Sendet qė shkaktojnė fatkeqėsi

Shko poshtė

Sendet qė shkaktojnė fatkeqėsi

Mesazh  Fikrro prej 06.07.10 16:03

SENDET QĖ SHKAKTOJNĖ FATKEQĖSI OSE FUQIA E SENDEVE TĖ MALLKUARA



Nė dhjetėra raporte policore, bie fjala, janė regjistruar dėshmi tė pabesueshme nga ritualet e fshehta tė Aborixhinėve tė Australisė (njė nga ata, sa pėr ilustrim, quhet “Kori i vdekjes”), tė cilėt ndėshkojnė nė atė mėnyrė, ata tė cilėt i zemėrojnė, sa qė, as me ndihmėn e obduksionit, mjekėt nuk patėn sukses asnjėherė tė gjenin shkakun e vėrtet tė vdekjes sė viktimave...

Njohuritė e deritanishme pėr fatin e njerėzve qė kanė shfrytėzuar shtėpitė e “prapta (terse)”, qė kanė udhėtuar me anije tė “prapta” e aeroplanė ose edhe qė i kanė pėrdorur vetėm disa pjesė tė tyre etj., pa dyshim, na tregojnė se vėrtetė ka sende qė sjellin fatkeqėsi.

Rasti i ēiftit Lambert


Pėr shembull, ėshtė i njohur rasti i ēiftit bashkėshortor Lambert, tė cilit fatkeqėsi tė mėdha i shkaktoi njė figurė e vogėl (statujė e Perėndisė japoneze), tė cilėn e blenė gjatė kohės sė qėndrimit nė Japoni.

Me fjalė tė tjera, posa e blenė atė figurėz nga fildishi, filluan tė ndjenjė vėshtirėsi shėndetėsore.

Kur figurėza ishte nė mesin e sendeve tė zonjės Lambert, ajo kishte dhimbje tė tmerrshme tė dhėmbit, e kur u gjet nė valixhen e zotėriut Lambert - dhimbja e dhėmbit u “zhvendos” tek ai.

Me ardhjen nė Amerikė, figurzėn ia falin nėnės sė zotėriut Lambert, e atėherė ajo, vetėm disa orė mė vonė, filloi tė ndjejė dhimbje tė padurueshme tė dhėmbit. Qartė, dhimbja e dhėmbit nxitej nga figura. Pėr atė Lambertėt e strehuan nė njė vend tė vogėl tė shenjtė.

Si ėshtė e mundur qė njė statujė e vogėl nga fildishi tė shkaktoj dhimbje tė tmerrshme te secili qė ėshtė nė kontakt me tė?
Ėshtė i mundur supozimi qė nė atė statujė, dikur moti, ka zėnė vend ndonjė “shpirt i keq”.

Megjithatė, po ashtu ėshtė e mundur qė ajo figurėz nė vete tė mbarttė gjurmėt e agonisė sė vdekjes sė elefantit nga dhėmbi i tė cilit ėshtė ndėrtuar ajo, derisa elefanti ende ishte gjallė kur ia kanė hequr dhėmbin.

Dhimbjet e tij tė tmerrshme qė i ka ndjerė janė “bartur” dhe absorbuar nė dhėmb (bri) gjegjėsisht nė figurzėn, e pastaj nga ajo janė transmetuar nė pronarėt e saj.

Shembuj tė panumėrta tė shtėpive “tė mallkuara”, po ashtu flasin pėr mundėsin qė mjedisi i caktuar ose gjėrat nga ky mjedis “mbajnė mend”, ose mbajnė nė vete tė kaluarėn dhe e shfaqin atė nė ardhmėri tek ata qė janė nė kontakt me to.

Automobili fatkeq i F. Ferdinandit dhe aktorit Xh. Dini

Janė interesante edhe shembujt e automobilave “fatkeq”.

Pėr shembull, automobili nė tė cilin janė vrarė arqiduka F. Ferdinand dhe bashkėshortja e tij (tė vrarė nė atentat nė Sarajevė, i cili shėrbeu edhe si shkas pėr fillimin e Luftės sė Parė botėrore) vazhdoi t’u sillte fatkeqėsi ose vdekje pronarėve tė mėvonshėm, derisa nuk u vendos nė muze.

Po ashtu, edhe “porsheu”, nė tė cilin humbi jetėn aktori i filmit, Xhems Dini edhe mė tutje u sillte fatkeqėsi shfrytėzuesve tė tjerė, edhe kur ishte i zbėrthyer nė pjesė (i demoluar). Mekanikut, tė pronarit tė garazhit qė e bleu, ia theu te dy kėmbėt kur gjatė shkarkimit iu kėput mbajtėsja.

Pasi qė automobili u nda nė pjesė, motori iu shit njė mjeku. Mjeku sė shpejti humbi jetėn nė njė garė me veturėn nė tė cilėn ishte vendosur motori i “porshesė”.

Nė garime tė njėjta automobilistike u pėrmbys edhe vetura ku ishte montuar ndėrruesi i shpejtėsive nga “porsheu” i Dinit dhe shoferi i saj ishte lėnduar seriozisht!

Njė As automobilistik pėr pak nuk e humbi jetėn kur pėrnjėherė eksploduan te dy gomat e automobilit tė tij qė ishin marr nga “porsheu” i Dinit. Edhe karroceria e veturės sė tij, shkaktoi fatkeqėsi me rastin e rėnies nga piedestali - ia theu ashtin e kofshės njė djaloshi qė ishte duke e shikuar atė. Pse?

Ėshtė e mundur qė automobili i trashėgimtarit tė fronit austriak (Fredinandit) e ka “thithur” (absorbuar) nė vete energjinė nga tragjedia e parė.

Efektet e asaj energjia, nga ajo tragjedi e tmerrshme, e kanė “mbush” (mbėshtjell) materialin e automobilit, i cili, duke vazhduar “jetėgjatėsinė”, edhe mė tutje ka prodhuar eko-efekte, gjegjėsisht u ka sjell kob shfrytėzuesve tė tij tė ardhshėm.

Automobili i Xhems Dinit ishte aq shumė “i akumuluar” me ngarkesė tė energjisė negative nga ngjarja tragjike, sa qė reflektoi pastaj pandėrprerė energji tė tillė, gjatė njė periudhė bukur tė gjatė.

Kėshtu, kjo energji, ndikoi tek shfrytėzuesit e ardhshėm tė pjesėve tė atij automobili, duke shkaktuar impulse negative, tė cilėt, nė fund, i ēoi edhe nė vdekje.


Figura vdekjeprurėse e “Perėndeshės nga Lembi”


E quanin “Perėndesha nga Lembi”, sipas vendit, ku para njė shekulli ėshtė nxjerrė (nė Qipro). Vjetėrsia e kėsaj figure nga guri gėlqeror u vlerėsua nė rreth pesė mileniume (pesėmijė vjeē) e gjysmė.

Shumica ndėrkaq, konsiderojnė se do tė ishte mė mirė qė arkeologėt mos ta kishin gjetur fare. Pse? Kjo do tė ju bėhet e qartė kur t’i lexoni rreshtat e mėposhtėm.

Figura, me fjalė tė tjera, sė pari i takoi lordit Elfon, i cili mund t’i lejonte vetes atė luks, pra qė ta blinte atė.

Ndodhi qė gjatė pesė viteve tė ardhshme vdiqėn tė gjithė shtatė anėtarėt e familjes Elfont! Figurėn pastaj e bleu ser Ajvor Manuqi, por edhe familja e tij vdiq pėr pak mė shumė se tre vjet.

As pronari i ardhshėm i “Perėndeshės nga Lembi” nuk kishte fat me atė figurė tė vjetėr enigmatike. Katėr vite e gjysmė, pasi qė e bleu lordi Tomson Noel, vdesin tė gjithė anėtarėt e familjes sė tij.

Nė vitin 1987 figura nga Qipro bėhet pronė e ser Aslen Biverbrukut. Pas kėsaj vdiqėn ai, gruaja e tij dhe dy vajzat e tyre!

Tė tmerruar nga kjo tragjedi qė i solli kjo figurė edhe kėsaj familje, si dhe nėn ndikimin e rrėfimeve pėr fatin e kobshėm qė sillte ajo, bijtė e Biverbrukut, “Perėndeshėn nga Lembi” ia dorėzuan Muzeut Skocez nė Edinburg, ku nxituan tė kundėrshtojnė ēfarėdo hipoteze pėr ekspeditėn e saj vdekjeprurėse.

Dhe tėrė kjo do tė ishte nė rregull, derisa shtypi anglez, pak kohė pas kėsaj dhurate, e botoi lajmin se shefi i seksionit nė tė cilin ishte vendosur kjo figurė, papritur e sėmur dhe - vdiq!

Rastėsi ose diēka mė shumė se kjo?

Mendimet janė, si zakonisht, tė ndara. Ata qė besojnė nė mallkime dhe fuqi magjike tė relikteve, janė bindur qė rrėfimet autentike sikur ky vetėm e plotėsojnė, edhe ashtu, dosjen e madh tė rasteve tė cilat shkojnė nė favor tė teorive tė tyre.

E ato raste tė jashtėzakonshme nga kjo dosje i janė tė njohura mjaft mirė opinionit nė mbar rruzullin tokėsor.

Pėr shembull, kujtoni rastin, gati tė pabesueshėm, me egjiptologėt tė cilėt nė mėnyrė tė pashpjegueshme vdiqėn pas hapjes sė varrezės sė Tuatankamonit, ose gjithė viktimat e “Diamantit tė shpresės” tė hequr nga koka e njė idhulli nė njė tempull indian.

Raste autentike janė shėnuar edhe nė Afrikė, nė Amerikėn Jugore, nė Australi, ku ardhėsit, tė cilėt i bėnin dėm falltarit lokal, pėsonin fatkeqėsisht ose sėmureshin fatalisht.

Vazoja e mallkuar nga Basano

Nė dhjetėra raporte policore, bie fjala, janė regjistruar dėshmi tė pabesueshme nga ritualet e fshehta tė Aborixhinėve tė Australisė (njė nga ata, sa pėr ilustrim, quhet “Kori i vdekjes”), tė cilėt ndėshkojnė nė atė mėnyrė, ata tė cilėt i zemėrojnė, sa qė, as me ndihmėn e obduksionit, mjekėt nuk patėn sukses asnjėherė tė gjenin shkakun e vėrtet tė vdekjes sė viktimave...

Rastin tjetėr detajisht e ka pėrshkruar shtypi italian.
Nė rrethinė e qytetit Basano ėshtė gjetur njė vazo (saksi) e argjend dhe e vjetėr rreth pesė shekuj - e rėnd rreth dy kilogram.

Nė vazon e zbuluar nė murin e njė shtėpie tė madhe e tė braktisur, u gjet edhe kjo porosi: “Kjo vazo nė vete mban vdekjen”.

Nė ankand vazon e argjend e bleu farmacisti i Basanos. Por nuk shkuan as tre muaj nga ky investim i tij, e njeriu, edhe pse deri atėherė i shėndosh - vdiq! Vazon pastaj e bleu kirurgu i spitalit tė qytetit, por edhe atė sė shpejti, vetėm pas dy muajsh, e gjet i njėjti fat i zi. Kishte vetėm 37 vjet!

Pastaj vazon e bleu njė arkeolog... dhe pas tre muajsh, edhe ai, vdiq mistershėm! Pronari i ardhshėm i saksisė vdekjeprurėse, njė muaj pas sjelljes sė saj nė shtėpi e tij - vdes edhe ai!

E tmerruar nga kjo tragjedi, familja e tij e hedh vazon nga dritarja e shtėpisė nė rrugė, pėr ēka edhe dėnohet nga policia lokale.

Vazon, sipas shkrimeve nė shtypin italian, pas kėtyre ndodhive tė tmerrshme, askush nuk dėshironte ta blinte, bile nuk dėshironte ta merrte as muzeu, kėshtu qė policia e fut nėn dhe... Athua, a do t’u sjell “fat” edhe atyre qė, ndoshta, pas ndonjė dekade ose shekulli do ta gjejnė pėrsėri.

Ēdo send nė dukje i vdekur, duhet t’i nėnshtrohet ndikimit tė madh ose tė vogėl tė energjisė me tė cilėn vije nė kontakt. Sendi nė fjalė, tė shprehemi ashtu, mbushet, ngarkohet me sasi tė caktuar tė asaj energjie, ndikimit tė sė cilės i ėshtė ekspozuar.

Kjo energji mund tė mbetet e fshehur, por mund edhe nė kushte tė volitshme tė transformohet dhe tė bėhet aktive, sikur ėshtė rasti te operacionet e ndryshme magjike.

Shtėpitė e mallkuara

Pastaj, ka shumė rrėfime pėr shtėpi tė mallkuara pėr shembull, sipas “El Ahramit” egjiptas, u publikua se nė Kajro ekzistojnė 18 shtėpi tė mallkuara!

Njerėzit u ikin duke u sjell rrotull nė hark tė madh duke mos menduar qė tė hedhin njė vėshtrim brenda, edhe pse nė Kajro ka numėr tė madh tė pastrehėve, prej tė cilėve disa jetojnė edhe nė varreza tė braktisura.

Tė gjitha kėto janė ndėrtesa tė mėdha edhe me nga tridhjetė dhoma, ndėrsa shtėpia e mallkuar mė e njohur ėshtė pronė e banorit belg, Empenit.

Nė shtėpi deri tash, vėrtet kanė ndodhur njė seri vdekjesh tė cilat as policia egjiptase nuk ka mundur t’i sqarojė (i pari e pėsoi vetė banori dhe pronari Empen, e pastaj biri i tij Eduardi, pas kėsaj edhe tė gjithė pronarėt pasardhės), kėshtu qė sot nė tė jetojnė vetėm lakuriqėt dhe qentė e braktisur.

Nė Kajro qarkullojnė rrėfime se shtėpitė e mallkuara sigurisht janė ngritur nė vende qė i duan xhindet (qenie jo materiale), tė cilat sipas besimit tė muhamedanėve kanė fuqi mbinjerėzore, e mund tė vendosen dhe plotėsisht tė marrin tėrė banesat dhe shtėpitė (njėjtė kėshtu edhe njerėzit)...

Gazeta “Post” e Hujstonit, po ashtu ka paraqitur rrėfimin nga Krozbi nė Teksas, ku banorėve tė disa ndėrtesave iu ndodhin gjėra ta pazakonshme: televizorėt shkėlqejnė (ndriēojnė) edhe kur janė tė shkyēur, rubinetet pėr ujė vetvetiu lėshohen, filxhanėt nė rafte vetvetiu thyhen, disa sende zhduken nė mėnyrė enigmatike.

Pas publikimit tė tekstit nė gazet, konstatohet se kėto ndėrtesa banimi janė tė ngritura nė lokacionin e njė varreze nga shekulli i kaluar...

Plumbi hakmarrės

Rrėfimi tjetėr nė lidhje me kėto fenomene ėshtė edhe ai pėr misionin e pazakonshėm tė njė plumbi, tė kryer saktė me 20 vjet vonesė. Kjo ngjarje u evidentua edhe nė koleksionin e njohur tė Librit tė ēudive mė tė mėdha.

Henri Ziglendi nga Teksasi e tradhtoi tė fejuarėn e vet deri nė atė masė, sa qė kjo thellė e tronditur bėri vetėvrasje.

Vėllai i saj, nė shenjė hakmarrjeje, shtiu nė Henrin, por plumbi vetėm e gėrvishti kėtė nė fytyrė dhe u ngul nė drurin pas tij. Vėllai i bindur se e ka mbytur tė pabesin, edhe vetė bėri vetėvrasje...

Saktėsisht 20 vjet mė vonė, Ziglendin dikush e luti qė ta prej njė dru. Ky e kuptoi se ėshtė ai druri i njėjtė nė tė cilin pėrfundoi plumbi i cili qė moti i ishte drejtuar atij. Ishte kjo punė mjaft e rėndė, kėshtu Ziglendi vendosi tė pėrdor dinamitin.

Eksplodimi i fuqishėm e hodhi plumbin e vjetėr, nė mes tė pesė vetėve tjerė qė gjendeshin tė pranishėm aty, drejt nė kokė tė Ziglendit dhe ky, nė sytė e tė gjithėve, mbeti nė vend - i vdekur!

A ka shpjegim racional pėr tė gjitha kėto?

Tė gjitha nė fund tė fundit, mund tė futen nė rastėsi tė famshme, tė cilat matematikani i njohur John Von Neuman i quajti “magji e zezė”.

Por prapė, faktet nė lidhje, me bie fjala, rastet e varrezave tė Tutankomanit ose Diamantit tė shpresės, ose varrezės sė Rendit tė Pendestanėve tė Bardhė nė Monpele, janė tė rėndėsishme edhe kur shikohen statistikisht, sepse pėrqindja e individėve tė cilėt kanė vdekur nė afat tė shkurtėr kohor, ėshtė shumė i madh se sa nė rrethana tė rėndomta qė mund tė pritej.

Pėr kėtė mė sė shpeshti tentohet, ne tė ashtuquajturat shpjegime individuale (njė nga njė). Bie fjala, Filip Vanderbergu, me vite tė tėra e studioi legjendėn e mallkimit tė Tutankamonit dhe pėr kėtė erdhi te tė dhėnat qė vdekjet e shumė egjiptologėve kishin tri shkaqe kryesore:

-paraqitja e papritur e tumoreve qė shpien nė vdekje tė shpejtė;

-ethet me halucinacione dhe

-sulme nė zemėr pėr shkak tė kolapsit qarkullues.
Vanderbergu nė bazė tė kėsaj doli nė opinion me pyetje interesante: a kanė pasur egjiptasit e vjetėr dituri tė fshehta tė cilat iu kanė mundėsuar qė reliktet e tyre t’i pajisin edhe me kėso fuqi?

Ai pohon se varrezat nė piramida janė bazė ideale pėr baktere tė cilat relativisht lehtė mund tė mbijetojnė edhe shumė shekuj, e ka edhe tė tilla, qė kur tė ngordhin tajojnė helme vdekjeprurėse.

Vanderbergu (kėtė teori e mbėshteti edhe dr. Ezadin Taha, i cili gjatė i ka studiuar papiruset egjiptas) tregon edhe nė atė se egjiptasit ishin ekspert pėr helme dhe se materie tė caktuara helmuese i kanė pėrdorur pėr pikturim nėpėr muret e varrezave, tė cilat pastaj janė vulosur.

Vetė, dr. Taha menjėherė posa publikoi kėtė zbulim tė tij, humbi jetėn nė fatkeqėsi komunikacioni!...

Mė nė fund ka edhe shpjegime qė shkaku i rasteve tė vdekjes ėshtė rrezatimi, duke marrė parasysh se egjiptasit sigurisht kanė ditur pėr Uranin, pasi qė para 3000 vjetėsh, nė minierat nga tė cilat kanė nxjerr ari, ishte i pranishėm edhe ky element.

Ekziston, pra, mundėsia qė egjiptasit e kanė shfrytėzuar rrezatimin atomik qė nė atė mėnyrė t’i mbrojnė vendet e tyre tė shenjta.

Rastet e vdekjeve nė mesin e atyre qė kanė prezantuar nė hapjen e varrezave tė vjetra, sikur ato nė Monpele ose Nant, shpjegohen mjaft thjeshtė me ekzistimin e “xhepave tė avullit” nė kufoma, tė cilat, ose eksplodojnė nėn presion, ose lėshojnė “avull tė infektuar” qė pėrhapė sėmundje tė ndryshme ngjitėse, karakterin e vėrtetė tė tė cilave sot njeriu vėshtirė mund ta kuptojė.

Nė ēėshtjen e shtėpive tė mallkuara shpesh tentohet me shpjegime radiesteziologjike me lloje tė ndryshme tė rrezatimeve tė dėmshme qė mund tė arrijnė format e tyre eksplicite.

Por, prapė, nuk ėshtė numėr i vogėl i atyre tė cilėt, thjesht, nuk heqin dorė nga fuqia e mallkimit dhe njė lloji tė fuqisė eterike tė “programuar”, e cila nė mėnyrė magjike u sjell shkatėrrim atyre qė nė ēfarėdo mėnyre e pengojnė rrjedhėn e tyre.

Sipas kėtyre besimeve kjo fuqi enigmatike (nė tė cilėn kanė besuar egjiptasit dhe babilonasit, duke e futur nė bazat e magjisė sė tyre) mund tė shkaktojė ērregullime mentale tė cilat pastaj lehtė mund tė sjellin deri te fatkeqėsitė e ndryshme fatale, dobėsimin e forcave mbrojtėse tė organizmit dhe nxitjen e sėmundjeve tė caktuara, pėlcitja e enėve tė gjakut nė tru etj.

Energjia e gjithmbarshme natyrore e pėrshkon nė masė mė tė madhe ose mė tė vogėl krejt ēka gjendet nė natyrė, pa marr parasysh a janė kėto qenie tė gjalla ose, tė ashtuquajtura, gjėra tė vdekura...

Ēdo ngjarje, ēdo proces natyror pashmangshėm ėshtė i lidhur me lėvizjen, pranimin dhe emetimin e ndryshėm tė energjisė.

Ēdo send nė dukje i vdekur, duhet t’i nėnshtrohet ndikimit tė madh ose tė vogėl tė energjisė me tė cilėn vije nė kontakt. Sendi nė fjalė, tė shprehemi ashtu, mbushet, ngarkohet me sasi tė caktuar tė asaj energjie, ndikimit tė sė cilės i ėshtė ekspozuar.

Kjo energji mund tė mbetet e fshehur, por mund edhe nė kushte tė volitshme tė transformohet dhe tė bėhet aktive, sikur ėshtė rasti te operacionet e ndryshme magjike.

Fundosja e Titanikut

Nė fund edhe njė rast nė lidhje me kėtė. Njė anije e quajtur “E pafundosshme”, lundron mė 1912 nė Atlantikun e veriut me njė barrė tė ēmueshme - mumien e profeteshės e cila ka jetuar gjatė kohės sė sundimit tė vjehrrit tė Tutankamonit.

Pėr shkak tė ekskluzivitetit tė saj, mumia egjiptase ruhej nė njė pjesė tė posaēme prapa urės komanduese tė rezervuarit pėr kapitenin.

Ishte ky Ernest Smit, komandant i anijes sė kompanisė “Vajt Star” i cili ishte nė ushtrimin e parė tė tij. Anija goditi bregun e akullit dhe u fundos me 1517 udhėtar. Quhej, pėrndryshe, “Titaniku”...

Vllaznim Sylejmani
avatar
Fikrro

541


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi