Komploti me i madh ndaj shqiptarve

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Komploti me i madh ndaj shqiptarve

Mesazh  Estilen prej 07.04.10 11:35

Komploti me i madh ndaj shqiptarve

Qe kur fillon ky komplot..?

Pak histori.!!!

Evropa duhet tė jetė krenare qė tė ketė nė gjirin e saj kombin shqiptar, i cili duhet vlerėsuar si shumė tolerant. Pėr shqiptarėt ēfarėdo qė tė jesh mysliman, ortodoks, katolik, por edhe atė, je po aq shqiptar dhe po aq i respektuar sa gjithė tė tjerėt.

Eshtė e vėrtetė se gjatė pushtimit otoman shumė shqiptarė u kthyen nė myslimanė. Por e vėrteta ėshtė se kryengritjet mė tė shumta kundra Perandorisė Otomane janė bėrė mė tepėr nga shqiptarėt se sa nga popujt e tjerė tė krishterė.

Pėrkundrazi, ndėrrimi i fesė pėr shqiptarėt ka qenė njė mjet pėr tė ruajtur identitetin e tyre kombėtar, dhe ata e kanė ruajtur kėtė identitet pėr njė kohė shumė tė gjatė.

Shumė kohė pėrpara ardhjes sė qytetėrimit sllav nė Evropėn Perėndimore dhe shumė pėrpara ardhjes sė serbėve nė Ballkan (ata erdhėn nė shekullin e VII-tė pas Krishtit).

Shqiptarėt kishin njė qytetėrim tė tyre nė juglindje tė Evropės dhe e kanė ruajtur kulturėn e tyre gjatė shekujve, edhe pse janė ndodhur midis dy kulturave mė tė rėndėsishme tė Evropės tė asaj kohe, greke dhe romake.

Dhe kjo ėshtė njė provė qė flet nė tė mirė tė shqiptarėve, po tė kemi parasysh se nė tė njėjtėn kohė shumė popuj tė tjerė tė Evropės u romanizuan, u gjermanizuan dhe u sllavizuan.

Te shqiptarėt ky fenomen asimilimi ndodhi vetėm te popullsia ortodokse e atyre krahinave kufitare qė jetonin afėr serbėve dhe grekėve. Ata nuk i qėndruan presionit fetar tė drejtuar nga kisha ortodokse, qė ėshtė e njohur shumė mirė nė histori pėr ēėshtje asimilimi.

Ata e humbėn identitetin e tyre kombėtar pėr t’u bėrė grekė, serbė e malazezė vetėm pėr tė ruajtur fenė ortodokse. Shqiptarėt katolikė e kanė patur mė tė lehtė ta ruajnė identitetin e tyre shqiptar, sigurisht nga mbėshtetja e fuqishme e Vatikanit.

Shqiptarėt qė u konvertuan nė myslimanė e patėn mė tė lehtė ruajtjen e identitetit kombėtar shqiptar, se feja myslimane ishte feja zyrtare e pushtuesit

. Njė meritė e tyre ėshtė fakti se ata morėn vetėm kulturėn osmane, dhe nuk u asimiluan prej tyre siē mund tė ketė ndodhur me popuj tė tjerė nė Perandorinė Otomane, tė cilėt humbėn edhe gjuhėn.

E vėrteta ėshtė se shqiptarėt e konvertuar nė fenė islame, u sollėn gjithmonė si vėllezėr me shqiptarėt ortodoksė e katolikė, duke ndihmuar kėta tė fundit nė zgjidhjen e drejtė tė shumė problemeve me administratėn turke.

Ilirėt, paraardhės dhe stėrgjyshėr tė shqiptarėve janė regjistruar nga historia nė Evropėn Juglindore tė paktėn po aq herėt sa edhe grekėt.

Ata janė unikė nė Evropė, sepse prania e tyre nė kėtė zonė ngjitet tė paktėn deri nė periudhėn neolitike, siē e dėshmojnė arkeologjia, antropologjia dhe vazhdimėsia kulturore dhe etnolinguistike.

Grekėt dhe shqiptarėt kanė tė pėrbashkėt faktin se kanė gjuhė indoevropiane qė dallohen nga gjuhėt e tjera indoevropiane, ashtu sikurse edhe armenishtja.

Studimet e gjysmės sė dytė tė shekullit XX, provojnė se shqipja ėshtė gjuha mė e vjetėr indoevropiane. Gjuha shqipe ndryshe nga greqishtja dhe armenishtja e sanskritishtja nė shkrimin e saj pėrdor alfabetin latin, dhe shqiptohet ashtu sikurse shkruhet.

Po tė hyjmė nė historinė e lashtėsisė, ne mund tė gjejmė se Aleksandri i Madh, i biri i Olimpias, epirote – ilire, kishte si gjuhė amtare ilirishten.

Greqishten atij ia mėsoi Aristoteli. Shumė e pėrhapur ėshtė nė botėn e sotme shprehja “Njė fitore si e Pirros”. Dhe kjo shprehje tė kujton fitoren e famshme qė Pirroja pati kur mundi romakėt nė Askulum nė vitin 279, para Krishtit.

Plutarku e ka vlerėsuar Pirron si strategun mė tė madh tė lashtėsisė. Kjo betejė qė humbėn romakėt mbeti nė histori edhe si beteja qė karakterizon fillimin e ngjitjes sė tyre, kurse pėr Epirotėt dhe pėr Pirron kjo betejė u shėnua si pika e dekadencės sė tyre.

Bota e ka konsideruar Pirron si grek, edhe pse ai e mėsoi greqishten nė moshėn 12-vjeēare nė Aleksandri, ku vazhdonte edukatėn e tij princore. Eshtė e vėrtetė se romakėt i mundėn ilirėt pas luftėrash dhe kryengritjesh qė zgjatėn me shekuj.

Konsulli romak Paul Emili nuk mundi tė nėnshtrojė ilirianėt edhe pasi ai rrafshoi pėr tokė mė se 70 qytete tė tyre dhe dėrgoi nė Romė si skllevėr 150.000 epirotė – ilirė, me nė krye mbretin e tyre Genc.

Sipas historianit romak Suetona, kryengritja e ilirėve nė vitet 6 dhe 9 pas Krishtit ishte mė e tmerrshmja nga tė gjitha luftėrat qė Roma ka bėrė nė botėn e jashtme pas luftėrave Punike.

Roma nuk arriti t’i asimilojė ilirėt. Pėrkundrazi, janė me dhjetėra perandorėt qė Iliria i dha Romės, sidomos kur Perandoria romake filloi tė bjerė. Midis perandorėve mė tė famshėm le tė pėrmendim Konstantinin e Madh, qė lindi nė Kosovė.

Qe Konstantini i Madh ai qė u rreshtua vendosmėrisht nė anėn e kishės Kristiane me Ediktin e Milanos tė vitit 313, i cili u garantoi tė krishterėve njė tolerancė qė ishte e barabartė me njohjen e kristianizmit si fe e shtetit.

Sundimi i Konstantinit tė I-rė shkėlqeu me ndėrtimin e monumenteve kristiane, prej tė cilėve po pėrmend Vatikanin. Edhe Perandori Justiniani i I-rė ishte ilir.

Ai la si trashėgimi tė lavdishme veprėn e tij legjislative Kodi i Justinianit, qė ka mbetur edhe sot e kėsaj dite themeli i tė drejtės civile moderne.

Pėrkthyesi i parė i Biblės nė gjuhėn latine ka qenė iliriani Shėn Hieronim.

Kompozitori dhe himni kristian “Laudamus …” me pėrdorim edhe sot e kėsaj dite ėshtė vepėr e kompozitorit Niket Dardani, edhe ai ilirian nga Kosova.

Duhet tė pranojmė se ilirėt nė Evropė kanė qenė njė nga popujt e parė qė u kristianizuan, kjo vėrtetohet edhe nga Bibla. Kur Shėn Pavli shkoi nė Iliri pėr tė kristianizuar ilirėt, ai gjeti nė Durrės njė kishė kristiane.

Shqiptaret kane bere emer kudo ne bote.

Nė Mesjetė shqiptarėt i kanė dhėnė udhėheqės botės, udhėheqės laikė ose fetarė dhe personalitete kulturore qė i kalojnė kufijtė e Evropės.

Disa Papė kanė qenė shqiptarė, pėr shembull, – Klementi i XI-tė mė i dalluari prej tyre. Por shqiptarėt kanė qenė nė krye tė feve me rėndėsi botėrore, si nė krye tė fesė ortodokse, ashtu edhe tė asaj myslimane.

Nė histori gjejmė udhėheqės tė shquar shqiptarė nė shumė vende tė Evropės, madje edhe prej atyre qė ngandonjėherė kanė pėrcaktuar fatin e shumė betejave historike (nė vitin 1515 qe Merkur Bua me kalorėsinė e lehtė tė Venedikut, e pėrbėrė e gjithė nga shqiptarė qė pėrcaktoi fitoren e betejės sė Marinjanit, qė historia e emėroi beteja e gjigandėve dhe jo Franēesku i I-rė i Francės, 19 vjeē, qė ato dy ditė beteje mėsoi se si luftohet).

Shqiptarėt i kanė dhėnė shumė kryeministra dhe gjeneralė tė shquar Perandorisė Otomane (vetėm familja Qyprili i dha 5 kryeministra Perandorisė).

Shqiptarėt i kanė dhėnė shumė heronj tė pavarėsisė greke, prej tė cilėve po pėrmend Kundurjotis, Marco Boēari, Kanaris, Kolokotroni, Karaiskaqis, Bubulina. Qė ishin nė udhėheqje tė revolucionit grek, prej tė cilėve edhe disa kryeministra tė shtetit tė ri tė pavarur grek.

Rumania gjithashtu ka pasur njė familje princore me origjinė shqiptare (Aleksandėr dhe Vladimir Gjika si dhe princesha Eleonora e njohur me emrin Dora Distria).

Franēesko Crispi, shok i Garibaldit, Kavurit e Macinit qė ka qenė njė kryeministėr i madh Italisė, ishte me origjinė shqiptare.

Piktorė si Carpacci, Albani etj., humanisti Leonic Tome, profesori i Kopernikut dhe shumė personalitete shqiptare, janė nderuar nga historia e Italisė.

Muhamet Aliu, reformatori i Egjiptit Modern, qė historia franceze e ka quajtur “Napoleon i Lindjes sė Afėrt” qe shqiptari qė themeloi dinastinė mbretėrore tė Egjiptit qė mbretėroi gati 150 vjet.

Arkitekti i “Taxhmahallit” nė Agra tė Indisė, kryevepra e arkitekturės islamike, ishte vepėr e njė shqiptari ashtu sikurse edhe “Xhamia Blu” e shumė xhami tė rėndėsishme tė Stambollit.

Dhe mė nė fund Heroi Kombėtar i shqiptarėve, Gjergj Kastrioti Skėnderbeu, njė shembull gati universal i luftėtarit tė lirisė, i nderuar nė botėn mbarė me pėrmendore jo vetėm nė Tiranė, Prishtinė e Shkup, po gjithashtu nė Romė, Bruksel, Gjenevė, Detroit, Buenos Aires. Tė tjera pėrmendore pėr Skėnderbeun janė projektuar tė ngrihen nė Londėr, Varshavė, Melburn, Manila etj.

Shqiptarėt kanė kontribuar kaq shumė pėr qytetėrimin e njerėzimit, atehere pėrse pak njerėz nė botė janė tė ndėrgjegjshėm pėr kėtė, pėrkundrazi shumė as nuk kanė dashur ta pranojnė kėtė realitet?

Atehere pse kunder popllit shqiptare jane thurur kaq komplote..?

Kjo eshte arritur me izolimi relativ jo pa qėllim i shqiptarėve nga komuniteti ndėrkombėtar, dhe nė mėnyrė tė veēantė nga ai evropian, qė nga Kongresi i BERLINIT e ketej me 1878

Nė tė vėrtetė pas mundjes sė turqve nė luftėn ruso-turke, shtypi ndėrkombėtar filloi punėn pėr tė injoruar shqiptarėt duke i ndėrruar emrin gadishullit tė dikurshėm tė ILIRISE tė banuar qė nga kohėt parahistorike dhe deri nė ditėt e sotme nga ilirianėt – shqiptarėt. Atė e pagėzuan me emrin e ri qė ka edhe sot, GADISHULLI BALLKANIK., vetėm duke u nisur nga vargu i maleve Ballkan.

Pėrse komplotuan e vepruan ndaj shqiptarėve? Pjesa mė e madhe e diplomacisė konservatore evropiane ka pėrdorur termin pexhoratif “turq” pėr t’i cilėsuar si turq tė gjitha komunitetet myslimane nė Ballkan, edhe pse shumica prej tyre nuk janė aspak turq.

Evropa ka mbėshtetur dhe ka zmadhuar tokat e Greqisė, tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi, nė kurriz tė shqiptarėve. Asnjėra nga fuqitė e mėdha evropiane nuk e ka mbėshtetur ēėshtjen shqiptare, kur shqiptarėt krijuan Lidhjen e Prizrenit pėr tė mbrojtur ēėshtjen e tyre tė drejtė kundėr vendimeve tė Kongresit tė Berlinit. Ata u lanė nė baltė nga tė gjithė.

Duhet pranuar se krijimi i shtetit shqiptar ėshtė relativisht i vonshėm. Qė nga dalja nė arenėn ndėrkombėtare tė ēėshtjes shqiptare nė saj tė Lidhjes sė Prizrenit, shqiptarėt nuk kanė pushuar sė luftuari pėr autonominė e tyre politike.

Vetėm nė vitin 1912 gjatė luftės sė I-rė ballkanike, shqiptarėt arritėn tė shpallin pavarėsinė e tyre. Nė vitin 1913 Konferenca Ndėrkombėtare e Ambasadorėve nė Londėr e ka njohur pavarėsinė e Shqipėrisė dhe nė njė farė mėnyre kufijtė e saj.

Sigurisht duke paguar shumė shtrenjtė kėtė pavarėsi, shqiptarėt me gjysmėn e territoreve tė populluara nga shqiptarė qė diplomacia botėrore ia dhuroi serbėve, grekėve dhe malazezėve.

Dhe qė nga kjo kohė bota filloi tė pėrdorė shprehjen “Shqipėri e Madhe”, duke i paraqitur keq shqiptarėt dhe duke dekurajuar ēdo dėshirė tė tyre qė tė formojnė nė mėnyrė tė ligjshme shtetin komb shqiptar.

Ja qė dhe padrejtėsia historike ndaj shqiptarėve qė pėrgatiti njė pėrmbysje tė vėrtetė nė Ballkan, duke e cilėsuar kėtė tė fundit “depo baruti”.

Nė vitin 1912, Shqipėria e pavarur shpallet shtet asnjanės. E vėrteta ėshtė se qė nga pavarėsia dhe nė vitet qė erdhėn dhe gjatė gjithė shekullit tė XX-tė, Shqipėria, shteti mė i vogėl i Evropės ka vuajtur agresione dhe pushtime tė huaja mė shumė se ēdo shtet tjetėr evropian.

Pėr shqiptarė shekulli i XX-tė filloi me ekspeditat ushtarake dėnuese tė Turqisė qė shkatėrruar vendin pėr t’i nėnshtruar shqiptarėt kryengritės kundėr pushtimit turk, nė emėr tė vendosjes sė rendit perandorak.

Pastaj gjatė Luftės sė I-rė Ballkanike, tė gjitha palėt ndėrluftuese tė kėtij konflikti, Serbia, Mali i Zi, Bullgaria dhe Greqia, nė emėr tė luftės kundėr Turqisė pushtuan toka shqiptare dhe luftėn e bėnė po nė territore tė banuara nga shqiptarė, duke dhunuar nė kėtė mėnyrė asnjanėsinė e Shqipėrisė.

Gjatė Luftės sė II-tė Ballkanike (1913), kur Serbia dhe Greqia u lidhėn pėr tė luftuar kundėr Bullgarisė, shtetet ndėrluftuese zhvilluan luftime edhe nė toka tė banuara nga shqiptarė. Edhe para shpėrthimit tė Luftės sė I Botėrore, Greqia pushtoi Shqipėrinė e Jugut, ku bėri njė genocid tė vėrtetė duke djegur 400 fshatra me popullsi shqiptare – myslimane.

Nė shembullin e genocidit qė kishin bėnė serbėt kundėr shqiptarėve nė vitin 1912 e 1213. Serbia pushtoi pėrsėri Shqipėrinė e Veriut (1915) kur serbėt ishin nė luftė kundėr ushtrisė austro – hungareze.

Merrni me mend Shqipėrinė e Veriut qė u bė prapė fushė lufte. Dhe sikur kjo tė mos mjaftonte, italianėt filluan pushtimin e tokave tė Shqipėrisė Jugperėndimore (1915).

Edhe francezėt dėrguan ushtritė e tyre pėr tė pushtuar Shqipėrinė Juglindore nė vitin 1915. Ja se si evropianėt e kanė trajtuar njė shtet sovran dhe asnjanės tė vetė Evropės...!!!!!!

Pas Luftės sė Ftohtė, Evropa dy herė nuk ka qenė nė gjendje tė ndalojė genocidet dhe “spastrimet etnike” nė kontinentin e vet.

Po tė mos kishin ndėrhyrė mė nė fund Shtetet e Bashkuara pėr tė ndaluar masakrat nė Kosovė, asgjė nuk do ta kishte ndaluar regjimin e Milosheviēit tė ēonte deri nė fund genocidin e tij tė bėrė kundėr popullsise kosovare.

Atehere,tė vrarė, tė vjedhur, tė kafshuar dhe sė fundmi tė izoluar, mbase vėrtet ne nuk dukemi mė shumė se tregojmė. Porse ėshtė turp gjithsesi qė tė huajt tė na mėsojnė tė jemi mė shumė krenarė.

Dhe ndėrsa grekėt, na vendosin kufirin, jo vetėm imagjinar, nė Shkumbin dhe kėtė ua trashėgojnė brezave, ne anen tjeter Udb,ashet luftojne me te gjitha mjetet dhe avangardet e tyre,si te stisin situata dramatike,qe populli yne ne te dy anet e kufijve te jete i percare...!

Komplotet ndaj kombit tone edhe ne te ardhmen do jene vazhdimisht aktive,se brenda vehtes ne rrisim 'kelyshet'e ketyre kompllteve.Historia ne i ka mesuar dhe vazhdoje te na i rikujtoi keyto skena.

Estilen

976


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Komploti me i madh ndaj shqiptarve

Mesazh  Niko_ prej 27.02.11 20:36

Unė besoj se kompllotin mė tė madh kundėr shqiptarėve, e bėjnė vetė shqiptarėt.
Historia ka treguar qė asnjėherė nuk kemi qėnė tė aftė pėr tu bashkuar. Zgjimi apo formimi i ndėrgjegjes kombėtare tė shqiptarėve ėshtė shumė i vonuar, nė krahasim me popujt e tjerė ballkanas.
Politika shqiptare ka qenė shumė e dobėt "dhe nė shumė raste inekzistente".
Edhe nė ditėt e sotme ne pėrjetojmė gafat skandaloze tė qeverive shqiptare qė nuk e kanė aspak problem t'i falin Greqisė detin, tokėn, apo edhe vetė shqiptarėt dhe shohim qė reagimet janė shumė tė pakta nga brenda "pėr tė mos thėnė qė ndonjėherė janė shumė tė vona, tė detyruara nga presioni i jashtėm, ose nuk ka fare! Me pak fjalė: ne nuk jemi aspak popull tolerant, por jemi indiferentė ekstremė, shpesh'herė edhe shumė frikacakė.

Niko_

127


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Komploti me i madh ndaj shqiptarve

Mesazh  Nikobossi prej 01.09.13 20:17

shqiperia qe ne kohen kur perandoria otamane shkateroje dhe dogjj gjithcka ne kete toke ku ne jetoje qe quhet shqiperi.nje njeri i mencur dhe me gjak shqiptari 100% i doli mball nje perandorie te madhe,dhe qe i vetmi qe bashkoj te gjithe princat shqiptare per te debuar turqit nga shqiperia ...

kurse ne luften e I boterore dhe te II te boterore shqiperia ishte si nje vend strehimi pushtimi qe cdo shtet qe vinte bente merte shkateronte digjnte dhe ...

kshu po ndodh edhe sot qe jemi ne vitin 2013 ne kete shqiperi nuk ka shqiptare por jane te terr tradhtare te ketij kombi qe nuk ngern zerin per te drejtat e tyre qe nuk ngrihen asnjeher as per uje as per buke por do vij nje dit qe shqiperia do te bashkohet por jo nga europianet apo nga amerikane se te gjithe po e shkaterojne kete vend do te jene vetem shqiptaret nese duan nje shqiperi te madhe dhe te bashkuar e kemi ne ne dore dhe jo kriminelet qe po rine dhe nuk po denohen per asgje.......

ky shtet jemi ne qe ska ligje dhe as shkolla dhe as vende pune dhe ska  shtet ,  ca doni ju nga ky shte qe vet populli nuk ben asgje per vet shqiptarin ju po e shikoni si po copetohet tokat tona nuk po shoh njeri si qe te ngreje zerin se si behe gjerat..

 neper bote populli eshte forca e shtetit kurse ne shqiperi populli do nje hero SKENDERBEU qe ti bashkoje dhe te eci perpara vetem kshu mund te behet shqiperia...nese qendorojme keshtu si jemi shqiperia nuk behet me shqiptar......
avatar
Nikobossi

Na kanė thėnė qė duhet tė kemi sukses nė jetė.
Unė ju them se duhet tė jetojmė, ky ėshtė suksesi mė i madh nė botė.

2


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi