Atlantida

Faqja 2 e 2 Previous  1, 2

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Elson Precaj prej 30.12.11 23:04

Une kam pas lexuar ne nje artikull ku fliste per shkrimet e Platonit ku ai thoshte :" pertej portes se Herkulit (ngushtices se gjiblartarit )ndodhet atlantida ". egsiston nje teori ku thuhet se Greket e lashte kane patur mjetet lundruese po aq te zhvilluara sa per te bere udhtime te gjata , po aq te gjata sa edhe per te arritur ne amerike ! pra mendohet se atlantida sic e quanin greket e asaj kohe eshte amerika e sotme ! sa e vertete eshte ??? askush se di edhe keto idete qe jane hedhur mesiper ngelen boshe dhe atlantida ngelet nje legjende !!

Elson Precaj

83


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

elson precaj

Mesazh  Ushtari i krishtit prej 01.01.12 19:14

Elson Precaj shkruajti:Une kam pas lexuar ne nje artikull ku fliste per shkrimet e Platonit ku ai thoshte :" pertej portes se Herkulit (ngushtices se gjiblartarit )ndodhet atlantida ". egsiston nje teori ku thuhet se Greket e lashte kane patur mjetet lundruese po aq te zhvilluara sa per te bere udhtime te gjata , po aq te gjata sa edhe per te arritur ne amerike ! pra mendohet se atlantida sic e quanin greket e asaj kohe eshte amerika e sotme ! sa e vertete eshte ??? askush se di edhe keto idete qe jane hedhur mesiper ngelen boshe dhe atlantida ngelet nje legjende !!
atehere perderisa greket e lashte pretendonin se kishin mjetet e duhura per te shkuar ne atlantide perse nuk egziston nje harte e vertet ce ta ja mundesonte shkences ce atlantida ka egzistuar un personalisht nuk besoj te ket egzistuar thjesht eshte legjende ose me sakt perralle ce i eshte treguar shum brezave sepse greqia shquhet per perralla kalamjsh

Ushtari i krishtit

418


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Elson Precaj prej 01.01.12 19:25

iforti shkruajti: atehere perderisa greket e lashte pretendonin se kishin mjetet e duhura per te shkuar ne atlantide perse nuk egziston nje harte e vertet ce ta ja mundesonte shkences ce atlantida ka egzistuar un personalisht nuk besoj te ket egzistuar thjesht eshte legjende ose me sakt perralle ce i eshte treguar shum brezave sepse greqia shquhet per perralla kalamjsh
I NDERUAR "I FORTI " PYETJA JUAJ ESHTE ME VEND ! por kur nuk dihet egzaktesisht asnjegje rreth atlantindes , nuk mund te jepen as pergjigje rreth saj ! por egsistonte nje hipoteze se greket mund ta kene zbuluar AMERIKEN perpara kolombit . por e kane mbajtur te fshehur kete sekret ! cdo gje ngelet thjesht nje hamendesim ! Jam dakort me ty greket jane te zotet persa u perket krijimit te perrallave !

Elson Precaj

83


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

elson precaj

Mesazh  Ushtari i krishtit prej 01.01.12 20:06

Elson Precaj shkruajti:
I NDERUAR "I FORTI " PYETJA JUAJ ESHTE ME VEND ! por kur nuk dihet egzaktesisht asnjegje rreth atlantindes , nuk mund te jepen as pergjigje rreth saj ! por egsistonte nje hipoteze se greket mund ta kene zbuluar AMERIKEN perpara kolombit . por e kane mbajtur te fshehur kete sekret ! cdo gje ngelet thjesht nje hamendesim ! Jam dakort me ty greket jane te zotet persa u perket krijimit te perrallave !
i nderuar atehere ne rast se greket do ta kishin zbuluar ameriken para kolombit greket do ta konolizonin ameriken ??? i nderuar elisjon mos u mashtro nga mitologjia greke sepse e kan huazuar nga etrusket sumeret edhe e kan permbledhur ne nje liber edhe ja ku lindi greqia nje civilizm i krijuar ne baze te perrallave

Ushtari i krishtit

418


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Elson Precaj prej 01.01.12 23:13

iforti shkruajti:
i nderuar atehere ne rast se greket do ta kishin zbuluar ameriken para kolombit greket do ta konolizonin ameriken ??? i nderuar elisjon mos u mashtro nga mitologjia greke sepse e kan huazuar nga etrusket sumeret edhe e kan permbledhur ne nje liber edhe ja ku lindi greqia nje civilizm i krijuar ne baze te perrallave

me ben te qesh kur thua mos u mashtro pasi te gjith si une, ju edhe ai qe e ka postuar dhe ata qe komentojne ne kete post jemi te mashtruar. pasi kerkojme te dijme rreth dickaje qe ska egzistuar dhe nuk eshte asgje tjeter vecse nje trillim i grekve ! un nuk besoj tek perrallat e grekeve , absolutisht jo !! un po citoja disa pjese nga nje dokumentar qe kam ndjekur rreth mitit te atlantides dhe disa artikuj rreth saj ! edhe per mua eshte nje legjende nje trillim atlantis !
respekte i nderuar !

Elson Precaj

83


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

i nderuar

Mesazh  Ushtari i krishtit prej 02.01.12 19:47

un nuk u mashtrova per atlantiden sepse e kam ditur ce eshte fake perkundrazi ce diten kur kam lexuar rreth ktij fakti e kam len menjane edhe nuk i kam kushtuar shum kohe sepse nuk me interesojne historit me baba gjysha ce i krojojne greket gjithsesi te uroj cdo te mire tung

Ushtari i krishtit

418


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Zattoo prej 07.02.12 19:59

“Humbet” pėrsėri qyteti i zhdukur







Tre vite pas thashethemeve se Google Earth zbuloi qytetin e pėrmbytur tė Antlantis, Google ka publikuar relievin poshtė oqeaneve. Zbulimi u bė nga njė pėrdorues internet “sy shqiponjė” i cili vėrejti shenjat poshtė oqeanit qė dėshmonin fakte mbi mitin e qytetit tė zhdukur.

Kėtė jave Google bėri tė ditur se ka lėshuar njė update pėr Google Earth, ku pėrdoruesve u jepet njė pamje mė e qartė pėr terrenin e poshtėm tė oqeaneve.

Pėrditėsimi i ri i quajtur “bathymetry” ėshtė njė prodhim i Google nė bashkėpunim me Institutin e Oqeanografisė, agjencisėn Oqeanike dhe Atmosferike, marinėn amerikane etj. Nė tregohet se nuk ka asnjė shenjė mbi qytetin e zhdukur.

Pėr shumė shekuj Atlantis ka prekur imagjinatėn e shumė njerėzve, pasi miti fliste pėr njė qytet me bukuri tė madhe dhe tė zhvilluar qė u gėlltit nga oqeani.

Nuk dihet nė tė vėrtet nėse ai gjendej nė detin Mesdhetar, Detin e Zi apo Atlantik. Ka shumė pretendime pėr kėtė gjė.






Zattoo

698


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Luli prej 12.08.12 15:47

Misteri mė i madh i njerėzimit, qyteti i humbur Atlantis



Qyteti i humbur Atlantis ėshtė njė nga misteret mė tė vjetra dhe mė tė pėrhapur tė botės. Qė nga kohėt e lashta, njerėzit janė pėrpjekur pėr tė gjetur Atlantis, i cili besohet tė jetė pėrmbytur pas njė tėrmeti apo cunami.

Filozofi grek Platoni e pėrshkruan Atlantis si njė ishull tė madh qė gjendej nė afėrsi tė ngushticės sė Gjibraltarit.

Platoni e pėrshkruan Atlantis si njė qytet tė civilizuar me pallate tė bukura qė nuk krahasohet me asnjė qytet tė antikitetit. Sipas Platonit, Atlantis ishte e mbushur me qytetarė tė bukur, qyteti kishte njė arkitekturė tė mrekullueshme.

Deri mė sot, askush nuk ka qenė nė gjendje pėr tė gjetur qytetin –nėnujor. Nė lidhje me vendodhjen e mundshme tė tij eksploruesit, historianėt dhe tė gjithė ato qė janė interesuar pėr tė gjetur kėtė qytet kane dhėnė teori te shumta. Historianė tė panumėrt dhe hulumtues kanė marrė pjesė nėpėr ekspedita tė ndryshme pėr tė gjetur qytetin nėnujor, po deri tani pa asnjė rezultat.

Qyteti i Atlantis ka mbetur mister i pakapshėm dhe i pazgjidhur pėr njerėzimin .

Luli

969


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  syrii3 prej 28.09.12 2:05

zdi se qka mund te ju them ne lidhje me ter kte qe e keni postuar por met vertet me keni len nje peshtypje shum te fort por trurin e kom shum te trubulluar ne ter kte qe e keni then por sa esht e sakt kte smund ta them por i shtroj vetes pytje pse vall nuk e kon nje dokument apo nje hart te sigurt ne lidhje me ket qytet te humbur dhe qe ne iliret jemi Atlantist ju kisha lut qe me shkurt te me jepni nje sms ne lidhje me kte iliret jon Atlantist sepse jom shum kurreshtar ta lexoj dhe te mar vesh te jem kem me shum materjal per kete

syrii3

1


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Asgardian prej 28.09.12 2:14



ATLANTISI   MISTERIOZ

Pak shtesė nga ana ime

Ujrat e oqeanit Atlantik ruajnė mirė misterin qė quhet Atlantis. Trekėndėshi i Bermudėve, katėr pėrmbytjet, gjigantėt atlante janė enigma qė dalėngadalė fillojnė tė zgjidhen. Pėrgjigjet  ndodhen atje, tek mbetjet e kėtij qytetėrimi.

A dini se Atlantis mbulonte oqeanin Atlantik dhe territoret e Amerikės dhe tė Europės? 800 000 vjet mė parė, disa pjesė tė saj u pėrmbytėn dhe mbetėn vetėm dhjetė  ishuj tė mėdhenj qė pėrbėnin njė federatė detare. 200 000 vite mė parė, nė pėrmbytjen e dytė, u pėrmbytėn territore tė tjera te Atlantis, dhe kėshtu mbetėn vetėm dy ishuj tė mėdhenj, Ruta (hemisferi Verior) dhe Dainda (hemisferi Jugor) ose ndryshe Tuli dhe Tolani, ose Balani dhe Avalon korrespondisht. 80 000 vite mė parė, nė pėrmbytjen e tretė, u shpėtua njė ishull i madh qė grekėt quajtėn ‘’Poseidoni’’ dhe 12 000 vite mė parė (pak a shumė) u fundos edhe kjo pjesė e fundit e Atlantis, duke marrė me vete nė thellėsitė e oqeanit Atlantik tė gjitha sekretet e Atlanteve.

A e dini se kėto pėrmbytje nuk janė njė histori fantazie por pėrputhen nga ana kronologjike me fundin e katėr akullnajave europiane, qė pasi me pėrmbytjen graduale tė kontinentit, rryma e ngrohtė e gjirit tė Meksikės gjeti rrugėdalje drejt brigjeve Veriore tė Europės, filloi ti ngrohte dhe tė shkrinte akujt qė e mbulonin ?  Shikoni pra, ndėrsa qytetėrimi Atlant po vdiste, zgjonte territoret europiane qė do tė mikprisnin qytetėrimet e ardhshme. Kėshtu ndodh gjithmonė, pas vdekjes vjen gjithmonė jeta.

A e dini se Atlantėt kishin njė gjatėsi nga 2,5  e deri nė 6 metra? Kjo gjė vėrtetohet nga shumė zbulime skeletėsh gjigande qė janė gjetur nė Meksikė nga murgu Fernando Diaz de Castillo, nė Arkadinė e Peleponezit siē thotė dhe Herodoti, nė Kaliforni nė vitin 1833, nė Santa Maria nė brigjet e Los Anxhelos, nė malet String Valley afėr Nevadės dhe nė vėnde tė tjera, dhe shumė nga kėto skeletė janė 12 000 vjetėsh mė parė, domethėnė tė pėrmbytjes sė fundit tė Atlantis.

A e dini se nė Atlantis adhuronin njė dem? Se mbreti i Atlantis duhej tė pėrballonte i vetėm, njė dem ēdo 10 vjet dhe se rezultati i kėtij dueli tregonte nėse mbretėria e tij ishte e drejtė apo jo. Se mė vonė kjo u bė sporti i Shenjtė nė tė cilin kryheshin kapėrcime mbi demin. Ndeshjet me dema nė Spanjė, demat e Kretės, adhurimi i demit nė Egjipt, janė mbetje tė adhurimeve tė lashta tė Atlantėve, pasi dhe kėto  krahina ishin koloni zyrtare tė kontinentit legjendar. Njė mister mbulon mamuthet e ngrirė tė Siberisė, qė u ngrinė dhe vdiqėn papritur, duke pasur bar nė gojėn e tyre dhe gjak nė poret e lėkurės sė tyre, fakt ky qė tregon se vdiqėn papritmas nga mbytja qė erdhi si pasojė e ujit ose  tymit.

Mister mbulon dhe udhėtimin e ēuditshėm tė ngjalave, qė fillojnė nga lumenjtė e Europės pėr tė arritur nė Detin Sargasso, dhe pasi bėjnė vezėt e tyre atje, kthehen mbrapsht. Ndjekin nė njė mėnyrė instiktive rrjedhėn e njė lumi tė vjetėr, duke notuar nė ujė deti, dhe drejtohen nė shtratin e njė lumi qė tani nuk ekziston mė.

Mister mbulon dhe ‘’ vetėvrasjen ‘’ kolektive tė minjėve qė hidhen nė det nga brigjet  e Europės Perėndimore, dhe qė notojnė drejt njė ishulli qė duhej tė ndodhej shumė milje larg. Me sa duket, ishulli ėshtė fundosur dhe miliona minj tė shkretė, tė lodhur nga notimi mbyten.
Mister mbulon  emigrimin kolektiv tė zogjve, qė nga Europa fluturojnė drejt oqeanit Atlantik. Radarėt i gjurmojnė nė detin Sargasso, duke bėrė rrethe dhe duke u munduar tė ulen por tė zhgėnjyera dhe tė lodhura vazhdojnė udhėtimin e tyre drejt Amerikės.

Mister mbulon llavėn e kristalizuar qė u gjend nė thellėsinė e oqeanit Atlantik. Njė provė kjo qė dikur atje ekzistonte njė ishull ose njė kontinent qė u fundos pasi llava kristalizohet vetėm kur tė vijė nė kontakt me ajrin atmosferik.

A menduat ndonjė herė se mitet  janė identiteti i njė populli, mėnyra me tė cilėn ky popull koncepton tė vėrtetėn , fatin e tij dhe botėn? A pyetėt veten ndonjėherė se pėrse nė tė gjithė qytetėrimet e lashta ekzistojnė mite pėr njė pėrmytje mbarėbotėrore? A pyetėt veten ndonjėherė se ēfare lidhje mund tė kishin kėto me pėrmbytjen e Atlantis?

A dini se nė njė mėnyrė misterioze Noe, Defkalioni dhe Pira, Koks Koks, Unapistimi, Karani, Manu, Nama dhe e shoqja e tij, simbolizojnė tė gjithė tė njėjtin personazh, njeriun mė tė purifikuar, tė zgjedhurin nga Zoti, qė ka njė emėr tė ndryshėm nė ēdo qytetėrim por qė gjithmonė krijon njė arkė mbijetese, nė mėnyrė qė jeta tė vazhdohet pas njė katastrofe qė zakonisht ėshtė njė rezultat i egoizmit njerėzor?

A e dini se nė njė ditė dhe njė natė nė Atlantis u bė njė lėvizje e boshtit tė tokės ose njė ndryshim i pjerrėsisė sė saj dhe se kjo gjė provokoi pėrmbytjen e tretė nė kontinentin misterioz.

Atlantis ėshtė njė mister qė josh, ashtu sikurse dhe tė gjitha misteret. Prova tė pambarim na flasin pėr tė , nė thellėsi tė detit dhe tė kohės. Ekzistenca e saj dhe shkatėrrimi i saj ėshtė njė sfidė pėr ne, njė sfidė qė mundohet tė na mėsojė diēka. Diēka mbi zhvillimin dhe egoizmin njerėzor qė ka prirje pėr tė ndotur dhe tė shkatėrruar gjithēka qė prek. Atė egoizėm qė thuhet se shkatėrroi qytetėrimin e Atlantis.
Atlantis ėshtė njė interes i kohės sė sotme, pasi sot ne jemi egoistė tė tmerrshėm. Sepse dhe sot shkatėrrojmė planetit qė na mikpret , duke influencuar nė ekuilibrat e tij tė brishtė.

Njė mister fsheh gjithmonė njė dije qė na duhet tė zbulojmė. E njėjta gjė ndodh dhe me qytetėrimin e Atlantis.
avatar
Asgardian

Nėse unė besoj nė Zot dhe Zoti nuk ekziston..nuk humbi gjė
.
Por nėse unė nuk besoj nė Zot dhe Zoti ekziston unė humbas shumė.!

96


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Luli prej 12.01.13 15:50

U zbulua Atlantida apo piramida gjigande dhe Sphinx nė thellėsi tė detit nė Kubė!



Katėr piramida tė dimensioneve gjigande tė ngjashme me ato tė Gizės nė Egjipt, njė pavijon tempull me tre nivele, struktura me lartėsi 40 m dhe me njė gjatėsi deri nė 400 m, shumė Sphinx dhe me mijėra objekte dhe sende tė tjera “flenė” nė Hendekun e Mes-atlantikut, jashtė Cape San Antonio nė bregun perėndimor tė Kubės!

Mbetje nga pesė kanale ciklike, qė lidhen me ura tė ēojnė direkt nė atė ēka shkruante dikur Platoni nė veprėn e tij “Timoteu”: “Nė Atlantidėn e Lashtė!”

Nė realitet, zbulimi nuk ėshtė i freskėt… Ai ishte zbuluar nga Marina Luftarake Amerikane nė vitet 60-tė, gjatė krizės nė gjirin e “derrave” kur njerėzimi arrti njė hap pranė luftės sė III botėrore!

Njė nėndetėse bėrthamore, e cila po patrullonte nė hapėsirėn e gjirit, njoftoi shtabin e marinės luftarake pėr ekzistencėn e strukturave tė lashta.



Menjėherė kapitenit tė nėndetėses, iu dha urdhėr tė masė, tė fotografoj dhe tė hartojė zonėn e mė pas ajo u shpallė “zonė e ndaluar”!

Qė nga ai moment qetėsi!

Askush nuk foli pėr qytetin e zhytur deri nė vitin 2001, kur oqeanografėt Paulina Zalitski dhe Paul Weinzweig, pronė e kompanisė Advanced Communications Digital, me seli nė Kanada, u zgjodhėn nga Fidel Kastro tė hulumtojnė thellėsinė e ditit tė Kubės, duke ju bashkėngjitur dhe nėndetėsja bashkėkohore “Uilses”.



Nėndetėsja Robot-ROV, i ēiftit tė oqeanografėve, regjistroi imazhe mbresėlėnėse nė thellėsi 183 m. Struktura tė ndėrtuar me gur, me njė formim simetrik dhe me njė ngjashmėri perfektė me njė bllok tė plotė ndėrtesash tė qytetėrimit modern.

Anija zhytėse robotike, mblodhi njė sėrė kampionėsh prej guri, qė rezultuan tė ishin granit dhe forma dhe aranzhimi i tyre vėrtetonte ndėrhyre tė dorės sė njeriut. Ndėrtesat-strukturat, pjesa mė e madhe prej tyre nė formė piramide, njė pjesė nė formė ciklike, ndėrsa disa tė tjera ishin tė linjė tė pėrkryer, datonin sipas analizimit tė bėrė me mjetet bashkėkohore, me moshė 6.000 vjeēare, pra rreth 1.500 vjet para ndėrtimit tė piramidave tė Egjiptit!



Por, njė fakt tjetėr qė la me gojė hapur studiuesit, ishte se mbi gurėt e granitit, u gjendėn germa tė gdhendura, gjė qė do tė thotė se nė atė epokė eksitonte shkrimi gjatė momentit tė ndėrtimit tė kėtyre strukturave gjigande, si dhe njė fakt i padiskutueshėm qė mund tė pėrmbysė tė gjithė tė dhėnat e njohura deri mė sot tė historisė!

Nė vijim ndiqni videon me pamje mbresėlėnėse!:

avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

969


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Odin prej 09.07.13 20:06

Misteret e ishullit Bimini

Bimini ėshtė njė ishull nė Bahamas, 55 milje nė lindje tė Miamit dhe rreth 7 kilometra i gjatė me 1,3 milje gjeresi nė pikėn mė tė gjerė tė tij. Banorėt moderne te saj janė pasardhės tė West African,robėrit e importuar nga Spanja dhe Britania nė fillim-shekullin e XVI.

Ata zėvendėsuan banoret Caribs,te cilet mbėrriten ketu vetėm disa breza para dhe prej tė cileve, Deti i Karaibeve mori emrin qe ka sot.Ketu njihen dhe kaniibalėt luftarak nga Lindja e Amerikės kontinentale,Lucayans si fise mė tė hershme tė njohur nga banorėt e ishullit, njė degė gjuhėsore e SHBA,Arawaki.

Para shfarosjes se tyre (per konsum?), Lucayans janė pėrshkruar nga hulumtuesit spanjolle si mjeshtrit e gdhendjes ne gure,ne gjendje per te mbijetuar kudo qe ngulnin vendbanimin e tyre. Ata pershkruhen si njerez me nje trup me permasa tė vegjel ,me veti komplekse, flokėt ngjyrė gėshtenjė dhe sy blu.

Kėto tipare te vecanta per Lucayans mund tė kenė qenė gjurmėt gjenetike tė kontakteve me vizitoret para kolumbian,nga Evropa, apo edhe prova racore pėr njė origjinė nga SHBA, duke patur parasysh tė dhėnat e mėsiperme. Origjina dhe kuptimi i emerteses "Bimini",per ishullin janė tė panjohura. Megjithatė, emri Bimini duket se vjen nga gjuha e lashtė egjiptiane, qė do tė thotė, "Homazh (ini), tė shpirtit (ba) i Min." Min ishte hyjnia mbrojtese e egjiptianeve,kur ndermerrnin udhėtime te largeta dhe qe duhet te mbroheshin nga nje Zot.

Pra Bimini mund te zberthehet... udhetare te larget te ardhur ne ishull,por te mbrojtur nga hyjnite.Mendohet se ata vinin ne Bimini,kryesisht nga lugina e Nilit.

Dėshmite materiale pėr udhetime egjiptianesh ose prani egjiptianesh nė Atlantikun perėndimore u shfaqen gjatė fundit tė vitit 1930, kur James Lockwood Junior, njė arkeolog amerikan nė Haiti, pa njė statujė guri te lashtė egjiptiane,zotin Anubis, qė u zbulua gjate njė germimi ne ishullin Bimini.

Lucayansit e njihnin me pare Biminin si "Guanahani," njė tjetėr lidhje kurioze me botėn e lashtė, pėr shkak se emri pėrkthehet si "Island (Hani) i Njeriut (guana)" nė gjuhėn e Guanches. Kėta ishin banorė tė ishujve Kanarie,te lindur nė brigjet e Afrikės Veriore, deri sa pesuan dėshtimin e plotė te tyre,dhe rane nė duart e spanjollve nė shekujt 15 dhe 16.

Edhe pse nuk ka ndėrtesa monumentale qe te jenė zbuluar mbi Bimini,Guanahani ne gjuhen Arawak do tė thotė "Vendi i Mureve rrethuese", Han,ėshtė gjithashtu sinonimi pėr "kurorėn" rrethuese''te ishullit.

Ky emėr i njohur i vjetėr pėr ishullin mund ti jetė referuara njė formacioni guri tė madh tė shtrirė nė 19 kėmbė ne uje,ne mė pak se 2 milje larg pikės veriore te Biminit.

Ky farmacion guri deri mė tani pallogaritet te jete i perbere,ne jo mė pak se 5.000 blloqe katrore,te vendosura nė njė vijė tė drejtė pėr rreth 1900 kėmbė, para se tė hyjė pėrsėri nėn toke pėr tė krijuar njė formacion te ri.

Pėr vėzhguesit e hershem, keto farmacione i ngjanin njė rruge tė asfaltuar,me drejtimin nė fund tė detit.Shkencetaret gabimisht kane rene ne konesus,qe t'i identifikonin kete foramcion si njė mur shumė te madh,por jo ndryshe nga ndertimet megalitike te Andeve,qe gjenden nė Peru, veēanėrisht, nė Cuzco dhe Sacsahuaman.

Nė vitin 1933, Edgar Cayce, gjatė njė ekspozeje per zbulimet e tij, tha se disa tė dhėnat nga studimet arkeologjike ende ekzistojn ne SHBA, per kete ishull misterioz ", ku njė pjesė e tempujve te ishullit ende mund tė zbulohen, nėn zhulin mijravjecar tė ujit tė detit, pranė asaj qė njihet si Bimini.

"Ky ishull i vogėl,qe nuk ėshtė i SHBA-s,- vazhdon shpiegimin ai,mund te kete qene nje vend poste i saj, i njohur mijėra vjet mė parė si Alta,me nje zgjatim pėr ne Floriden bregdetare, dhe nje pjese pjesė tjeter nen administrim te Atlantitasve i njohur si Poseidia, i pėrbėrė nga Antilet Vogla.

E ashtuquajtura Bimini Road ose rruga Bimini ka qenė, zbuluar me pare nga arkeologu Mason, ndėrsa nė kėrkim tė Atlantides qe mendohet te jete perreth ishullit Bimini,kjo e lidhur me faktin e zbulimit te rruges nen ujore te Biminit,pritet te vertetohen profecite e Edgar Cayce.
avatar
Odin

602


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Jetmira prej 16.07.13 15:26

avatar
Jetmira

814


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Odin prej 22.02.14 1:09

Tė dhėnat misterioze pėr qytetin e Atlantisit

Ujrat e oqeanit Atlantik ruajnė mirė misterin qė quhet Atlantis. Trekėndėshi i Bermudėve, katėr pėrmbytjet, gjigantėt atlante janė enigma qė dalėngadalė fillojnė tė zgjidhen. Pėrgjigjet  ndodhen atje, tek mbetjet e kėtij qytetėrimi.



A dini se Atlantis mbulonte oqeanin Atlantik dhe territoret e Amerikės dhe tė Europės? 800 000 vjet mė parė, disa pjesė tė saj u pėrmbytėn dhe mbetėn vetėm dhjetė  ishuj tė mėdhenj qė pėrbėnin njė federatė detare. 200 000 vite mė parė, nė pėrmbytjen e dytė, u pėrmbytėn territore tė tjera te Atlantis, dhe kėshtu mbetėn vetėm dy ishuj tė mėdhenj, Ruta (hemisferi Verior) dhe Dainda (hemisferi Jugor) ose ndryshe Tuli dhe Tolani, ose Balani dhe Avalon korrespondisht. 80 000 vite mė parė, nė pėrmbytjen e tretė, u shpėtua njė ishull i madh qė grekėt quajtėn ‘’Poseidoni’’ dhe 12 000 vite mė parė (pak a shumė) u fundos edhe kjo pjesė e fundit e Atlantis, duke marrė me vete nė thellėsitė e oqeanit Atlantik tė gjitha sekretet e Atlanteve.

A e dini se kėto pėrmbytje nuk janė njė histori fantazie por pėrputhen nga ana kronologjike me fundin e katėr akullnajave europiane, qė pasi me pėrmbytjen graduale tė kontinentit, rryma e ngrohtė e gjirit tė Meksikės gjeti rrugėdalje drejt brigjeve Veriore tė Europės, filloi ti ngrohte dhe tė shkrinte akujt qė e mbulonin ?  Shikoni pra, ndėrsa qytetėrimi Atlant po vdiste, zgjonte territoret europiane qė do tė mikprisnin qytetėrimet e ardhshme. Kėshtu ndodh gjithmonė, pas vdekjes vjen gjithmonė jeta.

A  dini se Atlantėt kishin njė gjatėsi nga 2,5  e deri nė 6 metra? Kjo gjė vėrtetohet nga shumė zbulime skeletėsh gjigande qė janė gjetur nė Meksikė nga murgu Fernando Diaz de Castillo, nė Arkadinė e Peleponezit siē thotė dhe Herodoti, nė Kaliforni nė vitin 1833, nė Santa Maria nė brigjet e Los Anxhelos, nė malet String Valley afėr Nevadės dhe nė vėnde tė tjera, dhe shumė nga kėto skeletė janė 12 000 vjetėsh mė parė, domethėnė tė pėrmbytjes sė fundit tė Atlantis.

A e dini se nė Atlantis adhuronin njė dem? Se mbreti i Atlantis duhej tė pėrballonte i vetėm, njė dem ēdo 10 vjet dhe se rezultati i kėtij dueli tregonte nėse mbretėria e tij ishte e drejtė apo jo. Se mė vonė kjo u bė sporti i Shenjtė nė tė cilin kryheshin kapėrcime mbi demin. Ndeshjet me dema nė Spanjė, demat e Kretės, adhurimi i demit nė Egjipt, janė mbetje tė adhurimeve tė lashta tė Atlantėve, pasi dhe kėto  krahina ishin koloni zyrtare tė kontinentit legjendar. Njė mister mbulon mamuthet e ngrirė tė Siberisė, qė u ngrinė dhe vdiqėn papritur, duke pasur bar nė gojėn e tyre dhe gjak nė poret e lėkurės sė tyre, fakt ky qė tregon se vdiqėn papritmas nga mbytja qė erdhi si pasojė e ujit ose  tymit.

Mister mbulon dhe udhėtimin e ēuditshėm tė ngjalave, qė fillojnė nga lumenjtė e Europės pėr tė arritur nė Detin Sargasso, dhe pasi bėjnė vezėt e tyre atje, kthehen mbrapsht. Ndjekin nė njė mėnyrė instiktive rrjedhėn e njė lumi tė vjetėr, duke notuar nė ujė deti, dhe drejtohen nė shtratin e njė lumi qė tani nuk ekziston mė.

Mister mbulon dhe ‘’ vetėvrasjen ‘’ kolektive tė minjėve qė hidhen nė det nga brigjet  e Europės Perėndimore, dhe qė notojnė drejt njė ishulli qė duhej tė ndodhej shumė milje larg. Me sa duket, ishulli ėshtė fundosur dhe miliona minj tė shkretė, tė lodhur nga notimi mbyten.

Mister mbulon  emigrimin kolektiv tė zogjve, qė nga Europa fluturojnė drejt oqeanit Atlantik. Radarėt i gjurmojnė nė detin Sargasso, duke bėrė rrethe dhe duke u munduar tė ulen por tė zhgėnjyera dhe tė lodhura vazhdojnė udhėtimin e tyre drejt Amerikės.

Mister mbulon llavėn e kristalizuar qė u gjend nė thellėsinė e oqeanit Atlantik. Njė provė kjo qė dikur atje ekzistonte njė ishull ose njė kontinent qė u fundos pasi llava kristalizohet vetėm kur tė vijė nė kontakt me ajrin atmosferik.

A menduat ndonjė herė se mitet  janė identiteti i njė populli, mėnyra me tė cilėn ky popull koncepton tė vėrtetėn , fatin e tij dhe botėn? A pyetėt veten ndonjėherė se pėrse nė tė gjithė qytetėrimet e lashta ekzistojnė mite pėr njė pėrmytje mbarėbotėrore? A pyetėt veten ndonjėherė se ēfare lidhje mund tė kishin kėto me pėrmbytjen e Atlantis?

A dini se nė njė mėnyrė misterioze Noe, Defkalioni dhe Pira, Koks Koks, Unapistimi, Karani, Manu, Nama dhe e shoqja e tij, simbolizojnė tė gjithė tė njėjtin personazh, njeriun mė tė purifikuar, tė zgjedhurin nga Zoti, qė ka njė emėr tė ndryshėm nė ēdo qytetėrim por qė gjithmonė krijon njė arkė mbijetese, nė mėnyrė qė jeta tė vazhdohet pas njė katastrofe qė zakonisht ėshtė njė rezultat i egoizmit njerėzor?

A e dini se nė njė ditė dhe njė natė nė Atlantis u bė njė lėvizje e boshtit tė tokės ose njė ndryshim i pjerrėsisė sė saj dhe se kjo gjė provokoi pėrmbytjen e tretė nė kontinentin misterioz.

Atlantis ėshtė njė mister qė josh, ashtu sikurse dhe tė gjitha misteret. Prova tė pambarim na flasin pėr tė , nė thellėsi tė detit dhe tė kohės. Ekzistenca e saj dhe shkatėrrimi i saj ėshtė njė sfidė pėr ne, njė sfidė qė mundohet tė na mėsojė diēka. Diēka mbi zhvillimin dhe egoizmin njerėzor qė ka prirje pėr tė ndotur dhe tė shkatėrruar gjithēka qė prek. Atė egoizėm qė thuhet se shkatėrroi qytetėrimin e Atlantis.

Atlantis ėshtė njė interes i kohės sė sotme, pasi sot ne jemi egoistė tė tmerrshėm. Sepse dhe sot shkatėrrojmė planetit qė na mikpret , duke influencuar nė ekuilibrat e tij tė brishtė.

Njė mister fsheh gjithmonė njė dije qė na duhet tė zbulojmė. E njėjta gjė ndodh dhe me qytetėrimin e Atlantis.
avatar
Odin

602


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Berti69 prej 29.07.14 23:11

Zbulimi i kontinentit tė humbur tė Atlantidės

Kur, jo para shumė kohėsh, vizitova ishullin grek tė Santorinit, mė treguan tėrė krenari libra qė shpallnin se ishulli ishte pjesė e Atlantidės. Ju mund tė habiteni se si njė ishull i Mesdheut zė vend nė njė dukuri tė Oqeanit Atlantik. Epo, pjesa lindore e Atlantidės ndodhej  nė perėndim tė bregut tė Spanjės dhe Afrikės; Fransina thotė pjesa perėndimore e saj shtrihej deri nė Karaibe dhe Gadishullin e Jukatanit, duke qerthulluar edhe Trekėndėshin e Bermudes dhe Detin e Sargasos.



Atlantida kishte, gjithashtu, ishuj tė vegjėl – njė prej tė cilėve ishte edhe Santorini – pak a shumė si Ketlina nė bregun e Kalifornisė (sado qė Santorini ishte mė larg Atlantidės se sa Ketlina nga bregu i Kalifornisė). Uebsajti world-mysteries.com thotė se Timeu dhe Kritia, dy dialogje tė Platonit, janė tė vetmet tregime tė shkruara qė flasin pėr Atlantidėn. Dialogjet janė kuvendime midis Sokratit, Hermorkatit, Timeut dhe Kritisė, kuvendime gjatė tė cilave Timeu dhe Kritia i tregojnė Sokratit pėr kėtė shoqėri.

Kjo, sigurisht, vėrteton mėtimin se Santorini, fillimisht ka qenė pjesė e Atlantidės. Dialogjet flasin pėr njė konflikt midis athinasve tė lashtė dhe atlantidasve 9000 vjet pėrpara kohės sė Platonit – pra, ėshtė e kuptueshme qė nuk kanė mbetur shumė tė dhėna tė shkruara prej asaj kohe, dhe jo vetėm pėr Atlantidėn. Kanė mbetur vetėm disa vepra tė Aristotelit, por tekstet e plota tė kėtyre mjeshtrave tė mėdhenj nuk i kanė mbijetuar kohės.

Fransina thotė se shumė prej atyre qė u shkruan aso kohėsh, u shkatėrruan me djegien e bibliotekės sė Aleksandrisė, por edhe kėto vepra ishin mjaft tė pakta, sepse nė ato kohė gjithēka kalonte nė rrugėn e traditės gojore. (Mė duket e ēuditshme qė ne e pranojmė Biblėn pa asnjė mėdyshje si histori tė besueshme tė traditės gojore, por kur vjen puna te subjekte tė tilla si Atlantida dhe Lemuria, shfaqen shkencėtarėt qibarė …)


Atlantida

Me sa duket kontinenti i Atlantidės u shfaq pėr sė pari rreth 500. 000 vjet mė parė dhe arriti lulėzimin e tij mė tė madh rreth 12. 000 gjer mė 15. 000 vjet tė shkuara, si njė kontinent tejet i prirur nga arti, studimi dhe shkenca – ndryshe nga Lemuria, e cila kishte njė themel tejet tė fortė spiritual nė kulturėn e saj (do tė flas mė shumė pėr Lemurinė nė kapitullin tjetėr).

Dhe ndėrsa Lemuria u shkatėrrua pėr shkak tė progresionit natyror tė ngjarjeve nga Nėna Natyrė, atlantidasit tejet konkurues e shkatėrruan vetė vetveten, si pasojė e njohjes sė energjisė atomike dhe fizikės nukleare. Mė nė fund, kur falė eksperimenteve me energjinė elektromagnetike, pjesa mė e madhe e kontinentit u fshi nga faqja e dheut, shumica e qytetarėve tė saj u vranė – pėrveē njė pakice, qė arriti tė vejė nė Spanjė, Egjipt dhe Jukatan. (Ashtu sikundėr se atlantidasit, me sa duket, nuk shqetėsoheshin pėr ndotjen qė i shkaktonin globit me industrinė e tyre, nėse ne njerėzit e sotėm nuk do tė rreshtim kėtė qė po i bėjmė planetit tonė, mund tė gjendemi nė tė njėjtėn situatė. Fuqia absolute i zvetėnon njerėzit nė mėnyrė po absolute.) Pėrpara se tė vazhdojmė, le tė shqyrtojmė provat pėr ekzistencėn e Atlantidės, ashtu siē i paraqet world-mysteries. com.

Njė piramidė e zbuluar nga Dr. Rey Brauni nė shtratin e detit nė Bahamas mė 1970. Brauni shoqėrohej nga katėr palombarė, tė cilėt gjetėn, gjithashtu, rrugė, kube, ngrehina drejtkėndore, pajisje tė paidentifikuara metalike dhe njė shtatore qė mbante njė kristal “misterioz” qė pėrmbante piramida nė miniaturė. Pajisjet metalike dhe kristalet u dėrguan nė Universitetin e Floridė pėr analiza. U zbulua se kristali e rriste energjinė qė kalonte pėrmes tij.

Rrėnoja  rrugėsh e ndėrtesash tė gjetura afėr Ishullit Binini [sic] nė vitet  ’60-tė nga ekspedita e fotografuar dhe e botuar e Dr. Mansan Valentinit. Rrėnoja tė ngjashme nėnujore u fotografuan nga Kei Sali nė Bahamas. Rrėnoja tė ngjashme nėnujore u zbuluan nė afėrsi tė Marokut dhe u fotografuan 50 deri nė 60 kėmbė nėn ujė.

Njė piramidė e stėrmadhe me 11 dhoma u zbulua 10. 000 kėmbė nėn ujė nė mes tė Oqeanit Atlantik, me njė majė tė stėrmadhe tė kristaltė, siē njofton Toni Benlki. Mė 1977 u raportua gjetja e njė piramide tė stėrmadhe pranė Kei Solit nė Bahamas, qė u fotografua nga ekspedita e Ari Marshallit, rreth 150 kėmbė nėn ujė. Piramida ishte ndonja 650 kėmbė e lartė. Nė mėnyrė tė mistershme, uji pėrreth saj ishte i ndriēuar nga njė ujė i bardhė xixėllues, qė rridhte nga tė ēarat e piramidės, kurse ky rrethohej nga njė ujė i blertė, nė vend tė ujit tė zi qė ndehej gjithandej nė atė thellėsi.

Njė qytet i mbytur ndonja 400 milje larg brigjeve tė Portugalisė, qė u gjet nga ekspeditat sovjetike tė drejtuara nga Boris Austurua, kishte ngrehina tė ndėrtuara me njė beton dhe plastikė skajshmėrisht tė fortė. Ai tha: “Rrėnojat e rrugėve sugjerojnė [sic] pėrdorimin e hekurudhave me njė shinė pėr transport.” Ai nxorri edhe njė shtatore. Hajnrih Shlimani, njeriu qė gjeti dhe gėrmoi rrėnojat e famshme tė Trojės (pėr tė cilėn historianėt mendonin se ishte vetėm njė legjendė), ka lėnė njė shėnim pėr zbulimin e njė vazoje nga koha e bronzit, tė bėrė prej njė metali tė panjohur nga shkencėtarėt qė e ekzaminuan atė, nė Thesarin e famshėm tė Priamit. Brenda saj ka glife nė fenikisht qė shpallin se ishte dhuruar nga Mbreti Kronos i Atlantidės. Njė vazo identike ėshtė gjetur edhe nė Tiajuanako, nė Bolivi. Ekzistojnė edhe shumė e shumė zbulime tė tjera, por, sa pėr tė krijuar njė ide, edhe kaq mjaftojnė.

Me sa duket, ekzistojnė edhe kėrkime qė kanė nxjerrė nė shesh qytetėrimet e lashta, pėr tė cilat ne nuk dimė asgjė. Vite mė parė, Fransina mė tha se pėrgjatė historisė sė saj, Atlantida ka njohur tre kataklizma tė mėdha: tė parėn rreth 50. 000 vjet mė parė; tė dytėn ndonja 25. 000 vjet pėrpara dhe tė tretėn, qė shkatėrroi qytetėrimin e tyre, ndonja 12. 000 vjet mė parė. Ajo shtoi se kėto pėrmbysje shikoheshin nga disa atlantidas si paralajmėrime se ata po rrėmonin nė gjėra qė do tė shembnin qytetėrimin e tyre. Pėr fat tė keq, kėta “profetė tė fundit tė botės” ishin pakicė, dhe askush nuk iu vuri veshin.

Misteri

Ėshtė me interes tė shėnojmė kėtu atė qė thotė www. world-mysteries. com pėr Atlantidėn: Historia e asaj se si kėto kontinente u banuan nga qytetėrime tejet tė pėrparuara ėshtė shtanguese, por pas mija vjetėsh, gjithēka mori fund, dhe pėr tė mbramen herė rreth 11. 500 vjet mė parė me disa ngjarje dramatike planetare, qė krodhėn dhe zhvendosėn kontinentet dhe e mbuluan pjesėn mė tė madhe tė tokės me ujė.

Ēelėsat pėr historinė e tokės pėrpara se ne tė mbanim shėnim ngjarjet, mund tė gjenden nė tekstet sumere. Ky ėshtė pak a shumė kufiri kohor qė iu shpėrvol gjyshe Adės dhe mua nga udhėrrėfyesit tanė, shto a hiq 500 vjet.

Shumica e njerėzve mendojnė se ajo qė ndodhi me Atlantidėn ngjan pak a shumė me atė qė kam thėnė shpesh nė TV: njė pjerrje polare ushtroi trysni nė disa masa toke dhe, tok me zhvendosjen planetare, shkaktoi njė plasaritje tė kontinenteve. Lemuria dhe Atlantida u zhytėn falė kėsaj pjerrjeje polare dhe, si pasojė, pjesa mė e madhe e tokės u mbulua me ujė. Atlantidasit po eksperimentonin energjinė elektromagnetike dhe gravitetin, qė, sipas Fransinės, ishte shkaku madhor i njė shkatėrrimi tė tillė.

Normalisht, pjerrja polare vetėm do tė pėrshpejtonte shpėrthimet e vullkaneve, tėrmetet, dhe zhvendosjen a krisjen e disa masave tė tokės, por pjerrja pėr tė cilėn po flasim ishte mė e madhja nė historinė e Tokės. (Pa e zgjatur, vetėm kjo mund tė shpjegojė ekzistencėn e historisė sė Noehut dhe tė arkės sė tij.) Ky “mbulim i tokės me ujė” mund tė haset dendur edhe nė tekstet e lashta sumere.
avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


502


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Berti69 prej 12.09.14 0:19

Nga Atlantėt te Fenikasit - Si ka ndryshuar njeriu



Atlantėt dhe fundosja e Atrantikės


Tashmė ne e dimė se tė famshmit διοι Πελασγοι ose Pellazgėt e tė lashtėve, tė cilėve madje u ėshtė mohuar ekzistenca nga njė autor i sotėm, pėrbėnin veēse njė popull tė njėjtė dhe kanė qenė nė origjinėn e racės sė bardhė nė tėrėsi, origjinė e cila pėrzihet me ardhjen e njeriut mbi tokė. Kemi parė se si gjuha pellazge ėshtė krijimi i tyre i mirėfilltė gjenial dhe se si u pėrhap e u pėrsos kudo, ku u pėrhap vetė raca e bardhė.

Pėr shkak tė shkėputjeve ose tė pengesave natyrore tė pakapėrcyeshme, siē janė rrjedhat e mėdha tė ujit e mbi tė gjitha vargmalet e larta, kryesisht Karpatet e Alpet, kontaktet ndėrmjet Veriut ose Hiperboreanėve dhe jugut tė Europės ose Mesdhetarėve, gjatė qindra mijėra vjetėve nuk ka pasur mundėsi tė ishin tė dendura e tė vazhdueshme, popujt e mėdhenj pellazgė primitivė, si keltėt e teutonėt nga njėra anė, dhe sllavėt nga ana tjetėr, janė zhvilluar e kanė pėrparuar, si nga pikėpamja e qytetėrimit tė pėrgjithshėm, ashtu edhe tė gjuhės, veēse tė shkėputur ose veēan, domethėnė vetėm ndėrmjet tyre, pa gėzuar pėrparėsitė qė vijnė nga kontaktet mė tė shpeshta dhe tė zakonshme ndėrmjet gjithė tė bardhėve.

Megjithatė duket se kėta popuj hiperboreanė kanė pasur shkėmbime mė tė vazhdueshme me atlantėt, pėr shkak tė mundėsisė pėr tė lundruar me lehtėsi ndėrmjet dy brigjeve tė kėsaj pjese tė Atlantikut.

Do tė besohen mė fort kontaktet ndėrmjet hiperboreanėve tė Europės dhe atlantėve, po tė mbahet para sysh se kėta tė fundit kanė qenė nė komunikim tė vijueshėm me Egjiptin, – i cili ka qenė njė nga kolonitė e tyre tė shumta, – duke e kapėrcyer me lehtėsi dhe rregullisht hapėsirėn e pafund, nė atė kohė tė pyllėzuar e tė gjelbėr,t ė Saharės.

Rrėfimi i Platonit lidhur me Atlantėt

Pellazgėt e Mesdheut dhe mė nė veēanti pellazgėt e Athinės ose tė Atikės tė asaj epoke nė zhvillimin e tyre dhe nė atė masė qė kishin pėrparuar drejt Perėndimit, pasi nuk gjenin pėrpara vetes veēse pellazgė mė pak tė qytetėruar, tė egėr dhe banorė tė shpellave, mund tė pėrparonin pa ndeshur ndonjė rezistencė.

Por ditėn kur ata u gjendėn ballė pėr ballė me atlantėt, pa dyshim tė shoqėruar nga iberėt, ndodhi njė pėrplasje ndėrmjet dy zotėrve tė Europės nė atė moment. Natyrisht, ky kontakt ndodhi pėrpara pėrmbytjes sė Atlantidės. Te TIMAIOΣ (III, 24-25) Platoni, ky shkrimtar i madh e filozof i lashtėsisė, na jep rrėfimin e Sokratit, sipas atij tė Solonit, tė cilin nga ana e tyre egjiptasit ia kishin treguar, dhe sipas tė cilit nė kėtė luftė tė madhe ndėrmjet pellazgėve dhe atlantėve fitorja u takoi pellazgėve dhe zbrapsi invazionin e atlantėve nė Europė drejt bregut atlantik, duke i shtyrė tutje pėrtej Etrurisė, ku ata tashmė kishin arritur. Ja pėrkthimi i kėtij teksti, qė ne e kemi bėrė vetė: “…

Shkrimet (egjiptase) rrėfejnė se sa e madhe ka qenė forca qė qyteti juaj (Athina) ka shkatėrruar njė ditė, forcė e cila duke u nisur nga gjiri i Detit Atlantik, u drejtua dhe poshtėroi gjithė Europėn dhe Azinė sė bashku. Nė atė epokė nė fakt ky det ishte i arritshėm me lundrim, pasi pėrpara hyrjes, qė ju e quani: shtyllat e Herkulit kishte njė ishull, dhe ky ishull ishte mė i madh se Libia (Afrika) dhe Azia sė bashku (ato qė njiheshin nė atė kohė, natyrisht…)

Nė kėtė ishull Atlantida nga mbretėrit ishte ngritur njė forcė e madhe dhe e admirueshme ushtarake, qė mbante nėn pushtetin e vet si vetė ishullin tė tėrė, ashtu dhe mjaft ishuj tė tjerė e vise tė kontinentit; gjithashtu atlantėt mbretėronin nė njėrėn anė mbi Libinė deri nė Egjipt, dhe nė tjetrėn mbi Europėn deri te Tirrenia. Gjithė kjo forcė e mbledhur njėsh njė ditė ndėrmori me njė tė goditur robėrimin e gjithė viseve, si te ju, ashtu dhe te ne, edhe kudo gjetkė nė brendėsi tė shtyllave.

Pikėrisht nė kėtė moment, o Solon, ushtria e qytetit tuaj u shqua nė sytė e gjithė njerėzve pėr bėmat e saj heroike dhe pėr forcėn e saj; duke u ngritur nė krye tė tė gjithėve pėr hir tė madhėshtisė dhe tė dredhisė sė saj ushtarake dhe duke komanduar mė nė veēanti vetėm helenė (kėtu Platoni pa dyshim bėn njė gabim anakronizmi: nė epokėn e atlantėve pellazgėt nuk e kishin ende idenė e emrit grek ose helen, me tė cilėt njė pjesė e vogėl e tyre do tė quheshin mė vonė), ajo u detyrua mė pas tė luftonte e vetme, pasi tė tjerėt e kishin braktisur; dhe pasi iu nėnshtrua rreziqeve mė tė skajshme, ajo arriti mė nė fund t’i mposhtė sulmėtarėt, ngriti monumente tė fitores dhe mundi gjithashtu tė pengonte, nga njėra anė robėrimin e atyre qė kurrė nuk ishin robėruar, dhe nga ana tjetėr, tė ēlironte pėrfundimisht ne tė tjerėt, tė gjithė ne qė banojmė brenda shtyllave tė Herkulit.


Nga zhdukja e Atlantidės deri duke pėrfshirė ekspeditėn e parė tė ariasve drejt Indisė…

Me zhdukjen e Atlantidės u zhduk gjithashtu i gjithė vendi ose gjithė ishulli i pamatė, i cili pa lindjen e njerėzve tė parė tė racės sė kuqe, tė quajtur atlantė dhe qė ishte njėkohėsisht djepi i qytetėrimit tė tyre tė admirueshėm.

Por meqė kėta njerėz ishin nė marrėdhėnie shumė tė rregullta me tonin, domethėnė me tė bardhėt qė ende quheshin pellazgė dhe djepi i tė cilėve ishte gjithė Europa bashkė me pjesėn mė perėndimore tė Azisė dhe me pjesėn e veriut tė Afrikės, ne jemi tė sigurt se ky kontakt shumė i ngushtė do tė ketė vijuar qindra mijėra vjet, pa dyshim, dhe duhet tė jetė nė origjinė tė njė qytetėrimi tė pėrbashkėt tė atlantėve dhe tė pellazgėve, qė nuk kanė pushuar sė pėrparuari, mbi tė gjitha, nė sajė tė numrit tė madh tė atlantėve, tė cilėt nė periudhėn e fundit i shpėtuan pėrmbytjes, pasi ata ishin nė atė moment nė viset europiane, afrikane ose aziatike dhe tė mbrojtur nga katastrofa.

Gjatė disa mijėvjeēarėve, qė ndajnė kėtė epokė tė zhdukjes sė Atlantidės, deri nė epokėn e ekspeditės sė parė pellazge drejt Indisė, qė ndodhi rreth vitit 3000 para Krishtit, pellazgėt, – trashėgimtarė tė atlantėve kryesisht me ndėrmjetėsinė e tė gjithė atyre, siē thamė, qė ndodheshin nė Europė dhe shpėtuan nga fundosja dhe u shkrinė mė pas nė masėn pellazgjike, – duke grumbulluar edhe pėrvojėn praktike shkallė-shkallė, dije tė pėrgjithshme pas dijesh tė pėrgjithshme dhe shkenca tė ndryshme mbi shkenca tė ndryshme, arritėn ta pėrmirėsojnė nė mėnyrė tė ndjeshme gjendjen e tyre shoqėrore, tė pėrmirėsojnė mjetet e tyre tė shumta tė ekzistencės vetjake dhe tė jetės sė pėrbashkėt, dhe tė gėzojnė ose tė pėrfitojnė nga njė gjendje qytetėrimi tė shquar pėr atė kohė.

Duke ardhur mė afėr drejt nesh, domethenė nė momentin e sė ashtuquajturės Ekspeditė I, nė sajė tė inteligjencės sė tyre, arsyetimit, imagjinatės dhe shpirtit tė tyre krijues, duke pėrfituar nga praktika, pėrvoja dhe arritjet e mėparshme, ata mundėn tė arrinin nė njė pikė tė dijes ushtarake aq tė pėrsosur dhe tė zotėronin njė program ose njė numėr mjeshtėrisht tė luftės pėr t’i pėrdorur aq tė rėndėsishme, sa duke e ndier veten tė pathyeshėm, nuk u lėkundėn, – nė sajė tė parimit tė pėrgjithshėm qė populli, i cili e konsideron veten realisht mė tė fortin, u imponohet me armė fqinjėve dhe gjithė tė tjerėve, – tė niseshin pėr tė pushtuar Lindjen dhe Indinė, dhe kjo pėr tė pėrgėnjeshtruar ata, tė cilėt pretendojnė se njerėzimi gjithmonė lėviz nga Lindja drejt Perėndimit dhe kurrė nga Perėndimi drejt Lindjes.

Gjatė po kėsaj periudhe midis fundosjes sė Atlantidės dhe epokės sė fillimit tė Ekspeditės i tė pellazgėve ose tė ARG-ėve drejt Indisė, pėrveē kontaktit me atlantėt, qė mbetėn pėrfundimisht nė Europė, ata patėn edhe kontakte tė ndryshme qė u bėnė si pasojė e shpėrnguljeve tė shumta tė popullsive, qė u pėrkisnin grupeve pak a shumė tė rėndėsishme tė po asaj race pellazgjike, tė bardhė.

Kėto kontakte sollėn edhe njė herė qė tė “njėtrajtėsohet” gjuha pellazge e folur dhe ndoshta e shkruar nė atė epokė. Ne madje jemi tė sigurtė qė, nė sajė tė famės botėrore qė pellazgėt ose ARG-ėt duhej tė kishin fituar nga fitoret e tyre mbi atlantėt, ata patėn mundėsinė tė pėrhapnin, me urtėsinė e tyre ‘legjendare’, pėrdorimin e gjuhės sė tyre nė dialektin qė ata vetė e flisnin nė qendėr tė Greqisė, kryesisht nė Athinė dhe nė Itali.

Hititėt

Popullsia ariase e hititėve me sa duket e ka origjinėn aty, ku ajo ka jetuar nė Azinė e Vogėl, domethėnė nė territorin e gjerė nė veri tė Sirisė, rrjedhimisht si gjithnjė ėshtė fjala pėr njė popullsi ‘rrėnjėse’ tė Azisė sė Vogėl. Rreth kėsaj bėrthame autoktone u shtuan mė pas elementė tė tjerė argianė, qė bėnin pjesė nė pellazgėt-eteokretas tė ishullit tė Kretės, qė u bashkuan me masėn e efektivave tė Ekspeditės dhe qė zbarkuan nė Azinė e Vogėl.

Tė ardhur nė veri tė Sirisė, kėta pellazgė-eteokretas u ndanė mė dysh: njė pjesė ndoqi ekspeditėn drejt Fenikisė dhe tjetra u pėrzie me vendėsit, domethėnė tė po asaj race dhe me po atė gjuhė, duke formuar popullin qė u quajt me emrin e tyre: Hititė. Sa pėr gjuhėn qė doli nga kontakti i kėtyre dy popullsive pellazgjike, ėshtė diēka kureshtare, qė duke u mbėshtetur nė tė dhėnat e njoftuara nga Fried H. ROSNY, i cili ka shqyrtuar dhe analizuar me hollėsi, siē del nga botimi nė Enciklopedinė Britanike, botimi i ri, te fjala “Hititėt”, nuk mund tė mos konstatohet qė lakimet e saj, format e vetės sė dytė tė shumėsit etj., e bėjnė tė ngjashme me shqipen e sotme!

Fenikasit

Ashtu si pėr hititėt, popullsia origjinare e njė pjese tė Sirisė qė quhet Feniki, ka qenė njė popullsi primitive pellazgjike. Nga mijėvjeēari VII para Krishtit shumerėt, qė vinin nga jugu dhe qė kishin ngjyrėn e karakteristikat e racės sė zezė, tė pėrzier me akadianėt qė vinin nga veriu e verilindja dhe qė kishin ngjyrėn e karakteristikat tė pėrzierjes sė tė dy racave: tė bardhėve dhe tė verdhėve, pasi u shkrinė sė bashku dhe formuan kėshtu njė popull tipik ose semit, iu nėnshtruan edhe njė pėrzierjeje tjetėr me popullsinė pellazgjike tė bregut fenikas. Kėshtu fenikasit para ekspeditės sė parė tė argėve drejt Indisė nga pikėpamja racore u bėnė njė popull i mirėfilltė mesopotamas, sepse elementi shumer-akadian, qė erdhi e u pėrzie me popullin pellazg ishte shumė mė i rėndėsishėm se elementi vendės.

Del se gjatė disa mijėvjeēarėve qė pasuan pushtimin, shumerėt-akadianė arritėn tė ‘semitizojnė’ tėrėsisht popullin e lashtė autokton, duke e bėrė tė humbasė gjuhėn stėrgjyshore pellazge dhe i dhanė atij karakterin dallues pėrkatės tė popullit mesopotamas ‘talasofob’ ose θαλασσοφοβος.

Qytetėrimi minoik

Para se tė flasim pėr rolin qė kanė luajtur trakėt dhe ilirėt pas vendosjes sė tyre nė Ballkan, e quajmė tė nevojshme tė pėrmendim sė pari kėtu ndikimin qė ka ushtruar qytetėrimi minoik i Kretės qė nga viti 3500-3300 para Krishtit jo vetėm mbi Greqinė e Ballkanin, por mbi gjithė Europėn e njohur nė atė kohė. Quhet qytetėrim minoik ai qė ėshtė zhvilluar nė Kretė gjatė periudhės sė gjatė ndėrmjet 3500 dhe 1200 para Krishtit, nė rrethin e tė cilit vendoset si tė thuash mbretėria e Minosit, dhe qė i transmetuar pak nga pak nė tė njėjtėn kohė me qytetėrimin mikenas tė dalė prej tij nė gjithė Mesdheun, ka dhėnė ndihmesė pėr lulėzimin dhe zhvillimin e qytetėrimit grek nė tėrėsi.

PREJARDHJA E TIJ.

Nuk ka asnjė dyshim se qytetėrimi primitiv neolitik i ishullit tė Kretės ka evoluar normalisht gjatė periudhės sė parė proto ose minoike primitive; dhe kjo periudhė protominoike ndėrmjet 3500-3000 para Krishtit e madje edhe pak mė vonė, na tregon evoluimin pėrparues ose evoluimet e qeramikės neolitike dhe tė periudhave tė para tė bakrit mbi bazėn e sė njėjtės teknikė.

Ndikimi egjiptas shfaqet jo vetėm nga shqyrtimi i monumenteve kretase tė zbuluara, por edhe shpjegohet nga pozicioni gjeografik i vetė ishullit, qė ishte mė i miri dhe mė i parapėlqyeri nga tė gjitha ndikimet e tjera. Ai mbėshtetej nga komunikimet e dendura detare ndėrmjet Kretės dhe Egjiptit dhe duhet tė datohet sipas periudhave egjiptase, qė vijnė para shumė prej dinastive, siē provohet nga vazot ose veglat egjiptase qė janė gjetur nė ishull. Ndikimi egjiptas shfaqet jo vetėm nga shqyrtimi i monumenteve kretase tė zbuluara, por edhe shpjegohet nga pozicioni gjeografik i vetė ishullit, qė ishte mė i miri dhe mė i parapėlqyeri nga tė gjitha ndikimet e tjera.

Ai mbėshtetej nga komunikimet e dendura detare ndėrmjet Kretės dhe Egjiptit dhe duhet tė datohet sipas periudhave egjiptase, qė vijnė para shumė prej dinastive, siē provohet nga vazot ose veglat egjiptase qė janė gjetur nė ishull.

Pozicioni gjeografik i Kretės, qė ndodhet nė qendėr tė Mesdheut Lindor, shpjegon gjithashtu shfaqjen sporadike tė rrymave tė qytetėrimeve tė tjera, por kėto nuk janė aq tė rėndėsishme sa ai i Egjiptit. ZHVILLIMI i TIJ. Ajo qė e karakterizon artin dhe qytetėrimin minoik ėshtė se qė nė fillim ai na tregon se nuk do tė bėhet njė imitim servil i elementėve tė huaj, siē u bėnė mė vonė ato tė qytetėrimeve fenikas dhe tė tjera mesopotamase.

Zhvillimi pėrparues i artit minoik na tregon se ai ndoqi rrugėt e veta dhe ndonėse shpesh i ka marrė shtysat e para nga jashtė, asnjėherė nuk i ka respektuar pikė pėr pikė dhe nuk ka ndenjur pėr njė kohė tė gjatė nėn ndikimin e tyre. Zhvillimi tėrėsor i qytetėrimit minoik mbėshtetet nė strukturėn e vet dhe nė pėrparimin e formave e tė teknikave tė qeramikės, dhe nė evoluimin e hijeshisė e tė punės sė arkitekturės, qė janė thjesht krijime vendėse dhe nė zhvillimin e tyre ndjekin rrugėn origjinale tė hapur nga qytetėrimi kretas vetė.

Marrė: Nga libri “Enigma”, Prof. H. H. Robert d’ANGELY
avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


502


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Luli prej 22.02.15 21:06

Atlantida, mes legjendės dhe reales



Nė shekullin e katėrt para Krishtit, Platoni shkruante se plaku i urtė grek Solon, rreth dyqind vjet mė parė, kish udhėtuar pėr nė qytetin egjiptian tė Saisit. Atje, njė prift i kish rrėfyer atij historinė e njė ishulli tė madh qė shtrihej nė Oqeanin Atlantik, nėntė mijė vjet mė parė.

Ky ishte, i tha prifti Solonit, “njė ishull nė anėn tjetėr tė gjirit qė ju e quani. . . Kolonat e Herkulit, njė ishull i madh sa Libia dhe Azia bashkė; prej aty, nė ato kohė udhėtarėt mund tė shkonin drejt ishujve tė tjerė, dhe prej tyre nė tė gjithė kontinentin pėrballė, i cili rrethon atė qė mund tė quhet me tė vėrtetė njė oqean”.

“Nė kėtė ishull tė Atlantidės,” vazhdon Platoni, “ishte ngritur njė dinasti e fuqishme dhe e jashtėzakonshme mbretėrish, qė sundonin ishullin, bashkė me shumė ishuj tė tjerė si dhe njė pjesė tė kontinentit: pėrveē kėsaj, ajo kontrollonte ngushticėn, Libinė, mandej kufijtė e Egjiptit dhe Evropės deri Tyrrhenia [Itali]”. Platoni shkruante se sipas Solonit, fundi i hidhur i ishullit erdhi kur ai u pėrpoq tė pushtonte Athinėn. Athinasit rezistuan dhe vazhduan duke ēliruar tė tjerė, qė ishin skllavėruar. “Mė vonė,” vazhdonte Soloni, “pati tėrmete dhe pėrmbytje jashtėzakonisht shumė tė dhunshėm, dhe nė njė ditėnatė tė tmerrshme, tė gjithė burrat luftėtarė u pėrpinė nga Toka, dhe ishulli i Atlantidės u pėrpi po ashtu nga deti dhe u zhduk”.

Pak kohė pas kėtij rrėfimi, Platoni shkroi njė dialog tė quajtur Critias. Kėtu ai jep shumė mė tepėr detaje nė lidhje me “bukurinė mrekullueshme dhe bollėkun e pashtershėm” tė Atlantidės. Ka patur tempuj, gjimnaze, kopshte, kanale, dhe ura; kantierė tė mbushur me anije lufte, ndėrtesa prej guri tė bardhė, tė zi, dhe tė verdhė, muret prej bronzi, njė pallat “madhėsia dhe bukuria mahnitėse e tė cilit tė linin pa mend” dhe madje edhe njė p[istė pėr gara kuajsh. Critias e ka momentin kulminant kur Zeusi, i zemėruar me arrogancėn e Atlantidasve, mbledh tė gjithė Perėnditė. E teksa Zeusi bėhet gati tė flasė, Platoni befas pushon sė shkruari, duke i lėnė filozofėt tė vrasin mendjen, nė 2500 vitet e ardhshėm, se ēfarė ka ndodhur mė pas. Edhe tė tjerė, pėrfshirė historianė, arkeologė, oqeanografė dhe gjeologė, janė pėrpjekur ta kuptojnė se ēfarė ka ndodhur me Atlantidėn, dhe nėse ajo ka ekzistuar me tė vėrtetė.

Ka pasur shumė teori, qė e vendosin atlantidėn diku nė Amerikėn e Veriut (kjo u pohua sė pari nga Francis Bacon nė vitin 1626, jo shumė kohė pasi anglezėt u vendosėn atje) nė Marok (kjo sipas arkeologut francez Felix Berlioux, i cili pohoi se kishte gjetur Atlantidėn atje nė vitin 1874). Vendi mė i qartė pėr Atlantidėn, natyrisht, ishte aty ku Platoni tha se ishte: nė Oqeanin Atlantik. Pikėrisht kėtu e vendoste edhe Ignatius Donnelly nė vitin 1882. Ishte i njėjti Donnelly qė argumentonote se Francis Bacon ka shkruajtur veprat e Shekspirit (dhe tė Marloėe), por nė temėn e Atlantidės, Donnelly dukej se kishte edhe logjikėn nė anėn e tij. Pėr grekėt e kohės sė Platonit, Kolonat e Herkulit janė Ngushtica e Gjibraltarit. Pėrtej saj ishte Atlantiku.

Pėr Donnelly, Atlantida nuk ishte thjeshtė njė ishull. Ky ishte njė kontinent i madh qė lidhte popujt parahistorike tė Evropės dhe Azisė me ato tė Amerikės. Kjo ishte “bota e vėrtetė para pėrmbytjes sė madhe, Kopshti i Edenit, Kopshtet e Hesperides; Fushat Eliziane, Kopshtet e Alcinout; Mesomphal-ėt, Olympos-ėt, Asgard-ėt e legjendave tė kombeve tė lashtė, qė pėrfaqėsojnė njė kujtim universal tė njė vendi madhėshtor, ku njerėzimi i hershėm jetonte nė paqe dhe lumturi”.

“Perėnditė dhe perėndeshat e grekėve tė lashtė, Fenikasve, Hinduve, dhe Scandinavėve,” thoshte Donnelly “ishin thjeshtė mbretėrit, mbretėreshat, dhe heronjtė e Atlantidės dhe aktet qė u atribuohen atyre nė mitologji janė thjeshtė njė kujtim i ngatėrruar i ngjarjeve reale historike”. Pasi Atlantida u fundos, tė mbijetuarit u nisėn nė rrugėn e tyre nė tė dy anėt e oqeanit. Kjo shpjegonte, ka argumentuar Donnelly, se pse, si egjiptianėt, ashtu edhe vendasit para-kolumbianė tė Amerikės ndėrtuan piramida, pse bimė dhe kafshė tė ngjashme jetonin nė Evropė dhe Amerikė, dhe pse njerėzit nga tė dyja anėt e Atlantikut rrėfenin histori pėr njė pėrmbytje tė madhe. Ishujt e Atlantikut kanė qenė dikur malet e Atlantidės; brazdat nė fundin e oqeanit kanė qenė dikur shtretėrit e lumenjve tė Atlantidės.

Shkencėtarė mė tė matur, madje edhe nė shekullin e nėntėmbėdhjetė, kanė pohuar gjithfarėsoj problemesh me teorinė e Donnelly. Gjeologėt thanė se kanionet nė fundin e oqeanit ishin pėr shkak tė rrymave nėnujore, dhe jo lumenjve tė pėrmbytur. Gjithnjė e mė shumė shkencėtarėt mbėshtesnin njė shpjegim evolucionist mė tepėr se sa difuzionist pėr zhvillimet e krahasueshme natyrore dhe kulturore nė Evropė dhe Amerikė: ngjashmėritė i shpjegojnė forcat e krahasueshme nė tė dy anėt e Atlantikut, e jo njė paraardhės i pėrbashkėt. Pėr aq sa njerėzit dhe kafshėt prehistorike kanė emigruar nė Amerikė, gjasat mė tė mėdha janė qė tė kenė ardhur nga Azia se sa nga Europa. Sė fundi, ishte problemi i kohės. Donnelly (dhe Platoni) flasin pėr ekzistencėn e Atlantidės nėntė mijė vjet para Solonit, njė periudhė kur – duke gjykuar nga tė gjitha dėshmitė arkeologjike – njerėzit ishin shumė mė tepėr si shpellarė se sa si perėndi tė Olimpit.

Me sa dukej, Atlantida ishte njė fantazi, dhe ajo tėrhoqi pjesėn e saj tė fantazistėve. Paul Schliemann, i cili identifikoi veten si nip i Heinrich Schliemann, arkeologu qė zbuloi Trojėn, pretendoi se gjyshi i tij i kishte lėnė njė vazo me mbishkrimin “Nga Mbreti Kronos i Atlantidės.” Kur ai e theu vazon, gjeti nė tė objekte nga Atlantida, megjithėse nuk i shfaqi asnjėherė pėr publikun. Mė vonė u zbulua se Heinrich Schliemann nuk kish patur asnjė nip tė quajtur Paul. Pastaj ka patur psikikė si madamė Helena Blavatsky, e cila mėsoi pėr Atlantidėn nga njė tibetian i vdekur kohė mė parė me emrin Koot Hoomi, dhe (nė vitet njėzetė) Edgar Cayce, qė pa atlantidėn nė ekstazėn e tij. Nė Atlantidėn e Cayce paraqiteshin energji bėrthamore dhe makina fluturuese.

Ēarls Berlitz, libri i tė cilit nė vitin 1974 rrėmonte nė Trekėndėshin e Bermudės, e pasoi atė me njė libėr nė 1984 ku pėrshkruante forca jo vetėm tė afta pėr tė tėrhequr aeroplanėt dhe anijet nė Atlantik, por edhe njė ishull bashkė me qytetėrimin e tij. Gjithė kjo ishte marrėzi. Pėrveē Timaeus dhe Critias, nuk ka dėshmi se Atlantida ka ekzistuar. Asnjė nga historianėt grekė nuk e kanė pėrmendur Atlantidėn, pėrveēse kanė cituar Platonin. Edhe Herodoti, i cili nuk mund t’i rezistonte njė historie tė mirė, nuk ka thėnė asgjė. Aristoteli, i cili ishte nxėnės i Platonit, dhe e njihte mirė atė, tha troē se “ai qė e kishte sajuar Atlantidėn e la tė zhytet pėrsėri nėn sipėrfaqen e detit.” Nga mesi i shekullit-XX, mes sajesave dhe fantazive, historianėt seriozė kishin konkluduar se Aristoteli kishte tė drejtė, dhe se Atlantida ishte trillim i pastėr.

Nė vitin 1967, arkeologu spiridon Marinatos zbuloi njė qytet tė varrosur nė ishullin e Egjeut, Thera. Kėtu kishte afreske elegantė dhe sende qeramike nga qytetėrimi Minoan qė lulėzoi nė zonė pas vitit 2000 pes. Kėtu kishte gjithashtu shumė shkėmbinj tė kuq, tė bardhė, tė zinj, tamam si ata qė Platoni tha se kishte nė Atlantidė. Thera mendohet tė jetė shkatėrruar nga shpėrthime vullkanikė, dhe sizmologėt si Angelos Galanopoulos thonė se midis 1600 pes dhe 1400 pes njė vullkan hapi njė gropė tė madhe nė oqean, duke ēuar nė thellėsitė e detit pjesėn mė tė madhe tė Theras. Vullkani shkaktoi gjithashtu tsunamė qė do tė pėrmbytnin Kretėn, qendra e qytetėrimit Minoan. Qytetėrimi mund tė mos jetė zhdukur nė njė “ditė tė vetme e tė tmerrshme,” si tha Platoni, por tsunami mund tė ketė shkatėrruar kaq shumė Kretėn saqė nuk ėshtė rigjetur asnjėherė.

Provat arkeologjike dhe gjeologjike nuk ishin pėrfundimtare, por kjo ishte njė teori nė lidhje me Atlantidėn qė duhej tė merrej seriozisht. “Atlantida ka ekzistuar nė tė vėrtetė fizikisht, nė Oqeanin Atlantik, jo nė pėrmasat e mėdha tė legjendės. . . por nė njė dimension mė tė vogėl, mė tė njohur, nė njė det plotėsisht tė njohur prej Platonit”, ka shkruajtur inxhinieri oqeanograf, James Mavor. “Atlantida ndodhet nė vetė Egjeun, dhe nė njė pozicion e rrethana qė do tė kishin garantuar qė shkatėrrimi i saj, i cili nė fakt ka ndodhur, do tė mund tė mbahej mend deri nė epokėn greke, dhe pėrmes Platonit deri tek ne”. Si pėrfundoi atlantida nė Egje, nė vend tė fundit tė Atlantikut?

Galanopoulos dhe tė tjerėt argumentuan se, edhe pse nė kohėn e Platonit Shtyllat e Herkulit nėnkuptonin Ngushticėn e Gjibraltarit, ato mund tė kenė pasur njė kuptim tė ndryshėm pėr Solonin apo pėr priftėrinjtė egjiptianė tė Sais. Disa spekuluan se nė pėrshkrimin e Solonit pėr Atlantidėn, si njė tokė mė e madhe se Libia dhe Azia mund tė ketė patur njė pėrkthim tė gabuar pėr “mes Libisė dhe Azisė”; domethėnė, nė Egje. Kolonat e Herkulit, atėherė, mund tė jenė dy kepat mė jugorė tė Peloponezit – jo larg nga Thera ose Kreta.

Gjithėsesi mbetej ende problemi i datave. Galanopoulos pranoi se datimi i Atlantidės nė 9.600 pes ishte “sa i pabesueshme, aq edhe i pamundur.” Pra, shpjegoi ai, Soloni duhet tė ketė keqinterpretuar hieroglifėt egjiptianė. “Kur dimensionet dhe datat janė dhėnė me mijėra, ata janė tė gjithė dhjetė herė mė tė mėdhenj,” argumentoi Galanopoulos. “Kjo duket se tregon qė kur Soloni deshifronte shkrimet egjiptiane, fjalėt ose simbolet qė pėrfaqėsonin 100 ishte ngatėrruar me ata qė pėrfaqėsonin 1.000-ėn”.

Nė vend tė nėntė mijė vjet, kanė qenė thjesht e nėntėqind vjet midis Solonit dhe Atlantidės. Kjo e vendos rėnien e atlantidės nė tė njėjtėn periudhė kohe tė pėrgjithshme si tė Kretės. Teoria e Kretės – Atlantidė nuk ishte aspak e pranuar universalisht. Njė shumicė e historianėve vazhduan tė argumentojnė se Thera ishte shumė e vogėl pėr t’iu pėrshtatur pėrshkrimi tė Platonit, qė Kolonat ishin Gjibraltari, qė shpėrthimi vullkanik nė Thera erdhi tepėr vonė pėr tė shpjeguar rėnien e Kretės (e jo mė tė Atlantidės), qė Platoni nuk kish pėrmendur askund edhe njė vullkan, dhe se njė pjesė e Theras dhe e gjithė Kreta as nuk ishin fundosur, as nuk ishin humbur.

Megjithatė, tani Atlantida mund tė diskutohej nė qarqe tė respektuar. “Ishulli i Kretės nuk u gllabėrua nga deti,” shkruante historiani Rodney Castleden nė 1998, “por ndoshta legjenda ishte njė kujtesė e gabuar e asaj qė i ka ndodhur perandorisė tregtare Minoane. . . . Ishte sikur rrjeti i padukshėm i rrugėve tregtare dhe kontrolleve politikė qe zhytur nė fund tė Egjeut. . . thėnė nė mėnyrė metaforike, qe “gllabėruar nga deti.” Castleden, si edhe shumė historianė tė tjerė, besopjnė se Kreta ishte vetėm njė nga legjendat prej nga u frymėzua Platoni. Platoni ish mėsuar me tėrmete, njė i tillė shkatėrroi qytetin bregdetar Helices rreth vitit 373 pes, vetėm njėzet vite para se ai shkroi Timaeus dhe Critias.

Platoni gjithashtu mund tė ketė pasur nė mendje ekspeditėn e dėshtuar tė athinasve nė Sirakuzė, e cila u zhvillua nė vitin 413 para Krishtit. Disa studiues spekuluan se Atlantida ishte njė alegori pėr Athinėn: nė vend tė kritikonte drejtpėrdrejt athinasit pėr pushtimin e Sirakuzės, Platoni mund tė ketė zgjedhur tė shkruante pėr njė qytetėrim madhėshtor tė mėparshėm, qė u fundos pėr shkak tė ambicieve tė tij imperiale. Brenda dialogėve ka edhe gjurmė tė Luftės sė Peloponezit, qė ndodhi gjithashtu gjatė jetės sė tij. Kjo luftė pėrfundoi me mposhtjen e Spartės nga Athina nė vitin 404 para Krishtit. Ashtu si me aventurėn e Sirakuzės, analogjia ėshtė e paplotė, por mesazhi ishte i qartė: ambicia e tepėrt ishte e rrezikshme.

Pėr ta theksuar kėtė, Platoni pėrfshiu tek Timaeus dhe Critias elementė tė historisė sė Sirakuzės, Spartės, Athinės, ndoshta edhe Kretės. Duke mos e kritikuar drejtpėrdrejtė Athinėn bashkėkohore, ai e mbrojti veten nga fati i mėsuesit tė tij, Sokrati, i cili u ekzekutua nė 399 para Krishtit. Por Platoni gjithashtu e dinte se kėto elemente do tė kishin jehonė tek lexuesit e tij. Pėrzierja e historisė sė vėrtetė dhe tė trilluar e bėn tė pamundur tė dimė nėse Platoni kish pėr qėllim qė rrėfimet pėr Atlantidėn tė merreshin seriozisht, por ky nuk ishte shqetėsimi i tij. Ai ishte njė filozof, jo njė historian, dhe nė veprat e tij si Republika, Timaeus, dhe Critias, Platoni foli pėr shtetet e mira dhe tė kėqia. Atlantida, edhe pse nuk ekzistoi asnjėherė, ofronte njė shembull tė mirė tė tė dyjave.

Storica
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

969


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Jetmira prej 20.02.16 11:56

kam par shum filma e sidomos te animuar qe flasin per kte
lind pyetja esht ishull apo thjesht nje legjend ?
avatar
Jetmira

814


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  gjilanasi prej 09.06.16 9:43

Atlantida Pellazgjike: rrėfimi i Platonit lidhur me Atlantėt



Pellazgėt e Mesdheut dhe mė nė veēanti pellazgėt e Athinės ose tė Atikės tė asaj epoke nė zhvillimin e tyre dhe nė atė masė qė kishin pėrparuar drejt Perėndimit, pasi nuk gjenin pėrpara vetes veēse pellazgė mė pak tė qytetėruar, tė egėr dhe banorė tė shpellave, mund tė pėrparonin pa ndeshur ndonjė rezistencė. Por ditėn kur ata u gjendėn ballė pėr ballė me atlantėt, pa dyshim tė shoqėruar nga iberėt, ndodhi njė pėrplasje ndėrmjet dy zotėrve tė Europės nė atė moment.

Natyrisht, ky kontakt ndodhi pėrpara pėrmbytjes sė Atlantidės. Te TIMAIOΣ (III, 24-25) Platoni, ky shkrimtar i madh e filozof i lashtėsisė, na jep rrėfimin e Sokratit, sipas atij tė Solonit, tė cilin nga ana e tyre egjiptasit ia kishin treguar, dhe sipas tė cilit nė kėtė luftė tė madhe ndėrmjet pellazgėve dhe atlantėve fitorja u takoi pellazgėve dhe zbrapsi invazionin e atlantėve nė Europė drejt bregut atlantik, duke i shtyrė tutje pėrtej Etrurisė, ku ata tashmė kishin arritur. Ja pėrkthimi i kėtij teksti, qė ne e kemi bėrė vetė:“...

Shkrimet (egjiptase) rrėfejnė se sa e madhe ka qenė forca qė qyteti juaj (Athina) ka shkatėrruar njė ditė, forcė e cila duke u nisur nga gjiri i Detit Atlantik, u drejtua dhe poshtėroi gjithė Europėn dhe Azinė sė bashku. Nė atė epokė nė fakt ky det ishte i arritshėm me lundrim, pasi pėrpara hyrjes, qė ju e quani: shtyllat e Herkulit kishte njė ishull, dhe ky ishull ishte mė i madh se Libia (Afrika) dhe Azia sė bashku (ato qė njiheshin nė atė kohė, natyrisht...) Nė kėtė ishull Atlantida nga mbretėrit ishte ngritur njė forcė e madhe dhe e admirueshme ushtarake, qė mbante nėn pushtetin e vet si vetė ishullin tė tėrė, ashtu dhe mjaft ishuj tė tjerė e vise tė kontinentit; gjithashtu atlantėt mbretėronin nė njėrėn anė mbi Libinė deri nė Egjipt, dhe nė tjetrėn mbi Europėn deri te Tirrenia.

Gjithė kjo forcė e mbledhur njėsh njė ditė ndėrmori me njė tė goditur robėrimin e gjithė viseve, si te ju, ashtu dhe te ne, edhe kudo gjetkė nė brendėsi tė shtyllave. Pikėrisht nė kėtė moment, o Solon, ushtria e qytetit tuaj u shqua nė sytė e gjithė njerėzve pėr bėmat e saj heroike dhe pėr forcėn e saj; duke u ngritur nė krye tė tė gjithėve pėr hir tė madhėshtisė dhe tė dredhisė sė saj ushtarake dhe duke komanduar mė nė veēanti vetėm helenė (kėtu Platoni pa dyshim bėn njė gabim anakronizmi: nė epokėn e atlantėve pellazgėt nuk kishin ende idenė e emrit grek ose helen, me tė cilėt njė pjesė e vogėl e tyre do tė quheshin mė vonė), ajo u detyrua mė pas tė luftonte e vetme, pasi tė tjerėt e kishin braktisur; dhe pasi iu nėnshtrua rreziqeve mė tė skajshme, ajo arriti mė nė fund t’i mposhtė sulmėtarėt, ngriti monumente tė fitores dhe mundi gjithashtu tė pengonte, nga njėra anė robėrimin e atyre qė kurrė nuk ishin robėruar, dhe nga ana tjetėr, tė ēlironte pėrfundimisht ne tė tjerėt, tė gjithė ne qė banojmė brenda shtyllave tė Herkulit.


Mė pas, nė njė epokė tė mėvonshme, pas tėrmeteve tė jashtėzakonshme dhe tė kataklizmave, erdhėn njė ditė dhe njė natė tė kobshme; nga njėra anė, gjithė forca luftarake u shkatėrrua nė tokė nga ju, kurse nga ana tjetėr, ishulli i Atlantidės u gėlltit nga deti dhe u zhduk. Edhe sot e kėsaj dite ai det atje nuk mund tė kalohet me lundrim, se balta qė u bė nga ishulli duke u
zhytur ėshtė aq e trashė, sa ėshtė pengesė pėr kėtė”... Gjėja mė e habitshme nė kėtė pjesė nga Platoni ėshtė se autori i lashtė, - siē e kemi vėnė retashmė mė lart nė tekstin grek tė pėrkthyer, - duke folur pėr njė fakt qė kishte ndodhur afėrnėntė mijė vjet para tij, nuk mėdyshet t’u japė pellazgėve tė asaj epoke aq tė largėt cilėsimin HELENĖ, ndonėse nuk mund tė mos e dinte se nė atė epokė emri Helen nuk ekzistonte ende.


Vijmė nė pėrfundimin, se shkrimtari i madh e ka bėrė kėtė, sepse ai e dinte qė pellazgėt e kohės sė Atlantidės kishin qenė natyrisht paraardhės tė drejtpėrdrejtė tė popullsive greke bashkėkohėse tė tij; kėshtu, pėrveē kėsaj, ai gjithė nderin e njė bėme ushtarake tė kryer nga pellazgėt, ua vesh vetėm athinasve, ndėrsa Athina nuk ndruhej tė quhej si qytet pellazgjik i mirėfilltė. Nga ana tjetėr, te KΡITIAΣ Platoni duket se ka shkruar njė farė historie tė pėrgjithshme tė atlantėve; na kanė arritur nga dialogu nė kėtė vepėr pėr fat tė mirė tė plotė, disa pika tė rrėfenjės TIMAIOΣ.

Shkrimtari filozof sė pari fikson nėntė mijė vjet, para epokės nė tė cilėn jetoi Soloni, data e fitores qė korrėn pellazgėt athinas mbi atlantėt, pastaj ai na jep gjenealogjinė e mbretėrve tė tyre tė parė, bij tė Poseidonit, dhe barinjtė mė tė urtė tė popujve qė kanė qenė ndonjėherė; sė fundi, ai na pėrshkruan ishullin e Atlantidės, tė cilit i vesh njė pjellori dhe njė pasuri tė mrekullueshme.


Kėto rrėfime tė Platonit, tė mbėshtetura nga hollėsi qė ndeshen te autorė tė tjerė tė ndryshėm tė lashtėsisė greke e latinė, si Homeri, Hesiodi, Euripidi, Straboni, Plini, Elieni, Tertulieni, etj., ndėrmjet autorėve modernė disa i kanė quajtur si fragmente tė njė farė romani filozofik, kurse tė tjerė, dhe nė njė numėr mė tė madh, i kanė besuar fjalės sė Platonit dhe gjithė tė tjerėve.

Personalisht ne jemi tė bindur, se kėto fakte tė ndryshme, tė njoftuara nga autorėt mė tė mėdhenj tė lashtėsisė, nuk kanė asgjė fantaziste ose mitike.

Prof Robert De Angeli
avatar
gjilanasi

415


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Omnipresent13 prej 30.08.17 15:03

...Gradualisht zbritėn nė errėsirė mendimet e Atlantidasve, derisa, mė nė fund, nė kėtė zemėrim, Banori u ngrit nga AGWANTI (kjo fjalė nuk ka ekuivalent; do tė thotė njė gjendje shkėputje) e tij, duke shqiptuar Fjalėn, duke thirrur pushtetin.

Thellė, nė zemrėn e Tokės, dėgjuan bijtė e Amenti-t, dhe, duke dėgjuar, i dhanė ndryshim lules sė zjarrit qė digjet pėrjetėsisht, duke ndryshuar dhe duke u lėvizur, duke pėrdorur Logos-in, derisa ai zjarr i madh ndryshoi drejtimin e tij. Pastaj mbi botėn vėrshuan ujrat e mėdha, duke mbytur dhe duke zhytur nė thellėsi, duke ndryshuar ekuilibrin e Tokės derisa vetėm Tempulli i Dritės qėndroi nė kėmbė mbi malin e madh tė Undal-it qė pėrsėri doli lart nga uji, kishte disa qė kishin mbetur gjallė atje, qė i kishin shpėtuar vėrshimit tė ujrave

Mė thirri pastaj Zoti e tha: Mblidhi njerėzit e mi! Nėpėrmjet arteve qė ke mėsuar, merri dhe ēoji larg pėrmes ujrave, derisa tė mbėrrini nė tokėn e barbarėve leshatorė qė banojnė shpellave tė shkretėtirės. Zbato atje planin qė di!

Atėherė mblodha njerėzit e mi dhe i hipa nė anijen e madhe tė Zotit. U ngritėm lart nė mėngjes. I errėt poshtė nesh dergjej Tempulli. Befas mbi tė u ngritėn ujrat. Ishte Tempulli i madh, u zhduk nga Toka, deri nė kohėn e caktuar.

Ne u arratisėm shpejt drejt diellit tė mėngjesit, derisa poshtė nesh mbėrritėm tek toka e bijve tė Khem. Tė tėrbuar nga zemėrimi ata erdhėn tė armatosur me topuzė dhe heshta, tė verbuar nga zemėrimi i kujt kėrkon tė shkatėrrojė e tė vrasė Bijtė e Atlantidės.

Pastaj unė vetė u ēova nė kėmbė, dhe, me skeptrin tim iu drejtova njė rreze vibrimi duke i ngrirė nė vend si copa gurėsh prej mali.

Pastaj u fola atyre me fjalė tė qeta dhe paqėsore duke u folur pėr forcėn e Atlantidės, duke u thėnė qė ne ishim bijtė e Diellit dhe lajmėtarėt e tij. I frikėsova me spektaklin tim tė shkencės magjike, derisa u pėrulėn nė tokė nėn kėmbėt e mia, pastaj i lėshova.

Banuam pėr njė kohė tė gjatė nė tokėn e Khem, pėr shumė e shumė kohė. Deri kur, duke respektuar urdhrat e Zotit, i cili ndėrsa fle, jeton pėrjetėsisht, i dėrgova Bijtė e Atlantidės, i dėrgova nė shumė drejtime me qėllim qė, nga barku i kohės, menēuria tė lartėsohet sėrish nė bijtė e saj.

Banova pėr njė kohė tė gjatė nė tokėn e Khem, duke bėrė vepra tė mėdha menēurie. Bijtė e Khem u rritėn drejt dritės sė dijes, u lagėn nga shirat e menēurisė sime.

PLLAKA I: HISTORIA E THOTH, ATLANTIDASIT
(Pllakat e Smeraldta-shqiperoi Lille Venn)

Omnipresent13

209


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  crysta prej 18.09.17 12:08

Omnipresent13 shkruajti:...Gradualisht zbritėn nė errėsirė mendimet e Atlantidasve, derisa, mė nė fund, nė kėtė zemėrim, Banori u ngrit nga AGWANTI (kjo fjalė nuk ka ekuivalent; do tė thotė njė gjendje shkėputje) e tij, duke shqiptuar Fjalėn, duke thirrur pushtetin.

Thellė, nė zemrėn e Tokės, dėgjuan bijtė e Amenti-t, dhe, duke dėgjuar, i dhanė ndryshim lules sė zjarrit qė digjet pėrjetėsisht, duke ndryshuar dhe duke u lėvizur, duke pėrdorur Logos-in, derisa ai zjarr i madh ndryshoi drejtimin e tij. Pastaj mbi botėn vėrshuan ujrat e mėdha, duke mbytur dhe duke zhytur nė thellėsi, duke ndryshuar ekuilibrin e Tokės derisa vetėm Tempulli i Dritės qėndroi nė kėmbė mbi malin e madh tė Undal-it qė pėrsėri doli lart nga uji, kishte disa qė kishin mbetur gjallė atje, qė i kishin shpėtuar vėrshimit tė ujrave

Mė thirri pastaj Zoti e tha: Mblidhi njerėzit e mi! Nėpėrmjet arteve qė ke mėsuar, merri dhe ēoji larg pėrmes ujrave, derisa tė mbėrrini nė tokėn e barbarėve leshatorė qė banojnė shpellave tė shkretėtirės. Zbato atje planin qė di!

Atėherė mblodha njerėzit e mi dhe i hipa nė anijen e madhe tė Zotit. U ngritėm lart nė mėngjes. I errėt poshtė nesh dergjej Tempulli. Befas mbi tė u ngritėn ujrat. Ishte Tempulli i madh, u zhduk nga Toka, deri nė kohėn e caktuar.

Ne u arratisėm shpejt drejt diellit tė mėngjesit, derisa poshtė nesh mbėrritėm tek toka e bijve tė Khem. Tė tėrbuar nga zemėrimi ata erdhėn tė armatosur me topuzė dhe heshta, tė verbuar nga zemėrimi i kujt kėrkon tė shkatėrrojė e tė vrasė Bijtė e Atlantidės.

Pastaj unė vetė u ēova nė kėmbė, dhe, me skeptrin tim iu drejtova njė rreze vibrimi duke i ngrirė nė vend si copa gurėsh prej mali.

Pastaj u fola atyre me fjalė tė qeta dhe paqėsore duke u folur pėr forcėn e Atlantidės, duke u thėnė qė ne ishim bijtė e Diellit dhe lajmėtarėt e tij. I frikėsova me spektaklin tim tė shkencės magjike, derisa u pėrulėn nė tokė nėn kėmbėt e mia, pastaj i lėshova.

Banuam pėr njė kohė tė gjatė nė tokėn e Khem, pėr shumė e shumė kohė. Deri kur, duke respektuar urdhrat e Zotit, i cili ndėrsa fle, jeton pėrjetėsisht, i dėrgova Bijtė e Atlantidės, i dėrgova nė shumė drejtime me qėllim qė, nga barku i kohės, menēuria tė lartėsohet sėrish nė bijtė e saj.

Banova pėr njė kohė tė gjatė nė tokėn e Khem, duke bėrė vepra tė mėdha menēurie. Bijtė e Khem u rritėn drejt dritės sė dijes, u lagėn nga shirat e menēurisė sime.

PLLAKA I: HISTORIA E THOTH, ATLANTIDASIT
(Pllakat e Smeraldta-shqiperoi Lille Venn)



A ke njohuri per lumerian,kam lexuar ca info per ne anglisht por per shkak mos dijes sime shum te mir te anglishtes nuk kam kuptuare sh gjera ,di qe ishte femeror ,kishin shum lidhje me henen shum shpirtualisht,por shkaku pse u zhduken se kam kuptuare a kan qen me perpara atladasit a jo.Shum pyetje por me ka intriguare shum shpresoi kesh donje info
avatar
crysta

6


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Omnipresent13 prej 18.09.17 20:46

Nuk kam info per lemurianet sepse nuk me ka interesuar shume. Kam gjetur nje liber ne anglisht mbi kontinentin MU, por thjesht i kam hedhur nje sy.

http://www.sacred-texts.com/atl/ssm/index.htm

http://www.sacred-texts.com/atl/tll/index.htm

Omnipresent13

209


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  crysta Yesterday at 10:13

Shum faleminderit
avatar
crysta

6


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 2 e 2 Previous  1, 2

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi