Testamenti i Napoleon Bonapartit

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Testamenti i Napoleon Bonapartit

Mesazh  Kinich-Ahau prej 23.05.10 17:50

Napoleon Bonaparti: "U lė testament tė gjitha familjeve sundimtare, tmerrin dhe turpin e ēasteve tė mia tė fundit. Po vdes para kohe, i vrarė nga oligarkia angleze dhe prej vrasėsve tė saj tė paguar…"

Testamenti i Napoleon Bonapartit/Trupi i Napoleonit dėshmon vrasjen e tij

"Pas vdekjes sime, e cila nuk ėshtė shumė larg, dėshiroj ta hapni trupin tim... Dėshiroj ta nxirrni zemrėn time, ta vini nė njė shportė dhe ta ēoni nė Parmė, tek e dashura ime Maria Luiza... Ju lutem ta kontrolloni barkun tim me shumė kujdes. Pėr kėtė tė bėni raport tė saktė dhe tė hollėsishėm dhe t'ia jepni djalit tim... Ju porosis qė tė mos lėshoni asgjė nė kėtė shqyrtim... U lė testament tė gjitha familjeve sundimtare, tmerrin dhe turpin e ēasteve tė mia tė fundit".

Napoleon Bonaparti u lind nė vitin 1769 nė Korsikė rreth njė vit e gjysmė pas bashkangjitjes sė saj me Francėn. Rrjedh prej njė familjeje aristokrate. I ati i tij, avokat me profesion, ishtė kundėr okupimit francez tė Korsikės.

Qė nė moshėn nėntė-vjeēare, Napoleoni u regjistrua nė kolegj nė Francė, nė tė cilin u arsimua dhe u edukua sipas sistemit francez, megjithatė, kjo nuk ndryshoi gjė nė tėmperamentin e tij korsikan. Pesė vjet mėsoi nė kolegjin ushtarak nė Brien, pastaj njė vit nė Akademinė Ushtarake nė Paris.

Nė moshėn gjashtėmbėdhjetė-vjeēare kreu Akademinė me sukses dhe iu dha grada e nėntogerit artilerik. Vazhdoi tė lexojė dhe tė merret mė me intensitet posaēėrisht me materiale nga fusha e strategjisė dhe taktikės. Pikėrisht nė atė kohė filluan trazirat, tė cilat mė vonė u shndėrruan nė revolucionin francez.

Ai, si adhurues i Zhan-Zhak Rusoit dhe Volterit, mendonte se ndryshimet politike ishin tė domosdoshme, por nuk e kishte shumė tė qartė se ēfarė ndryshimesh duheshin, sepse nuk ishte i njohur me vuajtjet e punėtorėve.

Si nėntoger iu ofrua jakobinėve dhe pėr njė kohė tė shkurtėr u bė kryetar i tyre. Ligjėronte haptazi kundėr fisnikėve, ipeshkėve dhe murgjėve.

Nė vitin 1792, partia e babait tė tij, atėherė nėn qeverisjen e diktatorit korsikan, Paolit, u pėrgatit ta ndajė Korsikėn nga Franca, gjė qė Napoleoni iu kundėrvu nė mėnyrė energjike, i mobilizoi jakobinėt korsikanė dhe e okupoi ujdhesėn Shėn Stefani, kėshtu qė filloi lufta qytetare nė Korsikė.

Pas vdekjes sė babait tė tij, nė moshėn gjashtėmbėdhjetė-vjeēare, Napoleoni i mori pėrsipėr tė gjitha pėrkujdesjet dhe detyrat ndaj nėnės sė vet dhe anėtarėve tė familjes. Financiarisht nuk qėndronte mirė.

Nė tė njėjtėn kohė, Rothshildi kėrkonte njė luftėtar tė talentuar dhe Talejrani ia gjeti. Temperamenti i tij korsikan dhe gadishmėria e tij pėr tė bėrė ēdo gjė tamam pėrputheshin me konceptet e Rothshildit, i cili nuk mendonte aspak se kalorėsi i tij njė ditė mund tė bėhej monarku mė i fuqishėm.

Qėllimet e tij ishin: E para, tė likujdonte miliona tė krishterė dhe ta dobėsonte Kishėn e krishterė dhe e dyta, ta mbante vazhdimisht nė luftė Europėn.

Pėr kėtė shkak i dha urdhėr bankave tė veta dhe tė gjitha organizatave tė fshehta qė me gjithė zemėr tė ndihmonin Napoleonin, i cili nė mėnyrė tė shkėlqyeshme e shfrytėzoi proteksionin deri nė momentin e marrjes sė pushtetit.

Ai nė njė mėnyrė mjaft tė shkathėt simuloi antikatolikun e madh, gjė qė, natyrisht, iu pėlqeu frankmasonėve. Ky ėshtė sqarimi i vetėm pėr suksesin e jashtėzakonshėm tė tij.

A nuk ėshtė e vėrtetė se tė gjithė mendojnė, bile edhe sot e kėsaj dite, se koncepti i vetėm pėr tė ka qenė "lufta". Tė njėjtin koncept ka pasur edhe Rothshildi. Kjo ėshtė arsyeja e vetme pėr karrierėn e shkėlqyeshme tė Napoleonit.

Se pse Franca dhe Rusia hynė nė luftė nė vitin 1812, kjo qe njė enigmė e madhe pėr historianėt.

Ekzistojnė dokumente nė arkivin nacional nė Paris qė tregojnė se Xhejmsi, Karli dhe Natan Rothshildi janė marrė me lloj-lloj intrigash dhe komplotesh. Bile disa personalitete tė larta qė rrinin pranė Napoleonit e kėshillonin qė t'i pėrzinte ata nga vendi dhe secili anėtar i klanit tė tyre qė do tė hynte nė Francė tė burgosej.

Ministri i Punėve tė Brendshme, po ashtu, posedonte shumė dėshmi dhe korrespondenca pėr komplotet e Rothshildeve. Napoleoni bėri gabimin fatal qė nuk i lau hesapet nė mėnyrė kategorike me kėtė familje famėkeqe, gjė qė jo vetėm do t'i shpėtonte veten, por edhe tėrė botėn. Tashmė ishte tepėr vonė!

Beteja qė u zhvillua te Vaterloja, po ashtu, mbeti enigmė. Deri nė momentin e fundit ushtria e Napoleonit pėrparonte nė tė gjitha pozicionet. Napoleoni u sėmur dhe i dyti pas tij sipas hierarkisė, Mareshal Sulti, sipas planit tė kurdisur, e humbi betejėn.

Sulti dėgjonte urdhėrat e familjes Rothshild nė vend qė tė dėgjonte ato tė komandantit tė tij suprem, Napoleonit. Mė vonė doli nė shesh se Sulti kishte qenė i afėrt pėr nga gjaku me Rothshildin.

Pėr miqėsinė dhe shėrbimin e madh qė i bėri ai familjes mė vonė u shpėrblye me pasuri tė madhe. Gjatė viteve tė fundit, Napoleoni nuk i provokonte luftėrat, por ato thjesht ndodhnin dhe ai i pranonte si "ultima racio".

Nė janar tė vitit 1814, kufijtė e Francės u sulmuan nga tė gjitha anėt. Aleatėt nė mėnyrė zyrtare deklaruan se nuk luftonin kundėr popullit francez, por kundėr vetė Napoleonit. Ishte pothuajse e pamundur qė armata franceze t'iu bėnte ballė forcave ushtarake tė aleatėve, tė cilat tashmė ndodheshin para dyerve tė Parisit.

Dhe pikėrisht nė momentin kur Napoleoni u pėrgatit t'u binte nga shpina, Senati emėroi qeverinė e pėrkohshme me Talejranin si kryetar, i cili shpalli shfronėsimin e perandorit dhe pa deklarimin e popullit shpalli Luj-in XVIII si perandor, i cili kishte vetėm pėrkrahjen e Anglisė.

Kur Napoleonin e braktisėn shumica e gjeneralėve dhe kaluan nė anėn e kundėrshtarėve, ai abdikoi mė 6 prill tė vitit 1814. E dėrguan nė ujdhesėn e vogėl (vetėm disa milje kuadratė) Elba, prej nga, pas dhjetė muajsh qėndrimi, iku dhe u kthye sėrish nė Francė qė tė rimerrte sundimin edhe pėr 100 ditė, pastaj serish abdikoi dhe iu dorėzua anglezėve.

Pas tragjedisė nė afėrsi tė Vaterlos, Napoleoni u dorėzua nė mėshirėn e kundėrshtarit, kundėr tė cilit luftoi plot njėzet vjet. Mė 15 korrik ai ndodhej i burgosur nė anijen luftarake "Belrofon", duke pritur tė marrė vesh se si do tė vendosin pėr fatin e tij.

Napoleoni, para se t'iu dorėzohej anglezėve, pati mundėsi, ashtu siē e kėshilluan shumica e njerėzve tė tij tė besueshėm, tė udhėtonte me njė anije e cila mund ta printe pėr nė Amerikė. Pasi u mendua gjatė erdhi nė pėrfundim se nuk ishte e ndershme pėr njerėz si ai tė fshihej si mi nė rropullitė e anijes.

Atėherė shkruajti letrėn e famshme dėrguar princit britanik, trashėgimtar i fronit, me vonė mbret, Xhorxhit IV:

"Lartėmadhėria Juaj. Viktimė e fraksioneve qė e ndanė shtetin tim dhe e armiqėsisė sė fuqive tė mėdha europiane, unė e kreva karrierėn time politike dhe tani nisem njėsoj si Temistokliu pėr tė zenė vend nė zemėr tė njerėzve britanezė. Vihem nėn mbrojtje tė ligjeve tė tyre, gjė tė cilėn e kėrkoj prej Lartėmadhėrisė Suaj si njeri ndėr armiqtė e mi mė tė fuqishėm, mė pozitivė dhe mė zemėrbardhė".

Qeveria angleze u gjet nė njė pozitė delikate. Iu deshėn plot dy javė pėr tė vendosur se ēfarė qėndrimi tė mbanin ndaj Napoleonit. Pati propozime tė ndryshme: ta lėnė tė jetojė diku nė Angli ose ta vrasin.

Propozimin e dytė nė mėnyrė mė energjike e kundėrshtoi Vlingtoni - i njėjti i cili fitoi luftėn nė afėrsi tė Vaterlos. Mė nė fund u pranua mendimi qė ai tė dėrgohej nė ujdhesėn Shėn-Elena, prej nga as zogu nuk mund ta kalonte oqeanin duke fluturuar.

Kėtė vendim tė anglezeve e pėlqyen edhe fuqitė e tjera aleate. Mė 31 korrik, nė anije arriti admirali anglez Lord Kejti pėr tė lexuar Dekretin me tė cilin Napoleoni internohej nė ujdhesėn Shėn-Elena.

Napoleoni e degjoi me durim, pas kėsaj nuk u pėrmbajt dot dhe i hutuar bėrtiti: "Kjo ėshtė mė e keqe se sa kafazi i hekurt i Timurlengut... mė mirė t'i isha dorėzuar korsarėve... Unė vihem nėn mbrojtje tė ligjeve tė vendit Tuaj... Qeveria Juaj i prish tė drejtat e shenjta tė mikpritjes... Ndoshta vetė e kam nėnshkruar gjykimin me vdekje...".

Mė 7 gusht Napoleoni sė bashku me suitėn e tij kaloi nė anijen luftarake "Nortumberlend", e cila pas dy ditėsh u nis pėr Shėn-Elenė, ku arriti pas 71 ditėsh.

Njeriu, i cili e kishte nė disponim tėrė Europėn, tashmė ndodhej nė shoqėri tė 27 vetėve qė vullnetarisht emigronin me tė - shėrbėtorė, oficerė me familjet e tyre dhe njė mjek.

Njeriu i tij mė besnik, Luj Marshani - ordinancė e tij personale, i cili nė tė gjitha betejat kishte qenė gjithmonė me tė, nuk harroi qė tė marrė dhe tė paketojė nėpėr sėnduqe, bibliotekėn lėvizėse tė Napoleonit, e cila pėrbėhej prej rreth 600 librash, ushqime e gjėra tė tjera tė ngjashme.

Ky mėrgim e rriti numrin e anglezėve jashtėzakonisht shumė. Nė ujdhesė u vendosėn mėse 3 mijė ushtarė, pesė anije ushtarake dhe gjashtė anije tė tjera mė tė vogla.

Anijet vazhdimisht e mbanin tė rrethuar ujdhesėn, nė tė cilėn shumė topa tė drejtuar nga oqeani ishin nė gjendje gadishmėrie qė tė zmbrapsnin ēdo sulm tė flotave tė huaja qė do tė tentonin tė lironin Napoleonin.

Jeta e Napoleonit nė ujdhesė kalonte nė monotoni dhe nė pikėllim. Dėfrim tė vetėm kishte kalėrimin. Pėr ēdo ditė shėtiste hipur nė kalė nė shoqėri tė ndonjėrit nga suita e tij.

Drekat, darkat dhe pritjet e disa autoriteteve qė vinin prej skajit tjetėr tė botės qė ta shihnin, kalonin sipas protokollit dhe njėsoj nė mėnyrė solemne sikur mė parė nė pallat. Njerėzit tė cilėt e shoqėronin i drejtoheshin me fjalėt: "Lartėmadhėria Juaj".

Kėshtu vazhdoi gjatė disa vitėve tė para, deri nė momentin kur Napoleoni filloi tė mos ndihej mirė me shėndet. Trashja e tij e shpejtė, dalja e nyjave dhe dhimbjet nė stomak filluan ta shqetėsonin.

Ai nė Francė gjithmonė jetonte me mendimin se i kanosej rreziku i ndonjė hakmarrjeje dhe se nė ēdo hap pėrgjohej tė vritej. Dhe me plotė tė drejtė - vetėm si perandor kundėr tij ishin regjistruar mėse 30 atentate.

Nė ujdhesė nuk ndihej mė i sigurt, sepse sipas tij, armiqtė mė tė mėdhenj tė tij ishin anglezėt, tė cilėt nuk guxonin ta likuidonin nė mėnyrė zyrtare, sepse ishin pjesė e aleatėve dhe zbatonin vendimin e tyre qė ta ruanin dhe t'i siguronin sipas mundėsisė njė jetė normale.

Ai jetonte larg, i rrethuar vetėm me simpatizuesit e vet francezė dhe me dy korsikanė, tė cilėt vullnetarisht e kalonin jetėn nė internim me tė. Ai nuk frikėsohej prej njerėzve tė vet.

Ushqimin pėr tė dhe pėr tė tjerėt e pėrgatiste kuzhinieri i tij, Pieroni, i cili edhe mė parė i pėrgatiste ushqimin dhe ishte shumė i besueshėm. Qė nga fillimi i vitit 1821 shumė shpejt gjendja shėndetėsore iu pėrkeqėsua.

Nė maj ai diktoi dėshirat e fundit tė tij: "Kam dėshirė qė hiri im tė pushojė nė brigjet e Senės, nė mesin e francezėve, tė cilėt i kam dashur jashtėzakonisht shumė... Po vdes para kohe, i vrarė nga oligarkia angleze dhe prej vrasėsve tė saj tė paguar".

Nė tė njėjtėn ditė shqiptoi edhe disa fjali tė ndėrprera si: "Zotėri... Franca... Komandanti i armatės... Biri im...", kėshtu qė pikėrisht nė orėn 5 e 49 minuta, mė 5 maj tė vitit 1821, vdiq Napoleoni i madh e i pathyeshėm nė kushte dhe rrethana shumė mė tė mjerueshme se ēdo njeri tjetėr i rėndomtė.

Dėshira e tij u plotėsua - mjeku i tij pėrsonal ia bėri autopsinė nė ujdhesėn Antomarci nė prani tė gjashtė mjekėve ushtarakė anglezė tė njėsive ushtarake tė ujdhesės. Lukthi u zbulua i thatė dhe mushkėria e zezė dhe mjaft e zmadhuar.

Mjekėt ndanin katėr mendime tė ndryshme pėr shkaktimin e aktit tė vdekjes. Nė fund pranuan atė mė tė zakonshmen dhe i liruan anglezėt nga ēdo pėrgjegjėsi duke deklaruar: "Vdiq prej rakut nė stomak". E varrosėn nė njė luginė tė ujdhesės Shėn-Elena.

Nė pėrmendoren e varrit nuk e ka tė shkruar emrin, por vetėm: "Kėtu pushon". Qeveria angleze nuk u pajtua qė t'ia vinin titujt e tij, pėr kėtė shkak miqtė e tij, nė shenjė proteste, vendosėn tė mos shkruajnė asgjė.

Para se tė varrosej Napoleoni, njeriu i tij mė i afėrt dhe mė i besueshėm, Luj Marshani preu njė pjesė tė madhe tė flokėve dhe kur u kthye nė Francė vendoi copėza tė vogla flokėsh nė medaljonet e arta dhe ua dėrgoi tė gjithė tė afėrmve dhe simpatizuesve tė tij.

Njėqind e tridhjetė e katėr vjet pas vdekjes sė Napoleonit, njė dentist suedez me emrin Forshufvud, i cili pėrveē shėrimit tė dhėmbėve merrej edhe me toksikologji, arriti nė pėrfundim se smalti i dhėmbėve tė tij nuk ishte i vdekur dhe paraqiste indin jetėsor, i cili vazhdimisht ushqehet prej plazmės sė gjakut, tė cilėn ai e quajti ultrakapilar.

Forshufvudi ishte adhurues i madh i Napoleonit dhe ruante gjithėfarė portretesh, figurash tė vogla e sende tė tjera qė i pėrkujtonin atė, ndėrsa nė kohėn e lirė lexonte ēdo libėr qė botohej nė lidhje me Napoleonin dhe emrin e tij.

Njė natė vjeshte tė vitit 1955, Forshufvudi lexonte memoaret e Luj Marshanit. Kėto ishin kujtimet e fundit tė sapopublikuara nė lidhje me jetėn dhe vdekjen e Napoleonit nė ujdhesėn Shėn-Elena, tė shkruara nga njeriu mė i afėrt dhe mė i besueshėm i tij.

Nė kėto memoare ndiqej ditė pėr ditė muaji i fundit i jetės sė Napoleonit. Forshufvudi arriti tė njihej me detaje, tė cilat nuk mund t'i gjente nė asnjė shkrim tjetėr tė memoareve.

Marshani pėrshkruante me njė thjeshtėsi bindėse se si ndihej Napoleoni pėr ēdo ditė dhe si Napoleoni vetė i regjistronte disa simptoma; ēfarė kishte ngrėnė gjatė ditės dhe si kishte qenė reaksioni. Ky ishte njė pėrshkrim i njeriut, i cili kishte kaluar shumė orė pranė shtratit tė mbrojtėsit tė tij.

Nga pėrshkrimet e hollėsishme tė Marshanit shihej se si Napoleonit i binin qimet e trupit nė pėrjashtim tė atyre tė kokės; ndonjėherė nuk e merrte gjumi tėrė natėn, e herėn tjetėr nuk mund tė zgjohej; i dilnin nyjet; nuk mund ta mbanin kėmbėt etj.

Forshufvudi ndėrlidhi disa gjėra nga pėrditshmėria e Napoleonit me njohuritė e tij nga fusha e helmeve dhe shtroi pyetjen - a ka mundėsi qė Napoleoni tė jetė helmuar? Menjėherė u shtrua pyetja tjetėr se pse autopsia nuk zbuloi asgjė, gjė qė me siguri do tė duhej tė zbulonte gjurmė nga helmimi i tmerrshėm.

Mbetet mundėsia tjetėr - helmimi kronik. Simptomat, tė cilat Marshani theksonte nė memoaret e tij, bėnin fjalė pėr arsenikun - helmi mė i njohur me emrin "pluhur trashėgues", sepse mė tė janė helmuar prindėr dhe tė afėrm pėr t'i trashėguar pasuritė.

Forshufvudi vendosi qė pjesėn mė tė madhe tė kohės t'ia kushtojė ndriēimit tė enigmės nė lidhje me vdekjen e parakohshme tė Napoleonit. Plotė katėr vjet, mjeku nė laboratorin e tij bėri hulumtime tė hollėsishme qė kishin tė bėnin me helmime me arsenik dhe tė ngjashme.

Sėrish u kthye dhe i lexoi tė gjitha materialet nė lidhje me Napoleonin nė ujdhesėn Shėn-Elena.

I studioi nė detaje fatet e tė gjithė njerėzve tė suitės sė Napoleonit, si dhe tė njerėzve qė e internuan - anglezėve - dhe u mundua tė zbulojė njė vrasės historik! Pėr tė, mė me rėndėsi ishte qė pikėsėpari tė dėshmonte qė Napoleoni ka qenė i helmuar.

Si ta argumentonte kėtė? Kufoma e Napoleonit, prej asaj kohe qė qėndroi 19 vjet nė ujdhesė, gjendet nė Paris nė njė sarkofag tė ēuditshėm tė mermertė. Cila qeveri franceze do tė pajtohej qė njė njeri i huaj, suedez, ta kotrollojė dhe tė marrė prova nga kufoma e idhullit tė tyre, Napoleonit?

Mbeti mundėsia e vetme qė t'u bėhej analizė flokėve qė Marshani i kishte marrė prej kokės sė tij dhe ua kishte shpėrndarė tė afėrmve. Nga toksikologjia mjeku e dinte se flokėt ishin njėri prej vendeve mė tė mira pėr matjen e arsenikut qė pėrmbante trupi, sepse trupi tenton qė ta nxjerrė helmin jashtė pėrmes flokėve.

Metoda pėr njė analizė tė tillė ishte e mirėnjohur dhe shfrytėzohej prej kohėve tė hershme nė njė mėnyrė mjaft primitive dhe tė ngadalshme.

Nė vitin 1959, dr. Hamilton Smithi - shkencėtar dhe profesor i Universitetit nė Glasgou - nė mėnyrė tė veēantė ėshtė marrė me toksikologji.

Ai zbuloi dhe pėrkrahu sistemin pėr caktimin e saktė tė sasisė sė arsenikut vetėm pėrmes njė qimeje tė kokės. Kryhet bombardimi nuklear, tė cilin e aktivizon arseniku, bile edhe jep mundėsi tė pėrcaktohet prej njėrit skaj tė qimes deri nė tjetrin, me milimetra nė mėnyrė mjaft tė saktė pėrmbajtjen e arsenikut, e po ashtu, edhe koha kur organizmi ka marrė helm.

Me vėshtirėsi tė mėdha Dr. Forshufvudi gjeti prej tre-katėr burimesh fije tė flokėve tė Napoleonit dhe ia dėrgoi nė Glasgou, Dr. Smithit pėr analizė. Dr. Smithi bėri mė shumė se 140 prova.

Tė dhėnat pėr sasinė e arsenikut nė flokėt e Napoleonit nė njė afat prej mėse pesė vjetėsh qėndrimi nė ujdhesė tregonin pėrmbajtje tė ndryshme, qė tė ēonin nė pėrfundimin se Napoleoni ka qenė i helmuar sistematikisht me arsenik gati ēdo ditė.

Por kush ishtė ai qė e helmonte? Anglezėt apo dikush nga shoqėria e tij? Nė bazė tė hulumtimeve tė themelta e tė thella u konstatua se vrasės dhe helmues i drejtpėrdrejtė ka qenė njėri nga shoqėria e Napoleonit - gjeneral Montaloni, i cili iu bashkangjit suitės sė Napoleonit menjėherė pas Vaterlos dhe me tė shkoi nė ujdhesėn Shėn-Elena.

Ai ruante verėn e Napoleonit dhe gjatė mbushjes sė shisheve me verė ai mund tė kėtė futur nė tė edhe sasinė e domosdoshme tė arsenikut. Autori i studimeve, Dr. Forshufvudi, si dhe studiuesit e tjerė paraqesin shumė argumente serioze kundėr gjeneral Montalonit, tė cilat u studiuan thellėsisht.

Vetė Montaloni nuk ka pasur asnjė arsye dhe bazė personale pėr ta helmuar Napoleonin. Rreziku dhe flijimi nga ana e tij ishin mjaft tė mėdha, do tė thotė tė jetoje i ri pesė vjet e gjysėm nė atė ujdhesė tė shkretė!

E vėrteta ėshtė se ai ishte dėrguar me njė mision tė tillė, dhe kur u kthye u shpėrblye me dhurata tė majme. Kush e shpėrbleu? Kuptohet, armiqtė e pasur tė Napoleonit.

Pas njėzet vjetėsh, kur delegacioni mbretėror francez e transferoi kufomėn e Napoleonit nga ujdhesa Shėn-Elena, pėr ēudi tė tė gjithėve trupi i tij ishte i njėjti si ditėn e fundit tė vdekjes sė tij. Rrobat ishin kalbur, ndėrsa trupi - i paprekur, sikur tė kishte qenė i balsamosur.

Mirėpo, balsamimi i trupit tė tij para varrimit nuk ėshtė bėrė. Ky fakt pėrbėn njė argument tjetėr pėr helmimin kronik me arsenik, sepse ky helm i fortė, i cili shkatėrron shumė shpejt qelizat e gjalla, nė tė njėjtėn kohė konservon ato tė vdekurat.

Muzetė shpesh e shfrytėzojnė atė pėr ruajtjen dhe konservimin e kufomave njerėzore. Madje edhe sot, po qe se hapen gjashtė arkivole, ku ndodhet i varrosur Napoleoni, trupi i tij heshtazi do tė dėshmojė pėr vrasjen e tij nė mėnyrė tinzare.

Menjėherė pas vdekjes sė Napoleonit shkrimtarėt dhe poetėt e famshėm filluan tė pėrshkruajnė jetėn e tij dhe pasojat e mbretėrisė sė tij. Bajroni publikoi "Ode pėr Napoleonin", Hajne shkruajti baladėn "Die Grenadiere", Stendli - "Jeta e Napoleonit".

Megjithatė, mė interesante dhe mė kompetente janė veprat e shkruara prej njerėzve, tė cilėt ndanė me Napoleonin pesė vjet e gjysėm tė jetės sė tyre nė ujdhesėn Shėn-Elena. Mjeku i tij, O. Mera, nė vitin 1822 botoi "Njė zė nga Shėn-Elena".

Nė vitin 1823, gjeneral Montaloni botoi librin "Historia e ujdhesės Shėn-Elena", tė cilėn e kishte shkruar duke qenė nė ujdhesė.

Mirėpo, kjo histori nuk ėshtė e plotė, sepse nė tė Sharl-Tristan de Montaloni askund nuk shkruan se kush e helmoi Napoleonin. Kush urdhėroi? Pse u desh tė kryhej ky krim i madh?

La Kejsi i ka kontribuar jashtėzakonisht shumė historisė, sepse pėr ēdo ditė Napoleoni vetė i ka diktuar me orė tė tėra, hollėsitė e tė gjitha luftėrave dhe raportin e tij personal ndaj tė sė kaluarės.

Nė memoaret e tij, La Kejsi e prezanton Napoleonin si njė republikan tė madh, i cili ka qenė kundėr luftėrave, i cili e ka pranuar luftėn vetėm atėherė kur Europa e ka detyruar tė luftojė pėr tė mbrojtur lirinė.

Nė kohėn e sundimit tė Luj Filipit, nė vitin 1833, statuja e Napoleonit u vendos sėrish nė njė kolonė nė Paris.

Ministri i Punėve tė Brendshme, Remizati, duke e lajmėruar Kuvendin nacional francez pėr vendimin e mbretit qė ta kthente nė Francė kufomėn e Napoleonit, deklaroi me mburrje: "Franca dhe vetėm Franca do ta ketė kufomėn e Napoleonit". Kjo risi u pranua nga shumica me duartrokitje. Por, u deklarua edhe poezia, cituar prej Lamartinit: "Hiri i Napoleonit nuk ėshtė ftohur sa duhet qė tė mund tė kapet".

Nėntėmbėdhjetė vjet pas vdekjes sė Napoleonit, nė vitin 1840, vetė biri i mbretit e transferoi kufomėn e tij prej ujdhesės Shėn-Elena dhe nė mėnyrė mjaft solemne e vendosi nėn kupolėn e shtėpisė sė invalidėve nė Paris.

Disa historianė bashkėkohorė e krahasojnė Napoleonin me Hitlerin dhe Stalinin.

Ndoshta ai ka njėfarė ngjashmėrie me Hitlerin, por vetėm nė raport me pėrparimin jashtėzakonisht tė shpejtė tė Hitlerit, i cili kėtė, po ashtu, ia ka borxh asaj familjeje famėkeqe, e cila me gjithė zemėr e ndihmoi tė bėhej ai qė u bė, duke i imponuar tė njėjtat projekte dhe luftėra, luftėra, luftėra!

Mirėpo, vend pėr krahasime nuk ka, sepse Hitleri likuidoi shumė hebrenj, kurse Napoleoni i liroi ata nga getoja. Napoleoni, siē e quajnė tė gjithė ka qenė "njeriu i shekullit XVIII".

Ajo qė kontribuoi Napoleoni pėr Francėn, bile edhe pėr Europėn, mund tė pranohet si pozitive. Industria, e stimuluar nga luftėrat, pėrparoi dukshėm. Por, aristokratėt dhe fisnikėt qė atėherė e deri mė sot, nuk mundėn t'i kthejnė privilegjet e mėparshme.

Mė me rėndėsi ėshtė se Napoleoni ka lėnė pas vetes institucione tė qėndrueshme dhe tė shėndosha, nė bazė tė tė cilave u ndėrtua Franca moderne: sistemin gjyqėsor, sistemin administrativ, bankėn franceze dhe organizatėn financiare, universitetet dhe akademitė ushtarake. Ai ka lėnė gjurmė tė thella nė historinė franceze dhe nė atė botėrore.

Rothshildi e ndihmoi Anglinė qė ta zhdukė Napoleonin, por vetėm atėhere kur ai, prodhim dhe vegėl e tyre, e zvogėloi fuqinė e Anglisė.

Nuk do tė kishte masonė pa ndihmėn e milionave tė Rothshildit; Napoleoni do tė kishte pas shpine vetėm disa luftėra tė vogla, me pak gjakderdhje dhe shumė mė pak rebelime dhe kryengritje qė askujt nuk i nevojiteshin.

Prej atėherė kur Majer Rothshildi pėsoi fiasko me zgjedhjen e Napoleonit, gjė qė i kushtoi jashtėzakonisht shumė pasuri dhe pakėnaqėsi, ai vendosi qė familja tė krijonte pasardhės tė Napoleonit dhe perandor tė tyre personal francez.

Duket se kjo u realizua pėrmes djalit tė tij, Natanit dhe Hortenzisė - vajzės sė sjellė tė Napoleonit, tė martuar me vėllain e Napoleonit - Luj Bonaparte, mbretin e Hollandės. Hortenzia ndodhej vazhdimisht nė skamje materiale dhe merrte hua prej Rothshildit, tek i cili u ngarkua me shumė borxhe.

Perandori i ardhshėm i Francės, Napoleoni III, i cili sundoi prej vitit 1852 deri mė 1870, sipas karakterit nuk ngjasonte aspak nė familjen Bonaparte.

Ai ishte kopie e Natanit, jo vetėm pėr nga fizionomia, por edhe pėr nga karakteri. Sajrus Hamlini nė veprėn e tij "Therjet armene", shkruan: "Napoleoni III nuk ka pasur asnjė damar tė ndershėm nė karakterin e vet".

Napoleoni nė ujdhesėn Shėn-Elena ka pasur kohė tė mjaftueshme qė tė mendonte dhe tė vlerėsonte tėrė jetėn si dhe tė gjitha aktivitetet e tij.

Pėrfundimin e kėtyre mendimeve e shprehu nė testamentin e vet, ku i jep kėshilla dhe mėsim djalit tė tij, tė sintetizuar nė fjalinė vijuese: "Tė sundosh do tė thotė tė lartėsosh dhe tė pėrhapėsh moralin, arsimin dhe lumturinė".
avatar
Kinich-Ahau

35


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi