Wikileaks

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Wikileaks

Mesazh  Neo prej 09.09.10 10:39

WIKILEAKS



Faqja e internetit WikiLeaks, e cila mbėshtet kauzėn e transparencės, duke bėrė publikė dokumenta sekretė apo tė rezervuar, ka krijuar njė rrjet kompleks financiar global pėr tė mbrojtur njė sekret tė madh tė sajin: kush e mbėshtet ekonomikisht.

Disa qeveri dhe disa kompani, pas botimit tė dokumentave tė rezervuar, kanė ngritur padi kundėr WikiLeaks si dhe janė pėrpjekur tė bllokojnė aksesin nė tė.

Nė njė intervistė tė dhėnė nė Londėr nė korrik, pak kohė pas botimit tė 76 mijė dokumentave tė fshehtė tė SHBA nė lidhje me luftėn nė Afganistan, krijuesi i WikiLeaks, Julian Assange deklaroi se ėshtė i shqetėsuar se mos nė tė ardhmen do tė vihen nė shėnjestėr paratė dhe infrastruktura e grupit.

Shpėrndarja e dokumentave mbi Afganistanin, tė cilėt dokumentojnė vdekjen e mijėra civilėve, korruptimin e shėrbimeve tė fshehtė pakistanezė, forcėn e talebanėve dhe dhunėn e ndėrhyrjes sė SHBA nė kėtė vend ka shkaktuar njė polemikė ndėrkombėtare dhe sot tė gjithė prozhektorėt janė drejtuar nga WikiLeaks.

Faqja ka krijuar njė sistem kompleks pėr tė grumbulluar dhe shpėrndarė donacionet nė mėnyrė tė tillė, qė tė fshihet origjina dhe destinacioni.

Pikė e referimit e sistemit ėshtė njė fondacion gjerman i ngritur nė kujtim tė njė hackeri tė vdekur nė vitin 2001. Gjatė historisė sė saj tė shkurtėr, WikiLeaks ka kaluar njė seri ulje ngritjesh financiare.

Nė fundin e vitit 2009, faqja u desh tė mbyllet pėr mungesė fondesh por, me aq sa thotė Assange, qė nga fillimi i 2010 ka arritur tė grumbullojė afro njė milion dollarė.

Megjithatė, paqartėsia financiare e WikiLeaks duket tė jetė nė kontrast tė plotė me transparencėn totale, qė faqja pretendon nga qeveritė dhe kompanitė e mėdha. "Tė menaxhosh njė organizatė ėshtė punė e rėndė, pėr mė tepėr ne na spiunojnė dhe denoncojnė nė vazhdimėsi", ka thėnė Assange.

Nė vitin 2008, banka zvicerane Julius Bär & Co, ka paditur pėr dėme WikiLeaks pėrpara Gjykatės Federale tė Kalifornisė, me akuzėn se ka botuar dokumenta tė vjedhur.

Gjykata vendosi tė mbyllė faqen wikileaks.org, por pas protestave tė aktivistėve, banka e tėrhoqi akuzėn. Assange nuk do tė japė emrat e donatorėve dhe shoqėrive qė ofrohen pėrmes donacioneve, por ilustron me vija tė pėrgjithshme sistemin e financimit tė grupit.

Nė qendėr tė rrjetit financiar tė WikiLeaks ėshtė Fondacioni gjerman Wau Holland. Faqja e internetit u bėn thirrje donatorėve tė ofrojnė para pėr tė nėpėrmjet fondacionit, i cili nė bazė tė ligjit gjerman nuk mund tė zbulojė emrat e donatorėve.

Duke qenė se fondacioni nuk ėshtė njė kompani operative "nuk mund tė pėrmendet nė gjykatė apo nė padi. Kėshtu qė, paratė e donatorėve janė tė mbrojtur nga veprimet ligjore", shpjegon ai.

Donatorė bujarė

Fondacioni gjerman ėshtė vetėm njė pjesė e rrjetit tė WikiLeaks. "Jemi tė regjistruar si bibliotekė nė Australi, si Fondacion nė Francė dhe si e pėrditshme nė Zvicėr", shpjegon Assange.

Nė SHBA, WikiLeaks ka dy ente bamirėsie qė shėrbejnė si mbulesė. Assange nuk jep emrat e tyre, sepse grupi mund tė "humbasė njė pjesė tė kontributeve nėse zbulon informacione delikatė politikisht".

Assange kėmbėngul qė, WikiLeaks i siguron gjysmėn e parave falė donacioneve modestė pėrmes faqes sė internetit dhe gjysmėn tjetėr me "kontakte personalė".

"Persona qė kanė miliona nė llogaritė e tyre na telefonojnė dhe na thonė: jap dhjetė mijė, apo gjashtėdhjetė mijė dollarė", thotė pa e specifikuar vlerėn.

Marrja e parave nga fondacioni ėshtė e komplikuar. WikiLeaks paraqet faturat dhe fondacioni ofron fondet pėr ti rimbursuar.

Duke qenė se ligji gjerman detyron fondacionin qė tė bėjė publike shpenzimet, WikiLeaks pėrdor "fondacione tė tjerė" pėr tė grupuar faturat qė i dėrgohen fondacionit kryesor, dhe kėshtu kompanitė me tė cilat bėn biznes qėndrojnė anonime.

Nė kėtė mėnyrė, askush nuk ėshtė nė gjendje tė kuptojė, pėr shembull, se kush paguhet nga WikiLeaks pėr infrastrukturėn e internetit apo ku gjendet kjo infrastrukturė.

Sipas Daniel Schmitt, zėdhėnės i WikiLeaks dhe Hendrik Fulda, zėvendės president i Fondacionit, deri sot Wau Holland ka derdhur 50 mijė euro nė llogarinė gjermane tė WikiLeaks, tė gjitha nė kėmbim tė faturave. Kontrolli i llogarisė i ėshtė besuar Schmitt.

Sa kushton fshehtėsia

Fulda shpjegon se, donacionet pėr WikiLeaks qė kryhen nėpėrmjet Fondacionit Wau Holland janė mesatarisht nga 20 euro. Mė i larti - dhjetė mijė euro - erdhi nga njė donator gjerman pas botimit tė dokumentave mbi luftėn nė Afganistan.

Sipas Schmitt, WikiLeaks ka nevojė pėr afro 200 mijė dollarė nė vit pėr tė mbuluar shpenzimet operative. Nėse faqja do tė vendoste tė paguante pagat e pesė anėtarėve tė stafit, siē po mendon tė bėjė, do ti duheshin afro 600 mijė euro nė vit.

Sipas Fuldas, WikiLeaks ka nevojė pėr njė shumė diku midis 10 mijė dhe 15 mijė euro nė muaj pėr tė mbajtur rrjetin e vet aktual. Nė fund tė 2009, kur donatorėt kontribuonin me vetėm 2 apo 3 mijė euro nė muaj, WikiLeaks mezi mbijetonte.

Kėshtu nė dhjetor faqja u mbyll, duke lėshuar njė apel pėr tė dėrguar para tek grupi nėpėrmjet Fondacionit Wau Holland. Brenda pak kohėsh, donacionet e pėrmuajshėm u rritėn me 20 herė.

WikiLeaks u rihap nė maj, "por pas pak ditėsh donacionet ranė, duke shkuar pothuaj nė nivelet e mėparshėm", rrėfen Fulda.

Luhatjet bėnė tė dyshojnė partnerėt bankarė tė Wau Holland, pėrfshirė PayPal dhe Bay qė kėrkuan sqarime. "U shpjegova qė nuk bėhej fjalė pėr pastrim parash, por pėr donacione pėr WikiLeaks", thotė Fulda.

Njė zėdhėnės i PayPal ka thėnė se, shoqėria po vėzhgon ende donacionet dhe kontributet pėr WikiLeaks.

Duke mos mundur tė thotė mė shumė nė lidhje me llogarinė, ai ka shpjeguar, qė nė bazė tė ligjeve kundėr riciklimit dhe normave tė veta, PayPal ka detyrimin tė hetojė mbi llogaritė kur kėto i kalojnė disa limite.

WikiLeaks u pėrpoq qė tė shkėputet nga PayPal, duke shtuar opsione tė tjerė pagese direkt nė faqe, pėrfshirė edhe Flattr.com, njė sistem me bazė nė Suedi dhe Moneybookers, me bazė nė Britaninė e Madhe.

Pėrmes njė zėdhėnėsi, MoneyBookers bėri tė ditur se i ka ofruar shėrbime WikiLeaks, "por duke qenė se grupi nuk pajtohej me standardet tanė, nuk pati marrėveshje". Zėdhėnėsi nuk pranoi tė thotė mė shumė.

Flattr.com u shpreh se, "jemi shumė krenarė dhe tė kėnaqur qė ndihmojmė WikiLeaks. Puna e tyre ėshtė vėrtetė e domosdoshme. Pėrpiqemi ti ndihmojmė si tė mundemi", ka deklaruar themeluesi, Peter Sunde Kolmisoppi.

Jeanne Whalen & David Crawford
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1473


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Wikileaks

Mesazh  Equinox prej 10.09.10 13:16

Ne faqen e internetit WikiLeaks do te gjeni edhe dokumente rreth korrupcionit, mashtrimeve qeveritare, mafias politike ne Shqiperi dhe Kosove.
avatar
Equinox

268


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Wikileaks

Mesazh  Jon prej 15.09.10 19:55

WikiLeaks, rrjedhja e Aeroportit tė Prishtinės

WikiLeaks publikoi dokumente tė Task Forcės sė UNMIK’ut.

Aty flitet pėr korrupsion tė madh nė Aeroportin e Prishtinės, qė fillon nga tenderėt e uniformave tė punėtorėve e deri te dyshimet pėr shfrytėzime seksuale.

Dokumentet pėrfshijnė periudhėn 2004-2007.

Pas dyshimeve pėr afera tė ndryshme tė Qeverisė amerikane nė Afganistan, apo Irak, tė dhėnat e publikuara nga faqja e njohur WikiLeaks kanė prekur edhe Kosovėn, saktėsisht Aeroportin e Prishtinės.

Dokumentet e publikuara nga kjo faqe interneti, lidhur me dyshimet pėr korrupsion dhe afera tė tjera tė jashtėligjshme, pėrfshin periudhėn 2004-2007 dhe tė dhėnat janė nga hetimet e vetė Task Forcės sė UNMIK-ut.

Kėto dyshime pėrfshijnė hetimet pėr korrupsion duke filluar nga tenderėt pėr uniforma tė punėtorėve, e deri te dyshimet lidhur me abuzime seksuale.

Kėto 17 dokumente janė zyrtare dhe janė tė publikuara nė formatin PDF dhe pėrveē qė janė tė plota, ato tė tillat janė tėrėsisht origjinale e tė pandryshuara.

Dokumenti i parė qė mban datėn e 13 dhjetorit 2004, flet pėr dy kompani, tė cilat pėr pronar kanė tė njėjtin person, i cili ka marrė pjesė tri herė nė tenderėt e njėjtė tė Aeroportit.

Duke iu referuar dy kompanive si Vendor 1 dhe Vendor 2, dokumenti i Task Forcės, i publikuar nga WikiLeaks, tregon se pronari i dy kompanive, me kompaninė Vendor 1, ka fituar tenderin pėr furnizim pėr montimin e sistemit sonik dhe ndėrtim tė stacionit tė zjarrėfiksave.

Ai ka konkurruar me dy kompanitė e tij, njėra me ēmim mė tė lartė, e tjetra mė tė ulėt, kurse kompania e tretė nuk kishte ofruar fare ēmim tė ofertės, duke bėrė qė njėra prej kompanive tė tė njėjtit person tė fitojė tenderin.
avatar
Jon

1315


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Wikileaks

Mesazh  Jon prej 27.09.10 16:07

Publikohen te tjera skandale per luften ne Afganistan

Ne faqen e internetit Wikileaks, u publikuan disa dokumente shume te rendesishme qe hedhin drite per prapaskenat e luftes ne Afganistan.

Dokumentet e akuzojnė Pakistanin se ndihmon talebanėt dhe rebelimin nė Afganistan.

Njė i zgjedhur me influencė i Dhomės sė Pėrfaqėsuesve amerikanė kėrkoi qė tė mos merren parasysh "raporte tė vjetra" lidhur me shkallėn e bashkėpunimit tė Pakistanit, pas publikimit tė mijėra arkivave sekrete pėr luftėn nė Afganistan.

"Disa nga kėto dokumente e akuzojnė Pakistanin se ndihmon talebanėt dhe rebelimin nė Afganistan. Ėshtė shumė e rėndėsishme qė tė mos i pėrdorim kėto raporte tė vjetra pėr tė pėrshkruar bashkėpunimin e Pakistanit nė pėrpjekjet tona nė Afganistan", bėri tė ditur sot nė njė komunikatė Ike Skelton, president i Komisionit tė Mbrojtjes sė Dhomės sė Pėrfaqėsuesve.

Skelton siguroi se qė prej atėherė Pakistani ėshtė rritur ndjeshėm nė fuqinė e tij luftarake kundėr talebanėve. Megjithatė, i zgjedhuri demokrat u shpreh "i shqetėsuar" pėr sa i pėrket publikimit tė dokumenteve nė faqen e internetit "Wikileaks", qė ai e quajti ''tė pakujdesshme", sepse ajo vė nė rrezik tė madh jetėn e ushtarakėve amerikanė tė cilėt luftojnė nė terren.

Por, sipas tij, publikimi i kėtyre dokumenteve "duket se mbėshtet" opinionin e tyre pėr luftėn nė Afganistan sipas tė cilit, gjėrat nuk funksiononin mirė. "Kishim nevojė pėr njė strategji tė re", vazhdoi ai.

Rreth 92 000 dokumente tė vitit 2004 janė publikuar dje pasi i janė dėrguar tė pėrditshmeve 'New York Times', asaj britanike 'The Guardian' dhe tė pėrjavshmes gjermane 'Der Spiegel'. Sipas "Guardian", kėto dokumente japin "njė pamje shkatėrrimtare tė njė lufte qė ėshtė duke dėshtuar".

Ndėrsa senatori Kit Bond, kreu republikan i komisionit tė Zbulimit tė Senatit amerikan, reagoi ashpėr sot duke e cilėsuar "shokuese" publikimin e dokumenteve nga persona qė, sipas tij, "tradhėtojnė vendin e tyre".

"Dėmet nė sigurinė tonė kombėtare tė shkaktuara nga publikimi i kėtyre dokumenteve nuk do tė marrin fund pėr sa kohė nuk do t'i kemi futur nė burg autorėt e tyre", theksoi Bond.
avatar
Jon

1315


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Wikileaks

Mesazh  Jon prej 28.09.10 8:04

Pentagoni shkatėrron 10 mijė kopje tė librit “tė zi”

Pentagoni e ka pranuar se ka blerė dhjetė mijė kopje tė njė libri tė njė oficeri ushtarak qė kishte zbuluar detaje tė misionit amerikan nė Afganistan.

Departamenti i Mbrojtjes pastaj i ka shkatėrruar tė gjitha kopjet, ka thėnė njė burim pėr gazetėn “Daily Telelgraph”.

Ėshtė thėnė se “Operacioni zemra e zezė” e kolonel Anthony Shaffer, kėrcėnonte me pėrhapje tė sekreteve shtetėrore amerikane. Autori i ka thėnė CNN-sė se dikush ka blerė “dhjetė mijė kopje nė kėtė kohė digjitale. Kjo ėshtė ēmenduri”, ka raportuar CNN.

Libri kishte marrė lejen e njėrit prej monitoruesve tė tij, megjithėse ai kishte shprehur drojėn se disa kritika tė autorit pėr strategjinė nė Afganistan, ishin ēėshtje tė ndjeshme.

Kjo censurė ndaj librit tė Shaffer ka ardhur pasi Departamenti amerikan i Mbrojtjes ka shprehur kritika edhe ndaj publikimeve tė “Wikileaks” dhe deklaratave kundėrthėnėse tė gjeneralit Stanley McChrystal, i cili si komandant i misionit amerikan nė Afganistan kundėrshtoi planet ushtarake tė Shtėpisė sė Bardhė.

Koloneli Shfafer ka thėnė se Pentagoni ėshtė munduar ta heshtė kėtė ēėshtje derisa tė kryhen zgjedhjet e mesmandatit pėr Kongres, tė cilat do tė mbahen mė 2 nėntor.

Ai ka thėnė se publikimi i librit do tė sillte “lajme tė reja tė kėqija” pėr administratėn e Barack Obamas, e cila ėshtė nė krizė popullariteti pėr shkak tė politikave tė ndjekura.

Pentagoni nė arsyetimin e tij ka thėnė se “vendosi ta blinte librin meqė nė tė kishte informacione qė do tė mund tė shkaktonin dėme pėr sigurinė kombėtare” amerikane.

Librat ishin shkatėrruar mė 20 shtator. Edhe ato pak libra qė kanė arritur tė shpėtojnė fal shitjes nė internet, po stėrshiten por me njė vlerė prej dy mijė dollarė.

Shaffer ka thėnė se kėtė javė ka arritur njė marrėveshje me Pentagoni pėr riredaktim tė librit, duke premtuar se rreth 300 faqe me vlerėsime “tė zeza” do tė ndryshohen.

Libri i tij ėshtė publikuar pak ditė pas botimit tė librit tė gazetarit tė aferės “Watergate”, Bob Woodward, “Luftėrat e Obamas”.

Ky i fundit ka pasqyruar nė librin e tij mospajtimet dhe pėrplasjet ndėrmjet zyrtarėve tė lartė tė administratės sė Obamas, tė cilėt rrezikonin zbatimin e shumė strategjive tė Shtėpisė sė Bardhė.
avatar
Jon

1315


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Wikileaks

Mesazh  Jon prej 23.10.10 21:01

WikiLeaks, dokumente pėr Irakun: "Gjakderdhje" qė nuk ėshtė parė

Faqja nė Internet, Wikileaks, ka publikuar mijėra dokumente sekrete tė Shteteve tė Bashkuara, nė tė cilat ka informacione pėr keqtrajtime tė tė burgosurve dhe tortura nga policia dhe ushtria e Irakut. Sipas tyre, ushtria amerikane kishte ditur pėr kėtė gjė, por kishte dėshtuar tė zhvilloj hetime.

Afro 400 mijė dokumente nga terreni, po ashtu, sugjerojnė se mė se 66 mijė civilė vdiqėn nė kėtė konflikt, shumė mė tepėr se qė dihej ose qė ishte raportuar mė parė.

Themeluesi i faqes Wikileaks, Julian Assange, i tha rrjetit televiiziv CNN se dokumentet zbulojnė "gjakderdhjen" qė nuk ėshtė parė.

Sekretarja amerikane e shtetit, Hillary Clinton, e ka dėnuar publikimin e dokumenteve sekrete nga ana e faqes Wikileaks:

"Ne duhet ta dėnojmė me fjalėt mė tė qarta zbulimin e secilit dokument sekret nga individėt apo organizatat, qė e vėjnė nė rrezik jetėn e pjesėtarėve dhe civilėve tė Shteteve tė Bashkuara dhe partnerėve", tha Hillari Klinton.

Departamenti amerikan i mbrojtjes thotė se e ka formuar njė ekip prej 120 vetėsh, pėr pėrgjigjje ndaj rrjedhjes potenciale tė qindra mijėra dokumenteve amerikane pėr luftėn nė Irak, shumica prej tė cilėve mendohet se janė sekret.

Nė muajin korrik, WikiLeaks i publikoi mė se 70 mijė dokumente nga lufta nė Afganistan, qė ishte rrjedhja mė e madhe e dokumenteve e kėtij lloji nė historinė e Shteteve tė Bashkuara.

Kjo organizatė jo fitimprurėse nuk ka treguar se si i ka marrė dokumentet. Pentagoni ka kėrkuar qė WikiLeaks t'i kthejė tė gjitha dokumentet sekrete.

Ne kulmin e skandalit, WikiLeaks njoftoi se do tė vazhdonte publikimin e dokumenteve sekrete tė shėrbimit ushtarak amerikan nė Afganistan, pavarėsisht presionit tė vazhdueshėm tė Pentagonit se njė gjė e tillė vė nė rrezik shumė jetė njerėzish.

Faqja e internetit Wikileaks, e krijuar nė vitin 2006 dhe e specializuar pėr zbulimin, ka publikuar rreth 90 mijė dokumente sekrete dhe parashikon tė botojė rreth 15 mijė tė tjera.
avatar
Jon

1315


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Wikileaks

Mesazh  Equinox prej 27.10.10 16:47

Wikileaks sė shpejti publikon dokumente ruse dhe kineze

Faqja e internetit Wikileaks do tė publikojė shumė shpejt materiale qė kanė tė bėjnė me Rusinė dhe Kinėn.

Lajmi bėhet i ditur nga pėrditshmja ruse ''Kommersant'', e cila citon zėdhėnėsin e themeluesit tė faqes, Julian Assange. ''Rusėt do tė mėsojnė shumė fakte interesante qė kanė lidhje me vendin e tyre'', deklaroi zėdhėnėsi Kristinn Hrafnsson, duke sqaruar se “synimi kryesor i vetė Assangeit kur themeloi faqen, ka qenė shėnjestrimi i regjimeve despotike nė Kinė, Rusi dhe Euroazi”.

"Pėr momentin pjesa e faqes sė internetit, qė i ėshtė dedikuar Rusisė nuk pėrmban materiale konsistente, sepse deri tani u jemi pėrkushtuar dokumenteve afgane dhe irakiane'', u shpreh Hrafnsson.

Hrafnsson u bėri apel tė gjithė personave qė zotėrojnė dokumente tė fshehta, qė ato t’i vėnė nė dispozicion tė Wikileaks.
avatar
Equinox

268


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Wikileaks

Mesazh  Jon prej 23.11.10 14:08

Ana e ndyrė e luftės

Nė njė hap tė paprecedentė, 92 mijė dokumente tė klasifikuara “kanė rrjedhur” dhe janė bėrė tashmė publike nė internet. Janė tė gjitha dokumente qė nuk duhet tė ishin bėrė kurrė publike nė lidhje me luftėn nė Afganistan.

Tri gazeta prestigjioze, amerikania “New York Times”, britanikja “The Guardian” dhe gjermania “Spiegel”, kanė analizuar thuajse tė gjitha dokumentet e klasifikuara, tė cilat japin njė tjetėr imazh tė sė vėrtetės sė luftės nė Afganistan

Njė total prej 91 731 dokumentesh ushtarake tė lidhura me luftėn nė Afganistan janė publikuar nė internet, duke ofruar njė tė vėrtetė tė hidhur tė luftės sė dėshtuar nė Afganistan, pėrmes fakteve qė rrėfejnė se si forcat e koalicionit kanė vrarė qindra civilė nė incidente qė nuk janė raportuar dhe bėrė kurrė publike.

Sasia e dokumenteve ėshtė publikuar nga “Wikileaks” dhe kjo ėshtė konsideruar “rrjedhja” mė madhe e informacioneve tė shėrbimeve sekrete nė histori. Materialet japin njė panoramė tė luftimeve tė gjashtė viteve tė fundit dhe publikimi i tyre vjen nė njė kohė kur ėshtė rritur shqetėsimi pėr efikasitetin e strategjisė sė re tė Obamės nė Afganistan, e cila nuk po jep rezultatet e pritshme.

Materiale prekin shumė tema delikate ndėr tė cilat: operacionet e njė njėsie tė posaēme me forca speciale, qė gjurmon liderėt talebanė pėr t’i vrarė pa njė gjykim paraprak; mosdeklarimin e SHBA-ve pėr blerjen nga talebanėt tė raketave tokė-ajėr; pėrdorimin gjithnjė e mė tė madh nga amerikanėt tė avionėve tė komanduar qė qėllojnė mbi objektivin pėrmes telekomandave qė ndodhen nė Nevada.

Pėr sa u pėrket materialeve tė tyre, gazetat e mėdha kanė konfirmuar se bėhet fjalė pėr materiale autentikė. Mendohet se njė pjesė e mirė e tyre ėshtė nxjerrė nga punonjėsit apo ish-punonjėsit e Pentagonit, ushtarakė, apo analistė. Publikimi i tyre vjen nė njė kohė kur ėshtė shtuar shumė edhe kėrkesa pėr tėrheqjen e trupave nga Afganistani dhe kjo edhe brenda Amerikės.

Thuajse nėntė vjet pas vajtjes sė forcave tė koalicionit nė Afganistan, situata nė kėtė vend, ndryshe nga sa pretendohet nga disa burime zyrtare, ėshtė mė e errėt se kurrė.

Pėr sa i pėrket sajtit qė i ka publikuar dokumentet nė lidhje me luftėn nė Afganistan ditėn e diel, sipas krijuesit tė tij. Qėllimi i kėtyre publikimeve ėshtė faktimi i “sjelljes jo etike” tė qeverive dhe korporatave tė ndryshme nė luftėn e Afganistanit.

Sajti “Wikileaks”, qė nga themelimi i tij nė vitin 2007, ka publikuar shumė dokumente sensitivė qė kanė hedhur dritė mbi anė tė panjohura dhe tė turpshme tė njerėzve me pushtet, si problemet e ndotjeve nė Afrikė, ēėshtjet e burgut tė Guantanamos e tė tjerė.

“Ne besojmė se transparenca nė aktivitetet e qeverive ēon nė reduktim tė korrupsionit, nė pėrmirėsimin e qeverisjes dhe nė forcimin e demokracisė. Tė gjitha qeveritė mund tė pėrfitojnė nga rritja e transparencės dhe bėrja publike e shumė fakteve qė konsiderohen “sekrete”.

Njerėzit kanė nevojė tė dinė tė vėrtetėn, pėr ata qė i qeverisin dhe tė vėrtetėn pėr punėt e atyre tė cilėve u kanė besuar pėrmes votės drejtimin e vendit”, thuhet nė sajtin e “Wikileaks”.

Nė njė telefonatė pėr “New York Times”, krijuesi i sajtit, Julian Assange, u shpreh se dokumentet do tė ndihmonin njerėzit nė krijimin e njė ideje mė tė qartė dhe tė vėrtetė pėr dhunėn nė Afganistan dhe se kėto informacione janė mė tė vėrteta nga ato tė transmetuara nga media apo nga burimet qeveritare.

“Kėto materiale tregojnė jo vetėm incidentet e rėnda tė ndodhura me pasojė humbjen e jetėve tė civilėve, por edhe ndyrėsinė e pėrgjithshme tė luftės pėrmes provave tė vdekjeve tė fėmijėve apo operacioneve masive, nė tė cilat humbasin jetėn qindra vetė”, ka vazhduar krijuesi i sajtit tė internetit.

Ndėrkaq publikimi i dokumenteve ėshtė kritikuar nga ushtarakėt, sipas tė cilėve, njė veprim i tillė vė nė rrezik operacionet nė terren apo edhe nga disa pėrfaqėsues tė qeverisė sipas tė cilėve kjo rrezikon tė drejtat pėr privatėsi tė shumė personave. Nė dokumentet sekrete thuhet se forcat e koalicionit kanė vrarė qindra civilė nė incidente qė nuk janė raportuar dhe publikuar kurrė.

Mes tyre ėshtė rasti i 16 fėmijėve tė vrarė nga trupat britanike gabimisht. Detajohen raste kur forcat e koalicionit kanė qėlluar ndaj civilėve tė paarmatosur, si ai kur trupa franceze kanė hapur zjarr ndaj njė autobusi me fėmijė, nga frika se mos ata ishin talebanė.

Njė rast tjetėr ėshtė ai i trupave polake qė goditėn me mortaja njė fshat, duke shkaktuar viktima nė njerėz, mes tė cilėve edhe disa qė po merrnin pjesė nė njė dasmė. Mes viktimave ishte dhe njė grua shtatzėnė.

Shtėpia e Bardhė e ka dėnuar menjėherė publikimin e kėtyre materialeve dhe sipas saj, detajet e dhėna aty mund tė vėnė nė rrezik jetėt e njerėzve. “Ne dėnojmė me forcė publikimin e dokumenteve qė duhet tė qėndronin sekret, duke qenė se kjo do tė vėrė nė rrezik jetėn e shumė njerėzve, si dhe sigurinė kombėtare”, thuhet nė njė komunikatė tė Shtėpisė sė Bardhė.

Pėr sa i takon sajtit qė ka bėrė publikimet, ai ka vonuar publikimin e 15 mijė dokumenteve tė tjera tė kėsaj natyre, por do ta bėjė kėtė nė njė periudhė tė mėvonshme kur ta mundėsojė edhe situata nė Afganistan.

Themeluesi i sajtit e ka mbrojtur me tė gjitha forcat publikimin dhe ndėrkohė ka deklaruar se kishin marrė masat qė tė shmangnin tė gjitha rreziqet qė mund t’i vinin sigurisė kombėtare. “I gjithė materiali i publikuar ėshtė rreth shtatė muaj i vjetėr, ndaj nuk ka asnjė pasojė nė operacionet aktuale nė Afganistan”, ka deklaruar ai.

“Ėshtė e qartė qė materialet do tė japin njė tjetėr pamje tė asaj qė ka ndodhur nė gjashtė vitet e fundit tė luftės dhe se tashmė duhet tė ketė njė ndryshim nė kursin e luftės, edhe pse nuk ėshtė ende i qartė lloji i ndryshimit.

Historia e vėrtetė e kėtij materiali ėshtė se nė luftė gjėrat janė shumė tė rėnda dhe se nuk bėhet fjalė pėr njė histori tė vetme, por pėr shumė histori tė dhimbshme qė ndodhin ditė pas dite. Ėshtė historia e vdekjes sė fėmijėve, grave, miliona njerėzve”.

Grupet e tė drejtave tė njeriut, menjėherė pas publikimit, kanė bėrė tė ditur se dokumentet janė njė provė e pastėr e tentativės pėr tė mbuluar nė mėnyrė tė vazhdueshme tė vėrtetėn nga autoritetet shtetėrore tė forcave tė koalicionit dhe mbi tė gjitha janė tregues i mungesės sė llogaridhėnies.

Njė nga drejtuesit e njė shoqate qė heton nė lidhje me incidentet e civilėve nė Afganistan deklaroi se materialet e botuara hedhin dritė nė atė qė mund tė quhet njė tendencė e trupave ushtarake amerikane dhe atyre tė forcave tė NATO-s: fshehjes sė viktimave civile tė luftėrave.

Sipas asaj, edhe llogaridhėnia nuk ėshtė diēka qė duhet bėrė kur kapesh nė gabim, por duhet tė jetė pjesė e mėnyrės sė veprimit tė Shteteve tė Bashkuara dhe NATO-s nė Afganistan, sa herė qė ato vrasin ndonjė civil”, deklaroi pėrfaqėsuesja e grupit tė tė drejtave tė njeriut.

Ndėrkaq botuesit e gazetave tė sipėrpėrmendura, tė cilėt kanė marrė tė gjitha materialet e dėrguara nga sajti i internetit, kanė rėnė dakord qė nė publikimin e tij tė mos nxjerrin materialet qė mund tė jenė tė rrezikshme apo tepėr sekrete.

Botuesit ranė nė njė mendje edhe pėr sa i pėrket besimit tė tyre se publikimi i materialeve ėshtė nė interes tė publikut, pasi pėrmes tij jepet njė tablo mė e qartė dhe mė e vėrtetė e asaj qė quhet lufta nė Afganistan, dhe kjo sot, nėntė vjet pas fillimit tė kalvarit qė pasoi sulmet e 11 shtatorit nė Shtetet e Bashkuara dhe Afganistan.
avatar
Jon

1315


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Wikileaks

Mesazh  Jon prej 25.11.10 17:29

Wikileaks shqetėson Shtėpinė e Bardhė

Shtetet e Bashkuara janė tė shqetėsuara rreth planeve tė WikiLeaks-it qė tė publikojnė nė Internet dokumente tė tjera sekrete tė qeverisė amerikane.

Zėdhėnėsi i Departamentit tė Shtetit, Philip Croėley, tha se Washingtoni “po pėrgatitet pėr skenarin mė tė keq tė mundshėm”.

Tė njėjtat burime pohuan se WikiLeaks mund tė ketė qasje nė rrjetin e Departamentit tė Shtetit dhe mund tė zotėrojė shėnime nga takimet e diplomatėve amerikanė me zyrtarėt e huaj.

WikiLeaks nuk ka dhėnė detaje rreth pėrmbajtjes sė dokumenteve qė do tė publikojė sė shpejti, por ka nėnvizuar se do tė jenė rreth shtatė herė mė shumė se ato rreth luftės nė Irak.
Kėto tė fundit pėrmbanin rreth 400 mijė dokumente sekrete.
avatar
Jon

1315


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Wikileaks

Mesazh  Jon prej 28.11.10 0:23

Wikileaks, pėrfshihet edhe Shqipėria

Nė dokumentat sekrete tė Wikileaks qė parashikohet tė publikohen sė shpejti pėrfshihet edhe Shqipėria, mė saktėsisht prapaskenat e marrėdhenieve diplomatike mes vendit tonė dhe Greqisė.

Lajmi njoftohet nga burime pranė Ministrisė sė Jashtme greke sipas tė cilave ambasadori helen nė Uashington ka paralajmėruar Ministrin e Jashtėm grek, Drucas pėr rrjedhjen e kėtyre dokumenteve tė cilėsuara si tė klasifikuara.

Dokumentet pritet tė nxjerrin nė pah fakte tronditėse nė lidhje me marrėdheniet mes Tiranės dhe Athinės, pėr rolin e Greqisė nė jug tė Shqipėrisė dhe pėr paktin ujor mes dy vendeve qė u rrėzua pak muaj mė parė nga Gjykata Kushtetuese nė Tiranė.

Nė dokumenta pėrfshihen edhe dosjet sekrete tė marrėdhenieve mes Greqisė dhe disa shteteve tė tjera.

Ndėrkohė, Ministri i Jashtėm grek, Drucas ka kėrkuar sqarime se si kanė pėrfunduar nė duart e SHBA-sė informacione tė klasifikuara si “top secret” nga qeveria greke.
avatar
Jon

1315


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Wikileaks

Mesazh  Jon prej 28.11.10 21:53

Wikileaks publikoi dokumentet sekrete tė DASH-it

Wikileaks publikoi sonte vonė dokumentet sekrete tė Departamentit tė Shtetit amerikan.

Nė dokumente shihet se donatorėt nga Arabia Saudite janė edhe mė tutje financuesit kryesorė tė grupeve terroriste si Al Qaeda, pastaj se operativistėt e qeverisė kineze kanė udhėhequr fushatė tė organizuar pėr sabotim tė kompjuterėve nė SHBA dhe te aleatėt e saj, shkruan edicioni elektronik i New York Times.

Ueb faqja Wikileaks sonte nuk ka qasje, kurse kjo faqe interneti ka publikuar nė rrjetin shoqėror Twiter se faqet e saj tė internetit janė sulmuar nga hakerėt dhe janė paaftėsuar.

Mirėpo, pjesė tė dokumenteve tė grumbulluara nga Wikileaks janė publikuar nė ueb faqet e New York Times, pastaj Guardianit londinez, Spiegelit gjerman, El Paisit spanjoll, dhe Le Mondit tė Parisit.

Themeluesi i Wikileaksit, Julian Assange ka thėnė mė herėt gjatė ditės se ato dokumente sekrete amerikane mbulojnė ēdo ēėshtje tė rėndėsishme nė botė. Ai ka shtuar se do tė publikohen mbi 250 000 porosi dhe dokumente nga ambasadat amerikane anembanė botės dhe se SHBA-ja nė shtatė ditėt e kaluara kanė bėrė gjithēka ėshtė e mundur pėr tė zbutur pasojat e publikimit tė atyre dokumenteve.
avatar
Jon

1315


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Wikileaks

Mesazh  Jon prej 29.11.10 12:39

Nė WikiLeaks, 668 dokumente sekrete amerikane pėr Kosovėn

Shfaqjes sė rreth 250.000 dokumenteve tė ndryshme qė pėrmbajnė artikuj analizash nga ambasadat amerikane nė botė tė publikuara nga faqja e internetit Wikileaks, nuk ka mundur t’i ikė as Kosova, sipas tė pėrditshmes britanike The Guardian.

Aty janė 668 dokumente ku pėrfshihen analiza tė ndryshme tė Ambasadės sė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės rreth ngjarjeve politike nė Kosovė, tė shkruara nga ambasadorėt apo diplomatėt amerikanė tė akredituar nė Kosovė gjatė viteve 2000-2009.

Pėrmbajtja e kėtyre dokumenteve mbetet tė shihet nė ditėt nė vijim duke e ditur se njė numėr i madh i njerėzve janė duke u munduar t’i shkarkojnė ato.

Aktualisht, serverėt e Wikileaks janė jashtė funksionit pėr shkak tė ngarkesės sė madhe.

Nga 668 dokumentet e botuara pėr Kosovėn, dy janė sekrete (pa tė drejtė pėr shtetasit e huaj), njė ėshtė sekrete, 13 janė konfidenciale (pa tė drejtė pėr shtetasit e huaj), 325 konfidenciale tė pėrgjithshme, 191 tė paklasifikuara vetėm pėr pėrdorim zyrtar, dhe 136 tė paklasifikuara apo tė pėrgjithshme, shkruan The Guardian, transmeton Telegrafi.

Nė dokumentin e botuar nė tabelėn e aferave nė shtetin e Francės, disa komente interesante pėrmenden edhe pėr misionin evropian pėr sundimin e ligjit (EULEX).

Diplomati francez Jean-David Levitte deklaron se misioni i EULEX-it ėshtė duke u ballafaquar me probleme serioze diplomatike me qeverinė kosovare dhe publikun pas nėnshkrimit tė dy protokolleve mė Serbinė. Ata shpresojnė pėr vazhdim tė qetėsisė publike nė Kosovė gjatė zgjedhjeve komunale.

Zėvendėssekretari amerikan Philip Gordon thotė qė Kosova do t'i pranojė protokollet me Serbinė domosdo, por duhet qė t'iu shpjegohet qartazi qeveritarėve kosovarė se kėto janė marrėveshje teknike qė nuk e prekin statusin e pavarėsisė sė Kosovės.

Levitte po ashtu edhe akuzon ministrin e jashtėm serb Vuk Jeremic, duke thėnė se nuk ėshtė duke bėrė asgjė pėr t’i bindur serbėt qė tė kthehen apo tė inkuadrohen nė qeverinė e Kosovės. Levitte shton se Jeremic bėn "premtime tė mėdha" sa herė qė vjen nė Francė, por asgjė nuk realizohet pastaj.

Si rrjedhojė Ambasadori francez Levitte refuzon tė takohet me tė dhe nuk e sheh si "njė fytyrė moderne tė Beogradit”.

Publikimi i kėtyre analizave rreth ngjarjeve politike nė Kosovė tė shkruara nga diplomatėt amerikanė qė dėrgohen nė Departamentin e Shtetit mund tė janė bumerang i madh pėr partitė politike qė kanė qenė nė pushtet prej vitit 2004 deri nė 2010, sepse njė pjesė e madhe e dokumenteve pėrmban afera korrupsioni dhe krimi pėr shumė shtete tė botės.

E pėrditshmja angleze “The Guardian”, ajo spanjolle “El Pais”, dhe ajo franceze “Le Monde”, janė tė parat qė i kanė publikuar disa nga materialet.

Edhe “The New York Times” i ka publikuar disa dokumente, por tė censuruara, duke marre parasysh rrezikun qė mund t’ua shkaktojnė shumė punėtorėve diplomatikė amerikanė nė botė.

Njė pjesė e dokumenteve qė “The New York Times” i ka publikuar tregon edhe njė analizė tė ambasadorit tė tanishėm amerikan nė Kosovė, Christopher Dell, i cili shpreh mendimet e tij pėr problemet politike nė Zimbabve, ku nė analizė edhe pėrqeshet lidershipi i saj.

Besohet se njeriu i cili qė qėndron prapa kėtyre vjedhjeve tė materialeve tė ndjeshme ėshtė njė oficeri i ulėt ushtarak amerikan, Bradley Manning.

Dokumentet qė ambasadorėt amerikanė i dėrgojnė nė Departamentin e Shtetit paraqesin njė procedurė e rregullt qė Sekretarja e Shtetit i kėrkon ēdo diplomati amerikan tė akredituar nė botė tė dėrgojnė materiale analitike rregullisht mbi ēėshtje tė ndryshme nė vendet e akredituara. Informatat thuhet se dėrgohen pėrmes njė ruteri tė sigurt, tė cilin e pėrdorin mbi 180 ambasada amerikane nė botė. Ēdo diplomat apo ushtar amerikan me kredenciale sekrete mund tė ketė hyrje nė kėtė ruter. Dokumentet top-sekret nuk mund tė merren apo dėrgohen pėrmes kėtij ruterit.
avatar
Jon

1315


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Wikileaks

Mesazh  yasmin prej 29.11.10 20:55

.................


Edituar pėr herė tė fundit nga yasmin nė 26.12.10 0:39, edituar 1 herė gjithsej
avatar
yasmin

350


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Wikileaks

Mesazh  Estilen prej 29.11.10 21:26




Paradoks....



Sot dhe presidenti i Iranit Ahmadinexhat ka deklaruar qe keto sekrete kane dale nga vete amerikanet....

Te them te drejten per here te pare fillova ti besoi ketij hitleriani.Fakti qe ka kohe qe qarkullon hipoteza se bota do te qeveriset nga nje Rend i Ri Boteror,atehere del e nevojsheme qe ''plehrat'' e Rendit ekzistues duhet te shoshiten per te nxjerre ate,qe ky duhet te braktiset, se sic e shihni ka sjelle vetem kriza,dhune,gjak e tmerre.

Dhe per ta bere me te ''embel''rendin e ri atehere u sajua WikilLeaksi,dritarja nga duhet te dalin hijet e te keqes dhe te pranojme Rendin e ri me drejtues te rinj e me kemisha te bardha,qe do ti sjellin popujve lumturine dhe parajsen e kerkuar.

Eshte nje loje kaq e poshter dhe e ndyre,sa qe te vjen peshtire ta degjosh,sepse me te tilla histori spiunesh vazhdojne t'i bejne lavazh truri,gjithe popujve mbare botes.Jo kaq lehte ne kete bote te ''nendheshme''te spiuneve te dalin ne drite miliona faqe e dekumente sekrete.

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Wikileaks

Mesazh  Equinox prej 29.11.10 21:38

Edhe une mendoj qe prapa kesaj gjenden vet amerikanet.
Ndoshta qellimi i tyre i vertete nuk do te dihet asnjehere por mendoj qe ndoshta kete do ta kene si pretekst per te kontrolluar Internetin dhe vendosjen e cenzures, ne emer te mbrojtjes dhe privatesise shteterore.
avatar
Equinox

268


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Wikileaks

Mesazh  yasmin prej 29.11.10 21:49

................


Edituar pėr herė tė fundit nga yasmin nė 26.12.10 0:45, edituar 1 herė gjithsej
avatar
yasmin

350


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Wikileaks

Mesazh  Odin prej 30.11.10 11:31

Asgje nuk ka ketu "top secret", e gjitha eshte pseudo-zbulim i Wikileaks.Te gjitha keto "sekrete" ne fakt nuk jane sekrete por vetem nje manipulim i CIA-se.
Etapa e fundit denzifomimi rreth Iranit per te arsyetuar nje atak....
avatar
Odin

614


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Wikileaks

Mesazh  Idlir prej 30.11.10 14:29

Rendi i Ri Boteror, nuk eshte doemos nje "gje" e keqe ēuna... Ky rendi qe eshte sot, a nuk eshte nje felliqesire? A nuk ka ngjashmeri situata e soteshme me ate te proletariatit qe sipas Marxit: nuk ka se ē'te humbe prej revolucionit perveē prangave...?
avatar
Idlir

156


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Wikileaks

Mesazh  cybernet prej 30.11.10 21:00

Per mendimin tim CIA qendron pas tėrė kėsaj
avatar
cybernet

5


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Wikileaks

Mesazh  yasmin prej 04.12.10 10:04

..........


Edituar pėr herė tė fundit nga yasmin nė 26.12.10 0:36, edituar 1 herė gjithsej
avatar
yasmin

350


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Wikileaks

Mesazh  Idlir prej 04.12.10 10:50

Reagimi yt, Yasmin, mund te kete qene neutral, thjesht shpreheje, por jo i atyre qe e identifikojne Masonerine me satanain. Ne kete rast kemi te bejme me nje gjykim, sipas pozites se personit (per llojin e formimit qe ka ai, apo per aq sa paragjykon). Gjithsesi, une kerkoj ndjese per tonin e ashper te pergjigjes sime, se at last, kam treguar paaftesi per te qene me i qyteteruar ne bisede. Por ti, nga ana jote, a nuk je i njeanshem kur, mes dy njerezve qe mbajne qendrime te skajshme gjykon vetem njerin (mua ne kete rast)?
avatar
Idlir

156


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Wikileaks

Mesazh  yasmin prej 04.12.10 16:09

.....


Edituar pėr herė tė fundit nga yasmin nė 26.12.10 0:25, edituar 2 herė gjithsej
avatar
yasmin

350


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Wikileaks

Mesazh  Idlir prej 06.12.10 10:02

Ndaj te njejten kenaqesi, Yasmin. PO ta kisha lexuar shrimin tend pak me pare, nuk do kisha bere ate sugjerimin tek tema "Wikileaks", pasi ti e paske ezauruar, keshtu qe une paskam folur "si kofini pas te vjeli". Te pershendes!
avatar
Idlir

156


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Wikileaks

Mesazh  Luli prej 07.12.10 1:21

Wikileaks: "Kemi fakte mbi UFO-t dhe do publikohen"

''Nė dosjet e dokumenteve qė zotėron ''Wikileaks'' ekzistojnė edhe shumė mbi UFO-t (objekte fluturuese tė paidentifikuara) qė do tė publikohen nė vazhdim'', deklaroi Assange gjatė njė videokonferece tė drejtpėrdrejt me tė pėrditshmen ''The Guardian'', nė pėrgjigje tė njė pyetjeje tė njė lexuesi, i cili pyeste nėse qeniet jashtėtokėsore do tė jenė pjesė e temave qė do tė publikohen nga ''Wikileaks''.

Nė pėrgjigjen e tij Assange theksoi se ''Wikileaks'' merr edhe shumė e-mail nga ''persona tė ēuditshėm mbi UFO-t'', por qė konsiderohen tė papėrshtatshme pėr publikim.
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

984


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Wikileaks

Mesazh  arber13 prej 07.12.10 2:16

Nga kjo dhe shume gjera qe po ndodhin,nje gje eshte e sigurt.Po futem drejt nje ruge te re qe e quajn 'rendi ri boteror'.Dyshoj shume se cfare na ka rezervuar ky rend i ri po mendoj se jemi diku ne fundin e individualizmit.Me mbarimin e individualizmit njerzimi thjeshte do mari fryme e asgje me shume.
avatar
arber13

4


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Wikileaks

Mesazh  Estilen prej 07.12.10 10:04

Themeluesi i WikiLeaks i dorėzohet policisė britanike

E martė, 07 Dhjetor 2010 09:41


Themeluesi i WikiLeaks-it, Julian Assange, raportohet se do tė takohet me policinė nė Britani. Policia britanike kėrkon ta marrė nė pyetje Assange lidhur me urdhėr-arrestin suedez ndaj tij pėr krime seksuale.

Nuk ėshtė bėrė ende e qartė koha kur themeluesi i WikiLeaks-it do tė takohet me policinė, njofton REL.

Ndėrsa, sipas gazetės britanike “Guardian”, Assange pritet tė paraqitet nė njė gjykatė britanike.

Assange, pėrmes avokatėve tė tij i ka hedhur poshtė akuzat e drejtėsisė suedeze, duke i cilėsuar si tė motivuara politikisht.

Assange dhe WikiLeaksi po pėrballen me sfida tė shtuara qė nga nisja e publikimit tė dokumenteve tė klasifikuara tė diplomacisė evropiane.

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Wikileaks

Mesazh  yasmin prej 07.12.10 10:39

................


Edituar pėr herė tė fundit nga yasmin nė 26.12.10 0:21, edituar 1 herė gjithsej
avatar
yasmin

350


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Wikileaks

Mesazh  Estilen prej 07.12.10 11:01


Yasmin...
Para pak ditesh nje student ne sallen e provimit,pyetet nga pedagogu i tij...Si do te deshiroje,nje pyetje te veshtire... apo 2 pyetje te lehta...?
Studenti i pergjigjet -Me mire nje pyetje te veshtire profesor
Pedagogu...-Atehere...Pse Assange i publikoi dekumentet sekrete...?
Studenti....-Per te informuar publikun boteror ..!
Pedagogu..-Po publiku i mesoi te vertetat nga Wikilaeks..?
Studenti...- Aaaa te lutem profesor e lame per nje pyetje te veshtire,tashti pergjigjen jepe vete..!!

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Wikileaks

Mesazh  Estilen prej 07.12.10 13:22



Ja dhe parodia 'gjoja'ne mbrojtje te Wiki-Leaks...


Shiheni se do kenaqeni..(do zhgenjeheni)desha me thene...



Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Wikileaks

Mesazh  Zattoo prej 08.12.10 12:03

Australia fajėson SHBA-nė pėr WikiLeaks

Ministri i Jashtėm i Australisė, Kevin Rudd, ka deklaruar se SHBA duhet fajėsuar pėr publikimin e qindra dokumenteve sekrete nė WikiLekas, e jo themeluesin e saj australian, Julian Assange.

Rudd tha se publikimi ngriti ēėshtjet pėr sigurinė amerikane, njofton BBC.

Rudd tha se nuk “mėrzitet fare” pėr kritikat nė drejtim tė tij pėr publikimet.

Assange, i arrestuar nė Britani mbi akuzat pėr krime seksuale nė Suedi, ka akuzuar qeverinė australiane pėr “mbėshtetjen e pandershme” tė SHBA-sė.
avatar
Zattoo

704


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Wikileaks

Mesazh  politologu prej 14.12.10 15:24

eshte e verete se kjo faqe eshte e CIA apo e qifuteve ...ska dyshim...
avatar
politologu

19


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Wikileaks

Mesazh  benardi prej 14.12.10 15:29

nuk ka dyshim qe eshte faqe sherbimeve sekrete izraelite,per me shume lexoni

---->>>>http://www.disinformazione.it/wikileaks.htm
avatar
benardi

77


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Wikileaks

Mesazh  ANtraX prej 16.12.10 22:37

Assange del nga burgu, Gjykata e Lartė vendos lirimin me kusht

avatar
ANtraX

17


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Wikileaks

Mesazh  benardi prej 17.12.10 14:52

kush eshte me te vertete ky julian asange---->>>>>http://www.disinformazione.it/julian_assange.htm
avatar
benardi

77


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Wikileaks

Mesazh  politologu prej 17.12.10 22:24

ma merr mneja naj qifut....kisha pas deshir me dit me shum kiush eshte
avatar
politologu

19


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Wikileaks

Mesazh  benardi prej 20.12.10 15:03

Julian Assange, jeta deri nė themelimin e “Wikileaks”

Ėshtė folur shumė pėr “Wikileaks” kėto javė, por tė pakta janė ende informacionet personale pėr themeluesin dhe kryeredaktorin e kėtij sajti

Burimi: Shqip



"Superhakeri", i cili tanimė konsiderohet nga tė gjithė si “rrjedhėsi” mė i madh i sekreteve ushtarake dhe diplomatike nė historinė e njerėzimit, ėshtė rritur nė njė ishull idilik dhe tė vogėl tė Queensland. Njė ishull me vetėm 500 banorė. Ai vetė ishte njė “Tom Sayer”, i cili e kalonte ditėn duke zėnė peshk dhe zogj. Julian Assange ka lindur nė korrik tė vitit 1971 nė Townsville, nė bregun e Queensland dhe thotė se pėr tė ka qenė shumė i zakonshėm stili nomad i jetės dhe deri nė moshėn 14-vjeēare kishte ndryshuar 37 vendbanime sė bashku me prindėrit. Ata punonin nė teatėr dhe ishin shpesh nė udhėtim nga njė vend nė tjetrin. Ai dhe gjysmėvėllai i tij nuk kanė marrė njė shkollim formal. Kėtė e shpjegon mamaja e tyre, Kristine, nė njė intervistė qė ka dhėnė sė fundi, ku ka thėnė: “Nuk doja qė shpirti i tyre tė thyhej”. Ajo besonte se shkollimi formal do tė nxiste te djemtė e saj respekt tė pashėndetshėm pėr autoritetin dhe do tė zbehte dėshirėn e tyre pėr tė mėsuar. Prindėrit e Assange ishin antikonformistė tė regjur. Vetė australiani 39-vjeēar ka deklaruar shpesh se ka kaluar shumė kohė nėpėr librari dhe biblioteka, duke marrė nė duar vazhdimisht libra tė natyrave tė ndryshme, tė cilėt i lexonte, i nėnvizonte dhe i mėsonte nė disa raste. Pėr sa i pėrket mėsimeve, ai ka marrė disa orė me korrespondencė, ka pasur mėsime informale nga pedagogė universiteti dhe nė disa raste kanė qenė prindėrit qė i merrnin mėsues nė shtėpi fėmijėve tė tyre. Dy nga vendbanimet e familjes Assange, gjatė periudhės sė udhėtimeve dhe zhvendosjeve tė vazhdueshme, kanė qenė Magnetic Island, njė ishull shumė i vogėl i konsideruar si trashėgimi kulturore disa kilometra larg Townsville dhe Byron Bay. “Pjesa mė e madhe e fėmijėrisė sime ka qenė e ngjashme me atė tė Tom Sayer”, ka deklaruar Assange nė njė intervistė pėr gazetėn “New Yorker” “Unė kisha kalin tim, ndėrtoja ēerdhe pėr zogjtė dhe mė pėlqente shumė qė tė peshkoja. Mė pėlqente shumė edhe tė eksploroja vende tė reja, tė futesha nė thellėsitė e minierave tė braktisura…”. Ai flet gjithmonė me ngrohtėsi pėr fėmijėrinė e tij nė brigjet australiane. I tillė ėshtė edhe njė artikull-opinion nė njė gazetė australiane, nė tė cilėn Queensland cilėsohet si njė nga vendet qė e bėnė qė tė reflektonte pėr tė vėrtetėn dhe transparencėn dhe ku i lindi ideja e parė pėr tė krijuar edhe sajtin e tij “Wikileaks”, motoja e tė cilit ėshtė: “Ne i hapim qeveritė”. “Jam rritur nė njė zonė tė Queensland-it, ku njerėzit flasin shumė hapur me njėri-tjetrin dhe i thonė gjėrat troē. Janė njerėz qė nuk u besojnė qeverive, duke e konsideruar qeverinė diēka lehtėsisht tė korruptueshme, qė duhet mbajtur nėn vėzhgim vazhdimisht. Ditėt e errėta tė korrupsionit nė qeverinė e Queensland-it para nisjes sė hetimit tė Fitzgerald janė dėshmi e asaj qė mund tė ndodhė kur politikanėt e pengojnė median qė tė thotė tė vėrtetėn”, ka shkruar Assange disa orė para se tė arrestohej. “Tė gjitha kėto kujtime dhe impresione kanė qėndruar me mua. ‘Wikileaks’ u krijua duke pasur parasysh kėto vlera bazė. Ideja u konceptua nė Australi dhe nė mbėshtetje tė saj u vendos qė tė pėrdoreshin teknologji tė reja, nė njė mėnyrė pėr tė mbėshtetur tė vėrtetėn”. Nė shtator tė vitit 2009, zonja Assange shkroi rreth kohės sė qėndrimit nė Magnetic Island, nė njė ditar tė saj.
“Emri im ėshtė Assange. Kam jetuar nė kėtė ishull tre herė. Pėr herė tė parė, nė vitin 1971, si mama beqare, me djalin tim tė vogėl, Julian. Kisha marrė me qira njė shtėpizė tė vogėl pėr 12 dollarė nė javė nė Picnic Bay. Jetoja gjatė gjithė kohės me rroba banoje, si banorėt e ishullit qė ishin me veshje shumė tė lehta dhe gjatė gjithė kohės qėndroja me fėmijėn tim dhe me mama tė tjera tė ishullit. Nė vitin 1976 u ktheva sėrish me bashkėshortin e dytė. Jetova nė Horseshoe Bay, nė njė fermė tė braktisur, kurse herėn e tretė kam ardhur sėrish nė kėtė vend nė vitin 1982 dhe kėtė herė, pėrveē djalit tė parė, kisha me vete edhe djalin tim tė dytė. Mė pas jam kthyer edhe si gjyshe, me tė dashurin tim dhe jam shumė e dashuruar me ishullin, edhe pse mė ėshtė dashur qė tė qėndroj gjithmonė pėr njė kohė shumė tė shkurtėr”. Sipas disa tė dhėnave nė vitin 1970, ishulli ka pasur vetėm 500 banorė, ndėrkohė qė tani ka mė shumė se 2000. Pėr rritjen e njė fėmije ėshtė ndoshta vendi mė i bukur dhe mė i mirė qė mund tė imagjinohet, sepse njerėzit janė shumė tė hapur, tė ēiltėr dhe kanė gėzim pėr jetėn. Nuk bėhet fjalė pėr krime dhe fėmijėt janė tė lirė qė tė shkojnė ku tė duan dhe tė kalojnė njė fėmijėri zbavitėse. Prindėrit mund tė jenė tė qetė, pa paranojat qė kanė nė vende tė tjera tė botės pėr sigurinė e fėmijėve. Kur Assange ishte 8 vjeē, prindėrit e tij u divorcuan dhe e ėma nisi lidhjen me njė muzikant, i cili mė pas filloi qė tė abuzonte me tė. Ajo e braktisi muzikantin, por u detyrua qė ta merrte pėrsėri nga frika se mos i hiqnin nga kujdesi fėmijėn e dytė, qė e solli nė jetė me tė. E kėshtu familja shkonte nga njė vend nė tjetrin, nė varėsi tė punėve tė prindėrve. Zonja Assange i bleu tė birit, nė moshėn 13-vjeēare, kompjuterin e parė pėr 600 dollarė. Ajo kujton mė pas se Julian ishte njė djalė shumė i zgjuar dhe i shkathėt dhe kishte nevojė qė tė thellonte dijet, pėr mė tepėr nė njė vend qė nuk kishte shumė gjėra pėr t’i ofruar. Po sipas rrėfimeve tė mamasė sė Julian, djaloshi tani e kalonte gjithė kohėn me kompjuterin e tij tė ri, me tė cilin nuk ndahej as kur flinte. Pėr Julian kjo ishte dhurata mė e bukur qė mund t’i bėnin, sepse e kishte pasur pasion qė nė fėmijėri. Me kalimin e kohės, Assange u zhvendos nė Melburn, sė bashku me familjen dhe qė nė atė kohė, kishte filluar qė tė njihej si njė njeri shumė i zoti me kompjuterėt kryesisht pėr sa i pėrket programimit. Ishte kjo edhe periudha kur ra nė dashuri me njė vajzė 16-vjeēare, ndėrsa ai ishte vetėm 19 vjeē. Po atė vit u martuan dhe sollėn nė jetė njė djalė me emrin Daniel, qė sot ėshtė 20 vjeē. Eksperimentet e Assange me kompjuterėt tėrhoqėn shumė shpejt vėmendjen e policisė. Nė vitin 1991 ai u kap nga autoritetet pasi sė bashku me disa shokė kishte arritur qė tė futej nė terminalin kryesor tė kompanisė kanadeze tė telekomunikimeve dhe u dėnua me 31 akuza pėr hyrje tė paligjshme nė rrjet. Nė tė njėjtėn kohė e shoqja e la, duke marrė me vete djalin e vogėl. Assange nisi kėshtu njė betejė tė gjatė pėr tė marrė tė birin, Danielin ndėrkohė qė priste edhe vijueshmėrinė e procesit gjyqėsor nė lidhje me akuzat qė i bėheshin. Kur procesi pėrfundoi nė vitin 1995, ai u cilėsua fajtor pėr 25 akuza dhe arriti qė tė shmangte burgun me kusht qė tė mos e pėrsėriste mė tė njėjtin gabim. Nė atė kohė gjykatėsi tha: “Nuk ka asnjė lloj prove nė favor tė akuzave pėr njė ndėrhyrje tė qėllimshme nė rrjetin e kompanisė. Kjo tė ēon nė pėrfundimin se ka qenė thjesht njė kėnaqėsi profesionale pėr Assange dhe shokėve tė tij dhe si pasojė ai lirohet me kusht qė tė mos e pėrsėrisė kėtė ‘krim’”. Por ajo qė e bėri me tė vėrtetė Julian qė tė thinjej i tėri ishte beteja legale pėr marrjen e tė birit. Nga njė djalosh me flokė kafe, ai u shndėrrua nė njė djalė me flokė tė bardha borė, siē e kemi parė shpesh kohėt e fundit para se t’ua ndryshonte ngjyrėn pėr shkak tė fshehjes. Tė paktėn kėtė e ka thėnė vetė Assange pėr njė gazetė para disa kohėsh. Nė vitin 1999, Julian arriti qė tė merrte leje pėr tė parė dhe pėr tė qenė me tė birin, por kjo i kushtoi shumė shqetėsime atij dhe sė ėmės. “Mendoj se pasi gjithēka mori fund, pėrfundova me ērregullime stresi post-traumatike, sepse ishte si tė dilje nga njė luftė. Ti nuk mund tė komunikosh me njerėzit e tjerė nė njė mėnyrė normale dhe kėtė problem e kam pasur pėr shumė kohė”, deklaron Assange. Mė pas ai ka udhėtuar shumė nė Azi, ku ka punuar nė njė sėrė fushash tė ndryshme, pėrfshi konsulentin e sigurisė, nė gazetari dhe mė pas ndėrtoi edhe njė kompani IT tė tijėn. Ndėrkohė pėrpiqej qė tė bėnte para pėr tė mbėshtetur financiarisht tė birin. Nė moshėn 20-vjeēare shkoi nė Melburn pėr tė studiuar matematikė dhe fizikė. “Wikileaks” e themeloi nė vitin 2006, qė nė fakt ishte njė sajt nė tė cilin ai u ofronte mundėsi tė gjithė njerėzve qė tė hidhnin materiale komprometuese. Nė njė tjetėr intervistė, ai ka deklaruar se ka bėrė njė jetė tė gjerė intelektuale dhe se ėshtė i zoti nė shumė gjėra e se shpreson qė tė realizojė tė gjitha planet qė ka. Pėr momentin ajo qė Assange duhet tė urojė tė ndodhė, si parakusht pėr tė vėnė nė jetė planet e tij, ėshtė lirimi nga burgu.




avatar
benardi

77


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Wikileaks

Mesazh  yasmin prej 28.01.11 19:47

Meqe ra fjala; si shume qetesi nga Wikileaks, nuk kemi ndonje te re per te????
Gjithe ai vrull me te cilin u shfaq, tani 'qetesi' !!!!!
A kemi ndonje te re??
E vetmja e re nga hera e fundit qe ufol ne tv per Wikileaks, ishte vetem mbi assange i cili mu duk se ishte bera goxha simpatik, nuk te jepte pershtypjen e nje te "persekutuari" !!!
Inshallah me "te reja", se na mori malli....
avatar
yasmin

350


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Ja kush Kush fshihet pas Wikileaks dhe vendstrehimi

Mesazh  LaNi prej 06.07.11 22:34

Ja kush Kush fshihet pas Wikileaks dhe vendstrehimi i serverėve

Kush ėshtė Assange dhe ku ndodhet baza e Wikileaks


E gjithė bota flet pėr personin, i cili publikoi dokumentet e klasifikuara te Departamentit Amerikan tė Shtetit. Editori i faqes sė internetit Wikileaks.org, Julian Assange ėshtė njė gazetar, programues kompjuteri dhe haker australian.Ekipi vullnetar i Assange, prej katėr vitesh publikon nė internet ēdo lloj dokumenti tė fshehtė. Pas publikimit tė dokumenteve nė lidhje me luftėn nė Irak dhe Afganistan, ai hodhi nė rrjetin global edhe 250 mijė dokumente tė klasifikuara te SHBA-ve.

Vendstrehimi
Thuhet se vendstrehimi i Wikileaks nuk dihet nga SHBA-ja e as nga shtetet e tjera. Por diēka ėshtė e sigurt: qendra e Wikileaks ėshtė nė njė shpellė qė i reziston edhe bombave bėrthamore. Uebsajti funksionon nėpėrmjet Suedisė. Dokumentet qė vijnė kalojnė nė duart e pesė specialistėve. Menjėherė pas konfirmimit sė vėrtetėsisė sė tyre, dokumentet hidhen nė internet. Pėr faqen e internetit Wikileaks punojnė 800 persona, pjesa mė e madhe e tė cilėve vullnetarė. Wikileaks.org shpenzon rreth 200 mijė euro nė vit. Themeluesi i faqes, Julian Assange, duke qenė se ėshtė dėnuar pėr pėrdhunim si dhe frikėsohet nga agjentėt e CIA-s, jeton nė arrati nė Zvicėr.

Assange
Mendohet se e kaluara e Julian Assange, personit qė i del nė ėndėrr ēdo qeverie, ėshtė njė sekret mė i madh se dokumentet e publikuara. Assange ka lindur nė Townsville tė Australisė nė vitin 1971. Duke qenė se ėshtė fėmijė i dy prindėrve, tė cilėt aktrojnė nė teatro lėvizėse, Assange thuhet se ka shkuar nė shkollė mbi moshėn 30-vjeēare. Me synimin qė tė mos mėsohet me autoritetin, familja i ka dhėnė mėsim nė shtėpi. Asange ka filluar studimet nė Universitetin e Melburnit pėr fizikė dhe matematikė, por nuk ka arritur tė marrė diplomėn. Pas vendosjes nė Melbourne nė vitet '80, Julian Assange krijoi njė grup hakerash, teksa nė vitin 1989 pas hyrjes nė kompjuterat e NASA-s thuhet se pengoi ngritjen e anijes kozmike “Atlantis”. Nėn akuzėn e krijimit tė grupit tė hakerave, nė vitin 1991 u arrestua. Para hetuesve u mbrojt duke thėnė se “nuk kam bėrė diēka tė keqe, dhe nuk i kam bėrė keq njeriu”. U akuzua se ka hakuar 30 kompjutera, 24 prej tė cilėve i pranoi, dhe u lirua me kusht. Nė vitin 1994 filloi punėn si programues i lirė kompjuterash, teksa nė vitin 2006 themeloi Wikileaksin me qėllim qė tė publikojė dokumentet qė kanė nė duar gazetarėt anekėnd botės. Duke pasur parasysh misionin e ndjeshėm tė faqes sė tij, Assange lėviz nė fshehtėsi me kujdes, pothuajse nė kufijtė e paranojės. Sipas njė punonjėsi tė vjetėr tė Wikileaks, Assange tė gjithė gjerat e tij i mban nė njė ēantė shpine. Assange dhe Wikileaks qėndrojnė nė kėmbė nė saje tė ndihmave dhe dhuratave. Assange, i cili pėr njė periudhė nė vitin 2010 jetoi nė Amerikė, gjatė muajit prill publikoi vrasjen e njė fotografi tė Rojtersit dhe tė dy civilėve nga ana e ushtarėve amerikanė. Ndėrsa pas hedhjes nė rrjet tė 77 mijė dokumenteve lidhur me luftėn nė Afganistanin, ai iku nga Amerika nga frika e arrestimit tė mundshėm. Assange pretendon se ėshtė kėrcėnuar nga njė zėdhėnės i Pentagonit me fjalėt “ose fshiji dokumentet e publikuara, ose ne do tė gjejmė njė rrugė tjetėr”. Por ai nuk u pėrmbajt, fillimisht publikoi rreth 400 mijė dokumente qė kanė lidhje me luftėn nė Irak, ndėrsa tani nxori nė dritė rreth 250 mijė dokumente tė klasifikuara amerikane.

Ēfarė janė Wikileaks dhe ēfarė janė dokumentet e zbuluara?
Po dalin hollėsi tė tjera pas botimit tė mijėra copėzave tė mesazheve diplomatike amerikane nga faqja e internetit Wikileaks. Midis mesazheve tė publikuara ėshtė njė njoftim se Mbreti Abdullah i Arabisė Saudite i kishte kėrkuar Shteteve tė Bashkuara tė sulmonte dhe shkatėrronte instalimet bėrthamore tė Iranit. Dokumentat e publikuara nga Wikileaks pėrmbajnė gjithashtu vlerėsime jo shumė tė favorshme pėr udhėheqės tė ndryshėm botėrorė. Ditėt e ardhshme pritet tė publikohen edhe rreth 30 mijė mesazhe tė tjera. Nė to bėhen referenca pėr Lindjen e Mesme, udhėheqės botėrorė.
Ēfarė janė dokumentet e zbuluara?
Kjo ėshtė shumė dėmtuese dhe nė tė vėrtetė ėshtė plotėsisht e papėrgjegjshme nga kushdo qė ėshtė pėrfshirė. Ato mund tė ndahen nė tre grupe kryesore. Njė kategori pėrfshin marrėdhėniet midis vendeve. Njoftimi se Mbreti Abdullah i Arabisė Saudite i ka bėrė thirrje Uashingtonit tė shkatėrrojė instalimet bėrthamore tė Iranit, futet nė kėtė kategori. Ka gjithashtu korrespondencė ku Izraeli u thotė zyrtarėve amerikanė se ėshtė konsultuar me Egjiptin dhe Autoritetin Palestinez para inkursionit nė Gaza nė vitin 2008.
Disa nga mesazhet flasin pėr operacionet amerikane tė spiunazhit ndaj zyrtarėve tė OKB-sė. Nė njė grup tjetėr futen referenca lidhur me qėndrimin e Kinės ndaj SHBA-sė dhe nė veēanti ndėrhyrjet nė rrjetet e internetit. Njė grup tjetėr mesazhesh pėrfshin komente tė pakujdesshme lidhur me udhėheqės politikė botėrore. Pėr shembull, presidenti afgan Hamid Karzai thuhet se ėshtė paranojak. Dhe kancelarja gjermane Angela Markel pėrshkruhet si njė person qė shmang rreziqet dhe qė rrallė herė ėshtė krijuese.
Rusia pėrshkruhet si praktikisht njė shtet mafioz. Njė diplomat amerikan vė nė dukje gjithashtu se koloneli Muammar Gaddafi i Libisė gjithnjė udhėton i shoqėruar nga njė infermiere ndjellėse ukrainase.

Sa dėmtuese?
Njė ish-ambasador britanik nė Arabinė Saudite, Sir Andrew Green, thotė se kėto dokumente tė publikuara nuk duket se zbulojnė shumė gjera qė nuk kanė qenė tė ditura deri tani. "Frika dhe dyshimet e sauditėve ndaj Iranit nuk janė diēka pėr t'u ēuditur, dhe kjo ėshtė njė pikėpamje qė dihet gjerėsisht nė Gji nga pala arabe, por qė ėshtė shtuar, sigurisht, nga rėnia e Irakut qė ishte kundėrpesha nė rajon, pra, frika e tyre ėshtė edhe mė e madhe se sa ishte mė parė," thotė ambasadori Green. "Pėr t'u ēuditur, ndoshta, ėshtė se ndėrsa Mbreti Abdullah ėshtė i prirur pėr njė sulm ushtarak amerikan, vihet re se ministri i tij i Jashtėm, Saud Al-Faisal, nė tė njėjtin telegram duket se ėshtė shumė mė i rezervuar lidhur me kėtė," shtoi ai.
Megjithatė, analistė paralajmėrojnė se duhet pasur parasysh se kėto janė mesazhe nga diplomatėt qė shpesh raportojnė ato qė thonė njerėzit e tjerė, pra nė njė farė mase tregohet se ēfarė thuhet e dėgjohet pėrreth. Por, nga ana tjetėr, kėto mesazhe vijnė nga njė burim me shumė autoritetet dhe ndonjėherė ka edhe njoftime pėr takime zyrtare.

Ēfarė thotė themeluesi i Wikileaks?
Wikileaks ėshtė themeluar nga Julian Assange. Duke folur me njė grup gazetarėsh arabė nėpėrmjet njė lidhjeje videofonike, ai vuri nė dukje njė ndryshim shqetėsues tė administratės sė presidentit Obama drejt asaj qė ai e quajti "njė regjim qė nuk beson nė lirinė e shtypit." "Ai (Departamenti i Shtetit) e kupton se ne jemi njė organizatė e pėrgjegjshme, kėshtu qė po pėrpiqet ta bėjė sa mė tė vėshtirė qė tė jetė e mundur pėr ne qė tė botojmė gjera nė mėnyrė tė pėrgjegjshme me shpresėn qė tė na bėjė ne qė tė mos botojmė asgjė, sepse po tė mos botosh gjė do tė thotė tė mos botosh abuzimet nga ajo organizatė," thotė zoti Assange.

Reagimet
Departamenti i Shtetit e ka dėnuar publikimin e mesazheve konfidenciale duke e quajtur veprim "tė papėrgjegjshėm". Kongresmeni amerikan Peter King ka bėrė thirrje qė Wikileaks tė shpallet si organizatė terroriste. Sipas tij, zbulimi i kėtyre dokumentave po vė nė rrezik jetė amerikanėsh. Megjithatė njė ish-zyrtar i Departamentit amerikan tė Shtetit, Aaron David Miller, i tha BBC-sė se nuk mendonte se mesazhet e publikuara do tė ndikonin nė marrėdhėniet e SHBA-sė me aleatėt e tyre. "Asnjė dokument nga Wikileak nuk do tė ndryshojė thelbėsisht apo diametralisht marrdhėniet qė SHBA ka me aleatėt nė Lindjen e Mesme apo gjetkė," thotė ish-zyrtari amerikan. "Megjithatė, kėtu ka zbulime tė procesit diplomatik, vėzhgimeve nga ambasadorėt, tė gjithė strukturės sė raportimit si dhe zbulime tė bisedave konfidenciale me njė numėr udhėheqėsish, qė do tė krijojnė vėshtirėsi dhe turp," thotė zoti Miller.
Nė njė reagim tjetėr, prokurori i pėrgjithshėm i Australisė, Robert McClelland, thotė se do tė hetojė pėr tė parė nėse kėto dokumenta pėrbėjnė shkelje tė ligjit australian. "Publikimi i kėtij informacioni mund tė paragjykojė sigurinė e njerėzve tė pėrmendur nė dokumenta dhe mund tė jetė nė fakt nė dėm tė interesave tė sigurisė kombėtare tė SHBA-sė dhe aleatėve tė tyre, pėrshirė Australinė," thotė zoti McClelland.Disa tė tjerė mendojnė se kėto zbulime janė nė fakt faji i vetė Uashingtonit. Ish-ambasadori amerikan nė Irak, Christopher Hill, thotė se disa nga kėto informacione as nuk duhet tė ishin shkruar fare nė njė telegram diplomatik. "Duket njė budallallėk i madh po tė kihet parasysh fakti se tė gjitha kėto mesazhe janė dekonspiruar," thotė zoti Hill. "Duhet tė them se si ambasador do tė shmangia futjen e njė pjese tė kėtyre informacioneve nė njė mesazh tė shkruar," thotė ai. "Kjo ėshtė shumė dėmtuese dhe nė tė vėrtetė ėshtė plotėsisht e papėrgjegjshme nga kushdo qė ėshtė pėrfshirė."Iraku tha se kėto dokumenta tė zbuluara nuk ndihmojnė aspak, pėrkundrazi. Pakistani kritikoi shprehjen e shqetėsimeve amerikane se uraniumi shumė i pasuruar mund tė pėrdoret pėr tė ndėrtuar armė dėmtuese. Por njė zėdhėnės izraelit tha se vendi i tij "kishte dalė shumė mirė" nga dokumentat.
http://www.tiranaobserver.com.al/index.php?option=com_content&view=article&id=6346%3Aja-kush-kush-fshihet-pas-wikileaks-dhe-vendstrehimi-i-servereve&catid=44%3Aspeciale&Itemid=84


Edituar pėr herė tė fundit nga LaNi nė 06.07.11 22:35, edituar 1 herė gjithsej (Reason for editing : Titulli jo i plotė)
avatar
LaNi

65


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Wikileaks

Mesazh  Berti69 prej 01.12.11 22:34

WikiLeaks rifillon publikimet nė shkallė botėrore

WikiLeaks njoftoi sot se ka rifilluar publikimin, e ndėrprerė nė tetor pėr shkak tė mungesės sė fondeve, me dokumente qė tregojnė spiunazhin e kryer nga qeveritė pėr qytetarėt e tyre falė teknokologjive tė dhėna nga industrialistė tė specializuar nė mbikėqyrjen.

Gjatė njė konference shtypi, themeluesi i saj Julian Assange foli pėr fillimin e publikimit tė qindra dokumenteve tė siguruara nga 160 industrialistė nga 25 vende tė specializuara nė mbikėqyrjen dhe interceptimin e telekomunikacioneve. Ato tregojnė se si kėto sisteme u bėnin tė mundur qeverive tė mbikėqyrnin individėt nėpėrmjet celularėve tė tyre, mesazheve elektronike dhe tė dhėnave tė hedhura nė internet.

"Po publikojmė sot mė tepėr se 287 dosje qė tregojnė realitetin e njė industrie mbikėqyrjeje nė shkallė tė gjerė, njė industri qė u shet pajisje si demokracive dhe diktaturave pėr tė spiunuar popuj tė tėrė", deklaroi themeluesi i WikiLeaks nė Londėr.
Paralelisht me kėtė, nė Paris, faqja e internetit Owni.fr publikoi nė partneritet me WikiLeaks rreth 1 100 dokumente qė vijnė nga industrialistė, ndėr tė cilėt njė shoqėri franceze me emrin Amesys, qė ka bėrė tregti me regjimin e ish-liderit libian Muamar Kadafi.

Mesazhet elektronike tė shtatė opozitarėve libianė nė mėrgim, tė cilėt banojnė nė Mbretėrinė e Bashkuar, janė spiunuar nė kėto vende, me anė tė sistemit tė interceptimit dhe tė mbikėqyrjes i shitur Libisė sė kohės sė Kadafit nga shoqėria Amesys.

Dokumentet e publikuara sot nga WikiLeaks pėrfshijnė manuale spiunazhi tė shitura nė tė kaluarėn regjimeve autoritare tė botės arabe si Siria, Libia, Tunizia dhe Egjipti. Aktualisht, Julian Assange ndodhet nė arrest shtėpie nė Britaninė e Madhe, nė pritje tė pėrgjigjes pėr apelin e bėrė kundėr vendimit pėr ekstradimin nė Suedi, ku ai pritet tė pėrgjigjet pėr akuza pėr pėrdhunim dhe agresione seksuale.
avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


509


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Wikileaks

Mesazh  The Punisher prej 02.12.11 3:53

interesant fakti qe mendohet se WikiLeaks eshte nje menyre per te manipuluar njerzit dhe per te nxjere te palarat e qeverive me qellim qe njerezve tju peshtiroset ky sistem dhe kjo menyre qeverisjeje . edhe mund te jete nje arme e rendit te ri boteror qe po vjen . qe rendi do vije do te vije nje dite por une se kuptoj nje gje ,kaq te poshter qenkan amerikanet dhe izraelitet per ju ? amerikanet jane nga njerezit me te mire ne bote ,ndersa izraelitet nuk i di . vertet fjala cifut eshte e rende por ne gjithe boten ka njerez te poshter .pyll pa dera nuk ka .pse mendoni se izraeli eshte vendi qe do sundoje boten . si mendoni gjith ajo super amerike ta mare neper kembe nje shtet i vogel si izraeli ? nuk mendoj keshtu ne sistemin e ri qe do sundoje boten shteti i pare me pjesemarjen me te madhe te personelit do mbetet usa ,ndoshta do kete edhe izraelite ne radhet e saj por ne krahasim me amerikanet do jene shume pak ne numer .pastaj shumica e anetareve te komisjonit trepalesh per maredheniet me jashte sjane izraelite . se kuptoj pse keni kaq shume frike iraelin .edhe me shume propagande anti-izrael bejne kryesisht njerezit me fe islame . e gjitha ajo qe thuhet eshte konspiracjon dhe asgje me teper . izraeli eshte nje vend i vogel pa shume ndikim ne bote . keni frike rusine dhe ameriken ,se nga keto te dyja mund te vije fundi i njerezimit
avatar
The Punisher

168


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Wikileaks publikon “The spy files”

Mesazh  Meridiani 0 (zero) prej 02.12.11 10:12



Faqja e internetit “Wikileaks” qė prej ditės sė sotme ka nisur publikimin e njė serie tjetėr misteresh, ne atė qe quhet “The spy files”.Ajo ėshtė njė baze e re te dhėnash pėr qindra dokumente nga mė shumė se 160 kontrakture te inteligjencės se industrisė se teknologjisė. “Ėikileaks” do tė vazhdojė gjate javės ne vijim me publikimin e dokumenteve tė tjera tė kėsaj serie.“Wikileaks” pritet te hedhe drite mbi industrinė sekrete te pėrgjimeve spiune qe ka lulėzuar qe nga 11 shtatori 2001. Projekti i ri i “Wikileaks” ka nisur sot me 287 postimet e para.
avatar
Meridiani 0 (zero)

366


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Wikileaks: “Kush dhe si na pėrgjojnė edhe ne"

Mesazh  Meridiani 0 (zero) prej 05.12.11 10:04



Fakte tronditėse, tė cilat vėrtetojnė se vėzhgimi prej syrit tė Vėllait tė Madh, ėshtė i lehtė dhe i kollajshėm – sigurisht dhe me ndihmėn e kompanive private- duke na vėzhguar nė mėnyrė sistematike pėr ēdo ditė, ka publikuar ditėt e fundit stafi i sajtit tė famshėm Wikileaks.
Faktet shqetėsuese, tė Wikileaks janė publikuar dhe nga revista Italiane L’Espresso, duke pėrforcuar sė tepėrmi njė frike unike tė pėrhapur nė gjithė botėn: Se ‘ata’ na vėzhgojnė pėr ēdo ditė, hollėsisht, na ndjekin nė ēdo hap dhe dinė gjithēka pėr ne, nė kundėrshtim me pafajėsinė tonė, qė nuk jemi nė dijeni dhe nuk mund tė vėrtetojnė se Kush na vėzhgon imtėsisht!
Sipas reportazhit tė publikuar, me anė tė rrjetit tė disa kompanive private, kontrollohen dhe arshivohen me miliarda informacione qė merren nga telefonat celular, e-mail, sms etj.
Bėhet fjalė pėr njė situatė tė rrezikshme “Kolosale” –siē quhet nga mediat e sipėrpėrmendura- me njė bazė tė dhėnash e cila vėrteton se jeta e gjithkujt mund tė “vidhet” nė ēdo moment, mund tė kopjohet, mund tė arshovohet e mė pas tė analizohet me anė tė njė programi tė automatizuar.
Nė dokumentet e bėra publike theksohet se gjithēka vėzhgohet dhe kontrollohet: Fax, Telefona Fiks, Celularė, H/Y, programe tė ndryshme siē janė Skype, Facebook etj. Nė spiunazh marrin pjesė dhe ofrojnė shėrbimet e tyre shumė kompani private, tė cilat vihen nė dispozicion tė “Demokracive” dhe tė shumė Diktatorėve.
Nė dokumentet e publikuara, gjenden dhe raste konkrete siē ishte krijimi i kompanisė “Hacking Team”, nė Milano, “Remote Control System”, e cila “Merret me qira” kundrejt shumės prej 200,000 eurosh pėr njė vit dhe luan rolin e njė agjenti “007”. “Remote Control System”, pėrgjon dhe ndėrhyn nė ēdo kompjuter si dhe nė ēdo smartphone, duke e shndėrruar tė nė njė spiun tė vėrtet, duke na zbuluar gjithēka: Regjistron dhe ridėrgon ēdo e-mail, kodet e hyrjes (fjalėkalimet) tė ēdo sajti tė cilin ne vizitojmė dhe tė ēdo teksti qė ne shkruajmė.
Munden akoma dhe tė aktivizojnė pa dijeninė tonė viedeokameran, aparatin fotografik, ose mikrofonat e tė gjitha aparaturave elektronike qė kanė lidhje me teknologjinė, duke regjistruar dhe transferuar tė gjitha bisedimet dhe tė dhėnat tona personale nė ēdo moment.
Njė rast tjetėr -gjithmonė sipas dokumenteve- ėshtė ai i kompanisė Gjermane “Ultimaco”, e cila ofron njė sistem informativ ‘grackė’, i cili ka aftėsi bllokuese tė ēdo lloj informacioni e tė dhėne qė vijnė nga telefonat fiks dhe celularė, interneti, Skype etj. Sistemi i ‘rezervimit’ tė informacioneve, pasi mbledh tė gjitha informacionet, mė pas i grupon ato nė baza tė mėdha tė dhėnash, me njė aftėsi deshifruese mbi 100,000 tė dhėna nė sekondė.
avatar
Meridiani 0 (zero)

366


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi