''Njeriu pa fytyre''

Shko poshtė

''Njeriu pa fytyre''

Mesazh  Estilen prej 05.07.10 14:17

"Njeriu pa fytyrė",Marcus Wolff


Marcus Wolff

Wolf ishte njeriu, tė cilin zyrtarėt perėndimorė tė shėrbimeve tė fshehtė e kishin frikė dhe e admironin njėkohėsisht. Ai drejtoi njė rrjet prej 4000 spiunėsh - shumė prej tė cilėve vepronin nė thellėsi tė institucioneve tė Gjermanisė Perėndimore.


Zbulimi i njė prej "urithėve" tė tij, Gunter Guillaume, solli rėnien e pashmangshme tė Kancelarit Willy Brandt. I gjatė, thirrej gjatė asaj kohe si "njeriu pa fytyrė", pėr shkak se pėr shumė vite me radhė nuk ekzistonte asnjė fotografi e tij.


Besohet qė ai tė ketė qenė frymėzimi pėr kryespiuni me pseudonimin "Karla" nė librin e suksesshėm tė John Le Carre, ""Kallajxhi, Rrobaqepės, Ushtar, Spiun". I lindur nė Gjermani, nė vitin 1923, Wolf pati njė fėmijėri tė hershme relativisht tė qetė.

I ati, Friedrich Wolf ishte njė shkrimtar i njohur dhe njėkohėsisht doktor. Ai njihej si njė hebre me bindje komuniste. Edhe e ėma ishte njė komuniste e vendosur, dhe kur Hitleri erdhi nė pushtet nė vitet tridhjetė, familja e tij u arratis, duke u vendosur nė Moskė.


Wolfi i ri u pėrshtat menjėherė me atdheun e tij tė dytė dhe ra menjėherė nė sy tė zyrtarėve tė Partisė Komuniste, ndėrkohė qė ishte ende nė shkollė. Kur pėrfundoi lufta ai u rikthye nė Gjermani, ku punoi pėr Radio "Berlinin" dhe mbuloi si gazetar seancat e Gjyqit tė famshėm tė Nyrenbergut.

Shije luksi

Kjo pėrvojė duket se ka patur njė efekt shumė tė gjatė mbi Wolf. Nė njė intervistė dhėnė pėr televizionin BBC, ai zbuloi se urrejtja ndaj fashizmit ka qenė njė prej forcave mė tė mėdha shtytėse nė jetėn e tij, e cila e bindi atė se do tė duhej patjetėr tė mbronte atdheun e tij nga ēdo formė pėrsėritje e regjimit nazist.

Nė fillim tė viteve pesėdhjetė, ai u zgjodh pėr tė drejtuar departamentin e sapokrijuar me jashtė tė shėrbimit tė fshehtė tė Stasit - Policia e Fshehtė dhe e tmerrshme tė Gjermanisė Lindore.

Ata qė e kanė takuar nė atė kohė thonė se, Wolf rrezatonte sharm gjithandej dhe ai ishte antiteza e plotė e imazhit tė njė aparatēiku komunist.

Ai i kuptonte fare mirė joshjet e Perėndimit - dhe kishte njė shije tė hollė pėr lukset nė jetė, si edhe pėr gratė e bukura.

Wolf kujdesej jashtėzakonisht shumė pėr stafin e tij, duke fituar kėshtu besnikėrinė e tyre tė palėkundur. Por ngrohtėsinė qė rrezatonte, Wolf e pėrdori jo pak herė edhe pėr tė shfrytėzuar dhe manipuluar tė tjerėt.

Agjentėt e fjetur

Wolf i pėrzgjodhi per programe afatgjatė pėr detyrėn qė kishte marrė pėrsipėr, duke futur spiunė nė Gjermaninė Perėndimore, mes turmave tė gjermano-lindorėve qė vendosėn tė largohen pėrpara se tė vendosej Perdja e Hekurt.

Ndonjėherė, ai priti edhe me vite madje, qė agjentėt e tij tė fjetur tė bėnin rrugė nė drejtim tė posteve tė nivelit tė lartė, me qėllim qė ata tė vendoseshin nė njė pozitė ku tė fillonin e ta furnizonin me sekrete.

Njė prej kėtyre agjentėve ishte Gunter Guillame, i cili u vendos nė Gjermaninė Perėndimore nė vitin 1956.


Gunter Guillame

Ai arriti me shumė mund tė ngjitet nė hierarkinė e Partisė Socialdemokrate, duke u bėrė njė prej kėshilltarėve mė tė afėrt tė Kancelarit tė atėhershėm, Willy Brandt, duke arritur kėshtu tė fusė duart nė sekrete shumė tė rėndėsishėm tė NATO-s.

Nė vitin 1974, Guillame u zbulua nga zyrtarė tė Shėrbimit tė Fshehtė tė Gjermanisė Perėndimore dhe skandali qė pasoi ēoi nė dorėheqjen e Kancelarit Brandt.

Mė vonė, Wolf ka thėnė se ai nuk kishte pėr qėllim rrėzimin e Brandt - dhe se kjo ēėshtje kishte qenė njė prej gabimeve mė tė mėdhenj tė STASI-t. Guillame u dėnua me 13 vjet burg, dhe nė vitin 1981 u lirua nė njė shkėmbim me spiunė perėndimorė qė ishin kapur nė Lindje.

Reputacion magnetik.

Por, Wolf rekrutoi gjithashtu edhe gjermano-perėndimorė - agjentėt e tij i joshnin ata shpesh pėrmes seksit ose parave. Nė kujtimet e tij, ai ėshtė mburrur se, nėse do tė hynte dhe zinte vend nė historinė e spiunazhit, kjo do tė ndodhte, sepse kishte pėrsosur pėrdorimin e seksit nė spiunim.

Mes triumfeve tė tij mė tė mėdhenj ka qenė rekrutimi i Hans Joakim Tiedge,njė gjermano-perėndimor, i cili ishte ngarkuar tė kthente agjentėt gjermano-lindorė nė agjentė tė dyfishtė.


Hans Joakim Tiedge


Tiedge ishte njė pijedashės dhe ai dezertoi kur borxhet e tij u rritėn aq shumė, saqė nuk mund tė shihte asnjė rrugėdalje tjetėr. Edhe zėvendėsi i tij u bashkua gjithashtu me Wolf dhe punoi pėr tė si "urith", deri nė rėnien e Murit tė Berlinit nė vitin 1989.

Autori Leslie Colitt, i cili ka shkruar gjerėsisht pėr Markus Wolff beson se njė pjesė e madhe tė sukseseve tė tij kanė ardhur prej fatit, por gjithashtu reputacioni i tij ka shėrbyer si magnet pėr dezertorėt e shėrbimeve tė huaj.

Njė pjesė e misterit Wolf kish tė bėnte me faktin se pėr 20 vjet, askush nė perėndim nuk e njihte identitetin e tij. Por anonimati i kreut tė shėrbimit tė fshehtė gjermano-lindor mori fund pas njė vizite tė tij nė Stokholm nė vitin 1978.

Autoritetet suedeze ishin bėrė gjithnjė e mė dyshuese pėr gjermano-lindorin e pashėm dhe gruan e tij tėrheqėse. Njė agjent iu qep pas, e filmoi, dhe kėshtu maska e tij u ēorr.

Kur ra Muri i Berlinit, Wolf shkoi nė Moskė, por atje iu refuzua strehimi dhe kėshtu u kthye nė Gjermani. Shumė prej ish-kolegėve thuhet se u tronditėn thellė nga vendimi i heroit tė tyre pėr t'u larguar. Mė vonė, ai u dėnua pėr tradhėti, por verdikti u pėrmbys nė apel.

Gjykatėsit argumentuan se ai kishte punuar pėr ish-shtetin e pavarur gjermano lindor dhe kėshtu nuk mund tė gjykohej pėr tradhėti nė njė shtet tjetėr.

Vdekja e tij, nė pėrvjetorin e 17 tė rėnies sė Murit tė Berlinit u pa nga shumė vetė si fundi i njė epoke.
Markus Wolf u nda nga jeta, duke marrė me vete nė varr edhe njė pjesė tė mirė tė sekreteve tė Luftės sė Ftohtė.

Shumė gjermanė tė moshuar nuk mundėn ta falin, pėr faktin qė vendosi njė agjent nė krahun e Kancelarit tė Gjermanisė Perėndimore. Kjo gjė solli rrėzimin e njė prej aktorėve kyē nė pėrpjekjet pėr pajtimin mes Gjermanisė Lindore dhe Gjermanisė Perėndimore.


Asgjė mė mirė se kjo nuk mund tė ilustrojė mė mirė dėmin e veprimtarisė sė Wolf: triumfi i tij mė i madh i spiunazhit dėmtoi interesat e njė shteti qė ai kish detyrė tė mbronte.

Estilen

847


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi