Bota drejt barbarizmit?

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Bota drejt barbarizmit?

Mesazh  Elizza prej 21.08.10 23:24

BOTA DREJT BARBARIZMIT?
Anthony North






Nė librin e tij, Roli i Ndėrgjegjes nė Shpėrbėrjen e Mendjes Dykamerale, Julian Jaines shtron hipotezėn se njeriu, nė periudhėn e lindjes sė qytetėrimit, ishte pa ndėrgjegjen me tė cilin e njohim sot.

Duke iu referuar veprave tė Homerit dhe epikave si ai i Gilgameshit, ai argumenton se ato janė shkruajtur nė njė mėnyrė tė tillė qė tė sugjerojnė se format e ndėrgjegjeve u pėrkisnin zotrave tė cilėve u shėrbenin njerėzit. Veprimet e njeriut nuk ishin veēse pėrgjigje ndaj trilleve tė zotrave.

Teoritė e Jaines bazoheshin kryesisht nė mundėsitė e konceptit shumė tė lavdėruar tė truve tė ndara, ku instruksionet dukej se vinin nga qėnie mė tė larta nėpėrmjet mekanizmit tė Trurit tė Drejtė. Unė do tė doja ta shihja procesin nga njė anė tjetėr.

Unė do tė kėmbėngulja qė mungesa e dukshme e ndėrgjegjes personale nė kėto kohėra i atribuohet simpative psikologjike me mungesėn e ndėrgjegjes kolektive Jungiane, ku zotat ishin imazhe arkeotipike tė mbajtura gjallė me anė tė kulturės dhe qė akoma janė mbizotėruese nė mitet, ėndėrrat dhe folklorin tonė sot.

Pėr mė tepėr, do tė thosha se imazhi arkeotipik i shoqėruar me njė mungesė tė tillė ndėrgjegjeje, ėshtė njė anomali evolucionare nė atė qė, nė kohėt e hershme, hominidet, qė u kthyen nė njeriun modern, ishin pjesė e njė ndėrgjegjeje kolektive qė akoma ėshtė mbizotėrues te speciet e tjera dhe ėshtė mėnyra e influencės, nėpėrmjet tė cilit manifestohet instikti.

Anomalia, sugjeroj unė, u bė e dukshme kur njeriu filloi tė formulojė njė ndėrgjegje personale qė lejoi lindjen e mendimit abstrakt. Nė kėtė proces, komandat e instiktit fituan autoritet nėpėrmjet krijimit tė zotave tė ngjashme me njeriun ose tė arkeotipeve kulturore.

Le tė pėrmbledhim ēfarė thamė mė lart. Ajo qė Jungu e identifikon si mungesė ndėrgjegjeje raciale kolektive ka qėnė, nė kohėt e qytetėrimit tė hershėm, njė ndėrgjegje kolektive dhe, nė kohėt e njeriut para-modern, ka qėnė ligji instiktiv i xhunglės. Duke formuluar ndėrgjegjen personale, njeriu ju largua kėsaj simpatije ndaj natyrės pėr t'u bėrė ai qė ėshtė sot. Por, nė qoftė se ėshtė kėshtu, nė ē'mėnyrė u transformua ndėrgjegja kolektive nė mungesė ndėrgjegjeje?

Mendja jonė, qė njohim sot, ėshtė njė model i thjeshtė me ndėrgjegje dhe pandėrgjegje. Shumicėn e kohės kėta dy elemente janė tė palidhura, por nganjėherė duket se ato shkrihen me njėra tjetrėn. Shkrirja mė mbizotėruese ėshtė ajo qė lidhet me gjėndjen kur njeriu sheh ėndėrra me sy hapur, kur imazhe tė pandėrgjegjshme duket se infiltrojnė nė mendimin e ndėrgjegjshėm, gjė qė ndodh kur je zgjuar dhe qė njihet zakonisht me emrin haluēinacion.

Unė besoj se, nė kėtė gjėndje, mendja kthehet nė modelin mendor tė njeriut tė hershėm dhe tė para-qytetėruar. Me fjalė tė tjera, kur Homeri fliste pėr zota, ai fliste nė njė kohė tė tillė kur njeriu jetonte nė njė gjėndje tė tillė mendore si tė ishte duke u zgjuar nga ėndėrrat. Nė qoftė se ėshtė kėshtu, a ėshtė ēudi qė njė mbret, pasi vdiste, bėhej zot?

Nė fund tė fundit, nė atė gjėndje mendore ai pėrsėri do tė shihej, dhe padyshim me frikė. Dhe ėshtė pikėrisht ekzistenca e gjėndjes ėndėrrimtare qė na jep kyēin e tė kuptuarit se si u largua njeriu nga kolektiviteti i ndėrgjegjes. Sepse nė ėndėrra, dhe nė gjėndje tė tjera tė tilla transformimi, njeriu i largohet nevojės sė tij pėr t'u pėrqėndruar mbi informacionin e jashtėm rreth e qark tij.

Sipas shkrimtarit Kolin Uillson, njeriu i sotėm ka kaq vizion tė ngushtė tė realitetit sa qė ai pothuaj nuk shikon "kuptimet" e disponueshme nga bota. Arsyeja e kėsaj forme miopike ndėrgjegjeje ėshtė, sipas tij, nevoja jonė pėr t'u pėrqėndruar. Nė thelb, po tė kishte njeriu mundėsi tė thithte tė gjithė informacionin qė gjėndet rreth tij, pėrqėndrimi do tė ishte i pamundur pėr shkak tė sasisė sė madhe tė informacionit qė do tė merrte.

Sa mė lart, na jep ēelėsin e faktit se si u largua njeriu nga njė ndėrgjegje e mundshme kolektive. Ndryshimi kryesor midis nesh dhe paraardhėsve tanė ėshtė se, me teknologjinė e sotme, ne kemi rritur jashtėzakonisht shumė sasinė e informacionit qė na vihet nė dispozicion brenda botės. Nė parahistori, i vetmi informacion i disponueshėm ishte informacioni qė na servirte natyra dhe reagimet tona instiktive me botėn ishin tė mjaftueshme pėr tė siguruar mbijetesėn e specieve.

Njeriu, pra, duke u bėrė pėrdorues i veglave, hyri nė rrugėn drejt qytetėrimit, por edhe filloi tė rrisė marrjen e informatave. Papritur, pėr tė manovruar veglat e tij, i duhej tė pėrqėndrohej dhe tė gjykonte pėr vetveten. Pėr kėtė, i duhej tė zhvillonte njė mendje tė vetėn. Pra, hyrja e teknologjisė kėrkoi njė adaptim evolucionar – kėrkoi ndėrgjegjen personale. Kjo nuk ka ndodhur brenda njė nate. Procesi ka qėnė shumė i ngadalshėm.

Sa mė shumė informacion qė ne krijonim rreth e qark nesh aq mė e vogėl duhej tė bėhej mendja jonė informacion-grumbulluese pėr tė bėrė tė mundur filtrimin e informacionit tė padėshiruar dhe pėr tė na lejuar tė pėrqėndroheshim. Nė fakt, ky proces mund tė jetė sot nė vazhdim e sipėr.

Ajo gjė pėr tė cilėn paranormali shpesh qeshet nga materialistėt dhe njė nga pengesat mė tė mėdha nė pranimin e studimeve tė tilla ėshtė fakti se paranormali duket se nuk i jep rėndėsi jetės.

Megjithatė, duke patur parasysh idenė e njė ndėrgjegjeje tė evoluar, unė do tė kėmbėngulja se njė studim i kėsaj ēėshtjeje ėshtė po aq jetėsor, nė mos mė shumė, sa edhe ēdo sferė tjetėr shkencore. Psh, mendoni gjėndjen mendore qė do tė kishim ne sot nė dritėn e teorisė sė mėsipėrme dhe rrjetin gjigand teknologjiko-informativ (info-tekn) qė ne po ndėrtojmė rreth vetes.

Nė qoftė se unė kam tė drejtė nė atė se ndėrgjegja personale e njeriut zvogėlohet me rritjen e informacionit pėr tė lejuar pėrqėndrimin, atėhere bota e papritur info-tekn nė tė cilėn ndodhemi do ta ketė zvogėluar ndėrgjegjen personale nė atė shkallė sa qė ajo po fillon tė zhduket. Nė qoftė se ėshtė kėshtu, atėhere ēfarė lloj mendjeje do tė kishim ne? Pa ndėrgjegje personale ne do tė mbeteshim edhe njėherė me ndėrgjegjen kolektive. Por ēdo tė thotė ky koncept?

Kulm i qytetėrimit thuhet se ėshtė aftėsia jonė pėr tė formuluar gjykime morale. Ky formulim ėshtė kryesisht personal dhe, prandaj, mund tė thuhet se ėshtė njė koncept i ndėrgjegjes personale. Si rrjedhojė, po tė zhdukej ndėrgjegja personale do tė zhdukej edhe aftėsia jonė pėr tė moralizuar.

Shihni rininė e sotme dhe shkatėrrimin e dukshėm tė moralit. Mund tė shihet qartė se shumė nga tė rinjtė tanė nuk janė mė nė gjėndje qė tė bėjnė gjykime personale lidhur me sjelljen e tyre. Ata nuk shohin asgjė tė keqe te kriminaliteti dhe rebelimi nė tė cilat janė pėrshirė. Ata ndjejnė nevojėn pėr para dhe zhyten nė njė imoralitet tė thellė pėr t'i siguruar.

Tani, krahasojeni kėtė veprim me njė luan qė ndan mė dysh njė kafshė tjetėr pėr tė plotėsuar nevojat e veta pėr ushqim - njė veprim qė i largohet konceptit tė moralitetit dhe i afrohet shumė karakteristikave instiktive.

Nė kėto kushte, fajtori (delinkuenti) dhe luani bashkohen nė faktin se tė dy mbėshteten nė influencat instiktive tė species sė tyre pėr tė plotėsuar nevojat e tyre mbizotėruese. Pra, po pėrsėris atė qė theksova mė lart, pandėrgjegja kolektive e identifikuar nga Jungu mund tė kishte qėnė njė anomali evolucionare me imazhe arkeotipike qė zėvendėsonte kontrollet instiktive.

Rinia jonė, e bombarduar nga njė informacion konstant, po shfaq shenjat e njė kthimi te kolektiviteti instiktiv i species, pa moral. Ata po e bėjnė kėtė sepse informacioni qė ata marrin po tkurr ndėrgjegjen e tyre personale pėr ta zhdukur plotėsisht dhe po e kthen mendjen e tyre nė formatin kolektivist parahistorik tė species. Kjo ide forcohet edhe nga njė fakt tjetėr.

Jung shėnon se pandėrgjegja kolektive pėrmban imazhe arkeotipike qė duket se kontrollojnė veprimet tona. Njė nga realitetet e kulturės sė rinisė nė botėn e sotme info-tekn ėshtė mbizotėrimi i krijimeve tė ngjashme stereotipike, ku mė tė fundit mund tė pėrmendim Super Marios dhe Sonic Hedgehogs.

Mė tej, nė shprehjen e 'individualitetit' tė tyre, rinia jonė ndjek rrugė tė tilla qė nė vend qė tė shpreh individualitet nė nivel personal kthehet nė njė ngjashmėri kolektive. Kjo, natyrisht, ėshtė njė sjellje e species.

Kjo mė bėn qė tė nxjerr konkluzionin se rrjeti ynė info-tekn i sotėm mund tė mos jetė kulmi i qytetėrimit siē besojmė ne sot. Duke krijuar kėtė rrjet, ne kemi krijuar vet njė ndėrgjegje kolektive Jungiane. Njė ndėrgjegje kolektive qė mund tė na kthejė shumė mirė nė barbarizėm.
avatar
Elizza

1073


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi