Pyetje pergjigje

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Pyetje pergjigje

Mesazh  Kinich-Ahau prej 28.07.10 14:31

Si mbaheshin gurėt e piramidės ?
Egjiptianėt antikė pėr ndėrtimin e piramidave nuk e pėrdornin cementit. Pėr tė ndėrtuar piramidat e tyre madhėshtore, ata i prenin dhe skalitnin gurėt ashtu qė tė ju pėrshtateshin njėri tjetrit. Blloqet e gurėve tė rėndė deri nė 100 tonelata, nga vendi ku preheshin deri nė vendin ku duhej plasuar tėrhiqeshin nga skllavet.

Pse romakėt ishin mjeshtėr tė ndėrtimtarisė ?
Romakėt, nė kohėn e tyre ishin nė gjendje tė prodhonin njė lloj cementit, i cili edhe nėn ujė forcohej - kjo fshehtėsi u gjete pėrsėri nė Evropėn e shekullit XVII. Romakėt po ashtu dini tė krijonin tulla dhe ēeremide tė djegura. Mjeshtėrit romak me to konstruktonin forma tė ndryshme si harqe, kurora etj. Kėshtu ata ishin nė gjendje tė ndėrtonin Amfiteatėr, Akueduktė, Ura, Kalaja, Kulla ndriēuese dhe rrugėt mė tė mira nė botė.

Cilat ndėrtesa tė mesjetės ishin mė tė larta ?
Ndėrtesat mė tė larta mesjetare ishin katedralet. Ndėrtimtarėt dhe arkitektėt evropian shtyheshin ndėrmjet veti cili do tė ndėrtonte Kishėn mė tė lartė. Shpesh kullat rrėzoheshin pėr shkake se themelet nuk e bartnin peshėn vetė kullės.

Sa peshon kulla e Ajfelit ?
Kulla e Ajfelit ėshtė simboli i famshėm i kryeqytetit tė francezėve, Parisit. Kulla ėshtė mbaruar mė 1889 dhe ėshtė 300 metra e lartė. E ndėrtuar vetėm nga ēeliku pėr atė kohė ishte konstruksion i sė ardhmes. Pėr ndėrtimin e saj janė pėrdorur mė shumė se 7600 tonelata ēelik.

Pse deri para 100 viteve nuk ka pas rrokaqiell ?
Sa mė e lartė qė ndėrtoheshin ndėrtesat e gurit aq mė tė trasha duhej tė bėheshin muret e themeleve, ashtu qė tė mund tė bartnin peshėn e rėndė. Ky ishte edhe problemi qė deri nė vitet 1880-tė e kufizonte lartėsinė e ndėrtesave; pastaj filluan eksperimentet e para me rrjetat e ēelikut. Njė ndėrtesė e Sigurimeve nė Ēikago e ndėrtuar mė 1885, ishte ndėrtesa e parė e ndėrtuar pa mure bartėse klasike. Ndėrtesa ishte konstruktuara nga njė rrjetė e shufrave tė metalta edhe pse kjo ishte vetėm 10 kate e lartė, ishte ndėrtesa qė hapte rrugėn pėr rrokaqiejt e sė ardhmes qė e bėnė Amerikėn tė njohur.

Kush e ka shpikur liftin ?
Shumica e njerėzve pritojn me u ngjitė mė lartė se katėr pesė kate. Po tė mos kishte njė mjetė ngritės edhe rrokaqiejt nuk do tė kishin gjetur zbatim. Nėpėr fabrika, qė mė parė pėrdoreshin mjete ngritėse, disa viheshin nė lėvizje me makina avulli. Mė 1854 Elisha Otisi shpiku makinėn ngritėse tė personave, Liftin. Liftet e para viheshin nė lėvizje me fuqi hidraulike (me fuqi tė ujit) ndėrsa mė vonė, mė 1890 fillon edhe prodhimi i lifteve me elektromotorė.

Nga vije fuqia e ēekanit me shtypje ajri ?
Ēekanėt dhe biruesit me tė cilėt thyhet betoni, apo hapen bira nė shkėmbinj. vihen nė lėvize me shtypje ajri. Njė kompresor (njė pompė e motorizuar) shtyn ajrin nėn shtypje nėpėrmjet njė zorre tė lakueshme. Ajri e lėvizė njė siguresė e cila pastaj e lėvizė ēekanin poshtė e lartė, ashtu qė betoni tė thėrrmohet.

Sa dhe mund tė bartė buldozeri mė i madh nė botė ?
Makina vetėlėvizėse mė e madhe nė botė ėshtė njė buldozer me njė lugė bartėse e njohur si "Big Muskie". Makina peshon mė shumė se dhjet mijė tonelata dhe luga e makinės mund tė bartė deri 168 metra kubik tokė me njė tė ngritne. Pėr tė krahasuar, buldozerėt qė shohim nė jetėn normale, bartin mė sė shumti 35 metra kubik.

Sa i thellė ishte bunari i parė i naftės ?
Kinezėt dinin si tė nxirrnin naftėn qė para 2000 viteve, mirėpo nga burimet e naftės nxjerrja pėr tė parėn herė me metoda moderne ka filluar nė ShBA mė 1859. Pionieri i kėsaj dege ishte Edvin L. Drake, ai shpojė nė tokė shkėmbore mese 21 metra, deri sa hasi nė naftė. Kjo ishte 30 vite para se tė prodhoheshin veturat me benzinė. Nė kohėn e Edvinit ishin tė interesuar pėr vajgur qė pėrdorej me shumicė si burim pėr llampa.

Kush qe ai qė pat idenė pėr tė hapur tunel nėn ujorė ?
Inxhinieri francez Albert Matiu mė 1802 kishte paraqitur idenė se si tė pushtohej Anglia. Ai i propozoj Napoleon Bonopartes qė tė groponin njė tunel pėrgjatė kanalit nė mes tė Francės dhe Anglisė. Matiu planifikonte qė nė mes tė kanalit tė krijohej njė ishull me zall, ashtu qė kuajt gjatė rrugės tė mund tė merrnin frymė.

Kush e shpiku dinamitin ?
Alfred Nobeli jė kimist suedez gjatė 1866-ės punonte me Nitroglicerinė, njė lėndė shumė labile dhe e rrezikshme pėr tė shpėrthyer. Rastėsisht mbi njė masė gėlqerore, i rrjedh pak nitroglicerinė dhe e shndėrrojė atė nė mas tė ngurtė. Mė kėtė Nobeli kishte gjetur njė lėndė tė re shpėrthyese, tė cilėn e quajti dinamit. Kjo lėndė e re, shumė lehtė dhe me shumė pak rrezik mund tė transportohej dhe tė pėrdorej. Me dinamit pastaj shpėrtheheshin tunelet nė shkėmbinjtė, sikur tuneli Simplot (mė i gjati 19,8 kilometra) qė e lidhi Zvicrėn me Italinė.

A kanė pas grekėt e vjetėr hekurudhė ?
Grekėt e vjetėr transportonin anijet mbi binarė druri nėpėr ngushticėn e Korithit. Kjo ju kursente atyre kohė dhe udhė tė gjatė nė det. Ata gjeten se ishte tetė herė mė lehtė tė tėrhiqej barra mbi binarė se nė njė udhė tė zakonshme.

Kush shpiku makinėn e parė me avull ?
Njė ushtarė francezė me emrin Nikolas Kugnot ndėrtoi mė 1763 njė makinė qė vihej nė lėvizje me fuqinė e avullit. Nikolasi mendonte se do tė ndihmonte gjatė transportimit tė topave. Fatkeqėsisht ajo ishte e ngadalshme si breshka, dhe pas disa provave duel jashtė kontrollit, e mbi ngarkuar. Udhėheqėsit e Nikolasit vendosėn qė pėr shkaqe sigurie tė hiqnin atė makinė nga pėrdorimi.

Kush fitoj garat e lokomotivave ?
Pionierėt e hekurudhės britanike u mblodhėn dhe vendosėn qė mė 1829 tė organizojnė njė garė nė Ranihill nga e cila do tė dilte lokomotiva mė e shpejtė nė Britani. Nė kėtė garė mori pjesė edhe Roketi i Xhorxh Stefensonit, loku i cili i kaloi shpejtėsinė mbi 55 kilometra nė orė. Tre kundėrshtarėt e Roketit nuk ishin konkurrencė pėr tė. Loku i Stefersoni kishte njė kuti komplekse me pesė gypa. Kjo do tė thotė se Roketi kishte mė tepėr ujė qė binte nė kontakt me nxehtėsinė dhe kėshtu pėrēonte mė shumė shtypje tė ajrit nė nxitėsin e lėvizjes sė rrotave.

Kur u ndėrtua hekurudha e parė elektrike nė botė ?
Mė 1879 nė Berlin, u promovuan binarėt e elektrifikuar tė hekurudhės me gjatėsi prej 247 metrave. Babai i idesė ishte Verna fon Simens. Katėr vite mė pas, i vėllai i tij Vilhemi hapi njė hekurudhė tė elektrifikuar nė Irlandėn veriore. Nė vitet 1920-ta kishte tė shpėrndarė nė tėrė botėn rrjete tė elektrifikuar tė hekurudhės.

Lokomotiva e parė disel ?
Janė dashur qė tė kalojnė dyzet vite qė nga shpikja e motorit me naftė qė tė pėrdoret edhe nė makinat mbi binar. Gjatė viteve 1930 ShBA-ja dhe Gjermania prinin nė prodhimtarin e lokomotivave me motorėve me naftė.

Ēka disel, e ēka elektro-disel ?
Lokomotiva me naftė ka njė motor ngjashėm me njė makinė tė madhe transportuese (kamion). Pistonėt (cilindri qė lėvizė poshtė-lartė dhe fut rrotat nė lėvizje) futen nė lėvizje nga njė shufėr me rrota valore. Fuqia pėr lėvizjen e rrotave merret nė boshtin me rrota valore. Ndėrsa nė lokomotivėn me naftė tė elektrifikuar, pra elektrodiseli, makinė e njėjtė mirėpo ka tė instaluar njė gjeneratorė qė krijon energjinė. Ky elektricitet i fituar furnizon motorėt qė e fusin nė lėvizje trenin.

Cili ka qenė lokomotiva mė e fortė me avull ?
Shoqėria hekurudhore amerikane Union Pacifik nė vitet 1940-ta u paraqit me lokomotivat Big-Boj. Secila nga kėto makina peshonte 534 tonelata dhe krijonin 6000 kuaj fuqi (PS).

Cila mė mirė elektro apo disel ?
Elektro (lokomotiva me fuqi elektrike) lėvizė mė shpejt dhe mė pastėr se ajo disel, dhe ju nevojitet mė pakė mirėmbajtje. Mirėpo elektros i duhet tė lėvizė mbi binarė tė elektrifikuar e kėta nuk gjendet gjithkah. Diseli mund tė lėvizė mbi gjitha binarėt anė e mbanė botės. Nė shikim global mė i pastėr ėshtė diseli (energjia vetėm transformohet).

Nga vije rryma pėr elektro lokomotivat ?
Elektro lokomotivat e zakonshme e marrin rrymėn nga njė largpėrēues rryme tė vendosur mbi binarė. Disa furnizohen me rrymėn nga "binari i tretė" i vendosur mes binarėve. Shumica e lokomotiva tė thjeshta pranojnė rrymėn alternative tė tensionit tė lartė tė cilėn e transformojnė nė rrymė tė njėtrajtshme tė tensionit tė ulėt para se ta pėrcjellin nė motorėt.

Cila lokomotivė tėrhoqi trenin e parė nėn tokėsor ?
Hekurudha e parė nėn tokėsore ėshtė hapur nė Londėr mė 1863. Ajo lidhte nė rrjetė stacionesh tė vizituar shpesh; Padington, Euston dhe Kings Kros. Hekurudha nėn tokėsore U nė Londėr (anglisht Underground) nė fillim qarkullohej nga makinat me avull dhe mė 1890 ėshtė bėrė elektrifikimi i saj.

Ēka ėshtė hekurudha me dhėmbėzore ?
Njė lokomotivė e hekurudhės me binarė nuk e ka tė lehtė qė tė pėrballojė sipėrfaqet e pjerrėta, sidomos kur vijėn nė pyetje bjeshkėt, pasi qė rrotat e saj do tė silleshin nė vend pa pėrparuar pėrpara lokomotiva. Pėr tu ngjitur nė breg dhe bjeshkė nevojite njė siste i posaēėm. Njė sistem i tillė i hekurudhės dhėmbėzore ėshtė ndėrtuar mė 1811 mirėpo deri mė 1870 ėshtė futur nė zbatim vetėm njė pjesė e vogėl e tij. Treni "varret" pėrpjetė me ndihmėn e njė zinxhiri me rrota dhėmbėzore, qė varrėn nė hekurudhėn e tretė tė dhėmbėzuar - nė kėtė mėnyrė parandalohet rrėshqitja. Hekurudha dhėmbėzore Mont-Uashington nė Nju Hampshir (ShBA) ėshtė ndėrtuar mė 1869 dhe ende gjendet nė pėrdorim. Ndėrsa nė Zvicėr, hekurudha dhėmbėzore Pilatus e ndėrtuar mė 1889, ka njė ngritje maksimale deri nė 48 pėr qind.

Si funksionon tele-hekurudha ?
Tele-hekurudha apo tele-lifti ėshtė njė lloj hekurudhė me tela, qė instalohet nė vendet malore. Ka dy parė hekurudha, njė pėr ngjitje dhe njė pėr zbritje. Dy kabina tė metalta janė tė varura nė njė tel tė trashė e tė fortė, i cili lėvizet nga fuqia e makinės e instaluar nė dhomėn e makinės (nė pikėn mė tė lartė tė udhės). Qė tė dy kabinat lėvizin njėkohėsisht, gjersa njėra ngjitet tjetra lėshohet pjerrtas. Pesha e kabinės qė lėshohet e ndihmon tėrheqjen e kabinės qė ngritėt.

Ēka e vė nė lėvizje qerret e San Franciskos ?
Qyteti karlifornezė San Francisko ėshtė i pėrmendur pėr qerret e vjetra me tel (Cable Cars), qė lėvizė nga bregu nė bregun e qytetit. Ato lėvizin tė varura nė njė tel tė trashė tė pėrthekuar. Pėr tė ndalur qerren hapen kapėzat dhe lėshohet qerrja dhe po ashtu pėr tė dalė nė bregun tjetėr tė qytetit duhet qė tė mbyllen kapėzat, ashtu qė tė varret qerrja nė hekurudhėn e telit. E gjithė kjo lėvizje mundėsohet nga njė motor i pėrforcuar nė njė dhomė qė e lėvizė nė rreth telin.


avatar
Kinich-Ahau

50


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi