Hyjnesha

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Hyjnesha

Mesazh  Neo prej 06.04.10 15:42

Hyjnesha



Njė hyjneshė ėshtė njė hyjni femėrore, nė kundėrshtim me njė hyjni mashkullore tė quajtur hyj. Shumė kultura kanė hyjnesha, nganjėherė vetėm, por mė shpesh si pjesė tė njė panteoni mė tė gjerė, i cili pėrfshin tė dy gjinitė konvencionale dhe nė disa raste edhe hyjni hermafrodite (tė dy gjinitė sė bashku) ose asnjanėse.

Hinduizmi ėshtė njė kompleks sistemesh tė ndryshme besimi, i cili konsideron shumė hyj dhe hyjnesha si pėrfaqėsues tė njė burimi tė vetėm dhe/ose si tė dalė nga ky burim i vetėm, Brahman.

Ky nė traditėn “advaita” kuptohet si pa formė, e pakufi, jopersonale; ndėrsa nė traditat “dvaita” kuptohet si hyjni e dyfishtė. Shaktat, adhuruesit e hyjneshės, e barazojnė kėtė hyjni me hyjneshėn-nėnė.

Ky dualizėm i Hyjnisė sė Vetme si hyj mashkullor (shaktiman) dhe energji femėrore (shakti), ose si themel pasiv mashkullor dhe energji dinamike femėrorė, qė funksionojnė nė ēift, parafytyrohen shpesh si hyj mashkullor dhe bashkėshorten ose shoqėruesen e tij.

Pėr shembull, hyu Brahma ēiftohet me Sarasvatin. Shiva ēiftohet njėlloj me Umėn, e cila paraqitet mė vonė nėpėrmjet disa avatarėve (mishėrime): Parvati dhe figurat luftarake Durga dhe Kali. Tė gjitha hyjneshat nė hinduizėm grupohen nganjėherė bashkė si hyjnesha e madhe Devi.

Kulturat monoteiste, tė cilat pranojnė vetėm njė hyjni qendrore, zakonisht e karakterizojnė kėtė hyjni si mashkullore, gjė qė nėnkuptohet gramatikisht me pėrdorimin e gjinisė mashkullore, por qė shprehet edhe qart nėpėrmjet fjalėve si “Ati” ose “Zoti”.

Mirėpo, nė tė gjitha fetė monoteiste ka rryma nėnujore mistike, tė cilat theksojnė aspektet femėrore tė hyjnisė, p. sh.: koliridianėt nė kohėn e krishtėrimit tė hershėm, qė konsideronin Marijen si hyjneshė, vizionari mesjetar Julian nga Norwich, tradita hebraike “shekinah” dhe ajo gnostike “sofia” si dhe disa shkrime sufi nė islam. Nuk ėshtė provuar nga arkeologjia qė nė mes tė popujve hebraikė nė kohėn e Abrahamit paska mbizotėruar monoteizmi.

Nė gjuhėn e lashtė si dhe nė atė moderne hebraike nuk ka gjini asnjanėse, vetėm mashkullore dhe femėrore. Ndonėse judaizmi pėrdor fjalė mashkullore pėr ta pėrshkruar Zotin, judaizmi pohon se Zoti nuk paska gjini.

Ėshtė krijuar njė barazpeshė, ku Zotit i referohet me njė rol mashkullor, ndėrsa shumicės sė objekteve tė adhurimit nė judaizėm, siē ėshtė libri i shenjtė toraja, u referohen nė gjininė femėrore.

Nė krishtėrim, besimi nė njė hyjni femėrore konsiderohej zakonisht si heretike, edhe pse adhurimi i Marijes, nėnės njerėzore tė Jezusit, ka ekzistuar prej fillimit tė besimit tė krishterė.

Por edhe duhet pėrmendur se, ndonėse pėrdorimi i shprehjes “hyjneshė” ėshtė i rrallė nė krishtėrim, ėshtė mjaft i pėrhapur besimi se Zoti e kapėrcen gjininė dhe posedon aspekte mashkullore si dhe femėrore. Historikisht pėrdoreshin pėremrat femėrore pėr t’iu referuar Frymės sė Shenjtė, vetes sė tretė nė Trininė/Triadhen e krishterė. Katekizmi katolik mėson se Zoti nuk ėshtė mashkull, por se roli i tij nė botėn tonė e bėn shprehjen “Atė” mė tė pėrshtatshme se “Nėnė”, ndonėse tė dy shprehjet japin informacione pėr Zotin.

Hyjnesha ose gjysmė-hyjnesha ekzistojnė nė treshe nė njė numėr mitologjish tė lashta pagane evropiane; kėto pėrfshijnė erinjet (hyjnitė e furisė) dhe moiret (hyjnitė e fatit) greke; nornet (hyjnitė e fatit) skandinave; Brigid dhe tė dy motrat e saj, po ashtu tė quajtura Brigid, nga mitologjia irlandeze ose kelte etj. Robert Graves nė studimet e tij popularizoi treshen e pėrbėrė nga “Vajza” (ose “Virgjėresha”), “Nėna” dhe “Plaka”.

Pėr konceptimin e saktė tė kėtyre figurave ka shumė variacione, siē ndodh nė pėrgjithėsi nė fetė pagane. Disa i interpretojnė si tri fazat nė jetėn e gruas, tė ndara nga menstruacioni i parė dhe nga menopauza. Tė tjerė mendojnė se ky interpretim bazohet tepėr nė biologji dhe ėshtė tepėr strikt.

Ata preferojnė njė interpretim mė tė lirė, ku Vajza ėshtė lindja (e pavarur, e pėrqendruar nė vetveten, kėrkuese), Nėna lind (e ndėrlidhur, ushqim dhe rritje e dhembshme, krijuese) dhe Plaka ėshtė vdekja dhe pėrtėritja (e tėrėsishme, e largėt, e panjohshme) – dhe tė gjitha tė tri janė erotike dhe tė urta.

Nė fetė me prejardhje helenike dhe nė fetė pasuese si “wicca” (neopaganizmi), shpesh tri nga tė katėr fazat e Hėnės (nė rritje, e plotė, qė vdiret) simbolizojnė tė tri aspektet e Hyjneshės sė Trefishtė. Tė vėna bashkė, ato paraqiten nė njė simbol tė vetėm, qė pėrbėhet nga njė rreth, tė cilit i ndodhen pranė dy gjysmėhėna tė pasqyruara.

Mirėpo, disa e konsiderojnė trefishin si tė paplotė dhe preferojnė tė shtojnė njė aspekt tė katėrt. Ky mund tė jetė njė “hyjneshė e errėt” ose njė “grua e urtė”, mbase pėr shkak tė mungesės sė errėsirės sė hėnės nė simbolizmin e sipėrm, ose mund tė jetė njė hyjneshė veēanėrisht erotike, qė pėrfaqėson njė fazė tė jetės midis Vajzės (Virgjėreshės) dhe Nėnės, ose njė luftėtare midis Nėnės dhe Plakės.

Wiki
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1417


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi