Sfera Misterioze

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Sfera Misterioze

Mesazh  Estilen prej 05.04.10 13:14

Sfera me moshe 2.8 - 3 bilion vjetesh



Enigmat s'kane te sosur..

Tė paktėn 200 zarė (sfera) janė gjetur dhe nxjerrė nga njė shkėmb i thellė nė minierėn e argjendit, Guri i ēuditshėm (Wonderstone) nė Afrikėn e Jugut. Zarėt kanė diametėr 25 - 100 mm dhe materiali i tyre ėshtė njė pėrzjerje ēeliku-nikeli qė nuk gjendet nė natyrė.

Disa zarė kanė njė lėvozhgė tė hollė me trashėsi rreth 6 mm qė kur hapen janė tė mbushura me njė material tė ēuditshėm sfungjeror i cili shndėrrohet nė pluhur sapo bie nė takim me ajrin.

Sipas Rėlf Marksit (Roelf Marx), mirėmbajtės tek Muzeumi Klerksdorp i Afrikės sė Jugut, enigma rreth kėtyre zarėve shtohet prej faktit se zari qė ai ka nė Muzeum rrotullohet vetė rreth boshtit tė tij, pavarėsisht se ėshtė i mbyllur nė njė kuti xhami e paprekur nga dridhjet. Sipas Rėlfit, kėto zarė hutuan edhe shkencetaret e NASA-s.

Kėto zarė metalikė (tė prodhuar) janė nxjerrė prej njė shtresė shkėmbi pirofilit, i cili moshėn e tij gjeologjike e ka 2.8 - 3 bilion vjet evolim.

Shqyrtimi i kėtij shkėmbi dhe zarėve metalikė nė fjalė me teknika tė ndryshme radio-izotopike pohoi se mosha e tyre ėshtė 2.8 - 3 bilion vjet, domethėnė mjaft mė herėt se ē'njihet njeriu nė lashtėsi fillestare.

Ekzistenca e kėtyre zarėve nxit mendimin se dikush ose diēka ka pasė qenė mjaft mė herėt se tė njohurit si njerėzit e parė tė pagdhendur.

Estilen

916


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sfera Misterioze

Mesazh  ines prej 08.04.10 18:12

Mjaft interesante...sigurisht edhe une jam e bindur se kane ekzistuar qyteterime perpara nesh..ashtu sic ne do tia leme rradhen te tjereve qe do ia nisin perseri nga zero...
avatar
ines

11


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sfera Misterioze

Mesazh  jorevikavaja prej 11.04.10 13:54

po universi eshte i populluar me shume jete te tjera dhe disa prej tyre kane jetuar para nesh ne toke.
avatar
jorevikavaja

7


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sfera Misterioze

Mesazh  Agon Veselaj prej 23.01.11 9:34

SHUME ENIGMA NA LENE PA FJALE!

Agon Veselaj

1


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Sfera misterioze guri

Mesazh  Estilen prej 13.04.11 11:49


Sfera misterioze guri ne Kosta Rika




Njė nga misteret me te medha nė arkeologji u zbuluan nė deltėn Diquis te lumit Térraba,ne Kosta Rika. Qė nga viti 1930, qindra sfera guri janė tė dokumentuara, qė variojnė nė madhėsi nga disa centimetra nė mbi dy metra nė diametėr.

Disa nga keto sfera peshojnė 16 ton. Pothuajse tė gjithė ata janė pėbėra nga material granodiorite, njė gur vullkanik shume i veshtire per tu punuar. Kėto objekte nuk janė skulptura monoliti tė bėra nga duart e njeriut.

Numri i sferave varion mbi 300. Ato tė mėdhatė peshojnė shumė tonė. Sot, kėto sfera dekoroj ndėrtesa zyrtare tė tilla si Asamblene Legislative, spitale dhe shkolla.Ato mund tė gjenden nė muzeume,por edhe ne shtėpitė dhe kopshtet e tė pasurve dhe tė fuqishmėve.

Gurėt,sipas disa hipotezave mund tė ketė ardhur nga shtrati i lumit Térraba, aty ku ishin transportuar dhe gdhendur prej proceseve natyrore nga burimet e materialit mėmė nė malet Talamanca. Sferat te papėrfunduar kurrė nuk u gjetėn. Keto sfera monoliti te preferuara te Kosta Rikės,kane qenė mė shumė se 50 kilometra larg karrieres nga delta ku u gjenden dhe pushonin kėto mistere.



Estilen

916


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sfera Misterioze

Mesazh  Zattoo prej 31.10.11 13:48

Tė fshehtat e sferave prej guri




Qė nga viti 1930, qindra topa guri janė tė dokumentuara, qė variojnė nė madhėsi nga disa centimetra nė mbi dy metra nė diametėr. Disa peshojnė 16 ton. Pothuajse tė gjithė ata janė bėrė nga granodiorite, njė gur i fortė vullkanik.

Njė nga misteret mė tė pazakonta nė arkeologji u zbulua nė deltėn Diquis nė Kosta Rika. Qė nga viti 1930, qindra topa guri janė tė dokumentuara, qė variojnė nė madhėsi nga disa centimetra nė mbi dy metra nė diametėr. Disa peshojnė 16 ton.

Pothuajse tė gjithė ata janė bėrė nga granodiorite, njė gur i fortė vullkanik. Kėto objekte janė skulptura monolite tė bėra nga duart e njeriut. Numri i sferave shkon nė mbi 300. Ato mė tė mėdhatė peshojnė shumė tonė.

Sot, ato dekorojnė ndėrtesa zyrtare tė tilla si Legislativa Asamblea, spitale dhe shkolla. Ju mund t'i gjeni nė muzeume. Ju mund tė gjeni edhe ata si simbole tė statusit kudo, duke zbukuruar shtėpitė dhe kopshtet e njerėzve tė pasur dhe tė fuqishėm.

Gurėt mund tė kenė ardhur nga shtrati i lumit Térraba, aty ku ishin transportuar nga proceset natyrore nga burimet e materialit mėmė nė malet Talamanca. Sfera tė papėrfunduara nuk u gjetėn. Ashtu si monolitet e Botės sė Vjetėr, guroret e Kosta Rikės kanė qenė mė shumė se 50 kilometra larg nga vendi i fundit i pushimit i kėtyre mistereve.

Sferat prej guri nė Kosta Rika kanė qenė objekt i spekulimeve pseudoshkencore qė nga publikimi i librit “Karroca e Zotave” tė autorit Erich von Däniken nė 1971.

Kohėt e fundit, ata kanė fituar vėmendje tė ripėrtėrirė, si rezultat i librave tė tillė si Atlantis nė Amerikė-drejtuesit Botėrore tė lashtė, nga Ivar Zapp dhe George Erikson (Adventures Pafund Press, 1998), dhe Propozimit Atlantis : duke ē`koduar Misteret e lashta tė njė qytetėrimi tė humbur, nga Colin Wilson dhe Flem-ath Rand (Delacorte Press, 2001).

Kėta autorė kanė qenė tė botuar nė televizion, radio, revista, dhe faqet e internetit, ku ata bėjnė njė sqarim tė pabesueshėm pėr publikun, duke pasqyruar veten dhe gjendjen e njohurive aktuale nė lidhje me kėto objekte.

Edhe pse disa prej kėtyre autorėve janė pėrfaqėsuar shpesh sikur ata i kanė "zbuluar" kėto objekte, fakti ėshtė se ato kanė qenė tė njohura pėr shkencėtarėt, qė kur dolėn pėr herė tė parė nė dritė gjatė veprimtarive bujqėsore nga Kompania Frutat e Bashkuara nė vitin 1940. Menjėherė pas kėsaj, hetimet arkeologjike tė topave prej guri filluan, me botimin e parė shkencor tė publikuar nė 1943.

Ato nuk janė njė zbulim i ri, as nuk janė veēanėrisht misterioze. Nė fakt, gėrmimet arkeologjike tė ndėrmarra nė vende me sfera guri nė vitet 1950 gjetėn, se ato mund tė jenė tė lidhur me qeramikėn dhe materiale tė tjera tipike tė kulturave para-kolumbiane tė Kosta Rikės jugore.

Ēfarėdo "misteri" qė ekziston, ka mė shumė tė bėjė me humbjen e informacionit pėr shkak tė shkatėrrimit tė topave dhe kontekstit tė tyre arkeologjik, sesa me kontinente tė humbura, astronautėt e lashtė, apo udhėtime pėrtej oqeanit.

Qindra topa guri janė tė dokumentuara nė Kosta Rika, qė variojnė nė madhėsi nga disa centimetra nė mbi dy metra nė diametėr. Pothuajse tė gjithė ata janė bėrė tė granodiorite, njė shkėmb i fortė, guri vullkanik.

Kėto objekte nuk janė tė natyrshme nė origjinė, ndryshe nga topat prej guri nė Jalisco, Mexico, qė u pėrshkruan nė njė artikull tė 1965 nga National Geographic.

Pėrkundrazi, ata janė skulptura monolit tė bėra nga duart e njeriut. Sferat kanė qenė tė rrezikuara nga momenti i zbulimit tė tyre. Shumė prej tyre janė shkatėrruar nga dinamiti i gjuetarėve tė thesarit, ose tė ēara dhe tė thyera nga aktivitetet bujqėsore. Nė kohėn e njė studimi tė madh tė ndėrmarrė nė vitet 1950, pesėdhjetė sfera janė regjistruar. Sot, vetėm njė pjesė e vogėl e tyre ėshtė e njohur dhe ato janė nė vendet e tyre origjinale.

Pėr sferat ka shumė tė ngjarė tė jenė bėrė, duke reduktuar formėn e rrumbullakėt nė njė formė sferike pėrmes njė kombinimi tė thyerjeve tė kontrolluara, goditjesh dhe shtypjesh. Granodioriti, nga i cili ato janė bėrė, ka treguar pėr ndarjen nė shtresa, kur bėhet subjekt i ndryshimeve tė shpejta tė temperaturės.

Topat mund tė kenė qenė lėmuar nga jashtė pėrmes aplikimit tė ngrohjes (prush tė nxehtė) dhe tė ftohtė (ujė i ftohtė). Kur ata ishin pranė formės sferike, ishin tė zvogėluar mė tej nga goditjet dhe shtypjet me gurė tė bėrė me tė njėjtin material tė qėndrueshėm. Sė fundi, ata u terėn dhe u rafinuan nė njė lustėr tė lartė.

Ky proces, i cili ishte i ngjashėm me atė tė pėrdorur pėr tė bėrė sėpata guri tė lėmuara, blloqe boshe nga brenda tė pėrpunuara me gdhendje dhe statuja guri, ishte kryer pa ndihmėn e mjeteve metalike, rrezeve lazer, ose formave aliene tė jetės.



Mendohet se topat ishin bėrė nga paraardhėsit e popujve vendas, qė jetonin nė rajon nė kohėn e pushtimit spanjoll. Kėta njerėz flisnin gjuhėn Chibchan, tė lidhur me ato tė popujve indigjenė nga Hondurasi lindor nė Kolumbinė veriore.

Pasardhėsit e tyre moderne pėrfshijnė Boruca, Téribe, dhe Guaymķ. Kėto kultura kanė jetuar nė vendbanime tė shpėrndara, pak prej tė cilave ishin mė tė mėdha se rreth 2000 persona. Kėta njerėz kanė jetuar nėpėrmjet peshkimit dhe gjuetisė, si dhe tė bujqėsisė. Ata kultivonin misėr,manioc, fasule, kungull, palme pejibaye, papaja, ananas, avokado, speca chilli, kakao dhe shumė fruta tė tjera, rrėnjė pemėsh dhe bimėve mjekėsore.

Ata jetonin nė shtėpi, tė cilat ishin tipike tė rrumbullakėta nė formė, harmonishėm me themelet e bėra nga qymyri i lumit.

Sferat e gurit janė tė njohura nga vendet arkeologjike dhe shtresat e varrosura, tė cilat kanė si karakteristikė vetėm qeramika tė kulturės Buenas Aguas, qė variojnė nga datat 200 p.e.s nė 800 tė erės sonė. Topa prej guri thuhet se janė gjetur nė varre me stolitė e arit. stili i tė cilit daton rreth 1000 pas Krishtit.

Ata janė gjetur gjithashtu nė shtresat. qė pėrmbajnė copėza nga Buenos Aires polikromatik, njė lloj qeramike tė periudhės Chiriqui, qė u bė fillimi rreth 800 pas Krishtit. Ky lloj i qeramikės thuhet se ėshtė gjetur nė bashkėpunim me mjetet e hekurta tė periudhės koloniale, duke sugjeruar se ajo ėshtė prodhuar deri nė shekullin e 16.

Pra topat kanė mundur tė bėhen nė ēdo kohė gjatė njė periudhe 1800 vjeēare. Topat e parė, qė janė bėrė, zgjatėn ndoshta pėr disa breza, gjatė tė cilėve ata mund tė jenė lėvizur dhe ndryshuar.
avatar
Zattoo

673


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sfera Misterioze

Mesazh  Luli prej 12.11.11 18:19



Sfere nga graniti me 2.6 m diameter







avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

928


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sfera Misterioze

Mesazh  Luli prej 12.11.11 18:21













avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

928


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sfera Misterioze

Mesazh  Androo prej 22.12.11 19:43



Topi misterioz prej hekuri piku nga qielli nė Afrikė

Topi i metaltė, i rėndė gjashtė kilogramė, me diametėr 35 centimetra, me prejardhje tė panjohur, ėshtė gjetur afėr njė fshati nė veri tė Namibisė, rreth 750 kilometra larg kryeqytetit Windhoek.

Sipas Paul Ludik, shef i sektorit tė mjekėsisė ligjore, fshatarėt dhe policia nga stacioni mė i afėrt dėgjuan disa eksplodime jo shumė tė forta nė njė largėsi prej rreth tri kilometra, ndėrsa pesė ditė mė vonė nė atė vend gjetėn objektin e metaltė.

Sipas tij, sfera ėshtė e plotė dhe pėrbėhet nga dy gjysma qė ngjiten. Ėshtė zbuluar 18 metra larg pikės ku kishte goditur tokėn, duke shkaktuar njė krater rreth 33 centimetra tė thellė dhe rreth 4 metra tė gjerė.

kjo sferė ėshtė analizuar me kujdes javėt e fundit. Pasi autoritetet e Namibisė nuk mundėn tė sqarojnė prejardhjen e saj, tash ėshtė angazhuar edhe agjencia hapėsinore amerikane NASA dhe agjencia evropiane e hapėsirės ESA. “Ekziston mundėsia qė ky objekt i rrumbullakėt, i cili ra nė Namibi, vjen nga ndonjė fluturake hapėsinore,” tha Ludik.
avatar
Androo

293


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

aadadadadadad

Mesazh  Luli prej 23.12.11 15:56

Prej nga ra sfera metalike nė Namibi



Shkencėtarėt nuk janė nė gjendje tė shpjegojnė se nga e ka origjinėn njė sferė metalike qė ėshtė gjetur shtetin Namibi tė Afrikės. Bėhet fjalė pėr njė objekt tė rrumbullakėt, i cili ėshtė marrė nga policia pas sinjalizimit tė banorėve. Diametri i sferės ėshtė rreth 18 centimetra dhe nė dy anėt e saj ėshtė me majė.

Tė dhėnat e para flasin se ėshtė njė objekt i ardhur nga hapėsira, por askush nuk mund tė jap garanci se pėr ēfarė shėrben konkretisht. Autoritetet nė Namibi kanė njoftuar se dy ditė para se tė gjendej objekti janė dėgjuar shpėrthime tė fuqishme afėr vendit.

Duke qenė se ende nuk ka njė pėrgjigje nga studiuesit, nė media nuk kanė munguar spekulimet, qė nė fakt duket se nuk janė tė pabaza. Sipas disa studiuesve, tė cilėt kanė mundur ta shohin sferėn metalike, mund tė bėhet fjalė pėr njė objekt qė i pėrket njė qytetėrimi jashtėtokėsor. Njė tjetėr variant, ėshtė ai i njė pjesė tė njė anije jashtėtokėsorėsh.

Por ka dhe tė tjerė qė thonė se mund tė bėhet fjalė pėr njė pjesė sateliti, qė mund tė ketė rėnė nė kėtė zonė, nga satelitėt e shumtė qė janė hedhur nė hapėsirė dhe qė mė pas janė braktisur.

Njė ekip i NASA-s ka marrė sferėn dhe po bėnė hetimet pėr tė nxjerrė rezultatet pėrfundimtare. Pėrbėrja e sferės dhe lloji i metalit do tė sjellė njė version mė tė saktė, tė asaj qė nė media quhet sfera jashtėtokėsore.

avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

928


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sfera Misterioze

Mesazh  Zattoo prej 26.02.12 19:36

Sfera misterioze bie mbi Brazil



Mister dhe frikė nė Brazil. Nga qielli bie njė topi i madh metalik qė peshon rreth 50 kg dhe pothuajse me diametėr njė metėr. Sfera e madhe ra nga qielli tė mėrkurėn e kaluar nė njė fshat tė Riacho Pocos, cili gjendet nė shtetin brazilian tė Maranhćo.

Njė dėshmitar tha se kishte dėgjuar njė zhurmė tė rėndė dhe se e gjeti sferėn nė njė vrimė tė madhe. Lajm ėshtė pėrhapur me shpejtėsi dhe nė kėtė zonė kanė ardhur mijėra kuriozė nga i gjithė Brazili. Ushtria dhe policia kanė ndėrhyrė duke sekuestruar objektin dhe mbyllur zonėn e zbulimit.

Nė qoftė se teoritė mbi UFO-t nuk janė tė vėrteta , hipoteza mė e mundshme ėshtė se kjo sferė metalike ėshtė pjesė e njė sateliti.

Dhjetorin e kaluar nė Namibi, ka rėnė njė tjetėr sferė misterioze. E nėse nuk flasim pėr njė pushtim tė jashtėtokėsore, njė gjė ėshtė e qartė: nė qoftė se topi do kishte rėnė nė njė shtėpi apo njė pallat, nuk do ishte e vėshtirė pėr tė folur pėr viktima.
avatar
Zattoo

673


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sfera Misterioze

Mesazh  Jon prej 03.03.12 22:35

Sfera e ēuditshme e gjetur nė rrugėn Rrėshen-Kalimash

Entela Resuli



Kjo sferė gjendet sot pas godinės sė Shėrbimit Gjeologjik Shqiptar. Ka ardhur aty prej sė largu, nga fshati Gziqi i Mirditės. Ėshtė gjetur atje nė vitin 2007, kur firma Bechtel&Enka po bėnte punimet pėr segmentin e rrugės Rrėshen-Kalimash.

Sapo ėshtė vėnė re nga punonjėsit, ėshtė trajtuar si njė objekt i ēuditshėm e mistik, njė ekipė gjeologėsh e panė atė dhe ngelėn tė habitur. Njė vit mė vonė kjo sferė u soll nė Tiranė, me qėllim bėrjen e analizave dhe pėrcaktimin se ēfarė ishte dhe nga se ishte formuar. Ka njė rrumbullakėsi gati-gati perfekte dhe ėshtė gjetur nėn tokė. Ajo konsiderohet e rrallė nga specialistėt dhe ende e pa shpjegueshme pėr vendin e gjetjes dhe prejardhjen.

Hamendėsimet e gjeologėve janė tė ndryshme, mund tė jetė llavė jastėkore e formuar 160 deri 145 milionė vjet mė parė, por edhe mund tė jetė krijuar nga dora e njeriut.

Nė kemi biseduar me Inxhinier Gjeolog Sokol Markun, i cili ėshtė marrė hap pas hapi mė kėtė sferė dhe me pėrpjekjet pėr tė zbuluar origjinėn e saj. Ne, nuk jemi i vetmi vend ku janė zbuluar objekte tė tilla, kemi rastin nė Kosta Rika e nė Bosnje.

Sokol, na tregoni, kur ėshtė zbuluar kjo sferė?

Sfera e gurtė ėshtė zbuluar pranė fshatit Gziq tė Mirditės, i cili ndodhet rreth gjashtė kilometra nė vijė tė drejtė nė veri-perėndim tė Rrėshenit. Doli nė sipėrfaqe nė pranverėn e vitit 2007, gjatė gėrmimeve tė kryera prej firmės Bechtel&Enka, pėr realizimin e trasesė tė segmentit Rrėshen-Kalimash, nė autostradėn Durrės-Kukės-Morinė.

Si u soll ne Tiranė?

Pak muaj pas zbulimit, njė ekip nga Shėrbimi Gjeologjik Shqiptar, duke shfrytėzuar njė detyrė nė njė rajon aty pranė kreu njė vėzhgim tė parė tė objektit. Por meqė detyra e ekipit nuk ishte vėzhgimi i sferės, ajo veē u fotografua, dhe u la pėrsėri nė vend.

Nė vjeshtėn e vitit 2008, nė kuadrin e njė teme pėr mbledhjen e kampionaturės pėr ngritjen e bazave tė Muzeut tė Shėrbimit Gjeologjik Shqiptar, shkuan pėrsėri nė objekt, unė dhe gjeolog Ndoc Vukzaj. Vukzaj kishte qenė pjesė edhe e grupit qė e vėzhgoi njė vit mė parė.

Grupi i dytė e ridokumentoi dhe duke krijuar idenė mbi pėrmasat, vendndodhjen dhe peshėn e sferės propozoi transportimin e saj drejt Tiranės, me qėllim, studimin, ruajtjen dhe ekspozimin e sferės duke e parė atė si njė kampion me interes nė pamje tė parė, nė kėndvėshtrimin gjeologjik. Sfera u transportua nė Tiranė nė fillim tė Dhjetorit tė vitit 2008, nėn drejtimin e Vukzajt.

Ēfarė mendohet se ėshtė? Cilat janė hamendėsimet tuaja?

Qė nga forma, objekti ėshtė shumė interesant pėr tu studiuar. Ėshtė njė sferė guri me perimetėr katėr metra. Gjithēka sferike, duke filluar nga njė top i thjeshtė, njė flluskė, Hėna, Dielli apo dhe vetė Toka, kanė qenė mjaft tėrheqėse pėr njerėzit. Kjo mė ka tėrhequr edhe mua pėr ta studiuar kėtė sferė.

Si nė ēdo rast tjetėr nė punėn e gjeologut, edhe studimi i saj filloi me studimin e terrenit ku ajo u gjet. Gziqi ndodhet mes shkėmbinjve me prejardhje magmatike, por nuk mungojnė shkėmbinj tė Jurasikut tė sipėrm, formime me prejardhje nga vullkanizmi detar tė emėrtuar si llava jastėkore, tė cilat krijohen si rezultat i ftohjes sė menjėhershme tė shkulmeve tė llavės, e cila del menjėherė nga zemra e tokės nė tabanin e ftohtė tė fundoqeanit.

Kjo gjė ka ndodhur rreth prej 160 deri 145 milionė vjet mė parė. Nė zonėn rrotull unė kam fotografuar edhe fragmente tė tjera, tė thyera apo tė eroduara tė kėtyre llavave jastėkore, prandaj e kam menduar fillimisht si llavė jastėkore, pėr sa i pėrket prejardhjes shkėmbore tė saj.

Keni bėrė analiza pėr tė zbuluar prejardhjen e saj ?

Njė analizė silikate e kryer nė laboratorin tonė, prej njė cipe rezulton se kemi tė bėjmė me njė ranor, gjė pak e ēuditshme pėr rajonin ku ajo u zbulua. Mirėpo unė i qėndroj pėrsėri hipotezės sė llavės jastėkore pėr shkak se cipa nuk mund tė konsiderohet si pėrfaqėsuese reale e ndėrtimit shkėmbor tė tė gjithė sferės.

Deri mė sot duke mos pasur mundėsi tė studimit pa dėmtuar fizikisht sferėn, unė kam mbetur nė kėto fakte dhe nė opinione tė mbledhura prej kolegėsh, kryesisht tė huaj, si mund tė pėrmendet Antoni E. Milodowski, kryepetrolog i Sektorit tė Laboratorit tė Petrografisė dhe Mikroanalizave nė Shėrbimin Gjeologjik Britanik.

Me Antoni E. Milodowski kam kryer njė shkėmbim e-mailesh, pėr tė marrė opinionin e tij, bazuar nė pėrvojėn e tij nė lidhje me fenomene tė tilla. Por duhet thėnė se raste tė tilla nuk mund tė vlerėsohen pa analiza tė drejtpėrdrejta apo tė tėrthorta, nė kėtė rast gjeofizik, tė cilat duhet tė kryhen drejtpėrdrejtė mbi objektin qė studiohet.

Megjithatė, unė po vazhdoj me anė tė metodave tė tėrthorta, tė cilat konsistojnė nė shfrytėzimin e kontakteve, sidomos me kolegė tė huaj pėr tė pasur opinionet e tyre, dhe studimin e ēdo lloj literature qė gjendet nė biblioteka apo nė internet pėr tė krahasuar ngjashmėritė pėr raste tė ngjashme.

Duhet thėnė qė mė rezulton se ky fenomen ka pėrhapje, por rasti ynė mund tė renditet i ngjashėm me ato raste qė rezultojnė interesantė, ku pėrveē njė fenomeni tė krijuar nga natyra, aludohet apo vėrtetohet edhe ndėrhyrja humane me qėllimin e dhėnies se mesazheve inteligjente, pėr bashkėkohėsit apo pasardhėsit.

Raste tė tilla tė rėndėsishme mund tė pėrmend atė tė sferave tė Bosnjes apo ato nė Kosta Rika.

Diēka qė mė ka shtyrė tė mendoj mė shumė nė njė rregull tė vendosjes sė sferave, tė krijuar nga njeriu, ėshtė njė rast i dytė qė mė ėshtė bėrė i njohur pėr sfera tė ngjashme pranė fshatit Visokė tė Fierit.

Pėr sa i pėrket formimit tė sferės, pėr atė nuk mund tė pėrjashtohet akoma as krijimi natyror as ai artificial, por unė kėmbėngul pėr njė kombinim, pra njė llavė jastėkore e pėrpunuar pastaj nga dora e njeriut.

Ēfarė do bėhet me tė?

Sido qė tė konkludojmė pėr origjinėn dhe pėrbėrjen e sferės, ajo pėrbėn njė objekt interesant muzeal, dhe si e tillė ajo mendohet tė ekspozohet nė njė hapėsirė tė veēantė, nė ambientet e Shėrbimit Gjeologjik Shqiptar.

Me kėtė qėllim u ndėrmor aksioni i transportimit tė saj nė oborrin e Drejtorisė sė Pėrgjithshme tė SHGJSH, ku ndodhet sot. Me kėtė veprim ne e siguruam atė si nga shkatėrrimi pėr efekt tė fenomeneve natyrorė apo humanė, ashtu edhe nga mundėsia e marrjes nė posedim pėr qėllime pėrfitimesh nga persona abuzues, tė cilėt nuk do kishin veē tė tjerash as tė drejtėn ligjore pėr ta zotėruar atė.

Ēfarė e pengon analizimin e saj dhe nxjerrjen e njė konkluzioni mė konkret?

Mėnyra e studimit ėshtė pak e komplikuar. Normalisht pėr tė pasur njė pėrgjigje tė saktė, duhej tė shkėputej njė copė kampion nga kjo sferė, pėr ta analizuar nė tė gjitha elementet e saj.

Por kjo do tė ēonte nė dėmtimin fizik tė saj, ēka ne jemi pėrpjekur ta shmangim gjatė punės tonė, sidomos gjatė transportimit, i cili duhet thėnė se ka paraqitur mjaft vėshtirėsi. Unė jam duke u pėrpjekur tė studioj njė analizim me metoda tė tėrthorta gjeofizike, mbase sizmike, pėr tė cilat jam konsultuar me kolegėt e mi tė sektorit pėrkatės.

Ata po e studiojnė mundėsinė e pėrshtatjes sė aparaturave pėr kėtė qėllim.

Pritshmėria pėr ndėrtimin e brendshėm tė sferės ėshtė nė dy variante, ai nė formėn e disa llokmave qė krijojnė disa shtresa gati koncentrike, pak a shumė si njė qepė, dhe nė kėtė rast do tė kemi njė llavė jastėkore, ose njė trup masiv nėse bėhet fjalė pėr njė konkrecion ranor.

Kjo pėr sa i pėrket studimit tė formimit nga ana natyrale, por ndėrkohė duhen studiuar tre mundėsi tė formimin, thjesht natyrale, kombinim natyralo-artificial, ose tėrėsisht artificial. Tė dhėnat flasin tani pėr tani nė favor tė dy mundėsive tė para.

Unė mbetem akoma nė studim. Pėr kėtė material interesant mė afrohen volume tė tėra artikujsh shkencorė tė shkruar sidomos nga gjeologė italianė, tė cilėt po i mėshojnė kėtė fillim shekulli teorisė sė lidhjes midis gjeologjisė dhe zhvillimit social-kulturor tė njerėzimit, qė nga fenomenet gjeologjike qė ndikuan nė krijimin e qėnieve mitologjike, e deri nė lidhjen e materialit gjeologjik si lėndė e parė pėr krijimin e qytetėrimit.

Kosta Rika

Sferat e Kosta Rikės janė artifakte, pra krijime nga dora e njeriut, qė datojnė mes viteve 200 pes dhe 1500 es. Janė rreth 300 tė tilla, tė diametrave tė ndryshme, prej disa cm deri 2 metra. Pjesa mė e madhe kanė pėrbėrje gabrore, por ka dhe gėlqerore dhe ranorė. U gjenden rastėsisht, ndėrsa kompania amerikane “United Fruit Company” kryente njė pastrim tė plantacioneve tė bananeve. Pėrmasat janė sferike, gati perfekte. Nuk ka akoma njė pėrfundim mbi arsyen e krijimit tė tyre.

Bosnja

Nė Bosnje, pranė fshatit Visoko, aty ku Emir Osmanagic pretendon zbulimin e pese piramidave, janė zbuluar deri mė sot rreth 40 sfera tė gurta, nga tė cilat 15 tė pa dėmtuara. Pėrmasat e tyre pėrafrohen me sferėn Gziqit. Nga studime tė arkeologėve vėrtetohet se tė paktėn njė pjesė e tyre janė tė punuara nga dorė njerėzore. E panjohur deri mė sot arsyeja e krijimit, por banorė tė zonės sė Banja Lukės (rreth 130 km mė nė veri) kanė besuar se sferat kishin veti kurative.

Pėrmasat

Duke qenė se dy perimetrat janė tek 4 metra dhe se P=2πR, ku π=3.14 dhe 2R=diametrin, rezulton njė diametėr diku tek 1.30-1.40 metra. Pesha nuk mund tė pėrcaktohet pa e peshuar ose pa ditur ēfarė materiali ėshtė qė tė shumėzohet vėllimi me dendėsinė specifike, po nga rrezja me formulėn V= (4/3)πR3 nxjerrim se vėllimi duhet tė jetė diku tek 1.15 metėr kub.

Herkuli ka kaluar nga Visoka?

Sokol Marku, ing. gjeolog

Sferat e ngurta janė zbuluar nė shumė vende tė botės, por ka raste si ai nė Kosta Rika, ku vėrtetohet se janė krijuar nga dora e njeriu, apo ai i fshatit Visokė, nė Bosnje ku Semir Osmanagic, thekson mundėsinė e njė qytetėrimi tė lashtė, dhe ku veē gjetjes sė gjurmėve tė tre piramidave, dokumentohen e edhe njė numėr sferash tė gurta.

Duke u nisur nga forma dhe ngjyra e pėrngjashme dhe nga fakti se nė kėto raste kemi tė bėjmė me shkėmbinj magmatikė e vullkanikė, unė supozoj se arsyet e ruajtjes sė sferės tonė tė jenė tė ngjashme me dy rastet e mėsipėrme, ose tė paktėn me ato tė Bosnjes. Sferat e gjetura pranė Visokės sė Fierit ma pėrforcojnė kėtė mendim, pėr dy arsye, sepse sė pari nė tre fshatra tė ndryshme tė Ballkanit kemi tė pėrsėritur tė njėjtin fenomen, e nga kėto njėra vėrtetohet si veprimtari humane.

Dhe sė dyti se rasti mė verior nė Bosnjė dhe ai mė jugor nė Fier, gjenden pran territoresh me emėrtime identike Visokė. Kjo fjalė qė nė serbo-kroatisht do tė thotė Akademi, mė bėn tė mendoj se nė kėto hapėsira kishte dikur veprimtari tė shquar studimore.

Pyetja lind se pse u formua sfera, e cila ndodhet nė Gziqin e Mirditės, nė mes dy Visokave? Momentalisht jam i detyruar tė shtroj hipoteza. Njė ndėr to mund tė jetė qė sfera pėrfaqėson njė trup qiellor, nė kuadrin e ekzistencės sė njė observatori astrologjik.

Por njė hipotezė e imja mjaft e guximshme i lidh tė tre rastet me njė ngjarje mjaft tė lashtė. Kėshtu dy popuj tė lashtė, grekėt e fenikasit kanė dy heronj qė ndryshojnė nė emra, por janė tė njėjtė nė bėma, Irakliun (Herkulin) dhe Melkartin.

Nė pėrshkrimin e bėmave tė tyre mitike dimė se ata ngulnin gurė lapidarė, mė tė shquarit ndėr ta, “Kolonat e Herkulit” nė Gjiblartar. Po kėshtu dimė se gjatė kthimit Herkuli udhėtoi nga Alpet pėr nė Greqi.

Pra a mos janė kėto sfera shenjat qė u vendosėn pėr tė pėrjetėsuar itenerarin e tij. Nuk, di! Pėr tė vėrtetuar kėtė, veē studimit tė sferės, duhet gjetur dhe gjurma e rrugėtimit tė Herkulit. E vetmja qė di ėshtė se ai kaloi kėndej.
avatar
Jon

1232


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sfera Misterioze

Mesazh  Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi