Mbrojtja nga magjia - Pikepamje islamike

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Mbrojtja nga magjia - Pikepamje islamike

Mesazh  Fikrro prej 28.09.10 22:03

Si te mbroheni nga magjia e zezė

Pejgamberi i fundit i All-llahut s.a.v.s kur ishte pushtuar nga magjia e zezė i kishte thene Fatimes qe t'ai thote keto tri Sure (dua ose dov) ne menyre qe ti zgjidheshin (largoheshin) magjit e bera.Ato Sure jane:



1.Ihlas

1. KUL HUWALL-LLAHU ‘EHAD
2. ALL-LLAHUS-SAMED
3. LEM JELID WE LEM JULED
4. WE LEM JEKUN L-LEHU KUFUEN EHAD


Pėrkthimi

1. Thuaj: Ai, All-llahu ėshtė Njė!
2. All-llahu ėshtė Ai qė ēdo krijesė i drejtohet (i mbėshtetet) pėr ēdo nevojė.
3. As s'ka lindur kė, as nuk ėshtė i lindur.
4. Dhe Atij askush nuk i ėshtė i barabartė.




2.Felek

1. KUL E’UDHU BIRABBIL-FELEK
2. MIN SHERRI MA HALEK
3. WE MIN SHERRI GASIKIN ‘IDHA WEKAB
4. WE MIN SHERRIN-NEFFATHATI FIL-’UKAD
5. WE MIN SHERRI HASIDIN ‘IDHA HASED


Pėrkthimi

1. Thuaj: I mbėshtetem Zotit tė agimit,
2. Prej dėmit tė ēdo krijese qė Ai e krijoi.
3. Dhe prej errėsirės sė natės kur ngryset plotėsisht.
4. Dhe prej dėmit tė atyre qė lidhin dhe fryejnė nyja.
5. Edhe prej dėmit tė smirėkeqit kur sipas smirės vepron.




3.Nas

1. KUL E’UDHU BIRABBIN-NAS
2. MELIKIN-NAS
3. ILAHIN-NAS
4. MIN SHERRIL-WESWASIL-HANNAS
5. EL-LEDHI JUWESWISU FI SUDURIN-NAS
6. MINEL-XHINNETI WEN-NAS


Pėrkthimi

1. Thuaj: "Mbėshtetem (mbrohem) me Zotin e njerėzve!
2. Sunduesin e njerėzve,
3. Tė adhuruarin e njerėzve,
4. Prej tė keqes sė cytėsit qė fshihet.
5. I cili bėn cytje nė zemrat e njerėzve,
6. Qoftė ai (cytėsi) nga xhinėt ose nga njerėzit".

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbrojtja nga magjia - Pikepamje islamike

Mesazh  Fikrro prej 31.10.10 15:18

Magjia - rreziku real per individin, familjen dhe shoqėrinė


Nė botėn qė na rrethon njeriu patjetėr qė do tė vendoset nė raporte kur duhet tė vendosė nė mes sė mirės dhe sė keqės, me tė gjitha pėrmasat e gjėra qė influencojnė kėto tė dyja. Dhe, kur e keqja paraqitet, e kamufluar me djallėzi, atėherė vėhet nė sprovė shėndeti, morali, mirėqenia sociale e psikike, dhe, ajo qė ėshtė mė e rėndėsishme, - besimi nė Zotin e Fuqishėm. Njėra nga kėto qė i vė nė sipėrfaqe kėto rreziqe ėshtė edhe magjia. Po, magjia, kjo botė sa mistike aq edhe e popullarizuar nė tokė nė forma tė ndryshme, e instrumentalizuar me mashtrime qė brenda vetės tėrheq fatkeqėsi tė shumta, sot, ashtu sikurse edhe nė gjeneratat e mėhershme, po bėhet mjeti nė tė cilin po sfidohen njerėzit.

Islami – modeli pėr t’i ikur kurthave tė magjisė dhe gjykimi i tij pėr tė

Islami paraqet modelin mė tė mirė pėr njeriun e kompletuar duke u mbėshtetur nė personalitetin e tė derguarit tė Allahut, Muhammedit alejhi selam. Ky model i Islamit paraqitet vetėm e vetėm qe tė pasohet i dėrguari i Allahut nė vepėr, fjalė dhe sjellje. Islami e vendosi ēėshtjen e magjisė mbi dimensione normale, e trajtoi atė ashtu siē meriton duke e sqaruar dhe shpjeguar. Islami shpjegoi definicionin, ndikimin, diagnozėn dhe mbrojtjen eventuale para dhe pas ndonjė goditje tė mundshme tė sėmundjes magji. Kjo paraqet anėn e jashtme dhe tė brendshme, formėn e tij reale dhe atė ēka kėrkohet pėr t’u fuqizuar magjia, i shpalli luftė magjistarėve dhe dėnimi pėr ta qė e caktoi islami ėshtė vrasja e tyre. E tėrė kjo pėr ta mbrojtur individin, familjen dhe shoqėrinė.

Dijetari i madh el Hafidh ibni Haxheri nė komentimin e Sahihul Buhari qė e emėrtoi me Fet-hul Bari thotė: Shumica e dijetarėve janė tė mendimit se magjistari nuk vritet, mirėpo ndėshkohet, pėrveē nėse e mbyt dikėnd me magjinė e tij, atėhere vritet, apo nė qofė se shpik diqka qe iu bėn dėm tė tjerėve dėnohet pėr tė sipas normave juridike islame. Imam Maliku, Allahu e Mėshiroftė, nė lidhje me kėtė thotė: Nė qoftė se me magjinė e tij i bėn dėm muslimanit, atėherė me kėtė magjistari e ka thyer marrėveshjen e tij.

Allahu i Madhėrishėm e ka krijuar njerėzimin nė natyrshmėrinė e tyre pėr tė bashkėjetuar si shoqėri. Shoqėritė i lidhin interesat, dėshirat, idetė. Nė shoqėri ekzistojnė shpirtėra tė mirė dhe tė kėqinjė. Natyrisht ky ėshtė ligj prej ligjeve tė Allahut subhanehu ue teala, dhe nga kėtu lindin konfliktet e pėrhershme nė mes tė sė mirės dhe tė keqes, nė mes tė sė vėrtetės dhe tė pavėrtetės. Nė mesin e tė keqes ėshtė edhe magjia apo sihri. Kjo fjalė pėrfaqėson njė botė tėrsisht tė ēuditshme, tė mbushur pėrplot me frikė dhe tmerre nė zbulimin e fshehtėsisė dhe pėrjetimi i njė force, tiranie dhe ndikimi mbi tė tjerėt. Nė ēdo kohė dhe tek tė gjithė brezat e shoqėrisė lexojmė pėr magjinė qe ka jetuar nė mesin e njėrzve.

Abullah Tajjar, prof. dr.nė universitetin “Imam Muhammed bin Suud Elislamijje” thotė: Njeriu arrin nė kulmin e tė keqės nga momenti qė largohet prej metodologjisė sė Allahut azze ve xhel-le,ndėrhyn nė sjelljen e tij djalli i mallkuar dhe veprat e tij janė nė pėrputhshmėri tė plotė me urdhėrat e shejtanit, duke e hudhur atė nė njė humbje tė sigurtė.

Ngjitja nė kulminacionin e tė kėqijave do tė thotė shkatėrrim pėr shoqeritė njerėzore dhe pengim pėr nė rrugen e zhvillimit dhe lulėzimit tė shoqėrive njerėzore.

Pa asnje dyshim, magjia dhe praktikimi i saj ėshtė kulmi i tė gjitha tė kėqijave. Kjo pėr faktin se magjistari zhvishet nga virtytet, ndjenjat dhe njerėzia e tij dhe nga tė gjitha ato tė kėqia qė dikush nga njerėzit merr guximin ti bėjė nė jetėn e tij. E mė shumė se kėto ai (magjistari) ndėrpret lidhjen nė mes tij dhe Krijuesit tė tij duke e mohuar Atė dhe shoqėruar shok Allahut tė Madhėrishėm.

Pėr kėtė arsye islami e konsideron tė marrurit me magji nga mėkatet e mėdha. Magjia promovon sėmundjet mė tė rrezikshme qė ka mundėsi t’i godet shoqėritė duke filluar nga pėrhapja e armiqėsisė nė mesin e njerėzve, marrja e nderit tė tyre, vrasja e tė pafajshmėve dhe vjedhja e pasurive.

Nė islam ėshtė e ndaluar qė magjistari t’i jetėsoj magjitė nė vende publike dhe jo publike. Islami i shpalli luftė magjisė dhe magjistarėve duke e mbyllur ēdo derė e cila tė qon drejt tyre dhe i hape rrugė diagnostifikimit tė tė sėmurit nga magjia dhe shėrimit tė tij nga ajo.

Islami i jep mundesinė muslimanit pėr t’u mbrojtur nga magjia, ia tregon rreziqet e mėdha tė cilat mund tė vijnė si pasojė e shkuarjes tek magjistarėt dhe falltorėt dhe informon se puna e tyre ėshtė nė kundėrshtim tė plotė me natyrshmėrinė e pastėr islame.

Allahu subhanehu ue teala e nderoi njeriun me mendje. Para tij vendosi rregulla dhe obligime pėr mėnyren se si tė sillet me Krijuesin e tij dhe me ata qė e rrethojnė atė, tė punoj drejtė dhe mos tė bėj padrejtėsi, tė zbukurohet me edukatė dhe virtyte tė larta. Magjistarėt nuk i kanė kėto cilėsi. Ata janė njerėz tė humbur, tė etshėm nė pėrhapjen e tė kėqijave dhe ērregullimeve nė tokė, udhėhiqen nga epshet dhe dėshirat e tyre pa u ndalur dhe penguar. Magjistarėt kėrkojnė ndihmėn e shejtanėve pėr tė arritur qėllimet e tyre djallėzore, iu ofrohen dhe pėrulen shejtanėve me ēdo vepėr qe ėshtė e urryer tek  Allahu xhel-le ve ala.

Fytyrat e tyre janė tė vrenjtura dhe tė zymta. Nė to shihet mjerimi dhe fatzia, nėnēmimi dhe poshtrimi. Shtėpiat e tyre janė tė pabanuara ngase nė to gjenden papastėrti dhe ikona qė gjinden nė to, tė tmerrshme dhe tė frikshme nė shiqim, zemrat e tyre janė tė zbrazura, ia ndaluan vetės sė tyre shijimin e kėnaqėsisė sė besimit nė Allahun fuqiplotė, jeta e tyre ėshtė pėrplot me trubullira dhe lodhje.

Duke u nisur nga tėrė kjo qė u pėrmend mė lartė themi se muslimani e ka obligim qė t’i njoftojė tė tjerėt pėr rreziqet qė vijnė nga magjistarėt dhe punėt e tyre tė ndyta. Punėt e tyre janė dalje e plotė nga islami dhe ato shkaktojnė hidhėrimin e Allahut duke u pasuar me dėnimin e Tij tė ashpėr pėr kėtė kategori njerėzish.

Kėrkimi ndihmė nga magjistarėt ėshtė vetėviktimizim financiar dhe mėkat i madh

Gjithashtu, magjistarėt u kėrkojnė njerėzve shuma marramendėse tė tė hollave. Nė shumė raste duke i kėrcėnuar njerėzit se nėse nuk  ua sjellin njė shumė tė tillė qė ata ua pėrcaktojnė, do t’i gjejė diēka e keqe e madhe. Dhe, kėshtu ata shpifin pėr vetėn e tyre duke pretenduar para tė tjerėve pozitėn qė e ka vetėm Allahu i Madhėruar. Viktimat kryesore tė kėtyre matrapazėve janė gratė tė cilat trokasin nė dyert e tyre me shpresė se do tė gjejnė ndonjė zgjidhje pėr hallin e tyre. Andaj nuk guxon qė dikush tė ua mėsyjė dyerve tė tyre pėr tė kėrkuar shėrim sepse sėmundja nga magjia pastaj ėshtė e pa evituar. Muslimani hallin dhe problemin e tij gjithmonė dhe ēdoherė duhet ta orientoj drejtė shėruesit tė vėrtetė, Allahut fuqiplotė, t’i mbėshtetet Atij dhe tė shpresoj vetėm tek Ai.

Shkuarja tek magjistarėt pėr ēėshtje private individuale apo edhe tė pėrgjithshme sjell pasoja tė mėdha, ėshtė kufėr, mohim i Allahut pėrderisa nuk kthehemi tek Shkakėsori i shkaqeve qė ėshtė vetėm Allahu. Kėrkimi i ndihmės nga magjistarėt dhe nga Allahu nė tė njėjten kohė ėshtė shirk qė tė shpie nė kufėr. Magjia qon nė mohimin e plotė tė ekzistencės sė Allahut Madhėshtor.  

Dijetari Sulejman bin Nasir El Uluan nė lidhje me kėtė   thotė: Lufta mė e mirė qė ka vlera tė mėdha ėshtė ajo kundėr armiqve tė islamit dhe qėndrimi pėrballė tyre siē janė magjistarėt, falltorėt dhe mashtruesi. Sherri i tyre ka marrė hov tė madh, i dėmtojnė besimtarėt, kanė futur frikė tė madhe nė familjet e tyre. Allahu subhanehu ve teala i ka kėrcėnuar kriminelėt magjistarė se do te pėrfundojnė nė Sekar (emėr i njė xhehennemi). Thotė Allahu: E, ku e di ti se ēka ėshtė Sekar? Ai nuk lė send tė mbetet pa e djegur. Ai ėshtė qė ua prish dhe ua nxin lėkurat. (El Muddethir -27,28,29) Allahu na tregoi nė librin e Tij Kur’anin fisnik se magjistari ėshtė kafir ku thotė:

وَمَا يُعَلِّمَانِ مِنْ أَحَدٍ حَتَّى يَقُولاَ إِنَّمَا نَحْنُ فِتْنَةٌ فَلاَ تَكْفُرْ فَيَتَعَلَّمُونَ مِنْهُمَا مَا يُفَرِّقُونَ بِهِ بَيْنَ الْمَرْءِ وَزَوْجِهِ وَمَا هُم بِضَارِّينَ بِهِ مِنْ أَحَدٍ إِلاَّ بِإِذْنِ اللَّهِ وَيَتَعَلَّمُونَ مَا يَضُرُّهُمْ وَلاَ يَنفَعُهُمْ وَلَقَدْ عَلِمُواْ لَمَنِ اشْتَرَاهُ مَا لَهُ فِي الآخِرَةِ مِنْ خَلاقٍ وَلَبِئْسَ مَا شَرَوْا بِهِ أَنفُسَهُمْ لَوْ كَانُواْ يَعْلَمُونَ

E ata tė dy nuk i mėsonin askujt (magjinė) para se t’i thonin: "Ne jemi vetėm sprovė, pra mos u bėn i pa fé!" E, mėsonin (njerėzit) prej atyre dyve atė (magji) me ēka ndanin burrin prej gruas sė vet, por pa lejėn e All-llahut me atė askujt nuk mund t’i bėnin dėm dhe ashtu mėsonin ēka u sillte dėm e nuk u sillte dobi atyre. E ata (jehuditė) e kanė ditur se ai qė (hodhi librin) e zgjodhi atė (magjinė), ai nė botėn tjetėr nuk ka ndonjė tė drejtė (nė mėshirėn e Zotit). Po ta dinin, ata se pėr ē’ka e shitėn vetveten, ajo ėshtė shumė e keqe.( El-Bekare 102 )

Magjistarėt,- humbėsit nė tė dy botėrat

Se magjistari ėshtė kafir dhe me magjinė e tij del nga Islami dhe hyn nė zjarrin e xhehennemit ėshtė mendim i shumicės sė juristėve islam nga Hanefitė, Malikitė dhe Hanbelitė. Dijetari i madh Muhammed bin Abdul Vehabi, Allahu e Mėshiroftė, thotė: Marrja me magji ėshtė dalje nga islami dhe shtoi: magjia ndanė burrin nga gruja dhe anasjelltas.

Dr.Abdusselam Essukeri profesor nė fakultetin e sheriatit dhe ligjit nė Demnehor thotė: Nė qoftė se magjistari arrin  shkallėn e kufrit, islami e konsideron atė kafir ,e nėse nuk e arrin shkallėn e kufrit ,ai ėshtė gjynahqarė i madh sepse ai mė se paku ka praktikuar njė gjynah nga gjynahet e mėdha e qė ėshtė marrja me magji. Tė gjithė ata qė mirren me magji apo ia mėsojnė dikujt magjinė, fundi i tyre ėshtė i tmerrshėm dhe i dhembshėm.

Jeta e tyre ishte jetė e keqe dhe pėrfundimi i tyre ishte pėrfundim i keq. Gjatė jetės sė tyre janė pėrballur me goditje tė rėnda dhe tė frikshme, ma e lehta e tyre ishte ēmenduria e magjistarit apo humbja e memories, apo shfaqja e frikės nė vetveten e tyre nga ēdo gjė. Fatkeqėsitė dhe mjerimi i pret nė ē’do cep tė jetės sė tyre. Kėtė e vėrteton Allahu i Madhėrishėm ku thotė: وَلاَ يُفْلِحُ السَّاحِرُونَ Magjistaret assesi nuk shpėtojnė. (Junus-77 )

Profesori Saad Halef El Afnani thotė: Magjia ėshtė shndėrruar nė vepėr prej veprave mashtruese tė ulta qe nuk i praktikon ndokush pėrveē se njė pjesė e ulėt e shoqėrisė njerėzore, nė fshehtėsinė dhe sekretin mė tė madh qė mund tė ekzistojė, pasi qė ishte profesion i klasave udhėheqėse tė shoqėrive nė tė kaluarėn.

Islami e ndaloi magjinė, fallin dhe ndonjė formė tjetėr tė ngjajshme me to. Urtėsia nė kėtė ndalim ėshtė pėr disa ēėshtje tė rėndėsishme qė do t’i pėrmendim me sa vijon:

E para - Pėrkushtimi i Islamit pėr ta mbrojtur akiden-besimin e pastėr nė Allahun

Islami pėrkushtohet pėr ruajtjen e besimit nė zemrėn e muslimanit nė mėnyrė qė ai vazhdimisht tė jetė nė lidhje me Allahun, duke u mbėshtetur nė Tė dhe besuar se vetėm Ai ėshtė Furnizuesi dhe rregulluesi absolut i gjithė kėsaj gjithėsie. Muslimani kėrkon vetėm nga Allahu, kur ėshtė nė vėshtirėsi nuk i drejtohet askujt me lutje pėrveē Atij. Nuk pranon ligje tjera pėrveē ligjeve tė Allahut, yjet dhe trupat qiellore janė nėnshtruar urdhėrave tė Allahut, nė levizjet e tyre nuk i bėjnė dėm njeriut qė Allahu e krijoi nė tokė, duke caktuar furnizimin dhe jetėn e tij nė kėtė botė. Jeta e njeriut nuk pėrfundon me paraqitjen apo fshehjen e njė trupi qiellor dhe as nuk shtohet furnizimi i tij e as nuk pakėsohet.

Nėse njeriu deklaron se e di tė fshehtėn pėrmes lidhjes se tij me trupat qiellorė dhe madhėrimit tė tyre, kontaktet e tij tė vazhdueshme me exhinė dhe shejtanė dhe duke pohuar se ai ka mundėsi tė ndikojė nė ligjet e kėsaj jete, ka qasje dhe kontroll tė plotė nė lėvizjen e saj natyrale, me kėtė ai (njeriu) kundėrshton hapurazi ligjet e Allahut duke i tejkaluar kufijtė tė cilėt i ka vendosur Allahu subhanehu ve teala. Padyshim, ky person ėshtė pabesimtarė pėr adhurimin dhe madhėrimin e dikujt tjetėr pėrveē Allahut dhe kėrkim ndihmėn nga dikush tjetėr pėrveē Krijuesit tė gjithėsisė dhe pohimi i ndikimit nė krijaturėn e Allahut nga dikush tjetėr pėrveē Allahut subhanehu ve teala.

E dyta - Magjia largon nga praktikimi i fesė dhe dispozitave tė saj

Kur’ani na sjell tregime pėr ngjarje tė ndryshme pėr tė pėrkujtuar dhe pėr tė na treguar ne se ēka shpifėn ithtarėt e epsheve pėr Sulejmanin alejhi selam nė ēėshtjen e sihrit. Si i pengoi magjia jehudėt qė ta pasojnė pejgamberin tė cilin e paralajmėroi libri i tyre, ua pėrshkroi cilėsitė e tij dhe i urdhėroi ata tė besojnė nė tė. Andaj, nuk ka dyshim se lėnia e njė pjese tė librit nga ana e tyre ėshtė sikurse ta linin dhe mohonin tė tėrin.   

E treta - Mėsimi i magjisė dhe pėrdorimi i tij ėshtė kufėr

Kurani e konsideron magjinė ,tė mėsuarit e magjisė dhe pėrdorimin e magjisė kufėr sepse njeriu mėson diēka qė i bėn dėm dhe nuk i sjell aspak dobi. Mjafton qė dėmi tė jetė kufėr, Allahu na mbrojtė prej tij, sepse shumė herė tė mėsuarit e diēkahi pasohet me praktikimin e tij, e tė marrurit apo praktikimi i magjisė ėshtė dėm dhe nuk ka aspak dobi. Pra, nė pėrgjithėsi nuk ka dobi nė tė mėsuarit apo praktikimin e magjisė. Edhe tė mėsuarit dhe praktikimi i magjisė janė tė padobishme nė tė dy botėrat sepse lėvizės dhe funksional mund ta bėjė vetėm Allahu. Ky ėshtė argument i fuqishėm se lėnia dhe largimi nga magjia ėshtė obligim-vaxhib.

E katėrta - Humbja e sigurtė e kėsaj bote dhe botės sė ardhshme ėshtė nė mėsimin e magjisė

Kush e zėvendėson dijen e tij tė pastėr me atė ēka ia mėsojnė shejtanėt rreth librit tė Allahut, veē e ka humbur kėtė botė dhe botėn e ardhshme. Ai i cili e mėson sihrin dhe e vlerėson mė shumė se Kur’anin nuk ka asnjė vepėr tė mirė nė ditėn e gjykimit, sepse ,ai ka zgjedhur magjinė e magjia ia ka shkatėrruar tė gjitha veprat e mira. A ka diēka mė keq se kur njeriu e shet vetvetėn e tij?! Magjistari ka shitur vetėn e tij me njė ēmim qė nuk ka vlerė, nuk ka dobi dhe ka blerė diēka qė nuk do tė i bėn dobi aspak nė ditėn e gjykimit kur do tė del para Allahut subhanehu ve teala pėr tė dhėnė llogari. Pra ,ai ėshtė humbės nė ēdo gjendje, ai e shet dhe e humb vetvetėn e tij.

E pesta - Sėmundjet, dėmet dhe fatkeqėsitė qė u shkatohen njerėzve nga magjia

Magjistari nganjėhere mund tė i sjell dėm dhe sėmundje njerėzve. Me kėtė ndan burrin nga gruaja, por, dėmi nuk ndalet vetėm tek ai qė i ėshtė bėrė magji por i tejkalon kufijtė dhe shpeshher kthehet edhe tek vet magjistari. Pėr fund, muslimanit i mjafton ta dij se zotėriu i pejgamberėve, Muhammedi alejhisselam ka thėnė pėr sihrin: Magjia ėshtė sherr, dhe urdhėroi qe magjia tė shkatėrrohet nė mėnyrė qe mos ta kujtojnė njerėzit magjinė.

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Ē’ėshtė magjia?

Mesazh  alban bytyqi prej 26.02.11 18:28

S’ka diskutim qė magjia ėshtė prej punėve tė shėmtuara tė shejtanit dhe bashkėpunėtorėve tė tij. Realiteti i saj konsiston nė disa rite, veprime, fryrje, fjalė apo kode tė caktuara qė njihen dhe veprohen nga magjistarėt.
Magjia ėshtė diēka e vėrtetė qė ekziston, por ėshtė mashtrim nga e cila veprohet. Ka pėr mision realitetin ta zhbėn apo ta dominojė, Ajo ndikon nė zemrėn, mendjen, trupin dhe veprimet e njeriut tė prekur prej saj. Ajo bėhet shkak pėr sėmundje, pėr ndarjen e burrit nga gruaja, grindje dhe mosmarrėveshje tė ndryshme, konfrontime e pėrēarje nė mes njerėzve madje nė disa raste ajo bėhet shkak pėr vdekjen e personit, tė gjitha kėto vetėm me lejen dhe caktimin e Allahut tė Lartėsuar.
Magjia ėshtė shfaqja e sė kotės nė pamjen e sė vėrtetės.
Qė magjia ekziston dhe ėshtė e vėrtetė ne lajmėrohemi nga ajetet kur’anore, prej tė cilave pėrmendim ajetin 102 tė sures Bekare.

“(E hodhėn librin e Zotit) E ndoqėn atė qė e thonin djajt nė kohėn e sundimit tė Sulejmanit. Po Sulejmani nuk ishte i pafé, shejtanėt ishin tė pafé, sepse u mėsonin njerėzve magjinė. (ndoqėn) Edhe ēka u zbriti nė Babiloni dy engjėjve, Harutit dhe Marutit. E ata tė dy nuk i mėsonin askujt (magjinė) para se t'i thonin: “Ne jemi vetėm sprovė, pra mos u bėn i pa fé!” E, mėsonin (njerėzit) prej atyre dyve atė (magji) me ēka ndanin burrin prej gruas sė vet, por pa lejen e Allahut me atė askujt nuk mund t'i bėnin dėm ...”
Muhamedi a.s thotė: “Largohuni prej 7 gjėrave tė cilat i shkatėrrojnė punėt tuaja...” Ndėr to pėrmendi shirkun dhe magjinė.
Ėshtė e njohur edhe historia e Musait dhe magjistarėve tė Faraonit. Gjithashtu, nga Kurani kemi edhe njė argument tjetėr nė suren Felek:
“Mbrohem prej sherrit tė atyre qė fryejnė dhe lidhin nyja (magji).”


Si realizohet magjia?

Kjo ėshtė njė marrėveshje mes magjistarit dhe shejtanit. Marrėveshje kjo e cila bėhet duke vepruar magjistari disa harame apo gjėra tė ndaluara, tė cilat ia kėrkon kėto shejtani si kusht pėr tė bėrė magjinė.
Kėto tė ndaluara janė nga mė tė ndryshmet e nga mė tė fėlliqurat, si: kufri, shirku, tė shkruarit e ajeteve tė Kur’anit me gjakun e menstruacioneve, tė shkruarit e ajeteve tė Kur’anit mbrapsht, tė shkruarit e nuskave apo hajmalive me shkronja dhe fjalė tė pakuptueshme, por me pėrmbajtje kufri dhe shirku, si dhe shumė e shumė gjynahe tė tjera tė pafundme. Tė gjitha kėto si bindje dhe nėnshtrim pėr shejtanin nė kėmbim tė magjisė.
Allahu na thotė nė Kur’an:
“Ka pasur burra qė kėrkonin ndihmė prej xhinėve dhe ashtu ua shtonim arrogancėn.” (Xhin, 5).
Argumentet e mėsipėrme tregojnė pėr realitetin e pamohueshėm tė ekzistencės sė magjisė, xhinėve e shejtanėve, tė lajmėruar nga Allahu i Lartėsuar dhe i dėrguari i Tij (alejhi selam).


Magjia ėshtė sprovė

Duhet pasur parasysh se magjia ėshtė njė nga sprovat e shumta qė kalon njeriu nė kėtė botė, ashtu siē e pėrmendėm edhe mė sipėr kur dy engjėjt nuk ia mėsonin askujt magjinė pa i thėnė qė ne jemi vetėm sprovė.
Sprova e magjisė mund t’i vijė ēdokujt, nėse kėtė e ka caktuar Allahu i Lartėsuar. Pra, kjo do tė thotė se magjia edhe pse me pėrpjekjen e magjistarit dhe njerėzve tė tjerė smirėxhinj dhe tė ligė, nuk mund tė veprojė pa lejen e Allahut tė Lartėsuar.
Allahu i Lartėsuar thotė: “...Por ata nuk mund ta dėmtonin askėnd, pėrveē me vullnetin dhe lejen e Allahut...” Bekare, 102.
Ata tė cilėt merren me magji janė njerėz tė prishur moralisht, tė shėmtuar figurativisht, janė keqbėrės tė mėdhenj, shpirtligė, pabesimtarė, gjynahqarė,


Gjykimi i sheriatit pėr magjinė dhe magjistarėt

S’ka dyshim qė magjia ėshtė haram, rreptėsisht e ndaluar. Ajo hyn nė rrethin e shirkut pėr dy arsye:
-pėr shkak tė pėrdorimit tė xhinėve tė cilėt kėrkojnė nga magjistari nė kėmbim tė magjisė kryerjen e gjynaheve midis tė cilave edhe kryerjen e shirkut.
-ajo pėrmban nė vetvete pretendimin e njohjes sė dijes sė fshehtė (gajbit) nga dikush tjetėr pėrveē Allahut dhe, padyshim, qė kjo gjė konsiderohet kufėr, ndaj dhe sipas sheriati magjistari duhet tė vritet.
Muhamedi a.s na ka tėrhequr vėrejtjen pėr tė mos shkuar tek magjistarėt. Madje na ka lajmėruar pėr rrezikun qė ata mbajnė e pėrhapin tek njerėzit.
Kėshtu, tė gjithė ne jemi dėshmitarė pėr dėgjimin e ngjarjeve tė ndryshme, pėr ata persona qė frekuentojnė magjistarėt, pėr sherrin, tė keqen dhe fitnen qė ata pėrhapin, si duke thėnė qė filani tė ka bėrė magji, duke futur pėrēarje midis burrit e gruas, vjehrrės e nuses, farefisit e tė afėrmve, etj.


Si tė mbrohemi nga magjia?

Kjo gjė ėshtė e lidhur me praktikum dhe zbatimin e fesė. Muhamedi a.s na ka treguar si tė mbrohemi dhe tė shėrohemi nga magjia.
Trajtimi me anė tė Kur’anit dhe duave, ėshtė baza pėr shėrimin e magjisė. Prej kėtyre ne po pėrmendim leximin e sures Fatiha, ajetin kursij, dy ajetet e fundit tė sures Bekare, dy suret e fundit tė Kur’anit, si dhe ajete tė tjera tė shkėputura prej Kur’anit, sipas llojit tė magjisė.
Duam tė vėmė nė dijeni se shėrimin e magjisė me anė tė Kur’anit nuk mund ta bėj kushdo. Kėtė mund ta bėjnė dijetarėt, nxėnėsit e dijes, tė cilėt kanė njohuri tė mjaftueshme pėr tė trajtuar secilėn lloj tė magjisė, kohėzgjatjen e trajtimit, si dhe elementė tė tjerė tė nevojshėm tė mjekimit ligjor tė magjisė.

O Allah ne tė falenderojmė dhe nga Ti xhenetin Firdevs kėrkojmė.
O Allah ne tė gjithė po tė lutemi qė nga sehiret tė ruhemi
O Allah po tė lutemi dhe kėrkojmė qė sa tė jemi gjallė me Kur’an tė jetojmė.
O Allah me iman na forco dhe nga mėkatet na largo.
O Allah nga tė mirat e Tua na furnizo dhe vizitėn e Qabės na mundėso.
O Allah tė sėmurit na shėro tė vdekurit na mėshiro
Lutjet tona na prano dhe tė gjithėve nė xhenet na bashko.
O Allah zbukuroje moralin tonė Ashtu siē zbukurove krijimin tonė


alban bytyqi

5


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbrojtja nga magjia - Pikepamje islamike

Mesazh  lejlalejla10@yahoo.com prej 27.02.11 22:11

Pershendetj
du ta di si te mbrohemi apo te mbrojm dike nga magjia.dhe pse magjistaret bejn te keqen dhe asgje nuk i gjen e ne nuk mund te mbrohemi.qfar duhet te bejm gjdo dit qe mos te na godas ndonje magji apo edhe nesa na ka godit te largojm at.ju lutem te me pergjigjeni.

lejlalejla10@yahoo.com

5


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbrojtja nga magjia - Pikepamje islamike

Mesazh  Fikrro prej 27.02.11 22:16

Shiko postimin e parė lart tė shkruar me tė kuqe,ato jane Suret adekuate pėr tu mbrojtur nga magjia.

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

alvar

Mesazh  alvar prej 08.04.11 14:37

o njerzez kush nga ju me ndimo me ndonje magji a ndonje gje te thyj nje magji qe me kan ber nje te afermit tim.......... ka qen puntor. pun ecdo gja mir tashti rrin gjith diten duke lujt poker ne internet nuk flet. asi gja nbot ..............ju lutem

alvar

3


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi