Inteligjenca

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Inteligjenca

Mesazh  Estilen prej 08.04.10 16:35

Inteligjenca: Faktorė tė ēuditshėm qė ndikojnė



Ato shtete qė kanė shkallė mė tė lartė tė ateizmit, ėshtė zbuluar se kanė gjithashtu edhe nivelin mė tė lartė tė inteligjencės

Inteligjenca ėshtė pėrkufizuar nė mėnyra tė ndryshme qė pėrfshijnė termat: mendim abstrakt, tė kuptuarit, komunikimi, arsyetimi, aftėsia pėr tė mėsuar, mundėsia pėr tė pasur ndėrgjegje emocionale dhe tė planifikuarit apo tė zgjidhurit e problemeve. Inteligjenca ėshtė tipar i kafshėve dhe bimėve gjithashtu. Pėr tė zbuluar mė shumė rreth inteligjencės, shkencėtarėt janė munduar tė zbulojnė lidhje mes zgjuarsisė dhe disa karakteristikave tė veēanta. Pėrfundimet kanė rezultuar interesante. Ja disa veēori qė gjenden tek secili prej nesh, tė cilat ndikojnė nė nivelin e inteligjencės.

Tė jesh mėngjarash

Truri ėshtė i ndarė nė dy hemisfera. Ēdo njėra nga gjysmat e trurit bėn tė njėjtat veprime si pjesa tjetėr, por ka disa ndryshime. Tek njerėzit, njėra pjesė e trurit ėshtė dukshėm mbizotėruese, kjo ėshtė arsyeja pėrse ne pėrdorim mė shumė njėrėn dorė sesa tjetrėn. Disa studime kanė treguar se personat mėngjarashė apo thėnė ndryshe, ata qė pėrdorin dorėn e majtė, kanė shėnuar rezultate mė tė larta nė testin e inteligjencės dhe e kanė mbaruar atė shumė mė shpejt sesa personat qė pėrdorin dorėn e djathtė.

Radha e lindjes

Shumė studime kanė arritur tė bėjnė njė lidhje mes inteligjencės dhe radhės sipas sė cilės keni lindur, nėse jeni fėmija mė i madh apo mė i vogėl. Fėmijėt e parė u zbulua se kishin njė nivel mė tė lartė inteligjence, ndėrsa rezultatet pėr fėmijėt mė tė vegjėl vinin duke rėnė. Studime tė fundit kanė zbuluar se ajo qė pėrcakton nivelin e inteligjencės ėshtė mėnyra sesi fėmijėt trajtohen nė familje krahas rendit tė lindjes. Nė familjet ku fėmija i parė ka vdekur, fėmija i dytė pėrgjithėsisht ka tė njėjtin nivel inteligjence qė ėshtė i zakonshėm pėr fėmijėn e parė.

Ateizmi

Lidhja mes inteligjencės dhe besimit fetar ėshtė studiuar shpesh si nė raport me inteligjencėn shoqėrore, ashtu edhe nė atė tė individit. Mesatarja e rezultateve tė testit tė inteligjencės ndryshon nga shteti nė shtet. Ato shtete qė kanė shkallė mė tė lartė tė ateizmit, ėshtė zbuluar se kanė gjithashtu edhe nivelin mė tė lartė tė inteligjencės. Por ndodh qė studime tė pėrmasave tė mėdha shoqėrore mund tė pėrmbajnė pasaktėsi. Ndaj studiuesit kryen njė studim individual nė vitin 2008 pėr tė zbuluar se ēfarė lidhje ka midis besimit fetar dhe zgjuarsisė. Doli se ateistėt ishin nė majė tė klasifikimit pėr nivelin mė tė lartė tė zgjuarsisė, tė ndjekur nga skeptikėt, besimtarėt liberalė dhe tė fundit besimtarėt fanatikė.

Qimet pubike

Studimet e kryera mbi meshkujt kanė gjetur njė lidhje midis qimeve tė trupit dhe inteligjencės. Mė tepėr sesa tė shikonte testet e inteligjencės, njė studiues, dr. Alias, hodhi njė vėshtrim nė lidhjen qė ekzistonte midis personave me trup tė pasur me qime dhe nivelit tė edukimit. Ndoshta nė kundėrshtim me idenė e pėrgjithshme, ai zbuloi se burrat qė kishin studiuar dhe ishin diplomuar, kishin mė shumė qime trupore sesa ata qė punonin si vartės. Shkencėtari zbuloi gjithashtu se studentėt qė kishin rezultate mė tė mira, ishin mė leshatorė sesa ata qė kishin rezultate mė tė dobėta. Puna e tij u pėrqendrua nė qimet e gjoksit, por edhe nė ato tė kurrizit tek meshkujt.

Homoseksualizmi

Njė studim nga psikologu Satoshi Kanazawa kėtė vit ka zbuluar njė lidhje tė vogėl, por shumė domethėnėse midis homoseksualitetit dhe zgjuarsisė. Studimet e Kanazawa-s arrijnė nė pėrfundimin se personat qė kanė pasur partnerė tė shumtė homoseksualė kishin mė shumė mundėsi pėr tė qenė inteligjent. Ata qė arritėn nivelin mė tė lartė nė testin e inteligjencės kishin pasur gjithashtu edhe numrin mė tė lartė tė partnerėve homoseksualė. Psikologu hamendėson se homoseksualiteti mund tė ketė ardhur te kėta njerėz si pasojė e kureshtjes, njė faktor ky vendimtar pėr zgjuarsinė. Mendohet gjithashtu se pasojat pozitive tė homoseksualitetit si inteligjenca, mund tė jenė shkaktuar prej sjelljes sė shoqėrisė ndaj personave gej. Fėmijėt e keqtrajtuar pėr shkak tė shenjave tė homoseksualitetit qė mbartin, mund ta shohim zgjuarsinė si mėnyrėn e vetme pėr tė arritur sa mė lart, nė mėnyrė qė tė pranohen nga shoqėria.

Lumturia

Ernest Heminguej thoshte se “Lumturia e njerėzve inteligjentė ėshtė gjėja mė e rrallė qė njoh”. Mė parė mendohej se niveli i inteligjencės ishte i lidhur me depresionin dhe ndryshimet e humorit. Kėtė vit, njė studim nė Britaninė e Madhe tregoi se personat me inteligjencė mė tė ulėt, kishin mė shumė gjasa tė ishin tė palumtur sesa personat inteligjent. Mund tė jenė karakteristika tė veēanta tė lidhura me inteligjencėn, ato qė ēojnė drejt dėshpėrimit, sesa inteligjenca vetė.

Jashtėqendėrsia

Jashtėqendėrsia ėshtė njė term i vėshtirė pėr t’u pėrkufizuar dhe saktėsuar. Zakonisht nėnkupton njė sjellje tė ēuditshme qė lidhet me normat shoqėrore, por e cila nė tė njėjtėn kohė nuk ėshtė domosdoshmėrisht e dėmshme pėr individin. Disa dėshmi jozyrtare shprehen se njerėzit krijues dhe tė zgjuar anojnė pėr nga jashtėqėndėrsia. Por kjo gjithashtu ėshtė e pėrhapur mes akademikėve. Shkrimtari mė i njohur francez i shekullit tė 16 shkruan “Mania ėshtė burim i gjeniut dhe marrėzisė”.

Pija

Disa studime ndoqėn fėmijėt britanikė teksa rriteshin dhe arritėn tė pėrcaktonin njė numėr tė madh karakteristikash. Rrethanat e studimit nxorėn njė varg veēorish tė lidheshin me inteligjencėn. Njė pjesė e studimit i kushtoi vėmendje lidhjes mes konsumimit tė alkoolit dhe inteligjencės. U zbulua se mund tė parashikohet niveli i marrjes sė alkoolit nga njė fėmijė, duke u bazuar nė inteligjencėn e tij. Ēuditėrisht, fėmijėt e zgjuar kishin mė shumė gjasa tė bėheshin konsumues tė mėdhenj tė alkoolit teksa rriteshin. Rezultate tė ngjashme ishin zbuluar edhe nga studimet nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės.

Ērregullimet mendore

Ēmenduria ka qenė e lidhur me inteligjencėn qė nė kohėt antike. Nė ditėt e sotme, termi ēmenduri ėshtė i papranueshėm nė studime, por sėmundjet mendore janė akoma fusha qė kanė shumė pėr t’u treguar psikologėve dhe shkencėtarėve neurologė. Njė studim suedez krahasoi rendimentin nė shkollė tė studentėve dhe shėndetin e tyre mė vonė nė jetė. U zbulua se studentėt me rendiment mė tė lartė, kishin katėr herė mė shumė mundėsi tė prekeshin nga ērregullimet mendore nė vitet e mėvonshme.

Estilen

956


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Inteligjenca

Mesazh  Luli prej 11.12.11 22:35

Ajnshtanji mendonte se, "diferenca mes gjeniut dhe budallait qėndron nė faktin se gjeniu ka limitet e veta"

Gjatė gjithė historisė sė tij, njerėzimi ėshtė mėsuar t'i identifikojė njerėzit duke i quajtur tė zgjuar ose budallenj. Ėshtė krijuar njė lloj perceptimi sipas tė cilit, inteligjenca e qenieve njerėzore ėshtė e lindur, pra, nuk mund tė kultivohet gjatė jetės.

Edhe pse nėpėrmjet leximit dhe studimit njeriu arrin tė zhvillojė njė nivel tė konsiderueshėm dijesh, inteligjenca e tij duket se ka tė bėjė mė shumė me gjenet, me ADN-nė e cila qė nė lindje pėrcakton se kush do tė jetė mė shumė ose mė pak i zgjuar se tė tjerėt. Por, a ėshtė e vėrtetė kjo bindje?

Ajnshtanji mendonte se, "diferenca mes gjeniut dhe budallait qėndron nė faktin se gjeniu ka limitet e veta". Kėshtu thoshte gjithmonė Albert. Por nė fakt, mjeshtri e kishte gabim: jo vetėm qė gjeniu nuk mund tė mos ketė mė limite, por gjeni mund tė bėhemi tė gjithė. Edhe budallenjtė. Pėr ta arritur kėtė mjaftojnė vetėm pak ushtrime tė vogla tė pėrditshme. Po, ato qė njihen si gjimnastika e mendjes.

Ashtu si ushtrimet abdominale pėr barkun, ekzistojnė edhe testet pėr IQ pėr koeficientin e inteligjencės, pra, pėr tė stėrvituar trurin, nė mėnyrė qė tė bėhemi mė inteligjentė seē jemi. Me pak fjalė ėshtė e gjitha ēėshtje stėrvitjeje.

Por le tė sqarojmė diēka: kėtu nuk flitet pėr inteligjencėn e kuptuar si "procesi i tė mėsuarit". Psikologėt e quajnė "inteligjenca e kristalizuar", por ky pėrcaktim i bėrė nga Raymonfd Cattell rreth 50 vjet mė parė, rrezikon tė mos jetė e vėrtetė, sepse nuk kristalizohet njėherė e pėrgjithmonė, por pėrkundrazi "kristalizon" njohjet qė ne akumulojmė pėr gjithė jetėn.

Kėto tė fundit mund tė jenė nocione: sa planetė ekzistojnė nė sistemin tonė diellor, ose mund tė jenė veprime: tė dish tė ngasėsh biēikletėn. Nė tė vėrtetė bėhet fjalė pėr njė inteligjencė tjetėr: ajo qė deri tani na ka intriguar mė shumė: inteligjenca fluide.

Inteligjenca fluide ėshtė ajo qė na lejon tė kuptojmė. Domethėnė tė dimė tė administrojmė informacionet qė akumulojmė.

Inteligjenca fluide ėshtė ajo qė u jep kuptim gjėrave: edhe atyre tė mėsuara me inteligjencėn e kristalizuar. Pėr shumė kohė, shkencėtarėt kanė kėrkuar jo vetėm ta matin inteligjencėn, si atė tė kristalizuar dhe atė fluide, me tė ashtuquajturėn koeficient inteligjence, por edhe tė matin pėrmirėsimet e mundshme. Inteligjenca e kristalizuar funksionon falė kujtesės afatgjatė, ndėrsa inteligjenca fluide bazohet nė tė ashtuquajturėn "working memory".

Ėshtė pikėrisht kjo, kujtesa qė na bėn ajo ēka jemi: qenie njerėzore. Me pak fjalė, tė ndryshėm nga speciet...
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

956


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi