A besoni ne Zot?

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

A besoni ne Zot?

Po, jam besimtar
 
Jo, jam ateist
 
Nuk e di, jam agnostik
 
 
 
Shiko rezultatin

A besoni ne Zot?

Mesazh  Estilen prej 13.04.10 19:54

A besoni ne Zot?

Jo, kete e kam shprehur shpesh here.

Pėr mua Zoti ėshtė njė shenjė konvencionale e kufirit tė dijes njerėzore, tek i cili fitojmė gjithmonė e mė shumė terren. Deri disa dhjetra shekuj mė parė, tė mbinatyrshmes i atribuonim edhe fenomenet mė tė natyrshme si: zjarrin, shiun, tėrmetet, vullkanet etj.

Sot, e mbinatyrshmja rrudhet ēdo ditė nė raport tė zhdrejtė me diturinė tonė.

Njerėzit ndahen nė besimtarė dhe nė jobesimtarė tė teorisė sė krijimit, me anėn e Zotit.

Besimet fetare monoteiste mė tė pėrhapura nė botė janė krishtėrimi dhe islami dhe prandaj ky material do ti drejtohet kryesisht ideologjivė tė tyre, mėnyrės sesi ato e paraqesin botėn, problemet dhe zgjidhjet e tyre.

Shumė besimtarė nuk janė as praktikues tė riteve fetare (agnostikė) dhe shumė tė tjerė janė fanatikė tė kėtyre besimeve, tė cilat i propogandojnė dhunshėm nė tė gjitha format e mundshme. Unė jam njė i pa fe, nuk besoj tek ekzistenca e njė qėnie supreme dhe absolute. Madje edhe mėnyra sesi librat e shenjtė e ofrojnė kėtė Perėndi, logjika mė nxit ta refuzoj ...

Fetė jane komplet njė tjetėr gjė…njė vepėr njerėzore pėr pushtet e cila ushtron ndikimin e saj kapur pas frikės qė njerėzit kanė ndaj vdekjes dhe duke pėrdorur figurėn Zot, si tė Plotfuqishėm. Dikur tė deklaruara hapur, sot tė kamufluara, por sidoqoftė pas tyre fshihet paraja dhe pushteti i kėsaj bote.

Do doja shumė qė tė mė lexonit me qetėsi dhe tė mos mė mallkonit apo kėrcėnonit sepse po gjykoj Zotin tuaj. Ai nuk ka nevojė pėr ndėrmjetės, nuk ka nevojė pėr avokatė, akoma mė pak pėr njerėz tė paditur dhe qė kėrcėnojnė njė krijesė tjetėr tė tij.

Tani do tė parashtroj pyetjet e mia, tė cilat sinqerisht me ngrenė mijėra dyshime, nuk mė lejojnė tė besoj, tė bindem apo tė "nėnshtrohem". Besoj se nėse ju jeni tė bindur rreth bindjes tuaj, kėtyre pyetjeve tė mia naive, duhet ti jeni pėrgjigjur dhe pikėrisht pėr kėtė po ju kėrkoj ndihmė.

Nėse ju i pėrgjigjeni kėtyre pyetjeve, qė mua mė dalin si pengesa, si probleme por dhe mė shkaktojnė humor, ju premtoj qė do iu bashkangjitem bindjes tuaj, sepse edhe nė rastin mė tė keq, preferoj tė shkoj mė mirė nė ferr sesa asgjekundi. Edhe unė e dua njė jetė tjetėr, njė shanc tjetėr. Kam frikė si ju nga vdekja, por deri sot jam munduar tė mendoj vetėm pėr jetėn dhe nė emėr tė saj, sot ngre kėtė shqetėsim.


Atėherė po ndėrhyj pak nė logjikėn fetare.

Zoti ėshtė fillimi i ēdo gjėje, shkaku i pashkaktuar. Nėse gjithcka nė jetė ka njė shkak dhe njė pasojė, Zoti pėrbėn prejashtim.

- Ēfarė kishte pėrpara krijimit tė gjithēkaje ? Ku qėndronte Zoti ku nuk kishte asgjė?
- Zoti u vetkrijua, pėrse ne jo ?

Zoti krijoi ėngjėjt, ku mė i bukuri dhe mė i zgjuari prej tyre, ai i mbajturi me hatėr prej Zotit, i quajtur Luēiferri, u bė armiku i tij, sepse pati zili njerėzit, krijesat e tjera tė Zotit.

- Si mund tė jetė Zoti i plotfuqishėm, kur krijesa e tij arriti dhe e kundėrshtoi ?
- Si shpjegohet qė Zoti nuk e dinte qė nė fillim ēfarė do ndodhte ? Djalli, kjo krijesė e Zotit, madje u mbolli mėkatin edhe njerėzve?
- Nėse Zoti ėshtė vėrtetė i plotfuqishėm, pėrse e lejoi kėtė padrejtėsi? Nuk ishte i plotfuqishėm, apo ishte i lig?

- Si ka mundėsi qė Zoti dėnon njerėzit pėr gabimet e tij ?
- Perse ėngjėjt janė shumė dhe ne prekemi vetėm nga djalli?
- Pėrse xhindet dhe fantazmat u shfaqen vetėm pleqve tė fshatrave mė tė thella, apo njerėzve me probleme psiqike ?

- A ka kuptim parajsa apo ferri pėr logjikėn njerėzore, e mira pa tė keqen dhe anasjelltas ?
- Atėhere kush e kuptoi vallė kėtė dhe si na e shpjegoi qė ne e besuam ?
- A erdhi i biri i Zotit nė tokė dhe Zoti lejoi qė njerėzit ta vrisnin ?
- A e vranė njerėzit dhe ai nuk e ndihmoi, por e flijoi ?

- Nėse ai u flijua pėr mėkatet tona, a duhet tė merrte me vete ndėshkimin apo fajin tonė ?
- Nėse ai u flijua, pėrse ne vazhdojmė tė mos jemi tė shpėtuar ?
- Pėrse duhet tė lutemi dhe ta falenderojmė pafundesisht? Kaq shumė vuan Zoti nga deliri i madhėshtisė, apo nuk ėshtė i sigurt pėr madhėshtinė e tij dhe vetėkėnaqet kur sheh njerėz qė i luten me sy mbyllur apo me tė ndenjurat pėrpjetė?

- A kreu marrėdhėnie Zoti me njė krijesė tė tijėn? Madje pa dėshirėn e saj, as kėnaqėsinė me siguri...
- Dy prindėrit e parė a bėnė njė tufė kalamajsh, qė u shumuan me njėri-tjetrin ? Eshtė e mundur vallė ?
- Dy prindėrit e parė ē’ngjyrė kishin, sepse raca kemi mė shumė se dy ?

- A duhet ta besojmė Zotin vetėm nga frika e ferrit vallė ? A krijohet besimi nėpėrmjet imponimit, terrorit?
- Si e pėrzgjedh Zoti hiearkinė fetare qė drejton insitucionet e tij ? Si paguhen ata, me shpėrblesa morale jetojnė? Pėrse kėta njerėz kaq pranė Zotit nuk ngurojnė tė vishen nė ar, kur ēdo 6 sekonda njė fėmijė nė botė vdes urie?

- Pėrse ka kaq shumė besime fetare, kur e vėrteta ėshtė vetėm njė?
- Pėrse Zotat ishin tė pavdekshem dhe njėrezit i besonin verbėrisht duke i bėrė kurbane, si sot njė Zoti tė vetėm ?

- Pėrse tė gjithė simpatizantėt e feve tė ndryshme besojnė verbėrisht? A nuk ėshtė kjo njė shenjė e qartė, qė fetė kanė aftėsinė ti bindin dhe ti hipnotizojnė njerėzit dhe ata mė tė manipulueshmit ti kthejnė nė njė makineri luftė pėr qėllimet e tyre?

- Pėrse ekzistojnė besimtarė qė vrasin njerėz, qė ofendojnė, qė kėrcėnojnė, qė nuk kuptojnė?
- Kush do shkojė nė ferr, tė krishterėt apo muslimanėt kur ata besojnė automatikisht me tė njėjtin intesitet e bindje?

- Prania e kaq shumė besimeve fetare tė ndryshme, sa ngjason me praninė e partive politike?
- Vrasja ėshtė mėkat, por kur aksidentohesh dhe gruaja me fėmijėn tėnde vdes, ne njerėzit maksimalisht tė dėnojmė me disa vjet heqje lirie, ndėrkohe qė Zoti i gjithėmėshirshėm tė djeg pėrjetėsisht tė gjallė nė ferr...

- A nuk duken njerėzit mė tė hyjnishėm dhe hyjnitė mė pak njerėzorė ?
- Vetvrasja ėshtė mėkat, por kur kryhet nė mėnyrė tė rastėsishme, aksidentalisht ?
- Por kur njeriu nuk ka mė shpresa tė jetojė dhe familja e tij ėshtė e detyruar ti paguajė kurimin, qė e mban gjallė nė jetė vetėm pėr tė vuajtur?

- Aborti ėshtė mėkat, por kur ėshtė mėnyra e vetme qė tė jetojė nėna ?
- Masturbimi ėshtė mėkat, por ēuditėrisht pėrse tė gjithė e kryejne natyrshėm pa e mėsuar askund?
- A ėshtė njeri serioz dhe normal dikush qė asnjėherė nuk mund tė kryejė marrėdhėnie seksuale, duke devijuar detyrat e natyrės, tė jetės? Si ka mundėsi qė Zoti tė vendosė kėtė ēmim pėr tė fituar besimin tek njė krijesė e tij?

- Do jetė mė i privilegjuar ky murg nė "jeten" e pėrtejme, do ketė pėr tė mė shumė femra tė virgjera sesa pėr njerėzit mesatarisht tė mirė? Jo pėr gjė, por ky nuk di tė bėj as seks...!
- Besimtaret e kėsaj bote, e kanė ndarė apo bashkuar, kėtė botė?
- Pėrse mesjeta ėshtė periudha mė e errėt e njerėzimit ?

- Pėrse Zoti librin e tij e shkroi vetėm nė njė gjuhė, tė jetė vallė kaq i padrejtė sa tė duket si nacionalist arab? Apo nuk kishte dijeni qė njerėzit flisnin gjuhė tė ndryshme?
- Pėrse Zoti librat i shkroi pėr disa dekada tė tėra dhe botėn e krijoi vetėm pėr 7 ditė?

- Si mund tė jetė njė shkrim i vitit 0-600 i pėrshtatshėm me kulturėn e sotme tė njerezimit, kur ajo ecėn pėrpara ?
- Pėrse femra duhet tė shikohet si nė vitet 600, vetėm si njė fabrike pėr prodhim bebesh dhe njė skllave shtėpie ?

- Pėrse femra duhet tė mbulohet, mos vallė perēja i pastron shpirtin? Ajo nuk gabon vetėm nga mungesa e mundėsisė pėr tė gabuar...

- Pėrse duhet tė presim tė na mesojnė kush ėshtė e mira apo e keqja - librat fetare, kur ne nė fillore marrim njė kulturė qytetare njėkohesisht edukimit qė marrin ēdo ditė nė familjet tona ?
- Pėrse duhet tė marrim njė jetė nė emėr tė Zotit ? Zoti nėse do ka fuqi ta marrė edhe vetė...

- Pėrse kjo jetė duhet tė jetė njė provė, nuk ka vend pėr tė gjithė parajsa ?
- Njerėzit me tė meta mendore, pėrfundojnė tė gjithė nė parajsė ? Ata nuk kanė asnjė pėrgjegjėsi pėr veprimet e tyre dhe rrjedhimisht janė tė justifikuar dhe me imunitet ndaj ēdo gjykimi, i cili mund ti dėnojė.

- Pėrse Zoti u pendua qė krijoi mamuthin dhe Dinozaurin ?
- Pėrse Zoti ia merr jetėn, apo ia shkruan aq tė shkurtėr atė, njė krijese qė ka vetėm 2-javė qė ka ardhur nė jetė?
- Ne se fati ynė i shkruar qė nė fillim, atėherė ē’faj kemi ne dhe pse Zoti bėn sikur habitet nga sjelljet tona?

- Nėse fati ėshtė i shkruar, atėherė Zoti nuk ka mė ndikim nė jetėn tonė tė pėrditshme. Atėherė pėrse ne lutemi ? Pėrse dalim kundra vullnetit tė tij ?
- Perse Zoti ka nevojė pėr lutjet tona, qė ti tėrheqim vėmendjen, apo tė kujtohet pėr ne ?

- Pėrse faleni 1-5 herė nė ditė, kur gaboni edhe me vetėdije?
- Pėrse tė besosh tek Zoti mjafton edhe tė mos kesh shkollim, madje shpeshherė ėshtė kusht optimal pėr tė qenė njė besimtar i devotshėm dhe i bindur totalisht ?

- Pse nuk gjejmė ateistė nėpėr fshatra tė izoluar apo nė zona tė thella ku mungon informacioni?
- Po mishi i derrit hahet nė xhenet ? Pėrse Zoti mallkoi derrin dhe nuk mallkoi atė dreq molle?
- Ne, nė parajse na presin femra tė virgjera, plot 75, po femrat vallė ēfarė gjejnė ?


- Pėrse tė duash Zotin mė shumė se babain tėnd qė tė dha jetėn e flijohet ēdo ditė pėr ty dhe pse institucionet fetare tė jenė mė tė shenjta se familja ku rritesh e formohesh?
- Pėrse feja jote tė tė thotė mė shumė se kombi yt, gjuha qė flet apo vendi ku rritesh duke tė imponuar emrat e saj, kulturėn, traditėn, veshjen, gjuhėn prej nga vjen? Besimin fetar mund ta ndėrrosh, vendin ku ke lindur ...kurrė.

Ore mbi tė gjitha, pėrse e quajmė Zot dhe jo Zonjė ?

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A besoni ne Zot?

Mesazh  ines prej 13.04.10 20:23

Einstein, mesa shoh ti nuk ke nje ide rreth koncpetit te Zotit.

po te tregoj dicka:

Ne nje bisede midis nje astonaut rus dhe nje kirurgi:
"Une kam qene shume here ne qiell-"tha astronauti rus-" por nuk kam pare asnje Zot, as engjej"

"edhe une kam operuar shume tru te zgjuar "-u pergjigj specialisti i truve-"por nuk kam pare ndonje mendim"


Si te duket?
avatar
ines

13


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A besoni ne Zot?

Mesazh  Estilen prej 13.04.10 21:05

ines shkruajti:Einstein, mesa shoh ti nuk ke nje ide rreth koncpetit te Zotit.

po te tregoj dicka:

Ne nje bisede midis nje astonaut rus dhe nje kirurgi:
"Une kam qene shume here ne qiell-"tha astronauti rus-" por nuk kam pare asnje Zot, as engjej"

"edhe une kam operuar shume tru te zgjuar "-u pergjigj specialisti i truve-"por nuk kam pare ndonje mendim"


Si te duket?

Sennia..me pelqeu shume ajo qe kishe shkruar, shume e bukur, tamam nje thenie e madhe e nje filozofeje, por nuk pashe asnje pergjigje filozofke per ato qe une jam ''injorant i konceptit zot'', prandaj shtroja nje seri pyetjesh....?
Te lutem me jep sikur dhe nje pergjigje te vetme...dhe une ashtu sic premtova me siper, do te behem nje besimtar me i devotshem se ju...

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A besoni ne Zot?

Mesazh  Gentriti prej 13.04.10 22:17

Ines, oshte kot me ju fol njerzve per Zotin. Pyetje te zakonshme te nje ateisti, i cili mendon se ka prejardhje majmuni, dhe se bota u krijua vet. Nese dicka nuk e shohin sdo e besojn. Do tbinden vetem nese e shohin e KJO SKA MUNDSI, por ne mund te shohim perreth e te bindemi se vertet ka nje Krijues.
avatar
Gentriti

18


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A besoni ne Zot?

Mesazh  Estilen prej 14.04.10 9:53

Gentriti shkruajti:Ines, oshte kot me ju fol njerzve per Zotin. Pyetje te zakonshme te nje ateisti, i cili mendon se ka prejardhje majmuni, dhe se bota u krijua vet. Nese dicka nuk e shohin sdo e besojn. Do tbinden vetem nese e shohin e KJO SKA MUNDSI, por ne mund te shohim perreth e te bindemi se vertet ka nje Krijues.


Zoti eshte nje paterice per mendje te dobeta.....sidomos per nje mendje si kjo e juaja.

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A besoni ne Zot?

Mesazh  ines prej 14.04.10 14:01

Zoti nuk eshte nje paterice per mendje te dobeta..perkundrazi per mendje shume te shendosha qe arrijne te shohin atje ku te tjeret nuk munden.
Einstein, une Zotin tim e konceptoj ne menyren time , si nje energji e madhe te ciles kur i jep shume..merr shume, eshte nje force per te cilen ne kemi nevoje te JETOJME.

Zoti eshte pjese e jona, nje pjese e brendshme e jona, JEMI NE, por edhe nuk jemi ne sepse eshte nje fuqi te cilen ne nuk e dispnojme per kete arsye kemi nevoje per te.

ka nje dallim midis Zotit dhe predikimeve njerezore te cilave ti i ke bere bajat me siper...zoti eshte energji..fuqi mbinjerezore jo predikime. Predikimet i kane krijuar njerezit qe te bene ne rregull shoqerine, per te krijuar nje harmonizim.
ato cka shkruajne librat e shenjte jane te nevojshme, na sherbejme qe ne te krijojme nje jete te denje e te virtytshme. Besoj se e ke lexuar Danten, ai jep mesazhe te forta per kete, duke perdorur jeten e pertejme por qe ne fakt nenkupton jeten ne toke dhe jep mesazhin e vetpermiresimit etj etj
avatar
ines

13


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A besoni ne Zot?

Mesazh  Gentriti prej 14.04.10 16:08

Mund te jem mendje e dobte, po jo i marre.

Edhe une dikur i kam pasur pyetjet e ngjashme si te estilen e te cdo ateisti tjeter. Dhe te jem i sinqert me hanin shpirtin pyetjet e tilla e sidomos me mundonte pyetje: Kur gjithēka eshte e shkruar, pse une duhet te perpiqem, pse te sillem mire, pse te bej pune te mira....?

Me kalimin e kohes e kuptova se si qendron kjo ceshtje. Fete nuk e shpjegojne si duhet, po as shkenca nuk bazohet ne argumente te forta per te dhene nje ide te qarte.

Ajo qe te gjithe duhet te beni eshte qe ta shihni medalen edhe ne anen tjeter, e te mos mbyteni ne llaven e informacione te pasakta.

Ka nje Zot, i cili njihet me emra te ndryshem dhe ne menyra te ndryshme nga secila fe dhe secili individ.

Duke u bazuar ne librin e fundit te shpallur nga Zoti:

- Zoti nuk ka fillim e mbarim, i perjetshem. Eshte energji ne te cilen koha ska ndikim. Ka ekzistuar gjithnje dhe do te vazhdoj te ekzistoj, pavarsisht a jemi ne apo jo.

- Qendronte gjithkund sikurse edhe tani.

- Zoti ishte gjithnje, ne smund te krijojme asgje nga asgjeja e lere me te krijohemi vet.

- Zoti krijoi edhe engjuj dhe djallin. Engjujt i binden Zotit, djajt kane vullnet te lire sikurse edhe ne.

- Edhe sot ne shek. XXI ka njerze qe e kundershtojn Zotin.

- Qe nga fillimi i krijimit, djajt ishin kunder njeriut dhe siē thuhet edhe ne ajetet kuranore, djalli kerkoi afat deri ne diten e gjykimit te kthej prej vetes ata qe kane mendje te lehte dhe po ja arrin shum mire.

- Zoti nuk i denon njerzit per gabimet e tyre. Secili denon vetveten me ate qe ka bere. Nje i urte njehere tha: Nuk kam frike nga Zoti, po kam frike nga vetja.

- Parajsa dhe ferri ne sy te njerzve nuk kane kuptim, sidomos te ateistve, por secili paguan per veprat e veta dhe parajsa e ferri jane sinonim i ndeshkimit apo shperblimit per ata qe bejn vepra te mira e te keqija.

- Jezusi nuk eshte biri i Zotit! Keshtu pretendojn krishteret. Rasti i lindjes se Jezusit krahasohet me te Adamit. Eshte rast i veēante i krijimit, qe ka ndodhur vetem nje here.

- Te kqijat qe na kane rene mbi koke, jane rezultat i faktorit - njeri. Lutja eshte mundesi e afrimit me Zotin. (Se di sa keni provuar te luteni ndonjehere).

- Zoti nuk kreu marredhenie me asnje krijese te tijen!

- Dy njerzit e pare, kane qene te veēante si edhe ne tani. Raca ka shume, po te gjithe jemi njerze dhe ne qoft se njeriu i pare ka jetuar para miliarda vjetesh, mundesit per raca jane te shumta.

- Nuk duhet ta besojme Zotin vetem se kemi frike nga ferri.

- Zoti nuk zgjedh hierarkine fetare, kete e bejne njerzit. Njeriu eshte qenie lakmitare dhe egoiste ne vete, kur e ka mundesin per tu veshur me ar, si intereson per te tjeret. Kete nuk e thote Zoti. Prandaj ne Islam njera nga shtyllat e fese eshte zekati, dhenia e nje pjese te pasurise per te varferit.

- Ka shume besime fetare se njerzit nuk jane te kenaqur, dhe kerkojne gjithmone diēka te re qe 'tu bij te gatshme te gjitha"

- Zotit nuk i duhet gjaku i nje kurbani as mishi i tij, por gatishmeria e nje personi per sakrifice.

- Ka dallim ne mes te simpatizueve te feve. Zoti nuk kerkon te behet lufte, vetem atehere kur je i kercenuar. Paqja eshte ajo qe porositet nga Zoti. Luften e bejne njerzit.

- Para Zotit ska dallim.

- Vrasja eshte mekat po ashtu edhe vetvrasja. Ske te drejt tia marresh jeten askujt. Por nese ndodh rastesisht kjo eshte ceshtje tjeter.

- Njerezit jane te krijuar te jene te mrekullueshem. Por...ne smund te jemi.

- Aborti deri kah muaji i trete lejohet te behet ne rast se eshte ne pyetje shendeti i nenes.

- Zoti nuk ka thene qe prifterinjt te mos martohen. Kete e kan bere njerzit.
Ne Kuran Zoti thot "Martohuni..."

- Zoti u ka shpallur libra te gjithe popujve thuhet ne Kuran. Mirepo i fundit eshte ne gjuhen arabe por eshte per te gjith njerzimin dhe per te gjith kohen.

- Bota nuk u krijua per 6 dite, 24 oreshe si i njohim ne. Ky eshte nje keqkuptim qe te gjithe e bejne madje edhe fetaret.

- Shkrimi i vitit 600 mund te jete i pershtatshem edhe pse shkenca ka perparuar shume, ka shume gjera qe duhet zbuluar, si ka mundesi qe ne shek. VII te dihet per shenjat e gishtrinjeve? apo qe femijet duhet te ushqehen me qumshtine e nenes deri ne moshen 2 vjeqare? Si ka mundesi qe ne shek.VII te shkuhet per mjalten si nje ilac sherues per shume semundje? Apo te ndalohet mishi i derrit, i coftirave, apo pirja e alkoolit?.etj. Ta kujtojme qe fjala e pare e zbritur ishte "Lexo".

- Femra ka te drejta si edhe mashkulli, para Zotit jane te njejte. Po pse urdherohet mbulimi? Secila femer eshte e krijuar vetem per nje burre dhe epshi smund te kontrollohet kur sheh nje femer gjysme te veshur. Mbulesa nuk eshte penges, por eshte nje pengim nga imoraliteti, femrat kane te drejt si edhe mashkujt, mirepo qe shume gjera jan keqkuptuar.

- Zoti zhduku popuj edhe shtaze, se po prishnin paqen mbi toke.

- Zoti i merr kur te do shpirterat dhe kjo nuk eshte ne kompetencen tone.

- Fatin tone e shkruajme ne vet.

Genti.
avatar
Gentriti

18


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A besoni ne Zot?

Mesazh  Estilen prej 14.04.10 17:31

Miku im....mos u mundo me teper se aq, te zhytesh ne mjergullen e padijes, ke aq shume erresire ne psiqiken tende, sa qe cdo shprehje e metejme vetem te fundos ne ate det erresire.

E shoh te arsyeshme te te them, me qe ti ke permendur shkencen, se shkenca eshte nje disipline e forte vrojtimi dhe dyshimi konstruktiv, e duke u perpjekur me ane te llogjikese, proves dhe arsyes te nxjerre perfundim.

Feja e zoti juaj ne dallim mjaft te holle nga shkenca, kerkon nje pezullim te prere te aftesive gjykuse, tamam sic po veproni ju te gjithe ne kore, duke me ballafaquar mua me te verteten e paprovuar, me Kuranin tuaj,dhe asgje me teper.

Shkenca ecen duke ngritur hipoteza, ide a po dhe modele e mandej perpiqet ti rrezoi ne se ato nuk i pergjgjen fakteve.

Pra shkencetari(mendimtari) gjithnje ben pyetje duke qene gjithmone skeptik.

Kurse feja e Zoti juaj, eshte per shenderrimin e besimit te paprovuar, ne te vertete te pa tundur, me ane te pushtetit institucional fetar,pushtetit te frikes, terrorit psikologjik dhe kalimit te kohes.

Them te kalimit te kohes se ne ate Kuran e ne ate Bibel qe per ju jane libra te shenjte, qe nga koha e formulimit te tyre e deri me sot jane bere aq redaktime sa qe jo me qe s'jane te shenjte, por as dhe te zakonshem.

Miku im...
Zoti dhe feja juaj tre gjera kane arritur deri me sot ti realizojne ne menyre te shkelqyer, ka ndare, ka kontrolluar dhe ka mashtruar ne menyren me sistematike njerzine, e sidomos ata me te varferit dhe ta pa shkolluarit.

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A besoni ne Zot?

Mesazh  ines prej 14.04.10 19:13

Genti mos u perpiq me teper..nese nuk do ua mbushesh ti mendjen ketyre, kete do ta bej koha.


Edituar pėr herė tė fundit nga ines nė 14.04.10 20:34, edituar 1 herė gjithsej
avatar
ines

13


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A besoni ne Zot?

Mesazh  genci prej 14.04.10 19:22

Po besoj se po te mos ishte ai nuk do kishte kush ta drejtonte tėrė kėtė univers.
Njeriu e di formulen e ujit por nuk ėshtė nė gjendje ta krijoj atė qė zoti e krijoj, kjo vėrteton faktin se zoti ekziston.
avatar
genci

37


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A besoni ne Zot?

Mesazh  Gentriti prej 14.04.10 19:39

A ekziston Zoti?

Mendoni kėtė: Njė arkeolog gėrmon thellė nė rrėrėn e shkretėtirės dhe e gjenė njė copė tė njė vazoje tė argjilit. Pas hetimeve tė tij ky arkeolog mund tė na tregojė neve – prej kėsaj cope tė vjetėr – se shumė civilizime kanė ekzistuar mijėra vite mė parė qė e kanė prodhuar kėtė.

Ai mund tė na tregojė neve pėr tipat e furrave, temperaturat dhe ngjyrat me tė cilat kanė punuar, materialet qė i kanė pėrdorur kėshtu kjo e pėrcakton nivelin e aftėsive artistike, teknologjike etj. E gjithė kjo prej njė cope tė vogėl e gjendur nė shkretėtirė.

• A e ka parė ky arkeolog ndonjėherė civilizimin qė e prodhoi kėtė vazo ?
• Si e din ai se dikur kishte ekzistuar (ky civilizim) ?

Ai e din kėtė sepse e sheh se kjo copė ėshtė prodhuar nga dikush i cili e dizajnoi atė, i dha formė, dhe kishte zgjuarsi pėr ta nxehur atė dhe pėr ta prodhuar vazon dhe jo vetėm atė, ai gjithashtu e kishte aftėsinė pėr ta ngjyrosur atė dhe pėr ta bėrė tė duket e bukur.
Njė dizajnit i nevojitet njė dizajner

Pėr arkeologun eksiztenca e copės sė vazos ėshtė provė bindėse e ekzistencės, inteligjencės dhe aftėsisė se njerėzve qė e kanė prodhuar atė.

Shikoni rreth juve, perendimin e diellit nė mbrėmjet verore, hėnėn dhe yjet nė njė natė pa re, ujin qė ju e pini, drunjėt se si ato rriten prej farave tė vogla. Mendoni pėr veten tuaj, sytė tuaj me tė cilėt shihni, veshėt me tė cilėt dėgjoni, gjuhėt me tė cilat shijoni dhe flisni, duart tuaja dhe kėmbėt tuaja, zemrėn dhe trurin tuaj. Mendoni se si kėto gjėra janė aq komplekse nė vetėt e tyre dhe ende punojnė sė bashku nė njė harmoni aq tė pėrkryer.

Prej lėvizjes sė galaksive deri tek kompleksitetet e bashkėveprimit tė molekulave, prej dinamikės se eko-sistemeve deri tek komplikimet e DNA-s, tė gjitha tė qojnė tek fakti i qartė i eksiztencės tė njė menqurie, dije dhe fuqije tė madhe e cila e lejon universin tonė tė eksiztojė dhe tė funkcionojė.

Shumė njerėz natyralisht e njohin eksiztencėn e Zotit, dhe ne gjejmė referim tek Krijuesi nė tė gjitha kulturat dhe fetė. Madje edhe ateistėt, komunistėt dhe shkenctarėt (mosbesimtarė) nuk mund ta shmangin kėtė realitet, por e zėvendėsojnė termin “Krijues” me frazat si “Nėna natyrė” dhe “mėnyra mahnitėse se si nėna natyrė ka dizajnuar..”

Sa e ēuditshme nė dukje tė kėsaj, se sa shumė e hedhin poshtė besimin nė ekzistencėn e Krijuesit. Mbase kjo ėshtė mė shumė pėr shkak tė modės dhe dėshirės pėr tė justifikuar njė qėndrim materialist ndaj jetės mė tepėr se vrojtimet reale dhe tė kuptuarit e realitetit.

A mundet krijesa te jetė Krijues ?

Diēka e ēuditshme (mbase ndonjė arsye tjetėr pėr prirjen pėr tė mohuar Krijuesin), janė ata tė cilėt pretendojnė se njeriut, ose njerėzit, tė cilėt kanė ecur nėpėr tokė, kanė thithur ajėr, qė kishin trupat dhe shpirtrat tė nėnshtruara ndaj Ligjeve tė Universit, janė Krijuesit.

Kjo ėshtė natyrisht njė kontradiktė totale nė fjalė. Diēka nuk mund tė jetė Krijues dhe krijesė nė tė njejtėn kohė, tė mbėshtetura nė ajėr, pijė dhe ushqim dhe tė jetė i pavarur, i pėrkoshėm dhe i pėrjetshėm.
Ne u krijuam nga njė pikė e lėngut, nė tė cilin ishte njė spermė mikroskopike, e cila e fekondoi njė vezė mikroskopike dhe ne u rritėm nė mitrėn e nėnave tona nė faza tė para-vendosura, ndaj tė cilave ne nuk kishim kontroll. Ne erdhėm nga mitrat e nėnave tona, duke urinuar dhe jashtėqitur duke pasur nevojė pėr vėmendje dhe kujdes tė vazhdueshėm. Pa ushqim ne do tė vdesim, pa ajėr do tė vdesim... dhe atėherė njė i tillė ėshtė Zot ?

Instikti natyral na tregon neve se ekziston njė Zot.

Me tė vėrtetė ēdo person inteligjent do ta njihte saktėsisht se si jeta e varur, universi dhe ēdo gjė e ka Krijuesin e vet. Nevoja urgjente pėr ndihmen e Tij e bėn ata tė qartė nė kohėt e fatkeqėsive tė mėdha.
Pėrfytyroni vetėn tuaj nė aeroplan dhe ju e dini se do tė rrėzohet...
Ose nė njė anije nė det, e flakur lart e poshtė nga valėt e tmerrshme...

Kujt i drejtoheni pėr ndihmė atėherė ?

Ka pasur ndonjė situatė nė jetėn tuaj kur keni thirrur Krijuesin tuaj, duke harrur ēdo kend dhe ēdo gjė tjetėr, duke shpresuar, besuar, duke dėshiruar qė Qenja tė cilėn e njihni nė zemrėn dhe shpirtin tuaj e cila ka fuqi dhe kontrollon ēdo gjė do t’ju ndihmojė juve. I vetmi qė njihmi mund tju shpėtojė.

O krijesa tė Zotit, meditoni mbi kėto ajete:
“Ėshtė fakt se nė krijimin e qiejve e tė tokės, nė ndėrrimin e natės e tė ditės, tė anijes qė lundron nė det qė u sjell dobi njerėzve, nė atė shi qė e lėshon All-llahu prej sė larti e me tė ngjall tokėn pas vdekjes sė saj dhe pėrhapė nė te nga ēdo lloj gjallese, nė qarkullimin e erėrave dhe reve tė nėnshtruara mes qiellit e tokės, (nė tė gjitha kėto), pėr njė popull qė ka mend ka argumente.” (Bekare: 164)
“Ai e bėri diellin, e hėnėn dritė dhe asaj (hėnėn) ia caktoi fazat, qė ta dini numrin e viteve dhe llogarinė. All-llahu nuk krijoi kėtė pėr tjetėr, pos me qėllim tė caktuar. Ai ia sqaron argument njė populli qė kupton.” (Junus, 5)

“I krijoi qiejt e tokėn me urtėsi precize. I lartė ėshtė Ai nga ēka ata (idhujtarėt) i shoqėrojnė. E krijoi njeriun nga njė pikėl (uji), kur qe, ai (njeriu) kundėrshtar i hapėt. Edhe kafshėt Ai krijoi dhe nė saje tė kėtyre ju mund tė mbroheni (nga tė ftohtit), keni edhe dobi tė tjera dhe prej tyre hani.” (Nahl, 3-5)
“Ai, qė ia shpall Furkanin (Kur’anin, dallues tė sė vėrtetės nga e pavėrteta) robit tė vet (Muhammedit) qė tė bėhet pejgamber i botes (kėshillues), ėshtė i madhėruar. Ai ėshtė qė vetėm Atij i takon sundimi i qiejve dhe i tokės, Ai nuk ka as fėmijė e as nuk ka shok nė sundimin e Tij. Ai krijoi ēdo gjė, duke e pėrsosur nė mėnyrė tė qartė e tė matur. Mirėpo, ata (idhujtarėt) nė vend tė Tij adhuruan zota tjerė, tė cilėt nuk krijuan asgjė, sepse ata edhe vetė janė tė krijuar. Ata nuk posedojnė pėr vetvete as dėm as dobi, ata nuk kanė nė dorė as vdekje as jetė, e as ringjallje.” (Furkan 1-3)

“A mos ata i krijuan qiejt e tokėn, Jo, por ata nuk janė tė bindur. “ (Tur, 36)

“Ai (All-llahu) ua bėri tė mundshėm udhėtimin nė tokė e nė det, deri kur jeni nė anije qė lundrojnė me ta (me udhėtarėt) me anė tė njė ere tė lehtė dhe janė tė lumtur me tė (me erėn e lehtė), ia beh njė erė fortė dhe nga tė gjitha anėt rrethohen nga valėt dhe binden se janė shkatėrruar, e lusin All-llahun pa farė pėrzierje tė idhujve (duke thėnė): Nėse na shpėton nga kjo (katastrofė), ne do tė jemi gjithnjė falėnderues!” E kur Ai (All-llahu) i shpėtoi ata, ja, ata veprojnė mbrapshtė nė tokė, pa arsye. O ju njerėz! Kryeneēėsia ėshtė vetėm kundėr vetes suaj, ėshtė pėrjetim i jetės sė kėsajbote, pastaj kthimi juaj ėshtė te Ne, e Ne ju shpėrblejmė pėr veprimet tuaja.” (Junus, 22-23)
avatar
Gentriti

18


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

a besoni ne Zot?

Mesazh  Nikolaos prej 14.04.10 20:26

Mos me trego mua inteligjencen ti Ines se une jam i sigurt qe di me shume se ti per universin dhe astronomine, teorite fetare nuk me interesojne fare perderisa jane shume, Po te ishte nje ndoshta edhe do besoja.

Duket qe keni mbetur ne mesjete qe kur besoni ne libra qe jane shkruar kur njerezit ishin te paditur dhe qe genjenin popullin "injorant" te atehershem me teorine e tyre.

Njerezit e thjeshte e te varfer ishin kaq te paditur saqe besonin ne njerez te ashtuquajtur "profete" dhe kishin frike te jetonin nje jete normale per shkak te ketyre teorive absurde.

Ka edhe sot njerez injorant saqe akoma besojne se edhe shiun e leshon Zoti, edhe diten apo naten i krijon zoti, nderkohe qe te diturit e dine se keto jane fenomene te krijuara nga vet Dielli.

Jo moj jo koha po perparon dhe do te vije koha qe besimi ne keto mijera teori absurde fetare do te bien dhe eshte e sigurt qe po bien sepse ne krahasim ne 10 vitet e meparshme sot njerezit (sidomos te rinjte) shkojne me pak neper kisha e xhamia ose thjesht shkojne per t'u njohur me njeri-tjetrin se gjejne nje rast te mire sidomos ne fshatrat e thella.

Duhet shume kohe per t'ju mbushur mendjen juve..........Edhe une kam besuar ne fe dhe tani me nuk besoj?

Si mendon ti njeriu kur lexon behet me i ditur apo me budalla? Nuk besoj se jam aq budalla sa te besoj me keto teori.

Dhe nuk besoj se vajzat inteligjente jane aq budallaqe e te mbajne shami ne koke e te mos shkojne kurre ne plazh sic thote kurani e fe te tjera se gjoja eshte mekat. E c'te keqe ka te shkoje nje vajze ne plazh moj, c'te keqe ka te besh nje jete normale?
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

644


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

a besoni ne Zot?

Mesazh  Nikolaos prej 14.04.10 20:50

Shkurt: ai Zot qe ka fuqine te ndertoje gjithe kete Univers si nuk paska fuqi te ndaloje vuajtjet, luftrat, varferine dhe te keqen ne pergjithsi?

Ne e duam kete jete sa me te lumtur dhe nuk besoj se Zoti krijesat e veta do qe t'i shohe te vuajne.

Apo Zoti na ka harruar sepse Universi eshte i pafund, me miliarda galaktika, saqe ne jemi nje fije pluhuri i padukshem dhe ai nuk e di se ku jemi?
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

644


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A besoni ne Zot?

Mesazh  Estilen prej 14.04.10 21:11

Konstatoj se....
Qėllimi i vetėm i kėsaj teme nuk ėshtė lufta ndaj Zotit apo feve, cilado ato qofshin, por ėshtė njė teme pėr tolerancė, njė tolerancė qė fillimisht duhet tė burojė nga besimtarėt, qė mesa shoh ne ēdo shkrim, janė mė lehtėsisht tė ofendueshėm, mė pak tolerantė ndaj mendimeve tė ndryshme, apo deri mė shumė ofendues.

O ju besimtare, na lini ne qe jemi ne ''rruge''te gabuar te na gjykojė Zoti juaj, por dhe ju ndiqni parimet e shenjta qė propogandoni......

Tė besosh ose jo nė Zot nuk dėmton askėnd dhe ėshtė tejet personale. Ka njerėz qė kanė nevojė pėr njė kult frike apo adhurimi, ka njerėz qė besimin nė zot e ndjejnė shpresė dhe forcė pėr tė pėrballuar dhe realizuar me qėllim jetėn.

Unė kam vetėm njė thirrje : E shenjtė ėshtė e drejta, e shenjtė ėshtė familja, e shenjtė ėshtė shoqėria njerėzore, i shenjtė ėshtė arsimi, por mbi tė gjitha, e shenjtė ėshtė e vėrteta !

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A besoni ne Zot?

Mesazh  Gentriti prej 15.04.10 11:49

Nikolaos, A nuk mendon se ne vet i shkaktojm te keqijat?
E di se do thoni: "Askush nuk i ka inat veti." Une ju them se nganjehere eshte veshtire te gjejme nje rruge qe do na qoj kah lumturia dhe zhytemi edhe me thelle ne detin e fatkeqesive.

Sot shkenca po e verteton se ne me fuqin qe na dha Zoti, me fuqin e mendimeve terheqim te miren e te keqen.

Ta kujtojm nje fjale te Muhamedit a.s. kur thote: "Mendo mire dhe do te gjesh mire", pastaj une skam hasur askund te Kuran ku njerzit porositen per te bere vepra te keqija, e as per tia menduar dikuj te keqen.

Dielli eshte nje faktor i rendesishem per jete ne toke, po nuk eshte krijuesi e as qe me shkon mendja te besoj ne te tilla gjera. Une jam edhe me shkencen edhe me fene, por deri ne njefare kufiri te logjikes.

Askush spo provon me bind askend. Besimi eshte ceshtje personale, thjesht do te ishte mire te mos bazoheni ne nje burim informacioni.

Nese e doni jeten te lumtur atehere - bejeni. E keni mundesine per ta ber. Zoti ju dha te gjitheve potencial per ta bere kete, qofte besimtar apo ateist.
Bejeni edhe ju!
avatar
Gentriti

18


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A besoni ne Zot?

Mesazh  Gentriti prej 15.04.10 11:56

Do te ishte mire qe te shohim se ēfare mendojne disa nga shkencaret e fushave te ndryshme lidhur me ekzistencen e Zotit. Po ashtu ta keni te qarte se sdua te ndikoj ne asnjeri.


SHKENCETARTET VERTETOJNE SHENJAT E ZOTIT

Zbulimet shkencore mbi gjithė-sinė flasin pėr ekzistencėn e Zotit. Shkenca na udhėheq nė pėrfundimin se gjithėsia ka njė Krijues, i Cili ėshtė i pėrkryer nė fuqi, urtėsi e dituri. Ėshtė feja ajo qė na tregon rrugėn pėr njohjen e Zotit. Pėr kėtė arsye, ėshtė e mundur tė thuhet se shkenca ėshtė njė metodė qė pėrdorim pėr tė njohur dhe hulumtuar mė mirė tė vėrtetat, pėr tė cilat bėn fjalė feja.

Megjithatė, nė ditėt e sotme, disa nga shkencėtarėt qė flasin nė emėr tė shkencės mbajnė njė qėndrim plotėsisht tė ndryshėm. Sipas pikėpamjes sė tyre, zbulimet shkencore nuk e pėrfshijnė krijimin e Zotit. Pėrkundrazi, ata kanė formuar njė konceptim ateist tė shkencės, duke deklaruar se nuk ėshtė e mundur tė arrihet tek Zoti nėpėrmjet tė dhėnave shkencore. Shkurt, ata pretendojnė se feja dhe shkenca janė dy nocione nė kundėrshtim me njėra-tjetrėn.

Nė tė vėrtetė, kjo mėnyrė e tė kuptuarit tė fesė ėshtė tejet e re. Deri pak shekuj mė parė, shkenca dhe feja nuk mendoheshin kurrė tė pėrplaseshin me njėra-tjetrėn dhe shkenca pranohej si njė metodė pėr tė provuar ekzistencėn e Zotit. I ashtuquajturi konceptim ateist i shkencės lulėzoi vetėm pasi filozofitė materialiste dhe pozitiviste u shtrinė nė botėn e shkencės nė shekujt e 18-tė dhe 19-tė.

Pasi Ēarls Darvin prezantoi Teorinė e Evolucionit mė 1859, qarqe qė bartnin njė pikėpamje materialiste pėr botėn nisėn ta mbrojnė ideologjikisht kėtė teori, tė cilėn e panė si njė alternativė nė vend tė fesė. Teoria e evolucionit pretendon se gjithėsia nuk ėshtė krijuar nga njė krijues, por ka ardhur nė ekzistencė rastėsisht. Pėr pasojė, u shpall se feja ėshtė nė kundėrshtim me shkencėn. Shkencėtarėt britanikė Maikėll Baigent, Riēard Lei dhe Henri Linkoln u shprehėn kėshtu mbi kėtė ēėshtje:

Pėr Isak Njutonin, njė shekull e gjysmė pėrpara Darvinit, shkenca nuk ishte e ndarė nga feja. Pėrkundrazi, ajo ishte njė aspekt i fesė dhe nė fund tė fundit i shėrbente e i nėnshtrohej asaj... por shkenca e kohės sė Darvinit mori formėn e saj duke u ndarė nga konteksti, nė tė cilin kishte ekzistuar mė parė dhe duke u shndėrruar nė kundėrshtare absolute dhe nė njė depozitė alternative mendimi. Si pasojė, feja dhe shkenca pushuan sė punuari nė harmoni dhe iu kundėrvunė njėra-tjetrės, ndėrsa njerėzimi u shtrėngua gjithmonė e mė tepėr tė zgjedhė mes tė dyjave.

Sikurse thamė mė parė, e ashtuquajtura ēarje mes shkencės dhe fesė ishte tėrėsisht ideologjike. Disa shkencėtarė qė besonin me zell nė materializėm, e kushtėzuan vetveten tė argumentojnė se gjithėsia nuk ka njė krijues dhe trilluan teori tė ndryshme pėr kėtė qėllim. Teoria e evolucionit ishte mė e njohura dhe mė e rėndėsishmja ndėrmjet tyre. Edhe nė fushėn e astronomisė, gjithashtu, u zhvilluan ide si "teoria e gjendjes statike" apo "teoria e kaosit". Sidoqoftė, tė gjitha kėto teori qė mohonin krijimin u rrėzuan nga vetė shkenca.

Sot, shkencėtarėt qė ende mbahen pas kėtyre teorive dhe kėmbėngulin nė tė mohuarit e gjithēkaje fetare, janė dogmatikė dhe fanatikė, tė vetėkushtėzuar pėr tė mos besuar nė Zot. Zoologu i famshėm dhe evolucionisti anglez Watson e pranon kėtė dogmatizėm ndėrsa sqaron se pėrse ai dhe kolegėt e tij e pranojnė teorinė e evolucionit:

Teoria e Evolucionit ėshtė njė teori e pranuar universalisht, jo pėr arsye se mund tė provohet si e vėrtetė pėrmes argumentimit tė arsyeshėm e koherent, por sepse alternativa e vetme: krijimi i veēantė, ėshtė krejtėsisht i pabesueshėm.

Ajo qė Watson kupton me "krijim tė veēantė" ėshtė krijimi hyjnor. Sikurse pohon, ky shkencėtar e sheh atė si tė "papranueshėm". Po pėr ē'arsye? Pėr arsye se kėshtu imponon shkenca? Nė tė vėrtetė, shkenca nuk imponon diēka tė tillė. Pėrkundrazi, shkenca provon tė vėrtetėn e krijimit.

E vetmja arsye, pėr tė cilėn Watson e sheh kėtė tė vėrtetė si tė papranueshme ėshtė se ai e ka kushtėzuar vetveten pėr ta mohuar ekzistencėn e Zotit. Tė gjithė evolucionistėt e tjerė i pėrkasin kėtij qėndrimi.

Evolucionistėt nuk mbėshteten nė shkencė, por nė filozofinė materialiste. Ata e shtrembėrojnė shkencėn qė tė pėrputhet me kėtė filozofi. Njė gjenetist dhe evolucionist i njohur i universitetit tė Harvardit, Richard Levontin, e pranon kėtė tė vėrtetė:

Nuk ėshtė puna se metodat apo institucionet e shkencės, nė ndonjė mėnyrė, na shtrėngojnė tė pranojmė njė shpjegim material tė botės sė dukurive, por pėrkundrazi, ne jemi tė detyruar pėr shkak tė pranimit tonė "a priori" tė shkaqeve materiale pėr tė krijuar njė aparat hulumtimi dhe njė grupim konceptesh qė prodhojnė shpjegime materiale, pavarėsisht se sa kundėr intuitės mund tė jenė, pavarėsisht se sa mistifikues mund tė ngjajnė.

Pėr mė tepėr, materializmi ėshtė absolut, kėshtuqė ne nuk mund tė lejojmė Kėmbėn Hyjnore tė shkelė nė prag.

Nga ana tjetėr, sot, njėlloj si nė historinė e shkuar, ka shkencėtarė qė, si kundėrshtarė tė kėtij grupi materialist dogmatik, pohojnė ekzistencėn e Zotit dhe e shohin shkencėn si njė mėnyrė pėr ta njohur Atė. Disa prirje tė zhvilluara nė SHBA si "Kreacionizmi" apo "Projektimi Inteligjent" argumentojnė nėpėrmjet provave se tė gjitha qeniet e gjalla janė krijuar nga Zoti.

Kjo na tregon se si shkenca dhe feja nuk janė burime tė kundėrta informacioni, por, pėrkundrazi, shkenca ėshtė metoda qė pohon tė vėrtetat absolute tė siguruara nga feja. Pėrplasja mes fesė dhe shkencės mund tė jetė e vėrtetė pėr disa besime qė mishėrojnė shumė elementė bestytnish krahas burimeve hyjnore. Sidoqoftė, kjo ėshtė jashtė diskutimit pėr Islamin qė mbėshtetet vetėm nė shpalljen e pastėr tė Zotit. Pėr mė tepėr, Islami mbėshtet kėrkimet shkencore dhe shpall se hulumtimi i gjithėsisė ėshtė njė mėnyrė pėr tė njohur krijimin e Zotit. Vargu i mėposhtėm nga Kurani trajton njė ēėshtje tė tillė:


A nuk e kanė parė qiellin mbi ta, si e kemi ndėrtuar e zbukuruar? Nė tė nuk mund tė gjesh asnjė tė ēarė! Tokėn e kemi shtrirė dhe kemi vendosur nė tė male tė qėndrueshme dhe kemi bėrė qė ajo tė nxjerrė bimė tė mrekullueshme nė ēift. Nga qielli zbritėm ujė tė bekuar, me tė cilin rrisim kopshte e drithė pėr t'u korrur dhe pemė tė larta hurmash, me vile tė vendosura njėra mbi tjetrėn. (Sure Kaf, 6-7, 9-10)

Sikurse lėnė tė kuptohet vargjet e mėsimpėrme, Kurani i nxit gjithmonė njerėzit tė mendojnė, tė arsyetojnė dhe tė hulumtojnė gjithēka nė botėn ku jetojnė. Pėr arsye se shkenca mbėshtet fenė, ajo e shpėton individin nga padituria dhe e bėn atė tė mendojė nė mėnyrė mė tė ndėrgjegjshme.

Ajo e hap botėn e mendimit tė njeriut dhe e ndihmon tė prekė shenjat e dukshme tė krijimit tė Zotit nė natyrė. Fizikanti gjerman Maks Plank shkruan:

"Kushdo qė ėshtė marrė seriozisht me punė shkencore tė ēdo lloji e kupton se nė hyrjen e portave tė tempullit tė shkencės janė shkruar fjalėt: Duhet tė kesh besim! Kjo ėshtė njė cilėsi, pa tė cilėn shkencėtari nuk mund t'ia dalė mbanė."

Ekzistenca e gjithėsisė dhe e qenieve tė gjalla nuk mund tė shpjegohet pėrmes rastėsive. Shumė shkencėtarė qė kanė lėnė gjurmė nė botėn e shkencės e kanė pohuar dhe e pohojnė kėtė tė vėrtetė tė madhe.

Sa mė shumė qė njerėzit mėsojnė pėr gjithėsinė, aq mė i madh bėhet admirimi i tyre pėr sistemin e saj tė pėrkryer. Ēdo hollėsi e re e zbuluar mbėshtet krijimin nė mėnyrė tė padiskutueshme.

Shumica dėrrmuese e fizikantėve bashkėkohorė pranojnė tė vėrtetėn e krijimit, ndėrsa kemi hyrė nė shekullin e 21-tė. David Darling, gjithashtu, pohon se as koha, as lėnda, as energjia, as edhe njė njollė a vrimė nuk ka ekzituar nė fillim. Njė lėvizje e shpejtė dhe e lehtė, njė dridhje dhe njė fluks i thjeshtė. Darling pėrfundon duke thėnė se kur kapaku i kėsaj kutie kozmike u hap, fijet e mrekullisė sė krijimit u shfaqėn mes saj.

Pėrveē kėsaj, dihet tashmė se thuajse tė gjithė themeluesit e degėve tė ndryshme tė shkencės besonin nė Zotin dhe nė librat e Tij hyjnorė.

Fizikantėt mė tė mėdhenj nė histori, Njutoni, Faradei, Kelvini e Maksuelli janė vetėm disa nga shembujt. Nė kohėn e fizikantit tė madh, Isak Njutonit, shkencėtarėt besonin se lėvizjet e trupave qiellorė dhe planetėve mund tė shpjegoheshin pėrmes ligjesh tė ndryshme. Njutoni, megjithatė, besonte se krijuesi i tokės dhe i hapėsirės ishte i njėjtė, prandaj dhe, sipas tij, lėvizjet e tyre duheshin shpjeguar pėrmes ligjeve tė njėjtė. Ai thoshte:

Ky sistem kaq i bukur i diellit, planeteve e kometave mund tė ruajė vazhdimėsinė vetėm nėn urdhėrat dhe zotėrimin e njė Qenieje tė ditur e tė fuqishme. Kjo Qenie qeveris gjithēka, jo si shpirt i botės, por si Zot mbi gjithēka, pėr llogari tė pushtetit tė Vet. Ai e meriton tė quhet Zoti, Sunduesi i Gjithėsisė.

Siē dihet, mijėra shkencėtarė qė kanė bėrė kėrkime nė fushat e fizikės, matematikės dhe astronomisė qė nga Mesjeta, janė nė njė mendje me idenė se gjithėsia ėshtė krijuar nga njė Krijues i vetėm dhe gjithmonė pėrqendrohen nė tė njėjtėn pikė.

Themeluesi i astronomisė fizike, Kepler, deklaroi besimin e tij tė fuqishėm nė Zot nė njė nga libart e tij, ku shkruan:
Pėrderisa ne, astronomėt, jemi priftė-rinjtė e mė tė lartit Zot nė lidhje me librin e natyrės, na takon tė mendojmė jo pėr lavdinė e mendjeve tona, por, mbi tė gjitha, pėr lavdinė e Zotit. (Dan Graves, Scientists of Faith, 51)

Fizikanti i madh, Uilliam Tomson (Lord Kelvin), qė themeloi termodinamikėn nė njė bazė formale shkencore, gjithashtu e besonte Zotin. Ai i ishte kundėrvėnė fuqishėm teorisė sė evolucionit tė Darvinit dhe e kishte mohuar plotėsisht atė. Nė vitin 1903, pak kohė para vdekjes, ai deklaroi nė mėnyrė tė palėkundur se "nė lidhje me prejardhjen e jetės, shkenca... pohon pozitivisht fuqinė krijuese."

Njė nga profesorėt e fizikės nė universitetin e Oksfordit, Robert Mateus, deklaron tė njėjtin fakt nė librin e tij, botuar nė vitin 1992, ku sqaron se molekulat e ADN-sė janė krijuar nga Zoti. Mateus thotė se tė gjithė stadet vijojnė nė harmoni tė pėrkryer nga njė qelizė e vetme deri te njė foshnje e gjallė, mė pas te njė fėmijė i vogėl dhe sė fundi te njė adoleshent.

Tė gjitha kėto ngjarje mund tė shpjegohen vetėm pėrmes njė mrekullie, sikurse nė tė gjitha stadet e tjera tė biologjisė. Ai shtron pyetjen se si mundet njė organizėm kaq i pėrkryer e i ndėrlikuar tė lindė nga njė qelizė e thjeshtė dhe e vetme dhe se si mund tė krijohet njė NJERI madhėshtor nga njė qelizė mė e vogėl se pika e njė i-je.

Ai arrin nė pėrfundimin se kjo nuk ėshtė asgjė mė pak se njė mrekulli.

Disa shkencėtarė tė tjerė qė pranojnė se gjithėsia ėshtė krijuar nga njė Zot dhe qė janė tė njohur e vlerėsuar pėr zbulimet apo punimet e tyre janė:

Robert Boil
(babai i kimisė bashkėkohore)

Iona Uilliam Peti
(i njohur pėr studimet e tij mbi statistikat dhe ekonominė bashkėkohore)

Maikėll Faradei
(njė nga fizikantėt mė tė mėdhenj tė tė gjitha kohėrave)

Gregori Mendel
(babai i gjenetikės; ai zhvlerėsoi Darvinizmin me zbulimet e tij nė shkencėn e gjenetikės)

Lui Paster
(emri mė i madh nė bakteriologji; ai i shpalli luftė Darvinizmit)

Xhon Dalton
(babai i teorisė atomike)

Paskali
(njė nga matematikanėt mė tė spikatur)

Xhon Rei
(emri mė i rėndėsishėm nė historinė natyrore britanike)

Nikolaus Steno
(stratigraf i famshėm qė hulumtoi shtresat e tokės)

Karolus Lineus
(babai i klasifikimit biologjik)

Xhorxh Kuvier
(babai i anatomisė krahasuese)

Mathju Mauri
(babai i oqeanografisė)

Tomas Anderson
(njė nga pionierėt nė fushėn e kimisė organike).
avatar
Gentriti

18


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A besoni ne Zot?

Mesazh  gjimi prej 16.04.10 14:41

Eshte gabim i madh nese mendojme se a ka Zot a jo me aresyetimin se shumica e popujve te botes besojne dhe po kthehen ne muslimanizem.Eshte nje fe qe eshte e paster dhe e shendoshe dhe e pelqyer pothuaj nga te gjithe .

Ne kuranin e madherishem jane te cekura dhe te skjaruara te gjitha problemet edhe me toke edhe me univers. E tere bota punon sipas kuranit dmth.sipas fjaleve te Allahut te madherishem porse nuk e pranojne. Nuk egziston asnje problem qe sot bota meret qe nuk eshte e theksuar ne Kuran.

E lexova edhe pse Zoti na provokon me denime, ato denime i meritojme sepse nuk iu permbahemi urdherave te tij. Allahu e ka meshiren e madhe dhe ishalla e merni dhe e lexoni Kuranin atehere do te bindeni se nuk ka tjeter pos tij. Dhe kure nuk eshte vone te ktheheni ne rruge te drejt dhe ti largoni ato paragjykime se futeni ne gjynah te madhė.Allahu ju udhezoft ne rruge te drejt.

Sa i perket teorise se Darvinit eshte ne kundershtim te plote me realitetin kame argumente shume te forta. Lexova se pse nuk shihet Zoti do tju them se edhe rryma nuk duket por nese e prek te mbyt.

gjimi

1


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

a besoni ne Zot?

Mesazh  Nikolaos prej 16.04.10 18:41

Po te drejtohem ty Gentrit.

E si mundet ta mohosh ti Diellin qe me mijra vjet eshte adhuruar si Zot nga paganet, egjiptianet, fisi maja dhe pothuajse e gjithe bota. Zoti i tanishem permendet qe 2000 vjet e ketej dhe ne vitet me perpara nuk thuhet asgje per te, e pse u dashka qe bibla dhe kurani te shpikeshin ne 2000 vitet e fundit per te dhene informacion per Zotin.

Perse nuk u njoh ky Zoti juaj ne vitet me perpara, nderkohe qe jeta njerzore ka mbi 100 000 vjet qe ka filluar. Nderkohe qe Dielli eshte adhuruar si Zot qe nga fillimi i jetes. Dhe po te bejme nje krahasim i bie qe Dielli ka shume e me shume vite qe njihet si Zot nga njerzimi sesa Zoti qe njeh bota tani.

Nuk po them qe Dielli eshte Zot qe mund te flasim me te e t'i lutemi per dicka, por duhet te jemi te vetedijshem qe jeta ne Toke ka ardhur si rezultat i Diellit kete e thote cdo biolog i afte i sotem. Ne zgjohemi perdite me Diellin, ai na buzeqesh cdo dite.

Pa diell s'ka jete. Zoti eshte vet natyra: Dielli (zjarri), toka, ajri dhe uji. Mos u bazo te Kepler e shkencetare te tille sepse ata kane jetuar ne kohen kur autoritetin e kishte feja, kisha, papa dhe s'guxonte kush ta kundershontye fene atehere. Sot ka kompjutera e satelite qe i zbulojne me mire gjerat. Edhe Koperniku qe zbuloi se ishte Dielli qendra e sistemit diellor dhe jo toka, desh u dogj ne turren e druve nga autoritetet fetare, nderkohe qe e verteta doli kundra bibles sepse me vone e vertetoi Galileo duke konfirmuar sistemin heliocentrik dhe jo gjeocentrik sic mendonte kisha.

Nuk po them qe Dielli ka krijuar Universin por po vertetoj se vetem ai ka krijuar jeten ne Toke. Dielli eshte mbi 1300 000 here me i madh se Toka dhe eshte 150 000 000 km larg saj, prandaj eshte e mundur jeta ne Toke sepse nxehtesia dhe i ftohti jane normale me kete largesi. Po te ishte nje Zot tjeter qe e ka krijuar jeten ne Toke, ai do ta kishte krijuar edhe ne Jupiter, Mars, Neptun etj, apo jo?

Pra me thuaj Toka qenka krijuar per njerezimin, po planetet e tjere per cfare i ka krijuar Zoti yt? Pastaj ti thua qe Muhamedi ka thene "bej mire se do gjesh mire". Une njoh njerez aq te mire saqe jeta u ka shkuar keq e me keq, pa i bere kujt keq.

Dhe njoh njerez te keqinj qe sot jane drejtora, kryetar bashkie etj dhe po e shijojne jeten ne maksimum... per Diellin ka plot fakte qe eshte burim jete, ndersa per Zotin qe thua ti ka vetem shkrime, pa fakte konkrete, askush nuk e ka pare kurre as nuk do e shohe, askush nuk e ka degjuar.

Ndersa Dielli shihet, ndjehet dhe kemi nevoje per te si per asgje tjeter, jo vetem ne por dhe kafshet dhe bimet.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

644


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Ata po dyshojn pėr Zotin

Mesazh  b1m1 prej 17.04.10 1:14

po i drejtohem Nikolaos

Ju sapo hapet syt e erdhet nė kėtė botė. Vėrtet ishte deshira e juaj kjo?! Nė tė vėrtet pamja juaj ishte deshira jote tė kesh atė pamje? Dhe nuk e mendoni kėtė. Allahu thot: "Qiellin ua kemi bėrė kulm tė sigurt, por ata zbrapsen prej atyre argumenteve.", e sikur tė hynin tė gjitha ato rrezatime tė diellit nėn atmosfer mendon qė jeta nė tokė do tė ishte e mundur. Allahu thot: " Gjithēka e krijova pėr njeriun, e njeriun qė tė mė adhuroj mua".

Nė tė vertet tė gjitha ato levizje nė univers e ato vitamina e proteina nė trupin tuaj qė kurr nuk shkojn nė vend tė gabuar jan vetem njė rastesi atėhere pse edhe kompjuteri juaj nuk po formatizohet rastesisht dhe me u ndreq vet, a nuk e gjeti dikush menyren dhe i ndertoi rregullat e funksionimit tė kompjuterit tuaj.

Ti ndoshta ke lexuar shume libra ateiste e filozofike por pse nuk e loxon njė herė Kuranin e ti krahasosh pak ato, nė fund tė fundit ėshtė njė liber dhe fjal e ZOTIT, dhe nė qoftė se njė liber ėshtė si ai Kur-ani cili ėshtė?
avatar
b1m1

8


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

a besoni ne Zot?

Mesazh  Nikolaos prej 17.04.10 11:58

E di cfare? Nuk me bind fare ne ato qe thua.

Kuranin mund ta lexoj dhe nuk e besoj se eshte fjala e Zotit, pa pare e degjuar vet me syte e mi. Pastaj vendet qe besojne ne Kuran jane vendet me te prapambetura ne bote.

Dhe mos me kthe me pergjigje se nuk dua te flas me per kete teme. Nuk me bind mua as bibel as kuran pa i pare faktet me syte e mi.

Une i besoj vetem shkences egzakte e cila i verteton gjerat, i besoj teorise se evolucionit. Kur t'ia mbushesh mendjen te gjithe botes per ato qe thua, une do te jem i fundit qe do ta besoj fene.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

644


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A besoni ne Zot?

Mesazh  Odin prej 17.04.10 13:46

Problemi nuk vjen nga religjioni, por nga njeriut, sikur ai te mos kishte aq shume nevoje qe ti thuhej se ēfare duhet bere, sikur ai te mos kishte nevoje te ndiqte dike qe te ike nga pergjegjesia, religjionet nuk do te kishin vend, nuk do te ekzistonin.

Por duke e pare qe tek njerezimi ka njerez qe duan te dirigjojne dhe te tjeret te i ndiqin mbrapa (sikur delet), ata e kompletojne njeri tjetrin...... dhe kjo do te vazhdoje deri sa te kuptojme qe ne jemi te vetmit pergjegjes te kushteve ne jete ne te cilat jetojme dhe jemi ne ata qe i krijojme vetvetes burgje....
avatar
Odin

614


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Nuk mundemi kurre ta perkufizojme Zotin sepse jemi shume te vegjel

Mesazh  Puntor Social prej 17.04.10 15:22

Une mund te iu them ateisteve Krijuesi nuk mund te jete krijese
Zoti nuk mund te ishte i vetekrijuar, Krijimi eshte dicka qe i referohet vetem krijesave te tij duke i perfshire ketu frymor e jofrymor.
E cfare ka bere Zoti para se te na krijonte neve, ju po beni nje pyetje kohore, e koncepti "kohe" ka te beje vetem me krijesat e Tij e jo me Krijuesin sepse edhe vete KOHA eshte krijim i te Plotefuqishmit.

Te gjithe e pranojme se dija njerzore eshte aq e ceket, nese ne dime aq pak per Universin, cfare mund te dime per Ate qe e ndertoi, te gjithe e dime se Krijimi i Ketij Universi e perjashton cdo rastesi qe do te thote se kjo qe na rrethon u be me nje nderhyrje te qellimshme dhe per nje qellim. Me gjithe respektin qe kam per cdo qenie njerzore pa marre parasysh bindjet e tij, eshte koha qe te mendoni duke dale nga cdo bindje e juaja dhe te lini menjane paragjykimet, te mendoni drejt.

pyetni shpesh:
Po Zotin kush e krijoi?!
edhe nje here po e perseris:
ZOTI NUK MUND TE JETE NJE KRIJESE

Nese del ndokush nga ju qe te kete pergjigje te plota per tere universin, ju mund te beni pyetje te tilla. Si p.sh nese nuk e keni mesuar 1+1=2, ju nuk te vazhdoni me tutje ne matematike, eshte absurde pa e ditur kete problem te thjeshte matematikor te kaloni ne limite apo derivate matematikore.

Nese doni te dini me shume per Zotin mos e lexoni vetem nje liber fetar, lexoni te gjithe librat qe kane zbritur nga Ai, gjithashtu edhe Kur'anin.

Zoti e la edhe te miren e edhe te keqen sepse Ai deshiroi te sprovoj se kush eshte me i miri nga ne.

Me falni nese ju bezdisa, une e kam borgj te flas te verteten, e juaja eshte te besoni a po jo sepse Zoti me ka porositur se "disa njerezve edhe po tu hapeshin portat e qiellit, nuk te besonin, do te thonin, jo jo ne jemi te hipnotizuar.

Paqja mbreterofte mbi gjithe njerzimin

Puntor Social

1


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A besoni ne Zot?

Mesazh  Zattoo prej 17.04.10 19:30

Une mendoj se besimi eshte nje nevoje ....

Njeriu eshte nje kafshe qe eshte bere i vetdijshem, ne ate moment qe eshte bere i vetedijshem, ai ka filluar te kete frike, te shqetesohet, duke kerkuar pergjigje ne pyetjet e tij, duke imagjinuar mjete per te u mbrojtur,,.ai ka shpikur HYJNOREN sepse ai kishte nevoje te kishte nje baba, nje autoritet superior...

Duhet shikuar gjerat ne nje shkalle kohore te gjate, evolucioni i vetedijes eshte bere shume ngadale, keshtu qe ne dalngadale ne te ardhmen do te shohim qe religjioni do te largohet dhe do te fillojme te gjindemi vet perballe jetes ...
avatar
Zattoo

704


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A besoni ne Zot?

Mesazh  niklika prej 17.04.10 21:41

Ateistit Nikolas

Ta besosh teorine e Darvinit sot mbas kaq vitesh dhe me keto zhvillime shkencore, kur dhe vete ai nuk ka qene i sigurt per teorine e tij, eshte pak per tu cuditur.Ju beni disa pyetje qe njeriun e kane reokupuar qe ne lashtesi, pra ; si u krijuam? perse u krijuam? dhe ku eshte perfundimi?

Une nuk e di shkallen tuaj te arsimimit, po me sa shoh keni lexuar nga shkenca dhe feja.Nga emri duhet te jeni i krishtere por edhe sepse i referoheni bibles.

Po universi eshte i madh aq sa mendja jone eshte e pa afte ta konceptoje, por ama eshte edhe i perkryer.Teoria me e pranuar deri tani nga shkenca eshte big-bang.pra shperthimi i nje pike zero.

Po te lexosh Kuranin e shenjte, thote "Ne e krijuam token e qiejt nga asgjeja dhe vazhdojme te zgjerojme ete" Me teknollogjine e perparuar sot shkenca ka vertetuar qe universi vazhdon zgjerimin me shpejtesi.Sic shihet ka nje perputhje egzakte shkence-kuran.
Une per vete nuk pranoj qe gjyshi im ka qene majmun.

niklika

1


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Prej kur deri kur ?

Mesazh  Kushtrim Abazi prej 17.04.10 23:11

Nuk mund ta marr me mend se si disa njerez arrijne qe ta mundojn mendjen e tyre duke u munduar qe ta deshmojn se nuk ka Zot?
por kisha dasht qe ata te pergjigjen vetem ne dy pytje te mija.
1. Ti vlla i dashtun krijohesh nga sperma... si behesh njeri dhe si merr shprit?
2. Ti vlla i dashur rritesh e zhvillohesh qdo dit ne fund vdes, pse? Pse nuk jeton pergjithmon.
Atehere ku na qenka qellimi i krijimit te jetes?
me respekt.``

Kushtrim Abazi

2


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

zoti ekzistonn

Mesazh  diimii prej 18.04.10 15:38

vetem po ta analizoni anatomin e njeriut qe asht aq e profeksionuar do ta kuptoni qe zoti ekzistonn,ngase asnje forc tjter intelegjente qe njihet nga ana matriale nuk do te kishte mundesi te ndertimit te nje trupi dhe shpirtii
avatar
diimii

2


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Parajsa

Mesazh  Estilen prej 18.04.10 17:08

Meqense ketu ne kete n/forum(Spiritualitet) nuk te lene te postosh tema te reja,sic duket qenka privilegj i te besuarve te 'medhejve' po postoi ketu dicka imagjinare,meqense parajsa eshte dera e shtepise e njerzve te mire te kesaj bote,ku dhe une ''preferoi ta fus vehten ne kete kategori'',sepse deri me sot asnjehere nuk kam vjedhur,vrare e genjyer njeri.Nuk e di se c'vleresim do me jap Ai..!!!?

Parajsa...




Ja rruga e gjate qe te con tek porta e madhe e parajsės. Pas saj njė grumbull i madh njerėzish qė shtyhen e shtrėngohen me njėri-tjetrin nė rradhė.

Dikush i jep rojes njė zarf nė dorė, dikush tjetėr i thotė mė ka dėrguar Muhamedi duke treguar mjekrrėn,e tjetri ka mik Jehovain dhe i bėn te fala nga filani.

Pastaj me pak dredhi arrin tė futesh brenda. Aty ka dritė e lule plot aromė, por bletė jo. Nėpėr fusha sheh plot femra bjonde kaēurrela, tė veshura si nė mitologji, qė vetėm u shkėlqejnė dhe i qeshin sytė.

Dhe ėshtė pėrherė kėshtu. Kėtu nuk ka as familje, as nėnė, as atė, as miqtė e tu, as kėngėn tėnde tė preferuar nuk mund ta dėgjosh.

Ketu ka vetėm verė, lumenj vere dhe nuk rritet bima e mrekullueshme e cannabis. Dielli nuk perėndon kurrė dhe ti nuk ke ėndrra. Nuk bie as shi, as borė dhe as rrebesh. Gjithēka ėshtė e veshur nė ar, por ari nuk ka asnjė ēmim.

Kėtu nuk luan dot futboll sepse edhe topi ka shpirt. Ushqimet janė nga mė tė ndryshmet, por je i detyruar tė shijosh vetėm brendafutjen e tyre. Kėtu nuk rritesh dhe nuk bėhesh kurrė plak i urtė plot me mbesa. Kėtu nuk sheh kurrė njė fėmijė qė ēan gjurin teksa rrėzohet, nė rropatje pėr tė mėsuar tė ecė...

As tė qarėn e parė tė njė fėmije qė lind, njė prind nuk e dėgjon kurrė. Kėtu njerėzit vetėm dėfrejnė papushim. Eshtė gjithmonė ngrohtė dhe dy njerėz nuk kanė nevojė tė mblidhen e tė mbėshtillen me njėri-tjetrin pėr tė gjetur ngrohtėsi.

Nė parajsė njerėzit nuk flenė dhe ti nuk mund ta sodisėsh kurrė njeriun tėnd tė zemrės, si dėshmitar dhe shkaktar tė qetėsisė sė tij.

Nė parajsė nuk ka xhelozi, nuk ka smirė, nuk ka dhimbje, nuk ka garė, nuk ka fitues e humbės. Kėtu askush nuk ka nevojė tė mėsojė, tė dijė, tė pėrparojė.

Nuk ka dallim mes racash, gjinie e moshe. Janė tė gjithė njėlloj, si njė fotokopje e bukur, pavarėsisht se konceptet i bukur, i mirė, i drejtė, i fortė nuk ekzistojnė. JEMI NE PARAJSE !

Megjithatė, njė tė mirė tė padiskutueshme parajsa e ka. Do tė shpėtojmė njėherė e mirė nga propaganda fetare.

..

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A besoni ne Zot?

Mesazh  Dijonis prej 19.04.10 0:32

E kujt i plasi se ne cka beson ti ne teorin e Darvinit apo ēka dush ose edhe vet majmunit besoj po te duash pffff...

Dijonis

2


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A besoni ne Zot?

Mesazh  dineta prej 19.04.10 0:56

Zoti esht i madh dhe ka fuqi shum te madhe .
I mjeri ai qe nuk i beson, por inshallah zoti i drejtoft kah rruga e tij.
avatar
dineta

15


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A besoni ne Zot?

Mesazh  Estilen prej 19.04.10 16:40

Dijonis shkruajti:E kujt i plasi se ne cka beson ti ne teorin e Darvinit apo ēka dush ose edhe vet majmunit besoj po te duash pffff...

I dashur mik Dijonis....nje shkrim te vetem ke bere dhe ate, te me falin per fjalorin, e ke dhj......

Eshte e drejta jote dhe e imja te besojme ose jo tek zoti, tek Darvini e tek shkenca, por dhe une nuk shoh tek predikimi i meposhtem ndonji perparim, vecse shoh qe feja i ka sjell njerzimit historkisht prapambetje dhe varferi, injorance dhe nenshtrim.

Zoti eshte nje ironik dhe qesh me fatin ketyre te mjerve...
...Ka ardh koha ti themi STOP INJORANCES, sidomos tek brezit i ri.


Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A besoni ne Zot?

Mesazh  egzona kosova prej 19.04.10 17:53

Zoti im eshte allahu, feja ime eshte islami `i derguari allahit eshte muhamedi alejselam.

egzona kosova

1


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Harruat nje gje!

Mesazh  Kushtrim Abazi prej 19.04.10 19:54

Ne foton e paraqitur nga "Estilen" me bene te qesh dhe te shoh se si ky zotriu qe e ka paraqitur foton nuk di se ēka bere. O i dashur vella ne kete foto jane disa njerez qe po e madherojn Allahun krijuesin e ēdo gjeje qe ka ne toke dhe ne qjell dhe ne mes tyre.
Ti tallesh me ta kur i sheh ndoshta edhe une po keqkuptoj por kujto se ēdo i lindur edhe do te vdes nje dite. Mos kerko parajse nese me te vertet nuk e meriton... por kerko qe te udhezohesh ne rrugen e drejt qe ta meritosh ate... mos jep asnje pergjigje nese me te vertet nuk e di te sigurt.
Faleminderit per mirkuptimin tuaj.

Kushtrim Abazi

2


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A besoni ne Zot?

Mesazh  Dijonis prej 19.04.10 22:30

O mister injoranti ste ka len feja mbrapa po ajo qe hogjallaret tan ikshin ne turqi msojshin 2 fjal turqe dhe vishin e na udhehiqshin ose ata prifterinjt qe na leshonte greqia qe i kemi edhe sot shkenca kerkon kry edhe shkenca ka rendin e vet nje shembull qe sapo e pash te ky website besoj se do e shohish dhe do vertetojsh se qka asht feja dhe mos u ben kishe ti je i perparuar e ata qe adhurojn zotin qenkan te prapambetur se 1 bari i thjesht ne kohen e prejgamberit a.s ka ditur aq shum per jeten sa sot do te duhen 10 shkenctar se bashku per ti zbuluar po vazhdo ti me injorancen mister perfect http://www.explorerunivers.com/enigma-f9/sekreti-i-qabes-t1915.htm?sid=cdabae45027850fa9df41c40d934a25a#6134

Dijonis

2


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Dineta

Mesazh  dineta prej 19.04.10 23:47

Trupi me rrenqethet kur degjoj keto komente dhe fjale qe jane aq absurde kur nje jobesimtar aq bindes thote qe Zoti nuk ekziston, por edhe per keto lloj njerz eshte kot te flitet qe e kane gabim, kot eshte te merremi me te.

Por e kisha pyetur a thua ajo nena qe e ka lind kur nuk e ka permend Zotin xh.sh. a thua keto e kane edukate familjare apo vet shejtani e ka marre perpara dhe e ka bere per veti sepse ai tjeter pune nuk ka ata luftojn vetem per kete gje dhe ja qe te disa e kane arrit qellimin, por kur nuk eshte vone per tu penduar dhe te lyp falje tek Allahu xh.sh.

Une i besoj shume Zotit te madherishem dhe lumit na qe e kemi, mua shume shpesh me kane ndodh disa ngjarjet qe prej rrezikut te madh Zoti me ka shpetu, d.m.th. prej fatkeqsise shume te madhe me ka ndodh fati, kjo eshte shume reale dhe per secilen ngjarje i falinderohem Zotit te plotfuqishem qe me ka mbrojt dhe jam e sigurt qe kjo ndodh me te gjithe besimtaret por dikush nuk e kupton.

Zoti i madh le ti ndihmoj atyre qe i besojne dhe jobesimtarve te ja zbut pak ate koken me ndonje paralajmerim qe ti bind qe Zoti ekziston dhe qe ai mundet krejt te bej edhe mire edhe keq.
avatar
dineta

15


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A besoni ne Zot?

Mesazh  Estilen prej 20.04.10 8:46

Me duket cudi se si nje brez i shkolluar ne Kosove, te jete kaq mbrapa ne kohe e hapesire.

Cudia me e madhe me vjen se si ju te gjithe ne kete forum, merreni me magjira te zeza e te bardha, me letra, me endrra, me Qabe, me djallin, me parashikime fati, me yje e fantazma, por askush nga ju nuk merret me nje teme shkencore, me nje zhvillim ngjarjeje njerzore, me historine e hershme te popullit tone, me percarjen qe kane dashe dhe vazhdojn te bejne serbet dhe 'kultura' e lindjes..

O njerez te mire, besoni ne fe, se e shoh ajo ju cliron nje fare energjie, por besoni me shume ne forcat tuaja njerzore, NE INTELEKTIN TUAJ, se keni aq shume energji te ndrydhur, sa qe mund te ndryshoni jo vehten tuaj por gjithe historine e popullit tone.

Frika, kjo vrastare e hershme ne shpirtin tuaj, nuk ju le ta gezoni kete jete, jeta nuk fillon dhe mbaron, aty ku fillon dhre mbaron Kurani.

Jo, jeta ka ekzistuar dhe ekziston dhe pa Kuranin, ashtu sic ekziston per te gjithe ata te fese krishtere, ata te pa fe, ata te fese protestante, si per shkencetarin dhe besimtarin, por lum kush di ta jetoi kete jete pa friken e se nesermes, pa friken se pas vdekjes mund te shkoni ne sketerre apo diku tjeter.

Sipas parimeve te Islamit tuaj nuk mund te shkoi ne parajse ai person qe shan, mallkon dhe ofendon kedo qe i del para ne bindje a fe te kundert.

Cfare besimtari eshte dhe ne cfare Zoti beson Dijonisi, kur flet me gjuhen e 'djallit', dhe nuk paraqet asnje lloi arsye per te argumentuar idete e tij..?

Zoti dhe Kurani nuk mund te jene asnjehere cezme e arte, ku ju mund te pastroni shpirtin tuaj te trazuar e te mbushur me mllefe per kundershtaret tuaj.

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A besoni ne Zot?

Mesazh  syri i art prej 12.09.13 14:40

nje gje mund ta them me siguri se mendja sado e aft qe esht,nuk mund te pergjigjet ne kete pyetje,a ka apo ska zot...ne kete mund te jap pergjigje vetem jo mendja...e jo mendja shprehet vetem me qetesi,sepse e verteta nuk mund te thuhet me fjal,ajo vetem perjetohet...dhe ne qoft se ka diqka te shejt,ajo esht JETA...
avatar
syri i art

Qdo gje esht natyr,ska te keqe ska te mir...

306


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A besoni ne Zot?

Mesazh  Jetmira prej 16.09.13 16:44

Kur njeriu s'ka as konceptin me elementar per perbereset e gjithesise si koha ose hapesira (dmth kur nuk e di as se ca esht krijimi, s'ka si ta dije se kush esht krijuesi)...atehere ne kete kontekst besimi ne Zot esht shum irrelevant dhe i pabazuar.

Nuk them qe s'ka Zot...mund te kete...por un them qe UN NUK E DI a ka, per te then qe e besoj.
avatar
Jetmira

898


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A besoni ne Zot?

Mesazh  Anon prej 16.09.13 23:36

Besimi ne Zot eshte e patjetersueshme ngaqe faktet i kemi ne veten tone,natyren,universin etc etc ...
Duhet pranuar Krijuesi dhe per me shume duhet falemnderuar ate per cdo dhunti qe kemi.
avatar
Anon

Even the most expensive clock still shows sixty minutes in every hour. - yidish proverbs

472


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi