Iluminati - Triumfi i tradhtisė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Iluminati - Triumfi i tradhtisė

Mesazh  Elizza prej 01.07.10 20:30

Iluminati - Triumfi i tradhtisė



http://farm2.static.flickr.com/1228/986316208_fe1df025df_m.jpg


Nė natėn e mėrkurė, 1 maj 1776, tre burra u mblodhėn nė shtėpinė e njė profesori tė Rendit tė Ri, Adam Weishaupt, nė qytetin bavarez tė Ingolstadt. Ata kishin vendosur tė gjenin njė mėnyrė tė fshehtė pėr tė minuar sistemin shoqėror, tė quajtur mė parė Orden der Perfektibilisten (Rendi i perfektėsisė). Weishaupt kishte qenė duke punuar nė planet pėr kėtė qėllim qė prej 1770.

Nė mesin e tre mysafirėt ishin dy prej nxėnėsve tė Weishaupt: Princi Anton von Massenhausen, qė i kishte ndihmuar tė punojė jashtė rregullave tė Rendit, dhe Franz Xaver Zwack, i regjistruar vetėm si njė anėtar nė 22 shkurt 1778.

Ishte edhe njė burrė tjetėr, i cili mė vonė shkoi nėn pseudonimin Tiberius, edhe pse asgjė mė shumė s'ėshtė e njohur rreth tij. Historiani Nesta Webster (nė fakt Julian Stern) pohoi se numėrimi i frėngut Honoré de Gabriel Riqueti Mirabeau, si njė anėtar i njė lozhe masonike holandeze, ishte gjithashtu nė mesin e anėtarėve themelues.

Tė gjithė anėtarėt pėrdornin pseudonime nė lidhje me punėn e tyre. Weishaupt i vetėquajtur Spartacus, Massenhausen u bė AJAX dhe Zwack Cato. Porcius Cato kishte kėrkuar shkatėrrimin total tė shtet-qytetit tė Carthagos. Mirabeau u thirr Arcesilas, por nė 1786 pseudonimi i tij u bė Leonidas (Nesta H. Webster, "Shoqėritė sekrete dhe Lėvizja shkatėrruese", Londėr, 1924, f. 205).

Mirabeau ishte njė orator i famshėm nė frėngjisht i cili kishte kontraktuar borxhe tė mėdha. Weishaupt ra nė kontakt me Mirabeau pėrmes disa bankierėve hebrej. Mira-beau u shantazhua tė bashkohej me Illuminatin. (Dobrolyubov Nikolai, "Shoqėritė sekrete tė shekullit XX", St Petersburg, 1996, f. 23.)

Qytetet dhe zonat tė cilat ishin tė rėndėsishme pėr Illuminatin janė dhėnė emrat e lashtė:

Ingolstadt u thirr Efes, Athinė Mynih, Bavaria Achaia, Vjenė, Romė, Landshut Delphi, Austri, Egjipt dhe kėshtu me radhė.

Me ndihmėn e dokumenteve tė konfiskuara, mund tė shihej se Illuminati ka pėrdorur kalendarin persian, ku tetori ėshtė quajtur Meharmeh, nėntori Abenmeh, dhjetori Adarmeh , janari Dimeh, etj.

Avokati Franc X. Zwack merrė shkallėn e mjekut tė tij dhe u bė kėshilltar i Count Salm nė Landshut, ku solli njė marrėveshje tė madhe nė arkivat e Illuminatit.

Jo shumė kohė mė pas, nė 1779, Rendi u riemėrua nė 'Rendi i Iluminatit' (Orden der Illuminaten). Parulla e tyre kryesore ishte: "Illuminati duhet tė kontrolllojė botėn!" Por sė pari Adam Weishaupt kėrkonte njė bashkim gjerman. Nė 1779, Spartacus (Weishaupt) kishte shkruar njė letėr pėr Marius (Anton von Jakob Hertel) dhe Cato (Zwack) dhe u sugjeroi pėr ndryshim tė emrit.

Ata kishin qėllim tė quheshin "Bienenorden" (Rendi i Bletėve), por mbahen nė "Orden der Illuminaten" nė fund. ("Einigen Originalschriften des Illuminaten-ordens" / "e mbledhura origjinal shkrimet tė Rendit tė Illuminati", Mynih, 1787, f. 320.)

Illuminati, nė fund u bė njė organizatė e fuqishme dhe despotike nė Bavari. Anėtarėt e saj pėrfshinin Baron von Thomas Bassus, Marquis Konstantin Costanzo, Baron Mengenhoffen, Friedrich Munter dhe njerėz tė tjerė me ndikim.

Rendi u themelua nė pėrafėrsisht tė njėjtat parime si Rendi jezuit.

Adam Weishaupt kishte punuar pesė vjet pėr tė zhvilluar njė sistem, i cili do tė ishte i pėrshtatshėm pėr atė. Rendi ishte i ndarė nė tri grupe (e Jezuitėve kishte katėr). Klasa e parė ishte pėr fillestar dhe mė pak tė ndriēuar (Minerval), e dyta pėr frimasonė (duke pėrfshirė edhe kalorėsit skocez), dhe e treta, klasa mister, ishte e pėrbėrė nga priftėrinjtė, regjentėt, magjistarėt dhe njė mbreti (e Jezuitėve kishte njė tė pėrgjithshėm).

Qėllimi i tyre ishte qė tė imponojnė Novus Ordo Seclorum - Rendin e Ri Botėror.
(Under The Sign of The Scorpion)
avatar
Elizza

1073


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Iluminati - Triumfi i tradhtisė

Mesazh  Elizza prej 01.07.10 21:23

Sfondi ideologjik i Illuminatit

Nė 1492, Alumbrado u themelua nga Lėvizja spanjolle Marranos (ēifutė tė pagėzuar qė mbanin nė fshehtėsi besimin e tyre Talmudik) dhe njė organizatė e ngjashme u themelua nė Francė nė 1623 - "Guerients", e cila e ndėrroi emrin nė Illuminati nė 1722. Autoritetet spanjolle u pėrpoqėn pėr tė ndaluar lėvizjen Alumbrado sa mė shpejt, kur Ignatius Loyola nė 1527 u arrestua pėrkohėsisht pėr aktivitetet e tij me Iluminatin.

Loyola (Inigo Lopez de Regalde), qė ishte nga gjaku hebre, ka lindur nė vitet 1490. Nė 1534, ai themeloi mėnyrė e tij - Jezuite - duke marrė njė hua me qėllim. Papa pranoi Rendin jezuit mė 5 prill 1540.

Benjamin Disraeli, autori dhe kryeministri i Britanisė sė Madhe nė 1868, dhe 1874-76, vetė njė ēifut, shkruante nė librin e tij "Coningsby" (Londėr, 1844) qė tė parėt e Jezuitėve kanė qenė jehudi. Nė kėtė mėnyrė tė re, tė gjithė anėtarėt ishin nėn mbikqyrje tė Loyola-sė.

Ishte njė hebre jezuit Kardinali Roberto Bellarmino (1542-1621), i cili urdhėroi qė filozofi Filippo Giordano Bruno tė digjet nė 17 shkurt 1600.

Nė 1771, Weishaupt 23-vjeēar u takua me Kolmer, njė danez Kabbalist ēifut i cili sapo qe kthyer nga Egjipti. Kolmer e mėsoi Weishaupt nė tė fshehtat magjike Osiris, Kabbala dhe Lėvizjen Alumbrado. Nesta Webster supozohet se kishte qenė i njohur nė Itali si Altotas, master i Cagliostro. njohuritė okulte tė Kolmerit bėnnjė pėrshtypje tė thellė te Weishaupt, i cili mė pas zgjodhi piramidėn egjiptiane si simbol i pushtetit tė Illuminatit, ndoshta duke pėrdorur njė ilustrim nga libri "Pyramidography" (1646) nga Jean Greaves, profesor i astronomisė nė Oksford.

Njė vit mė parė (1770), Weishaupt i ishte dhėnė njė post si lektor i kishės nė Universitetin e Ingolstadt. Ai mė vonė ka marrė gradėn e mjekut tė tij dhe nė 1773, nė moshėn 25, u bė profesor nė universitetin e njėjtė. Gjatė njė periudhe tė shkurtėr edhe ai mbajti postin kryesor. Nė 1800, universiteti u transferua nė Landshut dhe prej andej nė Mynih nė 1826. Kjo nuk ishte rastėsi qė Rendi i Illuminatit u themelua nė fillim tė majit.

Nė mesin e hebrenjve Kabbalist, kjo datė, 15 (1,5), simbolizon numrin e shenjtė tė Zotit dhe kėshtu u bė festė e tyre okulte. Sipas Johann Wolfgang von Goethe, 1 maji - njė ditė mė pas Walpurgis Night - ėshtė dita kur forcat e errėta mistike festojnė.

Nė kėtė kohė njė ēifut me emrin Mayer Amschel (i lindur mė 23 shkurt 1744) ishte duke u mėsuar tė bėhet njė rabin. Amschel jetonte me prindėrit e tij nė geton hebraike tė Frankfurtit. Ai mė vonė e mori emrin Rothschild. Ishte Mayer Amschel Rothschild, i bindur plotėsisht Weishaupt ,tė pranojė doktrinėn Kabbalistike Frankist dhe qė financohet mė pas nga Illuminati.

Rothschild i kishte dhėnė Weishaupt detyrėn e restabilizuesit tė lėvizjes vjetėr Alumbrado pėr ēifutėt Kabbalist. Teoria Kabbala pėrfshin vetėm mėsimet e fshehta pėr Perėndinė dhe natyrėn. Por Kabbala praktike (tė tilla si Frankismi) pėrpiqen pėr tė ndikuar nė ēėshtjet e kėsaj bote. Ajo pėrfshin pėrdorimin e amuletes dhe numrat magjik si dhe ngjall frymėrat e liga. Si Talmudi dhe Midrash pėrmbajnė informata Kabbaliste. ("Doktrinat e lashta orientale Sekrete dhe ēifute", Leipzig, 1805.)

Jakob Frank (1726-1791) ishte fenomeni mė tė frikshme nė historinė ēifute, sipas profesorit hebraik Gershom G. Scholem. veprimet e tij ishin krejtėsisht tė pamoralshme. Rabbi Marvin S. Antelman tregon nė librin e tij "pėr tė eliminuar narkotik" (New York, 1974) se ka pasur njė lidhje tė qartė mes Frankismit dhe Illuminismit tė Weishauptit. Qėllimi i Frankistėve ishte pėr tė punuar nė fshehtėsi pėr tė vendosur supremacinė botėrore hebraike. Profesori Scholem ka dokumentuar qartė qė ata kishin arritur pushtet tė gjerė politik.

Jakob Frank (nė tė vėrtetė Leibowicz) u lind nė vitin 1726, nė Galicinė polake. Ai konvertohet zyrtarisht nė katolicizėm, por ky ishte thjesht maskim. Jakob Frank u burgos nė 1760 pėr tė vazhduar pėr tė mėsuar Kabbala (Zohar) dhe pėr ushtrimin e ritualeve tė fshehta ēifute. Nė 1773, rusėt sulmuan rajonin e Polonisė, ku u mbajt Franku rob. Ai u lirua dhe shkoi nė Offenbach (afėr Frankfurtit am Main), nė Gjermani, ku ai filloi tė ēojė njė jetė luksoze dhe tė egėr.

Veprat e tij ishin tė liga, personaliteti i tij i keq. Ky informacion vjen nga librat e profesor Gershom G. Scholem "Kabbala" (Nju Jork dhe Scarborough, 1974), Sabbatai Zevi "(New Jersey, 1973) dhe "The Messianic Idea in Judaism" (New York, 1971).

Jakob Frank pėrmbledh doktrinėn e tij nė librin e tij "Fjalėt e Zotit". Ai deklaroi se Zoti krijuesi nuk ishte i njėjtė si ai qė e kishte shpallur veten te Izraelitėt. Ai besonte se Zoti ishte i lig. Franku shpalli veten si Mesia i vėrtetė. Ai u zotua tė mos thotė tė vėrtetėn, hodhi poshtė ēdo ligj moral, dhe deklaroi se e vetmja mėnyrė pėr njė shoqėri tė re ishte me shkatėrrimin total tė qytetėrimit tė pranishėm. Vrasje, pėrdhunim, incest dhe derdhje tė gjakut janė veprimet krejtėsisht tė pranueshme dhe rituale tė nevojshme.

Franku ishte njė nga ata ēifutė tė fortė qė adhuruan demonėt. Ekstremistet judenjė ishin veēanėrisht tė e djallit tė quajtur Sammael. (CM Ekbohrn, "100 000 ord frammande" / "100 000 Fjalė tė Huaja", Stokholm, 1936, f. 1173.)

Johann Joseph Adam Weishaupt u lind mė 6 shkurt 1748 nė Ingolstadt, nga ana e Danubit, nė Bavari, nė njė familje hebreje tė asimiluar. (Pouget de Saint Andres, "Les auteurs de la depo Franceze revolucion", f. 16.) Babai i tij ishte njė profesor nė Universitetin e Ingolstadt. ("The Trail of the Serpent", Hawthorne, 1936, f. 68.)

Ai ishte i edukuar nė njė manastir jezuit dhe studioi ligjin, letėrsinė dhe filozofinė ateiste. Nė 1773, Weishaupt 25-vjeēar u largua nga Rendi jezuit. Kjo mund tė ketė qenė, sepse ai kishte zhvilluar ideologjinė e tij tė pavarur, por shpėrbėrja e mėvonshme e Rendit jezuit nė 1773 nga Papa Klementi XIV mund tė ketė qenė edhe njė faktor.

Rendi jezuit nė Francė, Spanjė, Portugali, Napoli dhe Austri ishte shpėrbėrė. Disa vjet mė vonė, Weishaupt ėshtė "Perfektibilist" filloi Rendi pėr tė punuar kundėr Kishės Katolike Romake. Nė 1814, megjithatė, se Rendi jezuit u krijua dhe pėrmes infiltrimeve tė reja u bė mė i fuqishėm se kurrė mė parė. Nė 1775, profesor Weishaupt u bė anėtar i lozhesh Theodor zum guten Rat me eklektik freemason.

Mė vonė, Weishaupt ka pėr tė pėrdorur kėtė pikėmbėshtetje nė Mynih pėr tė lejuar Illuminatin e tij tė depėrtojė nė tė gjitha llozhat masonike e tjera, pėr shkak tė faktit se ai kishte ndikim tė madh mbi lozhėn me Mjeshtrin e Madh tė saj, Profesor Franz Benedict (Xaver) von Baader, i cili u bashkua me Illuminatin.

Ishte Baron von Adolf Knigge (i lindur mė 16 tetor 1752 nė Breden , vdiq 6 maj 1796 nė Bremen), bashkėpunėtori mė i afėrt i Adam Weishaupt, tė cilėt mė vonė ndihmuan atė pėr tė fituar hyrje nė organizata tė ndryshme masonike. (Pat Brooks, "Kthimi i Puritans", North Carolina, 1976, fq. 68-69.) Nė 1777, ai mori shkallėn mė tė lartė tė tamplier Knights (kalorės i Qipros) nė Hanau. Knigge 27-vjeēar u bashkua me Illuminatin nė Frankfurt nė 1780 nėn pseudonimin e Philo (Philo origjinal ishte njė dijetar ēifut).

Illuminati filloi tė punojė nė mėnyrė aktive sidomos pas hyrjes sė Adolf von Knigge nė korrik 1779. Baron von Knigge gjithashtu shkroi librin "Lidhja Shoqatave me Popullin". Ai mblodhi sė bashku shumė burra tė fuqishėm.

Kjo ishte kryesisht nė sajė tė Philo-s se pėrhapi organizata nė gjithė Gjermaninė. Tė dy favore financiare dhe seksuale janė pėrdorur pėr tė fituar kontrollin e njerėzve nė vendet e larta.

Nė kėtė kohė, Illuminati fitoi kontrollin e ēdo mėnyre masonike nė botė. financuesve tė rėndėsishme u bashkua organizata: Speyer, Shuster dhe tė tjerėt. Judenjtė, pra kishin fituar njė pozitė shumė tė fuqishme.

Baza e tyre e operacioneve ishte Frankfurti.
avatar
Elizza

1073


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Iluminati - Triumfi i tradhtisė

Mesazh  Elizza prej 02.07.10 15:21

Jezuitėt e kishin mėsuar shumė Weishaupt, jo mė pak edhe pėr moralin e tyre tė dyshimtė. Ai i inkurajoi bashkėpunėtorėt e tij mė tė ngushtė pėr tė pėrdorur gėnjeshtrėn si njė mjet pėr tė shmangur dhėnien e ēdo shpjegimi tė vėrtetė publikut. Krerėt e Iluminatit tė cilėt u panė si kundėrshtarėt e tyre dhe tė rrezikshėm si dhe tė tjerėt qė mund tė ishin njė kėrcėnim pėr tė fshehtat e Rendit ishin helmuar. (Gerald B. Winrod, "Adam Weishaupt - a Human Devil")

Weishaupt mori motrėn e gruas shtatzėnė dhe pa qenė nė gjendje tė paguaj 50 marka pėr njė operacion tė paligjshėm, ai u pėrpoq pa sukses pėr tė sjellė njė abort nga pėrdorimi i drogės. Njė djalė u lind mė 30 janar 1784.

Mė vonė, Weishaupt papritmas u bė i pasur ...

Nė 1777, Iluminati filloi tė bashkėpunojė me tė gjitha llozhat masonike (sidomos me The Grand Orient) nė mėnyrė qė t'i infiltrojė ato. Duka i Brunswick, Mjeshtri i Madh i Gjermanisė, tha nė 1794 se llozhat masonike ishin tė kontrolluara nga Iluminati. Kur Weishaupt u bė njė anėtar i Grand Orientit, Llozha u mbėshtet financiarisht nga Mayer Amschel Rothschild (1743-1812), sipas historianit britanik Nesta Webster.

Bernard Lazar, njė autor i njohur hebre, shkroi nė "L'Anti-semitisme", nė 1894, qė vetėm hebrenjtė Kabbalist e rrethuan Weishaupt. Dokumentet e konfiskuara tregojnė se Illuminati ka kryer funksione mė tė vogla kryesor, 17 ishin ēifutė (pėr shembull, 40%). Pėrqindja mė e lartė e shikuar nė rradhėt mė tė mėdha ishte pėrqindja e hebrenjve.

Edhe fakti qė selian e Illuminatit nė Ingolstadt u shndėrrua mė vonė nė njė sinagogė qė ishte simbolike e kėtij komploti. Lazar ka deklaruar se tė gjitha kėtA hebrenjė u bėnė agjentė tė revolucionit, sepse ata kishin "shpirtra revolucionar". Kanė qenė katėr hebrenj veēanėrisht tė rėndėsishėm nė udhėheqjen e Illuminatit: Hartwig (Neftalit Herz) Wessely, Moisiu Mendelson, bankieri Daniel von Itzig (1723-1799) dhe biznesmeni David Friedländer. (La Vieille Francė, 31 mars 1921.)

Tė gjitha tė iniciuarit kishin marrė njė zotim "pėr heshtje tė pėrjetshme dhe besnikėri tė pandryshueshme dhe nėnshtrim tė plotė te Rendi".

Ēdo anėtar ka bėrė premtimin:

"Unė premtoj jap atė qė ėshtė mė e mira nė mua pėr Rendin, unė jam gati tė shėrbejė me pasuri personale, nderin tim dhe gjakun tim ... miqtė dhe armiqtė e Rendit do tė bėhen miqtė e mi dhe armiqtė e mi. .. "

Sė fundi, ēdo anėtar i ri ishte paralajmėruar:

"Nėse ju jeni njė tradhtar dhe njė fajtor pėr dėshmi tė rreme, atėherė e dini se vėllezėrit do tė marrin armėt kundėr jush. Mos shpresoni pėr tė ikur apo pėr tė gjetur njė vend pėr t'u fshehur. Kudo qė jeni, turpi, mospėrfillja dhe zemėrimi i vėllezėrve do tė ndjekin dhe vuajtje nė gjirin tuaj do jetė thellė."

Shumica e anėtarėve ishin drejtuar pėr tė besuar se shkalla e ulėt e misterit ishte mė tė larta. Disa anėtarė kanė qenė tė informuar pėr qėllimin e vėrtetė tė Rendit.

Dorėshkrimi i vjetėr i Iluminatit ishte paraqitur nė aspektin masonik me gėnjeshtra tė pėrshkruara, tradhti, dhunėn, torturat dhe vrasjet me qėllim tė arritjes sė tė gjitha qėllimeve. Shumė anėtarė besonin pėr veten e tyre pėr tė punuar pėr njė pėrmirėsim tė botės. Ata kurrė nuk mendonin se qėllimi i vėrtetė i Weishaupt ishte pėr tė krijuar Novus Ordo Seclorum, njė program global pėr dominimin e botės.

Princat protestant dhe krerėt nė Gjermani ishin tė predispozuar pėr tė planifikuar zyrtarėt e Weishaupt pėr shkatėrrimin e kishės katolike dhe se ata kėrkonin anėtarėsim nė Rendin e tij. Nėpėrmjet kėtyre burrave Weishaupt mori kontrollin mbi Rendet masonike, nė tė cilat ai dhe miqėt tė tjerė tė tij hebraike ishin iniciuar nė 1777. Pėr tė parandaluar principatat pėrtė kuptuar qėllimet e vėrteta tė Iluminatit, ai parandaloj kontaktin e tyre me gradat mė tė larta.

Gjatė vitit nė vijim Rendi ishte pėrhapur ekskluzivisht pėrmes Bavarisė jugore.

Mė vonė, ai fitoi njė pikėmbėshtetje edhe nė Frankfurt, Eichstadt dhe qytete tė tjera, sipas "Vagledning for frimurare" / "Udhėzues pėr Freemason", Stokholm, 1906, f. 166./ Zyrtarisht, Illuminati ėshtė dashur pėr tė pėrhapur virtyt e urtėsi, e cila ishte pėr tė mposhtur tė keqen dhe marrėzinė. Ata donin tė bėnin zbulime tė mėdha nė tė gjitha degėt e shkencės. Illuminati duhej tė kultivonte fisnik, njerėz tė shquar.( po ashtu sipas "Udhėzues pėr Freemasonėt").

Nė kėtė kohė, njerėzit nė vijim u bashkuan me Illminatin:

* Libėrshitėsi dhe shkrimtari Christoph Friedrich Nikolai (1733-1811), pseudonimi i tė cilit u bė Lucian
* Duka Ernst von Gotha
* Heinrich Pestalozzi, tė cilit sistemi pedagogjik i gruasė se Leninit, Nadezhda Krupskaya, filloi zbatimin nė Rusinė sovjetike
* Duka Karl August
* Baron Herbert von Dalberg
* Count Stolberg
* Baron Franc Tomas Maria von Bassus (i cili u quajt Hannibal mė 13 dhjetor 1778)
* Autori, folkloristi dhe filozofi Johann Gottfried Herder (1744-1803)
* Autorit i mirėnjohur hebre dhe masoni Johann Christoph Bode (1730-1793), pseudonimi i tė cilit ishte Amelius
* Ferdinand i Brunswick-ut
* Profesor Semmer nga Ingolstadt
* Filozofi Franc Baader nga Mynihu
* dhe tė tjerė ....

Adam Weishaupt filloi tė punojė veēanėrisht ngushtė me kreun masonik ēifut Musa Mendelssohn(1729-1786).

Mendelssohn u bė udhėzues i padukshėm i Weishaupt. Musa Mendelssohn ishte i njohur zyrtarisht nga hebrenjtė si njė shkrimtar i varfėr, i cilėt u bė njė nga filozofėt e Gjermanisė me para gjatė "nė kohėn e Ilminizmit". Ai e quajti veten njė filozof dhe njė personalitet kulturor. Zyrtarisht, qėllimi i Mendelssohn ishte tė "modernizojė" judaizmin nė mėnyrė qė publiku mund tė pranojė hebrenjtė kur ata gjoja tė heqin dorė nga Talmudismi dhe tė "asimilohenr" me kulturėn perėndimore.

Mirabeau shkroi njė libėr nė 1787 nė lidhje me politikėn "reformiste" te Moisi Mendelssohn, pėr tė pėrhapur edhe mė shumė mitet fantastike rreth tij. Nė sekret, megjithatė, Mendelson inkurajoi Judenjtė pėr besnikėri tė mbajtur nė besimet e etėrve tė tyre.

Ai udhėhoqi Illuminati nė Berlin.
avatar
Elizza

1073


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Iluminati - Triumfi i tradhtisė

Mesazh  Elizza prej 07.07.10 16:16

Shpalosjet e para

Nga 1781 e tutje, rezistenca ndaj lėvizjes sė Adam Weishaupt ka filluar tė rritet. Sulmin e parė zyrtar ndaj Iluminatit ėshtė bėrė nė 1783, 215 vjet mė parė. Njė kandidat i refuzuar, Johann Baptist Strobl nga Mynihu, ishte i pari qė bėri njė alarm. Weishaupt-u menjėherė deklaroi se njeriu ėshtė njė shpifės i painformuar, i pagėdhendur nė sjellje dhe fjalime.

Por tė tjerėt erdhėn pas Strobl: Profesor Westenrieder dhe Danzer paralajmėroi gjithashtu nė lidhje me aktivitetin e vėrtetė Iluminatit, sipas "Vagledning for frimurare" / "Udhėzues pėr Frimason", Stokholm, 1906, f. 166. Dukesha Maria Anna dhe profesor Joseph Utzschneider nė Akademinė Ushtarake nė Mynih (qė e kishin lėnė Iluminatin nė 1783), dolėn me paralajmėrime publike.

Nė 1784 Rendi tashmė kishte 3000 anėtarė tė shpėrndarė nė Francė, Belgjikė, Holandė, Danimarkė, Suedi, Poloni, Hungari dhe Itali. Pėrfundimisht, disa anėtarė tė majtė: Zaupser dhe profesorė Grunberg, Renner dhe Cosandey nga Mynih. Nė 1 korrik 1784, edhe Knigge i dha tė gjitha pėrgjegjėsitė e tij nė kuadėr tė Rendit pėr shkak tė njė konflikti me Weishaupt. Ky i fundit, edhe pse pranoi krejtėsisht, ky rafinoi planin e reformave, ende kėrkonte pėr tė bėrė shtesa dhe ndryshime kėtu dhe atje. Philo (Von knigge) ishte vonė pėr t'u kthyer.

Kompania Strobl filloi botimin e disa pjesėve me qėllim polemizues ndajIlluminatit. Ėshtė e mjaftueshme tė pėrmendim: "Babo, menschlichen aus dem Leben Gemalde" ("Babo, Pėrshtypjet nga Jeta e Njeriut").

Kėto publikime punuar me efekte tė planifikuara. Kur njė regjent mė konservatore dhe patriotike, Dukė Charles Philipp Theodore (1724-1799), arriti nė pushtet nė Bavari, ai lėshoi njė ndalim tė shoqėrive tė fshehta mė 22 qershor 1784. Iluminati dhe frimasonėt mbyllėn llozhat e tyre.
Frimasonėt kėrkonin tė mbronin veten e tyre publikisht. Iluminati edhe ofroi pėr tė paraqitur tė gjitha dokumentet e tyre dhe e la veten tė nėnshtruar nė gjykim publik, por asgjė nuk ndihmoi.

Mė 11 shkurt 1785, Weishaupt ishte shkarkuar dhe ndaluar pėr tė jetuar nė Ingolstadt dhe Mynih. Nė tė njėjtėn kohė, universiteti u informua se Weishaupt do tė arrestohet. Mė 16 shkurt, ai u fsheh nga vėllai i tij i Iuminatit - Martin Joseph, i cili ka punuar si njė ēelėsabėrės. Njė ditė mė vonė ai u largua nga Ingolstadt nė Nuremberg i veshur me rroba tė punės sė njė zanatēie.

Ai qėndroi nė Nuremberg njė kohė tė shkurtėr dhe pastaj udhėtoi pėr nė qytetin e lirė tė Regensburg ku ai vazhdoi aktivitetin e tij, por pastaj ndodhė njė goditje e fatit dhe policia bie nė gjurmė tė Iluminatit.

Gjatė hetimit, u shfaqėn gjithnjė e mė shumė prova tė tmerrshme kundėr Iluminatit, por ata vazhduan aktivitetet e tyre pavarėsisht nga ndalimi. Prandaj, mė 2 mars 1785, njė dekret mė tej ėshtė lėshuar qė bėri tė mundur konfiskimin e pasurisė sė Iluminatit.

Mė 20 korrik 1785, ndėrlidhėsi i Iluminatit Lanz Jakob (i cili ka punuar si prift) ishte i goditur nga rrufeja nė Regensburg dhe vdiq. Weishaupt ishte sė bashku me tė. Lanz udhėtonte pėr nė Berlin dhe Silesia dhe mori udhėzimet e tij tė fundit nga Weishaupt para se tė vdiste. Ai kishte listėn e Iluminatit nė mantelin e priftit dhe disa gazeta kompromentuan pėr tė. Weishaupt nuk e dinte pėr kėtė dhe u bė viktimė e njė komploti. (Kontesha Sofje Toll, "Vėllezėrit e Natės", Moskė, 2000, f. 291.)

Policia lokale gjeti dokumente tė tjera tė rėndėsishme nė shtėpinė e Lanz , duke pėrfshirė udhėzime tė hollėsishme nė frėngjisht pėr revolucionin e planifikuar. Disa nga gazetat ishin drejtuar nga Mjeshtri i Madh i Lozhėsh Grand Orient nė Paris. Ēdo gjė iu dorėzua qeverisė bavareze dhe nė 4 gusht 1785 njė ndalim tė ri u lėshua pėr shoqėritė e fshehta. Mė 31 gusht, u lėshua edhe njė urdhėr pėr tė arrestuar Weishaupt. Njė ēmim u vė nė pėr kapjen e Adam Weishaupt nė Bavari.

Weishaupt iku nė Gotha, ku lluministėt, Ernst, Duka i Madh i Sakse-Gotha, mund ta mbronte atė.

Ai i dha Weishaupt-it titullin Kėshilltar i fshehtė, dhe i ofroj strehė. Weishaupt qėndroi nė Gotha pjesėn tjetėr tė jetės sė tij. Ai vdiq mė 18 nėntor 1830. Njė bust i tij qėndron nė Muzeun Germanisches nė Nuremberg.

Policia filloi tė kėrkoi pėr anėtarėt e njohur tė Rendit. Iluminati kishte arritur tė depėrtojė nė shumė poste tė rėndėsishme nė shoqėri. Pėr kėtė arsye hetimi i policisė ishte shumė i ngadalshėm. Bastisja nė shtėpinė e Zwack, i cili kishte njė lidhje tė drejtpėrdrejtė me dokumentet sekrete tė Iluminatit tė gjetura nė shtėpinė e Lanz-it, u bė vetėm njė vit e dy muaj pasi Lanzi u godit nga rrufeja, mė 11 dhe 12 tetor 1786.

Mė 12 tetor 1786, ata kontrolluan shtėpinė e Dr. Franc Xaver Zwack (Cato) nė Landshut ku Iluminati ishte mbajtur letrat e tyre mė tė rėndėsishme. Nė vijim tė vitit Baron Bassus '(Hannibal) nė kala Sandersdorf U kėrkua gjithashtu dhe policia konfiskoi edhe mė shumė gazeta nė lidhje me konspiracion e Iluminatit kundėr tė gjithė botės.

Nė kėto dokumente, tė studiuara me kujdes nė verė tė vitit 1986 nė arkivat e Ingolstadt, planet pėr njė revolucion botėror u vendosėn jashtė dhe kėto letra deklaronin qartė se ky operacion shkatėrrues do tė ishte punė e shoqėrive tė fshehta.


Disa njerėz tė rėndėsishėm nė Ingolstadt dhe Bavari humbėn postet e tyre, disa u burgosėn ose u dėbuan nga vendi - por disa prej tyre qė janė pėrfshirė ishin aq tė fuqishėm sa qė u kursyen. Frimasonėt nuk besonin se gjykimi ishte i drejtė, pasi mbrojtja nuk ishte e lejuar.

Nė vjeshtėn e vitit 1786, Karl Theodor kėrkoi qė Iluminati tė pushojnė aktivitetet e veta. Ata nuk e bėn.

Nė 1786, janė botuar dy libra tė shquara pėr Iluminatin: "Drei merkwurdige Aussagen" (nė tė cilat profesorėt Griinberg, Cosandey dhe Renner dėshmoinė) dhe "Grosse Absichten des Ordens der Illuminaten" ("Qėllimet e Madhe tė Rendit tė Iluminatit") me Dėshminė e Profesor Joseph Utzschneider.

Pas njė hetimi tė gjatė, antarėt e grupit zgjedhor urdhėruan qė dy veprat qė pėrmbajnė dokumente sekrete tė konfiskuara tė shtypen nėn titujt: "Einige Originalschriften des Illuminaten-Ordens" dhe "Nachtrag von Originalschriften weitern" ("Disa Dokumente origjinale tė Rendit tė Iluminatit" dhe "Shtojcė e Dokumenteve tė mėtejshme origjinale ").

Kėto libra i janė dėrguar qeverive nė Paris, Londėr dhe Shėn Petersburg, por nuk ishin marrė seriozisht (deri sa ishte tepėr vonė). Johann Baptist Strobl shtypi gjithashtu njė koleksion tė ri tė dokumenteve lidhur me Iluminatin nė 1787. Sipas "Udhėzues pėr Frimason", Weishaupt, von Knigge, Bode dhe tė tjera "mė tė shquar tė Iluminatit" ishin zemėrgjerė, tė ndershėm dhe burra me qėllim tė mirė tė cilėt aspironin drejt mirėsisė dhe drejtėsisė.

Disa personalitete vėrtetė tė larta kulturore e lejuan veten tė mashtrohen nga propaganda e aftė e Iluminatit. Adam Weishaupt, si njė propagandistik i aftė, kishte shkruar mė parė librat "Njė falje pėr Iluminatin" (1786), "Das System der Verbesserte Illuminaten" / "Sistemi i pėrmirėsuar i Iluminatit" (1788), "Spartacusi dhe Philo", (1794), dhe tė tjerė.

Kur Illuminati u ndaluar mė 4 gusht 1785, Zwack iku nė Augsburg dhe nga atje pėr tė Weslar. Pas vdekjes sė zgjedhės, Zwack u kthye nė Bavari, ku ai u rikthye si shėrbyes civil. Von Knigge udhėtoi nė Bremen, ku vdiq si njė oficer britanik mė 6 maj 1796. Disa anėtarė tė tjerė u pushuan nga postet e tyre. Tė gjitha sipas Mjeshtrit te Madh tė Iluminatit, Leopold Engel.

Edhe poeti i madh Johann Wolfgang von Goethe u bė njė mason nė 1780 dhe u bashkua me Iluminatin disi mė vonė nė 1780. Pseudonim i tij nė kuadėr tė rendit ishte Abaris. ("Geschichte des-Illuminaten Ordens" / "Historia e Rendit tė Iluminatit" nga Leopold Engel, Berlin, 1906, fq. 355-356). Por, pėrfundimisht ai ishte nė gjendje tė shihte pėrtej mashtrimit tė tyre.

Iluministi Goethe i shkroi Bode-s, njė anėtar, mė 22 qershor 1784:
"Mė besoni, botėn tonė morale e pengojnė tunelet nėn-tokėsore, bodrumet dhe kanalizimet, si njė qytet i madh qė ėshtė zakonisht, pa dikėnd qė tė mendojė pėr lidhjet e tyre. Ajo ėshtė e kuptueshme pėr mua ose ndonjė person tjetėr tė shkolluar nė qoftė se ndonjėherė ngrihet tym nga njė plas, ose nė qoftė se janė dėgjuar zėra tė ēuditshėm ... "
avatar
Elizza

1073


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Iluminati - Triumfi i tradhtisė

Mesazh  yasmin prej 14.01.11 22:29

Te komplimentoj per gjithe kete pune qe ke bere,por nese me lejohet doja te ju pyesja se ky shkrim a eshte nje punim i juaji bazur ne referenca te literatures ku je bazuar, apo per punimin e ke marre nga nje burim tjeter informacioni?

Arsyeja qe e ngrej kete pyetje,ka te beje me faktin e thjeshte qe,kur kemi perballe nje shkrim te tille mbi nje ceshtje te rendesishme,burimi i informacionit eshte i nevojshem per vertetesine qe paraqet kjo ceshtje, pasi nese eshte nje punim individual i juaji,bazuar ne referenca quazi-te sakta te nje literature te pasur,me ben qe ta shoh me sy shume serioz kete shkrim qe ke paraqitur, bazuar ne personalitetin tend qe nuk do beje gjithe kete pune per te "akuzuar" nje shoqeri te tille.

Por nese ky shkrim ka nje burim te vetem info, atehere do me duhej ta shoh edhe jo aq si te vertete...

Me beri pershtypje,nje kerkese e nje anetari tek nje teme qe ishte kycur,dhe kjo kerkese kishte te bente me nje lutje te te madhit Faik Konica,qe meqe aty tema ishte kycur,po e postoj ketu sepse ka shume lidhje me kete ceshtjen tone ketu:

"Ati yne qe je ne qiell,jepna fuqine ta mbajme gojen e mbyllur,kur s'kemi gje per te thene. Falna durimin te thellojme nje pune,perpara se te shkruajme mbi te. Frymezona me nje ndjenje te mprehte te drejtesise,qe te flasim jo vetem me paanesi,por edhe te sillemi ashtu! Shpetona nga grackat e gramatikes,nga shtremberimet e gjuhes dhe nga lajthitjet e shtypit.
Ashtu qofte" (Lutje/Faik KONICA)
avatar
yasmin

260


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Iluminati - Triumfi i tradhtisė

Mesazh  Idlir prej 15.01.11 13:40

Se pari kjo lutja (Lutja e shkrimtarit), do te ishte mire, besoj, te vihej ne krye te cdo teme, pervec te tjerash, per te na kujtuar se forumi nuk eshte ring boksi, as arene gladiatoresh qe mundohen ti shpujne me shpata e hanxhare, "kundershtaret" ne ide.

Forumi eshte vend per shkembime idesh e pikpamjesh, dhe ndoshta nuk duhet te kene vend disa njerez qe ne vend te opsioneve te tyre, ne vend te kunderargumentave, leshojne poshterime, tallje, e sarkazma; te cilat e pavleftesojne forumin.

Fenomene te tilla, te shemtuara une kam konstatuar disa here, jo pikerisht ne kete teme, por ne tema te tjera.

Nqs, me pranohet, u sugjeroj Administratoreve apo Moderatoreve, te nderhyjne me shume, me shpesh, e ne menyre me kategorike, ne rastet kur disa njerez hedhin ide apo argumente, brenda etikes (pa fyer, pa poshteruar kend), ndersa disa te tjere, ne vend qe te reagojne me profesionalitet e kulture komunikimi, ulerasin, e mundohen te dekurajojne anetaret, me "peshtyrje" apo cinizem pervers.

Kete sugjerim e bera, ne shenje vleresimi per forumin, i cili eshte nje Porte Komunikimi e percjelljeje te nje kulture jo te perditeshme, e mjaft te rrendesishme.

Jemi ketu per te kembyer mendime, dhe jo per tu fyer ne menyre te vetedijshme e te qellimte, nga njerez qe kane probleme me veten, me vetevleresimin etj.
avatar
Idlir

106


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Iluminati - Triumfi i tradhtisė

Mesazh  yasmin prej 18.01.11 19:05

Me duket se i kam bere nje pyetje te rendesishme,autores se temes,por si duket nuk eshte hera e pare qe ai qe hedh temen nuk shqetesohet edhe aq me pas,se cfare ndodh me vete temen,nejse u mesova tashme,asgje per t'u cuditur.

Meqe eshte keshtu puna,nuk po shqetesohem me edhe une tani e tutje,por ja qe e kam pak te veshtire te heshte para shkrimeve te njeanshme,dmth me padrejtesite,dhe po cek vetem nje gje,se po u zgjata me detaje te tjera mbi kete ceshtje,vlen nje keshille qe me ka dhene nexus ne fillim tek nje koment :"disa tema jane te paperballueshme per shqiptaret"
Ajo gje per te cilen deshiroj te ndalem pak tani,eshte pikerisht mbi ate mbylljen e kesaj teme,mbi ate qe thote Gete mbi Iluminatin.

Se pari,me ben pershtypje qe figura te tilla si Gete,perdoren sipas qejfit dhe interesit ne shkrimet e njerezve;kur nuk jane ne gjendje te perceptojne ate qe transmeton Gete,e quajne Geten mason dhe genjeshtar,mason si gjithe te tjeret qe adhurojne djallin(e supozuar) ndersa kur iu leverdis interesit te tyre,e permendin Geten si te afte te kuptoje tradhetine e masoneve....

Se dyti,dhe kjo eshte me e rendesishmja;fakti qe Gete paska zbuluar tradhetine e masoneve (ashtu sic supozohet me lart ne teme),kjo nuk do te thote se gete pushoi se qenuri nje mason i devotshem dhe adhurues i Perendise.
Qe te behesh mason,nje nder kushtet themelore,eshte te njohesh dhe respektosh besimet dhe kulturat e ndryshme,t'i besh pjese e personalitetit tend,qe te te linde ne shpirt ndjenja e barazise njerezore dhe vellazerise me cdo qenie. Kete i solli Getes Masoneria,perballjen dhe njohjen e cdo besimi,kulture.....prandaj Gete,para se te behej mason,sulmonte dhe quante Profetin Muhamed si mashtrues,por me t'u bere pjese e Masonerise,ndryshoi mendim mbi kete dhe mjafton te lexosh permbledhjen me poezi te Getes "Divani perendimoro-lindor", qe te bindesh (eshte fakt konkret ky,nuk po e shpik une),jo vetem kaq por mesoi edhe arabisht...
Nje respekt te tille Gete e kishte per cdo fe,cdo besim,cdo kulture,cdo qenie njerezore,sepse jo me kot ishte Mason....
Tani po e mbyll me ate lutjen qe kam shkruar ne nje koment me lart: "Ati yne qe je ne qiell........frymezona me nje ndjenje te mprehte drejtesie....."
avatar
yasmin

260


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Iluminati - Triumfi i tradhtisė

Mesazh  yasmin prej 21.01.11 13:58

Meqe me mbeti muhabeti te Gete,po e mbyll muhabetin po me Gete-n,duke ju pershendetur te gjitheve me keto vargje te Gete-s:

E Zotit eshte Lindja
I zotit eshte Perendimi
Tere tokat nga Veriu ne Jug
Prehen ne paqen e duarve te Tij
(J.V.Gete)
avatar
yasmin

260


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Iluminati - Triumfi i tradhtisė

Mesazh  Idlir prej 24.01.11 10:22

Nuk e di, a mund ta gjesh Yasmin, nje konsiderate qe shpreh Gete per Kuranin, ku mes te tjerash e vlereson si "nje poeme e pamate...", ne kuptimin e larte te fjales.
avatar
Idlir

106


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Iluminati - Triumfi i tradhtisė

Mesazh  yasmin prej 24.01.11 19:41

Kur kam te bej me deshira te pastra te njerezve, keto deshira ne nenvetedijen time per mua jane si urdher, prandaj kjo deshira e paster e Idlir per mua eshte si urdher qe dua ta zbatoj me shume deshire...

Gete,ka thene disa gjera per Kur'anin , te cilat po i citoj tani:

"Qofte e lavderuar, nata e bekuar, ne te cilen Pejgamberit te Zotit iu shpall nga lart, Kur'ani me perkryeshmerine e tij"

"Sa here qe ne i drejtohemi Kur'anit, ne fillim nuk na terheq, por ai gjithnje behet edhe me shume terheqes, na mallengjen dhe ne fund na detyron ta nderojme....Stili i tij ne pajtim ne kontekstin dhe qellimin e tij, eshte i rrepte, madheshtor dhe i mrekullueshem, gjithnje i lartesuar. Keshtu ky liber do te ushtroje ndikim shume te fuqishem gjate kohes."

"Kur'ani duhet pare si Ligj Hyjnor dhe jo si ndonje liber njerezor, i bere per edukim apo per argetim"

"Ndoshta, ne asnje gjuhe tjeter shpirti, fjala dhe shkrimi nuk mund te trupezohen ne menyre kaq origjinale"

"Askush nuk duhet te habitet me efikasitetin e larte te Librit. Per kete ai eshte cilesuar jo si i krijuar(sajuar) dhe i perjetshem, (si fjala ) e Zotit nga ana e admiruesve te vertete te tij"

Me konsiderate te larte per Kur'anin, nuk eshte shprehur vetem Gete, por edhe personalitete te tjera te medha historike si: Volteri, Pushkini, Napoleon Bonaparti.....figura keto te njohura boterisht si masone te perjetshem...

Tani nuk mund te rri pa e thene edhe kete : eshte e kuptueshme besoj se pse kastriot myftaraj sulmon Masonerine dhe Islamin....S'po e komentoj me teper, kuptojeni vete...
avatar
yasmin

260


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Iluminati - Triumfi i tradhtisė

Mesazh  Idlir prej 25.01.11 9:25

Thank You!
avatar
Idlir

106


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Iluminati - Triumfi i tradhtisė

Mesazh  Jetmira prej 08.09.13 17:27

interesante
avatar
Jetmira

659


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi