Che Guevara

Shko poshtė

Che Guevara

Mesazh  Kinich-Ahau prej 23.05.10 17:47

"Kasapi", ose Che Guevara



Ēfarė ka arritur tė bėjė me tė vėrtetė Che Guevara?

Kanė kaluar mė shumė se 40 vjet nga dita qė "Che" Guevara ėshtė larguar nga kjo botė nga tė shtėnat e automatikut tė njė ushtari bolivian.

Por, pėrpara se tė vazhdohet tė festohet miti i tij, do tė ishte mirė t'i hidhej njė sy serioz dhe me njė lente zmadhuese njė figure historike qė ka hyrė shumė shpejt dhe shumė lehtėsisht nė mit. Sepse nga njė kėqyrje e vėmendshme ikona e Nėntėqindės del me brinjė tė thyera dhe me ndonjė mister mė pak. Ndoshta edhe me njė mė shumė…

Gjėja mė romantike e Ernesto "Che" Guevara ėshtė se nuk e ka bėrė njė gjė tamam gjatė gjithė jetės sė tij. Domethėnė, njė lloj pishtari tragjik, por i magjepsur nga revolucioni, nga lufta, nga gjaku. Gjithnjė e mė shpesh e pranishme nė kortezhet pacifiste dhe demokratike, stema e "Che"-sė duhet tė qėndronte mė shumė komod nė kontekste tė tjera. Por, ai nuk mund ta protestojė mė dhe kush e ka bėrė nuk ia njeh mirė historinė.

Kėtu mė poshtė kemi provuar qė tė notojmė kundėr rrymės duke kujtuar disa "detaje" tė njė personazhi qė, historikisht, kanė pak tė bėjnė me mitin e tij dhe qė nė fakt, ndan me tė shumtėt qė e kanė bėrė simbol me njė dozė tė caktuar naiviteti. Vetėm se ai i "Che" Guevara ishte njė naivitet jo i pafajshėm, qė ka shkaktuar vdekje dhe katastrofa. Me kėto do tė jenė tė mbushura plot radhėt e mėposhtme.

Gjėja e parė qė ndoshta do t'i linte tė ngurosur shumė prej tė rinjve dhe ish-tė rinjve akoma sot tė magjepsur nga figura e Ernesto Guevara ėshtė se komunizimi i tij kishte dy shtylla nė ditėn e sotme jashtėzakonisht jokomode nė dritėn e hetimeve mė tė azhurnuara historike: kinezin Mao dhe sovjetikun Stalin. "Kush nuk i ka lexuar 14 vėllimet e shkruara nga Stalini - thoshte pėr shembull "Che" - absolutisht qė nuk mund tė konsiderohet komunist".

E kotė tė thuash se, pėrveē kėsaj, nuk e donte absolutisht paqen. Bile ai teorizoi dhe praktikoi me shumė seri pėrplasjen dhe luftėn globale. Pak muaj pėrpara se tė vdiste, ndėrsa ishte ngecur nė njė fushatė gueriljeje qė do ta ēonte tek dėshtimi dhe tek vdekja, jo akoma i dorėzuar dėshmisė sė fakteve, shkruante nė ditarin e tij (prill 1967): "Duhet ēuar lufta aty ku armiku e drejton: nė shtėpinė e tij, nė vendet e argėtimit tė tij, duhet bėrė totalisht". Dhe pas pak do tė shohim sesi "Che" tentoi, nė mėnyrė krejtėsisht tė pazotė, qė tė zbatojė nė terren teoremat e tij.

Por, prova e parė e njė vizioni gjakatar dhe totalit tė rrugės revolucionare, Guevara e dha nė muajt e parė tė 1959 nė atė qė ishte atdheu i tij i ri (ai ishte lindur nė Argjentinė mė 14 qershor 1928): Kuba. Me suksesin e revolucionit kastrist tė 1 janarit 1959, lideri maximo kubanez, avokati i ri Fidel Castro, u gjet qė t'ua besojė bashkėpunėtorėve tė pakėt dhe tė besuar vendet me pėrgjegjėsi mė tė madhe.

Shumė besnikėt e Castros - njeri shumė i vėmendshėm ndaj adhurimit dhe, pėr pasojė, shumė dyshues dhe pak i prirur ndaj kritikave - numėroheshin me gishtat e dorės: vėllai Raul, "Che", Camillo Cienfuegos, Huber Matos. "Che"-sė i takon roli kryesor nė spastrimin e njerėzve tė kompromentuar me regjimin e kaluar tė diktatorit Fulgencio Batista (njė-ish tetar i mbetur nė pushtet pėr shumė vjet pėrpara se Castro ta pėrmbyste).

Bėhet pėrgjegjėsi i Departamentit Ushtarak de la Cabańa, kėshtjellė koloniale e lashtė nė La Avana, e transformuar nė burg dhe thertore. Njė gjė e forcuar? Jo dhe aq nėqoftėse nė vend tė nofkės "Che", i ngjitėn nė ato muaj nofkėn "carnicerito" (domethėnė "Kasap i vogėl").

Nė ato muaj Guevara ndjek direktivat e vėllezėrve Castro me skrupull dhe me njė nėnshtrim tė caktuar nėqoftėse ėshtė e vėrtetė ajo ēka tregohet nga njė bashkėpunėtor i epokės: Dariel Alarcón Ramķrez, i quajtur "Benigno".

Ėshtė "Benigno", qė do ta ndjekė Guevara edhe nė aventurat e Kongos e tė Bolivisė, ai qė drejton pjesėn mė tė madhe tė ekzekutimeve tė ish-policėve dhe tė burokratėve tė Batista (ekzekutime tė konsideruara tė nevojshme pėr tė shmangur ēdo rebelim kundėrrevolucionar).

Ndėrsa Ramķrez pushkaton, "Che" kontrollon punėn: shumė e kujtojnė tė ftohtė, tė paafrueshėm, me puron nė gojė, ndėrsa nga njė ledh shikon nga lart njerėzit tė vdesin. Sa kanė vdekur, nuk do tė mėsohet kurrė: ndoshta jo mbi 20000 qė ėshtė thėnė, por as nuk mund t'i jepet tė drejtė Fidel Castro qė nė mitingjet e para si diktator ndizte turmat me sloganin makabėr dhe gėnjeshtar: "Mjaft gjak!".

Ish-djaloshi shėndetlig nga Rosario (azma do ta persekutojė deri nė fundin e ditėve tė tij), shfaq njė dell revolucionari prej Robespierre latino-amerikan bashkuar me njė disiplinė absolute dhe njė pėrkushtim ndaj Leader Maxķmo, nėse ėshtė e mundur, akoma mė integrale.

Prapa qindra ekzekutimeve (nė rreth 4 apo 5 muaj) qė bien nėn pėrgjegjėsinė e drejtpėrdrejtė tė Guevara ndodhet gjithmonė procedura e zakonshme: njė proces farsė (shpesh gjykatėsit qenė tė njėjtit guerrilas tė zbritur nga malet me Castro), pavarėsisht pranisė sė gazetarėve, qė mund tė zgjaste maksimumi disa orė.

Por shpesh dėnimi vinte pas pak minutash; pastaj dėrgimi i urdhrave tė ekzekutimeve nė burgjet e ndryshme brenda natės; mėngjesin e nesėrm rrethi mbyllej me njė breshėri plumbash.

Ėshtė gjithmonė "Benigno" ai qė kujton sesi Guevara e priste me ankth, ēdo mbrėmje rreth orės 18, ardhjen e vendimeve kapitale qė duhet tė kryheshin tė nesėrmen. Dhe nėqoftėse, kushedi se pėr ēfarė arsyeje, pakoja me kartėrat e tyre vonohej, "Comandante" nuk arrinte qė tė fshihte njė mosdurim tė caktuar.

Herė tė tjera represioni menaxhohej drejtpėrsėdrejti prej tij, me maja dinakėrie tė papritura pėr kė ėshtė mėsuar qė tė shikojė - dhe imagjinojė - revolucionarin e pastėr e tė ēinteresuar tė pavdekėsuar nga fotografi Alberto Dķas Gutierrez Korda dhe i pėrhapur nė tė katėr anėt e globit falė italianit Giangiacomo Feltrinelli.

Njė prej viktimave tė Guevara, Fausto Menocal, ka mundur tė tregojė odisenė e tij nė la Cabańa. Menocal ka shpėtuar pse anėtar i familjes sė njė ish-Presidenti kubanez, por kjo nuk ia kursyer vėmendjet e "carnicerito" Guevara: "Mė ėshtė dashur tė rezistoj rreth 40 orė, ditė e natė, pa ngrėnė, pa pirė, pėrpara tij, nė zyrėn e tij, - ka rrėfyer Menocal. - Ishte njė korridor i gjatė ku njerėzit e armatosur shkonin e vinin pėr tė nėnshkruar urdhra dhe marrė udhėzime. Talleshin me mua kur mė shikonin. Ishte vetė Guevara ai qė mė bėnte pyetjet. Njė natė, pasi jam mbyllur nė njė qeli, erdhi pėr tė mė takuar qė tė mė thoshte: 'Dėgjo, Menocal, ne do tė tė pushkatojmė sonte'. Jam ēuar drejt skuadrės sė pushkatimit. Mė kanė lidhur nė njė shtyllė, mė kanė lidhur sytė, pastaj ka pasur njė breshėri tė shtėnash".

Por, skuadra e pushkatimit kishte qėlluar nė ajėr. Pėrpara se Menocal tė kuptonte se ēfarė kishte ndodhur, njė goditje e fortė nė kokė me qytė pushke e bėn qė t'i bjerė tė fikėt. I liruar do tė marrė menjėherė rrugėn e mėrgimit.

Vite mė pas, gjatė njė prej pritjeve tė tij jashtė vendit, duke mbrojtur veprėn e revolucionit, Guevara do tė thotė pa mėdyshje: "Kemi pushkatuar, pushkatojmė dhe do tė vazhdojmė tė pushkatojmė deri kur tė jetė e nevojshme. Lufta jonė ėshtė njė luftė e pakompromis".

Mė pas gjuetia ndaj njerėzve tė Batista inicioi larjen e hesapeve nė brendėsi tė lėvizjes castriste. Larje hesapesh qė kundėrvuri Castro dhe disa shumė besnikė me ata, qė me naivitet, kishin protestuar se revolucioni ishte larguar me shpejtėsi nga objektivat fillestarė tė tij. Midis kritikėve nuk ėshtė Guevara, por ėshtė Huber Matos, i cili jep dorėheqjen nė mėnyrė polemike me njė letėr pėr Castro, letėr qė do tė jetė fundi i tij. Castro urdhėron njė Cienfuegos ngurrues qė tė shkojė e tė arrestojė Matos.

Cienfuegos tenton mė kot qė ta sjellė nė vete Leader Maxķmo, por ato kėmbėngulje tė tij shėnojnė njė prishje tjetėr. Pak ditė mė pas njoftohet vdekja e Cienfuegos nė njė incident ajror, tė cilit nuk do t'i tregohen asnjėherė gjurmėt. Ndėrkaq Matos gjykohet dhe dėnohet me 20 vjet burg.

Po Guevara? Me Raśl Castro ėshtė bashkėpunėtori qė i qėndron mė afėr Fidel, pavarėsisht gjithēkaje. Dhe kėshtu, ndėrsa tė barabartėt me tė nė gradė nė kohėrat e gueriljes do tė gjykohen apo do tė vdesin nė incidente tė dyshimta, ai destinohet me detyra tė reja, tė cilat do ta ēojnė qė tė koleksionojė katastrofa tė tjera.

Njė gazetė franceze - "Historia" - lidhur me periudhėn e kaluar nga "Che" Guevara nė drejtimin e sektorėve tė rėndėsishėm tė ekonomisė kubaneze e ka titulluar kėshtu: "Si ta shktėrrosh vendin nė 3 leksione".

Ose 3 etapa: qė nė karrierėn e shkurtėr dhe jo ekzaltuese tė Guevara korrespondojnė me pjesėmarrjen e tij nė nivelet drejtues tė sektorit tė industrisė nė kuadrin e Institutit Kombėtar pėr Reformėn Agrare (tetor 1959), me emėrimin e tij nė presidencėn e Bankės Qendrore tė Kubės (dhjetor 1959) e mė pas detyrėn e ministrit tė Industrisė (janar 1961).

Aventura e Guevara nė nivelet drejtuese tė ekonomisė sė trazuar kubaneze do tė zgjasė deri nė pranverėn e 1964, kur do tė pėrfaqėsojė Kubėn nė konferencėn e parė tė Organizimit pėr Bashkėpunimin dhe Zhvillimin Ekonomik (OCDE).

Pak muaj mė vonė, Castro do ta destinojė me detyra tė tjera, domethėnė do ta dėrgojė tė bėjė guerrilasin. Nuk ishte rastėsi. Nė fakt, pesė vitet e "Che" ekonomistit nuk kanė regjistruar rezultate tė shkėlqyera, pėrkundrazi. Edhe pse ēdo zgjedhje e tė riut revolucionar (Guevara nė vitin 1959 ishte 31 vjeē) ėshtė e influencuar nga ideologjia, e rishikuar dhe e korrigjuar.

Nė fakt, pasi ka premtuar fundin e latifondit duke inkurajuar kėshtu shpresėn e fshatarėve shumė tė varfėr kubanezė pėr tė pasur pak tokė pėr vete, revolucioni castrist - paralajmėron Guevara - bėri njė gjysėm xhiroje nė favor tė shtetit dhe nė kurriz tė fshatarėve. Nė fakt, tokat e konfiskuara pėr mė tepėr u shtetėzuan pavarėsisht njė ligji - tė hartuar nga krahu i djathtė i Guevara, Antonio Nśńez Jiménez - i ishte dhėnė krah shpresės duke pėrcaktuar se ēdo copėzim privat nuk mund t'i kalonte 40 hektarėt.

Nga ēdo anė tė dėshirohet tė shikohet, zgjedhja e Guevara ishte gjithsesi mjaft ambicioze: nė fakt, pasi kuadrot administrativė qenė dhjetuar nga represioni ēdo vendim haste vėshtirėsi qė tė gjente dikė qė ta vinte nė zbatim. Kjo vlente si pėr bujqėsinė, ashtu edhe pėr industrinė, fushė kjo e fundit ku Guevara e shtyu Kubėn drejt planeve nė kufij me megalomaninė.

Me bashkėpunėtorėt e tij pėrpunoi njė teori tė pafundme projektesh pėr tė pajisur Kubėn - resursi kryesor i sė cilės ishte kallami i sheqerit - me njė industri tė veten: u projektuan kantierė detarė, ofiēina mekanike, impiante siderurgjike, fabrika kimike pėr tė zbuluar mė pas rregullisht se ishte e komplikuar tė rekrutoje teknikė tė specializuar edhe nė Europėn Lindore mike tė kontrolluar nga Bashkimi Sovjetik dhe nė tė njėjtėn kohė tė mos shikohej tė vazhdonte deficiti tregtar.

Deficit qė pėr arkat kubaneze tė vitit 1961 shkonte nė 12.3 milionė pesos, tė kaluara nė 237 milionė nė vitin 1962 dhe nė 322.2 milionė nė vitin 1963. Me ekonominė nė gjendje kome, zgjedhja e Guevara pėr tė favorizuar financimin publik tė reformave bujqėsore dhe industriale nuk i favorizoi llogaritė.

Por, pėr tė kuptuar se duhej ndalur dhe ndryshuar kursi u desh tė pritej viti 1964, vit nė tė cilin u braktisėn tė paktėn ėndrrat e parealizueshme industralizuese dhe u zgjodh pėr njė politikė bujqėsore tė kishte si bosht shfrytėzimin e kallamit tė sheqerit, duke llogaritur edhe mbėshtetjen e "vendeve mike" (tė llojit tė atyre qė me njė dorė tė japin pak grurė dhe me tjetrėn tė vendosin disa raketa tė drejtuar nga njė fqinj i fuqishėm …).

Me pak fjalė, pothuajse 5 muaj pėr t'u kthyer nė pikėn e nisjes, por me shumė borxhe mė shumė. Qė kjo zgjedhje, muaj mė shumė muaj mė pak, pėrkon me vendimin e Castro pėr t'i drejtuar tjetėrkund energjitė dhe ėndrrat e parealizueshme tė Guevara, nuk duhet tė habisė aspak.

Duke mos pasur mė kubanezė pėr tė pushkatuar apo pėr t'i shkatėrruar ekonomikisht, objektivi i ri pėr Komandantin Guevara qe ai i kthimit nė bėrjen e asaj qė, supozohej, se dinte ta bėnte mė mirė: guerrilasin.

Nga ana tjetėr, nga njė kėndvėshtrim i caktuar, situata ishte e pėrshtatshme. Amerikanėt duhej tė pickoheshin kudo qė ishte e mundur: Guevara e kishte bėrė tashmė pjesėn e tij duke i sulmuar nė vitin 1964 dhe duke deklaruar - duke anashkaluar nė tė njėjtėn kohė gabimet e veta - se Shtetet e Bashkuara kishin zbatuar njė bllokadė ekonomike kundėr Kubės qė i merrte frymėn ekonomisė revolucionare tė ishullit.

Por njė luftėtar i vėrtetė jeton nė sulm, asnjėherė nė mbrojtje: dhe ja qė pakoja Guevara - tė cilin Fidel Castro, shumė mė inteligjent se ai, e shikon pėr atė qė ėshtė: njė ekstremist i palodhshėm dhe jo idealisti libertar qė ėshtė imponuar nė imagjinatė pas vdekjes sė tij - qė dėrgohet nė Congo. Pse nė Congo, nė Afrikė? Qoftė pse, siē do tė thotė vetė Guevara me njė ēikė ēmenduri tė shkėlqyer, duhen "shkaktuar dy, tri, shumė Vietname".

Qoftė pse Shtetet e Bashkuara duhen luftuar edhe nėpėrmjet qeverive qė i mbėshtesin nė Botėn e Tretė. Pėr shembull, nė Kongo nė janar tė vitit 1961 lideri progresist Patrice Lumumba ėshtė vrarė. Vdekja e tij i ka dhėnė jetė njė gueriljeje komuniste qė Presidenti i ri, Mosé Tshombé, kėrkon qė ta mbysė me ndihmėn e Shteteve tė Bashkuara.

Duke folur nė Kombet e Bashkuara nė dhjetor tė 1964, Guevara - qė veē shumė gjėrave tė tjera qė nuk ishte, nuk ishte as edhe diplomat - kishte deklaruar pa shumė perifrazime se "tė gjithė njerėzit e lirė tė botės duhet tė pėrgatiten qė tė marrin hakun e krimit tė Congo".

E thėnė, e bėrė: pak muaj mė vonė Guevara zbarkon nė Congo me njė grup guerrilasish kubanezė, qė nė javėt e mėpasme do tė arrijnė nė 300 njėsi. Duhet ishin ajka e ajkės, profesionistėt e luftės nė gjendje qė tė ēonin drejt fitores rebelėt kongolezė, por pėrfundojnė pėr tė ngecur nė njė seri pengesash dhe disfunksionesh qė do ta transformojnė aventurėn nė njė komedi tragjike.

Duket e pabesueshme, por Guevara nuk dihet se ku ka pėrfunduar. Duke bėrė njė gabim qė do t'i jetė fatal nė vitin 1967, revolucionari argjentinas zbulon vetėm kur ka zbritur nė Congo se idetė e tij dhe ato tė njerėzve qė do tė donte tė ēliroheshin nuk pėrputhen. Duke filluar nga teknika e guerriljes: pėr kongolezėt futja nė njė llogore mund tė sjellė keq, plumbat e armikut mund tė shmangen lehtėsisht falė njė pijeje magjike apo ndoshta duke iu lutur ndonjė hyjnie animiste.

Por, sidomos disiplina ėshtė njė ndryshore dytėsore. Shtojmė praktikėn e poligamisė, qė ishte e vėshtirė tė shpjegohej nė spanjisht, se shpirtrat e ndryshme tė gueriljes pėrplaseshin vazhdimisht mbi bazėn jo tė diskutimeve ideologjike, por prej rivaliteteve etnike dhe, e fundit, por jo e fundit, se njerėzit qė kishin ndjekur "Che"-na nga Kuba qenė dhjetuar nga sifilizi dhe kuadri ishte bėrė.

Guevara nuk arrin tė imponojė as edhe zgjedhje ushtarake me ndonjė kuptim: indikacionet e tij janė neglizhuar, refuzuar apo tė bėra tė kota nga akte jodisplinimi qė, si nė rastin e disa pritave, pėfundojnė pėr t'u bėrė mė shumė sulmuesve sesa trupave qeveritare. Tė ardhur nė prill (1965), Guevara dhe njerėzit e tij i heqin ēadrat nėntorin e ardhshėm. Lumumba do t'i merrej haku nga dikush tjetėr ose nė njė vend tjetėr. Pėr shembull nė Bolivi.

Me njė stil mendimi tė vėshtirė pėr t'u kuptuar sot, por shumė i pėrhapur nė atė kohė nė ambientet intelektuale dhe revolucionare (me fjalė ose jo), tė mendosh nė shkallė tė gjerė mė shumė se njė nevojė ishte njė vokacion nė kuptimin e vėrtetė tė fjalės. Dhe kėshtu Guevara - i shtyrė dhe i frymėzuar nga Castro - arriti tė teorizojė deri rebelimin e tė gjithė Amerikės sė Jugut.

Shkėndija do tė shkrepte nė Bolivi, njė vend shumė i varfėr prej rreth 6 milionė banorėsh tė kontrollar nga njė qeveri e zgjedhur demokratikisht dhe e drejtuar nga Gjenerali Barrientos, i lidhur me fije tė dyfishta me Uashington. Bolivia kufizohet me Perunė, Kilin, Paraguajin, Brazilin dhe Argjentinėn, vende ku situata ishte e trazuar nė ato vite dhe ku qenė aktive lėvizje revolucionare.

Me pak fjalė, duke e shpėrthyer revolucionin nė Bolivi mund tė shpresohej qė tė eksportohej me shpejtėsi nė vende tė tjera, duke shkaktuar njė reaksion zinxhir qė do tė mund tė minonte kontrollin shekullor amerikan nė tė gjithė nėnkontinentin.

Deri kėtu teoria. Praktika, edhe nė kėtė rast, qe shumė e komplikuar dhe mė pak lineare. Krahasuar me "Che" Guevara, mazzinianėt e Tetėqindės qenė planifikues tė rafinuar: duke vendosur se guerilja do tė rebelonte botėn fshatare, Guevara aventuroret nė xhunglėn boliviane me 16 kubanezė tė tjera dhe nja 30 boliviane e peruanė. Gjithsej njė bandė prej 50 personash qė, duke u qėndruar fjalėve tė Komandantit, ka pėrpara vetes njė punė prej tė paktėn 10 vjetėsh pėrpara se tė pėrfundojė fazėn rebeluese.

Xhungla bėn tė sajėn, sė bashku me insektet dhe sėmundjet, pėr ta bėrė gjithēka tė komplikuar, edhe pse pėr ta parashikuar nuk duhej njė diplomė nė shkencat natyrore. Pastaj, do tė mjaftonte tė lexoheshin gazetat pėr tė mėsuar se njė reformė agrare e kohėve tė fundit i kishte pėrmirėsuar pak kushtet e fshatarėve bolivianė, mė pak tė gatshėm pėr tė "marrė flakė" pėr revolucionin dhe, nė emėr tė tij, ndoshta tė ndihmonin dhe tė ushqenin guerrilasit.

Pėr ta bėrė akoma mė shumė qesharake situatėn ndihmoi njė fakt jo dytėsor: rajoni i zgjedhur nga "Che" pėr tė ndezur flakė kontinentin ishte ndėr mė pak tė banuarat e tė gjithė Bolivisė qė, duhet kujtuar kjo gjė, nuk ėshtė se ka tė sajėn njė dendėsi popullsi tė stilit Hong Kong… Por ndoshta gjėja mė e bujshme ėshtė se, shumė pėrpara se ranxhersat bolivianė qė do ta ndjekin, "Che"-ja gjendet kundėr Partisė Komuniste Boliviane.

Fillimisht nė favor tė sipėrmarrjes sė menduar nė Kubė, lideri komunist Mario Monje bėn njė "prapakthehu" tė bujshme menjėherė pas takimit tė tij tė parė e tė vetėm me Guevara! Qė i duhet kėshtu ta bėjė revolucionin pėr llogari tė fshatarėve qė as e kanė mendjen fare atje, nė njė zonė ku ėshtė vėshtirė tė ndeshen edhe dhi, le mė pastaj njerėz, me njė armatė bashibozukėsh shėndetlig, pa ushqim dhe ilaēe, me ushtrinė boliviane qė e ndjek kėmba-kėmbės dhe pa mbėshtetjen as dhe tė komunistėve vendės. Duke pasur parasysh situatėn, ėshtė pothuajse mrekulli qė aventura boliviane e "Che"-sė ka zgjatur komplesivisht 11 muaj e 11 ditė.

Midis gjėrave qė Guevara nuk i kishte marrė nė konsideratė apo qė i kishte nėnvlerėsuar ishte edhe ēėshtja e marrėdhėnieve ndėrkombėtare. Me fjalė tė tjera, siē ishte parė tashmė nė Congo, Bashkimi Sovjetik nuk kishte interes tė madh nė aventura tė kėsaj natyre. Lufta e Ftohtė luftohej nė mėnyrė tjetėr dhe me qėllime tė tjera.

Dhe, pėr tė vėrtetėn edhe tė gueriljes, teknika e teorizuar nga Che Guevara nė njė libėrth me suksese tė madha edhe pse askush, nė Europėn studentore tė 1968, nuk ka provuar qė tė vejė nė praktikė, do tė duhej tė luftohej nė mėnyrė tjetėr.

Nė mos tjetėr, sepse ushtria boliviane kishte vėnė nė ndjekje tė guerrilasve revolucionarė 5000 njerėz dhe kjo kur me "Che" kishin mbetur nė kėmbė mė pak se 30 veta. Por, rruga qė ēoi nė dėshtimin total tė operacionit ėshtė e gjatė, sepse Guevara dhe njerėzit e tij tė paktėn e kuptuan se shpresa e vetme ėshtė ajo e lėvizjes vazhdimisht.

Bėjnė me kėmbė mė shumė se 600 kilometra nė pak muaj, tė dhjetuar edhe nga ndonjė tradhti, tė bojkotuar nga njė radio qė nuk ka ditur asnjėherė tė transmetojė, tė frustruar nga pamundėsia e emetimit tė komunikatave, tė demoralizuar se sa tė duhet tė pijnė urinėn e tyre pėr tė mos vdekur nga etja menjėherė.

Piperi sipėr pilafit vjen mė 8 tetor 1967: ėshtė pikėrisht njė fshatar ai qė u zbulon ushtarėve se nė ēfarė zone ndodhet banda e Guevara. Vihen nė lėvizje 300 rejnxhėrsa dhe tashmė ėshtė ēėshtje orėsh. Pas tė shtėnave tė para banda shpėrndahet, Guevara ėshtė i plagosur dhe mbahet pėr krahėsh nga njė shok.

Por bolivianėt i kapin me zgjuarsi. I ēojnė 2 kilometra larg, nė La Higuera, ku ėshtė njė shkollė e cila transformohet nė burg. Guevara qėndron aty nga pasdite - nata e datės 8 deri mėngjesin e datės 9. Pastaj, nė mesditė, hyn nė dhomėn ku mbahet i burgosuri njė ushtar. Quhet Mario Téran dhe ka marrė urdhra tė sakta nga Bogotą, frut i njė mbledhjeje tė zgjatur gjithė natėn.

Téran e shikon dhe pa i thėnė asgjė e qėllon me gjakftohtėsi 9 plumba automatiku. Njė gazetė argjentinase ka gėrmuar fotot qė tregojnė "Che"-nė pak pėrpara se tė ekzekutohet dhe mė pas kufomėn e tij, jo akoma e vėnė nė dukje mbi njė tavolinė siē e tregojnė fotot e famshme qė kanė bėrė tė dalė paraleli qesharak me Krishtin e shfronėsuar tė Mantegna.

Pėrpara se kufoma tė varroset nė njė vend tė fshehtė i priten duart sepse CIA - qė nuk qėndron aspak me vendimin pėr tė vrarė Guevara - bėn njė identifikim tė sigurtė falė gjurmėve tė gishtave. Duke mos mjaftuar dukshėm fotot e gjetura nga agjenti i CIA-s, Felix Rodriguez, qė e kishte ndjekur tė gjithė operacionin me rejnxhėrsat bolivianė.

Njerėzve qė sapo e kishin arrestuar, Guevara u kishte thėnė: "Vlej mė shumė i gjallė sesa i vdekur". Nė Bogotą mendonin saktėsisht tė kundėrtėn - pavarėsisht rrezikut tė pėrplasjes me Shtetet e Bashkuara - dhe pak kohė mė pas e treguan, me fakte, se edhe bindja e fundit e tij kish rezultuar shumė larg realitetit.

Box 1: Nofka "Che" i atribuohet Guevara nga shokėt e tij tė luftės kubanezė nė Meksikė pėrpara revolucionit castrist dhe buron nga fakti qė Guevara, si tė gjithė argjentinasit, e shqiptonte shpesh fjalėn "che". Fjala buron nga gjuha Mapuche dhe do tė thotė "njeri", "person" dhe pėrdoret nė spanjishten e folur nė Argjentinė dhe Uruguaj, pėr t'i tėrhequr vėmendjen njė bashkėbiseduesi ose, mė nė pėrgjithėsi, si njė eksklamacion i ngjashėm me njė "hej".

Box 2: "Njė qenie qė nga historike bėhet mitike nuk mund tė gjykohet mbi bazė kriteresh racionale, por vetėm pėr akte feje dhe shprese. Ėshtė rasti i Che-sė. Sot figura e tij (…) ėshtė 'njė markė kapitaliste' e shfrytėzuar nga sipėrmarrės tė ēdo lloji nė tė pestė kontinentet dhe adhurohet, pėrmendet, admirohet nga njė numėr i madh tė rinjsh qė nuk kanė frymėzimin minimal revolucionar dhe ndoshta nuk e dinė as ta gjejnė Kubėn apo Bolivinė nė hartėn gjeografike.

Che-ja pėrfaqėson njė personazh pėr tė cilin historia bashkėkohore ėshtė jetime: heroin, ekzekutuesin vetmitar, idealist, revolucionarin bujar dhe tė ēinteresuar qė kryen ndėrmarrje superlative dhe, nė fund, ka rėnė, njėlloj si shenjtorėt, nga forcat e sė keqes.

Nuk ka rėndėsi qė historianėt seriozė tė demonstrojnė nė vepra tė hollėsishme qė Che-ja nė mish e kocka ishte shumė larg nga ky model virtytesh ushtarake dhe etike. Sigurisht, qe kurajoz, por edhe gjakatar, i aftė pėr tė pushkatuar dhjetėra persona pa skrupullin mė tė vogėl, mossukseset dhe gabimet e tij kanė qenė shumė mė tė shumta nė numėr se rezultatet e mira.

Ėshtė e vėrtetė: ishte koherent, i rreptė dhe i pėrkorė, i paaftė qė tė linte veten tė lėshohej nė paliaēatat dhe nė dyfytyrėsitė e politikanėve profesionistė. Por edhe e vėrtetė qė dhuna dhe ajo qė Freud e quan 'pulsoni i vdekjes' i kanė drejtuar sjelljen sa dhe pasionin pėr aventurėn dhe revolucionin".

Mario Vargas Llosa

Box 3: Jo dora e gjatė e Departamentit tė Shtetit apo e CIA-s, por mė thjesht ajo e Presidentit bolivian Barrientos do tė fshihej pas vrasjes, mė 9 tetor tė 1967, sė Ernesto "Che" Guevara nė pyllin andean.

Nė kėto konkluzione, aq shumė nė kontrast me mitin qė prej dekadash tė tėra mbėshtjell figurėn e "Che"-sė dhe vetė figurėn e tij arrihet nė librin e Vincenzo Vasile, i dėrguar i sė pėrditshmes "Unitą" dhe Mario J. Cereghino, tė titulluar "Che Guevara top secret", mbi bazėn e njė dokumentacioni dukshėm i pakundėrshtueshėm si ajo e dhėnė nga letrat e vetė CIA-s, tė deklasifikuara gjatė Presidencės Clinton.

Mund tė rezultojė e besueshme teza e njė CIA-je mė shumė tė interesuar pėr njė "Che" tė gjallė sesa tė vdekur, i dobėsuar nga dėshtimet nė Congo dhe nė vetė Bolivinė, pėr t'u pėrdorur ndoshta nė funksion anticastrist apo atė tė ngutur tė njė Barrientos nė heqjen pėrfundimisht qafe nga skena tė njė guerrilasi jokomod pėr vetė sovjetikėt dhe qė nė fakt, amerikanėt mendonin qė ta transportonin nė Panama pėr marrje nė pyetje tė gjata, ndoshta, tė njė procesi me rezonancė botėrore.

Mbetet vetėm pėr t'u kuptuar - dhe nuk ėshtė njė problem pak i rėndėsishėm, as i sqaruar nga kėrkimi i hollėsishėm i Cereghino dheVasile - sesi njė qeveri aq e lidhur me Shtetet e Bashkuara si ajo boliviane ka mundur tė marrė nė mėnyrė tė pavarur njė vendim tė njė mase tė tillė, duke anashkaluar nė fakt njė aleat dhe mbrojtės kaq tė fuqishėm. Dhe misteri i fundit tė Guevara dhe mbi skenarėt, ndėrkombėtare apo lokalė, qė i shėrbejnė si kornizė, nė vend qė tė sqarohen, pėrfundojnė pėr t'u ngatėrruar akoma mė shumė.

Box 4: Si pėr shumė personazhe tė tjerė tė rėndėsishėm historikė, edhe pėr Ernesto "Che" Guevara nuk ka pasur paqe pas vdekjes. Ndėrsa bėhej njė mit i masave studentore dhe revolucionare deri sa tė ngrihej, dekadė pas dekade, nė rangun e njė ikone tė njė Nėntėqinde tė caktuar, Guevara mbetej pėr historianėt njė enigmė.

Nėqoftėse nė vendin e vdekjes ėshtė ngritur njė lloj faltoreje e vogėl ku disa bolivianė e nderojnė si San Ernesto de La Higuera, mbi mbeturinat e tij ėshtė ngritur njė pikėpyetje e madhe. Qe Fidel Castro ai qė me 15 tetor tė 1967 e njoftoi botėn se "Che"-ja kishte vdekur dhe ka qenė gjithmonė Leader Maxķmo ai qė ka dashur pėr shokun e tij tė vjetėr tė luftės (edhe pse ka mjaft tregues se midis tė dyve, prapa fasadės, nė vitet e fundit gjėrat nuk shkonin mirė) njė mauzoleum nė kuptimin e vėrtetė tė fjalės nė Santa Clara.

Mauzoleum, siē ėshtė e lehtė tė imagjinohet, shumė i vizituar, por qė do tė mbante nė vetvete njė surprizė. Ose mė mirė nuk do tė pėrmbante atė qė duhet tė pėrmbante. Zbulimi ka ardhur kohė mė parė, falė njė hetimi tė kryer nga gazeta meksikane "Letras Libres".

Sipas kėrkimit tė gazetarėve Maite Rico dhe Bertrand de la Grange, specialistėt kubanezė qė nė korrik tė 1997 thanė se mė sė fundi e kishin gjetur vendin se ku ishte varrosur Guevara pas vrasjes sė tij, pranė fshatit Villagrande nė Bolivi, kanė gėnjyer pėr arsye politike dhe propagandistike.

Duhet tė ketė qenė Fidel Castro ai qė ka shtyrė tė njoftohet gjithsesi gjetja pėr tė "rindezur ethen revolucionare nė Kubė". Kalimthi duhet nėnvizuar se "gjetja" ka ndodhur nė 30-vjetorin e vdekjes sė guerrilasit argjentino-kubanez.

Ashtu siē duhet kujtuar se nuk ėshtė bėrė prova klasike e ADN-sė pėr t'i identifikuar pa dyshime mbeturinat e "Che"-sė. Qė ndoshta, kanė vėrejtur Rico dhe de la Grange, nuk janė mė pasi kufoma, pas orgjisė sė fotografive, u dogj pikėrisht pėr tė shmangur atė qė 30 vjet mė pas Castro ka dashur gjithsesi tė vejė nė skenė.
avatar
Kinich-Ahau

32


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

CHE GUEVARA HEROI i PAVDEKSHEM

Mesazh  maqomaqo3 prej 22.08.11 3:40

Ne kete forum ka nga te gjitha temat dhe permbajtjet por per nje nga figurat me te medha mbas Krishtit nuk ka ndonje teme dhe pashe se ishte nje person qe fliste kundra njeriut te endrave ,njeriut qe luftoi ne cdo cep te botes per lirine dhe te drejtat e njeriut ,njeriu qe la kolltukun e ministrit dhe familjen dhe shkoi te luftoje deri ne piken e fundit per te  cliruar njerezit e pafajshem nga mizorite fashiste dhe diktatoriale. ky eshte heroi dhe njeriu me i madh i shek 20 Che Guevara .

AI lindi me 14 qershor te vitit 1928 ne qyetitn e Rosarios, ne Argjentine.eshte i pari i 5 femijeve i Celia de la Serna dhe i Ernesto Guevara Lynch, inxhinier ndertimi. Ne korrik te te njejtit vit i vogli Guevara shfaq sindromat e para te asaj qe do te jete semundja qe do te karakterizoje jeten e tij: azma. prandaj ne vitin 1933 familja e tij, duke ndjekur keshillen mjeksore, vendos te transferohet, ne qytetin e Alta Gracias ku klima eshte me e bute dhe me e qete.

Pergatitje per ne shkollen fillore eshte e drejtuar nga e ema, e cila e ben te njohe autore te kalibrit te Jules Verne,Alexander Dumas, Cervantes e Stevenson. Edhe e motra te atit, Beatrice Guevara, me te cilin El che do te mbaje korrespondence letrare shume intime gjate gjithe jetes time, favorizon kete prirje te vogelushit drejt pozise.

Eshte ne Alta Gracia ku ai krijon miqesite e para:behet fjale per femije punetoresh, minatoresh e fshataresh. "Eshte shume kurioze,"do te tregoj
me vone i ati," deshira e tij per te njohur gjithcka qe e rrethon".Midis viteve 1941-1947 vazhdon studimet e shkolles fillore ne kolgjin Dean Funes, ku lidh miqesi me Alberto Granado, mik me te cilin do te kryeje udhetimet e famshme ne motociklete pergjate Amerikes Jugore.

Gjate ketyre viteve lexon Freud, Jung, Neruda, London, por sidomos lexon "Kapitalin" e Karl Marx dhe "Dekameronin" e Boccaccio-s. Me date 22
prill te vitit 1947 perfundon studimet e tij ne Dean Funes dhe njeh zonjushen Berta Gilda Infante, anetare e Rinise Komuniste Argjentinase, me te cilen do te mbaj gjithmone nje raport miqesor shume te ngushte e intim.Pas perfundimit te shkolles se mesme ernesto guevara fillon te shkruaj, nje fjalor filozofik, i perbere nga shtate fletore, ne te cilat shpreh koncepte gjenerale historine e filozofise dhe te shkencave sociale. Me saktesisht eshte ne fletoren e tij te trete ku ne gjejme shenmet e para mbi jeten e Karl Marksit dhe origjinene e marksizmit, po ashtu sci gjejme disa perkufizime dhe nocione te fjales socializem e te fjales marksizem-leninizem.

Ne vitin 1950 transferohet me familjen e tij ne kryeqyetin argjentinas Buenos Aires, ku regjistrohet ne fakultetin e mjeksise. Gjate kesaj periudhe paguan vete studimet e tij duke punuar ne bashkine e kryeqytetit, gjithashtu punon falas ne nje laborator kerkimor kundra alergjive. Kurioz, i lire dhe me nje gjykim  kritik te theksuar te riut Guevara, nuk i interesojne notat e larta, por studion me zell vetem cka iintereson dhe ngacmon kuriozitetin e tij duke i vleresuar si te vlefshme ne formimin e tij. Gjate pushimeve verore udheton me cfare te mundet.

Me Nje biciklete te vjeter kryen 850 km duke arritur sa me bicikete e sa me kembe deri ne Ande. eshte ky fillimi i udhetimeve te pafund..kurr ishte akoma i ri Guevara kaloi shume kohe duke udhetuar ne ameriken-latine . Ne vitin 1951 nje shok i tij , Alberto Granado i kerkoi Guevares qe te merte nje vit pushim nga shkolla per te ndermare nje udhetim pergjate amerikes atine .

Keshtu ne vitin 1939 Guevara dhe Alberto nisen nga Alta gracia me nje motor Norton 500 cc(motorit ja vune emrin: "E Fuqishmja II").Guevara pershkruajti kete udhetim ne librin "Latinoamericana" (Notas de viaje) nga ku ne vitin 2004 u be filmi titulluar “Ditari i motocikletes”.

Ernesto (Che) Guevara ose siē thuhet mė thjeshtė Komandante Che, hero i Amerikės Latine dhe njė nga figurat mė shumė-njohura tė shekullit tė 20-tė. Argjentinas nė origjinė mori pjesė nė revolucionin e Kubės nė krah tė Fidel Kastros mė 1959 pėr rrėzimin e regjimit tė diktatorit tė atėhershėm Batista. Lindi mė 14 Qershor 1928 nė Rosario tė Argjentinės dhe vdiq mė 8 Tetor 1966 nė fshatin La Higera tė Bolivisė.

Qė nga ajo ditė Che Guevara kaloi nė pavdekshmėri dhe u bė legjend dhe simbol pėr miliona tė rinjė nė botė. Fjala e tij mė e preferuar ishte: Hasta La
Victoria Siempe! - Deri nė fitore pėrgjithmonė. Figura e tij u lidh me figurėn e atij njeriu qė nuk mposhtet kurrė pėrpara ē'do tė keqeje qė
mund ti vijė, dhe lufton deri nė fund pėr idealet e tij.


Kronologjia :
•   1928- Lindi nė Rosario , nga Celia de la Serna
dhe Ernesto Guevara Lynch.Vuan nga asma dhe familja e tij detyrohet tė
trasferohet nė Alta Gracia ku klima ėshtė mė e butė.
•  
1945-1952-Trasferohet nė Buenos Aires bashkė me familjen e tij pėr tė
vazhduar shkollėn e lartė pėr mjeksi.Nė vitin 1952 nė moshėn 23 vjeqare
vendos tė bėjė udhėtimin e tij tė parė (rreth 4.500 km) pėr tė vizituar
kontinentin e amerikės latine bashkė me mikun e tij Alberto Granado.
•
  1953-Diplomohet pėr mjeksi dhe vendos tė bėjė njė udhėtim tjetėr kėtė
herė me njė shok tjetėr Calica Ferrer.Fillon tė interesohet pėr
politikėn dhe filloi t’i afrohej ideve marksiste.
•  
1954-1956-Njihet me njė peruviane Hilda Gadea qė mė pas martohet me tė
mė 1956. Do tė kenė njė femijė e quajtur Hildita.Trasferohet nė qytetin e
Meksikės atje njihet me Fidel Kastron.
•   1957-1958-Krijon kolonėn e dytė revolucionare me Fidel Kastron.
•   Merr pjesė nė pushtimin e Siera Maesta-s dhe nė sulmin e Santa Clares.
•
  1959-1960-Bėhet qytetarė kuban dhe merr pjesė nė qeverinė e Kastros
si ministėr i industrisė dhe president i Bankės Nacionale.Martohet me
Aleida March.
•   1961-1964-Merr pjesė nė konferencėn e shteteve amerikane nė Punta del Este.
•   Vihet nė komandė tė mbrojtjes gjatė krizės sė Gjirit tė Derrave.
•   Merr pjesė nė Moskė pėr festimet e aniversarit tė 47 tė Revolucioni tė Tetorit.
•
  Merr pjesė nė asamblenė e OKB-se nė New York. Me kėtė rast jep edhe
njė intervistė televisionit amerikan (cbs). Niset pėr njė udhėtim pėr nė
Afrikė
•   1965-Nė mars rikthehet nė Kubė dhe del pėr tė fundit herė
nė publik. Me 1 prill nė njė letėr Kastros deklaron arsyet e tij pėr
largimin nga kuba .Mė pas nė mėnyrė tė fshehtė largohet pėr nė Kongo.
Pas gjashtė muaj kthehet pėrsėri nė Kubė. Atje pėrgatit njė plan pėr tė
sjellė revolucionin nė Bolivi
•   1966-Me njė emėr fals shkon nė Bolivi. Atje fillon tė shkruaj “Ditarin”
•
  1967-Lufta guerrile nė Bolivi nuk pati mbėshtetje nga partia
komuniste boliviane dhe nga popullsia vendase, ushtria boliviane po e
ndiqte Guevaren dhe me 8 Tetorė plagoset dhe kapet nga ushtria
boliviane. Mė 9 Tetorė me urdhėr tė CIA-s vritet. Varroset nė njė vend
sekret nė Vallegrande dhe trupi i tij gjendet mė 1997 dhe rivarroset nė
Kubė me tė gjitha nderimet ushtarake.
Fėmiria
Ernesto Che Guevara
lindi nė Rosario (Argjentinė).Prindėrit e tij ishin Ernesto Guevara
Lynch me origjinė spanjolle, dhe Celia de la Serna me originė angleze.
Megjithėse
vuante nga asma, iu dedikua sportit ky ishte Rugby dhe Futbolli. Njė
pasion tjetėr i tij ishte edhe shahu, njė lojė e mėsuar nga i ati .Nė
moshėn 12 vjeqare merr pjesė nė shumė turne shahu. Gjatė adoleshencės u
tėrhoq pas poezise duke shkruajtur shumė poezi. Ishte njė lexues i: Jack
London, Jul Vern, Sigmund Froid. Studioi nė Kolegjin Navional Deįn
Funes dhe nė vitin 1948 regjistrohet nė Universitetin e Buenes Aires pėr
mjeksi ku diplomohet nė vitin 1953.
Udhėtimi nė amerikėn latine
Kur
ishte akoma i ri Guevara kaloi shumė kohė duke udhėtuar nė ameriken-
latine . Nė vitin 1951 njė shok i tij , Alberto Granado i kėrkoi
Guevares qė tė merte njė vit pushim nga shkolla pėr tė ndėrmarrė njė
udhėtim pėrgjat amerikes - latine .Kėshtu nė vitin 1939 Guevara dhe
Alberto nisen nga Alta Gracia me njė motor Norton 500 cc(motorit ja vunė
emrin: ("E Fuqishmja II").Guevara pėrshkruajti kėtė udhėtim nė librin
"Latinoamericana" (Notas de viaje) nga ku nė vitin 2004 u bė film i
titulluar “Ditari i motoēikletės”
Pasi pa varfėrinė masive tė
amerikės- latine dhe i shtyrė edhe nga idetė marksiste nxori si
pėrfundim se revolucioni ishte e vetmja menyrė pėr tė zgjidhur
pabarazinė shoqėrore dhe ekonomike tė vendeve tė amerikės -
latine.Udhėtimet e tij pėrgjatė amerikės- latine e bindėn se Amerika
jugore ishte njė kontinent me kombe tė ndryshme por me tė njejtin grup
etnik. Filloi tė imagjinonte mundėsinė tė njė Amerike - Latine tė
bashkuar dhe pa kufi , e lidhur me tė njejtėn kulturė.
Nė Guatemala

17 Qershor tė vitit 1954 nė Guatemala fillon agresioni kundėr qeverisė
sė Arbenz, e organizuar nga CIA dhe nga Departamenti i Shtetit i SHBA-se
e cila kishte stėrvitur mercenarė pėr tė mbrojtur kontinentin e
Amerikės Latine nga “Rreziku Komunist”.Che Guevara pėrpiqet tė
organizojė rezistencėn nė qytet por kjo tentativė nuk funksionon dhe kur
trupat mercenare futen nė kryeqytet, Guevara detyrohet tė hyjė nė
ambasaden e Argjentinės (ku mė pas largohet pėr nė Meksikė), e cila e
regjistron si njė “element komunist”

Revolucioni Kuban

Guevara mbėrrin nė Meksikė, atje njihet me njė
grup revolucionarė Kubanė tė larguar nga Kuba pėrfshirė edhe Raul
Kastron. Pasi lirohet nga burgu, Fidel Kastro largohet nga Kuba pėr t’u
vedosur nė Meksiko City.Atje vėllai i tij e prezanton me Guevaren. Pas
kėtij takimi Guevara hyn nė “Lėvizjen e 26 Korrikut” e cila kishte si
synim pėrmbysjen e diktatorit kuban Fulgencio Batista. Edhe pse ishte
vendosur se Guevara do tė ishte vetėm mjeku i grupit .Mė 25 Nėntor tė
vitit 1956 anija Granma niset nga Tuxpan (Provincė e Meksikės) me qėllim
pėr tė mbėrritur nė Kubė. Guevara ishte i vetmi jo kuban nė bordin e
anijes. Mė 2 Dhjetorė zbarkojnė nė La Playa de las Coloradas.Pas pak u
sulmuan nga forcat ushtarake tė Batistės. Mė pas u vendosėn nė malet e
Siera Maesta pėr tė filluar luftėn guerrile kundėr regjimit komunist tė
Batistės.
Guevara u bė njė lider nė grupin e rebelėve, njė Komandant
(major),i respektuar nga shokėt pėr trimėrinė e tij por edhe pėr
egėrsinė e tij. Ishte shkaktarė pėr vrasjen e shumė dezertorėve dhe
njerėzve tė tjerė qė akuzoheshin qė ishin informatorė ose spiun.

ditėt e fundit tė Dhjetorit tė vitit 1958 drejtoi sulmin me kollonenė e
tij “Skuadra vetvrasėse”(njė repart qė zgjidhte misionet mė tė vėshtira
tė ushtisė revolucionare) nė Santa Clara .Qe njė nga betejat mė
vendimtare e revolucionit. Mė 28 Dhjetor Che Guevara mbrrin nė Santa
Clara atje vendos njė komando provisor nė Universitetin e qytetit dhe mė
pas ndjek shinat e trenit pėr tė gjetur njė pikė strategjike.Guevara e
di se nė kėtė linjė do tė udhėtojė njė kolon e ushtrisė sė Batistės me
njė tren me 18 vagona, nė tren do tė jenė 406 ushtarė dhe oficerė me
shumė armatime dhe municione.Ėshtė ora 3 e drekės. Treni i ushtrisė
udhėton pa e ditur se Komandanti kishte rrėzuar njė pemė nė shinat e
trenit.Treni rrėzohet dhe pastaj dėgjohet njė shpėrthim bombe dhe mė pas
mbulohet me shumė zjarr dhe tym. Santa Clara kujton kėtė betejė.Vagonat
e rrėzuar janė akoma nė tė njejtin pozicion ku ishin atė ditė dhe
dėshmojnė fitoren.Nė njė shesh tė madh, ngjit me muzeun e dedikuar
Che-sė, ngrihet njė statujė bronzi e Che Guevares ,sepse asnjė nuk duhet
ta harrojė. Nė 2 Janar tė vitit 1959 kolona e Che Guevares futet nė
kryeqytetin e Kubės, nė Havana. Mė pas zhvendoset nė fortesėn ushtarake
"La Cabańa". Pikėrisht kėtu organizon njė shkollė pėr analfabetėt e
ish-ushtrisė revolucionare.
Nė qeverinė Kubane
Mė 7 Shkurt tė
1959, qeveria e re i jep Guevares titullin “Qytetarė Kuban”.Mė pas
divorcohet nga Hilda Gadea, ku nė fakt ishin ndarė qė para se tė nisej
me anijen Granma. Mė pas martohet me Aleida March, njė kubane qė ishte
pjestare nė “Levizjen e 26 korrikut” (ku me tė do tė ketė katėr fėmijė:
Aleidita, Camilo, Celia, Ernesto). Guevara bėhet ministėr i industrisė.
Me kėtė pozitė dha ndihmesė pėr tė kontribuar nė modelimin e socializmit
kuban. Nė librin e tij “Mbi guerrilen”,Guevara mbėshtet modelin Kuban
tė revolucionit, e filluar nga njė grup i vogėl guerrilas, pa patur
nevojėn e organizimeve tė mėdha tė cilėt do tė mbėshtetnin rrebelimet e
armatosura (kjo strategji e Guevares do tė dėshtonte mė pas nė Bolivi).
Nė teorinė e tij El socialismo y el hombre en Cuba mbėshtet nevojėn pėr
tė krijuar njė “njeri tė ri” (hombre nuevo) bashkė me shtetin socialist.
Gjatė
sulmit tė Gjirit tė Derrave (1961), Guevara nuk morri pjesė nė
luftimet, sepse Kastro e kishte vendosur nė komandė mė nė perėndim tė
Kubės, nė Pinar del Rio, atje Guevara zbrapsi njė tentativė pushtimi
(ishte njė operacion diversiv, e krijuar pėr tė tėrhequr vėmendjen
kubanėve nga vendi i vėrtetė i sulmit qė ishte Gjiri i Derrave). Guevara
luajti njė rol shumė tė rėndėsishėm gjatė vendosjes nė Kubė tė Raketave
bėrthamore sovietike. Gjatė njė interviste tė dhėnė njė gazete
socialiste angleze Guevara deklaroi se Raketat bėrthamore po tė ishin
nėn kontrollin e kubanėve do tė ishin hedhur me kohė nė qytetet mė tė
mėdha tė SHBA-sė. Guevara gjatė punės si ministėr i industrisė pati disa
disfata dhe reformat e tij nuk dhanė asnjė rezultat pėr zhvillimin dhe
modernizimit e ekonomisė kubane, kryesisht atė bujqėsore. Pasi Fidel
Kastro mori pushtetin dhe mblodhi njerėzit e tij mė tė afėrt, kur filloi
tė ndajė detyrat pyeti se cili nga tė pranishmit ėshtė ekonomist.
Guevara ngriti dorėn dhe qė nga ai moment Guevara u bė ministėr i
industrisė. Pas disa vite si ministėr (pas shumė disfata) miqtė e tij mė
tė afėrt e pyetėn se pėrse ngriti dorėn. Guevara i pėrgjigjet “Unė
kujtova se Kastro pyeti se cili nga ju ėshtė Komunist”
Largimi nga Kuba

Dhjetorė 1964 Guevara shkoi nė New York si shefi i delegacionit kuban
dhe mbajti njė fjalim nė kėshillin e OKB-sė. Me kėtė rast doli nė njė
emision informativ Face the Nation i cbs. Mė 7 Dhjetorė shkoi nė Paris,
mbas tre muaj shkoi nė Republikėn Popullore Kineze, Egjipt, Algjeri,
Ghana, Guinea, Mali, Tanzania.
Guevara pasi vuri re ishte mė i aftė
pėr njė rol si revolucionar sesa tė njė detyre ministrore, dhe me
aprovimin e Fidel Kastros vendos qė tė largohet nga Kuba pėr nė Kongo
dhe Bolivi ku nga niveli i lartė i varfėrisė mundėsonte krijimin e
revolucioneve.
Nė Kongo
Gjatė njė takimi qė zgjati gjithė natėn
midis 14 dhe 15 Marsit tė 1965, Guevara dhe Kastro ranė dakort qė Che-ja
tė drejtonte operacionin e parė ushtarak nė Afrikė. Nga disa burime
vėrtetohet se ka qenė Kastro qė ka kėmbngulur qė Che-ja tė pranonte kėtė
mision. Mė pas Guevara largohet pėr nė Kongon belge (sot Republika
Demokratike e Kongos). Gjatė misioneve afrikane Guevara u ndihmua nga
kapo guerrilas Laurent-Desire Kabila. Guevara e konsideron Kabilen si tė
panevojshėm, duke shkruajtur pėr tė “Asgjė nuk mė bindė se ai ėshtė
personi i duhur nė kėtė moment”
Guevara i mėsonte taktikat guerrile
forcave kongoleze. Plani i tij ishte qė tė shfrytėzonte zonėn e qliruar
nė perėndim tė liqenit Tanganica pėr stėrvitjen e kongolezėve.Guevara
ishte 37 vjec dhe nuk kishte eksperiencė rreth ushtrise formale.Asma e
tij nuk e kishte lejuar qė tė bėnte shėrbimin ushtarak nė Argjentinė.
Megjithėse kishte eksperiencėn e marrė gjatė revolucionit kuban, mbi tė
gjitha nga fitorja e betejės sė Santa Clares.
Mercenar afrikanė dhe
britanikė punuan me ushtrinė kongoleze pėr tė penguar planet e Guevares.
Ishin nė gjendje qė tė monitoronin komunikimet e reparteve tė drejtuar
nga Guevara. Paftėsia, dhe luftrat e ndryshme qė bėheshin midis grupeve
tė kongolezėve me njėri-tjetrin ishin arsyet e falimentimit tė
revolucionit. Mbas shtatė muaj, i sėmurė, i vuajtur nga asma Guevara
detyrohet tė largohet nga Kongo bashkė me Kubanėt qė kishin mbetur akoma
gjallė. Nė fillim Guevara donte qė tė qonte nė Kubė vetėm tė plagosurit
duke qėndruar i vetėm nė Kongo por miqtė e tij e bindėn qė tė largohet
me ta.
Guevara nuk donte qė tė kthehej si humbės nė ishull dhe kaloi
shtatė muajt duke jetuar si klandestin nė Pragė, Republikėn Demokratike
Gjermane. Gjatė kėsaj periudhe shkruajti kujtimet e tij gjatė
eksperiencės sė tij nė Kongo dhe mė pas filloi tė shkruante dy libra,
njė filozofik (Apuntes Filosóficos) dhe njė rreth ekonomisė (Notas
Económicas). Pas kėtyre muajve Kastro i kėrkoi Guevares qė tė rikthehej
nė Kubė por Guevara pranoi qė tė kthehej vetėm pėr disa muaj, sa pėr tu
bėrė gati pėr misionet e reja revolucionare nė Amerikėn-latine dhe
prezenca e tij nė ishulli duhet tė ishte tepėr sekrete.

Nė Bolivi


Pasi i kthye nė Kubė Guevara filloj planet pėr tė
sjellė revolucionin nė Bolivi. Mė 3 Nėntor tė 1966, Guevara niset pėr nė
Bolivi me njė pasaport Urugainane me emėr Mena Gonzįlez, profesioni
tregtarė. Reparti i guerrilasve pėrbėhej nga 50 persona, ishte i paisur
shumė mirė dhe si fillim patėn disa suksese kundėr forcave boliviane.
Guevara nė planin e tij pėr tė nxitur revolucionin nė Bolivi bazohej nga supozime qė dolėn mė pas tė gabuara.
Guevara
mendonte se do tė luftonte vetėm kundėr ushrisė vendase, tė pastėrvitut
edhe jo tė armatosur mirė. Pėrkundrazi sapo qeveria e SHBA-sė morri
vesh pėr prezencėn e tij nė Bolivi, dėrgoi punonjės tė CIA-s pėr tė
ndihmuar dhe organizuar kundėr-revolucionin. Ushtria boliviane u
stėrvitur nga kėshilltarė tė Forcave speciale tė US Army, pėrfshirė edhe
njė batalion RANGERS ekspertė pėr luftimet nė xhungėl. Ndoshta edhe
reparetet e SHBA-sė morrėn pjesė nė luftime. • Mendohej se partia
koministe e bolivisė do tė ndihmonte Guevaren, por nuk e ndihmuan aspak,
edhe pse disa antarė tė partisė morėn pjesė si guerrilas. • Guevara
priste qė tė rrinte nė lidhje me radio me Kubėn por kjo gjė nuk ndodhi.
Pėrkundrazi trasmetuesi me valė tė shkurtra qė i’a dhanė doli qė ishte i
prishur, duke mos lejuar komunikimin me Kubėn.
Kapja dhe ekzekutimi
Forcat
boliviane lokalizuan vendodhjen e Che-sė pas ndihmės qe i dha njė
dezertor. Mė 8 Tetor Guevara u kap nė La Higuera. U kap pasi u plagos nė
njė kėmbė dhe pasi pushka e tij iu prish nga njė plumb. CIA sapo morri
vesh kapjen e Che Guevares dha urdhėr qė tė ekzekutohej
menjėherė.Vrasėsi ishte Mario Teran njė ushtar i zgjedhur me short. Se
qfarė ndodhi mė pas ka disa versione. Disa thonė se Teran ishte tepėr
nervoz aq sa doli disa herė nga shkolla dhe e futėn pėrsėri me zor. Pėr
disa tė tjerė Teren nuk pati kurajė tė shikonte Guevaren nė fyryrė dhe
pėr kėtė e goditi nė fyt, plagė qė do tė ishte fatale.Versioni mė
zyrtarė ėshtė se Guevara morri disa goditje nė kėmbė pėr tė mos ja
prishur fytyrėn qė mundėsonte identifikimin e kufomės. Pėr tė mos
bėrtitur Guevara kafshoi dorėn e tij. Si goditje finale, e goditėn nė
gjoks. Thuhet se ku Teren futet nė dhomė Guevara i thotė “E di je kėtu
pėr tė mė vrarė.QĖLLO pra , je duke vrarė vetėm njė njeri”.Vdes nė njė
shkollė tė braktisur nė La higuera, nė 13:10 tė 9 Tetorit 1967. Mė pas
trupi i tij u vendos nė njė helikopter dhe u qua nė Vallegrande dhe
trupi i tij i’u tregua shtypit. Nga fotografitė e marra filluan tė
krijoheshin legjenda rreth Che-se si ajo e San Ernesto de La Higuera apo
ajo e El Cristo de Vallegrande.Mė 15 Nėntorė Kastro njohu vdekjen e Che
Guevares dhe shpalli 3 ditė zie kombėtare. Nė vitin 1997 nė Vallegrande
u identifikuan kockat e kufomės sė Che Guevares falė analizave tė
ADN-sė dhe i rikthyen nė Kubė. Mė 17 Nėntor tė 1997 mbetjet e tij u
rivarrosėn me tė gjitha nderimet ushtarake nė njė muzeum tė krijuar pėr
tė nė Santa Clara, ku tridhjetė vjet mė parė pati fituar atė betejė qė u
quajt si beteja decizive e revolucionit kuban.
Monumenti i Che-se
ngrihet nga njė statuje qė shkruan “Hasta la victoria siempre” dhe nga
njė lapidar qė shkruan urdhėrin e famshėm qė mė 21 Gusht tė 1959 Fidel
Kastro i ngarkoi detyrėn, kolonel "Se asigna al comandante Ernesto
Guevara la misión de conducir desde la Sierra Maestra hasta la
provincias de Las Villas una Columna rebelde y operar en dicho teritorio
de acuerdo con el plan estratégico del Ejército rebelde".
Ikona Revolucionare

fund tė viteve 60 Guevara u bė njė ikonė pėr ata njerėz qė
frymėzoheshin nga idetė e tij revolucionare. Edhe tani Ernesto Che
Guevara, El Che, del si fugura e njė heroi ideal. Edhe nėse pėrjashtojmė
bindjet e tija politike, imazhi i tij i njė rebeli tė pėrjetshėm, i njė
ėndrimtari qė nė realitet jetonte nė njė botė plot me padrejtėsi, ka
frymėzuar shumė gjenerata tė rinjsh nė tė gjithė botėn.Vitet kalojnė dhe
figura e Che Guevares bėhet mė e dashur pėr njė gjeneratė tė tėrė
.Bėhet mė e nderuar sepse shohim te ai njeriun idealist, qė pėr tė mirėn
e njė populli, mė saktė, tė tė gjithė popujve, shkriu gjithqka qė
kishte mė tė shtrenjtė, madje edhe jetėn. Jemi e do tė ndjehemi
krenarė qė shekulli i 20-tė fiksoi nė historinė e vet njė njeri tė
atillė, si Che Guevara, qė u bė simbol i shpresės sė pavdekshme, simbol i
optimizmit pėr tė ardhmen, i cili u bė mit qė nuk perėndon. Ai mbetet
personifikimi i politikanit tė pakorruptueshėm. Njerėzit progresivė,
kudo nė botė, e adhurojnė atė. Adhurojnė sakrificėn, qė ai bėri pėr
drejtėsinė shoqėrore.

CHE GUEVARA FIZIKISHT NUK ESHTE MES NESH POR EMRI DHE SHPIRTI I TIJ DO TE JETOJNE NE PERJETESI ,AI CDO MOMENT ESHTE NE ZEMRAT TONA . I PAVDEKSHEM DO MBETET KUJTIMI I TIJ . MEGJITHSE ARMIQTE DHE SHUME NJEREZ TE LIGJ JANE MUNDUAR TA ZBEHIN FIGUREN E TIJ KURRE NUK JA KAN ARITUR QELLIMIT DHE KURE ZDO TJA ARINE SEPSE CDO NJERI E KUPTON KUSH ISHTE AI ,JEZU KRISHTI I SHEK 20 ,POR  NE KETE RAST JEZU KRISHTI QE LUFTOI ME PUSHKE NE DORE .VIVA  CHE GUEVARA , HASTA LA VICTORIA SIEMPRE
avatar
maqomaqo3

125


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Che Guevara

Mesazh  Ufo prej 22.08.11 15:26

Che s'ishte asgjė tjetėr por as mė shumė e as mė pak se njė kriminel i rėndomtė i ashtuquajtur revolucionar.Ai me tė tjerė revolucionarė ēuan Kubėn nė sahat t'lig dhe ndezen zjarrin e ferrit nė shumė shtete tė tjera latinoamerikane.

Krahasimi i tij me Jezu Krishtin ėshtė njė blafsemi e pastėr nga ana juaj, atė mund ta krahasosh me Luciferin po jam dakort, pasojat e luftės tij dhe shokėve tė tij tė armėve si Fidel Kastro Ruz etj janė burgosjet e vrasjet nė Kubė pas regjimit tė Baptistės e deri nė ditėt tona.

Figura tė tilla i ka dėnuar me kohė historia dhe me tė meren vetėm adoloshentėt dhe moda e asgjė mė shumė.Me vrasjen e tij u zhduk njė Stalin, Enver, Caushesk, e Mao Ce dun nė miniaturė.
avatar
Ufo

149


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Che Guevara

Mesazh  Ufo prej 18.09.11 16:44

Ēe Gevarra, nė disa foto tė pa botuara .. ( biografia )
Shėnim:Po e sjell si info pasi mua s'mė ''ngjit'' historia e asnjė diktatoruci.



17/09/2011 Ernesto (Che) Guevara, i njohur edhe si Komandante Che, (14 Qershor[1] 1928 Rosario, Argjentina - 9 tetor 1967, La Hinguera, Bolivia) ishte revolucionar marksist argjentinas dhe hero i komunistėve tė Amerikės Latine si dhe njė figurė e njohur e shekullit tė 20-tė.

Nofkėn "Che" e mori nga bashkėluftėtarėt komunistė kubanė nė Meksikė sepse pėdorte shpesh si ēdo argjentinas fjalėn "Che", njė nocion i barabartė me "Hej". Guevara mori pjesė nė revolucionin kommunist tė Kubės nė krahė tė Fidel Kastros nė vitin 1959 pėr rrėzimin e regjimit tė diktatorit tė atėhershėm Batista [2] dhe vendosjen e diktaturės komuniste tė Fidel Kastros.
Biografia

Ernesto Guevara lindi nga Celia de la Serna dhe Ernesto Guevara Lynch mė 14 qershor tė vitit 1928 nė Rozario tė Argjentinės dhe vdiq mė 9 tetor tė vitit 1967 nė fshatin La Higera tė Bolivisė. Qė nga ajo ditė Che Guevara kaloi nė pavdekshmėri dhe u bė legjend dhe simbol pėr miliona tė rinj komunistė nė botė. Fjala e tij mė e preferuar ishte: Hasta La Victoria Siempre! (sq. Deri nė fitore pėrgjithmon!). Figura e tij u lidh me figurėn e atij njeriu qė nuk mposhtet kurrė pėrpara ē'do tė keqeje qė mund ti vijė, dhe lufton deri nė fund pėr idealet e tij.

Gjatė viteve 1945 - 1952 u transferua nė Buenos Aires bashkė me familjėn e tij pėr tė vazhduar shkollėn e lartė pėr mjekėsi. Nė vitin 1952 nė moshėn 23 vjecare vendosi tė bėjė udhetimin e tij tė parė (rreth 4.500 km) pėr tė vizituar kontinentin e amerikės latine bashkė me mikun e tij Alberto Granado. Nė vitin 1953 diplomoi pėr mjeksi dhe vendos tė bėjė njė udhėtim tjetėr kėtė herė me njė shokė tjetėr Calica Ferrer. Fillon tė interesohet pėr politikėn dhe filloi ti afrtohej ideve marksiste

Gjatė viteve 1954-1956 u njoh me Hilda Gadea qė mė pas u martua me tė nė vitin 1956. Mė vonė kaloi nė Meksikė ku u njoh me Fidel Kastron.

Gjatė viteve 1957-1958 u krijua kolona e dytė revolucionare me Fidel Kastron ku mori pjesė nė pushtimin e Siera Maesta-s dhe nė sulmin e Santa Clares.

Gjatė viteve 1959-1960 u bė qytetarė kuban dhe merr pjesė nė qeverinė e kastros si minister i industrisė dhe president i Bankės Nacionale.

Gjatė vitev 1961-1964 mori pjesė nė konferencėn e shteteve amerikane nė Punta del Este.

Vihet nė komandė tė mbrojtjės gjatė krizės sė Gjirit tė Derrave

Merr pjesė nė Moskė pėr festimet e aniversarin tė 47 tė Revolucionit tė tetorit
Merr pjesė nė asamblenė e OKB-sė nė New York. Me ketė rast jep njė intervistė televisionit amerikan (cbs). Niset pėr njė udhetime pėr nė Afrikė.

1965-nė mars rikthehet nė Kubė dhe del pėr tė fundit herė nė publik. Mė 1 prill nė njė letėr Kastros deklaron arsyet e tij pėr largimin nga Kuba. Mė pas nė mėnyrė tė fshehtė largohet pėr nė Kongo. Pas gjashtė muaj kthehet pėrsėri nė Kubė. Atje pėrgatit njė plan pėr tė sjellė revolucionin nė Bolivi
1966-Me njė emėr falso shkon nėBolivi. Atje fillon tė shkruaj “Ditarin”
1967-Lufta guerrile nė Bolivi nuk pati mbėshtetje nga Partia Komuniste boliviane dhe nga popullsia vendase, ushtria boliviane po e ndiqte Guevarėn dhe mė 8 tetorė plagoset dhe kapet nga ushtria boliviane. Mė 9 tetorė me urdhėr tė CIA-s vritet. Varroset nė njė vend sekret nė Vallegrande dhe trupi i tij gjendet mė 1997 dhe rivarroset ne Kubė mė tė gjitha nderimet dhe ceremonit siē i takon nje heroi tė vėrtet .



Ernesto Guevara i vogėl

Femijėria
Ernesto Guevara de la Serna lind nė Rosario (Argjentinė). Prindėrit e tij ishin Ernesto Guevara Lynch (me origjine spanjolle) dhe Celia de la Serna (me origjinė angleze). Megjithėse vuante nga asma, iu dedikua sportit, kryesisht ragbit dhe futbollit. Njė pasion tjetėr i tij ishte edhe shahu, njė lojė e mėsuar nga i ati. Nė moshėn 12 vjeēare merr pjesė nė shumė turne shahu. Gjatė adoleshencės u terhoq pas poezise duke shkruajtur shumė poezi. Ishte njė lexues i Xhek Londonit, Zhyl Verrnit, Sigmin Frojdit. Studioi nė Kolegjin Navional Deįn Funes dhe nė vitin 1948 u regjistrua nė Universitin e Buenos Aires pėr mjekėsi, ku diplomohet nė vitin 1953.
Udhėtimi nė Amerikėn Latine
Kur ishte akoma i ri Guevara kaloi shumė kohė duke udhėtuar nė Amerikėn- Latine. Nė vitin 1951 njė shok i tij, Alberto Granado i kėrkoi Guevarės qė te merrte njė vit pushim nga shkolla pėr tė nderrmarrė njė udhetim pergjate Amerikės Latine. Kėshtu nė vitin 1939 Guevara dhe Alberto nisėn nga Alta Gracia me njė motor Norton 500cc (motorit ja vunė emrin: "E Fuqishmja II"). Guevara pėrshkruajti kėtė udhėtim nė librin "Latinoamericana" (Notas de viaje), nga i cili nė vitin 2004 u bė film i titulluar “Ditari i motocikletės”.

Pasi pa varfėrinė masive tė Amerikės Latine dhe i shtyrė edhe nga idetė marksiste nxori si pėrfundim se revolucioni ishte e vetmja mėnyrė pėr tė zgjidhur pabarazinė shoqėrore dhe ekonomike tė vendeve tė Amerikės Latine. Udhėtimet e tij pėrgjatė Amerikės Latine e bindėn se Amerika Jugore ishte njė kontinent me kombe tė ndryshme por me tė njėjtin grup etnik. Filloi tė imagjinonte mundesinė e njė Amerike Latine tė bashkuar dhe pa kufi, e lidhur me tė njejtėn kulturė.


Nė Guatemala

Mė 17 qershorė tė vitit 1954 nė Guatemale fillon agresioni kundėr qeverisė sė Arbenz-ės, e organizuar nga CIA dhe nga Departamenti i Shtetit tė SHBA-sė e cila kishte stervitur mercenarė pėr tė mbrojtur kontinentin e Amerikės Latine nga “Rreziku Komunist”.Che Guevara perpiqet tė organizojė rezistencėn nė qytet por kjo tentativė nuk funksionon dhe kur trupat mercenare futen nė kryeqytet, Guevara detyrohet tė hyjė nė ambasadėn e Argjentina-sė (ku mė pas largohet pėr nė Meksisė), e cila e regjistron si njė “element komunist”

[size=24 Revolucioni Kuban] [/size]

Guevara mbėrrin nė Meksikė, atje njihet me njė grup revolucionarė Kubanė tė larguar nga Kuba, pėrfshirė edhe Raul Kastro. Pasi lirohet nga burgu, Fidel Kastro largohet nga Kuba pėr tu vendosur nė Meksiko Siti (Meksico City) . Atje vėllai i tij e prezantonė me Guevarėn. Pas kėtij takimi Guevara hyn nė “Lėvizjėn e 26 korrikut” e cila kishte si synim pėrmbysjėn diktatorin Kuban Fulgencio Batista.

El commandante Che
Edhe pse ishte vendosur se Guevara do tė ishte vetėm mjeku i grupit. Mė 25 nentor tė vitit 1956 anija Granma niset nga Tuxpan (Provincė e Meksikės) me qėllim pėr tė mbrritur nė Kubė. Guevara ishte i vetmi jo Kuban nė bordin e anijės. Mė 2 dhjetorė zbarkojnė nė La Playa de las Coloradas. Pas pak u sulmuan nga forcat ushtarake tė Batist-ės. Mė pas u vendosėn nė malet e Sierra Maesta pėr tė filluar luftėn guerilje kunder regjimit. Guevara u bė njė lider nė grupin e rebeleve, njė Komandant (major), i respektuar nga shokėt pėr trimerinė e tij por edhe pėr egersine e tij. Qe shkaktarė pėr vrasjėn e shumė dezertorėve dhe njerėzve tė tjerė qė akuzoheshin qė ishin informatorė ose spiun.

Nė ditėt e fundit tė dhjetorit tė vitit 1958 drejtoi sulmin me kolonėnė e tij “Skuadra vetvrasese”(nje repart qė zgjidhte misionet mė tė veshtira tė ushtisė revolucionare) nė Santa Clara. Ishte njė nga beteja mė vendimtare e revolucionit. Mė 28 dhjetor Che Guevara mbrrin ne Santa Clara atje vendos njė komando provizor ne Universitetin e qytetit dhe mė pas ndjek shinat e trenit pėr tė gjetur njė pike strategjike. Guevara e di se nė kėtė linjė do tė udhetoje njė kolonė e ushtrisė sė Batist-ės me njė tren me 18 vagona ; nė tren do tė jenė 406 ushtarė dhe oficerė me shumė armatimė dhe municionė.


Che Guevara dhe Fidel Kastro nė Revolucionin Kuban

Ėshtė ora 3 e drekės. Treni i ushtrisė udhėton pa e ditur se Komandanti kishte rrėzuar njė pemė nė shinat e trenit. Treni rrėzohet dhe pastaj dėgjohet njė shpėrthim bombe dhe mė pas mbulohet me shumė zjarr dhe tym. Santa Clara kujton kėtė betejė. Vagonat e rrezuar janė akoma nė tė njejtin pozicion ku ishin atė ditė dhe deshmojnė fitoren. Nė njė shesh tė madh, ngjitur me muzeunė dedikuar Che-sė, ngrihet nje statuje bronzi e Che Guevares, sepse asnjė nuk duhet ta harroje. Mė 2 janar tė viti 1959 kolona e Che Guevarės futet nė kryeqytetin e Kubės, nė Havana. Mė pas zhvendoset nė fortesėn ushtarake "La Cabańa". Pikėrisht kėtu organizon njė shkollė pėr analfabetėt e ish-ushtrisė revolucionare.

Nė Qeverinė Kubane
Mė 7 shkurt tė 1959, qeveria e re i jep Guevarės titullin “Qytetarė Kuban”. Mė pas divorcohet nga Hilda Gadea, ku nė fakt ishin ndarė para se tė nisej me anijėn Granma. Mė pas martohet me Aleida March, njė Kubane qė ishte pjestare nė “Levizjen e 26 korrikut” (ku me tė do tė ketė katėr femijė:Aleidita, Camilo, Celia ). Ernesto Che Guevara bėhet ministėr i Industrisė. Me kėtė pozitė dha ndihmesė pėr tė kontribuar nė modelimin e socializmit kuban. Ne librin e tij “Mbi gueriliėn, Guevara mbėshtetė modelin Kuban tė revolucionit, e filluar nga njė grup i vogel guerilas, pa patur nevojėn e organizimeve tė mėdhaja tė cilėt do tė mbeshtesnin rebelimet e armatosura (kjo strategji e Guevarės do tė dėshtonte mė pas nė Bolivi). Nė teorinė e tij (El socialismo y el hombre en Cuba) mbeshtet nevojėn pėr tė krijuar njė “njeri tė ri” (hombre nuevo) bashkė me shtetin socialist. Gjatė sulmit tė Gjirit tė Derrave (1961), Guevara nuk morri pjesė nė luftimet, sepse Kastro e kishe vendosur nė njė komandė mė nė perendimė tė Kubės, nė Pinar del Rio, i cili atje (Guevara) zbrapsi njė tentativė pushtimi (ishte njė operacion diversiv, e krijuar pėr tė tėrhequr vemendjėn kubanėve nga vendi i vertetė i sulmit qė ishte Gjiri i Derrave. Guevara luajti njė rol shumė tė rėndėsishėm gjatė vendosjes nė Kubė tė Raketave bėrthamore sovietike. Gjatė njė interviste tė dhėnė njė gazete socialiste angleze Guevara deklaroi se Raketat bėrthamore po tė ishin nėn kontrollin e kubanėve do tė ishin hedhur me kohė nė qytetet mė tė mėdha tė SHBA-sė. Guevara gjatė punės si ministėr i industrisė pati disa disfata dhe reformat e tij nuk dhanė asnjė rezultat pėr zhvillim dhe modernizim tė ekonomisė kubane, kryesisht atė bujqėsore. Pasi Fidel Kastro mori pushtetin dhe mblodhi njerėzit e tij mė tė afėrt, kur filloi tė ndaje detyrat pyeti se cili nga tė pranishmit ėshtė ekonomist. Guevara ngriti dorėn dhe qė nga ai moment Guevara u bė ministėr i industrisė. Pas disa vitėsh si ministėr (pas shumė disfatave) miqėt e tij mė tė afėrt e pyetėn se pėrse ngriti dorėn. Guevara ju pėrgjigjet “Unė kujtova se Kastro pyeti se cili nga ju ėshtė Komunist”.

Largimi nga Kuba
Nė dhjetorė 1964 Guevara shkoi nė New York si shef i delegacionit kuban dhe mbajti njė fjalim nė keshillin e OKB-sė. Me kėtė rast doli nė njė emision informativ (Face the Nation i cbs). Mė 7 dhjetorė shkoi nė Paris mbas tre muajshė shkoi nė Republikėn Popullore Kineze, Egjipt, Algjeri, Ghana, Guinea, Mali, Tanzania. Nė mars tė vitit 1960 viziton Shqipėrinė.

Guevara pasi vuri re se ishte mė i aftė pėr njė rol si revolucionar sesa tė njė detyre ministrore, dhe me aprovimin e Fidel Kastros vendos qė tė largohet nga Kuba pėr nė Kongo dhe Bolivi ku nga niveli i lartė i varfėrisė mundėsonte krijimin e revolucioneve




Guevara nė Fjalimin e tij tė mbajtur nė OKB-1964

Nė Kongo
Gjatė njė takimi qė zgjati gjithė natėn midis 14 dhe 15 marsit tė 1965, Guevara dhe Kastro ranė dakort qė ky i pari (Che-ja) tė drejtonte operacionin e parė ushtarak nė Afrikė. Nga disa burime vėrtetohet se ka qenė Kastro qė ka kėmbngulur qė Che-ja tė pranonte kėtė mision. Mė pas Guevara largohet pėr nė Kongon belge (sot Republika Demokratike e Kongos). Gjatė misioneve Afrikane Guevara u ndihmua nga Krye guerilasi Laurent-Desire Kabila. Guevara e konsideron Kabilėn si tė panevojshėm, duke shkruajtur pėr tė “Asgje nuk mė bind se ai ėshtė personi i duhur nė kėtė moment” Guevara i mėsonte taktikat guerilje forcave kongoleze. Plani i tij ishte qė tė shfrytėzonte zonėn e ēliruar nė perendim tė liqenit Tanganica pėr stervitjėn e kongolezėve. Guevara ishte 37 vjeē dhe nuk kishte eksperiencė rreth ushtrisė formale. Astma e tij nuk e kishte lejuar qė tė bėnte sherbimin ushtarak nė Argjentinė. Megjithėse kishte eksperiencėn tė marrė gjatė revolucioni kuban, mbi tė gjitha nga fitorja e betejės sė Santa Clarės. Mercenarė afrikanė dhe britanikė punuan me ushtrinė kongoleze pėr tė penguar planet e Guevarės. Ishin nė gjendje qė tė monitoronin komunikimet e reparteve tė drejtuar nga Guevara. Pa`aftėsia, dhe luftrat e ndryshme qė bėheshin midis grupeve tė kongolezėve me njėri tjetrin ishin arsyet e falimentimit tė revolucionit. Mėbas shtatė muaj, i sėmure, i vuajtur nga astma Guevara detyrohet tė largohet nga Kongo bashkė me Kubanėt qė kishin mbetur akoma gjallė. Nė fillim Guevara donte qė tė ēonte nė Kubė vetėm tė plagosurit duke qėndruar i vetėm nė Kongo por miqtė e tij e bindėn qė tė largohet me ta. Guevara nuk donte qė tė kthehet si humbės nė ishull (Kubė) dhe kaloi shtatė muajt duke jetuar si klandestin nė Pragė, Republikėn Demokratike Gjermane. Gjatė kėsaj periudhe shkruajti kujtimet e tij gjatė eksperiencės sė tij nė Kongo dhe mė pas filloi tė shkruante dy libra, njė filozofik (Apuntes Filosóficos) dhe njė rreth ekonomisė (Notas Económicas). Pas katėr muajve Kastro i kėrkoi Guevarės qė tė rikthehėt nė Kubė por Guevara pranoi qė tė kthehėt vetėm pėr disa muaj , sa pėr t`u bėrė gati pėr misionet e reja revolucionare nė Amerikėn-Latine dhe prezenca e tij nė ishullin (Kubė) duhet tė ishte tepėr sekretė.

Nė Bolivi

Pasi rikthehet nė Kubė, Guevara filloi planet pėr tė sjellė revolucionin komunist nė Bolivi. Mė 3 nėntor tė 1966, Guevara nisėt pėr nė Bolivi me njė pasaportė Urugajane me emėr Mena Gonzįlez, profesioni tregtar. Banda e tij pėrbėhej nga 50 persona, 17 prej tė cilėve ishin kubanezė, ishte e pajisur shumė mirė dhe si fillim patėn disa suksese kundėr forcave boliviane. Guevara nė planin e tij pėr tė nxitur revolucionin komunist nė Bolivi bazohej nga supozimet qė dolėn mė pas tė gabuara. Guevara mendonte se do tė luftonte vetėm kundėr ushtrisė vendase, tė pastėrvitur dhe jo tė armatosur mirė. Pėrkundrazi sapo qeveria e SHBA-sė mori vesh pėr prezencėn e tij nė Bolivi, dergoi punonjės tė CIA-s pėr tė ndihmuar dhe organizuar kundėr-revolucionin. Ushtria boliviane u stėrvit nga kėshilltarė tė Forcave speciale tė US Army, pėrfshirė edhe njė batalion Rangers ekspertė pėr luftimet nė xhungėl. Menduan se partia komuniste e Bolivisė do e ndihmonte Guevarėn, por nuk e ndihmuan aspak, edhe pse disa antarė tė partisė morėn pjesė si guerilas. Guevara priste qė tė rrinte nė lidhje me radio Kubėn por kjo gjė nuk ndodhi. Pėrkundrazi trasmetuesi me valė tė shkurtra qė ia dhanė doli qė ishte difektoz, duke mos lejuar komunikimin me Kubėn.

Kapja dhe ekzekutimi

Forca boliviane lokalizuan vendėndodhjėn e Che-sė pas ndihmės qė i dha njė dezertor. Mė 8 tetor Guevara u kap nė La Higuera. U kap pasi u plagos nė njė kėmbė dhe pasi pushka e tij iu prish nga njė plumb. Presidenti i Bolivisė, Rene Barrientos, sapo mori vesh pėr kapjen e Che Guevarės dha urdhėr qė tė pushkatohet menjėherė. Ekzekutuesi ishte Mario Teran njė komandant skuadre tė cilit banda e Guevarės i kishte vrarė tre ushtarė tė skuadrės sė tij.

Shkolla nė LA HIGUERA ku u ekzekutua Che Guevara, nė orėn 13:10 tė 9 tetorit 1967
Versioni nė zyrtarė ėshtė se Guevara mori disa goditje nė kėmbė pėr tė mos ja prishur fytyrėn qė mundėsonte identifikimin e kufomės. Si goditje finale, e goditėn nė gjoks. Vdes nė njė shkollė tė braktisur nė La higuera, nė ora 13:10 tė 9 tetorit 1967. Mė pas trupi i tij u vendos nė njė helikopter dhe u ēua nė Vallegrande dhe trupi i tij iu tregua shtypit. Nga fotografitė e marra filluan tė krijoheshin legjenda rreth Che-sė si ajo e San Ernesto de La Higuera apo ajo e El Cristo de Vallegrande. Mė 15 nėntor Kastro njohu vdekjėn e Che Guevarės dhe shpalli tre ditė zie kombėtare. Nė vitin 1997 nė Vallegrande u identifikuan kockat e kufomės sė Che Guevares falė analizave tė ADN-sė dhe i rikthyen nė Kubė.


Trupi i pa jetė i Guevarės

Mė 17 nentorė tė 1997 mbetjet e tij u rivarrosėn me tė gjitha nderimet ushtarake nė njė mauzelum tė krijuar pėr tė nė Santa Clara, ku tridhjetė vjet mė parė pati fituar atė betejė qė u quajt si beteja deēizive e revolucionit kuban.

Monumenti i Che-sė ngrihet nga nje statujė qė shkruan “Hasta la victoria siempre” (Deri nė fitore pėrgjithmon) dhe nga njė lapidar qė shkruan urdhėrin e famshėm qė mė 21 gusht tė 1959 Fidel Kastro i ngarkojė detyrėn nė kolonėn 8 orig.("Se asigna al comandante Ernesto Guevara la misión de conducir desde la Sierra Maestra hasta la provincias de Las Villas una Columna rebelde y operar en dicho teritorio de acuerdo con el plan estratégico del Ejército rebelde").


Ja edhe disa foto tė pa botuara ndonjėherė tė Ēe :








avatar
Ufo

149


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

fdsfdsfsdfsf

Mesazh  Ushtari i krishtit prej 18.09.11 20:24

revolucioni eshte i deshtuar nese vet personi nuk ka aftesi per organizim ne e dime se cheguevara nuk kishte organizimin e duhur
avatar
Ushtari i krishtit

176


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Che Guevara

Mesazh  Anon prej 19.09.14 22:59



“Urrejtja si element qendror i luftės tonė! Urrejtja qė ėshtė i papajtueshme ... urrejtja kaq e dhunshme sa qė vė nė lėvizje njė qenie njerėzore pėrtej kufizimeve tė saj natyrore, duke e bėrė atė tė dhunshme dhe njė makinė vrasėse gjakftohtė ... Ne refuzojnė ēdo qasje paqėsore. Dhuna ėshtė e pashmangshme. Pėr tė krijuar socializmin duhet tė rrjedhin lumenj gjaku! Armiku imperialist duhet tė ndjehet si njė kafshė qė gjuhet kudo qė ai shkon. Kėshtu ne do ta shkatėrrojmė atė! Kėto hiena duhen asgjėsuar. Ne duhet tė mbajmė urrejtjen tonė gjallė dhe tė vazhdueshme!”

— Nga fjalimi i Ernesto "Che" Guevarės nė Konferencėn Trekontinentale nė Havana, Kubė, prill 1966.
“Ia vlen tė luftosh vetėm pėr ato gjėra, pa tė cilat nuk ia vlen tė jetosh”
— Che Guevara
avatar
Anon

Even the most expensive clock still shows sixty minutes in every hour. - yidish proverbs

270


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Che Guevara

Mesazh  Elsavrana prej 20.09.14 1:03

C'A THUA O maqomaqo3? Che...ishte nje skizofren gjakatar, nje deshtak qe nuk diti te beje hair ne asnje drejtim...nje "simbol" i lindur ne ato toka"dierre" ku ende fryjne ererat e gjakderdhjes kulte....
avatar
Elsavrana

53


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Che Guevara

Mesazh  Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi