Frika si instrument pushteti

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Frika si instrument pushteti

Mesazh  Neo prej 19.04.10 20:40

FRIKA SI INSTRUMENT PUSHTETI
Na duhet njė armik



"Frika. Ėshtė instrumenti mė i vjetėr i pushtetit". E thotė Fox Mulkder, protagonist i X-Files. Dhe nėse besoni qė ėshtė vetėm njė batutė televizive, provoni tė shfletoni njė manual tė historisė: kur ka njė krizė nė horizont dhe shtyllat mbėshtetėse tė njė kombi apo njė shteti nisin tė lėkunden, frika shndėrrohet nė njė burim qė duhet mbajtur gjallė, pėr tė mbajtur gjallė vetė kolektivitetin. Por pėr ta bėrė kėtė duhet njė armik.

Identitet

"Frikėrat mė arkaike ishin tė ndryshme nga tonat", thotė Paolo Scarpi, docent i besimeve fetare tė botės klasike nė Universitetin e Padovės. "Grekėt e kohės sė Homerit (shekulli IX-VIII para Krishtit) nuk kishin frikė nga vdekja nė veēanti. Shumė mė i madh ishte tmerri nga humbja e identitetit, pra tė transformuarit nė objekte. Pėr shembull, ishin tė tmerruar nga ideja qė mund tė shndėrroheshin nė gurė". Qė kėtu ka lindur miti i vėshtrimit tė Meduzės qė "tė kthen nė gur". Dhe qė kėtu lind fjala kyē prapa tė gjithė frikėrave: identiteti.

Qytetet grekė e gjetėn identitetin e tyre duke shpikur njė armik pėr ta pėrshkruar gjithmonė si tė keq e tė shėmtuar, pėrtej realitetit tė fakteve: "barbarėt" (fjala onomatopeike e krijuar pikėrisht nga grekėt) apo mė mirė njerėzit qė flisnin njė gjuhė tė pakuptueshme. Dhe mė barbarėt mes barbarėve ishin persėt. "Barbari pėrshkruhej si i ndryshėm nė gjithēka: jo vetėm qė nuk fliste si grekėt, por as nuk hante si grekėt, tė cilėt pėrcaktoheshin si "bukėngrėnės". Pėr mė tepėr, persėt komandoheshin nga njė mbret, i cili ishte i veshur me pushtet absolut.

Njė tiran tė cilin Platoni e trajton si tė gatshėm tė shijojė gjakun e tė nėnshtruarve tė tij dhe i gatshėm pėr ēdo lloj dhune kundėr qytetarėve tė tij vetėm pėr tė mbajtur i vetėm shkopin e komandės". Qė kėtu, deri nė shndėrrimin e persėve, pushtues tė territorit grek nė vitin 490 para Krishtit, nė kėrcėnimin mė tė madh pėr identitetin helenik kaloi shumė pak kohė.

"Nė teatėr (ku plazmohej opinioni publik) dhe nė historiografi (qė ishte e destinuar pėr lexime publikė) kundėrshtimi u bė ideologjik dhe fetar: toka e njėrit (Persia monoteiste dhe absolutiste) kėrcėnonte atė tė tjetrit (Greqia e qyteteve-shtete politeistė). Praktikat rituale, legjendat dhe e gjithė ajo qė ne e quajmė fe greke mori detyrėn qė tė ēimentonte dhe lartėsonte identitetin kolektiv grek".

Pėrveē se, kur u zbeh rreziku pers, duhej tė krijohej njė armik i ri, kėtė herė i brendshėm: ish-aleatėt spartanė qė - sipas propagandės sė athinasve - vinin nė rrezik demokracitė greke dhe qė, pothuajse nga mbrėmja nė mėngjes gjendeshin nė krahėt e tė huajve.

Pushtime apo migrime?

Barbarėt ishin partnerė mėsimi tė politikės sė frikės edhe pėr romakėt. "Pėrshkruheshin si bisha qė nė epokėn republikane", shpjegon historiani Alesandro Barbero. "Romakėt mėsuan shpejt, nga grekėt, qė tė shihnin botėn si njė pėrplasje mes qytetėrimeve dhe barbarive, mes arsyes greko-romake dhe pasioneve kafshėrorė tė tė huajve, tė paparashikueshėm e tė pashtruar".

Koleksionit tė akuzave romakėt i shtuan edhe njė tė pėrdorur nga mbretėri, perandori dhe qeveri tė ndodhura pėrballė migrimeve tė mėdhenj: barbarėt, pėrveē se tė shėmtuar e tė kėqinj, ishin pėr definicion edhe tė shumtė dhe tė pandalshėm. "Zhvendosjet e nomadėve janė tė pėrshkruara si njė det qė vjen me dallgė njėra pas tjetrės: Keltėt dhe Galėt nė epokėn republikane, popujt e lindjes nė atė perandorake". Breni qė poshtėron Romėn duke kėrcėnuar "mjerė tė fituarit" ėshtė njė legjendė.

Por ai rrėfim, me burim njė fakt historik, shėrbente si paralajmėrim kundėr njė fenomeni real: ekspansioni i keltėve nga Alpet deri nė rrafshnaltė. "Kjo, ndonėse rreziku i vėrtetė ndaj paqes ishin nė tė vėrtetė romakėt qė imponoheshin me dhunė dhe masakra", nėnvizon Barbero. "Ishin barbarėt qė kishin frikė nga legjionarėt. Aq sa nė fund tė gjithė u romakėzuan dhe u integruan nė perandori. Integrimi ishte njė mėnyrė politike pėr tė dėbuar frikėn e tė ndryshmit".

E megjithatė, retorika zyrtare vazhdoi tė flasė pėr gjoja sakrifica njerėzore tė praktikuara nga tė huajt edhe atėherė kur nė krye tė ushtrisė dhe tė shumė provincave ishin tashmė shumė ish-barbarė.

Tė pafe

Kur krishtėrimi u bė fe e shtetit (shekulli IV) identiteti i pushtetit tė ri u kompaktėsua falė heretikėve. "Arianėt, nė mėnyrė tė veēantė, nga shekulli IV-V u pėrshkruan si monstra, pasi doktrina e tyre u konsiderua heretike. Armiku tashmė nuk pėrcaktohej mbi bazė etnike, por mbi bazė fetare", thotė Barbero.

Demonizimi ishte shndėrruar tashmė pjesė e njė loje tė hapur pushteti. Jo mė kot djalli, njė figurė pothuajse e panjohur nė shekujt e parė tė krishtėrimit, debutoi pikėrisht nė Mesjetė. Dhe bashkė me tė, edhe figura tė tjera frikėsuese.

"Ndėrmjet epokės sė Karlit tė Madh (shekulli IX) dhe viteve 1000, nė kronika u shfaqėn 'barbarė tė rinj' qė i kundėrviheshin qytetėrimit kristian", vazhdon historiani. "Emrat e tyre ishin vikingė, ungarė, saraēenė: ishin plaēkitės dhe, mbi tė gjitha, paganė".

Njė element propagande ky i fundit qė pėrdorej nė mėnyrė shtypėse gjatė dhe pas kryqėzatave. Dhe vala e gjatė e frikėrave mesjetare ka mbėrritur deri tek ne. "Pėrveē imazhit tė demonizuar tė botės islamike, edhe kėshtjellat dhe qytetet e rrethuar me mure i kemi pikėrisht pėr shkak tė frikėrave tė asaj epoke", shpjegon Barbero.

"Njė mbreti i kėrkohej qė tė fortifikonte njė zonė tė caktuar, duke sjellė argumente sipas dokumenteve tė kohės 'frikėn nga paganėt'. Njė zgjedhje ekonomike dhe sociale afatgjatė e lindur si kundėrpėrgjigje ndaj frikės".

Armiku i pėrsosur

Kryqėzatat nuk kishin nė shėnjestėr vetėm myslimanėt. E para prej tyre ndriēohej nga pishtarėt e ekspeditave ndėshkuese kundėr hebrenjve. "Por ishte nė periudhėn mes Mesjetės dhe Rilindjes, njė kohė e dominuar nga pasiguria, qė paranoja kolektive kėrkonte dėshpėrimisht shkaqe nė origjinė tė ngjarjeve apokaliptike si murtaja", vijon Barbero.

Duhej njė varkė shpėtimi dhe hebrenjtė dukeshin tė krijuar posaēėrisht. "Akuzoheshin se helmonin puset dhe rrėmbenin fėmijėt, izoloheshin nga shoqėria pjesė e tė cilės ishin dhe vendoseshin nė geto (qė mė parė nuk ekzistonin), tregoheshin me gisht pėrmes vendosjes sė shenjave dalluese (ngjyra everdhė) dhe masakroheshin si kafshė".

Njė fenomen i instrumentalizuar nga kisha me njė argument tė fuqishėm qė u sugjerohej besimtarėve: pėrralla e hebrenjve si popull zotvrasės.

"Shumė prej sajesave e shpifjeve kundėr hebrenjve e kanė burimin qė dy mijė vite mė parė", thotė Yves Chevalier, historian francez, autor i njė analize tė thellė tė antisemitizmit nė shekuj.

Nė Egjiptin e greqizuar tė vitit 38 pas Krishtit u regjistrua nė fakt sulmi i parė antisemit i historisė.

"Nė tė gjithė lashtėsinė hebrenjtė ishin tė shpėrndarė nė ēfarėdolloj profesioni dhe nė ēdo shtresė tė shoqėrisė, dhe kjo gjė nuk kishte gjeneruar konflikte", shpjegon historiani. "Kishte ndjenja ksenofobe tė pėrhapura (nė njė letėr tė shkruajtur nga njė egjiptian anonim nė shekullin I para Krishtit thuhet se nė Menfi kishte njerėz tė cilėve hebrenjtė u shkarkonin tė vjella), por ishte kriza e identitetit e lidhur me dekadencėn e kastės sė fetarėve egjiptianė, me konkurrencėn mes kulteve grekoromakė dhe hierarkive tė krishtera qė po lindnin qė transformoi armiqėsinė fetare nė njė opozicion ideologjik tė parashtruar me argumente racionalė nė shkrimet e intelektualėve tė parė antisemitė".

Stereotipe

Nė zemėr tė qytetėrimit lindor, nė Aleksandrinė e Egjiptit u lėshua pra, e para kartė e identitetit antisemit. Shenja dalluese: miqėsi e pakėt (rektorėt aleksandrinė e quanin amixia "ndarje"), mungesė atdheu (pasojė e diasporės), papastėrti e lidhur me refuzimin e perėndive, pėrtaci (njė satirė e lidhur me pushimin e tė shtunės).

Pėr mė tepėr, mbėrritėn edhe pėrgojimet pėr vrasjet rituale. "Popullsia u bė tė besojė se hebrenjtė e kishin pėr zakon qė tė flijonin njė grek nė ritet e tyre, gjė qė kishte pėr qėllim ta shndėrronte ēdo hebre nė armik", rrėfen Chevalier. Njė repertor makabėr qė, me pak ndryshime tė temės, ėshtė pėrdorur edhe mė vonė: qė nga Kisha mesjetare deri tek Rusia cariste e duke pėrfunduar tek Gjermania naziste.

Mes viteve tetėqind dhe nėntėqind, kur identiteti i kombeve europiane hyri nė krizė (dhe ata, nė 1914 nė luftė) antisemitizmi u shndėrrua nė njė instrument propagande shumė i fuqishėm, i pėrforcuar nga teoritė raciste. Lindėn kėshtu shumė fakte tė rremė historikė tė pėrgatitur nė tryeza, si Protokollet e Parisė sė Sionit: tė shkruajtur nga njė grup antisemitėsh rusė tė lidhur me policinė e fshehtė tė carit dhe tė botuar nė 1903 si njė tekst i konceptuar nė ambient hebraik. Ata flisnin pėr njė pushtim tė botės prej njė "komploti hebraik".

E amplifikuar nga gazetat e nga radio dhe mė vonė edhe nga kinemaja dhe televizioni, demonizimi i armikut u transformua nė manipulim tė masės me dy konfliktet botėrorė dhe me Luftėn e Ftohtė, mes viteve '50 dhe '80. Receta nė gjysmėshekullin e fundit mbeti e njėjta. Fillimisht nxitja e ndjenjės sė pasigurisė.

Mė pas identifikimi i objektivit tė frikėrave: armiq tė brendshėm (ish-skllevėrit e liruar pas luftės qė pėrfunduan nė duart e Ku Klux Klan; "komploti judaist-masonik" qė shtyu francezėt e fundit tė tetėqindės qė tė besonin nė tradhtinė e gjeneralit hebre Dreyfus; revolucioni punėtor qė gjermanėt e kishin aq frikė saqė votuan me shumicė absolute nė 1932 pėr partinė e Hitlerit dhe milicinė e tij antikomuniste) apo tė jashtėm (SHBA dhe BRSS, qė pėrshkruheshin reciprokisht si armiq tė paqes).

Njė kopje tragjikisht gjithnjė e mė e ngjashme qė nė vitin 1948 u pėrmblodh nga shkrimtari anglez Aldous Huxley: "Pushteti mbėshtetet nė tre kolona: frika, armiku, kombi".
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1464


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

E VETMJA FRIKĖ ĖSHTĖ FRIKA VETĖ!

Mesazh  Fikrro prej 11.07.10 18:12

Franklin D. Roosevelt pat bėrė kampanjė kundėr Herbert Hoover nė zgjedhjet presidenciale tė SHBA mė 1932 duke thėnė sa mė pak qė ėshtė e mundur se ēka do tė mund tė bėnte po tė zgjedhej. Edhe nė marrėdhėniet mė tė afėrta tė punės, askush nga kolegėt mė tė afėrt nuk ndiheshin se e njihnin mirė atė, me pėrjashtim mbase tė gruas sė tij, Eleanor\\'ės.
I dashuri, mendjemprehti Roosevelt e pėrdorte sharmin e tij pėr t\\'i mbajt shumicėn e njerėzve nė distancė. Nė fjalimet e kampanjės, ai parapėlqente ton tė gjallė, optimistik, tė butė e atėror tė aromatizuar me humor. Mirėpo adresimi i tij i parė inaugurues e pati njė kualitet tė pazakonshėm solemn, religjioz. Dhe pėr njė arsye tė mirė - mė 1933 depresioni e pati arritur thellėsinė e tij. Adresimi i parė inaugurues i Roosevelt-it e skicoi nė terma tė gjera se si shpresonte ai tė qeverisė dhe i pėrkujtonte amerikanėt se \\"vėshtirėsitė e pėrgjithshme\\" tė kombit kishin tė bėnin \\"vetėm me gjėrat materiale.\\"

E vetmja gjė prej sė cilės duhet tė frikėsohemi ėshtė frika vetė

President Hoover, Z. Shef i Drejtėsisė, miq tė mi: kjo ėshtė ditė e pėrkushtimit kombėtar. Dhe unė jam i sigurt se nė kėtė ditė miqtė e mi amerikanė presin qė me marrjen time tė postit nė presidencė, do t\\'iu drejtohem me ēiltėrsi dhe vendim tė cilin e nxit situata e tashme e njerėzve tanė.
Tash ėshtė koha mė e rėndėsishme pėr ta folur tė vėrtetėn, tė vėrtetėn e plotė, sinqerisht dhe me guxim. Dhe as qė kemi nevojė tė tėrhiqemi nga pėrballja nė mėnyrė tė ndershme me kushtet nė vendin tonė sot. Ky komb i madh do t\\'iu pėrballojė, ashtu si iu ka pėrballuar, do tė rigjallėrohet dhe do tė lulėzojė. Pra, para sė gjithash, mė lejoni ta shpall besimin tim tė prerė se e vetmja gjė prej sė cilės duhet tė frikėsohemi ėshtė frika vetė - terrori i paemėr, i paarsyeshėm, i pajustifikueshėm qė i paralizon pėrpjekjet e nevojshme pėr ta shndėrruar zmbrapsjen nė pėrparim. Nė secilėn orė tė errėt tė jetės sonė kombėtare, njė grup udhėheqės i ēiltėrsisė dhe i vrullit ėshtė takuar me atė mirėkuptim dhe pėrkrahje tė vetė njerėzve, qė ėshtė thelbėsor pėr fitore. Dhe unė jam i bindur se ju pėrsėri do t\\'ia jepni atė pėrkrahje grupit udhėheqės nė kėto ditė kritike.
Nė kėtė frymė, nė pjesėn time dhe nė tuajėn ne ballafaqohemi me vėshtirėsitė tona tė pėrbashkėta. Ato kanė tė bėjnė, falė Zotit, vetėm me gjėrat materiale. Vlerat janė zvogėluar nė nivele tė ēuditshme: taksat janė rritur; aftėsia jonė pėr tė paguar ka rėnė; qeverisja e tė gjitha llojeve ballafaqohet me zvogėlim serioz tė tė ardhurave; mjetet e shkėmbimit janė ngrirė nė rrjedhat e tregtisė; gjethet e thara tė ndėrmarrjes industriale kanė rėnė nė ēdo anė; bujqit nuk gjejnė tregje pėr prodhimet e tyre; dhe kursimet e shumė viteve nė mijėra familje janė harxhuar. Edhe mė e rėndėsishme, njė mori e qytetarėve tė papunėsuar ballafaqohen me problemin e ashpėr tė ekzistencės, dhe njė numėr po aq i madh rraskapiten me fitim tė vogėl. Vetėm njė optimist i pamend mund t\\'i mohojė realitetet e errėta tė momentit.
Dhe prapė ankthi ynė nuk vie nga asnjė dėshtim thelbėsor. Nuk jemi tė prekur nga asnjė mortajė e karkalecave. Krahasuar me rreziqet tė cilat janė mposhtur nga stėrgjyshėrit tanė, sepse ata besonin dhe nuk frikėsoheshin, ne kemi ende shumė pėrse tė jemi falėnderues. Natyra ende e ofron bujarinė e saj dhe pėrpjekjet njerėzore e kanė shumėzuar atė. Me bollėk nga ajo ka te pragu ynė, por pėrdorimi zemėrgjerė i saj vyshket qė nė furnizim.
Kryesisht, kjo ėshtė sepse sundimtarėt e shkėmbimit tė tė mirave tė njerėzimit kanė dėshtuar, pėrmes kokėfortėsisė sė vet dhe paaftėsisė sė vet, e kanė pranuar gabimin e tyre, dhe kanė heqė dorė. Praktikat e shkėmbyesve tė pandershėm tė parave qėndrojnė tė akuzuara nė gjykatėn e opinionit publik, tė refuzuara nga zemrat dhe mendjet e burrave.
E vėrtetė, ata provuan. Mirėpo pėrpjekjet e tyre janė shndėrruar nė model tė njė tradite tė dalė mode. Tė ballafaquar me dėshtimin e kredisė, ata kanė propozuar vetėm huazimin e mė shumė parave. Tė zhveshur nga joshja e pėrfitimit me tė cilin i shtyjnė njerėzit tonė ta pasojnė udhėheqjen e tyre tė rreme, ata shpresojnė nė nxitje, duke u lutur tė pėrlotur pėr kthim tė besimit. Ata i dijnė vetėm rregullat e njė gjenerate tė egoistėve. Ata nuk kanė vizion, dhe kur nuk ka vizion njerėzit kalben.
Po, ndėrruesit e parave janė zhdukur nga ulėset e tyre tė larta nė tempullin e civilizimit tonė. Tani mund ta ndreqim atė tempull ta kthejmė nė tė vėrtetat e lashta. Masa e asaj ndreqjeje qėndron nė nivelin nė tė cilin ne i zbatojmė vlerat shoqėrore qė janė mė fisnike se sa pėrfitimi i thjeshtė i parave.
Lumturia nuk ndodhet nė posedimin e thjeshtė tė parave; ajo ndodhet nė gėzimin e arritjes, nė drithėrimėn e pėrpjekjes krijuese. Gėzimi, nxitja morale e punės nuk guxon tė harrohet mė pėr shkak tė gjuetisė sė ēmendur tė pėrfitimeve jetėshkurtra. Kėto ditė tė errėta, miqtė e mi, do t\\'ia vlejnė, sado qė kushtojnė, nėse na mėsojnė se fati ynė i vėrtetė ėshtė jo tė shėrbehemi nga, por t\\'i shėrbejmė vetes, njerėzve tonė miq.
Njohja e atij mashtrimi tė pasurisė materiale si standard i suksesit shkon dorė mė dorė bashkė me braktisjen e besimit tė rremė se zyra publike dhe pozita e lartė politike vlerėsohen vetėm nga standardet e krenarisė sė vendit dhe tė pėrfitimit personal; dhe duhet tė jetė njė fund nė administrim nė banka dhe nė biznes qė shumė shpesh ia ka dhėnė besimit tė shenjtė pamjen e keqbėrjes sė pashpirt dhe vetjake. Nuk ėshtė ēudi qė mirėbesimi dobėsohet, meqė ai lulėzon vetėm nė ndershmėri, nė respekt, nė shenjtėrinė e obligimeve, nė mbrojtjen besnike, dhe nė performansėn jovetjake; pa to nuk mund tė jetojė.
Rimėkėmbja thėrret, megjithatė, jo vetėm pėr ndėrrime nė etikė. Ky komb po kėrkon veprim, dhe veprim tash.
Puna jonė mė e madhe kryesore ėshtė t\\'i vendosim njerėzit tė punojnė. Ky nuk ėshtė problem i pazgjidhshėm nėse ballafaqohemi me tė me menēuri dhe me guxim. Mund tė kryhet pjesėrisht duke i angazhuar drejtpėrdrejt nga vetė qeveria, duke e trajtuar detyrėn ashtu si do ta trajtonim urgjencėn e luftės, por nė tė njėjtėn kohė, pėrmes kėtij punėsimi, duke i pėrfunduar projektet e mėdha, tepėr tė nevojshme pėr ta nxitur dhe riorganizuar pėrdorjen e burimeve tona tė mrekullueshme natyrore.
Bashkė me kėtė, duhet ta pranojmė haptas mbibalansimin e popullatės nė qendrat tona industriale dhe, duke u angazhuar nė shkallė kombėtare nė rishpėrndarje, tė pėrpiqemi tė ofrojmė pėrdorje mė tė mirė tė tokės pėr ata qė janė mė sė miri tė pajisur pėr tokėn.
Po, detyra mund tė ndihmohet nga pėrpjekje tė sakta pėr t\\'i ngritur vlerat e prodhimeve bujqėsore, dhe me kėtė edhe fuqinė pėr blerjen e prodhimit tė qyteteve tona. Kjo mund tė ndihmohet duke e parandaluar nė mėnyrė reale tragjedinė e humbjes sė rritur pėrmes marrjes sė pronės tė shtėpive dhe fermave tona tė vogla. Kjo mund tė ndihmohet duke e bėrė bashkimin e aktiviteteve lehtėsuese qė sot shpesh janė tė shpėrndara, joekonomike, tė pabarabarta. Mund tė ndihmohet me planifikim kombėtar dhe mbikėqyrje tė tė gjitha formave tė transportit dhe tė komunikimeve dhe tė dobive tjera qė definitivisht kanė karakter shoqėror.
Ka shumė mėnyra nė tė cilat mund tė ndihmohet, por kurrė nuk mund tė ndihmohet thjesht vetėm duke folė pėr tė.
Duhet tė veprojmė. Duhet tė veprojmė shpejt. Dhe pėrfundimisht, nė pėrparimin tonė drejt rifillimit tė punės, kėrkojmė dy mbrojtės kundėr kthimit tė tė kėqijave tė rendit tė vjetėr. Duhet tė ketė mbikėqyrje tė saktė tė tė gjitha investimeve tė bankave dhe tė kredive. Duhet tė ketė njė fund pėr spekulimin me paratė e njerėzve tjerė. Dhe duhet tė ketė provizion pėr valutė adekuate por tė shėndoshė.
Kėto, miqtė e mi, janė vijat e sulmit. Unė tani do ta nxis Kongresin nė seancė tė posaēme pėr masat e detalizuara pėr pėrmbushjen e tyre, dhe do ta kėrkoj ndihmėn e menjėhershme tė 48 shteteve.
Pėrmes kėtij programi tė veprimit ne e drejtojmė veten nė vėnien nė rend tė shtėpisė tonė kombėtare dhe nė rritjen e balansit tė tė ardhurave. Marrėdhėniet tona ndėrkombėtare tė tregtisė, edhe pse shumė tė rėndėsishme, janė nė kėtė moment tė kohės, dhe nė aspektin e nevojės, dytėsore ndaj themelimit tė njė ekonomie tė shėndoshė kombėtare. Unė e praktikoj, si politikė praktike, vendosjen e gjėrave tė para sė pari. Nuk do ta kursej asnjė pėrpjekje pėr ta kthyer tregun botėror me rirregullim ndėrkombėtar ekonomik; mirėpo urgjenca nė shtėpi nuk mund ta presė atė kryerje.
Mendimi themelor qė i drejton kėto mėnyra specifike tė rimėkėmbjes kombėtare nuk ėshtė nga pikėpamja kombėtare - i ngushtė kombėtarisht. Ėshtė kėmbėngulja, si konsideratė e parė, nė ndėrvarėsinė e elementeve tė ndryshme tė brendshme dhe pjesėve tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės - njė njohje e shfaqjes sė vjetėr dhe gjithmonė tė rėndėsishme tė shpirtit amerikan tė udhėēelėsit (pionierit). Ėshtė mėnyra pėr shėrim. Ėshtė mėnyra e menjėhershme. Ėshtė siguria mė e fortė se shėrimi do tė qėndrojė.
Nė fushėn e politikės botėrore, do t\\'ia dedikoja kėtė komb politikės sė fqiut tė mirė: fqiu qė vendosmėrisht e respekton vetėveten dhe, pėr shkak se ai bėn ashtu, i respekton edhe tė drejtat e tė tjerėve; fqiu qė i respekton obligimet e tij dhe e respekton shenjtėrinė e marrėveshjeve nė dhe me njė botė tė fqinjve.
Nėse e kam lexuar drejt karakterin e njerėzve tonė, ne tash e kuptojmė, ashtu si s\\'e kemi kuptuar kurrė mė parė, ndėrvarėsinė tonė me njėri-tjetrin; se nuk mundemi thjesht tė marrim, por duhet edhe tė japim; se nėse duam tė shkojmė pėrpara, duhet tė lėvizim si njė ushtri e ushtruar dhe besnike e gatshme tė flijojė pėr tė mirėn e njė discipline tė pėrbashkėt, sepse pa aso discipline nuk mund tė bėhet asnjė pėrparim, asnjė grup i drejtuesve nuk bėhet efektiv.
Ne, e di, jemi tė gatshėm dhe tė vullnetshėm pėr t\\'ia pėrkushtuar jetėrat dhe pronėn tonė asaj discipline, sepse e bėn tė mundshėm njė udhėheqje qė e synon tė mirėn mė tė madhe. Ky, qė propozoj ta ofroj, ėshtė premtim se qėllimet mė tė mėdha do tė lidhen me ne, do tė lidhen me ne si njė obligim i shenjtė me bashkim tė detyrės deri tash i shkaktuar vetėm nė kohėrat e konflikteve tė armatosura. Me kėtė premtim tė marrur, e mendoj padyshim udhėheqjen e kėsaj ushtrie tė madhe tė popullit tonė qė i pėrkushtohet njė sulmi tė disciplinuar ndaj problemeve tona tė pėrbashkėta.
Veprimi nė kėtė imazh, aksioni nė kėtė anė ėshtė i realizueshėm nėn formėn e qeverisjes qė e kemi trashėguar nga paraardhėsit tanė. Kushtetuta jonė ėshtė kaq e thjeshtė, kaq praktike sa qė ėshtė e mundur gjithmonė tė plotėsohen nevojat e jashtėzakonshme me ndėrrimet nė shprehje dhe mbarėshtim pa e humbur formėn thelbėsore. Kjo ėshtė pse sistemi ynė kushtetues e ka provuar veten si mekanizmi mė madhėshtor e i qėndrueshėm politik qė e ka parė ndonjėherė bota bashkėkohore.
I ka pėrballuar secilit tension tė zgjerimit tė madh tė territorit, tė luftėrave tė huaja, tė konfliktit tė hidhur tė brendshėm, tė marrėdhėnieve botėrore. Dhe ėshtė pėr t\\'u shpresuar se balansi normal i autoritetit zbatues dhe atij ligjor mund tė jetė plotėsisht i barabartė, plotėsisht i pėrshtatshėm pėr ta pėrballuar detyrėn e paparė para nesh. Por mund tė jetė qė njė kėrkesė e paparė dhe nevoja pėr veprim tė pavonuar mund tė thėrrasė nė largim tė pėrkohshėm nga ai balans normal i procedurės publike.
Unė jam i gatshėm nėn detyrėn time kushtetuese t\\'i kėshilloj masat qė njė popull i plagosur nė mes tė njė bote tė plagosur mund t\\'i kėrkojė. Kėto masa, apo aso masa tjera qė Kongresi mund t\\'i ndėrtojė nga pėrvoja dhe menēuria e tij, do tė kėrkoj, brenda autoritetit tim kushtetues, t\\'i sjell nė miratim tė shpejtė.
Mirėpo, nė rast se Kongresi do tė dėshtojė pėr t\\'u nisur nė njėrin nga kėto dy drejtime, nė rast se urgjenca kombėtare ėshtė ende kritike, unė nuk do tė dredhoj nga drejtimi i qartė i detyrės qė pastaj do tė mė dalė pėrballė. Do tė kėrkoj nga Kongresi pėr instrumentin e mbetur pėr pėrballimin e krizės - fuqinė e gjerė ekzekutuese pėr ta zhvilluar njė luftė kundėr urgjencės, po aq e madhe sa fuqia qė do tė mė jepej po tė pushtoheshim nė tė vėrtetė nga njė armik i huaj.
Pėr besimin e mbėshtetur nė mua, unė do ta kthej guximin dhe devotshmėrinė qė i shkojnė kohės. Nuk mund tė bėj mė pak.
Ne ballafaqohemi me ditėt e lodhshme qė rrinė para nesh nė guximin e nxehtė tė bashkimit kombėtar; me vetėdije tė qartė tė kėrkimit tė vlerave tė vjetra e tė ēmuara; me kėnaqėsinė e pastėr qė vie nga performanca e ashpėr e detyrės nga tė vjetrit dhe tė rinjtė e njėjtė. E synojmė sigurinė e njė jete tė plotė, tė pėrhershme kombėtare.
Ne nuk e kontestojmė tė ardhmen e demokracisė thelbėsore. Njerėzit e Shteteve tė Bashkuara nuk kanė dėshtuar. Nė kėrkesėn e tyre ata e kanė regjistruar njė urdhėr se duan veprim tė drejtpėrdrejtė, tė fuqishėm. Ata kanė kėrkuar disciplinė dhe udhėheqje nėn grup drejtues. Ata mė kanė bėrė instrumentin e tashėm tė dėshirave tė tyre. Nė frymėn e dhuratės unė e marr.
Nė kėtė pėrkushtim - nė kėtė pėrkushtim tė njė kombi, ne me pėrulje lusim pėr bekimin e Zotit. E ruajttė Ai secilin nga ne. Mė udhėzoftė Ai nė ditėt e ardhshme.




Ridvan BUNJAKU
avatar
Fikrro

644


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Frika si instrument pushteti

Mesazh  Zattoo prej 12.10.14 16:35

A ėshtė frika “babai” i ne tė gjithėve?



Nėqoftėse ka njė spektėr qė u nxjerr gjumin kancelarive tė Amerikės, ai nuk ėshtė komunizmi dhe nuk ėshtė Karl Marksi. Ai ėshtė Thuqididi, kronikani i Luftės 30 vjeēare Peloponeziane midis Spartės dhe Athinės qė ēoi nė humbjen e plotė tė fuqisė sė parė tė madhe demokratike tė botės. Supozimet qė sjellin shumica e amerikanėve pėr studimin e politikės sė jashtme – se ka zgjidhje ku fitojnė tė gjithė pėr shumicėn e problemeve, se demokracia shkon drejt bėrjes sė njė botė mė paqėsore, se e drejta ndėrkombėtare mund tė mbizotėrojė dhe se forca nuk duhet tė jetė arbitri final nė ēėshtjet njerėzore – e godasin Thuqididin si hipokrit broēkullaxhi.

Fatkeqėsisht, ai qe njė njėri shumė i zgjuar dhe shumė nga sa shkroi kanė kuptim.

Demokracitė kanė gjasa tė luftojnė po sa oligarkitė dhe ndoshta edhe mė shumė, thotė Thuqididi. Turma e pėlqen lavdinė po aq shumė sa ēdo tiran dhe tiranėt e oligarkitė nganjėherė do tė ndaleshin nga aventurat e huaja pėr shkak se duan ta mbajnė ushtrinė nė shtėpi. Mė keq akoma, demokracitė nuk ka gjasa qė tė hyjnė nė luftė, pasi sapo hyjnė nė tė ka gjasa qė tė luftojnė mė brutalisht dhe nė mėnyrė mė pak tė efektshme se armiqtė e tyre. Tė sunduar nga demagogė tė paskrupull dhe tė paaftė me asnjė kuptim tė vėrtetė tė botės, demokracitė janė skllevėr tė tendencave kalimtare tė momentit. Sjelljet e tyre shkojnė nga arroganca tek dėshpėrimi dhe janė tė paaftė qė tė kapen pas njė strategjie koherente afatgjatė.

Dashuria amerikane pėr tregti dhe besimi qė rritja nė tregti do tė kufizojė luftėn nuk ka asnjė rėndėsi pėr kėtė grek pragmatist. Tregtia prodhon perandori dhe luftė, jo begati dhe paqe, gjen Thuqididi.

Pavarėsisht apo ndoshta pėr shkak se ai pėrēmon atė ēka shumica e amerikanėve e besojnė, Thuqididi ėshtė studiuar nga ēdo brez amerikanėsh tė menēur nga etėrit themelues deri nė ditėt e sotme. Kėshtu duhet tė jetė. Amerikanėt nuk duhet tė kenė frikė qė t’ua nėnshtrojnė idetė e tyre mė tė dashura shqyrtimit mė tė rreptė intelektual qė mund tė bėhet. Gjatė Luftės sė Ftohtė, strategėt amerikanė e lexonin Thuqididin saktėsisht sepse frikėsoheshin se mos ajo qe njė ndeshje e dytė: Amerika liberale, e mendimit tė lirė dhe demokratike, njė fuqi tregtare dhe detare, po luftonte Bashkimin Sovjetik oligark hijerėndė. A do tė mundej disiplina dhe kontrolli i hekurt spartan tė pėrfitonte nga dobėsia athinase?

Sparta mund ta ketė humbur raundin e dytė, por amerikanėt akoma kanė nevojė pėr Thuqididin. Mė shumė se 2400 vjet pas pėrfundimit tė saj, Lufta Peloponeziane midis Athinės dhe Spartės i magjeps akoma studentėt e politikave tė mėdha tė forcės; konflikti midis Athinės sė hapur, demokratike, detare, tregtare dhe perandorake dhe Spartės hijerėndė e konservatore akoma na godet me rėnien e pandalshme tė saj nė brutalitet. Thuqididi, njė gjeneral i dėshtuar athinas historia e jashtėzakonshme e konfliktit e tė cilit krijoi njė standard tė artė pėr tė gjitha studimet e mėpasme historike nė Perėndim, qe njė analist gjakftohtė i tmerreve qė dalin kur frika takon shpresės dhe diskutimi i tij i zymtė i forcave qė mbajnė gjallė ndėrveprimin e shteteve mbetet qendror nė reflektimet bashkėkohore pėr jetėn ndėrkombėtare.

Nėqoftėse frika nga Zoti ėshtė fillimi i urtėsisė, lexuesi i Thuqididit shpejt fillon tė ndjejė se frika nga fqinji ėshtė fillimi i politikės. Bota e Greqisė sė lashtė sipas tregimit tė Thuqididit qe njė vend terrori. Qytete tė vogla anembanė Greqisė tė fshehur prapa mureve tė tyre, tė frikėsuar nga fqinjėt e tyre xhelozė, skllevėrit e tyre tė hidhėruar, mbretėritė barbare qė ngriheshin nė veri e perėndim dhe Mbreti i Madh qė qėndronte nė horizont.

Ne pėlqejmė tė mendojmė se koha jonė ėshtė epoka e frikės. Armėt bėrthamore, biologjike dhe kimike tė shkatėrrimit nė masė mund ta asgjėsojnė jetėn nga faqja e Tokės.
Frika greke qė mė intime, mė personale. Ne frikėsohemi rreth fundit tė botės. Grekqt frikėsoheshin se mos shikonin qytetet e tyre tė digjeshin, burrat tė vriteshin, gratė dhe fėmijėt tė shndėrruar nė skllevėr. Kultura e tyre, identiteti i tyre, dinjiteti i tyre, tė drejtat e tyre: tė ikura bashkė me erėn. Frikėrat tona duken tė shkėputura nga jeta e pėrditshme; tė tyret qenė pjesė e saj. Ne i shikojmė armiqtė tanė tė lėshojnė kėrcėnime nė televizor; ata i shikonin ushtritė rrethuese nga muret e qyteteve tė tyre.

Sparta dhe Athina qenė dy qytetet mė tė mėdha tė Greqisė sė lashtė. Ato qenė bėrė bashkė pėr tė mundur madhėshtoren Perandori Persiane nė det dhe nė tokė, kurse tani ndesheshin me njėri tjetrin, ziliqarė, xhelozė, tė frikėsuar.

Sparta e shikon Athinėn si njė fuqi nė ngjitje dhe nervoze, destabilizuese, ambicioze, qė bėhet gjithnjė e mė e rrezikshme nga njė vit nė tjetrin. Athinasit drejtuan lidhjen detare kundėr persianėve qė ēliroi qytetet greke nė gregun e Azisė, por mė pas e konvertuan aleancėn e tyre nė njė perandori qė kėrcėnonte primatin e nderit dhe forcės tė Spartės nė botėn greke. Mė keq akoma, forca athinase bazohej nė dy koncepte qė e rrezikonin sigurinė e brishtė tė Spartės: tregti dhe demokraci.

Si fuqi detare, Athina subvencionohej nga tregtia dhe nga ndėrtimi i njė ekonomie parashė. Greqia nė atė kohė po bėhej mė e pasur dhe luks-dashėse. Pushteti nė shumė vende po kalonte nga familjet e lashta aristokratike dhe mbretėrore tek ato tregtare. Forca ushtarake po kalonte nga ushtritė tokėsore, ku Sparta mbretėronte supreme, tek anije. Fuqitė detare tentonin qė tė ishin tregtare dhe demokratike. Tregtarėt athinas siguronin anijet, qytetarėt e zakonshme fuqinė muskulore qė i lėvizte ato nėpėr dete.

Pėrsa i pėrket demokracisė, athinasit besonin se asnjė formė tjetėr qeverisjeje nuk ka kuptim. Tė gjithė qytetarėt e kanė njė peshė nė vendimet qė merr qyteti. Nė qytetet si Sparta kjo varej nė forcat tokėsore, vetėm ata qė mund t’i lejonin vetes armaturė tė rėndė dhe shpenzimet e stėrbitjes ushtarake mund t’i shėrbejnė mė efektivisht shtetit nė luftė, ndėrsa familjet e vjetra me pasuritė e tyre tė mėdha stėrvisin liderėt dhe strategėt qė mund tė drejtojnė vendin. Por nė Athinė, forca e tė cilės varej tek deti, ēdo njeri qė rremon jep njė kontribut jetik nė fuqinė e qytetit dhe nė njė qytet qė varet tek tregtia, ata qė mund tė kontribuojnė mė sė shumti nė taksa dhe dhurata pėr qytetin nuk janė domosdoshmnėrisht familjet e vjetra pronare tokash – toka e Athinės dihet qė ėshtė e varfėr – ata janė tregtarėt dhe biznesmenė qė bėhen tė pasur me intuitėn e tyre.

Dhe nėqoftėse Athina promovon demokraci midis aleatėve tė saj, atėhere pse duhet tė ankohet Sparta? Rrjeti i aleancave athinase pėrgjatė Egjeut mbron tė gjithė Greqinė nga Persia. Sjellja e demokracisė aleatėve tė saj ėshtė njė mėnyrė pėr tė ndėrtuar mbėshtetje popullore pėr fuqinė athinase; aristokratė dhe oligarkė mund tė ėndėrrojnė pėr lavditė e shkuara, ndėrsa demokracitė duan tė pėrfitojnė nga mundėsitė e tregtimit qė ofron Athina. Ēfarė i duhet Spartės sesi Athina i menaxhon punėt e veta? Sparta pretendon qė tė mbėshtesė liritė e grekėve; Athina ėshtė njė qytet grek, njė prej mė tė lashtėve, mė tė kulturuarve dhe mė prestigjiozėve. Pse duhet tė orvatet Sparta qė ta kontrollojė politikėn politike dhe perandorake athinase nė emėr tė lirisė? Nėqoftėse Sparta duhet tė ēlirojė ndokėnd, atėhere pse jo hilotėt e mjerė qė ajo i shtyp aq rreptė?

Kjo nuk ėshtė mėnyra sesi i shikojnė gjėrat spartanėt apo lakedaimonianėt siē quhen shpesh ata. Sparta ėshtė njė fuqi e modės sė vjetėr. Ligjet dhe institucionet e saj janė jashtėzakonisht tė vjetra dhe tė pandryshueshme. Sparta digjej pėr kohėt e shkuara nė Greqi, kur qytet – shtete tė vogla qenė pėrhapur nėpėr vend, me asnjė mbret barbar apo demokraci agresive tregtare qė kėrcėnonin tė prishnin rrugėt e lashta. Nė tė kaluarėn, spartanėt e ndaluan paranė nga qytetet e tyre nė njė pėrpjekje pėr t’i mbajtur tė pastėr. Kjo gjė nuk funksionoi, por Sparta ndjehej si e mbetur prapa dhe e rrezikuar nga fuqia nė rritje athinase. Athina kishte ndėrtuar njė diēka fyese dhe tė re nė botėn e qytet – shteteve greke: njė perandori.

Shiko prapa, thonin spartanėt, nė kohėn e Homerit. Edhe atėhere, grekėt jetonin nė shtetet tė pavarur tė vegjėl, secili i sunduar nga njė mbret me gjak tė pastėr apo deri dhe hyjnor. Ata u bėnė bashkė kundėr njė armiku tė pėrbashkėt – ndėrsa grekėt hynė nė luftė kundėr Trojės – por pas lufte ēdo qytet e respektoi pavarėsinė e pjesės tjetėr. Athina kishte futur diēka tė pėrbindshme dhe tė rrezikshme: njė qytet kėrkon tani qė tė nėnshtrojė tė tjerėt. Dikur qenė barbarėt qė kėrkonin t’i nėnshtronin grekėt. Tani vetė grekėt qenė bėrė armiku i lirisė greke.

Sigurisht qė spartanėt qenė tė ulur mbi njė vullkan. Shekuj mė parė stėrgjyshėrit e tyre nėnshtruan fiset vendase teksa spartanėt e vėrtetė emigronin poshtė nga veriu. Nė kohėn e Thuqididit, hilotėt i kalonin shumė nė numėr spartanėt, ndoshta 10 me 1 apo mė shumė. Ashtu si plantatorėt indianoperėndimorė dhe tė South Carolina gjumi i tė cilėve qe prishur nga ėndėrrat e kryengritjeve tė skllevėrve, spartanėt i modeluan jetėt dhe institucionet e tyre rreth nevojės pėr tė parandaluar revoltat hilote. Disa autorė flasin masakra ligjore vjetore pėr t’i mbajtur poshtė numrat e hilotėve. Nė njė kohė kur skllavėria qe e rėndomtė, brutaliteti spartan kundėr dhe frika e hilotėve tė tyre u nėnvizuan njėri pas tjetrit nga autorėt grekė.

Ēdo shkėndijė mund tė ndizte revoltėn e frikshme hilote. Nėqoftėse ushtria spartane qėndronte shumė larg pėr shumė kohė nga shtėpia; nėqoftėse pėson njė humbje tė plotė; nėqoftėse do tė shfaqej njė armik dhe u ofron hilotėve lirinė e tyre; nėqoftėse spartanėt do ta humbisnin disiplinėn dhe kurajėn e tyre, atėhere Sparta rrezikon shkatėrrim tė mėtejshėm nė njė luftė hakmarrjeje. Spartanėt janė tė burgosurit e skllevėrve tė tyre. Siē e shpreh Thomas Jefferson dilemėn e pronarit tė skllevėrve, spartanėt janė as andej e as kėtej: ata as nuk mund t’i mbajnė nė mėnyrė tė sigurtė, as nuk mund t’i lėnė tė ikin.

Sparta nuk mund tė pėrballojė ndryshim. Asgjė nuk ėshtė e sigurtė; asgjė nuk mund tė merret si e mirėqenė. Sparta duhet tė jetė supreme ose armiqtė e jashtėm tė saj mund tė bėhen aleatė me armikun e saj nė shtėpi. Fuqia nė rritje e Athinės, idetė revolucionare qė ajo rrezatonte jashtė, rreziku qė aleatė lokalė si Korinthi do tė duhej tė ndesheshin me fuqinė athinase apo qė armiq lokalė si Argos do t’ia dilnin me sukses nė futjen e Athinės nė grindjet e tyre me Spartėn ėshtė shumė i madh pėr t’u duruar.

Por edhe Athina kishte frikė. Sparta shikon vetėm hilotėt e saj, Athina shikon botėn. Gjėrat po ndryshojnė: tregtia po rritet, teknologjia ėshtė nė zhvillim. Fuqi tė reja po dalin, shumė mė tė mėdha sesa njihte nė tė kaluarėn Greqia e qytet – shteteve tė vogla; qytet – shteti grek nuk mundet mė tė rezistojė i vetėm. Nuk ėshtė thjesht se Mbreti i Madh i superfuqisė persiane ka hequr dorė ndonjėherė nga ėndėrrat e tij pėr pushtime apo qė satrapėt e tij vazhdojnė tė kėrkojnė pėr dobėsi midis grekėve tė Azisė. Ushqimi i Athinės varej nė tregtinė me mbretėritė barbare pėrtej Helespontit dhe kalonte Dardanelet. Dhe barbarėt, mjaft frikėsues pėr numrat dhe kurajėn e tyre tė egėr, tregojnė shenja tė organizimit tė vetes nė shtete tė mėdhenj dhe tė fuqishėm. Nė veri, Maqedonia po lėviz; nė perėndimin e largėt Kartagjena po ndėrton njė perandori tė madhe. Bota mesdhetare po bėhet njė arenė pėr konkurrencė tė madhe force; Athina duhet t’i pėrgjigjet testimit ose pėrndryshe do tė falimentojė.

Mėnyrat e vjetra greke nuk funksionojnė mė. Nėqoftėse athinasit e respektonin pavarėsinė e aleatėve egjeas tė saj, Greqia do tė ishte e pashpresė pėrpara madhėshtisė sė Persisė. Nė njėfarė mėnyre Athina duhet tė gjejė tė ardhurat pėr tė mbajtur njė flotė e cila mund tė mbikėqyrė Egjeun, tė mbajė tė qetė satrapėt e Mbretit tė Madh dhe tė sigurojė ardhjen e sigurtė tė anijeve tė grurit nga Skithia larg nė veri. Asnjė qytet grek nuk mund t’i realizojė kėto gjėra i vetėm. Nėqoftėse grekėt duan t’u rezistojnė mbretėrve barbarė, ata duhet tė bashkohen.

Asgjė prej kėtyre nuk ka kuptim nė Spartė. Gjėrat nuk ndryshojnė shpejt nėq atė cep tė largėt tė Peloponezit. Gjėrat vazhdojnė tė bėhen si njėherė e njė kohė. Mė i miri sundon, kusuri shėrben dhe tė gjithė janė tė stėrvitur pėr tė kėrkuar nderin dhe lavdinė e shtetit. Idetė athinase, tregtia athinase dhe fuqia athinase e kėrcėnojnė tė gjitha mbijetesėn e mėnyrės spartane dhe ēdo dobėsim i institucioneve spartane, i vullnetit e disiplinės spartane dhe hilotėt e trazuar do tė ngrihen e do ta pėrmbysin qytetin e urryer dhe t’i masakrojnė banorėt e tij.

Sparta nuk mund ta lejonte Athinėn tė vazhdonte nė kursin e saj. Athina nuk mund ta pranonte tė drejtėn e Spartės pėr t’i vėnė veto rritje dhe politikave tė nevojshme pėr vetė mbijetesėn e saj.

Shumė nė tė dyja qytetet e kuptonin nevojėn pėr paqe midis tyre. Perikliu, qytetari kryesor i Athinės, e dinte se njė luftė e gjatė dhe e mizore midis tyre vetėm do tė ēonte ujė nė mullirin e armiqve tė tyre, ai donte paqe me Spartėn – vetėm nėqoftėse Sparta do t’i linte Athinės duart e lira pėr tė ndėrtuar fuqinė qė mund ta mbante Greqinė tė lirė. Edhe spartanė kryesorė e dinin se pėr njė qytet qė kėrkon tė ngrijė kohėn lufta ėshtė njė kurs i rrezikshėm. Humbja jashtė pėr Spartėn apo edhe fushata tejet tė gjatė mund tė ēojnė nė katastrofa brenda vendit; shumė spartanė donin qė t’i ruanin tė paprekura ushtritė e tyre, nė mbikėqyrje tė hilotėve.

Nė mėnyrė tė pėrsėritur athinasit dhe spartanėt kėrkuan pėr ndonjė formulė, ndonjė mėnyrė qė tė bėnin dhe ruanin paqen. Dėshtuan dhe flakėt e luftės u ndezėn pėrsėri.

Nė fund, tė dyja palėt dėshtuan. Spartanėt e fituan luftėn, por nuk mund ta ngrinin kohėn. Njė luftė qė Sparta shpresonte se do t’i ēlironte grekėt qė fusnin gjithnjė e mė thellė superfuqinė e tyre nė ēėshtjet greke. Sė fundmi, dėshtimi i grekėve pėr t’u bashkuar, ashtu siē ndoshta do tė kishin paralajmėruar athinasit – i mundėsoi Filipit tė Maqedonisė qė t’i gllabėronte ata njė e nga njė.

Historia e Thuqididit, jo e plotė, qė i mungonte njė kuptim modern qoftė i ekonomisė apo i dinamikave tė konfliktit social, e influencuar (thonė disa) nga besimi i tepruar nė burime tė vetėpromovuara si puna e Alqiviadhit dhe difektoze me njė anėsim tė thellė antidemokratik ka mbetur pėr pothuajse 2500 vjet njė guidė e pashoq pėr logjikėn e ashpėr, frustrimin, pakėnaqėsitė dhe brutalitetin e luftės. Pasazhe tė famshme si Fjalimi Funebėr i Perikliut dhe dialogu melian, qė breza tė panumėrt nxėnėsish me vėshtirėsi e kanė nxjerrė nga greqishtja e rėndė e Thuqididit, studiohen akoma sot pėr vlerėsimet nė psikologjinė dhe dinamikat e konfliktit njerėzor. Taktikat e betejave qė pėrshkruan studiohen akoma nėpėr akademi ushtarake; teoricienėt e marrėdhėnieve ndėrkombėtare pėrgjithėsisht dialogun melian si pikė fillimi pėr tė pėrshkruar sistemin ndėrkombėtar. Pėr tė ardhur keq, rrėfenjat e zymta tė Thuqididit mbesin njė pjesė thelbėsore e furnizimit mendor pėr cilindo qė dėshiron tė kuptojė mėnyrėn sesi funksionon realisht bota sot.

Strategėt e mėdhenj tė Bard-it dhe unė po lexojmė pėrzgjedhje nga Thuqididi sėbashku me “Luftėn Peloponeziane” e Donald Kagan. Kjo pėrfaqėson njė zgjedhje time strategjike. Synimi njė kursi si ky nuk mund tė jetė qė studentėt tė mėsojnė gjithēka qė u duhet rreth strategjisė sė madhe. Ai duhet t’u japė atyre njė shije tė saj. Synimi i vėrtetė i njė mėsuesi duhet tė jetė qė t’u japė studentėve njė interes tė gjatė sa jeta nė atė ēka u mėsohet atyre.

Ndjej se historia e Kagan, nė pjesėn mė tė madhe dhe pashmangshmėrisht e varur tek Thuqididi pėr pjesėn mė tė madhe tė interesit dhe detajeve tė saj, u jep lexuesve bashkėkohorė qė u mungon njė bekgraund nė studimet klasike (pėrfshi pothuajse tė gjithė studentėt universitarė tė padiplomuar, e them me turpin e thellė tė brezit tim) njė kuptim mė koherent tė ngjarjeve nė luftė si njė tėrėsi sesa Thuqididi, qoftė dhe pse Kagan e e ēon historinė deri nė fund. Duke menduar prapa pėr ditėt e mia studentore dhe duke enduar disa prej diskutimeve qė kam me studentėt sot, ndjej fuqishėm se studentėt japin maksimumin kur kanė njė narrativė tė qartė dhe koherente pėrpara se tė fillojnė tė analizojnė mė nė thellėsi. Mendja njerėzore ka nevojė pėr histori dhe asaj i duhet kjo e fundit qė tė jetė e treguar nė mėnyrė tė kuptueshme dhe sipas radhės.

Kagan e siguron kėtė strukturė pėr studentėt qė i afrohen Luftės Peloponeziane pėr herėn e parė. Nėpėrmjet leximit tė pasazheve tė mėdha tė Thuqididit, pėrfshi disa prej episodeve mė eksituese dhe mė dramatike, studentėt, shpresoj unė, do tė kenė njė shans tė mirė pėr ta vlerėsuar madhėshtinė e arritjes sė Thuqididit dhe pėr tė parė diēka se ēfarė ka nėnkuptuar ky libėr pėr kaq shumė njerėz nė njė kohė kaq tė gjatė.

Walter Russell Mead ėshtė James Clarke Chace Professor of Foreign Affairs and Humanities nė Bard College dhe Kryeredaktor i sė pėrmuajshmes “The American Interest” dhe njihet si njė prej studiuesve kryesorė tė vendit pėr politikėn e jashtme amerikane. Deri nė vitin 2010, Mead ka qenė Henry A. Kissinger Senior Fellow for U.S. Foreign Policy nė Council on Foreign Relations.

Pėrgatiti:
ARMIN TIRANA
avatar
Zattoo

692


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi