Manipulimi i sistemit financiar

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Manipulimi i sistemit financiar

Mesazh  Estilen prej 04.04.10 16:04

Manipulimi Financiar



Manipulimi monetar dhe efektet e tij nė skllavėrimin e pėrhershėm tė gjithė sistemit ėshtė fakt sot mė shumė se kurrė.

Ėshtė fakt, gjithashtu, qė teoria e Marksit, e cila pėrshkruante luftėn e klasave si faktor nxitės tė tregut global dhe qė ēon nė socializėm - dhe me fitoren e klasės punėtore, nuk hyri nė brendėsi tė manupilimit monetar, qė ushtrohet nga shtetet qė tashmė kėtė sistem e kanė adoptuar si njė sistem tė themeluar dhe qė progresi i tij, sipas parashikimeve, tė ēon nė themelimin e njė kartėmonedhe globale.

Kjo si pjesė dhe mjet e konspiracionit “Mason”. Pra, Marksi vetė nuk hyri nė brendėsi tė analizės sė manipulimit monetar nga shtetet qė e ushtrojnė atė nė dėm gjithnjė tė qytetarėve dhe tė planetit tokė. Por, pėrkundrazi, ai u pėrpoq tė themelojė njė sistem dhe teori globale qė bie ndesh me natyrėn dhe tregun e njeriut lokal dhe ndihmoi kėshtu “padashur” dėshirėn e “Mbretėrive globale”.

Njė e vėrtet kjo, e pa thėnė deri tani nga shkollat ekonomike, qoftė ato amerikane, qoftė ato tė Frankfurtit - ndonėse pėshpėritet sa nė njė vesh nė njė tjetėr. Dhe kėtu ne jemi pėr tė thėnė tė vėrtetėn, pavarėsisht se sa e lėndon pushtetin kjo e vėrtetė, meqenėse kjo e vėrtetė nuk paguhet nga asnjė teknokrat, sikurse paguhen analizat e tjera tė shumė individėve qė analizojnė fenomenet sociologjikė.

Pėr mė shumė, paraja, edhe nė Mesjetė ėshtė trajtuar si pengesė e ēlirimit tė njeriut nga pengore tė padukshme – veēanėrisht, nga Locke. Dhe kėshtu, nė kėtė kontekst t ne do ta trajtojmė paranė, jo si pengesė lirie, por si skllavėrim total tė qenies njerėzore, dhe si mjet qė korrupton foshnjėn, qė nė sekondėn e parė qė del nė jetė.

Nėse keni tentakula muskulore dhe neurone trunore tė qeta - mund tė vazhdoni dhe ta lexoni kėtė tekst qė shkon nė bėrthamė tė manipulimit monetar dhe, rrjedhimisht tė viktimės qytetar. Shijojeni pra kėtė tekst, me sy dhe mendje tė kthjellėt. Manipulimi financiar

Mesjeta e viteve 1000 deri 1500, si burim monetar dhe pėrpjekje pėr tė formuar njė qytet-shtet eficent, pėrbėn edhe shkėndijėn e parė tė sistemit qė tashmė ka marrė rrugėn e njė paradigme globale. Nga njė periudhė e gjatė antike, ku monedhat e argjendta dhe tė floririt, tė cilat pėrbėnin vlerėn-bazė tė shkėmbit tė mallrave nė treg - bota sot gjendet pėrballė njė fenomeni tė ri global: Monetarizmi kapitalist, i cili pėrbėn ingranazhin-bazė tė qarkullimit tė mallrave me konsekuenca katastrofike pėr planetin tokė.

Rrugėt na ēojnė pashmangshmėrisht rreth viteve 1581, kur autori i disertacionit ekonomik, me mbishkrimin ‘Compendious’ (pėrmbledhje, shkurtėr) i cili, pėr fat tė keq, nuk mbishkruan emrin e tij nė ballore; dhe kėshtu ky libėr njihet me tė njėjtin emėr – publikohet, po tė njėjtin vit nė Francė, dhe jep kėshtu shkėndijėn e parė tė politikės Britanike pėr Mbretėreshėn Elizabet, e cila e miraton kėtė teori dhe e hedh nė praktikė.

Pak mė vone,ketij manipulimi nė Francė i ndodhi po e njėjta gjė: Edikti qeveritar i Shatorit tė vitit 1577 themeloi floririn écu, si vlerė qė zhvlerėsoi tė gjithė metalet e tjerė - veēanėrisht argjendin - dhe themeloi kėshtu mbretėrinė e floririt nė Francė.

Po si funksionon kjo teori nė praktikė? Rruga mė e mirė qė tė funksionojė kjo teori ėshtė pėrdorimi i institucioneve ndėrkombėtare financiare (INF), e cila mbas njė eksperimenti tė gjatė nė Amerikė dhe nė Angli —tri dekadat e fundit; eksperiment, i cili funksionon nė bazė tė krijimit tė huave bankare dhe riciklimit tė tė mirave materiale, nė fjalė tė tjera, ky sistem funksionon: krijim kapitali, duke shkatėrruar shumicen

Praktikisht, huat qė njė bankė qendrore emeton nė treg pėr qėllim zhvillimi nuk janė pėr zhvillim tė qėndrueshėm, por pėr zhvillim tė paqėndrueshėm nga vetė natyra e vet. Individi apo individėt qė marrin njė hua tė tillė e marrin atė pėr fitim personal, dhe jo pėr fitim shoqėror; kjo dukuri analizohet nė dy aspekte:

1. Aspekti i parė ėshtė qė individi nuk ka mundėsinė dhe dėshirėn pėr tė krijuar diēka tė qėndrueshme, pėr arsye se ai jeton nė njė sistem qė tė ndjek pas dhe tė shtrėngon ēdo moment pėr kthimin e kėstit mujor kundrejt bankės. Nė kėtė mėnyrė, ligj-krijuesit kanė krijuar korporata, nė tė cilat zbatohen ligje mjaft shkatėrrimtarė pėr jetėn familjare tė njeriut.

Dhe natyrisht nė kėtė pikė ngrihet njė pyetje: qė nga momenti kur tė gjitha shtetet, korporatat, partneritetet kanė si motor drejtues eksportin, kujt mbetet t’i eksportojnė kėto organizata nė kėtė botė? Pėrveē se njėri-tjetrit! Apo jo? Kėshtu, progresi qė banka qendrore nxit tregun, duke dhėnė hua (njė politikė kjo qė ndiqet nga tė gjitha shtetet qė aderojnė nė tregun ndėrkombėtar) nuk ėshtė si nevojė emergjente e tregut pozitiv, por si nevojė njė tregu negativė.

Le tė qartėsojmė se ēfarė ėshtė tregu pozitiv, nė kėtė pikė. Treg pozitivė ėshtė ai treg qė i ushtrohet studimit shkencor, ku nė tė merren parasysh tė gjithė komponentėt natyralė dhe ofron nė kėtė mėnyrė jetėgjatėsi tė shėndetshme, nė lidhje me gjeneratat pasardhėse. Nė fjalė tė tjera, tregu nuk duhet tė krijohet pėr hir tė konsumit treg dhe nga ky treg tė mos dimė fundin e tij.

P.sh, nėse njė fermer kėrkon hua nga banka qendrore, me tė vetmin qėllim tė mbarėshtojė, fjala vjen, lopė, me qėllim qė tė shesė qumėsht dhe mish paralelisht nė treg, dhe ky fermer, me ndihmėn e bankės e krijon atė. Nėse nė tė njėjtėn hapėsirė gjeografike, me tė njėjtin aktivitet merren edhe fermerė tė tjerė (fenomen ky global, d.m.th., kur dikush bėn diēka do ta bėj edhe unė), atėherė tė gjithė bashkė do tė ndeshen me shtatė ose mė shumė probleme madhore:

1. Konkurrencė (qė jo domosdoshmėrish ēon nė rritjen e cilėsisė)
2. Shtim i lopėve nė numėr (me qėllim qė tė rrisin sasinė e produktit, rrjedhimisht kapitalin)
3. Pėrkushtim mė i madh kohor, sepse u shtua numri i gjedhėve
4. Shtim i numrit tė punėtorėve, sepse numri i gjedhėve ėshtė mė i madh
5. Do tė konsumohet mė shumė lėndė e parė nga natyra tokė
6. Destabilizimi i ekosistemit dhe lėndės sė parė, qė ėshtė vetė natyra
7. Pasiguria e shitjes sė prodhimit

Dhe e fillojmė nga e para: shkojmė nė bankė dhe marrim njė hua tjetėr ose kėrkojmė nga qeveria tė na subvencionojė pėr dėmin qė na u shkaktua. Dhe cikli i punimeve vazhdon nė kėtė rrugė pothuajse kėtu e 200 vjet nė tė gjithė sektorėt e shoqėrisė civile.

Kjo formulė ėshtė adoptuar sot nga Fondi Monetar Ndėrkombėtar (FMN); kjo formulė tashmė pėrbėn ingranazhin e dinamikės sociale. Pra, FMN-ja financon qeveritė, me tė vetmin qėllim qė t’i skllavėrojė ato dhe qeveritė, individėt. Kaq thjesht, kaq bukur! E gjithė kjo, pėr hir tė skllavėrimit. Atėherė, krijojmė kapital, duke shkatėrruar ēfarė? Gjithė ekosistemin.


Gazeta LIBERTAS » Manipulimi monetar

Estilen

916


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi