Fati ynė

Shko poshtė

Fati ynė

Mesazh  Xhemajl prej 16.08.10 20:11

Fati ynė krijohet nga vetė ne

Ky koncept i dualitet sipas kėtij Ligji po ashtu paraqitet edhe nė ne. Nė ne janė dy tė kundėrtat. T’i quajmė ato si UNI i ulėt dhe UNI i lartė. UNI i lartė ėshtė ai ēka ne jemi nė realitet. Disa kėtė e quajnė si inteligjencė e paskajshme, nėnvetėdije kreative apo dritė hyjnore. Nė fakt, kjo ėshtė pjesa e jonė irracionale e energjisė mė tė sofistikuar qė quhet DASHURI.

Nga shumė paraqitje tė lexuesve tanė tė nderuar nė formė tė letrave qė permanent marr nė adresėn time elektronike, pa dyshim, dominon brenga e tyre pėr tė ardhmen dhe frika e fuqishme nė mes kundėrshtish sė dėshirave dhe realitet, synimeve jetėsore dhe mundėsive praktike etj. Kjo shkakton shqetėsime tė ndryshme psikologjike tė cilat si tė vetėdijshme shprehen nė formė tė pasigurisė, depresionit, stresit, apo formoma tjera jonormale tė gjendjes sė ērregulluar shpirtėrore.

Shkaktari kryesor dhe i vetėm i tė gjitha kėtyre brengave dhe shqetėsimeve, nuk gjendet jashtė, ashtu sikur mendojmė shumica prej nesh, por ēelėsi i zgjidhjes sė suksesshme tė tyre fshihet nė brendinė e qenies tonė; nė procesin e tė menduarit, dhe mėnyrės sė qasjes sė gabuar ndaj saj nė praktikė.

Urtėsia mė e vjetėr e mendjes njerėzore ėshtė e thjeshtė: “NIHE VETVETEN”, dhe, ne, pėrmes kėtij cikli artikujsh qo do t’i publikojmė nė vazhdime, do tė tentoj t’ju ndihmoj sado pak lexuesve tanė pikėrisht nė kėtė qėllim.

Tanimė as pėr shkencėn tonė oficiale nuk ėshtė enigmė dhe as diēka misterioze fakti se, fatin njeriu vetė e krijon dhe esenca e saj kreative qėndron pikėrisht nė mėnyrėn e tė menduarit tonė. Nė realitet, mendimet tona janė ato qė krijojnė tė ardhmen tonė por, pak kush prej ne ėshtė nė gjendje qė pikėrisht kėtė proces tė natyrshėm funksional, nė mėnyrė tė vetėdijshme ta kontrolloj dhe ta vej nėn shėrbimin e nevojave vetjake praktike tė realitetit objektiv.

Pėrmes kėtij cikli shkrimesh, qėllimi ynė i kėsaj qasjeje teorike ėshtė pikėrisht ky, qė tė arrihet njė shkathtėsi e tillė, por, fillimisht, tė gjithė patjetėr duhet ta kemi njė njohuri elementare pėr vetė procesin e veprimit tė ndėrlikuar tė tė menduar qė zvilohet pandėrprerė nė ne si funksion.

Tė ja nisim nga e para! Nga jeta! Nga vetė njohuria e vetėdijesuar“Unė jam!”.

Si funksionon jeta?

Nga tė gjitha krijesat qė jenė prezentė si ekzistenca nė natyrė, njeriu konsiderohet si gjallesė mė e avancuar dhe mė e pėrsosur i tėrė kėtij procesi tė pėrgjithshėm evolutiv qė ne do ta quajmė si realitet objektiv. Edhe pse jemi materialisht si trup, pėrveē kėsaj, ne ndėrrohemi edhe nga shpirti i pavdekshėm hyjnor dhe procesit tjetėr qė zhvillohet ndėrmjet, e tė cilin nė forma tė ndryshme e quajmė: njohje, vetėdijesim, koshiencė, proces i tė menduarit, etj. Nė fakt, ne si qenie e gjallė nė kėtė realitet, jemi tė ndėrtuar si triadė: TRUP-MENDJE- SHPIRT.

Trupi fizik nė tė cilin gjendemi ka tė limituar ekzistencėn e vetė. Ai dikur do tė vdes, por ne si qenie spiritualė do ta vazhdojmė ekzistencėn tonė nė pėrherėsi. Shpirti jonė qėndron pas personalitetit qė ne tentojmė t’ia pasqyrojmė botės, e, nė tė vėrtetė, ne nuk jemi personalitet. Ne jemi shpirti jonė. Ne jemi etnitet jo-fizik, qenie nga drita e cila vibron me njė frekuencė tė caktuar.

Nė pėrgjithėsi, tė gjithė ne jemi njė dhe tė njėjtė – pjesė tė njė tėrėsie tė pandashme. Unė, ju dhe kushdo qoftė tjetėr jemi tė ndėrtuar nga substanca e njėjtė gjithėpėrfshirėse energjetike qė ėshtė UNIVERSUMI. Dhe jo vetėm ne, por edhe gjallesat tjera sė bashku me jo gjallesa. Tė gjithė pra jemi pjesė e atij kreatori qė e quajmė ZOT. Kur thash se tė gjithė ne buromė nga krijuesi ynė Zoti, nuk mendoj nė Zotin si botėkuptim religjioz . ZOTI, p

r tė cilin kėtu lexoni, pėrfaqėson ēdokėnd dhe gjithēka, pa marrė parasysh nė bindjet e ndryshme individuale religjioze dhe politike tė ēdonjėrit nė veēanti.

Ne lėvizim dhe ekzistojmė nė njė hapėsirė tė pakufishme tė energjisė e cila ėshtė gjithēka dhe ēdo gjė, duke mos e vėrejtur atė lėvizje dhe prezencė pikėrisht pėr shkak tė madhėsisė kolosale tė saj; mu njėsoj sikur nuk vėreni se toka lėviz nė hapėsirė edhe pse ēdo ditė qėndroni nė tė.

Nėse tė gjithė jemi njė, atėherė na lind pyetja se si shfaqemi nė trupėsa tė ndryshėm. Trupi i jonė, karrika ku ulemi, toka ku lėvizim pandėrprerė janė tė ndėrtuara nga e njėjta energji qė e ndėrton Universin tonė. Kjo energji ėshtė sasia gjigante e substancės e cila ėshtė e organizuar qė tė prezantohet mu ashtu sikur na prezantohet. Nėse pyetemi se pse ne nuk vėrejmė se jemi pjesė e njė tėrėsie tė pafund, pėr kėtė ekzistojnė 3 arsye tė fuqishme:

1. Tėrėsia ėshtė shumė e madhe qė ta vėrejmė ne qė jemi vetė nė tė. Meqė jemi vetė nė brendėsinė e asaj tėrėsie kolosale, perspektiva e jonė nuk lejon qė ta vėrejmė atė. Ta zėmė, nėse jemi brenda njė shtėpie ne nuk mund ta dinė si duket ajo shtėpi nga jashtė derisa nuk dalim ta shikojmė nga jashtė.

2. Marrėdhėniet nė mes tė pjesėzave tė tėrėsisė patjetėr shkaktojnė pasoja dhe kėto pasoja kanė efektin e vonesės sė shprehjes sė tyre nė realitetin tonė objektiv (fizik). Kjo vonesė quhet KOHA Prandaj, edhe pse ne jemi shkaktarėt e saj tė drejtpėrdrejtė, paraqitja e pasojės do tė shfaqet tek mė vonė Ky efekt i vonesės nė mes tė veprimit dhe pasojės ėshtė mė se e qėllimshme si Ligj, sepse, nė tė kundėrtėn, do tė kishim njė HAOS tė vėrtetė. Merrni me mėndė sikur ēdonjėrit prej nesh tė na realizohet ēdo gjė ēfarė ne kėrkoj nė mendje pėr atė moment?!

Tė gjitha kėto ligjshmėri qė veprojnė nė univers janė Zoti dhe fuqia e prezencės sė tij tė pėrhershme kudo dhe ēdo kund. Zoti pėr ne ėshtė dashuri dhe dritė. Aty ku nuk ėshtė Zoti, ne jemi tė braktisur nė zbrazėsinė e errėsirės. Drita dhe errėsira janė kundėrshti, e kundėrshtitė ekzistojnė qė tė na krijojnė kontrastet dhe kėto na ndihmojnė nė realizimin e eksperiencės e cila quhet JETĖ.

Pikėrisht kjo ėshtė baza apo themeli hyjnor i veprimit tė atij ligji universal nė natyrė i cili quhet Ligji i tė kundėrtave.

Ky koncept i dualitet sipas kėtij Ligji po ashtu paraqitet edhe nė ne. Nė ne janė dy tė kundėrtat. T’i quajmė ato si UNI i ulėt dhe UNI i lartė. UNI i lartė ėshtė ai ēka ne jemi nė realitet. Disa kėtė e quajnė si inteligjencė e paskajshme, nėnvetėdije kreative apo dritė hyjnore. Nė fakt, kjo ėshtė pjesa e jonė irracionale e energjisė mė tė sofistikuar qė quhet DASHURI.

UNI i ulėt, na ėshtė i njohur si EGO dhe kjo po ashtu ėshtė pjesa e jonė e tėrėsisė, e cila, si e kundėrta e UNIT tė lartė, mbėshtetet nė FRIKĖN. E, frika ėshtė paradoks i dashurisė, pra, energjisė pozitive universale hyjnore.

UNI i ultė ėshtė pikėrisht ajo gjendje e jona shpirtėrore kur UNI i lartė nuk tregon prezencė. Kjo lejon energjisė sė padėshirueshme negative qė, nė mes tjerash, tė dominojė me vetėdijen apo koshiencėn tonė. UNI i ultė dhe UNI i lartė janė segmente tė kundėrta tė njė tėrėsie tė pėrjetimit tonė qė quhet VETĖDIJE apo KOSHIENCĖ.

Ky dualitet i vetėdijes sonė, nė realitet, ėshtė vetėm njė iluzion dhe ai ekziston qė ta keni mundėsin ta vrojtoni vetveten. Ta njihni prezencėn, sepse njohja e njė realiteti gjithnjė pėrkon nė krahasimin me tė kundėrtėn tjetėr tė saj antagoniste. Diēka, pra, ekziston ashtu, duke u krahasuar me njė tjetėr qė nuk ėshtė ashtu.

Meqė, unė, ju, dhe tė gjithė ne tė tjerėt jemi njė, atėherė ēdo veprim i ynė patjetėr se influencohet edhe tek tė tjerėt. Ėshtė ky njė shkėmbim nė brendi tė tėrėsisė. Nė tė bėnė pjesė, edhe ajo ēfarė mendoni nė kėtė ēast.

Kuptohet, kjo influencė shprehet nė proporcion me energjinė e cila qėndron prapa veprimit tė saj konkret. Andaj, assesi nuk do tė thotė qė vetėm njė mendim i yni do ta ndryshoj botėn, por sigurish se ai si pasoj efektive do tė ndikoj nė rrethin mė tė ngushtė.

Ja edhe njė shembull praktik pėr kėtė: Patjetėr se ju ka ndodhur qė nė ndonjė situatė tė veēantė, keni qėlluar nė afėrsinė e prezencės sė ndonjė personi negativ. Kujtohuni, si jeni ndjerė nė atė moment? Nė tė kundėrtėn, kur nė rrethin e prezencės suaj rastėsisht ėshtė paraqitur ndonjė person pozitiv, aty ka ndodhur reflektimi i fuqishėm i energjisė pozitive dhe ju jeni ndjerė tė kėndshėm dhe pa dyshim i disponuar.

Mendimet tona janė energji dhe nė pėrputhshmėri me kėtė konstatim, njė grup mendimesh tė pėrqendruara nė njė drejtim e kanė fuqinė mė tė madhe depėrtuese, dhe kjo energji do tė jetė e kapshme nga tė tjerėt varėsisht nga kualiteti i pėrmbajtjes sė saj: pozitive apo negative. Edhe emocionet tona janė energji ne...

Pėr fund, tė jemi pra pak sa mė konkret! Pa qen e tepruar ta pėrsėrisim edhe njė herė, tė gjithė jemi energji e cila shtrihet kudo, pa kufi, e deri nė Univers. Ku dallohemi nė mes veti?

Thjesht, nga frekuenca e energjisė tonė. Ne, pra, jemi individualitet varėsisht nga frekuenca e kualitetit tė energjisė tonė qė e rrezatojmė. Kjo frekuencė ėshtė KODI ynė individual nė kėtė realitet dhe pikėrisht pse ky kod permanent ndryshon dhe transformohet si qėllim, quhet JETĖ.

Thjesht, qėllimi i jetės ėshtė eksperienca e cila arrihet pėrmes ndryshimit dhe transformimit tė pandėrprerė qė zhvillohet nė ne si proces i veprimit tė Ligjit universal tė tė kundėrtave...

Nga Adnan Abrashi

Vazhdon
(Nė vazhdimin e ardhshėm: Si funksionon procesi ynė mental?)
avatar
Xhemajl

259


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faleminderit.

Mesazh  agro1 prej 18.08.10 0:08

Faleminderit! Pres me padurim, postimin e ardhshem. Faleminderit.


Edituar pėr herė tė fundit nga agro1 nė 18.08.10 0:10, edituar 1 herė gjithsej (Reason for editing : Gabim Emrin)
avatar
agro1

20


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fati ynė

Mesazh  Xhemajl prej 21.08.10 15:23

Si funksionon procesi mental

Sikurse konstatuam nė numrin e kaluar, ēdo gjė ekziston rreth nesh, qė ėshtė nė ne dhe qė del prej nesh, ėshtė energji. Andaj edhe mendimet tona, pa marrė parasysh ēfarė pėrmbajtje ato kanė, janė vetėm energji dhe asgjė tjetėr.

Truri si njė instrument tejet i pėrsosur fizik, energjinė qė ėshtė kudo prezente rreth nesh ka pėr detyrė qė ta interpretoj atė.

Konkretisht, ajo pėrmes transformimit tė saj, energjinė prezentė e shndėrron nė njohje, ose ndryshe, vetėdijesim apo koshiencė e tė kuptuarit racional. Fuqia e mendimeve tona dhe mbresa e kualitetit tė pėrjetimit, shumė do tė varet nga sasia e energjisė sė shpenzuar nė momentin e krijimit tė saj.

Kjo energji qė e ndėrton dhe ia pėrcakton nivelin e frekuencės sė cilėsisė dhe sasisė sė njė mendimi si pėrjetim, quhet EMOCION. Sikur mund ta kuptojmė nga konstatimi i mėsipėrm, mendja jonė ėshtė njė aparat me ndihmėn e sė cilės mundemi tė bėjmė dy gjėra: e para, ta komentojmė energjinė qė na rrethon, dhe e dyta, ta shfrytėzojmė atė si njė kompjuter tė pėrsosur qė do tė na i zgjidhi tė gjitha problemet tona me tė cilat ballafaqohemi nė jetė.

Qė nė start tė kėtij shtjellimi, patjetėr duhet ta dimė se ne nuk jeni mendja e jonė. Ne nuk jemi mendimet tona dhe nuk duhet tė identifikohemi me to. Ne jemi qenie hyjnore dhe shkėndija e Zotit nė ne. Prandaj, problemi kyē i tė gjitha brengave tona me tė cilat ballafaqohemi nė realitetin objektiv, qėndron pikėrisht nė veprimin e gabuar tė identifikimit tonė me mendimet tona.

Ne, kohėn mė tė madhe zakonisht e kalojmė nė fantazime dhe ėndėrrime e jo nė pėrjetimin real tė unit tonė tė vėrtetė. Dallimi nė mes tė fantazisė dhe pėrjetimit tė UN”-it tė vėrtetė nė ne, ėshtė nė cilėsi dhe mėnyrėn e qasjes . Nėse ne nė mendimet tona gjithnjė mendojmė pėr gjėrat e sė kaluarės, si dhe pėr ato gjėra qė presim tė na ndodhur nė tė ardhmen, atėherė kemi tė bėjmė me FANTAZINĖ.

Pse kjo mėnyrė e tė menduarit quhet fantazi apo ėndėrrim (me sy ēelė) ? Sepse, duke e bėrė atė ne vetėm mendojmė nė tė kaluarėn dhe pėr tė ardhmen, ashtu qė, nė kėtė lėvizje mendimesh, e formojmė ndjenjėn e ekzistimit tė KOHĖS. E koha, nuk ėshtė asgjė tjetėr, veēse lėvizja e mendimeve nė mes tė sė kaluarės sė shkuar dhe tė ardhmes qė presim tė vije.

UNĖ-i jonė i pastė e njeh vetėm tė tashmen dhe pikėrisht fokusimi dhe pėrqendrimi i mendimeve tona nė pėrjetimin e sė tashmes, gjegjėsish momentit, na bėnė tė jemi nė nivelet e kapshmėrisė mentale tė frekuencave tė larta hyjnore.

Andaj, me mendimet tona ne duhet tė jemi pėrherė nė tė tashmen. Tash, tani, dhe vetėm tani. Vetėm nė kėtė gjendje mentale neve na vihet nė dispozicioni inteligjenca e paskajshme e cila e dinė zgjidhjen pėr tė gjitha problemet tona; e cila plotėson tė gjitha dėshirat dhe synimet tona; e cila na bėnė tė mbajmė mend ēdo gjė dhe tė jemi tė sigurt nė vete...

Sikur edhe konstatuam nga shkrimi i kaluar, mendja e jonė (jo truri) si tėrėsi funksionale vepron si qift i dy tė kundėrtave: mendja e vetėdijshme dhe mendja e pavetėdijshme.

Mendja e vetėdijshme ka katėr role esenciale tė funksionimit:

1. ROLIN REGJISTRUES - Me kėtė funksion, pėrmes pesė shqisave tona fizike, ajo e regjistron realitetin e jashtėm objektiv;

2. ROLIN ASOCIATIV- Ēdo gjė qė ne e regjistrojmė me pesė shqisat tona , pėrmes procesit tė asociacionit e bėjmė krahasimin e saj me eksperiencat tona tė kaluara;

3. ROLIN VLERĖSUES – Pas procesit tė asociacionit si vazhdimėsi dhe duke u mbėshtetur tek eksperiencat e kaluara, ne mė tej fillojmė ta vlerėsojmė atė ngacmim;

4. ROLIN VENDIMMARRĖS – Kurė ngacmimi i caktuar ėshtė vlerėsuar, pason vendimmarrja, gjegjėsisht aksioni si veprim.

Mendja e juaj e ka pėr detyrė ta ruaj versionin ekzistues tė realitet tė pėrjetuar si eksperiencė

Nėse kishim bėrė njė krahasim, do tė vėrenim se versioni i juaj i realiteti, sigurisht do tė ndryshon nga versioni im ekzistues. Dhe jo vetė me timin, por edhe tė gjithė tė tjerėve.

Mendja e pavetėdijshme incizon ēdo gjė ēfarė ne pėrcjellim me vėmendje pėrmes shqisave. Po ashtu, ajo i ka tė ruajtura tė gjitha eksperiencat tona nga e kaluara si dhe ēfarė mendojmė dhe kemi gjykuar ne pėr to. Nė fakt, aty ėshtė ruajtur ēdo gjė ēfarė i kemi thėnė vetes sė bashku me reagimet tona emocionale..

Tė gjitha kėto procese mentale janė kryekėput subjektive. Konsiderohen si subjektive, sepse ato janė vetėm versioni i vizionit tonė mbi realitetin dhe assesi ēfarė ėshtė nė tė vėrtetė realiteti. Andaj, pėr shkak tė natyrės subjektive tė pėrjetimit tė eksperiencave tona tė ndryshme, ato duhet konsideruar se janė vetėm tona dhe na pėrkasin neve dhe vetėm neve.

Pėrveē mendimeve tė ndryshme, mendja e nėnvetėdijshme, po ashtu i pėrbėn nė vete tė gjitha shprehitė tona tė krijuara. Shprehia ėshtė veprimi tė cilėn e kemi mėsuar njėherė dhe duke e pėrsėritur shpesh, ajo na ėshtė shndėrruar si reagim automatik mental.

Kur ne atė e kemi instaluar nė vete si diēka pėr t’i shėrbyer nevojave dhe kėrkesave tona tė mirėfillta, atėherė atė duhet konsideruar si njė efekt tejet produktiv, por, mė sė shpeshti, shprehitė tona krijohen si negative duke na u bėrė barrė e madhe dhe pengesė serioze nė jetė.

Lidhja e UNI-tė pastėr hyjnor me proceset tona mentale

Mendja jonė e nėnvetėdijshme, pėrveē funksioneve tė saja qė i theksuam mė lartė, ajo si vazhdimėsi ėshtė e lidhur edhe me UNĖ-in tonė tė pastėr i cili nė tė vėrtetė ėshtė, shpirt, inteligjencė e paskajshme, mendje kreative, Univers, energjia hyjnore, apo, thjesht, vetė Zoti nė ne.

Si ekzistence nė ne, UNI mbėshtet funksionimin e katėr proceseve tjera tė natyrshme mentale:

1. Mbajtja e vetėdijesimit tuaj nė nivelin ekzistues.- Kjo do tė thotė se ēfarėdo imazhi e kemi krijuar me parafytyrimin tonė tė qartė dhe kjo ėshtė absorbuar nė nėnvetėdijen tonė, ajo me ēdo kusht do tė realizohet nė planin fizikė-material;

2. Zgjidhja e probleme tė parashtruara. Ajo bėnė kontrollin e bankės sė eksperiencave tė deponuara nė tė dhe na alarmon pėr marrjen e vendimeve dhe veprimeve tė caktuara. Nga praktika e jonė e tė gjykuarit ekziston njė paragjykim se, ne, edhe kur ta zgjidhim njė problem nė kokė, mendojmė se kėtė punė e ka bėrė mendja e jonė, e nė tė vėrtet, mendja vetėm e ka regjistruar sinjalin si energji dhe e ka transferuar atė si vetėdijesim;

3. Meqė UNI ynė si vazhdimėsi mė tej ėshtė i lidhur me nivelet tjera mė tė larta tė ekzistencės, nė ne ėshtė burim i pashtershėm i energjisė jetėsore apo vitale qė na mbanė tė gjallė dhe funksional nė jetė;

4. Parashtrimi para vetes tonė i synimeve jetėsore dhe forca cytėse e orientimit tė pėrqendrimit tonė kah realizimi i tyre. Ne patjetėr duhet t’i kemi synime tona nė jetė, edhe pse nė momente tė caktuara, ndonjėherėė mendojmė se nuk i kemi. Nė realitet, mosekzistimi i synimeve vetjake do tė thotė kontributi ynė nė realizimin dhe pėrmbushjen e synimeve tė tė tjerėve.

Sistemi i besimit dhe i filtrimi mental

Pas marrjes pėrmes shqisave tė njė ngacmimi tė caktuar nga jashtė, sikur thamė mė parė, menjėherė angazhohet sistemi asociativ i krahasimit me eksperiencat e mėparshme tė njohura pėr ne, pas sė cilės marrim vendimin e duhur pėr vlerėsim adekuat duke e shprehur nė formė tė veprimit si reagim.

Pikėrisht, gjersa vepron sistemi i procedurės asociative tek ne, ajo pėr vlerėsimin e ngacmimit tė arritur, si kriter vlerėsues shfrytėzon eksperiencėn e kaluar nė formė tė sistemit tė besimit tė krijuar.

Meqė, pėrmes shqisave nė mendjen tonė gjatė ditės arrijnė shumė informata, nė tėrėsinė e procedurės tejet tė pėrsosur mentale, ekziston edhe njė sistem i veēantė seleksionues i cili quhet “SISTEMI I FILTRIMIT” dhe ajo vepron nė bazė tė kritereve tė krijuara mė parė nga ne.

Edhe pse gjatė njė dite shqisat tona pranojnė shumė informata, sistemi i adaptuar i filtrimit, i ndėrtuar nė bazė tė kritereve tė sistemit tonė tė krijuar me kohė tė besimit, pėrzgjedh vetėm ato mė tė nevojshme . Si shembull, nėse pini njė lloj tė duhanit, ju do tė regjistroni shumė njerėz qė pini atė lloj; nėse nuk e doni sportin, do tė hasni nė shumė individė dhe situata qė janė nė pėrputhshmėri me qėndrimet tuaja... Kėtė pra e bėnė sistemi ynė automatik i filtrimit.

E vėreni tani! Mu sistemi i gabuar i besimeve tona , i cili me kohė nė ne ka krijuar filtra tė ndryshėm tė pėrzgjedhjes pėr mendjen tonė, pėrcakton edhe ēfarė fati do tė kemi nė tė ardhmen.

Mendimet e gabuara nė ne krijojnė emocione tė caktuara dhe ato si figura tė forta asociative, nga inteligjenca e jonė e paskajshme, tentojnė patjetėr tė realizohen nė planin fizik.
Kėtu pra qėndron edhe ēelėsi i mėnyrės ton tė tė menduarit dhe fatit qė e kimi sot si realitet!

VAZHDON

(Nė vazhdimin tjetė: "UNI i pastėr dhe EGO-ja si pengesė gjatė realizimit tė dėshirave dhe synimeve tona jetėsore")

Adnan Abrashi
avatar
Xhemajl

259


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fati ynė

Mesazh  Xhemajl prej 31.08.10 21:33

Kuptimi i EGO-s nė ne

Qė ta kemi mė tė kuptueshme ego-nė nė ne, me kėtė rast, na duhet qė edhe njė herė si pėrkujtim, t’i kthehemi triadės tanimė tė njohur tė ndėrtimit tonė qenėsor: trup-mėndje-shpirt.

Kuptohet, kjo ndarje teorike ka pėr qėllim vetėm ofrimin didaktik tė tė kuptuarit tė materies konkrete, sepse, realisht, tė gjitha kėto forma ekzistojnė sė bashku dhe funksionojnė si njė tėrėsi tė pandashme.

Andaj, nė kėtė raport, misioni i trupit fizik ėshtė tė jetė i vrojtuari, shpirtit metafizik, tė jetė vrojtuesi, ndėrsa mendja funksionale nėnkupton procesin e tė vrojtuarit.

Mu sikurse kontakti shpirtėror me realitetin psikik, ndėrmjetėsohet pėrmes procesit mental i cili na shpaloset si njohje apo vetėdijesim, po ashtu edhe kontakti i drejtpėrdrejtė i vetėdijes me nėnvetėdijen tonė, ndėrmjetėsohet nga EGO-ja si ndėrlidhėse, apo, ndryshe, mė mirė tė themi si filtėr, censor, roje porte, etj.

Qė ta kemi mė tė kuptueshme kėtė raport, ta marrim edhe njė shembull abstrakt matematikor. Tė gjithė ne e dimė se njė edhe njė bėjnė dy, por nėse pėrdorim njė logjik mė tė stėrholluar nė kėtė pėrsiatje, do tė vėrejmė se njė dhe njė duhet tė bėjnė tre e jo dy.

Ėshtė kėshtu, sepse ndėrmjet njėshit tė parė tek, dhe njėshit tė dytė tė tek, ekziston edhe njė hapėsirė e cila i ndanė ato nė mes. Nėse kėtu si pjesėmarrėse do tė llogaritet edhe hapėsira ndarėse nė mesė, nė kėtė matematikė, nė vend tė shumės sė pėrfituar dy, duhet tė kemi rezultatin tre. Njėsoj, si metaforė e ngjashme ėshtė edhe ego-ja jonė, e cila si veprim funksional, qėndron nė mes tė vetėdijes dhe pavetėdijes sonė.

Nė esencė, ajo, qė nė krijim, ėshtė njė funksion i natyrshėm dhe ekzistimi i saj ka rol tė formėsimit tė individualitetit tonė si qenėsi nė realitetin material. Ego-ja, pra, na mundėson qė tė jemi tė vetėdijshėm pėr “UNĖ JAM”, prandaj, shpesh konsiderohet si PERSONALITET.

Nė fakt, ajo edhe prezanton personalitetin ton si shprehje e individualitet specifik dhe ėshtė e ndėrtuar nga tė gjitha veprimet qė ne i kryejmė, duke ndikuar qė rrethi tė na dalloj si identitet nė vete. Mė konkretisht, ego-ja ėshtė damkosja e jonė si vetvetja para tė tjerėve.

A thua, pse na shėrben ego-ja dhe si ėshtė krijuar ajo?

Qė nė lindje, ego-ja, nė mėnyrė tė natyrshme gjenetikisht ėshtė e instaluar si prezencė funksional nė ne. Roli esencial i saj ėshtė, nė rend tė parė, ruajtja ekzistenciale e vetėqenėsisė tonė.

Nė tė pėrmes kodeve gjenetike si instinkte, janė tė gravuara nevojat tona ekzistenciale, si bie fjala, ato fiziologjike - pėr trashėgimi dhe ruajtje tė racės, (nevoja pėr seks), fizike - pėr vetėmbrojtje (sulmi-kundėrsulmi), psikologjike (shoqėrim me tė tjerėt...), biologjik (ushqim, pije...), etj..

Trysnia tejet e fortė e kėtyre instinkteve nė vetėdijen tonė, krijon eksperienca tė caktuara psikologjike, tė cilat, gjatė jetės si pėrsėritje, shndėrrohen nė shprehi tė pa vetėdijshme tė veprimit automatik.

Nėse, ne, gjatė formimit tonė jetėsor si personalitet, me vėmendje nuk jemi tė pėrqendruar mė shumė nė unė-in tonė, atėherė, ego-ja merr funksionin e vetė tė dominimit dhe komandimit me ne.

Duke na udhėhequr pa u penguar nga uni, ajo gjithnjė forcohet, dhe, nga njė kompleks i trysnive tė natyrshme instiktive, gradualisht fillon tė na shfaqet si pangopėsi me tė arriturat tona tė gjertanishme.

Gjithnjė fillon tė kėrkoj shumė dhe mė shumė deri nė pakufi, duke na shndėrruar nė njė ndjenjė tė shpeshtuar tė pakėnaqėsisė psikologjike ndaj tė gjitha tė arriturave tona jetėsore.

Nė realizimin e qėllimeve tė veta, ego-ja disponon edhe me mekanizma tė vetė tė fuqishėm tė veprimit dhe ndikimit. Nga kėto mekanizma, si mė kryesoret janė: shkaktimi nė ne dyshimit dhe frikės. Pastaj, pakėnaqėsisė me tė mirat materiale qė kemi; lakmia tė kesh edhe mė tepėr, xhelozia pse dikush ėshtė mė i mirė dhe ka mė shumė se ti, etj.

Nėse, me kėtė sqarim, bėjmė njė digresion dhe marrim shembuj tė ndryshėm nga biografia e profetėve religjioz, do tė vėrejmė se, ata, para se tė formėsohen si hyjnorė dhe tė pėrzgjedhurit e Zotit , sė pari ėshtė dashur t’i nėnshtrohen spastrimi fizik, mental dhe shpirtėror nga dominimet e forcės sė ego-s mbi ta. Fillimisht, ēdonjėri prej tyre, ka abstenuar deri 40 ditė nga ushqimi.

Nė kėtė gjendje tė agjėrimit, ata me sukses i kanė pėrballuar tė gjitha sfidat psikologjike tė presionit tė ego-s mbi ta, duke e nėnshtruar atė para unė-it tė tyre tė pastėr hyjnor. Ushtrimi i papenguar i kėtij komunikimi, dhe zbehja e ashpėrsisė sė dominimit tė ego-s si censor, filtėr, apo roje porte nė mes, ju ka ndihmuar qė pa pengesa tė vullnetshme tė kenė qasje nė nivelet mė tė larta tė shtresave shpirtėrore hyjnore. Me kėtė arritje, ata pėrmes predikimit tė urtė, kanė tentuar qė kėtė eksperiencė t’ia pėrcjellin edhe bashkėkohėsve tjerė qė i ndiqnin me besnikėri.

Pra, sinonimi i engjėllit dhe djallit, ėshtė pikėrisht prezenca dhe dominimi i ego-s nė ne (si djall), nga njėra anė, dhe unė-it tė pastėr hyjnor qė shprehet pėrmes intuitės (si engjėll), nga ana tjetėr.

Si pėrfundim, edhe njė konkretizim pėr sqarim. “Ego”ėshtė termin i pėrbashkėt pėr tė gjitha aspektet negative tė personalitetit tonė. Ajo, nė fakt, ėshtė tog i energjive dhe ndikimeve negative nė ne dhe nė momentin kur unė-i ynė nuk ėshtė prezent.

Duke u formuar si shprehi, ajo gjithnjė dominon, dhe lejon energjive tjera negative me tė cilat tėrhiqet reciprokisht qė edhe ata tė familjarizohen nė psiken (mentalen) tonė. Me kohė, tė gjitha kėto ndikime, krijojnė nė ne mėnyra tė gabuara tė tė menduarit, si dhe sisteme tė gabuara tė besuarit.

Sa herė qė diēka si: mendim, synim, apo dėshirė e jona mentale nuk pėrputhet me standardet e kallpeve tė saja cilėsore, ajo menjėherė angazhon nė veprim sistemin e vetė tė fuqishėm mbrojtės, sikurse ėshtė frika dhe dyshimi.

Pra, ego-ja jeton me ndihmėn e figurės sė idealizuar pėr veten qė e ka krijuar, duke e ushqyer permanent kėtė bindje tė rrejshme me pangopėsinė dhe ndjesinė e tendencės sė fuqishme nė ne, e cila, nė drejtim tė kėnaqjes sė kėrkesave tė saja tė shfrenuara, ėshtė pėrherė e gatshėm pėr veprim.

Kėtė tendencė tė veprimit tė ego-s ne e interpretojmė si dėshirė dhe nevojė e jona dhe identifikohemi tėrėsisht me tė. E, nė fakt, ne jemi ne, e jo ego-ja nė ne.

EGO-ja si pengesė dhe UNĖ-i ynė i pastėr gjatė realizimit tė dėshirave dhe synimeve tona jetėsore.

Ashtu sikur thamė edhe mė sipėr, ego-ja qėndron si filtėr apo roje e portės nė mes tė koshiencės si veprim dhe proces nė ne, nga njėra anė, dhe komunikimit tonė me unė-in e pastėr dhe hyjnor, nga ana tjetėr.

Kur njė dėshirė apo synim i yni, gjatė rrugės sė kalimit nė nėnvetėdije, me sukses e pėrballon pengesėn e filtrimit tė ego-s si censorė, atėherė, tė jemi tė bindur se, nuk ekziston kurrfarė dėshire e jona nė jetė, e cila nuk mundet tė realizohet nė praktikė.

Mosrealizimi qė shpesh na ndoll i dėshirave tona nė praktikė,qėndron pikėrisht nė pa depėrtueshmėrinė e tyre pėrtej filtrit tė ego-s, gjer tek inteligjenca e paskajshme e unė-it tonė tė pastėr dhe hyjnor.

Prandaj, ēdo mendim i yni i nėnshtruar kriterit tė ego-s: pėrmes frikės dhe dyshimit, pėrmes lakmisė se tepruar dhe xhelozisė, pėrmes oreksit pėr lloj-lloj ushqimi me sasi tė tepruar, jetės sė shfrenuar dhe tė pangopshme seksuale...etj., na bėnė qė si rezultat veprues tė kemi fat tė keq nė praktikė, apo mossukses nė realizimin e shumė dėshira tona tė mirėfillta nė jetė.

Vetėm, ta pėrkujtojmė shkurt atė funksion tė natyrshėm tė unė-it tonė tė pastėr, i cili qėndron pėrherė vigjilent dhe nė gatishmėri tė plotė pėr ta pėrmbush ēdo kėrkesė apo dėshirė qė me sukses ka depėrtuar deri nė hapėsirat e fushėveprimit tė tij.

Meqė, nė kėto hapėsira vjen nė shprehje koha, atėherė, edhe materializimi i tyre nė praktikė paraqitet me vonesė dhe varet kryekėput nga fuqia mentale e energjisė sė angazhuar nė formė tė dėshirės apo synimit tė caktuar.

Niveli i intensitetit tė fuqisė sė pėrqendruar veprues tė kėsaj energjie nė cak, quhet vullneti, i cili me forcėn e vetė tė madhe depėrtuese, i then edhe “gardianėt” mė besnik tė ego-s. Mekanizmat e veprimit tė vullnetit janė bindja dhe besimi nė suksesin e qėllimit dhe dėshirės, tė cilėt, nė asnjė mėnyrė nuk i nėnshtrohen frikės dhe dyshimit qė eventualisht do t’i aplikoj ego-ja nė ēfarėdo rasti konkret.

Andaj, tė gjitha ngjarjet tė papritura dhe tė pakontrolluara qė na ndodhin nė jetė, sado qė tė jenė tė kėndshme apo tė pakėndshme pėr ne, e qė, zakonisht, ato i perceptojmė si fate tė kėqija apo tė mira, nė fakt, nuk janė asgjė tjetėr, veēse arritja e momentit pėrkatės kohor tė remizimit tė mendimeve tona tė mėparshme mentale nė praktikė.

Ato realitete si ngjarje, nė ēfarėdo natyre qofshin tė shprehura nė praktikė (mirė-keq), nė momentin e krijimit mental tė tyre, kanė qenė tė pasuruara me energji depėrtuese tė vullnetit dhe besimit tė fuqishėm, andaj, ego-ja si filtėr apo censor, nuk ka mundur t’i pengoj qė tė depėrtojnė gjer tek unė-i ynė i pastėr. .

Vazhdon ..
(Tema e ardhshme: “Cila ėshtė rruga e drejtė qė ta kemi krijimin e fatit nė duart tona)

Adnan Abrashi
avatar
Xhemajl

259


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Fati

Mesazh  fero prej 22.03.11 17:35

Si mendoni ju se Fati jone eshte i shkruar apo fatin tone e bejme vet ne???
avatar
fero

3


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fati ynė

Mesazh  Nikolaos prej 22.03.11 17:59

Fati eshte i shkruar me anė tė simboleve astrologjike ne hartėn qiellore tė lindjes. Secili ka harten e tij unike nga te tjeret.
Astrologjia thote: "sigurisht qe planetėt ndikojnė, por jemi ne qė vendosim!"



Ja kėshtu shkruhet fati, nė mėnyrė natyrore simbolike
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

390


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fati ynė

Mesazh  fero prej 22.03.11 18:21

Shume flm te dyve :)))
avatar
fero

3


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fati ynė

Mesazh  Nikolaos prej 22.03.11 20:41

Sa per mendimin qe "fatin e bejme ne" nuk jam dakort. Fati yne ndikohet nga shume rrethana qofshin ato sociale dhe natyrore. Bie fjala, per shembull, jemi duke ecur rruges dhe perpara na del nje makine e na perplas, c'faj kemi ne kete rast? ose kur nje rrufe i bie nje peme dhe pema bie e na prish shtepine, perseri c'faj kemi ne? ose rastet e vullkaneve dhe termeteve e tsunameve si ai ne Japoni e ne Haiti kur njerezit paten fat te keq, c'faj paten ata?
Pra ne kete rast fatin nuk e bejme ne, por natyra. Nga natyra jemi krijuar dhe natyra ne udheheq, ajo e ka ne dore fatin tone. Ajo luan rolin kryesor.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

390


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fati ynė

Mesazh  Xhemajl prej 23.03.11 12:10

Nikolaos shkruajti:Sa per mendimin qe "fatin e bejme ne" nuk jam dakort. Fati yne ndikohet nga shume rrethana qofshin ato sociale dhe natyrore. Bie fjala, per shembull, jemi duke ecur rruges dhe perpara na del nje makine e na perplas, c'faj kemi ne kete rast? ose kur nje rrufe i bie nje peme dhe pema bie e na prish shtepine, perseri c'faj kemi ne? ose rastet e vullkaneve dhe termeteve e tsunameve si ai ne Japoni e ne Haiti kur njerezit paten fat te keq, c'faj paten ata?
Pra ne kete rast fatin nuk e bejme ne, por natyra. Nga natyra jemi krijuar dhe natyra ne udheheq, ajo e ka ne dore fatin tone. Ajo luan rolin kryesor.
Keshtu si thua ti ne kemi nje jete te varur, natyra kur te don mund te na vras.Po te ishte keshtu personalisht nuk do kisha vullnet per jetese, duke u frikesuar se fati im eshte ne doren e dikujt tjeter sdo te mund te beja asnje gje(gjithmon duke u frikesuar qfare do te nodh ketu qfar ketu).Une mendoj se fati yne te gjithin e kemi ne ne dore, i gjithi krijohet nga ajo qfar mendojm.

Kujdes me mendimet e tua, sepse ato behen fjale....kujdes me fjalet, sepse ato behen veprime...kujdes me veprimet, sepse ato behen zakone... kujdes me zakonet, sepse ato behen karakteri yt... dhe kujdes me karakterin tend, sepse ai behet Fati yt...!
avatar
Xhemajl

259


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fati ynė

Mesazh  Nikolaos prej 23.03.11 12:43

E kam pare qe ti perdor shume filozofira ketu, une kam nje gje, flas thjesht dhe qarte. Ketu nuk ka vetem intelektualė por ka dhe popull te thjeshte, prandaj tregohu pak me i thjeshte. Per mendimin tim nuk eshte ashtu siē e mendon ti, por secili eshte i lire te mendoje ate qe ka ne llogjiken e vet.
Te pershendes!
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

390


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fati ynė

Mesazh  Xhemajl prej 23.03.11 13:55

Nikolaos shkruajti:E kam pare qe ti perdor shume filozofira ketu, une kam nje gje, flas thjesht dhe qarte. Ketu nuk ka vetem intelektualė por ka dhe popull te thjeshte, prandaj tregohu pak me i thjeshte. Per mendimin tim nuk eshte ashtu siē e mendon ti, por secili eshte i lire te mendoje ate qe ka ne llogjiken e vet.
Te pershendes!

Po pra ti ke mendimin tend ndersa une kam mendimin tim, dhe si duket nuk mund te ndyshohen.
Te pershendes edhe un!
avatar
Xhemajl

259


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fati ynė

Mesazh  Elizza prej 23.03.11 17:46

Nikolaos shkruajti:Sa per mendimin qe "fatin e bejme ne" nuk jam dakort. Fati yne ndikohet nga shume rrethana qofshin ato sociale dhe natyrore
..................
Nga natyra jemi krijuar dhe natyra ne udheheq, ajo e ka ne dore fatin tone. Ajo luan rolin kryesor.

Unė si Akrep, s'mund ta kapėrdijė kėtė:
Kur thua "fati ynė ndikohet nga shumė rrethana qofshin sociale apo natyrore..." - kam pėrshtypjen se po bini nė kundėrshtim me fjalinė e fundit: "natyra udhėheq me ne..."

Unė shtroj si pyetje: Nėse natyra do tė udhėhiqte me ne, ēfarė ėshtė roli ynė nė jetė dhe pėr ēfarė do tė na shėrbente vullneti i lirė pėr tė zgjedhur?! Tė gjithė do tė kėrkonim njė parashikim tė yjeve, tė cilėt mbase nė momentin kur shikohen mund edhe tė mos ekzistojnė. Dhe do tė prisnim qė tė realizohet fati sipas asaj qė kanė parashikuar yjet apo astrologjia.

Me sa kam vėrejtur unė, pėr njė parashikim tė ardhmes, ju kėrkoni datėn e lindjes dhe orėn... unė ju pyes: Sa njerėz kanė tė njėjtėn datė lindjeje dhe tė njėjten orė? A do tė thotė kjo se tė gjithė ata qė kanė lindur pėr njė moment kanė fatin e njėjtė? Si e shpjegoni ju rastin kur binjakėt janė tė njė gjinie, por janė karaktere krejtėsisht tė ndryshme? ...
dhe si rrjedhojė ēfarė kuptimi do tė kishte jeta nėse do tė gjindeshin dy persona tė njėjtė?

Dhe njė gjė: nėse pėr njė parashikim tė fatit shfrytėzoni vetėm datėn e lindjes dhe orėn, them se jeni larg parashikimit tė saktė.

Pse?!

Ta zėmė se janė 10 000 000 shqiptarė. Nėse pak llogarisim, mund tė kemi 27397 persona mesatarisht qė festojnė ditėlindjen pėr njė ditė.

Por, jo tė gjithė festojnė ditėlindjen e 1, 2 apo 20, a 30... nėse kėtė numėr (27397) e pjestojmė me 65 qė do tė ishte numri mesatar i viteve te jetės, do tė kemi rreth 421 persona qė mbushin vitet e njėjta...
Por, pėrveē datės ju kėrkoni edhe orėn e lindjes:
Nėse numrin 421 e pjestojmė me 24 orėt e ditės, atėherė do tė kemi rreth 17 individė vetėm shqiptarė qė kanė lindur brenda njė ore e njė dite, qė sipas asaj qė ju parashikoni do tė duhej ta kishin fatin e njėjtė.

Kur thashė jeni larg parashikimit tė saktė, mė intereson a pėrdorni ndonjė tjetėr burim tė parashikimit (si intuita), sepse pėrndryshe me kaq unė do ta barazoja parashikim astrologjik me tė gjitha parashikimet tjera. Njėkohėsisht duke mos nėnvlersuar ndikimin e planeteve dhe yjeve nė ne, e kam shumė tė qartė ndikimin e tyre, por nuk janė i vetmi faktor dhe kėtu pajtohem me pjesėn e parė tė mendimit tėnd, duke shtuar edhe faktorė tjerė!
avatar
Elizza

223


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Pergjigje

Mesazh  Nikolaos prej 23.03.11 21:04

Fort e nderuar Elizza! me vjen aq mire qe m'i beni keto pyetje sepse jane pyetje me vend dhe qellojne drejt e ne shenje. Kam deshire qe t'i lexojne te gjithe pergjigjet e mia.
1) se pari dua te te them se qarkullon nje thenie qe thote: " ASTROLOGJIA ESHTE E SAKTE POR VARET SESA I AFTE ESHTE ASTROLOGU QE TA INTERPRETOJE SI DUHET ATE".

Me kete dua te them qe une nuk e mbaj veten si nje astrolog profesionist dhe kam frike se ndoshta do te kete edhe mangesi ne pergjigjet qe do te kthej, por meqe jam drejt asaj rruge, sepse une jam akoma i ri , besoj se ne te ardhmen do zbuloj akoma edhe me shume ne kete fushe te lashte sa vete jeta.

Gjuhet e huaja si anglishtaj, frengjishtja , italishtja, dhe greqishtja me kane ndihmuar shume te studjoj ne menyre private kete fushe, ne fillim me libra te huaj dhe se fundmi me internet.

Une nuk e studjoj astrologjine per faktin qe me pelqen te parashikoj te ardhmen, sepse po te ishte keshtu do te studjoja te gjitha fushat e parashikimit sic jane falli me letra, filxhani, leximi i dores etj. Por une nuk i besoj ketyre te fundit, i besoj vetem astrologjise sepse vetem ajo me ka bindur. Me ane te astrologjise kam zbuluar me shume per veten time, per njerezit e mi etj.

Vetem astrologjia eshte natyrore, ajo kerkon studim, llogaritje ekzakte, analiza por dhe intuite, ndersa falli dhe filxhani kerkon vetem intuite, gje qe mund ta beje edhe nje njeri pa shkolle. Ne vendet me te zhvilluara ka universitete astrologjike si ne Angli, France, Kanada, SHBA, Australi e me gjere, e si mund te hidhen poshte keto universitete?

Ne te gjitha fushat e parashikimit vetem astrologjia afrohet me shkencen sepse ajo merret me llogaritje te sakta matematikore, astronomike, ndertime hartash etj. Por po e leme me kaq perkufizimin e saj dhe vazhdojme me pyetjet e tjera qe me ke bere.

2) Se dyti une nuk thashe qe vetem natyra ka rol kryesor ne jeten e njeriut, por edhe rrethanat e jashtme, lloji i prindit qe ka, kultura e prindit (me shkolle -pa shkolle). Kur them se fatin tone e ka ne dore natyra, une i referohem planeteve, Henes dhe Diellit.

Per shembull, nese dikush lind i shemtuar, e kush e ka fajin ketu? vet personi? - Jo. Fajin e ka data e lindjes dhe planetet qe ndikojne drejtperdrejt te ky person ne momentin e lindjes. Per mendimin tim 60% te fatit e kane ne dore planetet dhe Dielli, 20% e kane rrethanat dhe 20% e ka vet njeriu. Ja perse fati nuk eshte tek te gjithe njerezit 100% njesoj.

Por te garantoj se personat qe kane lindur ne te njejeten date, ne te njejten ore dhe ne te njejtin vend (sepse vende te ndryshme kane ore te ndryshme) kane pothuajse te njejten sjellje, te njejten pamje ne 90% te rasteve. Sigurisht qe ka edhe binjake qe ndryshojne me njeri-tjetrin por ne perqindje shume te ulet.

Ata qe kane kete ndryshim (sidomos te pamjes fizike) ndodh ngaqe njeri ka lindur ne fund te nje shenje Ashendent dhe tjetri ndersa po hynte shenja pasardhese Ashendent. Sepse ne astrologji 4 minuta = me nje grade ne zodiak. Pastaj varet dhe nga Hena dhe pozicioni i saj por kjo do shume faqe shpjegim.

3) Pse dy njerez qe jane binjake nuk kane te njejtin fat kur kane lindur ne te njejat grade dhe kur kane pamje te njejte?- Une personalisht duke pasur binjake ne rethin familjar, dhe duke qene arsimtar (ku kam pasur rastin te merrem me shume tipa femijesh dhe datelindje), e kam studiuar edhe kete rast.

Marrim nje shembull: Nese per shembull ne nje dite te caktuar, Hena hyn ne shtepine e peste te personave ne fjale (qe jane binjake), ku njeri supozohet qe eshte ne shtepi dhe nuk del nga shtepia dhe tjetri eshte jashte saj duke bere xhiro me shoket dhe mund te kene ngjarje te ndyshme shpjegohet ne kete menyre se pse ndodh kjo?

Ne astrologji shtepia e peste konsiderohet si shtepia e krijimtarise, dashurise, argetimeve, lojrave dhe kur Hena futet ne kete shtepi i ben njerezit ose te kene raste te reja romantike, ose te kene raste per t'u argetuar dhe luajtur ose te nisin te krijojne dicka.

Pra duke lidhur Henen me fushat e shtepise se peste. E shikon qe nese njeri nga binjaket mund te jete duke bere nje njohje te re romantike atje jashte, tjetri ketu ka nisur te krijoje dicka, ose po argetohet ne shtepi me gjera te tjera.

Pra argetimi dhe kenaqesia shfaqen tek te dy, pavaresisht qe mund te duken ngjarje te ndyshme. Keshtu ndodh edhe ne raste te tjera. Te tregoj nje rast tjeter: Ne astrologji shtepia e nente eshte shtepia e udhetimeve te largeta, e vendeve qe lidhen me jashte shtetit, e gjuheve te ketyre vendeve.


Nuk e di sa me ke kuptuar, por po te jesh afer dhe te bisedojme drejtperdrejt jam i bindur qe do me besosh e do me japesh te drejte sepse njerezit qe kam perreth perpara se te njihen me dike e pyeson se cfare shenje je, sepse jane ndikuar shume nga keshillat e ia astrologjike.

4) Astrologjia nuk na i thote gjerat 100% ashtu sic i presim ne. Astrologjia ka kufijte e saj. Per shembull, ajo nuk na tregon emrin e personit me te cilin do lidhemi apo do martohemi, apo do takojme ne nje dite te caktuar.

Astrolgjia na thote si do te jene marrdhenenit e pergjithshme me te, ku jane difektet, ku calon puna, ne cilat rrethana nuk perputhemi, tregon periudhat e krizave. Tregon momentet pozitive dhe ato negative. Tregon se kur duhet nisur dicka per te ecur mire, ose kur nuk duhet te marrim iniciativa sepse fati mund te jete kundra nesh.

Tregon se kush mund te martohet vone apo heret, tregon se cilat jane semundjet per te cilat priremi, tregon se kur duhet nisur femija per te lindur djale apo vajze. Ne 60% te saj ajo eshte shume e sakte per parashikime, dhe ne 90% eshte e sakte per te pershkruar personalitetin dhe karakterin tone.

Ngjarjet e perditshme varen edhe nga rrethanat ne 20% te rasteve, si? per shembull nese nje person i lindur ne te njejten dite, date, ore dhe minut me nje person tjeter pro qe ka familje te ndryshme, ketu ndikojne familja, per shembull, njeri femije mund te kete familje autoritare dhe me shkolle dhe tjetri familje te cthuruar dhe pa shkolle, pavaresisht qe kane daten dhe orene e njejte. Por te garantoj se edhe pse ngjarjet mund te duken te ndryshme ne jeten e tyre, ata do te kene te njejten ndjesi, te njejten lumturi, te njejten merzi apo cfaredoqofte ajo.

se fundmi "Planetet sigurisht qe ndikojne, edhe fort madje, por jemi ne qe duhet te marrim nje vendim". Edhe pse ndoshta jo 100% e sakte, te garantoj se astrologjia eshte shume ndihmuese ne jete, me shume se feja, ajo te ndihmon per te bere zgjedhjen e duhur qofte ne dashuri, qofte ne profesion dhe kudo.

Me kete po e mbyll, por jam i sigurt qe kam lene shume gjera pa thene.


Edituar pėr herė tė fundit nga Nikolaos nė 21.04.11 19:14, edituar 1 herė gjithsej
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

390


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

pergjigje

Mesazh  Nikolaos prej 23.03.11 22:08

tani dua t'ju pyes une Elizza per te ta kthyer me te njejten "monedhe" (pa keqkuptime):
po ti Elizza, ku bazohesh qe shpjegon endrrat? a ka mundesi te me tregosh rreth kesaj fushe. Une personalisht nuk u besoj fare interpretimeve te tyre, besoj se disa endrra jane parashikuese, por nuk mendoj se eshte dikush aq i afte sa mundet te kape sinjalin dhe domethenien e tyre.

Kete e them pasi ne shtepi ka dy libra endrrash dhe asnjeri nuk me ka thene gjera te sakta. Keshtu qe mendoj se fusha ime astrologjike eshte shume me e forte se fusha e endrrave persa i perket parashikimeve.

Astrologjia merr per baze daten dhe oren personale, levizjet e planeteve, Henes dhe Diellit (jo yjeve, sic pretendohet). Ndersa endrrat nuk e di nese mund te kete ndonje shpjegim te sakte interpretimi i tyre. Dhe sa per astrologjine une kam shkruar dy libra rreth kesaj fushe, njeri me 240 faqe e tjetri me 500.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

390


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fati ynė

Mesazh  Elizza prej 24.03.11 15:12

Po e prisja njė reagim tė tillė prej jush! Pikėrisht kėtė bėjnė personat kur mendojnė se po 'sulmohen', mjafton t'i hedhėsh njė fjalė dhe prite reagimin e tyre. Nuk ishte qėllim sulmi.

Do tė pėrgjigjem shkurt, pasi nuk ėshtė tema pėr ėndrra:
Mbase astrologjia jote bazohet ne datėn e lindjes, lėvizjet e planeteve, henėn e diellin, ėndrrat burojnė nga dimensione tjera, sipas shkencės nga nėnvetėdija, sipas fesė nga shpirti ose Zoti.

Interesimi pėr ėndrra ka qenė i hershėm sa edhe vetė njeriu. Qysh 1300 vjet p.e.s. egjiptianėt kishin njė libėr me mė se 2000 komentime tė ėndrrave. Libra tė tillė kishin edhe popujt tjerė si: babilonasit, asirianėt, grekėt, persianėt etj. Endrrat pėrfshihen edhe nė fushėn e psikologjisė, pastaj parapsikologjisė... Psikologė e psikoanalistė janė marrė me to si: Alfred Mori, K. G. Jungu, S. Frojdi, Merakli, Bergsoni, Kellven Holli, Palumbu etj... Vitet e fundit janė bėrė shumė eksperimente edhe nė laboratore... Ishte Frojdi i pari qė i futi edhe nė shkencė, me kėtė u pajtua edhe Jungu se ėndrrat janė rruga mbretėrore deri te nėnvetėdija... Nė fenė islame, ėndrrat konsiderohen 1/46 pjesė e profetėsisė. Ka libra me bazė fetare e shkencore pėr to, por nuk mjafton njė libėr apo dy a tre. Madje pėr interpetim ka rėndėsi edhe ndikimi i hėnės, i kohės, i motit, shkaqet patologjike, ndjenjat gjatė ėndrrimit, ndjenjat pas zgjimit, mendimet qė i sjell ėndrra, ndikimet e jashtme, ndikimet nga e kaluara dhe gjithashtu edhe simbolet. Unė vetėm komentoj simbolet, nuk hy nė thellėsi dhe shpesh jap alternativa, qė ėndrruesi t'i lidh vetė elementet qė kanė tė bėjnė me tė. Por, zotri posa shihni ju njė datė e keni tė qartė se ēfarė tipi ėshtė personi, pėrafėrsisht e njėjta ėshtė me ėndrra, posa lexon simbolet ose dėgjon, (njė ėndėrr ka mė shumė se njė simbol), tė cilėt i lidh njė element ose mė shumė. Pikėrisht ai elementi e jep edhe thelbin e ėndrrės, i cili plotėsohet me tė tjerėt.
Tė gjitha ėndrrat nuk interpretohen dhe pėrgjithėsisht janė ēėshtje subjektive dhe shpesh interpretimi ėshtė vetiak.

Ēėshtja e besimit nė to ėshtė personale, ndėrsa cila fushė ėshtė mė 'e fortė'... ju shikoni kah qielli, ndėrsa unė kah vetja, kah potenciali i pashtershėm, kah dimensionet tjera... Unė s'e 'nėnēmoj' Astrologjinė, dhe para se ta bėni ju kėtė, duhet ta njihni mirė njė fushė pėr tė thėnė 'vlen' apo' nuk vlen'... Endrrat qė unė shoh janė absolutisht tė sakta dhe tė njerėzve qė njoh, e pėr tjerėt...s'mund tė them gjė... Profeti Muhamed a. s. ka thėnė: "Mjafton qė secili prej jush tė kėshillohet me ėndrrėn e vet".
Sa pėr shkrimin e librave - Urime pėr kuantitetin, sa pėr kualitet: s'e di...
avatar
Elizza

223


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

pergjigje

Mesazh  Nikolaos prej 24.03.11 15:29

Sa per autoret qe ti permende me siper qe jane marre me endrra jam ne dijeni dhe une dhe mund te them di dicka edhe une nga kjo fushe, por nuk me bind asnje fushe tjeter e parashikimit sa astrologjia. Me ke thene nje verejtje me perpara: "qe une bie ne kundershtim me veten time". Nje gje dua te them Elizza, e para qe ke rene ne kundeshtim me vetveten je ti, pse? sepse perpara se te publikoja une informacione astrologjike, ke qene ti ajo qe ke publikuar horoskope gjate vitit 2010 dhe tani po na del kundra astrologjise duke bere edhe pyetje "sulmuese" ndaj saj. Kjo do te thote qe ti ke rene ne kundershtim me veten ne kete rast. Apo ato horoskope "fallso" i vendose sa per te mbushur faqet, ashtu kot? Dhe sa per cilesine e librave te mi, te keshilloj t'i lexosh! Nje komplimet po te bej, vertet shenja e akrepit jane psikologė te lindur dhe ju shkon shume fusha e endrrave, sepse kjo kerkon edhe psikologji, pervec intuites.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

390


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fati ynė

Mesazh  Elizza prej 24.03.11 15:56

Pse duhet ta marrėsh si sulm? Mbase unė desha tė di mė shumė rreth astrologjisė. Edhe te komenti i parė kam thėnė se e kam tė qartė ndikimin e saj, madje tė thashė se pėr njė interpretim mė tė thellė tė ėndrrave merret parasysh edhe ndikimi i hėnės... Plus kėsaj: Astrologjia deri dikund ėshtė e saktė edhe nė pėrshkrimin e karakterit dhe tė personalitetit tė njeriut... Unė nuk jam kundėr, nėse do t'ju kushtoje pak rėndėsi detajeve do ta vėreje, por sidoqoftė tė pėrshėndes dhe tė falenderoj pėr kohėn dhe mundin!
Paqe!
avatar
Elizza

223


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fati ynė

Mesazh  Nikolaos prej 24.03.11 17:07

ok, te kuptoj plotesisht dhe me fal qe mora si sulm. Meqenese jemi te dy te fushes se parashikimit, nuk duhet te kemi kontradikta te ketij lloji.
Te pershendes!
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

390


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Fati!

Mesazh  Valtoni prej 09.06.11 23:34

Ne ditet e sotme, ne te cilat gjithēka e me shume po perfeksionohet rreth gjitheēkaje po arrihet nje perfundim...
Por nje gje qe ende eshte e paqarte, eshte ajo se fati a eshte i caktuar nga Zoti, apo ne jemi ata te cilet vendosim per kete?
Cili eshte mendimi juaj per kete?
Te diskutojme gjatesisht...
avatar
Valtoni

Dija eshte Pushtet!

48


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fati ynė

Mesazh  nert prej 09.07.11 19:10

Nuk e dija qe ishte diskutuar me pare kjo teme.

Ne fakt kerkova mendimin e te tjereve se vet nuk i kam shume te qarta mendimet.

Ndonjehere mendoj se jemi ne vet qe e percaktojme fatin tone, jane vendimet qe ne marrim ne jete, te cilat te cojne ne nje rruge ne nje perfundim, te cilat vulosin fatin tone. Po sic eshte thene dhe me pare jane dhe mendimet e tona,

Nuk jam shume e bindur per faktin se ben njeriu pasi une kam nje mendim metaforik per jeten, per fatin e cdo njeriu.

E kam pare gjithmone si rrenjet e pemeve fatin e njeriu del nga nje trung, pra egzistenca jone, deri ne momentin qe ne jemi te pavetdijshem per te marre vendime, do te jemi gjithmon trungu i cili fatin ia percaktojne te tjeret. Pasi rritemi dhe jemi ne gjendje te marrim vet vendimet tona, para cdo vendimi ne kemi 2-3 ose dhe me shume rruge per te marre, e cila ka rrjedhen e saj ka fatin e saj ne te gjithmone keshtu do jete ne cdo vendim qe njeriu do te kete.

E dini pse e kam kete mendim pasi mendoj njerizit, veten time qe po te kthejne koken mbrapa shikojne qe kane ecur ne nje rruge te vetme, e cila kishte shume degezime rruges, dhe mendon si do te ishte jeta ime po te kisha bere ate te kisha shkuar aty.

Nuk e di ne jam treguar shume e qarte...

avatar
nert

86


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fati ynė

Mesazh  55 prej 08.10.13 10:37

Njerezit mendojne se cdo gje eshte e paracaktuar nga fati .Nese ju keni fate ju nuk mund te keni vullnet te lire dhe zgjedhje te lire. Ne gjithmone kemi zgjedhje, ne mund te luftojme kunder stuates te cilen e kemi futur veten, ne mund te modifikojm veprimet tona.

Shikoni edhe Manly P. Hall-mason i grades 33

avatar
55



Asgje nuk eshte e parashikueshme, gjithcka eshte surpriz. Gjithcka eshte e parashikueshme, asgje nuk eshte surpriz


265


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fati ynė

Mesazh  warinmyhart prej 08.10.13 12:54

A di si eshte fati sipas mendimit tim,fatin ne nuk e kontrollojm dot,ne as veten nuk e kontrollojm vetem nje pjese te saj e kontrollojm,fati eshte i krijuar dhe nuk mund ta modifikojm,ne mund ta ndryshojm vetem at pjese qe na eshte lejuar ta ndryshojm.
avatar
warinmyhart

Im waiting raing

5


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Fati nuk ndryshohet sipas mendimit tim!!!

Mesazh  IndigoStar prej 11.10.13 10:35

Fatin e ka shkruar KRIJUESI kshu qe ne nuk mundemi
zoti e di me se miri
avatar
IndigoStar

So mote it be !
786 369⚕️⚜️️‍🔺🕉️الله
Knowing is Good, but knowing Everything is Better
Making Good Man Better
Family comes first

61


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fati ynė

Mesazh  Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi