Histori me entitete

Faqja 1 e 2 1, 2  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Re: Histori me entitete

Mesazh  Hanah prej 14.06.10 1:24

E frikshme!
Nje gje eshte e sigurte,une s'do fle sonte.Nje ore me pare pashe nje mace te zeze.

Hanah

13


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

lm Devil! - Jam Djalli !

Mesazh  Fikrro prej 14.06.10 15:18

lm Devil! - Jam Djalli !

Kjo ka ndodhur ne USA para dy vitesh.Naten vone nje grua duke fjetur dikush i kishte trokitur ne dere, ajo jetonte vetem me te burrin e vet dhe ende skishin femije.U ngrit zonja ta hapte deren, ora ishte 12:00 i nates e nervozuar thoshte kush eshte dhe ē'do ai person ne kete ore te vone.

Ajo hapi deren dhe para deres ishte nje vajze e vogel dhe e ēuditshme, ēfare do e pyeti zonja, vajza i thotė se a mund te ma japesh ca uje te pije te lutem, zonja e shikoi nje here i tha po ēfare do ti ketu ne keto ore te vona.

Vajza i tha perseri a mund te ma japesh ca uje te pije te lutem, zonja pa se vajza po kerkonte uje me kembengulje dhe shkoi tia sillte ujin, por kur u kthye nuk e gjeti me tek dera.

Zonja u ēudite, mbylli deren dhe shkoi te flinte.Te nesermen ajo po kryente punet e shtepise normal gjersa erdhi mbremja dhe ora 12:00 i nates.

Peseri ne ate ore trokiti dikush ne deren e saj, Zonja u ngrit perseri me pertes hapi deren dhe pa ate vajzen qe aty ishte edhe mbreme, zonja i tha perseri ti ēfare do, vajza i tha a mund te ma japesh ca uje te pije te lutem, Zonja nuk ta jap pa me treguar kush je dhe ēfare do dhe pse mbreme me ike kur une ta solla ujin.

Vajza kishte filluar ta shikonte shtrember, zonje e pyeti perseri kush je, vajza kete here iu pergjigj duke i thene eshte me mire te mos ta dish se kush jam, ke humbur prinderit i thote zonja, a kush je, vajza i tha me nje ze te frikeshm:JAM DJALLI.

Zonja e frkesuar vrapoi tek dhoma e fjetjes tek burri i vet qe ta zgjonte, ishte e tmerruar nga frika ishte ne panik, iu afrua shtrati te burrit por nga paniku dhe frika e madhe mbet e shtangur dhe 20 minuta skishte mundur te levizte, burri u zgjua nga gjumi e pa te ngrire, dhe e pyeti se ēfare ka, zonja as qe mund te fliste.

Te nesermen zonja u qetesua dhe i tregoi te shoqit ēfare ndodhi, pastaj mbremjen tjeter thirren prifterinj duke menduar qe ata mund ta largonin ate djallin por kot, vajza djall nuk trokiti kurre me ne ate dere, zonja qe nga ajo dite kurre me nuk e hap deren e shtepise edhe pse pas nje jave kishin nderruar shtepin.

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Histori me entitete

Mesazh  Gafurr prej 15.06.10 10:47

perralla te mirra per frikesimin e femijeve

Gafurr

10


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Histori me entitete

Mesazh  Gafurr prej 15.06.10 11:04

PERRALAT TREGONI DIKU TJETER JU KISHA LUTUR SHUM KETU NUK ESHTE VENDI PER PRRALLA

Gafurr

10


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Histori me entitete

Mesazh  Fikrro prej 15.06.10 15:42

Hahaah nuk jane perralla jane ngjarje te perkthyera nga gjuha angleze sme intereson po sbesove mos i lexo.

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Histori me entitete

Mesazh  pegazus prej 15.06.10 18:49

mos ja prishnii mazhin kesaj faqeje. kete e kemi treguar ketu e 7 vjet para per te trembur njeri tjetrin befasisht duke gerthitur djalli ne fund. hahahaahah boll me keto.

pegazus

5


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Histori me entitete

Mesazh  Fikrro prej 28.06.10 19:39


Nė shtėpinė tonė filluan tė ndodhin disa fenomene misterioze. Fenomene tė pashpjegueshme e tė ēuditshme. Madje, aq tė ēuditshme, sa pėr njeriun qė nuk ka pasur rast t’i pėrjetoj kėto, vėrtet mund tė jenė edhe tė pabesueshme. Ashtu, siē kanė mundur tė jenė tė pabesueshme edhe pėr ne, para se tė na binin nė kokė...
Nė lagjen “Tusus” tė Prizrenit ndodhet shtėpia e Akip Shahinit nga Prizreni, ku qe shumė vite me radhė, xha Akipi jeton me plakėn e tij dhe me katėr djem, tė gjithė tė martuar, qė sė bashku me reja dhe nipa e mbesa, pėrbėjnė gjithsej 24 anėtarė tė familjes.
Njė familje e qetė, me djem tė mbarė e punėtorė, dhe njė shtėpi “e gjallė”, siē do tė thuhej nė popullin tonė - janė karakteristikat e para qė tė bien nė sy kur, pėr tė parėn herė, ndodhesh nė kėtė familje. Katėr shtėpi nė njė oborr i kanė ndėrtuar ata tė xha Akipit, pa meshkuj nė botėn e jashtme, por vetėm me punėn e mbarė qė kėtu e bėjnė. Respektivisht, djemtė e xha Akipt kanė dy gjellėtore: njė nė Prizren dhe njė tjetėr nė Pejė, ku fitojnė mirė. Kurse xha Akipi ka edhe tokė pune...
Dhe tė gjitha premisat materiale janė tė favorshme, qė do tė duhet tė mundėsonin njė jetė tė qetė familjare dhe njė kėnaqėsi nė gjithė atė begati e nė gjithė ato tė mira materiale, por - njė hall qė i ka rėnė mbi kokė kėsaj familjeje, nuk u lė qetėsi e as kėnaqėsi shpirtėrore anėtarėve tė saj.
Nė foto shihet regalli i djegur, pothuajse plotėsisht i dėmtuar, nė dhomėn e Ali Shahinit, i shkaktuar nga duart e padukshme dhe e pashpjegueshme pėrmes mendjes dhe logjikės

Problemet lindėn pas njė viti martesė

Qe tri vjet me radhė reja e djalit tė vogėl, Nafija, me prejardhje nga K. Ėshtė e sėmurė rėndė nga njė sėmundje shpirtėrore. Kurrė mė parė nuk ka qenė e sėmurė. Edhe njė kohė pas martesės me Aliun nuk pati kurrfarė probleme. E ēonin mirė dhe kishin harmoni me njėri-tjetrin. Problemet e tyre lindėn pa u mbushur njė vit i plotė nė martesė. Nafija filloi ta humbte vetėdijen. Respektivisht ajo binte nė njė gjendje tė ndryshuar tė vetėdijes dhe ajo gjendje zgjaste jo pak kohė... shpeshherė edhe nga disa orė.

Nė fillim, natyrisht, iu drejtuam mjekut - fillon rrėfimin hallemadh Aliu. Neuropsikiatri, pas dėgjimit indiferent tė pėrshkrimit tė sėmundjes nga ana jonė, Nafijes i preferon t’i bėnte gjithė analizat dhe incizimin e kokės nė EEG. Dhe, ēuditėrisht, tė gjitha analizat e trurit e tė trupit i dolėn mirė, pos konstatimit nga ana e mjekut se “ėshtė pak nervoze”... Dhe i dha disa barėra pėr qetėsim.

Sakaq, mbretėria e sėmundjes nė Nafijen mbeti e paprekur. Sulmet vazhdonin. Nafija binte edhe mė tej nė gjendje tė ndryshuar tė vetėdijes dhe ndjehej tejet keq. Forca tė panjohura negative e sulmonin, e mundonin, e lodhnin...Madje edhe e rrihnin... E rrihnin shpinės dhe kėmbėve!...

Nė shtėpi ndodhin fenomene misterioze

Njėkohėsisht me kėtė, nė shtėpinė tonė filluan tė ndodhin disa fenomene misterioze. Fenomene tė pashpjegueshme e tė ēuditshme, - shton Aliu. Madje, aq tė ēuditshme, sa pėr njeriun qė nuk ka pasur rast t’i pėrjetoj kėto, vėrtet mund tė jenė edhe tė pabesueshme. Ashtu, siē kanė mundur tė jenė tė pabesueshme edhe pėr ne, para se tė na binin nė kokė...

Sė pari filluam tė ndjenim njė prani tė qenieve tė padukshme. Nė fillim na dukej sikur dikush po ecte nėpėr ballkone, ose dėgjonim rėnie, sikur dikush kėrcente nga ballkoni poshtė. Pastaj dėgjonim hedhje gurėsh, goditje me gurė. Goditjet sidomos i ndodhnin Nafijes.

Tė them tė drejtėn, nė fillim edhe ne ishim shumė tė befasuar e nė njė dilemė tė madhe: T’u besonim atyre fenomeneve tė ēuditshme, tė pakapshme pėr mendjen e logjikėn, apo tė mos u besonim... T’u besonim, si t’u besonim, kur asgjė me sytė e ballit nuk shihnim, asgjė s’vėrenim konkretisht. Tė mos besonim, si tė mos besonim, kur pėr njė kohė tė caktuar, dėgjonim zhurmat, trokitjet, rrapėllimat, hedhjet e gurėve, ecjen e dikujt... Me njė fjalė, pandėrprerė shihnim, dėgjonim dhe pėrjetonim manifestimet e ēuditshme, mahnitėse, qė shkaktoheshin nga qenie tė padukshme, misterioze, si tė thuash, ireale, por qė manifestimi i veprimeve tė tyre ishte real dhe ne e dėgjonim, e shihnim dhe e pėrjetonim nė mėnyrė reale e tė pakontestueshme...

Nė fillim na ka ndodhur qė, kur kemi shkuar nė dhomė, t’i gjejmė rrobat e nxjerra nga raftet, ku ishin tė paluara, e tė vendosura nė mes tė dhomės, nė dysheme. Valixhet i gjenim tė hapura, pa i prekur kush nga anėtarėt e familjes, por, ajo ēka ishte mė e keqja, mė pastaj rrobat e nuses do t’i gjenim tė prera e tė dėmtuara. Tė prera si me gėrshėrė,. Si t’i kishte prerė me dorė njeriu. Ndoshta gjatė kėsaj kohe na janė asgjėsuar rroba me vlerė prej disa mijėra markash nė kėtė mėnyrė tė pashpjegueshme. Pastaj, e gjenim arin e prishur. Ose e gjenim tė pėrdredhur e tė lakuar ose tė prerė... Dhe atė si me zhiletė, sa nė shikim tė parė, nuk mund tė vėrehej se ishte i prerė, vetėm kur e kapje me dorė, ndahej...

Por, ndėrkohė, ne, qė kishim hall tė madh, kurse mjeku nuk mund tė na ndihmonte, filluam tė kėrkojmė ndihmė tek disa milexhionė, falltarė e hoxhallarė tė ndryshėm - kyēet nė bisedė xha Akipi. Njė nga ata, nga fshati Lubinjė e Epėrme bėri qė Nafije tė tregonte se kush po e sulmonte, kush po e mundonte e kush po e rrihte. Ua zinte nė gojė emrat. Fliste me to, grindej. Tregonte se ē’i thoshin... Fatkeqėsisht, ajo qė i paraqitej, qė e sulmonte kėshtu e qė i bėnte kėto tė zeza ishte gruaja e vėllait tim...,ofshau ai.

Nė foto shihet pasqyra e thyer nga forcat e panjohura. Familja Shahini nuk kanė shpjegim se si ka ndodhur kjo, ata vetėm e kanė parė se ėshtė thyer nga njė dorė e padukshme, nė pranin e tyre dhe kanė mbetur tė nemitur...

Katėr herė u kallėn dhomat

Ėshtė interesant, se gjithnjė e paralajmėronin se ēdo tė ndodh. I thoshin se kemi pėr t’i prerė rrobat, tė cilat edhe i preheshin. Pastaj, i thoshin se kemi pėr t’i djegur dhe ato digjeshin. Katėr herė na janė djegur dhomat. Dhe atė gjithnjė ditėn. Dy herė jemi djegur paradite. Njė herė nė kohė dreke dhe njė herė vonė pas dite. Ėshtė interesant se herėn e parė, kur ka ndodhur ndezja, dera ishte e mbyllur pėrbrenda, e askush nuk ishte brenda. Madje, kur e kemi thyer derėn, dhe e shtynim pėr ta hapur, njė forcė e ēuditshme e shtynte nga parapa. Disi nuk na linte tė hynim brenda. Tri herė, i kemi shpėtuar gjėrat pak mė mirė, herėn e katėrt na ėshtė djegur, madje edhe regalli. Dhe ashtu, tė djegur, e kemi edhe sot e kėsaj dite...

Por mė tepėr kishim frikė se do tė na i digjte fėmijėt, - thotė xha Akipi. Prandaj, rregullisht Aliu i ka ndėrruar dhomat, me shpresė se ndoshta nė dhomėn tjetėr nuk do t’i ndodhte gjė, edhe pse kot...

Njėherė, madje, i janė prerė rrobat qė i kishte tė veshura. Bluzėn, veē kur ia pamė tė prerė prapa, nė shpinė, dhe mbetėm tė nemitur... - kyēet prapė Aliu. Dy herė diēka e panjohur mė ka grithur edhe mua nė ballė. Isha duke punuar nė gjellėtore, dhe, kur njė qastė, paqėllimshėm shikohem nė pasqyrė, shoh, shoh njė vijė, njė tė grithur pjerrtas ballit, pa ndonjė rast dhe pa ndonjė mundėsi qė tė grithesha askund... Edhe kjo (tregon pėr tė shoqen), ka qenė dy herė e prerė nė dorė, pa ndonjė rast. Veē kur ia shihnim gjakun...

Prania e vazhdueshme e qenieve tė padukshme

Kurse, vazhdimisht kemi pasur zhurma tė ndryshme: tė trokitura nė dyer, dritare, regall... Disa herė janė thyer dritaret dhe atė ēuditėrisht, nga ana e brendshme, d.m.th. krahu i brendshėm i dritares... Disa herė ma kanė marr orėn e zgjimit, tė cilėn e lė afėr pėr t’u zgjuar, kur kam pėr tė shkuar nė punė... Pastaj, sėrish ma kthenin!...

Njollat e gjakut qė shpėrthyen nė mur nė ēastin kur Nafija e ka “sulmuar” me energji (nė gjendje autohipnotike) dhe “asgjėsuar” njėrėn nga qeniet misterioze.

Por tė gjitha kėto qė i thamė ( e qė nuk) janė sigurisht pak, megjithatė, nuk paraqesin gjithė atė qė kemi pėrjetuar brenda kėsaj kohe, brenda kėtyre tri viteve, prej kur Perėndia na e ēoi kėtė hall mbi kokė... - kyēet, pėrsėri, nė bisedė xha Akipi. 74 vjet i kam bėrė - vazhdon, kurrė nuk kam parė kėso gjėrash. Dėgjuar nga tė tjerėt, se dikujt i ka ndodhur po, veē nė familje tė ngushtė dhe nė farefis nuk na ka ndodhur. Tash Zoti na ka dėrguar, pse na i ka dėrguar, Ai e di...- pėrfundon xha Akipi dhe shpreson, megjithatė, se do tė bėhet mirė. Dhe ne e ngushėllojmė, se, si ēdo gjė qė ėshtė kalimtare nė kėtė jetė edhe kjo do tė jetė kalimtare dhe do tė bėhet mirė...

Tani tėrė familja shpresat i kanė pėrqendruar tek A. Kolgeci, njė person qė pa kursim pėrpiqet t’u ndihmoj njerėzve tė shėrohen me metoda alternative, kryesisht pėrmes sugjestionit dhe hipnozės. Kolgeci e ka mėsuar Nafijen, pas disa seancave hipnotike, qė kur ta sulmojnė ato krijesa tė liga, ajo, gjithnjė duke e konsultuar “udhėheqėsin e vet shpirtėrorė”, tė dijė si tė mbrohet, madje edhe t’i sulmoj ato me energji pozitive...

Sipas sugjerimeve tė Kolgecit, dy -tri ditė para se ta bėnim kėtė bisedė, ajo i kishte “sulmuar” ato dhe atė kryesoren e kishte “asgjėsuar”. Sipas rrėfimit tė Nafijes, ajo e kishte asgjėsuar plotėsisht “trupin” e saj! E kishte parė saktė kėtė. Por, qė ēudia tė jetė mė e madhe, at qastė qė ka ndodhur ky “asgjėsim” nė njėrin mur tė dhomės, ēuditėrisht, ishin paraqitur njolla tė vėrteta gjaku...! Gjurmėt e tij akoma ndodheshin nė murin e dhomės, tė cilat miku im S. Krasniqi, i fotografoi, pėr t’i pasur si dėshmi tė njė sensacioni tė vėrtet misterioz.



Ngjarja e pėrshkruar ėshtė e vėrtet dhe tė gjitha tė dhėnat janė autentike: vetėm emrat e personazheve janė tė ndryshuar.

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Nje histori e cuditshme.....lexo

Mesazh  Fikrro prej 28.06.10 19:42


Nje ēift vendos te kaloje pushimet ne nje plazh ne Karaibe, ne te njejtin hotel ku kishte kaluar 20 vjet me par muajin e mjaltit. Per shkak te punes , e shoqja nuk mundi te udhetonte me te shoqin. E la qe te vinte ca dite me pas. Kur burri arriti ne dhomen e tij ne hotel, vuri re qe kishte nje kompjuter te lidhur ne internet. Atehere vendosi ti dergonte nje mesazh te shoqes, por gabon nje germe ne adrese pa e vene re dhe ja dergon dikujt tjeter. Mesazhin e mori nje grua e ve qe sapo kishte varrosur te shoqin. Me te marre kete email asaj i bie te fiket ne cast. Vjen i biri dhe e gjen te jemen te rene prane kompjuterit. Ne ekran ishte shkruar:


E dashur grua... Arrita mire! ndoshta do te habitesh qe po merr njoftime me email. Por ketu ka kompjuter e mund ti dergoj mesazhe njerzve te dashur. Sapo arrita dhe po te them se eshte pergatitur gjithshka qe ti te vish te premten e ardhshme . Kam shume deshire te te shoh, dhe shpresoj qe udhetimi yt do te jete po aq i qete sa i imi.
OBS: Mos sill shume rroba...ketu ben nje te nxehte si ne ferr.

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

po

Mesazh  cObRa prej 29.06.10 15:04

fikro shum e vertet se edhe un kam degjuar per kete ngjarje per kete qiftin....nje shkronj kushton shum....perderisa e shkruan kujdes.....kuku sa pabesimtar ka bre ktu...s'dijn sen me tregu...veq dijn me tregu mosbesimin.....rrena jon kto s'di qka meren me ksi sene vendse mu mundu me gjet diqka edhe ata me tregu po...qka mi bo njerzve .....ma mir t'ishin kon kafsh sesa qe jon njerz...zoti ju ka dhon trurin me mendu....me tregu...e jo as mos me mendu e keshem me tregu diqwka...ne fund rezultati below zero.....

cObRa

67


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Histori me entitete

Mesazh  Fikrro prej 29.06.10 15:13

Faleminderit cobra eshte mire te dish gjithqka por edhe jo te besh gjithqka.Te pershendes.Fikrro

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shpirtėrat e parehatshėm!

Mesazh  Fikrro prej 29.06.10 23:23

Unė dhe nusja rrinim nė dhomė kur u hap dera dhe njė erė u krijua vetvetiu dhe para syve tanė bokalli u ngrit dhe filloi tė sillej nėpėr ajėr... Janė kėto fjalėt qė na i pėrcjell F. H. nga Peja pėr pėrvojėn e gjyshes sė vet.

Ky rast si dhe shumė tė tjera, si tek ne ashtu edhe nė botė, nė njėfarė mėnyre na bėjnė me dije pėr "paraqitjen" dhe "prezencėn" e shpirtave qė nuk i takojnė mė kėsaj bote.

Disi tek ne ėshtė bėrė praktikė qė me figurėn e besimit tonė popullor - Lugatin, tė identifikohen tė gjitha krijesat jashtė kornizave tė kuptueshmėrisė sonė dhe me kėtė emėr njėherazi identifikohen shpirtat, fantazmat, vampirėt, etj.

Edhepse njė vėshtrim i tillė dhe klasifikimi qė bėra ndoshta nuk i takon temės qė dua ta shtjelloj, duhet tė dihet se shpirtat qė parimisht duhet t'i takojnė asaj ane, fantazmat dhe vampirėt, janė kuptime qė dallojnė shumė prej njėra tjetrės dhe asesi nuk duhet tė identifikohen njėjtė.

Pėr ta pėrzėnė shpirtin, na detyroi neve fėmijėve tė silleshim gjithė ditėn rreth plemes

Pa marė parasysh se prej cilit kėndvėshtrim nisemi, pėr vampirėt ėshtė me tė vėrtetė naive tė mendohet se ekzistojnė. Sidoqoftė skepticizmin duhet ta lėmė pak anash dhe mė me seriozitet t'i qasemi problemit.

Enigmėn mbi fantazmat mund ta zbėrthejmė me mjaft sukses vetėm me njė trajtim konstruktiv psikologjik, kurse ēėshtja e shpirtave kėrkon njė trajtim metafizik tė problemit por pėrsėri po e cek, me pamundėsi dhėnie tė konkludimit.

Pėr tė mos kaluar nė monotoni dhe pėr ta bėrė temėn mė tė afėrt ja disa raste mė interesante qė munda t'i mbledh pėr t'iu kthyer mė vonė vetė problemit... "nuk e dij se si ndodhi qė ai vendosi tė banonte tek ne, apo mos ndoshta ai ka qenė gjithnjė aty e ne kushedi pa vetėdije e kemi ngacmuar, dhe me thėnė tė drejtėn, nuk mė kujtohet se atėherė kam qenė i ri, diku rreth 12-13 vjet" - na rrėfen njė student prej rrethit tė Prizrenit, pėrndryshe student me sukses mbi mesataren - "por e gjitha kjo filloi atėherė kur zhurma tė ēuditshme filluan tė dėgjoheshin nė pleme.

Nė fillim nuk i merrnim seriozisht duke menduar se fjala ėshtė pėr ndonjė kafshė tė vogėl qė ka gjetur strehim aty, por me kalimin e kohės ato filluan tė shpeshtohen dhe tė merrnin intonacionin e zhurmės qė krijohet kur sendet rrėzohen ose hudhen, kurse nė portėn e fqiut filluan tė dėgjohen trokitje tė fuqishme misterioze qė i shkaktuan mjaft shqetėsim.

Ndoshta pėr t'i bėrė qejf vetes, mundoheshim ta shpjegonim kėtė me ndonjė armik misterioz tė familjes, i cili dėshironte vetėm tė na shqetėsonte.

Mė tej gjėra edhe mė misterioze filluan tė ndodhin.

Nė kulm tė shtėpisė dhe nė oborr filluan tė bienin gurė me shpejtėsi tė mahnitshme dhe baba shpesh nė gjysmė tė natės dilte jashtė me tėrfurk nė dorė, por gjithmonė kthehej i dėshpėruar se jashtė nuk kishte bile as shenjė se kishte qenė dikush.

Mendimet pėr ndonjė aksion tė organizuar kundėr familjes sonė u forconin derisa dikujt iu kujtua tė hipte nė kulm dhe t'i sillte tjegullat qė ishin goditur.

Sot e kėsaj dite nuk mundemi ta kuptojmė se ēfarė ka qenė ajo forcė qė e ka gjuajtur atė gur i cili kishte shpuar tjegullėn.

Gurėt kishin kaluar nėpėr tjegulla duke lėnė vetėm vrimėn sa madhėsia e vet, pa i thyer ato. Kemi provuar vetė tė provojmė diēka tė tillė, por tjegulla gjithmonė thehej.

Atėherė vendosėm tė kėrkojmė ndihmė nė rastin e parė qė do tė ndodhte herėn tjetėr. Nė njė ditė, kafshėt filluan tė na shqetėsohen kurse edhe gjėrat tjera lėviznin dhe nuk i gjenim nė vendin ku i linim.

Atėherė nuk pritėm mė, por e thirrėm njė njeri nga Prizreni i cili mė duket se thirrej Shasha, dhe i cili na kuptoi seriozisht. E dij vetėm se na mblodhi tėrė neve fėmijėve dhe na detyronte tė silleshim rreth plemes gati tėrė ditėn, kėshtu qė ato dukuri kurrė nuk na shqetėsuan mė..."

Mirė, mirė, vazhdoni me tė juajėn, por dijeni, edhe pasi tė vdes, nuk do t'ju lė rehat

Ngjarja tjetėr ėshtė mjaft interesante por pėr arsye se paraqet njė ēėshtje mjaft familjare nuk do tė cekim asgjė pėr aktorėt e ngjarjes. "E tėra ka filluar pas vdekjes sė plakės.

Se diēka e tillė do tė ndodhte, disa prej neve e kemi pritur, se para vdekjes ajo na pat thėnė - mirė, mirė, vazhdoni, por edhe pasi tė vdes nuk do t'ju lė rehat - e ne e injoruam, e trajtonim si tė tepėrt dhe nė njėfarė mėnyre u lehtėsuam kur vdiq, por gabimin u desh ta paguanim shtrenjtė.

Njė kohė pas vdekjes sė saj gjėra tė ēuditshme filluan tė na ndodhnin nė shtėpi.

Zėra dhe zhurma tė paqarta filluan tė dėgjohen. Njė mbrėmje, gjersa qėndronim tė gjithė sė bashku, dikush trokiti fuqishėm por edhe pse shumė shpejt dolėm jashtė, aty nuk kishte as shenjė tė dikujt.

Filluam tė shqetėsohemi, por ky ishte vetėm fillimi. Mė askush nuk mund tė rrinte ose tė flinte i qetė.

Sa rehatoheshim pak, ndodhte qė p.sh. tė fikeshin fenerėt ose dyert dhe dritaret tė hapeshin e tė mbylleshin vetvetiu ose para syve tanė fluturonin rrobet dhe kėpucėt tona. U detyruam ta ndėrrojmė shtėpinė..."

Para disa kohėsh, agjencionet informative e nė veēanti ajo ruse, emituan lajmin mbi "vizitorin" e ēuditshėm nė qendrėn kulturore ruse nė Maltė.

Ngjarjet e ēuditshme, nė ndėrtesėn nė tė cilėn ėshtė vendosur qendra nė fjalė, si p.sh. fanitjet e ballove miserioze, zhurma e enėve, frymėmarrja e vizitorit tė panjohur si dhe muri i cili vetvetiu e ndėrron ngjyrėn, mė nė fund u zgjidhėn dhe u gjet "shkaktari". Ishte shpirti i njė riteri (kalorėsi) anglez i shekullit tė XVI.

Fjala ėshtė pėr njėfarė ser Oliver Starkin i cili kishte vdekur para 400 vjetėsh. Kishte qenė sekretari personal i mjeshtrit tė madh Zhan De La Valete, njėrit prej komandantėve tė rendit ushtarak katolik tė shėn Pjetrit, rend tė cilin e pėrbėnte pjesa mė militante e "kalorėsve tė shenjtė", qė pėr detyrė kishin mbrojtjen e krishterizmit. Ndėrtesa nė fjalė kishte qenė pronė e kalorėsit i cili banorėt e rinj filloi t'i shqetėsojė qysh nė fillim tė vitit 1993.

"Shpesh herė natėn na zgjonte zhurma e ngjashme me zhurmėn e cila bėhet gjatė ballove, por diēka tė tillė realisht nuk kishte...poashtu e ēuditshme ishte kur e ngjyrosnim njė mur me tė bardhė, pėrndryshe i vetmi i cili ka mbetur i paprekur qysh prej kohės sė ser Oliverit, dhe gjithmonė pas njė apo dy jave vetvetiu ndėrronte ngjyrėn dhe bėhej i zi" - tregon drejtoresha Elizabeta Zolina, pėrndryshe profesoreshė e historisė bashkėkohore.

T'i bijmė shkurt, shpirti i ser Oliverit s'gjente rehati pėr arsye se nė testament kishte thėnė se banorėt e asaj shtėpie, d.m.th. pasardhėsit e tij, duhet t'i paguajnė lutjet e rregullta pėr shpirtin e tij nė katedralen e shėn Pjetrit e qė tash askush nuk kujtohej mė pėr tė.

Me tė kuptuar pėr testamentin, meshat pėr shpirtin e tij filloi t'i financojė vet qendra kulturore, kėshtu qė shpirti i ser Oliverit me kalimin e kohės u qetėsua. "Nganjėherė dėgjojmė prap diēka, por mė asgjė s'ka shqetėsuese", pėrfundon zonja Zolina.

Edhe nė shtėpinė mė tė famshme tė botės ndodhin gjėra tė ēuditshme.

Nė shtėpinė e bardhė nė Vashington flitet se edhe sot e kėsaj dite paraqitet shpirti i Abraham Linkolnit, tė cilin mė 1865 e vrau Xhon Vilkis Buti. Vinston Ēerēili, njėherė, nė shenjė respekti, qe vendosur nė dhomėn e Linkolnit.

Me tė takuar shpirtin, ai kishte kėrkuar dhomėn tjetėr. Edhe mbretėresha holandeze Vilhelmina kishte humbur vetėdijen kur i pat dėgjuar trokitjet nė derė dhe Abraham Linkolnin para saj.

Nga A. Rexhaj

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Misteret e varrezave!

Mesazh  Fikrro prej 29.06.10 23:25


( Sekrete, mistere, erotizėm, spiritizmė e skena egzorcizmi nė varrezėn mė tė shquar tė Parisit )

... Nuk ėshtė e thenė qė varrezat tė jenė me ēdo kusht, vendet ideale tė prėhjes sė pėrjetėshme.

Prej shumė vjetėsh, agjentė tė survejimit nė Paris kanė venė nė qendėr tė vemendjes, njerėn prej sipėrfaqjeve mė tė gjelbėruara tė qytetit, me 44 hektarė monumente funerale.

Netėve, tė shoqėruar me qenėr tė stervituar ata inspektojnė e i bien kryq e tėrthor nekroplit mė tė shquar nė botė: varrezave Per-Lashezė ( Pčre-Lachaise ) ku prėhen personalitete tė botės sė arteve, politikės, mjekėsisė e shkencave paralele.

Po, pėrse gjithė kjo gjendje alarmi pėrreth tyre ? Shkaqet janė tė shumta.

Nė fakt, ky vend magjik ku bejnė gjumin e pėrjetshėm shumė njerėz tė shquar tė dy shekujve tė fundit, ėshtė bėrė prej kohėsh mjaft tėrheqės pėr disa lloj vizitorėsh tė veēantė.

Sepse, Per-Lashezė, nė ēdo kohė ka qenė konsideruar s i njė nga vendet mė tipikė tė egzorcizmit e, pėr disa sekte, ndėr mė tė zgjedhurit pėr tė bėrė ceremoni misterioze. Pothuajse ēdo natė, aty shihen skena nga mė tė ēuditėshmet...

“Nimfa” e Per Lashezė dhe gjoksi vezullues i njė femre...

... Njė kureshtar qė pėrshkon Qytezėn e tė Vdekurve e endet mes kėtij nekropoli tė pafund, nuk mund tė qendrojė indiferent para varrit madhėshtor tė Ferdinad Barbadien, derdhėsit tė shquar tė skulpturave nė bronx tė shekullit te XIX-tė, ku ngrihet edhe njė nga kryeveprat e tij.

Para njė masivi shkembor ndodhet njė grup skulpturor i pėrbėrė prej tri vajzash, tė cilat quhen ndryshe edhe Nimfat e Per -Lashezė. Njė prej tyre, ajo me e avancuara drejt publikut, mė e reja, mė finja s’eshte as dy hapa larg.

Ajo ka dy gjokse tė vegjėl por tepėr provokues, tė cilėt janė edhe ”preja” e shumė zotėrinjve qė, tė tunduar prej anatomisė sė tyre erotike, s’qendrojnė dot pa i ledhatuar.

Eshtė kjo arsyeja pse ato ( gjinjtė prej broxi ), nga fėrkimi e ledhatimi i shumė kalimt arėve, janė gjithmonė tė mbuluar me njė dritė vezulluese metali tė freskėt.

Ka nga ata bile qė, duke i’u shmangur njerėzve e pasi sigurohen se janė larg vėshtrimit tė tyre ( veēanėrisht kur bie muzgu e ata rrallohen ), ndalen para kėsaj nimfe me pėrmasa natyrale e, nuk e kanė pėr gjė qe t’i thithin thumbat e gjoksit tė saj me gojė.

Thuhet se, ( e, kjo ka ngelur si njė traditė e vjetėr ), ledhatimi i gjinjve tė Nimfės sė Per-Lashezė, sjell fat nė dashuri...

Viktor Noir - fetishi erotik i femrave

... Ndėrkohė, vendi mė i adhuruar pėr femrat ėshtė padyshim varri i Viktor Nuar, ( Victor Noir ), kėtij ish-gazetari tė vrarė pabesisht mė 1870 nė moshėn 22 vjeē, pikėrisht dy ditė para marteses.

Shtrirė mbi varr nė pėrmasa natyrore, me redingotė hapur, kapelen pėrbri e pamjen e fytyrės pothuajse ėngjėllore, ndodhet skulptura e trupit tė tij nė bronx, punuar nga artisti i njohur i asaj epoke Jules Dalou.

Pjesa dėrmuese e adhuruesve tė saj, jane vajza e gra tė reja. Sjelljet e disa prej tyre, nganjeherė, kanė brenda tyre simptoma tė vėrteta erotike-deliranete.

Nė skulpturė, vendi mė i lakmuar e qė rrezaton tepėr shkėlqim ėshtė njė pjesė e fryrė mbi pantallona, mes kofshėve, aty ku ndodhet seksi i tij.

Sipas bestytnive e paragjykimeve, tė cilat janė pėrcjelluar nga njeri brez tek tjetri, skulpturė e djaloshit Viktor Nuar ka disa fuqi tė mbinatyreshme si, pėr shembėll: tėrheqjen e njė mashkulli, shėrimin nga impotenca, bashkimin me njė burrė tė adhuruar, realizimin e deshirės pėr martesė, bėrjen e njė fėmije etj.

Gratė apo vajzat, pėr tė realizuar dėshirėn e tyre tė fshehtė e duke besuar nė efektin ēudibėrės, ndalen para skulpturės sė shtrirė, ulen pranė saj e, lehtas, kalojnė gishtat duke ledhatuar pjesėn e fryrė tė seksit nenė pantallona.

Por, ka edhe tė tjera mė tė guximshme, tė cilat vendosin nė atė vend ballin e, pastaj, lėshojnė mbi tė puthje e mė tepėr akoma, ka tė tjera qė vijnė aty natėn, xhvishen nudo e shtrihen mbi trupin e ftohtė prej metali tė djaloshit Viktor Nuar, fetishit erotik tė femrave...

Alen Kardek – teoricieni i madh i spiritizmit

... Eshtė mė se e vėrtetė qė ekziston njė kult adhurues pėr Alen Kardek ( 1804-1869) ( Alain Kardec-doktor nė mjekėsi e pedagog, i cilėsuar si mė i madhi i magjistarėve, vėzhguesi i pakrahėsueshėm i botės sė shpirtėrave, shefi dhe teoricieni i parė i spiritizmit botėror ).

Nė ēdo kohė e pėr ēdo ditė, varri i tij ėshte i mbytur me tufa lulesh lloj-lloj. Burra e gra vijnė tek varri i tij, pėr t’u konsultuar me magjistarin e madh e pėr t’i bėrė atij lutje, pėr ndėrhyrjen e shpirtrave tė mirė nė dobi tė tyre.

Sepse, Alen Kardekut i atribuohen fuqi tė tė pa imagjinueshme tė tilla si, pėr shėmbėll, qė tė hysh nė kontakt me tė vdekurit, tė marrėsh mesazhe nga jeta e pėrtejshme, tė shėrosh njė tė semurė, tė ēlirohesh nga shpirtėrat e kėqinj etj.

Pėr kėto arsye, mund tė themi pa e tepėruar se varri i t ij, ėshtė sigurisht mė i vizituari jo vetėm nė Per-Lashezė, por edhe nė gjithė Francėn ( sigurisht pas atij tė Napoleon Bonapartit ).

Ndaj, gjen kėtu edhe njerėz qė vijnė edhe nga vende tė largėta, sidomos nga Amerika latine, Antilet e disa vende tė Afrikės...

Xhim Morrison - varri i tij ruhet ditė e natė...

... Eshte pikerisht, pėrreth varrit tė Xhim Morrison -it, ( Jim Morrison, 1943 - 1971 ), vdekur nė Paris pėr shkak tė njė overdoze heroine, njė prej miteve mė tė shquar tė muzikes pop, ku zhvillohen edhe manifestimet mė tė zhurmshėm e mė shqetėsues tė varrezave Per-Lashezė.

Varri i njeriut qė, pėr nga modernizmi i artit dhe menyrės sė tij tė jetesės, misheroi njė model absolut pėr mbarė brezin e viteve ’60-’70.

Si mishėrues i njė personazhi tė tillė mitik, varri i tij ėshtė kthyer nė njė vend tė endėrruar pelegranzhi pėr mijėra tė rinj e tė reja anglo-amerikanė, gjermanė e skandinavė, tė cilėt vijnė kėtu pėr t’i bėrė homazh idolit tė tyre tė adhuruar, i cili u bė simbol i madhėrishėm i antikonformizmin ndaj traditave e sjelljeve sociale tė kohės sė vet ( Tė tilla si, kundėrshtimi i luftės nė Vietnam, tutelės prindėrore, refuzimit ndaj shėrbimit ushtarak, ligjit, familjes, moralit ).

The Doors...I shndėrruar nė njė vend takimi ndėrkombėtar e, disa herė i kėrcėnuar edhe pėr profanim nga individė tė rrezikshėm e me probleme psiko-mendore, varri i tij ruhet me kamera tė fshehta e vėzhgohet ditė e natė nga roje tė posaēme, gjė e cila ka bėrė qė survejimi rreth tij tė jetė special dhe i pėrhershėm.

Pėr shkak tė fluksit tė madh tė njerėzve, shpesh herė me mangėsi sjelljesh civile, pėrreth varrit, individė tė ndryshėm nuk mungojnė t’a bėjnė tė pavdekshme prezencėn e tyre duke shkruar graffiti nė varrin e idolit tė tyre, duke derdhur mbi tė shishe me alkool apo duke tymosur hashish e mariuhanė.

Grupe tė tjerė bien nė delir tė vėrtetė e japin spektakle orgjish ndėrkohė qė, pjesa mė e madhe e adhuruesve, kėnaqen duke vendosur pranė banesės sė fundit tė artistit tė madh, thjesht njė lule apo njė mesazh tė shkruar mbi njė copėz letėr...

Nga Simbad Detari

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shtėpia qė vizitohet nga qeniet mistike!

Mesazh  Fikrro prej 29.06.10 23:26


U dėgjua njė zė: “Fatmir”! e dėgjuam unė dhe motra. Dil, dikush po thėrret!- mė tha motra. Dhe dola. Shikova sė pari nė vrimėn e derės. Pranė derės shiheshin kėmbėt e dikujt. Gjithnjė i kam parasysh: pantollone tė hekurosura bukur, teget, ēorapėt e bardha dhe kėpucė tė zeza. E hapa derėn. Mirėmbrėma! Nuk foli gjė.

Kjo shtėpi ndodhet nė Shkup, nė rrugėn: Sheshi “Brigada Sulmuese Kosovaro-Maqedonase”, Topansko Polje. Nė tė jetojnė 8 anėtarė familjeje. Ishin edhe dy vajza tjera, tė cilat nė ndėrkohė u martuan. Por, fenomenet mistike, qė e pėrcjellin kėtė shtėpi ende, edhe sot e kėsaj dite, ishin aktuale edhe atėherė kur Adifeti e Myrveti akoma ishin tė pamartuara.

Kjo shtėpi ėshtė njėra prej atyre, jo edhe gjithaq tė pakta nė rruzullin tokėsor, qė disi ėshtė e mbėshtjellė me njė vello misterike. Pothuaj herė pas here kėta njerėz e kėtė shtėpi e vizitojnė qenie misterioze, tė paidentifikueshme qė i sheh ndonjėri apo disa nga anėtarėt e familjes. Ato paraqiten, rėndom, nė figura tė panjohura njerėzish. Nuk flasin, por lėvizin, ecin, ndihen. Thjesht: priftojnė...dhe pastaj zhduken, duke lėnė pas trazime tė ndryshme nė shpirtin e kėtyre njerėzve tė thjesht, tė cilėt thua se janė mėsuar me to, me praninė e tyre misterioze, qė kurrė nuk mund ta shpjegojnė, por qė ata thjesht e ndjejnė, e pėrjetojnė... Dhe heshtin pėr tė tėra kėto... Vetėm rrallė, kur ndodh qė, spontanisht, nė ndonjė rast, tė hapen bisedat e kėtilla, ata, pas njė maturie tė gjatė, fillojnė t’i shpalosin pėrjetimet e tyre... Dhe, me atė rast, dėgjuesi mbetet i mahnitur nga begatia e kėsaj pėrvoje mistike.

Ja, si rrėfen, nė njė mėnyrė posaēėrisht atraktive vajza e dytė e Tefik dhe Halide L., Adifetja, rreth tridhjetė vjeēare, e cila tashmė ėshtė martuar, por nuk ka fėmijė:

-Prindėrit nuk ndodheshin atė natė nė shtėpi. Ishim vetėm ne dy motrat e mėdha, si dhe vėllezėrit e motrat mė tė vogla. Vėllai i madh, Fatmiri, kishte dalė nė qytet. Ne rrinim. Dikush shikonte programin, motrat dhe njė vėlla mė i vogėl luanin letra, e kėshtu mė radhė. Ora ishte afėr tetė e mbrėmjes. U dėgjua njė zė: “Fatmir”! e dėgjuam unė dhe motra. Dil, dikush po thėrret!- mė tha motra. Dhe dola. Shikova sė pari nė vrimėn e derės. Pranė derės shiheshin kėmbėt e dikujt. Gjithnjė i kam parasysh: pantollone tė hekurosura bukur, teget, ēorapėt e bardha dhe kėpucė tė zeza.

E hapa derėn. Mirėmbrėma! Nuk foli gjė. Para meje qėndronte njė djalė i ri, i veshur bukur, siē thashė pantollone e sako teget, ēorapėt e bardha, qė i dalloheshin qartė, dhe kėpucė tė zeza. Njė frizur tė qartė e tė bukur. Por nuk fliste gjė. Urdhėroni! Kė kėrkoni? - e pyes. Nuk mė kthente pėrgjigje.

Nė ndėrkohė doli motra nė derė tė shtėpisė. Fillova t’i flasė maqedonisht, mendova se mund tė mos e dijė gjuhėn shqipe. Mirėpo, prapė asgjė nuk foli. Motra zuri po mė pyet nga dera e shtėpisė: kush ėshtė, ēik, ai? Nuk di! - thash. Nuk po pėrgjigjet... Dhe, nė kėto ēaste unė kokėn e ktheve kah motra, gjersa i ndėrrova kėto fjalė. Kur ktheva kokėn pėrsėri kah figura e njeriut tė panjohur, mė nuk ishte aty!

Motra tani erdhi aty. Ku ėshtė, ēik? Pėr njė ēast nuk ishte askund. Por kjo nuk vonoi as disa sekonda. Njė ēast mė vonė se kjo: unė dhe motra e shihnim tė panjohurin, disa metra mė larg, nė njė livadh apo mė mirė t’i themi njė copė lėndinė e kulluar, ku ishte shtrirė nė profil, me kokėn e ngritur, tė mbėshtetur nė shuplakėn e dorės, dhe vetėm na shikonte pėrsėri...

Tashmė jemi alarmuar. Natyrisht, njė frikė e papėrmbajtur zuri tė burojė nga thellėsitė tona. Kemi ftuar gruan e fqinjit tė parė, qė e kemi tepėr pranė. Vetėm njė mur na ndan me tė. Dhe dolėn ata, fqinji, gruaja e tij... Dhe vajzat. U treguam. Por tanimė nuk shihnim asgjė as ne as ata. I panjohuri u zhduk andej prej nga edhe erdhi disa ēaste mė parė, nė tė panjohurėn...

Pastaj nė rrjedhėn e rrėfimeve lėshohet me takt tė matur e ėma e Adifetit, Halidja:

-Ishim atėbotė ende nė Gazaibabė (lagje e Shkupit, ku banonin dikur, para se tė shpėrnguleshin nė Topansko Polje). Xh. e kisha ende nė djep. Ishte akoma i vogėl. Bėja punėt e shtėpisė, si zakonisht ne femrat, qė kurrė nuk mund tė themi se i kemi kryer, siē bėni ju meshkujt me punėt tuaja. Isha pikėrisht nė dhomėn ku ishte djali. Ajo ėshtė njė dhomė e gjatė, disi nė formė tė njė salloni, djali ishte nė fund ė tij, te dritarja. Njė hije, porsi drita e pasqyrės, kur e lėshon dikush, erdhi prej sė jashtmi. Dhe, gjithnjė e lėvizshme, si e gjallė (e di ju mund tė ēuditeni, por ėshtė mėse e vėrtet) erdhi, hyri brenda nė dhomė, u soll nėpėr dhomė nė lartėsinė e tavanit dhe, papritmas, shkoi e ra mbi djalė. Ra mbi djalin qė flinte nė beshik... Djali bėrtiti dhimbshėm. Kur shkuam tė shohim - nga njė vijė tė hollė gjaku kishte nė hundė e nė buzė, qė lėvareshin teposhtė. Kokėn e kishte pak tė kthyer anash, pikėrisht andej nga ishte bartur gjaku...

Prej kėsaj ngjarjeje kaluan shumė vite. Tani Xh. u bė 7-8 vjeēar. Tash e kisha pėr gjini vajzėn tjetėr. Dhe tashmė nuk banonin mė Gazibabė, por patėm kaluar nė Topansko... Isha duke i thėnė gji vajzės, siē thashė. E ulur nė dysheme pranė djepit, vajza me gjithė djep e ofruar tek gjini. Disi ēlodhesha dhe shikoja shkujdesur nė oborr. Para kisha pompėn e ujit. Pranė saj - korita. Njė koritė e thellė betoni. Nė ēast, krejt befas, njė njeri me tė bardha ndodhej nė koritėn e pompės. Ishte krejt nė tė bardha. Zgurdullova sytė. Vetėm shikoi kėndej...Dhe zuri tė sharrojė teposhtė. Sharronte gradualisht, thua e pėrpinte toka. Nė ēastin kur u zhduk, kur sharroi tėrėsisht - njė tym i bardhė “gufoi” pėrpjetė.

Tė nesėrmen kam shkuar pėr t’i dhėnė djalit tjetėr, A. inxheksion. Kur jam kthyer nga ambulanca - po nė atė vend Xh. 7-8 vjeēar m’u kishte sėmur. Ishte ligur keq... Dhe prej atėherė e deri mė sot ai vuan nga epilepsia. Kurrė mė nuk u shėrua. Dhe u sėmurė pikėrisht aty ku, njė ditė mė parė, u duk e u zhduk, nė mėnyrė misterioze, njeriu nė tė bardha. Te korita, ku njė ēast mė parė laja rrobat, pranė pompės sė ujit... Gjithnjė besoj se sėmundjen e pashėrueshme djalit tim ia solli krijesa e panjohur, qė buroi nga e panjohura dhe u zhduk nė tymin e bardhė e tė panjohur...

Edhe Naseri rrėfen si, disa herė, ka ndodhur tė priftojė dikush kah dritarja e ballkonit, dhe kur kemi dalė askush nuk ishte. Madje, njė herė thotė e pamė unė dhe daja im M. B. Nga Ferizaj qė kishte ardhur pėr tė bujtur. Kur dolėm, nuk kishte asgjė nė ballkon, as nė oborrin qė shtrihej tej ballkonit, pos njė gjethe, qė s’ishte nga oborri ynė, qė ēuditėrisht prehej nė shkallė. Gjethe tė tilla ndodhen vetėm nė parkun qė ndodhet mjaft larg...

Kurse Halidja, mė vonė, na rrėfen se ende sot e kėsaj dite, vajzės sime mė tė vogėl, 12 vjeēare, Gyldenit, i paraqiten dy vajza tė vogla e, siē thotė, me flokė tė gjata deri nėn bel. Flokėt e gjata e tė bardha, qė herė pas here ua bėjnė me dorė nė njėrėn anė. Dhe kur i paraqiten, vajza bėrtet, na tregon: ja, ja ku janė! Ato dy ēikat e vogla!...Qė, si i pėrshkruan ajo janė simpatike, por nuk flasin asgjė., pos qė herė pas here lajmėrohen nga e panjohura dhe zhduken prapė nė tė panjohurėn, duke i shkaktuar Gyldenit tė vogėl njė shqetėsim tė lehtė, kurse tė tjerėve njė preokupim, qė e panjohura nuk i lė t’ia gjejnė njė zgjidhje logjike...

Kur jemi tek anėtarėt e familjes, mendojmė se e vlen tė theksohet se edhe kryefamiljari i kėsaj familjeje, Tefiku, ka disa vite ėshtė paralizuar dhe i ėshtė marrė edhe goja. Tani shpeshherė i duket se ėshtė dikush nė shtėpi, por do tė tregoj e s’mundet dot, meqė, siē thamė, paraliza ia ka marrė edhe gojėn...Krejt ajo qė ai dėshiron t’ua rrėfejė tė pranishmėve -i takon tė panjohurės...

Dhe, siē thamė, kjo shtėpi ndodhet nė Shkup. Dhe, herė pas here, kėta njerėz e kėtė shtėpi e vizitojnė qenie misterioze, tė paidentifikueshme, por pa dyshim reale. Ata, qė, eventualisht, mund tė kenė dyshim nė tėrė kėtė qė u rrėfye besnikėrisht pėr shtėpinė e mbėshtjell me vello mistike, qeniet e dimensioneve tjera, njė ditė, pa dyshim do t’i vizitojnė edhe ata dhe atėherė me siguri do tė binden, por atėherė domosdo do tė jetė vonė...

Hasan Hamėzbala

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Pasqyra!

Mesazh  Fikrro prej 03.07.10 23:34

Nė vitin 1999 nje vajzė 13-vjeqare me emrin Hėnė u dergu ne psikiatri per shkak se familjaret kishin verejtur nje anomali tek ajo e cila thoshte se ishte shum e shemtuar dhe e keqe dhe kete e kishte pare ne pasqyre ne dhomen e saj dhe thoshte se e urrente ate pasqyre.

Hiram Davies psikologu i saj kishte konstatuar se ajo tashme ishte ēmendur dhe se duhej shtruar ne spital dhe kishte nje ngulim per ta zbuluar kete mister se pse hėna i urrente pasqyrat.

Ajo thoshte se nuk jam e marre e as e ēmendur por se diēka nuk eshte ne rregull me ate pasqyre dhe se kishte para gjera jashtenormales ne tė.

Dr.Davies kishte vendosur ta hipnotizoj Hėnėn e vogel dhe kishte marre edhe ditarin e saj per ta kthyer pas ne kohe.

Ai kishte filluar tashme seancen e tij te hipnotizimit dhe kishte filluar ta pyeste duke i thene:Hėna ēfare po beje te premten ne oren 02:00, Hėna krejtesisht e hipnotizuar i tha, isha duke fjetur gjersa dikush nga pasqyra me thirri...

Dr.Davies i ēuditur e pyet se kush ishte, Hėna ia ktheu, nuk e di, u ngrita nga shtrati te shikoja dhe ne te ishte nje grua e tmerrshme me sy me maje dhe te kuq ishte shume frikesuese...

Dr.Davies dhe per kėtė ju urreni pasqyrat apo jo, Hėna jo unė nuk i urrej te gjitha pasqyrat vetem ate me shiritin e zi qe gjendet ne dhomen time...

Dr.Davies pse me shirit te zi, Hėna s'di, ajo ka nje shiriti te zi dhe ajo gruaja e frikshme qe pashe ate nate me tha se mban zi per te zonjen e vdekur qe ishte shume e bukur dhe se nuk do ta lejonte qe dikush me e bukur se zonja e vet te shikohej ne ate pasqyre dhe me tha qe jam shum e shemtuar dhe e keqe...

Dr.Davies i tha po sikur te ta sjelle une ate pasqyre, Hėna ne rregull por perseri ajo pasqyre sdo me pranoj....

Dr.Davies i hutuar te nesermen shkoi ne shtepine e vajzes e iu afrua asaj pasqyre e shikoi me kujdes por nuk verejti asgje te dyshimt e mori me vete ne spital.

Te nesermen, ai hipnotizoi perseri Hėnėn dhe ia vendosi pasqyren perpara, ai i shikonte te dyja duke mos verejtur asgje, pas disa miutash ai pas se fytyra e vajzes u shperfytyrua, Dr.Davies i shokuar merre me shpejtesi dhe thyen ate pasqyre pertoke, ai e largon Hėnėn nga spitali psikiatrik duke iu sugjeruar familjareve te saj ta nderrojne shtepine dhe se Hėna nuk kishte qene asnjehere e ēmendur.

Familjaret e Hėnes nderruan shtepine dhe Hėna kurre mė nuk pati probleme me pasqyrat.

Kjo histori eshte e perkthyer jo e trilluar.



Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Me fal mami!

Mesazh  Fikrro prej 03.07.10 23:50

Ka kohe qe ne ameriken latine po perhapet me shpejtesi nje legjende qe ka te beje me nje femije.

Nje dite Federiko u kthye me heret ne shtepi nga shkolla, nena kishte filluar ta qortonte ē'po bene tash kaq heret ne shtepi pse je kthyer kaq heret mos ke bere ndonje problem ne shkolle, djali kishte ulur koken dhe thoshte me ze te trishtueshem "Me fal mami".

Po si te te fal i tha nena e vet kur ti kurr nuk rri rehat, djali i tha perseri "Me fal mami", tash mos mu beje kaq i sjellshem i tha nena ku ke qene me heret per te kerkuar falje jam lodhur nga kapriqet tua, djali perseri i tha "Me fal mami".

Tani nena u nervozua shume e i tha shpejt ngjittu ne dhomen tende sdua te te shoh, ai i tha per here te fundit "Me fal mami" dhe u ngrit me vrap ne dhomen e tij.

Pas disa oresh dikush po thirrte ne telefon ishte drejtoria e shkolles, nena hė tha skeni nevoje te me tregoni e di te gjithen neser vij ne shkolle dhe me besoni se e kam denuar, me falni i tha drejtoria por ne duhet te te komunikojme se djali juaj ka vdekur, eshte rrezuar nga nje peme qe ishte ngjitur dhe duhet te vini ta merrni trupin e tij, nena kishte mbetur e shtangur ēfare tha, na vjen keq i tha drejtoria dhe pranoni ngushellimet tona.

Ajo mbylli telefonin dhe u nis duke vrapuar ne dhomen e te birit, ajo kishte filluar te bertiste me te madhe Federiko dhe se tashme e kishte kuptuar se i biri i kishte ardhe i vdekur duke i kerkuar falje e ajo e kishte qortuar.

Ky lloj fenomeni ka ndodh edhe tek nje zjarrfikes ku pasi qe i kishte vdekur i biri shpirti i tij kishte ardhur e i kishte thene babait nxito se nje shtepi po digjet, babai kishte nxituar dhe i biri e kishte dergu tek shtepia ku po digjej, ai kishte hyre duke e shpetuar nje familje te tere fal birit te tij te vdekur dhe kur kishte dal nga shtepia shoket i kishin njoftuar se i biri i kishte vdekur para 2 oresh!


Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mesazh  Fikrro prej 06.07.10 15:43

UDHĖTARI MISTERIOZ

Kolona e vogėl u hutua, ishte ora gjashtė e mėngjesit, dhe me heshtje shikonin plakun pedant me mjekėr tė bardhė, i veshur lehtė me rroba tė leshta e me opinga tė lehta nė kėmbė.

Nė dorė mbante shkopin e drunjtė, me mbajtėsen pakės tė thyer, i cili i kishte hije nė dorė.

Nė kokė e kishte kapelėn e bardhė tė mbėshtjell me maramė, siē e mbajnė malėsorėt e kėsaj ane.Rrėzė Sharrit, poshtė, mu nėn kėmbėt e maleve, ndodhet fshati jo edhe gjithaq i vogėl - Lubinjė e Poshtme.

Ishte ftohtė njė mėngjes janari tė vitit 1969. Acari i fortė e ngrinte edhe gjakun nė vena.

Vetėm ndonjė uluri qensh e thyente idilin dimėrorė, kurse trumcakėt nė kopshtin e Ramiz Kurteshit mė kot kėrkonin ndonjė thermi ushqimi sa pėr tė zbutur urinė nė dimrin e ashpėr tė kėtij viti, qė kishte filluar mjaft herėt dhe u kishte sjell mjaftė kokėēarje banorėve tė kėtij fshati.

Familja e R. Kurteshit pothuajse nuk kishte fjetur fare. Nė shtėpinė e tyre, sipas vlerėsimeve tė mjekėve, ishte shumė i sėmurė anėtari mė i ri i familjes, Shaban Kurteshi.

Nė kėmbėn e tij tė djathtė, mu nė gju, kishte kancerin e indit eshtėror. Kot sė koti kishte vizituar entet shėndetėsore se mos vallė do tė gjente ilaē pėr sėmundjen e tij tė rėndė e tė pashėrueshme. Parashikimet e mjekėve ishin dekurajuese dhe tė pa shpresė.

Atė mėngjes, mė 24 janar 1969, i ati i djaloshit 19 -vjeēar, Shaban Kurtishit, Ramizi, kishte vendosur qė ta dėrgonte edhe njė herė tek specialisti i njohur nė Prizren, tek ortopedi qė vinte nga Shkupi, pėr tė kryer kontrollimet specialistike pėr nevojat e spitalit tė Prizrenit.

Meqė autobusi atėbotė nuk qarkullonte dhe veturė nuk kishin, ishin nisur herėt nė mėngjes, rreth orės 5, bashkė edhe me djalin tjetėr me emrin Kadrush.

Bora edhe mė tej binte pa shpresė se pėr njė kohė tė shkurtėr do tė ndalej, por vuajtja i shtynte pėr udhėtim, madje brenga prindėrore ishte mė fortė se ēdo pengesė eventuale qė mund tė gjendej nė rrugė.

Tė veshur e tė mbėshtjell mirė, siē dinė vetėm malėsoret e kėsaj ana, ngadalė por tė sigurt pėrparonin drejt Reēanit.

Mendonin se do tė arrinin disi nė Reēan e nga aty me ndonjė automjet tė niseshin pėr Prizren.

Bora pothuajse ishte gjer nė brez. Me mund tė madh u dynden gjer nė Reēan, por jo mė tej -as qė ishte e mundur.

Asnjė automjet atė ditė nuk qarkullonte nė relacionin Reēan - Prizren. Kot u mėrdhin pran lumit dhe nė fund vendosėn tė hiqnin dorė nga udhėtimi dhe tė kėrkonin strehim tek tė afėrmit e tyre nė fshat.

Tė afėrmit e pritėn mirė dhe me zjarr tė fortė e ēaj e pritėn mėngjesin. Vendosėn tė ktheheshin nė shtėpi dhe tė prisnin qė tė zbutej moti e tė qarkullonte komunikacioni, atėherė t’i drejtoheshin ortopedit.

Bora pandėrprerė edhe mė tej binte, thua donte me ēdo kusht t’i ndėrpriste udhėtarėt qėllimtarė dhe t’i kthente pėrsėri nė shtėpi. Iu falėnderuan tė afėrmve pėr pritje tė ngrohtė, edhe pse ata i lutėn qė tė rrinin e tė flinin pėrsėri, gjersa tė qetėsohej koha e keqe, dhe u nisėn pėr nė Lubinjė tė Poshtme.

Tė heshtur e me dhembje nė zemėr, babai i djaloshit tė sėmurė mendonte dhe e luste Zotin qė i bir t’i shėrohej, herė pas here duke i nxitur tė bijtė qė tė qėndronin.

Ndodhej nė ballė tė kėsaj minikolone duke “shqyer” borėn e duke ēelur rrahėn nėpėr rrugėn plot meqavė. Shpeshherė sharronte nėpėr gropa, meqė nga smetet e borės nuk mund tė njihej rruga.

Njė ēast, nė vendin ku ndahen rrugėt pėr Lubinjė tė Epėrme dhe tė Poshtme, tė quajtur “Gėrshėrėt”, vėrejtėn plakun qė po shkonte drejt tyre. Plaku i buzėqeshi duke i pėrshėndetur: mirėmėngjesi!
-Ku keni qenė nė kėtė kohė tė keqe?

Kolona e vogėl u hutua, ishte ora gjashtė e mėngjesit, dhe me heshtje shikonin plakun pedant me mjekėr tė bardhė, i veshur lehtė me rroba tė leshta e me opinga tė lehta nė kėmbė.

Nė dorė mbante shkopin e drunjtė, me mbajtėsen pakės tė thyer, i cili i kishte hije nė dorė.

Nė kokė e kishte kapelėn e bardhė tė mbėshtjell me maramė, siē e mbajnė malėsorėt e kėsaj ane. Asgjė e pazakonshme, vetėm veshja e hollė i ēudiste udhėtarėt. Nėpėr kėtė kohė tė keqe, e kaq hollė i veshur!

-Jemi nisur te mjeku, - tha Ramizi, babai i djaloshit tė sėmurė. Dhe, siē po e sheh, kohė shumė e keqe dhe u detyruam tė kthehemi.
-Ēfarė sėmundje ju mundon? - tha plaku dhe rregulloi opingėn e kėmbės sė djathtė, duke i lidhur tojat e saj.

-Ky djali im ėshtė rėndė i sėmurė nga kanceri, ashtu thonė mjekėt! -tha Ramizi.

-S’ėshtė asgjė kjo. Ju lutem ēojini pantallonat ta shoh! -tha plaku i panjohur dhe u pėrkul tė ndihmonte qė djaloshi i sėmurė ta hiqte mė lehtė ēizmen e rėndė e tė mbushur me borė gjatė ecjes sė gjatė.
Me mundim tė madh e hoqėn ēizmen dhe plaku shikoi gjurin, edhe pse me anė tė syrit asgjė nuk mund tė vėrehej.

-S’ėshtė kjo asgjė, -tha sėrish plaku. Merrini kėto e kėto barishta, i vendosni mbi gju dhe kjo pėr njė javė do tė shėrohet. Do tė jesh ēunaku im, plotėsisht i shėndosh, thua se ke lindur pėrsėri! -dhe ia ledhatoi ēunit kokėn.

-E ku je nisur ti, o axhė, nėpėr kėtė kohė tė keqe dhe prej nga je? -e pyeti djaloshi plakun e panjohur.

-Unė kam ardhur nga Vejca (fshat nė Komunėn e Tetovės, nė Maqedoni) pėrmes maleve tė Sharrit dhe kam qenė mysafirė te Bahtiar B. i fshatit tuaj. Tek ai kam fjetur, -u pėrgjigj plaku.

Tek ai kam kaluar bukur kurse sonte e kam konakun tek njė miku im nė Zogjishtė.

Plaku u pėrshėndet me kėtė kolonė tė vogėl dhe mori rrugėn e Reēanit.

“Vallė, si ka mundur tė kalojė nėpėr majat e maleve tė Sharrit?” -pyeste veten Ramizi, “dhe atė nėpėr kėtė kiamet? Ēudi! Ishte edhe aq hollė i veshur! Si nuk kishte tė ftohtė?”

Pak nga pak, kolona e vogėl prej tre vetėsh, ngadalė, afrohej kah Lubinja e Poshtme.

Gjatė rrugės nuk vėrenin kurrfarė gjurmėsh tė plakut tė panjohur, por kėsaj nuk i dhanė rėndėsi, meqė mendoni se meqava i ka mbuluar.

Ēuditėrisht, mu nė hyrje tė fshatit, nė varre, panė grupin e vogėl tė njerėzve duke hapur varrin e dikujt.

-Dikush paska vdekur mbrėmė, -komentoi Ramizi.

E kur iu afruan grupit dhe mėsuan se nė atė mbrėmje kishte vdekur Bahtiar B., te tre u shikuan me habi:
-Ēka? Ka vdekur Bahtiar B.? Po ai ishte shumė mirė me shėndet!.. .-Posi, ka vdekur!... -tha plaku nga grupi.

Nga habia e madhe i harruan barishtat qė plaku i panjohur ua kishte rekomanduar dhe arritėn nė shtėpi.

I pėrkujtonin pėrshtypjet pėr takimin me plakun e panjohur, por kurrsesi t’i kujtonin barishtat qė ua kishte rekomanduar, dhe kėshtu kaloi njė javė.

Por, pėr ēudi, Shabani, nė mėnyrė misterioze, u shėrua. Bora u shkri pas njė kohe. Shkuan te mjeku dhe i bėnė analizat, dhe nga sėmundja -asnjė gjurmė...

-Ndoshta ai ishte lajmėtari i vdekjes! -tha Ramizi; ia ka marrė shpirtin e Bahtiarit dhe pastaj ka shkuar te ndonjė shpirt tjetėr nė Zoqishtė...

Sidoqoftė - komentimi ėshtė i tepėrt.

Raif Kasi

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

histori fantazmash

Mesazh  tmerri prej 07.07.10 12:49

Gafurr me mire beso dhe mos e hap deren ne ate ore se keshtu i ka ndodhur nje shokut tim ne kete ore atij i doli nje plak i cili thoshte vrit ose do te te vrasin.

tmerri

5


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Vasha me tė zeza!

Mesazh  Fikrro prej 09.07.10 12:48

O Zot, si e parashikoi kėtė vasha! - mėrmėriti nė vete Samiri. Mė pastaj ktheu kokėn mbrapa pėr ta shikuar vashėn, e cila nuk ishte mė aty! Ishte zhdukur pa gjurmė. Nuk u besoi syve tė vet, por e vėrtet, vasha nuk ishte nė automjet. Ulėsja e prapme ende ishte e lagur nė vendin ku ishte ulur vasha misterioze qė tregonte se para pak ēastesh, megjithatė dikush kishte qėndruar aty.


Mirėjam Lumi, njė bionde me fytyrė tė gjatė, me sy tė mėdhenj e tė kaltėr dhe melankolikė, ishte njė kamariere nė njė kafeteri lokale nė qytezėn e Reqanit.

Mund tė themi se ishte njė vashė e qetė dhe nuk u binte lehtė nė sy tė tjerėve; nuk kishte ndonjė veti dalluese. Bashkė me nėnėn (njė grua shumė e kujdesshme dhe me mjaft edukatė) banonte nė njė banesė tė vogėl e tė thjeshtė. Mirėjami, njė vajzė e urtė, e dėgjueshme dhe punėtore, babanė nuk e njohu kurrė. I ati i saj, Shkodran Lumi, qe vozitės i kamionit. Vdiq nė njė aksident tė rėndė komunikacioni, pak ditė para se tė lindte Mirėjami. Nėna e kėsaj vashe kishte edukatė patriarkale, prandaj nuk tentoi fare tė martohej mė, por iu kushtua tėrėsisht sė bijės sė vogėl, siē e quante ajo nga lindja. Kjo gjė sigurisht ka ndikuar qė kjo vashė tė jetė e pasigurt dhe e tėrhequr nė vete. Njeriu i vetėm me tė cilin kishte shoqėri dhe tek i cili kishte besim ishte plaku 60 vjeēar, Pretashi, i cili njėkohėsisht ishte edhe pronar i kafeterisė ku punonte Mirėjami. Pretashi ishte njė burr i ndershėm, ishte mik i babait tė vajzės, prandaj e donte si fėmijėn e vet. Ai shpeshherė e kritikonte Mirėjamin se nuk ishte e shoqėrueshme dhe se nuk e gjente ndonjė djalė pėr t’u martuar. Mirėpo, vasha bisedave tė tilla iu shmangej, skuqej nė fytyrė dhe tėrhiqej...

Ishte ditė tipike vjeshte, me shi dhe me erė. Sapo kishte kaluar mesnata. Samir Harku drejtonte automjetin nė drejtim tė Reqanit. Ishte i lodhur dhe mezi i mbante sytė hapur. Kthehej nga Prishtina, ku e kishte vizituar tė ėmėn e sėmur. Tėrė ditėn e kishte kaluar duke vrapuar andej-kėndej, duke kryer punė tė ndryshme pėr nėnėn e tij. Me padurim e priste momentin e mbrėmjes nė shtėpi qė tė pushojė sadopak, pasi tė nesėrmen duhej tė zgjohej herėt, sepse duhej tė shkonte nė punė. Tanimė ishte afėr shtėpisė, vetėm edhe disa kilometra. Befas, duke ngarė veturėn rrugėve tė gjarpėruara buzė Lumėbardhit, sapo kishte kaluar qytetin e Prizrenit, vėrejti njė vashė tė re e cila qėndronte buzė rrugės ndėrsa bėnte me dore. Natyrisht, nuk mundi tė kaloj pa u ndalur. Vėrejti se vasha ishte rreth 20 vjeēare e veshur me njė fustan tė gjatė dhe ngjyrė tė zezė. Samiri mendoi se kėsaj vashe i kishte ngjarė diē, pasi qė ajo nė kėtė kohė tė ligė u gjend nė rrugė dhe nė kėtė vend!

- A mund t’ju ndihmojė? - pyeti Samir pasi hapi dritaren e veturės.

- Jo! - tha vasha e tretur nė mendime.

- A doni tė vini me mua? - pyeti sėrish Samiri.

- Siurdhėroni! - iu pėrgjigj ajo dhe u fut nė veturė. U ulė nė ulėsen e pasme. Pas ca shkėmbime bisedash tė zakonshme, me njė zė lutės iu drejtua Samirit:

- Ju lutėm, nė kthesėn qė po afrohemi voziteni automjetin me shumė kujdes...!

E ēuditshme, mendoi Samiri, stopuese tė tillė ende nuk kishte parė. E mora nė veturė dhe tani kjo po mė kėshillon?! Megjithatė, sugjestiviteti i tonit me tė cilėn e shprehu mendimin ajo e shtyri vozitėsin qė ta dėgjojė kėshillėn e saj. Zvogėloi shpejtėsinė dhe nė kthesė hyri ngadalė. Nė atė ēast para tij njė pamje shqetėsuese e tmerrshme: gjysma e rrugės ishte shembur dhe bartur nga ujėrat e shumta. Po tė mos e kishte dėgjuar kėshillėn e bashkudhėtares, automjeti me siguri do pėrfundonte nė abisin e errėt.

- O Zot, si e parashikoi kėtė vasha! - mėrmėriti nė vete Samiri. Mė pastaj ktheu kokėn mbrapa pėr ta shikuar vashėn, e cila nuk ishte mė aty! Ishte zhdukur pa gjurmė. Nuk u besoi syve tė vet, por e vėrtet, vasha nuk ishte nė automjet. Ulėsja e prapme ende ishte e lagur nė vendin ku ishte ulur vasha misterioze qė tregonte se para pak ēastesh, megjithatė dikush kishte qėndruar aty.

Samiri, thjesht ishte nė gjendje shoku. Para pak ēastesh vasha kishte qenė aty, menjėherė pas shpine, kurse tani sikur ta kishte lėshuar toka. Ishte meritė e saj qė kishte shpėtuar nga vdekja e sigurt. Por, ē’ndodhi me tė?
Me tė arritur nė Reqan, e ndjeu pėr obligim tė paraqitej nė stacionin e policisė. Paraqiti shembjen e rrugės dhe pastaj tregoi pėr takimin jo tė zakonshėm qė kishte pėrjetuar.

- Mė besoni, ose do tė mė kishte zėnė gjumi, ose nė kthesė do tė kisha hyrė me shpejtėsi tė madhe, po tė mos mė paralajmėronte ajo vajzė...!

Polici kujdestar e dėgjoi me kujdes, mė pastaj e pyeti:

- Mos ėshtė fjala pėr vashėn veshur me fustan tė gjatė me ngjyrė tė zezė?
Samiri, edhe njė herė u befasua. Kjo mė lė tė kuptoj se nuk kam pėrjetuar halucinacione! - tha vetmevete dhe shtoi:

- Ju e dini pėr cilėn vash ėshtė fjala?!
- Pėr fat tė keq jo, por ju nuk jeni i vetmi qė keni pėrjetuar takim me vashėn veshur me tė zeza. Shumė njerėzve u ka ndihmuar qė t’i ikin fatkeqėsive. Hmm... Ka tė ngjarė qė fantazmat realisht tė ekzistojnė. E nėse ekzistojnė, kjo ka qenė fantazma shpirtmirė, Mirėjam Lumi...

-Mirėjam Lumi?! - pėrsėriti Samiri.

Pothuajse nė Reqan ėshtė harruar fatkeqėsia e tmerrshme kur humbi jetėn vasha e urtė dhe e tėrhequr, Mirėjam Lumi. Kjo ndodhi nė qershor tė vitit 2005. Atė ditė, si zakonisht, me automobilin e vet tė tipit “Volkswagen” ishte nisur nė drejtim tė qytetit tė Prizrenit. Por, pa ndonjė arsye qė mund tė shpjegohet, befas doli nga rruga, dhe u rrokullis nė humnerė. Vetura e saj gjatė pėrplasjeve me shkėmbinjtė e thepisur, tanimė i ngjante njė grumbulli nga hekurishtet. Gjėja mė e ēuditshme ishte ajo se kalimtarėt e rastit deklaronin se vasha njė kohė tė gjatė pas aksidentit ka qenė gjallė dhe ftonte pėr ndihmė! Mė nė fund arritėn qė ta nxjerrin nga ato hekurishte qė dikur ishin automjet. Por atėherė ishe vonė, megjithėse nė trupin e saj nuk vėrehej asnjė shenjė lėndimi. Fytyra e saj, pa njė vėrragė, dukej e qetė, gati hyjnore...

Njė vit pas fatkeqėsisė, nė nėntor tė vitit 2006, nė raportin e policisė pėr herė tė parė shėnohet paraqitja e vashės me tė zeza, ndėrsa mė vonė, gjithnjė e mė shpesh. Nė fund, policia e qytezės sė Reqanit e shpalli vajzėn “Engjėll mbrojtės” qė kujdesej pėr rrugėt e kėtij rajoni.

Fenomeni i paraqitjes sė vashės me tė zeza nuk ėshtė i vetėm. Raporte, por edhe rrėfime tė shumta pėr paraqitje tė tilla nė pjesė rrugėsh me rrezikshmėri tė lartė ka edhe nga vendet e tjera...
Vallė, athua vėrtet ekzistojnė shpirtra tė mirė qė me paralajmėrimet e tyre ndryshojnė rrjedhėn e jetės sonė? Shkenca edhe mė tej heshtė! Por popullata beson nė to. Edhe Samiri, padyshim ėshtė njėri nga ata...


Raif KASI

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Paralajmėrimi i fatkeqėsise!

Mesazh  Fikrro prej 09.07.10 12:51

Yjet shndritnin nė qiell. Ajri kudo ishte i ngrohtė. Mendova, deri nė mėngjes thahen.

Pra, rreth orės 2:00 - 2:30 pėrderisa ndodhesha brenda dhe e kisha mbyllur derėn e shtėpisė, u bėra gati tė flija, kur papritur i dėgjova nga oborri dy zėra tė panjohur burrash qė thėrrisnin: ...o na mbyti shiu, shi i madh po bie, o na mbyti shiu, merrni ēadrat, shi i madh po bie, merrni ēadrat me vete, merrni ēadrat.... shi i madh po bie...

“...E enjte e viti 1982. Mė kujtohet qartė. Rreth orės pesė e mėngjesit, e pėrcolla tim shoq dhe dajėn tim tė cilėt sė bashku duhej tė udhėtonin me kamion diku nė Kroaci. Iu urova rrugė tė mbarė dhe u ktheve nė punėt e mia shtėpiake...”

Kėtu po e ndėrpresim pėr njė ēast rrėfimin e H. Xh. e cila jeton nė Prizren sė bashku me fėmijėt dhe tė shoqin B. Xh. Qė rrėfimet tė kenė njė lidhshmėri nė mes tė realitetit tonė dhe atij paralel pėrparėsi do t’i japim tregimit tė B. Xh.

“...Pra, pasi shoqja mė pėrcolli mua dhe dajėn e saj, u nisėm nė rrugė. Unė e drejtoja kamionin. Mė vinte mirė qė e kisha njė bashkudhėtarė se rruga e gjatė ėshtė e mėrzitshme.

Nuk nguteshim, ashtu qė pasi pushuam nė disa vende dikur rreth orės 2:00, pas mesnate u ndodhėm nė magjistralen e Adriatikut para se tė mbėrrinim nė Split.

Jashtė ishte stuhi e vėrtet dhe binte shi i madh. Duke vozitur, isha nė shpejtėsi diku 75 -80 km/h, e vėrejta njė automobil tė vogėl luksoz qė ecte pas nesh.

Ishin turist, siē dukej nga shtetet e jashtme, dhe mua nė njė qastė mu duke se vozitėsi voziste duke i mbyllur sytė kohė pas kohe! Mendova, nuk ėshtė mirė qė ky voziste nė kėtė gjendje, mund t’i ndodh diēka.

Dikur ai dha shenjė qė tė tejkaloj, nė tė vėrtet vazhdimisht sinjalizonte frexhoja e majtė e veturės prapa nesh, mirėpo nė atė moment filloi tė mė tejkalojė. Posa e vėrejta nė njė kthesė njė kamion tė madh nė anėn e majtė pėrballė nesh, rrugėn e tė cilit ia kishte zėnė vetura duke e tejkaluar kamionin tim.

Ta shpejtoja shpejtėsinė e kamionit nuk guxoja, ngase nuk kishte kohė qė tė anėsohet vetura e rrezikuar, tė frenoja nė vend po ashtu nuk guxoja se ishte kohė me shi.

Nė anėn e djathtė e vėrejta njė parking tė vogėl dhe vendosa tė hy nė tė. E tėrė kjo ka zgjatur vetėm disa sekonda. Hyra nė parking, ia lėshova rrugėn automobilit, ai shpėtoi, por ne filluam tė ballafaqohemi me vdekjen sy me sy.

Nėpėr atė parking hymė me shpejtėsi 60-70 km/h. Ishte buzė greminės sė detit. Pėr fat pranė rrugės ndodheshin disa shtylla me hardhi tė rrushit tė cilat na ndalėn dhe na shpėtuan nga vdekja e sigurt. E tėrė kjo ka ndodhur nė shpejtėsi tė rrufeshme brenda disa sekondave...”

“....Fėmijėt kishin rėnė nė gjumė. Unė kisha edhe pak punė, edhe pse ora ishte diku rreth 2:00 -2:30 pas mesnate. Gjysmė ore mė parė dola nė oborr dhe vara njė faculetė dhe njė palė ēorapė nė tel, tė cilat i lava para se tė flija. Ishte kohė e mirė. Yjet shndritnin nė qiell. Ajri kudo ishte i ngrohtė.

Mendova, deri nė mėngjes teren. Pra, rreth orės 2:00 - 2:30 pėrderisa ndodhesha brenda dhe e kisha mbyllur derėn e shtėpisė, u bėra gati tė flija, kur papritur i dėgjova nga oborri dy zėra tė panjohur burrash qė thėrrisnin: ...o na mbyti shiu, shi i madh po bie, o na mbyti shiu, merrni ēadrat, shi i madh po bie, merrni ēadrat me vete, merrni ēadrat.... shi i madh po bie...

Desha njėherė ta hap derėn e tė shohė se kush ndodhet nė oborrin tonė dhe ēka kėrkon, ēfarė ēadrash (!?), por u frikėsova kur mu kujtua se koha jashtė ishte e kthjellėt dhe se kurrfarė shiu nuk binte.

Mu kujtua po ashtu se nuk ėshtė mirė qė natėn tė pėrgjigjem nė zėra tė panjohur. Unė besoja nė kėtė, nė diēka duhet besuar. Frikėsohesha, fillova tė bie shahadet (mantra), tė gjithė fėmijėt flinin. E zgjova dikur nga gjumi vajzėn mė tė madhe e cila i kishte rreth 20 vjet.

Edhe ajo i dėgjoi zėrat tė cilėt nuk pushuan gati gjysmė ore. Derėn e kam hapur vetėm nė mėngjes kur u zgjova. Dhe nė oborr nuk gjeta kurrfarė gjurme, as nga shiu e as nga njerėzit e panjohur”.

Pasi u kthye im shoq nga rruga ia tregova kėtė ndodhi tė cilėn ia pohoi edhe vajza e madhe, ndėrsa ai mbeti i habitur pėr disa ēaste. Habia e tij sikur kaloi nė mua kur edhe ai ma rrėfeu ndodhin e vet nė rrugė.

Disa ditė mė vonė shkova te njė hoxhė - grua, ia tregova edhe rrėfimin tim edhe tė shoqit tim, ndėrsa ajo mė tha: ti e ke shpėtuar burrin tėnd, pėr kėtė ndoshta nuk je e vetėdijshme, por sikur ta hapje derėn dhe tė pėrgjigjeshe nė zėrat e panjohur, do t’u ndodhte diēka tragjike...”

Prej nga erdhėn ato zėra? Ēfarė lajmėrimi parashikues kishin? Pse janė aq konfuze dhe tė pakuptueshėm... ēka jeni duke bėrė... apo ...merrni ēadrat, shiu i madh na mbyti..?!

Pse nuk guxojmė tė pėrgjigjemi? Tė besojmė apo tė mos besojmė!? Ne ekipi i “Mjellmės”, sado me rezervė, kemi vendosur qė tė besojmė, nė fund tė fundit, asgjė nuk humbim. Po ju?...

Mjellma

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Tri net u pėrpėlit nė shtrat me xhindėt!

Mesazh  Fikrro prej 09.07.10 12:55

Nga pėrvoja mistike e njerėzve tanė



TRI NET U PĖRPĖLIT NĖ SHTRAT ME XHINDET

http://www.sa-kra.ch/image%20zona%20e%20muzgut/trinetuperplit.jpg

Kush e di vallė se ēka tė diktohet tė bėsh nė jetė? Tė bėhesh falltare, magjistricė apo...diēka tjetėr. Ekzistojnė forca qė mendojnė edhe pėr kėto mistere tė pashpjegueshme tė jetės njerėzore. Gjithēka ėshtė e mundur nė botėn paranormale, apo jo?





A udhėheqin me ne forcat misterioze?



Shikuar shkencėrisht vetėm njerėzit me vetėdije tė lartė mund tė merren me magji. Duhet tė ekzistoj energji e shtuar pozitive, si dhe shumė kritere tjera pėr tė cilat flitet nė literaturėn qė merret me kėso temash.

Edhe nė anėt tona kemi dėgjuar qė shumė njerėz merren me magji tė ndryshme: disa me magji tė bardhė, tė tjerėt me tė zezė, ndėrsa gratė qė merren me kėto punė tė fėlliqura nė popull emėrtohen si “gra qė bėjnė sehire”.

Nga ka filluar interesimi i tepėrt pėr t’u marrė me kėto punė dhe si janė bėrė ato “gra qė bėjnė sehire”, vėrtet ėshtė vėshtirė tė hulumtohet gjeneza e kėtyre biografive, sa tė ēuditshme, aq edhe tė mistershme.

E ata tė tjerėt, tė cilėt i shfrytėzojnė magėt dhe magjistricat pėr tė kryer shėrbimet e tyre, pėr t’i prishur a pėr t’i ndrequr punė atij apo kėtij njeriu, janė shumė tė bindur se njerėzit e tillė posedojnė fuqi mbinatyrore. Ky shkrim pikėrisht shqyrton fatin e njė gruaje shqiptare, Xh. B., nga njė fshat i largėt i Anamoravės, e cila i hapi dyert e veta pėr t’u ndihmuar njerėzve me shumė halle e me shumė derte.

Ajo grua kurrė nuk ishte marrė me diēka tė tillė, e as qė i shkonte mendja se njė ditė do tė bėhej viktimė e ca forcave tė panjohura dhe do tė pėrpėlitej nė shtratin e vdekjes, gjersa do ta bindin qė ajo tė merret me punė tė panjohura.

Ajo qė e ndryshoi rrjedhėn e jetės sė saj ndodhi njė natė nėntori tė vitit 1996. “Isha duke pastruar njė kėmishė tė burrit tim nė oborr pasi kisha ngrėnė darkė, kur para meje u paraqit njė djalė afro 27 vjeēar i cili m’u drejtua kėsisoj: “Oj, Xh. Lėre atė kėmishė se kėto punė nuk janė pėr ty”. E kur e ngrita kokėn pėr ta shikuar me mirė, pashė vetėm njė dritė tė zbehtė te dyert e oborrit dhe dėgjova njė zė tė ējerrė fėmije qė mė trembi” -tregon ajo. Pastaj e humbi vetėdijen. Ndjeu njė nxehtėsi tė madhe trupore dhe mė s’pati forcė tė qėndronte nė kėmbėt e veta. U alivanos dhe humbi ndjesinė e hapėsirės. Mė nuk dinte qė ėshtė nė shtėpinė e vet. Ndėrruan pamjet, fytyrat, objektet. Mė kot mundohej djali dhe burri, qė e shpurėn nė shtrat, ta sjellin nė vete. Kjo nuk bėhej e gjallė, nuk jepte shenja jete. Atėherė asaj iu afruan disa krijesa tė padukshme, tė cilat vazhdimisht mundoheshin ta bindnin tė bėhej falltare, t’u ndihmojė njerėzve, tė merrej me magji. Nė atė ankth ireal me tėrė forcėn e shpirtit tė saj luftonte me ato qenie qė e kishin lėnė tė vdekur pėr sė gjalli. Ishte diku nė kufi midis botės reale dhe ireale. Kurė arriti t’i shquaj fytyrat e njerėzve tė dashur tė shtėpisė, u tmerrua edhe mė shumė. S’mund ta duronte burrin e vet, lutej t’ia hiqnin sysh.





Tri net e tri ditė tė plota Xh. B. Luftoi me ato krijesa qė se linin tė qetė. Ditėn e dytė njerėzit e shtėpisė vėrejtėn trupin e saj tė vizatuar me disa shkronja tė ēuditshme. Krijesat e ēuditshme e tė padukshme kishin shkruar shkronja tė panjohura pėr ta. E, ē’ishte mė interesant, ngjyra e shkrimit pėrputhej me kanėn tė cilėn e pėrdorin gratė pėr t’i ngjyrosur flokėt.

Ata sėrish kėmbėngulin qė ajo me ēdo kusht duhej tė bėhej e “tyre”, pėrndryshe...

U arsyetua se duhet ta pyeste burrin e saj. Dhe burri i saj s’pati gjė kundėr; vetėm t’i dilte gruaja e gjorė nga ajo gjendje mjeruese, nga ajo agoni qė i lemeriste tė gjithė, e , ē’ėshtė mė e keqja, asnjėri s’dinte si t’i ndihmonte.

Kur ajo mė nė fund u pajtua se ashtu do tė bėhet, si i diktonin ata, gjithēka u fashit. Kaloi alivania, pushuan ankthet, pėrēarjet...u zhduk shkrimi nė trupin e saj. Atė ditė, gjersa ajo pėrjetoi rrathėt e ferrit, hoxhės sė ri tė fshatit i kishte rėnė libri i shenjtė nga dora, e vetėm atėherė Xh. B., paska pranuar tė bėhej emisare e “atyre”. Hoxha, pastaj ishte qetėsuar dhe kishte filluar tė predikoj ashtu si i ka hije njė njeriu tė Zotit.

Pasi u qetėsua pakės, nė mbrėmje doli tek fqinja. Duke shikuar orėn, atė e nget lemza dhe thotė: “Eh, qenka ora njėmbėdhjetė!”. Tė gjithė qė ishin nė dhomė u habiten me fqinjėn e tyre. Mos paska luajtur mendsh? Apo ka rėnė nė ato punėt e liga? -pyesnin tė gjithė nė fshat.

Por tek mė vonė tė gjithė e kuptuan ēka i kishte ndodhur Xh. B.-sė. Dhe u bindėn se vėrtet atė e kanė zgjedhur pėr tė bėrė magji, pėr t’i ndihmuar njerėzit, pėr t’ua sqaruar kush ua do tė mirėn e kush tė keqen dhe pėr tė gjitha problemet e tjera qė njeriu i has nė jetė.

Sot e kėsaj dite kėtė grua e vizitojnė shumė njerėz. Ėshtė pėrson i kėrkuar i hallemėdhenjve. E kėshtu ndodhi!

Kush e di vallė se ēka tė diktohet tė bėsh nė jetė? Tė bėhesh falltare, magjistricė apo...diēka tjetėr. Ekzistojnė forca qė mendojnė edhe pėr kėto mistere tė pashpjegueshme tė jetės njerėzore. Gjithēka ėshtė e mundur nė botėn paranormale, apo jo?



Ilire ZAJMI

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Zhdukja e mistershme!

Mesazh  Fikrro prej 09.07.10 12:58



http://www.sa-kra.ch/image%20zona%20e%20muzgut/ufo1.jpg

Nė verėn e vitit 2006, familja Bardhi pėrgatitej pėr pushime verore. Babai i Kaltėrinės, Dini, punonte si kreator nė njė ndėrmarrje private te njė investori tė huaj, dhe pėr ēdo vit shkonte pėr pushime nė malet e Prevallės. Ishte rast i mirė qė tė ikte nga tollovia verore qė e kaplonte qytetin e Prizrenit.



Kaltėrina Bardhi ishte njė vajzė dymbėdhjetė vjeēare dhe krejtėsisht e zakonshme. Ishte e shoqėrueshme. Nė shkollė shkonte rregullisht me moshatarėt e saj. I adhuronte orėt e muzikės dhe ishte ndėr mė tė mirat nė seksionin e baletit. Kishte edhe njė pasion tė veēantė: fantastikėn shkencore, pėr tė cilėn moshatarėt e saj as qė mendonin.
Nė fillim kureshtjen e shuante duke lexuar tregime spirituale nga autor vendas, ndėrsa shumė shpejtė imagjinatėn e saj fėmijėrore filluan ta preokupojnė shkrimtarė tė njohur tė fantastikės shkencore si Artur Klark e tė tjerė. Imagjinata e saj pasurohej gjithnjė e mė tepėr dhe u zgjerua nė kufij tė paparė. Filloi tė humb kuptimin pėr realitetin ekzistues, tė cilėn e vunė re prindėrit e saj, ose sė paku kėshtu dukej nė shikim tė parė!

- Mbrėmė kam lundruar mbi sistemin diellor, - shpesh tregonte Kaltėrina nė mėngjes kur zbriste nga dhoma e saj e gjumit. Nėnė - vazhdonte ajo, kam udhėtuar nėpėr hapėsirėn e pafund, e cila nuk ėshtė siē na duket neve nga Toka. Yjet, gjithashtu, nuk janė ashtu tė bukur siē i shohim ne, kurse pėrreth dėgjohen zhurma qė nuk i kam dėgjuar kurrė.

Nėna ia lėshonte njė shikim serioz dhe me shqetėsim i thoshte:

- Mirė Kaltėrina, deri kur do tė na mėrzisėsh me kėto tregimet e tua?! Prapė ke parė ndonjė ėndėrr fantastike?! Ta dish se do ta ndaloj t’i lexosh ato libra me fantazira!

Zakonisht e gjitha pėrfundonte nė kėtė mėnyrė.
Nė verėn e vitit 2006, familja Bardhi pėrgatitej pėr pushime verore. Babai i Kaltėrinės, Dini, punonte si kreator nė njė ndėrmarrje private te njė investori tė huaj, dhe pėr ēdo vit shkonte pėr pushime nė malet e Prevallės. Ishte rast i mirė qė tė ikte nga tollovia verore qė e kaplonte qytetin e Prizrenit.

Prevalla, njė vend i qetė dhe plot gjelbėrim, vend ky shumė i bukur dhe pitoresk, i rrethuar me kodrina mbi tė cilat shtrihej njė det i tėrė pishash.

Me ta shkonte edhe gjyshja e Kaltėrinės, zonja Mira. Ishte njė plakė e ēiltėr dhe shumė shpirtmirė. E adhuronte mbesėn dhe ishte nė gjendje qė gjatė pushimeve tė verės, pa pėrtesė, t’i kushtonte asaj orė tė tėra. Ishte fjalėmbėl ndaj ēdokujt. Kaltėrina nė jetėn e saj kishte vend tė veēantė, andaj edhe ajo e donte gjyshen pa masė.

Ditėn e tretė tė pushimeve, Kaltėrina e kaloi duke shėtitur pėrjes pishave tė mrekullueshme tė Prevallės. Kur u kthye nė kampshtėpizė , ende pa hyrė mirė brenda, e shqetėsuar, pyeti tė ėmėn:

-A ėshtė e vėrtet se unė kam njė motėr binjake?!

Nėna nė atė ēast lėshoi pjatat nga duart dhe me hidhėrim pyeti gjyshėn Mirė:

- Ēfarė po fletė Kaltėrina?!

Pastaj u kthye nga vajza:

- Ē’ėshtė kjo pyetje, bij ime?

Vajza nė atė moment u habit dhe thjesht nuk dinte si tė sillej dhe ēfarė tė thoshte.

- Asgjė...Nuk di pse hidhėrohesh menjėherė!
Nė fakt, nėna nuk ishte e hidhėruar, ishte e befasuar me pyetjen e saj, pasi qė Kaltėrina ishte lindur si binjake. Fėmija i dytė gjithashtu ishte vajzė, por mjerisht, nuk i kishte pėrballuar komplikimet e lindjes. Mirėpo ata nuk i kishin treguar kurrė Kaltėrinės pėr motrėn e saj. Thjesht, nuk kishin dashur qė fėmijėrinė e saj ta ngarkojnė me kėtė ēėshtje. Prandaj pyetja e saj ishte e papritur. Prej nga, si i ra ndėrmend...
- Mirė bija ime, tanimė nuk jam e hidhėruar, - u mundua ta qetėsonte, por dua tė mė tregosh pėrse mė pyete?

- Kėtė gjė ma tha njė i panjohur tek shėtisja pėrmes pishave!...

- Si i panjohur?

- I panjohuri nga planeti Otila!...

- O zot, Kaltėrina, prapė ti..., - Prapė ke filluar me fantazira?!
Vajza rrudhi krahėt dhe me vrap u futė nė dhomėzėn e saj tė vockėl.

Thellė e prekur, Zana filloi t’i tregoj gjyshes Mira pėr fantazaitė qė i kishte dėgjuar muajt e fundit nga Kaltėrina. Por tregimi i sotėm ishte nė kufi me realitetin. Vallė, nga kush ka dėgjuar pėr motrėn e vet tė vdekur?... Ranė dakord qė kėtė ēėshtje ta hetoj me kujdes gjyshja.
Po atė natė, Kaltėrina, me njė butėsi mahnitėsi ia rrėfeu gjyshes tregimin pėr “tė panjohurit nga planeti Otilo”.

- Ėshtė njė burrė shtathedhur - tregonte vajza. Nuk dallon shumė nga ne, por prapėseprapė ėshtė disi mė ndryshe. Mė ka thėnė qė motra ime quhet Era dhe se jeton, atje me ata!...

- Era!... pėshpėriti plaka e hutuar. - Ti mendon se kjo ėshtė e vėrtet?!

Kaltėrina uli shikimin dhe me zė tė ulėt tha:

- Mendoj se po, gjyshe!

Gjyshja ishte shumė e durueshme.

- A tė ka thėnė diē tjetėr?

- Mė ka pyetur nėse kam dėshirė tė takohem me motrėn.

- E ti, ēfarė i tha?
- Me siguri se po! M’i ka pėrkėdhelur flokėt. Mirė mė tha, nė mbrėmje kur tė zė gjumi do tė shkojmė nė Otila pėr ta takuar atė. Pas kėtyre fjalėve u zhduk-

- Mirė shpirt, tani fli. Nė mėngjes sė bashku do e kėrkojmė tė panjohurin...

Gjyshja me butėsi puthi Kaltėrinėn dhe, si gjithmonė, e mbuloi me kujdes. Fiku dritėn dhe me hapa tė ngadalshėm u drejtua nga veranda ku rrinin ulur Zana dhe Dini. U tregoi gjithė bisedėn qė kishte pasur me Kaltėrinėn. Ata tė befasuar shikuan njėri tjetrin!

- Era`-sa nuk bėrtit Zana.

- Tha se quhej Era?!

- Zot i madh, a ėshtė e mundur?! - tha Dini.

Emri Era ishte emėr unikat tė cilin e kishin sajuar prindėrit disa ditė para se tė lindnin fėmijėt, pasi e kishin kuptuar se do lindnin vajza binjake. Do i pagėzonin: njėrėn Kaltėrina dhe tjetrėn Era. Pėr kėtė vendim paksa tė ēuditshėm kurrė nuk i kanė treguar askujt, as gjyshja nuk ka qen e njoftuar. Kurse tani paraqitet i panjohur dhe...!?
- Zot i madh - pėshpėriti sėrish Zana.

Po atė natė nga kampshtėpiza u zhduk pėrgjithmonė Kaltėrina. U njoftuan tė gjitha organet kompetente: policia, KFOR-i etj. U alarmua edhe Interpoli...por nuk zbuluan kurrė asgjė! As mė tė voglėn gjurmė!
Vajza u zhduk nga dhomėza dhe nuk u lajmėrua kurrė mė. Mbase ka kaluar nė dimension tjetėr - nė... zonėn e muzgut.

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Hakmarrje nga largėsia!

Mesazh  Fikrro prej 09.07.10 13:05

Bota ku frymojmė ėshtė pėrplot sekrete. Ndodhitė e pazakonta qė manifestohen nė forma tė ndryshme, janė shpesh tė pakapshme pėr natyrėn e mendjes sonė. “Ēudirat nuk ndodhin nė kundėrshtim me natyrėn -thotė Shėn Augustini, por vetėm me atė qė ne e njohim si natyrė”.

Pra, natyra nuk i thyen ligjet e veta, jemi ne ata qė nuk arrijmė t’i kuptojmė ato. Prandaj, vizitorė tė nderuar, mos u trembni nga e panjohura. Mos ngurroni ta thoni tė vėrtetėn sepse ne ju kuptojmė...!

Rasti i Masar Kurtit, nga Peja, ėshtė rasti interesant dhe i veēantė nga raportet kriminalistike.

Masari u martua nė moshėn 35 vjeēare, me Elenėn, me tė cilėn ishte dashuruar qė nga vitet e shkollės sė mesme. Elena ishte bukur ndėrsa Masari mjaft i pasur. Ndoshta edhe kjo ishte arsyeja e vėrtet e martesės sė tyre. Masari kishte trashėguar pasuri te bollshme, sa qė nuk kishte nevojė tė shqetėsohej pėr mirėmbajtjen e familjes, prandaj dhe studioi dhe mbaroi dy fakultete: arkitekturėn dhe arkeologjinė.

Masari bėri shpejt famė, edhe si arkitekt edhe si arkeolog, sa qė iu ofruan oferta tė shumta pėr gjurmime nėpėr shumė vende tė botės. Gjithnjė udhėtonte bashkė me Elenėn.

Nė fillim Elena ishte entuziazmuar nga kėto shėtitje, mirėpo, me kohė, kjo filloi tė kthehet nė monotoni. Masari ishte shumė i pasionuar pas profesionet sa qė, i humbur nė gjurmime, e harronte shpeshherė edhe Elenėn, megjithėse e dashuronte me shpirt.

Elena arriti ta bind disi Masarin, qė udhėtimin pėr nė Turqi, ta bėnte pa tė. Edhe pse atij ky veprim i bashkėshortes nuk i pėlqeu, megjithatė, vendosi ta respektoj dėshirėn e saj.

Mirėpo, para se tė nisej, e paralajmėroi Elenėn, se ai gjithnjė do tė ishte pranė saj dhe se ajo do ta ndjente pranin dhe dashurin e tij nė ēdo hap. Dhe vėrtet, ajo e kishte njė ndjenjė se dikush ishte pėrherė i pranishėm nė hapėsirat e shtėpisė ku ajo banonte.

Fqinjėt, mė vonė, nuk dėshmuan as edhe njė fjalė kudėr Elenės sė bukur, edhe pse ishte i dukshėm flirti i saj me njė djalosh tė ri. Pėr fatin e keq tė saj, ajo atė e ftoi edhe nė shtėpi.

“Jashtė ishte gjithēka nė rregull. Koha shumė e bukur. Aroma e luleve dhe kėnga e bilbilave dėgjojė kudo pėrreth.

Unė ndjehesh e lirė, pasi ai ishte larg, dhe nuk kishte kush tė mė kontrollonte. Nė shtėpi, vėrtet ndjehej shpirti i tij, por kush kishte menduar se ai ėshtė i aftė pėr punė djajsh” - i dėshmoi Elena, mė pas policisė.

Hektor Drini, po ashtu arkeolog dhe mik i Masarit, qė ndodhej atė natė nė tė njėjtėn dhomė me tė nė Antalia tė Turqisė (pasi shpesh ishte pėrcjellės i tij i parė nė gjurmime arkeologjike), nėn betim, dėshmoi kėshtu ngjarjen:

“Ishte mbrėmje, rreth orės 9, kur fytyra e Masarit filloi tė duket disi e tendosur. Sytė filluan t’i humbasin shkėlqimin dhe dukej sikur i tretur nė kohė. Pastaj i mbylli dhe unė mendova se e zuri gjumi.

Dhe sapo u bėra gati tė shtrihem edhe unė nė shtrat pėr tė pushuar, ai i hapi ata pėrsėri. Nė sytė e tij pashė lot.

Ai po qante! U afrova mė pranė dhe nė sytė e tij vėrejta aq shumė shqetėsim sa u shtanga edhe vet nga habia, por nuk i thash asgjė. Papritura ai mu drejtua:

-Pėrfundimisht e bėra atė qė duhej bėrė, dhe tani pėr mua jeta mė nuk ka kuptim.

Pak qaste mė vonė, Masari i mbylli sytė pėrgjithmonė. E dėrgova personalisht nė spital ku u konfirmua vdekja e tij nga ataku nė zemėr.

Nuk ka asfare logjike qė ai nė ato qaste tė ishte larguar nga Antalia , e mė sė paku tė ishte kthyer pėr ne Pejė. Kjo ėshtė marrėzia mė e madhe qė mund tė mendohet. E pranoj, mė vonė mu dukė e ēuditshme ajo qė ai mė tha nė ato qaste, por nė esencė, ai nuk tha asgjė konkrete”- pėrfundon Hektori.

Atė mbrėmje kur Masari vdiq nė dhomėn e hotelit Metiterra, nė Antalia, bashkėshortja e tij, Elena e kishte ftuar nė shtėpi, studentin e ri, Mirush Lamen.

Kishte pirė ndonjė gotė mė tepėr, dhe pėrkundėr ndjenjės se shpirti i tė shoqit ishte i pranishėm aty, ajo u gjet nė pėrqafim tė studentit tė ri.. Njė puthje, pastaj edhe njė tjetėr... dhe pėrfunduan nė shtrat.

Sipas dėshmisė sė Elenės, gjithēka rrodhi sikur nė ėndėrr dhe mė pas atė e kishte zėnė gjumi ose kishte humbur vetėdijen - nuk mund ta perceptonte saktėsisht.

Por kur ishte kthjellur dhe i kishte hapur sytė e kishte parė tė shoqin. “E dita sė ėshtė shpirti i tij, pasi nuk fliste asgjė, vetėm mė vėshtronte vėngėr mua. Pastaj filloi tė qajė. Fėrkova sytė dhe brofa nė kėmbė.

U drejtova kah banjoja pėr ta larė fytyrėn. Mendova se mos jam ende nė ėndėrr, mos e gjithė kjo ėshtė vetėm njė halucinacion ēasti. Pasi u qetėsova u ktheva sėrish nė dhomėn e gjumit me shpresė se hija e tij nuk do tė jetė mė e pranishme aty.

Dhe derisa i afrohesha dhomės sė gjumit, dėgjova njė klithmė tė tmerrshme dhe njė rėnkim, ofshamė tė mbytur. E kuptova se ai ishte akoma aty.” - deklaroi Elena nė seancėn e parė hetimore. Pak kohė mė vonė Elena pėrfundoi nė njė klinik psikiatrike.

Sipas dėshmive tė Elenės para hetuesve, kur ajo kishte hyrė nė dhomė kishte parė hijen e burrit tė saj tė hedhur mbi studentin e ri. Pėr pak sekonda ai kishte arritur qė t’ia thyej qafėn dashnorit tė saj. E kishte shikuar Elenėn qė ēirrej e lemerisur tek dera e dhomės dhe si nėpėr mjegull ishte zhdukur.

Elena ishte hedhur mbi trupin e dashnorit tė saj - tanimė tė pajetė. E kishte ndier ftohtėsinė e trupi tė tij. Ishte tmerruar dhe kishte lajmėruar policinė.

Dyshimet e para ishin hedhur mbi Elenėn. Por cili mund tė ishte motivi qė e kishte shtyrė kėtė grua tė bukur ta bėjė njė krim tė tillė? Dhe a kishte pasur ajo aq forcė sa t’ia thyej ashtu qafėn njė djaloshi tė ri e tė fuqishėm?...

Dhe shumė shpejt u konstatua diēka e ēuditshme. Shenjat e dukshme tė gishtėrinjve mbi zinxhirin dhe qafėn e studentit Mirush Lama, pas ekzaminimit, rezultuan tė Masar Kurtit!

Nė dhomė, por as nė gjithė shtėpinė, nuk u gjet asnjė dėshmi tjetėr. Rasti u pėrmbyll si rast i veēantė dhe i pazgjidhur - mister.

Si ishte e mundur vallė njė gjė e tillė! A kishte udhėtuar vėrtet shpirti astral i Masarit nga Turqia pėr ta vizituar tė dashurėn, dhe kur e kishte takuar ashtu, ishte ēmendur dhe kishte mbytur dashnorin e saj, e pastaj kishte ndėrruar jetė edhe vet?

Apo ishte shpirti i Masarit (pasi kishte vdekur) i cili kishte udhėtuar pėr tu pėrshėndetur me gruan... dhe kishte shkaktuar kėtė vrasje? Apo ishte dora e tretė qė kishte kryer kėtė krim? Pyetjet ishin tė shumta, por pėrgjigjet mungonin!

Tė mos harrojmė se bota ku ne frymojmė ėshtė pėrplot sekrete. Ndodhitė e pazakonta qė manifestohen nė forma tė ndryshme, janė shpesh tė pakapshme pėr natyrėn e mendjes sonė.

“Ēudirat nuk ndodhin nė kundėrshtim me natyrėn -thotė Shėn Augustini, por vetėm me atė qė ne e njohim si natyrė”. Pra, natyra nuk i thyen ligjet e veta, jemi ne ata qė nuk arrijmė t’i kuptojmė ato.

Sabir Krasniqi

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Pėrfytyrime shpėtimtare!

Mesazh  Fikrro prej 09.07.10 13:09

Ēudirat nuk ndodhin nė kundėrshtim me natyrėn, por nė atė qė ne e njohim si natyrė.

Shėn Augustin


Nėse keni diē pėr tė thėnė mos ngurroni. Tė vėrtetėn pėr vetėn mė sė miri e dini vetė Ju. Ne ju besojmė...!

Ndjenja mė e vjetėr dhe mė e fuqishme e njeriut ėshtė frika, por mė e fuqishme se frika ėshtė frika nga e panjohura.

Qė tė dėshmojmė se “Zona e errėsirės” ka qenė e pėrhershme dhe prezentė edhe kėtu te ne, do tė rrėfejmė disa nga rastet e shumta, pa komente e gjykime...

E vėrteta ėshtė atje diku, por ndonjėherė edhe kėtu!
“...Ishte viti 1979, kurrsesi nuk mund ta harroj atė qė mė ka ndodhur” - fillon rrėfimin e vet Besnik N. Nga Prishtina, i cili pasi kishte dėgjuar se jam duke hulumtuar kėto raste, kishte kėrkuar tė takohej me mua . “Ato vite punoja me kamion, dėrgoja dhe merrja mall jashtė kufijve tė ish-Jugosllavisė.

Mė 26 mars 1979 ushtoja pėr Francė. Posa arrita nė Paris, e parkova kamionin nė depon e njė fabrike (nuk e ceku cilėn fabrikė) dhe dola tė shėtitėm e tė kėnaqem me bukuritė e qytetit qė mė sė tepėrmi mė ka lėnė pėrshtypje. Isha duke ecur, asgjė nuk mendoja, kur papritur, e dėgjova njė zė femre, e cila m’u afrua.

Fliste shqip! Mirėpo ajo qė mė tepėr mė habiti, ėshtė se mė thirri nė emėr: Besnik, Besnik! Isha mė sė i bindur se kurrė mė parė nuk e kam parė nė jetė. Mbeta i habitur. Filloi tė flasė me mua, mė tregoi se si quhet nėna ime, babai im dhe anėtarėt e tjerė tė familjes.

Mė tha se kemi probleme nė shtėpi dhe se duhet tė kontrollojmė shtėpinė mirė ngase diku nė tė ndodhet diēka qė nuk do tė duhet tė ishte aty.

Unė isha shtanguar dhe pa fjalė e dėgjoja, ndėrsa ajo me njė gjakftohtėsi vazhdoi: ...kujdes, nė kėto 25 sekonda, nėse mbetesh gjallė, do tė jetosh njė kohė tė gjatė...kujdes...kuj...d...e...s!

Mbeta i shtangur dhe fillova ta shikoj orėn.

Mė silleshin nė kokė me miliona mendime. Ēdo sekondė mė dukej se zgjaste mė shekuj...njėmbėdhjetė...nėntė...pesė...tre...dy...njė... dhe asgjė mė nuk mbaj nė mend. E fundit qė mė kujtohet ėshtė zėri rrėqethės i rrotave tė njė automobili, vozitėsi i tė cilit pa sukses kishte tentuar tė frenonte...”

Disa qaste pasoi njė heshtje rrėqethėse pėrderisa Besniku i menduar vazhdoi rrėfimin e vet: “...i kam hapur sytė nė spital, ku mė treguan se mė kishin sjell dje pasdite.

Ngjarja ishte zhvilluar diku rreth orės 16 e 50 minuta. Pėr fat tė mirė nuk pėsova lėndime tė rėnda dhe kurrfarė pasoja, pos asaj qė disa orė pata humbur vetėdijen.

Edhe njė ditė pushova nė spital. Edhe pse vėshtir e pata t’i bind ata tė policisė franceze pėr gjendjen time shėndetėsore se jam mirė, mezi arrita t’i marr dokumentet personale nga ta dhe tė nesėrmen menjėherė u nisa pėr shtėpi.

Askush nuk mė besonte, por edhe nuk i tregoja ēdokujt.

Si duket, nėna mė tepėr mė besoi dhe pas njė jave gjurmimi nėpėr shtėpi, nėn shkallė gjeti njė hajmali dhe shumė gjėra tjera, si penj tė kuq e zi, dhe, thonj, etj. atė grua, vajzė apo ēka ishte, mė nuk e kam takuar asnjėherė, pos qė kam komunikuar disa herė pėrmes ėndrrave, tė cilat, t’ua the tė drejtėn, nuk mė kujtohen mirė...”

Kush qe ajo grua a vajzė? Pse komunikoi me Besnikun? Nga erdhi dhe ku u tret brenda atyre njėzet e pesė sekondave?

Pėr kėtė ekzistojnė me miliona komente, dhe kur ta thuash variantin e fundit... ” E vėrteta ėshtė diku atje...” papritmas lindin edhe njė milion pyetje tjera me vetėm njė pėrgjigje: “...E vėrteta ėshtė edhe kėtu, diku mes nesh!”

Pėr kėtė dėshmon edhe rasti i Raxhije P. nga Istogu.

“...Ēdo mėngjes e pėrcjell tim shoq nė punė. Asgjė e pazakonshme, me vite tė tėra i kam kryer kėto obligime tė mia, ia pastroja kėpucėt, ia bėja kafenė gati dhe pasi e pėrcillja pėr punė kthehesha dhe i kryeja obligimet tjera tė shtėpisė.

Mirėpo, njė mėngjes nuk mė kujtohet data, si zakonisht, dola ta pėrcjell te dera. Ka ndodhur kjo para 16-17 vjetėsh.

E kishim shtėpinė me qerpiē nga balta e pjekur, dhe njėra pjesė e murit ishte lagur pasi qė tėrė natėn kishte rėnė shi.

Madje, brenda nė dhomė nuk kam mund tė flejė ngase pikte shiu nga pullazi i vjetėr.

Kokėrr gjumi nuk kam vėnė nė sy nga frika se mos do tė shembje shtėpia... pra dola ta pėrcjell tim shoq dhe t’i dėshiroj ditė tė mirė, siē e kemi zakon...” - pasi qė i tha kėto fjalė R. P. u mendua pakėz, mori frymė thellė dhe vazhdoi me njė buzėqeshje melankolike.

“...Eh, mor bir, se ndodh kjo, dorėn nė zjarr do e vėrja, e...”

Pasi qė e luta tė vazhdoj duke i thėnė se nuk ėshtė e vetme qė i ka ndodhur diēka e tillė, ajo sėrish buzėqeshi, dhe mė tha: “Apo beson a jo, ėshtė puna jote, por kjo goja ime po t’a thotė atė qė e kam parė me kėta sy...

...Nuk i thashė, pra, atė mėngjes burrit tim ditėn e mirė. Jo ngase nuk desha, por ngase mė rrėshqiti nga goja diēka tjetėr.

Thashė Babė, baba... se e vėrejta me kėta dy sy tė mi banėn tim plak qė tashmė pesė muaj e gjysmė kishte vdekur. Kėto ishin vetėm disa ēaste, por mua m’u duk se mė gjatė mė buzėqeshi.

Afrohej drejt shtėpisė sonė, i veshur si gjithnjė, me bastunin nė dorė, duke u kollitur si mė parė. Babė, baba po vie, baba - i thashė kėto fjalė nga zemra dhe me njė zė tė fortė.

Burri mė kishte dėgjuar dhe nė tė njėjtėn kohė i kthye kah unė, pra, e ndėrpreu hapin! Nė atė 4ast u shemb muri i lagur, disa pėllėmbė pranė tij.

Nuk e shemb tėrė muri por vetėm njė pjesė e tij, qė mjafton ta mbys njeriun nga njė lartėsie tillė. Po sikur tė bėnte ky hapin tragjik!? E kam dėgjuar zhurmėn e shpėrndarjes sė tullave tė baltės nė tokėn e lagur dhe...dhe nuk e pash mė babėn.

Humbi! Baba ma shpėtoi burrin! Atė ditė ai nuk shkoi nė punė, por ia kėnduam disa duva te hoxha.

Ja, ky ėshtė tregimi im dhe shkruaje aty s enė nuk fshihem, tregomė nė daē edhe mė emėr e jo si mė the. Le tė mos besojnė njerėzit, qe ku jam unė, gjallė e shėndosh. Ai nė rrugėn e drejt tė andejshme, unė nė rrugėn time. Ai ma shpėtoi burrin pesė muaj pasi qė vdiq.”

Pėr njė ēast mbeta pa tekst. Nuk mund tė them se nuk besoj, por as se besoj.

E tėra qė tash mund tė them ėshtė se e vėrteta nuk mund tė jetė vetėm atje diku, por edhe kėtu nė mesin tėnd, nė shtėpinė tėnde, qytetin, fshatin tėnd... Ndoshta edhe nė kokėn tėnde!

Emrat e personave dhe qyteteve janė ndėrruar pėr shumė arsye.

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Dashuria pa fat!

Mesazh  Fikrro prej 09.07.10 13:14

Flitej nė fshat se dashuria mes Qetsorit dhe Blerinės ishte mė e fuqishme se vet vdekja e saj.

Dhe kjo dashuri e pastėr dhe e ēiltėr kishte mbajtur edhe mė tej, edhe pas vdekjes sė saj, tė fuqishme lidhjen mes tyre... derisa u bashkuan nė amshim - tha xha Garipi dhe thithi thellė cigaren e pastaj heshti. Heshta edhe unė njė kohė tė gjatė i thelluar nė mendime pėr kėtė dashuri tė pafat.

-Kur mbaroi lufta e dytė botėrore shumė nga tanėt ikėn jashtė vendit pėr tė siguruar kafshatėn e gojės. Dikush ia mėsyni Turqisė, dikush Allamanit e dikush Amerikės.

Disa u kthyen e disa nuk erdhėn kurrė mė - fillon rrėfimin xha Garipi, goxha i shtyrė nė moshė por me njė kujtesė tė mrekullueshme.

-Jeta ėshtė gjithēka dhe asgjė... dhe asnjėra ditė nuk ėshtė e njėjtė sikurse tjetra. Njeriu kurrė nuk e di ēfarė e pret tė nesėrmen. Ja p.sh. edhe takimi me ty.

As nė ėndėrr nuk e kam parė se ne te dy, ti nga qyteti e unė nga malėsia e Sharrit, sot do tė njoftohemi, shoqėrohemi dhe bisedojmė pėr kėtė ngjarje qė ka ndodhur 50 vjet mė parė - tha xha Garipi dhe duke ndezur cigaren tjetėr, vazhdoi rrėfimin:

-Jetonim nė kėtė fshat tė vogėl. Atėherė kishte edhe mė pak frymė, tani janė ndėrtuar shumė shtėpi tė reja. Nė fund tė fshatit jetonte e veja Sanije me vajzėn e saj Blerinėn.

I shoqi kishte ndėrruar jetė para ca vitesh. Ishin shumė tė sjellshme dhe punėtore si bletėt. Kishin njė shtėpi, pak tokė dhe disa krerė bagėtie tė vogla dhe tė mėdha. Jetonin mirė pėr kushtet e asaj kohe.

Tė gjithė e dinim se Blerinės i vėrtitej Qetsori - njė djalosh shumė i dashur, i bukur por edhe i hareshėm i lagjes sonė.

Nuk kishte ditė qė Qetsori, kinse me punė, nuk kalonte pranė kėsaj shtėpie... Kur iki edhe ky pėr Amerikė, e pėrcollėm tė gjithė deri nė fund tė fshatit, bile edhe Sanija me tė bijėn Blerinėn.

Nuk kaluan as dy vite dhe Blerina ndėrroi jetė! E ėma, Sanija, e prekur tej mase edhe nga kjo humbje, u sėmurė rėndė - luajti mendsh. E dėrguan nė njė spital, thoshin “special”, ku pas njė viti ndėrroi jetė edhe ajo.

Nuk e dimė se ku e varrosėn, por nė fshat nuk e sollėn. Shtėpia e tyre mbeti e shkret - nuk ka banuar askush mė aty.

Ishte ditė vere kur dėgjova se Qetsori ishte kthyer nga Amerika. Kishin kaluar 6 vite qė kur ai kishte ikur atje.

E takova nė lokalin e fshatit, njė shitore e vogėl tė cilėn e kishim si vendtakim. Nuk kishte mbetur asnjė gjurmė nga ajo fytyrė e bukur dhe gazmore e atij djali. Dukej i mėrzitur. Rrinte nė mendime. Pasi u pėrshėndetėm dhe u pėrqafuam, e pyeta:

-Kur ke ardhur Qetsor dhe a je mirė mė shėndet?

-Jam kthyer kėto ditė, e sa pėr shėndet, qė po mė pyesėsh, qė kur kam arritur nuk ndihem mirė!

Nė fillim mendova se nuk kishte fituar para, pasi shumė nga tanėt e kishin pėrjetuar njė fat tė tillė - ishin kthyer me duar nė xhepa. Pėr ta ngushėlluar, por edhe pėr t’i dhėnė pak vullnet, i thash:

-Nuk ėshtė krejt tek paraja. Me rėndėsi qė ti je kthyer gjallė dhe shėndosh. Je i ri dhe jetėn e ke pėrpara. Shikona neve kėtu si po gjallėrojmė!... Ndoshta do tė vijnė ditė tė mira edhe pėr ne.

-Nuk ėshtė nė pyetje paraja, miku im - mė ndėrpreu ai. E porositi nga njė birrė dhe mė ftoi qė tė dalim jashtė lokalit. U ulėm nė njė copė druri pishe qė e kishin gdhendur dhe i kishin dhėnė formėn e ulėses dhe ai filloi rrėfimin e tij:

-Mjaft kam fituar nė Amerikė o Garip. Kam punuar dhe kursyer mjaftė para. Diēka tjetėr mua mė mundon dhe nuk mė jepet as tė jetoj. Nuk kam besim nė askėnd, vetėm nė ty. Ty tė kam pasur gjithnjė shokė tė zemrės, prandaj edhe po tė rrėfehem.

Kur arrita nė Prizren, ora ishte diku rreth 21:00. Askush nuk e dinte se unė kisha ardhur. Ishte vonė dhe nė kėtė kohė nuk kishte mė transport publik pėr Sharr.

Pasi kisha mjaft para dhe nuk doja ta kaloj natėn nė qytet, mora njė taksi dhe u nisa pėr nė fshatin tim tė lindjes. Kur arritėm nė hyrje, unė zbrita nga taksi dhe u drejtova drejtė shtėpisė sė Blerinės.

Ti e di qė unė atė e doja, dhe gjatė gjithė kohės sa isha atje, vetėm nė tė kam menduar. Kur u ndamė pėr herė tė fundit, i kisha premtuar se do tė kthehem shpejt nga Amerika, dhe kur tė vijė, do ja dhuroj njė qafore ari me njė gurė xhevahiri nė mes, ndėrsa Sanijes, njė shami mėndafshi nga mė tė shtrenjtat.

Dėshiroja, edhe ta shohė Blerinėn, por edhe t’i befasoj me ardhjen time. Kur u afrova tek shtėpia, edhe pse ishte bėrė paksa vonė, Sanija qėndronte para derės. I habitur e pėrshėndeta dhe ajo mė ftoi brenda. Nė dhomė e takova edhe Blerinėn.

Desha ta pėrqafoj, por m’u kujtuan traditat tona dhe unė u pėrmbajta. Kur ua tregova dhuratat u gėzuan shumė, saqė Sanija, pasi e shpalosi, mė puthi nė ballė. Pastaj u ngritė dhe, mė kujtohet shumė mirė, mori njė shtambė me dhallė dhe tri gota. Ndjehesha tejet i lumtur qė isha me Blerinėn... dhe te tre biseduam deri vonė.

Kur mė pėrcollėn tek dera, dėgjova kėngėn e gjelave - ishte bėrė mėngjes. Nuk mė ftuan qė tė vij sėrish! Dhe kjo mė befasoi. Kur arrita nė shtėpi, nėna dhe babai veē ishin zgjuar.

Pasi u pėrshėndetėm dhe pėrqafuam me shumė mall, por edhe dashuri, u futėm brenda. Ma shtruan mėngjesin me qumėsht tė ngrohtė, qė kishte kohė qė nuk e kisha kėrkuar, megjithatė, mendja nuk mė ndahej nga Blerina.

Derisa haja, babai mė shikonte me habi por nuk fliste. Pasi hėngra mėngjes, u tha anėtarėve tė tjerė, qė tanimė ishin zgjuar tė gjithė, qė tė largohen nga dhome se kishte diēka personale pėr tė biseduar me mua.

-Biri im - mė tha, ti ke arritur mbrėmė, kėtė e di, se nuk ka mjet qarkullues kaq herėt, sidomos nė kėto anėt tona. Por mė thuaj, ku ke qėndruar gjithė natėn?

-Po baba - i thash, kam ardhur mbrėmė. Ti e di qė unė e kam dashur Blerinėn dhe para se tė ik pėr Amerikė, i kam premtuar diēka. U ktheva sė pari tek ajo shtėpi pėr ta pėrmbushur atė premtim. Kemi ndenjur deri para mėngjesit.

Kur i dėgjoi kėto fjalė, babai u shqetėsua shumė, dhe pak si me nervozė m’u drejtua:

-Qetsor, biri im, ti kurrė nuk mė ke gėnjyer?!

-Nuk po tė gėnjej as tani baba. Ėshtė e vėrtet, unė isha mbrėmė tek Blerina.

-Por ato kanė vdekur, qė te dyja, para disa vitesh biri im -mė ktheu babai.

Unė mbeta gojėhapur! Pastaj ai filli tė mė tregoj pėr tragjedinė qė e kishte goditur atė familje bujare.

Nė brendinė time sikur diēka pėlciti. Nuk mund tė qėndroja mė dhe u nisa menjėherė drejt shtėpisė nga e cila sapo isha kthyer. Babai mė ndoqi prapa.

Tanimė dielli kishte lėshuar rrezet mbi fshatin tim. Kur iu afrova shtėpisė pash se gjithkund pėrreth saj kishin mbirė barishte. Dritaret ishin tė mbyllura... gjithēka dukej e boshatisur! Nuk ndjehej frymė e gjallė nė atė mjedis.

Hapem derėn dhe u futėm brenda. Gjithēka brenda e kishte mbuluar pluhuri: dyert, dritaret, muret, tavolinėn... vetėm nė karrigen ku unė isha ulur nuk kishte pluhur.

Nuk kishte as nė karrigen e afėrt, nė pjesėn ku unė kisha mbėshtetur krahėt e mi. Mbi tavolinė qėndronin dhurata e mia: qaforja prej ari dhe shamia e mėndafshtė.

Pranė tyre ishte vetėm gota ime e zbrazėt nga e cila kisha pirė disa orė mė parė. Nuk ishte as shtamba as gotat tjera! M’u kujtua se unė Sanijes, shaminė ia kisha dhėnė tė mbėshtjell nė njė letėr tė shkėlqyese me ngjyrė tė argjend.

Ajo e kishte hapur, e kishte shikuar dhe menjėherė e kishte vėnė nė kokė. Tani ajo qėndronte e palosur bukur mbi tavolinė, ndėrsa letra e shkėlqyer ishte mbi dysheme.

I mblodha tė gjitha, dhe dolėm nga shtėpia....
-Kėtu e pėrfundoi rrėfimin Qetsori dhe, pa u pėrshėndetur, u ngritė dhe iku i thelluar nė mendime - tha xha Garipi, qė deri mė tani kishte pirė disa cigare njė pas njė.

Nga ajo ditė, Qetsori ndryshoi i tėri. I ikte ēdo kontakti me njerėz. Njerėzit qė vinin pėr ta takuar befasoheshin me heshtjen e tij. Pas ca kohe, heshtjen e thelloi edhe me mua.

Nuk donte tė mė takonte. As me anėtarėt e familjes nuk bisedonte. Pas disa muajsh u mbyllė tėrėsisht nė vete, sikurse tė kishte jetuar nė ndonjė botė tjetėr. Me tė hollat qė i kishte kursyer ndėrtoi njė pėrkujtimore tė madhe nga graniti mbi varrezėn e Blerinės.

Pranė saj ndau edhe ca vend pėr trupin e tij. Tė gjithė u habitėn me kėtė gjest dhe pėshpėritej ēmos nėpėr fshat por edhe rrethin.

Pas dy vitesh vdiq edhe ai vet. Thonė se prindėrit e shitėn qaforen e arit me gjithė gurin e xhevahirtė dhe me ato tė holla i ndėrtuan pėrkujtimore edhe djalit tė tyre - ngjitur me atė tė Blerinės.

Flitej nė fshat se dashuria mes Qetsorit dhe Blerinės ishte mė e fuqishme se vet vdekja e saj.

Dhe kjo dashuri e pastėr dhe e ēiltėr kishte mbajtur edhe mė tej, edhe pas vdekjes sė saj, tė fuqishme lidhjen mes tyre... derisa u bashkuan nė amshim - tha xha Garipi dhe thithi thellė cigaren e pastaj heshti. Heshta edhe unė njė kohė tė gjatė i thelluar nė mendime pėr kėtė dashuri tė pafat.


Sabir KRASNIQI

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Katėr herė kontaktoi me engjėllin e tij!

Mesazh  Fikrro prej 09.07.10 13:18


Dhe ky ishte kontakti i parė me “engjėllin” tim. Nga jo kohė pata katėr kontakte me tė. Gjithnjė, sa herė qė mė shfaqej, mė udhėzonte rishtazi.

Mė jepte kėshilla tė reja, si tė sillesha dhe ē’duhej tė bėja. Herėn e dytė mė udhėzoi: Fillo tė shkruash dhe lajmėroji njerėzit se mund t’u ndihmosh. Se ti do t’u bėsh mirė tė gjithėve, pėrpos atyre qė kanė lindur tė sėmurė. Dhe do tė shkruash nė kapakun e maxhes.

Fanitja e parė misterioze

Ferizaj, Rruga “Bashkimi”. Njė shtėpi e thjesht, njėkatėshe. Ėshtė njėra prej shtėpive, ku jeton M.B. me familje. Tash ka vėllain, nėnėn, si dhe tre fėmijėt e tė vėllait, qė gjithsej pėrbėjnė shtatė anėtarė tė familjes. Babai ka disa vjet qė i ka vdekur.

Njė pėrvojė e pasur mistike e karakterizon jetėn tij. Dhe kjo pėrvojė zuri fill qė nė moshėn e tij 12-13 vjeēare. Ėshtė mbi 40 vjeēar.

-Jetonim nė Ferizaj, - rrėfen M., - por ishim tė ardhur nga fshati J., disa kilometra larg Ferizajt. Kishim ardhur nė qytet disa vjet mė parė, por unė kisha shumė dėshirė tė shkoja nė fshat tek tė afėrmit tanė: axhallarėt, kushėrinjtė.

Njė ditė e luta babanė tė mė lėshojė dhe, hyra nė autobus, shkova. Autobusi shkonte gjerė te shkolla e fshatit dhe aty kthehej, kurse unė duhej tė udhėtoja edhe njė pjesė tė rrugės pėr tė arritur nė lagjen time. Ishte njė ditė e nxehtė vere. Mesi i ditės, asgjė nuk lėvizte rrugės.

Dėgjohej vetėm zėri i dalldisur i gjinkallave, ngjitesha i vetėm rrugės, nėpėr pyllin e kėndshėm. Degėt dhe degėzat e drunjve lėvareshin mbi rrugė, duke i falur njė freski rrugės nėpėr tė cilėn kaloja kėtė mes tė ditės verore.

Dhe kėshtu arrita tek livadhet e lagjes sime. Edhe disa qindra metra mė larg ndodheshin shtėpitė. Nė njė ēast, pėrpara m’u fanit njė plak me kosė nė dorė, njė plak i thinjur dhe i keq. -Ku shkon? -mė tha. Tek axha! -i thashė. Ktheu! Ktheu! -mė tha -dhe m’u hap me kosė qė tė prente.

Jam kthyer dhe kam filluar tė vrapoj teposhtė, andej nga pak qaste mė parė erdha me aq dėshirė. Por ai mė vinte prapa, gjithnjė me kosėn lart dhe me shikimin kėrcėnues drejtuar kah unė.

Fillova tė shpejtoj edhe mė tepėr, sa qė kur arrita pranė xhadesė, pothuaj isha pa frymė. Mua mu duk se ai ende mė vinte prapa, por kur nė fund mblodha forcat dhe ktheva kokėn tė shikoj, pash se mė nuk ekzistonte.

Hapa sytė tė shohė mirė, por kot. Figura qė pak ēaste mė parė dhe e shihja me sytė e mi, tashmė ishte zhdukur nė ēast. Prej atėherė, pra prej asaj dite e kėndej shėndeti im pothuaj mori teposhtėn...

I merrej goja

-Po, -nė rrėfim inkuadrohet e ėma; pas kėtij rasti s’i punonin kėmbėt mė. S’ecte dot. Disi e lėshoi gjaku.

Dhe e dėrguam nė spital. Mjeku konstatoi se ka neurozė tė madhe, dhe gjakun e kishte tė dobėt... Ndėrkohė filloi tė qante vazhdimisht. Iu tek njė vaj, pa ndonjė arsyeje, qė si ndalej dot. Qante ditėn dhe natėn. Dhe gjendja i keqėsohej dita -ditės mė tepėr...

Kėshtu kalonin ditėt, javėt, muajt. Gjendja i pėrmirėsohej pak kohė, pastaj prapė i keqėsohej edhe mė tepėr. Njė ditė, iu shfaq njė fenomen i pazakonshėm. Filloi t’i merrej goja.

Dhe defekte gjė s’kishte, vetėm se bllokohej psikikisht, dhe pėr njė kohė nuk mund tė fliste dot.

Por ajo qė kėtė fenomen e bėnte tepėr interesant dhe tė pazakonshėm ishte fakti se ai e dinte me orė, me minuta e sekonda kur do t’i ndalej, por edhe kur do t’i lėshohej goja.

Ose anasjelltas, nė ora “kaq” do tė mė vijė tė folurit. Madje, kur i zgjaste me kohė tė gjatė bllokada dhe ai shihte se ne po merakoseshim, kėrkonte lapsin dhe letrėn dhe na shkruante orėn kur do t’i kthehej tė folurit. Dhe pikėrisht nė orėn qė e shėnonte, i vinte goja.

Shihte ngjarje frikėsuese

-Bile, -rrėfen i vėllai S. -nuk mund t’i besoja dot kėtij fenomeni e as tė vėllait tim. Aq mė dukej e pamundshme kjo, sa fillova tė dyshoja, mos vallė, ėshtė kah e shikon orėn tinėz nesh. Dhe, t’u siguruar, mora orėn e shtėpisė dhe orėn e xhepit tė babait dhe i fsheha me dorėn time. Pėrsėri ndodhte e njėjta gjė.

Ai kishte orėn e vet biologjike, qė se gėnjente fare. Por ėshtė, mendoj, me interes tė theksoj se, gjatė asaj kohe sa nuk mund tė fliste, qetėsohej tepėr. Ishte pothuaj tjetėr njeri. Kurse, kur i vinte goja, ishte shumė i shqetėsuar...

Njė natė gushti, kah fundi i viteve tė ’70, sėmundja e tij po arrinte kulmin. Gjatė gjithė asaj kohe ne ishim nė shqetėsim dhe nė pasiguri tė pėrhershme. Kur i ndalej tė folurit dhe ne nuk mund tė qetėsoheshim, gjersa nuk normalizohej.

Atė natė, kah ora 19:30 na lajmėroi se: “Se nė orėn 9, respektivisht “+ mė ndalet goja, kurse mė vjen nė ora 1:05 min.” Dhe siē u thashė, orėt i pata fshehur, e mbetej tė shihja se a do e qėlloj saktėsisht kohėn kur e paralajmėronte. Saktėsisht nė 21 i filloi bllokada psikike. Paralajmėrimi i tij ishte plotėsisht i saktė.

Dhe ne duhej tė rrinim tė zgjuar deri nė ora 1:05 , kur duhej t’i zhbllokohej tė folurit. Por atė natė ishte disi mė i shqetėsuar se herėve tjera. Gjatė gjithė kohės disi trembej dhe ishte i stėrkequr, kurse kur afrohej ora njė filloi tė stėrkeqej edhe mė tepėr.

Disi ishte i frikėsuar. Lėshonte disa klithma nė vete, strukej dridhej, plotėsisht na krijohej pėrshtypja se ėshtė duke parė diēka, njė ngjarje tė tmerrshme, njė zhvillim tė frikėsueshėm... Kot i flisnim, e pyetnim ē’ke, ai s’mund tė pėrgjigjej dot.

Ndaj, s’na mbeti tjetėr, por tė prisnim orėn 1:05, kur paralajmėrimi ishte se duhej “t’i vinte” goja. Dhe vėrtet nė ora 1:05 min. pasoi zhbllokimi i sistemit tė folur...


Katėr kontakte me engjėllin e blertė



-Rreth orės njė tė natės - u kapėn do me mjekra prapa derės. Ishin tė shkurtėr, patulakė tė vėrtet, por me do mjekra tė gjata dhe tė tmerrshme. Ata asgjė nuk mė bėnin, por i rrihnin disa fėmijė tė mirė. Fėmijėt ishin tė vegjėl dhe simpatik.

Kurse ata i shqelmonin dhe i maltretonin pa mėshirė. Kjo mė shqetėsonte dhe dridhesha... Natyrisht, kėta i shihja vetėm unė, tė afėrmit e mi nuk mund tė shihnin, meqė ata ishin tė padukshėm pėr ta. -rrėfen M...

Dhe pikėrisht nė kohėn kur ata pleq tė shėmtuar silleshin ashtu keq ma ata fėmijė tė vegjėl, kur kryenin atė akt mizor, e unė s’kisha mundėsi t’u ndihmoja, prandaj stepesha e dridhesha nga shqetėsimi - nga hapėsira e panjohur zbriti njė “njeri” i mirė, i madh dhe me rroba tė blerta, kurse nėn krah, respektivisht nė mes tė dy krahėve kishte flatra...

Ai, pasi zbriti, i rrėmbeu ata ame mjekra, i rrahu, i shqelmoi dhe i nxori pėrjashta. Pastaj, posa i largoi . m’u drejtua mua. Por kokėn disi nuk ia shihja dot, vetėm trupin, rrobat e blerta dhe flatrat nė mes krahėsh.

Me zė tė but e qetėsues, mė foli: “Kjo u krye, t’i s’ke pėr t’u sėmurė mė. Prej sot do tė jesh mirė. Por po tė fillosh tė shkruash dhe t’u ndihmosh njerėzve. Do t’u bėsh mirė tė gjithėve, pos atyre qė kanė lindur tė sėmurØ...”

Dhe ky ishte kontakti i parė me “engjėllin” tim. Nga jo kohė pata katėr kontakte me tė. Gjithnjė, sa herė qė mė shfaqej, mė udhėzonte rishtazi.

Mė jepte kėshilla tė reja, si tė sillesha dhe ē’duhej tė bėja. Herėn e dytė mė udhėzoi: Fillo tė shkruash dhe lajmėroji njerėzit se mund t’u ndihmosh.

Se ti do t’u bėsh mirė tė gjithėve, pėrpos atyre qė kanė lindur tė sėmurė. Dhe do tė shkruash nė kapakun e maxhes. Por, e ke tė ndaluar tė tė shohin tė tjerėt kur shkruan. Madje, as anėtarėt e familjes. Mund tė t’i shohin shkrimet vetėm prindėrit, askush tjetėr. Dhe, e ke tė ndaluar tė shkruash tė enjten.

Ēdo ditė tjetėr po, pos tė enjtes. Dhe e ke tė ndaluar tė kėrkosh tė holla. Me ato qė ata vet t’i japin, mjaft do tu bėsh idaren...”

Kur shkruaja -ai ishte me mua

Pėr disa javė, sa mė zgjati kjo pėrvojė, siē thash, pata katėr herė kontakte me tė. Madje, nė fillim, kur mė vinin njerėzit pėr tė shkruar, sa herė qė shkruaja, mbi kapakun e maxhes, ai rrinte me mua. Ishte prezent.

E shihja, ia ndija praninė, ia dėgjoja zėrin, por, siē ju thashė edhe mė parė, disi kokėn nuk ia shihja dot. Zėrin ia dėgjoja si nga traka e kasetofonit...

Por, njė ditė, ishte pikėrisht e enjte, ndėrsa, ja qė unė s’e kisha parasysh nė ato momente, mė erdhi njė shok, po ashtu i Ferizajt, me disa vajza tė axhallarėve tė vet.

Kėrkoi t’i shkruaj njėrės. Kishte probleme tė rėnda shėndetėsore, ndėrsa disa muaj mė parė, ishte martuar... dhe, fatkeqėsisht, pranova t’u shkruaj, krejtėsisht i pavetėdijshėm se ėshtė ditė e enjte, ditė nė tė cilėn, siē thashė, e kisha tė ndaluar tė shkruaja...

Prej asaj dite, pra, plotėsisht pas njė muaji nga fillimi i tė shkruarit, mė ėshtė ndėrprerė kontakti me “engjėllin” dhe nuk kam mundur mė t’i shkruaj kujt.

Prej asaj dite mė kurrė nuk m’u ka shfaqur. Dhe natyrisht, pas njė kohe, sėmundja ime prapė filloi. Prej atėherė e deri mė sot, mė nuk kam mundur tė shėrohem plotėsisht...

Dhe vėrtet, prej asaj dite e deri mė sot kanė kaluar shumė kohė. M. Ėshtė rritur dhe ėshtė bėrė burrė, por kurrė nuk ėshtė ndjerė plotėsisht mirė. Pavarėsisht se pėrherė ka qenė nėn kontrollin e mjekėve, efekti nuk ka qenė i plotfuqishėm.

Tani mbetet tė pritet e shihet, se kur pėrsėri, engjėlli i tij do tė rishfaqet qė tani ai t’i marrė mė seriozisht mesazhet e tij dhe, ndoshta, do tė ndjehet pėrfundimisht i liruar nga pesha e kėsaj pėrvoje tė parealizuar mistike, tė cilat i ndodhin vetėm njerėzve tė caktuar, atyre qė posedojnė njė senzibilitet tė theksuar, apo ndoshta atyre qė nė karmėn e vet e kanė tė inkorporuar edhe domosdoshmėrinė e njė pėrjetimi tė tillė.


Hasan Hamzebalaj

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mos iu pėrgjigjuni zėrave nga asgjėkundi!

Mesazh  Fikrro prej 09.07.10 13:24

ZĖRI I PANJOHUR NGA ASGJĖKUNDI

-Ēka jeni duke bėrė ju aty, hė? - u dėgjua njė zė qė vinte nga korridori. U ēova brof nė kėmbė. Nga shikimi i motrave e kuptova se edhe ato kishin dėgjuar diēka.

Edhe pse e dija se ēka dėgjova, nuk isha i sigurt se a ishte zhurmė apo zė i artikuluar njeriu sepse po nė atė moment mu kujtua se e kisha mbyllur derėn. Pastaj, zhurma apo zėri (!?) i ngjante zėrit tė vėllait tonė Hadiut, i cili ndodhej, pra, nė Munih.

Kėto nuk ishin fjalėt e para, kėto ishin fjalėt e fundit qė na i tha K. A., njė djalosh 28 vjeēar (asokohe v.j.) nga njė lagje e Prizrenit.

Njė mėngjes na vizitoi nė redaksi dhe pas njė kohe bisede tė lirė (njoftuese) e filloi rrėfimin e tij i cili mund tė jetė edhe njė nga dėshmitė shumta mbi tė vėrtetėn e padukshme jo vetėm atje diku...

“...ishte muaj i parė i verės, pasi e pėrfundova njė punė timen (e ndreqa njė gomėn tė biēikletės), mendoja me vete sa shpejt paska kaluar koha.

Akrepat e orės kishin dalur nga njėzetenjėshi. Pasi i lava duart shkova ta mbyll derėn e oborrit, ngase s’besoja se do tė vije mė dikush.

Ishte fundi i qershorit tė vitit ’87. nė shtėpinė tonė banonim nėna, dy motrat e mia ende tė pamartuara, unė dhe vėllai im mė i vjetėr, i cili kohė mė parė kishte shkuar nė Munih tė Gjermanisė, ku edhe punonte.

Nuk kishte dy ditė qė kisha biseduar me tė nė telefon. Pritnim qė tė na kthehet diku kah mesi i korrikut, se dėshironim qė ta fejojmė.

Hyra brenda nė dhomė ku ishin tė dyja motrat e mia duke e shikura njė seri televizive, dhe nėna e cila ishte shtrirė tė pushojė ngase kishte kokėdhembje.

Qė tė mos ua prish qetėsin e ndeza dritėn e korridorit, ndėrsa deerėn e dhomės sė errėsuar e lash tė hapur. Edhe unė i shtriva se ndihesha i lodhur.

Pas njė kohe edhe pse sytė i kisha tė drejtuar nė ekranin televiziv, isha i thelluar nė mendime. Nė dhomė gjysmė tė errėsuar mbretėronte njė qetėsi e ciula nuk zgjati aspak mė shumė se mendimet e mia.

-Ēka jeni duke bėrė ju aty, hė? - u dėgjua njė zė qė vinte nga korridori. U ēova brof nė kėmbė. Nga shikimi i motrave e kuptova se edhe ato kishin dėgjuar diēka.

Edhe pse e dija se ēka dėgjova, nuk isha i sigurt se a ishte zhurmė apo zė i artikuluar njeriu sepse po nė atė moment mu kujtua se e kisha mbyllur derėn.

Pastaj, zhurma apo zėri (!?) i ngjante zėrit tė vėllait tonė Hadiut, i cili ndodhej, pra, nė Munih. Megjithatė pasi edhe motrat me shikim pohuan se kishin dėgjuar diēka, dola nė korridor dhe thirra: kush ėshtė?

Pasi e vėrtetova se nuk ishte askush, u ktheve nė dhomė. U shtriva sėrish. Nuk kaluan mė tepėr se dy.tre minuta kur sėrish dėgjuam: “Ēka jeni duke bėrė ju aty?”

Kėtė herė motrat nuk mbeten tė heshtura por thirrėn: baci Hadi, dhe mė shikon tė habitura. Nuk dyshoaj mė se ishte fjala pėr vėllain tim Hadiun. -Baci Hadi, baci Hadi... e thėrrisja, ku je., pse fshihesh, po do tė na frikėsosh. Nė ato ēaste ishte zgjuar edhe nėna.

Shikuam nė tėrė shtėpinė, por askund nuk kishte ndonjė gjurmė qė tregonte se ndodhet dikush tjetėr pos nesh aty. Tė njėtat fjalė i kishin dėgjuar edhe motrat, po ashtu dy herė.

Megjithatė, ajo natė na kaloi nė habitje dhe asgjė mė e pazakonshme nuk ndodhi. Nėna ngapak filloi tė brengosej pėr vėllain dhe derisa ajo thoshte. Zoti e bėftė miė..., unė mendoja se nuk ka arsye tė brengoset dhe tė shqetėsohet nga gjėra besėtytnish.

Mundohesha t’ia sqaroj prejardhjen e zėrit edhe pse vet e dija mirė se zėri erdhi nga asgjėkundi, po zėri i Hadiut, vėllait tim pėr tė cilin pas njė jave na lajmėruan se kishte vdekur nė njė fatkeqėsi tė komunikacionit nė Munih nė mes tė orės 21:00 dhe 22:00, para shtatė ditėsh, natėn kur unė dhe dy motrat ia dėgjuam zėrin qė erdhi nga asgjėkundi deri nė veshėt tanė. Apo, ndoshta e tėra ka qenė nė kokat tona!?

Disa muaj mė vonė nė bazė tė kėshillimeve tė dajės e vizitova njė hoxhė i cili mė tha se sikur tė mos pėrgjigjeshim nė zėrin tė cilin e dėgjuam, ndoshta nuk do tė ndoshta fatkeqėsia.

Mė parė nuk i kam besuar kėtyre gjėrave, t’ua them tė drejtėn as tash nuk e di a tė besoj apo jo, por sikur tė kisha rast edhe njėherė qė tė kthehem dhe ta jetoj atė ditė tė kaluar tė qershorit ’87, nuk do t’i pėrgjigjesha zėrit nga asgjėkundi.”

Mjellma

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Dyert pėr "nė tė kaluarėn"

Mesazh  Fikrro prej 09.07.10 13:54

Shqiptarėve tė rinj, hoteli u dukej qesharak por shumė i kėndshėm. Dritaret nuk kishin xhama, por vetėm kapak prej druri, ēarēafėt ishin nga stofi i rėndė i cili me siguri ka dekada qė nuk prodhohet, kurse nė vend tė jastėkėve kishin vėnė nėnkresa tė rrumbullakėta. Banja ishte me parmak nga hekuri, gjė e cila mund tė shihet vetėm nė filma. Kjo edhe i shtyri ata qė tė bėjė dhe disa fotografi si kujtim nga kjo bujtinė e pazakontė. Megjithatė, nė hotel ndjeheshe shumė komod, kurse ushqimet ishin shumė tė shijshme. Pas darkės tė gjithė shkuan pėr tė fjetur.



Ishte fillimi i shtatorit dhe qifti bashkėshortor, Edita dhe Sami Topi bisedonin se ku do e kalojnė pushimin vjetor. Gjatė bisedės, ata shprehėn dėshirėn pėr ta marr edhe mendimin e miqve tė tyre, Sanie dhe Marash Bregut, tė cilėt, sikurse edhe kėta, jetonin prej vitesh nė Cyrih tė Zvicrės.

Rivierat shqiptare, si ato tė Sarandės, Vlorės, Durrėsit e Ulqinit, i kishin shijuar vite me radhė, prandaj kėtė herė vendosėn qė pushimet verore t’i kalojnė nė njė drejtim krejt tjetėr.

Ishte 12 shtatori i vitit 2006, kur pas vendimit tė pėrbashkėt tė familjeve Topi dhe Bregu, herėt nė mėngjes, ata u nisėn pėr pushime me automobil nė drejtim tė Spanjės. Natyrisht, rruga kalonte pėrmes Francės. Disponimi ishte nė nivel, pasi qė ky ishte udhėtimi i parė nė brigjet e detit spanjoll, nė vendin e diellit dhe toreadorėve.

Nė udhėtim e sipėr analizonin dhe pėrpilonin regjistrin e vendeve mė tė bukura tė Spanjės si: Trragnon, Castellon de la Plana, Cartagenon , ishullin Palma, etj., tė cilat dėshironin patjetėr t’i vizitonin.

Nė timon, vozitėsit ndėrroheshin me radhė, kurse gratė mundoheshin qė t’i gjejnė vendet dhe hotelet e kėndshme, ku do kalonin netėt gjatė pushimeve. As mendja nuk u shkonte se pikėrisht njė hotel i tillė, ku do e kalonin natėn e parė, do tė mbetet enigmė shumė e madhe nė jetėn e tyre.

Nė Francė, vonė nė mbrėmje, ata lanė autostradėn nė afėrsi tė qytetit Montpellier, pėr tė kėrkuar njė vend tė qetė pėr ta kaluar natėn. E dinin se nė atė pjesė kishte shumė hotele tė vogla, pasi ishte edhe vend bregdetar, dhe dėshironin qė nė njėrin prej tyre tė vendoseshin. I pari nė tė cilinė hasėn ishte pėrplot, prandaj edhe vazhduan tė kėrkojnė. Ishin tė sigurt se nė hotelin tjetėr do tė gjenin dy dhoma pėr vendosje. Pas njė rruge tė shkurtėr kohore panė njė ndėrtesė tė gjatė dy kateshe, me pamje tė kthyer kah autostrada. Automobilin e parkuan nė parkingun afėr rrugės. I pari nė hotel hyri Samiu dhe vėrejti njė korridor tė gjatė tė ndriēuar me vajguri. Anash ishte i vendosur banaku pėr shėrbim, kurse kah fundi vėrejti se ndodhet recepcioni.

Pėr dhoma tė lira e pyeti njeriun qė qėndronte aty dhe qė kishte njė veshje tė ēuditshme. Disi e kuptoi qė janė dy dhoma tė lira pasi qė njeriu me veshje tė ēuditshme nuk e njihte gjuhėn gjermane, kurse Samiu e zotėronte fare pak frėngjishten.

Shqiptarėve tė rinj, hoteli u dukej qesharak por shumė i kėndshėm. Dritaret nuk kishin xhama, por vetėm kapak prej druri, ēarēafėt ishin nga stofi i rėndė i cili me siguri ka dekada qė nuk prodhohet, kurse nė vend tė jastėkėve kishin vėnė nėnkresa tė rrumbullakėta. Banja ishte me parmak nga hekuri, gjė e cila mund tė shihet vetėm nė filma. Kjo edhe i shtyri ata qė tė bėjė dhe disa fotografi si kujtim nga kjo bujtinė e pazakontė. Megjithatė, nė hotel ndjeheshe shumė komod, kurse ushqimet ishin shumė tė shijshme. Pas darkės tė gjithė shkuan pėr tė fjetur.

Nė mėngjes, derisa familjet Topi dhe Bregu hanin mėngjesin, nė restorant hynė tre njerėz jo tė zakonshėm: njė grua me njė qen tė vogėl dhe pas saj dy xhandar. Gruaja kishte fustan tė gjatė luksoz, i tėri me dantella, kurse ēizmet me susta. Xhandarėt mbanin kėpucė tė lustruara dhe me kokė cilindrike. Shumė dallonin nga policėt e zakonshėm tė cilėt i kishin takuar gjatė rrugėtimit shumė herė. Sė shpejti pėrjetuan edhe njė befasi, ėshtė fjala pėr llogarinė tė cilėn duhej ta paguanin. Ishte shumė lirė. Pėr fjetje dhe shėrbim, pėr te dyja familjet, duhej paguar diku rreth 5 euro. Nė moment menduan se mos ishte e gjithė kjo ndonjė lojė si ato me kamera tė fshehta, pasi banakieri e shikoi notėn 5 euro me habi, por nuk tha gjė. Tė befasuar e paguan llogarinė dhe natyrisht vazhduan rrugėn pėr nė Spanjė.

Kaluan 10 ditė tė mrekullueshme nėn diellin e ngrohtė tė Mesdheut, nė plazhet e gjata e tė bukura me rėrė. Vizituan shumė vende kulturore e historike tė kėtij shteti por, si gjithherė, edhe pushimit i erdhi fundi. Ata duhej tė pėrgatiteshin pėr tu kthyer prapė nė vendbanimet e tyre nė Zvicėr.

Vendosėn qė, gjatė kthimit, sėrish ta vizitojnė hotelin i cili aq shumė i kishte fascinuar. Hotelin qė aq shumė ofronte pėr njė ēmim shumė tė ulėt, e para sė gjithash, kishte atmosferė nga e kaluara qė provokonte ndjenja tė veēanta. Assesi nuk mund ta kuptonin, se a ishte ajo surprizė vetėm njė lojė apo realitet. Nėse ishte realitet, si mund tė arrinin pronarėt e saj ta pėrballonin financiarisht situatėn nė kohėn kur ēmimet shkonin gjithnjė nė rritje?! Ishte rast i rrallė qė tė pėrjetohen momente tė tilla, prandaj ēiftet e rinj vendosėn ta kalojnė natės sėrish nė atė hotel.

Nė tė njėjtin vend lakuan nga rruga kryesore nė drejtim tė hotelit, kaluan hotelin “Plasa” sikurse para 10 ditėve, kur aty nuk gjetėn vende tė lira. Por kėsaj radhe kurrsesi tė gjenin “hotelin” e tyre tė preferuar. Ēdo gjė ishte zhdukur pa shenjė!... Tri herė i shkuan rrotull atij vendi, por hoteli nuk ishte mė. Sikur mos tė kishte ekzistuar kurrė!... Tanimė ishte natė vonė dhe patjetėr u detyruan tė ndėrpresin kėrkimin. Tė hutuar, natėn e kaluan nė njė hotel tjetėr, buzė rrugės...

Disa javė mė vonė ju arritėn fotografit e zhvilluara, tė bėra, rrugės dhe gjatė pushimeve pėr nė Spanjė. Ishte befasia tjetėr pėr ta. Samiu dhe Marashi ishin mė se tė sigurt se kishin bėrė disa fotografi me bashkėshortet e tyre nė hotelin misterioz, por nė negativet e atyre regjistrimeve ato nuk ekzistonin gjėkund. Nė film nuk kishte askund hapėsira tė zbrazėta, kurse numri i pozave shkonte sipas radhės pa shkėputje. E gjithė kjo i habiti dhe merakosi shumė, kėshtu, vendosėn qė pas disa muajsh tė kthehen edhe njė herė nė Francė me qėllim qė tė bėjnė njė kėrkim tė themeltė pėr hotelin misterioz. I lajmėruan dhe disa shokė dhe sė bashku me ta, pas katėr muajsh u nisėn pėr nė qytetin Montpellier. Gjurmuan territorin disa herė, por hoteli nė tė cilin kishin kaluar natėn e 13 shtatorit, me njė fjalė nuk ekzistonte.

As policia, por as mė tė moshuarit nė ato vendbanime, nuk e mbanin mend shtėpinė e gjatė dykatėshe qė ndodhej buzė autostradės, pėrball parkingut.

Hoteli nuk u gjet kurrė, kurse hulumtues dhe kureshtar tė shumtė kėtė fenomen e sqarojnė si “shikim nė tė kaluarėn”.
Ka mjaftė gjėra tė mistershme nė kėtė botė si edhe rasti i shkrimit tonė. Por kjo botė ėshtė pėrplot sekrete qė na rrethojnė padukshėm, jetojnė pranė nesh dhe me ne... Ėshtė kjo njė ēėshtje qė gjithmonė e ka preokupuar mendjen e njeriut, ēėshtje e cila ka krijuar mite dhe legjenda qė nga kohė mė tė largėta: Vallė a mundemi ne, pėr njė ēast, tė bėjmė hapa prapa nė tė kaluarėn, apo, po sipas kėsaj logjike, pėrpara, nė tė ardhmen? Kjo ėshtė njė pyetje qė akoma kėrkon pėrgjigje.

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Histori me entitete

Mesazh  Fikrro prej 11.07.10 16:47

Nga njerėzit e vegjėl, njeriu me kokė qeni e deri tek njerėzit hije!

Shumė prej nesh janė tė njohur me pretendime tė ndryshme pėr fenomene paranormale, pavarėsisht faktit nėse jemi skeptikė apo i besojmė.

Qenie tė tilla si fantazmat, kafshėt misterioze gjithnjė kanė ndjekur ndėrgjegjen tonė kolektive. Ndėr ēuditė mė tė mėdha qė mund tė ekzistojnė mes nesh, ka disa prej ngjarjeve qė edhe pse s’mund tė konsiderohen tė reja, vazhdojnė tė tėrheqin vėmendjen.

Qėkur zbulimi se njė racė krijesash tė vogla mund tė ketė ekzistuar nė tokė, shkenca ka ri-ekzaminuar mundėsinė se njerėz tė tjerė tė vegjėl mund tė mos jenė koncept krejtėsisht mitik. Duke lėnė mėnjanė shkencėn, gjithnjė ka pasur nga ata qė insistojnė se krijesa tė vogla humanoide ekzistojnė mes nesh. Kohėt e fundit ka pasur njerėz qė kanė deklaruar se kanė parė krijesa tė vogla nė vende tė izoluara, me tiparet e njeriut.

Grabitqarėt e mėdhenj janė zogj qė kėrkojnė pėr ushqim ose ushqehen me gjėra tė ngordhura. Ato janė zakonisht mė tė mėdhenj se zogjtė normalė dhe kanė njė fiziologji tė caktuar, si thonj tė fuqishėm qė i ndihmojnė tė shqyejnė prenė e tyre.

Kohėt e fundit, ka pasur njerėz qė kanė raportuar se kanė parė zogj grabitqarė me pėrmasa shumė tė mėdha. Shumė persona thonė se ato duken si zogjtė prehistorikė tė pėrshkruar nė libra dhe me lėkurė gjarpri.

Rrėshqitjet e kohės dhe koha e humbur janė eksperienca aspak tė kėndshme. Ato janė hamendėsuar si takime jashtėtokėsore, zhvendosje dimensionale ose goditje truri. Raportimet mė mahnitėse janė ato tė mė shumė se njė personi pėr pėrjetimin e kapėrcimeve tė kohės.

Sipas kėsaj teorie, rrėshqitjet e kohės ndodhin kur dikush niset pėr njė udhėtim nė njė rrugė tė njohur dhe udhėtimi duket normal, por nė pėrfundim personat zbulojnė se kanė mbėrritur nė destinacion shumė mė herėt se ēdo ishte e mundur normalisht. Chupacabra ėshtė pėrshkruar si njė krijesė nė formė qeni me dhėmbė tė mėdhenj.

Fillimisht thuhet se ėshtė parė nė Puerto Riko nė vitin 1990 dhe mė pas ėshtė parė nė Amerikė dhe Meksikė. Nganjėherė dėshmitarėt raportojnė se kėto kafshė kanė njė tė ecur prej kanguri.

Thuhet se kjo kafshė u thith gjakun bagėtive natėn deri sa ato ngordhin. Ngjashmėria me vampirėt i ka terrorizuar njerėzit duke hamendėsuar njė sulm tė mundshėm ndaj tyre.

Pyjet janė vende misterioze, plot me jetė tė panjohur dhe shfaqin rrezik pėr kėdo. Pyjet janė vende tė frikshme sipas legjendave popullore. Por nė kohėt moderne a mund tė krijojė natyra njė panik tė tillė tė pajustifikuar? Ka nga ato, eksperienca e tė cilėve bėn tė mendosh se natyra ka inteligjencė dhe nuk ėshtė gjithmonė e dashur me njerėzit. Ka njerėz qė thonė se karakteristika kryesore ėshtė paniku, tė cilin njerėzit e pėrshkruajnė me njė qetėsi tė pazakonshme nė pyll.

Sekretet mė tė mėdha tė hapura pėr publikun

Churchill-i dhe ekzekutimi i Hitlerit

Kryeministri britanik i kohės sė luftės, Winston Churchill kishte nė plan ta ekzekutonte Hitlerin nė karrige elektrike, nėse lideri nazist do tė binte nė duart e forcave aleate. Ėshtė ky njė prej sekreteve tė zbuluara shumė vite mė vonė. Dokumente tė zbardhura, zbulojnė se Churchill ishte kundėr planeve tė aleatėve pėr gjyqet e luftės.

Sipas dokumenteve, ai donte tė ekzekutonte tė gjitha figurat udhėheqėse naziste duke pėrfshirė kėtu dhe Hitlerin, tė cilin e konsideronte si "zembereku i sė keqes" dhe njė "gangster". Faktet pėr urrejtjen e thellė tė Churchill ndaj Fyhrerit janė shfaqur nga disa dokumente qė janė bėrė publike nga Arkivat Kombėtare nė Britani.

Nė shėnimet e sekretarit tė kabinetit, Norman Book shfaqen mendimet dhe diskutimet gjatė takimeve mė tė rėndėsishme nė kohėn e luftės. Kryeministri mė pas thekson metodėn e tij tė preferuar pėr ekzekutimin e Hitlerit: karrigen elektrike. Ai madje dhe bėn shaka me kolegėt e kabinetit duke u shprehur se njė tė tillė mund ta merrnin hua nga SHBA.

Masakra "My Lai"



Masakra "My Lai" ishte njė seancė vrasjes masive tė rreth 504 qytetarėve tė paarmatosur nė republikėn e Vietnamit. Ato ishin thuajse krejtėsisht civilė dhe shumica e tyre gra dhe fėmijė. Masakra u krye nga forcat e ushtrisė amerikane mė 16 mars 1968. Pėrpara se tė vriteshin disa prej viktimave u pėrdhunuan, torturuan dhe gjymtuan.

Gjashtė muaj mė vonė, Tom Glen, njė ushtar 21-vjeēar amerikan i shkroi njė letėr gjeneralit Creighton Abrams, Komandanti i ri i Pėrgjithshėm i forcave tė armatosura amerikane nė Vietnam, ku pėrshkruante brutalitetin e rregullt ndaj civilėve vietnamezė. Letra ishte e detajuar dhe pėrmbajtja u bėnte jehonė ankesave tė tjera tė njėjta nga ushtarėt.

Colin Powell, nė atė kohė njė major 31-vjeēar u ngarkua tė hetonte letrėn dhe nė njė raport ai shkruante: "...marrėdhėniet mes ushtarėve amerikanė dhe vietnamezėve janė tė shkėlqyeshme". Nė vitin 2004, Powell i tha Larry King nė "CNN": "Unė shkova atje pasi My Lai kishte ndodhur. Nė luftė, kėto gjėra tė tmerrshme ndodhin herė pas here, por ato duhet tė dėnohen".

Operacioni "Paperclip"

I bindur se shkencėtarėt gjermanė do tė ndihmonin SHBA-nė, presidenti Harry Truman ra dakord nė shtator 1946 tė autorizonte projektin "Paperclip".

Ky program synonte tė merrte nė SHBA shkencėtarė gjermanė tė zgjedhur, tė cilėt do tė punonin pėr Amerikėn gjatė Luftės sė Ftohtė. Mė i famshmi i kėtyre shkencėtarėve ishte Werner Von Braun, njeriu qė ishte truri i krijimit tė fotove tė hėnės, si dhe anėtar i shumė organizatave naziste.

Ai gjithashtu kishte njė rang tė lartė nė "SS". Dosja e tij e hershme e inteligjencės e pėrshkruante si njė "rrezik tė sigurisė".

Presidenti Truman kishte kėrkuar qė shkencėtarėt gjermanė tė mos ishin tė pėrzier me nazizmin dhe fillimisht mendohej qė ata tė qėndronin pėr njė kohė tė shkurtėr, por duke parė njohurinė dhe ekspertizėn e tyre departamenti i Luftės vendosi t'i mbante. Nė vitin 1958, ky operacion ishte informacion i zakonshėm pėr tė gjithė dhe madje ėshtė pėrmendur hapur nė njė artikull tė revistės "Time".

Templarėt dhe Vatikani

Nė tetor tė vitit 2007, Vatikani publikoi disa dokumente sekrete pėr procesin gjyqėsorė tė kalorėseve templarė, duke pėrfshirė njė dorėshkrim qė dėshmonte se papa Klementi V e kishte shfajėsuar urdhrin mesjetar nga herezia.

Dokumentet e bėra publike nga Vatikani riprodhonin njė dokumentacion tė plotė tė shqyrtimeve papnore tė kryera pasi mbreti Filip IV i Francės arrestoi dhe torturoi liderėt templarė nė vitin 1307, me akuzėn e herezisė dhe imoralitetit.

Sipas faqes nė internet tė Vatikanit, pergamena dėshmon se papa Kelementi fillimisht i ēliroi nga akuza pėr herezi templarėt, pavarėsisht se ai i konsideroi fajtorė pėr imoralitet dhe ai gjithashtu planifikonte reformimin e urdhrit. Sidoqoftė, presioni i mbretit Filip e detyroi papėn tė kthente mbrapsht vendimin e tij dhe tė shuante urdhrin nė vitin 1312.

Krijesat e vogla

Qėkur zbulimi se njė racė krijesash tė vogla mund tė ketė ekzistuar nė tokė, shkenca ka ri-ekzaminuar mundėsinė se njerėz tė tjerė tė vegjėl mund tė mos jenė koncept krejtėsisht mitik. Duke lėnė mėnjanė shkencėn, gjithnjė ka pasur nga ata qė insistojnė se krijesa tė vogla humanoide ekzistojnė mes nesh. Kohėt e fundit ka pasur njerėz qė kanė deklaruar se kanė parė krijesa tė vogla nė vende tė izoluara, me tiparet e njeriut.

Grabitqarė tė mėdhenj

Grabitqarėt e mėdhenj janė zogj qė kėrkojnė pėr ushqim ose ushqehen me gjėra tė ngordhura. Ato janė zakonisht mė tė mėdhenj se zogjtė normalė dhe kanė njė fiziologji tė caktuar, si thonj tė fuqishėm qė i ndihmojnė tė shqyejnė prenė e tyre. Kohėt e fundit, ka pasur njerėz qė kanė raportuar se kanė parė zogj grabitqarė me pėrmasa shumė tė mėdha. Shumė persona thonė se ato duken si zogjtė prehistorikė tė pėrshkruar nė libra dhe me lėkurė gjarpri.

“Doppelgangers”

Kjo ėshtė njė gjermane qė do tė thotė kopja e ekzakte e njė personi. Nė kohėt moderne personat qė i besojnė teorive paranormale thonė se kanė parė njė person nė njė vend tė caktuar, pėr t’i takuar mė vonė nė njė vend krejtėsisht tjetėr. Disa njerėz madje pretendojnė se nė mėnyrė tė padiskutueshme kanė parė veten e tyre, tė veshur me tė njėjtat rroba duke theksuar se “kopja” e tyre ėshtė shfaqur njėsoj e habitur.

Rrėshqitjet e kohės

Rrėshqitjet e kohės dhe koha e humbur janė eksperienca aspak tė kėndshme. Ato janė hamendėsuar si takime jashtėtokėsore, zhvendosje dimensionale ose goditje truri. Raportimet mė mahnitėse janė ato tė mė shumė se njė personi pėr pėrjetimin e kapėrcimeve tė kohės.

Sipas kėsaj teorie, rrėshqitjet e kohės ndodhin kur dikush niset pėr njė udhėtim nė njė rrugė tė njohur dhe udhėtimi duket normal, por nė pėrfundim personat zbulojnė se kanė mbėrritur nė destinacion shumė mė herėt se ēdo ishte e mundur normalisht.

“Chupacabra”



Chupacabra ėshtė pėrshkruar si njė krijesė nė formė qeni me dhėmbė tė mėdhenj. Fillimisht thuhet se ėshtė parė nė Puerto Riko nė vitin 1990 dhe mė pas ėshtė parė nė Amerikė dhe Meksikė.

Nganjėherė dėshmitarėt raportojnė se kėto kafshė kanė njė tė ecur prej kanguri. Thuhet se kjo kafshė u thith gjakun bagėtive natėn deri sa ato ngordhin. Ngjashmėria me vampirėt i ka terrorizuar njerėzit duke hamendėsuar njė sulm tė mundshėm ndaj tyre.

Paniku nė pyll

Pyjet janė vende misterioze, plot me jetė tė panjohur dhe shfaqin rrezik pėr kėdo. Pyjet janė vende tė frikshme sipas legjendave popullore. Por nė kohėt moderne a mund tė krijojė natyra njė panik tė tillė tė pajustifikuar? Ka nga ato, eksperienca e tė cilėve bėn tė mendosh se natyra ka inteligjencė dhe nuk ėshtė gjithmonė e dashur me njerėzit. Ka njerėz qė thonė se karakteristika kryesore ėshtė paniku, tė cilin njerėzit e pėrshkruajnė me njė qetėsi tė pazakonshme nė pyll.

Njeriu me kokė qeni

Njeriu me kokė qeni ėshtė pėrfolur qė prej kohėve tė lashta. Ekzistenca e njė krijese tė tillė nė kohėt moderne duket e pabesueshme, por gjithsesi ka njerėz qė pretendojnė se kanė parė njė tė tillė. Shumė prej kėtyre ngjarjeve thuhet se kanė ndodhur natėn, pak raportime ka pėr ditėn. Por ato qė thonė se kanė parė njė krijesė tė tillė thonė gjithashtu se kanė parė njė burrė me kokė qeni qė ecėn i qetė dhe indiferent rrugėve.

Njeriu si bastun i zi

Njeriu si bastun i zi ėshtė njė tjetėr qenie e kohėve moderne. Ai supozohet se ėshtė krejtėsisht i zi dhe me njė siluetė prej bastuni. Kėto lloj krijesash thuhet se janė jashtėzakonisht tė gjata. Koka e tyre ėshtė si njė rreth i zi, pa tipare fytyre. Ato thuhet se janė krejtėsisht dy-dimensionalė. Zakonisht ato shihen natėn, nė mėngjes herėt ose nė muzg. Sipas “dėshmitarėve”, ato nuk habiten kur i shohin dhe me raste i kanė ndjekur ato qė i kanė parė.

Njerėzit hije



Ēfarė janė njerėzit hije? Askush nuk duket se e di me siguri, edhe ato qė thonė qė i kanė parė. Zakonisht ato janė figura tė errėta, tė cilėt ecin papritur nėpėr korridore, kalojnė nėpėrmjet mureve, shfaqen nė dhoma dhe zhduken menjėherė etj. Ato s’kanė asnjė qėllim, s’duket se shėrbejnė si paralajmėrues. A vijnė ato nga njė dimension tjetėr? Nga jeta e pėrtejme? Asgjė prej kėtyre s’dihet, por dihet se ato qė i shohin, s’i harrojnė mė.

Fėmijėt me sy tė zinj



Nisi nė vitin 1998 kur gazetari Brian Bethel rrėfeu se i ishin afruar dy djem tė vegjėl teksa hynte nė makinė. Ato i kishin kėrkuar qė t’i dėrgonte deri diku. Ai shpjegonte se ndjeu njė panik tė ēuditshėm e ndėrkohė ndihej i detyruar pėr t’u hapur derėn djemve.

Mė pas kishte parė sytė e tyre krejtėsisht tė zinj, pa asnjė pjesė tė bardhė. Qė prej kėsaj historie, njerėz tė tjerė kanė raportuar takimin me fėmijė tė tillė.

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

entitete

Mesazh  tmerri prej 13.07.10 13:26

Vertete shume interesante...

tmerri

5


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Fantazma ne sallonin e flokeve!

Mesazh  Fikrro prej 13.07.10 17:38

Nė qytetin e Tregut Harborough Anglisė,Harry Browns pronar i lokalit te sallonit te flokeve kishte verejtur disa fenomene paranormale ne sallonin e tij.
Ngjarje qe pengonin edhe ekipin e tij te punes ne ate sallon.

Keto fenomene qe paraqiteshin atje jane:

-Paraqitja e disa dritave te quditshme dhe te pashpjegueshme.
-Shfaqja e nje fantazme me rroba te zeza.
-Objektet per rregullimin e flokeve (gershere,kreher...etj) zhdukeshin ne menyre te quditshme dhe te pashpjegueshme.
-Kompjuteret punonin vetevetiu pa i manipuluar askush.
-Ndryshimet e papritura te temperatures.
-Njerezit qe ishin ne dhome kishin ndjesin sikur dikush i shikonte.

Harry Browns,kishte vendosur qe te therriste disa hetues te fantzamave per te pare se qdo te ndodhte.Hetuesit e fantazmave kishin bere nje video ku ne video shihet diqka e bardh duke u ngritur ne ajer.Video tashme eshte publikuar edhe ne internet,por une kam marr vetem foton kur ajo gjeja e bardh ngritet ne ajer pasi qe video permban edhe disa shkrime ne gjuhe te huaja.



Harry Browns dhe punonjėsit e tij ishin habitur nga videoja e bere.Ata me vone kishin mesuar se ne vendin ku ishte ndertuar lokali me perpara kishte qene nje Shtepi drejtesie dhe se shpirterat e gjykuar ne menyre te padrejte shfaqen aty pasi qe nuk mund te kene nje asmshim te qete,dhe se ky eshte shkaku qe ende duan te jetojne me te gjallet.

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Fantazma vrasese!

Mesazh  Fikrro prej 13.07.10 18:06

Shume historira per fantazmat shume takime te gjallet me te vdekurit,por ngjarja ne vazhdim eshte e tmerrshme dhe me pasoja te medha,e cila po qarkullon ne menyre te madhe ne gjithe boten,dhe po trondit me faktet qe e paraqesin.

Nje grup te rinjesh te perbere prej 3 vetash nje vajze dhe dy djem Tiago Tanja dhe Davidi me moshe madhore po udhetonin naten me veturen e tyre neper nje qytet te Portugalise te quajtur Curva me duket.

Ate nate ata shetiteshin me veturen e tyre dhe njeri prej tyre po inqizonte me kamere gjersa bisedonin e shkembenin shaka, gjersa pane nje vajze te vetme te veshur me te bardha dhe misterioze.

Ajo kerkonte ndihme kurse shoferi i vetures e lejoi te hynte brenda edhe pse vajza Tanja kundershtonte.Aty fillojne ta pyesin vajzen edhe per emer dhe disa gjera te tjera ku do e shihnin me mire ne video, vajza tha se quhej Tereza.

Pas pak vajza misterioze beri me gisht tek nje rruge duke thene ketu kam humbur jeten une, shoferi dhe dy te tjeret i kishte zene paniku dhe kishin pesuar ne moment aksident, ja video, kujdes ne minuten 3:10:



Ja edhe perkthimi se cfare thuhet ne fund te videos ne anglisht:

"Tiago dhe Tanja kishin vdekur ne ate aksident.
Davidi kishte mbijetuar por kurre nuk kishte qene ne gjendje te shpjegonte cfare kishte ndodhur ne ate nate.Autoritetet Policore dolen me nje informacion te rralle gjate hetimeve:Ne vitin 1983 nje vajze e re e quajtur Tereza Fidalgo kishte persuar aksident ne po te njejtin vend."



Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Historia misterioze e "Carla Moran"!

Mesazh  Fikrro prej 13.07.10 18:38

Historia e Carla Moran ka jetuar dhe jeton prej shume vitesh.

Behet fjale per nje vajze te re qe i ka ndodhur gjeja me paranormale e botes.Kur Carla Moran ishte ne gjume dhe ishte duke pare endrra dicka e padukshme hynte ne dhomen e saj e perdhunonte ne menyren me brutale si ne aspektin fizik ashtu edhe psiqik.

Sulmet fizike dhe psikike nga dicka e padukshme shtoheshin dhe cdo dite per Carla Moran ishte nje denim.

Ajo filloi te kerkonte ndihme nga disa psikolog te Universitetit te Kalifornis, Departamentit Psikologjik.

Viti 1974 Dr Barry Taff e mori persiper rastin e Carla Moran duke e marr fillimisht qe vajza vuante nga manifestimet e skizonefris.Por pasi i beri kontrollat dhe pa shenjat fizike ne trupin e saj u cudit ai po ashtu konstatoi se Carla Moran nuk kishte qrregullime nervore, ishte krejtesisht normale.

Dr Barry Taff kerkoi ndihmen e nje specialisti me hipnoz Kerry Gaynor ne menyre qe nese ai mund te konstatonte diqka qe ai nuk mundej.Ne nderkohe qe Dr Barry Taff shkoi ne shtepin e Carla Moran duke vene aparate dhe duke e kontrolluar shtepin e saj duke shpresuar qe edhe ai te gjende diqka paranormale.

Kush ishte Carla Moran?

Carla Moran ishte nje grua e ve qe jetonte me femijet e saj te vegjel dhe se te gjitha anlizat e bera dhe pas shume kontrollimeve te bera nga specialist te shumte diagnoza e Carla Moran ishte qe ajo ishte nje grua krejtesisht normale.

Dr Barry Taff kishte instaluar aparate te shumte kishte thirrur psikologe e psikater te shumte per ta pare nese gjeja paranormale do i ndodhte Carla Moran.

Pas shum fotografish te bera ata kishin verejtur nje drite rreth Carla Moran.Ajo braktisi shtepin e saj nga frika se ajo gjeja e padukshme nuk do ta lente rehat dhe disa vite me vone vdiq nga kanceri.

Carla Moran quhet edhe filmi i bere qe eshte pritur shum mire nga publiku.

Ketu eshte fotoja origjinale e bere nga fotografet qe ishin ne shtepin e Carla Moran, ne te shihet edhe Carla Moran e vertet dhe drita qe e rrethonte.


Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Histori me entitete

Mesazh  Fikrro prej 13.07.10 20:56



Keto jane tri luhateset misterioze te qytetit Frimat te Argjentines, te cilat nje dite kishin filluar te leviznin pa i prekur e shtyre askush, te gjithe ishin cuditur.Te gjith deshmitaret qe i shihnin duke levizur u kalonte nga nje e dridhme ne gjithe trupin.

Ne Argjentine ky qytet Frimat u be i njohur ne te gjith boten per shkak te ketyre luhatese misterioze vetlekundese, saqe kur njerezit i shihnin duke levizur nuk u besonin as syve te tyre.

Ngjarja u be me e njohur kur disa parapsikolog dhe antropolog vizituan keto luhatese per te studiuar vertetesin e ngjarjes dhe per ti dhene te pakten ndonje shpjegim apo hipoteze per kete qe po ndodh ne Firmat.

Kjo ngjarje eshte e lidhur me nje sfond shkencore qe kete levizje e shkakton nje force fizike, te tilla si p.sj ajri.Por levizja eshte verejtur edhe pa pranin e ererave.

Ndersa teoria tjeter parapsikologjike thote se kete levizje e shkakton shpiriti i nje djaloshi te vdekur, i cili kishte rene, ishte rrezuar nga njeren prej ketyre luhateseve dhe kishte vdekur dhe mendohet se shpirti i tij vjen ketu per tu luhatur.

Studiuesit paranormal kane regjistruar edhe foto e video te ndryshme lidhur me keto luhatese, ngjarja fillimisht ka pershkruar gjithe Argjentinene dhe po perhape shpejt edhe ne gjith boten.

Ja video se si levizin keto luhatese misterioze:


Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Vrasesi Fantazme!

Mesazh  Fikrro prej 13.07.10 22:05

Nje vrases qe nuk mund te vihet pas grilave te hekurta, ky eshte nje fantazme vrases i cila jeton nė Berkeley te Londres, pra ne Angli.

Ky eshte vrasesi me i famshem ne Londer por nuk eshte vrases i zakonshem, eshte nje shpirt i njohur si fantazme, i cili duke e ditur qe nuk mund te kapet nga policia shfrytezon rastin dhe vret ne menyre te tmerrshme njerezit qe i dalin perpara.

Ky vrases ekziston qe ne shekullin e XlX dhe ne Londer e ka adresen e vet se ku ai shfaqet.Disa studiues e kane hasur befas ne te dhe kane marr denimin per guximin e tyre disa te tjere qe jane shume te pakte i kane shpetuar.

Personat qe i kane shpetuar vrasesit fantazme nuk duan te flasin shume rreth tij prandaj edhe te dhenat per te jane te pakta.



Nje prej viktimave te tij me te paharrueshme eshte aristokrati Robert Warboys i cili mori nje arme me vete dhe donte ta takonte ate vrases fantazme.Ai shkoi ne vendin ku ai shfaqet perkunder keshillave te shokeve te tij qe te mos shkonte.

Askush nuk e di cfare ka ndodhur ate nate derisa nje klithme e tmerrshme u degjua duke bertitur ishte ky Robert Warboys i cili kishte vdekur.

Policia kontrolloi trupin e tij dhe nuk kishte shenja plumbi apo lendime fizike, mjeket konsatuan se ai kishte vdekur nga frika.

Askush pothuaj nuk i ka mbijetuatr atij.Nje viktime e tij qe kishte shpetuar tha se ne momentin kur te sulmon te vjen si nje hije e zeze qe ta fut friken ne trup dhe po thuaj izolon tere vendin.

Aktualisht tash ne shtepin e ketij vrasesi fantazme gjendet nje biblioteke e cila per momentin eshte ne gjendje qetesie, por te gjithe kane frike se mos ky vrases fantazme nje dite mund te zemerohet me njerezit.


Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Ouija e internetit!

Mesazh  Fikrro prej 14.07.10 0:11



Loja ouija ne internet nje djaloshi 16 vjecar i ka kushtuar rende, si humbjen e paqes se tij, familja thote se ai eshte pushtuar nga djalli ose nga ndonje shpirt i keq.

Santiago eshte nga nje krahine e Republikes Domenikane, ky qytet i qete eshte trazuar nga nje ngjarje e cuditshme qe ka terhequr vemendejen e vendaseve dhe qindra njerezve te tjere te cilet vijne per te pare se cfare ka ndodh.

Nje djalosh i ri 16 vjeqar kishte filluar lojen e famshme ouija ne internet dhe per nje moment ai kishte filluar te kete sjellje te cuditsheme dhe fenomene paranormale kishin filluar te ndodhnin ne shtepin e tij, fenomene keto qe askush nuk mund ti shpjegoje.

Familja e djalit thone se djali i tyre vuan tmerresisht dhe se nje posedim i keq mbreteron ne trupin e tij.

Ne shtepine e tyre ata degjojne zhurma te cuditshme dhe shfaqje befasuese e tmerruese.

Shume gazetare qe ishin kurioz te dini c'po ndodh ne ate shtepi shkuan e hulumtuan edhe ata jane te shqetesuar dhe jane shume transparent ndaj provave te mbledhura.

Kisha katolike ka qene e pranishme ne te gjithe famulltaret, te cilet kane njohur rastin e ndodhur dhe kane ndjekur 9 dite ne shtepine e djalit duke u perballur me demon qe mund te jene brenda atij te riu.

Fenomenet paranormale qe ndodhin ne ate shtepi jane:

- Dritaret e shtepise behen prej alumini.
- Gjera (sendet) fluturojne.
- Kompjuteri ku djali ishte lidhur ne te me internet u nderpre pashpjegim.

Duke pasur parasysh cfare ka ndodhur prifti njoftoi se ai do te vazhdoje te mbeshtes familjen, ne menyre qe te mund ti shpetojne ketij posedimi te keq, por ne qofte se lutjet nuk do jene te mjaftueshme, Kisha katolike do ti ofroj personat eksorcist per te luftuar kunder te keqes.

Ne shpresojm qe ajo familje ta riktheje paqen dhe shendetin e tyre dhe te vazhdojn nje jete normale.




Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Misteret e "Mona Lizės"

Mesazh  Fikrro prej 14.07.10 20:41



Piktura e Leonardo Da Vinci-t ka disa mistere te medha qe duhen zgjidhur dhe konsiderohet si nje nga misteret me te rendesishme ne histori.

"Mona Liza" eshte nje kryeveper e artit italian dhe ekziston qe nga viti 1503.

Kjo pune e pavdekshme eshte bere nga piktori i famshem Leonardo da Vinēi i cili ka perdorur nje teknike te vecant me nje shkalle dhe nje pamje furnizuese, teknike kjo qe shume piktore me pas u munduan ta imitojn.

E gjithe kjo pune eshte bere me nje angazhim te madh e cila ofron tek shikuesi nje pamje te mrekullueshme dhe me efekte speciale.

Tani "Mona Liza" i takon qeverise Franceze.

Sot "Mona Liza" eshte e ekspozuar ne nje dhome te vecante ne muzeun e Luvrit ne Paris dhe eshte e vizituar nga shume turist e artiste tė cilėt e shikojne me kujdes pikturen.

"Mona Liza" ka disa mistere "i kujt eshte identiteti i kesaj gruaje" qe edhe sot eshte shume i diskutuar."Cfare ka qe e karakterizon buzeqeshjen e saj engjellore"?

Historianet kane dhene identitete te ndryshme si:

- Per disa kjo grua ishte gruaja e Francesco Bartolomeos.
- Disa te tjere pretendojn se ishte nje dashnore e Leonardo Da Vinci-t.
- Ka qe thone qe ajo eshte modele qe ekspozon fustanin e veshur.
- Mund tė jetė njė grua qė ka ekzistuar vetėm nė imagjinatėn e madhe e krijuesit tė saj.
- Por disa teori te tjera me te guximshme thone se Leonardo Da Vinci ka portretizuar veten e tij si nje zonje te veshur.

Misteret e buzėqeshjes se saj:



Lidhur me buzėqeshjen e saj besohet se ajo ishte shtatzene dhe se kjo ishte edhe arsyeja qe mbante duart ne barkun e saj si shenje mbrojtese.

Forma e buzeve te saj ndryshon sipas kendit te veshtrimit, patjetėr Leonardo ka pėrdorur njė teknikė tė veēantė pėr tė pikturuar atė.

Ka shume teori rreth misterit te "Mona Liza"-s dhe eshte shume e veshtire ta dime realitetin e saj, e vėrteta ėshtė se piktori i famshėm bėri njė dramė transparente me kohėn.

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Ouija:Dera e ferrit!

Mesazh  Fikrro prej 14.07.10 21:15

Ouija eshte ende nje mister,nuk eshte e keshillueshme qe te praktikohet sepse pasojat mund te jene te medha.

Ouija eshte nje tabel e cila ka shkronja,numra dhe simbole qe sipas eksperteve jane paranormale,dhe eshte nje mjet komunikimi me boten e te vdekurve shpirtrave.



Disa persona qe kane pasur pėrvoje me tabelen Ouija thone se kjo eshte dera per ne ferr dhe nese ti hyn ne ate dere eshte shum veshtire te dalesh perseri,Ouija ėshtė gjithashtu pjesė e Satanizmi dhe magji e zezė.

Pėr disa kjo ėshtė njė farsė, pėr tė tjerėt ajo ėshtė fuqia e mendjes mbi ēėshtje dhe pėr tė tjerėt portė per nė ferr, e cila ėshtė shumė e rrezikshme pėr tė luajtur pa u pėrgatitur si duhet per perdorimin e saj.

Historia ėshtė plot me raste fatale me pėrvojat e njerėzve qe bene perpjekje per ta luajtur kete "loje", ka persona te cilet kane perfunduar me akte te gjakosura,te tjere persuan sulme histerike e qe ishin zhytyr ne nje depresion te thelle e te veshtire per tu larguar,madje edhe me shenja te paranojes.

Ka shume raste shokuese te adoleshenteve te ndryshem te cilet nga kureshtja e tyre e pesuan keq,ku loja Ouija i qoi deri ne vetevrasje,ose deri tek vrasje e shkove prezent.

Rasti i Stephanie Vallesca

Kjo ishte nje vajze e hareshme dhe e gezuar derisa ne marsin e vitit 1990 vendosi pėr tė luajtur Ouija nė shkollė me disa shokėt e klasės,ata kishin mbushur nje gote me uje aty prane dhe ne mes te seances nga gota filloj te dale tym ku ajo got iu perplas drejt nė fytyrėn e Stephanies.

Qe nga ajo kohe ajo kishte filluar te perjetonte fenomene paranormale,si hije te ndryshme,degjonte zera etj...

Zhytur nga brengat vendosi te largohet nga vendi por kot fenomenet paranormale e percollen ne cdo vend ku shkonte.

Tė jeni tė kujdesshėm!
Loja e Ouija, ėshtė e rrezikshme, ėshtė pika lidhėse per nė ferr.

Nė vijim ėshtė njė pėrvojė e tmerrshme me Ouija,vini re se mund te ndikoj ne sensibilitetin tuaj.Kujdes ne minuten 0:53.




Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Histori me entitete

Mesazh  Pajtim prej 15.07.10 5:20

ooo god...! kjo ishte dicka e tmerrshme..!!! pa text waaw..!

Pajtim

16


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Llojet e Fantazmave!

Mesazh  Fikrro prej 15.07.10 15:44



Ezistojne dy Grupe te fantazmave:


GRUPI I

Ne kete grup bejne pjese fantazmat e natyres njerzore,kryesisht manifestimet e ndergjegjeshme dhe deshirat e personit.

Ato vijne nga krijimi i dukurive psikike te njeriut dhe disa kane lidhje me ndergjegjshmerin me vendin e vdekjes.

Ne kete grup bejne pjese:

•Fantazmat e perditeshme,(ato jane produkte apo pasqyrim i njerezve me deshira te paplotesuara).

•Fantazmat mendore,(keto fantazma kane shum lidhje te perbashketa me telepatin,dhe veprojn ne te njejten menyre.Po ashtu jane imazhe ne vend te reflektimeve televizive.Ky imazh rezulton ne nje refleksion vullnetar apo pa dashje te transportuara nga vendet e ndryshme).

•Fantazmat enigmatike,(ato nuk jane fantazma,keto jane lloj i parashikimeve vullnetare ne nje ekstaze spontante).

-Konkluzion:Keto tri kategori te ''fantamzave" pershtaten ne nje menyre te qarte nga njerezit ne kushte te caktuara ose ne kushte te ndryshuara.

GRUPI II

Ne kete grup bejne pjese manifestimet e te vdekurve.

Ne kete grup bejne pjese:

•Fantazmat e tejdukshme,(keto fantazma fluturojne dhe mund te shohim nepermjet tyre,pra shohim edhe qfare ka mbas tyre per shkak se jane si hije te bardha.Disa jane te shemtuara dhe monstruoze,ka te tjera qe jane te bukura dhe kane pak ze.Manifestohen me shtėpitė e vjetra, muzetė, biblioteka,ne fshatra rurale etj...Nuk kane zakonisht pjesen e poshtme te trupit.Ato janė shumė tė prirura pėr kontakt njerėzor nėse ka pėrmbajtje te nevojshme tė mesazhit.





Fantazmat e tejdukshme


•Fantazma gjysme njeriu-te ngurta,(keto fantazma jane pothuaj ne dukje si nje njeri i gjalle,perveq se ne vend se te ecin depertojne neper objekte. Ato demonstrojnė nėpėr plazhe, kisha dhe burime te ndryshme.Ato janė serioze dhe tė forta me pamjen e tyre.



Fantazma gjysme njeriu-te ngurta

•Hijet,(e veqanta e tyre eshte se ato shfaqen me ndryshimin e temperatures se vendit,ushqimi i tyre ėshtė frika jonė.Zakonisht kalojne neper grupe njerezish. Ato manifestohen nė vendet ku vdekja ėshtė afėr.Prania e tyre ėshtė e alarmuar nga kafshėt shtėpiake qė tė reagojnė duke qarė dhe i frikėsuar.

•Fantazmat e padukshme,(manifestohen permes zerit dhe duan te kene kontakt me ne.Ato janė tė mira dhe tė duan tė ndihmojnė njerėzit.Ato leshojn zerat e tyre ne menyre te qart dhe frymezojn besim.

•Fantazmat me forma te kafsheve mitologjike,(paraqitja e tyre mund te jete lloj i qenieve te keqija.


Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Bėn pesė operacione nė fytyrė pėr t'i ngjarė djallit...

Mesazh  Fikrro prej 19.07.10 20:56



Ka bėrė gjithēka pėr t'i ngjarė djallit, madje ka harxhuar dhe njė "thes" me para. Gavin Paslow, tani, pas operacionit, e ka gjuhėn tė ndarė nė dy pjesė, dhėmbėt dhe veshėt me majė dhe brirė dhe pas kėsaj ka ndėrruar dhe emrin.

Diablo Delenfer, ėshtė emri i tij i ri, qė ekzaktėsisht do tė thotė: "Djalli i ferrit". Duket njė histori e pabesueshme, por ka ndodhur nė tė vėrtetė nė Seasalter, nė Angli. "Djallit tė ferrit" tashmė i ėshtė ndaluar lėvizja nėpėr qytet gjatė natės, kjo pėr tė mos trembur asnjė njeri me pamjen e tij diabolike.

"Nuk kam asgjė tė gabuar, njerėzit nuk duhet tė kenė frikė nga unė - ka thėnė ai pėr tabloidin anglez "The Sun"- jam njė njeri normal".

Tani, "Djalli" pret t'i nėnshtrohet dhe operacionit tė tij tė fundit pėr tė bėrė njė bisht, edhe pse kirurgjia estetike moderne nuk ka arritur kurrė tė realizojė njė gjė tė tillė: "Thonė qė pėr momentin nuk ėshtė e mundur, por shkenca bėn hapa gjigantė, brenda disa vjetėsh jam i sigurt qė do kem njė bisht tė bukur.

Gavin, baba i dy fėmijėve, njėri 15 dhe tjetri 3 vjeē, ka pranuar se vajza e madhe nuk i pranonte kėto ndryshime dhe i quan tė sikletshme, madje ajo nuk pranon qė i ati tė shkojė nė takimet me prindėr. Ndėrsa ai tregon se shumė grave u pėlqen look-u i tij dhe shumė tė tjerave jo. Ndėrsa prindėrit? Vazhdojnė tė mė duan, mbetem gjithnjė djali i tyre dhe nėna ime mė quan ende Gavin”,

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mumija Amen-Ra dhe mallkimet e saj!

Mesazh  Fikrro prej 21.07.10 14:33

Amen-Ra ishte princeshe egjiptiane e cila vendosi te thyje cdo kufij te pjeses tjeter te perjeteshmes,ku do te kete viktima nga mallkimi i saj.



Kultura egjiptiane permban mistere,mite dhe besime te jashtzakonshme,nje prej tyre eshte edhe legjenda e famshme e mumjes se princeshes egjiptiane Amen-Ra dhe mallkimi i lene para vdekjes se saj.

Amen-Ra ka jetuar ne vitet 1500 dhe ne ate kohe ishte princeshe e rendesishme e bujaris egjiptiane.Trupi i saj nderohet per shkak te mbreteris se saj te madhe i cili eshte mumifikuar dhe ruajtur ne nje arkivol te vertet.






Amen-Ra e zuri gjumi pak para vdekjes se saj ne afersi te lumit Nil,para se te vdiste kishte thene qe nese dikush thyen trupin e saj te mumifikuar do ta ze mallkimi i saj.

Ishte me shum se 30 shekuj nje mumie e pa prekur derisa nje pjese e saj u shkeput sepse ne vendin se ku eshte varrosur po beheshin kerkime germime arkeologjike.

Zbulimi qe ka ndodhur ne shekullin e XIX,ka ngritur shpresa te medha per vleren historike te mumjeve qe perfaqesojne historin e njerezimit,por edhe hapi rrugen per nje vale te madhe mallkimesh dhe fatkeqesi per te gjith ata qe kane pasur lidhje me te.

Qe nga ajo kohe mumja kaloi nga njera dore ne tjetren dhe preku te gjith me vuajtje dhe fatkeqesi personale p.sh,disa kane humbur gjith pasurin e tyre,disa te tjere kan humbur arsyen,dhe shume familje te pasura qe e kane blere u kane ndodhur fatkeqesi dhe fati kurr nuk ka qene ne anen e tyre.



Por te keqijat dhe mallkimet e princeshes Amen-Ra ka prekur edhe muzeun britanik ne Londer,pasi qe kurr nuk kishte perpjekur dikush ta gjente pjesen e saj te shkeputur mallkimi vazhdoi edhe aty ku personeli i muzeut verejti se diqka nuk ishte ne rregull.

Gjera te cuditshme filluan te ndodhnin si objekte qe gjendeshin ne vendin e gabuar,po ashtu filluan te degjonin edhe zera misterioz.Ne fillim menduan se kane te bejne me ndonje fenomen poltergeist,por menaxheret rane ne perfundim se ishte mallkimi i mumjes se famshme.

Ata vendose qe ta vendosin mumjen ne nje vend te fshehur por kot se fenomene rrenqethese vazhdonin te ndodhnin.

Mumja misterioze e Princeshės Amen-Ra eshte zhdukur dhe ende nuk kane gjetur gjurmet e saj te zhdukjes.

Mesa duket Amen-Ra gjeti perseri pushimin e saj te perjetshem dhe shpresojn qe ky pushim i saj te zgjate ne perjetesi.

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mary Celeste njė anije misterioze!

Mesazh  Fikrro prej 21.07.10 15:52

Anija misterioze



Mery Celeste pėrmendet si anije fantazmė, me situata tė ēuditshme ku ekuipazhi u zhduk pa lėnė gjurmė.

Nė 1872 anija Mery Celeste ishte njė nga anijet mė moderne tė kohės,me njė prestigj te madh dhe ishte njera ndėr anijet me te respektuara.

Me 7 nėntor ajo u nis prej qytetit te Nju Jorkut per ne Genoa,ky ishte nje udhetim i persosur ku kapiteni udhėtonte me bashkshorten dhe vjazen se bashku me tetė ekuipazh te tjere ne bord.



Kapiteni i anijes Mary Celeste


Ēdo gjė shkoi normal deri sa pas disa ditėsh, ėshtė raportuar tė kete humbur.Kishte dhjetė dite qė kishte humbur komunikimin,askush nuk e dinte se ēfarė kishte ndodhur deri nė fund njė tjetėr anije qe quhej BRIC-gotė birre (anija tjeter quhej BRIC-gotė birre) e cila kaloi pranė Mery Celeste nėpėr ujėrat e Gjilbratarit (ngushtica qe ndan Evropen me Afriken perkatesisht Spanjen me Marokon).

Menjeherė kapiteni i anijes BRIC-gotė birre qe kerkonte anijen Mary Celeste iu afrua anijes duke bere thirrje pėr te parė nese kishte njerez ne bord.Duke mos marr asnjė pėrgjegje vendosi te hip personalisht ne te dhe te shihte cfarė kishte ndodhur dhe e kuptoi se anija Mary Celeste ishte bosh.

Por diqka te cuditshme pane syte e tij,te gjitha gjerat ishin ne menyre te persosur,bizhuterit me vlere dhe te paprekura,duke perfshire edhe anijen qe transportonte mallra ishte ne menyre te persosur.

Ēfarė ata kishin pare syte tė tij tė dukej e ēuditshme, vėshtirė tė besohet, ku janė banorėt e Mery Celeste?Nese ata do te kishin qene viktima te ndonje sulmi nuk do te ishte e mundur qe anija ta kete freskin si te ishte e paperdorur dhe se nuk do te ishin gjerat te vednosura ne vendin e vet.



Kjo ishte anija Mary Celeste

Anija BRIC-gotė birre menjėherė filloi njė hetim, ishin disa hipoteza dhe se kishte qėllim tė sqarojė se ēfarė i kishte ndodhur stafit.

Pastaj duke mos gjetur spjegime te arsyeshme,filloi teoria paranormale.Ata thane se njerezit jane marr nga disa anije te tjera misterioze qe nuk lene gjurme.

Deri tani nuk ka pasur njė shpjegim tė arsyeshėm qė mund tė shpjegojnė se ēfarė ka ndodhur me anijen misterioze, qė nga ajo ditė anija Mary Celeste ka fituar emrin e anijes fantazmė.

Cfarė ndodhi me stafin e Mary Celeste?
Cfarė ndodhi me ekuipazhin e anijes?
Ku janė njerezit qe udhetonin ne kėtė anije?

Ja video nė lidhje me Mary Celeste edhe pse eshte ne gjuhen angleze:


Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Si tė bėni njė kukull voodoo?

Mesazh  Fikrro prej 21.07.10 18:51



Shumė njerez kanė dhėnė mendimin e tyre se si ta bėjmė nje kukull voodoo dhe kane shfaqur mendimin e tyre ne internet variaritete se si behet ky ritual magjik.

Kukulla voodoo e ka prejardhjen nga Azia dhe shum njerez keto kukulla voodoo i kane perdorur edhe si amulete,per humbjen e peshes e per shum gjera te tjera.

Kukullat voodoo zakonisht jane me ngjyra te bardha dhe me pamje te cuditshme.Kėto kukulla jane shum te shitura ku vlera e tyre arrihet deri ne 48 euro ose 200$ pavarsisht kostos ato shiten shum.

Shumė tė tjerė preferojnė tė prodhojė atė vetė, pėr tė bėrė, kėtu janė hapa tė hollėsishme pėr tė ndjekur:

1.Jashtzakonisht e rendesishme eshte qe ju te keni fotografin e personit qe doni ta paraqesni ne kukull voodooo.

2.Kukulla voodoo duhet te kete tiparet fizike te personit qe e paraqitni ne te,p.sh ngjyra e flokeve,ndonje nishan ne fytyre nesa ka,buzeqeshjen etj.

3.Kur te perfundoni kukullen e leni nje vrime te vogel ne menyre qe te hyjne farat e bimeve te cilat luajn rol kyq ne ndertimin e kukklles voodoo.

Si mund ta mbush kukullen time voodoo!

1.Per kete perdoret ngjyra te bardha pra e ndertoni kukullen voodoo me lecka te bardha nese keni qellim te mire kjo konsiderohet si magji e bardhe,nese keni qellim te keq kukullen e ndertoni me lecka te zeza dhe konsiderohet si magji e zeze.



2.Materialet tjera qe jane te nevojshme jane:pambuku,fijet e erreta,leshi,ngjyra e flokeve p.sh,nese personi ka floke te zeza edhe floket e kukulles voodoo duhet te jene te zeza me se miri eshte qe te keni floket e personit qe paraqitni ne kukullen voodoo,bime (ne baze te cdo rituali),fara (ne baze te cdo ritual),nje shenues,karton apo leter per te bere token (kartonin mund ta perdorni edhe per te bere syte vetem i preni ne menyre rrumbullake),mund te shtoni edhe gjera te tjera vetem qe kukulla e ndertuar voodoo duhet ti perngjaje personit qe e paraqitni.

Zhvillimi i njė kukulle voodoo!

Veshjet per nje kukull voodoo jane jashtzakonisht te lehta,me mire do ishte sikur te kishit njohuri per rrobaqepje dhe ti ndertoni ato sipas madhesis se kukulles. .......shih foton siper..........

Verejtje:
-Nese personi qe doni ta paraqisni ne kukull voodoo eshte biond atehere duhet te perdoret leshi i verdhe.

-Gjate prerjes se rrobave te kukulles kur ta mbushni me nuk duhet ne shpohet pa deshiren tuaj vetem nese ju deshironi ta shponi kukullen.

Llojet e mbushjes sė njė kukulle voodoo.

Plotesimi apo mbushja e kukulles voodoo me fara behet ne baze te qellimit tuaj p.sh fara ngjyre kafe per te rritur pasion,fara portokalli per te shpejtuar ndonje dasem,fara luledielli per te pasur rritje ekonomike (shtim pasurie),per te shkuar nje biznes mire fara gruri,qe te keni nje shendet te mire fara molle ose pishe.

Farat paraqesin menyren qe kerkon te perdoret ne kete lloj magjie te bardh me ane te kukullave voodoo.

Kukullat voodoo perdoren edhe si magji e zeze per te bere dike te vuaj qe duhet te thuhen edhe disa fjale magjike por ate lloj magjie sdo e tregoj sepse thuhen qe me ane te ketyre kukullave voodoo mund te vrasesh njeri.



Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Fantazmat e anijes Queen Mary!

Mesazh  Fikrro prej 21.07.10 20:45

Ka disa njerėz qė kanė parė fantazmat brenda nė varkė,por megjithate edhe sot dyert e saja jane te hapura.



Queen Mary (Mbreteresha Mary) u ndertua gjatė Luftės sė Dytė Botėrore dhe ishte nė pronėsi nga qeveria e Britanisė sė Madhe,pas luftės kishte pėr qėllim tė jap shėrbim civil botės dhe u bė njė dalje nė det pėr turistėt qė dėshirojnė tė kapėrcejnė detin deri nė vitin 1967.





Kjo anije transatlantike me kohe u be me e rendesishme dhe e shpejt,ishte e vetmja qe ka mundur per te tejkaluar Shtete e Bashkuara.

Ajo me vone u be nje muze pastaj nje hotel ishte skene per konferenca te rendesishme.

Mary Mbretėresha ka qenė vendi ideal pėr filma si "Poseidon Adventure" nė 2001 dhe ishte skenė e pėrkryer pėr tė regjistruar skenat e dashurisė nė liman si filmin "Pearl"

Mary Mbretėresha ėshtė njė anije si asnjė tjetėr, ajo ka disa fantazmave qė jetojnė atje dhe me sa duket nuk kanė ndėrmend tė shkojnė diku tjetėr.

Ne dhomen e motorit jeton nje shpirt i cili vdiq tragjikisht ishte shtypur nga nje dere e madhe gjersa po bente punet e perditshme te mirembajtjes dhe skush nuk mundi te beje asgje per te per ta shpetuar.Fantazma e tij eshte e veshur me rroba dhe qendron gjithnje para deres nga e cila kishte vdekur.



Ne pishin gjendet nje grua e re dhe e bukur e cila shijon nje dite normale te veres,por perdor nje kostum banoje te modelit te vjeter.Ne afersi te pishines gjenden hapat e saj te lagesht por pishina eshte pa ujė.

Ne sallonin e madh te anijes gjendet shpirti i nje zonje te bukur dhe elegante e cila kercen me gezim e valle me tingujt e pianos.

Fantazmat e Queen Mary jane kryesisht turiste qe kane udhetuar ne kete anije,dhe aktore qe kane luajtur filma ne kete anije misterioze.


Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Dora e padukshme!

Mesazh  Fikrro prej 23.07.10 20:39




Kjo histori i ka ndodhur nje vjaze 18 vjecare,e cila e tregon vete historine se si kishte ndodhur me frike te madhe, emri i se ciles eshte Lorena.

Lorena nje nate po flente vetem ne dhomen e saj edhe pse zakonisht flente me motren ate nate motra e saj nuk ishte aty.

Ajo tha:kur rashe per te fjetur verejta dicka mbrapa meje me shtyu, pastaj mi terhoqi floket.

Nuk i kushtova rendesi pasi qe posa kisha filluar te flej dhe thosha me vete jam duke pare enderr.Nuk kaloi shum kohe degjova nje zhurem dhe dicka ma ledhatoi kerthizen time.

U ngrita menjehere ne kembe e shqetesuar por nuk pashe asgje.Rashe perseri ne gjume dhe rotulloja syte kah tavani se mos shihja dicka, mora ne duar nje jastek e shtrengova mire pastaj fillova te fleje.

Isha vetem thoja me vete askush nuk mund te me kishte prekur ashtu, cfare po ndodh.

Lorena tregon edhe nje tjeter here qe i kishte ndodhur e njejta gje, ajo tha:

Kisha shkuar me te dashurin tim dhe me disa miq tane ne nje shtepi larg prej qytetit, tek nje mal i quajtur Ayora.Atje ishte nje shtepi dy dhomeshe.

Te gjithe filluan te pinin alkool dhe drogoheshin, benin gjera si te shfrenuar, une per vete tha ajo vendosa te mos pije as droge e as alkool dhe kur ahengu i shfrenuar perfundoi, te gjithe nxoren dysheket e tyre per te fjetur, disa qe ishin te dehur e te droguar flenin edhe ne toke (dysheme).

Une dhe i dashuri im shkuam per te fjetur dhe nuk e di si por lutesha qe i dashuri im te mos me prekte kisha frike nga prekjet intime ndoshta prej asaj nates.

I dashuri im i dehur filloi te me prekte dhe ma ngjalli friken e asaj nates qe kisha perjetuar dhe dola jasht duke vrapuar.

E vetmuar ne ate nate te tmerrshme dhe ne ate pyll me ato peme te frikshme, dicka me shtyu me mbeshteti tek nje peme dhe filloi ta prekte gjirin tim te majt.



Kisha aq shume frike saqe nuk guxoja as te bertisja, ishte nje dore e padukshme te cilen nuk e shihja as vet, prekjet e saj filluan te me depertonin edhe ne pjese tjera te trupit.

Ky ishte momenti kur une nuk duroja me e fillova te bertas, aty erdhen disa miq te mi dhe i dashuri im.

Qe nga ajo nate une ende nuk kam fjetur me te dashurin tim dhe i ik prekjeve intime dhe kam frike se ai shpejt do te me largohet dhe do merzitet me mua shtoi ne fund Lorena.

Ka vizituar shume mjek dhe parapsikologe por ende nuk dihet a kishte perjetuar Lorena halucinacion apo nje dore te padukshme.

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Babai dhe gjyshja ma moren nenen ne vdekje!

Mesazh  Fikrro prej 23.07.10 21:42

Une mendova se nuk ka jete per mua me keto qe me kane ndodhur koheve te fundit.

Gjyshja ime ka vdekur ne vitin 1992,dhe ne kohen e fundit edhe babai im kishte pesuar aksident,dhe kishte vdekur.kam mbetur vetem me nene dhe motren e martuar.

Kishin filluar disa anomali me mua fillloj qe trupit tim ti vinte era e gjyshes sime te vdekur,pra rrobave te mia.Kete anomali kishte filluar te verente edhe nena dhe motra ime.

Nje nate ne muajin janar verejta se dikush hapi deren e kuzhines,une isha i ulur dhe prisja me padurim qe dera te hapej dhe te shikoj kush hapi deren.Pashe baban tim i cili rrinte para deres dhe me shikonte une u frikesova por kur desha te reagoj ai u zhduk.



Me 4 shkurt kishte qelluar dite e ejte,isha ulur prap ne ate kolltukun ne kuzhin dhe kisha harruar qe ne po ate vend nje muaj me para kisha pare baban tim te vdekur.Isha duke lexuar nje liber dhe dera e kuzhines u hap ne menyre te cuditshme,dera hapej ngadale mu sikur ate naten qe kisha pare baban tim.

Ishte perseri babi im,une u hutova dhe nuk flisja asgje,dhe disi fytyra e nenes time mu paraqit teksa shikoja shpirtin e babait tim te vdekur.Papritmas babi im u zhduk.

E njejta gje ndodhi edhe te ejten qe erdhi,babi im hapi deren dhe mu shfaq.Kete here do ta pyes se cfare do baban tim,pyeta cfare do baba,por ai me shikoi me dhembshuri dhe shkoi.

Te shtunen u kthyem ne shtepi une motra ime dhe nena ime dhe ndjem eren e tymit te cigares puro.Keto cigare i njohem pasi qe babi im i pinte vazhdimisht sa ishte gjalle.

Me 25 shkurt une isha ne qytet kur motra ime me thirri qe me tha qe nuk po mund ta marr maman ne telefon dhe se dera e shpis ishte e mbyllur.

Une erdha me vrap per ne shtepi per te pare cfare kishte ndodhur,pame deren e shtepis te mbyllur,une hapa deren me qelesin tim.Si eshte e mundur ta mbyll dikush deren kur vetem une kisha qelsat e shtepis.

Hym brenda dhe pame ne kuzhin qilimat e shprishur u cuditem por me pastaj ndjem parfumin e nenes tone,vajtem ne sallon dhe pame nene tone te vdekur e cila ishte ulur ne karrigen e gjyshes.

Ajo kishte poshte vetes ca gjak,por asgje nuk e spjegoi vdekjen e saj.



Me kurr nuk ndjeva aromen e gjyshes as te mamas time,as babi im nuk u shfaq me te ejteve,ishte e tmerrshme si duket babi im dhe gjyshja nuk kane mundur te pushojn te qete pa e marr edhe nenen time me vete.

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Legjenda per macet dhe shtrigat Egjiptiane!

Mesazh  Fikrro prej 16.08.10 13:30



Legjendat per macet dhe shtrigat e kane origjinen nga Egjipti.Macet ishin shume te nderuara ne Egjipt,sidomos kur ato ishin ne moshen e mesme.

Ne Bubastis,macet mendoheshin se ishin te misheruara nga perendeshat e shenjeta,dhe jane trajtuar si te tilla.



Legjendat e shtrigave vijne kryesisht edhe nga kishat katolike ne baze te dhenave te tyre ku shum njerez jane vrare ne menyre mizore nga njerezit,per shkak se ata kishin menduar se presoni viktim perdore magjine e zeze.Kjo ka sfiduar edhe interpretimin e tyre biblik.

Thuhet se shtrigat e lashta kishin mesuar magjin e zeze dhe dredhite nga prendeshat e mallkuara,e keto magjin i kane mesuar nga macet.

Thuhet se macet kane trensmetuar magjin e dredhit nga perendeshat e mallkuara.Shum nga lideret fetar kishin filluar te mendonin se macet kane natyre djallezore dhe jane shum te liga.Thuhet bile qe edhe vet djalli i ka derguar per t'iu ndihmuar shtrigave.



Ne Egjipt macet pervec hyjnis poashtu konsideroheshin edhe si kafshet qe mbajne larg brejtesit.Ne qytetin e lashte Bubastis i cili gjendet ne verilindje te Kairos pergjate Nilit,atje thuhet se gjendej familja e maceve perndesha.


Ky eshte Bubastis

Kjo perndeshe mace qe gjendej ne Bastis eshte vleresuar shum,bile edhe sot konsiderohet macja si nje shenje e pjelloris dhe mbrojtjes.
Prandaj macet ne Egjipt kishin nje privilegj me te madh se kafshet tjera.



Besohet se Bubastis ishte qytet i maceve dhe i perendeshave mace kjo deshmohet edhe me vizatimet dhe statujat e paraqitura.

Cdo kush qe kishte besuar ne hyjnit mace ishin konsideruar si blasfemues.



Shum varre egjiptiane jane te mumifikuara bashke me njerezit,kjo tregon rendesin e tyre si mbrojtese.

Qindra vjet perpara Jezusit,ne Bubastis kishin pushtuar duart Persiane, kishin edhe pushtuar edhe shum qytete tjera te Egjiptit.Persianet thonin se kjo eshte e vetmja menyre qe te mbrojme vendin tone duke pushtuar qytetin e maceve Bubastisin,e duke marr persiper Bubastisin.



Pas kesaj humbjeje Egjiptianet ishin per nje kohe te gjate te skllaveruar.

Ky pushtim poashtu shkoi ne kunder te maceve dhe u kthye ne nje disavantazh te madh.

Vite me vone gjate gjykimeve te magjistareve ne Evrop dhe Amerike macet ishin konsideruara si te misheruara nga shtrigat...dhe u vrane.



Po te mos i kishin vrare ato macet Evropianet dhe Amerikanet nuk do ti kishte goditur Murtaja.Pasi qe dihet qe brejtesit perkatesisht minjet kane qene bartes dhe ngjites te Murtajes,e kishte shum pak mace qe ti rrallonin.

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Fantazma Raynham!

Mesazh  Fikrro prej 16.08.10 13:49



Keni pare ndonje here kete fantazme?

Kjo eshte e njohur si Fantazma Raynham dhe kjo foto eshte bere ne qytetin Massachusetts.

Personi ne foto eshte William Eburn, foto u qėllua nga-vėllai i tij.Natyrisht ata nuk kane pare asgje te cuditshme derisa e kane rishikuar foton.

William Eburn para disa diteve ishte regjistruar ne Scrying paranormal (shkolle magjike qe mundeson te pamurit e gjerave paranormale).Kjo qe i ka ndodhur William Eburn quhet Crystal gazing-praktik magjike qe mundeson nje person te shohe gjera supernaturale te mbinatyrshme.

Scyring paranormal njihet edhe si shkoll per te parashikuar te ardhmen.



Menjėherė pasi William filloi eksperimentet me Crystal gazing kishte filluar te degjionte zera.Ishin zera shum te ashper pohon ai sa qe nganjehere edhe frikesohej,zerat i thonin qe te mos praktikonte me kristalet,por ai vazhdoi ti perdorte ato me vite.

Kjo foto e bindi Williamin qe te mos perdorte me kristale.Qe nga ajo kohe zerat me nuk kishin filluar ti shfaqeshin,dhe fantazmat kishin qendruar larg tij.

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Qarqet Pri (Crop Circles) Mesazhe nga zotat.

Mesazh  Fikrro prej 16.08.10 14:39




Nga Paul Roberts Dale, Ghostwriter HPI & Cerealogist:

Unė kam qenė nė Stonehenge nė Angli, me Patrician ish-gruan time.Kur po qendroja atje me hyri nje frike dhe mezi degjova gruan time teksa tha ''cfare jane keto'',une nuk kuptoja njekohesisht isha edhe i magjepsur.

Qarqet Pri kane nje gjuhe universale te gjeometrise.Une besoj se vendet e lashta te Anglis kane te bejen diqka me kete fenomen.Disi keto Qarqe po ndryshojn prespektiven e jetes tone.



Qarqet Pri jane pare ne Angli qe nga shekulli i 7-te,perpara se dy djem pohuan dhe dole para BBC duke thene se ne i kemi krijuar keto kristale me shkopinj dhe litar.

A mund te jete e mundur qe dy djem te kene arritur te krijojn mbi 10.000 Qarqe ne 26 vende te Anglis?



Qarqet Pri jane kaq gjeometrikisht te perpiluara mir dhe jan aq shum komplekse sa qe asnje matematikant nuk mund ti krijonte ato.

Per shembull eshte nje spirale e krijuar ne forme te ADN-se qe dora e njeriut eshte e pamundur ti krijonte.



Me nje veshtrim te ngusht rrjedhim se keto jane te ndertuara dhe te rregulluara ne menyre koncentrike.

Para se Qarqet te ndertohen njerezit raportojn paraqitje e Ufo-ve,si nje tub dritash ose drita te vogla qe kercejn posht lart.

Shum njerez kane pohuar se 7-36 ore para shfaqjes se qarqeve ishin paraqitur Ufo-t.

Duket se njerezimi eshte interesuar shum per paraqitjen e ketyre Qarqeve,sa qe u kane bere thirrje bujqeve qe te jene te kujdeshem dhe te verejne se kush po i nderton ato.

Ne nderkohe bujqit kane pohuar nje anomali te bari ne te cilet eshte ndertuar Qaqet,ata thone qe bari edhe pse i prere ai ende vazhdon te rritet dhe se ende nuk dihet se me cka apo si behet prerja e barit.



Shum legjenda dhe mite ka ne Angli si pasoje e ketyre Qarqeve dhe shum prej tyre pohojn se paraqiten per te na dhene nje mesazh nga zotat qe kishin qene ne Angli.

Nese siq thone ata dy djemet ne kemi ndertuar ato Qarqe,atehere si eshte e mundur qe edhe para 200 vjeteve keto qarqe te jene paraqitura.Une personalisht mendoj qe keto Qarqe nuk i ka ndertuar dora e njeriut por dikush me i madh dhe me i ditur se ne.



A keni degjuar per Viamanat e Indis?

Kane qene:

1.Viamana qe mund tiu marr nga nje vend ne tjetrin.
2.Viamana qe ju merr nga vendi ne vend.
3.Viamana qe ju merr nga planeti ne planet.

Viamanat jane si disqe fluturuese,shum kohe me pare qe tash nuk ekzistojn me.


Ajo si piramind e ngritur ishte Viamana(jam munduar ta gjej ne ndonje vizatimte pakten por smunda keshtu qe e gjeta ne Letra Tarot Viamana).

Bota eshte nje cudi e madhe dhe e tmerrshme,shume kercenime terrorizmi,krime,ngrohje globale,thashetheme per semundje te reja qe dalin,bile edhe jemi perballur me kater kalores Apokalipsi.

Eshte koha per Zotat e rrethit per te nderhyre,ndoshta edhe nje here per te na vene ne rrugen e duhur,drejt harmonis dhe lumturis perpara se ta shkaterrojm vetveten.

Zotat e Rrethit e dine se ne kemi nje tendence per ta shkaterruar vetveten,kur kemi arritur kulmin e teknologjis,ajo ishte e lehte qe ta hedhim poshte qe sipas kalendarit te Myas bota qe ne e njohim do te perfundoje ne 2012.


Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Fantazma ne varreza!

Mesazh  Fikrro prej 30.08.10 18:22

Perderisa nje ekip studiuesish te fantazmave ne varreza te meksikes duke xhiruar me kamere kan kapur nje vajze te vogel fantazm.Fantazma ishte shfaqur rreth ores 2 te mengjesit.



I gjithe ekipi pas kesaj kishin filluar te iknin nga varrezat dhe kurr me nuk guxuan te vijn e te xhirojn me kamere ne ato varreza.........

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Fantazma e Vladimir Leninit!

Mesazh  Fikrro prej 31.08.10 16:50



Kreu i Muzeut ne Rusi tha se shpirti i ish-udheheqesit te bashkimit-sovjetik ''jeton'' ne ndertes te Muzeut.

Maja Obraszowa,drejtor i Muzeut i cili ndodhet ne shtepin e vjeter te Vladimir Leninit ne Samara tha se stafi i tij kishte degjuar shpesh hapa dhe fenomene tjera paranormale.




''Nje mengjes kemi hyre ne dhomen e gjumit dhe kemi vene re se dikush kishte qendruar ne shtrat,edhe pse dera ishte e mbyllur gjith naten''tha Obraszowa.

''Shpesh e kemi ndjere eren e parfumit te tij dhe te byrekt me moll qe ishte ushqimi i tij i preferuar edhe pse ketu nuk ka furre afer'' tha ai.

Historia e shpirtit te Leninit filloi pas vizites se disa nxenesve te nje shkolle,ku nxenesit kishin vene re se kishin ndjere eren e kafes se Leninit te udheheqesit Sovjetik.




Sot trupi i Leninit mbetet ne Sheshin e Kuq,por shum Ruse besojne se eshte koha qe edhe ai te varroset si cdo njeri tjeter.

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Fenomene ne "Murriz Dega"

Mesazh  Fikrro prej 31.08.10 18:07

"Murriz Dega" kishte qene nje pasuri e mrekullueshme me kopshte por duhej pasur kujdes ne ledinat e saja sepse ishin me gropa keto gropa te bera gjate luftes.

Qe nga viti 1964 pra pas viteve te pesedhjeta "Murriz Dega" ishte e lene pasdore,gjersa Gibson McConnaughey kishte trasheguar "Murriz Dega" ajo dhe bashkeshorti i saj Carey menjehere u vendosen ne pronen e tyre per ta rikthyer lavdin e meparshme



Kjo ishte vila "Murriz Dega"

Megjithate shum shpejt zonja McConnaughey filloi te degjoj zhurma te cuditshme rreth shtepis.Ndonjehere ajri behej me arome portokalli dhe trendafili edhe pse nuk kishte fruta dhe lule aty prezent.

Ne nje rast tjeter burri dhe gruaja kishin pare nga dritarja nje llambe qe po i afrohej shtepis,kush e mbante llamben nuk shihej,ishte drita qe afrohej se cilen here me shum.

Tre muaj me pas ne shtepin e viles "Murriz Dega" femijet ishin zgjuar ne mes te nates nga nje grua qe ulerinte ne papafingo.Te tmerruar femijet kishin pritur mengjesin per te hetuar se nga vinte ajo ulerim.U zgjuan ne mengjes por nuk kishte asgje konkrete per ta arsyetuar zhurmen.

Britma kishte vazhduar te ndodhte ne intervale te caktuara kohore cdo gjashte muaj,kjo zgjati deri ne veren e vitit 1967 kur Gibson pa nje imazh te lidhur me ze.

"Ajo nuk ishte transparente, por vetėm njė siluetė e bardhė," kujton Gibson.

Edhe pse ai nuk ishte ne gjendje ti dallonte gjurmet e fytyres,Gibson kishte dalluar qe ajo kishte te veshur nje fustan gjere ne fund te kembeve,fustan tipi i epokes se kaluar.

Gibson kishte qendruar nje moment para saj,me nje heshtje e cila bente qe figura te zhdukej e dukej,derisa u zhduk e nuk u pa me.

Megjithate vizitat e zerave te cuditshme nuk kishin te ndalur.Derisa nje dite me e vjetra e familjes McConnaughey kishte derguar nje portret familjes se saj ne vilen "Murriz Dega",ne foto ishte Firence Wright nje vajz e vdekur shum kohe me pare.

Ishte nje vajze e re dhe e bukur.



Si duket behet fjale per kete vajzen e paraqitur ne fotografi.

Familja McConnaughey e vendose fotograin e saj ne biblotek.

Ne shkurt te vitit 1970 portreti i saj filloi te pesoj nje transformim se pari ne floke,ne baze te fotografis qe ende gjendet e ruajtur floket e saja filluan te shendrroheshin ne roze.Lekura e saj kishte filluar te merrte nje ngjyre tjeter si ngjyre te hirte.

Cdo detaj i saj kishte filluar te ndryshoje,sa qe edhe syte i ishin skuqr,ja vereni dallimin.(fotot ne vazhdim kan te bejne me te njejtin person dhe jane reale).




Sipas disa studimeve Firence Wright kishte vdekur nga boja roze qe ia kishte zene frymen ishte bllokuar ne kete boje dhe kishte vdekur.Nuk ishte Firence Wright e vetmja qe ishte mbytur ne ate boje roze kishin qene edhe shum gra tjera.

Zhurmat dhe zerat e degjuara ne ate shtepi kishin qene te grave te mbytura ne ate boje te cilat kishin kerkuar rikuperimin e fytyres se tyre edhe ne vdekje.

"Murriz Dega" ishte vile jo shum e rendesishme por rendesin e saj ia shtoi historia e Firence Wright.

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Fantazma shpirtera dhe demon!

Mesazh  Fikrro prej 01.09.10 12:46

Videot ne vijim eshte bere nga njerezit e thjesht te cilet kane zene diqka te pazakont ne kameren e tyre,ose kane xhiruar diqka paranormale.






Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Hoteli Stanley dhe banoret e tij Fantazmat!

Mesazh  Fikrro prej 01.09.10 18:47



Nese ju doni ti shihni fantazmat e frikshme atehere kaloni nje nate ne Hotelin Stanley.

Disa njerez thone se prania e fantazmave dhe gjerave mbinatyrore gjenden ne kete hotel.Besohet se aty ka fantazma te cilat nuk po e lene personelin dhe myshterinjet e hotelit te qete.

Stephen King ishte deshmitar i nje ngjarje te cuditshme qe ndodhi atje.

Hotel Stanley gjendet ne Shtetet e Bashkuara te Amerikes perkatesisht ne Kolorado dhe terheq qindra vizitor.Ky hotel ju ofron luks te madh por edhe mistere te medha.Kosotoja e tij eshte 85-420 euro per nje nate,ne vartesi te madhesis dhe vendndodhjes.

Ai njihet si njeri nder hotelet me te mira te Amerikes me 408 dhoma,edhe pse fenomenet paranormale ndodhnin ne dhoma te caktuara tash ato ndodhin kudo.

Megjithate disa studijues pretendojn qe dhomat jane ato qe me se shumti permbajn fenomene paranormale.

Fenomenet qe ndodhin jane:

-Degjohen zera femijesh duke luajtur.
-Gjerat levizin ndryshojn vendin e vet pa i prekur askush.
-Cezmet hapen vetevetiu dhe uji rrjedh me nje presion te madh.
-Ne dhomen me numer 408 eshte instalur nje fantazma dhe kushdo qe e kalon naten ne ate dhome nuk do te mund te flej rehat,sic duket ajo fantazme nuk i do te huajt.
-Nje drite e shendritshme endet neper dhomat e hotelit.
-Degjohen tinguj te bute te pianos edhe pse askush ne ato momente nuk luan piano.

Disa mysafire te hotelit jane vrare ne menyra te cuditshme dhe besohet se fantazmat e tyre enden neper hotel.

Hoteli Stanley eshte vendi i pershtashem per ata qe e duan okultizmin dhe misterin.


Ja deshmia se ne ate hotel ka fantazma,kur disa hulumtues fantazmash po hulumtonin e xhironin me kamere degjuan zera qe me se shpeshti thonin ''Hello''.


Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Demon!!!!!!!!!!!!!

Mesazh  Fikrro prej 03.09.10 19:41

Video e nje njeriu i cili beson se dera e tij hapet nga nje demon i cili gjendet ne shtepin e tij.



Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Nje video e frikshme!

Mesazh  Fikrro prej 03.09.10 20:00

Video ne vijim paraqet gjerat paranormale qe kane ndodhur ne Japoni,Kine perkatesisht ne Azi.

Keni kujdes!




Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Luan kukafshehthi me nje fantazme!

Mesazh  Fikrro prej 04.09.10 0:16

Luan kukafshehthi me nje fantazme

Ishte mengjes dite e diel 25 nentore ora sapo kishte kaluar 11:00,derisa po shikoja videot e shtepis pasiqe shtepia ime eshte e pajisur anembane me kamera pashe diqka te cuditshme.Pash tim bir duke luajtur me dike qe ne fillim nuk dukej pastaj e pasj kishte qene e fshehur mbrapa karrriges.

Pyeta gruan time mos kishte pasur ate dite femije tjere por ajo e mohoi me tha se kishte qene vetem me djalin.

Djalin kur e pyeta me kend luajte ai mu pergjigj:''isha duke ndenjur dhe nje shpirt me tha eja te luajm kukafshehthi''






Edituar pėr herė tė fundit nga fikrro nė 25.09.10 12:08, edituar 2 herė gjithsej

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Nje Histori fatale!

Mesazh  Fikrro prej 04.09.10 22:31

Nje Histori fatale



Historia ne vazhdim eshte ngjarje e vertete qe ka ndodhur shum kohe me pare.

Behet fjale per nje fshat ne Ameriken Latine fshat i vogel i cili kishte jo shum shtepi,nje shkoll dhe prane shkolles nje burg.

Ne lajme nje dite lajmeruan se nje kriminel i madh ishte arratisur nga burgu,i lajmeruan fshtaret qe ti mbyllen dyert e dritaret hermetikisht gjersa policia ta arrestoj kriminelin e arratisur.

Ate dite femijet e shkolles ishin ende ne mesim,mesuesit i erdhi lajmi qe mos ti lere femijet te dalin jashte e per te mos i kapur paniku femijeve ai filloi tu tregonte perralla e cfardo vetem qe ata te mos merrnin vesh sec c'po ndodhte.

Nje vajze tha a mund te shkoj ne banje te lutem,mesuesi ne fillim nuk pranoi u mundua ta hutoj disi vajzen por vajza kemebngulte derisa ai ia dha lejen qe te shkonte.

Vajza shkoi ne banje por nuk u kthye me,ai krimineli ishte i fshehur ne banje dhe posa e kishte pare ate vajzen ia kishte prere koken.

Kaluan 20 minuta e vajza nuk u kthye derisa mesuesi doli e shkoi te banje te shihte c'po ndodhte.

Ai pa vajzen e shtrire per toke dhe pa koke i tmerruar u kthye ne klas tek nxenesit tjere por vone,ai krimineli ishte futur ne ate klase e i kishte detyruar te gjithe femijet te kapercejn dritaren e klases edhe pse ishin ne katin e 2,perfshire edhe mesuesin.

Te gjithe nxenesit i kishte hedhur nga dritarja e kishin vdekur bile edhe mesuesi.

Sot ajo shkoll nuk ekziston me,e kane rrenuar per shkak te kujtimit tmerrues qe mban ajo.

Kjo ngjarje konsiderohet si njera nder ngjarjet me tmerruese ne bote.


Edituar pėr herė tė fundit nga fikrro nė 07.09.10 12:21, edituar 1 herė gjithsej

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shfaqje Fantazmash!

Mesazh  Fikrro prej 04.09.10 23:40

Shfaqje Fantazmash

Per shkak se subjektit te shfaurit e nje fantazme i mungon nje shpjegim shkencor shkenctaret kane tallur vazhdimisht studiuesit e fantazmave edhe pse baza e te dhenave per ekzistencen e tyre nuk ka dyshim.

Kjo perfshin edhe deshmitare te ndryshem te cilet kane pasur pervojat e tyre me fantazmat,ata i kane cuar deri ne heshtje pervojat e tyre,vetem per shkak qe te tjeret mos te talleshin me ta e te mendojn se eshte i cmendur.

Sipas hetimeve dhe studimeve te shkenctareve 95% te vizioneve dhe shfajeve te ndryshme e kane shpjegimin e tyre,vetem 5% ende nuk kane spjegim dhe mjafton kjo perqindje e vogel qe fantazmat te ekzistojne.

Ka shum teori qe thone qe nje shpirt pas vdekjes mund ta percjell energjia e tij pas vdekjes dhe ky mund te jete edhe nje spjegim popullor,por ka edhe shpjegime te tjera qe thone se personi i vdekur qofte njeri apo kafshe ai do te manifestohet ne origjinen e vet.




Psikologet dhe MShfaqediumet shpesh thone qe kur nje person vdes ai shkon ne nje bote tjeter te ekzistences e cila eshte shum e afert me boten tone pra boten e te gjalleve.Nga kjo prespektiv sipas tyre nese nje shpirt deshiron te shfaqet ne boten e te gjalleve atehere ai ul nivelin e tij vibracional dhe prodhon nje imazh te vetes se tij.

Shfaqjet e fantazmave jane te ndryshme kjo normal qe varet edhe gjendja psiqike e deshmitareve,sepse sipas studimeve personat te cilet kane gjume dhe kur duan te bine te flen ata shohin imazhe te fantazme por qe ajo nuk ekziston e kjo nuk ka te beje asgje as me Halucinacionet por eshte lodhja psiqike e trurit tone kur truri yne nese eshte i lodhur na lejon te shohim diqka qe nuk ekziston.

Halucinacionet jane shfaqje jo normale te njeriut,ato shfaqen tek njerezit qe kane vertet probleme psiqike dhe nuk eshte e thene qe cdo e shfaqur e nje fantazme ka te beje me nje Halucinacion.




Shfaqjet e fantazmave kane te bejen edhe me boten emocionale te personit te vdekur nese personi i vdekur ka nje person te gjalle qe e do shum atehere eshte cdo gje normale nese kemi shfaje te tij.

Fantazmat jane ato te cilat mund edhe te trokasin,ta ftohin ajrin,te levizin objekte etj dhe te lene gjurme te dukshme pas tyre.

Ka shum deshimi,video,fotografi rreth shfaqjes se fantazmave te cilat na qojne ne nje konsiderate se a ekzistojn vertet fantazmat a jane ato realitet,a bejne pjese ne realitetin tone.




Edituar pėr herė tė fundit nga fikrro nė 07.09.10 12:23, edituar 1 herė gjithsej

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 1 e 2 1, 2  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi