Cikli jetėsor

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Cikli jetėsor

Mesazh  Elizza prej 24.05.10 16:17

Cikli jetėsor


Cikli jetėsor te individi fillon me lindjen dhe pėrfundon me vdekjen, e kėshtu njerėzit e tė gjitha shoqėrive kalojnė nė etapa tė njejta, fėmijėria, puberteti dhe mosha e pjekurisė. Nė secilėn etap tė jetės shėnohen dhe festohen ngjarje tė ndryshme si puberteti dhe martesa. Religjioni, traditat, gjendja sociale tradicionalisht e pėrcaktojnė rendėsinė e secilės etapė. Gjatė viteve tė para tė jetės njeriu rritet dhe zhvillohet shpejtė. Nė fėmijėri rritja vazhdon, dhe me arritjen e moshės sė pjekuris trupi ėshtė zhvilluar dhe pothuajse nė tė njėjtėn kohė fillon procesi i mplakjes.

Fillimi

Etapa e pare tek ēdo njeri ėshtė lindja, pa dyshim pjesa mė interesante e ēdo krijese. A do tė mbijetojė i porsalinduri ose jo, deri diku varet prej vendndodhjes gjeografike. Fėmija i lindur nė vitin 2000 nė SH.B.A ka 10 deri mė 15 herė mė tepėr mundėsi pėr tė jetuar se sa fėmija qė lind nė Afrikėn qėndrore. Nė SH.B.A rreth 7 fėmijė prej 1000 tė lindurve vdesin gjatė vitit tė pare tė jetės. Pėrkundėr kėsaj nė Nigeri nė Afrikėn perėndimore 159 fėmijė vdesin para se tė mbushin vitin e pare. Pa mare parasysh ndryshimet, lindja ėshtė ngjarje aq e rendėsishme sa nė shumė shoqėri mbahen manifestime lidhur me tė. Nė shumė kultura ky manifestim mbahet kur fėmija pagaėzohet me qėllim qe te vėrtetohen se i posalinduri ėshtė i aftė tė mbijetojė. Gjatė rritjes fėmijėt pėrjetojnė ndryshime tė ēuditshme. Prej njė tė posalinduri i paaftė pėr disa vite bėhet i aftė dhe i forte. Fėmijėria ėshtė parapėgatitje pėr moshėn e pjekurisė, nė disa pjesė tė botės fėmijėt prej moshės sė re bėjnė punė nė amvisėri dhe bujqėsi. Nė popullin Masai nė Afrikėn Lindore fėmijėt qė nė moshėn 8 vjeēare janė tė detyruar tė ruajnė bagėtinė. Nė shumė vende tė zhvilluara fėmijėt kanė mė shumė tė drejta dhe kanė mundėsi tė mėsojnė mė gjatė para se tė fillojnė punėn.


Adoleshenca

Nė pubertet, kalimi prej fėmijėrisė nė moshėn e pjekurisė, ndodhin ndryshime tė mėdha. Zhvillohen format trupore tė cilat na bėjnė sekusualisht tė tėrheqshėm, ndėrsa nė disa shoqėri, personi, me tė hyrė nė moshėn e pubertetit konsiderohet i rritur. Madje femrat konsiderohen tė afta pėr martesė. Pėr tu karakterizuar kjo etapė e rendėsishme nė jetė, vajzat nė shumė shoqėri tradicionale kalojnė nė periudhėn e tėrheqjes nga bashkėsia dhe nė ato momente ushqimi, veshja dhe sjellja e tyre karakterizohet nė bazė tė disa regullave. Nė shoqėritė qė kanė ndikim tė madh traditatat shpesh provohet virgjiniteti i vajzės. Nė shumė vende tė zhvilluara puberteti nuk krahasohet me moshėn e pjekurisė. Personi konsiderohet i pjekur ose i rritur nė moshėn 18 ose 21 vjeē.


Martesa dhe familja

Njė ndėr etapat mė tė rendėsishme nė ciklin jetėsor tė njeriut ėshtė martesa. Lindja e fėmijėve ėshtė motiv biologjik pėr tė bėrė martesėn. Edhe pse shumica e ēifteve janė nė mes tė njė burri dhe njė gruaje, nė disa kultura pranohet qė burri, ose rrall here gruaja tė ketė njė ose mė shumė partnerė. Nė disa vende lejohet edhe partneriteti homoseksual. Nė vitin 2001 Holanda ishte vendi i pare, e cila lidhjeve ndėrmjet gjinive tė njejta u dha status tė njėjtė si atyre lidhjeve ndėrmjet gjinive tė ndryshme. Nė shumė pjesė nė botėn e industializuar, ēdo ditė e mė shumė ēiftet vendosin tė mos lidhin kurorė, por tė bashkjetojnė, por pa presionin e fesė dhe regjimet qė i cakton kunora.


Ndryshimet nė lidhje me shėndetin

Egzistojnė ndryshime tė mėdha nė lidhje me shėndetin dhe rrjedhėn e jetės sė njerėzve varėsisht prej pasurisė dhe kushteve gjeografike. Ushqimi, furnizimi me ujė dhe shėrbimet shėndetėsore janė faktorėt kyē tė cilėt ndikojnė nė rrjedhėn e jetės sė njerėzve nė njė vend. Njerėzit tė cilėt jetojnė nė vende mė tė zhvilluara jetojnė mė gjatė se sa ata qė jetojnė nė vendet nė zhvillim. Nė Europėn Perėndimore jetėgjatėsia e njerėzve ėshtė mbi 75 vjet. Jetėgjatėsia nė shumė vende Afrikane ėshtė dukshėm mė e shkurter, ndėrsa nė vendet mė tė varfėra mezi arrin nė 45 vjet. Nė disa pjesė tė Afrikės nėnsaharore vėrehet njė shkurtim i jetėgjatėsisė kryesisht pėr shkak tė epidemisė sė HIV/SIDA. Nė vendet e varfėra jeta e shkurtėr shpesh ėshtė pasojė e sėmundjeve tė shkaktura prej ushqimit tė dobėt ose infektimeve. Nė vendet e zhvilluara sėmundjet e zemrės dhe rraku janė vrasėsit mė tė mėdhej, ndėrsa shumė sėmundje janė pasojė e mėnyrės sė jetesės.


Puna

Tė gjitha shoqėritė prej njerėzve tė rritur presin qė tė punojnė dhe pothuajse nė tė gjitha kulturat shikohen me mė pak respekt njerėzit qė nuk punojnė. Lloji dhe numri i vendeve tė punės varet prej statusit ekonomik dhe zhvillimit tekonologjik tė njė shteti. Nė Japoni industria automobilistike dhe idustria pėr informacion teknologjik punėson njė numėr tė madh tė pupullsisė. Tek vendet nė zhvillim shpesh herė nuk ka shėrbime sociale tė cilat mund tu ndihmojnė njerėzve qė nuk mund tė punojnė. Nė shoqėri tė tilla shumė meshkuj bėjnė punė pa ndonjė stėrvitje profesionale si puna fizike. Koha e punės shpesh ėshtė e gjatė ndėrsa puna e rendė. Nuk kanė pushim vjetor, pushimet janė tė kufizuara dhe nuk kanė rroba mbrojtėse. Fatkeqsitė nėpėr punė tė tilla janė tė shpeshta, ndėrsa puna mund tė jetė shkak pėr vdekjen e parakohshme. Njė gjė e tillė nuk ndodh nė vendet e zhvilluara si nė Britanin e Madhe ku pjesa mė e madhe e popullsisė punon nėpėr zyra.


Plakja

Nė Europė dhe Amerikėn Veriore zakonisht puntorėt dalin nė pension nė moshėn 65 vjeēare ose mė herėt dhe jetojnė me pensionin dhe kursimet e tyre. Pėr arsye se shumė famijle nuk jetojnė sė bashku, shumė persona tė vjetėr jetėn e pėrfundojnė nė azil ose nė qendra shėndetėsore. Pėr njerėzit tė cilėt jetojnė mė gjatė vitet e fundit tė jetės nuk janė te tė gjithė tė lumtura. Nė vendet ku nuk egziston sistemi pėr mbrojte socile si Kina dhe India pleqtė vazhdojnė tė punojnė deri sa munden. Nė disa vende tė industializuara gjenerata e vjetėr ē'do ditė e mė shumė konsiderohet jo produktive. Megjithatė nė shumė vende afrikane dhe aziatike respektohet pėrvoja e njerėzve tė moshuar dhe kanė autoritet mė tė madh. Familja e gjėrė ėshtė bazė e jetės familjare nė Kinė dhe pėr tė afėrmit e tyre tė moshuar nė ditėt e fundit tė jetės kryesisht kujdeset familja. Por edhe kjo ndryshon. Nėpėr qytete njerėzit e moshuar mund tė vendosen nė azil me pensionin dhe kursimet e tyre.


Vdekja

Dikush mė pare e dikush mė vonė secili do tė vdesė. Shumica e njerėve vendosin tė vdesin nė shtėpitė e tyre tė rrethuar nga tė afėrmit e tyre. Megjithatė nė vendet e zhvilluara mė shumė se gjysma e vdekjeve ndodhin nėpėr spitale. Nė tė gjitha kulturat tė vdekurve u jepet respekt dhe varrosen ose balsamosen me ēka mandej vazhdon periudha e ngushllimeve me kohėzgjatje tė ndryshme. Pėrkujtimi pėr njerėzit e humbur ruhet me ceremoni tė ndryshme me diēka tė pėrjetshme si epitafi ose me diēka tė gjallė si druri. Nė disa kultura vdekja konsiderohet si fillim i jetės sė re.
/S./
avatar
Elizza

1073


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi