogla lokale) ėshtė shembur tėrėsisht, njė ngjarje qė Agjencia Federale pėr trajtimin e situatave d ' emergjente (FEMA) ka pranuar se ajo nuk mund ta shpjegojė (26).

9. Heqja e faktit se shembja e Kullave Binjake (dhe ndėrtimit nr 7) ka tė paktėn 10 veēoritė e rrėnimit tė kontrolluara (26-27).

10. Me pretendimin se zemra e strukturės sė Kullat Binjake ishte "njė bosht i uritur ēeliku", njė deklaratė qė mohon praninė e 47 shtylla ēeliku masive qė janė me tė vėrtetė nė zemrėn e ēdo kullė dhe se, sipas teorisė sė zbritje , duke shpjeguar tė shembė, duhet tė ngritet nė qiell nė disa dhjetėra metra (27-28).

11. Heqja e deklaratės sė Larry Silverstein (pronari i WTC) nė kuptimin qė ai vendosi, nė marrėveshje me zjarrfikėsit, "pėr prishjen" (pėr tė "tėrhequr", zhargon) Nr Ndėrtimi i 7 (28).

12. Heqja e faktit se ēeliku e ndėrtesave WTC ishte hequr shpejt nė vendngjarje dhe nisur anije tė destinacionit tė panjohur para se tė mund tė analizohet pėr gjurmė tė eksplozivėve (30).

13. Heqja e faktit se tė jesh nr 7 ndėrtesė ishte evakuuar para rrėnimit tė saj, arsyeja zyrtare pėrmendi pėr heqjen e menjėhershme tė ēelikut (dhe qė ėshtė se disa njerėz mund tė jetė ende gjallė nėn rrėnojat) nuk ka kuptim nė kėtė rast tė veēantė (30).

14. Heqja e deklaratės sė kryetarit R. Giuliani, sipas tė cilit ka qenė e parashikuar qė do tė binte WTC (30-31).

15. Heqja e faktit se Marvin Bush, vėllai i Presidentit, dhe kushėriri i tij Wirt Walker III ishin dy drejtuesit e kompanisė pėrgjegjėse pėr sigurinė e WTC (31-32).

16. Heqja e faktit se tė krahut nė perėndim tė Pentagonit (qė goditi nė tė vėrtetė), ishte mė pak tė ngjarė tė jetė objektiv i terroristėve tė al-Kaidės, pėr shumė arsye (33-34).

17. Heqje e ēdo diskutimi pėr tė pėrcaktuar nėse dėmi Pentagoni ishte nė pėrputhje me ndikimin e njė Boeing 757 lėviz nė disa qindra kilometra nė orė (34).

18. Heqja e faktit se fasada e krahut perėndim u shemb vetėm 30 minuta pas ndikim, dhe gjithashtu se vrima ėshtė shumė shumė e vogėl pėr njė Boeing 757 (34).

19. Mosveprimi i ndonjė dėshmi kontradiktore nė prania ose mungesa e dukshme mbetet e njė Boeing 757 si brenda dhe jashtė Pentagonit (34-36).

20. Mungesė tė ndonjė diskutimi pėr tė pėrcaktuar nėse Pentagoni ishte qė tė ketė njė sistem tė mbrojtjes nga raketat nė gjendje tė shuar njė avioni komercial, edhe pse Komisioni sugjeron se terroristėt e al-Kaidės nuk e ka sulmuar njė mbrojtje bėrthamore duke e ditur se ajo ishte nė kėtė mėnyrė (36).

21. Heqja e faktit se imazhet e kamerave tė vėzhgimit tė ndryshme (duke pėrfshirė ato tė stacionit tė shėrbimit tė kundėrta nė Pentagon, tė cilit film u konfiskua nga FBI menjėherė pas ndikim) me siguri mund tė tė japė njė pėrgjigje pėr ēfarė me tė vėrtetė i goditur Pentagoni (37-38).

22. Heqja e referencės tė Ministrit tė Mbrojtjes D. Rumsfeld nė "njė raketė (e pėrdorur) pėr dėme (nė Pentagon)" (39).

23. Miratimi i pėrgjigjet tėrėsisht e pakėnaqshme nė pyetjen se pse agjentėt e Shėrbimit Sekret tė lejuar Presidenti Bush do tė mbetet nė shkollė nė Sarasota, kur, sipas zyrtar, duhet tė kenė supozuar se njė aeroplan mund tė ketė humbur tė marrin nė shkollė si objektiv (41-44).

24. Dėshtimi pėr t'u pėrgjigjur se pse e shėrbimeve tė inteligjencės kanė kėrkuar gjithashtu mbrojtjen e gjuetisė pėr avioni presidencial Air Force One (43-46).

25. Deklaratat se, kur kortezh presidencial arriti nė shkollė (Sarasota), askush nuk e dinte tė ndihmės qė avionėt ishin disa shmangen (47-48).

26. Lėshim tė raportit qė Ministri i Drejtėsisė John Ashcroft ishte i vetėdijshėm pėr tė shmangur marrjen e linjave ajrore komerciale mė 11 shtator (50).

27. Heqja e deklaratės Davidit Schippers se, bazuar nė informacionin e siguruar nga agjentėt e FBI nė lidhje me sulmet e planifikuara nė jug tė Manhattan, u pėrpoq pa sukses pėr tė pėrcjellė kėtė informacion pėr tė Ministrit tė Drejtėsisė John Ashcroft gjatė gjashtė javėve qė i parapriu 11 shtator (51).

28. Mosveprimi i ndonjė pėrmend nga fakti qė agjentėt e FBI-u tha se ka pasur dijeni pėr objektivat dhe datat e sulmeve (terroriste) pėr njė kohė tė gjatė (51-52).

29. Deklarata, e cila presupozon ēėshtjen tė zgjidhur, qė vėllimi pazakontė i blerjeve tė opsioneve tė bien me 11 shtator nuk do tė thotė se blerėsit e dinte para se sulmet do tė kishte qenė prodhuar. (52-57)

30. Heqja e raporteve sipas tė cilit kryetari i komunės (San Francisko), Willie Brown dhe disa zyrtarė tė Pentagonit ishin paralajmėruar pėr tė marrė ajėr nga 11 shtator (57).

31. Lėshim tė raportit qė Osama bin Laden, i cili ishte tashmė nė SHBA penale mė tė kėrkuar, ėshtė trajtuar nė korrik tė 2001 nga njė mjek amerikan, Spitali amerikan nė Dubai dhe u vizitua nga agjenti i CIA-s lokale ( 59).

32. Heqja e artikujve tė cilat sugjerojnė qė pas 11 shtator, Osama bin Laden u la qėllimisht tė shpėtuar (60).

33. Heqja e raporteve, duke pėrfshirė njė nė vizitė nga kreu i shėrbimit tė fshehtė saudite me Osama bin Laden nė njė spital nė Dubai, tė cilat janė nė kundėrshtim me versionin zyrtar sipas tė cilit Osama ishte mohuar nga familja e tij dhe e tij vendit (60-61).

34. Heqja e raportit Gerald Posner nė dėshminė e Ebu Zubaydah, sipas tė cilit tre anėtarė tė familjes mbretėrore saudite (qė tė gjitha misterioze vdiq tetė ditė veē e veē) janė financim tė al-Kaidės dhe e dinte qė mė parė e sulmeve tė 11 shtatorit ( 61-65).

35. Mohimi nga Komisioni qė tė kanė gjetur dėshmi tė financimit pėr al-Kaidėn nga sauditėt (65-68).

36. Mohimi nga Komisioni qė tė kanė gjetur dėshmi se paratė e gruas sė Princit Bandar, Princesha Haifa, shkoi pėr tė al-Kaidės agjentė (69-70).

37. Mohimi, thjesht duke injoruar dallimi midis fluturime komerciale dhe fluturime private, fluturim privat mbante sauditė nga Tampa nė Lexington tė datės 13 shtator ka shkelur hapėsirėn ajrore rregulloret nė fuqi nė kėtė datė (71-76).

38. Mohimi se sauditėt janė lejuar tė dalin nė territorin e Shteteve tė Bashkuara menjėherė pas 11 shtatorit pa u mbuluar nga njė hetim tė duhur (76-82).

39. Heqja e provave se Princi Bandar marrė autorizim tė veēantė nga Shtėpia e Bardhė pėr fluturimet Saudite (82-86).

40. Heqja e Coleen Rowley nė selinė e FBI-se menaxherėt e kishte parė shėnim nga Phoenix Williams agjent Kenneth (89-90).

41. Heqja e faktit se agjenti i FBI Chicago Robert Wright thotė se selia FBI mbyllur hetimet e tij nė njė qelizė terroriste, dhe pastaj nga pėrpjekja pėr tė frikėsuar atė pėr tė parandaluar atė nga publikimi i njė libri mbi kėtė pėrvojė (91).

42. Heqja e provave se FBI sabotuar pėrpjekjet pėr tė Coleen Rowley dhe agjentė tė tjerė (FBI) nė Minneapolis pėr tė marrė mandatin pėr tė kėrkuar Zacarias Moussaoui, drejtori i (91-94).

43. Mosveprimi nga ana e tre dhe njė orė e gjysmė tė dėshmisė para Komisionit nga Sibel Edmonds, njė ish-pėrkthyes nė FBI, sipas njė depozitė qė letėr bėrė publike prej tij dhe nė adresė tė Kryetarit (Komisioni) Kean, zbuloi serioze fsheharak nga pėrgjegjės pėr tė FBI nė lidhje me 11 shtator (94-101).

44. Heqja e faktit se e Pėrgjithshme Mahmoud Ahmed, kreu i ISSH (shėrbimet e inteligjencės pakistanez), ishte nė Uashington njė javė pėrpara 11 shtatorit dhe u takua me Drejtorin e CIA-s Tenet George dhe SHBA-tė lartė (103 -04).

45. Heqja e dėshmi qė Ahmad, kreu i ISSH (shėrbimet e inteligjencės Pakistani) kishte urdhėruar dėrgimin e 100.000 $ pėr Mohamed Atta para 11 shtator (104-07).

46. Deklarata e Komisionit se ai nuk gjeti prova se njė qeveri e vetme tė huaj, duke pėrfshirė Pakistan, kishte financuar al-Kaidės agjentė (106).

47. Lėshim tė raportit qė administrata e Presidentit Bush tė ushtrojė presion mbi Pakistan pėr tė dėbuar Ahmad nga posti i tij si kreu i ISSH pas zbulimi i informacionit qė ai kishte urdhėruar tė holla ISI dėrguar pėr Mohamed Atta ( 107-09).

48. Heqja e dėshmi qė ISI (dhe jo vetėm al-Qaeda) ishte pas vrasjes sė Ahmad Shah Masud (komandant i Aleancės Veriore nė Afganistan), i cili ka ndodhur vetėm pas njė takimi qė zgjati njė javė nė mes tė pėrgjegjės pėr CIA-s dhe ISI (110-112).

49. Heqja e dėshmi qė ISI ėshtė i pėrfshirė nė rrėmbimin dhe vrasjen e Daniel Pearl, njė gazetar me Wall Street Journal (113).

50. Heqja e raportit Gerald Posner pėr efektin qė Ebu Zubaydah pohoi se njė oficer ushtarak pakistanez, Mushaf Ali Mir, e cila ka lidhje tė ngushta me ISI dhe al-Kaida kishte dijeni paraprakisht tė sulmeve tė 11 shtatorit (114).

51. Heqja e parashikimit tė bėrė nė 1999 nga Rajaa Gulum Abbas, njė agjent i ISSH, se "shembja" Kullat Binjake (114).

52. Heqja e faktit qė Presidenti Bush dhe anėtarė tė administratės sė tij shkaktuar nė mėnyrė tė pėrsėritur sulmet e 11 shtator, si "mundėsi" (116-17).

53. Mosveprimi i faktit qė projekti pėr Shekullin e Ri Amerikan (PNAC, projekti pėr Shekullin e Ri Amerikan "), tė cilit shumė anėtarė u bė figura tė rėndėsishme nė administratėn e Bushit, botoi njė letėr nė 2000 duke thėnė se njė" Pearl ri Harbour "do tė lehtėsonte objektivi i njė fondi pėr ndryshim tė shpejtė teknologjik i ushtrisė amerikane (117-18).

54. Heqja e faktit se Donald Rumsfeld, i cili ishte kryetar i komitetit dhe S. U. Space Command e kishte rekomanduar rritjen e buxhetit tė ndarė, tė pėrdorura sulmeve tė 11 shtatorit nė tė njėjtėn mbrėmje pėr kėrkesa tė tilla (119-22).

55. Jo pėr tė pėrmendur faktin qė tė tre burrat janė pėrgjegjės pėr detyrėn e parandalimin e sulmeve tė 11 shtatorit (Sekretari Rumsfeld, gjenerali Richard Myers, dhe Pėrgjithshėm Ralph Eberhart) ishin edhe tre nxitėsit kryesorė tė Komandės S. U. Hapėsirė (122) .

56. Heqja e faktit se Unocal kishte deklaruar se talibanėt nuk mund tė japė siguri tė mjaftueshme pėr tė filluar me ndėrtimin e tubacioneve tė saj (naftės dhe gazit) nga pellgun e Kaspikut nėpėrmjet Afganistanit dhe Pakistanit (122-25).

57. Lėshim tė raportit qė zyrtarėt e SHBA u thėnė gjatė njė takimi nė korrik 2001, pėr shkak Talibani refuzoi propozimin e tyre pėr tė zhvilluar ndėrtimin e njė tubacioni, njė luftė kundėr tyre do tė fillojnė nė tetor (125 - 26).

58. Heqja e faktit se nė librin e tij botuar nė 1997 Zbigniew Brzezinski shkruan se pėr tė ruajtur udhėheqjen e tyre globale, Shtetet e Bashkuara tė nevojshme kontrollin e Azisė Qendrore, me rezervat e saj tė madhe tė naftės, dhe se njė liman Pearl ri do tė jenė tė dobishme pėr marrjen e anėtarėsimit tė publikut amerikan pėr kėto qėllime Imperial (127-28).

59. Heqja e faktit se anėtarėt kryesorė tė administratės Bush, duke pėrfshirė edhe Donald Rumsfeld dhe zėvendėsi i tij Wolfowitz Pali, e shtyu pėr tė mirėn e njė luftė tė re kundėr Irakut pėr shumė vite (129-33).

60. Heqja e shėnime tė bisedave me tė, Donald Rumsfeld, mė 11 shtator tė cilat treguan se ai ishte i vendosur tė pėrdorin sulmet si njė pretekst pėr njė luftė kundėr Irakut (131-32).

61. Heqja e deklaratės nė Projektin pėr njė Shekullin e Ri Amerikan se "nevoja pėr njė prani tė fortė amerikane nė Gjirin shkon pėrtej ēėshtja e Sadam Huseinit" (133-34).

62. Deklarata e se protokolli e FAA (Federal Aviacionit Agjencia e) 11 shtator kėrkohet njė proces i gjatė pėr tė shkuar disa hapa nė zinxhirin e urdhėrave, edhe pse raporti zyrtar (Komisioni), citon provat pėr tė kundėrtėn (158).

63. Deklaratėn se nė ato ditė, vetėm dy Air Force bazat nė veri - lindje tė NORAD (qendra e mbrojtjes e hapėsirės ajrore tė Amerikės sė Veriut) kishte luftėtarė nė alarm dhe nė mėnyrė tė veēantė nuk kishte arritur tė luftuar avionėve nė gatishmėri nė McGuire ose Andrews (159-162).

64. Heqja e faktit se Andrews Air Force Base U. S. Air Force kishte njė shumė tė gjuetisė nė alarm tė pėrhershėm (162-64).

65. Pranimin e deklaratės tė dyfishtė qė koloneli Marr e NEADS (North East Mbrojtjes Ajrore Sektori) kishte pėr tė thirrur njė supervizor pėr tė marrė leje pėr tė dėrguar luftėtarė nga (bazė) e Otis dhe se kjo kėrkohet tetė minuta (165 - 66).

66. Miratimin e humbjes e sinjalit transponder bėn praktikisht tė pamundur pėr njė aeroplan vendndodhjen e tij, pikė pėr pikė me radar S. U. Ushtria (166-67).

67. Me pretendimin se pėrgjimi Stewart Payne nuk e tregojnė se koha pėrgjigjen e fluturimit NORAD AA11 ishte jashtėzakonisht i ngadalshėm (167-69).

68. Me pretendimin se luftėtarėt Otis bazuar mbetur rrėnjosur nė vendin e shtatė minuta pasi kanė marrė urdhėr pėr shkak se ata nuk e dinė ku tė shkojnė (174-75).

69. Pohimin se ushtria amerikane nuk ishte e informuar pėr rrėmbimin e 175 para fluturimit 09:03, momentin e saktė kur goditur Kulla e Jugut e WTC (181-82).

70. Mosveprimi i ndonjė shpjegim tė (a) pse raporti mė parė NORAD-sė, sipas tė cilit FAA kishte njoftuar forcat e armatosura pėr rrėmbimin e 175 fluturimeve nė 8:43, konsiderohej tani si tė rrejshme dhe (b) si kėtij raporti, nėse ajo ishte e rreme, mund tė publikohet dhe pastaj tė lihet uncorrected pėr gati tre vjet (182).

71. Argumenti se FAA ka instaluar njė telekonferencė nga 9:20 atė mėngjes (183).

72. Heqja e faktit se njė memo nga Laura Brown e shteteve FAA se telekonferencė u krijua nė rreth 08:50, dhe veēanėrisht nė rrėmbimin e Fluturimi 175 (183-84, 186).

73. Me pretendimin se telekonferencė NMCC, (National Komandės Ushtarake Center) nuk ka filluar para 09:29 (186-88).

74. Mosveprim, nė pohimin se nuk Komisioni Fluturimi 77 u shmangen nga rruga e saj para 08:54, fakti qė raportet e mėparshme kishte njoftuar 08:46 (189-90).

75. Mungesa e pėrmend se shpalljen e rrėzimit tė njė avioni nė Kentaki, nė lidhje me kohėn Fluturimi 77 u zhduk kur radari FAA, ėshtė marrė mjaft seriozisht nga krerėt e FAA dhe unitetin e terrorizmit del'anti-' FBI pėr t'u dėrguar nė Shtėpinė e Bardhė (190).

76. Me pretendimin se Fluturimi 77 u nis rreth 40 minuta nė hapėsirėn ajrore amerikane nė drejtim tė Uashingtonit pa u zbuluar nga radari ushtarake (191-92).

77. Dėshtimi pėr tė shpjeguar, nė qoftė se raporti mė parė NORAD-sė pėr faktin se ai ishte nė dijeni pėr tė Fluturimi 77 at 9:24 ishte "i gabuar", si ky raport i gabuar mund tė jetė i lindur, dhe pastaj tė shohim nėse ato nė krye tė NORAD gėnjyer ose kanė qenė hutuar pėr gati tre vjet (192-93).

78. Pretendojnė se avionėt luftarakė Langley, i cili NORAD kishte thėnė qė u dėrguan pėr tė kapur Fluturimi 77, ishin tė vendosur nė tė vėrtetė nė pėrgjigje tė njė raporti tė gabuar tė pjesė e njė pajisje tė kontrollit (jo tė identifikuara) tė FAA 9:21 se amerikan 11 ishte ende nė fluturim dhe u drejtuan nė drejtim tė Uashingtonit (193-99).

79. Pohimin se ushtria nuk u kontaktuan nga FAA pėr devijimin e mundshme tė Fluturimi 77 para se Pentagoni ishte goditur (204-12).

80. Me pretendimin se Jane Garvey nuk ka bashkuar forcat me video e Richard Clarke para 09:40, dmth pasi Pentagoni ishte goditur (210).

81. Pretendojnė se asnjė nga teleconferences arriti nė koordinimin e FAA dhe pėrgjigjet e ushtarėve nė rrėmbime, sepse "askush (telekonferencė) pėrfshirė ata qė janė pėrgjegjės nė kuadėr tė FAA dhe Departamenti i Mbrojtjes", edhe pse Richard Clarke thotė se video-konferencės sė tij tė pėrfshira FAA Drejtori Jane Garvey, Ministri i Mbrojtjes Rumsfeld dhe gjeneralin Riēard Majers, kreu i forcave ushtarake tė pėrkohshme (211).

82. kėrkesė e Komisionit qė ai nuk e di se kush, nė kuadėr tė Ministrisė sė Mbrojtjes, mori pjesė nė konferencėn video me Richard Clarke dhe Clarke thotė se nė librin e tij se ai ishte Donald Rumsfeld dhe Gjeneral Myers (211-212).

83. Miratimin e Pėrgjithshme Myers ishte nė Kapitol Hill gjatė sulmeve, pa pėrmendur llogari kontradiktore Richard Clarke, sipas tė cilit Myers ishte nė Pentagon dhe mori pjesė nė konferencėn video me Clarke (213-17).

84. Mungesa e pėrmend tė kontradiktės mes dėshmisė sė Clarke mbi historinė e qė nė mėngjes, Rumsfeld dhe deklaratat e Rumsfeld's (217-19).

85. Heqja e dėshmisė sė Ministrit tė Transportit Norman Mineta, data e vetė Komisionit, qė Vice President Cheney dhe tė tjerėt (njerėzve tė pranishėm) nė bodrum ishte informuar nė 9:26 se njė avion i afrohet tė Pentagonit (220).

86. Me pretendimin se zyrtarėt e Pentagonit nuk dinte asgjė tė njė avioni qė vijnė pėrpara 9:32, 9:34, ose 09:36, dhe nė tė gjitha rastet vetėm disa minuta para ndėrtesės ishte goditur (223) .

87. Pranimi i dy versione kontradiktore tė objektit qė goditi Pentagonin, njė manovėr qė pėrfshin njė spirale deri nė 330 gradė (njė "pikiatė shpejtėsi tė lartė") dhe njė tjetėr nė tė cilėn nuk ka pėrmend kėtė manovrim (222-23).

88. Me pretendimin se aeroplanėt luftarakė Langley, tė cilat ishin urdhėruar pėr tė marrė jashtė shpejt pėr tė mbrojtur Uashington kundėr "fluturim fantazmė AA11" ishin askund nė Washington, sepse ata ishin tė dėrguar gabimisht nė oqean (223 - 24).

89. Mosveprimi i ndonjė dėshmi qė tregon se ajo qė goditi Pentagoni nuk ishte Fluturimi 77 (224-25).

90. Deklaratėn se ushtarėt nuk ishin tė informuar nga FAA nė lidhje me rrėmbimin e fluturimit 93 para rrėzimit (227-29, 232, 253).

91. Deklarata e dyfishtė qė NMCC nuk e shikoni konferencėn e-FAA iniciuar dhe mė pas ishte nė gjendje tė lidheni me FAA tė iniciuar nga telekonferencė NMCC (230-31).

92. Heqja e faktin se shėrbimet e inteligjencės janė nė gjendje pėr tė mėsuar ēdo gjė qė FAA e di (233).

93. Mosveprimi i ndonjė hetim nė pse NMCC nisi telekonferencė e tij nė qoftė se, si Laura Brown e FAA tha se, kjo nuk ėshtė e parashikuar nė protokollin standard (234).

94. Mosveprimi i ndonjė hetim nė arsyet pse Pėrgjithshėm Montague Winfield jo vetėm qė u zėvendėsua nga njė "blu" (rishtar a), kapiteni Leidig, si drejtor i operacioneve tė NMCC, por ai ende ka mbetur e rendit, kur u bė e qartė se Pentagoni ishte pėrballur me njė krizė tė paparė (235-36).

95. Me pretendimin se njoftimi FAA (gabimisht) tė Shėrbimit Sekret 10:10-10:15 se Fluturimi 93 ishte ende nė qiell dhe u drejtuan nė drejtim tė Uashingtonit (237).

96. Me pretendimin se nėnpresidenti Ēeni i dha xhiruar autorizimin-down deri pas 10:10 (disa minuta pas fluturimit 93 kishte u rrėzua) dhe 237 se ky autorizim nuk u transmetua para 10:31 (- 41)

97. Heqja e tė gjitha provat qė tregojnė se Flight 93 u rrėzua nga njė avion ushtarak (238-39, 252-53).

98. Me pretendimin se Richard Clarke nuk ka marrė kėrkesė pėr autorizim pėr tė zjarrit para se tė 10:25 (240).

99. Heqja e dėshmisė sė vet Clarke, i cili thotė se ka marrė kėrkesėn pėr autorizim pėr tė zjarrit rreth 9:50 (240).

100. Me pretendimin se Cheney nuk e ka fituar CPOU nėntokėsore (Qendrės Operative Emergjente presidenciale) para 09:58 (241-44).

101. Heqja e dėshmitarėve tė shumta, duke pėrfshirė edhe atė tė Norman Mineta (Ministrit tė Transportit) nė Komisionin, qė (Vice President) Ēeni ishte nė CPOU para 09:20 (241-44).

102. Deklaratėn qė e autorizimit pėr tė shuar njė avion civil ėshtė dashur tė jepet nga Presidenti (245).

103. Heqja e raporton se Kolonel Marr dha urdhėr pėr tė shuar Flight 93 dhe qė e Pėrgjithshme Winfield njoftoi se ai dhe tė tjerė (zyrtar) nė NMCC kishte pritur njė luftėtar pėr tė arritur nė Fluturimi 93 (252).

104. Heqja e raporteve qė tregojnė se ka qenė dy avionėve luftarakė nė qiell pak kilometra nga Nju Jorku dhe vetėm tre pėr 320 kilometra tė Uashingtonit (251).

105. Heqja e faktit se ka qenė tė paktėn gjashtė bazat me luftėtarė nė gatishmėri nė rajonin e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės nė verilindje (257-58).

106. Miratimin e kėrkesės tė Pėrgjithshėm Mejers "qė NORAD ka pėrcaktuar misionin e saj nė drejtim tė mbrojtur vetėm kundėr kėrcėnimeve drejtuar (nė Shtetet e Bashkuara) nga jashtė (258-62).

107. Miratimin e kėrkesės tė Pėrgjithshėm Mejers "qė NORAD nuk e kishte parashikuar mundėsia qė terroristėt mund tė pėrdorin aeroplanėt si raketat devijuar (262-63).

108. A nuk duhet tė vėnė nė perspektivė rėndėsinė e faktit tė paraqitura nė kėtė raport, apo cituar nga fakte tė tjera qė dėshmojnė se NORAD kishte parashikuar nė tė vėrtetė ndaj kėrcėnimit tė linjave ajrore rerouted pėr t'u pėrdorur si raketat (264-67).

109. Nuk ka hulumtuar pasojat e pyetjes se si ushtrimet ushtarake (lojė me luftė), e planifikuar qė ditėn e mund tė ndikojė mungesa e linjave ajrore ushtarake tė ndėrpres rerouted (268-69).

110. Mungesa e diskutimit nė rėndėsinė e mundshme tė operacionit Northwoods tė sulmeve tė 11 shtatorit (269-71).

111. Pretendojnė (i paraqitur si pse ushtarėt nuk kanė informacionin me kohė mbi avion shmangen pėr tė kapur), tė cilat personeli FAA mėnyrė tė pashpjegueshme nuk arriti tė ndjekin procedurat standarde tė disa 16 herė (155-56, 157, 179, 180, 181, 190, 191, 193, 194, 200, 202-03, 227, 237, 272-75).

112. Fakti qė nuk e pėrmend pavarėsinė e shpallur nga Komisioni i Hetimeve ishte komprometuar nė mėnyrė tė pashmangshme nga fakti se Filipi Zelikow, drejtori i saj ekzekutiv, ishte praktikisht njė anėtar i administratės sė Bushit (7-9, 11-12, 282-84). (GMD: njė bashkėpunėtor i ngushtė i Condoleezza Rice)

113. Heqje nga fakti se Shtėpia e Bardhė u pėrpoq pėr tė parandaluar krijimin e Komisionit Hetimor nė zyrtare tė sulmeve tė 11 shtatorit terroriste, pastaj me shumė pengesa nė rrugėn e tij, tė tilla si dhėnia e njė buxhet shumė tė kufizuar (283-85) . (GMD: vlerėsohet nė rreth $ 15 milion, kur filmi "UA 93" Pali Greengrass atė nė 18, dhe tė "World Trade Center" nga Oliver Stone qė ėshtė 4 herė mė shumė se 60.000.000 $, pėr sa i pėrket pikės sė parė ishte e nevojshme pėr tė pritur 441 ditė qė nga ky komision u ngrit dhe Kissinger si Presidenti Bush e propozuar vetėm ... para se tė dalė nė njė kritikė tė fortė tė publikut)

114. Jo-pėrmend nga fakti qė Presidenti i Komisionit, shumica e anėtarėve tė tjerė, dhe rreth gjysma e stafit tė kishte konflikte serioze tė interesit (285-90, 292-95).

115. Mungesa e Komisionit, i cili mburrej se paraqitja e raportit tė saj final ishte bėrė "pa mospajtimit", tė pėrmendet se kjo nuk ishte e mundur, sepse Max Cleland, anėtari mė kritike nė Shtėpinė e Bardhė tha se nuk do tė jetė "njė bashkėpunėtor nė trajtimin e informacionit tė pjesshme ", kishte tė japė dorėheqjen pėr tė pranuar njė vend nė Banka Eksport-Import, dhe se Shtėpia e Bardhė kaloi nė emėrimin e tij, pasi ajo ishte bėrė shumė tė drejtpėrdrejtė nė kritikat e tij (290-291).

rebelisistemit

Nėsė do tė bėsh armiq, nuk ėshtė e nevojshme qė tė shpallėsh vetėm luftė, mjafton ta thuash tė Vėrtetėn. (Martin Luter King)

222


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: 11 Shtator 2001

Mesazh  rebelisistemit prej 07.08.11 11:47

Komandot te cilet ne syte e gjithe botes u nderuan si vrasesit e Bin Ladenit, u zhduken te gjithe, te vrare ne nje helikopter te rrezuar nga forcat e talebaneve...ne realitet, atje nuk pati asnje Bin Laden per tu vrare, sepse ai kish rreth 10 vjet qe dergjej nen dhe, e keta NAVY SEALS, duheshin zhdukur perpara se ndonje prej tyre te fillonte te fliste e te shtonte edhe me shume dyshimet e faktet e shumta te cilat tashme nuk lene me asnje pike dyshimi, qeveria amerikane e perdori vrasjen e rreme per arsye politike e ushtarake ne Pakistan.

Ata jane te gatshme te masakrojne njerezit e tyre, me qellimin e vetem qe te dalin te lare para syve te opinionit mbareboteror, jane gati te krijojne histori me fantazma, te sajojne ngjarje e vrasje te rreme, pa asnje trup, pa asnje foto, jane te gatshem te vrasin kedo qe i del para,e serish njerezit te cileve iu eshte bere lavazh truri nga media, nuk e besojne dicka te tille....do te vije nje dite qe do te besojne gjithcka, por do te jete teper vone, sepse ate dite do ta pesojne ne kurrizin e tyre....ata punojne nate e dite kunder jush, ndersa ne i mohojme ato qe ndodhin para syve tane, e degjojme ate qe thone don kishotet e koheve moderne....


rebelisistemit

Nėsė do tė bėsh armiq, nuk ėshtė e nevojshme qė tė shpallėsh vetėm luftė, mjafton ta thuash tė Vėrtetėn. (Martin Luter King)

222


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: 11 Shtator 2001

Mesazh  rebelisistemit prej 23.08.11 11:52

Mė shumė se 1.500 arkitektė dhe inxhinierė realizojne dokumentarin i cili verteton se me 11 shtator, 3 kullat u rrezuan me eksploziv nga qeveria amerikane!


rebelisistemit

Nėsė do tė bėsh armiq, nuk ėshtė e nevojshme qė tė shpallėsh vetėm luftė, mjafton ta thuash tė Vėrtetėn. (Martin Luter King)

222


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: 11 Shtator 2001

Mesazh  Jon prej 07.09.11 21:19

Ėshtė ende epoka e 9/11

Fakti qė presidenti Barack Obama ka mbajtur Shtetet e Bashkuara tė ngatėrruara me okupimet dhe ndėrhyrjet nė botėn myslimane nuk dėshmon qė strategjia jonė ėshtė duke funksionuar. Kjo ėshtė njė shenjė qė tregon se ai nuk di se si tė na nxjerr jashtė kėsaj.



Osama bin Laden ėshtė i vdekur. I vdekur ėshtė dhe Saddam Hussein, Abu Musab al-Zarqawi dhe shumė anėtarė tė tjerė tė Al Qaedas. Khalid Shaik Mohamed ėshtė nė pritje tė gjykimit tė tij ushtarak.

George Bush ėshtė nė shtėpi, Dick Cheney ėshtė nė turne pėr librin e tij e madje edhe Gen. David Petraeus nuk ėshtė mė gjeneral, meqė i ka tragtuar yjet ushtarake nė shkėmbim tė njė pozite nė krye tė Agjencisė Qendrore tė Inteligjencės.

Por nė prag tė 10 vjetorit tė rėnies sė Kullave Binjake, ne ende jemi duke jetuar nė epokėn e 9/11.

Emrat dhe fytyrat janė tė ndryshėm, Shtėpia e Bardhė ka ndėrruar pėrbėrjen dhe shteti ka ndėrruar shikimin nga luftėrat e largėta nė krizėn ekonomike nė vend.

Por, politika e jashtme amerikane ėshtė ende e pėrcaktuar nga zgjedhjet qė liderėt tanė patėn bėrė nė kohėn kur u krijua “Ground Zero” dhe nga objektivat tė cilat ata patėn caktuar atėkohė.

Qasja e Shteteve tė Bashkuara ndaj botės ishte kryesisht e ndikuar nga 9/11 dhe, asgjė qė ka ndodhur qė nga atėherė, nuk ka fikur atė transformim.

Natyra e kėtij transformimi ishte taktike: njė zhvendosje nga qasja pėr kėrkimin e drejtėsisė nė qasjen anti-terrorizėm qė rriti hetimet, arrestimet dhe ndjekjet penale e deri nė qasjen e kohėrave tė luftės qė rriti burgosjet, marrjen nė pyetje tė njerėzve dhe vrasjet.

Pjesa tjetėr ishte strategjike: njė vendim tė cilin e kėrkoi siguria kombėtare e Amerikės pėr tė promovuar demokracinė pėrgjatė botės myslimane-sipas nevojės edhe me pėrdorim tė armėve-se sa me pranimin e atij lloji tė stabilitetit tė cilin diktatorė tė shumtė kishin premtuar ta ofrojnė.

Kėto dy zhvendosje pėrbėjnė politikat mė tė kundėrthėnėshme tė administratės Bush-nga Guantanamo Bay dhe “performaca e jashtėzakonshme” e deri tė invadimi i Irakut dhe pėrpjekjet shtet-ndėrtuese tė cilat pasuan.

Disa nga kėto politika datojnė nga koha e mandatit tė dytė tė Bushit, por transformimi i tėrėsishėm qėndroi.

Ai qėndroi, gjithashtu, pas ardhjes nė pushtet tė Barack Obamas. Ne ende gjendemi nė njė luftė kundėr grupeve terroriste-ku pėrfshihen burgimet e pafundme, sulmet e aeroplanėve e mjeteve tė tjera tė telekomanduara dhe luftėn e fshehtė e cila kishte zemėruar liberalėt nė kohėn e presidencės sė Bushit.

Nė ndėrkohė, mandati i parė i Obamės ka mbėshtetur pėrpjekjet pėr shtet-ndėrtimin nė Afganistan, ndryshimin e regjimit nė Libi, njė zonė e mundshme permanente e ndikimit ushtarak nė Irak, dhe zbatimi gradual-nė kohėn e pranverės arabe- i agjendės retorike tė Bushit mbi lirinė.

Pyetja ėshtė nėse kjo vazhdimėsi ėshtė dėshmi pėr sukses apo nėj shembull pėr vazhdimin e kursit, pjesė e tė cilit janė tė gjitha qeveritė.

Kėtu vlen tė parashtrohen njė varg pyetjesh tė njohura tė Ronald Reaganit: A jemi mė mirė se sa para 10 vitesh?

Kėsaj mund t’i pėrgjigjemi me “Po” kur bėhet fjalė pėr aspektin anti-terrorist, ku hija jonė ka zvogėluar kapacitetin e armiqve tanė pėr tė na dėmtuar nė mėnyra tė ndryshme qė mund tė jenė pėrdorur para 9/11.

Nėse theksojmė se pas 10 vitesh gjėrat do tė mund tė dukeshin ndryshe, nuk e ndryshon faktin qė strategjia jonė pas 9/11 ka qenė e ndėrlidhur me rėnien e vazhdueshme tė pozitės sė Amerikės nė botė.

Nė kėtė kontekst, fakti qė presidenti Barack Obama ka mbajtur Shtetet e Bashkuara tė ngatėrruara me okupimet dhe ndėrhyrjet nė botėn myslimane nuk dėshmon qė strategjia jonė ėshtė duke funksionuar.

Kjo ėshtė njė shenjė qė tregon se ai nuk di se si tė na nxjerr jashtė kėsaj.

Nga New York Times

Jon

1308


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: 11 Shtator 2001

Mesazh  maqomaqo3 prej 08.09.11 21:11

per 11 shtatorin cdo teori konspiracjoni bie automatikisht poshte dhe ne menyre te pakundershtueshme sepse pas pak minutash nga kjo ngjarje shume e rende ,ndoshta nga me te rendat ne histori jo per numrin e viktimave por per rendesine .islamiket ekstremiste dhe teroristat filluan te festojne ne vendet e lindjes se mesme ,kjo eshte edhe me video . alkaeda me ne krye kriminel bin laden e mori persiper kete ngjarje dhe prandaj ska konpiracjon per kete

maqomaqo3

293


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: 11 Shtator 2001

Mesazh  Jon prej 09.09.11 0:35

Nju Jorku, 10 vjet pas 11 shtatorit 2001

Sulmet e 11 shtatorit shkatėrruan jo vetėm kullat binjake tė Nju Jorkut, por ndryshuan edhe karakterin e jetės nė zonėn ku ndodheshin ndėrtesat. Gjatė dekadės sė fundit, kjo zonė ėshtė transformuar nga njė distrikt financiar nė njė lagje qė po merr karakter gjithnjė e mė familjar.

Stephanie Hryckowian rrjedh nga njė familje immigrantėsh ukrainas qė kishin nė pronėsi njė dyqan tė vogėl tė quajtur Beekam Deli. Biznesi i tyre i suksesshėm u shėrbente punonjėsve tė kullave binjake pėr afro 25 vjet. Sulmet terroriste tė 2011 e shkatėrruan atė mėnyrė jetese:

"Kur presidenti tha se kishin vrarė Osamėn, fillova tė qaj, ngaqė isha aq e gėzuar qė e kapėn atė njeri qė na shkatėrroi jetėn”.

Fitimet javore nga dyqani ranė nga 25 mijė dollarė nė zero:

"Para 11 shtatorit ishin shumė mirė. Pastaj ēdo gjė u zhduk”.

Dyqani mbylli dyert dhe tani nė vend tė tij ėshtė hapur njė qendėr bankomatesh.

Jo larg qė aty ėshtė njė ndėrtesė ku dikur punonin ish-klinetėt e dyqanit tė familjes Hryckowian. Si shumė ndėrtesa tė tjera nė kėtė pjesė tė Manhatanit, bizneset qė kishin zyra atje mbyllėn operacionet dhe tani ndėrtesa pėrdoret pėr apartamente banimi. Zona, e njohur si Manhatani i Poshtėm ka tani 56 mijė banorė, 2 herė mė shumė se numri i banorėve 10 vjet mė parė.

Luis Vasquez ėshtė ndėr banorėt e rinj.

"Sot, Distrikti Financiar ka pėrqendrimin mė tė madh tė familjeve me fėmijė nė qytet”.

Nuk ėshtė vėshtirė ta shohėsh me sy kėtė fakt, thjesht nga numri i madh i fėmijėve nė park dhe nėnave qė shėtisin me karrocat e foshnjave, nėpėr rrugėn ku dikur ndodhej dyqani i familjes Hryckowian.

Jocelyn Zoland e pa me sytė e saj njė nga avionėt qė goditi Qendrėn Botėrore tė Tregtisė:

"Ėshtė kėnaqėsi qė nė hijen qė lėshonin kullat luajnė tani fėmijė dhe kjo ėshtė bėrė njė zonė shumė e kėndshme. Tė shohim si do tė ndryshojnė gjėrat”.

Zonja Zoland thotė se ndryshimet mund tė pėrfshijnė miliona turistė qė pritet tė vizitojnė ēdo vit muzeun pėr 11 shtatorin qė do tė ngrihet nė themelet e kullave binjake si dhe dhjetėra mijėra punonjės qė do tė kenė zyrat nė Kullėn e Lirisė, njė grataēelė qė po ndėrtohet pėr tė zėvendėsohet kullat binjake.

Megjithatė, dyqani i familjes Hryckowian nuk kthehet mė, po ashtu edhe shumė biznese tė shkatėrruara. Stephanie Hryckowian thotė se megjithėse falimentoi, dyqani kishte si detyrim tė vazhdonte pagesėn e qerasė dhe taksat deri nė vitin 2004. Kėto shpenzime i kushtuan familjes 500 mijė dollarė nga kursimet.

Manhatani i Poshtėm ka vendosur tė rikthehet edhe njė herė me njė vitalitet tė ri. Por Stephanie ėshtė ende pa punė dhe vazhdon tė ndjejė goditjen e sulmeve tė 11 shtatorit.

/voa/

Jon

1308


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: 11 Shtator 2001

Mesazh  Jon prej 11.09.11 11:10

Teoritė konspirative tė 11 shtatorit



Me dhjetėra raporte zyrtare janė publikuar qėkur u rrėzuan Kullat Binjake, por tamam kur sheshohet ēdo dilemė e ngritur, vėmendja fokusohet te njė pyetje tjetėr qė ende nuk ka gjetur pėrgjigje.

Teori konspirative lidhur me 11 shtatorin ka shumė, mirėpo janė pesė sosh qė kanė pushtuar vėmendjet e atyre qė nuk besojnė nė versionin zyrtar tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės dhe nė autorėsinė e pranuar nga vetė rrjeti terrorist “Al-Qaeda”.

Dėshtimi pėr t’i sulmuar aeroplanėt e rrėmbyer

Pyetja: Pse forca mė e madhe ajrore e botės dėshtoi tė rrėzonte njėrin prej katėr aeroplanėve tė rrėmbyer nga terroristėt nė ditėn e 11 shtatorit?

Teoria konspirative thotė se zėvendėspresidenti i atėhershėm amerikan, Dick Cheney, kishte urdhėruar ushtrinė tė mos aktivizonte aeroplanėt dhe tė mos i pengonte aeroplanėt e rrėmbyer.

Kontrollori i trafikut ajror, Colin Scoggins, ishte nė kontakt tė vazhdueshėm me ushtrinė dhe nuk kishte parė mungesė pėrgjigjeje. Kishte konfuzion dhe mungesė tė komunikimit ndėrmjet kontrollit civil ajror dhe atij ushtarak. Po ashtu ėshtė raportuar se pajisjet ushtarake ajrore ishin tė vjetra dhe ishin tė dizajnuar pėr t’u pėrballur me njė kėrcėnim eventual nga oqeani nė kohėn e luftės sė ftohtė.

Rrėzimi i Kullave Binjake

Pyetja: Pse Kullat Binjake u rrėzuan kaq shpejt, brenda kuadratit tė tyre, pas njė zjarri qė kishte shpėrthyer nė disa kate qė nuk kishte zgjatur as dy orė?

Ata qė besojnė nė konspiracione thonė se Kullat Binjake ishin rrėzuar nga shkatėrrues tė kontrolluar. Ata thonė sesi kishte mundėsi qė Kullat Binjake u rrėzuan pėr afro dhjetė sekonda pas njė zjarri prej rreth 56 minutash nė Kullėn e parė dhe prej 102 minutash nė Kullėn e dytė. Kishte raporte se pak para shembjes sė Kullave Binjake ishin dėgjuar shpėrthime nė disa kate dhe shumė dritare ishin thyer para se ato tė rrėzoheshin.

Raporte zyrtare bėjnė tė ditur se aeroplanėt kishin goditur shtyllat e metalta tė Kullave dhe se ishin dėmtuar sistemet e brendshme tė zjarrfikėse. Rreth dhjetė mijė galona kerozinė ishin shpėrndarė nėpėr shumė kate tė Kullave dhe nė momentin e pėrhapjes sė flakės, ishte shkaktuar njė shpėrthim i madh.

Raporti zyrtar po ashtu bėn tė ditur se temperatura prej njė mijė gradėsh celsius kishte shkaktuar “shpėrthime”. Shkencėtarė amerikanė kanė thėnė se me thyerjen e kolonave kryesore, ishin shembur tė gjitha katet e goditura nga aeroplanėt dhe kėshtu nė katet e mėposhtme kishte shpėrthime pėrpara se tė niste shembja.

Qeveria amerikane ka theksuar se shpėrthimet e kontrolluara shkaktojnė shembje prej poshtė – ndryshe nga rasti i kullave kur rrėzimi nisi prej lart.

Sulmi nė Pentagon

Pyetja: Si ėshtė e mundshme qė njė pilot amator tė rrėmbente njė aeroplan civil dhe ta manovronte atė nė ndėrtesėn e ushtrisė mė tė fuqishme tė botės, 78 minuta pas raportit tė parė se ishte rrėmbyer njė aeroplan nga terroristė islamikė?

Teoria konspirative pretendon se aeroplani nuk ishte drejtuar nga njė anėtar i “Al-Qaedas” qė dėshironte ta godiste zemrėn e ushtrisė amerikane. Ata thonė se ishte vetė Pentagoni ai qė manovroi me aeroplanin qė sulmoi ndėrtesėn e tij.

Raporti zyrtar nė anėn tjetėr bėn tė ditur se agjentėt amerikanė kishin siguruar tė gjitha kutitė e zeza dhe tė dhėnat tė cilat mė vonė i ishin dėrguar pėr ekspertizė CIA-s. Pentagoni ka publikuar disa fotografi tė aeroplanit. Janė gjetur edhe mbetje tė trupave, tė cilėt janė identifikuar nė bazė tė ADN-sė. Edhe dėshmitarė kanė thėnė se njė aeroplan goditi Pentagonin.

Aeroplani i katėrt


Pse sulmi i katėrt u krye nė Shanksville tė Pennsylvanias, dhe pse aeroplani ishte aq i vogėl, saqė mezi iu gjetėn disa mbetje tė dukshme?

Teoria konspirative pretendon se aeroplani i “United Airlines” ishte qėlluar nė erė me njė raketė dhe se ai kishte eksploduar nė ajėr.

Raporti zyrtar thotė se ėshtė gjetur incizuesi i kabinės sė aeroplanit, ku shihej qartė se kishte njė revoltė ndaj rrėmbyesve. Ata kanė siguruar edhe fotografitė e aeroplanit tė rrėzuar.

Rrėzimi i ndėrtesės sė shtatė tė QBT-sė


Pyetja: Si ka mundėsi qė njė rrokaqiell, i cili nuk ishte qėlluar nga ndonjė aeroplan, tė rrėzohej kaq shpejt dhe nė mėnyrė kaq simetrike, kur dihet se asnjė rrokaqiell deri atėherė nuk ishte shembur, shkaku i zjarrit?

Adhuruesit e teorisė konspirative kanė thėnė se ndėrtesa numėr shtatė e Qendrės Botėrore Tregtare ishte shkatėrruar nga eksplozivė tė vendosur nė objekt. Ata thonė se ishte njė rast i jashtėzakonshėm shembja prej 2.25 sekondash e ndėrtesės. Ata thonė se vetėm eksplozivi mund ta ketė shkaktuar kėtė rrėzim tė shpejtė.

Versioni zyrtar njofton se ndėrtesa ishte rrėzuar nga zjarri i shpėrthyer nė kullėn veriore. Hartuesit e versionit zyrtar, pas njė pune studimore trevjeēare, kanė thėnė se zjarri kishte shkatėrruar sistemin e fikjes sė zjarrit brenda ndėrtesės dhe kanė argumentuar se nuk kishte asnjė incizim qė dėshmon se kishte shpėrthime pėrpara shembjes.

Jon

1308


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: 11 Shtator 2001

Mesazh  Xhemajl prej 11.09.11 11:36


Xhemajl

377


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: 11 Shtator 2001

Mesazh  Luli prej 11.09.11 15:35

9/11 - trishtim, fitore dhe luftė pa fund

Forcat amerikane kanė vrarė Osama bin Ladenin. Sadam Huseini dhe regjimi i tij janė histori. Apeli pėr luftė tė shenjtė kundėr Perėndimit ėshtė venitur.

Ndonėse njė dekadė e plotė nga dita fatale e 11 Shtatorit 2001, fitorja nė tė ashtuquajturėn “luftė kundėr terrorizmit” mbetet disi e turbullt. Zinxhiri i ngjarjeve qė pasuan tragjedinė, ėshtė larg fundit tė kėnaqshėm.

Nė nėntor tė 2001-shit, Shtetet e Bashkuara, me sulme tė furishme, larguan lėvizjen talibane nga pushteti nė Afganistan, por ajo duket tė jetė rigjallėruar pėrsėri. Qeveria e presidentit Hamid Karzai – e formuar me ndihmėn amerikane nė fillim tė vitit 2002 – po ndjek bisedimet pėr ndarjen e pushtetit me guerilėt e Mullah Omarit.

Nė Irak, ndėrhyrja e Shteteve tė Bashkuara rrėzoi Sadam Huseinin mė 2003, ndėrsa lufta civile qė kėrcėnonte pėrēarjen e vendit, ka nisur tė zbehet. Por, qeveria e qėndrueshme dhe siguria pėr tė gjithė qytetarėt e vendit mbeten objektiva tė largėta.

Nė vetė Shtetet e Bashkuara, ngushėllimi pėr asnjė sulm masiv tė terrorizmit pėrgjatė 10 vjetėve pėrzihet me hidhėrimin pėr koston e luftės globale kundėr armikut nė hije.

Majkėll Mandelbaum, profesor i marrėdhėnieve ndėrkombėtare nė Universitetin Xhons Hopkins, thotė se pasojat mė serioze tė 11 Shtatorit kanė tė bėjnė me shpėrqendrimin e vėmendjes sė liderėve amerikanė nga prioritetet e brendshme urgjente.

“Njė nga sfidat mė tė mėdha janė deficitet, me tė cilat po pėrballet qeveria federale. Ato janė pėrkeqėsuar nga luftėrat nė Afganistan dhe Irak, pėr tė cilat vendi nuk ka paguar. Ne kemi huazuar pėr t’i financuar kėto luftėra. Kjo ėshtė vėrtet hera e parė nė historinė amerikane qė vendi nuk i ka rritur taksat pėr tė paguar luftėrat. Kjo ėshtė shumė keq”, thotė Mandelbaum.

Siguria kombėtare nė vend tė parė

Disa ekspertė thonė se vitet pas 11 Shtatorit kanė parė rėnie tė ndikimit global tė Shteteve tė Bashkuara. Tė tjerėt vėnė nė dukje se SHBA-ja vazhdon tė mburret si ekonomia mė e madhe nė botė, edhe pas krizės financiare tė 2008-ės. Epėrsia e saj ushtarake mbetet e pasfidueshme.

Kjo e fundit sigurisht nuk ėshtė e ēuditshme, marrė parasysh zgjerimin masiv tė mekanizmit tė sigurisė kombėtare qė nga viti 2001. Sipas disa tė dhėnave, vetėm gjatė dekadės sė fundit, Qeveria e Shteteve tė Bashkuara ka shpenzuar rreth 7 trilionė dollarė pėr mbrojtjen kombėtare, sigurinė e vendit dhe shėrbimet e inteligjencės.

Krijimi i Departamentit tė Sigurisė Kombėtare dhe i Zyrės sė Drejtorit tė Inteligjencės Kombėtare pas sulmeve tė 11 Shtatorit, dėshmuan pėr riorganizimin mė tė madh tė burokracisė federale qė nga Lufta e Dytė Botėrore.

Sot, Shtetet e Bashkuara pėrbėjnė rreth 46 pėr qind tė shpenzimeve ushtarake tė tė gjithė botės. Veē buxheti i inteligjencės ėshtė dyfishuar gjatė 10 vjetėve tė kaluar.

Obsesioni pėr tė parandaluar sulme tė tjera terroriste ka bėrė administratėn e Xhorxh Bushit tė ndėrmarrė njė sėrė masash tė rėnda, pėrfshirė “metodėn e ashpėr tė hetimit tė tė burgosurve” – taktikė qė nga disa ėshtė pėrshkruar si torturė – dhe programet pėr vėzhgimin e brendshėm tė qytetarėve amerikanė.

Debati pėr efikasitetin e kėtyre masave vazhdon ende. Mbrojtėsit e tyre - si ish-zyrtari i Departamentit tė Drejtėsisė, Xhon Jo - argumentojnė se ato kanė luajtur njė rol vendimtar nė shmangien e sulmeve tė reja.

“Liritė civile do tė vuanin shumė mė keq, po qe se Al Kaida do tė kishte sukses nė goditjen e dytė. Administrata e Bushit i ka dorėzuar me sukses sigurinė kombėtare pasardhėsit tė saj”, ka shkruar Jo nė njė editorial tė botuar sė fundmi nė “Wall Street Journal”.

Profesori i sė drejtės nė Universitetin Xhorxhtaun, Dejvid Koll, nuk pajtohet.

“Mendoj se ajo ēfarė kemi mėsuar ėshtė fakti se ligji ka provuar tė jetė mė fleksibil sesa ka parashikuar administrata e Bushit. Ata u detyruan tė tėrhiqen dhe nė fakt u tėrhoqėn nga tė gjitha ato nisma”, shprehet Koll.

Ironikisht, ai thotė se fakti qė administrata e Bushit ka dhėnė dritėn e gjelbėr pėr metoda tė jashtėligjshme tė hetimit, ka bėrė qė projektuesi i 11 Shtatorit, Khalid Sheik Muhamed, tė mos dalė ende para gjyqit.

Sipas raporteve tė mediave, hetuesit e CIA-s kanė pėrdorur “metoda tė abuzimit me ujė” pėr Muhamedin.

“Kur ju pėrdorni taktikė tė dhunshme pėr tė nxjerrė informacionet nga njė individ, ēdo deklaratė qė merret nga ai ėshtė e njollosur nga kjo taktikė dhe, nė bazė tė rregullave amerikane me tė cilat qeverisin gjyqet penale, nuk mund tė pėrdoret nė asnjė mėnyrė nga gjykata kriminale”, thotė Koll.

Akuza Obamės

Presidenti Obama ka dėshtuar nė pėrpjekjen e tij pėr tė mbyllur burgun famėkeq tė Guantanamos, ndonėse ka ndaluar dėrgimin e tė burgosurve tė tjerė atje.

Demokratėt dhe republikanėt kanė kundėrshtuar bashkėrisht propozimin qė disa nga tė burgosurit – pėrfshirė Khalid Sheik Muhamedin – tė sillen pėr gjykim nė Shtetet e Bashkuara.

Nė anėn tjetėr, Obama ka intensifikuar pėrdorimin e operacioneve tė fshehta anti-terroriste nga ana e CIA-s dhe njėsiteve elitė tė Pentagonit kundėr terrorizmit. Ai ka zgjeruar fushatėn e sulmeve me telokomandė tė CIA-s, qė kanė nė shėnjestėr caqet xhihadiste nė zonat fisnore tė Pakistanit.

Kritikėt thonė se sulmet e tilla kanė vrarė operuesit terroristė, por edhe kanė destabilizuar Pakistanin dhe fuqizuar ekstremistėt islamikė. Shifrat e zyrtarėve lokalė flasin pėr mbi 33 mijė pakistanezė tė vrarė nė luftėn kundėr terrorizmit qė nga 11 Shtatori, 2001.

Shumė amerikanė, tė lodhur nga njė dekadė e titujve tė zymtė, i kanė ikur mbulimit tė ngjarjeve nė Afganistan dhe Irak. Por, apatia nė rritje nuk ka penguar viktimat. Mbi 6 mijė pjesėtarė tė ushtrisė amerikane kanė vdekur nė tė dyja luftėrat.

Askush nuk mund tė thotė se kur do tė pėrfundojė lufta. Majkėll Mandelbaum, nga Universiteti Xhons Hopkins, thotė se rritja e Kinės dhe e ekonomive tė tjera aziatike gjatė dekadės sė fundit, paraqet sfida shumė mė tė mėdha pėr vendin e Amerikės nė botė, sesa ēfarėdo qė tė ndodhė nė Lindjen e Mesme.

“Lindja e Mesme ėshtė e rėndėsishme pėr njė sėrė arsyesh, por jo se ėshtė qendėr e rritjes ekonomike dhe fuqi e mundshme ushtarake. Sidoqoftė, kjo ėshtė e vėrteta e Azisė Lindore”, thotė Mandelbaum.

Shumė gjėra kanė ndodhur nė dhjetė vjetėt e fundit, por historia e epokės sė pas 11 Shtatorit thuhet tė jetė ende larg fundit. /rel/

Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

744


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: 11 Shtator 2001

Mesazh  rebelisistemit prej 12.09.11 10:06

¤*ØØ*¤.øø ...ø.¤\
\ 9/11 AMERICA \
.\ø.¤*ØØ*¤ .øø.ø.¤*
..\
☻/
/▌
/ \ NEVER FORGET!!!
____ | __________
____ | __________
__ ███\ __ ███\ _
__ ███\ __ ███\ _
__ ███\ __ ███\ _
__ ███\ __ ███\ _
__ ███\ __ ███\ _Building 7
__ ███\ __ ███\ __ ███\ _was
__ ███\ __ ███\ __ ███\ __not
__ ███\ __ ███\ __ ███\ _hit
__ ███\ __ ███\ __ ███\ __by
__ ███\ __ ███\ __ ███\ ___a
__ ███\ __ ███\ __ ███\ _plane
__ ███\ __ ███\ __ ███\ _wtc7.net
_ _ ___ _ _ __ _____ __ _ ┌─┐ ─┐☆
I'm a 911 Activist
And Proud of it ♥ ♫ ♥♪✿* L❤ve -|- Light ☼ & Peace ☮ *✿♪♥♫ ♥

rebelisistemit

Nėsė do tė bėsh armiq, nuk ėshtė e nevojshme qė tė shpallėsh vetėm luftė, mjafton ta thuash tė Vėrtetėn. (Martin Luter King)

222


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: 11 Shtator 2001

Mesazh  Estilen prej 12.09.11 10:16

rebelisistemit shkruajti:¤*ØØ*¤.øø ...ø.¤\
\ 9/11 AMERICA \
.\ø.¤*ØØ*¤ .øø.ø.¤*
..\
☻/
/▌
/ \ NEVER FORGET!!!
____ | __________
____ | __________
__ ███\ __ ███\ _
__ ███\ __ ███\ _
__ ███\ __ ███\ _
__ ███\ __ ███\ _
__ ███\ __ ███\ _Building 7
__ ███\ __ ███\ __ ███\ _was
__ ███\ __ ███\ __ ███\ __not
__ ███\ __ ███\ __ ███\ _hit
__ ███\ __ ███\ __ ███\ __by
__ ███\ __ ███\ __ ███\ ___a
__ ███\ __ ███\ __ ███\ _plane
__ ███\ __ ███\ __ ███\ _wtc7.net
_ _ ___ _ _ __ _____ __ _ ┌─┐ ─┐☆
I'm a 911 Activist
And Proud of it ♥ ♫ ♥♪✿* L❤ve -|- Light ☼ & Peace ☮ *✿♪♥♫ ♥


Atehere na i argumento ti rebelisistemit me aq njohuri sa ke, se pse u shemb kulla e 7,ne se forcat tronditese te shembjes se gjigandeve binjake nuk ndikoi tek ajo ndertese..?A po si gjithmone konspiracionet lulezojne si kofini pas te vjelave...

Estilen

1024


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: 11 Shtator 2001

Mesazh  rebelisistemit prej 12.09.11 10:18


rebelisistemit

Nėsė do tė bėsh armiq, nuk ėshtė e nevojshme qė tė shpallėsh vetėm luftė, mjafton ta thuash tė Vėrtetėn. (Martin Luter King)

222


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: 11 Shtator 2001

Mesazh  rebelisistemit prej 12.09.11 10:20

estilen shkruajti:
Atehere na i argumento ti rebelisistemit me aq njohuri sa ke, se pse u shemb kulla e 7,ne se forcat tronditese te shembjes se gjigandeve binjake nuk ndikoi tek ajo ndertese..?A po si gjithmone konspiracionet lulezojne si kofini pas te vjelave...

Urdho

rebelisistemit

Nėsė do tė bėsh armiq, nuk ėshtė e nevojshme qė tė shpallėsh vetėm luftė, mjafton ta thuash tė Vėrtetėn. (Martin Luter King)

222


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: 11 Shtator 2001

Mesazh  Estilen prej 12.09.11 10:21

rebelisistemit shkruajti:
Ore po leri videot dhe komento nje here te vetme me ate mendjen tende prej konspiracionisti...

Estilen

1024


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: 11 Shtator 2001

Mesazh  rebelisistemit prej 12.09.11 10:25

Ti shpjegojne me mire arkitektet dhe inxhinieret!Dhe kuptohet me mire keshtu me dokumentar,se perputhet zeri me figuren :))

rebelisistemit

Nėsė do tė bėsh armiq, nuk ėshtė e nevojshme qė tė shpallėsh vetėm luftė, mjafton ta thuash tė Vėrtetėn. (Martin Luter King)

222


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: 11 Shtator 2001

Mesazh  Estilen prej 12.09.11 10:35

rebelisistemit shkruajti:Ti shpjegojne me mire arkitektet dhe inxhinieret!Dhe kuptohet me mire keshtu me dokumentar,se perputhet zeri me figuren :))

Sa per ze e figure ka manipulime qe te heqin trurin jo ty,por edhe experteve elektronike

O Rebel,po te lexosh tek ''Mistere por te verteta'' nje teme me shume postime,per 11 shtatorin do gjesh vetem nga une disa postime,qe midis te tjerash ne nje nga keto postime eshte nje material,ku dilet ne nje perfundim nga inxhiniere se edhe brenda kullave binjake jane gjendur nano-explozive,qe presupozohet se kullat binjake jane shembur edhe nga brenda.A jane te verteta keto perfundime,pervec hipotezave...? Askush nuk as nuk i ka rrezuar edhe askush nuk i ka mbeshtetur,por jane gjithmone ''hundemperhtet''qe gjithome notojne ne nje luge uji...

Estilen

1024


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: 11 Shtator 2001

Mesazh  rebelisistemit prej 12.09.11 10:45

[quote="estilen"]
rebelisistemit shkruajti:O Rebel,po te lexosh tek ''Mistere por te verteta'' nje teme me shume postime,per 11 shtatorin do gjesh vetem nga une disa postime,qe midis te tjerash ne nje nga keto postime eshte nje material,ku dilet ne nje perfundim nga inxhiniere se edhe brenda kullave binjake jane gjendur nano-explozive,qe presupozohet se kullat binjake jane shembur edhe nga brenda.A jane te verteta keto perfundime,pervec hipotezave...? Askush nuk as nuk i ka rrezuar edhe askush nuk i ka mbeshtetur,por jane gjithmone ''hundemperhtet''qe gjithome notojne ne nje luge uji...[/b][/color]

Pse +1500 arkitekte dhe +2000 inxhiniere amerikan qe i kan mbeshtetur pak te duken ty ?!


rebelisistemit

Nėsė do tė bėsh armiq, nuk ėshtė e nevojshme qė tė shpallėsh vetėm luftė, mjafton ta thuash tė Vėrtetėn. (Martin Luter King)

222


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: 11 Shtator 2001

Mesazh  Estilen prej 12.09.11 11:25

rebelisistemit shkruajti:

Pse +1500 arkitekte dhe +2000 inxhiniere amerikan qe i kan mbeshtetur pak te duken ty ?!

O rebel,te siguroi une qe nuk ti sheh njeri videot qe poston,mbi te gjitha kur jane ne gjuhe te huaj,por ketu jemi te japim opinionet tona personale mbi ate cka shohim dhe degjojme.

E sa per totalin e inxhinireve dhe arkitekteve dhe une jam dakord ne perfundimin e tyre,por deri me sot askush nuk eshte arrestuar dhe te dale para gjyqit,asnje material hetimor mbeshtetes ndaj atyre inxhinereve dhe arkitekteve,por gjithmone jemi ne kuadrin e lajmeve flash qe kane efekte politike per te interesuarit,por ma do mendje qe ti nuk ben pjese nga ata qe preferon ''shembejen'' e Amerikes..?

Estilen

1024


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: 11 Shtator 2001

Mesazh  rebelisistemit prej 12.09.11 12:04

Jo nuk bej pjes ne te tilla grupime,perkundrasi jam pjes e atyre qe mendojne se demokracia amerikane eshte shembur me kohe dhe i duhet nje revolucion per tu kthyer ne lavdin e saj !
Sa per te dal para gjyqit per autoret nuk eshte aq e lehte ! Si mendon ti do dali para gjyqit shteti ?!

rebelisistemit

Nėsė do tė bėsh armiq, nuk ėshtė e nevojshme qė tė shpallėsh vetėm luftė, mjafton ta thuash tė Vėrtetėn. (Martin Luter King)

222


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: 11 Shtator 2001

Mesazh  rebelisistemit prej 12.09.11 18:50

Ahh se harrova argumentet nuk me shterohen kurre,sidomos per temen ne fjale !

rebelisistemit

Nėsė do tė bėsh armiq, nuk ėshtė e nevojshme qė tė shpallėsh vetėm luftė, mjafton ta thuash tė Vėrtetėn. (Martin Luter King)

222


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: 11 Shtator 2001

Mesazh  Zattoo prej 21.05.14 22:18

Dėshmia e ish-pilotit tė CIA-s:
“Kullat binjake nuk u rrėzuan nga avionėt”




John Lear, i biri i shpikėsit tė avionit “Learjet”, ka dhėnė dėshminė e tij prej eksperti, sipas sė cilės ka qenė fizikisht e pamundur pėr avionėt “Boeing 767”, si Fluturimet AA11 dhe UA175 qė tė kenė goditur Kullat Binjake nė 11 shtator, veēanėrisht nėse janė pilotuar nga pilotė pa pėrvojė.

“Asnjė linjė ajrore Boeing 767 nuk i ka goditur Kullat Binjake”, tha ai. “Kėto pėrplasje nuk kanė ndodhur, pasi ato janė fizikisht tė pamundura, pėr arsyet e mėposhtme: nėse njė UAL 175 do tė fluturonte nė drejtim tė Kullės jugore, Boeing 767 i vėrtetė, turiri i tij do tė shtrembėrohej kur tė godiste kollonat prej ēeliku, tė cilat janė 39 inē nė qendėr. Bishti vertikal dhe horizontal do tė ndaheshin menjėherė nga avioni, do tė godisnin kolonat prej ēeliku dhe do tė rrėzoheshin”.

“Asnjė Boeing 767 nuk mund tė ruante shpejtėsinė prej 540 mph nė lartėsinė 300 metra mbi nivelin e detit. Pjesėt e rrėzimit do tė pėrmbanin pjesė masive tė avionit Boeing 767, duke pėrfshirė 3 kryesore qė peshojnė tė paktėn 9000 paund, tė cilat nuk mund tė jenė fshehur. Pra, nuk ka asnjė tė dhėnė pėr ndonjė nga kėta pėrbėrės masivė tė strukturės, nga asnjė Boeing 767. Kjo zhdukje totale e 767-ės ėshtė e pamundur”.

Dėshmia, e cila daton nė 28 janar 2014, ėshtė pjesė e njė procesi ligjor tė ndjekur nga Morgan Reynolds nė Gjykatėn e Distriktit tė Nju Jorkut.

Nė Mars 2007, Reynolds, njė ish-ekonomist nė administratėn e Xhorxh W Bush dėrgoi njė kėrkesė pėr korrigjim nė Institutin Kombėtar tė Shkencės dhe Teknologjisė, duke cituar besimin e tij se avionėt komercialė (si ata Boeing) nuk u pėrplasėn me Kullat.

Megjithėse shumė njerėz, duke pėrfshirė edhe lėvizjen pėr 11 shtatorin, tė quajtur “E Vėrteta” (Truth), fillimisht e mohuan teorinė e “asnjė avioni”, pėrfaqėsues si John Lear po fitojnė mbėshtetje. Kjo dėshmi pėr betim bėhet e vėrtetė me ligj, ndryshe nga ēdo formė tjetėr deklarate, nėse nuk kundėrshtohet. Tani ajo do tė pėrballet me kritika, ku analistė do tė paraqesin tė dhėnat e tyre pėr ta kundėrshtuar deklaratėn pjesė pas pjese. Nėse ata nuk do ta bėjnė, ose nuk do tė munden, atėherė qeveria amerikane do tė vendosė qė shpjegimi pėr Komisionin e 11 Shtatorit ėshtė i gabuar.

Kapiteni 65-vjeēar i dalė nė pension dhe ish-piloti i CIA-s, i cili ka mė tepėr se 19 mijė orė kohė fluturimi, e vuri theksin edhe tek mungesa e pėrvojės sė pilotėve qė kanė pilotuar avionėt. Sipas betimit, Lear ka pilotuar 100 lloje tė ndryshme avionėsh dhe mban certifikata FAA mė tepėr se ēdo pilot tjetėr. Ai ka marrė pjesė nė misione sekrete pėr CIA-n nė Azinė e Jugut, Europėn Lindore, Lindjen e Mesme dhe Afrikė, nė vitet 1967 dhe 1983 dhe ka kaluar 17 vjet tė jetės sė tij pėr pasagjerė tė ndryshėm dhe fluturime me ngarkesa.

Komisioni i 11 shtatorit nuk ka marrė tė dhėna nga pilotėt kur ėshtė bėrė hetimi pėr sulmet gjatė periudhės 2002-2004.

Zattoo

633


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: 11 Shtator 2001

Mesazh  Eon prej 03.06.14 7:00

Snowden: "CIA nuk e parandaloi 11 shtatorin"

"NBC News" nuk e ka transmetuar intervistėn e plotė me ish-kontraktorin Edward Snowden, por vetėm ēerekun saj. Nė internet tani po qarkullojnė fragmente tė papublikuara, pasi nė intervistėn e publikuar shihet se NBC kishte lėnė pas dore deklaratat kritike pėr sulmet e 11 shtatorit.

Intervista katėr orėshe e Snowden nga gazetari Brian Williams ėshtė kondensuar nė njė program 60 minutėsh nga NBC. Nė njė pjesė tė intervistės Snowden vė nė pikėpyetje paaftėsinė e agjencive tė inteligjencės amerikane pėr tė ndaluar sulmet e 11 shtatorit nė New York, pasi aty kishte mbikqyrje maksimale. Ai vuri nė dukje se vendi kishte tė gjitha burimet e nevojshme tė inteligjencės para sulmit, por nuk arriti tė ndalojė sulmet.

Nė pėrgjigje tė njė pyetjeje nga Williams nė lidhje me njė "armikun tradicional", Al Kaedėn dhe parandalimin e sulmeve tė tjera nga kjo organizatė dhe nga tė tjerat, Snowden sugjeroi qė Shtetet e Bashkuara kishin inteligjencėn e duhur pėrpara 11 shtatorit, por nuk arritėn tė vepronin.

"Ju e dini dhe kjo ėshtė njė pyetje kyēe qė Komisioni 9/11 ka konsideruar. Atė qė ata gjetėn ishte se kemi pasur tė gjithė informacionin e nevojshėm si njė komunitet i inteligjencės, si njė sektor i klasifikuar i mbrojtjes kombėtare pėr tė zbuluar kėtė komplot", tha Snowden. "Nw fakt ka dėshmi tė thirrjeve telefonike nga Shtetet e Bashkuara dhe jashtė. CIA e dinte qė kėta njerėz ishin aty", shton ai.

Edward Snowden, dezertori i Inteligjencės amerikane qė zbuloi pėrgjimet e politikanėve, por edhe qytetarėve nga shėrbimet sekrete amerikane, aktualisht po qėndron nė Rusi nė kuadėr tė njė azili politik atje.

Eon

615


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: 11 Shtator 2001

Mesazh  Luli prej 03.07.14 10:48

Njerezit e Hollywood-it qe kishin parashikuar 11-Shtatorin ne serite e tyre, The Lone Gunmen dhe Simpsons para se ajo te ndodhte :


Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

744


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi