Atlantida

Faqja 1 e 2 1, 2  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Atlantida

Mesazh  Admin prej 21.05.08 11:58



Ai qė i thotė kėto fjalė ėshtė Kritia, njeri i afėrt i filozofit Platon, i cili tregon qė njė shekull mė parė, mė 590 para Krishtit, ligjvėnėsi Solon kishte shkuar nė kryeqytetin administrativ tė Egjiptit, Sais . Kėtu ai qe pėrpjekur t'i ēudiste Priftėrinjtė e Isidit duke u bėrė njė pasqyrė tė traditave tė lashta greke, por njėri prej tyre kishte buzėqeshur, duke pohuar se ai grek qe njė popull fėmijnor nė krahasim me njė popull tjetėr rreth tė cilit Egjiptianėt zotėronin shumė dokumente tė shkruara.

Simbas priftit egjiptian, njė qytetėrim i zhvilluar kishte egzistuar pėr shekuj tė tėrė "mbi njė ishull mė tė madh se Libia dhe Azia tė marra sė bashku".

Ishulli qe shkatėrruar nėntė mijė vjet mė par ė nga njė pėrmbytje e tmerrshme bashkė me gjithė banorėt e tij. Fjalėt e Kritias janė ndėrfutur tek "Dialogjet" e Platonit, shkruar rreth vitit 340 para. Krishtit. Ja sesi e pėrshkruan ishullin filozofi grek, gjithnjė duke i vėnė fjalėt nė gojėn e priftit egjiptian: "Nga bregdeti e deri nė mes tė ishullit, i shte njė rrafshinė; mė e bukura dhe mė pjellorja e tė gjitha rrafshinave, kurse nė qendėr njė mal jo shumė i lartė (...)."

Pėrshkrimi vijon gjatė e nė tė ndėrfuten komente mbi gjenezėn e banorėve tė A tlantidės: shfaqet identikiti i njė territori katėrkėndor 540 x 360 kilometra, i rrethuar nga tri anė prej malesh qė e mbronin nga erėrat dhe nga tė ftohtėt, hapur nė jug nga deti. Rrafshina ujitej nė mėnyrė artificiale nėpėrmjet njė kompleksi sistemesh ka nalizuese perpendikulare mes tyre, qė e ndanin token nė gjashtėqind katrorė tė quajtura klerossu, nė tė cilat lulėzonin hapėsira tė begata bujqėsore.

Qyteti kryesor, Atlantida, gjendej nė bregun jugor; ai qarkohej nga njė rreth muresh, largėsia e tė cilėve me qendrėn ishte shtatėdhjetė kilometra; qyteti i vėrtetė, i mbrojtur nga rrathė tė tjerė uji dhe toke, kishte njė diametėr prej pesė kilometrash.

Me fjalė tė tjera Atlantida ishte pothuajse tetė herė mė e madhe se Siēilia; Nėse jo tamam njė kontinent, ajo mbetej gjithsesi njė ishull me madhėsi tė konsiderueshme. Kritia pėrshkruante pjellorinė e tokave tė saj, tė populluara veē tjerash prej elefantėsh, gjė qė do tė thotė se edhe pėr kėtė kafshė, mė e madhja dhe mė llupėsja e tė gjithave, kishte ushqim tė bollshėm.

Perandora e fuqishme e Atlantidės, qė shtrihej nė ishujt fqinje, ndahej nė dhjetė shtete tė konfederuara, ēdonjeri prej tė cilėve drejtohej nga njė mbret; shteti Sovran, ai qė pėrfshinte qytetin e Atlantidės ndahej nga ana e vet nė gjashtėdhjetė mijė struktura qeverisėse; ēdo pesė a gjashtė vjet zhvillohej njėfarė asambleje publike me pjesėmarrjen e popullit i cili gjykonte mbi veprimtarinė e administrative tė ndryshme.

Atlantidasit, tė cilėt nuk mjaftoheshin me zotėrimin e ishujve tė tyre, themeluan koloni tė tyre nė kontinentin pėrballė (Amerikė?), nė Egjipt, Libi e nė Etruri. Por nuk arritėn ta mposhtin perandorinė e Athinės, themeluar nė vitin 9600 para Krishtit nga perėndesha Minerva dhe organizuar simbas e vetė kritereve qė Platoni kishte paraqitur nė veprėn e tij "Republika". Mbas shumė vite luftimesh njė tėrmet i madh dhe njė pėrmbytje shkretuan Athinėn, pėrpinė ushtrinė e saj, por bėnė qė edhe Atlantida tė zhytej nė thellėsinė e ujėrave tė oqeanit. Njė ndėshkim i drejtė, duke pasė parasysh se me kalimin e shekujve Atlantidasit qenė korruptuar.:

"Kur elementi hyjnor, i pėrzier me natyrėn njerėzore, u shua brėnda tyre e mbizotėroi karakteri njerėzor, atėherė degjeneruan, e ndėrsa atyre qė ishin nė gjendje tė shihnin kėto iu shfaqėn si gjėra tė turpshme, syve tė atyre qė ishin tė plogėsht pėr tė dalluar se ēfarė lloj jetė pėrkon me tė vėrtetė me lumturinė, iu dukėn gjėra tė mrekullueshme, tė mbufatur siē ishin prej lakmisė dhe pushtetit.

Dhe Zeusi, zoti i zotave, duke vėnė re se kjo rracė po degjeneronte nė mėnyrė tė mjerueshme, vendosi t'u jepte njė ndėshkim me qėllim qė tė bėheshin mė tė urtė.Kėrkoi tė mbidheshin tė gjithė zotat, e, me t'u mbledhur tha..."

Se ēfarė tha Jupiteri, mund vetėm ta marrim me mend: nė tė vėrtetė me kėto fjalė pė rfundon edhe Kritia. Por prifti plak e ka sqaruar tashmė mė pėrpara:

"Mė vonė, me t'ia behur ca tėrmete dhe pėrmbytje tė jashtėzakonshme, e gjithė rraca juaj luftėtare (Pra Athinasit) u zhduk nėn tokė, e nė tė njejtėn mėnyrė edhe Atlantida u gremis nė det e u zhduk".

Pėr sa rrėfehet, pohon Kritia, Egjipti ėshtė i vetmi vend qė zotėron shumė dokumentacion tė shkruar, sepse, ndryshe nga tokat fqinje, nuk qe pėrfshirė nga katastrofat; e nė lidhje me kėtė u kėrkon ndjesė lexuesve pėr faktin se u ka vėnė emr a grekė sovranėve tė Atlantidės.

Nė tė vėrtetė, nė analet e veta, Egjiptianėt i kishin pėrkthyer emrat nė gjuhėn e tyre, simbas zakonit tė kohės; mė vonė edhe Soloni nga ana e vet i pati ripėrkthyer, e kėshtu i ka paraqitur. "Nėse pra do dėgjoni emra tė ngjashėm me tanėt, mos u ēudisni, ngaqė e dini arsyen".

Nga Platoni tek Kolombi

Ka mundėsi qė filozofi grek tė mos e ketė marrė me mend se rrėfimi i tij i shkurtėr (pak a shumė nja dhjetė faqe tė sotme) do tė kishte bėrė tė rridhte mė shumė bojė sesa tėr ė korpusi i tij filozofik: rreth njėzet e pesė mijė vepra kushtuar njė qytetėrimi qė ndoshta as nuk ka egzistuar fare.

Rast mė shumė unik sesa i rrallė (tjera vende tė lashta misterioze, si Trekėndėshi i Bermudeve, janė zbuluar dhe diskutuar nė kohė shumė tė vonshme), problemi i egzistencės apo mosegzistencės sė Atlantidės bėri tė shpėrthejnė shumė shpejt polemikat.

Disa mėtonin se Atlantida gjendej pėrtej Kolonave tė Herkulit (pėrshembull Cymmeria e cituar nga Homeri tek Odisea), dhe shėnuan popullin e Ata lantėve "qė nuk hanė asnjė lloj qėnieje me shpirt" e "nuk ėndėrrojnė kurrė". Nė Histori -nė e Herodotit, tema e Timeus dhe Kritias pėrbėnte (sė paku pėr aq sa dimė ne) njė risi absolute.

Aristoteli, nxėnės i Platonit, nuk i dha shumė rėndėsi rrėfimit tė Mėsuesit tė vet, dhe ky jo-opinion pati njė peshė pėrcaktuese nė Mesjetėn kristiane. Nė tė vėrtetė, autoriteti i Aristotelit...

... konsiderohej i padiskutueshėm, e ajo qė ai pati thėnė ("Ipse dixit"), qė jo rastėsisht pėrputhej me vizionin gjeocentrik tė universit mbėshtetur nga Kisha, nuk mund tė kundėrshtohej. Pėr mė tepėr egzistenca e njė kontinenti tė mbytur nėntė mijė vjet mė parė nuk pėrputhej me datėn e krijimit tė botės simbas Gjenezės, llogaritur rreth vitit 3760 p. Krishtit.

Por, mė 1492, Kristofor Kolombi zbuloi qė, pėrtej Atlantikut egzistonte me tė vėrtetė njė tokė: filozofi anglez Francis Bacon dha mendimin se mund tė jetė fjala pikėrisht pėr kontinentin e pėrshkruar nė Kritia. Shumė pikėpamje nisėn tė modifikohen, aq sa nė shekujt XVI dhe XV II Guillaume Postel, John Dee, Sanson, Robert de Vangoudy dhe shumė kartografė tė tjerė e quajtėn Amerikėn me emrin Atlantidė.

Mbas Pushtimit, u zbulua madje se njė legjendė antike e indigjenėve tė Meksikės, pėrshkruar nė Kodin Aubin, fillonte me kėto fjalė: " Uexotzincas-ėt, i Xochimilacas-ėt, Cuitlahuacas-ėt, Matlatzincas-ėt, Malincalas-ėt braktisėn Aztlan-in dhe u endėn gjithandej.". Aztlan ishte njė ishull i Atlantikut dhe tributė e lashta kishin qenė tė detyruar ta braktisnin sepse po zhytej nė oqean.

Prej ishullit, tė mbijetuarit morėn emrin dhe u quajtėn actekė, ose "Banorė tė Aztlan". Sa pėr dijeni, nė Meksikė kjo teori nuk lidhet me vėllimet fantastike, por mėsohet nėpėr shkolla, pak a shumė siē mėsojnė nxėnėsit italianė historinė e Romulit dhe Remos; nė Muzeun Antropologjik tė Qytetit Meksiko janė ekspozuar shumė vizatime tė lashta qė pėrshkruajnė migrimin.

Rikthimi i Atlantidės

Ka nga ata qė bėjnė analogji mesqytetėrimit tė Egjiptit tė lashtė dhatij tė Amerikės qendrore: ndėrtime piramidale, ballsamosje, vit i ndarė nė 365 ditė, legjenda, afėrsi gjuhėsore. Atlantida duhet tė ketė qenė pra njėfarė ure natyrale ndėrmjet kėtyre dy qytetėrimeve, e shtrirė me gjasė ndėrmjet Azoreve dhe Bahamasit.

Mė 1815, Joseph Smith, fshatari pesėmbėdhjetėvjeēar nga Manēesteri, nė Kontenė e Ontarios nė Nju Jork, qe takuar me njė engjėll me emrin Moroni , i cili i premtoi ca vizione tė jashtėzakonshme.

Shumė vite mė vonė engjėlli i tregoi vendfshehjen e ca pllakave tė ēmueshme e tė shkruara nė njė gjuhė tė panjohur , tė cilat Smith, i pėrndritur nga fryma hyjnore iu fut punė pėr t'i pėrkthyer.

Mė 1830 u botua Libri i Mormonėve, njė bibėl e vėrtetė pėr sektin e Mormonėve, qė pėrshkruan njė pėrmbytje me ca karakteristika krejtėsisht atlantidiane (dhe pse Atlantida s'pėrmendet fare), ndodhur menjėherė mbas kryqėzimit tė Krishtit.

"Nė vitin e tridhjetekatėrt, nė muajin e parė, nė ditėn e katėrt, u ēua njė uragan i tillė siē nuk ishte parė kurrė pėrmbi tokė; e shpėrtheu edhe njė shtėrngatė e madhe dhe e tmerrshme, e njė bubullimė e tmerrshme qė e shkundulloi tėrė tokėn si tė donte ta ēante mė dysh (...).

Dhe shumė qytete tė mėdhenj e tė rėndėsishėm u gremisėn, qytete tė tjerė ranė pre e zjarreve, kurse mjaft tė tjerė u troshitėn derisa ndėrtesat e tyre u rrėzuan, e banorėt vdiqėn dhe vėndet u shndėrruan nė mjerim (...). Kėshtu sipėrfaqja e krejt tokės u deformua, e njė errėsirė e dendur u derdh mbi tėrė vendin, e nėpėr terr nuk mundėn tė ndezin ndonjė dritė, as llambė, as vravashkė" etj, etj.

Tė mbijetuarit, populli i Nefit, kishin mundur tė largoheshin nė kohė "nė vendin e Bollėkut", ku ndėrtuan tempuj e qytete, mes tė cilėve atė tė Palenque dhe njė fortesė qė mė vonė u njoh me emrin Maēu Piēu.

Tridhjetė e dy vjet mė vonė njė studiues ekscentrik francez, abati Charles -Etienne Brasseur, zbuloi "provėn pėrfundimtare" tė lidhjes mes Mesdheut, Atlantidės dhe Amerikės Qendrore.

Teoritė e tij u konsideruan tė pabesueshme, por frymėzuan veprėn e parė me tė vertetė popullore rreth kėsaj teme: "Atlantis, the Antediluvian World" ("At lantida, Bota Antideluviane") tė amerikanit Ignatius Donnelly (1882).

Sipas Donnelly, Atlantida ishte parajsa Tokėsore biblike, dhe aty qenė zhvilluar qytetėrimet e para. Banorėt e saj qenė hapėrdarė nėpėr Amerikė, Europė e Azi; mbretėrit dhe mbretėreshat e saj qenė bėrė Zota tė religjioneve antike.

Mė vonė, rreth trembėdhjetė mijė vjet mė parė, i tėrė kontinenti qe pėrmbytur prej njė kataklizme me origjinė vullkanike. Nė mbėshtetje tė tezės sė tij, Donnelly parashtron afėritė kulturore tė pėrshkruara mė s ipėr, dhe disa prova gjeologjike, me thėnė tė vėrtetėn jo fort bindėse .

Nga ana tjetėr e oqeanit, Augustus Le Plongeon, mjek francez, bashkėkohor me Donnelly, qė pėr herė tė parė kishte bėrė gėrrmime nė rrėnojat Maya nė Yucatan , e rimori nė mėnyrė tė pavarur tematikėn e "Mistere tė shenjta tė Majave e tė Kuikėve 11.500 vjet mė parė; marrėdhėniet e tyre me Misteret e shenjta tė Egjiptianėve, Grekėve, Kaldeasve dhe Indianėve".

Pavarėsisht gjatėsisė sė pafundme tė titullit, libri i tij pati njė sukses tė madh dhe ndikoi gjerėsisht nė pėrhapjen e mitit.

Pėrktheu : Shpėtim Kelmendi


Edituar pėr herė tė fundit nga Explorer nė 22.02.14 1:04, edituar 1 herė gjithsej

Admin

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Atlantida

Mesazh  Admin prej 21.05.08 13:09

Atlantida



Atlantida nė greqishten e vjetėr, Ἀτλαντὶς νῆσος, " ishte njė ishull i madh qė ndodhej pėrballė kolonave tė herkulit rreth 12,000 vjet mė parė. Pėr herė tė parė ky qytet u pėrmend nga Platoni nė vitet 360 para erės sonė nė dy vėllimet e tij Timaeus dhe Kritias.

Qė atėherė Atlantida ka hyrė nė imagjinatėn e njerėzimit si njė qytet i artė me njė zhvillim tė paparė. Ajo zbulohet dhe ri-zbulohet pothuajse ēdo vit, por pėr fat tė keq nė pozicione tė ndryshme tė tokės.

Madje disa mendojnė se ajo mund tė ekzistojė edhe nė hapėsirė. Kėtu mund tė pėrmendim edhe njė teori e cila e vendos atė nė qytetin e Durrėsit.

Legjenda pėr Atlantidėn sipas Platonit.

Timaeus nga Platoni

E shkruar nga Platoni ne vitin360 p.e.s. (fragment)

Nė atė kohė ekzistonte nė atė det, njė ishull pėrpara se tė mbėrrije nė ato qė quheshin, duke ngrėnė, nga ju (Grekėt) Pillarėt e Herkulit. njė ishull sa Libia edhe Asia sėbashku.

Prej kėtej mund tė udhėtoje pėr nė ishujt e tjerė, qė nė atė kohė ishin prezentė/tė dukshėm, edhe prej kėtyre ishujve drejt atij kontinentit tė pafund, nė ato ujėra tė vėrteta.

Tani, sa ishin brenda kėsaj gojės qė e kemi fjalėn, duket njė liman i ngushtė sa pėr tė kaluar, por ai deti tjetėr me tė vėrtet, dhe toka qė e rrethon, mund tė quhet kontinent. edhe nė kėtė ishullin e Atlantit, kjo mbretėri e madhe dhe e admirueshme, mbizotėronte gjithė ishullin, shumė ishuj tė tjerė si edhe njė pjesė tė kontinentit.

Prej kėtej zonėn nė brendėsi deri nė Libi, dhe prej kėndej deri nė afėrsi tė Egjiptit, Nga Evropa deri nė Tyreni(Tuskania.)

E pėrkthyer nga Greqishtja e vjetėr nė Shqip nga Albert S Nika

Admin

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Admin prej 05.02.09 19:55

ATLANTIDA

Aristoteli, nxenesi dhe studenti me i preferuar i Platonit ishte i bindur qe Atlantida ishte shpikur nga mesuesi i tij per finese filozofike por qe nuk kishte ekzituar ne realitet.

Shekujt e mevonshem markuan nje heshtje totale per Atlantiden.

Plinio I Vjetri, filozof roman, ndoqi teorine e Aristotelit duke e akuzuar Platonin e vdekur si " shpiksi i fabules se Atlantides".

Por filozofe , historiane te tjere kishin te dhena te mbartuar nga gjeneratat por qe akoma nuk ishin te forta.

Mbas nje intervali prej 1500 vjetesh nje numer i madh shkencetaresh, historianesh dhe arkeologesh filluan te manifestonin interes per kontinektin e supozuar te zhdukur ne krahun tjeter te Oqeanit.

Historiani spanjoll Francisco Lopes (1510-1560) ishte i pari qe tha se Atlantida mund te ishte quajtur Amerika.

Nje tjeter historian Francisco Bacon (1561-1626) tha te njejten gje si dhe gjermani Janua Joannes Bicherod (1663) tha qe "bota e re e zbuluar nga spanjollet (Amerika) nuk kishte asgje te re.

Prifti jeusit Athanasius Kircher(1601-1680) ishte i pari qe pranoi legjenden si nje ide historike positive dhe reale.

Ky prift ishte nje hetues i vertete per tema te ndryshme.Ai siguroi qe "kishte deshifruar heroglife te referuara Atlantides".

Sipas versionit te tij Atlantida ishte nje kontinent i vogel ne oqeanin Atlantik.Ishte me mire te thuhet nje ishull se sa nje kontinet. Dimensionet e saj gjeografike e vendosnin midis Amerikes dhe Afrikes.

Nje ishull i madh ku nje varg malesh qendore vinin duke u zbutur neper ane dhe neper ujrat e shume lumenjve qe pershkonin gjithe ishullin si rrjeta e nje merimange.

Sipas teorive te Platonit ishulli kishte nje pamje te tille ; ne qender te ishullit ishte mali ku qendronte Poseidoni ne pallatin e tij.Ky mal ishte i ndare nga pjesa tjeter nga nje canal rrethor.

Me pas vinte nje zone po prape rrethore qe njihej me emrin "Ultesira e brendshme" e cila ishte e ndare nga Ultesira e jashtme nga nje tjetr rreth me ujra te embla.Nje kanal qendror bashkonte te gjitha zonat tokesore me detin.Pjesa e jashtme ishte e rrethuar nga nje mur rrethor qe mbronte nga shikimet dhe kuriozet qe mund te harrinin aty rastesisht.

Siperfaqja totale (sipas Platonit) ishte rreth 800.000 milje katror.E gjitha eshte nje skeme perfekte ku kanali qendror bente rregullim e uljeve dhe ngritjeve te ujit .

Po nga e nxorri Platoni keto ide duke qene kaq larg prej vendit qe pershkruante? Arkitekete qe kane lexuar pershkrimet e Platonit kane ngelur te habitur per saktesine arkitektonike te tij.

Sigurisht nje ishull me siperfaqe te tille nuk mund te zhdukej komplet pa lene asnje lloj gjurme. Shume ishin vendet qe mendohej se rrethohej Atlantida , midis Skocise , Amerikes se Jugut, dhe nje pjese e Afrikes.

Por ne asnje nga keto vende nuk u gjet as prova me e vogel e nje ekzitence njerezore inteligjente qe datonte 10.000 vjet.Mund te ishte gabuar ne shifra Platoni? Me shume se nje studiues kane dashur te takojne diferencat ne relacion qe ekziston midis viteve diellore dhe henore.

Egjiptianet termin henor e kishin 30 dite, qe do te thote se periudha e then nga Platoni nga 9000 vjet do te reduktohej ne 742 vjet te sotmet .. gje e cila eshte me e besueshme.Keshtu qe mendohet se perkthimi eshte bere gabim ajo qe ka dashur te thote 100 eshte perkthyer 1000 (nga arabisht ne greqisht).Keshtu qe ngjarja duhet te kete ndodhur rreth 1500 vjet para Krishtit.

Nje teori interesante mbi kete gje vjen nga profesoir Anghelos Galanapnulos me origjine greke dhe qe besonte ne versionin e Platonit. Ne 36ŗ ne veri dhe 25ŗ ne lindje te detit Egje gjendeshin nje grup ishujsh qe kishin marre emrin Santorini , qe perbeheshin ne ishujt e medhenj Thera dhe Therasia dhe ishuj te tjere te vegjel qe quheshin Aprosini, Palaia Kameni, Nea Dameni dhe Mika Kameni.

Te gjithe jane me origjine vullkanike. Ne 1886 pati nje shperthim te madhe vullkanik qe u studiua nga nje shkencetar francez me emrin Fouque dhe qe sherbeu si baze per Universitetin e Vjenes per te krijuar nje skeme te shperthimeve te ndodhura ne kete zone neper shekuj.

Pati nje shperthim ne vitin 198 para Krishtit ne te cilin ishulli Palaia Kameni mbiu nga ujrat e terbuar.tjeter shperthimne vitin 726 para Krishtit e zgjati kete ishull.Ne 1573 Mikra Kameni mori formen e plote.

Ne 1650 nje shperthim tjeter qe ēoi ne ndryshime ne ishujt e tjere.Por ne 1707 ndodhi nje shperthim Ciklop qe zgjati jo me pak se 5 vjet dhe u krijua Nea Kimena. Ne 1666 u krijua nje shtese e Nea Kimenes.

Admin

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Admin prej 09.06.09 19:55

Atlantida, misteri i kontinentit tė zhdukur

Eshte folur shume per Atlantiden, kontinenti i supozuar i zhdukur para disa mijera vjeteve.

Shume studiues dhe shkencetare te fushave te ndryshe i kane kushtuar jeten dhe pasionin e tyre kerkimit te ketij kontinenti qe per momentin mbetet imagjinar por pa rezultat.

Ka shume teori qe kundershtojne njera tjetren dhe qe lidhen kryesisht jo me faktin se cfare perfaqesonte ne vetvehte Atlantida dhe cfare shkalle zhvillimi kishte, por me vendndodhjen.

Deshmia e pare qe mund te quhet serioze vjen nga Platoni ne njeren prej dialogeve te dy personazheve ne tragjedine Kritias dhe Timaios. Platonit (viti 350 para eres sone) i referohet ligjevenesit te famshem te Greqise se lashte Solonit i cili udhetonte shpesh, ne njerin prej udhetimeve te ketij te fundit ne Egjyp, gjate takimit me nje prift ai degjoi per historine e nje toke te begate me nje madhesi sa Libia dhe Azia te marra sebashku.

Kjo toke shtrihej diku ne afersi te Shtyllave te Herkulit (ngushtica e Gjibraltarit) dhe rreth 9 mije vjet me pare (11500 vjet para eres sone) u zhduk brenda nje nate dhe dite. Kjo toke qe ishte e permasave te medha pershkruhej nga prifti si nje vend i madh ne perendim te detit Mesdhe i rrethuar nga oqeani Atlantik.

Cdo gje ne kete toke qe po e quajme kontinet ishte shume e zhvilluar dhe e perparuar per kohen qe behet fjale.

Atlantet pershkruhen si shume paqesore, punetore dhe te afte per tregeti dhe arte zejtarie. Kryeqendra e tyre (Oqeania) ishte dhe kryeqendra e tregetise me vendet e tjera, ishuj dhe kontinente ku mendohet qe atlantet ishin shume te fuqishem ne mardheniet me vendasit.

Cdo gje neper qytet e tyre pershkruhet si shume e vecante, pasuri te tera qe dukeshin ne ndertimet dhe ne veshjet e godinave me metale te cmuara dhe te statujave. Anijet e tyre ishin te persosura dhe te perparuara per kohen. Por cdo gje u zhduk brenda nje nate dhe dite.

ndonje ndryshim shume i madh gjeologjik ne ate kohe do kete ndikuar ne permbytjen dhe me pas zhdukjen e plote te Atlantides.

Nga pershkrimet per ngjarjen, permbytjet, termetet dhe valet gjigande te oqeanit eshet arritur ne nje konkluzion qe te pakten deri tani eshte nga me te qendrueshmit qe Atlantida eshte zhdukur si pasoje e ndonje shperthimi vullkanin sepse vetem gjate shperthimit vullkanin ndodhin te gjitha ato qe u permenden me siper si faktore te fundosjes se kontinentit.

Persa i perket vendndodhjes se Atlantides ka shume teori por numrin me te madh te mbeshtetesve e ka teoria qe Atlantida mund te kete qene pjese e ishullit te sotem grek Santorini. nga studimet gjeologjike eshte arritur ne perfundim qe perafersisht ne kohen qe pretendohet se ka ndodhur permbytja e Atlantides, ishulli Santorini ne pjesen perendimore te tij ka patur nje zgjatim toke qe vazhdonte per milje te tera.

Si rrezultat i shperthimit vullkanik u fundos nje pjese e mire dhe sot kane mbetur vetem dy ishuj te vegjel me origjine vullkanike nga llava e ftohur. Ky detaj perkon edhe me pershkrimin e Platonit.

Misteri i Atlantides eshte bere pikenisje per shume studime dhe eksplorime qe ne kohet e vjetra. Madje dhe shtysa fillestare per Kolombin per te zbuluar kontinentin amerikan, ka qene fillimisht legjenda per Atlantiden.

Teori te cfaredolloji e vendosin Atlantiden ne zona te ndryshme te globit, nga pjesa juglindore e Azise, pjesa perendimore e detit Mesdhe, ishujt Azorre, Ishulli Bimini (Bahamas) dhe ne vende te tjera.

Por te gjitha kane si pike te perbashket pranine e oqeanit Atlantik. Me pas do shkruaj edhe dicka tjeter per teori te ndryshme qe lidhen me emertimin e Atlantides dhe shperndarjen gjeografike qe ka ne vende te ndryshme te globit.

Shume shkencetare kane pretenduar qe kane gjetur vendndodhjen e Atlantides por deri me sot askush nuk ka mundur ta provoje. Rasti i vetem qe mund te merret ne konsiderate eshte ai i zbulimit te nje zgjatimi nenujor ne ishullin e Biminit dhe qe ka terhequr shume vemendjen e studiuesve.

Aty duken qarte gjurme ndertimesh nga dora e njeriut dhe e nje teknike qe nuk perqaset me ate qe njihet ne zonat perreth apo te ndonje kulture te lashte qe studiohet.

Zbulimi i Atlantides ne Bimini eshte parashikuar edhe nga Edgar Cayce, nje Nostradamus i shekullit te 19-20 qe eshte shprehur se ne fund te viteve 60, Atlantida do dali nga uji ne Bimini. natyrisht ajo gje nuk ndodhi dhe as viti nuk perkoi me ate qe tha Cayce por sidoqofte gjurmet qe jane gjetur jane me interes per studim.

Ndonese shkenca ka avancuar dhe shkencetaret arrijne ne perfundime duke u bazuar ne studime dhe llogjike shkencore, parashikimi dhe sidomos personi i Edgar Cayce shpesh lidhet me Atlantiden dhe zbulimin e saj.

Darius

Admin

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Admin prej 09.06.09 19:56

Mundesi per ekzistencen e Atlantides ne 10 vende

Kur vjen fjala per te pyetur ne lidhje me vendndodhjen fizike te mbeturinave te civilizimit te lashte te Atlantasve, pergjigja eshte ne varesi te faktit qe me ke je duke folur.

Cdokush duket se ka nje kandidat te preferuar per te cilin mund te jepen argumenta bindese.

Nese eshte ne Antarktike apo detin Egje, Bahamas apo Atlantikun Verior, gjurmet domethenese mund te gjendjen gjithandej dhe renditja e tyre mund ta beje ceshtjen shume te ngaterruar.

Ne listen e meposhtme Childress jep disa detaje dhe mundesi per ekzistencen e Atlantides ne 10 vende te ndryshme:

Azoret

Platoni duke cituar Prifterinjte Egjyptiane nepermjet xhaxhait te tij Solonit, thote se Atlantida ka qene pertej shtyllave te Herkulit dhe qe kryen luftra me mesdhetaret e lashte dhe u perpine nga deti ne vitin 9400 P.e.s.

Atlantida ka qene nje toke lundertaresh te famshem, shume elefante dhe nje pallaje me nje qytet buze nje gjiri gjigand i ndertuar ne rrathe te shumte qe nderthureshin me njeri tjetrin.

Mbasi thuhet se Atlantida ka qene nje ishull i madh ne oqeanin e vertete qe rrethonte kontinentet, u mendua se behej fjale per mesin e Atlantikut. Per atlantasit thuhet se kishin kolonizuar shumicen e botes dhe kishin luftuar me Greqine dhe Mesdheun Lindor.

Fundosja e Atlantides la mbrapa vetem disa ishuj te shperndare ku disa prej tyre mendohet se jane dhe Ishujt Azore.

Sahara

Shkretetira e Saharase, Malet Tassili dhe Ahaggar ne Algjerine e Jugut dhe Tunisi jane propozuar qe mund te jene vendi aktual i Altantasve.

Kur francezet kolonizuan Afriken e Veriut, shume shpejt zbuluan qe nje bote e humbur ekzistonte dikur ne Algjerine e Jugut dhe se gjiri i lashte i Kartagjenes ishte nje miniature e sakte e kryeqytetit te Atlantides sic pershkruhej nga prifterinjte Egjyptiane.

Sidoqofte Saharaja nuk u zhduk nen oqean por u shkretua dhe u shnderrua ne nje shtrat te thate deti. A shtrihet Atlantida nen masivet e reres dhe formacionet e cuditshme te Shkretetires se Saharase?

Malta

Malta ka struktura gjigande te lashta te cilat tani jane datuar si mbi 9000 vjecare ose edhe me te vjetra dhe qe nga arkeologet ortodokse mendohet se jane si rrenojat me te vjetra ne bote.

Tani Malta eshte nje ishull i vogel shkembor qe njehere e nje kohe ka patur elefante dhe tregon shenja qe dikur eshte shkaterruar nga nje vale gjigande kataklizmike. Joseph Ellul dhe te tjere kane propozuar qe Malta ka qene pjese e nje civilizimi madheshtor ne te kaluaren, ka mundesi Atlantet.

Mendohet se Malta ka qene e lidhur me pjese te tjera te Mesdheut kur nje vale gjigande nga Atlantiku permbyti Mesdheun duke shkaktuar Flodin Biblik. A ka qene Malta Atlantida?

Ishulli eshte shume i vogel qe te kete qene Atlantida por tregon qarte qe Mesdheu ka qene nje vend shume ndryshe 12 mije vjet me pare.

Bimini

Me zbulimin ne vitini 1968 te asaj qe duket si nje rruge gjigande e gurte ne forme poligonale ne ujerat e ceketa te Biminit, u mendua se Atlantida u gjet ne Karaibet. Nje shkalle, pjese e nje piramide te humbur, kollona te rrezuara, te gjitha duken si rrenoja te permbytura.

Ka mundesi qe Atlantasit te jene shperndare ne nje pjese te madhe te Atlantikut nga Azoret ne Bahamas dhe mbase edhe deri ne Florida. Kohet e fundit arkeologu nga shteti Indiana, Jackson Judge ka sugjeruar se Portsmouth, Ohio ka qene vendndodhja e Atlantides.

Amerika e Jugut

Per shkak te mbeturinave gjigande ne Peru dhe Bolivi dhe evidencat qe Tiahuanaco eshte shkaterruar nga nje kataklizem, Amerika e Jugut eshte propozuar si vendndodhja e Atlantides nga nje nuumer i madh autoresh te hershem, perfshi ketu dhe kolonelin britanik Percy Fawcett i cili u zhduk ne xhunglen Braziliane ne vitin 1952 gjate kerkimit per qytetin e humbur te Atlantides.

Amerika e Jugut ka rrenoja gjigande dhe eshte pertej Atlantikut por evidencat tregojne qe kjo toke eshte ngritur nga niveli i deti dhe jo zhytur ne te.

Antarktika


Kur Charles Hagood rizbuloi Harten e Piri Reis, (per me shume lexoni kryetemen e hapur ne kete nenforum me titull Gjurmet E Civilizimeve Te Lashta) nje harte e kopjuar nga harta te vjetra prej admiralit Turk dhe ku dukej Antarktika si nje kontinent pa akull, lindi koncepti i ekzistences se Atlantides ne token e ngrire polare.

Duke qene se Altantida mund te ishte shkaterruar si rezultat i spostimit te poleve, Antarktika ka shume mundesi qe te kete patur nje klime shume here me te pranueshme 10 mije vjet me pare dhe qe ne te mund te gjenden rrenoja megalitike te njejta me ato te Amerikes se Jugut.

Antarktika duket shume larg nga Mesdheu nese kujtojme faktin e luftrave te kryera aty midis Atlantasve dhe Mesdhetareve. Po ashtu supozohet qe Atlantida u fundos brenda nje dite dhe nate, ndersa Antarktika ka akumuluar akull per mijera vjet. A shtrihet Atlantida ne Antarktike?

Kanariet

Ndonese nuk jane gjetur rrenoje te lashta ne Azoret, majat malore te kreshtes se Atlantikut Qendror, jane zbuluar rrenoja antike ne Ishujt Kanarie, afer brigjeve marokene.

Popullsia vendase Guanche e ishujve Kanarie nuk ka patur asnje njohuri udhetimi me anije kur u zbuluan per here te pare nga eksploratoret spanjolle por ne vete ishujt jane zbuluar rrenoja te gureve rrethore te cilet kane cuar ne propozimin qe Kanariet jane mbeturinat e Atlantides se Lashte.

Deti i Veriut

Zonat e ceketa te Detit te Veriut ne Hollande, Gjermani dhe Angli si dhe Skandinavi jane propozuar si zona te mundshme te egzistences se Atlantides.

Libri Oera Linda i zbuluar ne Hollande ne vitin 1700 flet per nje toke te zhutyr afer Ishujve Frisian ne Hollande. Jugen Spanuth, nje prift gjerman,kreu disa foto rrenojash te nenujshme ne Gjermanine Veriore ne fillim te viteve 50-te.

Kohet e fundit studiuesi Paul Dunbavin ka hedhur propozimin qe qyteza e Atlantides eshte lokalizuar nenuje midis Uellsit dhe Irlandes.

Qytete te medhaja hollandeze si Amsterdami dhe Rotterdami ndodhen 40 kembe nen nivelin e detit ne keto momente qe po shkruaj. Ka shume mundesi qe keto qytete ne te ardhmen do jene qytete te fundosura.

Lindja e Mesme

Lindja e Mesme dhe Arabia kane disa nga rrenojat e gurta me te medhaja dhe mahnitese ne bote. Blloqet me te medhenj te gurit sot ne bote gjenden ne Baalbek, Liban.

Ato peshojne 2000 ton sejcili dhe jae te denja per arkitekturen Atlantase. I ngjashem eshte dhe Muri Tempull ne Jeruzalem i cili ka themele prej guresh gjigande, te ngjashme me ato te Baalbek.

Autore te koheve te fundit si Stan Deyo ka sugjeruar qe Arabia Saudite, me rrenojet e saj te cuditshme ne shkretetiren qendrore, eshte vendndodhja e Atlantides.

Qytete port mund te gjehen ne brendesi te Arabise dhe ndonese eshte e qarte qe Arabia dhe Lindja e Mesme kane shume civilizime te humbura per te zbuluar, kjo zone nuk eshte aspak e zhytur ne det njehere e nje kohe.

Flodi Biblik vershoi mbi Lindjen e Mesme ne nje kohe parahistorike. A shkaktoi kjo gje shkaterrimin e Atlantides apo ishin vete atlantasit ata qe shkaktuan katastrofen?

Tera dhe Kreta

Sipas literatures turistike te Greqise, shperthimi i ishullit te Egjeut, Tera, shkaterroi Kreten dhe ne te njejten kohe Atlantiden.

Ndersa Platoni eshte shume eksplicit ne datimin dhe vendnodhjen e Atlantides (9400 p.e.s. dhe ne Atlantik), arkeologet greke duken te sigurt qe Atlantida mund te gjehet vetem disa qindra milje nga Athina.

Me mijera turiste vizitojne Teren cdo vit dhe pijne veren lokale te atlantasve ndersa bisedojne per Atlantiden. Per ta Atlantida nuk mund te gjindet ne asnje vend tjeter pervec se ketu.

Darius

Admin

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Admin prej 09.06.09 20:00

Legjenda pėr Atlantidėn sipas Platonit

"Timeu", shkruar nė vitin 360 pėrpara K.
(fragment)

Do t'iu rrėfej njė histori tė botės sė lashtė, tė cilėn e kam dėgjuar nga njė plak i moēė m, ngase Kritia, nė kohėn qė na e rrėfeu, ishte, siē tha, ndaj tė nėntė dhjetave, kurse unė pėr pakėz dhjetė (...)

Dhe pėr ēfarė bėnte fjalė rrėfenja, Kritia? - e pyeti Aminandri. Pėr veprimin mė madhėshtor qė kanė bėrė ndonjėherė athinasit, dhe qė duhet tė ketė qenė mė i njohuri, por qė, pėr shkak se kanė rrjedhur q'atėher ė shumė kohė dhe meqė protagonistėt gjetėn shkatėrrimin, nuk ka mbėrritur gjer tek ne.

Thuana,- tha tjetri,- gjithė historinė dhe ku e prej kujt e dėgjoi Soloni kėtė gojėdhėnė tė vėrtetė.

Ai u pėrgjigj ­ Nė deltėn egjiptiane, nė krye tė sė cilės ndahet lumi Nil, gjendet njė rajon qė quhet rajoni i Saisit. Edhe qyteti mė i madh i rajonit quhet, gjithashtu, Sais, dhe ėshtė qyteti prej nga rrjedh mbreti Amasis. Qytetarėt njohin pėr themeluese tė qytetit njė hyjneshė. Nė egjiptianēe ajo quhet Neit dhe, siē pohojnė ata, ėshtė po ajo hyjneshė qė helenėt nderojnė me emrin Athina.

Ata i duan shumė athinasit dhe thonė se, nė njė farė mėnyre, janė tė lidhur me ta. Nė kėtė qytet vajti Soloni, ku e pritėn me shumė nderime.

Ai pyeti priftėrinjtė mė tė arsyer nė ēėshtje kėsodore pėr lashtėsinė dhe zbuloi se as ai dhe as ndonjė helen tjetėr nuk dinte njoftime mė tė vlefshme pėr kohėt e lashta.

Nė njė rast, duke dashur t'i cyste tė flisnin pėr lashtėsinė, ai nisi tė rrėfejė pėr gjėrat mė tė lashta qė dihen nė anėt tona - pėr Foroneun, qė njihet si "njeriu i parė" dhe pėr Niobėn dhe, pas Pėrmbytjes, pėr mbijetesėn e Deukalionit dhe tė Pirrės.

Gjurmoi gjenealogjinė e pinjollėve tė tyre dhe, duke llogaritur datat, u orvat tė gjejė se sa vjetė mė parė kishin ndodhur ngjarjet, qė ai thoshte se kishin ngjarė.

Mbi kėtė e sipėr, njė prej priftėrinjve, ai qė ishte shumė i shkuar nga vėrsa, iu drejtua e i tha: O Solon, Solon, ju helenėt s'jeni veē se fėmijė; nuk ka asnjė njeri tė moēėm ndėr ju. Soloni e pyeti se ē'kuptim kishin kėto fjalė.

Dua tė them, gjegji ai, se nga mendtė tė gjithė ju jeni tė rinj. Juve nuk ju ėshtė lėnė trashėgim asnjė mendim nga tradita e lashtė e as ndonjė shkencė qė tė jetė thinjur nga vitet.

Dhe do tė ta them pėrse. Kanė ndodhur, dhe do tė ndodhin sėrish, shumė shkatėrrime tė njerėzimit prej shkaqesh tė ndryshme.

Shkatėrrimet mė tė mėdha janė vepėr e zjarrit dhe ujit, ato mė tė voglat prej njė numri tė pafund shkaqesh.

Ekziston njė rrėfenjė, qė edhe ju e keni ruajtur: se njė herė e njė kohė, Fetoni, biri i H eliosit, qė kishte mbrehur kuajt nė koēinė e tė atit, ngase nuk ishte nė gjendje t'i ngiste nė rrugėn e pėrditshme, shkrumboi gjithēka mbi tokė, duke u vrarė dhe vetė nga rrufeja.

Tani kjo rrėfenjė ėshtė veshur me petkun e mitit, por nė tė vėrtetė tregon rėnien e trupave qė lėviznin nė qiejt qark tokės dhe shkrumbimin e madh tė gjėrave mbi tokė, qė pėrsėdytet pas intervalėsh tė gjatė.

Nė kohė tė tilla ata qė jetojnė ndėr male dhe vende tė thata dhe tė larta janė mė tė ekspozuar ndaj shkatėrrimit se sa ata qė banojnė bri lumejve apo bregut tė detit.

Nga kjo mėnxyrė ne na shpėton dhe na mbron Nili, shpėtimtari jonė i amshueshėm. Kur, nga ana tjetėr, zotat spastrojnė tokėn me pėrmbytje, ata qė i mbijetojnė pėrmbytjes, nė rastin e atdheut tėnd, janė lopēarėt dhe barinjtė, qė jetojnė ndėr male, kurse tė tjerėt qė, si ty, rrojnė nė qytete, pėrlahen nga lumejt e barten nė det. Ndėrsa nė kėtė tokė, as nė atė kohė e as nė ndonjė kohė tjetėr, uji nuk zbret nga lartė poshtė nė fusha, por priret gjithnjė tė ngjitet nga p oshtė lartė; pėr kėtė arsye legjendat e ruajtura kėtu janė mė tė lashtat. (...)

Kėshtu, nė ishullin e Atlantidės ekzistonte njė perandori e madhe dhe e mrekullueshme, qė qeveriste ishullin e shumė ishuj tė tjerė, si dhe shumė pjesė tė kontinentit.

Pėr mė t epėr, banorėt e Atlantidės patėn nėnshtruar territoret e Libisė nga Shtyllat e Herakliut deri nė Egjipt, dhe tė Evropės deri nė Tiren.

Kjo fuqi e madhe, e bashkuar nė njė, orvatej tė
nėnshtronte me njė goditje atdheun tonė dhe tuajin, si dhe tėrė rajonin m idis ngushticave.

Atėherė, Solon, atdheu yt shkėlqeu ndėr gjithė njerėzimin, me gjithė madhėshtinė e virtyteve dhe fuqisė sė tij.

Ajo (Athinaja e grekėve, Neiti i egjiptianėve - A. Q.), udhėheqėsja e helenėve, shquhej pėr guximin dhe aftėsitė luftarake... Aj o i mposhti dhe ngadhnjeu mbi pushtuesit dhe i shpėtoi nga skllavėria ata qė s'ishin nėnshtruar akoma dhe me bujari na ēliroi ne tė gjithėve qė banonim midis shtyllave.

Por mė vonė ndodhėn tėrmete e pėrmbytje tė
mėnxyrshme dhe nė njė ditė e natė tė vetme f atkobi gjithė njerėzit tuaj luftėdashės u pėrpinė nė tokė. Nė tė njėjtėn mėnyrė edhe ishulli i Atlantidės u zhduk nė thellėsitė e detit. Pėr kėtė arsye, deti nė ato anė ėshtė i pakalueshėm dhe i padepėrtueshėm, ngase ka njė cektinė balte nė udhė, qė ėshtė shkaktuar nga batisja e ishullit.

Tė rrėfeva shkurtimisht, Sokrat, ē'dėgjoi plaku Kritia nga Soloni dhe ē'na tregoi neve.

Peritoni

nga "Libri i qenieve imagjinare"

Thuhet se Sibila e Eritresė paratha se qyteti i Romės do tė rrėnohej pėr fundimisht nga Peritonėt. Nė vitin 642 tė Tėnėzot arkivi i profecive tė Sibilės u dogj nė zjarrin e madh tė Aleksandrisė; gramatikanėt qė i hynė punės pėr pėrtėritjen e disa fragmenteve tė shkrumbosura prej nėntė vėllimeve, me sa duket nuk hasėn asgjėkundi profecinė e veēantė, qė parathoshte fatin e Romės.

Me kohė u gjykua e nevojshme tė gjendej njė burim qė do tė hidhte mė tepėr dritė pėrmbi kėtė gojėdhėnė.

Pas shumė kuturisjesh, u zbulua se njė rabin nga Fesi (sipas tė gjitha gjasave Jakob Ben Chaim-i) kishte lėnė njė traktat historik, nė tė cilin citonte veprėn, tani tė humbur, tė njė skolasti grek, e cila ngėrthente fakte tė caktuara historike pėr Peritonėt, marrė, me sa duket, nga orakujt, pėrpara se Biblioteka e Aleksandrisė tė digjej nga Omari. Emri i grekut t ė arsyer nuk ka mbėrritur gjer tek ne, por fragmentet e tij rrojnė:

Vendbanimin fillestar Peritonėt e kishin nė Atlantidė. Ata janė gjysmė drerė dhe gjysmė shpendė. Prej dreri kanė kokėn dhe kėmbėt. Pėr sa i pėrket trupi tė tyre, atė e kanė krejtėsisht si tė shpendve, me flatrat dhe pendėt pėrkatėse...

Veēoria e tyre mė e ēuditshme ėshtė se kur dielli shkrep mbi ta, nė vend qė tė lėshojnė hijen e trupit tė vet, lėshojnė hije njeriu. Pėr kėtė arsye, disa mendojnė se Peritonėt janė shpirtėrat e rrugėtarėve qė kanė vdekur larg shtėpisė dhe perėndive tė tyre...

...dhe janė pikasur duke ngrėnė dhé... duke flatruar nė krina nė njė lartėsi marramendėse mbi Shtyllat e Herkulit.

...ata [Peritonėt] janė armiq pėr vdekje tė racės njerėzore; kur arrijnė tė vrasin njė njer i, hija qė lėshojnė pėrdhe ėshtė e trupit tė tyre; kėshtu ata fitojnė dhe favorin e perėndive.

...dhe ata qė kaptuan detrat me Skipionin pėr tė pėrgjunjur Kartagjenėn, pėr pak sa s'dėshtuan, ngase gjatė lundrimit njė formacion Peritonėsh u sul si shigjetė nė anije, duke vrarė e gjymtuar shumė vetė... Sado qė armėt tona nuk bėjnė dobi ballė tyre, kafshėt - pa qenė kafshė - nuk mund tė vrasin mė shumė se njė njeri.

...zhgėrryhet nė gjakun e viktimave tė tij dhe pastaj flatron mbi flatrat e veta tė fuqishme.

...nė Ravenė, ku janė parė sė fundi, rrėfejnė pėr pendėt e tyre, tė cilat i pėrshkruajnė me ngjyrė tė bruztė tė ēelur, gjė qė mė ēuditi pa masė, ngase ėshtė thėnė se pendėt e tyre janė nė njė tė gjelbėr tė mbyllur.

Sodo qė kėto fragmente janė tė qartė, ėshtė pėr tė ardhur keq qė s'ka mundur tė mbėrrijė nė kohėn tonė asnjė njoftim tjetėr pėr Peritonėt.

Traktati i rabinit qė ruajti kėtė pėrshkrim pėr ne, ishte i depozituar, gjer pėrpara Luftės sė fundit Botėrore, nė Bibliotekėn e Dresdenit.

Ėshtė e dhimbshme tė pohohet se edhe ky dokument ėshtė zhdukur, dhe nėse si pasojė e bombardimeve, apo djegieve tė mėparshme tė librave prej nazistėve, nuk dihet. Le tė shpresojmė se ndonjė ditė do tė zbulohet njė tjetėr kopje e kėsaj vepre, pėr tė stolisur sėrish raftet e ndonjė biblioteke.

Pėrktheu: Azem Qazimi

Admin

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Admin prej 09.06.09 20:01

Orėt e fundit tė Atlantidės

Mė 8 korrik tė vitit 8498 para Krishtit, nė Tokė me njė shpejtėsi marramendėse, nėn temperaturėn prej 20 000 *C, u pėrplas njė asteroid. Katastrofa zgjati vetėm 2 minuta, dhe pėr ata 2 minuta vdiqėn me miliona njerėz, u shkatėr rua bota bimore dhe shtazore nė shumė regjione tė planetit tonė, ndėrsa pamja dhe klima sa saj ndryshuan pėrgjithmonė.

Kjo ishte dita kur u fundos Atlantida legjendare dhe me tė u zhduk edhe qytetėrimi i parė tė cilin e ndėrtoi njeriu. "Shkak i kėsaj katas trofe apokaliptike ishte asteroidi nga grupi Adonis, i cili nga trajektorja e tij pėrreth diellit u fut nė fushėn gravitale tė Tokės" pohon fizicienti gjerman Otto Muck nė librin e tij "Gjithēka pėr Atlantidėn ".

Kataklizma filloi nė horizontin veri -perendimor; nga thellėsia e kosmosit befas u paraqit njė trup i panjohur qiellor, i cili fillimisht ngjante nė njė yll tė vockėl, pas 30 sekondave i ngjante kometės, ndėrsa pas njė minuti nė njė 'bolidi", shkėlqimi i tė cilit ishte mė i madh se 100 diej. Gati se me njė trajektore vertikale, trupi u pėrplas nė tokė.

Stuhia e tėrbuar

Nga drejtimi i veri -perėndimit, asteroidi pa u hetuar arriti deri te brigjet e kontinentit Amerikano -Verior, nė regjionin 330 tė gjerėsisė gjeografike, ku sot gjendet qyteti liman Ēa rlston nė Karolinėn Jugore.

Kur trupi qiellor me njė shpejtėsi marramendėse hyri nė shtresat e dendura tė atmosferės, temperatura pėrnjėherė u ngrit nė 20.000 *C dhe tė gjithė ata qė panė kėtė "shkėlqim tė tmerrshėm" pėrgjithmonė humbėn tė pamurit.Nxehtėsia shkatėrroi gjithēka qė iu gjend nė rrugė.

Nėn ndikimin e nxehtėsisė trupi qiellor shpėrtheu, nė njė distancė rreth 200 km nga sipėrfaqja e tokės dhe u thėrmua nė qindra pjesė tė zjarrta qė upėrplasėn nė tokė, nė formė shiu gjigant tė zjarrtė, duke mbje llur vdekje dhe shkatėrrim.

Dy copėzat mė tė mėdha ranė nė regjionin e Atlantikut, nė veri -perėndim tė Portorikos. Mė njė fuqi tė madhe shkatėrruese ekuivalente me 30.000 bomba hidrogjenike, e shpėrthyen fundin e oqeanit. Biliona tonė tė magmės sė zjarrtė dolėn nga gjiri i tokės dhe u pėrzien me ujin e detit, duke u shndėrruar nė sasi tė mėdha avujsh tė cilėt u ngritėn deri nė 30 km.lartėsi.

Gjėmimi i shpėrthimit u dėgjua nė tėrė botėn. Shkėlqimi i pėrplasjes e shndėrroi natėn nė ditė nė njė perimetėr prej 2000 km. Valėt gjigante, tė larta deri nė 1000 m u vėrsulėn drejt brigjeve pėr tė shkatėrruar gjithēka para vetės...
Nė kėtė orgji ēmendurake tė stihisė, plotėsisht u shkatėrrua Ishulli legjendar Atlantida.

Platoni pėr Atlantidėn

Obsesioni kryesor i Ott o Muck ėshtė zbulimi i fshehtėsisė sė Atlantidės, me tė cilėn njerėzimi merret ka 2400 vjet, qė nga ato ditė kur filozofi i famshėm grek Platoni, e vendosi nė rend dite, tė historisė.

Pak para se tė vdiste i shkroi dy vepra: "Timaios" dhe "Kricias", nė tė cilat pėr herė tė parė pėrmendet ky ishull dhe pėrfundimi tragjk i tij.

Sipas Platonit, Atlantida gjendej nė afėrsi tė "Shtyllave tė Heraklitit" - siē quhej mė herėt ngushtica e Gjibraltarit. Ishte mė e madhe se Azia e vogėl dhe Afrika jugore sė bashku, sh quhej pėr pjellori dhe jepte dy "prodhime" vjetore.

Platoni i pėrmend palmat e kokosit, elefantėt, krokodilėt, tempuj dhe pallate tė praruara, kryeqytetin me njė rreze prėj 23 km dhe bashkėsinė njerėzore tė bazuar nė normat ligjvėnėse dhe kulturė tė lartė. Ushtria e Atlantidės i kishte 480.000 kėmbėsorė, 120.000 kalorės, 160.000 karroca luftė, 240.000 marinarė.

Platoni i pari shkroi pėr Atlantidėn. tė gjitha veprat e mėvonshme u bazuan nė informacionet e tij. Mirėpo, Platoni tė dhėnat pėr Atlantidėn i kish te dėgjuar nga Kriciusi, tė cilit i kishte rrėfyr gjyshi i tij, ndėrsa gjyshi kishte mėsuar prej Soloni. ligjvėnėsit mė tė njohur tė Greqisė antike. Deri te kėto tė dhėna, Soloni kishte ardhur nga shkrimtarėt egjiptas tė cilėt i kishte takuar gjatė udhėtim eve tė tij.

Nė bazė tė 20 faqeve tė shkrimeve tė Platonit pėr Atlantidėn, deri mė tani janė botuar 25 000 punime pėr katastrofėn mė tė madhe qė e ka goditur planetin tonė. Pėr Atlantidėn shkruan shkencėtarėt, shkrimtarėt, detarėt dhe hulumtuesit, ėndėrrimt arėt ...

Gjurmėve tė qyteteve tė fundosura

A ka prova shkencore, pėrveē Atlantidės sė Platonit, pėr shkatėrrimin e ndonjė pjese tė madhe tė tokės apo ndonjė ishulli, nė historinė e njerėzimit. "Nė vitin 1969, hulumtues detarė amerikan nė afėrsi tė Ishull it Bahamas, Andros, gjetėn mbeturinat e njė muri dhe shtyllave gjigante".

Gjurmėt e anijeve tė fundosura ekzistojnė nė tė gjitha pjesėt e botės dhe kjo e ka shpjegimin e vet: nga epoka e fundit e akullit (rreth 7000 vjet p.e.s.) shtresa e shkrirė e akullit qė e mbulonte njė pjesė tė madhe tė Evropės, e rriti nivelin e detit pėr plotė 200 metra.

Kėshtu, deti nė pjesėt mė tė ulta bregdetare vėrshoi dhe fundosi qytetėrimet dhe banorėt e tyre. Britania e Madhe atėbotė, akoma nuk ishte ishull, nė vend tė detit B altik ishte tokė, ndėrsa lumi Temza ishte degė e Rajnės, gadishulli Apenin ishte lidhur me rrip toke me Afrikėn veriore.

Tė gjitha kėto regjione tė vėrshuara kanė diēka tė pėrbashkėt. Mirėpo, Atlantida sipas Platonit, gjendej larg nė oqean. "Prej aty, shkr uante ai, mund tė lundrohej nė ishuj tė tjerė, si dhe bregun e shtrirė tė pėrtejm".

Ata ishuj "tė tjerė" besohet tė jenė Karaibet dhe Bahamet, ndėrsa "bregu i shtrirė i pėrtejm" Amerika veriore.Sipas kėsaj, Atlantida gjendej mes Amerikės dhe Evropės, ku sot gjenden IshujtAzore.

Dėshmitė e Otto Muck -ut

Kur u bėnė fotografimet e para ajrore, nė vitin 1921 tė Karolinės jugore, u zbuluan mė se 3000 kratere me origjinė misterioze.

Qindra kratere kishin rrezen prej 1,5 km, ndėrsa i gjithė rajoni pėrreth qytet it Ēarlston shtrihej nė njėsipėrfaqe prej 156.000 km2. Si rrjedhim i kėsaj, del se kemi tė bėjmė mė gjurmė tė ndonjė trupi tė madh qiellor qė ka shpėrthyer mbi tokė.

Dy gropa gjigante nė fund tė detit nė regjionin e Portorikos tregojnė pėr goditjen e dy p jesėve gjigante tė asteroidėve. Sipas llogarive tė Muck -ut, tė dy pjesėt kishin njė rreze prej mė se 10 km. Ato copa krijuan njė ēarje tė madhe e cila sė shpejti u shtri deri nė Atlantidė.

Magma e shkrirė qė shpėrtheu nga zemra e tokės u hodh me njė erupcion tė fuqishėm nė atmosferė, ndėrsa nė vendin e saj mbeti njė boshllėk i madh me njė thellėsi prej gati 3000 metrash, gjė qė ndikoi tė fundosej edhe njė pjesė e kores sė tokės. Ky ishte edhe fundi i Atlantidės, shkatėrrimin e sė cilės e pėrcollėn edhe shum ė katastrofa periferike.

Hiri i lavės dhe uji i detit e krijuan njė shtresė reje tė zezė me trashėsi prej 30 km, e cili me ndihmėn e erėrave pasate u zhvendos drejt lindjes, nė Evropė, Afrikė, Azi. Nė ato regjione u krijuan tornado dhe uragane. Hiri dhe kr ipa e detit paraqitnin pika kristalore pėr shira apokaliptike dhe rrebeshe qė i suleshin tokės.

Varrezat e Mamuthėve nė Siberi

Njėkohėsisht me kėto zhvillime, mbi planetėn tonė u pėrhapėn re tė mėdha me gazra helmues tė cilėt dolėn nga thellėsia e Tokės . Muck konsideron qė me kėtė paraqitje, e ka ndriēuar edhe enigmėn mė tė vjetėr: varrezat e
Mamuthėve nė Siberi.

Atje, kryesisht nė tokėn e ngrirė janė gjetur mbeturinat e mijėra Mamuthėve, edhe atė nė gjendje sikur tė kishin ngordhur dje, e jo para mijėra vjetėve.Kėto mbeturina shkencėtarėt i kanė studiuar me kujdes.

Diagnoza ėshtė; "Vdekje e shpejtė, pa lėndime, si pasojė e ngulfatjes". Nė stomakėt e mamuthėve janė gjetur edhe ushqimet e tyre tė fundit, gjethe tė halorėve.

Mirėpo, ky lloj bimėsh nuk jeto n nė vendin ku janė gjetur mamuthėt. Kėto bimė rriten nė vende me klimė shumė mė tė butė, nė regjione qė gjenden hiē mė pak se 3500 km mė nė jug. E tėrė kjo e nxitė hipotezėn se "ndryshimin e shpejtė tė klimės" mund ta ketė shkaktuar ndonjė "fuqi kosmike".

Muck thekson se pėrplasja e asteroidit dhe Tokės e kishte zhvendosur Boshtin e planetit tonė pėr 3500 km, gjė qė kishte ndikuar nė ndryshimin momental tė klimės. Mamuthėt e ngulfatur nė "tymin helmues" tashmė janė tė "konservuar" nė njė frigorifer natyror .

Pėrndryshe, pėrpara katastrofės nė ato pjesė rriteshin haloret dhe drunjtė tė tjerė.Rryma detare e Golfit, si dėshmi.Fakti qė Evropa perėndimore ka klimė tė butė duhet falėnderuar "lumit oqeanik tė ujit tė nxehtė".

Si ishte e mundur qė me gjithė ekzisti min e kėsaj rryme tė nxehtė, para 7000 vjetėsh (kur pėrfundoi epoka e akullit),Skandinavia dhe shumė rajone tė Gjermanisė, Britanisė sė madhe gjendeshin nėn shtresėn e borės dhe akullit?

Muck jep pėrgjigje tė thjeshtė. Atėbotė as qė kishte ekzistuar "rrym a e nxehtė Golfit" dhe as qė arrinte deri nė Evropė.

Duke u nisur nga gjiri i Meksikos, ajo nė mes tė rrugės haste nė njė pengesė tė pakalueshme, ishullin Atlantida, tė gjatė 1000 dhe tė gjerė 500 km.

Rryma e nxehtė qarkullimin e kthente nė detin Karaibik, prej nga sėrish kthehej drejt Atlantidės. Vetėm pas shkatėrrimit tė Atlantidės, rruga drejt Evropės i ishte hapur.

Nėn ndikimin e rrymės sė nxehtė detare, shtresa e akullt nė Britani filloi tė shkrihej. Ky proces zgjatė me mijėra vjet dhe akoma nuk ka pėr funduar.

Krijimi i racės "fytyrė -zbehtė"

Sasitė gjigante tė lavės dhe hirit qė u ngritėn nė atmosferė, e mbuluan qiellin mbi Evropė, pėr rreth 200 vjet me radhė. Bimėt, tė cilave u mungoi sasia e mjaftueshme e dritės, humbėn pigmentet.

Kjo ndodh edhe me njerėz tė cilėt mė gjatė i nėnshtrohen Dritės sė diellit. Muck konsideron se pikėrisht nė kėto kushte u krijuan njerėzit fytyrė -zbehur, nga deri atėherė, raca njerėzore "e bakėrt e kuqe". Kėtė e dėshmojnė edhe vizatimet e gjetura nė shpellat e Francės jugore.

Data e kastrofės

Muck e pėrcakton kėtė datė duke u nisur nga e dhėna e Platonit, sipas sė cilės Atlantida ėshtė fundosur para 8500 vjetėsh. Muck ka krahasuar kėtė kalendar me kalendarin e Indianve Maya, i cili fillon me datėn zero absolute, dhe pėrmes tij mund tė fiksohet data e saktė, 6 qershor 8498 p.e.s.

A ishte kjo dita e shkatėrrimit tė Atlantidės? Ngjashmėria nė data nuk mund tė jetė e rastit. Me kėtė datė mund tė ndėrlidhet njė konstalacion interesant astronomik, i ashtuquajtur Konjukcioni i Tok ės, Venerės dhe Hėnės.

Kėta tre trupa qiellor atė ditė gjendeshin nė njė trajektore. Mirėpo, atė ditė nė afėrsi tė Tokės gjendej edhe njė grup asteroidėsh Adonis.

A mund tė mjaftonte qė konjukcioni i kėtyre tre trupave qiellor tė ndikonte qė njė nga astero idėt tė "ndėrroj" kahjen dhe tė tėrhiqej nga gravitacioni i Tokės?

Muck konsideron qė kjo nuk ėshtė fare e pamundur. Ka dėshmi tė shumta pėr "aksidente" mė tė vogla kosmike qė e kishin goditur planetin tonė.

Mė 30 qershor 1908 njė meteorit kishte rėnė nė territorin e Siberisė dhe kishte shkaktuar paraqitjen e shtyllės sė zjarrtė 20 km, qė kishte mundėsi tė shihej nė njė largėsi pėr 500 km.

Nėn ndikimin e goditjes ajrore, njerėzit dhe kuajt binin pėrtokė edhe nė largėsi prej 650 km, nga vendi i goditjes. Me kėtė rast, nuk duhet harruar qė ky meteorit, ishte njė "xhuxh" i njėmendėt nė krahasim me asteroidin qė e goditi Atlantidėn.

Atlantida - urė ndėrmjet kulturave tė lashta

Zbulimet e fundit u lejojnė hulumtuesve tė sė kaluarės parahistorike qė tė shkojnė edhe mė larg nė lashtėsi.

Dėshmitė e kulturave tė lashta, gėrmimet, motivet, legjendat, mjetet e ndryshme, hulumtimet nė tokė dhe det, dėshmojnė qė ato kultura ishin krijuar pėrpara ndonjė katastrofe tė madhe.

Por, ka edhe shumė indicione tė tjera qė ndėrm jet vete kishin lidhje, edhepse gjendeshin tė ndara me mijra kilometra njėra prej tjetėrs.

Pėr gjithė kėtė rrėfimi i Platonit pėr Atlantidėn, sot paraqitet nė dritė tė re. Hulumtuesit janė tė gatshėm tė besojnė qė dikur ishulli i zhvilluar nė oqeanin Atlantik, paraqiste jo vetėm urė mes kulturave parahistorike tė Mesdheut, Lindjes sė afėrt dhe tė mesme nga njėra anė, dhe Amerikės sė lashtė nga ana tjetėr, por ishte edhe Baza e tyre.

Disqet artificale nė fund tė Atlantikut

Revista "Sputnjik" shkruan se nė mes tė viteve '50 njė anije amerikane pėr hulumtime oqeanografike ka nxjerrė nga fundi i Atlantikut, nė jug tė ishujve Azore, rreth 1000 kg tė "suvenirėve" tė ēuditshėm.

Ishin kėto disqe, nė formė pjatash me njė rreze prej 15 cm dhe trashėsi prej 4 cm. Pj esa e jashtme ishte relativisht e lėmuar, ndėrsa e brendshmja e thelluar dhe paksa e vrazhdėt.

Hulumtimet kishin treguar se ishin bėrė para 12000 vjetėsh, dhe ēka ėshtė mė e rėndėsishme ishin punuar nė kushte atmosferike, mbi tokė. Kush i bėri? Pse? Pse nė njė numėr kaq i madh u gjend nė njė vend tė caktuar?

Mė tej revista thekson se edhe degė tė tjera tė shkencės interesohen pėr zgjidhjen e misterit tė Atlantidės, sepse ka shumė ēėshtje qė ndėrlidhen.

Etimologjia krahasuese (komparative) bėn pyetje; Si ka mundėsi qė shumė rrėnjė tė fjalėve nga greqishtja e vjetėr kishin hyrė nė gjuhėn e Indianėve Maya? Apo, si ka mundėsi qė nė shumė shpella tė Perusė tė ketė vizatime dhe skulptura luanėsh dhe tė shtazėve tė tjera, tė cilat kurrė nuk kishin jetuar nė ato regjione?

Edhe detajet qė i pėrmend Platoni pėrputhen me provat e zbuluara. Muret dhe kullat e bėra nga guri i bardhė, i zi dhe i kuq mbėshteten me atė se objektet bashkėkohore nė Ishujt Azore janė tė bėra pikėrisht nga kėta lloj gurėsh. Ndėrsa kėta ishuj jan ė nė tė vėrtetė majat mė tė larta tė Bjeshkėve.

Hidrologėt rus me hulumtimin e tokės nė fund tė detrave verior kanė ardhur nė pėrfundim se valėt e para tė "rrymės sė nxehtė tė Golfit" tė ato regjioni
kishin arritur para rreth 12 000 vjetėsh.

Deri te rezultat e ngjashme kanė ardhur edhe studiusit amerikan. Ata kishin studiuar hirin vullkanik tė shtresuar nė fund tė Atlantikut, dhe theksojnė se ai ishte krijuar aty pėrpara 12 000 vjetėsh.

Admin

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Admin prej 09.06.09 20:06

ATLANTIDA

Civilizim apo identitet i humbur?

Njė civilizim apo njė botė e humbur? Legjendė apo realitet, rrėfimi pėr kontinentin e humbur vazhdon tė jetė njėra nga enigmat mė tė mėdha tė civilizimit modern. E pėrshkruar si tokė ideale, me civilizim kulminant – Atlantida mbetet ende inspirim pėr shumė shkencėtarė, tė cilėt jetėn e tyre ia pėrkushtuan parajsės sė humbur. Mijėra libra, filma artistik, zbulime dhe kuazi zbulime shkencore; por enigma mbetet ende: A ka ekzistuar Atlantida ndonjėherė, ku dhe kur?

Zanafilla

Kur Poseidoni, perėndia e lashtė greke e detit, pėr tė parėn herė takohet me Cleiton, lind dashuria, qė nė jetė do tė sjellė 5 palė binjakė. Si vend pėr jetesė tė lumtur perėndia e detit zgjodhi njė ishull nė Oqeanin Atlantik, i cili mė pas do tė marrė emrin e birit mė tė vjetėr tė Poseidonit – Atlasit. Nė ishull mbetėronte njė klimė e mesme dhe gjatė vitit kishte dy pranvera. Pjesėn qėndrore e qeveriste biri mė i vjetėr me mjaft sukses. Paqja dhe toleranca ishin moto tė banuesve tė ishullit. Atlantida konsiderohej e shenjtė, sepse ishte e mbrojtur nga dielli, prej momentit kur ai shtriu krahėt dhe i dhuroj ishullit kushtet optimale pėr jetė.

Civilizimi dhe teknologjia

Atlantidasit ishin autodidaktė dhe progresivė. Ata ndėrtuan njė civilizim madhėshtor, qė u shpėrnda nė tė gjitha viset ku dominonin. Ishin Titan – superior, Gjigant – pėr nga shpirti dhe trupi dhe Ciklop – pėr punė tė rėnda fizike.

Vendi ishte i pasur dhe produktiv, me njė florė dhe vegjetacion tė bujshėm. Banorėt e ishullit ndėrtuan miniera dhe shkritore, industri tė vogla dhe punėtori, ku pėrpunonin metalet pėr nevojat e pėrditshme. Tė gjitha veglat dhe mjetet e nevojshme pėr jetė u punuan nga metalet e fisnikėruara. Amblemat, monumentet sakrale dhe stolitė personale, tė gjitha ishin tė punuara nga ari i pastėr.

Pallatet dhe falltoret kishin formė trapezoide me hyrje nė formė harku. Nė qendėr tė ishullit dominonte statuja madhėshtore e perėndisė Atlas. Sistemi i pėrpunuar i ujitjes, me shumė liqejė dhe diga tė ndėrtuara, mundėsonte zhvillimin e bujqėsisė dhe siguronte sasi tė mjaftueshme tė ushqimit. Porti detar i Atlantidės, nė ēdo kohė mund tė pranonte 1200 anije, tė cilat vinin nga tė katėr anėt e botės pėr tė tregtuar me banorėt e ishullit.

Klima e pėrshtatshme mundėsonte dhe zhvillimin shpirtėror tė atlantidasve. Virtytet e larta morale, dėshira pėr paqe dhe progres, arsimi i lartė janė vetėm disa tipare tė banorėve tė ishullit. Nė mes ishte i vendosur pylli i shenjtė i Poseidonit. Burime tė ndryshme me ujė tė ngrohtė dhe tė ftohtė, linin pėrshtypjen e njė parajse tė vertetė. Shkollat dhe hipodromi i ndėrtuar nė ishull, mundėsonin argėtim dhe edukim pėr banorėt.

Katastrofa

I tėrė ky civilizim madhėshtor u shkatėrrua brenda njė dite tė vetme. Nė momentin e kataklizmės, ishulli ishte nė luftė me Athinėn, e cila me ēdo kusht dėshironte tė pushtonte vendin mė progresiv tė asaj kohe. Ka disa hipoteza pėr shkaqet e zhdukjes sė ishullit:

- Valėt gjigante tė shkaktuara nga cikloni Tsunami, kanė mundur tė fundosin ishullin dhe banorėt e tij. Ky spjegim ėshtė tradicional dhe ėshtė i bazuar nė disa fenomene natyrore karakteristike pėr Oqeanin Atlantik.

- Spjegimi i dytė duket mė kompleks dhe ka tė bėjė me rritjen e nivelit tė ujit, qė mund tė ketė pėrmbytur ishullin. Ky fenomen koincidon me fundin e epokės sė akulltė dhe tė shkrirjes sė sasive tė mėdha, qė rrjedhimisht rrisin nivelin e oqeanit.

Spjegimet e tjera kanė tė bėjnė me tėrmete tė ndryshme, vullkane apo dridhje tektonike tė tokės. Sidoqoftė, ende nuk ka shpjegim tė bazuar pėr zhdukjen e Atlantidės.

Shkencėtarėt, nė bazė tė gėrmimeve arkeologjike, supozojnė se Atlantida ndodhej nė mes tė ishujve Kurile dhe Gjibraltarit, dhe duket tė ketė ekzistuar njėmbėdhjetė shekuj para erės sonė.
Imagjinatė e Platonit apo ndjenjė e fajit kolektiv tė njerėzimit, dėshirė pėr rikthim nė parajsėn e humbur, Atlantida mbetet enigmė pėr ne tė gjithė.

Enigmė pėr njė ishull, njė shtet, njė botė ideale. Nė kohėn anomike nė tė cilėn jetojmė Atlantida mbetet ideal i paarritshėm pėr qenien njerėzore, e cila ėshtė mė afėr vetėshkatėrrimit se kurdoherė mė parė…

--

Admin

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Admin prej 09.06.09 20:07

A ėshtė kjo Atlantida ?



Imazhet e Google Earth kanė ngjallur debate tė mėdha pėr disa orė rresht, pasi gazeta "The Sun" publikoi njė shkrim pėr njė zbulim tė rėndėsishėm tė bėrė nė Oqeanin Atlantik.

Sipas gazetės "The Sun", nėpėrmjet Google Earth, nė oqean janė vėnė re pjesė tė zhytura tė kontinentit Atlantida, tė zhdukur mijėra vjet mė parė. Por menjėherė pas publikimit tė lajmit, Google ka pėrgėnjeshtruar gjithēka, duke thėnė se bėhet fjalė pėr njė anije tė specializuar pėr tė studiuar dyshemenė e oqeanit.

Kompania Google ka sqaruar se njė lidhje paralele rrjetesh qė ka shkaktuar kėtė turbullirė, por tashme gjithēka ėshtė sqaruar.

Historia pėr Atlantidėn, utopia legjendare e shkatėrruar nė kohėt e lashta, e ka kapluar imagjinatėn e shkencėtarėve, qė kur u pėrshkrua pėr herė tė parė nga filozofi Platon, mė shumė se 2,000 vjet mė parė.

Ai kishte shkruar pėr njė pasuri pėrrallore, pėr njė civilizim tė avancuar dhe pėr bukuri natyrore. Debatet zhvillohen rreth asaj se ku ka mundur tė ndodhej Atlantida, nėse ka ekzistuar me tė vėrtetė: disa thonė se ajo gjendet afėr Kubės, pranė bregdetit tė Cornwallit, afėr Gjibraltarit ose nė mes tė Atlantikut.

Sipas gazetės "The Sun", nėpėrmjet Google Earth, nė oqean janė vėnė re pjesė tė zhytura tė kontinentit Atlantida, tė zhdukur mijėra vjet mė parė. Por menjėherė pas publikimit tė lajmit, Google ka pėrgėnjeshtruar gjithēka, duke thėnė se bėhet fjalė pėr njė anije tė specializuar pėr tė studiuar dyshemenė e oqeanit.

Kompania Google ka sqaruar se njė lidhje paralele rrjetesh qė ka shkaktuar kėtė turbullirė, por tashme gjithēka ėshtė sqaruar.

Historia pėr Atlantidėn, utopia legjendare e shkatėrruar nė kohėt e lashta, e ka kapluar imagjinatėn e shkencėtarėve, qė kur u pėrshkrua pėr herė tė parė nga filozofi Platon, mė shumė se 2,000 vjet mė parė.

Ai kishte shkruar pėr njė pasuri pėrrallore, pėr njė civilizim tė avancuar dhe pėr bukuri natyrore. Debatet zhvillohen rreth asaj se ku ka mundur tė ndodhej Atlantida, nėse ka ekzistuar me tė vėrtetė: disa thonė se ajo gjendet afėr Kubės, pranė bregdetit tė Cornwallit, afėr Gjibraltarit ose nė mes tė Atlantikut.

Admin

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Besir Bajrami prej 13.07.09 3:51

Atlantida (civilizimi mė i vjeter i globit) dhe Ne!

Mundėsia e prejardhjes sė shqiptrėve nga Atlantida antike

Nė historiografinė botėrore, kohėn e fundit, ekzistojnė tendenca serioze tė dėshmimit tė njė hipoteze tejet tė guximshme se shqiptarėt dhe baskėt, janė popuj tė Evropės me njė prejardhje tė lashtė historike, ku zanafillat e tyre mund tė kėrkohen aq larg, deri tek civilizimi i lashtė misterioz botėror, i njohur si Atlantida.

Mundėsia e prejardhjes sė shqiptarėve nga Atlantida e lashtė legjendare, kuptohet, ėshtė totalisht nė suazat e njė hipoteze tė mundshme, me tendenca serioze akademike edhe tė dėshmimit tė saj tė afėrt materialo-shkencor.

Ashtu siē do tė shohim nė vazhdim, prejardhja e lashtė e shqiptarėve, ka mundėsi tė mos fillon me civilizimin e hershėm pellazg-ilir, por i ka rrėnjėt shumė thellė e mė thellė se sa realisht mendojmė ne vetė.

Nė dritėn e kėrkimeve dhe zbulimeve tė reja, hasa nė njė hipotezė tejet tė guximshme se pasardhėsit e popullit tė Atlantidės legjendare nė Evropė, mund tė janė baskėt dhe shqiptarėt. Kuptohet nuk u befasova, por as nuk e pranova atė menjėherė si megalomani nacionale e cila sigurisht mė konvenonte si shqiptar.

Pėrkundrazi, kėrshėria ime mu ngacmua seriozisht dhe unė fillova tė hulumtoj edhe mė tej duke gjurmuar dhe mbledhur materiale tė ndryshme qė sado pak do tė mundėsojnė mė racionalist t'i besoj kėsaj hipoteze.

Se ilirėt e kanė njė prejardhje tė lashtė nė kėto troje dhe se ne jemi pasardhės tė denjė tė kėtij civilizimi, flasin shumė studime jo vetėm tė studiuesve shqiptarė, por numri mė i madh i tyre ėshtė nga ata tė huajt. Nė suazat e shkencės sė mirėfilltė, teoria tanimė e dėshmuar e prejardhjes sė shqiptarėve tė sotėm nga ilirėt e lashtė, askund nuk kontestohet.

Gjurmėt e para materiale dhe mė tė vjetra tė ekzistimit tė jetės nė kėto troje, janė zbuluar nė fshatin XARRĖ ( afėr Sarandės) . Kėto janė: vegla pune, armė, stoli, enė nga dheu etj. Prejardhja e tyre daton qė nga koha e paleolitit tė lartė, qė vazhdon afėrsisht 40.000 - 6.000 vjet para e.s.

Poashtu ėshtė interesante zbulimi nė shpellėn e SHĖN MARINĖS ( nė Bogaz tė Konispolit) tė eshtrave tė njė dhie tė egėr e cila i takon llojit "CAPRA IBEX", lloj ky i cili ėshtė zhdukur dhe nuk ekziston mė, gjė qė dėshmojnė mbi ekzistimin e lashtė tė jetės nė kėto troje, me njė gjueti tė zhvilluar.

Por, hipoteza mbi mundėsinė e prejardhjes sė shqiptarėve dhe baskėve nga Atlantida legjendare, ėshtė diēka krejtėsisht tjetėr. Diēka mė e guximshme dhe mė sfiduese. Nė fillim tė gjetjes sė njė mbėshtetje logjike tė kėsaj hipoteze, kishte pėr qėllim, qė sė pari, ta bindi veten time nė njė mundėsi tė tillė, e tek pastaj, nėse do tė ketė arsye tė mjaftueshme, edhe ta argumentoj para tė tjerėve.

Baskėt janė njė popull qė jetojnė nė pjesėn veriore tė Spanjės dhe kufizohen me Francėn. Sikur shqiptarėt, edhe baskėt janė njė popull qė kanė ngjashmėri tė ndėrsjellėt me virtyte tė pėrbashkėta nacionale, sikurse bie fjala: gjuha specifike nė krahasim me gjuhėt e popujve tjerė tė Evropės, pastaj, instinkti i fortė kolektiv i ruajtjes sė identitetit etnik, trimėria dhe luftėrat e shpeshta pėr ekzistencė dhe pavarėsi.

Jo vetėm kaq!

Por, kėta popuj i karakterizon deri vonė tendenca e kultivimit tė marrėdhėnieve fisnore dhe instinkti i fortė i ndjenjės pėr bashkėsi qė ishte mjeti i fuqishėm dhe vendimtar tė mbrojtjes sė tyre nga kthetrat e pashmangshme tė asimilimit gjatė historisė. Pse pra tė mos ketė mundėsi dhe bazė logjike, tė argumentohet hipoteza se shqiptarėt dhe baskėt mund tė kenė njė prejardhje nga Atlantida e lashtė?

Kuptohet, dėshmi tė forta materiale ende nuk ka. Gjurmėt e Atlantidės edhe sot e kėsaj dite nuk dihen, pėrveē atyre njohurive tė pėrcipta se: Atlantida ishte njė civilizim tejet i pėrsosur.

Ishull i rrethuar nga tė katėr anėt me ujė dhe shtrihej nė mes tė Oqeanit tė sotėm Atlantik, midis pjesės perėndimore tė kontinentit tė Evropės dhe Afrikės, si dhe pjesės lindore tė kontinentit tė Amerikės Jugore. Si karakteristikė e popullit tė Atlantidės ka qenė inteligjenca e lartė kolektive si dhe sundimi tejet i pėrsosur i tė urtėve qė ka zgjatur 13.900 vjet.

Pas lėvizjeve tė mėdha tektonike qė kanė ndodhur nė rruzullin tokėsor, janė bėrė shumė rivendosje tė sipėrfaqeve tė shumta kontinentale, ku njė pjesė e madhe e sipėrfaqes sė tokės ėshtė zhytur nė ujė, kure pjesėt tjera janė paraqitur mbi sipėrfaqen e ujit, duke krijuar kėshtu, ujdhesa dhe hapėsira tjera tė reja tokėsore.

Shkenca e jonė bashkėkohore, disponon me shumė fakte se para disa mileniumeve toka nuk e ka pasur kėtė sipėrfaqe sikur e kemi ne tani. Andaj, ka gjasa se njė gjė e njėjtė ka ndodhur edhe me Atlantidėn e cila mbulohet me ujė, kurse njė pjesė e popullatės sė saj tė mbetur gjallė, pėr t'i ikur pėrmbytjes, ėshtė shpėrndarė nė katėr anėt e botės.

Duhet tė jetė logjike se atdheu iu tyre i ardhshėm tė zgjidhet bregdeti i rrethuar me vise tė larta malore, sepse pėrherė ka ekzistuar frika nga ndonjė pėrmbytje tjetėr eventuale.

Nisur nga njohuria se populli i Atlantidės ka disponuar me njė inteligjencė tė lartė kolektive( duke mos dyshuar nė lėvizjet e mėdha tektonike tė sipėrfaqes sė atėhershme tokėsore dhe ujore) atėherė, atlantidasit duhet tė dispononim me pajisje tė pėrsosura tė lundrimit, andaj, edhe mundėsia e tyre e arritjes nė brigjet e gadishullit ballkanik ka qenė e realizueshme.

Pėr Atlantidėn si pracivilizim i tė gjitha civilizimeve, pėr herė tė parė nė veprat e veta flet filozofi i madh i Greqisė Antike, Platoni ( 427 - 347 para e.s.) si njė vend mė tė madh dhe mė tė fuqishėm, i cili, 9000 vite para kohės sė tij, ishte pėrmbytur nė Oqeanin Atlantik.

Ndėr popujt e botės tė cilėt me krenari e kanė pranuar dhe kultivuar bindjen se janė pasardhėsit e atlantidasve, kanė qenė egjiptasit e lashtė. Nga njė papirus i vjetėr tė zbuluar nė muzeun e Petrogradit (Rusi), e cila datonte qė nga koha e sundimit tė faraonit SENTA, nga dinastia e II-tė, pėrafėrsisht para 457 vite para e.s.

Ky papirus i ruajtur mirė, qartė dėshmonte se si faraoni Senta ka dėrguar ekspeditėn detare kah perėndimi, tė pajisur me marinarė tė aftė, qė ta zbulojnė vendin Atlantida., prej kah, para 3550 viteve pas lindjes sė tij, kanė ardhur tė parėt e egjiptasve, duke sjell me vete urtėsinė dhe shkathtėsinė fantastike tė atdheut tė vjetėr.

Ekspedita detare, pas 6 viteve bredhjeje nėpėr det tė hapur, ėshtė kthyer pa gjetur as kėtė popull, dhe as ndonjė tė gjallė qė do tė dėshmonte ekzistimin e asaj toke tė zhdukur. Nė dorėshkrimin tjetėr tė gjetur nė tė njėjtin muze, tė shkruar nga historiani i vjetėr egjiptas, MANATHON, thuhet: "sundimi i tė urtėve nė Atlantidė ka zgjatur 13.900 vjet..."

Egjiptasit e vjetėr, pra, veten e kanė konsideruar si pasardhėsit e atlantidasve, e qė kjo pėr ne do tė ketė rėndėsi tė veēantė gjatė shtjellimit tė mėtejshėm tė kėsaj lėnde.

Nė njė botim kėrkimor-shkencor tė Institutit Albanologjik nė Prishtinė, titulluar "Gjurmime albanologjike"- viti 1984, hasa nė njė RECENZURĖ-KRITIKĖ tė studiuesit dhe historianit tonė tė madh, Dr.Skender Riza, bėrė njė vepre tejet interesante dhe me njė titull tejet bombastik : THOT-TAT PARLAVA ALBANEZE (Thoti-Toti fliste shqip) si njė rezultat i punės 40 vjeēare nė fushėn e filologjisė, tė filologut tė shquar nga Roma. CIUSEPPE CATAPANO.

Kush ishte THOTI apo TOTI?

Thoti, tek egjiptasit e vjetėr ishte perėndi e mėsimit, e shkathtėsisė tė tė shkruarit, e shkencės dhe magjisė; pastaj ishte matės i kohės dhe zbulues i numrave dhe pėrpilues i hieroglifėve (alfabetit tė egjiptasve tė vjetėr) Pamja e tij pėrshkruhet si qenie me trup njeriu dhe me kokė tė ibis-it ( shqipes-shqiponjės).

Sipas Katapanos, edhe emri i Thotit ishte fjalė shqipe sepse ka domethėnie tė qartė shqipe: me thanė, thua, lajmėtarė, besim, mėsues, ose me domethėnie mė komplete: "lajmėtari i Zotit", "Mėsues nga Zoti" etj. Sipas tij, nga Atlantida, buron edhe emri i sotėm i Oqeanit Atlantik dhe ATLLASIT ( libri hartave tė tokės), e qė janė fjalė shqipe, sepse Atlantida, gjegjėsisht Atllasi, burojnė nga rrėnjėt e dy fjalėve shqipe: AT-LASH, qė do tė thoshte: AT-baba dhe LASH-i lashtė, pra stėrgjyshi i lashtė. Pėrveē kėtij fakti, Atlantida nė shumicėn e rasteve emėrtohet si "BOREA", e qė edhe ky nocion, rrėnjėn e vetė e ka nė shqipen. Bore do tė thotė e bardhė, nga fjala "borė" e shqipes.

Nga ana tjetėr, BOREA nė Egjipt, identifikohet me sfingėn. Sfinga ishte nė emblemė guri, adhurues i dritės qė e personifikonte Zotin. Prandaj, THOTI, sipas gjykimit tė Katapanos, nuk i takonte erės sė egjiptasve, por asaj tė "BOERO-s", d.m.th. tė erės sė Atlantidės. Sepse, THOTI konsiderohej krijues i doktrinės VRBALO-DRITĖS, qė u manifestua nė tokė. Poashtu, Dielli, ishte simbol i njė PERĖNDIE, "ATUM ISE TEM", terme kėto qė kanė shpjegimin ilir-shqip:

1. AT=at=at (baba); U=unė;

M=mė=mėmė

2. T=tatė=baba;

E=e

M=me=mem.

Edhe prejardhja e nocionit Ilir, Katapano e konsideron se buron nga shqipja: "me qenė i lirė", sikurse edhe emri shqiptar, burimin e sheh nga termi shqip: SHQIPONJA, e cila e simbolizon dritėn, Thotoin, Zotin.

Vepra e Katapanos, nuk mbetet me kaq, por ajo shkon me dėshmime edhe mė larg. Nė tė, mė tej ai konstaton dhe argumentohet gjerėsisht, se i tėrė alfabeti i egjiptasve tė vjetėr (hieroglifėt)j si alfabet i parė i pėrpiluar pėr shkrim dhe lexim, e ka bazėn dhe domethėnien e shqipes, nga e cila u formuan edhe bazat e alfabeteve qė dihen sot si shkronja latine, shkronja hebraishte, samaritano-palestineze, sirianishtes, arabishtes dhe greqishtes.

Tė gjitha tė theksuarat, Katapano, nė studimin e vetė, dėshmon gjerėsisht dhe tė argumentuar me fakte bindėse, prezantimi i tė cilėve, nė kėtė shkrim revyal, do tė ishte tejet i gjatė.
avatar
Besir Bajrami

20


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Besir Bajrami prej 13.07.09 3:56

Fakte historiografike qė dėshmojnė lashtėsinė e madhe tė popullit tonė

Tė gjithėve na ėshtė e njohur vepra e Homerit "ILIADA", ku pėrshkruhet lufta 10-vjeēare e ahejėve kundėr trojanėve, udhėhequr nga komandanti legjendar i fiseve tė bashkuara tė POLISAVE (shteteve ) tė Greqisė Antike-Agamemnoni.

Kjo vepėr epike, e shtjelluar shumė mirė dhe me mjaft elemente mitologjike, shkaktoi bujė tė madhe jo vetėm nė qarqet e historisė letrare botėrore si njė krijimtari e vlefshme artistike qė dėshmonte shkallėn e lartė tė kulturės antike, por nisur nga pėrshkrimi tejet i qartė i hapėsirės gjeografike tė vendndodhjes, ngacmoi historianėt dhe arkeologėt qė tė mbėshteten nė njė hipotezė tejet tė guximshme se Lufta e Trojės vėrtetė ka ndodhur nė njė kohė dhe hapėsirė tė caktuar.

Mė i zėshmi dhe mė kėmbėngulėsi nė kėtė hipotezė ishte arkeologu dhe helenisti i madh gjerman Hajnri Shliman (1822-1890), i cili, pas gjurmimeve tė bėra arkeologjike arriti tė dėshmoj shumė fakte se Troja ekzistonte dhe se e tėrė ngjarja nga Epi i Homerit "ILIADA" ka ndodhur me tė vėrtetė nė histori.

Duke i bėrė gjurmimet arkeologjike, tė udhėhequra drejtpėrdrejt nga vetė ai, nė pjesėn perėndimore tė Azisė sė sotme, ku tani shtrihet shteti i Turqisė, konkretisht, nė rrafshnaltėn e vendit HISARLIK, arriti tė zbuloj gėrmadhat e kėtij qyteti, dhe kėshtu, njė herė e pėrgjithmonė e largoi dyshimin se Lufta e Trojės ka ndodhur vėrtetė dhe se Epi i famshėm i Homerit "Iliada" e pėrshkruante pikėrisht kėtė ngjarje historike.

Pas kėtij zbulimi arkeologjik sensacional, me gjurmime tė mėvonshme ėshtė vėrtetuar se Lufta e Trojės ėshtė zhvilluar ndėrmjet viteve 1194-1184 p.e.s

E tėrė ngjarja rreth Luftės sė Trojės pėr ne fare nuk do tė ishte e rėndėsishme sikur nė vitet e 70-ta, nga ana e studiuesit dhe arkeologut brazilian S. PRAJS, nuk u paraqit vepra e tij e famshme "PUBLIKU I VERBĖR I HOMERIT".

Nė kėtė vepėr, Prajsi kundėrshtonte si me fakte logjike ashtu edhe materiale-shkencore teorinė e gjertanishme dhe zbulimin arkeologjik tė pranuar tė Shlimanit se, Troja e vėrtetė gjendet nė rrafshnaltėn e sotme tė Turqisė Perėndimore HISALIK, por ajo shtrihet 180 shkallė nė anėn e kundėrt tė rruzullit, saktėsisht nė gjirin e Bokės sė Kotorit, vendosur nė mes tė trekėndėshit tė megjeve tė kufirit, Mali i Zi, Kroaci e Bosnje e Hercegovinė.

Pra, Troja e vjetėr shtrihej nė territorin e ish Jugosllavisė. Kjo hipotezė nė qarqet e atėhershme shkencore dhe publicistike tė Jugosllavisė, bėri njė bujė tė madhe dhe arriti popullaritet fantastik nė opinionin e atėhershėm, pėr tu zbehur dhe heshtur mė vonė nė tėrėsi.

Ēka mendoni pse?

Ndėrkohė, dikujt tė menēur nga shkenca sllave iu kujtua se vėrtetimi i kėsaj hipoteze, se Troja e Homerit, mund tė jetė nė regjionin e Gabellės, do tė pėrfundonte me realitetin e papranueshėm pėr ta, se shqiptarėt e sotėm janė popull qė do tė konsiderohen si trashėgimtar tė trojanėve tė lashtė, sepse vendi ku shtrihej Gabella ishte historikisht vend i banuar nga ilirėt?!

Pas dėshmive tė prezantuara mbi lashtėsinė e madhe tė popullit shqiptarė nė kėto troje, pėr ta bėrė mė tė besueshme hipotezėn mbi mundėsinė e prejardhjes tonė nga civilizimi i lashtė i Atlantidės legjendare, fillimisht duhet dėshmuar se sa mund tė merret si e vėrtetė vet hipoteza mbi ekzistimin e ndonjė civilizimi shumė tė pėrparuar tė quajtur ATLANTIDA, me popullin e saj tejet inteligjent atlantidas.

Pėrshkrimi i parė i kėtij civilizimi tė lashtė, qė nga Platoni dhe papirusi i zbuluar i faraonit SENTA, nė muzeun e Petrogradit ku dėshmohet besimi se egjiptasit e vjetėr e kanė prejardhjen nga civilizimi i Atlantidės, mund tė jenė si gjurma tė para paralajmėruese, por jo edhe fakte materiale, qė do ta pėrmbushin vėrtetėsinė edhe mė tė madhe vetėm me zbulimin e elementeve nė formė gėrmadhash ose sendesh nga ndonjė gėrmim arkeologjik nėnoqeanik. Nė kėto tė fundit, duhet pritur edhe ca, por, me sa duket, jo edhe aq gjatė!

Deri mė tani mė sė afėrmi tė kėtij lloji tė dėshmimit material tė ekzistimit tė pracivlizimit tė lashtė tė Atlantidės, nuk ka qenė askush tjetėr, veēse arkeologu i famshėm gjerman HENRIH SHLIMAN, zbuluesi i Trojės mitologjike tė Homerit nga vepra "ILIADA DHE ODISEA"

Ēka ka ditur ai nė tė vėrtetė pėr Atlantidėn?

Mė 20 tetor 1912, nė revistėn shkencore "NJU YORK AMERIKEN" u botua artikulli sensacional me titull: " SI E KAM ZBULUAR ATLANTIDĖN-PRACIVILIZIMIN E TĖ GJITHA CIVILIZIMEVE?". Autori i kėtij dorėshkrimi ishte PAUL SHLIMAN. Dr. Paul Shliman ėshtė nipi i Henri Shlimanit tė famshėm.

Teksti i artikullit nė fjalė ishte: "Disa ditė para vdekjes, nė Napoli, mė 1890, gjyshi im, Henri Shliman, i ka dorėzuar njė mikut tė tij tė ngushtė zarfin e mbudhur, ku me dorėshkrimin e vet personal ka shkruar : - Le ta hapi kėtė letėr vetėm ai anėtar i familjes sime i cili do tė betohet se tėrė jetėn e vet do t'ia kushtojė hulumtimeve qė janė tė pėrcaktuara nė tė.

Njė orė para vdekjes gjyshi im kishte kėrkuar lapsin dhe letėr, dhe nė tė, me njė dorėshkrim tė lodhur, kishte shtuar edhe njė porosi: - Shtesa e fshehtė asaj qė gjendet nė zarfin e mbudhur: Thyeje vazon me kokėn e sorrės dhe hulumtoje pėrmbajtjen e saj. Ka tė bėj me Atlantidėn. Varri, nė lindje tė gėrmadhave tė tempullit nė Saisu dhe nė varrin qė gjendet nė rrafshnaltėn ĒAKUNA. Me rrėndėsi! Do tė gjesh dėshmitė mbi vėrtetėsinė e hipotezės sime. Nata vjen. Lamtumirė!...

Kėtė porosi nė besim, gjyshi im ia jep njė mikut tė besueshėm tė cilės ia bashkėngjit edhe zarfin e mbudhur, dhe ky tė gjitha kėto i deponon nė njė bankė franceze .

Kur i mbarova studimet nė Rusi, Gjermani dhe nė Lindje, kisha vendosur qė t'i vazhdoj gjurmėt e gjyshit tim tė lavdishėm. Nė vitin 1906 veprova ashtu sikurse kishte kėrkuar gjyshi, dhe e hapa zarfin.

Nė te kam hasur nė dokumente tė ndryshme dhe fotografi, por edhe porosinė:- Ai i cili do ta hap kėtė zarf, sė pari duhej zotohet se do ta vazhdoj rrugėn e veprės sime tė pakryer... kam ardhur nė pėrfundim se Atlantida e hershme nuk ka qenė vetėm njė gėrmadhė e qytetit tė vjetėr qė shtrihej ndėrmjet kontinentit tė Amerikės sė sotme dhe brigjeve perėndimore tė Evropės de Afrikės, por ajo ishte njė pracivilizim mbi tė gjitha civilizimet ekzistuese qė dihen gjer mė tani.

Nė materialet qė kam grumbulluar, do tė gjenden skica, shėnime dhe dėshmi tjera qė shpijnė nė zbulimin definitiv tė Atlantidės.

Ai qė do ta vazhdon veprėn time tė pakryer, sė pari duhet t'i shfrytėzoj tė gjitha aftėsitė e veta qė disponon dhe, sė dyti, do ta ketė si obligim qė ta publikoj tė vėrtetėn se unė kam qenė iniciator i vėrtetė i kėtij aksioni.

Banka franceze disponon nė trezorin e vet mjete tė konsiderueshme financiare qė do t'i vihen nė dispozicion atij qė vendos ta pėrfundoj kėtė iniciativė, e ato mjete simbas mendimit tim duhet tė jenė tė mjaftueshme pėr mbulimin e tė gjitha shpenzimeve tė kėtij aksioni.
Zoti i madh dhe i gjithėfuqishėm le ta bekoj kėtė mision tė lavdishėm!...
Henri Shliman,d.v.

Po ashtu njė dorėshkrim tjetėr iu gjyshit tim ka qenė i formuluar kėshtu: - Nė vitin 1873, gjatė gjurmimeve tė mia nė gėrmadhat e Trojės qė shtrihej nė rrafshnaltėn e Hisarlikut (Turqi) , kur arrita tek shtresa e dytė e tokės dhe zbulova visarin e njohur tė PRIJAMIT, nga sendet e shumta tė vlefshme, gjeta edhe njė vazo bronzi me njė formė specifike.

Nė brendinė e kėsaj vazoje gjeta do copa nga argjila, tė holla nga metali, copa tė ndryshme eshtrash dhe njė mbishkrim tejet tė rėndėsishėm: PREJ MBRETIT TĖ ATLANTIDĖS - KRONOSIT.

Kjo Nuk ishte e tėra. Nė zarfin e njėjtė gjeta edhe njė dorėshkrim tė shifruar me shkronja "B.E". E hapa dhe e lexova: Nė vitin 1883, nė Muzeun e Luvrit (Paris) kam hasur nė ekzemplar tė shumtė tė sendeve tė zbuluara nga gėrmadhat e qytetit tė vjetėr TIAKUNAKA (Amerika Qendrore) . nga shumė sende aty mė ranė nė sy disa grimca tė vazove tė argjilat, para nga metali, si dhe eshtra tė ngurosura, plotėsisht tė njėjta si ato tė zbuluara nga rrafshnalta e Hisarlikut (Trojės).

Ngjashmėria e sendeve tė njėjta mė shtyn qė tė gjitha kėto grimca t'ia nėnshtroj analizave mikroskopike dhe laboratorike, kėshtu qė arrita nė pėrfundim se ato sende e kanė kohėn dhe burimin e njėjtė dhe se materiali i ndėrtimit tė tyre nuk mund tė gjendet as nė Hisarlik dhe as nė Amerikėn Qendrore.

Analizat edhe mė detale tė disa sendeve tė metalta tregojnė se ato ishin tė bėra prej njė legure tė pėrzierjes sė platinės, bakrit dhe aluminit, legurė e cila edhe sot e kėsaj dite mbete e panjohur. Prandaj, kam ardhur nė pėrfundim se tė gjitha kėto sende qė janė tė zbuluara nė tė dy anėt e kundėrta tė botės janė bėrė nga materiali i njėjtė dhe se me siguri kanė edhe prejardhje tė njėjtė. Poashtu ishte e rėndėsishme edhe fakti se, sendet e cekura nuk kishin prejardhje fenikase, mikene dhe as amerikane... Tė kujt kanė qenė pra? Ēka duhej menduar nė kėtė moment?

Shkrimi qė zbulova nga sendet e Hisalikut, nė gėrmadhat e Trojės, bindshėm orientojnė kah burimi i tyre i vėrtetė - ATLANTIDA".

Herri Shlimani, ky arkeolog legjendar gjerman, edhe para zbulimit tė Trojės, dispononte me fakte bindėse pėr ekzistimin e saj dhe pėr kėto teza tė veta ka qenė i pėrqeshur nga kolegėt e atėhershėm. Por, Troja legjendare nga epi i Homerit, ėshtė zbuluar pikėrisht nga ai vetė. Sė paku kjo ėshtė ende e pranuar botėrisht, qė mu nė at vend shtrihet Troja e epit tė Homerit. (edhe pėrpos hipotezave tė reja qė shfaqen kohėn e fundit, sikur ajo e Prajsit)

Edhe disa dėshmi logjike mbi prejardhjen e shqiptarėve nga Atlantida legjendare.

Nėse atlantidasit si popull i ka karakterizuar inteligjenca e lartė kolektive dhe shkalla shumė e zhvilluar e pėrparimit kulturor dhe teknik, atėherė edhe shqiptarėt nė shumė etapa tė zhvillimit tė tyre, si individ dhe kolektiv etnik, i ka karakterizuar mu ky virtyt. Tė marrim civilizimin e ilirėve tė lashtė, tė cilėt, pėrveē njė sistemi tė organizimit shtetėror dhe teknikė, kanė qenė artist tė suksesshėm, arkitektė, dhe ndėrtues tė mėdhenj. Fortifikatat e tyre tė hershme befasojnė pėr shkallėn e lartė teknike dhe arkitektonike tė ndėrtimit.

Pas shtetit tė fortė dhe tė zhvilluar ilir, shqiptarėt pėrherė kanė qenė tė robėruar dhe nėn sundimin shekullor tė tjerėve, andaj potenciali i madh i aftėsive tė tyre kulturor-teknik, nuk ka pasur mundėsi tė vjen aq nė shprehje si kolektiv etnik i organizuar.

Nuk ka dyshim se shqiptarėt janė popull qė kanė prirje tė shprehur kolektive kulturo-artistike. Nėse do ta krahasonim me numrin e banorėve, numri i krijuesve tė suksesshėm artistik, e tejkalon mesataren e shumė popujt tjerė tė botės. Mjaftė artist shqiptar, posaēėrisht ata tė shpėrngulur jashtė kufijve etnik.

Pėrherė kur u ėshtė dhėnė mundėsia e lirė e krijimit, energjia e tyre latente diku nė ndėrvetėdijen kolektive si stereotip i tė parėve tanė tė lashtė (ndoshta edhe nga atlantidasit), gjithnjė ka ardhur nė shprehje. Shumė emra shqiptar (ose me prejardhje shqiptare), janė tė njohur nė tė gjithė botėn pėr sukseset e tyre nė lėmenjtė e ndryshėm tė jetės shoqėrore-politike dhe kulturo-artistike. Kontributi i tyre nė zhvillimin e gjithmbarshėm material dhe shpirtėror tė civilizimit gjithėpėrfshirės bashkėkohor ėshtė i madh.

Tė gjitha qė i theksuam mė lartė, marrė realisht, nuk janė njė gjė e re. Ēdo popull nė botė ka gjenialitetin e shprehur kolektiv dhe individual, por tek shqiptarėt duhet tė jetė diēka e veēantė: Deri mė tani nė histori nuk na ėshtė e njohur asimilimi i ndonjė populli tjetėr nė shqiptarė. Pėrkundrazi, ne kemi qenė si popull viktimė e asimilimeve tė ndryshme gjatė pushtimeve tė pandėrprera shekullore.

Dihet se asimilimi ėshtė i imponuar ( i dhunshėm) e shqiptarėt kurrė nuk kanė pasur njė mundėsi tė tillė, sepse kurrė nuk kanė sunduar askėnd. Andaj, tė gjithė ata qė janė shqiptarė, e mbajnė vulėn gjenetike tė pastėr racore, pa ndonjė kryqėzim tė ndonjė shkrirje tjetėr masovike. Pėrkundrazi, shqiptarėt ishin ata qė nga pushtuesit e ndryshėm u asimiluan duke u pėrzier edhe me popuj tjerė qė tani ekziston me ndonjė emėr tjetėr nė Evropė. ( shembull: dalmatinėt e Kroacisė, kanė prejardhje nga fisi ilir DALMAT; malazezėt e Malit tė Zi, kanė prejardhjen nga fisi ilir DOKLEATĖT, etj.)

Civilizimi bashkėkohor i sotėm nė Perėndim, pėr zhvillimin e vetė material de kulturor, gjithmonė ka qenė mirėnjohės bazave tė trashėguara nga kultura e lashtė helene e Greqisė Antike. Ky "shabllon" ėshtė pranuar si realitet i pacenueshėm.

Ajo, jo rastėsisht, ka qenė edhe tendencė e fortė qė tė ruhet me ēdo kusht, nga frika e lėkundjes sė themeleve bazė e njė vetėdije kolektive mbi tė cilėn do tė ndėrtohet rendi i ri botėror. Projektuesit e kėtij "rendi tė ri botėror", edhe pėrpos dėshmive tė reja qė mund tė paraqiten, nuk kanė qenė tė interesuar qė tė shkaktojnė rrėmujė pėr njė ēėshtje tė kaluar dhe jo aq me rėndėsi nga synimet e veta pėrfundimtare.

Botėn, realisht, e sundon MASONERIA e sekteve tė ndryshme, dhe ata, vetėn e konsiderojnė si "ELITA SHOQĖRORE" qė dikton kahet e orientimit tė vetėdijes kolektive botėrore.
Masonėt sot kanė depėrtuar kudo, veēanėrisht nė koncerne tė mėdha financiere-bankiere, dhe pėrmes imponimit tė kredive dhe ndihmave tjera financiare, ndikojnė nė vullnetin e popujve tė vegjėl, duke trysur tė gjitha idetė e reja qė nuk i konvenon qėllimeve tė tyre tė fundit. Qofshin ato edhe zbulime tė mirėfillta shkencore.

Nuk ėshtė fare e rastit qė nė shumė biblioteka tė mėdha dhe tė pasura botėrore, ruhen me xhelozi dhe me njė vello tė fshehtėsisė sė madhe, shumė tė vėrteta qė do ta dėshmonin tė kundėrtėn historike nga ajo qė ėshtė pranuar. Andaj, fare nuk mund tė merret si e rastėsi, qė nė mes tė popujve qė konsiderohen si njė civilizim i lashtė, janė gjithmonė luftėra, tendenca tė asimilimit ose imponimi i njė mėnyre tė re dhe tė pėrhapur tė tė jetuarit dhe tė menduarit, me arsyetimin, se ajo bėhet nė emėr tė modernizmit bashkėkohor.

Poashtu, nėse e vrojtojmė me njė vėmendje tė pėrqendruar zhvillimin e shumė pėrleshjeve tė armatosura me pėrmasa lokale dhe regjionale nė botė, do tė vėrejmė se, kėta popuj gjithnjė janė nė luftėra dhe mbahen nė ankth tė pėrhershėm, duke ju mohuar e drejta pėr vetėvendosje dhe shtetėsi tė pavarur. Si shembuj mund t'i marrim: baskėt, shqiptarėt, palestinezėt, kurdėt...etj.

Do tė ishte naive tė mendojmė se dikush frikohet nga ekzistenca e tyre fizike, por frika e vėrtetė qėndron gjetiu: nė inteligjencėn e lartė tė trysur si ndėrvetėdije kolektive tė kėtyre popujve tė lashtė. Pra, ata frikohen nga shpirti i kėtyre popujve.

Nėse marrim luftėn e fundit nė Kosovė dhe ngjarjet rreth saj, dhe nė kontest tė temės tonė nė shtjellim, e parashtrojmė pyetjen: Ēka ishte ajo qė i shtyri pikėrisht kėta hartues tė "rendit tė ri botėror" tė bėjnė diē tė tillė?!

Nė kėtė pyetje do tė ketė shumė pėrgjigje tė natyrės: humanitare, ekonomike, politike, ushtarako-strategjike etj. Normalisht, qė edhe disa prej tyre mund tė merren si tė sakta, por, nė kėtė ngjarje tė madhe me pėrmasa botėrore, ka edhe diēka irracionale, ose si latente shpirtėrore. Ajo nuk mund tė lexohet nė gazeta dhe as tė ndihet nga goja e politikanėve, poashtu, as tė kuptohet nga qendrat e ndryshme tė vendosjes politike globale.

E pėrgjigjja do tė ishte: magnetizmi i fortė i ndėrvetėdijes tonė kolektive qė rrezaton pa masė dhe tėrheq. Ėshtė intuita e popujve tjerė qė shpaloset njė realitet tė pamohueshėm se ne jemi pjesė e atij civilizimi tė lashtė, nga i cili kanė buruar shumė njohuri gjatė tėrė ekzistencės njerėzore, dhe se ėshtė momenti i fundit, qė sipas tė gjitha ligjeve natyrore, t'i kthehet ky borxh u kahershėm kėtij populli.

Dhe si pėrfundim: DUHET TĖ KRENOHEMI ME PLOTĖ BESIM INDIVIDUAL DHE KOLEKTIV SE JEMI SHQIPTARĖ, DHE SI KOMB I TAKOJMĖ NJĖ CIVILIZIMI TĖ LASHTĖ DHE SHUMĖ TĖ PĖRPARUAR. Pse tė mos themi, edhe nga Atlantida legjendare.

Me zbulimet e afėrta edhe arkeologjik tė ekzistimit tė Atlantidės, jam i bindur se patjetėr do tė vėrtetohet hipoteza e pamohueshme e Katapanos se, THOTI-TOTI me tė vėrtetė fliste shqip, dhe se stėrgjyshėrit tanė pellazge-ilire, janė mė tė vjetėr se sa eshte e vėrtetuar.
Koha punon pėr ne shqiptarėt...
avatar
Besir Bajrami

20


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Neo prej 04.09.09 13:59

A T L A N T I D A - Njė sajim i Platonit?

Nė shekullin e katėrt para Krishtit, Platoni shkruante se plaku i urtė grek Solon, rreth dyqind vjet mė parė, kish udhėtuar pėr nė qytetin egjiptian tė Saisit.

Atje, njė prift i kish rrėfyer atij historinė e njė ishulli tė madh qė shtrihej nė Oqeanin Atlantik, nėntė mijė vjet mė parė.

Ky ishte, i tha prifti Solonit, "njė ishull nė anėn tjetėr tė gjirit qė ju e quani. . . Kolonat e Herkulit, njė ishull i madh sa Libia dhe Azia bashkė; prej aty, nė ato kohė udhėtarėt mund tė shkonin drejt ishujve tė tjerė, dhe prej tyre nė tė gjithė kontinentin pėrballė, i cili rrethon atė qė mund tė quhet me tė vėrtetė njė oqean".

"Nė kėtė ishull tė Atlantidės", vazhdon Platoni, "ishte ngritur njė dinasti e fuqishme dhe e jashtėzakonshme mbretėrish, qė sundonin ishullin, bashkė me shumė ishuj tė tjerė si dhe njė pjesė tė kontinentit: pėrveē kėsaj, ajo kontrollonte ngushticėn, Libinė, mandej kufijtė e Egjiptit dhe Evropės deri Tyrrhenia [Itali]".

Platoni shkruante se, sipas Solonit, fundi i hidhur i ishullit erdhi kur ai u pėrpoq tė pushtonte Athinėn. Athinasit rezistuan dhe vazhduan duke ēliruar tė tjerė, qė ishin skllavėruar. "Mė vonė", vazhdonte Soloni, "pati tėrmete dhe pėrmbytje jashtėzakonisht shumė tė dhunshėm, dhe nė njė ditėnatė tė tmerrshme, tė gjithė burrat luftėtarė u pėrpinė nga Toka, dhe ishulli i Atlantidės u pėrpi po ashtu nga deti dhe u zhduk".

Pak kohė pas kėtij rrėfimi, Platoni shkroi njė dialog tė quajtur Critias. Kėtu ai jep shumė mė tepėr detaje nė lidhje me "bukurinė e mrekullueshme dhe bollėkun e pashtershėm" tė Atlantidės.

Ka patur tempuj, gjimnaze, kopshte, kanale dhe ura; kantierė tė mbushur me anije lufte, ndėrtesa prej guri tė bardhė, tė zi, dhe tė verdhė, muret prej bronzi, njė pallat "madhėsia dhe bukuria mahnitėse e tė cilit tė linin pa mend" dhe madje edhe njė pistė pėr gara kuajsh. Critias e ka momentin kulminant kur Zeusi, i zemėruar me arrogancėn e Atlantidasve, mbledh tė gjithė Perėnditė.

E teksa Zeusi bėhet gati tė flasė, Platoni befas pushon sė shkruari, duke i lėnė filozofėt tė vrasin mendjen, nė 2500 vitet e ardhshėm, se ēfarė ka ndodhur mė pas. Edhe tė tjerė, pėrfshirė historianė, arkeologė, oqeanografė dhe gjeologė, janė pėrpjekur ta kuptojnė se ēfarė ka ndodhur me Atlantidėn, dhe nėse ajo ka ekzistuar me tė vėrtetė.

Ka pasur shumė teori, qė e vendosin Atlantidėn diku nė Amerikėn e Veriut (kjo u pohua sė pari, nga Francis Bacon nė vitin 1626, jo shumė kohė pasi anglezėt u vendosėn atje) nė Marok (kjo sipas arkeologut francez Felix Berlioux, i cili pohoi se kishte gjetur Atlantidėn atje nė vitin 1874).

Vendi mė i qartė pėr Atlantidėn, natyrisht, ishte aty ku Platoni tha se ishte: nė Oqeanin Atlantik.

Pikėrisht kėtu e vendoste edhe Ignatius Donnelly nė vitin 1882. Ishte i njėjti Donnelly qė argumentonte se Francis Bacon ka shkruajtur veprat e Shekspirit (dhe tė Marlowe), por nė temėn e Atlantidės, Donnelly dukej se kishte edhe logjikėn nė anėn e tij. Pėr grekėt e kohės sė Platonit, Kolonat e Herkulit janė Ngushtica e Gjibraltarit. Pėrtej saj ishte Atlantiku.

Pėr Donnelly, Atlantida nuk ishte thjeshtė njė ishull. Ky ishte njė kontinent i madh qė lidhte popujt parahistorike tė Evropės dhe Azisė me ato tė Amerikės.

Kjo ishte "bota e vėrtetė para pėrmbytjes sė madhe, Kopshti i Edenit, Kopshtet e Hesperides; Fushat Eliziane, Kopshtet e Alcinout; Mesomphal-ėt, Olympos-ėt, Asgard-ėt e legjendave tė kombeve tė lashtė, qė pėrfaqėsojnė njė kujtim universal tė njė vendi madhėshtor, ku njerėzimi i hershėm jetonte nė paqe dhe lumturi".

"Perėnditė dhe perėndeshat e grekėve tė lashtė, Fenikasve, Hinduve, dhe Scandinavėve", thoshte Donnelly "ishin thjeshtė mbretėrit, mbretėreshat dhe heronjtė e Atlantidės dhe aktet qė u atribuohen atyre nė mitologji janė thjeshtė njė kujtim i ngatėrruar i ngjarjeve reale historike".

Pasi Atlantida u fundos, tė mbijetuarit u nisėn nė rrugėn e tyre nė tė dy anėt e oqeanit. Kjo shpjegonte, ka argumentuar Donnelly, se pse, si egjiptianėt, ashtu edhe vendasit para-kolumbianė tė Amerikės ndėrtuan piramida, pse bimė dhe kafshė tė ngjashme jetonin nė Evropė dhe Amerikė, dhe pse njerėzit nga tė dyja anėt e Atlantikut rrėfenin histori pėr njė pėrmbytje tė madhe.

Ishujt e Atlantikut kanė qenė dikur malet e Atlantidės; brazdat nė fundin e oqeanit kanė qenė dikur shtretėrit e lumenjve tė Atlantidės.

Shkencėtarė mė tė matur, madje edhe nė shekullin e nėntėmbėdhjetė, kanė pohuar gjithfarėsoj problemesh me teorinė e Donnelly.

Gjeologėt thanė se, kanionet nė fundin e oqeanit ishin pėr shkak tė rrymave nėnujore, dhe jo lumenjve tė pėrmbytur. Gjithnjė e mė shumė shkencėtarėt mbėshtesnin njė shpjegim evolucionist mė tepėr se sa difuzionist pėr zhvillimet e krahasueshme natyrore dhe kulturore nė Evropė dhe Amerikė: ngjashmėritė i shpjegojnė forcat e krahasueshme nė tė dy anėt e Atlantikut, e jo njė paraardhės i pėrbashkėt.

Pėr aq sa njerėzit dhe kafshėt prehistorike kanė emigruar nė Amerikė, gjasat mė tė mėdha janė qė tė kenė ardhur nga Azia se sa nga Europa. Sė fundi, ishte problemi i kohės. Donnelly (dhe Platoni) flasin pėr ekzistencėn e Atlantidės nėntė mijė vjet para Solonit, njė periudhė kur - duke gjykuar nga tė gjitha dėshmitė arkeologjike - njerėzit ishin shumė mė tepėr si shpellarė se sa si perėndi tė Olimpit.

Me sa dukej, Atlantida ishte njė fantazi, dhe ajo tėrhoqi pjesėn e saj tė fantazistėve. Paul Schliemann, i cili identifikoi veten si nip i Heinrich Schliemann, arkeologu qė zbuloi Trojėn, pretendoi se gjyshi i tij i kishte lėnė njė vazo me mbishkrimin "Nga Mbreti Kronos i Atlantidės". Kur ai e theu vazon, gjeti nė tė objekte nga Atlantida, megjithėse nuk i shfaqi asnjėherė pėr publikun.

Mė vonė u zbulua se Heinrich Schliemann nuk kish patur asnjė nip tė quajtur Paul. Pastaj ka patur psikikė si madamė Helena Blavatsky, e cila mėsoi pėr Atlantidėn nga njė tibetian i vdekur kohė mė parė me emrin Koot Hoomi, dhe (nė vitet njėzetė) Edgar Cayce, qė pa Atlantidėn nė ekstazėn e tij. Nė Atlantidėn e Cayce paraqiteshin energji bėrthamore dhe makina fluturuese.

Ēarls Berlitz, libri i tė cilit nė vitin 1974 rrėmonte nė Trekėndėshin e Bermudės, e pasoi atė me njė libėr nė 1984 ku pėrshkruante forca jo vetėm tė afta pėr tė tėrhequr aeroplanėt dhe anijet nė Atlantik, por edhe njė ishull bashkė me qytetėrimin e tij. Gjithė kjo ishte marrėzi. Pėrveē Timaeus dhe Critias, nuk ka dėshmi se Atlantida ka ekzistuar.

Asnjė nga historianėt grekė nuk e kanė pėrmendur Atlantidėn, pėrveēse kanė cituar Platonin.

Edhe Herodoti, i cili nuk mund t'i rezistonte njė historie tė mirė, nuk ka thėnė asgjė. Aristoteli, i cili ishte nxėnės i Platonit, dhe e njihte mirė atė, tha troē se, "ai qė e kishte sajuar Atlantidėn e la tė zhytet pėrsėri nėn sipėrfaqen e detit".

Nga mesi i shekullit XX, mes sajesave dhe fantazive, historianėt seriozė kishin konkluduar se Aristoteli kishte tė drejtė, dhe se Atlantida ishte trillim i pastėr.

Nė vitin 1967, arkeologu spiridon Marinatos zbuloi njė qytet tė varrosur nė ishullin e Egjeut, Thera. Kėtu kishte afreske elegantė dhe sende qeramike nga qytetėrimi Minoan qė lulėzoi nė zonė pas vitit 2000 pes. Kėtu kishte gjithashtu shumė shkėmbinj tė kuq, tė bardhė, tė zinj, tamam si ata qė Platoni tha se kishte nė Atlantidė.

Thera mendohet tė jetė shkatėrruar nga shpėrthime vullkanikė, dhe sizmologėt si Angelos Galanopoulos thonė se midis 1600 p.e.s. dhe 1400 p.e.s. njė vullkan hapi njė gropė tė madhe nė oqean, duke ēuar nė thellėsitė e detit pjesėn mė tė madhe tė Theras.

Vullkani shkaktoi gjithashtu tsunamė qė do tė pėrmbytnin Kretėn, qendra e qytetėrimit Minoan. Qytetėrimi mund tė mos jetė zhdukur nė njė "ditė tė vetme e tė tmerrshme", si tha Platoni, por tsunami mund tė ketė shkatėrruar kaq shumė Kretėn saqė nuk ėshtė rigjetur asnjėherė.

Ishulli i mrekullive

Provat arkeologjike dhe gjeologjike nuk ishin pėrfundimtare, por kjo ishte njė teori nė lidhje me Atlantidėn qė duhej tė merrej seriozisht.

"Atlantida ka ekzistuar nė tė vėrtetė fizikisht, nė Oqeanin Atlantik, jo nė pėrmasat e mėdha tė legjendės. . . por nė njė dimension mė tė vogėl, mė tė njohur, nė njė det plotėsisht tė njohur prej Platonit", ka shkruajtur inxhinieri oqeanograf, James Mavor.

"Atlantida ndodhet nė vetė Egjeun, dhe nė njė pozicion e rrethana qė do tė kishin garantuar qė shkatėrrimi i saj, i cili nė fakt ka ndodhur, do tė mund tė mbahej mend deri nė epokėn greke, dhe pėrmes Platonit deri tek ne". Si pėrfundoi Atlantida nė Egje, nė vend tė fundit tė Atlantikut?

Galanopoulos dhe tė tjerėt argumentuan se, edhe pse nė kohėn e Platonit, Shtyllat e Herkulit nėnkuptonin Ngushticėn e Gjibraltarit, ato mund tė kenė pasur njė kuptim tė ndryshėm pėr Solonin apo pėr priftėrinjtė egjiptianė tė Sais.

Disa spekuluan se nė pėrshkrimin e Solonit pėr Atlantidėn, si njė tokė mė e madhe se Libia dhe Azia mund tė ketė patur njė pėrkthim tė gabuar pėr "mes Libisė dhe Azisė"; domethėnė, nė Egje. Kolonat e Herkulit, atėherė, mund tė jenė dy kepat mė jugorė tė Peloponezit - jo larg nga Thera ose Kreta.

Gjithsesi mbetej ende problemi i datave. Galanopoulos pranoi se datimi i Atlantidės nė 9.600 p.e.s. ishte "sa i pabesueshme, aq edhe i pamundur."

Pra, shpjegoi ai, Soloni duhet tė ketė keqinterpretuar hieroglifėt egjiptianė. "Kur dimensionet dhe datat janė dhėnė me mijėra, ata janė tė gjithė dhjetė herė mė tė mėdhenj", argumentoi Galanopoulos.

"Kjo duket se tregon qė kur Soloni deshifronte shkrimet egjiptiane, fjalėt ose simbolet qė pėrfaqėsonin 100 ishte ngatėrruar me ata qė pėrfaqėsonin 1.000-ėn".

Nė vend tė nėntė mijė vjet, kanė qenė thjesht e nėntėqind vjet midis Solonit dhe Atlantidės. Kjo e vendos rėnien e Atlantidės nė tė njėjtėn periudhė kohe tė pėrgjithshme si tė Kretės. Teoria e Kretės - Atlantidė nuk ishte aspak e pranuar universalisht.

Njė shumicė e historianėve vazhduan tė argumentojnė se Thera ishte shumė e vogėl pėr t'iu pėrshtatur pėrshkrimit tė Platonit, qė Kolonat ishin Gjibraltari, qė shpėrthimi vullkanik nė Thera erdhi tepėr vonė pėr tė shpjeguar rėnien e Kretės (e jo mė tė Atlantidės), qė Platoni nuk kish pėrmendur askund edhe njė vullkan, dhe se njė pjesė e Theras dhe e gjithė Kreta as nuk ishin fundosur, as nuk ishin humbur.

Megjithatė, tani Atlantida mund tė diskutohej nė qarqe tė respektuar. "Ishulli i Kretės nuk u gllabėrua nga deti", shkruante historiani Rodney Castleden nė 1998, "por ndoshta legjenda ishte njė kujtesė e gabuar e asaj qė i ka ndodhur perandorisė tregtare Minoane. . . . Ishte sikur rrjeti i padukshėm i rrugėve tregtare dhe kontrolleve politikė qe zhytur nė fund tė Egjeut. . . thėnė nė mėnyrė metaforike, qe "gllabėruar nga deti".

Castleden, si edhe shumė historianė tė tjerė, besojnė se Kreta ishte vetėm njė nga legjendat prej nga u frymėzua Platoni. Platoni ish mėsuar me tėrmete, njė i tillė shkatėrroi qytetin bregdetar Helices rreth vitit 373 pes, vetėm njėzet vite para se ai shkroi Timaeus dhe Critias.

Platoni gjithashtu mund tė ketė pasur nė mendje ekspeditėn e dėshtuar tė athinasve nė Sirakuzė, e cila u zhvillua nė vitin 413 para Krishtit. Disa studiues spekuluan se, Atlantida ishte njė alegori pėr Athinėn: nė vend tė kritikonte drejtpėrdrejt athinasit pėr pushtimin e Sirakuzės, Platoni mund tė ketė zgjedhur tė shkruante pėr njė qytetėrim madhėshtor tė mėparshėm, qė u fundos pėr shkak tė ambicieve tė tij imperiale.

Brenda dialogėve ka edhe gjurmė tė Luftės sė Peloponezit, qė ndodhi gjithashtu gjatė jetės sė tij. Kjo luftė pėrfundoi me mposhtjen e Spartės nga Athina nė vitin 404 para Krishtit. Ashtu si me aventurėn e Sirakuzės, analogjia ėshtė e paplotė, por mesazhi ishte i qartė: ambicia e tepėrt ishte e rrezikshme.

Pėr ta theksuar kėtė, Platoni pėrfshiu tek Timaeus dhe Critias elementė tė historisė sė Sirakuzės, Spartės, Athinės, ndoshta edhe Kretės. Duke mos e kritikuar drejtpėrdrejtė Athinėn bashkėkohore, ai e mbrojti veten nga fati i mėsuesit tė tij, Sokrati, i cili u ekzekutua nė 399 para Krishtit.

Por, Platoni gjithashtu e dinte se kėto elemente do tė kishin jehonė tek lexuesit e tij. Pėrzierja e historisė sė vėrtetė dhe tė trilluar e bėn tė pamundur tė dimė, nėse Platoni kish pėr qėllim qė rrėfimet pėr Atlantidėn tė merreshin seriozisht, por ky nuk ishte shqetėsimi i tij.

Ai ishte njė filozof, jo njė historian, dhe nė veprat e tij si Republika, Timaeus, dhe Critias, Platoni foli pėr shtetet e mira dhe tė kėqia. Atlantida, edhe pse nuk ekzistoi asnjėherė, ofronte njė shembull tė mirė tė tė dyjave.
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1445


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Thoti i pavdekshem na zbulon Atlantiden

Mesazh  Estilen prej 16.04.10 8:29

Thoti i pavdekshem na zbulon Atlantiden
Skender Hushi


Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Atlantida

Mesazh  Estilen prej 21.05.10 13:11

Orėt e fundti tė Atlantidės

Mė 8 korrik tė vitit 8498 para Krishtit, nė Tokė me njė shpejtėsi marramendėse, nėn temperaturėn prej 20 000 *C, u pėrplas njė asteroid.







Katastrofa zgjati vetėm 2 minuta, dhe pėr ata 2 minuta vdiqėn me miliona njerėz, u shkatėrrrua bota bimore dhe shtazore nė shumė raione tė planetit tonė, ndėrsa pamja dhe klima e saj ndryshuan pėrgjithmonė.

Kjo ishte dita kur u fundos Atlantida legjendare dhe me tė u zhduk edhe qytetėrimi i parė tė cilin e ndėrtoi njeriu. "Shkak i kėsaj katas trofe apokaliptike ishte asteroidi nga grupi Adonis, i cili nga trajektorja e tij pėrreth diellit u fut nė fushėn gravitale tė Tokės" pohon fizicienti gjerman Otto Muck nė librin e tij "Gjithēka pėr Atlantidėn ".

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Neo prej 08.08.10 17:38

Teoritė pėr qytetin e humbur tė Atlantides

Variantet qė ekzistojnė pėr qytetėrimin e avancuar qė nuk ekziston mė



Tė gjithė kanė dėgjuar pėr qytetin e humbur tė Atlantisit. Legjenda filloi me filozofin grek, Platonin. Nė vitin 360 para Krishtit, ai shkroi njė libėr personazhet e tė cilit e pėrshkruanin Atlantidėn si njė ishull mė tė madh se Libia dhe Azia tė marra bashkė, qė kish ekzistuar 9000 vite mė herėt m'u pėrpara "Kolonave tė Herkulit", qė ndodheshin nė hyrjen pėr nė Detin Mesdhe.

Atlantidasit ishin njė fuqi e madhe detare, por ata u bėnė shumė makutėr dhe pėsuan njė prishje morale sipas rrėfimit tė Platonit. Pasi kryen njė sulm tė dėshtuar kundėr Athinės, njė fatkeqėsi natyrore e fundosi ishullin brenda njė dite dhe njė nate dhe vendi aty u shndėrrua nė njė cekėtin balte, duke e bėrė tė pakalueshme. Ka shumė teori pėr vendet qė mund tė kenė frymėzuar Platonin.

Pėr shembull, fizikani gjerman Rainer Kuhne mendon se ka qenė njė rajon nė bregun jugor tė Spanjės i shkatėrruar nga njė pėrmbytje mes viteve 800 dhe 500 para Krishtit. Fotografi satelitore tregojnė struktura katėrkėndore nė baltė, qė Kuhne mendon se mund tė jenė rrėnojat e tempujve tė pėrshkruar nga Platoni.

Gjeografi suedez, Ulf Erlingson thotė se vetėm Irlanda i shkon pėr shtat pėrshkrimit tė Platonit. Tė tjerė mendojnė se, Atlantida ėshtė ishulli Spartel, njė kėnetė nė Ngushticėn e Gjibraltarit qė u fundos nėn det 11500 vite mė parė.Megjithatė, studiues klasikė nxjerrin nė dukje faktin, se shumė pak e merrnin pėr tė drejtpėrdrejtė rrėfimin e Platonit pėrpara kohėrave moderne.

"Ideja ishte se ne duhej ta pėrdornim kėtė histori pėr tė ekzaminuar idetė tona tė qeverisjes dhe pushtetit. Nuk e kemi kuptuar fare, nėse nė vend qė tė mendojmė pėr kėto gjėra, ne shkojmė dhe kėrkojmė nė shtratin e deteve", shkruan filozofja Julia Annas tek: "Platoni: njė hyrje shumė e shkurtėr".

Ideja se Platoni i referohej nj vendi nė Atlantik nuk vdes kollaj, e thuajse ēdo ishull apo masė toke qė shtrihet diku mes bregut lindor dhe Amerikės e Evropės apo Afrikės ėshtė supozuar si vendi i kontinentit fantastik tė Platonit.

Fatkeqėsisht, snjė prej kėtyre ishujve nuk janė aq mbresėlėnės nė masė apo qėllim dhe as nuk kanė ndonjė tė dhėnė pėr tė treguar se aty ka banuar njė qytetėrim i avancuar. Nė Azi tregohet njė legjendė qė tė kujton kontinentin e pėrmbytur Atlantis mbi tė cilin flet edhe Platoni. Nė Azi qytetėrimi i pėrmbytur njihej me emrin Mu.

Nė fillim u tha se kontinenti ka qenė diku nė oqeanin indian, pastaj u tha se ka qenė nė Detin Paqėsor qė mund tė shpjegohet me pėrhapjen e kulturės polineze.Sot, shkencėtarėt e hedhin poshtė konceptin e Mu apo tė Atlantisit dhe Lemurias, si fizikisht tė pamundur sepse njė qytetėrim nuk mund tė shkatėrrohet nė njė kohė tė shkurtėr.

Njė teori tjetėr nė lidhje me qytetėrimin e humbur tė Atlantisit ėshtė se ai ėshtė rikrijimi i njė ngjarjeje historike qė ndodhi mijėra vjet para se Platoni tė vinte nė jetė. Ndarja e Bosforit nga deti i Mesdheut dhe pėrmbytja e Detit tė Zi. Thuhet se shumė qytetėrime mund tė kenė lulėzuar nė bregun e Detit tė Zi nė atė kohė, pėr t’u pėrmbytur brenda pak kohėsh, ēka ka mund tė ketė shkaktuar qė njerėzit tė ikin drejt rajoneve tė tjera dhe tė rrėfejnė variantet e tyre mitologjike tė historisė.

Atlantida ishte nė Bahamas, Bermude, ishujt Kanarie...

Ideja se Platoni i referohej nj vendi nė Atlantik nuk vdes kollaj, e thuajse ēdo ishull apo masė toke qė shtrihet diku mes bregut lindor dhe Amerikės e Evropės apo Afrikės ėshtė supozuar si vendi i kontinentit fantastik tė Platonit. Fatkeqėsisht, snjė prej kėtyre ishujve nuk janė aq mbresėlėnės nė masė apo qėllim dhe as nuk kanė ndonjė tė dhėnė pėr tė treguar se aty ka banuar njė qytetėrim i avancuar.

Atlantida ishte nė Azinė juglindore

Nėse shohim gjeografinė e planetit nė kulmin e Epokės sė Akullnajave, mund tė vėmė re se niveli i oqeaneve ishte disa herė mė i ulėt atėherė, si rezultat ujit qė mbulonte pjesėn mė tė madhe tė Amerikės sė Veriut dhe Evropės. Kėshtu, mund tė shihet se arkipelagu ishullor i njohur sot si Indonezia ishte atėherė njė kontinent i plotė, i madh thuajse sa Evropa perėndimore. Klima do ishte perfekte pėr njė qytetėrim tė ri e madje edhe njė tė avancuar teknologjikisht sa qytetėrimi unė sot.

Atlantida ishte vendi mitologjik Mu

Nė Azi tregohet njė legjendė qė tė kujton kontinentin e pėrmbytur Atlantis mbi tė cilin flet edhe Platoni. Nė Azi qytetėrimi i pėrmbytur njihej me emrin Mu. Nė fillim u tha se kontinenti ka qenė diku nė oqeanin indian, pastaj u tha se ka qenė nė Detin Paqėsor qė mund tė shpjegohet me pėrhapjen e kulturės polineze.Sot, shkencėtarėt e hedhin poshtė konceptin e Mu apo tė Atlantisit dhe Lemurias, si fizikisht tė pamundur sepse njė qytetėrim nuk mund tė shkatėrrohet nė njė kohė tė shkurtėr.

Atlantida ishte referencė pėr kontinentin e lashtė Lemuria


Grekėt nuk ishi ntė vetmit qė besonin nė njė qytetėrim tė lashtė. India dhe kontinenti aziatik kanė traditėn e tyre, sipas sė cilės quajnė Lemurian, njė qytetėrim qė ka ekzistuar nė oqeanin Indian. Ideja se njė vend i tillė ekzistonte u hodh nė shekullin e 19-tė nga Philip Sclater. Sipas tij, Madagaskari ose India mund tė ketė qenė pjesė e kontinentit tė madh qė e quajti Lemuria, por nėn oqeanin Indian nuk ka asnjė formacion gjeologjik qė korrespondon me Lemurian hipotetike.

Atlantida i referohej Antarktidės


Sugjerimi se korja e tokės mund tė jetė zhvendosur 12 mijė vjet mė parė ka ngacmuar imaginatėn e shumė besimtarėve tė ekzistencės sė Atlantisit. Sipas Charles Hapgood, pėr shkak tė kėsaj zhvendosjeje kontinenti i Antarktidės ka qenė mė nė veri se ē’ėshtė tani dhe i populluar nga njė qytetėrim i avancuar e ai ishte civilizimi, tė cilit i referohej Platoni. Zhvendosja e menjėhershme shkatėrroi qytetėrimin dhe e ktheu nė akullnajėn qė ėshtė sot Antarktida.

Atlantida i ishte njė rikrijim mitik i pėrmbytjes sė Detit tė Zi

Njė teori tjetėr nė lidhje me qytetėrimin e humbur tė Atlantisit ėshtė se ai ėshtė rikrijimi i njė ngjarjeje historike qė ndodhi mijėra vjet para se Platoni tė vinte nė jetė. Ndarja e Bosforit nga deti i Mesdheut dhe pėrmbytja e Detit tė Zi. Thuhet se shumė qytetėrime mund tė kenė lulėzuar nė bregun e Detit tė Zi nė atė kohė, pėr t’u pėrmbytur brenda pak kohėsh, ēka ka mund tė ketė shkaktuar qė njerėzit tė ikin drejt rajoneve tė tjera dhe tė rrėfejnė variantet e tyre mitologjike tė historisė.

Platoni i referohej ishullit vullkanik tė Terės

Njė tjetėr teori, pėr sa i pėrket natyrės sė vėrtetė tė Atlantisit mendohet se ėshtė se Platoni i referohej banorėve tė ishullit modern grek tė Kretės, tė cilėt u fshinė nga faqja e dheut kur ishulli vullkanik i Terės, i njohur sot si Santorini, shpėrtheu duke prodhuar cuname aq tė forta sa pėr tė dėmtuar gjithė Mesdheun. Njė katastrofė e tillė masive do tė jetė mbajtur mend nė analet e historisė egjiptiane deri sa ka gjetur rrugėn drejt mitologjisė sė Platonit mijėra vjet mė pas.

Atlantida ishte njė kontinent qė ekzistonte nė Atlantik

Kjo mbetet teoria mė tradicionale deri mė sot. Mendohet se Atlantisi ndodhej nė oqeanin Atlantik dhe u krijua nga shkrimtari i shekullit tė 19-tė Ignatius Donnelly, nė librin e tij tė vitit 1882 “Atlantis”. Nė kėtė libėr mendohej se oqeani Atlantik ishte disa qindra metra i thellė dhe shpeshherė zhvendosej vertikalisht. Duke qenė se dihej shumė pak pėr oqeanin nė kohėn e tij, ajo teori u konsiderua si shumė e gjetur dhe pėr shumė vetė e besueshme.

Atlantida ėshtė sajim, por pėrmbytja e vėrtetė

Platoni i ėshtė referuar shumė herė njė pėrmbytjeje tė madhe qė ka ndodhur mijėra vjet pėrpara kohės sė tij dhe qė ka shkatėrruar pjesėn mė tė madhe tė njerėzimit, duke lėnė vetėm njė pjesė tė vogėl njerėzish nė tokė, sa pėr tė nisur jetėn sėrish nga fillimi. Historia e Atlantisit mund tė jetė prodhim i imagjinatės sė frytshme tė Platonit, por ngjarjet nga e cila ėshtė bazuar mund tė kenė qenė reale dhe njė pėrmbytje masive mund tė ketė shkatėrruar jetėn nė tokė mijėra vjet para se ai tė lindte.

Gjithė teoritė e Atlantidės janė tė krijuara

Pozicioni tradicional i mbajtur nga shumė shkencėtarė dhe historianė ėshtė se rrėfimi i Platonit mbi njė qytetėrim tė pasur dhe tė avancuar ishte thjesht njė histori e krijuar pėr tė argėtuar dhe ndriēuar lexuesit e tij pėr rreziqet e kryelartėsisė dhe kthimin e shpinės ndaj zotave. Sipas shkencėtarėve, kėtė e vėrteton fakti se Platoni tregon se ishulli iu dha zotit grek, Poseidonit, i cili ra nė dashuri me vajzėn e bukur tė mbretit tė parė tė Atlantisit tė quajtur Atlas.
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1445


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  juba prej 09.08.10 18:58

Nje me cudit dhe me le ne dileme zhvillimi ---- i cili krahesohet dhe me i perparuar se ne kohen tone , dhe me i zhvilluar se per deri sa disa permendin dhe lidhjet jashte planetare , nje vend me kete zhvillim ne percaktimet qe behet fjale per ushterine permenden kaloresi - kembesori - qerre etj , dhe se kishte qene me beteje me athinasit .

Kjo tregon qe lufta eshte bere nga te dy palet dhe se armet e prdorura jane pothuaj se jane te njejta , se ne qofte se ata leiznin nder planete dhe armet do ti kishin jo shpata dhe shigjeta me hark po ta zeme me reze apo dicka tjeter por me te avancuar dhe se armet qe perdorim ne tani , pra panvarsisht faktit qe ai qyteterim u zhduk per rethana te caktuara ajo kuture qe ata kishin do te trasmetohej ne komshinjte apo ne armiqte e saj se nje zhvillim qfardo qofte nuk vjen brenda nje nate por do kohe dhe keshtu qe ai do te trasmetohet per reth , se nuk mund te kete nje zhillim pa nje shkembim pa marje dhenje , pse do te luftoje me vendet per reth nqs nuk ka interesa per to .

Dhe sot qe nuk kemi nje zhvillim planetar ( te pakten keshtu e dime deri tani ) nuk kemi lene cep te botes pa hy dhe pa lene gjurmet e ketij zhillimi qe jemi .

Por mendoj nqs ka ekzistuar ai zhillim nder planetar atehere :
Ata nuk kane qene tokesore , dm th te ardhur dhe Antlatiken e kishin bazen e tyre , dhe he per he nuk kishin ndonje interes apo mundesi qe te krijonin baza dhe ne viset e tjera , prandaj rinin te izoluar .

Ata ishin tokesore dhe kishin nje zhillim nder planetar , ne kete rast
avatar
juba

29


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  juba prej 09.08.10 20:52

Sic po shkruaja dhe me siper nqs ishin tokesore dhe me ate zhillim , atehere ata nuk do te ishin ne toke dhe kjo mua me duket e pranushme , gjithashtu mund te pranojme se dhe ky civilizim u shkatrua per te kalu ne gjendjen zero nga nje force natyrore ne nivel boteror apo dhe pse jo dhe nga vete njeriu

Por mendoj se mund te pranojme dhe si te pranushme qe ekzistonte nje vend me nje zhillim dhe mireqenje me te madhe se vendet e tjera , sic jane dhe sot disa vende ne bote per disa vende qe jane me pak te zhvilluar , dhe levizja e atyre njerezve qe mbeten ju dha impuls zhillimit te tyre ,dhe ne baze te tregime te tyre u krijuan tabllote e tyre .

por nuk eshte per te mos u mare ne konsiderate faktet e ekzistences te disa objekteve ne pikat e ndryshme te globit qe tregojne per nje aritje teknollogji shume te mire si dhe interpretimet astronomike apo veprat e artit ,si dhe zoterimi i energjise te mendjes etj , se kujt mund ta atribojme keto eshte nje problem qe ka diskutime dhe do te kete deri ne nje zhgjidhje .

Pra ka ekzistuar atlanta si vend ka pak rendesi , rendesi ka qe ka patur nje zhillim te madh dhe me e rendesishmja eshte se ky zhillim eshte krijuar apo eshte sjelle , se ne fund te fundit produkt i kujt zhillimi jemi ne , per mendimin tim kjo ka rendesi qe te dime se nga vime dhe te dime qe kete bote para 12000 vjetesh e cuam ne kuoten zero njerezit apo natyra , dhe nqse e ka cu njerezit a kane vene mend apo po e cojme prape atje ,me kete arsenal armesh berthamore , me kete shfrytezim barbar qe po i behet natyres , me mendesine qe eshte hedhur ne treg " te menduarit sot per sot " nga boset qe duan te ritin pasurine e tyre pa mare parasysh asgje .

Dhe pozicjonin qe mbajne njerezit e thjeshte per kete , se ne fund gjithe e keqja bije ne supet tyre sic na ka treguar historia , ne te gjithe lufrat qe jane bere boset kane dale pa lagur . Pra keto nuk jane per tu studjuar per kujozitet apo per te kalu kohe por per te mesuar nga e kaluara kjo eshte shume e rendesishme qe te mos perseritet historia e njejte .
avatar
juba

29


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  gjilanasi prej 13.02.11 21:16

Atlantida duhet te kete ekzistuar, por une nuk mendoj se ishin njerezit ata te cilet kane banuar ne te.
avatar
gjilanasi

397


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Wired prej 15.02.11 20:53

Materiali i marre nga Romani i shkrimtarit Abdylazis Islami nga vepra "Farsa e Katrahures" botuar 1997 ribotim 2000
http://sq.wikipedia.org/wiki/Abdylazis_Islami

Per Atlantidasit thone se kane arritur aq shume sa qe eshte dashur te ndertojne qytete te terra nenoqean dhe sherbehen me ajrin e Tokes, ose e ndajne nga uji oksigjenin me ane te makinave te posacnme. Ata mund te sherbehen edhe me ajrin e Tokes edhe me ozonin ne atmosfere per ceshtje te ndryshme teknologjike.

Se kane makina te persosura deri ne pamundesine tone per shfrytezimin e te mirave materiale. Kur duan t'i shetisin trupat qiellore, i perdorin mjetet e tyre te udhetimit qe sa cel e mbyll syte arrine ne cilen pike duan ne mbare gjithesine. Yjet ose planetet e tyre, i perdorin si stacionet e trenave tone mbase edhe me afer u duken...

... Po pse Atlandita u zhduk ? A thua e diten se do te zhduken, qe u pergatiten asisoj, apo mbase kete e bene me qellim ? Edhe per kete ka supozime. Dikush thote se nuk kane ditur asgje, se edhe ata kane qene ne stadin e te tjereve dikush thote se u zhvilluan aq shume saqe kane ikur me anije kozmike e kane vajtur ne ndonje trup tjeter qiellor.

Do te tjere thone se meqellim e kane zhdukur veten duke i bere trysni vendit te vet qe te futen nen siperfaqen e oqeanit, qe te mos e zbulonte kush pasurine e madhe qe kane pasur. Ata edhe rruget i kane pasur te shtruara me flori. Po ku e moren gjith ate flori, se ?! Per arritjen e tyre mbase kane qene lehte, mbase edhe gurin e thjeshte e kane shendruar ne arr e safir.

Une mendoj, duke u bazuar ne nje ep vjeter, se ata kane zhvilluar lufte berthamore me te ardhurit nga gjithesia. Ne ep thuhet se njerezit nga ajo arme digjeshin vraponin neper ujera por ato avulloheshin shume shpejte. Mandej vraponin te futeshin ne lumin Nil, ai fillonte te ecte nga prapa, pse nga nxehtesi marramendese qe zhvillonin ata arme, shterej lumi. Atehere ai lume kishte tjeter emer.

Ne ate kohe ky kontinent nuk kishte as nje shkretetire. Sahara ishte vendi me pjellore me bote prandaj njerezit e Atlantides, duke pasur friken e njerezve nga gjithesia, se mund te vinin e te banonin, thoshin se qe afer frika dhe mbeti emri Afrike, pse askush per kete, askush nuk ka ditur, pasi gjuhen e atlantidasve s'e kane njohur.

Meqe ata i qene bere gati kesaj, pse ne gjithesi e kishin verejtur kete levizje, kishin ndertuar qytete nenujore dhe i kishin bere trysni vendit te tyre qe te ardhur te mos e zbulojne pasurine e tyre qe e kishin krijuar me shume munde e shume dije, nga ana tjeter u fshehen vete qe te mos ua dorezojne celesin per kete pasuri se si behet.

Meqe ajo lufte ka qene aq e madhe dhe aq e tmerrshme thuhet se tere detet dhe oqeanet jane shendrruar ne avuj te dendur qe e kane rrethuar lemshin e Tokes. Po mandej kur ftoh koha, pse rrezet e diellit nuk arrinin ne siperfaqen e saj, filloi te bjere shi zgjati 6 muaj per kete, nga telepatia qe i qe deftuar mesazhi Neos nga Perendia, pati pergatitur me kohe nje barke dhe ne te i shpetoi disa njerez, kafshe, shpeze, insekte, peshq.

Prandaj ata pas Adamit e quajten babai i dyte. Por tronditjet qe i mori dheu, avullimi i madh dhe proceset tjera qe nuk i di njeriu, Toka 6 muaj nuk pa diell. Pas 6 muajve dielli lindi nga perendon e mandej prape pushoi disa dite qe dielli te linde nga perhere, nga Lindja pra nga e mbara.

Vazhdon....
avatar
Wired

3


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Wired prej 18.02.11 20:57

Se Atlantidasit jetojne gjekundi nenoqean ose ne ndonje galaktike, sic thone se gjenden tek Yjet Pulsare, sepse atje paska kushte per jetese, vertetojne edhe mbeturinat e atij populli ne Evrope, Azi, Afrike e gjetiu. Sigurisht pasi eshte qetesuar toka dhe pasi ka filluar zhvillohet jeta ne te, i kane kthyer mjaft njerez per t'i populluar keto vise. Ai ka qene popull i madhe, sepse prej tij jane krijuar shume popuj, qe e dine e qe ende sot e sot nuk e dine prejardhjen e tyre.

Nje pjese e lene ne Afrike, fill pas ngjarjeve te medha. S'i kane lene mundesi te jene stadin e parshem, me qellim qe te niseshin qe nga zeroja per te arritur dalengadale ne shkalle te duhur, sic qene te paret e tyre ne Atlantide, te ciles vete i thoshin Boreo, domethene vend i bardhe si bora ose race e bardhe, ariane, e paster.

Ata qe vajten ne Afrike, ne Egjiptin e sotem, diten vetem fare pak te percillnin kulturen e vendit te vet te vjeter, qe tashme nuk e quanin Boreo, por Borea dhe ndertuan piramiden me te vjeter, piramiden e Keopsit.

Mbreterit e Egjiptit te lashte - Boreasit, mbretit te vet edhe pse kishte emrin e vecante ata i thoshin - FARAON, qe gjuhen e bareasve do te thote FARA (J) ONE, sipas zbulimit te Eruditit Katapano nga Kalabria. Ne piramiden e Keopsit, ne brendine e se ciles shkruan disa grafa te matura, qe llogariten ne vite. Pra deri ne vitin 2090 kane te ndodhin ngjarje te rendesishme.

Do te behen shume shpikje por do te kete edhe uri, edhe semundje te ndryshme deri te SIDA, por do te kete edhe luftera te ashpera sipas Nostradamusit. Pas atij vitit do te vije periudhe e arte, ku njerezit do te jetojne ne paqe e ne rehati.

Eshte interesante se fundi i ketij shekulli do te kureorezohet me nje fitore te boreasve te cilet do te sundojne pjesen e Vardarit, tere Ballkanit dhe pjesen me te madhe te Kontinetit te Vjeter.

Gjer para ndertimit te piramides se Keopsit Nili kishte tjeter emer i cili u harrua, pse njerezit vendas tashme qene shfarrosur. Atehere mbeturinat e njerzve te Boreos i dhane emrin e nje heroine te tyre ate e quanin Anile, Boreosit jane lane lumit ate emer, por avashu-avashu u harrua germa - A dhe mbeti Nil, duke i rene edhe germa e fundit - E.
Ata i besonin vetem drites se diellit se e kishin dhurate nga profeti dhe filozofi i tyre Thoti: ATUM ise TEM, qe do te thote: ATE-BABA, U-UNE, M-MEMA. Pra besonin ne Trini: Babai, Nena, Une.

Keshtu thote Thoti, sepse Zoti eshte krijuesi i cdo gjeje por edhe i njeriut. Fjala ise do te thote hise, kurse tem do te thote imja, pra hisja ime.

Sfinga ne maje te piramides se Keopsit simbolizon Perendine e drites mu ashtu si e ka paramenduar Thothi ne Boreo - Atlantide. Sfinga deshmon per shekujt e shkuar dhe te ardhem, me mijera vjet me pare dhe me mijera vjet prapa te evolucionit njerezor. Ajo eshte rruga qe njeriu duhet ta marre, qe nga gjusem kafsha te arrije te Zoti.

Kater e shenjat e Zodiakut: Demi, Luani, Akrepi, Ujori simbolizojne kater idhuj dhe tregojne pikenisjen dhe orientimin prej toke deri ne qiell; prej njohjes deri flatra; prej njeriut deri te Zoti.

Vazhdon...
avatar
Wired

3


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Wired prej 19.02.11 20:09

Per Sfingen mund te thuhet ckamos dhe zbavitese. Ajo perbehet prej kokes se njeriut (perfytyrimi i Ujorit), ne gjoks Demi(shenja e Zodiakut Demi), flatrat e shqiponjes(shenja e Zodiakut Akrepi) dhe me fund pjesa e prapme e trupit me putra(shenja e Zodiakut Luani). Sfinga, domethene, ne shikim te vet permban kater shenja kyc te Zodiakut, dhe secila paraqet nje te katerten.

Ato shenja te Zodiakut ne vete permbajne kater elemente: Ajri, Uji, Zjarri, Token ! Ne te njejten kohe ato shenja permbajne ne vete edhe kater stine te viti dhe sisteme shoqerore. Demi ne Zodiak paraqet pranvere, femijeri(pranveren e jetes), komunitetin e pare. Ujori ne Zodiak paraqet Dimrit, pleqerine, sistemin komunist. Akrepi ne Zodiak paraqet vjeshten, kohen e pjekurise, luftera, kapitalizmin. Luani ne Zodiak paraqet Veren, rinine, fuqine, shkelqimin, kohen e shkelqyer te mbreterve. Kurse vete Sfinga, pa ato shenja e simbole, paraqet tmerr.

Kto te gjitha KUR'ANI i ka percaktuar. Ai thote nuk duhet te flitet keq per Sfingen se ajo kuptuaka dhe beka c'eshte me zi. Plutarku ka thene: Sfinga permban dije te sintetizuar dhe detyra e saj eshte te ruaj planetin; fshehtesine e jetes, vdekjes, ekzistimin e botes dhe fundi i njerezimit. Piramida e Keopsit eshte edhe bibel guri. Vete maja e Keopsit eshte e perkryer dhe kjo me qellim.

Me ardhjen e nje shoqerie te persosur, qe do te dije te lexoje cdo gje brenda e jashte, do te munde te plotesoje, te kryeje piramiden duke ia dhene gurin e fundit ne maje. Atehere vjen me shoqeria e persosur, ose epoka e arte. Se ekzistojne gjekundi Atlantidasit dhe se kane pasur perparim marramendes, tregon edhe nje liber i madh qe peshon me mijera kilograme dhe fletet e tij e kopertinat nuk jane prej letre, por prej nje lekure metalike, qe nuk ndryshket as tretet kurre, cdo njera flete eshte e magnetizuar dhe refen zanatet e artet qe nga starti e deri ne finale.

Posa ta hapesh faqen e librit menjehere zene e punojne, levizin fotografite. E sheh si punohet ajo pune fillim e mbarim. Edhe artizanati edhe artet po ashtu, edhe arsimi. Ne te shkruhen edhe popuj qe kane jetuar ne ate kohe. Ky liber meqellim eshte lene gjekundi ne xhungel e Afrikes, qe njerezit e pazhvilluar, pasi te shumezohen, te zhvillohen duke i shikuar punet ne ate liber.

Po libri u ka rene ne dore njerezve qe u pelqejne te kene rrokaqiej shume te larte, te larte, te larte... deri te rete. Mbase keshtu i kane pasur edhe Atlantidasit. Por ne fund te librit shkruaka me figure vizuele:"Cdo gje kemi shenuar, por celesin per asnjeren nuk e kemi dhene, ate duhet ta zbuloni vete".

Dhe njerezit e palenetit tone sidomos ata qe e kane librin dhe e mbajne fshehte mendojne se ai celes eshte alkimija, por nuk e dine kurrsesi ta gjejne. Sa here e lexojne kenaqen, po kur arrijne ne fund, sikur ofshajne dhe ofshama e tyre u del si duf zjarri nga zemra.

Katapanoja nje dinjitar kalabrez, thote se Atlantida ka qene banuar nga trojanet, domethene nga paraardhesit e pellazgeve, qe pasaardhesit e tyre jane Iliret e pasaardhesit e Ilireve jemi ne. A thua ne do te kemi qene aq te perparuar ?

Si mund te kemi qene te perparuar aq shume e gjendemi ne kete stade, qe jemi tash e Kontinenti i Vjeter na con aq larte e thote se prej nesh e ka marre kulturen, se ajo eshte bere tash ashtu nga ajo qe ka fituar prej nesh.

Po, mundet, si nuk mundet. Kane qene te perparuar atehere, kur te tjeret na e kane vjedhur ate qe e kemi arritur ne dikur. Mandej, qe te mos dihej se prej nga e kane marre ate qe e kane fituar duke na e vene ne shpine na e kane zhdukur cdo gjurme te gishterinjeve dhe te mendjes sone. Djegja e Biblotekes se Aleksandrise, thone se u be nga nje njeri i cmendur, nga nje piroman, gjoja per t'iu permendur emri per te keq, mbase nuk kishte arritur t'i permendet emri per te mire. Po e tere kjo ishte, me siguri nje kamuflazhe i paster.

Kete gje e beri inkuzicioni i nendheshem politik, qe s'dihej se prej kujt, ose nga pak edhe dihet fare mire, pse mjaft dikur i kane treguar briret, por mandej heshten me. Te tillet kane dashur te marrin vet rolin e historise dhe te kultures, pro edhe te disiplinave te tjera te rendesishme.

Fund
avatar
Wired

3


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Zbulohet vendndodhja e Atlantidės?

Mesazh  Ruhan prej 13.03.11 22:44

Njė ekip i shkencėtarėve ndėrkombėtarė pohon se nė jug tė Spanjės ka gjetur Atlantidėn e lashtė tė Platonit.

“E kemi tė vėshtirė tė kuptojmė se si cunami mund tė fundosė njė ishull prej 60 mile, por kjo ka ndodhur me Atlantidėn e lashtė”, ka thėnė kryesuesi i ekipit hulumtues Riēard Frond nga Universiteti Hartford nė Konektikat.

Pėr tė zgjedhur kėtė mister, i cili me shekuj preokupon shkencėtarėt, anėtarėt e ekipit kanė pėrdorė radarė nėntokėsorė dhe fotografi satelitore tė qytetit tė fundosur, i cili thuhet se ėshtė gjetur nė moēalet e parkut nacional nė afėrsi tė Kadizit. Pas njė pune dyvjeēare, ata kanė ardhur nė pėrfundim se kanė gjetur qytetin e lashtė tė Atlantidės.

Sipas Frond, nė Spanjėn qendrore janė gjetur shumė “qytete memoriale”, tė ndėrtuara sipas modelit tė Atlantidės. Konkludimi ėshtė se ato janė ndėrtuar nga njerėzit qė kanė arritur tė mbijetojnė nga fundosja e Atlantidės.

“Ėshtė e pamundur, por natyrisht qind pėr qind ėshtė e sigurt se bėhet fjalė pėr Atlantidėn. Kemi gjetur diēka tė cilėn ende askush nuk e ka parė dhe kjo i jep kuptim gjithė rrėfimit”, ka thėnė Frond.

avatar
Ruhan

35


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Zbulohet vendondhja e Atlantides?

Mesazh  Ruhan prej 13.03.11 23:35

Atlantida ka ekzistuar, por vendndodhja e saj do te jete veshtire te gjendet. Shkaterrimi i saj ka mund te ndodhe nga ndonje katastrofe natyrore, termet, cunami, vullkan, por kjo do te jete veshtire te konfirmohet. Platoni legjenden e Atlantides e kishte degjuar nga te tjeret, kurse keta te tjeret e kishin degjuar nga disa te tjere, keshtu qe koha e ekzistences se ketij ishulli te madh sikurse thuhet mund te kete qene mjaft e lashte, ndoshta ne kohen kur perfundoi periudha e akullnajave. Fundja, Toka eshte nje vampir kozmik, qe vdes dhe zgjohet. Ky eshte ligj i natyres, deshem a po nuk deshem, duhet t'i nenshtrohemi.
avatar
Ruhan

35


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  enya prej 14.03.11 0:49

Po ku e thashe une qe nuk ka ekzistuar Atlantida??? Ti mendon se nuk kam lexuar une me perpara mbi atlantiden:p?!
Thjesht te thashe, qe keto "te rejat" e fundit mbi fatin e saj qe paska pasur si na thuhet, lidhen edhe me dicka tjeter, qe ti po deshe merre si te duash!

Pershendetje!
avatar
enya

24


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Atlantida

Mesazh  Fikrro prej 14.03.11 22:09

Zbulohet Atlantida nė jug tė Spanjės?



Njė ekip shkencėtarėsh amerikanė pohon se ekziston mundėsia qė nė afėrsi tė bregut jugor tė Spanjės, tė kenė lokalizuar qytetin mitik Atlantida- pėr tė cilin besohet se para njė mijė vitesh e ka pėrmbytur njė cunami i madh.

“Kjo ėshtė fuqia e cunamit. Ėshtė vėshtirė tė kuptohet se si vala mund tė fshijė njė ishull me madhėsi njėqind kilometra”, ka thėnė pėr Reuters, Richard Freund, profesor nė Universitetin Hartford.

Pėr tė shuar misterin shumėvjeēar, shkencėtarėt kanė studiuar incizimet satelitore, ndėrsa nė jug tė Cadizit kanė zbuluar atė pėr tė cilėn besojnė se ėshtė qyteti antik i njohur si Atlantida.

Ekipi i arkeologėve dhe gjeologėve gjatė viteve 2009 dhe 2010 kanė shfrytėzuar radarėt, hartat digjitale dhe teknologjinė nėnujore, pėr tė analizuar kėtė rajon.

Nė Spanjė janė zbuluar edhe disa “qytete tė ēuditshme memoriale” tė ndėrtuara sipas mostrės sė Atlantidės, ndėrsa supozohet se i kanė ndėrtuar tė ikurit tė cilėt kanė arritur t’i shpėtojnė cunamit shkatėrrues.

Edhe pse nuk mund tė thuhet me saktėsi nėse ky zbulim ėshtė Atlantida, profesor Freund thotė se qytetet memoriale e dėshmojnė se ai qytet ėshtė i varrosur nė afėrsi tė bregut jugor tė Spanjės.
avatar
Fikrro

616


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  maqomaqo3 prej 16.03.11 4:58

Mund te jete e vertete qe kane gjetur gjurme se sic dihet oqeani atlantik eshte shume i thelle dhe ka qene e pamundur eksplorimi i tij .
Nje gje eshte e sigurt qe Platoni nuk ka shpikur edhe as nuk ka gabuar pasi cdo gje qe ka thene ai ka rezultuar e sakte.Edhe Atlantida ka qene perballe kolonave te Herkulit pra aty ku po supozojne se kane gjetur gjurme.
Eshte dicka shume e bukur te zbulosh nje legjende dhe ta besh nje realitet.
avatar
maqomaqo3

204


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Historia e zhdukjes sė Atlantidės

Mesazh  cosmiclove prej 26.03.11 19:03

Historia e zhdukjes sė Atlantidės

Historia e Atlantis-it ėshtė spikatur nga ngritja e tre perandorive tė njėpasnjėshme. E para ėshtė Perandoria e Vjetėr pėr shkak tė bashkėekzistencės me Lemurian tė cilės i sjell shkatėrrimin gjatė kulmit tė saj.

E dyta ėshtė quajtur Perandoria e mesme e cila ka qeverisur botėn nga 25.000 deri nė 15.000 para erės sonė. Ndėrsa Perandoria e Fundit ose ajo e Re mbulon 3000 vitet e fundit tė mbretėrimit tė Atlantis-it.

Pas shkatėrrimit tė Lemurias, elitat atlanteane u pėrballėn me dy pyetje tė rėndėsishme. Sė pari si mund tė rindėrtohen qeveritė e tokės nė mėnyrė qė tė ruhet epėrsia e tyre? Atlanteanėt parashikuan njė sistem tė aftė pėr tė pėrjetėsuar vetė autoritetin e tyre suprem. Sė dyti si do tė bashkėjetojnė perandoritė bija tė mbetura nėn kėtė pushtet tė ri Atlantean?

Fillimisht krijimi i njė ekuilibri tė ri tė pushtetit ishte e vėshtirė nga atlantis pėr t’u arritur. Pėrpjekja e tyre e parė pėrfshinte njė qeveri tė pėrkohshme. Kjo qeveri ishte jo mė shumė se njė strukturė e modifikuar e klanit Lemurian e drejtuar nga njė kėshill i lartė mbretėror. Selia qėndrore pėr kėtė qeveri globale ishte vendosur nė kryeqytetin e atlantisit nė Posedia.

Nė fillim, shumė shtete bija paguan pak kujdes pėr Atlantidėn dhe autoritetin e tyre tė marrė rishtazi. Kjo rezultoi me shpėrthimin e njė serie luftrash civile tė pabesa tė vogla, nė tė gjithė planetin.Atlantikėt e kuptuan se njė shfaqje e forcės ishte e nevojshme pėr tė fituar kontroll. Pėr kėtė detyrė e vėshtirė, Atlantidėt pėrdorėn hėnėn artificiale nga shkatėrrimi i Maldekut.

Fillimisht, ata kishin futur kėtė imitim si njė hėnė e re tė dytė nė mėnyrė qė tė balanconte Nėnėn Tokė. Tani, me brendėsinė e saj holografike dhe koren boshe tė mbushur me instrumente, ajo do tė ishte pėrdorur pėr tė fituar superioritetin e nevojshėm ushtarak. Dėrguar nga bazat e tyre artificiale hėnore, forcat e luftėtarėve Atlanteane kontrollonin me lehtėsi kryengritje tė ndryshme.

Kryengritjet sporadike u luftuan pėrgjatė gjithė periudhės 10.000-vjeēare tė Perandorisė sė Mesme. Kėto konflikte tė shkaktuan qė krerėt Atlanteanė tė ishin nė kėrkim tė ankthshėm tė njė marrėveshjeje spirituale. Kėto ndjenja ishin pėrforcuar nga veprimet e Plejadeanėve dhe renegatėve Centurianė tė cilėt ishin duke filluar tė merrnin kontrollin e shumė klaneve dhe kėshillave tė tjera udhėheqėse tė elitės Atlanteane.

Jashtė-Planetarėt ishin tepėr tė zhurmshėm nė faktin se kėrkonin qė ēdo anėtar i elites atlantide nė kundėrshtim me fraksionin anti-Lemurian tė ndėshkohej ashpėr. Kėta diktatorė shkaktuan njė periudhė tė zgjatur tė terrorizmit, torturės, dhe inkuizicionit demagogjik.

Kjo gjė i la sundimtarėt e atlantis mjaft tė mėrzitur dhe gjithnjė e mė shumė nė mosmarrėveshje se ēfarė duhet tė bėnin.

Njė dilemė u zhvillua nga elitat Atlanteane qė nuk ishin nė gjendje tė zgjidhnin lehtė . Ajo ishte e pėrqendruar rreth njė pyetje tė vetme. Si mundet njė qeveri Atlanteane tė jetė e qėndrueshme dhe e fuqishme aq sa mjafton pėr tė qeverisur planetin Tokė?

Nga shumė pėrpjekje tė tyre fatkeqe pėr tė zgjidhur kėtė mister, mė e rėndėsishme ishte koncepti pėr krijimin e njė "force zot”ose sundimtar i tė drejtave supreme". Kur pėrpjekjet e shumta tė tjera ishin tėpasuksesshme, kėshilli mbretėror drejtues i Atlantis vendosi qė njė formė drastike e re e qeverisjes ishte e nevojshme patjetėr.

Gjatė Perandorisė sė vjetėr nė kohėn e Lemurias, Atlantis ishte ndarė nė dhjetė rrethe tė pushtetit. Secili prej tyre kishte mbretin e vet. Kėta dhjetė mbretėr rajonal u bashkuan dhe formuan kėshillin qeverisės tė Atlantis. Ndėrsa mbetjet e fundit tė Perandorisė sė Mesme ishin venitur nėhistori, Atlantikėt kishin ringjallur kėtė koncept tl kaluar qeverisjeje dhe restauruar dhjetė mbretėritė.

Megjithatė, kėtė herė ata shtuan pozicionin e njė mbreti tė madh tė zgjedhur nga radhėt e 10-ve. Ky mbret i madh kryetar mbretėron pėr njėperiudhė tė caktuar kohe. Fillimisht, kjo ishte 25 vjet, por mė vonė u reduktua nė vetėm 10. Ndėrkohė nėntė mbretėrit e tjerė funksionuan si Kėshilli privat i mbretit tė zgjedhur. Jashtė-Tokėsorėt e miratuan kėtė plan, dhe kėshilli i ri "mbretėror" qeverisės u emėrua menjėherė.

Nga fundi i Perandorisė sė Mesme, ky sistem i qeverisjes ishte stabilizuar nė mėnyrė tė vendosur nė Atlantis. Me kėtė, njė periudhė e harmonisė dhe stabilitetit ėshtė vendosur nė atlantis.Kur Perandoria e Mesme ra, brezi i ri i klikės nė pushtet filloi tė kuptojė se sistemi Atlantik i qeverisė kishte dėshtuar. Ata kėrkuan qė sistemi i mėparshėm Lemurian tė rivendoset.

Pėr shkak tė protestės sė tyre, elitat e reja tė pabindura ishin nė mėrgim nė atė qė atlantikėt e quanin Jonia. Sot, kjo ėshtė pjesė eEvropės sė sotme jugore (mbetjet e saj mund tė gjendet nė ishullin Santorini nė brigjet e Greqisė). Atje ata mbetėn tė syrgjynosur nga ish atdheu i tyre. Vetėm nėnshtrimi ndaj autoritetit tė sundimtarit suprem dhe kėshillit tė tij mund t’i kthenin ata nga mėrgimi.

Ky grup eklektik it ė shpėrnglurve tė rinj pėrbėhej kryesisht nga vėllezėrit e motrat tė elitės nė pushtet. Ai ishte spėrkatur gjithashtu me disa prej shkencėtarėve dhe administratorėve kryesorė tė Atlantis. Ata u bashkuan shumė shpejt dhe sė bashku tė pėrgatitėn njė plan tė tyrin.Ata vendosėn tė krijonin nė Joni njė qeveri sekrete tė ngjashme me atė tė Perandorisė lashtė Lemuriane.

Objektivi kryesor i kėsaj lėvizje nėntokėsore ishte pėr tė mbėshtetur kultin Osirian tė Lemurias tė emėruar nė nder tė Sirianėve. Ishin Sirianėt tė parėt tė cilėt e sollėn civilizimin njerėzor nė Lemuria. Ky kult Osirian shpejt u bė njė fuqi e madhe e fshehtė shpirtėrore dhe politike nė Atlantis.

Rreth 2.000 vjet nė Perandorinė e re, kulti Osirian ishte bėrė mjaft ndikues dhe lulėzoi nė mesin e familjeve tė elitės nė pushtet. Kjo i shqetėsoi nė masė tė madhe jashtė planetarėt. Pėrfundimisht, kėshilli Atlantean nė pushtet vendosi se qeveria ilegale e Jonit duhej ndėshkuar ashpėr. Ata zgjodhėn njė metodė tė ngjashme me atė qė kishin pėrdorur mė parė pėr tė shkretuar Lemurian.

Pėrsėri, Atlanteanėt iu afruan Plejadeanėve, Centaurianėve, dhe aleatėve tė tjerė jashtė botės. Ata kėrkuan ndihmė nė shkatėrrimin e Jonisė. Megjithatė, shkencėtarėt Joni-sė, tė njohur me teknologjinė qė kishteshkatėrruar Lemurian, zhvilluan me mjeshtėri njė sistem tėparalajmėrimit tė hershėm. Ky sistem ishte nė gjendje tė njoftimit pėr ēdo ndryshim nė orbitėn e hėnės sė mbetur natyrore tė Tokės. Nė kėtė mėnyrė, Jonianėt ishin nė gjendje tė sprapsin sulmet Atlantike. Ishte qėllimi i tyre pėr tė shkatėrruar pėrfundimisht Atlantisin dhe pėr tė rivendosur plotėsisht Perandorinė Lemuriane.

Rritja e vazhdueshme e forcave tė Jonit dhe shokėve tė tyre nė atlantis i damkosėn ato pėr shkatėrrimin e menjėhershėm nga jashtė-tokėsorėt. Mbreti Atlas, i cili ishte sundimtari i fundit me rėndėsi i Atlantisit mbeti nė favor tė ēėshtjes Jonike. Ai kishte quajtur edhe birin e tij tė madh Osiris nė nder tė kultit Lemurian.

Mbreti Atlas dallohoi se komploti i jashtė-tokėsorėve ishte fatkeq. Pėrveē kėsaj,ai e kuptoi se rebelėt jashtė botės dhe pėrkrahėsit e tyre Atlanteanė tė kėshillit qeverisės synonin pėr tė vrarė atė dhe familjen e tij menjėherė. Kėto ngjarje ndoshta do tė ndodhnin para se forcat e errėta mund tė shtypeshin dhe tė dėboheshin pėrgjithmonė nga Toka.

Nė prag tė sulmit fatkeq, njė pyetje e madhe shqetėsonte krerėt e Atlantis-it. Deri nė ēfarė mase do tė pėrgjigjeshin Jonianėt ndaj sulmt tė papritur Atlantisit? Ēėshtja se sa fort do tėkundėrshtohet sulmi i Atlantikėve nga Jonikėt gjithashtu shqetėsoi thellėsisht vėllain e vogėl tė Osirisit, perandorin Seth.

Ai ishte emėruar kryetar i Perandorisė Libiano- egjiptiane.

Nė pėrgjigje tė rrezikut nė rritje, mbreti Atlas ndėrmori veprime vendimtare. Vetėm para shkatėrrimit tė Jonias, ai urdhėroi mbretėreshėn Mu dhe djalin e tij, Princin Osiris, pėr tė marrė udhėtime tė veēanta.

Kėto ishin tė nisur nė mėnyrė qė tė kryejnė ushtrime tė caktuara tė pėrcaktuara nė pjesė tė ndryshme tė Perandorisė nė mbarė botėn Atlanteane.

Atlas urdhėroi Mbretėreshėn e tij dhe vėllain e saj tė madh, Princin Mayam (shef i pėrgjithshėm i forcave tė armatosura Atlanteane),pėr tė shkuar nė Perandorinė e Mayam-it nė Amerikėn Qendrore.Gjatė kėsaj vizite, ai ėshtė udhėzuar pėr tė kryer njė numėr tė caktuar tė ushtrimeve ushtarake.

Nė kėtė mėnyrė, Prince Mayam ishte nė gjendje tė marrė maksimumin e ushtrisė me vete nė udhėtimin e tij pėr nė Mayam nė Meksikėn jug-qendrore. Atje, njė lėvizje e madhe nėntokėsore nė favor tė restaurimit tė Lemurias pritste pėr tė pėrqafuar ushtrisė e Atlasit, si dhe Mbretėreshėn e tij bashkė me vėllain e saj mė tė madh.

Nė tė njėjtėn kohė, Atlas drejtoi tė birin e tij Princin Osiris, dhe vajzėn e tij Princeshėn Isis (bashkėshorte e Osirisit), pėr tė shoqėruar shumė priftėrinj dhe ruajtės tė dhėnash tė veēanta qė ishin ende fshehurazi besnikė ndaj kultit Osirian. Destinacioni i tyre ishte Perandoria libiano- egjiptiane.

Nė pėrputhje me traditėn Atlanteane, Osirisi si trashėgimtar i dukshėm i atlantidės do tė bėhej sunduesi i ri i Perandorisė libiano- egjiptiane nė qoftė se ai do tė vendoste tė marrė njė qėndrim tė pėrhershėm atje.

Dhe kėshtu, nė atė natė fatale (13.000 vjet mė parė), Atlantikėt dhe aleatėt e tyre jashtė botės nisėn sulmin ndaj Jonisė. Sistemi Jonik i zbulimit pėr paralajmėrim tė hershėm njoftoi pėr kėtė rrezik tė afėrt dhe ata ndėrmorėn veprim tė menjėhershėm, duke obliteruar hėnėn si ajo kaloi mbi Atlantis. Shkatėrrimi qė pasoi shkaktoi shkretimin e gjithė kontinentit tė atlantisit brenda njė nate tė vetme.

http://dritaesevertetes.blogspot.com/
avatar
cosmiclove

55


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Equinox prej 28.03.11 0:23

Disa studiues pranojne qe civilizimi i pare, ai qe i perket periudhes se ujit, ishte Atlantida, e cila u shkaterrua pikerisht nga uji. Ata mbeshtesin faktin qe Atlantida u permbyt nga uji si pasoje e spostimit te aksit tokesor.

Platoni, ne Krizia dhe ne Timeo flet pikerisht per Atlantiden, nje ishull qe gjendej pertej kollonave te Herkulit. Duke u nisur nga dialogjet e Platonit, disa studiues thone qe mund te mendojme qe Amerika aktuale ka qene kolonizuar ne antikitet nga populli atlantid i cili ishte nje popull me i zhvilluar se ne.

Eshte e ēuditshme ne fakt se si nje popull si Maya, qe nuk kishte shume vite civilizim, te arrinte nje shkalle kaq te larte zhvillimi deri sa te ndertonte ndertesa madheshtore. E njejta vlen dhe per Inkasit dhe per popullsite e tjera prekolumbiane.

Mund te deshmojme pa frike qe veprat me te rendesishme dhe madheshtore, pertej misterit te tyre si Sfinksi, piramidat, statujat e ishullit te Pashkeve etj. kane te gjitha nje perafersi strukturale dhe pyesim nese jane krijuar te gjitha nga te mbijetuarit e Atlantides ose t’i kene ndertuar vete jashtetokesoret.

Dikush mendon se vete Atlantida mund te jete krijuar nga jashtetokesoret. Shume autore sugjerojne qe jashtetokesoret t’u kene dhene Egjiptasve dhe Maya-ve “sistemin” per te ndertuar piramidat.

Maya-t kishin dituri superiore, psh e dinin qe forma e gjerave influencon energjine, e dinin qe kishte gjatesi valesh qe udhetojne midis qenieve njerezore dhe ne kete menyre shohim realitetin material vetem sepse shohim me syte materialiste.

Kjo eshte thjesht nje pjese minimale e mistereve qe fshihen apo vertiten rreth qyteterimit Maya: nuk dime as nga kane ardhur dhe as ku u zhduken.

Ndoshta eshte e vertete qe jane transferuar ne nje dimension tjeter…!
avatar
Equinox

238


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Zbulohet Atlantida?

Mesazh  maqomaqo3 prej 14.07.11 4:03

Shkencėtarėt konsiderojnė se nė fund tė Oqeanit Atlantik, nė pjesėn e tij veriore, kanė gjetur qytetin e humbur mitik Atlantida.


Hulumtuesit kanė gjetur njė peizazh tė vjetėr 56 milionė vjet, pėr
tė cilin mendojnė se ėshtė qyteti i humbur Atlantida, pasi qė kanė
analizuar tė dhėnat e mbledhura pėr kompaninė e naftės me ndihmėn e
ultrazėrit qė ka precizitet tė lartė.


Peizazhi ėshtė gjetur nė thellėsi prej 1.5 kilometra, nė afėrsi tė
ishujve Shetland dhe topografia e tij zbulon se aty dikur kanė
ekzistuar male dhe tetė lumenj tė mėdhenj.


Para fundosjes, Atlantida gjendej rreth 400 metra mbi nivelin e
detit dhe me siguri se lidhej me Skocinė e sotme dhe ka qenė e shtrirė
deri te Norvegjia, konsiderojnė shkencėtarėt.


“Xhirimet na tregojnė se peizazhi duket si pjesė normale e tokės nė
cilindo hartė tė botės. Duket sikur shohim njė fosil tė vjetėr, i cili
ėshtė ruajtur nė fund tė detit”, ka thėnė shkencėtarja Niki Uajt nga
Universiteti “Kembrixh”.


Shkencėtarėt kanė pėrdorur teknologjinė e ultrazėrit tė gjeneratės
mė tė re, ku me ndihmėn e ajrit shumė tė ngjeshur lėshuan zėrin deri nė
fund tė detit.


Ēdo herė kur zėri gjendej nė sipėrfaqe jo tė rrafshėt kthente
mbrapshtė echo drejt mikrofonit, i cili ishte vendosur nė ujė dhe nė
kėtė mėnyrė ėshtė krijuar pamja e asaj qė duket nė fund tė detit me
ndihmėn e teknologjisė tredimensionale.


Shkencėtarėt po ashtu kanė gjetur edhe fosile tė vogla, tė cilat tregojnė se ky peizazh dikur ishte nė afėrsi tė detit.


Detajet e studimit janė publikuar nė revistėn “Nature Geoscience”.
http://kosovapress.com/ks/beta/?cid=1,44,131632
avatar
maqomaqo3

204


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  cosmiclove prej 14.07.11 22:29

me pelqen mendimi yt nexus. sa per qyteterimin maya une do te thoja se eshte nje civilizim bije e atlantides. gjithashtu egjipti eshte mbeturine e renegateve te saj. kam takuar z.maksim zotaj i cili eshte mjeshter i madh mason dhe me ka konfirmuar se atlantisi ka ekzistuar vertet madje shkaterrimi i saj i befte ka qene i qellimshem. dhe i organizuar nga SHQIPTARET e lashte. PO besojini apo jo kjo eshte ceshtja juaj. une kam lexuar ne nje liber ku thuhej se nje popull nga greqia e sotme afroi henen e vjeter dhe solli zhdukjen e saj. sipas ketij masonit shqiptaret jane rraca e pare e bardhe e planetit. kjo tregon se ne jemi pasardhes te atlanteaneve te lashte. e cuditshme
avatar
cosmiclove

55


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  maqomaqo3 prej 15.07.11 0:27

cosmiclove shkruajti:me pelqen mendimi yt nexus. sa per qyteterimin maya une do te thoja se eshte nje civilizim bije e atlantides. gjithashtu egjipti eshte mbeturine e renegateve te saj. kam takuar z.maksim zotaj i cili eshte mjeshter i madh mason dhe me ka konfirmuar se atlantisi ka ekzistuar vertet madje shkaterrimi i saj i befte ka qene i qellimshem. dhe i organizuar nga SHQIPTARET e lashte. PO besojini apo jo kjo eshte ceshtja juaj. une kam lexuar ne nje liber ku thuhej se nje popull nga greqia e sotme afroi henen e vjeter dhe solli zhdukjen e saj. sipas ketij masonit shqiptaret jane rraca e pare e bardhe e planetit. kjo tregon se ne jemi pasardhes te atlanteaneve te lashte. e cuditshme
EJ ZOTI MAKSIM ESHTE I ZOTI POR ME DUKET SHUME QESHARAKE KJO HAHAHAAHHA NJER THUA QE SHQIPTARET E SHAKTERUAN EDHE NJEHER JEMI PASARDHES TE TYRE .TANI NDAJE O NJERA O TJETRA ESHTE ,DHE MA THUAJ CILI LIBER ESHTE AI QE SHKRUAN PER KTE AFRIMIN E HENES SE KAM DESHIR TA LEXOJ ???? NQS DI NDONJE INFORMACJON APO KURJOZITET NA E THUAJ ,UNE THEM SE E KEMI PREJARDHJEN NGA ATLANTIDA DHE SE GJUHA JONE ESHTE ATLANTASE POR KA NDRYSHUAR ME 50% NGA GJUHA E PASTER
avatar
maqomaqo3

204


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  cosmiclove prej 15.07.11 17:26

me fal maqo se nuk e sqarova mire. nga populli i atlantides u krijua nje grup renegatesh qe nuk donin te jetonin me nen ndikimin e pushtetit te centralizuar te saj. ata u vendosen aty ku ndodhet santorini i sotem. me pas ndodhi nje gabim i tmerrshem i cili solli nje shkatrrim vetvrases te atlantides. e di qe mund te duket e veshtire per tu besuar.

por une kam gati dy vjet qe bej kerkime ne kete fushe dhe mendoj qe ka shume fakte te sinkronizuara per cudi. do te jap disa burime.

ne lidhje me shkaterrimin e atlantides te sugjeroj librin e sheldan nidle - 'your fist contact' kurse mbi prejardhjen atlanteane te shqiptareve vecanerisht lidhjen e gjuhes egjiptase te lashte me tonen flet z.skender hushi. ja ku i ke disa linqe: http://newagedawns.com/index.php?option=com_content&view=article&id=5&Itemid=5 dhe http://skenderhushi.net/librat/ATLANTIDA%20shqip.pdf
respekte dhe nderime
avatar
cosmiclove

55


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  nert prej 15.07.11 22:53

cosmiclove shkruajti:me fal maqo se nuk e sqarova mire. nga populli i atlantides u krijua nje grup renegatesh qe nuk donin te jetonin me nen ndikimin e pushtetit te centralizuar te saj. ata u vendosen aty ku ndodhet santorini i sotem. me pas ndodhi nje gabim i tmerrshem i cili solli nje shkatrrim vetvrases te atlantides. e di qe mund te duket e veshtire per tu besuar. por une kam gati dy vjet qe bej kerkime ne kete fushe dhe mendoj qe ka shume fakte te sinkronizuara per cudi. do te jap disa burime. ne lidhje me shkaterrimin e atlantides te sugjeroj librin e sheldan nidle - 'your fist contact' kurse mbi prejardhjen atlanteane te shqiptareve vecanerisht lidhjen e gjuhes egjiptase te lashte me tonen flet z.skender hushi. ja ku i ke disa linqe: http://newagedawns.com/index.php?option=com_content&view=article&id=5&Itemid=5 dhe http://skenderhushi.net/librat/ATLANTIDA%20shqip.pdf
respekte dhe nderime


Teori interesante me duket, kjo mund te shpjegoje dhe faktin qe gjuha shqipe eshte 1 nga 3 gjuhet e botes qe nuk eshte e ngjashme me asnje gjuhe tjeter (nuk po me kujtohen te tjerat.

A mund te na sjellesh me shume fakte per kete,

Vetem nje gje me ben shume pershtypje se ne skemi qene ndonjehere popull shume i zgjuar sic kane qene atlantet,
avatar
nert

119


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  maqomaqo3 prej 16.07.11 0:39

une skuptoj anglisht por mesa kam lexuar artikuj dhe materiale shqip sidomos ne ky forum i mrekullueshem ,thone qe kan bere lufte berthamore me fisin RAMA .

tashi ne cfare perjudhe kohere i perket kjo sepse sipas shkrimeve kan gjetur skelete ku pas analizave kan dale se kan vdekur nga mbirezatime radioaktive. me teknologjine e sotme del perafersisht se ne cfare perjudhe kohere behet fjal .

nqs e di me trego ketu te lutem se ne cvit ka dale .e dyta e kam lexuar qe bene lufte magjistaret e zinj me te bardhe dhe keshtu u shkaterua , e treta eshte meteori i cili e shkateroi perfundimisht ate ,dhe kjo eshte teoria me e pranueshme .

tani Poseidoni ishte mbret i Atlantides apo ne krye te saj ,me i madhi dmth ,ai nga mitologjia greke quhej zot i oqeaneve dhe vllai i zeusit .cthuhet per kete gje ?? na trego dicka me shume meqe je i apasjonuar i kesaj se edhe mua me terheq shume kjo legjende .

kush tha se shqiptaret sjane te zgjuar ??? pffffff po jemi shume te zgjuar sa mesojme te gjitha gjuhet e botes ne nje kohe jashtezakonisht te shkurter o burr ,si sqenka zgjuarsi kjo?? ne jemi popull dembel dhe shume i zgjuar
avatar
maqomaqo3

204


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  cosmiclove prej 16.07.11 12:37

une kryesisht informacionet mbi atlantiden i kam degjuar nga studiues te huaj qe japin leksione dhe i kam pare videot e tyre ne youtube. por me i famshmi nga te gjithe per mua mbetet edgar cayce. i ka folur gjere e gjate per atlantisin por kryesisht ka prekur anen spirituale.

te tjere qe mund te permend te kohes sone jane drunvalo melchizedek, david wilcock, dolores cannon etj. para nja 30 vjetesh eshte bere nje zbulim i jashtezakonshem ne brigjet e biminit ne ishujt bahamas. sondat e ushtrise kane gjetur nje piramide te larte mbi 200 m dhe rreth 500 m nen uje shume te lashte.

jane zbuluar gjithashtu rruge dhe monumente te tjera te fundosura nen oqean. por padyshim zbulimi i piramides mbeshtet teorine e edgar kejsit. ai thonte se ne periudhen e fundit te atlantides ata po benim manipulime gjenetike duke prodhuar gjysme kafshe e gjysme njerez gjithashtu kerkonin te benin portale kozmike multidimnesionale.

por dicka funksionoi tmerresisht keq dhe piramida qendrore prej kristali u shkaterrua dule lene pasoja te shumta. ka shume studiues qe lidhin trekendeshin e bermudes me vendndodhjen e dikurshme te kesaj piramide qe ishte qendra energjitike e atlantisit. nje autor tjeter i quajtur doug yurchey arrin deri aty sa te hedhe idene se piramida e atlantisit punonte me parimin e shperndarjes wireless te elektricitetit sipas nikola tesles.

madje ai thote se ne toke ekzistojne 13 pika me potencial elektromagnetik te cilat po te bashkohen hapin nje portal te madhe. dhe kjo harte i eshte dhene dikujt nga jashte tokesore zeti retikuli ose alien gri.

kur i pyeten pse sherbente ata thane qe ishin pjese te nje super kompjuteri qq funksiononte ne distance. madje po te shikoni harten e facebookut do te vini re 13 fytyra 6 meshkuj e 7 femra te cilat perputhen edhe me cakrat e tokes. eshte e mahnitshme apo jo ?
avatar
cosmiclove

55


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Atlantida

Mesazh  Estilen prej 20.07.11 14:14


Besohet se ėshtė gjetur qyteti i humbur i Atlantidės



Koncepti i njė artisti tregon qytetin e Atlantides si ai ka qenė ndertuar nė legjendė.


Te udhėhequr nga nje ekip studiuesish,mund tė jetė percaktuar pėrfundimisht vendi i qytetit te humbur te Atlantides, metropoli legjendar,qe besohet si i mbytur nga njė cunam mijėra vite mė parė, nė nje baltovine nė jug tė Spanjės.

"Kjo ėshtė fuqia e tsunamit," thote kreu studiues, Richard Freund,per Reuters.

"Eshtė kaq e vėshtirė pėr tė kuptuar se si mund tė fshihen nga faqja e dheut 60 milje territor nė brendėsi te ujit dhe kjo eshte pak per ate qe ka ndodhur ne fakt", tha Freund, profesori nė Universitetin e Hartford i cili udhėhoqi njė ekip ndėrkombėtar pėr kėrkimin e vendit te vėrtetė tė Atlantides.

Pėr tė zgjidhur misterin e vjetėr, ekipi analizoi imazhet satelitore tė njė qyteti tė dyshuar te zhytur nė veri tė Cadiz,te Spanjė. Ata mendojne se aty ndodhet i varrosur nė keneten e madhe te Parkut Ana Dona, sundimi i nje qyteti te lashte i njohur si Atlantida.

Ekipi i arkeologėve dhe gjeologėve nė vitin 2009 dhe 2010 kane pėrdorur njė kombinim te studimit te terrenit nepermjet radarit, hartes digjitale dhe teknologjise nėnujore.

Freund thote se nė Spanjėn qendrore ndodhen njė seri e ēuditshme e "qyteteve te te humburve," keto te ndėrtuara si njė kopje te Atlantides 'ndoshta nga te shperngulurit e shpetuar,pas shkatėrrimit tė ngjarė tė qytetit te Atlantides nga njė cunami, kjo si nje prove per studimin e tyre- vazhdon ai.

Atlantidasit, banorėt tė cilėt nuk vdiqen nga cunami, iken nė brendėsi tė tokės dhe ndėrtuan atje disa qytete tė reja, shton Freund,kreu i i ekipit.

Pėrfundimet e ekipit janė tė detajuara ne temen "Gjetja e Atlantides", nė kanalin TV Channel Geographic Kombėtar spanjoll

Ndėrsa ėshtė e vėshtirė tė thuhet me siguri se vendi nė Spanjė ėshtė Atlantida, Freund thote se "kthesa" eshtė gjetja e qyteteve te peraferta ne ngjashmeri,qe na bėn tė rrisimi besimin se baneasat e Atlantides u varrosen nė baltė.

"Ne kemi gjetur diēka qė askush tjetėr nuk e ka parė kurrė mė parė, e cila na jep njė shtesė kredibiliteti, sidomos pėr arkeologjinė,qė ka kuptim shumė mė tepėr," thote Freund.



Image: Unazat e Atlantides sipas grafikes kompjuterike

Ne njė grafik kompjuterik tregohen unazat koncentrike qė mund tė kenė ekzistuar gjatė kulmit te lulezimit teAntlantides se lashtė ". Shkencėtarėt kanė parė prova tė strukturave tė tilla zhytur nėn baltovinen e madhe te Parkut Ana Dona tė Spanjės jugore.

Platoni filozof grek shkroi rreth Atlantides 2.600 vjet mė parė, duke e pėrshkruar atė si "njė ishull qe ndodhet nė frontin e ngushtices qė nga ju quhet Shtyllat e Herkulit",ose Ngushtica e Gjibraltarit qė njohihej qe nė antikitet.

Duke pėrdorur shkrimet e detajuara te Platonit per Atlantiden, si njė hartė, kėrkimet janė pėrqendruar nė Mesdhe dhe ne Atlantiku, si vendet mė tė mira tė mundshme pėr qytetin. Hulumtuesit kanė propozuar mė parė se Atlantida ndodhej o nė ishullin grek tė Santorinit ,o nė ishullin italian tė Sardenjės ose nė Qipro .

Tsunamet nė rajon janė tė dokumentuara pėr shekuj, thotė Freund. Njė nga mė tė medhejt ishte ai i raportuar qė shkaterroi Lisbonėn nė nėntor 1755.

Debati nėse ka ekzistuar me tė vėrtetė Atlantida ne SHBA,ka zgjatur pėr qindra vjet por ato "dialogje" Platoni i shuan ne shkrimet e tij rreth 360 pes,ku jep burimet historike tė njohura si informacioni pėr qytetin mistik. Platoni thote se ishulli qė ai e quajti Atlantid "nė njė ditė dhe natė tė vetme ... u zhduk nė thellėsitė e detit."

Ekspertėt japin planin e gėrmimeve tė mėtejshme pėr tė studiuar nė vendin ku ata besojnė se Atlantida ėshtė vendosur si dhe krahasimi qe duhet te bejne me "qytete" misterioze nė qendėr tė Spanjės 150 milje larg nga Atlantida e supozuar, ku gjenden sot keto objekte.

Ky raport u pėrfshi si informacion nga Reuters dhe msnbc.com. "Gjetja e Atlantides", njė dokumentar nė lidhje me kėrkimin pėr rrėnojat e qytetit,do te jepet sonte kete te marte on air nė TV spanjoll National Geographic Channel...

http://www.msnbc.msn.com/id/42072469/ns/technology_and_science-science/t/lost-city-atlantis-believed-found-spain/%5DMSNBC%20Science%20Article%5B/url%5D


Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Odin prej 03.09.11 20:04

Nese Atlantidasit ishin kaq te perparuar dhe kishin fituar teknologji aq te avancuar, ne qofte se ata zoteronin mendimet e tyre, pse nuk do te mundnin te kalonin ata dhe materialet rreth tyre, duke rritur vibracionin e tyre ne nje nivel me te larte?
avatar
Odin

578


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Zattoo prej 16.10.11 1:04

Gjahtarėt e qytetit tė humbur

Studimet pseudoshkencore pro dhe kundėr Atlantidės filluan tė pasonin me ritme marramendėse.

Pjesa mė e madhe e studiuesve binte nė njė mendje kur e vendosnin Atlantidėn nė mes tė Atlantikut, ashtu siē sugjeron dhe vetė emėrimi i saj; por nė Francė gjėrat shkuan ndryshe.

Botanisti D.A. Godron themeloi "Shkollėn e Atlantidės" nė Afrikė nė vitin 1868, duke bėrė njė lidhje tė qytetit tė humbur me Saharanė. Godron dhe idhtari i tij Berlioux, po ribėnin Bibliotekėn Historike tė grekut Diodoro Siculo (90-20 p.K.), i cili kishte pohuar se "dikur, nė pjesėt perėndimore tė Libisė, nė kufijtė me vendet e banuara, jetonte njė racė e qeverisur nga gratė (...) Mbretėresha e kėtyre grave luftėtare tė quajtura Amazona, Myrina, mblodhi njė ushtri prej 30 mijė kėmbėsorėsh e 3 mijė kalorėsish, hyri nė tokėn e Atlantoiėve dhe pushtoi qytetin e Kerne-it".

Pra, asgjė qė tė ketė lidhje me traditėn platonike; gjithsesi, francezėt zotėronin shumė koloni nė Afrikėn e Veriut dhe njė vendndodhje e mundshme e Atlantidės nė atė territor, guduliste, me sa shihej, nacionalizmin e tyre. Nė kėtė mėnyrė, shpjegohen ekspeditat e vazhdueshme, tė ndjekura dhe nga kėrkimi qytetit tė humbur, nė masivet e Ahaggarit.

Tė tjera Atlantida janė vendosur nė vende dhe mė fantastike: nė Angli pėrgjatė brigjeve tė Cornovaglia-s ku ishte fundosur qyteti mitik i Lyonesse-s, nė Brazil, Amerikėn e Veriut, Ceylon, Mongoli, Afrikėn Jugore, Maltė, Palestinė, Prussinė Lindore, Kretė, Santorini.

Kjo mundėsia e fundit, e pretenduar nga arkeologu irlandez J.V. Luce, pėrshkruhet nė vėllimin Fundi i Atlantidės: Dritė e re mbi njė legjendė tė vjetėr, bind mjaft sudiues tradicionalė. Qytetėrimi i Akrotirit, nė ishullin grek tė Santorinit, u shkatėrrua nė vitin 1400 p.K. nga njė shpėrthim vullkanik. Sipas njė rrėfimi, Platoni e paskėsh zhvendosur pėrtej kolonave tė Herkulit, e kishte zmadhuar nė madhėsinė e njė kontinenti dhe e kishte vendosur kėtė episod nė njė epokė goxha tė pėrparshme.

Sipas italianit Flavio Barbero, Atlantida ndodhej nė Antarktidė. Nė kohėt e largėta, klima e kėtij vendi ishte mė e butė dhe njė qytetėrim aty mund tė ishte zhvilluar qetėsisht; pastaj akullzimi e kishte shkatėrruar tėrėsisht (hipoteza ėshtė nė vėllimin Njė qytetėrim nėn akuj, 1974).

Njė teori tjetėr e kohėve tė fundit e njehson Atlantidėn me Tartesin, qytet-shteti i begatė me origjinė fenikase, i ndėrtuar nė njė ishull afėr grykėderdhjes sė Guadalquivir. Nė shekullin V p.K. qyteti shkatėrrohet plotėsisht, ndoshta nga njė sulm i kartagjenasve, duke lėnė pas sigurisht, legjendėn e njė qytetėrimi tė madh tė zhdukur papritmas.

Aty rreth vitit 1920, arkeologu gjerman Adolf Schulten identifikoi vendin: duhej tė kishte lindur nė rrethinat e Kadikut, Gades-i i lashtė dhe, nė tė vėrtetė, Platoni flet nė rrėfimin e tij pėr njė mbret tė quajtur Gadiro. Tartessi paraqet disa ngjashmėri me qytetin e pėrshkruar nga filozofi grek: lagej nga disa kanale, ishte pjellor e plot me minerale, e mbi tė gjitha u shkatėrrua brenda njė kohe shumė tė shkurtėr.

Nė vitin 1973 Maxine Asher, njė mediume, arriti tė bindė rektoratin e universitetit tė Pepperdine-s nė Kaliforni, tė paguante shpenzimet pėr njė ekspeditė nėnujore nė Spanjė, ku vibracione tė forta psiqike tė saj i kishin treguar praninė e njė qyteti tė pėrmbytur.

Shumė studentė e profesorė dhanė nga 2000-2400 dollarė dhe Asher u nis pėr nė Kadik, nga ku shpėrndau njė komunikatė pėr shtyp fallso qė vėrtetonte zbulimin. E kėrkuar nga autoritetet spanjolle, ishte zhdukur me paratė e vjedhura, nė fund u arrestua nė Irlandė, ndėrsa po organizonte njė mizanskenė identike me kėtė tė fundit.

Atlantida ezoterike

Aty nga fundi i shekullit tė kaluar, studiuesi anglez Philip L. Slater hodhi hipotezėn e ekzistencės sė njė subkontinenti tė fundosur (pagėzuar nga ai me emrin "Lemuria"), i cili mund tė bashkonte Azinė dhe Afrikėn, nė njė epokė shumė tė hershme.

Nuk ėshtė pėr t‘u habitur nėse, nė klimėn romantike tė Tetėqindės, hipoteza e ekzistencės sė njė kontinenti tė zhdukur u pėrball me njė sukses tė madh.

Nė vitin 1888, Elena Blavatskaja, themeluese e njė grupi ezoterik me emrin "Shoqėria Teozofike", konfirmoi nė mėnyrė entuziaste teorinė qė ajo e kishte lexuar qyshkur (bashkė me historinė "e vėrtetė" tė fundit tė Atlantidės) nė tė mistershmet "Stancat e Dzyan"-it, njė libėr i lashtė shkruar nė njė gjuhė tė panjohur qė ngėrthente historinė e harruar nga njerėzimi.

Sipas Blavatsky-t, nė Atlantidė dhe Lemuri banonte e treta nga gjashtė racat qė do tė popullonin tokėn nė kohėt e largėta; pėrfaqėsuesit e kėsaj race nuk ishin veēse Hyjni me dije tė jashtėzakonshme ezoterike, tė trashėguara mė pas vetėm brenda njė rrethi tė ngushtė fillestarėsh.

Teozofia pra, pėrhapi njė ngjizje tė re tė Atlantidės: kontinenti befas u shndėrrua nė fillim tė dijeve e tė qytetėrimit (Gerardo D‘Amato, 1924); madje burimi parak i qytetėrimeve. Disa "nismėtarė tė mėdhenj" qė mbijetuan pas shkatėrrimit tė saj, - mes tė cilėve Magjistari Merlin nga mitet e Mbretit Artur - u kanė trashėguar pasardhėsve tė tyre dije tė fshehta ezoterike; ashtu si alienėt pėr idhtarėt e "hipotezės jashtėtokėsore", ata kanė qenė pėrgjegjės pėr shumė ndėrtime, objekte dhe fenomene tė pashpjegueshme, me tė cilat merret pikėrisht kjo "Enciklopedi".

Nė vitin 1935, mediumi amerikan Edgar Cayce, pohoi nė gjendje transi se Atlantida ishte shkatėrruar pėr shkak tė keqpėrdorimit tė forcave tė errėta nga priftėrinj keqdashės dhe paratha se disa pjesė tė kontinentit tė zhdukur do tė dilnin rishmi nė sipėrfaqe brenda pak vjetėsh nė Bimini, pėrgjatė bregut tė Floridės.

Nė tė vėrtetė, pikėrisht nė kėtė vend dhe nė datėn e parashikuar, nė vitin 1969, arkeologu nėnujor, Manson Valentine zbuloi disa ndėrtime tė nėnujshme (gjurmėt e njė rruge tė gjerė dhe njė tempull), origjina e tė cilave edhe sot e kėsaj dite nuk i ka ndalur diskutimet. Sipas "hipotezės jashtėtokėsore", Atlantida dhe kontinenti Mu kanė qenė pėrndryshe bazat e alienėve, shkatėrruar pėr shkak tė njė keqpėrdorimi tė energjisė bėrthamore.

Kataklizma

Ta supozojmė ekzistencėn e Atlantidės; kur mund tė ketė ndodhur shkatėrrimi i saj dhe nga se mund tė jetė shkaktuar? Mbi ēėshtjen e parė (kur), atlantidistėt pak a shumė janė tė njė mendjeje: aty te 10 mijė vjet mė parė, pak a shumė nė periudhėn e pėrshkruar nga Platoni.

Madje Otto Muck, autori i Sekretet e Atlantidės, ka rindėrtuar me pėrllogaritje tė ndėrlikuara, bazuar nė kalendarin Maya, edhe ditėn e saktė tė katatsrofės: 5 qershori i vitit 8498 p.K. sa pėr shkaqet, hipotezat janė nga mė tė ndryshmet: shpėrthim vullkanik, luftė bėrthamore, rėnia e njė asteroidi ose e njė hėne tė dytė qė, nė kohė tė largėta, ėshtė pėrsjellė rreth planetit tonė.

Njė kataklizmė e pėrmasave tė tilla, mund tė sillte pasoja nė shkallė tė ndryshme. Zhdukja e njė kontinenti do tė modifikonte nė radhė tė parė, rrymat oqeanike, duke deformuar nė mėnyrė rrėnjėsore gjendjen klimaterike, duke shkaktuar krijimin akullnajave dhe shkretėtirave tė reja.

Vala e pėrplasjeve dhe baticat pasardhėse, do tė kishin shkatėrruar pjesėn mė tė madhe tė qyteteve-port dhe shumė qytete tė brendshėm; presioni i dendur dhe tepėr i shpejtė shkaktuar nga pėrplasja me njė asteroid gjigand, do tė provokonte njė radioaktivitet tė njėjtė me atė tė disa bombave H. Pluhuri i ngritur nga njė shpėrthim i tillė do tė kishte errėsuar diellin pėr vite me radhė, duke shkaktuar terror atavik (dhe, mes tė tjerash, pasoja tė mėtejshme mbi klimėn dhe tė korrat).

Po tė kishte qenė me tė vėrtetė Atlantida dominuese e qytetėrimeve tė tjerė, pėr mė tepėr, zhdukja e saj do tė kishte ngjallur luftra e tronditje. Pra, po tė ishte shkatėrruar Atlantida brenda njė dite e njė nate, siē ngulmon Platoni, Toka do tė ishte zhvilluar mė parė se 5-6 mijė vjetė. Kohė e mjaftueshme pėr tė fshirė e shndėrruar legjendėn e ēdocilės gjurmė tė njė tė kaluare tė largėt.

Prova dhe kundėrprova

Pėrveē disa intuitave nė rrėfimin e Platonit (pėr shembull, ajo e njė kontinenti tė vėrtetė pėrtej oqeanit) qė dolėn tė vėrteta, cilat tė dhėna konkrete e mbėshtesin ekzistencėn historike tė Atlantidės?

Provat e vetme pro, mbi tė cilat mund tė mbėshtetemi, janė tėrėsisht tė njė karakteri tregues. Ekzistojnė, pėr shembull, produkte manifakture qė nuk pėrkojnė nė mėnyrė kanonike si prodhime tė qytetėrimeve tė njohura.

Mbi tė gjitha, ekziston njė traditė e gjerė me shkak njė katastrofė tė madhe tė ndodhur nė kohėra tė largėta; pėrmbytja e tmerrshme universale, nga e cila pak tė zgjedhur do tė shpėtojnė nga vullneti hyjnuer. Nėse provat pro-Atlantidės janė pak bindėse, po kėshtu janė dhe ato kundėr.

Ēdocilės hipoteze shkencore qė shėrben pėr tė provuar vėrtetėsinė e mundshme tė traditės platoniane i bashkangjitet njė tjetėr qė tregon pikėrisht tė kundėrtėn; pėrderisa nuk mund tė jesh ekspert nė tė gjitha fushat e dijes, ėshtė e pamundur pėr njė profan tė vendosė kush ka tė drejtė.

Kronologji atlantidase

Duke krahasuar teoritė e ndryshme mbi origjinėn dhe shkatėrrimin e Atlantidės, ėshtė e mundur qė tė biemė nė gjurmė tė njė kronologjie tė mundshme. Para ēdo paragrafi do tė jetė e cituar nė kllapa doktrina tė cilės i referohet kronologjia; do tė vėreni shumėsinė e citimeve nga Teozofia, lėvizja e themeluar nga Madamė Blavatskaja; mbi ndėrhyrjet e vizituesve alienė do tė jenė shtesa tė tjera nė zėrin "hipoteza jashtėtokėsore".

Mes 4.500.000 dhe 900.000 vjetėve mė parė: Homo Sapiensi lind nė Atlantidė. (Teozofia). "7 gradė gjerėsi veriore dhe 5 gradė gjatėsi lindore, aty ku tani gjenden brigjet Ashanti, shfaqen atlantidasit, pėrfaqėsuesit e parė tė sė Pestės Racė Mėmė " (W. Scott Eliott, The Story of Atlantis & Lost Lemuria, 1896). Evoluuan dalėngadalė, duke nisur qė nga racat lemuriane; humbėn ngjyrėn e tyre tė kaltėr dhe sė pari u bėnė tė kuq, pastaj ngjyrė vjollcė dhe nė fund me ngjyrėn tonė aktuale.

Atlantidasit e parė quhen Rmohal; janė tė pajisur me fuqi ESP dhe njė strukturė shoqėrore pothuajse trashamane; i japin origjinė Njeriut tė ashtuquajtur "prej Cro Magnon" qė do tė lindė racėn Lappone dhe Australiane.

Pėrgjatė dy milionė vjetėve Rmohal-ėt emigruan drejt njė territori mė tė gjerė: Atlantida; nuk bėhet fjalė pėr "ishullin mė tė madh se Libia e Azia tė marra sė bashku", po pėr njė superkontinent qė pėrfshinte dy Amerikat, Irlandėn, Skocinė, pjesė tė Anglisė dhe, nga Brazili mbėrrin nė Bregun e Artė.

Pasi u mposhtėn dhe tė mbijetuarit e fundit tė katastrofės lemuriane, atlantidasit u ndanė nė degė tė ndryshme, mes tė cilave nė popuj qė antropologėt modernė i kanė pagėzuar me emrin Tlavatli (kinezė dhe aztekė, "Tė dhunshėm, tė padisiplinuar, tė pasjellshėm e mizorė" ), Toltekė e Turanikė (kaldejtė e ardhshėm, "nga disa kėndvėshtrime, njerėz jo shumė tė kėndshėm" ).

900.000 vjet mė parė: themelimi i Tiahuanakos (Doktrina e Akullit Kozmik) . E treta mes hėnave tė ndryshme qė, sipas "Doktrinės sė Akullit Kozmik" tė vizionarit pseudoshkencėtar gjerman Hans Horbiger, ka orbituar rreth tokės pėr tė rėnė mė pas nė mėnyrė shkatėrrimtare nė sipėrfaqen e saj, i afrohet Tokės, duke bėrė qė tė ngrihet niveli i ujrave.

Njerėzit dhe gjigandėt, mbretėrit e tyre, hipin pra nė majat mė tė larta dhe themelojnė qytetėrimin detar botėror tė Atlantidės. Ndanė liqenit Titikaka, nė Bolivinė e sotme, gjigandėt ndėrtuan kompleksin e Tiahuanakos; forca e tyre e pamatshme u lejonte tė bėnin njė vepėr tė pamundur pėr qeniet e zakonshme njerėzore (Hans Horbiger, Glazial Kosmologie, 1913).

"Nga pėrvijimet e fytyrave tė gjigandėve mbėrrin nė sytė dhe zemrat tona njė shprehje e njė mirėsie tė pavarur dhe e njė urtėsie tė pavarur; njė harmoni e gjithė qenies frymon nga kolosi, duart dhe trupi i tė cilit, tė stilizuar fisnikėrisht, prehen nė njė drejtpeshim qė ka njė vlerė morale" (Anthony Bellamy, Moons, Myths and Man, 1931).

Toltekėt, Nėnraca e Dytė atlantidase, me lartėsi shtati dy metra e gjysmė, nuk mbeten prapa Gjigandėve; nė Atlantidė ndėrtojnė njė kompleks tė madh - "Qyteti me porta tė arta" - qė ngrihet "ndanė bregut lindor, thuajse pesėmbėdhjetė gradė nė veri tė Ekuatorit, nė pjerrinėn e njė kodre afro 150 metra tė lartė mbi pllajė; nė majėn e kodrės ishin pallati dhe kopshtet e perandorit, mes tė cilėve rridhte njė ēurgė uji qė furnizonte pallatin dhe ujėvarat; kėshtu qė, zbriste nga katėr drejtime e pastaj vinte, qė nga mesi i ujėvarės, nė njė kanal rrethor qė qarkonte kopshtin" (Arthur E. Powell, The Solar System, 1923).

Sipas eksploruesit Percy Fawcett, Toltekėt qė zotėronin fuqinė pėr tė shndėrruar forcėn tėrheqėse tė gravitetit nė forcė shtytėse, kėshtu qė ngritja e gurėve nė lartėsi tė mėdha ishte gjė tepėr e lehtė, kishin themeluar edhe Tiahuanaco (700.000 vjet mė parė) dhe njė qytet me emrin Zeta, i humbur nė xhunglėn amazonase.

Toltekishtja u bė gjuha zyrtare e perandorisė tepėr tė madhe atlantidase (rreth 60 milionė banorė nė dy miliardė qė popullonin tokėn); teknologjia merr njė zhvillim tė lartė. "Pėr tė lėvizur, pėrdornin anije ajrore me njė kapacitet nga dy deri nė tetė vende qė nė fillim bėheshin prej druri, e pastaj nga njė lidhje metali tė lehtė, qė shkėndriste nė errėsirė si tė qe lyer me bojė ndriēuese.

Gjatė betejave, anijet kozmike shpėrhapnin gazra toksikė. Nė fillim ishin lėvizje nga Vril, Forca vetjake; kėshtu qė ai u zėvendėsua nga njė energji e prodhuar me njė mekanizėm tė panjohur qė vepronte me anė tė njė makine. Pėr ta ngjitur anijen kozmike - qė mund tė arrinte 100 milje nė orė - projektohej forca nga poshtė, nėpėrmjet daljeve tė tubave nga prapa kėtij mekanizmi" (Arthur E. Powell, Vep.Cit.)

600.000 vjet mė parė: shkatėrrimi i Atlantidės (Teozofia e tė tjerė). Pas njėqind mijė vjetėsh nga themelimi, "Qyteti me porta tė arta" shkatėrrohet. Idhtarėt e Magjisė sė Zezė, mes tė cilėve dhe Perandori, bėhen gjithė e mė tė shumtė nė numėr; "brutaliteti dhe egėrsia rriten dhe natyra kafshėrore i avitet shprehjes sė saj mė tė degraduar" (W. Scott Eliott, Vep. Cit.).

Njė kataklizmė e parė, e madhe, ndoshta e shkaktuar nga pėrdorimi i papėrgjegjshėm i forcave tė errėta, godet Atlantidėn; "Qyteti me porta tė arta" shkatėrrohet, perandori Nero dhe dinastia e tij shfarosen. Kontinenti aktual ndahet nga pjesa tjetėr e Atlantidės; Britania e Madhe bashkohet nė njė ishulll tė vetėm me Skandinavinė dhe Francėn Veriore. Paralajmėrimi merret nė konsideratė dhe pėr njė kohė tė gjatė shtrigania nuk pėrhapet nė masė.

150.000 vjet mė parė: shkatėrrimi i dytė i Atlantidės (Doktrina e Akullit Kozmik). Edhe pėr "Doktrinėn e Akullit Kozmik" ka ardhur koha e katastrofave tė mėdha; Hėna e tretė pėrplaset me Tokėn duke shkaktuar shkatėrrimin e Atlantidės, "dhe njerėzit primitivė e njėsonin me Djallin".

Niveli i ujrave "ulet befasisht pėr shkak tė rritjes sė forcės sė rėndesės" (?) dhe qytetet e mėdha atlantidase mbeten tė izoluar nė maja malesh tė pakapėrcyeshėm. Gjigandėt qė qeverisnin prej miliona vjetėsh, humbasin popullin e tyre: njerėzit kthehen nė gjendjen etyre primitive (A. Bellamy, Vep. Cit.).

Mes 150.000 dhe 75.000 vjetėve mė parė: qytetėrim i korruptuar (Teozofia). Nė ishullin e Rutės, nė Atlantidė, rindėrtohet "Qyteti me porta tė arta"; aty lulėzon njė qytetėrim i fuqishėm, por jo fort madhėshtor. Perandorėt i jepen praktikimit tė magjisė sė zezė dhe vetėm njė pakicė e vogėl Magjistarėsh tė bardhė pėrpiqet t‘u bėjnė ballė okultistėve tė egėr.

Shtrigani Oduarpa, qė kishte lidhje me "Kultin e Panit", themelon "Shpellėn e Zezė" pėrkundėr ‘Shpellės sė Bardhė" qė ishte themeluar mė parė. Eksperimente tė tmerrshėm biogjenetikė krijojnė njė ushtri pėrbindėshash, hibridė mes njeriut dhe kafshėve. Por nė thellėsi tė Himalajave, tė urtėt Aghartė vigjiliojnė...

75.025 p.K.: shkatėrrimi i tretė i Atlantidės (Teozofia). "Mbreti i Botės" Vaivaswata lėviz kundėr atlantidasve tė korruptuar me njė ushtri tė madhe, me anije kozmike tė quajtura Vimana; pėrbindėshat e Pan-it dhe Oduarpės munden; armėt tepėr tė fuqishme tė "Mbretit tė Botės" shkatėrrojnė thuajse pėrfundimisht kontinentin e korruptuar.

Daitiya pėrmbytet e gjitha; nga Ruta shpėton vetėm njė pjesė e vogėl - Poseidonia, ose mė saktė, Atlantida qė pėrshkruan Platoni. Nuk pėrjashtohet mundėsia qė kėto luftėra tepėr tė lashta qiellore tė jenė tė lidhura nė njėfarė mėnyre me atė qė ndodhi (do tė ndodhė?) rreth vitit 2000 p.K. nė Mohenjo-Daro.

10.000 p.K.: shkatėrrimii pėrfundimtar (Hipoteza Jashtėtokėsore). Alienėt qė kanė ardhur nga planeti Suerta, nė kohėra tepėr tė largėta nė ndofarė cepi tė Brazilit dhe qė shiheshin si perėndi nga fisi i Ugha-Mongulala, vendosin nė vitin 10.048 p.K.tė braktisin Tokėn.

"Qe duke filluar njė epokė e tmerrshme, pasi anijet e shndritshme tė zotave tė parė u shuan nė qiell, si yjet..." . Dhe, nė fakt, diēka e tmerrshme ndodhi menjėmend: Ēfarė ndodhi nė Tokė? Kush bėri tė trandej e gjitha? Kush i bėri yjet tė vallzonin? Kush e bėri ujin tė shpėrthente nga shkėmbinjtė? I ftohti ishte i pamėshirshėm dhe njė erė e akullt spastronte gjithė Tokėn.

Shpėrtheu njė vapė e tmerrshme, ku nga afshi i saj njerėzit pėrcėlloheshin. Dhe njerėz e kafshė merrnin arratinė, tė ngėrthyer nga tmerri. Rrekeshin tė kacavirreshin mbi pemė, dhe pemėt i katapultonin larg. Ai qė ishte nė fund rrokullisej e gjendej nė krye. Ai qė ishte nė krye, binte thellė nė abise..." . (Karl Brugger, Akakor, 1976).

Sasia e pamatė e akullit qė u grumbullua nė Arktik gjatė glacalizimit tė fundit, rrėshqet nė Oqean, duke shkaktuar njė tėrmet tė jashtėzakonshėm detar, qė tradicionalisht njihet si Pėrmbytja Universale.

Teknologjia e Nefilim-ėve (njė lloj tjetėr alienėsh qė u vendos nė Mesopotami), parashikoi katastrofėn; urdhri ishte qė Toka dhe banorėt e saj tė liheshin nė mėshirė tė fatit. Por, duke mos i zbatuar rregullat plotėsisht, Nefilim-ėt (me sa duket, mė njerėzorė se kolegėt e tyre alienė tė ardhur nga Suerta) mikpresin disa ekzemplarė tokėsorėsh tė racės sė Ziusudra-s (Noč) nė arkat e tyre; kėta tė fundit sot ripopullojnė planetin.

Pasi kryhet misioni, Nefilim-ėt largohen nga Toka (Zakarias Setchin, Planeti i 12-tė) Kurthi i ngritur nga njė grup alienėsh qė ndiqeshin nga njė ushtri armike, mė nė fund, nxori kryet: tė kėqinjtė shkatėrrojnė "Planetin e pestė" (njė trup qiellor nė orbitė mes Marsit dhe Jupiterit) qė shpėrbėhet dhe formon zinxhirin e asteroidėve; pastaj kthehen nė galaktikėn e tyre.

Shkatėrrimi i planetit tė pestė shkakton boshllėqe tė konsiderueshme gravitacionale nė gjithė sistemin diellor. Boshti tokėsor zhvendoset me disa gradė, duke sjellė shkrirjen e akujve polarė dhe pėrmbytjen e emėruar si Pėrmbytja Universale. Alienėt qė banonin nė Tokė shpėtojnė nė vendstrehimet e tyre; kur dalin, shihen si Zota nga grupet e tė mbijetuarve.

Operacionet biogjenetike tė ekspertimentuara mbi tokėsorėt pėrshpejtojnė zhvillimin e tyre (Gjeneza biblike); por "Zotat qenė inatēorė dhe tė padurueshėm; ishin tė shpejtė nė ndėshkimin dhe spastrimin e rebelėve ose atyre qė nuk u pėrshtateshin ligjeve tė tyre biologjike", kėshtu qė njerėzit filluan t‘u frigoheshin dhe ndėrtuan, me stėrmundime titanike, strehime pėr t‘i shpėtuar zemėrimit tė tyre (katedralet e ndryshme nėntokėsore dhe veprat e fortifikuara, funksioni i tė cilave ende nuk ėshtė identifikuar nga arkeologėt) (Erich Von Daeniken, Vepra tė ndryshme). (Platoni, Teozofia).

Poseidonia, Atlantida qė pėrshkruan Platoni - relikti i fundit i perandorisė gjigande teozofike - tashmė ėshtė korruptuar plotėsisht. Nė njė ditė e njė natė, nė vitin 9564 p.K. Zotat e pėrmbytin nė Oqean me gjithė banorė. Katastrofa pėrēohet nė shkallė botėrore; veprat e ndėrtuara nga grekėt - dominues tė Mesdheut falė njė fitoreje tė tyre tė fundit - zhduken tėrėsisht pa gjurmė; Deti i Gobit ēohet peshė dhe shndėrrohet nė shkretėtirėn aktuale; tė njėjtin fat pason edhe pllaja e Saharasė.

(Otto Muck). Njė meteor gjigand qė vjen nga Zona e Asteroidėve pėrplaset nė Atlantik, duke shkaktuar njė suvalė tė tmerrshme detare qė shkatėrron qytetėrimin e Atlantidės. Ėshtė 5 qershori i vitit 8498 p.K. (Otto Muck, Sekretet e Atlantidės, 1976).

(Doktrina e Akullit Kozmik). Pasi mbeti pa satelitė pėr 138.000 vjet, Toka tėrheq Hėnėn e saj tė katėrt, atė aktualen. Fenomeni kozmik shkakton njė stuhi tė jashtėzakonshme detare qė, nė njė natė tė vetme, shkatėrron tashmė-dihet-ēfarė. Gjigandėt zotėrues zhduken; lind qytetėrimi mė modest judeo-i kėrshtenė (Hans Horbiger, Vep. Cit.).

10.000 p.K.: Rikthimi i atlantidasve (The Cosmic Doctrine).

Disa Paraardhės tė Lashtė Atlantidas, mes tė cilėve dhe magjistari Merlin, i mbijetuar nga shkatėrrimi i qytetit Lyonesse (njė ngujim qė ėshtė pėrmbytur vėrtetė nė brigjet e Cornovaglias dhe qė prej shumė njerėzish pretendohet se ėshtė njė nga qytetet e Atlantidės), themelojnė qendrėn magjike tė Avalonit, ku ripėrtėrijnė kultet e lashta ezoterike tė Kontinentit tė Humbur, e duke zgjedhur dishepuj tė tillė si Mbreti Artur, tė cilėt do tė ēonin pėrpara Traditėn.

Atlantidasit pėrzihen me Keltėt dhe shpėrhapen nė tė gjithė Evropėn, ku ngrenė statuja tė gurta qė simbolozojnė kultin e Diellit (Dion Fortune, Avalon of the Heart, 1936).

Pėrktheu : Elvana Zaimi
avatar
Zattoo

674


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Zattoo prej 13.12.11 0:56

Atlantida



Ekzistojnė shumė teori pėr qytetin e pėrkryer. Njė prej mė realeve ėshtė se para 12. 000 vjetėsh nė pjesėn perėndimore tė Ngushticės sė Gjibraltarit, diku rreth 20 deri 30 km larg saj, ka ekzistuar njė ishull i vogėl - Atlantida.

Pėr herė tė parė atė e ka pėrmendur Platoni nė dialogėt e tij "Timaj" dhe "Kritia". Disa shkencėtarė mendojnė se kėto janė prej njė tradite tė mėparshme, kurse, disa, pėrsėri nisen prej asaj se Platoni ka pėrshkruar shumė ngjarje siē janė Lufta e Trojės dhe erupsioni i vullkanit Tera.

Rrėfimi i Platonit ėshtė i thjeshtė, kurse ai merr peshė pėr shkak tė njerėzve tė njohur qė marrin pjesė nė tė. Soloni - njė prej shtatė tė urtėve nė shekullin e vjetėr, Kritia - kryetar dhe udhėheqės shteti, Straborni - kronisti kryesor nė Perandorinė Romake, Krantori - pasardhės i Platonit dhe shkencėtar i shquar nė bibliotekėn e njohur tė Aleksandrisė.

Sido qė tė jetė, e vėrtetė apo jo, asnjėherė nuk do ta marrim vesh, por gjithsesi ajo nuk na lė indiferentė.

avatar
Zattoo

674


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Atlantide, toka e humbur

Mesazh  Gon! prej 30.12.11 15:24

Atlantide, toka e humbur sipas Edgar Cayce

Pa dyshim qe leximet e Cayce mbi teknologjine e Atlantides jane shume terheqese per individet e apasionuar nga perparimet mahnitese te fizikes teorike moderne, te cilat e bejne me te veshtire dallimin midis shkences dhe fantastikes.

Gjate dekades se viteve ’20, Edgar Cayce dha shume lexime per biznesmenet dhe sipermarresit te cilet kishin interes per shkencen dhe teknologjine e re si dhe e vleresonin dukshem Atlantiden.

Seria speciale e leximeve mbi Atlantiden dhe leximet mbi te kaluaren e ketij qyteterimi te zhvilluar, na japin edhe me shume detaje per shkencen dhe teknologjine e perparuar qe na kujton kulturen tone materialiste.

Duket qarte se banoret e Atlantides perdornin shume metoda dhe energji te ndryshme, perfshire edhe teknologjine e kristaleve dhe makinat fluturuese qe funksionojne me ane te forcave “te fshehura” te natyres.

Edgar Cayce dhe harta e Atlantides e Athanasius Kircher



Ne vitin 1665 nje prift jezuit gjerman qe quhej Athanasius Kircher (1602-1680), publikoi nje liber prej 800 faqesh te titulluar Mundus Subterraneus (Bota e Nendheshme).Ky liber permbante shume te dhena te cuditshme e te bukura dhe teori te pazakonta mbi gjeofiziken, termetet dhe vullkanet. Duke lundruar drejt Italise, ne vitin 1637, Kircher shikoi shperthimin e Etnes dhe te Strombolit.

Ai vendosi qe te studioje fenomenet gjeologjike te vullkaneve. Si pjese te kerkimit te tij ai kishte edhe nje harte gjeografike egjiptiane te Atlantides, sepse ishte nje shtet-ishull qe mund te ishte shkaterruar nga shperthimet vullkanike. Kircher i vizatoi dhe gdhendi te gjitha ilustrimet ne librin e tij dhe keto vizatime shpesh bazoheshin ne materialet antike qe mbante ne duar. Ai punoi ne Rome si studiues me kuriozitet enciklopedik. Ai perdori burime te shumta ndihmese si shkencat natyrale okulte, arkeologjine, filozofine e antikitetit dhe studimet orientale.

Ai kontrolloi te gjitha materialet e fshehura ne shume biblioteka te mrekullueshme italiane te cilat ishin zhvilluar me kalimin e shekujve dhe shume prej tyre permbanin materiale te lashta egjiptiane. Kircher deshifroi shkrimet ne hieroglifet egjiptiane dhe gjeti operat e humbura te Hermes Trismegisto, i cili sipas leximeve te Cayce ishte nje misherim i shpirtit qe e njohim si Jezusi. Nje tjeter lidhje magjepsese me leximet e Cayce e qe fliste per polet magnetike qe u ndryshuan gjate periudhes egjiptiane, ilustrimi i Atlantides i realizuar nga Kircher i permbahej konceptit antik egjiptian qe jugu ishte ne pjesen e siperme. Per kete arsye trendafili i ererave ne kete harte antike tregon veriun nga drejtimi i poshtem.

Nje tjeter fakt mahnites eshte se ne harte bota eshte me koke poshte! Leximi i Cayce thote se ne kohet antike edhe polet e boshtit tokesor kane qene koke poshte dhe se lumi Nil perfundonte ne Atlantik, nje fakt qe u zbulua vetem fale imazheve satelitore qe tregonin gjurmet e shtratit antik te Nilit drejt oqeanit.

Ashtu sic shfaqet ne harte dhe thuhet ne leximet e Cayce, fillimisht Atlantide ishte nje kontinent ne Oqeanin Atlantik, por leximet thone se ky kontinent u nda ne pese ishuj te medhenj. Keto ishuj u shkaterruan nje nga nje dhe u fundosen ne det. I fundit qe u fundos ishte Poseidia, i cili sipas leximeve ndodhej ne detin Sargassi: “Deti Sargassi – ai ne te cilin kaldajat e tokes perplaseshin me force shkaterruese ne token Poseidia (Eden eshte nje nga pese rajonet e medha te Atlantides) ne aktivitetin e tij te fundit”. Deti Sargassi ben pjese ne Oqeanin Atlantik verior, afersisht midis ishujve karaibiane dhe Azoreve. Emri i tij vjen nga nje lloj alge detare e quajtur sargassum qe mbulon te gjithe siperfaqen. Perhapja e madhe e kesaj lloj alge gjithmone eshte zgjeruar. Vete Kristofor Kolombi mendonte se toka ishte shume afer dhe filloi te eksploronte detin por nuk ia gjeti fundin. Ne te vertete fundi gjendet rreth 3 milje ne thellesi ne Tabanin e Abisso Nares.

Kircher shkroi shume libra bazuar ne burime te ndryshme studimi, duke perdorur konceptet dhe njohurite erudite dhe mistike. Me rritjen e fames se Kircher, u rrit numri i vizitoreve te cilet shkonin te vizitonin Galerine e Kurioziteteve, ku benin pjese edhe objekte te tjera nga Europa dhe bota. Miqte e tij jezuite i derguan Kircherit te gjitha llojet e materialeve etnografike, historike dhe biologjike me vlere te madhe, nga Amerika, Afrika, India, Kina, Japonia dhe vende te tjera.
Veprat e tij ekzistojne akoma ne muzeun Kircherian ne Kolegjin Jezuit te Romes.
avatar
Gon!

476


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

i nderuar

Mesazh  Ushtari i krishtit prej 30.12.11 18:40

Atlantida eshte thjesht legjende edhe ende nuk disponohet ndonje prove konkrete apo fakt real se ka egzistuar
avatar
Ushtari i krishtit

345


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Elson Precaj prej 30.12.11 23:04

Une kam pas lexuar ne nje artikull ku fliste per shkrimet e Platonit ku ai thoshte :" pertej portes se Herkulit (ngushtices se gjiblartarit )ndodhet atlantida ". egsiston nje teori ku thuhet se Greket e lashte kane patur mjetet lundruese po aq te zhvilluara sa per te bere udhtime te gjata , po aq te gjata sa edhe per te arritur ne amerike ! pra mendohet se atlantida sic e quanin greket e asaj kohe eshte amerika e sotme ! sa e vertete eshte ??? askush se di edhe keto idete qe jane hedhur mesiper ngelen boshe dhe atlantida ngelet nje legjende !!
avatar
Elson Precaj

74


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

elson precaj

Mesazh  Ushtari i krishtit prej 01.01.12 19:14

Elson Precaj shkruajti:Une kam pas lexuar ne nje artikull ku fliste per shkrimet e Platonit ku ai thoshte :" pertej portes se Herkulit (ngushtices se gjiblartarit )ndodhet atlantida ". egsiston nje teori ku thuhet se Greket e lashte kane patur mjetet lundruese po aq te zhvilluara sa per te bere udhtime te gjata , po aq te gjata sa edhe per te arritur ne amerike ! pra mendohet se atlantida sic e quanin greket e asaj kohe eshte amerika e sotme ! sa e vertete eshte ??? askush se di edhe keto idete qe jane hedhur mesiper ngelen boshe dhe atlantida ngelet nje legjende !!
atehere perderisa greket e lashte pretendonin se kishin mjetet e duhura per te shkuar ne atlantide perse nuk egziston nje harte e vertet ce ta ja mundesonte shkences ce atlantida ka egzistuar un personalisht nuk besoj te ket egzistuar thjesht eshte legjende ose me sakt perralle ce i eshte treguar shum brezave sepse greqia shquhet per perralla kalamjsh
avatar
Ushtari i krishtit

345


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Elson Precaj prej 01.01.12 19:25

iforti shkruajti: atehere perderisa greket e lashte pretendonin se kishin mjetet e duhura per te shkuar ne atlantide perse nuk egziston nje harte e vertet ce ta ja mundesonte shkences ce atlantida ka egzistuar un personalisht nuk besoj te ket egzistuar thjesht eshte legjende ose me sakt perralle ce i eshte treguar shum brezave sepse greqia shquhet per perralla kalamjsh
I NDERUAR "I FORTI " PYETJA JUAJ ESHTE ME VEND ! por kur nuk dihet egzaktesisht asnjegje rreth atlantindes , nuk mund te jepen as pergjigje rreth saj ! por egsistonte nje hipoteze se greket mund ta kene zbuluar AMERIKEN perpara kolombit . por e kane mbajtur te fshehur kete sekret ! cdo gje ngelet thjesht nje hamendesim ! Jam dakort me ty greket jane te zotet persa u perket krijimit te perrallave !
avatar
Elson Precaj

74


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

elson precaj

Mesazh  Ushtari i krishtit prej 01.01.12 20:06

Elson Precaj shkruajti:
I NDERUAR "I FORTI " PYETJA JUAJ ESHTE ME VEND ! por kur nuk dihet egzaktesisht asnjegje rreth atlantindes , nuk mund te jepen as pergjigje rreth saj ! por egsistonte nje hipoteze se greket mund ta kene zbuluar AMERIKEN perpara kolombit . por e kane mbajtur te fshehur kete sekret ! cdo gje ngelet thjesht nje hamendesim ! Jam dakort me ty greket jane te zotet persa u perket krijimit te perrallave !
i nderuar atehere ne rast se greket do ta kishin zbuluar ameriken para kolombit greket do ta konolizonin ameriken ??? i nderuar elisjon mos u mashtro nga mitologjia greke sepse e kan huazuar nga etrusket sumeret edhe e kan permbledhur ne nje liber edhe ja ku lindi greqia nje civilizm i krijuar ne baze te perrallave
avatar
Ushtari i krishtit

345


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Elson Precaj prej 01.01.12 23:13

iforti shkruajti:
i nderuar atehere ne rast se greket do ta kishin zbuluar ameriken para kolombit greket do ta konolizonin ameriken ??? i nderuar elisjon mos u mashtro nga mitologjia greke sepse e kan huazuar nga etrusket sumeret edhe e kan permbledhur ne nje liber edhe ja ku lindi greqia nje civilizm i krijuar ne baze te perrallave

me ben te qesh kur thua mos u mashtro pasi te gjith si une, ju edhe ai qe e ka postuar dhe ata qe komentojne ne kete post jemi te mashtruar. pasi kerkojme te dijme rreth dickaje qe ska egzistuar dhe nuk eshte asgje tjeter vecse nje trillim i grekve ! un nuk besoj tek perrallat e grekeve , absolutisht jo !! un po citoja disa pjese nga nje dokumentar qe kam ndjekur rreth mitit te atlantides dhe disa artikuj rreth saj ! edhe per mua eshte nje legjende nje trillim atlantis !
respekte i nderuar !
avatar
Elson Precaj

74


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

i nderuar

Mesazh  Ushtari i krishtit prej 02.01.12 19:47

un nuk u mashtrova per atlantiden sepse e kam ditur ce eshte fake perkundrazi ce diten kur kam lexuar rreth ktij fakti e kam len menjane edhe nuk i kam kushtuar shum kohe sepse nuk me interesojne historit me baba gjysha ce i krojojne greket gjithsesi te uroj cdo te mire tung
avatar
Ushtari i krishtit

345


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Zattoo prej 07.02.12 19:59

“Humbet” pėrsėri qyteti i zhdukur







Tre vite pas thashethemeve se Google Earth zbuloi qytetin e pėrmbytur tė Antlantis, Google ka publikuar relievin poshtė oqeaneve. Zbulimi u bė nga njė pėrdorues internet “sy shqiponjė” i cili vėrejti shenjat poshtė oqeanit qė dėshmonin fakte mbi mitin e qytetit tė zhdukur.

Kėtė jave Google bėri tė ditur se ka lėshuar njė update pėr Google Earth, ku pėrdoruesve u jepet njė pamje mė e qartė pėr terrenin e poshtėm tė oqeaneve.

Pėrditėsimi i ri i quajtur “bathymetry” ėshtė njė prodhim i Google nė bashkėpunim me Institutin e Oqeanografisė, agjencisėn Oqeanike dhe Atmosferike, marinėn amerikane etj. Nė tregohet se nuk ka asnjė shenjė mbi qytetin e zhdukur.

Pėr shumė shekuj Atlantis ka prekur imagjinatėn e shumė njerėzve, pasi miti fliste pėr njė qytet me bukuri tė madhe dhe tė zhvilluar qė u gėlltit nga oqeani.

Nuk dihet nė tė vėrtet nėse ai gjendej nė detin Mesdhetar, Detin e Zi apo Atlantik. Ka shumė pretendime pėr kėtė gjė.





avatar
Zattoo

674


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  Luli prej 12.08.12 15:47

Misteri mė i madh i njerėzimit, qyteti i humbur Atlantis



Qyteti i humbur Atlantis ėshtė njė nga misteret mė tė vjetra dhe mė tė pėrhapur tė botės. Qė nga kohėt e lashta, njerėzit janė pėrpjekur pėr tė gjetur Atlantis, i cili besohet tė jetė pėrmbytur pas njė tėrmeti apo cunami.

Filozofi grek Platoni e pėrshkruan Atlantis si njė ishull tė madh qė gjendej nė afėrsi tė ngushticės sė Gjibraltarit.

Platoni e pėrshkruan Atlantis si njė qytet tė civilizuar me pallate tė bukura qė nuk krahasohet me asnjė qytet tė antikitetit. Sipas Platonit, Atlantis ishte e mbushur me qytetarė tė bukur, qyteti kishte njė arkitekturė tė mrekullueshme.

Deri mė sot, askush nuk ka qenė nė gjendje pėr tė gjetur qytetin –nėnujor. Nė lidhje me vendodhjen e mundshme tė tij eksploruesit, historianėt dhe tė gjithė ato qė janė interesuar pėr tė gjetur kėtė qytet kane dhėnė teori te shumta. Historianė tė panumėrt dhe hulumtues kanė marrė pjesė nėpėr ekspedita tė ndryshme pėr tė gjetur qytetin nėnujor, po deri tani pa asnjė rezultat.

Qyteti i Atlantis ka mbetur mister i pakapshėm dhe i pazgjidhur pėr njerėzimin .
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

928


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atlantida

Mesazh  syrii3 prej 28.09.12 2:05

zdi se qka mund te ju them ne lidhje me ter kte qe e keni postuar por met vertet me keni len nje peshtypje shum te fort por trurin e kom shum te trubulluar ne ter kte qe e keni then por sa esht e sakt kte smund ta them por i shtroj vetes pytje pse vall nuk e kon nje dokument apo nje hart te sigurt ne lidhje me ket qytet te humbur dhe qe ne iliret jemi Atlantist ju kisha lut qe me shkurt te me jepni nje sms ne lidhje me kte iliret jon Atlantist sepse jom shum kurreshtar ta lexoj dhe te mar vesh te jem kem me shum materjal per kete
avatar
syrii3

sinqeriteti per mua esht npytje dhe e verteta mbi ter universin

1


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 1 e 2 1, 2  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi