Kur letėrsia-realiteti i kalonte kufijtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Kur letėrsia-realiteti i kalonte kufijtė

Mesazh  Admin prej 28.06.10 12:04

Kur pėrleshja letėrsi-realitet i kalonte kufijtė


Homazh pėr Saramagon (16 Nėntor 1922 – 18 Qershor 2010)

Mė 18 qershor tė kėtij viti u nda nga jeta nė moshėn 87-vjeēare nobelisti portugez, Jose Saramago, njė nga shkrimtarėt mė tė sulmuar nga bota reale.

Pata fatin tė ndiqja para pak kohe njė intervistė tė tij live nė TVE, ku me njė spanjishte tė pėrzier me portugalishten, Saramago shpalli pesimizmin pėr shoqėrinė e sotme, duke thėnė se ne njerėzit, diku nė histori apo parahistori kemi gabuar udhė, dhe pėr kėtė jeta e sotme nuk ėshtė aspak e lumtur dhe bota ėshtė njė “desastre” (mynxyrė).

Pėr krizėn qė ka pėrfshirė botėn u shpreh se kanė pėr tė fituar ata qė gjithmonė fitojnė dhe do tė humbasin si pėrherė, tė humburit e gjithkohshėm.

Pyetjes klasike dhe triviale se pėrse shkruan, nobelisti, qė pohoi se ēmimi i madh nuk e kishte ndryshuar aspak, iu pėrgjigj se shkruante pėr tė kuptuar botėn, porse kjo nuk pat ndodhur dhe e pėrfundoi mendimin me fjalėt: “Pak mund ta njohėsh botėn, pak mund ta mbrosh atė”.

Sa pėr vdekjen, u shpreh se ishte i sigurt se do ta ndiente ēapin e saj kur tė afrohej, njėlloj siē e pat ndier gjyshi i tij, dhe para se tė ndahej nga jeta, kish shkuar nė kopsht dhe kish pėrqafuar me radhė tėrė pemėt e tij.

“Do tė doja edhe unė shumė ta bėja njė gjest tė tillė”, u shpreh Saramago, “porse kam frikė se me kėtė pėrsėritje fyej kujtimin e tim gjyshi”. Po le t’i kthehemi edhe njė herė realitetit tė shkrimėsisė dhe realitetit tė botės sė vėrtetė, dhe pėrleshjes midis tyre, ku Saramago ka qenė shpesh viktimė.

Mė 23 tetor tė kėtij viti, nė Oviedo tė Spanjės, me rastin e marrjes sė Ēmimit Princi i Asturias pėr letėrsinė, shkrimtari Ismail Kadare, nė fjalėn e tij, midis tė tjerash, tha: “...Nė qoftė se e pranojmė botėn e letėrsisė dhe arteve si botė paralele, referenciale, kemi pranuar se ajo ėshtė njė botė rivale.

Si rrjedhojė e kėsaj, meqenėse rivaliteti ēon zakonisht nė konflikt, duam apo s’duam do tė pranojmė se midis kėtyre dy botėve, jetės dhe artit, do tė ketė konflikt. Dhe konflikt ka. Herė tė shpallur, herė tė pashpallur. Nė kėtė pėrballje, bota reale ka armėt e saj kundėr artit: censurėn, doktrinat, burgjet. Arti gjithashtu ka mjetet e tij, fortesat, veglat, sė fundi, armėt e tij, shumica tė fshehta.

Bota reale qėllon tė jetė e pamėshirshme, mizore. Arti gjithashtu nuk ėshtė njė engjėll dhe mund tė jetė i pamėshirshėm, mizor. Njė poet romantik gjerman i pėrfytyronte tercinat e Dante Aligerit herė si heshta kėrcėnuese e herė si vegla torture pėr ndėrgjegjet e rėnduara nga krimi”.

Dhe mė tej: “Ka shumė dallime midis tyre, por ka njė dallim kolosal, qė qėndron mbi gjithė tė tjerat. Dallimi ėshtė ky: ndėrsa nė konfliktin e saj me artin bota reale qėllon qė acarohet aq fort saqė turret ta shkatėrrojė artin, nė asnjė rast, e pėrsėris, nė asnjė rast letėrsia dhe arti nuk e sulmojnė jetėn reale, pėr ta dėmtuar, por pėrkundrazi, luftojnė qė ta bėjnė mė tė bukur, mė tė jetueshme…”

Pothuaj njė javė pėrpara kėsaj fjale, qė, me sa duket, nga ē’do tė parashtrojmė mė poshtė, ishte e shenjuar edhe tė yshtte “tė keqen” qė bota reale do tė pėrpiqej t’i bėnte botės sė artit, mė 15 tetor doli nė treg nė Portugali nga shtėpia botuese “Caminho”, dhe nė Spanjė dhe Amerikėn Latine nėn shenjėn e Alfaguara-s, romani mė i fundit i nobelistit (1998) portugez José Saramago, “Kaini”.

Nobelisti 87-vjeēar kishte zgjedhur Panairin e Librit nė Frankfurt pėr t’i dhėnė “flatra” Kainit tė tij, - rrėfeu se kishte shumė vite qė mendonte pėr tė, porse ishte ulur qė ta shkruante veē nė dhjetor 2008: shkrimi i pati marrė vetėm 4 muaj. “Qe si njė lloj transi” shpjegon ai, “nuk mė pati ndodhur kurrė, tė paktėn jo me kėtė lloj intensiteti, me kėtė forcė”.

Sipas autorit, ky ėshtė libri mė me humor qė ka shkruar ndonjėherė, porse, jo pėr tė gjithė ėshtė i tillė. Nė tė vėrtetė, romani “Kaini” ėshtė njė rishkrim, ala Saramago, ironik dhe provokativ i njė kapitulli tė Biblės, - ēka ka shkaktuar nė vendin e tij njė polemikė tė ngjashme me atė qė e detyroi autorin tė shkonte syrgjyn nė Canaries mė 1991, pas botimit tė romanit tė tij “Ungjilli sipas Jezu Krishtit”.

Asokohe, kisha dhe njė pjesė e mirė e shoqėrisė portugeze u shokuan nga ky Krisht, tė cili shkrimtari i vishte njė aventurė dashurore me Maria Magdalenėn. “Kėsaj here”, thotė Jean-Jacques Bozonnet nė njė shkrim tė tij nė “Le Monde”, “Saramago e ka ngjyer penėn nė Dhiatėn e Vjetėr, pėr tė rivizituar vėllavrasėsin e famshėm.

Shkrimtari nuk e shpėlan nga faji, por i gjen shumė rrethana lehtėsuese. Kėshtu, pėr shembull, meqenėse Zoti shfaq padrejtėsisht preferencėn e tij pėr Abelin, i bie tė ketė goxha pėrgjegjėsi nė kėtė ēėshtje, vlerėson shkrimtari: “Kaini ndihet i poshtėruar nga Zoti dhe ai vret tė vėllain ngaqė nuk ka mundėsi tė vrasė Zotin”.

Saramago rrėfen nė roman pėr njė Bibėl tė dominuar nga dhuna dhe seksi, dhe nuk mėnon tė kthejė nė qesharakė pasazhe tė tėra, si ai i engjėllit tė dėrguar prej Zotit nė minutėn e fundit pėr tė ndalur dorėn e Abrahamit, por qė mbėrrin shumė vonė pėr tė shpėtuar birin… pėr shkak tė njė defekti nė flatrėn e djathtė.

Asgjė nga kėto nuk mundte, sigurisht, t’i pėlqente hierarkisė katolike dhe vlerėmohuesve tė tij tė pėrhershėm, porse “rizgjimi i vėrtetė i mllefeve tė vjetra” ndodhi pikėrisht kur shkrimtari, i ftuar nderi nė Festivalin e Librit nė Penfiel, pranė Porto-s, pohoi se Bibla ėshtė “njė pėrmbledhje zakonesh tė kėqija” dhe “njė katalog mizorish”.

Zėdhėnėsi i Konfederatės episkopale portugeze, Manuel Morujao, e akuzoi se kishte fyer katolikėt vetėm e vetėm pėr tė bėrė publicitet. Rabini i Lizbonės, Eliezer di Martino, ka vėnė nė shėnjestėr interpretimin qė i bėn Jose Saramago-ja Dhiatės sė Vjetėr. Nga ana e tij, teologu katolik, Joaquim Carreira de Neves, ka shprehur keqardhjen qė njė “gjeni i letėrsisė” nuk di ta lexojė Biblėn si njė “libėr kulture”, porse i merr disa pasazhe fjalėpėrfjalshėm.

“Kisha katolike do tė dėshironte tė vendoste nga njė teolog pas ēdo lexuesi tė Biblės pėr tė shpjeguar se gjithēka qė ai po lexon duhet interpretuar nė mėnyrė simbolike”, u ėshtė pėrgjigjur kėtyre sulmeve shkrimtari nė njė konferencė shtypi.

“Nė Bibėl ka mizori, incest, dhunė tė tė gjitha llojeve, kasaphanė. Kjo ėshtė e pakundėrshtueshme, por mjafton qė tė dalė prej gojės sime, qė tė ndizet polemika”. Dhe duke i hedhur pothuaj benzinė zjarrit, ka shtuar se Zoti i Biblės “nuk ėshtė i denjė pėr besim”.

E mė pas, nė njė intervistė nė tė pėrditshmen spanjolle “La Vanguardia” ka shtuar: “Njerėzit e ndėrtuan Zotin sipas imazhit dhe shėmbėlltyrės sė tyre, andaj edhe ai ėshtė kaq mizor, i lig dhe hakmarrės.” Shkrimtari 87-vjeēar nuk lodhet duke lėshuar kunja ndaj zgjimit tė mėrive tė vjetra kundėr tij: “Jam njė person qė provokoj antikorpe te shumė njerėz, por nuk e vras mendjen pėr kėtė.”

Botuesi i tij, Caminho, i dėshpėruar qė polemika ka shkuar kaq larg, shprehet se Saramago nuk ka nevojė pėr publicitet.

Ndėrsa njė eurodeputet portugez konservator, Mario David, i ka kėrkuar nobelistit tė heqė dorė nga kombėsia portugeze “pėrpara njė turpi tė tillė.” “Ka edhe nga ata qė mė quajnė kurajoz”, thotė Saramago. “Por kjo ndodh sepse nuk ekzistojnė mė turrat e druve tė Inkuizicionit dhe mund tė mbėshtetem nė lirinė e shprehjes”.

Asgjė nuk ia mbyll gojėn intelektualit Saramago, qė ka opinione radikale: njė ditė thėrret pėr rrezikun e “rishfaqjes sė fashizmit nė Europė”, njė ditė tjetėr armatoset kundėr “neomesjetarizmit universal” tė Benediktit XVI.

Prej muajsh ka vėnė nė shėnjestėr Berlusconi-n, Kryeministrin e Italisė; ka shkruar njė sėrė artikujsh nė “El Pais”, si “Berlusconi ėshtė fashizmi me kravatė Armani”, Berlusconi & Cķa, apo “Gjėsendi Berlusconi”, ku pasi e quan delicuente Il Cavaliere-n, thotė se ai ėshtė “njė virus qė kėrcėnon tė jetė vdekja morale e vendit tė Verdit”.

Kėto kohė, shtėpia botuese “Einaudi” nė Itali, pronė e Berlusconi-t, nuk ka pranuar tė botojė librin e Saramagos “El Cuaderno” (Fletorja) ku janė pėrmbledhur esetė e muajve tė fundit tė hedhura nė Blog-un e tij dhe ku gjenden edhe shkrimet kundėr Berlusconi-t.

Sė fundmi, Saramago-ja u ka thėnė njė fjalė tė “mirė” atyre qė janė skandalizuar nga Kaini i tij; njėlloj si dikur Borges-i, ai ėshtė shprehur: “Bibla ka diēka tė admirueshme, nga kėndvėshtrimi letrar”.

Dy botėt pėr tė cilat flet Kadareja, bota reale dhe bota e artit janė botė rivale dhe nė konflikt tė vazhdueshėm me njėra-tjetrėn, porse, qė ky konflikt tė mos shpjerė nė pėrleshje tė rėnda dhe me pasoja tė paparashikuara, ėshtė mė se e rėndėsishme tė kuptohet se letėrsia mbart gjithnjė njė pėrmasė tė mirėfilltė kozmologjike; pavarėsisht se elementėt kozmologjikė mund tė pėrftohen apo tė huazohen nga bota e pėrditshme, bota qė del nė dritė nga krijimi letrar ėshtė krejt tjetėr nga ajo e pėrditshmja; mund tė jetė, me fort gjasa, porse jo gjithmonė, njė botė paralele, ēka mund tė konsiderohet si lidhja mė e madhe qė mund tė ekzistojė mes dy botėve; por edhe nė kėtė rast, ligjėsitė nga tė cilat udhėhiqet si njėra, ashtu edhe tjetra, janė tė ndryshme, dhe u pėrkasin dy sistemeve krejt tė ndryshme.

Prej kėtu, nėse nė botėn reale ka ekzistuar njė Budė apo njė Krisht, apo njė Hitler, kush na siguron se nuk mund tė gjejmė syresh edhe nė kėtė botėn “paralele” tė botės reale, nė botėn e krijimit letrar?

Nėse ekzistojnė edhe nė kėtė botė, kjo nuk duhet tė na shtyjė qė t’i shohim Budėn, Krishtin apo Hitlerin e saj tė njėjtė dhe tė interpretueshėm sipas tė njėjta ligjėsive tė botės sė pėrditshme; nė kahje tė kundėrta, me tė njėjtėn logjikė, duhet tė interpretonim kėsisoj edhe Bagdadin e qilimit fluturues, apo tė kalit fluturues me parametrat dhe ligjėsitė interpretative tė realitetit tonė tė pėrditshėm, tė botės reale, mė konkretisht, tė Bagdadit tė sotėm...
/gazetashqip/

Admin

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi