Flamuri - Simboli shqiptar

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Flamuri - Simboli shqiptar

Mesazh  Kinich-Ahau prej 24.06.10 10:04

First topic message reminder :

Flamuri shqiptar



"Flamuri Shqiptar ashtu si dhe gjuha e tij, kanė karakter kozmik, andaj ai duket se ėshtė po aq i vjetėr sa dhe vet ndėrgjegjja njerėzore! Gjithashtu, i gjen tė mishėruara brenda simbolit tė tij, tė gjitha etapat historike nė tė cilat ka kaluar gjaku i shqiptarėve, nėpėr mijėvjeēarėt dhe peripecitė e civilizimit tė vet tė famshėm!"

Ēdo dukuri, ngjarje, fenomen shoqėror ka origjinėn si fillim procesi historik. Kemi kėtu parasysh momentin e lindjes dhe shkėlqimit tė tij. Pastaj maja e arritjes apo suksesi udhėton nėpėr kohė dhe transformohet derisa vjen dhe na gjen ne nė ditėt e sotme.

Natyrisht i nėnshtrohet njė ndryshimi tė pandėrprerė, i cili i jep njė kuptim tė ri, formė dhe domethėnie tė veēantė. Kur bėhet rezistent, arrin pavdekėsinė! Mbetet koncepti qendror, i veēantė dhe mė i rėndėsishmi!…

Nė fakt, kėtė shkrim timin, unė dua t'ia dedikoj flamurit tonė kombėtar … Flamuri ynė pėrbėhet siē edhe dihet prej dy ngjyrave kryesore. Nga e kuqja dhe e zeza! E kuqe ėshtė fusha e flamurit! E zeza qėndron nė mes, me shqiponjėn e famshme dykrerėshe.

Pyetja shtrohet se pse duhet tė jetė kėshtu? Ēfarė mesazhi fshihet pėr mijėra e mijėra vjet, mbrapa kėtyre dy ngjyrave? Nga e kanė origjinėn pra, kėto simbole? Po ne brezi i sotėm, a mundemi tė zbėrthejmė kodin e saj tė vėrtetė?…

Njė filozofi e vjetėr thotė; "Nė qoftė se pėrpiqet njeriu, pėr tė gjithēka ėshtė e mundur"!…

Mbi flamurin shqiptar padyshim nė gjatėsinė e shekujve ėshtė folur, shkruar, dhe komentuar mjaft! Autorė tė ndryshėm kanė thėnė gjėra tė rėndėsishme rreth tij. Janė pasqyruar opinione, dhėnė argumente, edhe mė tutje do tė vazhdojnė tė bėjnė po kėshtu!

Ėshtė padyshim, shumė-shumė e rėndėsishme tė gėrmosh, mbledhėsh, flasėsh dhe komentosh rreth kėtij simboli, sepse ėshtė shenja mė kuptimplote, si dėshmitari i pėrjetshėm i origjinės tonė! Historia e tij ėshtė krejt e veēantė, siē ėshtė e veēantė dhe historia e popullit tonė.

Sa i vjetėr duhet tė jetė ky simbol? Po populli shqiptar, sa i vjetėr ėshtė? Pikėrisht rreth kėtij subjekti do tė pėrdridhemi nė kėtė shkrim…

Le tė themi fillimisht, se flamuri ynė kombėtar pėr tė cilin po flasim, ekziston si diēka materiale dhe ka njė pėrdorim tė gjithanshėm praktik!

Atė mundet ta mbash nė dorė, nė tavolinė, t'ia u tregosh tė tjerėve nė takime tė ndryshme, si pėrfaqėsi shtetėrore, nė ceremonitė, nė pėrvjetore festash, ndeshje ndėrkombėtare futbolli etj... Por nga pėrmbajtja, ai ėshtė njė koncept abstrakt...

Ai pėrfaqėson gjithashtu nė mėnyrė krejt tė sintetizuar; filozofinė, kulturėn, traditėn, dhe eksperiencėn e epokave tė tėra... Ėshtė dėshmitar i momenteve pozitive dhe negative... Dėshmitar i dorės parė nė sukseset, dhe dėshtimet tona po ashtu...

Ai ėshtė vetė shpirti ynė! Njerėzit kanė vdekur nėn hijen e tij... dhe kanė lindur po ashtu... (dhe jo si ndonjė politikan qė papėrgjegjėsish deklaron pėr flamurin, sikur tė ishte fjala pėr gruan e tij, duke thėnė se, ai ėshtė thjesht njė leckė)...

Por flamuri i "Bijve tė Shqipes" nuk ėshtė leckė, ai ėshtė Shenjti, sepse nėpėrmjet tij ne zbulojmė origjinėn tonė se nga vijmė dhe qė nė mėnyrė tė dukshme na shtyn sot, tė vazhdojmė tė ruajmė lidhjet tona shpirtėrore me Krijuesin!

Shkėputja nė kohė


Sot shpesh hasim nė pyetje praktike rreth elementėve pėrbėrės tė flamurit, si p.sh; se pse fusha ėshtė e kuqe? Po shqiponja pse ėshtė me dy koka? E tė tjera si kėto!... Sot gjindja duan tė dinė diēka mė shumė... Dhe padyshim qė ata kanė tė drejtė...!

Me gjithė vėshtirėsitė qė vijnė prej shkėputjes nė kohė prej filozofisė origjinale tė tė parėve tanė, sidomos nė kėtė mijėvjeēarin e fundit, unė kam qenė i mendimit se, ja vlen qė ta nisėsh njė mision modest zbulimi, pėr tė nxjerrė nė sipėrfaqe atė shpirt gjenial dhe tė mrekullueshėm qė kanė treguar gjatė epokave tė kaluara, tė famshmit "Bijtė e Shqipes"!

Filozofia e jetės sė tyre s'ka dyshim qė gjendet e pasqyruar, nė librat e shenjtė, nė shpella, nė gurėt e varreve, nė shkollat dhe universitetet, nė librat e shenjtė!... Ata lanė gjurmė kudo ku shkelėn, duke kaluar dhe jetuar!... Ata ishin mjeshtra ndėrtimesh, njerėz me kurajė tė veēantė, optimist tė pandreqshėm, dhe mėsues tė mėdhenj po ashtu!

Luftėtarė tė rreptė, qė njėherė nė njė kohė askush nuk ja u pa shpinėn! Gjuha e tyre ishte gjuha e Zotit!..

Megjithėse se gjatė tremijė e pesėqindvjeēarit, tė cilin po e lėmė mbrapa, ne si komb kaluam tronditje dhe katastrofa tė tmerrshme; shkėlqimet dhe rėniet e perandorive mė tė mėdha tė kohėve si ato tė Yllirėve, Hittitėve, Persėve, Maqedonasve, Romakėve, apo Bizantit, prapėseprapė mbijetuam!...

Dhe padyshim kjo ėshtė shenjė e mirė, ėshtė shenja e vėrtetė e njė rizgjimi tė madh kolektiv!...

Kishte tė drejtė profeti Nostradamus (1503-1566), kur predikonte pėr ne p.sh; "Shqiptarėt ende nuk i kanė luajtur tė gjitha kartat e tyre dhe se padyshim ata pėrsėri do ta habisin gjithė botėn nė arenėn ndėrkombėtare"! Robert D'Angely, "Enigma", bot, Toena, Tiranė, 1998.

Pėr Yllirėt qė ishte popullsia e parė dhe origjinale e Evropės dhe pėr vlerat e tyre nė fushėn dijes e teknologjisė, historiani i shquar italian, Enzo Gatti, me njė ironi krejt tė dukshme, theksonte;

"E pra, qytetėrimi grek dhe ai romak nuk njihen qė ta kenė krijuar, as pėlhurėn, as bronzin, as rrotėn, as qeramikėn, mullinjtė me erė; dhe as grurin, as vreshtat, as ullinjtė, as shkrimin, dhe as rrugėt e tulave... Ulliri dhe vreshti, simbole sigurie, paqeje dhe gėzimi, janė krenaria e popujve mesdhetarė: e Albano-Yllirėve"!...

Mė poshtė akoma ai vazhdon:"Ky civilizim pati me siguri, shumė shekuj mirėqenie, zhvillimi e paqeje. Shtrirja e tij e gjatė nė kohė e tregon qartė kėtė gjė. E vetmja njėsi matėse e zhvillimit paqėsor ėshtė prodhimi i punės sė njeriut!" Marrė nga, Libri, "Yllirėt", bot i "Bargjini", Tiranė. 2005.

Pėr arsye metodologjike, ne do tė pėrdorim pėr argumente historike edhe disiplina tė tjera simotra shkencore, si; Arkeologjia, Matematika, Gjeometria, Gjeografia, Letėrsia, Gjuhėsia, Filozofia, Folklori, Astronomia, Astrologjia, etj; Kjo gjė na bėn pra, qė tė shkelim brenda territorit tė historisė sė sotme moderne!

Joseph Campbell u bė nė vitet 80, "Babai Shpirtėror" i lėvizjes pėr zbulimin e tė kaluarės sonė mitologjike dhe tė interpretimit tė saj me konceptet dhe eksperiencėn e zhvillimit tė shek. XX.

Nė programin e PBS-sė, kanali 13, i intervistuar nga gazetari i shquar televiziv amerikan Bill Moyers, deklaroi; "Mitet janė mbartėsit e potencialit shpirtėror tė jetės njerėzore" dhe si pėrgjigje tė kėsaj thėnie nė vazhdim, Moyers duke u bashkuar me idenė e tij thekson; "Mitet janė histori, rezultat i kėrkimit tė njeriut nėpėr mijėravjeēarėt, pėr domethėnien apo thelbin e tė vėrtetės"!

Tė dy ata me argumentet e tyre, nė parim kishin tė drejtė, por nė qoftė se mitet nga e kaluara nuk i pėrgjigjen nivelit tė sotėm shkencor mbi vetveten, dhe natyrės qė na rrethon atėherė ato humbasin kredibilitetin pėr ē'farė flasin! Paul Von Ward, "Solaris Legacy" page xviii, publ, by Inner Eye Books, 1998.

Jo pa qėllim e vura kėtė sentencė mbi mitologjinė, sepse ajo ėshtė bėrė tani gati njė nga burimet kryesore informative pėr njė tė kaluar tepėr tė largėt.

Mitologjia sot siē duket, ka mbetur elementi mė rezistent pėrballė katastrofave tė ndryshme natyrore qė ka kaluar planeti ynė herė pas here, dhe gjithashtu dallgėve lajthitėse qė janė pasqyruar nė vetė psikologjinė e njeriut si individ, dhe kolektiv po ashtu!

Diplomati i shquar amerikan i fillimit tė shek. XX dhe adhuruesi i shqiptarėve, Georg Fred Williams nė artikullin e tij tė famshėm "The Shkypetars" botuar fillimisht nė revistėn autoritative amerikane tė asaj kohe "Harper's Weekly" nė vitin 1915, thekson mbi origjinėn e shqiptarėve si p.sh;

"Nė parahistori, pėrpara se rapsodėt Homerikė t'u kėndonin hyjnive dhe heronjve mitologjikė, jetonte njė popull me emrin "Pellazgė"… Duke zbritur mė poshtė nė artikullin e tij, ai vazhdon; "Ndėrtimet me gurė tė pagdhendur, pėrballė Partenonit, nė Akropolin e Athinės edhe sot e gjithė ditėn quhen Pellazgjike"!…

Kėta banorė tė lashtė, qė njihen si "Pellazgėt Hyjnorė" ndėrtuan gjithashtu muret e mėdhenj primitive "Qiklopikė"; (Ato tė Phenixit tė Delvinės, apo ato tė Ulqinit) (shėn i imi), qė siē e ka theksuar edhe prof. Pokoki, ato janė ngritur shumė kohė pėrpara se grekėt tė vinin nė jetė"! Dihet qė me teknologjinė e gurėve "Qiklopikė" janė konstruktuar edhe piramidat e Egjiptit!

Njė paralele e ēuditshme, kjo ndoshta pėr pseudo-historianėt, tė cilėt ende vazhdojnė tė manipulojnė me tė kaluarėn e shqiptarėve.

Por edhe mė tej, gjatė kėtij shkrimi ne do tė hasim kalimthi dhe nė mėnyrė krejt tė natyrshme, paralele tė tėra tė civilizimit Pellazgo-Yllir, me atė tė Egjiptit tė lashtė tė Piramidave, qė pothuajse kanė fare pak diference pėr kohėn dhe hapėsirėn ku janė zhvilluar.

Megjithėse pėr kushtet e vėshtira, tė cilat ne po kalojmė si komb sot jemi tė ndėrgjegjshėm, se nuk do tė jetė aq e lehtė qė tė saktėsohet koha kur u kryen kėto ndėrtime, por jo aq e pamundur!

Njė gjė shihet se ėshtė e sigurt, se ato janė ndėrtuar prej duarve tė mjeshtrave Pellazgjikė (paraardhėsit e Shqiptarėve tė sotėm), dhe se ato janė ndėrtuar nė njė kohė, tepėr-tepėr tė largėt, mijėra-mijėra, vjeēare...

Kulti i Zeusit

Pėrpara se t’i hyjmė njė shpjegimi tė mirėfilltė mbi simbolin e shqiponjės dhe se ēfarė pėrfaqėson ajo nė flamur, neve na duhet, siē bėhet nė raste tė tilla qė tė kthehemi mbrapa nė kohė, nė kėrkim tė origjinės, dhe arsyeve se pėrse ky simbol gjatė epokave, ka kaluar nė kaq shumė procese ndryshimi emrash!

Arkeologu i pasionuar dhe atdhetari ynė i madh At Shtjefėn Gjeēovi, nė studimin e tij mbi Pellazgo-Yllirėt shkruante; "Zeusi, kishte tre preferenca tė cilat ishin; Lisi qė simbolizonte jetėgjatėsinė (rreth 1500 vjet), Dhia Amaltia (qė njihej pėr qumėshtin e saj shėrues) dhe shqiponja (zogu simbol i Diellit)"! Nga Libri "Trashėgimi Thrako-Yllire, Vepra, vėll. 2. Prishtinė, 1985.

Nga vinte origjina e kėtij kulti, qė duket se ka qenė mė i vjetri nė civilizimin human? Ėshtė pikėrisht kjo gjė, qė historianėt e ndryshėm tashmė i janė kthyer me forcė tė madhe, dhe po zbulojnė shumė enigma tė njeriut dhe peripecitė qė ka kaluar ai pėr ta populluar planetin Tokė!

"Kur martesa e Qiellit me Tokėn shfaqesh nė kultin e Zeusit, tek Dodona, Priftėreshat e tij atje, kėndonin;

Zeusi ishte, Zeusi ėshtė, Zeusi do tė jetė, O Zeus i madh!

Toka i prodhon tė gjitha frutat, nderojeni Tokėn si Nėnėn"!

Kėto rreshta tė rimuar, tė cilat i pėrgjigjen me njė qartėsi tė ēuditshme pyetjeve tona, i mora si shembull nga libri "Njė histori pagane e Evropės" me autorėt, Prudencė Jones& Nigel Pennick, Publ, by Barnes&Noble Inc, USA. 1995.

Pra siē thamė, kulti i Zeusit, tek shqiptarėt e vjetėr edhe ata tė sotėm dihet qė ka dhe zė njė vend qendror nė trashėgiminė e tij kulturore dhe atė shpirtėrore!

Megjithėse nė literaturėn botėrore pėrgjithėsisht neve na e servirin atė, si "Perėndia greke" mė e rėndėsishme e Olimpit, ne pra (shqiptarėt) sot mund tė themi ndoshta me gjysmėzėri, -"Eh, mendoni ēfarė tė doni ju, por Zeusi vetė, nė tė gjitha kohėrat ka folur vetėm shqip!

Le tė pranojmė pak histori, duke rreshtuar fakte!...

Ėshtė krejt e njohur, dhe pranohet nga tė gjithė qė "Yllirėt" dhe "Pellazgėt Hyjnorė" e adhuronin dhe i faleshin Zeusit nė faltoret e tyre tė kultit. Ata ishin "Paganė" mijėra vjet pėr nga besimi dhe perėndia kryesore pėr ta nė Olimp ishte padyshim Zeusi!…

Ai, Zeusi thirrej ndryshe si babai i "Shkreptimave dhe Rrufeve" midis perėndive tė tjera nė Panteon! Nga literatura paraklasike dhe ajo klasike shembujt janė tė pafund. E thėnė ndryshe, Zeusi merrte pjesė nė ēdo aspekt tė jetės sė tyre:

Pėr kėtė arsye tani po ju afroj dy tablo tė shkurtra nga lufta e Trojės, tė pėrshkruara nga dy autorė tė ndryshėm, por tė famshėm dhe qė shkruan nė kohė tė ndryshme pėr tė njėjtėn temė! Paragrafi e parė ėshtė shkėputur nga libri i Quintus of Smirna, me emrin "Lufta e Trojės" publ, by, Barnes&Noble. 1996.

Duke theksuar fuqinė e Zeusit, tė padiskutueshėm nė Panteonin e Olimpit, me zėrin e tij buēitės, improvizon papritur pėr lexuesin njė skenė paraprake, ku ai Zeusi do tė thotė:

"Mėsoni, o ju perėnditė e Olimpit! Njė e keqe e madhe do t'ju vijė nga lufta e (Trojės) qė po ju pret nesėr… Ju do tė shikoni atje poshtė (nė fushėbetejė) fuqinė e kuajve, e cila do tė shuhet mbrapa karrove tė luftės, dhe gjithashtu nga tė dyja palėt e ushtrive, qė do tė qėndrojnė pėrballė njėra-tjetrės, do tė shikoni vdekjen e birit tė njeriut!

Secili nga ju, pavarėsisht nga skenat makabre qė do tė shihni, qėndroni tė fortė, dhe as qė mos e merrni mundimin tė mė bindni qė ta ndaloj kėtė kasaphanė, qoftė edhe duke mė rėnė nė gjunjė! Ora e Fatit nuk ka mėshirė edhe pėr vetė ne!…

Kėshtu "Baba Zeusi", ju drejtua atyre, tė cilėt e dinin mirė gjithashtu, njė fakt tė tillė… Por, kur e dėgjuan gjykimin e ashpėr nga goja e "Zotit tė Pavdekėsisė", "Shkrepėsit tė Rrufeve", "Birit tė Kronosit", (Zeusit), ata as qė morėn guximin qė ta kundėrshtonin, Bossin e tyre!"

Ja pra, "Baba Zeusi", "Zoti i Pavdekėsisė", "Shkrepėsi i Rrufeve" apo "Biri i Kronosit" parashikonte dhe paralajmėronte birin e njeriut, pėrpara se gjėrat e kėqija apo katastrofat natyrore tė ndodhnin!

Nė Iliadė, gjithashtu gjatė leximit tė saj, ne e hasim emrin e tij pothuajse nė tė gjitha lutjet; si, p.sh. "Mbretit Zeus", "Atit Zeus". Ose, Agamemnoni ju lut: Zeusit, Diellit, lumenjve, Tokės dhe Nėntokės"!

Akili thirri me zė tė lartė "Zeus o Atė"! Edhe kur merrnin vendime tė veēanta, ata ngrinin duart pėrpjetė drejt qiellit dhe i luteshin prapė Zeusit, pėr njė zgjedhje tė drejtė! Kėshtu luteshin Akejtė dhe Trojanėt po ashtu, "Atit Zeus"!

Edwin Jacques, nė librin e tij "Shqiptarėt", faq. 78-79, bot. "Kartė e Pendė" e Fond. Abraham Linkoln, Fasano, Italy !"

Por ashtu si dhe Homeri, Virgjili poeti latin, i paraqiti protagonistėt e tragjedisė trojane, jo si grekė por si pellazgė! Ai deklaroi se Mbreti dardan i Trojės, Priami ishte pellazg si tė gjithė mbretėrit e tjerė Trojanė.

Enea gjithashtu ishte dardan dhe rrjedhimisht pellazg, ashtu si shumica e trojanėve. Edhe forcat rrethuese ishin pellazgė!

Ndonėse aty-kėtu pėrkthimi nė anglisht i cilėson gabimisht si grekė, po nė tekstin latinisht, ata pėrshkruhen nga Virgjili me tė drejtė si danaj ose pellazgė. Duket pra fare e qartė se heronjtė "grekė" nuk ishin aspak "grekė, por thjesht pellazgė"!

Pra, pas kėtyre pasazheve historike nuk ėshtė shumė e vėshtirė pėr ta kuptuar se, lufta e famshme e Trojės ishte thjesht njė lajthitje nė formėn e luftės civile, me tė gjitha elementėt e vetė katastrofikė, qė nė fakt Pellazgo-Yllirėt nė shekujt e mėvonshėm do t’i vuanin akoma mė tmerrėsisht kėto pasoja! Aty nė Trojė filloi tatėpjeta e madhe e civilizimit dhe dominimit Yllir...

Zeusi pra, siē e patė nga shembulli qė sollėm pak mė sipėr i paralajmėroi palėt ndėrluftuese... Zeusi i dinte tė gjitha, por siē ndodh rėndom nė tė tilla raste, askush nuk kishte vesh qė ta dėgjonte... Pjesa tjetėr e ngjarjes duket se, ishte thjesht statistikė historike e fatit njerėzor qė po rrokullisej me zhurmė...

"Nė festivalin kombėtar tė Lojėrave Olimpike nė 336 BC, nė Aegean, ishte vetė Philipi II, nė krye tė kėtij festimi. Nė emėr tė shtetit maqedonas, ai (Philipi) bėri dhuratat pėr Zeusin, (Shpėtimtarit dhe Mbrojtėsit tė tyre)...

"Po pėr kėtė bekim, Aleksandri i Madh kishte arsye gjithashtu qė tė falėnderonte Zeusin e Olimpit"! Nicolas. G. L. Hammond, "The Genius of Alexander the Great",Publ, by. Chapel Hill, USA. 1997.

Siē shihet edhe nga kėta shembuj, edhe nė shekujt e mėvonshėm, ende Zeusi, pėr perandoritė dhe mbretėritė e shumta tė Yllirėve, mbetet protagonisti kryesor i dominimit tė Olimpit!

Le tė vazhdojmė mė poshtė me njė legjendė interesante tė mbledhur nga Zoto Mollosi nė shek XIX, nė librin e tij me titull "Historia e Epirit dhe e Shqipėrisė" fillimisht nė gjuhėn greke, por qė ėshtė e pėrkthyer dhe ka qarkulluar edhe nė gjuhėn shqipe nė fillim tė viteve 20 tė shek XX, prej At Shtjefėn Gjeēovit;

"Zeusi vetė, sipas kėsaj legjende, besohej se kishte lindur nė Palavli tė Delvinės dhe qė prej kėndej u dėrgua me varkė prej Butrintit nė Kretė" !… Jaho brahaj, "Kurora Mbretėrore Shqiptare", faq. 9, bot i "Dardania", Tirane 1998.

Le ta nisim me emrin, Zeus! Duket qartė se nė rrafshin gjuhėsor ky emėr, ka ndihmuar nė formimin e fjalės, Zoti, qė pėrdoret dendur nė shqipen e sotme!

Rrėnja e kėsaj fjale nė tė dy dialektet tona kryesore (Gegė e Toskė) ka tė njėjtin kuptim. Nė atė tė hershmin ėshtė ; zė-zėri nė toskėrisht, dhe siē dihet; za-zani, ose zo-zoni, nė dialektin gegėrisht...

Siē e theksuam pak mė lart, nė pėrfytyrimin e njerėzve tė lashtė besohej se Zeusi ishte zėri i tė "Plotfuqishmit!" Siē e pamė, ai krahasohej me rrufetė qė binin nga qielli dhe nderohej si perėndia kryesore e Olimpit! Vendoste rregulla, tė cilat po qe se njerėzit nuk i zbatonin, ndėshkoheshin ashpėr po prej tij.

Le tė marrim si shembull kėtu, rastin e Prometeut!… Pėr mosbindje, rebelim, ose ndoshta pėr nxjerrje sekretesh (spiun), Zeusi vetė e lidhi atė nė shkėmbinjtė e largėt tė Skithisė, diku andej nga brigjet e detit tė zi dhe i la atij mbi gjoks shqiponjėn qė ta ndėshkonte hera-herės, duke i ēukitur mėlēinė.

Me kėtė rast shtrohet pyetja: A ėshtė shqiponja simbol i ndėshkimit? Nė legjendėn e "Prometeut tė Lidhur" dukshėm qė po!

A ka lidhje kjo domethėnie e shqiponjės sė Zeusit, me shqiponjėn dykrerėshe tė simbolit tė sotėm shqiptar mbi flamur? Ngjyra e saj e zezė mbi fushėn e kuqe, nuk na lė shumė vend pėr manipulim!

Po vazhdojmė mė tej me autorin Ralph Ellis, nė "Thoth, The Architect of the Universe", Publ. nė UK. 2001, i cili na afron kėtė legjendė pėr "Atlantidėn" dhe pyet se nga e kishte origjinėn ky mit? Duke qenė se kalimthi pėrmenden edhe shqiptarėt me emrin e toskėve po nė kėtė legjendė po e riprodhoj ashtu siē e ka trajtuar ai… Ralph Ellis!

"Platoni (427-347, BC), e theksonte origjinėn e Atlantidės me forcė tė madhe si egjiptiane. Kjo histori thuhet se i ėshtė treguar fillimisht Solonit, njė nga tė shtatė tė urtėt e Athinės, gjatė vizitės sė tij nė Heliopolisin e Egjiptit. Soloni (639-559, BC) rridhte nga njė familje fisnikėsh dhe udhėtoi pėr nė Egjipt mė 571 BC, ku ai kaloi kohė nė Heliopolis dhe nė qytetin Sais.

Nė vazhdim pastaj ai qėndroi nė Qipro, si mik i Mbretit Philocyprus dhe kthehet prapė nė Greqi, nė 561 BC. Fatkeqėsisht, asnjė nga punėt e tij, pėrfshi kėtu edhe komentet mbi Atlantidėn s'ka mbijetuar.

Historia e tij, transmetohet nga Kritias, i cili riprodhon Sokratin dhe pastaj Platoni e shkruan atė nė veprėn e tij tė njohur Timeaus dhe Kritias! 300 vjet mė pas njė tjetėr emėr Crator gjithashtu vizitoi qytetin Sais, dhe pa nė njė kolonė guri tė shkruar me Hieroglife, historinė e Atlantidės njėsoj siē e pat treguar edhe Platoni! Megjithatė, nga historianėt theksohet se, ende nuk ėshtė gjetur diēka e tillė nga arkeologėt e sotėm, nė qytetin e Sais.

Por vetė legjenda e Atlantidės thoshte; Vajza Cleito mbeti shtatzėnė nga zotat, (Alien-ėt?!!), ( Homonoidėt?!!) ,tė cilėt gjejnė tek ajo idealin origjinal, tė civilizimit human!

Civilizimi njerėzor u ndėrtua nė kontinentin e Atlantidės i filluar nga Poseidoni matanė shtyllave tė famshme tė Herkulit (Gjibraltar). Shoqėria qė u themelua nga pesė ēifte binjakėsh tė lindur nga vajza Cleito, jo vetėm qė zhvilluan Atlantidėn, por edhe Mesdheun, nga Egjipti deri nė Toskani, thotė legjenda!"

Mbas kėtij tregimi pak tė gjatė ne vijmė papritur tek Toskania ose YIliria e Jugut!… Le t’i kursejmė komentet pėr diku tjetėr!

Nė njė artikull studimi tė "New York Times", qė e pata lexuar nė qershor tė vitit 2000, mbi fillimin e inteligjencės njerėzore nėpėrmjet Homo-Sapiensit, civilizimi i sotėm konsiderohet tė ketė filluar 50 000 vjet mė parė!...

Nga Afrika e jugut qenkan shpėrndarė 18-tė, (Adamė dhe Eva sė bashku)! Mund tė kuptohet lehtė, se autori i shkrimit ka pėrdorur emrat biblikė nga libri i parė i Moisiut, nė mėnyrė simbolike! Pra ata logjikisht duhej tė ishin dhjetė vajza e tetė djem, tė cilėt populluan planetin duke u shpėrndarė nė tė gjitha kontinentet!

Por ajo qė mė bėri pėrshtypje nė kėtė studim, ishte fakti i fillimit tė jetės nė Evropė. "Aty thuhej saktėsisht se jeta ka filluar atje, sipėr kufirit tė sotėm grek, 45.000 vjet mė parė!" Ky studim interesant, dhe pa as mė tė voglin dyshim, serioz, konkludonte me praktikimin e kėrkimeve shkencore me metoda gjenetike !...

Pasi e mbarova sė lexuari artikullin, pyetja mė lindi vetvetiu! Po pėrse vallė nė njė gazetė me kaq autoritet tė gjerė sa "New York Times", ndruhet dhe nuk ja pėrmend emrin kėtij territori qė i bie po ashtu, sipas pėrshkrimit tė tyre, t’i pėrkasė "Bijve tė Shqipes?"

A thua Toskėt e Atlantidės, tė jenė tė njėjtė me Toskėt e jugut tė Shqipėrisė? Apo kėtu kemi thjesht njė koincidencė tė keqe, e cila vazhdon t’i lerė armiqtė e shqiponjave pa gjumė? Megjithatė, theksoj me kėnaqėsi, se sot nė agjendat dhe tavolinat e historianėve botėrorė, po dėgjojmė gjithnjė e mė shpesh tė pėrmenden Yllirėt dhe civilizimi i tyre i mrekullueshėm!

Autori, John Wilkes nė librin me titull "The Yllirians", Publ. by Blackwell Library 1995, e sjell nė kujtesėn tonė fillimin e Evropės, krejt kėshtu;

"Nė dokumentet romake me titullin (Ilirike-1), gadishulli ynė e ka marrė emrin nga Yllirius, djali i Polifemit. Ky ciklopi Polifem u martua me gruan Galatea nga Sicilia dhe nga martesa e tyre ata patėn tre djem me emrat; Celtus, Yllirius dhe Galas dhe pastaj ata emigruan pėr nė vende tė tjera ku dhe kanė formuar popujt, tė cilėt morėn emrat e tyre." Kjo histori duket se ėshtė mė e pranueshme se tė gjitha tė tjerat; gjykon nė fund, J. Wilkes!…

Yllirius, vetė pati nga martesa e tij, gjashtė djem me emrat Encheleus, Autarieus, Dardanus, Maedus, Taulas dhe Perrhaebus. Gjithashtu vajzat me emrin Partho, Daortho, Dassaro etj.

Nga kėto rrėnjė dolėn mė pas; Taulantti, Perrhaebi, Encheeles, Autaries, Dardani, Pertheni, Dassaretii dhe mė pas Daorsii. Autarieus, pati njė djalė, me emrin Pannonius, ose Paeon, mė vonė djemtė me emrin Scordiscus dhe Triballus nga tė cilėt u krijuan fise me tė njėjtin emėr. (Yllirike-2).

Tė ashtuquajturit "Grekė" gjithashtu thoshin se; "Yllirians janė shtrirė dhe kanė jetuar nė territoret matanė Maqedonisė dhe Trakės qė prej Chaonia dhe Thesprotia deri tek brigjet e lumit Danub. Kjo ėshtė gjatėsia e shtrirjes sė vendit, por nė gjerėsi ata shtriheshin nga Maqedonia nė malet e Trakės tek Pannonia dhe nga brigjet e Adriatikut tek Alpet e veriut."

Po G. F. Williams, nė faq. 13 tė shkrimit tė tij,"The Shkypetars" duke folur pėr prejardhjen e shqiptarėve theksonte; "Herodoti nuk e dinte se emrat e heronjve Homerikė dilnin qartė nė Pellazgjisht, ashtu si dhe studiuesit tanė Amerikanė, (shen i im); ata ende nuk janė tė ndėrgjegjshėm se ato ruhen pastėr nė shqipen e sotme".

Pėr kujtesė theksojmė kėtu se Yllirėt dhe Pellazgėt ishin dy degė tė njė gjaku (fisi). Pėr ta kuptuar mė lehtė kėtė, hidhini njė sy tė gjitha hartave tė vjetra, sidomos nė ato tė perandorisė Maqedonisė, tė Romės, apo tė Bizantit, ku gjithmonė Epiri vetė quhesh nė atė kohė, Ylliria e jugut.

Dhe si njė fakt i pa kundėrshtueshėm, ėshtė se, deri vonė nė fillim tė shek. XIX, vetė i ashtuquajturi "Gadishulli Ballkanik" quhej me emrin e tij tė stėrlashtė, "Gadishulli Yllirik" !…

Por kaq u ka mjaftuar disa " historianėve", pėrfshi kėtu sidomos ata "Greko-Romakė", qė tė ngatėrrohen nė ēorbėn e emrave dhe me njė injorancė tė pashembullt, duke e shoqėruar me mbrapshti, kanė zhdukur nga librat civilizimin Pellazgo-Yllir, duke i rėnė thjesht me njė majė lapsi!...

Nė kėtė rast ėshtė detyra jonė qė tė pėrcaktojmė shkallėn e besueshmėrisė sė tyre dhe duke mos rėnė nė tė njėjtat pozita tė gabuara, tė bėjmė ashtu siē veprojnė zakonisht historianėt seriozė, tė cilėt vėnė nė bazė tė studimeve tė tyre konsiderojnė tė vėrtetėn absolute, duke ju afruar ndershmėrisht asaj!

Pellazgo-Yllirėt, ose "Bijtė e Shqipes"

Siē e theksuam pak mė sipėr, Pellazgo-Yllirėt tė njohur gjithashtu edhe me termin popullsi "Proto-Yllire" ose banorėt origjinalė tė Evropės, besonin se i pari i tyre vinte nga galaktikat.

Dhe ky quhej thjesht, Ylli! Nga ku shkak ata e quajtėn vendin e tyre Ylliria. Ky fakt pėr ata ishte njė bindje thelbėsore. Po e konsiderojmė pėr njė ēast kėtė besim… Si ėshtė pasqyruar ky besim i tyre gjatė mijėravjeēarėve?

Ėshtė fjala pėr Ibishin, Thotin, Hermesin etj… Ibishi dhe mė pas Thothi ishin emra qė u pėrdorėn nė mitologjinė egjiptiane dhe qė simbolizonin shqiponjėn, njėsoj si tek Yllirėt, Hermesi!

Marry Hope, in "Sirius Connection" faq. 9, thotė pėr Hermesin p. sh;

"Pėrpara se tė supozohej qė tė largohej nga Toka, duke u kthyer tek yjet, andej nga ai kishte ardhur, Hermesi me krahė fluturues besohet se ai i ka lėnė shumė porosi qenieve humane, nėpėrmjet tė ashtuquajturės "Tabletat e Blerta tė Hermes Trismegistus"!

Vini re kėtu me kujdes "Hermesin me krahė fluturues"! Shqiponja-Yll apo Ylli-shqiponjė? Po porositė e ēuditshme tė tij! Pra dukshėm kėta emra metaforikė, tė cilėt hyjnė dhe dalin nė mėnyrė konstante nėpėr mitologji tė ndryshme duhen interpretuar drejt dhe me kujdes, qė tė nxjerrim thelbin e tė vėrtetės!

Po misteri i Yllirėve, a do tė ketė fatin qė tė zbulohet nga gojėdhėnat apo mitet e ndryshme, tė cilat i kemi me bollėk? Ja pra, kėtu del njė arsye mė shumė, se pse mitologjia ėshtė bėrė sot burimi mė i saktė dhe i dorės sė parė, pėr tė kaluarėn tonė tepėr tė largėt, ndaj tė cilės arkeologjia e sotme ndihet ende e pafuqishme!...

Po le tė vazhdojmė edhe mė tej duke bėrė njė udhėtim tė shkurtėr me Thothin.

"I edukuari Thoth, shpesh quhej edhe Hermesi, ose Mėrkuri", thoshte nė vargjet e njė poemė, Gaius Manilus (48 BC-20 AD) poet i njohur latin.

Thamė diku mė lart nė kėtė shkrim, shqiponja nė lashtėsi ishte zogu simbol i Diellit! Dielli ėshtė i vetmi yll, me gjuhėn e Astronomisė, nė sistemin tonė Diellor, dhe sigurisht simbol i dritės dhe energjisė pėr njeriun, qė ja bėn tė mundshme atij jetėn nė Tokė! Por le tė kthehemi prapė tek ky Thothi !…

Ishte ky Thothi, atij qė i pėlqente tė thoshte "Si lart edhe poshtė", qė duhet kuptuar ndryshe si "Makro dhe Mikro Kosmosi", terma me tė cilat sot operon shkenca e Astronomisė… "Ai ishte Perėndia e Shkencės dhe veēanėrisht Matematikės"…

Ai ishte; Gjykatėsi Hyjnor, Lordi i Kohės, edhe Kontrolluesi i famshėm i lojės qė bėnte Toka, nė tėrheqjen e saj me Hėnėn! Nga kjo lojė, e cila ai fitoi 1/70 pjesė tė dritės, ose 1/72 e 360 na prodhon nr. 5, qė korrespondon me 5 ditėt e reja tė njohura si "Epagomenal". Thuhet se universi me kėtė rast lindi 5 fėmijė tė quajtur–Osiris, Horus, Set, Isis, dhe Nephthys. Dhe legjenda, apo miti Pellazgjik vazhdon se; Kronos (Koha), i hėngri tė pesė bijtė vet"! Murry Hope, "The Sirius Connection".

Egjiptianėt kėtu veēanėrisht kanė vepruar shumė tė kujdesshėm tė na tregojnė tė 5 Epigomenal Neters, qė kishin njė lidhje shumė tė fortė me Siriusin…

Ndoshta ne mund ta marrim me mėnd se" Ylli-Blu-Bardhė" (Dogon Star), nė konstelacionin e Canis Major ishte i treti dhe ndoshta mė influencuesi nė Dramėn Celestiale…

Por Thoti vetė ishte "Lunar Deity", i cili influenconte nė alternimin. Me fjalė tė tjera ai influenconte nė ndryshimin e orbitės sė Tokės nė tėrheqjen e saj reciproke me Hėnėn, e cila me kėtė rast aktivizohej nga forca e njohur e gravitetit qė pasqyrohej nė shmangiet e aksit tė saj.

Si rezultat i kėtij fenomeni celestial ndryshon dalėngadalė gjatė lėvizjes sė tij centrifugale pozicioni i boshti tokėsor! Murry Hope, "The Sirius Connection" Page 23, publ. by, Element Books, UK 1996.

Nė "Egyptian Mythology, publ,by. Metro Books,2002. Anthony S. Mercante thoshte pėr Thothin gjithashtu se:

Thothi njihet si "Zot i Hėnės", "Padroni i Arteve", "Oratorisė" "Hieroglifėve", "Shkencės", dhe i tė "Vėrtetės Universale"! Nė periudha tė ndryshme ai ėshtė quajtur edhe si "Zėmra e Universit" dhe "Lordi i fjalėve Hyjnore", "I Vetėlinduri" ose ai i cili ndryshe quhej, "Zoti Vetė" i lindur nga askush!

Tek egjiptianėt ai ishte perėndia mė e rėndėsishme nga tė gjitha dhe mendohet qė tė ketė shkruar variantin e parė tė Biblės, e cila konsiderohet edhe si traktati mė i vjetėr kristian, "Librin e Vdekjes tek egjiptianėt"! Por akoma mė interesante ėshtė ajo qė Thothi, tregonte pėr veten e tij;

"Unė jam Thothi!… "Zėri Hyjnor", i cili i ka duart tė pastra, "Lordi i dy Brirėve", qė dėrrmon padrejtėsinė, flet tė vėrtetėn, mbron tė drejtėn, duke shkelmuar me neveri tė keqen!"…

Tek Pellazgo-Yllirėt, ashtu si tek Atlantėt, emri i Thothit identifikohej me Hermesin e tyre! Nga ky emėr e ka burimin filozofia e Hermetizmit si filozofi e jetės… Vetė Yllirėt, i atribuonin Hermesit; zbulimin e Astronomisė dhe Astrologjisė, Shkencės sė Numrave, Matematikės, Gjeometrisė, Medicinės dhe Botanikės! Gjithashtu ata besonin se Hermesi ishte i pari qė stabilizoi "Besimin Fetar dhe Qeverisjen" duke krijuar rregullat e marrėdhėnieve midis njeriut dhe Zotit"!

Hermesi thoshte p.sh: "Qė tė jesh filozof Hermetik, duhet qė gjithmonė tė kėrkosh tė vėrtetėn! Dhe nė qoftė se ėshtė e nevojshme, kur gjendesh midis dy tė vėrtetave, kėrko matanė asaj qė duket!"

"E vėrteta e thjeshtė apo gjysmė e vėrteta duhen injoruar! Lufto, pėr tė arritur tė vėrtetėn universale, e cila gjithmonė ka ekzistuar... Ajo korrespondon me shprehjen e ligjeve tė natyrės, tė cilat mbajnė dhe qeverisin ekzistencėn e tė gjithė Universit!"

Hermes Trimegistus mendohet nga shkollarėt qė tė ketė jetuar 15.000 vjet tė shkuara! John Baines, “The Hermetic Philosophy”, Book One. publ, by, John Baines Institute, Inc.

Kėtu shihet prapė, fare qartė, se sa ngushtė kanė qenė Pellazgo-Yllirėt me egjiptianėt, pothuajse nė tė gjitha fushat, sidomos nė ato tė origjinės tyre tė pėrbashkėt, gjuhės dhe besimit hyjnor! Por njė herė tjetėr mė duhet tė ndalem nė mėnyrė mė specifike nė kėtė moment kyē tė historisė sė shqipeve dhe lidhjet e tyre tė ngushta me civilizimin e vjetėr egjiptian

Nė librin tjetėr me titull "The Secret Science" kushtuar po hermetizmit autori John Baines thotė; "Tė pesė cepat e yllit ose (Pentagramit) simbolizojnė njeriun me tė dy duart dhe kėmbėt e hapura dhe njihet si shenjė tepėr e lashtė okulte.

Pikėrisht ky yll simbolizon idealin, i cili pasqyron shpirtin qė dominon trupin. "Prandaj Pellazgo-Yllirėt i kishin pėrqafuar kėtė filozofi si tė tyren, sepse ata ishin tė ndėrgjegjshėm pėr emrin "Bijtė e Shqipes"! Ylli siē e thamė, ėshtė gjithashtu sinonim i shqiponjės!

Shqiponja metaforikisht ėshtė simbol i dritės dhe dukshėm shqiptarėt kanė identifikuar veten si misionarėt e saj! Pėr ta ilustruar mė tej kėtė ide, le tė pėrmendim kėtu shprehjen e famshme tė Plutarkut kur thotė:

- "Ah, kėta Yllirėt! Ky popull i mrekullueshėm dhe misterioz, i cili ngado qė shkoi nėpėr Evropė, ndėrtoi qytete dhe shtete pėr nder tė fitoreve tė tyre tė mėdha!"

Nga kėrkimet e shumta arkeologjike nė Ylliri, objekti i zotit Diell, ėshtė pikėrisht simboli mė i zbuluar nė kėto territore. Njerėzit i faleshin kultit tė tij. Pėr kėtė ne kemi njė evidencė krejt tė mjaftueshme tashmė! Po ashtu edhe egjiptianėt!

Tek egjiptianėt e vjetėr e gjejmė kėtė simbol tė pikturuar brenda mureve tė Piramidave herė si simbol dhe herė si Hieroglifė! Zbulimi veēanėrisht i "Rozeta Stonė", nga njė ushtar i zakonshėm i Napoleon Bonapartit, gjatė ekspeditės sė Egjiptit, ndihmoi shumė nė pėrkthimin e Hieroglifėve.

Shkrimet e tyre tani interpretohen, pasi domethėnia dhe mesazhet janė ruajtur tė paprekura qysh nga thellėsia e epokave tė largėta! Studiues tė ndryshėm sot i konsiderojnė Piramidat edhe si librat e gurtė!...

Nė njė tjetėr shembull Ibishi, i pėrmendur edhe nė fillim tek egjiptianėt prapė nė shqip, ishte sinonim i shqiponjės. Pėr koincidencė kėtė emėr ende edhe sot e ndeshim midis malėsorėve tanė tė veriut! Po t’i hedhim njė vėshtrim mė tė qartė shqiponjės ne do tė kemi kėtė analizė: Nė realitet shqiponja ėshtė qenie e gjallė, "zogu i qiellit"!

Nė librin e tij "365 Konstelacionet e Natės" Autori Chet Raymo prof. i Fizikės dhe i Astronomisė, nė Stonehill College nė Eastonin e Veriut, Massachusett, bėn njė prezantim dyfish, astronomik dhe mitologjik tė pozicionit tė yjeve pėr ēdo natė tė dhėnė tė vitit! Kur bie fjala pėr netėt e 1-2 shtatorit, ai thotė:

"Nė ajrin e kėtyre netėve ndihet fresku i parė i vjeshtės! Tingujt natyralė, tė natės sė verės, vijnė duke u shuar.

Tė tre yjet e ndritshėm tė trekėndėshit veror, lėvizin nė zenit dhe i drejtohen qiellit dimėror pėr nė perėndim. Nga mesnata yjet e Dimėrorit mund t’i shohėsh tė bashkuar sipėr horizontit tė lindjes, me emrat Aldebaran, Rigel dhe Betelguese.

Por nė thellėsi, midis qiellit tė ndritshėm tė beharit dhe qiellit akoma mė tė ndritshėm dimėror, ne papritur ndodhemi, drejt e nėn galaktikėn e famshme tė "Rrugės sė Qumėshtit", ku qielli vjen e humb nga pak shkėlqimin e tij… Gjatė shtatorit nė qoftė se do tė ndjekim me syrin e lirė konstelacionet, ato zbehen mė shumė se zakonisht...

Por nė fillim do tė na bien nė sy tė tre yjet e ndritshėm tė verės; Altair, Aquila, Eagle, apo shqiponjėn nė gjuhėn shqipe". Dhe pak mė poshtė,... prof. Chet Raymo na rikujton duke kaluar nė shpjegimin e lidhjeve mitologjike sė Zeusit me shqiponjėn;

Njė tjetėr rast interesant ky me prof. Chet Raymo, ku shkencėtarėt pa hezitim e trajtojnė mitologjinė sot, krejt seriozisht, duke e trajtuar atė, si pjesė organike tė argumenteve tė tyre shkencore.

"Shqiponja sipas legjendės, ishte e preferuara e Zeusit tė plotfuqishėm. Kur kishte nevojė njė shėrbim fluturimi midis Qiellit dhe Tokės ai ja besonte kėtė mision vetėm asaj (Shqiponjės)!

Pėr shėrbimin e gjatė, asaj i ishte rezervuar njė vend i veēantė midis yjeve. Siē e dimė, pėr tė Plotfuqishmin, (Zeusin) nuk ishte gjė e zakonshme qė t’i shpėrblente miqtė e tij duke i dhuruar atyre njė vend tė veēantė midis yjeve dhe konstelacioneve qė shiheshin nė qiellin e natės"...

Por, prof. Chet Raymo, thekson kėtu edhe njė fakt tjetėr tė rėndėsishėm pėr ne se kjo legjendė apo mit ėshtė shumė mė i vjetėr se vet "Grekėt" dhe se shoqėrimi i kėtij zogu me yjet ka qenė i pranishėm nė tė gjitha kulturat! Ja pra edhe njė here nga kėto argumente tė analizuara, krejt pastėr dalin lidhjet e trashėgimisė midis Pellazgo-Yllirėve, me shqiptarėt e sotėm! Ose ndryshe siē kanė dėshirė tė huajt tė na quajnė "Bijtė e Shqipes"!

Mbasi folėm pėr shqiponjėn dhe origjinėn e saj bazuar nė cilėsitė e veēanta le tė shtojmė njė detaj tjetėr tė rėndėsishėm, simbolin e saj me dy koka!

"Pranė Delphit njerėzit e vjetėr nderonin njė gur tė cilin e quanin "omphalos", qė konsiderohej si shenja e qendrės sė botės. Padyshim kėtu kemi njė mit, i cili na tregon njė ngjarje...

Nė tė dy anėt e kėsaj qendre Zeusi lėshoi dy shqiponja, tė cilat fluturuan njėra nė lindje dhe tjetra nė perėndim. Tė dy shqiponjat e kryqėzuan fluturimin e tyre mbi Delphin dhe pra kėshtu u projektua dhe u ndėrtua qyteti, i cili mė pas do tė konsiderohej me bekimin e Zeusit, si qendra e botės. "The Atlantis Bluprints" (Author;Kolin Willson&Rand Flem-Ath). Publ. 2002.

Ėshtė fjala pėr qytetin e Athinės ! Etimologjia e kėtij emri zbėrthehet lehtėsisht nė shqip. Kuptimi i saj ėshtė "E Thėna"!

Nė artikullin tim mbi orakullin e Dodonės dhe rėndėsinė qendrore tė saj, theksova se; Dodona dhe Delphi ishin ndėrtuar si tempuj kulti nė distanca kohe tė ndryshme nga njėra-tjetra, por ato kishin afėrsi gjeografike dhe njė mėnyrė tė fshehtė dhe krejt tė veēantė komunikimi.

Ishin pjesė e trekėndėshit tė madh ku pėrfshihen nė kėtė tetėshe (octava), qendrat kryesore tė kultit"! Sot Orakulli i Dephit ndodhet brenda territorit tė shtetit grek dhe nuk ėshtė e nevojshme qė tė debatoj pėr kėtė gjė...

Por po tė bėjmė pak mbrapa nė kohė dhe tė shohim me kujdes afrinė fizike dhe komunikimin e veēantė, tė kėtyre Orakujve, vėmė re se gjejmė njė zbatim tė ēuditshėm tė shprehjes sė njohur; "Nga e thėna nė tė bėrė"! Tė jetė njė rastėsi kjo? "E Bėra" (qyteti i Beratit) "E Thėna" (qyteti i Athinės)! I pari ėshtė ngritur nė Dodonė dhe i dyti nė Delphi...

Nga ky fakt i thjeshtė na shkon mendja prapė tek "Pellazgėt Hyjnorė", tek duart e tyre mjeshtėrore, tė cilat i ndėrtuan kėto dy qendra tė lashta kulti dhe qė tashmė ato pėrfaqėsojnė dy nga pikat kulmore tė trashėgimisė sė historisė humane!

Origjina e tė kuqes?

"Lėre atje, tė bjerė drita! Drita ra, dhe u bė ditė! Zoti e pa dritėn, ajo ishte e mirė: Zoti e ndau dritėn, nga errėsira! Mbrėmja dhe mėngjesi, u bė dita e parė!" Bibla; Testamenti i vjetėr, Libri i parė i Moisiut, Gjeneza 1989. Varianti zyrtar i King James-it.

Njė variant i dytė shpjegues, i cili pasqyron po momentin e lindjes sė dritės, e kam marrė nga tė rejat nė fushėn e Astronomisė :

"Eksplorimi i universit prej nesh si qenie humane, po zhvillohet nė drejtime tė ndryshme.

Pėrveē satelitėve, anijeve kozmike, teleskopėve, ne kemi vėnė nė pėrdorim gjithashtu mikroskopėt, kemi zbėrthyer atomin, kemi shumėfishuar kapacitetin e kompjuterėve dhe kemi zhvilluar nė njė nivel mė tė lartė mendimin human, pėr tė kuptuar drejt dhe mė mirė kozmosin"... John D. Barrow,"The Origin of The Universė" by, Phenix, London, UK 1995...

Po mė poshtė ky autor vazhdon; "Astronomi i famshėm amerikan Edvin Hubble vėzhgoi dritėn e galaktikave nė distanca tė largėta. Pra kėshtu, nė kėtė mėnyrė, ai i bėri thjesht tė pėrdorshme valėt e dritės... Sepse drita ishte valė, dhe kur ajo largohej nga burimi fillestar, binte frekuenca e valės sė dritės, qė do tė thotė gjatė vėzhgimit shkonte ngadalė drejt tė kuqes.
Pra ky fenomen kozmik njihet mirė nė gjuhėn e Astronomisė edhe si "Udhėtimi i sė Kuqes"... ose ekspansioni i saj.
Dhe prapė Hubble zbuloi se drita e galaktikave tė largėta, tė cilėn ai po vėzhgonte sistematikisht ishte pikėrisht "Ē'vendosja e sė Kuqes" !

Drita dihet gjithashtu, qė ėshtė nė fakt hallka ndėrmjetėse, midis Krijuesit dhe tė gjitha substancave tė gjalla nė fillimin e jetės. Kjo ėshtė baza, ėshtė esenciale pėr ēdo element qė merr pjesė nė aktin e krijimit!

Po le t’i japim njė shpjegim pak mė thelluar fenomenit tė sė kuqes, e cila merr pjesė aktive qysh nė sekondat e para nė formimin e jetės nė univers...

Si e pamė edhe nga "Bibla", (Gjeneza), apo nga libri i mjeshtėrit tė shkencės sė Astronomisė anglezi, John D.Barrow, "The Origin of Universė"ēdo gjė qė ekziston nė natyrė, pėrfshi edhe ngjyrat, janė pronė e krijuesit!

Dhe nė kėtė pikė shkenca nuk bėn tjetėr veēse vėrteton duke i shpjeguar me metodat e saj, atė ēka ėshtė predikuar nė librat e shenjtė nė njė kohė tepėr tė lashtė!


Nga Maksim Zotaj




Kinich-Ahau

50


Mbrapsht nė krye Shko poshtė


Re: Flamuri - Simboli shqiptar

Mesazh  ushtaridardan prej 24.06.10 10:33

Shkaba e zeze, dikur do te valoj neper Vargmal (Ballkan)! ngjyra e kuqe, qe simbolizon gjakun e te pareve tane qe rane ne luftera per liri, do te shtrihet si pelerine, qe do ta mbuloj kete vargmal, po se zot i adriatikut do te jemi ne, i Jonit, i tere Mesdheu do te lundrohet me barkat qe ne kuverte do ta bartin flamurin kuq e zi, shqiponja do te valoj e lire, e tere kjo ne saje te nje njeriu - Ujorit !!!!..........................................................................................

ushtaridardan

25


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

http://www.facebook.com/home.php#!/kleok1

Mesazh  ana89 prej 27.08.10 20:34

Te dashur miq ky forum me ka pelqyer shume por nuk kam pasur shume kohe qe te hyj shume me shpesh se po shkruaj nje liber qe shpresoj ta mbaroj me 21 dhjetor 2011 qe te jete gati per kuptimin e nje jete me te kuptimte per shqipetaret. Do tu them dicka shum te pa besushme por me kalimin e kohes do te vertetohet.
Lexojeni me vemendje dhe me shume qetesi dhe do ta kuptoni.




SHQIPERIA SHUME SHPEJT DO TA MARRE ATE C'KA I DUHET, SHUME SHPEJT ATE C'KA I PREMTON, SHUME SHPEJT ATE C'KA MERITUAR, SHUME SHPEJT ATE C'KA I TAKON.

faleminderit nga

ana89

2


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

sinqerisht bravo

Mesazh  ak47 prej 16.11.10 14:33

E kam lexuar nga fillimi deri ne fund dhe me ka bere shum pershtypje lexova dicka qe me te vertete te fut ne mendime por dua te them dicka qe e kam vene re tek nje film qe kam pa tani kohet e fundit "Clash of the Titans" ku Zeusi shenderrohej ne shqiponje kur donte te levizte nga qielli per ne toke ......dhe tani qe e lexova ktu me beri shume pershtypje ........bravo per mundimin ..... edhe pse ishte shume e pabesueshme

ak47

9


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Flamuri - Simboli shqiptar

Mesazh  Zattoo prej 17.01.11 8:32

Flamuri shqiptar

Njė version i prejardhjes sė flamurit tė shqiptarėve, i vendosur shumė mė herėt nė histori, me kohėn e kultit pagan tė diellit dhe simbolikės qė pėrfaqėsonte atė Shqiponja dykrenore ėshtė e dokumentuar qartėsisht tek paraardhėsit tanė, qė nga shek. VI p.e.r.(para erės sė re).

Qė nė periudhėn e bronzit kemi nga paraardhėsit tanė, me formėn e artit tė lashtė, tė dėshmuara koka tė shpendit me drejtime tė kundėrta nė objekte kulti dhe zbukurimi, por qė gjithmonė edhe kėto tė dytat kanė ngarkesa religjioze tė besimeve tė lashta.

Dy kokat e shpendit kultik janė tė pranishme nė tė gjitha epokat qė kaloi populli ynė deri nė ditėt e sotme. Interesi ynė ėshtė tek shqiponja dykrenore, qė ėshtė emblema e flamurit kombėtar shqiptar. Shqiponjėn dykrenore, sė pari, e njohim tek Perandoria Hitite, 12 shekuj p.e.r., e pothuajse tė njėkohshme pak mė vonė e kemi tek popujt e Mesopotamisė sė lashtė dhe nė rajone tė Iranit tė sotėm.

Nė lashtėsi dhe nė vazhdim shqiponja dykrenore pėrfaqėson fuqinė diellore nė kėtė e atė botė, botėn tokėsore dhe botėn e pėrtejme, ditėn dhe natėn, si njė trup i vetėm qė ekziston i shfaqur vetėm me njėsinė brenda unitetit tė dyzuar. Pėrfaqėson ekuilibrin e ndryshimit ritmik tė errėsirė-dritės, tė lėvizjes qiellore, qė sjell ndryshimin e stinėve nė mėnyrė ritmike.

Nė njė fjalor lexojmė se ajo paraqet mashkullin dhe femrėn (nė bimėsi dhe nė qeniet e gjalla), si dy tė kundėrta tė njė uniteti tė pėrbashkėt.

Nė vazhdimėsi do tė hedhim dritė mbi kulte, besime e rite tė trashėguara tek kombi ynė, nga lashtėsia e deri nė ditėt e sotme, qė lidhen me shqiponjėn. Ndalemi dhe veēojmė dy nga kėto atribute tė shqiponjės dykrenore tė dėshmuara tek paraardhėsit tanė. Shqiponja dykrenore pėrfaqėson dritėn, por dhe errėsirėn.

Kjo na trashėgohet edhe nga gojėdhėna e lashtė e ruajtur nė kronikat e Gjon Muzakės. Ky na shpjegon se simboli i lashtė epirot nga rridhte dera e tij, ishin dy pishtarė: kur njėri ndizej, tjetri shuhej e kėshtu me radhė, kur drita agonte nuk kishte errėsirė, dhe kur errėsira binte, nuk kishte dritė. Kjo ėshtė e lidhur me besimin e popullit tonė (dhe pothuaj mbarė popujve tė botės), se kur dielli ndriēon botėn tonė, atje (nė botėn e pėrtejme), nuk ka dritė dhe kundėrta.

Shqiponja udhėtonte sipas besimeve tė lashta deri tek dielli, kjo e dėshmuar nė mitet e besimet e Dodonės Pellazgjike, me shqiponjėn me simbolin e rrufesė ndėr kthetra qė ia sillte Zeusit.

Qė shqiponja udhėtonte drejt lartėsive tė qiellit, ėshtė e dėshmuar dhe nė Bibėl.

Shqiponja drejtonte diellin qė tė lindte nė botėn tonė (sipas besimeve tė lashta), por dhe e pėrcillte pėr tė ndriēuar nė botėn e pėrtejme. Ajo kishte pushtet nė drejtim tė Lindjes nga kishte vazhdimisht tė drejtuar njėrėn kokė, por edhe nė Perėndim, pėr ku e pėrcillte diellin, nga ku e kishte tė drejtuar tjetrėn kokė.

Shqiptarėt e kanė paraqitur shqiponjėn, qė nė kohė tė lashta, nė objekte kulti e nė artin popullor, pra mijėra vite pėrpara se ta vendosnin nė stemat e tyre dhe nė flamur.

Tempulli mė i lashtė nė Ballkan, Dodona, kishte kultin e shqiponjės lajmėtare tė Zeusit dhe nė disa raste vetė Zeusi paraqitej grafikisht nė formėn e shqiponjės. Populli ynė nė vazhdimėsi kultin e shqiponjės e ruajti dhe e kishte pjesė tė strukturės shpirtėrore, kjo e ruajtur dhe nė dekoracione dhe objekte kulti.

Kjo nuk do tė thotė se nuk e kishin dhe popuj tė tjerė tė lashtė. Shqiponjėn dykrenore e kemi tek paraardhėsit tanė, ilirėt, tė dokumentuar qė nga shek. VI p.e.r, fakt i cili qartėson, qė kjo formė grafike e shqiponjės dykrenore nuk u huajt nga popujt e tjerė pas kėsaj kohe. Dėshmi tė tėrthorta na thonė se shqiponja dykrenore ishte e njohur qė nė muzgun e historisė tek popullsia paraardhėse e Ballkanit.

Ka referenca pėr objekte kulti qė paraqesin shqiponja dykrenore janė zbuluar nė rrėnojat e tempullit tė Dodonės, por kjo ėshtė e padokumentuar grafikisht, prandaj si kohė e dėshmisė materiale mbetet e sigurt shek. VI p.e.r. Shqiponjėn-kult dihet se e kanė shumė popuj, deri dhe aztekėt e Amerikės, por me dy kokė vetėm hititėt, popullsia e vjetėr e Iranit dhe ilirėt e njihnin dhe e praktikonin.

Kur flasim pėr shqiponjėn dykrenore nė Ballkan, janė iliro-arbrit qė e kishin, dhe si rrjedhojė, ata ua dhanė tė tjerėve. Mė vonė e shohim se e kanė bizantinėt, pėr tė cilėt nuk dihet me siguri se a u fiksua nė stemė mė parė tek ata (bizantinėt) me paleologėt apo tek shqiptarėt.

Paleologėt (perandorė bizantinė) e pėrvetėsuan dhe fiksuan nė stemė nė fillim tė shek XIII. Nė kėtė kohė tek shqiptarėt e kemi tek dera Gropa (shek XIII), kurse pėr derėn Kastrioti e dimė se e kishin paraardhėsit e Skėnderbeut, d.m.th. para shekullit XV. Aranitėt qė e kanė edhe ata shqiponjėn dykrenore, e kanė zanafillėn e dokumentuar qė nga shek. XI.

Mė pėrpara nga popujt e tjerė tė Ballkanit dhe Evropės, shqiponjėn njėkrenore tė stemave heraldike familjare e gjejmė tek arbrit. Gjurmėt mė tė hershme i kemi me Principatėn e Arbrit, ku natyrshėm edhe nė flamurin shtetėror tė kėtij formacioni politiko-shtetėror, ėshtė shqiponja njėkrenore nė shek XII. Kjo do tė thotė se shqiptarėt e praktikonin para fqinjėve tė tyre ballkanikė kėtė simbol nė flamur.

Nė shek. XIV nė Arbėri praktikohej nė emblema dhe nė flamuj shqiponja dykrenore. Shqiponja dykrenore nė stema dhe nė flamuj mesjetarė ndoshta ėshtė bashkėkohėse me paleologėt bizantinė, por ėshtė e sigurt se tek arbrit ėshtė shumė pėrpara serbėve, rusėve, hasburgėve tė Austrisė, Perandorisė sė Shenjtė Romake etj. P.sh. rusėt e morėn nga martesa e Sofia Paleologut me djalin e Carit tė Rusisė.

Martesa u bė mė 1472 me ndėrhyrjen e Vatikanit. Shqiponja dykrenore u vendos nė stemat ruse disa vite pasi dhėndri u kurorėzua Car. Pas shkatėrrimit tė Perandorisė Bizantine nga otomanėt me njė shpejtėsi tė vrullshme nė heraldikė nė shumė vende dhe familje evropiane u pėrqafua shqiponja dykrenore.

Tė gjithė donin tė shpallnin trashėgiminė ose veprat pėr mbrojtjen (!) e kėsaj perandorie. Shqiponja dykrenore nuk u ruajt dhe trashėgua nga hititėt nė vazhdimėsi, as tek iranianėt. Ajo u ruajt qė nga shekujt e mijėvjeēarit tė parė p.e.r. vetėm nė truallin ballkanik nga arbrit dhe nga Bizanti. Ajo si simbol u pėrhap me shpejtėsi nė mbarė Evropėn.

Flamuri i shek. XV i kombit tonė me shqiponjėn dykrenore u ruajt nė vazhdimėsi vetėm tek shqiptarėt. Nė Evropė asnjė flamur nacional nuk ka vazhdimėsi nė pesė shekuj, prandaj flamuri kombėtar shqiptar renditet si flamuri mė i vjetėr nė Evropė.

Duke marrė parasysh se simboli kultik i shqiponjės dykrenore ėshtė pjesė e kulturės shpirtėrore e materiale tė ilirėve e nė vazhdimėsi deri nė ditėt tona, atėherė konkludohet se ėshtė simboli i flamurit mė tė lashtė nė Evropė dhe nga mė tė lashtėt nė botė.

Shqiponja si kult iliro-shqiptar

Dėshmitė e para tė hyjnizimit tė shqiponjės dykrenore tek paraardhėsit tanė

Qė nė kohėt e lashta banori pellazg (protoilir), ka besuar nė fuqitė e mbinatyrshme duke menduar se ato i paraprinin fatit tė tij. Ai besonte se nga hyjnitė varej lindja dhe vdekja, sėmundjet dhe shėndeti, moti i thatė, qė sjell urinė ose moti i mirė e shiu, qė sjell begatinė, po kėshtu pėr mbarėvajtjen e gjahut etj.

Kjo solli qė besimi tė jetė drejtuar tek objekte tė natyrės, si kafshė, fenomene tė natyrės, qė me hyjnizimin e tyre banorėt tė mbrohen e t'i marrin me tė mirė kėto veprime e fenomene. Nė periudhėn mė tė lashtė primitive, besimi ishte nė hyjnizimin e objekteve qė e rrethonin dhe nė fenomene natyrore, qė shoqėronin jetėn nė stinėt e ndryshme. Ndėr tė gjithė popujt primitivė, si e dėshmojnė objektet arkeologjike dhe studimet, dielli ishte objekt kulti. Ky ėshtė i hyjnizuar dhe nga banorėt e lashtė parailirė tė Ballkanit, ku banonin stėrgjyshėrit e shqiptarėve, pellazgėt.

Simboli i diellit nė inventarin arkeologjik, tė dėshmuar nė territoret qė nga jugu i Danubit, brigjet e detit Adriatik e Jon e deri nė Azinė e Vogėl, ku shtriheshin ilirėt simbolizohej nė njė larmi formash, ku dallohen ornamente nė formė spiraleje, kryqi dhe svastika, qė paraqet diellin nė lėvizje etj. Karro ose varka diellore, qė aq shpesh ėshtė e dėshmuar nė truallin ballkanik dhe nė mėnyrė tė veēantė nė tokat, ku mė vonė shohim tė jetė fisi i liburnėve, shpreh besimin pėr transportimin diellor nėpėr kupėn e qiellit.

Tek paraardhėsit tanė, pėr tėrheqjen e karros diellore nėpėr kupėn e qiellit kemi dėshmi arkeologjike qė nga koha e bronzit (shek XXI-XII p.e.r.), qė besohej se kėtė karro e tėrhiqnin shpendėt. Njohim mitin grek, ku Apoloni, hyjni e diellit, udhėtonte pėr nė veri, ku banonte nė muajt e dimrit pėr t’u kthyer nė pranverė.

Nė kėtė rrugė, sipas besimit mitologjik, Apoloni, perėndia Diell, ka hipur mbi njė (shpend) mjellmė, ose udhėton nė karron (ose varkėn), tė cilėn e tėrhiqnin shpendėt. Duket se udhėtimet e tufave tė shpendėve shtegtarė kanė nxitur fantazinė dhe kanė krijuar lidhjen e kėtij fenomeni me stinėn e ftohtė, kur dielli na jep mė pak nxehtėsi dhe me stinėn e kthimit tė kėtyre shpendėve, kur dielli ka mė shumė forcė.

Albanologėt pėr shpjegimin e objekteve arkeologjike tė kulturės pellazge, "protoilire" thonė: "Funksionet profilaktike dhe apotropoike me siguri i kanė pasur edhe protomet e shumta tė shpendėve. Kėtė e dėshmojnė varėset me figura tė shpendėve dhe paraqitjet e shumta tė tyre prej qeramike dhe bronzi, si dhe fibulat, parzmoret etj, qė hasen dendur nė arkeologjinė e trevės ballkanike"(1).

Kėto objekte, sipas botėkuptimit tė lashtė, i sillnin shėrbim mbarėsie dhe e mbronin atė qė i mbante kėto varėse, qė nėpėrmjet shpendit pėrfaqėsonin dritėn, kultin e diellit. Nė dėshmitė arkeologjike tė truallit pellazgo-ilir, nė funksion tė tėrheqjes dhe tė drejtimit tė karros diellore, shpendėt dokumentohen pėrpara se tė na shfaqen kuajt tėrheqės, kjo dhe pėr funksionin udhėrrėfyes, qė u atribuohej shpendėve nga kjo popullsi.

Pėr figurėn e kalit nė kėtė funksion, studiuesit shfaqin mendimin, se ka ndikuar botėkuptimi shpirtėror i kalorėsve nomadė (2). Monumentin mė me interes pėr mitin e lashtė ballkanas, pėr rrugėn e diellit nėpėr kupėn e qiellit, e gjejmė nė karron prej bronzi, qė ėshtė zbuluar nė Gllazinas (3). Interes paraqesin disa varėse tė vogla prej qelibari e bronzi me nga dy krerė shpendėsh, tė vendosura me kokė nė tė kundėrt tė njėra-tjetrės tė bashkangjitura, qė shėmbėllejnė si njė trup i vetėm me dy kokė.

Kėtu shohim fillimin e shembulltyrės sė shqiponjės dykrenore tek ilirėt, si njė simbol me veti hyjnore, por me elemente tė njė gjymtyre tė hiperbolizuar. Trashėgimia mitologjike e paraardhėsve tanė ėshtė plot me shembuj tė tillė, si pėr figura me veti mitologjike tė sė keqes dhe me hyjni.

Mund tė pėrmendim kuēedrėn me 2, 5 e 7 krerė, ciklopin me njė sy, shqiponjėn me dy krerė, bajlozin me 7 krerė etj. Njė dukuri tjetėr e sendėrtuar nė monumente arkeologjike tė njė kohe tė lashtė, e dokumentuar nė mbarė truallin ilir e mė gjerė, ėshtė lufta e shqiponjės me gjarprin. Shqiponja kėtu, sipas mitologėve, pėrfaqėson fuqinė e dritės, qė lufton kundėr fuqive tė errėsirės nėntokėsore, e simbolizuar me gjarprin.

Gjarpri pėrfaqėson botėn nėntokėsore, errėsirėn e pėrtej varrit, hadin. Ky besim e luftė ndėrmjet hyjnisė sė dritės dhe errėsirės ėshtė pasqyruar edhe nė objekte tė tjera, tė ruajtura deri nė shekullin tonė, duke u pasqyruar veēanėrisht nė gdhendjet nė gur e dru(4).

U ndalėm nė disa dėshmi shumė tė lashta tė paraardhėsve nė truallin tonė, ku shpendėt e nė mėnyrė tė veēantė shqiponja, ishin simbol tė diellit d.m.th. tė dritės, ku i njohim tė dėshmuara nė simbole me dy kokė shpendėsh, nė disa objekte religjioze pagane e mė vonė tė mbartura e pėrvetėsuara nga krishterimi.

---------

1). A. Stipēeviē: Ilirėt, historia, jeta, kultura, simbolet e kultit. Rilindja, Prishtinė, 1990. f. 303. Stipēeviēi, kur flet pėr ilirėt para shekullit V p.e.r., i quan protoilirė-pellazgė. Ne tė gjithė veprėn nė fjalė, A. Stipēeviēi edhe banorin e kulturėn e kohės sė neolitikut nė trojet nė jug tė Danubit, i quan ilirė. Nga studiuesit e sotėm shqiptarė nuk ekziston kurrfarė dyshimi se ilirėt (parailirėt - protoilirėt - ilirėt e vjetėr - ilirėt), qė jetuan nė Gadishullin Ballkanik, qė nė epokėn e hekurit, kanė qenė po aty edhe nė epokėn e bronzit, dhe janė pasardhės tė drejtpėrdrejtė tė grupeve etnike mė tė vjetra tė prehistorisė. Pėr kėtė shih: Kuvendin e Parė tė Studimeve Ilire, tė vitit 1972 dhe Kuvendin e Dytė tė Studimeve Ilire, tė mbajtur nė Tiranė nė vitin 1984.

2). G. Kossack supozon se kuajt kanė zėvendėsuar nė mitologji nė Ballkan, vendin, qė mė parė e kanė pasur shpezėt nė qerre tė tilla, ose kanė bashkėjetuar nė tė njėjtėn kohė, por vetėm pėrkohėsisht. Shih A. Stipēeviē; Iliria… f. 334.

3). A. Stipēeviē, vepėr e cituar, faqe 301.

4). Kujtojmė kėtu emblemėn e kėshtjellės sė Lezhės, qė na e pėrshkruajnė T. Ippen, De Grand, Preng Doēi etj, dhe emblemėn nė Laēaj tė Pukės, qė ruhej deri nė mesin e shekullit XX, nė kullėn e Imer Bardhoshit.

FLAMURI KOMBĖTAR SHQIPTAR ĖSHTĖ TRASHĖGUAR NGA DERA E KASTRIOTĖVE

Dėshmitė nė piktura dhe harta tė vjetra ku zotėrimet e Skėnderbeut paraqiten nėn simbolin e shqiponjės dykrenore

Figura e heroit tonė kombėtar, Gjergj Kastrioti-Skėnderbeu, qėndron nė kulmin e panteonit tė kombit shqiptar, sepse veprimtaria e lavdishme tė epokės sė tij, solli procese tė mėdha historike gjithėpėrfshirėse kombėtare. Gjatė periudhės mė se njėshekullore tė luftės kundėr furisė pushtuese tė osmanėve, sidomos gjatė viteve tė qėndresės nėn udhėheqjen e Skėnderbeut, u kristalizuan tiparet kombėtare, qė erdhėn prej thellėsive tė shekujve dhe u ēimentuan nė kėtė fund mesjete.

Ėshtė i njohur fakti, qė shqiponja dykrenore u pranua njėzėri, si flamuri i kombit shqiptar, mė 2 mars 1444. Dihet se flamuri, qė u shenjtėrua i tillė, ishte simboli heraldik administrativo-politik i Dinastisė Kastrioti, tė cilėt e trashėgonin, si shenjė dhe flamur, qė shumė kohė pėrpara shekullit XIV.

Ruajtja e flamurit kombėtar shqiptar nė shekujt e robėrisė pesėshekullore, ėshtė e lidhur dhe nė traditėn e lashtė tė paraardhėsve tė shqiptarėve me kultin e shqiponjės.

Gjatė gjithė rrugės sė mbijetesės nga prehistoria dhe iliro-arbėresho-shqiptarėt e ruajtėn kultin e shqiponjės, dhe kjo ėshtė njė ndėr faktorėt qė simboli heraldik kombėtar (flamuri kombėtar shqiptar), i pėrcaktuar nga Kuvendi Shqiptar i Lezhės tė pranohej, sepse ishte edhe pjesė pėrbėrėse e pasurisė shpirtėrore tradicionale mbaretnike.

Fakti qė perandoria bizantine e mori dhe e pėrdori shqiponjėn dykrenore nga fondi kulturoro-shpirtėror i Ballkanit, nuk duhet tė shihet si huazim, mė vonė tek shqiptarėt. Studiuesit kanė vėnė re dhe kanė konkluduar se "Shqiponja dykrenore e Skėnderbeut nuk ishte ndikim nga "faktori bizantin", por ishte pėrfytyrim i njė kulti tė paraardhėsve tė shqiptarėve"(1).

Flamuri kombėtar i pranuar nga Kuvendi Shqiptar i Lezhės nuk ishte vetėm akti i pranimit tė njė simboli heraldik kombėtar, por pėrkoi me atė, qė ky simbol kultik e shpirtėror u bė edhe simbol politik dhe identiteti etnik. Prej shekullit XV e kėtej, tek ne shqiptarėt, ky simbol kombėtar mbėshtolli rreth vetes atribute tė shumta tė shenjta.

Shqiptarėt, qė nga shekulli XV, nė flamurin e tyre shihnin vazhdimin simbolikisht tė kultit tė hyjnisė, sė bashku me shenjėn etniko-historike tė bashkimit shtetėror e politik tė kombit shqiptar. Deri mė sot na ruhen disa monumente e dokumente, qė e pasqyrojnė motivin e shqiponjės sė Kastriotėve.

Ky simbol, qė ėshtė njėkohėsisht edhe shqiponja e flamurit tonė kombėtar, ruhet nė varrin e nipit tė heroit tonė Konstandin Kastrioti nė Napoli, nė disa stema tė kėshtjellave tė Puljes, ku jetuan pasardhės tė kėsaj dere.

Para epokės Skenderbejane e kemi nė kishėn e kėshtjellės sė Jashanicės sė Epėrme tė komunės sė Klinės e nė Prizren, ruhet e gdhendur nė murin e manastirit shqiptar ortodoks tė Mbigurit nė Dibėr, nė njė afresk tė zbuluar rishtazi nė Rodon. Nė gjurmėn e vulės sė Skėnderbeut ėshtė ruajtur mbi dokumente tė kancelarive tė huaja. Nė njė hartė tė vitit 1459 ruhet paraqitja grafike e flamurit tonė nė pėrmasa shumė tė vogla e nė monumente tė tjera.

E dhėna e rėndėsishme, si e thamė e Barletit, pėr flamurin tonė kombėtar ėshtė nė faqen 15 rekto (vijuese) tė Historisė nė fjalė: "…et reliqui Epirotici generis mox abiecta Amurathis memoria nouuam ducem et nota olim signa aquilasq; (nam rubea vexilla nigris et bicipitibus distincta aquilis (id gentis insigne e rat) gerebat Scanderbegus)”.

Pėr njohjen e mendimit, qė ka shprehur Barleti pėr flamurin dhe shqiponjėn ndihmon shumė shėnimi anėsor, qė ai i ka vėnė frazės pėrkatėse nė tekstin e veprės. Shėnimi anėsor i ka dalluar qartė se nė frazėn pėr flamurin, fjalėt ‘vexillum’ dhe ‘insignia’ nuk janė pėrdorur nga Barleti si sinonime, siē ka kujtuar S. Prifti nė pėrkthimin e kėsaj vepre, por si dy terma tė ndryshme. Shėnimi anėsor pėrkthehet: "Tregohet se cilėt ishin flamujt dhe shenjat (simbolet) e gjindjes dhe tė familjes Kastrioti".

Nga gojėdhėnat dhe tradita folklorike e ruajtur tek arbėreshėt e Italisė, e sidomos tė Sicilisė, rezulton se Malet e Himarės, ishin pjesėtarė tė ushtrisė sė Lidhjes nė betejėn e Beratit tė vitit 1455. Kėngėt kujtojnė edhe komandantėt himarjotė (Labėria e sotme) qė u vranė nė kėtė betejė, Pal Golemi nga familja fisnike e Golemėve dhe Nik Peta i Labėrisė.

Qė himarjotėt e njohėn pėr kryekomandant Skėnderbeun, flet edhe dokumenti i ruajtur nė arkivat e Vatikanit i disa dhjetėvjeēarėve tė mėvonshėm. Pra, nga jugu, Shteti Shqiptar i shek. XV pati pėrkohėsisht shtrirje tė paktėn deri rrėzė Delvinės, por jo Gjirokastrėn, qė turqit e kishin pushtuar mė parė. Shembulli dhe jehona e shtetit shqiptar, u bėnė frymėzim dhe pėr qėndresėn e shqiptarėve tė Peloponezit.

Dokumentet flasin se shtrirja territoriale e shtetit shqiptar i ka ndryshuar kufijtė gjatė atyre 24 viteve jetė. Aksionet luftarake, qė mori Skėnderbeu nė thellėsi tė tokave shqiptare tė pushtuara deri nė Shkup, nė Ohėr, nė Tivar, krijuan lidhje dhe me fisnikėt shqiptarė tė viseve tė largėta, nxitėn e kontribuan pėr bashkimin shpirtėror tė shqiptarėve kudo qė ata banonin nė tokat e tyre.

Nė Lidhjen Shqiptare morėn pjesė pa dallim shqiptarėt; si katolikėt latinė po ashtu dhe ortodoksėt, qė tregon se shteti shqiptar mesjetar ishte njė bashkim politik etnik dhe jo mbi baza fetare.

Vizatim i Flamurit Kombėtar Shqiptar nė vitin 1459

Nė vitin 1980 nga “The Newberry Library” nė Ēikago tė ShBA u organizua njė ekspozitė me harta, dorėshkrime dhe tė shtypura. Nė kėtė ekspozitė, me rėndėsi tė veēantė pėr kulturėn tonė ishte Harta Portollane e Mesdheut, dorėshkrim (monuscript) e pikturuar nė pergamen nė vitin 1459.

Harta ėshtė pronė e bibliotekės "The Nowberry Library" tė Ēikagos dhe pėrfshihet nė koleksionin "Edward E. Ayer" me shifėr ms (monuscript) map no.3. Harta ka shėnimin: "Petrus Roselli compossuit hanc cartam in civitate maioricarum anno domini MĒCLVI"2. Kjo ėshtė e punuar me dorė dhe e pikturuar me ngjyra, siē ishte zakoni i atyre shekujve, kur nuk ishte shpikur shtypshkronja.

Ky dokument ėshtė i rėndėsishėm, sepse pėr herė tė parė kemi tė dokumentuar grafikisht flamurin tonė, vetėm pak vite pasi ky flamur u vendos e u pranua njėzėri si flamuri i mbarė shqiptarėve. Ky vizatim ėshtė i njėjtė nga ana grafike me ato simbole, qė kemi tė pėrshkruara nga dokumentet dhe historianėt shqiptarė dhe tė huaj mė vonė, si Barleti, Dh. Frengu e tė tjerė sipas tė dhėnave tė tyre.

Pas kthimit tė disa pronave kishtare komuniteteve fetare, filloi dhe interesimi i kėtyre tė fundit pėr studimin e tyre, ruajtjen dhe rindėrtimin. Njė ndėr kėto prona ėshtė Kisha e Shnandout nė Rodon (sot fshati Muzhel), ku ruhet dhe shqiponja e Kastriotėve e pikturuar. Pėr kėtė kishė dokumentet flasin qė e ka ndėrtuar Gjon Kastrioti dhe e rindėrtoi i biri, heroi ynė i njohur, Skėnderbeu.

Ėshtė kujdesi dhe interesi i At Zef Pėllumbit, i nisur nga gjurmėt e afreskave nė muret e kėsaj faltoreje tė vjetėr, qė ēuan nė zbulimin e kėsaj shqiponje. Shqiponja ėshtė nė afreskun e realizuar nė brezin e poshtėm tė faqes sė harkuar tė murit tė absidės.

Nė krahun e djathtė tė shqiponjės dykrenore dallohet figura e njė kalorėsi e po nė kėtė krah afėr tokės dhe dy shpendė tė tjerė. Shqiponja ėshtė e pikturuar me ngjyrė tė kuqe, tė hapur mbi suva tė bardhė dhe nė disa pjesė na ka arritur e dėmtuar, por qė dallohet qartė dhe, pa dyshim, se ėshtė me dy kokė.

Vepėr pėrkujtimore e vitit 1500 me shqiponjėn e Kastriotėve

Pasardhėsit e Dinastisė Kastrioti nė shekujt pasardhės, si trashėgues tė njėrit prej heronjve tė Evropės sė shekullit XV, qė la gjurmė nė vendet e pėrtejdetit nė dokumente e monumente, qė ruhen deri mė sot e kanė vlera historike e kulturore pėr Arbėrinė e atij shekulli.

Lapidari qė ka vlera arkitektonike e historike, ruhet edhe sot nė kishėn Santa Maria La Nova tė qytetit tė Napolit. Fotografinė e kėtij monumenti, qė po e botojmė, pati mirėsinė tė na e fotografojė njė pasardhės i Dinastisė Kastrioti, Gjorgjio Maria Kastrioti Skanderbeg, me banim nė Napoli.

Monumenti ka dhe pllakėn me mbishkrimin kushtues dhe emblemėn heraldike tė peshkopit tė Izernies, nipit tė heroit tonė, Konstandin Kastrioti. Meqenėse monumenti botohet i plotė pėr herė tė parė nė Shqipėri, na u dha mundėsia dhe tė botojmė tekstin i saktė tė tij epigrafik dhe pėrkthimin, i cili nga mosnjohja e fotokopjes origjinale, nė botimet e mėparshme, i kishte shpėnė studiuesit nė disa gabime e pasaktėsi. Nė kėtė lapidar mortar ruhet dhe emblema e peshkopit K. Kastrioti, e gdhendur, e njėllojtė, dy herė, majtas dhe djathtas.

Himarė


Nė kishėn e kėshtjellės sė Himarės janė gdhendur nė gur, sipėr portės, katėr shqiponja dykrenare. Sipas formės grafike, dy shqiponjat, qė janė nė pozicionin sipėr, janė tė simbolistikės religjioze dhe dy shqiponjat mė poshtė nė qemerė, janė shqiponja-emblemė heraldike.

A kemi kėtu shqiponjėn-emblemė tė flamurit tonė kombėtar, qė trashėgohet nga dera e Kastriotėve? Qė krahina e Labėrisė ishte e lidhur me shtetin shqiptar tė udhėhequr nga Skėnderbeu, kemi tė dhėna tė bollshme pėr ta pranuar. Sipas dokumenteve, kėshtjella e Himarės u rrėnua nė vitin 1479.

Nė vitet 1481-82, nėn udhėheqjen e djalit tė Skėnderbeut, Gjon Kastrioti, flamuri me shqiponjėn dykrenore ishte nė ballė tė kryengritjes, dhe fillimi i kryengritjes ishte Himara (Labėria). Ky fakt mjafton pėr tė thėnė, qė edhe nė qoftė se nuk e njihte e nuk e praktikonte Labėria deri nė kėtė datė flamurin kombėtar, tani ajo luftonte pėr kėtė flamur.

Ka mundėsi qė nė shekujt nė vazhdim (shek. XVI-XVII), u bė gdhendja e shqiponjave dykrenore nė harkun e portės sė rindėrtuar tė kishės e tė kėshtjellės sė Himarės. Kurora qė u vendos sipėr dy kokave tė shqiponjės ėshtė tregues i konceptit tė shqiptarėve, qė periudhėn e Skėnderbeut e quanin koha e mbretėrisė shqiptare ashtu si dhe Krerėt e Parėsisė sė Arbrit nė vitin 1593.

Qė lebėrit e quanin veten si pjesė vazhduese e Shtetit Shqiptar tė Skėnderbeut, flet qartė letra, qė ata i dėrguan Papės (Gregorit XIII) nė korrik 1577 ku deklarojnė: "Le ta dish At i shenjtėruar se qysh kur vdiq trimi i lavdishėm, shumė i Kthjellti Skėnderbeu, Mbreti ynė qė quhej Kastrioti…"3

Flamuri shqiptar tek arbėreshėt e Italisė (1479 – 1912)

Pasi pamė se flamuri kombėtar ishte i ruajtur nė kujtesėn e popullit dhe nė kulturėn tradicionale materiale, tė vėshtrojmė nga arbėreshėt e Italisė. Tė dhėnat e para pėr flamurin shqiptar, nė tokėn italiane, i kemi nga Barleti, nė pėrshkrimet qė i bėn fushatės luftarake tė Skėnderbeut nė Pulje, nė ndihmė tė mbretit tė Napolit. Aty vė nė dukje se kalorėsit e tij mbanin flamur, nė fushėn e tė cilit: "...rrinte njė shqiponjė e zezė me dy krerė...4".

Pas kryengritjes sė shqiptarėve tė viteve 1480-81, nėn udhėheqjen e Gjon Kastriotit, djalit tė Skėnderbeut, shumė luftėtarė u detyruan tė emigronin. Njė dokument i Agostino Toēit pėr kėto emigrime, i cituar nga Gavril Dara i Riu thotė: "Si zbritėn nė tokė (shqiptarėt), lanė prapa gratė, fėmijėt e tė sėmurėt dhe tė rreshtuar nėpėr grupe, me flamurėt tė shpalosur erės, iu afruan qytetit 5".

Shqiponja dykrenore e vulės sė Pleqėsisė sė Arbrit e vitit 1593

Pas pushtimit otoman, qėndresa e vatrave tė lirisė shqiptare nuk reshti pėrpjekjen me armė pėr ēlirim, por edhe lidhjet me kancelaritė evropiane.

Kjo periudhė e historisė sė shqiptarėve, nga dokumentet e arkivave tė huaja pėrcaktohet: "Shqiptarėt qeverisen me kuvendet e tyre". Nė Kuvendet shqiptare tė shekujve XVI-XVII, u shfaq individualiteti shqiptar, i kristalizuar prej shekujsh, qė sanksiononte e shprehte organizimin e njė shteti mė vete, megjithėse nė kushtet e pushtimit.

Ndėr kuvendet shqiptare jehonė bėnė Kuvendi i Himarės (Vlorė, Tepelenė, Gjirokastėr, Sarandė) i vitit 1581, Kuvendi i Parėsisė sė Arbrit i vitit 1593, Kuvendi i Shėn Mėrisė sė Matit, 1594, Kuvendi i Zadrimės mė 1598 dhe Kuvendi i Dukagjinit tė Matit 1601-2, ku morėn pjesė 2656 krerė nga 13 krahina shqiptare, qė nga Myzeqeja e Kosova, Shkodra e Shpati.

Nė kėto kuvende, qė ishin forma mė e lartė e organizimit politik shqiptar, u krijua dhe bėrthama e kancelarisė shtetėrore, e cila pėrcillte shkresat, vendimet e memorandumet tė vėrtetuara me vulėn e autoritetit shtetėror vetėqeverisės sipas vendimeve tė Kuvendit. Nė kėto kushte uniteti shqiptar u pėrforcua dhe u vu nė lidhje me botėn e Perėndimit.

Kuvendet e paraqesin veten nė plan tė barabartė me shtetet, me princat dhe me mbretėrit perėndimorė. Ato zhvillonin kontakte vetėm me kushte dypalėshe dhe jo nė pozita nėnshtrimi. Me veprimtarinė e vendimet e kėtyre kuvendeve njihemi vetėm nėpėrmjet korrespondencave, qė u kanė drejtuar shteteve tė Perėndimit dhe nuk njohim dokumentacionin bazė tė arkivave tė tyre, i cili nė kushtet e pushtimit nė njė luftė tė pandėrprerė pėr ēlirim, humbi e u shkatėrrua.

Nė letrėn qė Parėsia e Shqipėrisė i dėrguan Papės mė 1 qershor 1593 dhe qė ruhet nė arkivin e Vatikanit, ėshtė dhe forma origjinale e vulės mbi dyllė. Vula ka formė vezake me gjerėsi 5.5 cm dhe 5.3 cm lartėsi. Kėto tė dhėna u saktėsuan nga njė fotokopje e kėtij dorėshkrimi, qė ėshtė nė Bibliotekėn Kombėtare, Tiranė me shifėr Drh 1/2b.

Sė pari, me njė foto tė kėsaj vule na njeh studiuesi italian Giuzepe Valentini. Vula paraqet njė fushė tė qarkuar nga tre ēifte rrathėsh, nė hapėsirėn mes rrethit tė madh dhe tė mesit, ka tekstin latinisht: SIGIL. REGNI MACEDONIA ET ALBANIAE (Vula e Mbretėrisė sė Maqedonisė dhe Shqipėrisė). Nė mes tė rrethit tė mesėm e tė voglit ėshtė e dallueshme njė kurorė mbretėrore, dhe brenda rrethit tė vogėl, njė shqiponjė dykrerėshe tė kurorėzuar.

Titulli zyrtar qė mban kjo vulė: "Mbretėria e Maqedonisė e Shqipėrisė" i pėrgjigjet realitetit sipas vazhdimėsisė sė traditės, qė nga shteti i Skėnderbeut, tė cilin si e njohim nga literatura historike e quanin Zot i Maqedonisė e Shqipėrisė.

Tradita vetėqeverisėse mijėravjeēare e popullit tonė, si populli nga mė tė lashtėt e Evropės, kishte organin mė tė lartė politik e vendimmarrės Kuvendin, prandaj ėshtė legjitim ky emėrtim pėr Kuvendet si organi mė i lartė qeverisės. Organizimi politiko-shoqėror i vazhduar me kuvendet gjatė kėtyre shekujve ėshtė veprues, i cili udhėhoqi disa kryengritje.

Kjo formė e lidhjes dhe e shprehjes sė vullnetit mbarėpopullor, u vazhdua nė shekujt e mėvonshėm dhe kuvendi mbarėkombėtar, i cili shprehu dhe dėshirėn dhe aspiratėn e kombit, u kurorėzua me Lidhjen Shqiptare tė Prizrenit nė vitin 1878, i cili ishte pararendėsi i Kuvendit historik tė Vlorės mė 28 nėntor 1912, ku u shpall Pavarėsia Kombėtare.

Nga prof. Jaho Brahaj

Zattoo

576


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Flamuri - Simboli shqiptar

Mesazh  thepirust prej 05.03.11 1:14

Te Lumte Goja
Suksese me Librin
Ishanllah ALlahu ta degjon fjalen per ate qe the per Shqiperine

ana89 shkruajti:Te dashur miq ky forum me ka pelqyer shume por nuk kam pasur shume kohe qe te hyj shume me shpesh se po shkruaj nje liber qe shpresoj ta mbaroj me 21 dhjetor 2011 qe te jete gati per kuptimin e nje jete me te kuptimte per shqipetaret. Do tu them dicka shum te pa besushme por me kalimin e kohes do te vertetohet.
Lexojeni me vemendje dhe me shume qetesi dhe do ta kuptoni.




SHQIPERIA SHUME SHPEJT DO TA MARRE ATE C'KA I DUHET, SHUME SHPEJT ATE C'KA I PREMTON, SHUME SHPEJT ATE C'KA MERITUAR, SHUME SHPEJT ATE C'KA I TAKON.

faleminderit nga

thepirust

32


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Simboli i shqiponjės me dy koka nė flamurin tonė

Mesazh  Valtoni prej 19.08.11 19:40

SHQIPONJA ME DY KOKA, SIMBOLI YNE, ME I LASHTI I BOTES


Kronologji e shkurter e perdorimit te ketij simboli

1) Aparenca e pare historike: afersisht ne vitin 2300 para eres sone ne disa gdhendje qe gjenden ne Lagash te Babilonise (Iraku i sotem)
2) E shfaqur ne monumente te qyteterimit te Hititeve, 1250 para eres sone
3) E perdorur si simbol kryesor i Perandorise se Bizantit
4) E perdorur nga Sulxhuket (Turqi) ne shekullin e 13 te eres sone
5) Per here te pare shfaqet e dokumentuar ne Evrope rreth vitit 1800 te eres sone (pikturat te cilat e dokumentojne kete, ndodhen ne nje manastir ne St.Emmeram/Regensburg te Gjermanise)
6) E perdorur per here te pare si simbol ne armatura ne Habsburg, 16 mars 1365
7) Qe nga 1433 eshte pjese simbolikes se ushtrise gjermane
Qe nga shekulli i 15 eshte e perdorur ne Rusi, fillimisht nga Caret e tani nga shteti
9) Shqiperia e perdor ne flamur dhe e ka simbol kombetar. Eshte simboli yne me i lashte


Ja se ē'simbolizon shqiponja me dy koka

Shqiponja me dy koka konsiderohet nga shume studiues si simboli me i lashte i botes. Ka simbolizuar gjithmone pushtetin. Nuk ka asnje embleme dhe asnje kuptim heraldik qe mund te perafrohet me te dhe te jete i mbushur me nje antikitet te tille.

Po cila eshte rruga e ketij simboli neper shekuj, ēfare simbolizon ai ne te vertete, ku e ka zanafillen, pse e perdorin shume shtete dhe ku mund te kete lindur?

Keto dhe pyetje te tjera kane qene objekt i shume studimeve te cilet jane bere ne lidhje me te. Nje nga keto eshte ai qe shpjegimin ne lidhje me simboliken e shqiponjes me dy koka e jep nepermjet okultizmit. Le te shohim se si ka ardhur deri ne ditet tona simboli yne kombetar, por mbi te gjitha le te shohim nese eshte vertet simboli yne dhe a jemi te sigurt nese e dime domethenien e tij?

Per te kuptuar se ē'simbolizon shqiponja me dy koka duhet te shikosh shume larg ne lashtesi. Jane rreth 4300 vjet qe na ndajne qe nga gdhendja me e lashte qe tregon nje shqiponje me dy koka (e gjetur ne Babiloni).

Ne tempullin e vjeter summer ne qytetin Eshnunna (Tell Asmar), shfaqet simboli i nje shqiponje me dy koka. Shqiponja me dy koka ishte simboli i zoterve dhe prezantonte pushtetin dhe absoluten. Ky simbol shfaqet ne monumentet e perandorise se pare Hitite dhe i atribuohej perendise Nergal. Gjithashtu, ai ishte nje nga simbolet me te fuqishme te kultures fenikase.

Pra lashtesia e ketij simboli daton qe ne fillimet e qyteterimeve. Me e veēanta e tij qendron ne perdorjen e elementit te dy kokave. Eshte pikerisht ky detaj ai qe eshte edhe ēelesi i shpiegimit te kuptimit te kesaj embleme te lashte.

Po si ka mundesi qe ky simbol i fuqishem i botes antike dhe i qyteterimeve me te njohura pagane te qendronte ne te njejtin rang, te ishte perseri me i fuqishmi i heraldikes mesjetare, te behej paradoksalisht simbol i krishterimit (perandoria bizantine e kishte simbol kryesor ndersa kisha ortodokse edhe sot e kesaj dite e ka simbol shqiponjen e e florinjte me dy koka) dhe te jete edhe sot simbol i shume shtetve, ushtrive e shoqerive?! Per te bere nje lloj krahasimi, ndahet ne dy periudha perdorimi i ketij simboli, ne eren tone dhe para eres sone.

Studiues te ndryshem te cilet japin shpjegimin ne lidhje me kete simbol, jane dakort ne te njejten pike. Ky simbol, ne fillimet e eres sone pavarsisht se u perdor nga mbreter e perandori qendroi vetem si kompozim figurativ pasi kuptimi qe fshihte ne vetvete u kamuflua qellimisht.

Prej kohesh eshte arritur ne perfundimin se ky simbol nuk eshte shqiponje me dy koka, ashtu si emertohet nga e gjithe bota, por eshte nje feniks, nje shpend legjendash e mistik i cili ne lashtesi ishte qenia me magjike. Per te kuptuar se perse e nga kush ky simbol u transformua dhe u emertua shqiponje me dy koka duhet te dime se ēfare simbolizonin keta dy shpende, shqiponja dhe feniksi ne antikitet.

Simboli i shqiponjes gjate shekujve
Ka simbolizuar diellin, zjarrin, ajrin, jeten, qiellin dhe Zotat e diellit. Zeusi ne skeptrin e tij mbante nje shqiponje. Ajo ishte simbol i perendise qe drejtonte gjithe hierarkine qiellore (sipas mitologjise se grekev te lashte, te cilet e trasheguan kete te fundit nga pellazget.) Per paganet, shqiponja, ajo natyralja (me nje koke), ishte nje embleme e Jupiterit, i cili ishte Zot i moralit ligjit, rregullit dhe denues i fajtoreve. Tek Druidet ajo ishte simbol i qenies hyjnore.

Ne Enciklopedine e Kelteve thuhet se: "Shqiponja eshte embleme e Zoterve te Qiejve dhe e Diellit qe mbyt erresiren. Shqiponja me dy krere, eshte simbol i zoterve binjake dhe simbolizon pushtet dhe gjithedije te dyfishte. Ky eshte nje simbol me origjine Lindore dhe shfaqet gjithashtu edhe ne traditatat e Eellsit dhe te Irlandes, por ne traditen Kelte shfaqet me rralle". Shqiponja dhe luani i Innishoeen ishin te perdorura si simbole kryesore Keltiko?druide.

Sipas indianeve te Amerikes, shqiponja eshte pika neper te cilen rrjedh energjia ne Bote. Shqiponja gjithashtu kryen "udherrefimin eterik mes boteve", ku ajo shnderrohet ne udheheqese dhe u sjell personave energjine dhe informacionin per te kaluar ne bote te tjera.

Ne vitin 102 para eres sone, konsulli romak Marius, dekretoi qe shqiponja me nje koke te behej simbol i Perandorise se Romes (me poshte do te shohim se perse Perandoria e Romes pati ndikimin e shqiponjes me dy koka dhe kush e solli ate).
Besohet se flamuri i pare standart i Profetit Muhamed, ne shekullin e 7?te eres sone, ishte nje flamur pa asnje lloj simbolike ne te, kjo per te qene ne kundershtim me flamurin kombetar standart te fisit pagan Quraish tribe, Al?Uqaab, i cili kishte nje shqiponje te zeze te vendosur mbi nje sfond te bardhe. Shqiponja e tyre ishte e konsidruar si e shenjte dhe besohej se merrte shpirtrat nga Toka per ne qiell.

Shamanet turq te Azise Qendrore gjate ritualeve te tyre ndertonin nje shkalle me 7 ose 9 stika druri dhe ne maje vendosnin shqiponjen. Per ta, shqiponja ishte simbol i hyjnores dhe ajo konsiderohej si roje dhe shoqerues i shpirtrave ne momentin e lenies se Tokes pas vdekjes.

Gdhendjet e gjetura ne shkembinj ne keto zona tregojne se sa e rendesishme ishte kjo simbolike. Religjioni shaman turk mbijetoi edhe per shume kohe pas pranimit te Islamit. Tougrul Beig (993?1063 era jone), themeluesi i shteti Selxhuk kishte emertimin metaforik "Shqiponje". Ne heraldiken e mesjetes dhe ne ate moderne, shqiponja eshte simbol i guximit dhe mbahet pikerisht per te treguar nje gje te tille.
Shikim i shkurter mbi shqiponjen me dy koka dhe heraldiken.

Per te lashtet, shqiponja me dy koka ishte embleme e ekuilibrit i cili konsistonte ne nje trup te perbashket qe udhehiqej nga dy koka, njera femra tjetra mashkulli. Gjithashtu ajo simbolizonte universin ne teresi, i cili ishte i ndertuar nga dy forca, ato superiore dhe ato inferiore.

Kjo qenie eshte perfekte nga te gjitha pikat e shikimit dhe perfeksioni eshte i tipizuar ne te dyja kokat, te cilat kane te njejtin dinjitet. Eshte embleme e finalizimit te individit, ku shpirti arrin ciklin final dhe fuqine absolute. Duke pasur nje simbolike kaq te fuqishme, ajo u perdor gjeresisht nga shume popuj.

Shqiponjat jane te perdorura heraldike si ne formen e pikturave ashtu edhe ne ate te gdhendjes. Jo vetem shqiponja e plote por edhe pjese te saja si koka, flatrat apo kthetrat, jane perdorur si simbolika nga shume vende.

Ashtu si luani qe konsiderohet mbreti i kafsheve, ashtu dhe shqiponja konsiderohet mbreti i shpendeve. Duke qene se ka nje simbolike kaq te fuqishme, shqiponja eshte perdorur gjeresisht ne te gjith anet e Globit. Ajo ka egzistuar paralelisht si simbol me nje ashtu edhe me dy koka. Simboli i shqiponjes (si me nje dhe me dy koka) eshte perdorur me shume ne Evrpoen Kontinentale sesa ne heraldiken angleze. Kur mbreteronte Henry III (1216?1272), shqiponja haset vetem ne tre raste. Shpesh shqiponjat (perjashto heraldiken italiane), jane te pikturuara me sqepin, gjuhen dhe majat e flatrave me ngjyre te ndryshme nga ajo e trupit. Nje shqiponje mund te jete e paraqitur me nje apo edhe me dy koka dhe te pakten ne nje rast (ne Gjermani) egziston edhe nje variant ku shqiponja eshte me tre koka. Versioni i thjeshte, ku dy kokat shohin ne drejtime te kunderta dhe shqiponja ka vetem nje trup, eshte edhe simboli i cili trajtohet si ai origjinali. Ndryshimet e tjera dhe shtesat qe i jane bere si psh kryqe, arme, kurora, luane etj i perkasin kryesisht periudhes se shekullit te 11, periudhe e cila mbahet edhe si lulezim i heraldikes.

Monedha islamike te periudhes se Khalif Nasreddin Mahmoud bin Mohammad (vitet 1200) mbajne ne njeren ane shqiponjen me dy koka dhe ne anen tjeter yllin e Davidit. Ndersa shqiponja me dy koka e Bizantit eshte shfaqur fuqishem, rreth shekullit te 13 ne heraldiken perendimore.

Nje rast i veēante eshte edhe perdorimi i emblemes se shqiponjes me dy koka nga heraldika e hebrejve. Ky eshte nje nga faktet me interesante?veēanerisht sepse behet fjale per periudhen e mesjetes. Dihet boterisht qe hebrejte, nuk kane preferenca per te tjeret e kesaj bote, pasi konsiderojne veten si popull i zgjedhur. Ne nje doreshkrim Mahzor ( liber hebre ) te shek. 15?te, i cili ndodhet ne Bibloteken Ambrosiana te Milanos, tregohet nje koleksion armesh, ku nje shqiponje me dy koka shfaqet para se gjithe shenjave te tjera.

Rusia dhe ndikimi i fuqishem i shqiponjes me dy koka te sllavet.
Ky simbol, nje ndikim te fuqishem pati edhe ne Rusi. Aktualisht, shqiponja me dy koka eshte embleme shteti ne Rusi. Ajo eshte vendosur mbi monedha, flamuj, dokumente zyrtare, vula etj.

Ky simbol u shfaq per here te pare ne Rusi ne vitin 1472 me dhenien e te drejtave te fronit per Sofiya Paleolog, per shkak te marteses se saj me Ivan Vasilevich III. Sofiya Paleolog ishte mbesa e perandorit te fundit te Bizantit, perandorise e cila pati shqiponjen me dy koka si simbol kryesor.

Caret rus e konsideronin veten si perandore te perandorise se trete, ku e para ishte Roma (ne Rome u perdor shqiponja si simbol) ndersa e dyta ishte Kostandinopoja e me pas Bizanti ( po ashtu me shqiponjen me dy koka si simbol). Edhe vete emri i tyre, Car, ishte transformim i emrit Cezar.

Ne gjoksin e shqiponjes me 1730 u vendos shenjtori Georgy Pobedonosec i cili shfaqet hipur mbi nje kale te bardhe duke vrare nje dragua. Ky ishte simboli i triumfit te se mires mbi te keqen. Kete ndikim ata e percollen edhe ne vendet e tjera sllave, te cilat kishin qene pjese e perandorise bizantine. Aktualisht shqiponja me dy koka perdoret nga Serbia dhe nga Mali i Zi.

Ngjyra e zeze e shqiponjes dhe kuptimi i saj

Ngjyrat e ndryshme te shqiponjes kishin te benin me rangjet e ndryshme te cilat perfaqesoheshin me kete shenje. Sipas shpjegimeve te autoreve te ndryshem, shqiponja e arte me dy koka, ishte simboli mbreteror.

Keshtu me rradhe do te vinin edhe ngjyrat e tjera, ku e argjenta ishte per rangje me te uleta, ato me ngjyra te ndryshme (unike apo te perziera) i perkisnin shtresave te tjera, apo edhe momenteve e vende te ndryshme sipas te cilave perdoreshin. Nder keto klasifikime, vend te veēante ka shqiponja e zeze, e cila nuk kishte shkelqimin e arte te shqiponjes mbreterore, por me hijen qe ka impononte seriozitet dhe autoritet. Ajo ishte shqiponja qe perdorej ne lufte. Shqiponjat e zeza perdoreshin kur kryheshin luftera dhe ngjyra e tyre nuk kishte te bente me rangun pasi te gjithe mbanin shqiponje te zeze ne beteje.

Simboli i Feniksit, nje prej qenieve me mistike

Tregojne per te emrat e njohur te botes antike latine dhe greke
Per te pare se ē'lidhje ka simboli i shqiponjes me dy koka me ate te feniksit legjendar, duhet te sqarojme me pare se ēfare simbolizonte feniksi. Ne lidhje me feniksin kane shkruajtur edhe disa prej emrave me te njohur te antikitetit. Ja se ē'thone dy prej tyre.

Sipas historianit latin, Ovid:
Ovidi e pershkruan keshtu feniksin: "Shumica e qenieve te gjalla lindin nga qenie te tjera, por egziston nje specie e cila riprodhon vetveten. E quajne feniks. Ky nuk jeton me fruta apo me bime, por me rreshire dhe me lengje pemesh aromtike. Kur ai ka jetuar 500 vjet, nderton nje fole ne maje te nje peme arre apo palme.

Ne te ai akumulon kanelle dhe gjithfare lloje bimesh te tjera aromatike nga te cilat nxirren esencat e parfumeve. Nderton me to nje fole ne te cilen vendoset dhe ndersa vdes, nxjerr jashte frymen e tij te fundit e cila perzihet me eren e bimeve aromatike.

Nga trupi i feniksit qe vdiq del nje feniks i ri, i destinuar qe te jetoje po aq gjate sa edhe paraardhesi i tij. Sapo rritet ai largohet nga pema e cila ishte vendlindja e tij dhe varri i paraardhesit. Ai merr me vete hirin e te parit dhe e ēon ne tempullin e diellit ne Heliopolis, ne Egjypt. Ai jeton ne vetmi."

Herodoti do te shkruante per Feniksin:
"Nje shpend tjeter i shenjte eshte feniksi. Une vete nuk kam pare ndonje feniks, perveē rasteve kur e kam pare te pikturuar, por eshte nje shpend shume i rralle dhe viziton qytetin e diellit, Heliopolis, ne intervale qe zgjasin afersisht 500 vjet. Ai eshte momenti ne te cilin feniksi vdes dhe nga hiri i tij lind pasardhesi."

Ketu shihet qarte se feniksi ka te beje me kultin e lashte egjyptian te diellit. Shpjegimin e ketij simboli dhe lidhjen qe ka ky me ate te shqiponjes me dy koka e japin studiuesit e okultit dhe te Masonerise. Masoneria eshte bazuar pikerisht ne religjionet e lashta misterioze te Egjiptit dhe te Babilonise.

Ēfare eshte Masoneria, ē'simbolizon, ku dhe si lindi ajo?

Filozofia materialiste e Egjiptit te vjeter vazhdoi se ekzistuari edhe pas zhdukjes se ketij civilizimi. Ishte adoptuar nga disa ēifute dhe e mbajten te gjalle brenda ne doktrinen kabaliste. Nga ana tjeter, nje numer i mendimtareve greke kishin adoptuar filozofine e njejte dhe e ri?interpretuan dhe e perjetesuan ne forme te shkolles se mendimit te njohur si "Hermeticizem".
Studiuesi turk, Dr. Selami Isindag e spjegon keshtu origjinen e kesaj filozofie dhe vendin e saj ne masonerine moderne:

"Ne Egjiptin e vjeter ekzistonte nje shoqeri fetare qe la si trashegim nje sistem te besimit dhe te menduarit ne hermeticizem. Edhe Masoneria kishte diēka te ngjashme. P.sh., ata qe kishin arritur deri ne nje nivel te caktuar, percillnin ceremonite e shoqerise, zbulimet mbi mendimet dhe ndjenjat e tyre shpirterore dhe mandej i pasonin tek ata qe ishin ne nivele me te ulta.

Pitagora ishte njeri nder hermeticistet qe shkollohej ne keto shkolla. Organizatat dhe sistemet filozofike te shkolles se Aleksandrise dhe Neoplatonizmit i kishin rrenjet e tyre ne Egjiptin e vjeter dhe atje gjendeshin disa ngjajshmeri mes tyre dhe ritualeve masonike." Isindag eshte shume i qarte ne lidhje me ndikimin e Egjiptit te vjeter ne origjinen e Masonerise kur deklaron: "Frankmasoneria eshte organizate shoqerore dhe rituale qe i ka fillet e saja ne Egjiptin e vjeter."

Edhe shume autoritete te tjera masonike thone se origjina e Masonerise eshte ne shoqerite sekrete te kulturave te lashta pagane, siē jane ato nga Egjipti i vjeter dhe Greqia antike. Nje mason i vjeter, i deklaruar, turk, Celil Layiketez, ne revisten "Mimar Sinan", ne artikullin me titull "Fshehtesia masonike: Ēfare eshte sekrete e ēfare jo?" shkruan:
"Ne civilizimet e vjetra greke, egjiptase dhe romake ekzistonin shkolla mistike qe ndeshen ne kontekst te nje shkence te caktuar apo njohuri sekrete. Antaret e ketyre shkollave mistike ishin pranuar vetem pas nje periudhe te gjate te studimeve dhe te riteve te pranimit.

Ne mesin e ketyre shkollave, e para qe mendohet te jete hapur, ka qene shkolla e "Ozirisit". Ajo bazohej ne ngjarjet e lindjes se ketij Zoti, rinise, luftes kunder erresires, vdekjes dhe ringjalljes se tij. Keto ēeshtje ishin dramatizuar ritualisht ne ceremonite e performuara dhe ne kete menyre ritet dhe simbolet qe prezentoheshin ishin me shume efektive per shkak te pjesemarrjes aktuale.

Vite me vone, keto rite themelojne qarkun e pare te rendit te vellazerise qe aktualisht vazhdon me emrin e Masonerise. Vellazerite e tilla ēdo here vendosin ideale te njejta dhe kur jane ne presion jane ne gjendje qe te jetojne ne menyre sekrete. Ata ishin ne gjendje qe te mbijetojne deri me sot pasi ata vazhdimisht nderronin emrat dhe format e tyre.

Por, ata i mbeten besnik simbolizmit te lashte dhe karakterit te tyre te veēante i cili kalon dore me dore si trashegimi ( Mimar Sinan, 1992, Nr. 84, f. 27?29)." Pra ruajtja e simbolikes dhe trashegimi i saj deri ne ditet aktuale ka te beje edhe me perdorimin prej tyre te simbolit te shqiponjes me dy koka apo ndryshe simbolit te feniksit.

Pse simboli i feniksit u emertua shqiponje me dy koka dhe ē'simbolizon ai realisht? Masoneria eshte e mbushur me simbole magjike. Po ē' eshte nje simbol magjik? Simbol magjik, sipas studiuesit amerikan Fredrick Goodman, eshte nje imazh i cili fsheh nje kuptim te brendshem ne vetvete, pra nje imazh qe ka dykuptimesi, por qe kuptimi i vertete fshihet nga pamja, e cila sherben vetem per kamuflim.

Po te egzaminosh simbolet masonike dalin ne pah kuptime te fshehta qe tregojne pershkallezimin e pushtetit, hyjnores, te keqes e keshtu me rradhe. Shqiponja me dy koka eshte simboli apo shenja me e dallueshme masonike. Per te eshte folur shume sepse ajo ka nje shperndarje te gjithanshme. ("Magic Symbols" nga Fredrick Goodman, fq.6)
Qe ne momentin e pare, ne ate te emerimit, njerezit gabohen pasi ne dukje ajo eshte nje shqiponje me dy koka, por simbolet magjike kane pikerisht kete qellim, te kamuflojne kuptimin. E verteta eshte se ky imazh simbolizon nje shpend tjeter, feniksin.

Ne Egjyptin e lashte ky simbol ishte simbol i shkollave te misterit. Shqiponja ishte nje shpend te cilit i atribuoheshin fuqi magjike, ashtu si spieguam me lart. Emertimi i simbolit te feniksit ne shqiponje me dy koka ishte i thjeshte sepse shqiponja ishte nje shpend qe qendronte perkrah feniksit ne hierarkine e te mbinatyrshmes dhe kishin edhe ngjashmeri fizike mes tyre. Keshtu qe pati nje nderrim te emrave, por simboli ruajti te njejtin pozicion dhe ngeli shenja me e pushtetshme.

Ne shekujt e eres sone emri i feniksit do te harrohej dhe simboli do te quhej shqiponje me dy koka. Spjegimi jepet nga autori masonik, Manly P. Hall ne librin e tij "The Phoenix: An Illustrated Review of Occultism and Philosophy" (Feniksi: Nje shikim i ilustruar mbi okultizmin dhe filozofine):

"Mes te lashteve egzistonin historira per nje zog perrallor te quajtur feniks. Ai eshte pershkruar nga shkrimtaret e hershem si nje zog qe i perngjan nga forma shqiponjes, por me disa dallime te vogla. Trupi i feniksit eshte i mbuluar me pupla te purpurta, ndersa pendet e flatrave i ka me ngjyre blu dhe te kuqe. Koken e ka te bardhe dhe ne qafe ka nje rreth me ngjyre te arte. Ne fund te shpines se feniksit gjendet nje tufe puplash me ngjyre te ndezur.

Eshte besuar se ky shpend jeton per 500 vjet dhe gjate vdekjes se tij trupi hapet dhe del prej andej nje feniks i ri. Per shkak te ketij simbolizmi fenksi eshte pare gjithmone si prezantues i pavdeksise dhe i ringjalljes. Feniksi eshte nje nga shenjat e shoqerive apo vllazerive sekrete te cilat zanafillen e egzistences se tyre e kane ne lashtesi.

Keto shoqeri sekrete studionin misterin dhe synonin ringjalljen e njeriut pas vdekjes. Kjo eshte edhe arsyeja pse feniksi ishte simboli tyre pasi ata besonin te ringjallja. (faqe 176?177)". Megjithate ky simbol (shqiponja me dy koka apo feniksi) nuk eshte simbol qe lindi ne qyteterimin Egjiptian. Ai ka qene fillimisht i perdorur nga Sumeret e me pas nga qyteterimi Hittit dhe Persian.

A eshte shqiponja me dy koka simbol qe i perket shqiptareve?
Konfliktin mes te krishtereve qe kishin filluar te shperndanin doktrinen e tyre dhe qyteterimit pagan i cili nuk pranonte te shnderrohej ne te krishter e zgjidhi mendjemrehtesia perandoreve me te medhenj te Romes.

Kostantini i Madh ka hyre ne histori si perandori qe themeloi Kostandinopojen qytetin qe trumpetoi krishterimin anembane botes. Kostantini i Madh ishte ligjeruesi i krishterimit ne Perandorine Romake, ēka i dha perhapjen me te madhe te krishterimit. Kostantini ishte Ilir nga Nish, pjese e Dardanise se atehershme.

Duhet pasur parasysh se Shen Pavli themeloi nje nga kishat e para ne bote ne Dyrrah rreth vitit 50 p.e.s, gje qe tregon se iliret kishin filluar qe ta shikonin krishterimin me me besim se pjesa tjeter e Botes.

Pra nje perandor i Romes, i cili ishte ilir me origjine, themelon nje perandori ku simbol vendos shqiponjen me dy koka. Kostandinopoja, qyteti ne te cilen ai nderton qendren e kesaj perandorie eshte e rrethuar nga qytete te tjere qe Dardanet kishin ndertuar (Troja u be me e famshmja por nuk ishte qyteti i vetem i famshem). Megjithate ky nuk eshte i vetmi ilir i cili perdori shqiponjen e cila ishte pjese e besimeve ilire.

Pirroja i Epirit sipas historianeve latine kishte si totem shqiponjen dhe nje nga emertimet qe u viheshin atij dhe luftetareve te tij ka qene "shqiponje". Gjithashtu edhe Aleksandri i Madh apo Leka i Madh e ka perdorur kete simbol. Kete gje e vertetojne gjetje arkeologjike te cilat jane ndertuar nen influencen e tij.

Qe shqiptaret te jene "pronaret e ligjshem" te simbolit te shqiponjes me dy koka, duhet qe te kete nje lidhje direkte mes tyre dhe qyteterimeve te cilet e kane perdorur per here te pare kete simbol. Gdhendjet me te lashta te shqiponjes me dy koka jane gjetur ne Babiloni.

Kane qene Hititet ata qe e kane perdorur gjeresisht kete simbol por mendohet se ai eshte trasheguar nga Sumeret. Studiuesja hollandeze, Micha F. Lindemans, e cila eshte edhe themeluesja e nje prej librarive me te te medha te mitologjise on?line, jep lidhjen mes Hititeve dhe shqiptareve. Ajo eshte nje prej studiuesve te ndryshem te cilet kane arritur ne nje perfundim te tille. "Civilizimet kryesore organizonin jeten e tyre rreth qyteteve kryesore ku zhvillohej jeta e tyre ekonomike shoqerore e poltike.

Latinet u quajten Romane per shkak te Romes legjendare pasi etrusket te cilet e themeluan ate qyteterim kishin si kryeqender qytetin Alba Longa; athiniotet quheshin te tille per shkak te perendise Athina e cila i dha edhe emrin qytetit; Hittitet quheshin te tille per shkak te kryeqendres se tyre qe quhej Hattusas sipas emrit te mbretit te tyre Hattus?ili.
Shqiptaret (albanet) si nje prej fiseve te panumerta ilire, quheshin te tille per shkak te qytet?shtetit Albanopolis, ku ne gjuhen e Hittiteve dhe ne ate ilire fjala "ALP" do te thote i bardhe.

Ashtu si dhe qyteterime te tjera antike, Iliret ne mitologjine e tyre tregonin se kishin prejardhje hyjnore. Duket se emri ALBANIAN nuk kishte ndonje kuptim apo peshe shume te veēante perderisa nuk e identifikuan vetveten me kete emer. Aktualisht, pasardhesit e Ilireve (albanians), e quajne veten pasardhes te shqiponjes me dy koka (shqiptar).

Ne perandorine romake, shqiponja ishte figure standart dhe paraqitej me nje koke. Ndikimi i gjeneraleve ilire, te cilet arriten deri ne fronin imperial, u pasqyrua edhe ne perdorimin e simbolit te shqiponjes me dy koka. Ata perdornin emblemen e parardhesve te tyre anadolliane (nje nga kryeqendrat e qytetermit Hittit ishte Anadolli i sotem). Nje prove tjeter qe iliret e kishin si simbol kryesor, eshte edhe tempulli i Sirkapit (Pakistan).

Ne kete faltore qe kane ngritur njerezit e udhehequr nga Aleksandri i Madh qendrojne te gdhendura shqiponja me dy koka. Gjithashtu, sot e kesaj dite ne Shqiperi ka nje krahine malore e cila quhet HOTI, i ngjashem me emertimin e kryeqytetit hitit, HATTI." Ky eshte fragment i nje prej studimeve te ndryshme qe jane bere per hititet, qyteterim i cili ishte nje qyteterim ilir.

Dardanet, me migrimet e tyre, ishin bere pjese e qyteterimit hitit. Profesor David Hawkins, i shkolles qe merret me studimet orientale dhe afrikane ne Londer ("School of Oriental and African Studies, London"), para disa vitesh deshifroi nje shkrim ne nje statuje prane Izmirit. Statuja ishte gdhendur mbi nje shkemb dhe emri i mbreti te cilit i atribuohej ishte MIRA. Ky zbulim ishte nje hap me tej ne gjetjen e te vertetave historike mbi Iliret dhe Hititet. Studimet rreth hititeve kane hedhur drite mbi shume lidhje qe ata kishin me fise ilire ku kryesoret ishin dardanet.

Se bashku me keta te fundit, ata krijuan Trojen, e cila sipas studiuesve e kishte pasur emrin fillestar YLLUSA (nga ku rrjedh ILIOS, emri i Iliades se famshme se Homerit). Keto dhe shume fakte te tjera qe bazohen mbi shkrimet hitite, tregojne qarte se Hititet ishin pjese e qyteterimit te madh Ilir. Hititet ka shume mundesi qe ta kene marre kete simbol nga sumeret. Ne kryeqendren e perseve, te cilet kishin ndikime ilire, ne Persepoli (ne Iranin e sotem), ka nje statuje e cila tregon shqiponjen me dy koka.

Ne mes te banoreve me ngjyre te Mesopotamise, ALP_an, ishin ata njerez te cilet dalloheshin per ngjyren e tyre te bardhe. Per ta mbyllur po permendim edhe nje studim te rendesishem qe eshte bere ne lidhje me mbreterine Hitite.

Studiuesi Trevor Bryce, ka botuar nje studim te plote ne lidhje me keta te fundit: "The Kingdom of the Hittites(Mbreteria e Hititeve), Oxford 1998. Ne te ai thote: "Duke ju referuar emrave te mbreterve hitite, shikohet se ata kane prapashtesen ?ili, menyre e cila i identifikonte ata me yllin, me Diellin, Zotin me te fuqishem ne antikitet. Perveē Ilireve dhe Hititeve, nuk ka asnje popull tjeter ne Azi apo Evrope, qe te perdore prapashtesen ?ili pas emrit te nje mbreti.

Mes gjuheve semitike, prapashtesa ?ili, tregon thjesht Zotin." Hititet dhe Iliret kishin te njejten kulture e qyteterim dhe te njejten gjuhe. Ne studimin e mesiperm behet nje analize e bazuar mbi elemente gjuhesore dhe gjetje arkeologjike.

Pra qyteterimi i cili ka lene te gdhendur mbi gure figuren e simbolit me te fuqishem e me te pushtetshem te antikitetit, ka pasardhes ata qe flasin akoma gjuhen e tij, ka pasardhes shqiptaret. Shqiptaret, pasardhesit e ilireve, jane "pronaret e ligjshem" te nje simboli te cilin e mbante nje popull qe themeloi qyteterimet me te medha te antikitetit.



Ja pse feniksi (nga ne njihet si shqiponje me dy koka) simbolizon Djallin

Ka nje fazen kur bota pagane u shnderua ne te krishtere. Per te pasur sukses ne ndjekjen e doktrines se krishtere, perandoria e Romes, e cila u be nismetarja kryesore e ketij proēesi, mitet dhe festat pagane i shnderrroi ne te krishtera. Pjese e ketij shnderrimi ishte edhe identifikimi i te keqes universale, me nje qeenie te vetme te mbinatyrshme. Kjo qenie ishte Luciferi, apo ndryshe edhe djalli apo engjelli rebel i drites qe u hodh nga qielli ne flaket e ferrit.

Ai do te jete qe nga viti 0 deri ne ditet tona kundershtari i vetem i qiellit. Me te drejte lind pyetja, po ne vitet para eres sone kur njerezit besonin ne shume perendi kush ishte ai qe u rebelua, kush ishte e keqja? Te greket e lashte, miti i Prometeusit, i cili u premtoi dhe u dha njerezve driten dhe dijen eshte ai qe njihet si simboli i rebelimit ndaj perendive. Ky mit nuk eshte autentik, por eshte thjesht riprodhim i mitologjive me te lashta si Hitite e Fenikase, te cilat kane perdorur nje mit te tille me perpara se te lindte figura e Prometeusit.

Ne eren tone djallin e kane paraqitur si premtues dijesh ne shkembim te shpirtit. Paralel me kete figure mund te shihet Prometeusi, i cili solli zjarrin (simboli i drites dhe dijes), por me vete solli edhe merine e perendive dhe si pasoje vuajtjet per njerezit. Ne librin e saj mbi okultin "Now Is The Dawning" faqe 281, Barbara Walker, nje feministe radikale, ben nje lidhje te simbolit te feniksit me Luciferin.

"Egjiptianet besonin se Feniksi ishte perfaqesues ose simbol i nje perendie e cila simbolizonte driten ne qiell dhe pas shkelqimit (si Luciferi apo ndryshe Satana sips kristianizmit eshte engjelli i drites) pati nje denim apo flijim ne zjarr ku vdiste dhe rilindte. Ky eshte nje detaj i cili si shume te tjere tregon se feniksi eshte simbol i asaj perendie qe ne ditet e sotme quhet Lucifer apo edhe Satana."

Ndersa William Schnoebelen, nje tjeter studiues i okultit, ne librin "Satan's Door Revisited" faqe 4, shkruan:
"Nga egjiptianet besohej se feniksi ishte nje zog hyjnor. Feniksi digjet ne momentin e fundit te jetes dhe rilind nga hiri i tij. Shumica e studiueseve te okultizmit mendojne se ky shpend simbolizon Luciferin i cili u denua duke u hedhur ne flake, por qe nje dite do te rilinde perseri dhe do te kete te njejtin pushtet si me pare." Pra nese kjo perendi egzistonte qe para krishterimit, atehere pse duhet besuar qe simbolizon Luciferin, i cili bashke me kristianizimin e Bores? Pyetje te kesaj natyre jane te shumta por fenomeni me i ēuditshem eshte se feniksi eshte simbol i krishterimit ne te njejten kohe.

Shqiponja me dy koka u be e njohur si simboli i perandorise se Bizantit, por shpiegimi i perdorimit te nje shqiponje me dy koka ne vend te asaj me nje ishte se simbolizonte shperndarjen nga Lindja ne Perendim te perandorise. Natyrisht qe ky ishte vetem nje shpiegim formal sepse e verteta eshte krejt ndryshe. Ja se ē'thote nje prej emrave me te njohur te studimit te historise dhe teologjise.

Studiuesi i religjioneve Godfrey Higgins, ne vepren e tij Anacalypsis (kapitulli ii., f. 441), jep nje shpjegim te sakte mbi jetgjatesine e ketij shpendi. Kjo veper unikale per llojin e saj, eshte botuar ne vitin 1833, pas vdekjes se tij ne nje tirazh te limituar dhe permban perfundime qe vijne nga studimi i me shume se 200 veprave.

Autori jep nje shpiegim te detajuar edhe mbi jeegjtesine e feniksit dhe simboliken e tij. Higgins thote: "Feniksi eshte simboli i nje cikli te perseritshem e te pafund, ciklit diellor, i cili zgjat fiks 608 vjet. Ai i referohet fjales fenikase, e cila eshte edhe rrenje e feniks, FE_=cikel.

Feniksi u adoptua ne fillimet e hershme nga nga Kristianizmi dhe paraqtije te ndryshme te tij jane ne gjetur edhe neper varre. Legjenda e lashte e ketij simboli dhe ajo qe ai simbolizonte (perjetesia), padyshim qe u be shtyse qe feniksi te ishte simboli vdekjes dhe ringjalljes se Jezusit."

Nder te gjithe keto studime dhe perfundime, nje gje eshte e sigurt, feniksi apo ndryshe dhe simboli i shqiponjes me dy koka eshte emblema me e pushtetshme dhe me magjike qe ka ekzistuar ndonjehere.


Valtoni

73


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

99-vjetori i Pavarsise!

Mesazh  Meridiani 0 (zero) prej 28.11.11 8:49



Tė gjithė shqiptarėve kudo qė janė, nė tė gjitha pjesėt e botės: Gėzuar Festat e Nėntorit, 28 Nėntorin – Ditėn e Flamurit Kombėtar dhe 99 vjetorin e pavarsise!
Bazament i kėtyre festave ėshtė Dita e Flamurit Kombėtar!
28 Nėntori, njė datė emblementike nė memorien e kombit tonė....Mbetet njė krye datė pėr ne shqiptarėt. Do tė shėrbeje ēdo here si njė tempull,ne pragun e sė cilit pėrpara se te hymė do dėgjojmė sigurisht gjėmimet shekullore te historisė!!!
Nė kėtė ditė tė shėnuar, nderojme tė gjithė ata tė cilėt luftuan dhe flijuan veten e tyre pėr lirinė dhe pavarėsinė e atdheut.
Trojet tona u vaditen me gjakun e bijėve shqiptare. Ata ranė nė fushėn e betejės pėr kėtė flamur,duke u bėrė simbole tė krenarisė shqiptare,shembuj frymėzimi pėr gjeneratat e reja.
Emri i tyre u bė flamur,ngase ata lindėn ,u edukuan,u rriten dhe u shuan per mėmėdhene,duke qene gjithmonė e gjithherė nė shėrbim te shqiptarizmit.

Kjo ditė e bekuar dhe e shėnuar pėr tė gjithė ne, ka qenė dhe mbetet simbol i bashkimit, unitetit, lidhjes, krenarisė, qėndresės dhe vendosmėrisė sė popullit shqiptarė.

Prandaj Urime per te gjithe ata qe kan gjak patriotizmi!

Meridiani 0 (zero)

366


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Flamuri - Simboli shqiptar

Mesazh  Fakiri prej 28.11.11 10:43

Shumė flm i nderuar Meridiani.Kėtij urimi i bashkohem edhe unė duke ja uruar tė gjithė shqiptarėve kudo qė janė festėn Kombtare 28 Nėntorin,sikurse qė na bashkon kjo festė shpirtėrisht dhe moralisht tė gjithė shqiptarėt uroj qė sa mė shpejtė ti bashkoj edhe tė gjitha trojet tona nė njė shtet nė SHQIPĖRIN NATYRALE...ju pėrshėndes kudo qė jeni nga zemra me vjershėn e tė madhit Asdren qė ėshtė edhe Himni ynė mbar kombėtarė.

BETIMI MBI FLAMUR

Rreth flamurit tė pėrbashkuar
Me njė dėshir’ e njė qėllim,
Tė gjith’ atij duk’ iu betuar
Tė lidhim besėn pėr shpėtim.

Prej lufte veē ay largohet
Qė ėshtė lindur tradhėtor,
Kush ėshtė burrė nuk frikohet
Po vdes, po vdes si njė dėshmor!

Nė dorė armėt do t’i mbajmė
Tė mprojmė atdhenė mė ēdo kėnt,
Tė drejtat tona ne t’i ndajmė:
Kėtu armiqtė s’kan vėnt

Se Zoti vetė e than me gojė
Qė kombe shuhen pėrmbi dhe,
Po Shqipėria do tė rroj;
Pėr tė, pėr tė luftojmė ne!

O flamur, flamur, shenj’ e shenjtė,
Te ty betohemi kėtu,
Pėr Shqipėrinė atdhen’ e shtrenjtė,
Pėr nder’ dhe lavdimn’ e tu.

Trim, burrė quhet dhe nderohet
Atdheut kush iu bė therror.
Pėr jetė ay do tė kujtohet
Mbi dhet, mbi dhet si njė shenjtor!

Asdreni

Fakiri

1038


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Flamuri - Simboli shqiptar

Mesazh  xheme prej 28.11.11 12:13

URIME FESTEN E FLAMURIT

xheme

13


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Flamuri - Simboli shqiptar

Mesazh  Nikolaos prej 28.11.11 14:46

28 nėntori, dita e pamvarsisė sė Shqipėrisė

“Lirinė nuk ua solla unė, por e gjeta kėtu nė mesin tuaj”.

Ndoshta me kėto fjalė heroi kombėtar i Shqipėrisė, Athleta Christi, Gjergj Kastrioti Skėnderbeu ju drejtua ushtisė sė tij tė rradhitur pėr betejė, kur tashmė kishte ēliruar principatėn e tij Krujėn nga Osmanėt dhe kishte ngritur fitimtar flamurin e Kastriotėve (qė mė vonė do tė bėhej flamuri kombėtar i Shqipėrisė).

Kėtė fjalė na e sjell Marin Barleti nė veprėn e tij Historia de Vita et gestis Scanderbegi Epirotarvm principis. Ndoshta autori pėr njė formė romantiēizmi tė tepruar ka vėnė nė gojė tė princit tė Krujės fjalė qė heroi nuk i ka thėnė kurrė, por brenda kėsaj fraze gjejmė njė tė vėrtetė tė madhe historike: dėshirėn pėr liri tė popullit shqipėtar.

Njė popull i paepur, qė nuk duronte tiraninė osmane, dhe qė priste vetėm njė shkėndije pėr tu rrebeluar. Kthimi nė Krujė i Skėndėrbeut mė 28 nėntor 1443 ėshtė njė datė historike pėr Arbėrinė. Kjo datė shėnon fillimin e njė rezistence heroike tė shqiptarėve qė do tė zgjaste pėr njėzetepesė vjet me radhė deri nė vdekjen e Skėndėrbeut, kundėr fuqisė mė tė madhe luftarake tė kohės: Perandorisė Osmane.

Por kryeveprėn e vėrtetė Skėndėrbeu do ta kryente nė Lezhė mė 1444 kur arriti qė tė bashkoje gjithė princat shqiptar nėn njė flamur pėr tė luftuar pėr tė njėjtin objektiv, tė mbanin vendin tė lirė nga turqit.

Me vdekjen e Skėnderbeut (17 janar 1468), Osmanėt arritėn tė pushtonin pėrsėri Shqipėrinė qė do tė hynte nė periudhėn e saj mė tė errėt qė do tė zgjaste pėr katėr shekuj. Katėr shekuj mundimesh pėr popullin shqiptar. Pjesa mė e madhe e tij u kthye me forcė nė Myslimanizėm.

“Porta e Lartė” ishte tolerante me nėnshtetasit jo myslimanė. Nė fakt i lejonte grekėve mėsimin e gjuhės sė tyre. Ēuditėrisht trajtimi qė kishin nėnshtetasit shqiptarė edhe pse kėta ishin me fe myslimane ishte i veēantė. Turqia kishte ndaluar hapjen e shkollave nė gjuhėn shqipe dhe gjithashtu pėrdorjen e kėsaj gjuhė si gjuhė zyrtare.

Politika agresive ndaj shqipėtarėve e Xhonurqėve qė morrėn pushtetin nė Turqi mė 1908, qe pika e fundit e durimit pėr shqiptarėt. Shqiptarėt filluan qė tė kėrkojnė tė drejtat e tyre. Kėrkesa e parė e shqiptarėve qe mėsimi i gjuhės sė tyre. Situata e brendėshme e Shqipėrisė dhe mardhėniet me “Portėn e Lartė” filluan tė pėrkeqėsohen seriozisht nė fillimin e vitit 1910 nė Kosovė ku shpėrtheu shpejt njė kryengritje qė u pėrsėrit edhe mė nė Jug.

Mė 29 shtator 1911 Italia deklaroi luftė Turqisė. Konflikti italo – turk bėri qė situata nė Ballkan tė keqėsohet. Lufta ballkanike kaloi nė rajon si njė tėrmet. Konflikti degjeneroi nė egzekutime nė masė nė dėm tė popullsisė civile shqiptare, nė Veri nga ana e serbėve dhe malazezėve, por mė shumė ne Jug nga ana e grekėve.

Urrejtja dhe intoleranza raciale e fetare bėnė qė nė mungesė tė strukturave qeveritare dhe nė pėrhapjen nė masė tė armėve tė kishte masakra dhe shaktėrrim nė pjesėn mė tė madhe tė njė shteti qė akoma nuk egzistonte. Gazetat e kohės dhe tregimet e memorialistėve na flasin pėr fshatra tė djegura, sakatime, familje tė shkatėrruara, burra dhe fėmi tė masakruar nė emėr tė “pastrimit etnik”, kolona me refugjatė dhe skena dėshpėrimi kolektiv, dhunė tė ēdo lloji qė na kujtojnė nė mėnyrė impresionate imazhet qė na treguan tmerrin e shkaktuar nga lufta nė Bosnjė dhe Kosovė nė fundin e viteve ’90 tė shekullit tė kaluar.

Kryengritja shqiptare mori hov tė ri dhe nisi gjithmonė nga Veriu por shumė shpejt u pėrhap nė tė gjithė vendin. Kjo kryengritje pėrgatiti rrugėn e fitores pėr aleatėt ballkanik kundėr Turqisė, dhe e bėri tė mundėshme kėtė fitore, duke pasur njė rol qė nuk ju dha nė atė kohė rėndėsia e duhur.

Pikėrisht nė kėtė klimė tė formimit tė ndėrgjegjes kombėtare tė popullit tė lashtė shqipėtar, qė plaku i menēur Ismail Qemal Bej Vlora, mė 28 nėntor 1912 ngriti nė Vlorė flamurin shqiptar tė kuq me shqiponjėn dykrenare tė zezė tė Skėndėrbeut, dhe Shqipėria u bė e pamvarur nga Perandoria Osmane.

U formua njė qeveri provizore e drejtuar nga vet Ismail Qemali, u vendos qė tė zgjidhej njė Senat qė tė kontrolloj dhe ndihmoj qeverinė. Shpallja e pamvarsisė iu notifikua “Portės sė Lartė” dhe fuqive europiane. Njė delegacion u dėrgua jashtė pėr tė mbrojtur tė drejtat e shqipėtarėve.

Zgjedhja e datės dhe e mitit tė Skėndėrbeut nuk ishin tė rastėsishėm. 28 nėntori siē pamė kujtonte njė datė historike, datėn e ēlirimit tė Krujės nga turqit, dhe shqiptarėt po ēliroheshin pėrfundimisht nga mbeturina e Perandorisė Osmane. Kulti i Skėndėrbeut u bė njė element bashkimi qė pėrqėndrohej mbi identitetin kombėtar.

Shqiptarėt lanė mėnjanė mosmarrveshjet e ndryshme. Megjithė diferencat ndėrmjet Veriut dhe Jugut, ndėrmjet Toskėve dhe Gegėve, shqiptarėt patėn njė reagim tė fortė patriotik. 28 nėntori i vitit 1912 hyri nė historinė e Shqipėrisė si “dita e flamurit”.

Shqipėria mė nė fund kishte fituar pamvarsinė. Por sipas pakteve ndėrkombėtar Shqipėria e pamvarur do tė bėhej vėrtetė mė 1913.

Mė 29 korrik 1913 nė Londėr, konferenca e ambasadorėve tė gjashtė fuqive tė mbėdha vendosi qė Shqipėria ishte formuar nė principatė autonome, sovrane dhe trazhgimtare nėn garancinė e gjashtė fuqive qė [do tė zgjidhnin] Princin dhe bėri skemėn e shtetit tė ri. Por nė kėtė konferencė u morrėn edhe vendime tė turpėshme. Nė Veri Kosova i kaloi serbėve. Nė Jug Greqia mori Ēamerinė.

Siē mund tė kuptohet pamvarėsia i kushtoi shtrenjtė shqipėtarėve. Mė shumė se gjysma e territoreve qė populloheshin nga etni shqipėtare mbetėn jastė kufijve tė Shqipėrisė tė sapoformuar (Peja, Ohėri, Struga, Gjakova, Ulqini etj). Nuk duhet harruar represioni dhe gjenocidi i pėsuar nga popullėsitė shqiptare qė mbetėn jashtė kufinjėve nga ana e serbėve dhe grekėve. Gjaku i atyre tė pafajėshme kėrkon akoma drejtėsi.

Politika shovinishte e vėndeve kufitar me Shqipėrinė si Serbia dhe Greqia, dėshmojnė edhe sot nė vitin 2011 qė ata kurrė nuk kanė hequr dorė nga pretendimet territoriale ndaj vendit tonė.

Shqiptarėt nuk duhet tė bėjnė gabimin qė tė ndihen tė sigurtė, por duhet tė jenė gjithmonė vigjilent. Konferenca e Londrės e 1913 duhet qė tė jetė njė paralajmėrim pėr tė ardhmen. “Dita e flamurit” akoma edhe sot arrin qė bashkojė tė gjithė shqiptarėt kudo qė ndodhen, sepse ėshtė e vetmja festė kombėtare qė festohet nė tė gjithė territoret ku ndodhen shqipėtarė, nga tė gjitha etnitė dhe fetė (katolike, ortodokse dhe musulmane), dhe nga tė gjithė ata qė ndihen pjesė e popullit tė lavdishėm dhe tė lashtė shqipėtar.

(Elton Varfi)

Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

649


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Kenge patriotike!

Mesazh  Meridiani 0 (zero) prej 28.11.11 16:55




Meridiani 0 (zero)

366


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Poezi!

Mesazh  Meridiani 0 (zero) prej 28.11.11 16:59

FAN NOLI

Hymni i flamurit


O Flamur gjak, o Flamur shkabė,
O vėnt e vatr' o nėn' e babė,
Lagur me lot, djegur me flagė,
Flamur i kuq, Flamur i zi.

Fortesė shkėmbi tmerr tirani,
S'tė trėmp Romani, as Veneciani,
As Sėrp Dushani, as Turk Sulltani,
Flamur i math pėr Vegjėli.

Flamur qė lint Shėn Kostandinin,
Pajton Islamn' e Krishtėrimin,
Ēpall midis feve vllazėrimin,
Flamur bujar pėr Njerėzi.

Me Skėnderben' u lavdėrove
Dhe nė furtun' i funtmi u-shove,
Me Malon prapė lart vrapove,
Yll i pavdekur pėr Liri.

Sa shpesh pastaj pėr-dhe u-shtrive
Me zjarr e zi u ndeze, u nxive,
Po ēdo mizor me shpat' e grive,
O fushė-kuq, o shkabė-zi.

Pėrpjetė prije Shqipėrinė,
Pėrlintja shpirtin dhe fuqinė,
Diell pėr vllanė, yrnek pėr fqinė
Pėr botėn ėndr' e qjell i ri!

Meridiani 0 (zero)

366


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Nėna Shqiperi

Mesazh  Nikolaos prej 28.11.11 19:39


Statuja: Nėna Shqipėri

Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

649


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Flamuri - Simboli shqiptar

Mesazh  ILIRA prej 29.11.11 11:58

Nikolaos, tani qe e pashe mire dhe mbasi bera ca krahasime, shoh qe edhe te tjere kane dale ne te njejtin perfundim kujt i ngjan statuja jone dmth Nena Shqiperi!!!! dhe te mendosh kur eshte vendosur apo krijuar ne kohen e nje erresire totale per "pjesen e poshtme te piramides qe nuk ja dinte as kuptimin kesaj fjale"!!!!

ILIRA

305


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Flamuri - Simboli shqiptar

Mesazh  Nikolaos prej 29.11.11 13:51

Statuja "Nena Shqiperi" ngjan me statujen e Lirise dhe me perendeshen Juno. Nena jone Shqiperi mban nje yll ne dore, ndersa ajo e Lirise nje pishtar qe simbolizon Diellin (yllin tone) dhe mban njekohesisht rrezet e Diellit mbi kokė.

Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

649


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Flamuri - Simboli shqiptar

Mesazh  xheme prej 30.11.11 21:39


xheme

13


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Flamuri - Simboli shqiptar

Mesazh  lavdim.bossi prej 02.12.11 9:21

origjina e ketij simboli eshte shum shum me i lashte se i skenderbeut kjo eshte e vertet dhe e pa diskutueshme por per hater te skenderbeut duhet me hesht dhe me perkrah se nuk kemi simbol me te lasht.dhe me superior per shqiptaret kuptohet.!!

lavdim.bossi

67


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Flamuri - Simboli shqiptar

Mesazh  xheme prej 03.12.11 1:17



Edituar pėr herė tė fundit nga xheme nė 03.12.11 21:15, edituar 2 herė gjithsej

xheme

13


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Flamuri Shqiptar

Mesazh  oem-feka prej 03.12.11 14:00

Emri Shqiperi edhe emri yne nacional; Shqipetar, i eshte bashkuar flamurit i cili ka nje zanafille tejsisht te vjeter qe nga koha qe vendi yne quhej Arberi!
Flamuri jo se asaj kohe u formua si simbol, por ne ate kohe u be simbol i Arberit, nga i madhi Gjergj Kastrioti Skenderbeu.
Flamuri yne eshte simbol i Kastrioteve, te cilet ishin Shqiptar te Krishtere, kjo duket qarte edhe thjeshte nga mbiemri, madje Orthodoks.. e gjitha kjo si per te treguar ate ē'fare neve kemi qene ne te shkuaren, si per te treguar luften tone per te qene ata qe ishim, edhe pse ''mustaqe zinjte'' mbas vdekjes se Skenderbeut, morren ne dore Arberine duke lene faren e keqe edhe duke kthyer fete e shume shume Shqiptareve, duke lene gjurme deri me sot, e pasoja qe vijne e i vuajme deri ne ditet e sotshme.
Flamuri Shqipetar eshte simboli yne, ai ka qene thjeshte i simbolizuar.. ngjyra e kuqe i eshte dhene me vone, si per te treguar gjakun e kombit tone qe vuajti nder vite per ta pare te lire ne valvitje sot; Flamurin Kombetar Shqipetar.

oem-feka

13


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Flamuri - Simboli shqiptar

Mesazh  lavdim.bossi prej 03.12.11 14:15

oem-feka shkruajti:Emri Shqiperi edhe emri yne nacional; Shqipetar, i eshte bashkuar flamurit i cili ka nje zanafille tejsisht te vjeter qe nga koha qe vendi yne quhej Arberi!
Flamuri jo se asaj kohe u formua si simbol, por ne ate kohe u be simbol i Arberit, nga i madhi Gjergj Kastrioti Skenderbeu.
Flamuri yne eshte simbol i Kastrioteve, te cilet ishin Shqiptar te Krishtere, kjo duket qarte edhe thjeshte nga mbiemri, madje Orthodoks.. e gjitha kjo si per te treguar ate ē'fare neve kemi qene ne te shkuaren, si per te treguar luften tone per te qene ata qe ishim, edhe pse ''mustaqe zinjte'' mbas vdekjes se Skenderbeut, morren ne dore Arberine duke lene faren e keqe edhe duke kthyer fete e shume shume Shqiptareve, duke lene gjurme deri me sot, e pasoja qe vijne e i vuajme deri ne ditet e sotshme.
Flamuri Shqipetar eshte simboli yne, ai ka qene thjeshte i simbolizuar.. ngjyra e kuqe i eshte dhene me vone, si per te treguar gjakun e kombit tone qe vuajti nder vite per ta pare te lire ne valvitje sot; Flamurin Kombetar Shqipetar.



a je ti i marr apo qfare .??????? ku bazohesh ti kur thua se simboli i shqiperise eshte me i vjetri a ke fakte apo veq fol si llafazan i zdralit..!!!!!

lavdim.bossi

67


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Flamuri - Simboli shqiptar

Mesazh  oem-feka prej 03.12.11 14:30

Flamuri Shqipetar eshte me i vjeter se sa emri Shqiptar, edhe pse emri Shqipetar ka ardhur si nje epitet tek ne mbas emrave te dikurshem te lashte, qe nga Pellazget e deri tek Arberit, kohe ne te cilen simboli i Kastrioteve u be edhe simbol i Arberberve.. nuk duhet te harrojme qe ne ate kohe vendi Arberesheve qe sot eshte Shqiperia, ishte i ndare apo i perēare ne principata, Skenderbeu e bashkoji deri diku duke na dhuruar deri ne ditet e sotshme e ne perjetesi flamurin tone kombetar, te cilin e ngriti Ismail Qemali me 28 nentor ne diten e pavarsise, duke e cilesuar flamurin tone kombetar trashgimi nga i madhi; Gjergj Kastriot Skenderbeu.

Bera nje analize te dyte paksa me zbutese, besoj se ata qe kuptojne mire Shqip do e kuptojne qarte ate qe kam pershtjelle, madje edhe historia flet nje gje te tille, le te mos hedhim balte ne te.

oem-feka

13


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Flamuri - Simboli shqiptar

Mesazh  lavdim.bossi prej 03.12.11 22:45

o ti djalosh ti pernime paske rreshqit e ku e mori skenderbeu SIMBOLIN e dime te gjithe se ky simbol nuk eshte i skenderbeut ,!~!!!!!!!
eshte huazuar ky simbol nga popujt tjere si::Babilonas,persian , grek,ilir e tash shqiptar

Shum shtete ne bote e kane shqiponjen ne flamurine tyre a do te thot se ata kane kopjuar skenderbeun .????..jo i dashuri im ky simbol eshte shum shum perpara se skenderbeu ta kopjonte ket simbol

lavdim.bossi

67


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Flamuri - Simboli shqiptar

Mesazh  oem-feka prej 04.12.11 23:37

http://sq.wikipedia.org/wiki/Flamuri_i_Shqip%C3%ABris%C3%AB

Une nuk thashe qe Flamuri erdhi ne dizenjo nga Kastriotet, por Kastriotet e vune si simbol Shqiptar, sepse ne ate kohe Shqiperia e dermuar nga Turku, nuk njihej si shtet edhe pse kishte nje popull me nje kulture indipedente.. asaj kohe Shqiperia ishte e ndare ne principata, Gjergj Kastrioti erdhi edhe e bashkoji deri diku, keshtu solli imazhin e pare te Arberesheve si shtet apo komb.
Ismail Qemali kur ka ngritur flamurin ne Vlore, ka thene .... nga min 2:30 http://www.youtube.com/watch?v=4kHUA3SkdYU mare nga filmi; Nentori i dyte, kuptojeni ''i dyte'' .

oem-feka

13


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Flamuri - Simboli shqiptar

Mesazh  The Punisher prej 06.12.11 4:36

ak47 shkruajti:E kam lexuar nga fillimi deri ne fund dhe me ka bere shum pershtypje lexova dicka qe me te vertete te fut ne mendime por dua te them dicka qe e kam vene re tek nje film qe kam pa tani kohet e fundit "Clash of the Titans" ku Zeusi shenderrohej ne shqiponje kur donte te levizte nga qielli per ne toke ......dhe tani qe e lexova ktu me beri shume pershtypje ........bravo per mundimin ..... edhe pse ishte shume e pabesueshme
zeusi nuk meret me shqiponja por me feniks nje krijese legjendare .shqiptaret e kane prejardhjen nga atlantasit legjendare dhe flamuri eshte me feniks dhe jo me shqiponje . gjithmone nese jemi aq te vjeter sa pretendojme e vetmja origjine mbetet atlantida legjendare nga ku ne jemi pasardhes se atlatasve .gjuha shqipe gjen disa te perbashketa me ato qe njihen nga gjuha atlantase

The Punisher

74


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Flamuri - Simboli shqiptar

Mesazh  The Punisher prej 06.12.11 4:54

shqiponja me dy koka eshte simbol i krishterimit .kete simbol te parin fare e ka patur shqiperia si simbol pastaj e moren edhe shtetet e tjera ,por origjina e shqiptareve sic dihet eshte shume e lashte dhe kjo ne fakt eshte feniks e cila simbolizon pavdekesine e races se paster atlantase. sot shqiptaret e paster jane te gjithe krishtere sepse ata e ruajten racen duke mos u mposhtur nga pushtuesit osmane apo pushtues te tjere .

The Punisher

74


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi