Histori Shqiptare

Faqja 1 e 2 1, 2  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Histori Shqiptare

Mesazh  Besir Bajrami prej 13.07.09 5:52

Historia e Populli Shqiptar



Moisiu e ka folur shqipen e Thotit

Sipas G. Catapanos edhe vet Moisiu e ka folur shqipen e Thotit dhe se emri hebrej- jevrej, pėr izraelitėt rrjedh nga shqipja iliro hitite: JHVE = Tl JE VET: JE VE(T). H e cekur, nė hebraishten e vjetėr ėshtė shqiptuar edhe si E.

THOTI FLISTE SHQIP

Ėshtė hartuar nė italishte nė formė proze dhe poezie, madje nė italishte dhe arbėrishte. Siē shihet nga vepra, autori, pėr studimin e vet delikat dhe tė vėshtirė, ėshtė mbėshtetur kryesisht nė veprat e shkrimtarėve antikė dhe nė pėrmendoret e egjiptianėve, hititėve, grekėve dhe romakėve tė vjetėr, respektivisht edhe nė shkrimet e ilirėve - shqiptarėve tė lashtė.

Duhet theksuar qė nė fillim se pohimet e Giuseppe Catapanos janė nė harmoni me pohimet e shumė filologėve, historianėve dhe arkeologėve anglezė, francezė, turq, arabė dhe shqiptarė.

Qėllimi im themelor ėshtė qė me kėtė shkrim t'ua prezentoj lexuesve tanė njė vepėr vėrtet me rėndėsi kolosale, e cila i dedikohet kulturės sė lashtė tė ilirėve shqiptarėve. Nga ana tjetėr, shpresojmė se kjo do ta nxisė kritikėn shkencore nė kėto fusha tė dijes, e cila pėr fat tė keq, deri nė ditėt tona nuk ka arritur tė jetė nė nivel tė duhur.

Thoti ishte edhe krijues i shkencės antike. Ai dhe dijetarėt tjerė, flitnin shqip qysh para 12000 vjetėve, meqė ajo periudhė historike (parahistorike) konsiderohej si erė ilire, apo kuturė pellazgjiko - ilire e shqiptarėve tė lashtė.

Filologu i shquar nga Roma Giuseppe Catapano, botoi si rezuitat tė punės sė tij kėrkimore - shkencore 40 vjeēare, njė vepėr kapitale nga fusha, e shkencave i filologjike, tė cilės i vuri njė titull mjaft interesant: THOT - TAT PARLAVA ALBANESE (Thoti - Tati fliste shqip).

Sipas mendimit tė Catapanos, shqipja, mė drejtė, ilirishtja, po u flitka mė se 12000 vjet, ndėrsa sipas Horald Whitehall-it, profesor i linguistikės anglo gjermane nė universitetin Indiana (SHBA), shqipja ėshtė dega mė e vjetėr e trungut tė familjes sė gjuhėve indoevropiane. Si e tillė, ajo nuk ėshtė degėzuar mė tutje, por ka mbetur si gjuhė e parė dhe e vetmuar.

Kemi lexuar dhe dėgjuar pėr hieroglifet e egjiptianėve tė lashtė, tė cilėt si skalitje tė shenjta, janė krijuar para 4000 vjetėve para e.s., por deri nė ditėt tona, nuk kemi ditur se hieroglifet egjiptiane kanė domethėnie shqipe. Kėtė dukuri na e zbuloi filologu Giuseppe Catapano nė veprėn e vet "Thoti - Tati fliste shqip".

Po kush ishte THOT - i ? THOT-i (ose TOT-i) (lat., gr. Thoth; egjip. Tehuti) ishte perėndia e mėsimit, e shkathtėsisė sė tė shkruarit, e shkencės dhe e magjisė sė egjiptianėve tė lashtė; pastaj ishte matės i kohės dhe zbulues i numrave dhe pėrpilues i hieroglifeve. Ai pėrshkruhej si qenie me trup tė njeriut e me kokė tė ibisit, pėrkatėsisht tė shqipes (shqiponjės). Ndėrkaq, sipas Giuseppe Catapanos, Thot-i, i cili e "fliste shqipen", i pėrpiloi hieroglifet, alfabetin fonetik tė egjiptianėve tė lashtė, duke u mbėshtetur nė gjuhėn e vet amtare" - nė gjuhėn shqipe.

Jo vetėm kaq, konstaton Catapanoja - nga hieroglifet egjiptiane u formuan edhe alfabetet, shkronjat tjera, ato tė shqipes (tė cilat njihen si shkronja latine, shih tabelėn, tė hebraishtes, samaritano - palestinishtes, sirianishtes, arabishtes dhe tė greqishtes. Thoti ishte edhe krijues i shkencės antike.
Ai dhe dijetarėt tjerė, flitnin shqip qysh para 12000 vjetėve, meqė ajo periudhė historike (parahistorike) konsiderohej si erė ilire, apo kuturė pellazgjiko - ilire e shqiptarėve tė lashtė.

Sipas Giuseppe Catapanos, emėrtimi Thot, padyshim, rrjedh nga folja e shqipes: thom, thua, thotė = me thėnė, besim, lajm, etj. me kuptim "lajmėtar i zotave" (messagero degli dei). Pėr mė tepėr, emri Thot, nė gjuhėn shqipe ka edhe domethėnien: me i thėnė, tė gjitha dituritė (urtėsitė) e Atlantidės Atlasit - Atlashit, e cila, poashtu, shpjegohet, nga autori nė fjalė, me shqipen: AT = at - baba, dhe LASH(TĖ) = i vjetėr, qė do tė thotė: stėrgjysh.

Por, ēfarė paraqiste Atlantida? Ajo sipas Platonit (427 - 347 p.e.s.) ishte vend i madh dhe i fuqishėm, i cili, 9000 vjet para tij, ishte mbytur nė Oqeanin Atlantik. Sipas G.Catapanos, Atlasi - Atlantida ishte njė nga vendet mė tė zhvilluara tė stėrgjyshėve tė shqiptarėve tė sotėm, tė cilėt, pas zhdukjes sė saj (Atlantidės) para 12000 vjetėve, atlantidasit e mbetur gjallė kaluan nė luginėn e Nilit, ku e krijuan njė kulturė tė re, kulturėn e egjiptianėve tė lashtė, e cila, si duket, qe vazhdim i kulturės sė Atlantidės.

Nė tė mirė tė kėtij mendimi flasin edhe rezultatet shkencore tė punės shumėvjeēare tė G.Catapanos, i cili, pėrkitazi me kėtė ēėshtje, thotė: Atlantida quhej edhe Borei, d.m.th. e bardhė, nga fjala iliro shqipe: borė. Kjo fjalė pėrdorej te egjiptianėt e lashtė nė formė borea; nė frėngjishte tė vjetėr si bore, kurse nė italishte si borea.

Nga ana tjetėr borea nė Egjiptin e lashtė identifikohej me sfingėn. Sfinga nė Egjipt ishte njė amblemė guri, adhurues i DRITĖS, qė e personifikonte Zotin. Prandaj Thoti, sipas gjykimit tė Catapanos, nuk i takonte erės egjiptiane, por asaj tė boreo-s, d.m.th., tė erės sė Atlantidės. Sepse Thoti konsiderohej krijues i doktrinės VERBALO - DRITĖS, qė u manifestua nė Tokė. E DIELLI, ishte simbol i NJĖ PERĖNDIE, ATUM ose TEM, terma kėto qė kanė shpjegim iliro - shqip:

AIN
A,a
BROF
B
DORĖ
D
GATH
G
FJERĖ
F
HJETĖ
H
KUFĖ
K
MIRĖ
M
GJI
GJ
NU
N
U
PLIS
P
QULL
Q
BUZĖ
R
STOL-i
S
SIXHIR
S
TĖRĖ
T
TĖRĖ
T
ISĖ
I
ASHIM
A, O
ZVARANIK
Z,ZH
SH SH


Edituar pėr herė tė fundit nga Besir Bajrami nė 18.07.09 21:50, edituar 1 herė gjithsej
avatar
Besir Bajrami

20


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Deshifrimi i kėtyre simboleve

Mesazh  Besir Bajrami prej 13.07.09 5:54

• AT = at = at (babė) • U = unė • M = mė = mėmė • T = tatė = babė • E = e • M = mė = mėmė

Edhe G.Catapano ėshtė i mendimit se emri ilir rrjedh nga i lirė, dhe shqiptar nga shqiponja, d.m.th. ashtu siē e shpjegon tradita shqiptare, sepse shqipja (shqiponja) e simbolizon DRITĖN, THOTIN, ZOTIN. Kėshtu edhe hierogiifi i parė >>>>, tė cilin Thoti e quajti shqip AIN = IBIS = SHQIPE, e simbolizon vet THOTIN, d.m.th. ZOTIN, dhe ka kėtė shpjegim nė shqipen:

• A = ATĖ, fillimi premierės; Zot! At i pėrjetshėm
• I = fjalė (folje) krijuese (themeluese) e fillimit: Zot krijues
• N = (N = NU = nė ujė) materie e parė (uji) pėr tė gjitha krijesat; Zot i pėrhapjes sė dashurisė.

AIN-i, pra, ishte simbol qė tregonte edhe lindjen, vitalitetin e burrėrisė, i cili frymėzonte krijesėn Nė tė vertetė Thoti, me kėtė hieroglif, i cili qe i pari dhe mė i rėndesishmi nė sistemin e hieroglifeve, e simbolizoi vetveten, sepse ishte krijues i tij, pra ishte perėndi - Zot. Ky hieroglif nė alfabetin e shqipes paraqitet me A.

• Hieroglifi , tė cilin Thoti e quajti me fjalėn shqipe BROF, me kuptim nė kembė, paraqiste tingullin e germės shqipe B. Tregon qėndrimin karakteristik tė njeriut inteligjent krijuar nga periudha nė pozite drejtė, me kokė lart, i cili ėshtė duke e ruajtur fuqinė lart nė qiell e nė mėnyrė tė pėrhershme. Tregon se ky qėndrim ėshtė njelėzor e vet njeriu, si qenie, ėshtė i pėrsosur. Fjala brof nė shqipen e sotme ka kėto kuptims: Ngrihem menjėherė nė kėmbė. Brofi ne kėmbė. U ngrit (u ēua) brof.

• Hieroglifi ; tė cilin Thoti e quajti DORĖ, si simbolikė paraqiste punėn e dorės sė njeriut, apo tė gjitha intervenimet e njeriut pėr pronėsi, me qelli qė puna tė jetė e begatshme e dobishme pėr njeriun. Ky hieroglif nė shqipen mori formėn D.

• Hieroglifi , tė cilin Thoti e quajti GATH (GARDH), e si simbolikė paraqiste ndalesėn - pengimin - gardhin nė afėrsi tė faltores, nė alfabetin shqip e mori formėn G.

• Hieroglifi tė cilin Thoti e quajti FJERĖ, paraqiste shlingėn ose neperkėn, gjarpėrin helmues, me kokė tė shtypur nė trajtė trekėndėshi, me dy dhėmbė nė gojė dhe bisht tė shkurtėr. Edhe sot e kėsaj dite nepėrka quhet FjERĖ, nė Malėsi, nė dialektin gegė. Nė shqipen mori formėn F.
Hieroglifi , tė cilin Thoti e quajti HJETĖ, d.m.th. ashtu siē e quajnė edhe sot arbereshėt bishtalecin e flokėve, thurrjen, nyjėn, lidhjen. Nė shqipen mori formėn H.

• Simbolin , Thoti, nė sistemin e hieroglifeve, e quajti KUFĖ, d.m.th. nga shqipja KOFĖ (KOVĖ), e cila si simbolikė paraqiste enėn ku bėhej pėrzierja e fuqisė per krijimin e materies. Nė shqipen mori formėn K.
Ėshtė nė interes tė vihet nė pah edhe njė dukuri. Shkronja KAF e arabishtes, jo vetėm qė ka ruajtur formėn dhe shqiptimin e hieroglifit KUFĖ, por ēdo pjesė (sure) e Kur'anit fillon me germėn KAF ( ), ēfarė supozohet se KAF - at paraqesin vet Kur'anin, d.m.th fjalėt e perėndisė - Allahut.

• Hieroglifin , Thoti e quajti GJI, emėrtim shqip i gjinjve tė femrės, nga i cili u lind shhronja GJ nė shqipen.
Ndėrkaq, hieroglifin Thoti e quajti NU, fjalė kjo e pėrbėrė nga: NĖ UJE. Nga ky hieroglif doli shkronja N. Shqiptari kosovar fjalėn NĖ UJE e shqipton N'UJĖ ndersa kėtė shkronjė hebreji e shqipton NUM, e arabi NUN, d.m.th. nga shqipja: N'UJĖ. Poashtu nė Biblen e shenjtė thuhet: "Nė fillim perėndia mori frymė n'ujė". Do te thotė krijesat u krijuan nė fillim n'uje, nė dete. Kjo filozofi e stėrgjyshėve tė shqiptarėve aprovohet nga shkencat bashkėkohore. Nė tė vėrtetė, hieroglifi NU simbolizonte materien e parė, Zotin dhe pėrhapjen e dashurisė.

• Hieroglifin Thoti e quajti U. nga shqipja unė, kėshtu qė edhe nė shqipen mori formėn U.

• Thoti hieroglifin quaiti PLIS, qė nė shqipen do tė thotė: tullė copė e madhe dheu qė ngre pllugu kur ēan tokėn; copė e tillė dheu me bar, e prerė me bel a me ndonjė mjet tjetėr; plisat e arės; plis me bar. Nė shqipen mori formėn P.

• Sipas Thotit hieroglifi quhej QULL, nga shqipja: materie pa formė, brumė, baltė, lloq, materie kjo qė mund tė transformohet me pėrzierje nga puna e njeriut. Ky hieroglif nė shqipen mori formėn Q.

• Thoti hieroglifin e quajti BUZĖ, pėr tingullin R. sepse buzėt, me kėtė rast, pėrfaqėsonin gojėn, respektivisht, buzėt qė bėnin rojė, ruanin "fjalėn, gjuhėn, dhėmbėt.

• Ndėrkaq, pėr tingullin S. Thoti pėrdori dy hieroglife: , tė cilin e quajti STOL, STOLI, dhe , tė cilin e quajti SlXHIR term ky qė pėrdoret edhe sot e kėsaj dite te shqiptarėt gegė nė formė singjir, apo zingjir.

• Edhe pėr tingullin T, Thoti pėrdori dy hieroglife; dhe nga fjala shqipe TERĖ, me kuptim fitim.

• Pėr tingullin I dhe J Thoti pėrdori hieroglifin , tė cilin e quajti ISĖ, qė do tė thotė DRITĖ, e me kuptim: FILLIMI I JETĖS. Simbolizon DIELLIN, i cili rrezaton forcė kreative. Shkronja I qe emėr i parė qė iu dha perėndisė sė njeriut; PERĖNDIA E DRITĖS SĖ PĖRHERSHME. Nga fjala ISĖ doli emri; IDISĖ - simbol i dritės. Kėshtu, pra, shkronja i te shqiptarėt hyn nė tingullin e fjalėve qė shpreh dritėn, bukurinė, stolinė. Pra kjo urtėsi ISIAKE (isiakė = nga isė = DRITĖ), nė arbėrishte do tė thotė DRITĖ.

• Hieroglifin ,Thoti e quajti ASHIM nse ASHĖR, me kuptim degė, filiz dru i ēarit (i plasaritur, i ndarė). Hieroglifi nė fjalė paraqet veprimin ose aktivitetirl e njeriut nė natyrė. Zaten edhe nė gjuhėn e sotme tė shqipes flala ASHĖR do tė thotė ashkėll dru i vogėl, i ēarė pėr zjarr. Copė druri i ēarė si dėrrasa e hollė, qė pėrdoret si petavėr ose pėr tė mbuluar ēatinė, pullazin. Ēati me ashra. Ēaj (bėj) ashra. Me fjalė tė tiera hieroglifi "ashėr" i paraqiste tingujt ā,tinguj kėta qė janė guturalė, por tė zhdukur te toskėt. Nė shqip mori formėn ą.

• Pėr hieroglifin , Thoti e pėrdori shprehjen shqipe ZVARANIK ose ZHVARANIK = zvarranik i tokės. Simbolizonte vuajtjen e shfrenuar, por zvarraniku konsiderohej frymezim i tėrbuar e sentimentai. Hieroglifi nė fjalė nė shqipen dha tingullin Z dhe Zh.

• Kurse hieroglifin e fundit , Thoti e quajti me fjalėn shqipe SHI. Si hieroglif paraqiste njė liqe me ujė tė shiut origjinal. Pėr mė tepėr, jeta, vdekja, rilindja, gjithmonė janė tė lidhura me ujin "NU" ose "SHI", sepse nė "NU" krijohet jeta. Nga ky hieroglif u krijua shkronja shqipe SH.

Ėshtė shumė interesant edhe dukuria e kėsaj shkronje, meqė nė hebraishte dhe arabishte quhet SHIN dhe forma e tyre ėshtė e njėjtė me hieroglifin SHI; "bazeni me pika tė shiut", qė do tė thotė se gjuha, kultura dhe prejardhja e shqiptarėve, hebrejve dhe e arabėve ėshtė identike, si duket, ėshtė nga ilirėt e lashtė, apo nga stėrgjyshėt e shqiptarėve tė sotėm.

Mendimi mbi prejardhjen e njėjtė tė shqiptarėve, hebrejve dhe arabėve ėshtė vallė fakt historik, apo fantazi? Nė vėshtrim tė pare duket si endėrr, por nėse merren parasysh burimet historike, kėrkimet arkeologjike, tė dhėnat gjuhesore dhe Bibla e Kur'ani, atėhere mund tė bindemi mjaft edhe pėr kėtė pohim jo aq tė zakonshėm.

Kėto lidhje tė shqiptarėve me popujt mė tė lashtė tė Afrikės dhe tė Azisė sė Afėrme janė shumė tė hershmė, mė tė hershmė se sa ėshtė menduar deri tash, ēka tregon fakti se perėndia THOT (stėrgjysh i shqiptarėve), e barti, pas katastrofės sė Atlantidės, qė ndodhi para 12000 vjetėve, kuLturėn ilire - shqiptare nė Afrikė, sigurisht edhe nė Azi.

Kurse, para 6000 vietėve Thoti e krijoi edhe sistemin e hieroglifeve nė bazė tė ilirishtes - shqipes, sistem ky qė shėrbeu si mostėr pėr pėrpilimin e sistemeve tė tjera tė alfabeteve, si ai i shqipes, qė gabimisht e njohim si alfabet latin, i hebraishtes, samaritaro - palestinishtes, sirianishtes, arabishtes dhe i greqishtes! Ky fakt tregon se ilirėt, si stėrgjyshėr tė shqiptarėve, nga gjuha e zakonet shtriheshin qė moti, jo vetėm nė gjithė Siujdhesėn Balikanike, por edhe nė Siujdhesėn Apenine, nė ishujt e Detit Mesdhe, Egje, ne Azinė e vogėl, nė Siujdhesėn Arabike, nė Gadishullin e Pirinejeve.

Shkurt, kultura iliro - shqiotare, Si kulturė e qytetėrimit tė parė tė kėtij ambienti, shtrihej nga Irani nė lindje, deri nė Atlantik nė perėndim dhe nga Alpet nė veri, deri nė Afrikėn Veriore nė jug.

Nė kėtė pjesė tė vėshtrimit tim - nėnvizon Catapanoja - u demonstrua vetėm THOTI, i cili e krijoi alfabetin hieroglifik fonetik, me ēelės tė shqipes (tė ilirishtes - S.R.), qė u muar pėr ēdo hieroglif te tingulFit tė parė, vokali ose konsonanti, tė qenies sė emrit shqip kuptim ky qė zbulon shpjegimin e sigurt, i cili nuk mund tė mohohet:

1. Qė origjina ilire na shpie nė kohe mė tė vjetra, histori kjo e cila na mahnit, apo histori qė na shpie nė neolit (koha e re e gurit). Ndoshta origjina e civilizimit neolitik fillon me zhdukjen e Atlantidės (para 12000 vjetėve), epokė kjo qe solli nevojėn e krijimit tė THOT-it nė Egjipt, si mėnyrė e shpjegimit tė fillirnit tė punės.

2. Ky studim, si pohim i sė vėrtetės, korrigjon datėn e historisė, korrologjisė (disciplinė qė studion ndarjen gjeografike), etnologjisė dhe filologjisė.

3. Rishikimi i Thotit zgjeron kufijt e shkencave qė deshėm s'deshėm ndikon nė metafizikėn e cila ėshtė me rendėsi pėr njeriun dhe njerėzimin sepse arrihet rishtazi nė kuptimin e mendimit sė ndjenjės sė tė vėrtetės pėr jetėn qė ėshtė vėrtet natyre shpirtėrore, ėshtė erė e vėrtetė e shkėlqimit tė lavdishem tė DRITĖS SĖ PARĖ, pėrfundon G. Catapano.
avatar
Besir Bajrami

20


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Histori Shqiptare

Mesazh  Besir Bajrami prej 13.07.09 6:01

Rezultate tjera shkencore nė lidhje me kėto ē'ėshtje

Rezultatet shkencore tė arkeologėve anglezė, amerikanė, gjermanė dhe turq (J.E. Gauter mė 1894, R. Campbell - Thompson mė 1910, E. Pitard mė 1927, Kurt Bittel mė 1831, Shevket Aziz Konsu, Kiliē Kokten, Enver Bostanci, Muzaffer Shanyurek, Fikret Ozansoy, qė nga viti 1936 e tutje, Halet Ēambel John Brandwood mė 1968, etj.) pasqyrojnė nė mėnyrė plastike nė veprat e tyre ketė ēėshtje. Sipas mendimit tė kėtyre dijetarėve kuptojmė:

-Se vala e parė e furishme e dyndjes sė hititėve tė cilėt pėrfaqėsonin, njė fis tė veēantė tė ilirėve, ose i takonin njėrit nga fiset e shumta tė dardanėve, u shpėrngulėn, kuptohet nė disa faza nga Ballkani i Epėrm, apo nga Dardania, kah brigjet perėndimore dhe veriore tė Detit tė zi, kah Kaukazi pėr nė Anadollin Qendrore;

- Se kjo shpėrngulje u bė nė kohėn e paleolitikut, mezelitikut, neolitikut dhe halkolitikut;

- Se hititėt e sollėn teknologjinė e xehetarisė dhe tė metalurgjisė nga Ballkani nė Anadoll;

- Se kah 2000 - vjetshi para e.s. filloi periudha historike nė Anadoll, e cila nga shkencėtarėt u quajt "periudhė e hititėve" (2000 - 700 parae.s.);

- Se nė shekullin XII para e.s. pėrmenden tre perandorė me emrin Arnuvanda l,II,III, prej tė cilit emėr si duket, u krijua, sipas ligjit tė metastezės, njėri nga siononimet pėr shqiptarėt - arnavudė;

- Se nė vitin 3000 para e.s. shkaktohet; vala e dytė e furishme e dyndjes sė ilirėve dardanė, prej tė cilėve u krijua Troja, dhe me emrin e dardanėve u emėrtuan: njėra derė e Trojės Dardanos. ngushtica detare mes Anadollit dhe tė Ballkanit - Dardanelet, dhe njė qytet Dardania apo Dardanos nė veri tė Trojės.

- Se nė vitet 1200 para e.s. ndodh vala e tretė e dyndjes sė ilirėve frigas nga Dardania e Ballkanit, prej tė cilėve u krijua Mbretėria Frigase (750 - 546 para e.s.) nė Anadollin Perėndimor;

- Dhe se, me sa duket, nga koha e dyndjes sė hititėve daton historia e njė krahine nė Kaukaz, e cila quhej nė kohėn antike ALBANIA, kurse banorėt e saj albanė, sigurisht nga emri i njė fisi tė ilirėve tė Ballkanit, tė cilėt quheshin albanė.

Tani pėr tani do t'i vė nė pah edhe disa fjalė hitite qė kanė lidhje me shqipen e sotme, fjalė kėto qė janė zbuluar nė plisat (tullat) e pjekura, tė cilat kanė shėrbyer si mjet pėr tė shkruar, me shkronjat e veta karakteristike kunjore dhe hieroglifike.

Nķ = tani; Asht = asht-i
Ata = ati, baba; Maje = ngritje, rritje
Mat = mas, matje Njoj = njoh
Wit = vit-i Ane = anė,-a
Gjun = gju-ri Qend = qind
ili = yll-i, zoti Bait = oborr,-i
Et = etj:e,-a; etjeje Lule = lul:e,ja
Est = ėshtė Dor = dorė
Gurta = kala, fortifikatė Mial = mjaltė
Wesha = veshj:e,-a Miel = miell,-i
Shur = ranė, ranishtė Urirn = urim,-i
Turija = turi,-ri Nakt = natė
Ara = tė lashtat Sojoti = sit:ė,-a
Shkal = shpoj, shėrthej Hur = uri.-a
Leiht = lehtė (i,e) Lissi = lis,-i,sh.-a


Sipas G. Catapanos edhe vet Moisiu e ka folur shqipen e Thotit dhe se emri hebrej- jevrej, pėr izraelitėt rrjedh nga shqipja iliro hitite: JHVE = Tl JE VET: JE VE(T). H e cekur, nė hebraishten e vjetėr ėshtė shqiptuar edhe si E.

Disa historianė arabė mendojnė se shqiptarėt dhe arabėt kanė prejardhje tė pėrbashkėt qysh nga kohėt mė tė hershme. Kurse Elvia Ēelebiu (1611 - 82) vė nė pah se nga fisi Kurejsh, nga i cili rrjedh Muhamedi, profeti i islamizmit, rrjedhin edhe shqiptarėt.

Mirėpo, origjinėn e pėrbashkėt tė shqiptarėve dhe tė arabėve, nėse kėto pohime kanė bazė shkencore, duhet kėrkuar qysh nga koha e lashtė ilire, sė paku para 4000 vjetėve, d.m.th. qysh nga koha e profetit Ibrahim, prej tė cilit, thuhet nė botėn arabe e hebreite, rrjedhin arabėt dhe hebrejt.

Ndėrsa Willy Borgeaud-i thotė se palestinezėt (filistinėt) kanė emėr ilir, dhe se Argolida dhe Elida nė Greqi janė vatra tė rėndėsishme ilire nė pjesėn e Mesdheut. E sipas mendimit tė Faik Reshit Unatit, palestinezėt (filistinėt) u tėrhoqėn nga Kreta pėr nė Palestinė rreth vitit 1200 para e.s. Palestinezėt ishin banorėt e ish qytetit ilir Paleste - Palasa e sotme nė Himarė.

Nė fund do t'i vė nė pah edhe disa konstatime tė Giuseppe Catapanos lidhur me lashtėsinė e gjuhes shqipe. Sipas tij, kėrkimet e ndėrgjegjshme apo studimi komparativ i gjuhėve tė vjetra tė llojilojshme, na shpien te "ESKUERA" baskisht (E - SHKUERA, qė nė shqipen do tė thotė gjuhė e shkuar - e kaluar), d.m.th. na bien te shqipja, hititishtja, hebraishtja, arabisht- ja, arameikishtja (gjuhė semite perėndimore e folur nė kohėn e lashtė nė Siri, Mesopotami, Palestinė) dhe koptishtja - gjuhė liturgjike e tė krishterėve tė Egjiptit, qė do tė thotė gjuhė e THOTIT.

Kėtė e dėshmojnė edhe faktet qė vijojnė:

- Shprehja PAN - AMEN, pėrbėhet nga Zoti Amon, emėr i pėrbėrė nga fjalėt shqipe:
A = AT = babė
M = MĖ = mėmė
ON = Onė = Yn = Yni (joni)
-mos tė harrohet se ėshtė NJĖ ZOT

Kjo shprehje pėrdoret te tė gjithė popujt dhe nė tė gjitha gjuhėt nė dy forma: AMEN ose AMIN.
- THOTI, qė ėshtė atribut i tė gjitha shkencave antike, nga Nili e shtriu dritėn nė gjithė botėn, sepse nė Egjipt u krijua civilizimi i pėrparuar.
- Prania e ilirėve nė Egjipt mund tė datohet para 12000 vjetėve, peridhė kjo qė pėrputhet me zhdukjen e Atlantidės, e cila u pėrshkrua nga Platoni nė dialogun e "TIMEO"-s dhe tė "CRIZIA"-s.
-Shqipja flitej para 12000 vjetėve, jo vetėm nė tokėn e Nilit, por edhe gjetiu, duke qenė se:
1. Ilirishtja ishte shumė mė e vjetėr se sa qė mendohej deri mė sot.

2. Kultura e lashtė e POPULLIT TĖ LIRĖ (ilir) nė Egjipt ishte e vjetėr, sė paku 12000 vjet.

- Emri POSEIDON, emėrtim i zotit tė deteve dhe tė tėrmeteve i cili qe vėllau i Zeusit (ZOTIT), shpjegohet me shqipen: PO Sl - E - DON = me kuptim: shumė e dėshiron.

- Emri FARAON, me kuptim I NJERĖZISHĖM, poashtu rrjedh nga shqipia: FARA - JONĖ.

- THOTI ėshtė lajmėtar i perėndive.

- THOTi konsiderohet gjithashtu si personalitet mė i ditur, "mė i urti prej tė urtėve" i tė gjitha kohėve mė tė vjetra, nga doktrina e tė cilit dolėn fillet e mėdha tė humanizmit, sikurse RAMA, KRISHMA, MOISIU, ORFEU, PITAGORA, PLATONI, tė gjithė: lajmėtarė, sub velo, tė DRITĖS SĖ ARDHSHME, ekzistues tė pėrhershėm, DIVIN LOGOS FIGLIO di DIO (ARSYEJA HYJNORE BIRIT TĖ ZOTIT), qė do tė mishėrohej pėr ēlirimin e njeriut dhe shpėtimin e botės.

THOTI ėshtė themelues i religjionit tė DRITĖS dhe i shkencave sekrete (okulte) tė mistereve dhe ėshtė gfithashtu nė pėrgjithėsi shpikės i shkrimit.

Prandaj, bazuar nė shėnimet e sipėrshėnuara mund tė konkludohet:

- Se pellazgėt - ilirėt ishin stėrgjyshėt e shqiptarėve;

- Se pellazgėt - ilirėt, me emra tė ndryshme, d.m.th. me emra tė fiseve pellazgo - ilire (gegė, toskė, albanė, arbėr, arnautė, dardanė, maqedonė, hetitė a hititė, trojanė, ejiptianė, etruskė, etj. etj.) jetonin nė njė sipėrfaqe shumė mė tė gjerė nė tri kontinente: nė Evropė, Afrikėn Veriore dhe nė Azi, deri nė Iran dhe Indi;

- Se ilirishtja - shqipja, si degė mė e vjetėr e familjes sė gjuhėve indoevropiane, ėshtė ēelės i qytetėrimit njerėzor;

- Se nga gjiri i ilirėve dolėn shumė perėndi, profetė, perandore e dijetarė;

- Se stėrgjyshėt e shqiptarėve, pellazget-ilirėt, me kulturėn e tyre tė lartė kontribuan jo vetėm nė civilizimin e popujve tjerė, tė cilėt i sundonin, por, me anė tė vetė asimilimit, kontribuan nė krijimin e shumė kombeve dhe kulturave (feve, gjuhėve, shkrimeve) tė veēanta nė tri kontinente;

- Se shkatėrrimi i pellazgėve - ilirėve tė shumtė dhe tė kulturuar u shkaktua jo vetėm nga katastrofat natyrore, por edhe nga luftat e brendshme qė u zhvilluan mes fiseve tė tyre, luftė kjo qė vazhdoi, tradicionalisht, deri nė ditėt tona;

-Se nga bėrthama e pellazgėve -Ilirėve shumė tė lashtė - vetėm shqiptarėt mbetėn pa u shkrirė nė popuj apo kombe tė tjera - nė grekė, hebrej, arabė, italianė, austriakė, sllavė tė jugut, turq, etj.;

- Se gegėt, nė njė masė tė konsiderueshme, e kanė ruajtur shqiptimin e ilirishtes - shqipes sė lashtė;

- Dhe se fjalėn vendimtare, pėrkitęi me ēėshtjet e shtruara, duhet ta japin, nė radhe tė parė, filologėt, arkeologėt dhe etnologėt.
avatar
Besir Bajrami

20


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Histori Shqiptare

Mesazh  Trigon prej 13.07.09 11:25

Shume interesant te vlersoj per kete postim.
avatar
Trigon

Ėshtė mė mirė qė tė mos dish diēka qė tė shtyn ta dish se sa tė dish diēka qė tė bėn ta harrosh.



346


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Histori Shqiptare

Mesazh  bashkimi prej 18.07.09 21:03

Me te vertete shume interesante bravo.

bashkimi

2


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Fjala shqipe “Gur” pėrpara 29 shekujve

Mesazh  Trigon prej 11.08.09 20:43

Fjala shqipe “Gur” dokumentohet nė tekstet biblike nė njė lashtėsi marramėndėse, pėrpara 29 shekujve

Epilologėt dhe studjuesit e ndryshėm kanė treguar se nė tekstet mė tė vjetra tė njerėzimit mund tė gjesh thėrrmija filologjike prej ari tė gjuhės shqipe.

Njė tronditje e madhe nė botėn shkencore qe zbėrthimi i shkrimit linear B tė Kretės nga M. Ventris, nė disa tabela bronxi tė para 37 shekujve ku gjėndeshin dhe emra ilirė qė korespondonin me antroponiminė ilire si emra tė tillė “Dasi”, ”Gent” etj.

Kėto emra ilirė janė ngjallur mė vonė por shpesh etimologia e tyre ka mbetur e pazbėrthyer. Nė veprat madhėshtore tė Homerit sidomos tek “Odiseja” (vargjet 500, 501, 507), pėrmėndet edhe njė dyfjalėsh si: “Gyraien Petren”, qė zbėrthehet si “Gurin e gurtė”.

Nė eposin e Homerit tregohet se si heroi Ajaks mbas rėnies sė Trojės udhėtonte nė det dhe arriti tek njė ishull i quajtur “Guras Petras”. Aty Ajaksin , hyu i detrave Poseidoni e goditi me trifurk, njė pjesė e ishullit u zhyt nga goditja, duke marrė me vete nė thellėsi edhe udhėtarin e kobshėm. Nė fakt ky subjekt lidhet me njė ishull tė kultizuar mes detit me emrin “Guras Petras”,qė do tė thotė “Guri gur” ėshtė njė emėrtim i dyfishtė .

Sipas filologut patriarkut Spiro Kondės, emri i mėparshėm i ishullit ka qėnė “Gur”, njė emėr pėrpara grekėrve tė vjetėr, kėshtu mė pas detarėt grekė tė vjetėr e kanė quajtur ishullin “Guras Petras” duke bėrė kėshtu njė tautologji dhe ky emėrtim i stėrlashtė helenik ruan pėrjetėsishtė emrin shumė mė tė stėrvjetėr ilir “Gur”,qė ėshtė shumė pėrpara epeve tė Homerit si emėrtim.

Nė se pranojmė qė Homeri ka ekzistuar nė shekullin e VII para erės sonė atėhere duhet tė themi se fjala “Gur” pėrdorur nga pellazgėt, nga ilirėt dhe qė ėshtė akoma edhe sot njė fjalė esenciale e gjuhės shqipe, dokumentohet si fjala mė e herėshme e gjuhės sonė nė njė monumėnt letrar madhėshtor tė njėrėzimit siē ėshtė krijimtaria homerike.

Edhe mė vonė autorė tė tjerė si poeti i madh grek Arkiloku pėrmėndet dyfjalėshi tautologjik iliro-grek nė formėn “Gurai petras”.

Nė 1920 nė gėrmimet arkeologjike tė bėra nė Dodonė u zbulua dhe njė tabelė bronxi me emėr njėriu Guras. Ky emėr ilir gjendet si toponim edhe nė Kretė, nė Kylkadė dhe Tesali. Historiani antik Arriani, nė librin e tijė kushtuar Aleksandrit tė madh (4,23) thotė se:”Aleksandri marshoi nėpėrmjet njė vėndi tė quajtur “Guraioi”, ku kishte dhe njė lumė me tė njėjtin emėr”, gjatė fushatės sė Aleksandrit tė madh nė Indi. Duke studiuar me kujdes Biblėn e Shenjtė, kemi gjetur papritur njė dėshmi unike gati dy shekuj mė tė vjetėr se sa tekstet e Homerit ku pėrmendet fjala ilire shqipe “Gur”.

Vendėndodhja e kėsajė dėshmie ėshtė nė:”Libri i dytė i Mbretėrve” (9,27). Aty tregohet episodi sesi Jehu bėri kryengritje dhe vrau Akzarin, duke u bėrė vetė mbret i Judesė dhe Izraelit. Unė konsultova disa tekste tė botimeve tė Biblės sė Shenjtė nė gjuhėn shqipe.

Nė Biblėn e Shenjtė (Diodadi i ri) pėrkthim i vitit 1991, 1994 shtypur nė Brindisi nė vitin 1995 nė faqen 424 thuhet: “Dhe e gjuajtėn (Akazian) nė tė pėrpjetėn e Gurit qė ėshtė afėr Iblehamit“. Nė versionin e Biblės sė Shenjtė shtypur nė Jongloed, viti 1993 nė faqen 398, pėrkthimi shqip ėshtė : “pranė vėndit ku rruga ėshtė drejt Gurit e kthen pėr nė drejtim tė Jiblamit”.

Nė versionin e Biblės sė Shenjtė nė shqip botuar nga nga “The Albanian Bible Society” Firence 1995 faqe 722 thuhet: ”E gjuajtėn nė tė pėrpjetėn e Gurit qė ėshtė afėr Iblemit”. Tė tėrheq vėmėndjen se ndėrsa pėr toponimin Ibleam shqipėrohėt edhe nė formėn Jiblam, osė Iblami, nė tė gjitha rastet e mėsiperme, toponimi i vėndit i quajtur “Guri” jepet korrekt.

Pėr ta konkretizuar vėrtetėsinė e toponimit “Gur” pashė variantėt e Biblave nė greqisht dhe latinisht, kur nė tė dy rastet ky toponim ėshtė nė formėn “Gur”. Nė “Holy Bible”, nė “International version“, botuar nga “International Bible Society”, nė 1984 nė faqen 267 pasazhi “on the way up to Gur near Ibleam” Nė “La Bible”, “Nouvelle edition revue” Paris, (pėrkthim nga origjinali hebraisht dhe greqisht)nė faqėn 440 thuhet : “ą la montée de Gour prčs Yivleim”.

Pra del qartė se nė variantet e dy gjuhėve kryesore tė njėrėzimit tė Biblave tė autorizuara nė anglisht dhe frėngjisht toponinimi quhet konkretisht “Gur”. Vėrtetohet kėshtu qė fjala shqipe gur ėshtė pėrcjellė si toponom dhe ka mbėtur e fiksuar nė :”Librin e dytė tė mbretėrve” qė dihet ėshtė shkruar nė shekullin e IX pėrpara Krishtit. Madje saktėsia e pėrmendjes sė toponimit “Gur” mund tė arrihet deri nė kronologjinė e vitit kur ka ndodhur ngjarja e rebelimit tė Jehut, i cili vrau Akazin.

Kjo ngjarje ka ndodhur nė vitin 841 pėrpara Krishtit. Mbas kėsaj vrasje Jehu u bė mbret i Judesė dhe Izraelit nė vitet 841- 814 pėrpara Krishtit. Duke parė pėrkthimin madhėshtor nė gjuhėn shqipe “Besėlidhja e vjetėr dhe Besėlidhja e re“ nga Dom Simon Filipaj, botuar mė 1994, nė Ferizaj qė ėshtė kryevepėr filologjike e shqipėrimeve shqipe nė tė gjitha kohėrat, nė faqėn 448 nė postshėnimin nr 27 jepet njė shpjegim gjeografik i vėndit ku Jehu vrau Akazian.

Kėshtu Ibleami quhet sot Tel Belame dhe ėshtė nė jug tė Jeninit, gati dhjetė km nė jug tė Jezrahelit nė rrugėn drejt Jeruzalemit. Kjo do tė thotė qė edhe vėndi i quajtur “Gur” nuk ėshtė shumė larg Qytetit tė shenjtė Jeruzalem. Do tė ishte njė kėrkim i frytėshėm pėr tė parė nėse ka mbijetuar toponimi “Gur” apo ėshtė ndryshuar.

Ajo qė ėshtė esencialisht e rėndėsishme pėr ne shqipėtarėt ėshtė se fjala shqipe “Gur” dokumentohet nė tekstet biblike nė njė lashtėsi marramendėse, pėrpara 29 shekujvė pra perpara 2900 vjetėve.

Kjo ėshtė dėshmia mė e vjetėr e njė fjale nė gjuhėn shqipe deri mė sot. Nuk ėshtė aspak njė zbulim i thjeshtė dhe pėr tė nuk mund tė kėtė mė asnjė lloj skepticismi. Miku im Petro Zheji nė librin e tijė “Shqipja Dhe Sanskritishtja” botuar mė 1996 flet gjerėsisht pėr fjalėn “Gur” dhe e quan njė nga fjalėt mė tė lashta tė njėrėzimit, njė fjalė operatore qė ka ndikuar nė shumė gjuhė tė botės, qė gjendėt nė sanskrishten nė formėn “Giri” apo nė latinishtėn “Gravis” (i rėndė) nė sllavisht “Gora” (mal) “Granica” (kufi),apo nė gjermanishten “Gral” (guri i shenjtė), nė greqishten “Aguridhe” (rrush i pabėrė, i fortė si gur).

Madje Petro Zheji krijon ekuacione etimologjike qė kanė nė thelb fjalėn “Gur”, edhe tek emri i Gorgonės (shikimi i tė cilės kthėn gjithēka nė gur), madje ka zbuluar se varri i Timurlenit nė Samarkandė quhet “Gur – i – mirė”. Sipas Zhejit fjala “Gur” shtrihet qė nga India e vjetėr dhe e largėt deri nė skajet mė veriorė tė europės.

Kjo ėshtė njė fjalė qė e kanė patur pellazgėt qė e kanė trashėguar ilirėt dhe qė ėshtė akoma njė fjalė e gjallė vetėm tek njė popull nė botė, vetėm tek ne shqipėtarėt. Madje fjala “Gur”, fjalė njėrrokėshe hyn tek fjalėt e para tė njėrėzimit dhe me konceptin e gurit lidhet dhe subjekti kozmogonik apo miti i Deuklaonit dhe tė gruas sė tijė Pyrras qė mbijetuan mbas njė katastrofe dhe pėr tė krijuar njėrėzimin hodhėn pas shpine eshtrat e tokės, qė janė gurėt.

Nga gurėt qė hodhi burri lindėn burra, dhe nga gurėt qė hodhi gruaja lindėn gra. Ky koncept qė jeta del nga guri ka mbijetuar tek miti i hyjnisė Mithra , qė gjoja ka dalė nga brėndėsia e njė shkėmbi (Petra Genetri).

Interesante ėshtė qė nė kryeveprėn poetike tė poetit tė madh romak Lukani (shek.I-rė pas Krishtit) tė quajtur “Farsala” libri i VI po tregohet beteja historike nė qytetin e Durrėsit midis Cesarit dhe Pompeut, pėrmendet nė njė varg edhe emri i shkėmbit tė madh i quajtur sot “shkėmbi i Kavajės” . Lukani thotė shprehimisht qė “banori taulant e quan Petra”.

Nė fakt “Petra” ėshtė greqėzimi i toponimit “Gur”. Kaq e vėrtetė ėshtė kjo sa qė nė dokumentet mesjetare pėrmendet kisha e Shėn Kollit (Nikollės) e “Gurit” qė mė vonė nė gojėn e shqipėtarėve ka vėnė emrin e fshatit “Shkallnur” (Shėn Kolli i gurit = Shkallnur).

Kjo do tė thotė qė emri “Gur” i kėtij shkėmbi nė jug tė qytetit tė stėrlashtė tė Durrėsit ka mbijetuar nė tė gjitha kohėrat pamvarėsishtė nga kronikanėt latinė apo grekė qė kanė pėrdorur fjalė tė ndryshme ose emra tė tjerė pėr kėtė shkėmb tė madh, ėshtė trashėguar emri fillestar nga thellėsitė e kohėrave.

Madje edhe emri i ishullit tė Sazanit pranė Karaburunit lidhet me latinishtėn vulgare “Saso” , qė do tė thotė “Gur”. Kjo do tė thotė qė nė herėshmėri ishulli i Sazanit ėshtė quajtur ishulli “Gur”.

Ky fakt ndėrlidh ishullin e Shqipėrisė me atė subjektin homerik tė “Guras Petras”, qė kemi folur mė sipėr. Ėshtė e njejta llogjikė emėrtimi ku pėr parėsi ka emri i stėrvjetėr “Gur” .

Siē u shpreha mė sipėr fjala shqipe “Gur” ėshtė emblema mė e vjetėr gjuhėsore e gjuhės shqipe nė tė gjitha kohėrat
avatar
Trigon

Ėshtė mė mirė qė tė mos dish diēka qė tė shtyn ta dish se sa tė dish diēka qė tė bėn ta harrosh.



346


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Alfabete te vjeter te gjuhes shqipe...

Mesazh  Estilen prej 19.03.10 8:54

ALFABETET E VJETER TE GJUHES SHQIPE

Carl Faulmann nga Viena e Austrisė, nė pranverė tė vitit 1878, botoi njė libėr me titull "Schriftzeichen und Alphabete" (Shkronjat dhe Alfabetet) nė tė cilin, pėrvec alfabeteve tė shumtė tė njohur deri ateherė, prezenton 4 alfabete nga shqipja.

Nė librin e tij ai shkruan:

"Albaneze, tė cilėt vetėquhen shqiptarė dhe nga turqit, sunduesit e tyre, tė njohur si arnaut, banojnė nė pjesėn me tė madhe tė Ilirisė sė vjeter dhe Epirit, d.m.th. nė bregdetin Adriatik, nė lindje tė kufizuar nga Pindus dhe prej Shkodre e deri nė Korinth.

Ne i gjejmė ata nga shek. XIV nė Greqi, ku bėjnė njė tė pestėn pjesė tė popullsisė sė pėrgjithshme. Gjuha shqipe shfaq njė pamje enigmatike, qė me gjuhėt fqinje nė asnjė mėnyrė nuk ka ngjashmeri. Ėshtė e ndarė nė dy dialekte, njė verior gegėrishte dhe tjetrin jugor toskėrishte.

E para shkruhet me shkronja latine, ndėrsa e dyta me shkronja greke. Por, pėrvec kėtyre ka edhe shkrime autoktone, tė cilat pėrdoren nga disa rajone dhe familje dhe qė lidhshmeria e ketyrė shkrimeve me shkrime tė tjera ėshtė e izoluar, sic ėshtė edhe vetė shqipja. E, ato janė:

1. Shkronjat e Elbasanit
2. Shkronjat e Byta Kukjes
3. Shkronjat e Veso Bajos
4. Shkronjat shqip-greqisht

Alfabeti i parė, i treguar kėtu, gjendet nė qytetin e Elbasanit dhe i cili kuptohet dhe pėrdoret edhe nga qyteti fqinj i Beratit. I dyti ėshtė zbuluar nga shqiptari me emrin Byta Kukje. Tė tretin e mėsoi, prej oborrtarit tė tij, udhėheqesi i nderuar Veso Bajo, i cili po ashut ishte shqiptar" (Carl Faulmann).

Alfabeti i Elbasanit kishte 53 shkronja. Nuk ka ngjashmeri me asnjė nga alfabetet e gjendura deri me tani. Alfabeti i Byta Kukjės ka 31 shkronja dhe po ashtu pėr nga ngashmeria ėshtė i izoluar. Alfabeti i Veso Bajos ka 22 germa dhe ėshtė i izoluar pėr nga ngjashmeria.

Alfabeti shqip-greqisht ka 34 shkronja tė cilat gati tė gjitha janė greqisht, por me disa ndryshime. Mund ta quanim Alfabet grek tė pervetesuar nga shqiptaret apo tė "shqiptarizuar".

Mė shumė se 12 prej tyre janė tė kombinuara, tė cilat nuk gjenden nė alfabetin grek. Pra te pėrshtatura nga shqiptaret pėr tė folmen e tyre.

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbreti Shqiptar i Diamanteve

Mesazh  Estilen prej 02.04.10 14:00

Mbreti Shqiptar i Diamanteve, i femrave e bixhozit

Princi egjiptian Faruk erdhi nė fron nė vitin 1936. Si stėrnip i tė Madhit Mehmet Ali Pashė, Faruku ishte shqiptar nga babai dhe egjiptian nėpėrmjet nėnės sė tij mbretėreshė e cila, nė fakt kishte gjak tė pėrzierė egjiptian-francez-shqiptar.

Mbreti Faruk


Faruk i I-rė, Mbret i Egjiptit e Sudanit, Sundues i Nubias, Kordofanit dhe i Darfurit.

Mbretėrimi i tij, 28 prill 1936 - 26 Korrik 1952

Lindur nė 11 shkurt 1920
Vendlindja Kajro, Egjipt
Vdiq nė 18 mars 1965 nė moshėn 45 vjeēe
Vend i vdekjes Romė, Itali
Shkaku i vdekjes i panjohur
Varrosur fillimisht nė Romė e mė pas nė Kajro
Paraardhėsi, Fuad I
Pasardhėsi, Fuad II
Bashkėshorte, Safinaz Zulfikar, Nariman Sadek & Irma Capece Minutolo (e pa zyrtarizuar)

Pasardhėsit, Princeshė Farial (1938 -), Princeshė Fevzia (1940-2005), Princeshė Fadia (1943-2002) dhe Mbreti vetėm i Shpallur Fuad i II.
Bir i Fuad-it tė I-rė dhe nėnės Nazlije Sabriut.
Besimi fetar ai Islam.

Mbreti Faruk ishte sundimtari i dhjetė nga Dinastia e Mehmet Aliut dhe mbret i parafundit nė Mbretėrimin e Egjiptit dhe Sudanit, duke pasuar babanė e tij, Fuadin I qė vdiq nė 1936 dhe qe ishte konsideruar mbreti i parė egjiptian.

Titulli i plotė i tij ishte "Madhėria e Tij Faruk I, nga hiri i Perėndisė, mbreti i Egjiptit dhe Sudanit, Sunduesi i Nubias, Kordofanit, dhe e Darfurit."

Faruku u pėrmbys nga njė revolucion egjiptian, tip ala socialist qė u mbėshtet nga BS dhe Tito nė vitin 1952. Faruku u detyrua tė abdikojė nė favor tė tij djalin e mitur, Ahmed Fuad, i cili e pasoi atė si Mbret duke u quajtur Mbreti Fuad II.

Faruku vdiq nė mėrgim nė Itali nė rrethana shumė tė dyshimta, pėr tė cilėn vdekje, kurrė nuk u bėnė hetime. Motra e tij ėshtė Fevzia Shirin, si gruaja e parė dhe njėkohėsisht ish Mbretėreshė e Iranit duke qenė bashkėshorte e Shahut tė Iranit, Mohammad Reza Pahlavi e cila rron akoma nė Zvicėr.

.......................Mbretėrimi & Pangopėsia

....Mbreti egjiptian Faruk

Princi Faruk erdhi nė fron nė vitin 1936, siē u tha mė lartė. Mbreti i ri nė atė kohė ishte vetėm 16 vjeē dhe do tė kontrollonte tėrė punėt e mbretėrisė, megjithatė, derisa ai u bė 18 vjeē nuk i pati tė gjitha kompetencat e

Mbretit pasi njė kėshill prej disa vetash bėnte punėn e tij. Si stėrnip i tė Madhit Mehmet Ali Pashė, Faruku ishte shqiptar nga babai dhe egjiptian nėpėrmjet nėnės sė tij mbretėreshė e cila, nė fakt kishte gjak tė pėrzierė egjiptian-francez-shqiptar.
Para vdekjes sė babait tė tij, ai ishte arsimuar nė Akademinė Ushtarake Mbretėrore, Uluiē, Angli. Pas kurorėzimit tė tij, nė moshėn 16 vjeēare, Faruku mbajti njė fjalim nė radion publike tė vendit.

Ishte hera e parė qė nė Egjipt, Mbreti i fliste drejtpėrsėdrejti popullit tė vet nė mėnyrė tė tillė: “Me qė ėshtė vullneti i Zotit tė vė mbi supet e mia njė barrė tė tillė, nė njė moshė kaq tė njomė, unė marr pėrsipėr ta kryej atė me nder e pėrkushtim…dhe jam i pėrgatitur pėr tė gjitha sakrificat nė rrugėn e detyrės time ...

Jam krenar pėr besnikėrinė tuaj, ashtu siē betohem tė jem edhe unė ndaj jush e Perėndisė. Le tė punojmė sė bashku. Ne do tė kemi suksese dhe do tė jemi tė lumtur. Lavdi atdheut!”

Nė moshėn 18 vjeēare ai tashmė ishte njė i ri bukurosh qė ishte i kėnaqur me gjithēka dhe dukej nė publik tepėr ekstravagant, impulsiv, egoist, mendjemadh. Pasuria e tij ishte jashtėzakonisht e madhe.

Kėshilli i dha tėrė kompetencat dhe ai tashmė dukej akoma me ekstravagant. Gjėja e parė qė bėri ishte urdhri qė tė kishte nė dispozicion disa qindra makina luksoze tė tipit Rolls-Rojses tė shpėrndara nėpėr Evropė ku ai filloi tė frekuentonte klubet shumė tė shtrenjta evropiane dhe dyqanet me tė kripura tė botės.

Gjėja e dytė qė bėri ishte blerja e disa dhjetėra jahteve luksoze pėr shėtitje nė det dhe gjeja e tretė ishte blerja pa masė e xhevahireve dhe gurėve tė tjerė tė ēmuar nga Van Cleef & Arples.

Mė vonė i lindi pasioni pėr tokėn dhe bleu disa mijėra hektarė ku ndėrtoi mbi 40 pallate madhėshtore tė cilat i mbushi me gjėra antike shumė tė shtrenjta, po ashtu bleu shumė vepra arti nga mė tė shtrenjtat. Lakmia e tij ishte e papėrmbajtur dhe pangopėsia e pafundme.

Sa mė shumė qė rritej aq mė shumė i shtohej lakmia pėr tė blerė gjithēka. Ai arriti deri atje sa kur shkonte vizita nėpėr vende tė tjera tė botės dhe shikonte qė dikush kishte diēka tė veēantė, hynte menjėherė nė pazar pėr ta blerė, kėshtu ai bleu kundrejt vlerave tė jashtėzakonshme nė ar, disa relikte si p.sh, shpatėn e Shahut tė Iranit kur ishte nė Iran, orėn e xhepit tė Uinston Ēėrēillit kur ishte nė Londėr, etj.

Njerėzit e thjeshtė shpesh bėheshin viktima tė egoizmit dhe lakmisė se tij. Gra dhe vajza tė shumta tė Egjiptit u bėnė pre e epshit tė tij seksual. Populli filloi ta quajė "Hajduti i Kajros". Kjo gjė ishte njė nga arsyet qė nė vitin 1952 ai do te vihej nė shėnjestrėn e njė puēi ushtarak tė udhėhequr nga ushtarakėt e grupit tė “Oficerėve tė Lirė”, Gamal Abdel Nasser dhe Muhammad Naguib.

Kulmi i hajdutėrisė sė tij do ta arrinte ne vitin 1944 kur vdiq i ati i Shahut tė Iranit, Reza Shah Pahlavi, nė Johannesburg. Trupi i tij fluturoi drejt Egjiptit nė rrugėn e tij pėr nė Iran.

Gjatė qėndrimit tė trupit tė tė ndjerit nė Egjipt ku ju bėnė dhe nderime, Faruku urdhėroi qė ta lenė vetėm me kufomėn pėr pak momente. Kur trupi i shahut tė vdekur mbėrriti nė Iran, u zbulua se shpata e florinjtė e tij mungonte!

Qė nga Johanesburgu, pėr asnjė ēast trupi i tė ndjerit nuk ishte lėnė vetėm pėrveē rastit tė Mbretit Faruk, kėshtu qė dyshimi ra mbi tė. Kjo gjė ēuditi tėrė mbretėrinė e Iranit, por jo mbretėrinė e tij, e cila qe mėsuar me hajdutėrinė e paskrupullt tė Mbretit Egjiptian.

Faruk ishte njė i dashuruar dhe joshės i papėrmbajtur i jetesės mbretėrore. Edhe pse ai tashmė kishte mijėra hektarė tokė, dhjetėra pallate, dhe qindra makina, mbreti i ri shpesh do tė udhėtonte pėr nė Evropė pėr njė pazar tė ri duke shtuar zemėrimin e shumė ndjekėsve tė tij.

Ai nė fillim tė mbretėrimit ishte shumė popullor dhe bujar. Pėr shembull. Ai ndalonte shpesh diku nėpėr fshatra dhe festonte bashkė me fshatarėt. Ai kur takohej me njerėz tė thjeshtė nuk linte gjė pa u premtuar, bile zotohej se do ta zbriste pėr ata edhe Diellin nė tokė!

I qeshur, i bukur, fjalė ėmbėl, tėrė populli i Egjiptit u gėnjye dhe e ndoqi me besnikėri nga pas. Faruk fillimisht ishte vėrtetė inkurajues pėr popullsinė, kėshtu ai bėri disa gjėra qė populli i donte.

Pėrsa i pėrket politikės pushtetore, Mbreti Faruk do tė sundonte Egjiptin nė mėnyrėn e trashėguar nga paraardhėsit e tij duke aplikuar njė metodė moderne tė pushtetit. Ndėrtimet e stilit evropian qė edhe sot e kėsaj dite janė nė Kajro, janė bėrė nė kohėn e mbretėrisė sė Mbretit Faruk.

Madje, Egjipti konsiderohej si njė shtet modern, i civilizuar, properėndimor e proamerikan falė Mbretit Faruk. Me ardhjen nė pushtet tė “Oficerėve tė Lirė” tė udhėhequr nga kryetari Abdul Al Naseri, Egjipti u kthye nė njė shtet tė tipit diktatorial dhe vazhdon tė jetė akoma i tillė.

Ai mburrej shpesh pėr gjakun e tij egjiptian nga nėna dhe nuk bėnte asnjė fjalė pėr gjakun shqiptar nga babai. Populli nė fakt nuk e dinte se ai kishte gjak tė huaj (shqiptar) por miqtė e tij dhe sferat e larta intelektuale e dinin, dhe sigurisht qė ndjenin njėfarė xhelozie qė njė shqiptar tė ishte mbret i tyre. Kėshtu qė dolėn armiqtė e parė disa prej tė cilėve ai i shtypi me egėrsi.

Gjatė vėshtirėsive tė Luftės sė Dytė Botėrore, Faruku mbeti asnjanės, ai e kishte mirė me anglezėt qė i kishte brenda nė Egjipt qysh nga koha e gjyshit tė tij i cili i kishte thirrur pėr ndihmė nė Aleksandri dhe ata kishin ngelur atje…

Po ashtu ai mbajti lidhje tė njėllojta si me Italinė Fashiste e Gjermaninė Naziste ashtu dhe me Boshtin Anti Nazi-Fashist. Ka njė histori tė pakonfirmuar qė Faruku dhe ambasadori britanik Sir Miles Lampson kishin bėrė njė marrėveshje ku Faruku tė shpėtonte italianėt tek anglezėt (gruaja e Lampsonit ishte njė italiane) dhe anglezėt t“i shpėtonte tek italianet! Faruku kėsaj marrėveshje ja doli mbanė.

Po ashtu mendohet se nė datėn 8 gusht 1951, Mbreti Faruk ka qenė bashkė Mbretin Zog dhe nipin i tij Tati kur u pritėn nė Departamentin e Shtetit pėr njė vizitė ceremoniale nga Xhejmes Bombrajt, zėvendės sekretar pėr ēėshtjet Evropiane.

Ata diskutuan gjatė me Grac Jaceviēin dhe oficerėt e tjerė tė lartė tė CIA-s lidhur me arsyet e dėshtimeve tė njėpasnjėshme tė misioneve qė kishin desantuar nė Shqipėri. Nga ky moment, ndoshta, Enver Hoxha ėshtė betuar se do ti vrasė tė dy mbretėrit bastardė e antishqiptarė!

Pėrmbysja e Mbretit tė Qejfit

Siē e thamė mė lartė, pas Luftės sė Dytė Botėrore Mbreti Faruk u dha i tėri pas qejfit dhe nga njė djalė i bukur dhe i hequr qė kishte qenė erdhi dhe u bė rrumbullak duke shtuar nė peshė nga grykėsia e tij shumė e madhe.

Faruku kishte sy blu, fytyrė tė bardhė dhe flokė tė zi. Ishte i gjatė dhe i bukur. Ai fitoi njė peshė tė madhe qė arriti mbi nė 136 kg. Punėve mbretėrore pothuajse ua vari fare dhe nuk kishte mė asnjė interes tė dėgjonte se ēfarė bėhej nė mbretėrinė e tij! Korrupsioni filloi tė vrapoi me galop.

Ishte koha kur Palestina humbi 78% tė tokave tė saj nga krijimi I shtetit tė ri tė hebrenjve. Arabėt po egėrsoheshin. Pakėnaqėsia publike kundėr Farukut u rrit jashtėzakonisht. Sė fundi do tė vinte revolta dhe si pasojė mė 23 korrik 1952 ajo do tė triumfonte.

Lėvizja revolucionare nėn Muhammad Naguib dhe Gamal Abdel Nasser, kishte bėrė njė grusht ushtarak. Faruk u detyrua tė heq dorė nga pushteti dhe shkoi nė mėrgim, nė Monako tė Italisė, ku jetoi pjesėn tjetėr tė jetės sė tij.

Menjėherė pas pėrmbysjes sė tij, Faruku shpalli Ahmed Fuad, djalin e tij foshnjė gjashtė muajsh, si Mbret Fuati i II, por kundra tė gjitha qėllimeve tė tij, Egjipti ishte tani nėn qeverisen e Naguib-it dhe Naser-it. Mė 18 qershor, 1953, Qeveria Revolucionare shfuqizoi zyrtarisht Monarkinė duke i dhėnė fund 148 vjetėve tė sundimit tė Dinastisė sė shqiptarit Mehmet Ali Pasha. Egjipti u shpall republikė e cila nxori nė ankand tėrė pasurinė e Farukut.

Ai mundi tė marrė me vete vetėm 1933 monedha floriri pesėshe qė kishin nė njė anė tė faqes shqiponjėn dy kokėshe. Kėto monedha ishin gjėja mė e shtrenjtė dhe mė e famshme e tij. Pjesa tjetėr e floririt mbretėror u zhduk.

Mėrgimi dhe Vdekja

Jahti Mbretėror "Mahroussa", me Farukun dhe familjen e tij brenda, la portin e Aleksandrisė nė vjeshtėn e 1952-shit duke u zhdukur kėshtu njėherė e pėrgjithmonė njė prej dinastive mbretėrore mė tė famshme nė Lindjen e Mesme, e njohur botėrisht pėr origjinėn e saj shqiptare.

Dinastia e shqiptarit tė Kavallės, me origjinė nga Zėmblaku i Korēės, Mehmet Aliut, ushtarit trim turk qė me shpatė nė dorė, kishte thirrur ndjekėsit e tij qė ta ndiqnin drejt majės sė pushtetit nė Misirin e largėt. Pushtet tė cilin, vetėm tashti, pas 148 vjetėsh, ja hoqėn nga dora Dinastisė sė tij dhe pinjollėve tė saj shqiptarė.

Jahti “Mahroussa” mbante nė bord Mbretin e fundit tė Egjiptit, rrethuar si stėrgjyshi i tij, vetėm me roje besnike shqiptare. Jahti rrėshqiste drejt tė panjohurės njėlloj si atėherė kur Mehmet Aliu me 300 shqiptarė, nė kuvertėn e njė anije luftarake turke, rrėshqiste drejt tė panjohurės nė

Egjiptin Mamluk dhe bonopartian!

Fillimisht, Faruku mbėrriti nė Monako, dhe mė pas nė Romė, Itali. Nė 1959, ai mori shtetėsinė italiane.

Ai vdiq nė “Ile de France” restorant nė Romė, Itali, mė 18 mars 1965. Sipas dėshmive ai u rrėzua nė tavolinė kur ishte duke darkuar. Ndėrsa disa thonė se ai ishte helmuar. Kurrė nuk u krye njė autopsi zyrtare mbi trupin e tij.

Njerėzit e Farukut kanė kėrkuar qė ai tė varrosej nė xhaminė Al Rifa“i nė Kajro, por kėrkesa e tyre ishte mohuar nga ana e qeverisė nėn egjiptianin Gamal Abdel Nasser, dhe ai u varros nė Itali. Mė vonė trupi i tij u pėrcoll pėr nė Egjipt dhe u varros nė varrin e Ibrahim Pashės, Komandanit Legjendar qė ishte djalė, nip dhe kushėri i Mehmet Pashės.

Martesat

Mbreti Faruk, ishte martuar zyrtarisht dy herė, Mbretėresha e Parė quhej Safinaz Zulfikar (1921 - 1988). Ajo ishte e bija e njė Pashai. Ata qenė martuar nė 1938 dhe divorcuar nė vitin 1948, duke pasur nga kjo martesė tre vajza.

Gruaja e dytė ishte njė grua e thjeshtė, Narriman Sadek (1934 - 2005). Ata u martuan nė 1951 dhe u divorcuan nė 1954, duke pasur vetėm njė fėmijė, Mbretin e ardhshėm, Fuad i II. Duhet thėnė se nė mėrgim nė Itali, Faruk thonė se u martua (ose bashkėjetonte) mė njė grua tė dyshimtė qė quhej Irma Capece Minutolo, njė kėngėtare operistike. Nė vitin 2005, nė njė intervistė tė saj nė RAI UNO, ajo pohoi se qe martuar me ish-Mbretin Faruk nė vitin 1957.

Filma dhe citime tė bėrė pėr Mbretin Faruk

Aktori David Suēet nė vitin 1950 luajti nė rolin e Mbretit Faruk nė filmin me titull “Mbreti Faruk”.
Nė vitin 2007, njė kanal televiziv arab qė u pėrcoll nga kanali satelitor MBC shpėrndau njė seri televizive mbi jetėn e Farukut qė quhet "El Faruk Malek", me aktorin sirian Taym Hassan I cili luajti rolin kryesor.

"E gjithė bota ėshtė nė revoltė. Sė shpejti do tė ketė vetėm pesė Mbretėr; Mbretėresha e Anglisė, Sunduesi i Bixhozit, Sunduesi i Klubit, Sunduesi i Zemrave dhe Mbreti i Diamanteve". Ka thėnė me humor Mbretėresha e Anglisė duke aluduar qė vetėm ata tė dy sundonin tėrė botėn! Ajo lėndėn (materien) dhe Faruk shpirtin njerėzor.

"Por ky Faruk, nuk ishte fare mbipeshė, mbret plėngprishės i cili u bė objekt i Satirės Perėndimore dhe Filmave Vizatimorė. Ai ishte ende njė burrė i pashėm, i gjatė dhe i dobėt, idealist e patriot, me sy blu tė qartė qė i shkreptinin kur fliste. " Ka thėnė Princesha Ashraf Pahlavi nė librin: “Kujtime nga mėrgimi”, 1980 (f. 57).

Faruk u pėrmend nė njė varg tė Novl Covard i Ri nė 1950 nė njė tekst kėnge " Le tė bjerė nė dashuri” po ashtu dhe nė shumė tekste e libra tė tjerė qė mendoj se nuk do tė qe nevoja ti pėrmendim nga qė janė shumė.

Gjuhėt e Farukut

Faruk ishte i rrjedhshėm nė arabisht, turqisht, anglisht, frėngjisht. rusisht, gjermanisht, italisht dhe spanjisht. Fliste pak shqip.

Kontributi Fetar

Xhamia “Al-Aksa” (qė nė arabisht do tė thotė “mė e largėta”). Sipas traditės myslimane, ėshtė vendi mė i largėt nga Meka, nė tė cilin ėshtė transportuar Muhameti gjatė Natės sė Kadrit (tė fatit).

Ndėrtesa nė fillimet e shekullit VIII ishte shkatėrruar krejtėsisht nga tre tėrmete. Mė vonė bėhet seli e Templarėve pėr t’u kthyer nė kultin islamik me Salahedinin. U rindėrtua dhe u rizbukurua shpesh, sidomos gjatė pushtimit otoman.

Gjatė restaurimit tė fundit, nė vitin 1938, mbreti Faruk i Egjiptit i bėri njė tavan tė ri. Musolini i Italisė i dhuroi kolonat prej mermeri tė famshėm nga tė Karraras.

Nė vitin 1966 xhamisė ju restaurua kupola, me zėvendėsimin e mbulesės prej plumbi me fleta alumini. Mbi Sheshin e saj ndodhet edhe njė Muze Islamik, qė ruan dorėshkrime interesante, ndėrmjet tė cilave spikat njė Kuran i epokės sė mamelukėve (shekulli XIII)

............Prejardhja........

Mehmet Aliu

Shqiptari i parė i Dinastisė sė shqiptarėve tė Egjiptit ka qenė Mehmet Ali. Ėshtė njė histori e jashtėzakonshme e njė djali qė lindi nė Zemblak tė Korēės nė vitin 1769. Familja e tij u shpėrngul hershėm nė Kavalė tė Greqisė, qytet i ndėrtuar nga Aleksandri i Maqedonisė pėr kujtim tė kalit tė tij.

Mehmeti ishte i 17-ti nga fėmijėt e zėmblakasit, Ibrahim Agai, tė cilėt vdiqėn njėri pas tjetrit. Ai vetė mbeti jetim herėt dhe u adoptua nga njė mik i shtėpisė, i cili ishte kryetar i xhandarmėrisė sė Kavalės. E ėma u martua me xhaxhanė e tij dhe lindi Ibrahimin qė ne e njohim si djalė tė Memetit pasi ai e kishte adaptuar djalė.

Detyrėn e parė publike Mehmeti e pėrmbushi 18 vjeē. Njė fshat aty afėr nuk paguante taksat. Ai shkoi me 10 vetė tė armatosur dhe kėrkoi tė takojė 4 tė parėt e fshatit.

I futi nė xhami dhe iu premtoi se nuk do tė dilnin gjallė qė aty nėse fshati nuk paguante taksat.

Nė Egjipt shkoi ushtar i thjeshtė i Portės sė Lartė, por shpejt u bė komandant dhe me kohė pasha. Udhėhoqi Egjiptin drejt pėrparimit, pavarėsimit, shtet-krijimit dhe krijoi dinastinė mbretėrore shqiptare pavarėsisht se nuk dinte tė shkruante dhe tė fliste gjuhė tjetėr pėrveē shqipes tė cilėn nuk e shkruante gjithashtu.

Duke parė situatėn e prapambetur tė Egjiptit tė asaj kohe, Mehmet Aliu ishte ai qė filloi zhvillimin e vendit dhe tė vetes sė tij. Njė hov tė madh, drejtuesi shqiptar i Misirit i dha bujqėsisė, industrisė e tregtisė, duke rritur mirėqenien nė popull.

Nė Aleksandri, Rozet, Damiet e gjetkė, nisėn tė ndėrtoheshin fabrika tė mėdha, ndėrsa francezėt jepnin mbėshtetjen. Mė tepėr se 1 mijė anije pėrshkonin Nilin. Ndėrkaq qyteti i faraonėve nisi tė zbulohej. Misione francezėsh u morėn me arkeologjinė.

Mė 1822, Ēampollion gjeti dhe zbėrtheu alfabetin e hieroglifėve, duke kurorėzuar njė punė tė nisur qė mė 1798-n. “Gjithė mbretnija e Mehmet Aliut ėshtė nji punė e rrallė dhe e ēuditshme nė histornė e botės, ėshtė nji varg triumfesh tė papreme, nji rradh fitimesh tė luftės e tė diplomacisė, prapa tė cilave mbeti i habitur historiani.”, shkruan nė librin e tij Aleksandėr Xhuvani.
Mė 1824, si rrjedhojė e kryengritjeve tė barbarėve nė Greqi, Sulltan Mahmudi i II qė nuk mund ta shtypte dot kėtė rebelim grek, thirri nė ndihmė Mehmet Aliun, i cili duke ēuar nė krye tė kėsaj ekspedite djalin e tij, Ibrahim Pashėn, arriti qė tė shuajė dhe shtypė revoltat nė Greqi. Si rrjedhojė e kėsaj fitoreje, Mehmet Aliu u shpėrblye nga Sulltani qė tė bėhej edhe guvernator i Kretės.

Fuqitė e mėdha (Britania e Madhe, Franca, Rusia), duke parė shtrirjen e gjerė qė Mehmet Aliu pati qė nga Sudani e deri nė Kretė, mė 1827 dėrguan armatat e tyre pėr tė luftuar Ibrahim Pashėn, tė birin e Mehmet Aliut, i cili pas pėrplasjes me fuqitė e mėdha u thye, dhe u detyrua qė tė lėshojė shtypjen e terrorizmit grek.

Ai la nė fushėn e betejės 93 anije lufte.
Pas betejės tjetėr tė 1839 qė e fitoi, djali i Mehmet Aliut, Ibrahim Pasha, i cili theu ushtritė osmane, nė Konia tė Anadollit, filloi marshin pėr nė Kostandinopojė, ku sipas shumė historianeve, ambiciet e Mehmet Aliut ishin qė ai tė bėhej Sulltan i shtetit Islam.

Por, duke parė forcėn dhe vitalitetin e Mehmet Aliut, fuqitė e mėdha e ndaluan dhe kėrcėnuan sėrish Mehmet Aliun, qė tė mos avanconte mė tej. Pas kėsaj pėrpjekjeje tė fundit, Mehmet Aliu u tėrhoq nė Egjipt, ku atij iu njoh e drejta e Khedivllėkut mbi Egjipt (lloj mbretėrimi), nga ku gjenerata e nipėrve tė tij udhėhoqi deri nė vitin 1952.

Mė 2 gusht 1849, Mehmet Ali Pasha vdiq nė Aleksandri. Trupi i tij u mbėshtoll me njė shall kashmiri, nė kokė i vunė festen tuniziane dhe shpatėn e tij.

Arkivoli u pėrcoll nga 22 sheikė, qė lexonin vargje nga Kurani deri kur mbėrriti nė xhaminė e Alabastrs nė Kajro, ku u varros. Kjo ishte historia e shqiptarit nga Kavalla, qė s’dinte shkrim e kėndim, por qė mundi brenda pak vitesh ta transformojė Egjiptin apo Misirin e prapambetur nė njė port tė ndėrveprimit tė kulturave evropiane dhe egjiptiane.

Shqiptarėt e Egjiptit

Sot, nuk dihet sesa shqiptarė ka nė Egjipt. Atje sot ka studentė nga Kosova e Shqipėria, ka edhe biznesmenė shqiptarė. Zeno Salihi ėshtė njė ferizajas nga Kosova qė ka njė agjenci turistike.

Brenda vitit ai sjell nė Egjipt deri nė 70 mijė turistė tė huaj. Po ashtu kemi dhe profesor Gėzim Alpion i cili ka kryer shkollėn nė Egjipt dhe atje pati njė kompani tė sukseshme biznesi.

Tani ai jeton dhe punon nė Angli. Shqiptarė duhet tė ketė shumė por ata nuk flasin shqip dhe pėr ketė flet ambasadori i Egjiptit ne Tirane, Dr. Refaat El-Ansary,”Unė jam njėri prej tyre. Gjyshja ime ishte Adila Kapllan Frashėri dhe unė jam nga familja Frashėri, nga ana e nėnės.

Dhe ajo ishte kushėrirė e parė me Naim dhe Sami Frashėrin. Ne kemi njė respekt tė madh pėr familjet me origjinė shqiptare, tė cilat janė egjiptiane, por nuk e mohojnė origjinėn...”

Me historinė e Egjiptit kanė arsye tė krenohen shqiptarėt, pasi do tė ishin pikėrisht ata qė hodhėn themelet e shtetit bashkėkohor, qė do tė kryenin reformat e para e do tė arrinin tė sillnin modernizmin nė tokėn e sfinksit.


Dinastia e Mehmet Ali Pashės

-Mehmet Ali Pasha(1805 - 1848)
-Ibrahim Pasha(1848)
-Abaz Hilmi I. (1849 - 1854)
-Muhamed Said (1854 - 1863)
-Ismail Pasha (1863 - 1867)

............-Kadit e Egjiptit
-Ismail Pasha (1867 - 1879)
-Tafiq (1879 - 1892)
-Abaz Hilmi II. (1892 - 1914)

..................Sulltanėt e Egjiptit
-Husen Qamil (1914 - 1917)
-Fuad I i Egjiptit (1917 - 1922)

................Mbretrit e Egjiptit
-Fuad I i Egjiptit (1922 - 1936)
-Faruku i Egjiptit (1936 - 1952)
-Fuad II i Egjiptit (1952 - 1953)

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Histori Shqiptare

Mesazh  Estilen prej 02.04.10 21:47

Origjina e kombit tone

Nuk e di ne se ka shkruar tjeter kush per kete teme ne kete forum,por une po e shoh te aresyeshme qe ketij problemi ti hedhim nje sy sa per freskim kujtese,mbasi shume po shkruajme per tema te historise boterore,duke kaluar tagent historise se kombit tone

Origjina e shqiptarėve ėshtė bėrė prej disa kohėsh ēėshtje debati ndėr historianė. Shqiptarėt janė njė popull qė flet shqip, njė gjuhė indo-evropiane. Ndonėse leksiku pėrmban disa fjalė greke, latine dhe turke, gjuha nė vetvete nuk ka tė afėrm tė tjerė tė gjallė, duke e bėrė tė vėshtirė pėr ta pėrcaktuar se nga cila gjuhė e vjetėr ballkanase ka rrjedhur.

Vendi i prejardhjes

Vendi ku u formua shqipja ėshtė gjithashtu i diskutueshėm, por duke studiuar gjuhėn mund tė mėsojmė se shqipja ėshtė formuar mė tepėr nė njė zonė malore sesa fushore apo bregdet: ndėrkohė qė fjalėt pėr bimėt dhe kafshėt qė janė karakteristike nė zonat malore janė krejt origjinale, emrat pėr peshqit e detit dhe ato pėr veprimtaritė bujqėsore, (tė tilla si plugimi) janė tė huazuara nga gjuhėt e tjera.

Studiuesi Georg Stadtmüller duke shqyrtuar etimologjinė e emrave tė bimėve nė shqip ka arritur nė pėrfundimin se Urheimat'i (= vendi i tė parėve) historik dhe gjuhėsor i shqiptarėve duhet kėrkuar nė rajone nė lartėsinė 600 metra mbi nivelin i detit, qė ėshtė zona gjeobotanike e pyjeve tė thatė.


Pyjet e thatė nė Ballkan

Pyjet e thatė subtropikalė, gjenden sot nė Ballkan nė zonat malore tė Shqipėrisė sė sotme, Kosovės, Greqisė, Bullgarisė, Maqedonisė dhe nė zonat malore pranė bregdeteve tė Kroacisė dhe Malit tė Zi.

Nga ana tjetėr mungesa e fjalorit tė trashėguar detar mund tė mos thotė gjė. Dimităr Dečev (shqip. Dimiter Deēev) nė Charakteristik der thrakischen Sprache (Karakteristike tė gjuhės trake), Sofia, 1952, faq. 113, thotė se shqiptarėt kanė pasur njė fjalor detar por e kanė humbur.

Eqrem Ēabej nė “VII Congresso internazionale di scienze onomastiche, 4-8 Aprile 1961, 248-249” (Kongresi VII ndėrkombėtar i shkencave onomastike, 4-8 Prill 1961) ka argumentuar pėr praninė aktuale tė disa fjalėve tė vjetra tė ruajtura.

Eric Hamp (shqip. Erik Hemp) thotė se kėto fjalė janė nė pjesėn mė tė madhe jobindėse nė vetvete: det (e afėrm me fjalėn angleze ''''deep, depth'''' = thellė, thellėsirė) mund tė ishte fjala pėr cilado ujėra tė thellė.

Pyetjes, nė njė forum tė gjuhėve indo-evropiane mė 2002-shin mbi atė se si ėshtė e mundur qė shqiptarėt e lashtė nėse nuk kanė jetuar pranė detit,prapė duhet tė kishin njė fjalė origjinale pėr kėtė, gjė qė nuk e kishin parė studiuesi polak Piotr Gasiorowski (shqip. Pjotėr Gasiorovski) i pėrgjigjet se ai ėshtė i mendimit se pėrvoja e dorės sė parė nuk ėshtė e domosdoshme nė kėto raste dhe se kjo fjalė duhet tė ketė qenė pjesė e trashėgimisė getike tė parashqiptarėve dhe qė nuk humbi pėrgjatė baritjeve tė tyre nė brendėsi tė steresė.

Lidhjet tregtare me krahinat bregdetare duhet tė kenė mjaftuar pėr t’u kujtuar atyre qė deti ekziston. Si shembull ai merr pėrhapjen e fjalės luan ndėr sllavė pėrpara se kėta ta kenė parė vetė kėtė kafshė. Ky shembull mund tė mos qėndrojė plotėsisht nga ana logjike kur arsyetohet se fjala det ėshtė e trashėguar nė shqip ndėrsa fjala e pėrdorur pėr luanin nė gjuhėt sllave ėshtė e huazuar nga gjuhėt gjermanike.

Va, mat, valė ...mund tė pėrdoren pėr ujėra tė ndryshme. Aq mė tepėr va mendohet qė mund tė jetė e huazuar nga fjala latine vadum me tė njėjtin kuptim.
Fjalė si grykė (ngushticė) janė metafora tė lehta (fyt).

Gjithashtu anije (anė, shum. enė), bile Gasiorowski mė jep mėsim duke mė treguar se kjo fjalė ėshtė krahasimisht e re, e studiuar mirė mė vonė nga vetė etimologėt shqiptarė si Dodbiba (1972), hasur pėr herė tė parė nė shek. e 19-tė nė njė shkrim tė arbėreshėve tė Italisė si ani dhe pranuar nga shqiptarėt nė Kongresin e Manastirit mė 1908-n nė formėn toske anije.

Po ashtu, sipas Hamp, edhe disa pjesė tė tjera tė njė barke (ballė, pėlhurė, shul, lugatė qė i pėrket fjalės lugė) kuptohen lehtė si metafora; likurishtė (krahas. likurė, lėkurė) dhe shumė emra tė tjerė, shpeshherė qė shihen qartė qė janė fjalė tė pėrbėra (faq. 249), janė pėrshkruese dhe mund tė jenė shfaqur nė pėrdorimet e dėshmuara ndoshta nė pothuajse cilėndo kohė.

Fjala ngjalė < *engella, edhe sikur tė ishte e lidhur me fjalėn ilire ''''Eggelanev'''' nuk ka si kusht patjetėr detin. Pėr mė tepėr Gasiorowski thotė se edhe kjo fjalė ėshtė e huazuar nga latinishtja anguilla.

Kėshtu na mungon akoma njė trup i vėrtetuar morfemash detare anase, qė nuk ka lidhje tė tjera morfologjike ose kuptimore brenda gjuhės qė mund tė kishin bėrė tė mundur pėrcjelljen. Pėr kėtė lloj diskutimi, vetėm format e veēuara do tė ishin bindėse.

Nė Kuvendin e Rruzullit nėn Prejardhjen e fjalėve shqipe anėtarėt qė kanė dėshirė mund tė hedhin fjalė detare shqipe tė cilat mendojnė se plotėsojnė kushtet e parashtruara nga Hamp. Mė pas mund tė lusim studiuesin Abdullah Konushevci – qė ka nxjerrė kohėt e fundit Fjalorin e Trashėgimisė Shqipe – t’u hedhė njė sy fjalėve tė mbledhura dhe tė na japė ndonjė mendim mbi etimologjinė e tyre.

Mund tė merret me mend qė shqiptarėt e lashtė nuk jetonin nė Dalmaci, pasi ndikimi latin mbi shqipen ėshtė mė tepėr i llojit tė origjinės sė Romancės Ballkanike (qė u zhvillua nė rumanishte) sesa i origjinės dalmate. Ky ndikim i Romancės Ballkanike pėrfshin fjalėt latine qė shfaqin shprehje tė folure dhe ndryshime kuptimi qė gjenden vetėm nė rumanishte dhe jo nė gjuhėt e tjera romance.

Duke ia shtuar kėtė fjalėve tė pėrbashkėta vetėm pėr shqipen dhe rumanishten, mund tė pranojmė si tė vėrtetė se rumunėt dhe shqiptarėt kanė jetuar dikur pranė njėri-tjetrit. Nė pėrgjithėsi sipėrfaqet ku kjo mund tė ketė ndodhur gjykohet tė jenė zona tė ndryshme qė nga Transilvania, Serbia e Lindjes (zona rreth Naissus/Nishit), Kosova dhe Shqipėria e Maqedonia e Veriut.

Sidoqoftė rumanishtja e ka pjesėn mė tė madhe tė termave bujqėsore me origjinė latine, por jo termat qė kanė tė bėjnė me aktivitete qytetare, gjė qė tregon qė rumunėt ishin popull bujqish nė rrafshinat e ulėta pėrkundėr shqiptarėve tė cilėt ishin nė fillim barinj nė vendet malore.

Disa studiues shpjegojnė bile edhe hendekun midis bullgarishtes dhe serbishtes me praninė e njė zone ndarėse shqiptaro-rumune nė lindje tė lumit Moravė (ndonėse ekziston njė dialekt ndėrmjetės serb, por ėshtė i formuar vetėm pas zgjerimit serb nė lindje).

Njė argument tjetėr qė mbėshtet origjinėn veriore tė shqiptarėve ėshtė numri krahasimisht i vogėl i fjalėve me prejardhje greke, ndonėse Iliria e Jugut ishte nėn ndikimin e qytetėrimit dhe gjuhės greke/bizantine, sidomos pas rėnies sė Perandorisė Romake.

Sidoqoftė, nėse origjina e shqiptarėve duhet kėrkuar nė pyjet e thata tropikale, duke pėrjashtuar Dalmacinė, dhe duke ditur nga e njėjta hartė e mėsipėrme botanike se Transilvania dhe zona e Nishit hyjnė nė zonėn e pyjeve tė butė kontinentalė atėherė zonat qė pėrmbushin kriteret janė po ato zona qė banohen edhe sot nga shqiptarėt: zonat malore tė Shqipėrisė, Kosovė e Maqedoni e Veriut.

Zonat me tė kuqe mendohet tė jenė ato ku shqiptarėt kanė jetuar pranė rumunėve





Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shkrimet ne gure tregojne lashtesine e gjuhes shqipe

Mesazh  Estilen prej 20.04.10 10:41


Niko Stilos



Niko Stilos: Shkrimet nė gur na zbulojnė gjurmėt mė tė hershme tė shqipes





Nė pėrgjithėsi pėr historinė e lashtė tė popullit shqiptar kanė qenė tė huajt qė kanė shkruar dhe kanė sjellė vėrtetime pėr lashtėsinė tonė. Por, ka pasur edhe raste tė studiuesve tė huaj qė kėto vėrtetime i kanė fshehur ose i kanė keqshpjeguar.

Studiuesi grek me origjinė shqiptare, Niko Stilos para disa vitesh botoi nė gjuhėn shqipe librin “HISTORIA E SHENJTĖ E ARVANITĖVE”, njė libėr qė tregon pėr lashtėsinė e gjuhės dhe shkrimit shqip.

Para njė viti botoi “FJALORIN e MARKO BOĒARIT” dygjuhėsh greqisht-shqip. Nė moshėn 19-vjeēare, Markoja na solli fjalorin e parė greko-shqip “Ėåīéźļķ ōéņ Ńļģįéźēņ źįé Įńāįķéōéźēņ įšėēó” (Fjalori dygjuhėsh Greqisht dhe Shqipes sė thjeshtė).

Studiuesi Niko Stilos ėshtė i lindur nė njė fshat tė prefekturės tė Prevezė nga prindėr dygjuhėsh, qė flisnin gjuhėn shqipe (arvanite) dhe greqisht. Ai ka rreth 30 vite qė merret me studimet parahistorike rreth lashtėsisė sė gjuhėve tė ndryshme europiane.

Ai ėshtė i diplomuar nė ekonomi, nė universitetet italiane dhe mė vonė emigroi nė Gjermani ku ka mbi 35 vite atje. Pėr shumė vite ėshtė marrė me studimet e shkrimeve tė vjetra, ku ka nxjerrė edhe mendimet e tij se shqiptarėt janė autoktonė nė Greqinė e lashtė, se ata janė helenasit e vjetėr dhe jo grekėt e sotėm.

Kėto mendime ai i mbėshtet nė mbishkrimet e shkruara nėpėr gurėt dhe thėniet e historianėve tė lashtė si Herodoti.

Nė kėtė intervistė ai shpalos disa prej argumenteve tė tij mbi lashtėsinė e shqipes dhe faktin se shqiptarėt janė autoktonė.

Nė pėrgjithėsi shqiptarėt nuk kanė shumė njohuri mbi faktin se gjuha e vjetėr e kohės antike ėshtė gjuha shqipe dhe qė ka shkrime tė vjetra nė gjuhėn shqipe. Gjithmonė i ėshtė mėshuar faktit se gjuha dhe shkrimi i vjetėr qe greqishtja.

Shqiptarėt kudo, edhe nė Shqipėri nuk dinė mirė as historinė qė ishte pėrpara, le tė themi 200, 300 apo 500 vite mė parė. Nė ato vite ka shumė libra tė shkruar nė gjuhėn shqipe me shkronja toske, pra me shkronja greke.

Kėshtu, propaganda antishqiptare nuk do qė kėto libra tė dalin nė dritė. Unė isha 25 vjeē dhe nuk e dija qė shqiptarėt kishin libra, kishin testament,thote Stillos. Pra, nuk e dija qė edhe Bibla ishte pėrkthyer nė gjuhėn shqipe dy herė. Njė herė nga peshkop Grigori dhe njėherė nga Kostandin Kristoforidhi.

Pra, ju mendoni se ka libra tė shkruar nė gjuhėn shqipe mė pėrpara se vitit 1555, qė njihet “MESHARI”? pyetet Stillos

Patjetėr, mund tė ketė libra edhe mė pėrpara se “MESHARI”. Nė Bibliotekėn e Vatikanit p.sh, nuk lėnė ēdo njeri qė tė kėrkojė kėto libra. Mua p.sh., nuk mund tė mė lėnė.

Nė Itali, rreth vitit 1200 njė peshkop katolik nga Bari shkruan se shqiptarėt kanė njė tjetėr gjuhė nga latinėt, por librat e shqiptarėve janė tė shkruar me shkronja latine. Kėtė e thotė njė peshkop katolik mė 1200. Pra, ku shkuan ato libra?! Kush i prishi? Ato libra janė diku, por nuk dimė ku janė.

Ka akademikė apo studiues nė botė qė thonė se shqiptarėt kanė ardhur nga Kaukazi?

Po. Ka studiues qė thonė, por e vėrteta ėshtė se shqiptarėt janė mė tė vjetėr se ky dheu kėtu. Shqiptarėt janė pellazgė. Po tė studiojmė se kush janė shqiptarėt, do tė mėsojmė se janė njerėz qė nuk erdhėn nga mali, por janė ata qė shkruan kėto gjėrat antike. Erdhi koha qė t’i mėsojė bota.

Kemi mėsuar se grekėt janė mė tė vjetrit, kanė Mitologjinė, vepra antike, Homerin etj. Do tė rrėzohen kėto mendime me dokumente shkencore?

Unė punoj qė tė thyhet kjo tabu. Nė botėn e sotme moderne nuk e kėrkon puna qė vetėm tė flasim. Duhen fakte pėr ta vėrtetuar. Unė kam punuar 10 vite qė njerėzit tė lexojnė kėto tekste tė vjetra. Pra. ka tekste tė kohės antike qė lexohen vetėm nė gjuhėn shqipe.

Nė Kretė ėshtė gjetur njė tekst i vjetėr Dorjan nė gur. Kėtė tekst unė e kam punuar qė tė lexohet dhe them qė ėshtė nė dialektin dorisht, pra nė gjuhėn e arvanitasve toskė. Dialekti i toskėve, i arvanitasve, ka shumė fjalė greke. Ky tekst tregon pėr perėndinė Dionis. Unė them qė Dorjanėt janė shqiptarėt toskė, pra arvanitasit.

Ndėrsa Jonėt janė shqiptarėt gegė. Jonėt ishin shumė nė lashtėsi. Pra, gjuha shqipe kishte dhe ka dy dialekte. Jonėt, qė janė gegėt e shkruanin me shkronja latine gjuhėn shqipe.

Po tė kem kohė, kėtė tekst do ta botoj nė njė libėr. Pėr kėtė tekst grekėt, duke mos e kuptuar, thonė qė ėshtė nė gjuhėn e vjetėr greke, nė dorisht. Por, unė e lexoj kėtė tekst nė gjuhėn shqipe. E kupton se ēfarė bėhet...

Mundet qė studiuesit e tjerė t’ju kundėrshtojnė?

Unė punoj qė njerėzit tė mė kuptojnė edhe t’i kuptojnė kėto tekste. Ėshtė njė gur i vjetėr i gjetur nė Peruxhia tė Italisė, qė i thonė Toskanė. Toskanė do tė thotė ana e toskėve dhe atje flisnin nė gjuhėn e toskėve. Gurin e Peruxhias unė e kam deshifruar nė gjuhėn shqipe, nė alfabetin latin dhe grek.





Kur botova studimet e para vajta nė Greqi, sepse unė jam shqiptar i Greqisė edhe dua qė kėto qė shkruaj t’i lexojnė shqiptarėt e Greqisė (arvanitasit, shėn.A.Llalla) dhe tė shohin cilėt janė shqiptarėt.

Duhet qė ta largojnė turpin nga vetja ata mė tė shumtit, tė cilėt nuk thonė qė janė shqiptarė, por grekė. Sepse nė Greqi thonė se shqiptarėt nuk kishin kulturė.

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Histori Shqiptare

Mesazh  Estilen prej 23.04.10 13:30

Fallsikimi i Historise

Ne nje kohe kur shume studiues te huaj germojne neper arkiva te hapura e te mbyllura (sekrete) per historine e popullit tone, disa kryepolitikane shqiptare e suita qe i ndjekin nga pas, te udhezuar nga ustallaret e tyre, duan tu mohojne shqiptarve disa te verteta, qe bota i lexon cdo dite ne enciklopedira, libra, shkrime, shtyp dhe internet.

Pėrse vetėm ne shqiptarėt s'duhet t'i dimė kėto gjėra?

Kjo ėshtė njė pyetje, qė KOHA do t'i japė njė ditė pėrgjigje tė plotė, tė thjeshtė, pėrfundimtare. Por, le tė shohim se ē'thuhet nė faqen e mėposhtme tė internetit.

/DONATION_OF_CONSTANTINE_Donatio.html lexojmė kėto rradhė pėr Fallsifikimin e dokumentit DHURATA E KONSTANDINIT:

citim ne anglisht...
DONATION OF CONSTANTINE (Donatio Constantini), the supposed grant bythe Emporor Constantine in gratitude for his "conversion by Pope Silvester", to that pope and his successors for ever, not only of spiritual supremacy over the other great patriarchates and of all matters of faith and warship but also of temporal dominion over Rome, Italy." The famous document, known as the Constitutum Constantini and compounded of various elements (notably of apocryphal Vita S. Silvestri) was forged at Rome some time between the middle and end of the 8th century, was included in the 9th century in the collection known as the False Decretals, two centuries later was incorporated in the Decretum by a pupil of Gratian, and in Gibbon's day was still."enrolled among the decrees of Canon Law" by the tacit or modest admitted of the advocates of the Roman Church ." It is now universally admitted to be a gross forgery.

citim ne shqip....
DHURATA E KONSTANTINIT (Doantio Constantini), dhurata e hamendėsuar e Perandorit Konstandin si shenjė falenderimi pėr "konvertimin e tij nga ana e Papės Silvestri", ndaj atij pape dhe pasardhėsve tė tij pėrgjithmonė, jo vetėm pėr supremacinė shpirtėrore mbi patriarkatet e tjera dhe mbi tė gjitha ēėshtjet e fesė dhe tė adhurimit, por edhe si sundim i pėrkohshėm mbi Romėn, Italinė."



Dokumenti i famshėm, i njohur si Constitutum Constantini dhe i pėrbėrė nga elementė tė ndryshėm (mbi tė gjitha Jeta apokrifale S. Silvestrit) u fallsifikua nė Romė aty nga mesi dhe fundi i shekullit tė 8-tė, u pėrfshi nė shekullin e 9-tė nė koleksionin e njohur si Dekrete tė Rreme, dy shekuj mė vonė u pėrfshi nė Decretum nga nxėnėsi i Gracianit, dhe akoma nė ditėt e Gibonit ishte ende "i pėrfshirė nė dekretet e Ligjit Kanonik", me pėlqimin e heshtur dhe modest tė avoketėrve tė Kishės Romane." Ai "dokument" ėshtė pranuar nga tė gjithė si njė mashtrim i trashė.

Sa mė shumė depėrton nė burimet shkencore dhe ato kerkimore ne arkiva te hershem tė botuara kudo dhe ne internet, aq mė shumė tė dhėna interesante dalin mbi fallsifikimet e mundshme, qė mund tė jenė bėrė nė shkrimin e Historisė.

Shkrime tė tilla mungojnė krejtėsisht nė Shqipėri, dhe asnjė redaktor gazete apo libri nuk merr pėrsipėr tė botojė shkrime tė tilla. Kanė frikė te botojne shkrime mbi historine e Mesjetes,nen driten e ketyre zbulimeve te reja,qe jane fallsifikuar historikisht.

Jam i bindur se shpejt a vonė, tė gjitha gazetat dhe i tėrė shtypi e televizioni shqiptar do tė hapė temėn e fallsifikimeve, qė janė bėrė nė historiografinė evropiane qė nė shekullin e 12-tė, njė temė e cila po zien nė tėrė Evropėn e deri nė Amerikė, duke filluar qė nga shekulli i 17-tė.

Tė gjitha kėto fallsifikime kanė lidhje tė ngushtė e tė pazgjidhshme me Historinė e Shqipėrisė dhe origjinėn e shqiptarėve dhe tė popujve tė tjerė.

Librat dhe shkrimet e autorėve evropianė, tė cilėt e vėnė theksin nė pėrpjekjet e shumta qė janė bėrė nė Evropė gjatė mesjetės pėr tė fallsifikuar historinė, fillojnė ose mbarojnė me kėto dy pyetje:

Pėrse tė jenė bėrė kėto fallsifikime? Kush kishte interes t'i bėnte ato?

Mbėshtetur nė studimet e disa autoreve etimologjike eshte deklaruar, se nė gjuhėt evropiane tė reja e ato tė vjetra ka paradokse, duke aluduar se gjuhėt e vjetra nuk janė mė tė vjetra se ato tė reja.

Studimet e mėtejshme kanė krijuar bindjen se jo vetėm gjuhėt, por e tėrė historia e Evropės ėshtė paradoksale, se historia evropiane e para shekullit tė 16-tė tė erės tonė mban vetėm VULEN E GJUHES SHQIPE,, se s'ka patur as Greqi tė Lashtė dhe as Perandori Romake, se jo vetėm latinishtja, greqishtja e vjetėr dhe hebraishtja, por, edhe gotishtja, sllavishtja kishtare, arabishtja janė sajesa mersjetare, qė morėn formėn e tyre tė plotė vetėm gjatė dhe pas shekullit tė 16-tė tė erės tonė.

Eshte rėnė nė gjurmė tė studimeve tė mjaft autorėve evropianė, autoritete shkencore me emėr nė Evropė dhe nė Amerikė, tė cilėt duke u nisur nga konsiderata shkencore historike vijnė nė pėrfundimin se Mesjeta nuk ka ekzistuar, se ngjarje e dokumente si Dhurata e Konstandinit, apo figura si Karli i madh janė mite tė sajuara.

Ja ē'thuhet nė faqen e Michael Hoffman, historian dhe shkrimtar amerikan, i cili boton nė Amerikė revistėn e tij shkencore "Revisionist History", te http://www.egodeath.com/newchronology.htm nėn titullin "The New Chronology: The Dark Ages Didn't Exist – Uwe Topper, Herbert Illig" "Kronologjia e Re: Shekujt e Errėsirės nuk ekzistojnė – Uve Toper, Herbert Illig"

Johnson doesn't provide an effective summary of what exactly he is proposing. I won't know until my third thorough reading and summarization of Johnson, but it seems that he's saying -- at the extreme -- that the entire corpus of ancient Greek, Roman, Jewish, and Christian writings was written in the monasteries around 1550 – or something like that but more moderate.

[Edvin] Xhonson nuk bėn ndonjė pėrmbledhje tė asaj se ēfarė kėrkon tė propozojė saktėsisht. Unė nuk do ta zbuloj pa e mbaruar leximin tim tė tretė dhe tė kem bėrė pėrmbledhjen e Xhonsonit, por mė duket se ai don tė thotė se – nė fund tė fundit – i TĖRĖ KORPUSI i SHKRIMEVE GREKE, ROMAKE, CIFUTE dhe TE KRISHTERA ėshtė shkruar nė manastire rreth vitit 1550 – ose diēka tė tillė, por me ton mė tė zbutur.

Kjo faqe interneti pėrmban referenca interesante mbi subjektin pėr tė cilin po flasim, autorė si Edwin Xhonson, Anatoli Fomenko, Nimic, Topper, Illig, apo dhe figura tė Mesjetės si Harduin.

Burime nė internet
http://en.wikipedia.org/wiki/Michael_A._Hoffman_II
http://www.egodeath.com/newchronology.htm#_Toc101541525

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Arvanitasit,themeluesit e shtetit te ri Grek

Mesazh  Estilen prej 23.04.10 16:28

Arvanitėt....

Njė pėrmbledhje e shkurtėr mbi historinė dhe kontributin shqiptar nė krijimin dhe ecurinė e shtetit tė RI Grek.

Gjuha jonė vetėm thuhet
nuk e lanė qė tė shkruhet
Bėmė kėngė e kshilla t'urta
qė tė mos harrohet gjuha.

Popullsia shqiptare qė jeton sot nė shtetin e ri Grek, ndahet nė dy grupe, ata qė quhen arvanitas, dhe ata qė quhen shqipėtar, qė grekėt i quajnė allvani dhe kanė ardhur nė Greqi pas pushtimit osmano turk.

Tė pakėt janė njerėzit tė cilėt dinė historinė e vėrtetė tė arvanitėve dhe zonat nė Greqi, qė banohej dhe banohet nga popullata qė flasin gjuhėn arbėrore ose shqipe.

Nė kėtė ligjeratė do tė pėrmendim disa nga figurat mė tė shquara tė revolucionit grek tė 1821 qė ishin shqiptar, disa kryeministra qė kishin gjak shqiptari dhe shumė figura tė njohura tė kulturės greke qė ishin arvanitas.

Janė zbuluar se nė Greqi gjėnden mbi 600 katunde qė flasin nė vatėr gjuhėn shqipe ose arvanitika, ku ndahen nė dy grupe. Ata qė quhen arvanitas dhe janė vendas qė njihen qė nė kohėn antik edhe janė rreth 450 katunde, dhe shqiptarėt qė grekėt i thėrrasin allvani qė kanė ardhur nė Greqi mbas vdekjes sė Skėnderbeut dhe janė mbi 150 fshatra.

Kryesisht katundet qė janė banuar dhe banohen nga elementi qė flet nė vatėr gjuhėn shqipe ndodhen nė zonėn e Epirit, nė Thrakė, nė ishujt Korfuzi, Speca, Hidra, Psaron, Andron, Poleponezi(Morea) etj.

Studiues qė janė marrė me zbulimine katundeve qė flitet gjuha shqipe janė arvanitas Aristidh Kola, arbėreshi urat Antonio Bellushi, Jorgo Miha, Jorgo Maruga, Athanasio Cigo etj.

Po nė Greqi kur erdhen arvanitėt siē i quajnė elenasit?

Kush ėshtė vendi amė?

Kėto janė pyetje qė torturon zemrėn dhe mėndjen e ēdo arvanitasi tė Greqisė.

Arvanitasit e Greqis sipas disa studimeve tė huaja dhe shqiptare janė njohur nė Greqi rreth shekullit 4-7. Por i kėtij mendimi nuk janė dhe shumė historianė apo studiues tė ndryshėm,tė cilėt mendojnė se rrėnjėt shqiptare nė Greqi janė mė tė herėshme, qė nė kohėn antike.

Pėr kėtė vėrtetim ekzistojnė shumė dokumenta historike, kėngėt, emrat e perėndive tė Olimbit, emrat e qyteteve tė lashta tė Greqis, qė shpjegohen vetėm nė gjuhėn shqipe ose arvanitase.

Emri arvanitas rrjedh nga fjala Arbana, dhe fjala Arbana rrjedh nga fjala ar+ban=arbėrės, njeri qė punon tokėn.
Shqiptarėt parahistorik quheshin nga njerėzit e letėrsisė dhe diturisė Ilir dhe mė vonė Alban.

Kurse kėta Ilirė, dhe Alban, vetquhen pellazgjė, arvanitas, dhe shqiptarė dhe atdheun e tyre Pellazgjia, Arbana, Shqipni, dhe kurrė nuk e kanė quajtur atdheun e tyre Iliri dhe Albani. Pėr herė tė parė u quajtėn Albani nga gjeografi i lashtė Klaud Ptolemeu 90-160 pas krishtit, territori midis Durrėsit dhe Dibrės, dhe kjo popullsi u quajt albanian.

Bota perėndimore vazhdoi tė pėrdorte emėrtimin ALBANIA, gjatė perjudhės 150 vjeēare tė kryqėzatave(1096-1208), ku Durrėsi u bė porti kryesor dhe rruga Egnatia, u bė shtegu kryesor pėrmes Shqipnis Qendrore, qė tė nxirrte nė Kostandinopojė dhe mė tutje nė Lindjen.

Nė fillim tė shekullit 12, normanėt, nė kėngėn e Rolandit nė gjuhėn frėnge, e quanin krahinėn nga Durrėsi nė Vlorė ALBANA.

Por atėhere pse arvanitasit nuk e quajnė veten e tyre shqiptar ose alban, por vetquhen arvanitas...!?

Emri shqipėtar njihet rreth vitit 1400 pas krishtit, dhe kėshtu arvanitasit e Greqis, dhe Azisė sė Vogėl, gjithmon janė quajtur arvanitas, dhe arnaut. Dhe tė gjithė ata arbėreshė qė u larguan mbas vdekjes sė Skėnderbeut, e quajnė veten shqiptar.

Ndoshta emėrtimi arvanitas duhet tė jetė mė i vjetėr se emri Ilir, dhe ėshtė vėrtetuar se ėshtė mė i vjetėr se emri Alban. Sepse po tė shohim qytetet e vjetra pellazgjike ato janė ndėrtuar pranė lumenjėve, duke qenė afėr tokave pjellore, pra arbėrės.

Nė gjuhėn greke arbanėt quhen arvanitas, sepse grekėr B e lexojnė V, pra njeri i atdheut Arbana. Turqit arvanitasit e Azisė sė Vogėl i quajnė arnaut qė rrjedh nga fjala arnavut dhe fjala arnavut rrjedh nga fjala arvanit. Kurse arvanitasit kristian otodoks tė Stambollit dhe tė Egjyptit i quajnė ‘’romei,, ose ‘’greēi,,.

Megjithėse ndryshimet ndėrmjet arvanitasve tė Greqis, arbėreshėve tė Italis, Zarės, Ukrainės, Korsikės dhe arbėrve tė Prishtinės, Tiranės, Ulqinit, Tetovės, nė mėnyrėn e tė menduarit, tė shprehurit dhe tė ndjenjave, ne jemi vllezėr tė njė gjaku, tė njė gjuhe, tė kombit tė sotėm shqiptar.

Ne kemi rruajtur tė gjalla pas kaq shumė shekuj lufte dhe vėshtirėsish, traditat tona tė vjetra shqiptare. Duke mbajtur tė gjalla lidhjet shpirtėrore ndėrmjet njėri-tjetrit dhe zemrės Arbėri.

Studime nė drejtim tė arvanitasve tė Greqis janė shumė tė pakta, pėrveē disa studiuesėve seriozė tė Prishtinės dhe pak tė Tiranės, pėr tė mos thėnė aspak. Akademikėt shqiptar nuk janė marrė shumė me arvanitėt, kėshtu sot na mungojnė shumė materjale me vlera tė mėdha historike pėr kombin shqiptar.

Arvanitėt e Greqis nuk janė ardhės, nuk janė as minoritet. Ata ishin dhe janė akoma nė Greqi. Valė tė tjera tė mėdha tė arbanėve nė drejtim tė Greqis ka patur nė shekullin e 4-7 dhe 14, qė njohim ne nga disa historian, nuk janė veē tjetėr, shpėrnguljen e disa principatave arbanėve tė veriut nė drejtim tė jugut pėr arsyje tė pushtimeve tė tokave tė tyre nė veri tė Arbanisė nga pushtuesit sllavė dhe mė vonė nga osmanėt turq.

Arbanėt ose arvanitasit qė lanė tokat e tyre nė veri tė Arbėris si nė, Slloveni, Kroaci e deri nė fushė Kosovė,kur zbritėn nė drejtimtė Greqis sė sotme, nuk u pritėn me luftė nga popullsia e atjeshme,gjė qė tregon se ata zbritėn nga veriu nė jug tek vėllezėrit e tyre tė atjeshėm arbanit(arvanit), qė jetonin nė trojet e tyre mijravjeēarė.

Me emėrtimin arvanitas kuptojmė, vendas nė Greqi, qė janė pjesė e trungut tė gjakut tė shprishė shqiptar.

Pak Histori tė vėrtet tė studiuar dhe lexuar nėpėr arkivat dhe librat tė autorėve grek.

Arvanitėt janė njė realitet nė shtetin e ri Grek. Ata kanė luftuar nė revolucionin e 1821 bashkė me grekėt kundra osmanėve turq, pėr formimin e shtetit tė ri grek, arvanitėt e quajnė veten e tyre zotėr tė Greqisė. Hartuesit e shoqėrisė greke qenė tre shqiptarė nga fshati Arvanitohori,- Pano Joani, Nikol Kristianika, Janaq Adhami.

Dhjetra vjeēarė mė parė mbizotronte pikpamja se arvanitasit nė Greqi janė njė racė e ulėt. Kėtė gjė e besonin dhe vetė arvanitėt, pasi nuk njihnin historinė e tė parėve tė tyre qė kanė kontribuar pėr krijimin e shtetit tė ri Grek.

Pėr mohimin e kontributit arvanitas nė krijimin e shtetit tė ri Grek, fillimisht u mohua raca, gjuha shqipe dhe u hodhė baltė mbi disa figura tė shquara heroike tė Revolucionit Grek tė 1821, qė ishin arvanitas pra shqiptar, duke i quajtuar tradhėtar, burgosur dhe shumė prej tyre u vranė nė pabesi.

Kėshtu ata politikanė dhe historianė grekė qė hodhėn baltė mbi disa figura tė shquara arvanitase tė 1821, kėrkonin qė tė pritnin rrėnjėt arvanitase tė ekzistencės nė Greqi. Por nuk ia arritėn kėtij qėllimi dashakeqės, sepse jeta historike, politike dhe kulturore greke nuk ka kuptim pa ekzistencėn e racės arvanitase nė Greqi.

vazhdon....

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Arvanitasit.... heronjė dhe kryeministra tė Greqisė sė Re

Mesazh  Estilen prej 23.04.10 16:49

Arvanitasit.... heronjė dhe kryeministra tė Greqisė sė Re

Ėshtė fakt qė tashmė nuk mund tė diskutohet edhe pse deri tani pjesėrisht ishte fshehur qė 90 ndėr 100 heroit e Revolucionit tė 1821, ishin arvanitė ose shqiptar.


Arvanitasi Gj.Kundurioti kryeminister i qeverise se re Greke

Qė arvanitasit mbajtėn peshėn kryesore tė luftės Nacionalēlirimtare tė 1821, pėrveē qė ishin pjesa dėrrmuese e popullit grek nė perjudhat e kryengritjes, mund tė shpjegohet edhe nga fakti qė arvanitėt ishin njė popull luftarak, krenaria e tė cilit nuk mund tė toleronte poshtrimet e skllavėrisė.

Revolucioni i 1821, ishte kryesisht nė themel vepėr e arvanitasve tė Epirit, Rumelisė, Moresė dhe e arvanitasve tė ishujve tė Hidrės, Specas, dhe Psaron.

Populli arban ose shqipėtar nė ēdo vend tė Ballkanit qė u ndodh, gjithnjė luftoi pėr tė dėbuar ēdo pushtues dhe pėrdhosės i tokės sė tij tė shenjtė.

Arbanėt janė krijuesit e ēetave tė komitėve nėn pushtimin turk, qė ruajtėn jo vetėm vėrtetin e mosnėnshtrimit dhe liridashjes, por edhe traditat dhe konceptet e lashta, muzikėn, vallet dhe kėngėn popullore tė tyre.

Mė 1647, konsulli i Francės nė Athinė, Zhan Kird, vėrtetoi se ‘’Komitat e periferisė tė Athinės, Atiki aq edhe nė More, janė tė gjithė arvanitė,,
Arbani ose shqiptari kudo ku luftoi nė Ballkan u nderua pėr heroizmin e tij nė Revolucionin e Aleksandėr Ipsilantit nė Moldavo-Vllahi.

Arbanėt luftuan tre shekuj mė parė pėr lirinė e Qipros me nė krye arvanitin poet Manoli Blesi, qė ky poet pėrmendė nė poezitė e tij tė gjithė arvanitėt e tjerė qė luftuan nė rrethimin e Lefkosisė.
Arbanėt kudo qė u ndodhėn, largė zemrės sė atdheut amė Shqipni, nuk e harruan atė.

Mė 1854 e Teodor Griva me njė bashkim tė madh arvanitas dhe djalin e tij Dhimitrin marshuan nė drejtim pėr ēlirimin e Shqipnis, por qė ky marshim dėshtoi me ndėrhyrjen dashakeqe tė fuqive perėndimore dhe nė veēanti tė Francės.

Mė 1901-1907 gjeneral Riccioti Garibaldi, djali i heroit kombėtar tė Italisė, Xhuzepe Garibaldi. Me rreth 1000 arbėreshė, dėshironte tė zbarkonte nė brigjet e Shqipnis pėr ēlirimin e saj nga pushtuesit turq, por kėto pėrpjekje dėshtuan si pasojė e ndėrhyrjes sė shteteve perėndimore.

Kjo gjuha arbėrishte
ėshtė gjuhė trimėrie
e fliti Admiral Miauli
Boēari dhe gjith Suli

Disa nga shqiptarėt ose arvanitė heronjė tė revolucionit tė 1821 ishin
Gjeorgjio Kundurioti, Kiēo Xhavella, Andoni Kryezi, Teodor (Bythgura)Kollokotroni, Marko Boēari, Noti Boēari, Kiēo Boēari, Laskarina Bubulina, Anastas Gjirokastriti, Dhimitėr Vulgari, Kostandin Kanari, Gjeorgjio (Llalla)Karaiskaqi, Odise Andruēo, Andrea Miauli, Teodor Griva, Dhimitėr Plaputa, Nikolao Kryezoti, Athanasio Shkurtanioti, Hasan Bellushi, Tahir Abazi, Ago Myhyrdani, Sulejman Meto, Gjeko Bei, Myrto Ēali, Ago Vasiari, shumė e shumė shqiptarė tė tjerė.

Me tė drejtė poeti ynė kombėtar Naim Frashėri do tu kėndonte shqiptarve heronjė tė revolucionit grek tė 1821.

E kush e bėri Morenė, ( Greqinė )
Gjith shqiptarė qenė,
S’ishin shqiptar Marko Suli..? ( Marko Boēari )
Xhavela e Mjauli..?
Shiptar, bir shqiptari,
Me armėt e Shqipnis.
I u hodhėn themeli Greqis.

Shqiptarve u takoi nderi mė i lartė qė ti sjellin kurorėn e Greqisė mbretit tė saj Othon, sepse tė tre antarėt e komisjonit qė u dėrguan ishin shqiptar, Andrea Miauli, Marko Boēari dhe Dhimitėr Plaputa.

Revolucioni grek i 1821 ėshtė vepėr nė tė vėrtetė e arvanitėve. Bile shteti qė u krijua mbas vitit 1821 podhuajse shumica e banorve flisnin nė Greqi gjuhėn shqipe.

Ka qenė fama shqiptare qė i ka detyruar grekėt e sotėm tė pranojnė fustanellėn shqiptare si kostumin e tyre kombėtar. Pėr nder tė trimėris tė heronjėve shqiptarė, grekėrit morrėn kostumin kombėtar shqiptar qė vishej nga Kosova e deri nė Poleponezi dhe e bėnė tė tyrin.

Mirėpo, grekėrit e deformuan kėtė veshje tė bukur qė vishej nga kombi i Arbėrit duke shtuar palėt e fustanit nga 60 nė 200 palė. Nė xhaketė, nė mengėt e lira, shqiptarėt nuk i fusin krahėt, ndėrsa grekėt i fusin ato. Fustanella shqiptare ėshtė e gjatė deri 10 cm poshtė gjurit, ndėrsa grekėrit e shkurtojnė sa mė shumė, sa mbulon vetėm prapanicėn.

Arvanitėt, kėta luftėtar trima, heronjė tė Revolucionit tė 1821, jo vetėm me armėt e tyre luftuan pėr panvarėsinė e Greqisė, por ishin kryetarėt e parė tė shtetit tė ri grek, qė drejtuan Greqinė drejtė ndėrtimit tė jetės europjane.

Nė vitin 1850, arvanitasi Andoni Kryeziu kur ishte kryeministėr, shpalli Kishėn Autoqefale Greke, duke e shkėputur pėrgjithmon nga vartėsia e Fanarit tė Stanbollit.

Kur arvaniti Dhimitėr Vulgari ishte kryeministėr i Greqisė, u bė e mundur bashkimi i Shtat ishujve me Greqinė. Kryeministri Dhimitėr Vulgari mbėshteti fuqishėm kryengritjen e ishullit tė Kretės pėr tu bashkuar me Greqin.
Gjenerali Teodor Pangallo kur ishte president i Greqis (1925-1926) u arritėn shumė marrveshje tė rėndėsisshme nė fushėn e politikės dhe kulturės me Shqipėrin.


Dhimiter Vulgari

Mė 1926 arvaniti Teodor Pangallo(ne ate kohe President i shtetit Grek) gjyshi i ish-ministrit i jashtėm dhe i kulturės greke mė 1997-2000, me tė njėjtin emėr Teodor Pagallo,kur ishte president i Greqisė mė 1925-1926, bėri njė deklaratė zyrtare para Lidhjes sė Kombeve nė Gjenevė se:

-‘’Republika Greke njihte minoritetin shqiptarė qė jetonte nė Greqi, dhe nuk i konsideronte mė shqiptarėt muhamedanė popullsi turke.,dhe se teza qė ortodoksit shqiptarė janė grekė, qė ėshtė pėrkrahur deri mė sot nga ne, ėshtė e gabuar dhe ėshtė hedhur poshtė nga tė gjithė ne. Pasi ajo mori tė tatėpjetėndhe arriti pikėn qė s'mbante mė, mora masat e duhura dhe shpėrndava tė gjitha shoqėritė ‘’vorioepiriote,, qė mėshironin skaje me ekstreme tė kėtij mentaliteti tė sėmurė,,

Kjo pjesė e deklaratės sė ish-presidentit grek me gjak shqiptari 1925-1926 Teodor Pagallo nė Lidhjen e Kombeve, ėshtė botuar nė periudhėn e provokimeve tė gushtit 1949, nė gazetėn ‘’Akropolis,, dhe ėshtė ribotuar nė vitin 1974, nė librin ‘’Pėrmbledhje e Teodor Pagallo,, vėllimi i dytė 1925-1952, faqe 111-115.

Kur ishte president Teodor Pagallo marrėdhėnit midis dy shteteve 1925-1926, ishin mė tė mirat e deri tanishme. U hoq kufiri midis dy fqinjėve, shumė djem shqiptarė studiuan falas nė shkollat e Athinės, bashkėpunimi tregėtar ishte i suksesshėm etj.

Arvanitas tė tjerė qė u bėnė kryeministra tė Greqisė kemi; Gjeorgjio Kundurioti, Andoni Kryeziu, Athanasio Miauli, Dhimitėr Qiriako, Emanuil Repili, Pavlo Kundurioti, Aleksandėr Koriziu, Petro Vulgari, Aleksandėr Diomidi, Kiēo Xhavella etj.

vazhdon...


Edituar pėr herė tė fundit nga estilen nė 23.04.10 18:03, edituar 2 herė gjithsej

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Arvanitasit... ndėrtuesit dhe themeluesit e Akademisė sė Athinės

Mesazh  Estilen prej 23.04.10 17:00

Arvanitasit... ndėrtuesit dhe themeluesit e Akademisė sė Athinės

Pėr krijimin e shtetit tė ri grek, shqiptarėt ose arvanitėt kanė kontribuar nė tė gjitha drejtimet pėr ecurinė pėrpara tė Greqisė. Arvanitėt ishin profesorėt e parė qė themeluan Akademinė e Athinės. Dhe investuesi i ndėrtesės sė Akademisė sė Athinės ishte shqiptar.

Qė nė vitet e para tė Revolucionit tė 1821, luftėtarėt e lirisė kishin dėshirė tė themelonin Akademinė, sepse besonin se arma mė e fuqishme ndėr tė gjitha ishte ndriēimi i trurit, pra Universiteti, Akademia, me pak fjalė arsimimi.

U bėnė shumė pėrpjekje pėr tė hapur Akademinė, por dėshtuan. Vetėm nė vitin 1926 ministri i atėhershėm i arsimit Dhimitėr Egjiniti, arvanit nga Egjina, raportoi dhe u botua Urdhėresat Kryesore mė 18 mars 1925 dhe bėhej realitet Akademia e Athinės me pamjen e brendėshme dhe misionin e sotėm.

Ndėrtesa ku strehohet Akademia ka njė histori interesante.

Mė 1856 tregėtari tepėr i pasur nga Voskopoja e Korēės nė Vjenė tė Austrisė, Simon Sina, dėshironte ti bėnte njė dhuratė tė madh Greqis, brenda nė Athinė.

Simon Sina ishte djali i Gjergj Sinės ish-Konsull i Pėrgjithshėm nė vitin 1834 i qeverisė greke nė Austri. Familja Sina ishin me origjinė nga Bithkuqi (sot Vithkuq) i Korēės, por qė andej ishin ngulur nė Voskopojė dhe mė vonė u vendosėn nė Vjenė.

Sinajt u morrėn nė fillim me zhvillimin e tregėtisė midis Austrisė dhe Perandorisė Otomane. Mė vonė themeluan fabrika tė penjėve dhe tė stofave tė panbukta. Themeluan Bankėn Kombėtare tė Austrisė.

Familja Sina bėnė shumė dhurata bamirėse, midis sė cilat urėn e varur tė Budapestit e cila kushtoi atėhere 500 mijė stėrlina angleze. Gjergj Sina ishte nėnpresident i Bankės Austriake, president i shoqėrisė sė hekurudhave nė Austri, pronar tokash nė Austri, Bohem, Moldavi, Rumani, Serbi etj.

Sinajt janė dekoruar nga qeveritė Ruse, Turke, Greke pėr bamirėsitė e tyre nė kėto vende. Gjergj Sina vdiq mė 18 maj 1856. Kėshtu qė djali tij Simon Sina ndoqi gjurmėt e tė atit duke bėrė edhe ky dhurata tė mėdha bamirėse.

Sinajt nuk harruan kurrė atdheun e tyre Shqipėrinė. Ata dėrguan shumė bij shqiptarėsh me bursa nė Universitetet e Europės.

Mė 1859 filluan punimet e para, mė 15 prill 1876, Simon Sina vdes duke lėnė trashėgimtar vetėm dy vajza dhe, nė bazė tė testamentit tė tij, e vazhdoi dhe e mbaroi veprėn gruaja e tij Ifigjenia Sina mė 1885.

Kėshtu hapja e Akademisė sė Athinės u dedikohet, pra, dy arvanitasve tė vėrtetė, Teodor Pangallo, qė ishte atėhere nė brendėsi tė punimeve, dhe arvaniti tjetėr Dhimitri Egjiniti, qė ishte atėherė ministėr i Arsimit.

Disa nga akademikėt qė ishin arvanitas janė; Dhimitėr Egjiniti, Angjelo Gjini, Sotiri Shqipi, Spiridon Doda, Vasil Egjiniti, Gjergj Sotiriu, Kostandin Horemi, Aleksandėr Diomidhi, Maksim Miēopulos, Vasil Malamo, Dhimitri Kaburoglu, Teofil Vorea etj.

vazhdon...

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Kultura e lashtė arvanitase drejtė zhdukjes

Mesazh  Estilen prej 23.04.10 17:11

.....Kultura e lashtė arvanitase drejtė zhdukjes.....

Mėnyra e jetesės dhe veshja arvanitase ka tėrhequr vėmėndjen e shumė studiuesve tė huaj qė kanė vizituar ballkanin nė shekujt e mė parėshme.

Shumė piktorė tė huaj tė frymėzuar nga lloj i mėnyrės sė jetesės dhe veshjes arvanitase ose shqipėtare mbushėn tablotė e tyre me kėto tema.

Shumė tablo me portretin e luftėtarit arvanit gjenden nėpėr muzetė e mėdha tė europės dhe kanė tėrhequr vėmėndjes e vizitorve tė shumtė.

Por nuk ishin vetėm piktorėt e huaj qė u frymėzuan nga mėnyra e jetesės, veshja dhe figura e luftėtarit arvanitas ose shqiptar.

Nga fara arvanitase dolėn shumė piktorė qė disa prej tyre u bėnė me famė botėrore. Temat frymėzuese tė kėtyre piktorėve tė mėdhenjė arvanitas ishin betejat fitimtare tė princit tė Arbėrisė dhe Epirit Skėnderbeut, dhe i njohur nga papa Piu i 2-tė, mbret i Albanisė dhe Maqedonisė mė 1458. lufta shekullore e kombit tė Arbėrit pėr liri, shpėrnguljet me dhunė nga trojet tona shekullore etj.

Disa nga kėta piktorė me famė botėrore janė, Polikron Lebeshi, Eleni Bukura, Jani Altamura Bukura, Niko Voko, Niko Engonopulos, Alqi Gjini, Jani Kuēi, Taso Haxhi, Stamati Lazeru, Thanasi Ēinko, Andrea Kryezi, Niko (Gjika)Haxhiqiriako, Buzani, Gizi, Biskini etj.

Tė gjithė kėta piktorė tė mėdhenjė me fama botėrore janė me preardhje shqiptare ku kanė deklaruar vetė qė janė arvanitas nga zonat e banuara me shumicė dėrrmuese me arvanit si ishulli i Hidrės, Eubea, Atikia, etj qė janė zemra e Greqisė sė lashtė, dhe janė banuar dhe banohen edhe sotė nga kjo racė.

Arvanitasit kanė ndėrtuar dhe teatrin e parė prej guri tė Greqisė.

Mbas revolucionit tė 1821, arvanitasi Jani Bukura ndėrtoi teatrin e parė prej guri tė Greqisė sė Re nė Athinė. Jani Bukura ishte njė detar, luftėtar i zoti, por mbi tė gjitha ai kishte njė shpirt tė pasur prej artisti.

Jani Bukura ėshtė babai i piktores sė madhe greke Eleni Bukura-Altamura dhe djali i kryeplakut tė fundit tė ishullit tė Specas Gjergj Bukura.

Detari Jani Bukura, njė luftėtar i guximshėm, kishte edhe njė dashuri tė veēantė pėr artin, pėr arsimin. Vdiq mė 1861, nė krahėt e vajzės sė tij Eleni Bukura, piktores sė parė femėr nė Greqi e cila krijoi parakushtet pėr emancipimin e gruas.....

vazhdon...

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Gjendja e vėrtetė e arvanitasve sot

Mesazh  Estilen prej 23.04.10 17:25

Dhe se fundi ...Gjendja e vėrtetė e arvanitasve sot

Me kalimin e dhjetravjeēarve arvanitasit u ‘’bindėn’’ ose u detyruan tė binden se duhet tė braktisin gjuhėn e tyre nė se dėshiroheshin tė bėheshin qytetarė tė denjė tė shtetit tė ri grek.

Numri i saktė i arvanitasve ose shqiptarėve nė Greqi nuk dihet,por sipas shkrimtarit te njohur arbėror Aristidh Kola, qė vdiq vitin 2000, thotė se ‘’Nė Greqi pak njerės nuk e kanė gjyshen apo gjyshin arvanitas,,.
.....kuptohet se sa thelle ka hyre gjaku shqiptar)(arvanitas)ne kombesine e stisur greke.

Sot burimet historike, gjuhėsore, muzikore janė shumė tė kufizuara ose mungojnė plotėsisht nė drejtim tė arvanitasve tė Greqis.

Nė vitin 1983 arvanitasi Jorgo Maruga do formonte ‘’Lidhja e Arbėrorėve tė Greqis. Por nė kėtė vit, Jorgo Maruga vdes, duke u zgjedhur studiuesi i njohur Aristidh Kola kryetar, qė me punėn e tij madhore, mund tė quhet me tė drejtė, De Rada i arvanitasve tė Greqis.

‘’Lidhja e Arvanitasve tė Greqis,, me nė krye Aristidhin dhe pasuesin e tij Jorgo Miha dhe Jorgo Gjeru do tė ngrinte nė njė farė mėnyre lartė figurėn e arvanitit qė luftoi dhe krijoi shtetin e ri Grek.

Lidhja do tė botonte revistėn ‘’Besa,, dhe broshura tė ndryshme pėr historinė shqiptare, nė vitin 1986, do tė bėhej koncerti i parė me kėngė dhe valle arbėrore.

Kėnga arbėrore ka tėrhequr vėmėndjen e shumė studiuesve dhe muzikologėve grekė dhe tė huajve tė tjerė.
Kėngėt arvanite i pėrkasin tekseve tė kėngėve dhe poezisė tė lirikave tė vjetra arvanitase.

Kėngė pėr lirinė, dashurinė dhe tė tipit kaēak, pra tė njeriut tė lirė prej njė shpirti tė pathyeshėm dhe tė ndjenjės popullore. Kėngėt arbėrore janė ruajtur me fanatizėm nga populli arvanit deri mė sot dhe kėndohen shpesh nėpėr dasma.

Mėnyra se si ėshtė ruajtur kėnga arvanitase ėshtė interesante pėr faktin se gjuha arvanitase ose shqipe nuk shkruhej mė parė, nuk e lanė tė tjerėt qė tė shkruhej!

Kėshtu populli arvanit zgjodhi rrugėn e tė kėnduarit pėr tė ruajtur gjuhėn e tij arvanitase. Mėnyrė tjetėr nuk kishte, kur osmanėt turq tė pritnin kokėn po tė flisje shqip, ndėrsa injorantėt priftėrinjė tė helmonin edhe me bukė po tė dėgjonin tė kuvendoje nė gjuhėn e mėmės shqipe.

Njė dėshmi qė kemi nga P.Joti qė shkruajti ‘’Historinė e Shtatė Ishuajve,, tė vitit 1866, na vėrteton se Suljotėt qė ishin nė Korfuz,kur pastronin armėt e tyre, ata kėndonin kėngėt arvanitase tė heronjėve tė tyre.

Nė kėngėt arvanitase tė Suljotėve nuk kishte asnjė fjalė greke.
Dy kėngė qė kėndoheshin nga arvanitėt Suljot, gjenden nė librin me titull ‘’Bleta Shqipni,, me autor Thimo Mitku botuar nė vitin 1878 nė Aleksandri.

Nė vitin 1891, gjermani Arthur Milchkofer nė veprėn e tij me titull ‘’Attika und seine Heutigen,, ndėr tė tjera shkruan.
‘’Nga ē’di unė, kėngėt popullore greke, i janė pėrshtatur kėngėve tė vjetra arvanite tė dashurisė, lirisė dhe kaēake,,.

Shumė kėngė arvanite janė shkruajtur nė gjuhėn greke, kėshtu kanė humbur indentitetin e tyre tė vėrtet shqiptar.

Kėto 15 vjetėt e fundit falė vullnetit dhe ambisjes tė studiuesit arvanitas Aristidh Kola, Dhimitri Leka dhe kėngėtarit Thanasi Moraiti, u bė e mundur qė tė prodhohen dy CD me kėngėt arvanitase me titull ‘’Kėngėt Arvanitase,, dhe ‘’Trėndafilat e Malit,, qė kanė pėrmbledhjen e disa kėngėve arbėreshe tė Italis sė jugut dhe tė arvanitasve tė Greqis.

Kėto dy CD janė tė vetmit qė janė prodhuar nė historinė mbarė shqiptare nė gjuhėn tonė arbėreshe.

Orkestra qė shoqėron Thanasi Moraitin mbėshtetet tek instrumentet e traditės sė lashtė arbėreshe, qė krijon njė botė interesante dhe tė kėndeshme muzikale. Veglat kryesore qė pėrdorin muzikantėt arvanitas janė, pipėza, daullja, fyelli, zilja, lahuta, mandolina etj.

Vitet kalojnė, gjuha shqipe qė flasin arvanitasit e Greqis, traditat, zakonet dhe doket e bukura shqiptare po harrohen dhe humbasin.

Ndoshta, brezi i fundit qė flet gjuhėn dhe ruan karakteristikat e arvanitasve sa vjen e zhduket. Ėshtė, pra, pėrgjegjėsi e madhe qė institucionet kulturore mbarė shqiptare, tė ruajnė dhe tė regjistrojnė tė dhėnat kulturore tė arbėreshėve kudo qė ndodhen ata sot larg zemrės tė mėmės Shqipni.

Nė mėnyrė qė brezat qė vijnė tė njohin qytetrimin e gjerė dhe kontributin e racės shqiptare pėr formimin dhe zhvillimin e shteteve tė popujve tė tjerė ku raca shqiptare jetonte dhe jeton bashkė me ta.

Tė gjithė, dashamirė dhe dashakėqinjė, duhet ta kuptojnė se asnjė e keqe nuk vjen ndokujt nga vetėnjohja dhe krenaria e ligjėshme pėr ruajtjen e vlerave tradicionale tė kulturės dhe gjuhės shqipe tė arvanitėve.

Shteti grek duhet tė kujdeset mė shumė pėr ruajtjen e gjuhės dhe kulturės tė arvanitėve nė Greqi, sepse pa ruajtjen e elementit arvanitas, Greqia nuk mundė tė ketė histori tė re.

Arvanitasit nė Greqi janė njė bazė e fortė dhe e patundėme qė tregon pėr lidhjen e ngushtė qė ka ekzistuar, ekziston dhe duhet tė ekzistojė midis Greqisė dhe Shqipėrisė. Ata janė njė tregues i vlerave tė larta dhe tė pastėrta qė ka shqiptari tė ruajtur me fanatizėm ndėrshekuj.

Shqipėtarėt dhe grekėt i lidhin shumė gjėra tė pėrbashkėta, traditat dhe zakonet, i ndėrlidhin ngushtė dy popujt mė tė lashtė tė europės, prandaj sot nuk duhet tė mendojmė se si mundė tė ngremė pengesa dhe kurthe njeri-tjetrit, por se si mundė tė ndihmojmė njeri-tjetrin pėr kapėrcimin e vėshtirėsive qė sjellin vitet.

nga Arben Llalla ....

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Epiri dhe epirotėt

Mesazh  Estilen prej 23.04.10 19:29

Epiri dhe epirotėt

’’S’ka komb tjetėr tė jetė marrė nėpėr kėmbė kaq pamėshirshėm nga shtetet fqinjė!’’.
"Correspondence de Lord Byron",Paris,1825



Epiri ėshtė toka klasike dhe vatra e njė populli tepėr tė lashtė. Qė nė muzgun e kohėrave,nė gadishullin ballkanik endeshin pellazgėt tė mbuluar me njė vel misteri. Mitologjia thotė se ata ishin "njerėzit e parė". Bile helenėt, tė cilėt nė mėnyrė tė padiskutueshme i konsideronin pellazgėt mė tė vjetėr se veten,pėr ta pėrdornin njė epitet tė pashlyeshėm "proselinoi"(parahanėsor),pra mė tė vjetėr se vet Hėna.

Kjo figurė e skajshme ėshtė tepėr elokuente pėr lashtėsinė tonė. Fijet e misterit pellazg ndėrthuren nė kohėra,gjersa nė histori pėrmenden ilirėt. Si njė popull kryesor,si njė "Hauptvolk"- siē e pat quajtur njė nga themeluesit e ilirologjisė L.G.Thunman,ilirėt morėn pjesė nė proceset themelore shoqėrore e kulturore, nė ngjarjet kryesore politike qė pėrshkruan botėn antike tė Mesdheut.

Qytetėrimi ilir do tė mbushte shtratin e historisė sė ardhme.Kontrasti me Romėn do t’i evidentonte ilirėt si popull tribunal tė lirisė.Pėr tė nėnshtruar trojet ilire Romės iu desh tė harxhonte gati gjysmėn e kohės me anė tė sė cilės krijoi tėrė perandorinė e saj tė pėrbotshme.

Sulmet shkatėrrimtare tė keltėve, gotėve, visigotėve krijuan pėshtjellime tė mėdha, por ilirėt mbetėn sėrish nė trojet e veta. Vėrshimi shekullor i sllavėve qe i tmerrshėm,porsa i pėrket forcės asimiluese. Procesi i romanizimit u kryqėzua me atė tė sllavizmit, por gjuha dhe vet populli autokton i trevave historike rezistoi dhe e ruajti individualitetin etnik.

Perandoria bizantine, Mbretėria bullgare e serbe qenė mbulesa politike tė sipėrme, nėn tė cilat shqiptarėt jetonin, vepronin e i shqyenin. Kėto mbulesa s’mund tė konsideroheshin si qefin definitiv qė mbėshtillnin njė popull " kufomė".

Shqiptarėt nė raport me ngjarjet dhe historinė nuk u diverguan e as humbėn. Ata konservuan vetveten si popull, por nuk u ngurtėsuan si njė relikte muzeore, po me anė tė dinamizmit tė tyre, bėnė Metaforėn e Pavdekshme tė Rezistencės dhe mbijetesės.

Me emrin Epir, nė kohėt e lashta quheshin krahinat nė Jug tė Ilirisė. Qė shtriheshin prej lumit Vjosa e deri te krahinat veriore tė Heladės sė vjetėr (1). Kufijtė e sipėrm nuk duhet ti marrim si tė prerė, pasi qė nė kohėt e ndryshme ata kanė lėvizur; kėshtu pėr shembull, nė kohėn e sundimit tė Pirros ata janė zgjuar shumė mė pėrtej territoreve tė pėrmendura.

Disa nga gjeografėt e shkrimtarėt e kohės sė lashtė i quanin Epir edhe krahinat qė ndodheshin nė bregun e djathtė tė Vjosės dhe i shtynin kufijtė e kėtij shteti deri nė Skraparin e Mallakastrėn e sotme, duke pėrfshirė edhe qytetin e Apolonisė (2).

Nga ana tjetėr disa fise kufitare ndėrmjet Maqedonisė dhe Epirit quheshin nga shkrimtarėt e vjetėr herė epirotė dhe herė maqedonė (3).
T
ė gjitha mendimet e shfaqura pėr pėrkatėsinė etnike tė fiseve epirote nga dijetarėt e ndryshėm janė mbėshtetur kryesisht nė tė dhėnat e shkrimtarėve tė vjetėr, veēanėrisht te Tukiditi dhe shumė pak nė tė dhėnat arkeologjike.

Mendimet kanė qenė sa tė ndryshme aq edhe kontradiktore. Prandaj nuk duhet tė na ēuditė fakti se tė njėjtat tė dhėna, tė pėrdorura nga disa pėr tė mohuar origjinėn helene tė fiseve epirote, janė interpretuar nga tė tjerėt nė njė kuptim krejt tė kundėrt.

Tukiditi(4) me emrin "Epir" kuptonte tokat e Lokėrve dhe tė Akarnanisė , duke pėrfshirė kėshtu pothuajse gjysmėn e bregut qė shtrihej nė veri tė gjirit tė Korintit.Helaniku(5),"Apeiros " e quante edhe Azinė e Vogėl,ndėrsa Tukiditi(6) dhe Isokrati (7) quanin kėshtu edhe njė pjesė tė mirė tė Azisė. Straboni (8) thotė se:"Homeri me fjalėn "Epir"nėnkuptonte vendet pėrballė ishujve, duke pėrfshirė Leukaden".

Mė vonė banorėt e Korkyrės dhe tė ishujve pėrreth me emrin "Epeiros" quanin tokat pėrkundrejt ishujve, qė shtriheshin gjatė bregut tė detit Jon, tė banuar nga fiset kaone e thesprote.
Fjala Epir rrjedh nga fjala e greqishtes sė vjetėr Apeiros, qė nė dialektin dorik do tė thotė "stere", ose "kontinent"(tokė)(9). Ajo ka pasur kuptime tė ndryshme gjatė historisė sė kėsaj krahine.

Kėshtu pra emri Epir nė fillim ka pasur kuptim gjeografik e jo etnik. Me emrin "Epir", autorėt e lashtė nė fillim e kanė quajtur njė territor tė gjerė, i cili mė vonė u ngushtua rreth krahinave pėrballė Korkyrės dhe ishujve pėrqark. Mė pas, nė shek.V-tė p.e.sonė , ky emėr pėrfshiu edhe tė gjitha fiset e brendshme, duke u bėrė njė emėr i pėrbashkėt pėr krahinat, qė formonin nė kėto brigje njė tėrėsi gjeografike, etnike e politike.

Emri Epir, u pėrvetėsua jo vetėm nga gjeografėt, historianėt e shkrimtarėt antikė, por edhe nga vetė banorėt, tė cilėt e pėrdorėn kėtė shpesh herė edhe nė dokumentet e tyre tė shkruara, nė mbishkrime e monedha.

Nė gjuhėn shqipe fjala Epir ėshtė sinonim i fjalės sipėr, pėr tė treguar banorėt qė jetonin nė anėn tjetėr tė bregut ku grekėt shkonin pėr tregti ose qė punonin me banorėt e kėsaj krahine. Emri Epir ėshtė pėrdorur nė kohėt e vjetra pėr tė quajtur Toskėrinė dhe Gegėrinė ose mė saktė Shqipėrinė. Dihet se me emrin Epir nė kohėn e Perandorisė sė Lindjes u pėrgjithėsua Shqipėria. Toskėria u quajt Epiri i Vjetėr(10) dhe Gegėria u quajt Epiri i Ri(11).

Disa dijetar, duke u nisur nga elemente tė shkėputura kulture qė janė pėrhapur mė vonė nė Epir dhe nga gjuha greke e monumenteve epigrafike tė Epirit kanė shprehur mendimin se banorėt e kėsaj krahine ishin grek. Ky mendim ėshtė nė kundėrshtim me dėshmitė e historianėve dhe gjeografėve antikė dhe me rezultatet e studimeve tė sotme gjuhėsore dhe arkeologjike(12).

Herodoti thotė se: "nė kohėn e tij nė Epir ishte akoma i gjallė kujtimi i banorėve tė dikurshėm pellazgė, tė cilėt kishin ardhur kėtu nga Thesalia kufitare". Kurse Straboni, duke u mbėshtetur te Efori, Hesiodi dhe Euripidi thotė se: "vendbanimi i hershėm i pellazgėve ishte Arkadia dhe qė kėtej kėta shtegtuan nė Epir, ashtu si nė Thesali, Kretė, Lesbos dhe Triadė"(13).

Nė Epir janė gjetur me shumicė emra personash, fisesh dhe emra gjeografik me prejardhje ilire. Kėshtu qė, pėr shembull,etj.
- emra personash : Dastidi, Anyla, Tarypi,etj.
- emra fisesh: Kaonėt, Thesprotėt, Pasaibėt,etj.
- emra gjeografik: mali Tamar, mali Asnau, lumi Thyam,etj.(14)

Edhe gjetjet arkeologjike, megjithėse tė pakta, pajtohen me traditėn e shkruar tė lashtė dhe me tė dhėna gjuhėsore.
Me pėrhapjen e kulturės dhe gjuhės greke,fytyra e Epirit tė lashtė ndryshoi deri diku nga pikėpamja kulturore, por kjo nuk solli ndryshime tė rėndėsishme nė pėrbėrjen etnike tė popullsisė.

Teopompi,- thotė Straboni(15) - , pėrmend 14 fise epirote, por nga mbishkrimet ne njohim njė numėr mė tė madh. Dijetari anglez Hamond na thotė se: "nė Epir ka pasur rreth 60 fise(16), por vetėm disa nga kėto mund tė arrijnė njė zhvillim tė tillė, sa tė zėnė njė vend nė histori".

Fiset kryesore tė Epirit, qė pėrmenden mė shumė pėr rėndėsinė e tyre ishin: Thesprotėt, Kaonėt, Mollosėt, Atamanėt, Anfilokėt dhe Kasopėt(17).
Mendimin qė fiset epirote nuk ishin helenė,e mbėshteti nė radhė tė parė, nė faktin se shumė nga shkrimtarėt antikė kėto fise i quajnė me emrin e pėrgjithshėm "barbarė". Pikėrisht sipas kuptimit qė i dhanė fjalės "barbarė", dijetarėt u ndanė nė dysh.

Tukiditi bėnė njė dallim tė qartė ndėrmjet helenėve dhe fiseve kryesore epirote. Pėr t’u theksuar kėtu ėshtė sidomos libri i II-tė, ku flitet pėr pjesėmarrėsit e veprimeve luftarake tė vitit 429 p.e.sonė. Nė kėtė pjesė ai shkruan:"Me Knemin, prej helenėve ishin Ambrakasit, Anaktorasit, Lukadasit dhe njėmijė hoplitė tė peloponezas qė ai i kishte marrė me vete kur po vinte. Nga barbarėt ishin njėmijė Kaonė.

] Bashkė me Kaonėt merrnin pjesė nėekspeditė edhe Thesprotėt, Mollosėt, Atintanėt, Pervejt dhe Orestėt"(18). Nė kėtė pjesė duket qartė se Ambrakionėt, Parauejt dhe Orestėt i konsideron barbarė, do me thėnė popuj johelenė.

Nė njė vend tjetėr Tukiditi, quan barbarė persianėt, taulantėt, ilirėt, rakėt dhe maqedonėt(19). Po kėshtu barbarė i quajnė epirotėt edhe Straboni(20), Skymni(21), Polibi(22), Livi(23), Plini(24),etj.
Tukiditi me fjalėn "barbar" nuk ka pasur pėr qėllim tė tregoj popuj me nivel tė ulėt kulturor, nė kuptim pėrēmues, por e ka pėrdorur kėtė fjalė pėr tė vėnė nė dukje ndryshimin gjuhėsor ndėrmjet epirotėve dhe helenėve.

Kėtė na e pohon vetė autori nė njė vend tjetėr, kur flet pėr qytetin nė Anfiloki:"Banorėt e kėtij qyteti,greqishten qė flasin sot,e mėsuan nga ambrakasit e ardhur, anfilokėt e tė tjerė janė "barbarė"(25). Nė qoftė se anfilokėt do tė ishin grekė, nuk kishte pėrse autori helen tė theksonte se ata e mėsuan greqishten nga ambrakasit, pasi qė nuk do tė kishin nevojė tė mėsonin gjuhėn qė ishte e tyre.

Kjo e detyroi autorin helen t’i quajė ata barbarė, ashtu si i quante tė gjithė popujt e tjerė qė nuk ishin grek. Kundėr argumenti se me fjalėn "barbar"qė ka pėrdorur, Tukiditi ka pasur me tė vėrtetė qėllim qė tė tregojė shkallėn e nivelit kulturor tė popujve , nuk ėshtė bindės. Helenėt nė pėrgjithėsi, nga mesi i shekullit V-tė p.e.sonė, nuk e mbanin veten mė superiorė nga popujt e tjerė, si bie fjala persianėt dhe egjiptianėt, tė cilėt ata i quanin "barbarė".

Mund tė pėrmendi edhe njė tė dhėnė mė tė vonė, qė pa dyshim, ėshtė nxjerrė nga burime mė tė hershme. Ky ėshtė shėnimi i Stefan Bizantinit(26), i cili i quan atamanėt ilirė.

Pėr kėtė tezė qė i njeh epirotėt pėr ilir flet edhe vet shtjellimi i ngjarjeve politike nė Epir. Epiri mbetet pėr njė kohė tė gjatė i pėrjashtuar nga komuniteti grek dhe nė luftėrat kundėr persianėve, me pėrjashtim tė ndonjė kolonie korintase, nuk mori pjesė asnjė fis nga Epiri. Kur Perikliu ftoi delegatėt e Greqisė nė konferencėn pan helenike tė Athinės, vetėm Ambrakia si koloni e Korintit u pranua nga qytetshtetet e Epirit(27).

Straboni, plaku i vjetėr i gjeografėve dhe i historianėve tė Greqisė sė Lashtė thotė se: "populli i kėtyre viseve ka patur njė afėrsi nga gjuha, morali dhe zakonet me popullsinė e Maqedonisė dhe tė Ilirisė"(28).
Ja edhe njė shembull tjetėr qė grekėt pėrdorėn pėr ta bėrė Epirin grek.

Duhet tė vemi re se turqit kur bėnė regjistrimin e popullsisė, e lanė qytetin Delvinė dhe Grebenė me tė njėjtin emėr, kurse grekėt Delvinė e quajtėn Dhelvinon dhe Grebenėn Grevenė. Turqit edhe Vjenės i thanė Vjenė nė trajtėn autentike.

Njė kontribut tė veēantė pėr sqarimin e problemit tė pėrkatėsisė etnike ilire tė fiseve epirote sjellin edhe gėrmimet arkeologjike, qė janė bėrė nė Shqipėrinė e Jugut pikėrisht nė kodėrvarret e Vodhinės, tė Bodrishtės e Kakavijė, nė Dropullin e Sipėrm, nė Mashkullorė tė rrethit tė Gjirokastrės, nė kalanė e Rripėsit tė rrethit tė Sarandės dhe sidomos gėrmimet nė qytetin e lashtė tė Jermės nė rrethin e Gjirokastrės.

Vend me rėndėsi zėnė gjetjet nė kodėrvarret e Dropullit tė Sipėrm(29). Duke studiuar mėnyrėn e ndėrtimit tė tumave dhe inventarin e materialeve tė tyre, arrijmė nė pėrfundim se ato nuk ndryshojnė as nė format e jashtme e as nė pėrmasat nga materialet e ngjashme tė krahinave tė tjera tė Shqipėrisė.

Enėt prej balte (me dy vegje) tė zbuluara nė kėto tuma, nga format e tyre janė tė ngjashme me ato tė Vajzės(30) dhe tė Matit(31). Te kėto enė duket se ndėrtuesit e tumave tė Dropullit kishin tė njėjtėn kulturė materiale me banorėt e Vajzės, Matit dhe tė krahinave tė tjera ilire. Qysh nė fillimin e mijėvjeēarit tė parė p.e.sonė nė bazė tė dhėnave mė lart tė cekura do tė thotė se ka pasur njė popullsi me origjinė ilire.

Njė rėndėsi tė dorės sė parė kanė edhe materialet arkeologjike tė zbuluara nė vendbanimet e fortifikuara ilire tė Kaonisė. Mesapėt e Italisė sė Jugut, origjina e tyre ilire tashmė ėshtė pranuar, qė u hodhėn nė brigjet e Italisė nė periudhėn midis fundit tė mijėvjeēarit tė dytė e fillimit tė mijėvjeēarit tė parė p.e.sonė, sikurse tregon edhe emri i parė , nuk janė gjė tjetėr veēse kaonė (32).

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Histori Shqiptare

Mesazh  Estilen prej 23.04.10 19:37

Vazhdim..
Me interes janė edhe rezultatet e gėrmimeve tė bėra nė Butrint, nė Finoē, nė Ēukėn e Ajtojt, nė Kalivo tė rrethit tė Sarandės dhe gėrmimet nė Jermė (33). Kėto gjetje dėshmojnė pėr njė veprimtari prodhuese mjaft tė gjerė. Vendin e par e zėnė qeramika,veglat metalike tė punės e materialet e ndėrtimit. Mė tė rralla janė stolitė, armėt e objektet artistike. Tė rėndomta janė kudo tjegullat e shtėpive. Nė gėrmime gjithashtu janė gjetur detaje arkitektonike, shtylla,etj.

Meriton tė studiohet qeramika e zbuluar nė territorin e banuar nga kaonėt. Studimi i kėsaj qeramike ndihmon tė nxirren pėrfundime me vlerė rreth formimit dhe zhvillimit tė kulturės ilire dhe gėrshetimit tė saj me kulturat fqinje.

Njė vėshtrim tė veēantė tani po i bėj qeramikės sė zbuluar nė qytetin e Jermės, nė rrethin e Gjirokastrės. Meqenėse kėtu ajo ėshtė gjetur nė njė sasi mė tė madhe, nė krahasim me qendrat e tjera dhe nga ana tjetėr, shtresat kulturore kėtu janė mė tė qarta se kudo tjetėr(34).

Megjithėse nė gėrmimet e kryera nė Jermė, koha kur kjo krahinė ka pėrqafuar njė seri elementesh kulturore nga krahinat fqinje helene, prapėseprapė edhe nė qeramikė, nė mėnyrėn e punimit tė saj, nė trajtėn e trungut tė enėve, nė vegje dhe nė motivet e zbukurimit ruhen tė gjitha traditat mė tė lashta ilire. Po pėrmendi kėtu formėn aq shumė tė pėrsėritur tė tasave ,tė cilėt mund tė krahasohen fare mirė me ato qė janė zbuluar nė vendbanimet ilire tė Gajtanit(35) dhe tė Rosunjės(36).

Ilirėt e kėsaj qendre pėrdornin vegje brinake nė disa variante,ashtu si dhe nė qendrat e tjera ilire(37) . Kėto vegje i gjejmė tė ngritura nė mėnyrė tė theksuar nė lartėsi, ose shpesh herė edhe me njė ngritje tė vogėl nė formė t’hemthi. Nė kėto enė gjejmė motive me gėrricje, me ngulitje, si zigzage, rombojke, vija paralele, gropėza, rrathė tė vegjėl me shirita nė relief,etj.

Tiparet e kulturės ilire i shohim edhe nė disa fibula dhe gjilpėra dyshe. Nė Finiq e Butrint janė zbuluar disa fibula tė cilat arkeologėt i kanė quajtur heshtorė. Fibula tė ngjashme me kėto janė gjetur edhe nė trevat e tjera ilire. Kėshtu qė formojnė njė variant karakteristike origjinale ilire, tė cilin e ndeshim vetėm nė pjesėn perėndimore tė Gadishullit Ballkanik(38).

Dua tė shqyrtoj njė stoli tjetėr, gjilpėrat dyshe. Tė tilla gjilpėra janė gjetur nė gėrmimet e Jermės dhe nė ato tė Rripėsit. Njėra prej tyre, ajo qė ėshtė gjetur nė qytetin e Jermės, ėshtė e larė nė ari.Gjilpėra tė ngjashme me kėto janė zbuluar nė kodėrvarret e Matit, nė qytezėn e Gajtanit, nė nekropolet e Durrėsit e tė Apolonisė.

] Tė gjitha variantet janė karakteristike pėr periudhėn e parė tė hekurit(39).
Ato vazhdonin tė prodhoheshin nė Iliri edhe nė periudhėn e dytė tė epokės sė hekurit dhe janė konsideruar nga studiuesit si prodhim zejtar vendės(40). Fakti qė gjilpėrėn dyshe e gjejmė tė vulosur nė njė peshore tė qytetit tė Jermės, tregon se kjo stoli ka qenė shumė e pėrdorur tek ilirėt.

Njė fushė tjetėr, qė na ndihmon pėr njė gjykim tė drejtė pėr problemin e pėrkatėsisė etnike tė epirotėve ėshtė edhe onomastika. Kėtė ēėshtje, e ka trajtuar arkeologu shqiptar H.Ceka(41). Pėrmes faktesh tė shumta, ai arrin nė pėrfundim se epirotėt ishin tė njė etnosi me ilirėt(42).

Nė mbishkrimet e zbuluara nė Dodonė(43), Nilsoni thotė se dalin rreth 50 emra me origjinė ilire(44). Kurse nė mbishkrimet e zbuluara nė teatrin e Butrintit janė rreth 40 emra ilirė(45). Si Admet (4 herė) , Amynta (2 herė), Annia , Apoita, Artemo, Artemoni (2 herė), Falakrion (4 herė), Nona, Genth dhe Falakr (6 herė)(46).

Kėtu po analizoj disa nga kėta emra, qė i ndeshim si nė Epir ashtu edhe nė Iliri. Emri Admet, qė e kemi ndeshur 4 herė nė mbishkrimet e Butrintit, mė kujton emrin ilir Adamat, qė e lexoj mbi monedhat e Shkodrės(47).

Monedha tė prera aty kah mesi i shek.II-tė p.e.sonė(48), si dhe nė njė gurė varri tė zbuluar nė Durrės(49). Tė njėjtin emėr njeriu e ndeshim edhe nė krahinat lindore tė Epirit, nė Thesali e nė Maqedoni dhe ėshtė lexuar nė drahmat e Dyrrahut e mbi monumente sepulkrale tė Apolonisė(50).

Emri Annia nė trojet shqiptare gjendet nė disa variante, si Annai, Annaius (si emėr burri nė Dyrrah), Anna nė mbishkrimet e Dodonės dhe Anna nė Dalmati. Si H.Krahe, ashtu edhe zbuluesit e tjerė tė kėtyre mbishkrimeve kėtė emėr e quajnė Ilir(51).

Njė emėr tjetėr shumė i pėrhapur nė Iliri ėshtė edhe emri Genth i zbuluar nė mbishkrimet e teatrit tė Butrintit. Ky mė kujton emrin e mbretit Ilir tė Ardianėve, Genth, tė cilin e gjejmė nė monedhėn qė e ka prerė ai vet(52). Kėtė emėr e gjejmė edhe nė gurėt e varreve dhe nė monedhat e Dyrrahut (53). Dy emra tė tjerė si Falakr dhe Falakrion, qė kemi ndeshur 10 herė nė mbishkrimet e Butrintit, H.Krahe, i pėrfshinte gjithashtu pa rezervė nė emra Ilirė(54).

Njė grumbull emrash Ilirė kemi edhe tek burimet antike. Nga emrat qė na kumton Tukiditi, lidhur me prijėsin e kaonėve, tė thesprotėve, atintanėve e parauejve, katėr janė Ilirė(55). Po tė jetė se fiset epirote kishin origjinė greke, atėherė pse krerėt e mbretėrit e tyre tė mbanin emra Ilirė.?!!!

Nuk kanė tė bėjnė aspak me gjuhėn e vjetėr greke as emrat e krahinave epirote Adania (sipas Hesyhit kėshtu quhej dikur Mollosia), Atamania, Anfilokia, Prosaibia, Thesprotia, banorėt e sė cilės (sipas dėshmisė sė Stefan Bizantinit), qenė thirrur edhe Aigestė(56).Tė njėjtin karakter kanė edhe emrat e lumenjve Aou, Aheron, Ahelou dhe Thyamis, prej tė cilit e ka marr sot emrin Ēamėria(57) dhe emrat e maleve Tomar, Asnau, Aeropus,etj.

Dihet se, ashtu si tė gjithė popujt e tjerė jo grekė tė Ballkanit edhe Ilirėt kanė pėrdorur nė mbishkrimet e monedhat e tyre shkronja nė gjuhėn greke. Nė qoftė se sot mbi gjithė truallin e ilirėve ndeshim vetėm mbishkrime greke e latine, kjo nuk donė tė thotė se Ilirėt u helenizuan dhe mė vonė u romanizuan .

Nė qoftė se epirotėt do tė ishin grekė, si do tė kishte arsye qė shkrimtari helen, Straboni(58), tė trajtojė njė pjesė tė epirotėve si bilingė, si popuj qė flisnin dy gjuhė. Pa dyshim, Straboni ka pasur para sysh qė njė nga kėto gjuhė, qė pėrdornin epirotėt, ka qenė ilirishtja dhe gjuha tjetėr ka qenė greqishtja, tė cilėn e pėrdornin nė mbishkrime.
Kėta banorė,pra epirotėt,nuk kanė pasur asnjė lidhje me grekėt dhe prandaj prej tyre janė quajtur barbarė e bilingė, pra jo grek.

Tė gjitha kėto tregojnė se popullsia qė mė parė ėshtė quajtur epirote,ka qenė ilire.
Gjeografi danez Malte Brun, autor i njėrės nga veprat gjeografike mė me autoritet tė shek.XIX-tė, qė pėrfundoi sė botuari pas vdekjes sė tij, nė analizėn e vet mbi gjeografinė e Strabonit thotė:"Etolia dhe Akarnania konsideroheshin nga grekėt gjysmė barbarė".

Pėr sa i pėrket Epirit tė gjithė autorėt grekė tė lashtėsisė e pėrjashtojnė nga Greqia. Ai ėshtė pėrshkruar nga Straboni me Ilirinė dhe Maqedoninė. Fiset kryesore tė tij ishin Kaonia, Thesprotia, Molosia. Straboni dhe Plutarku pohojnė se epirotėt flasin njė gjuhė tė veēantė dhe kjo gjuhė ėshtė e njėjtė me atė maqedonase.

Me sa duket, gjuha shqipe rrjedh prej saj(59). Edhe Pukėvili kur flet pėr Akarnaninė dhe Etolinė thekson se kėto vende, nė kohėn e tij quheshin Shqipėri dhe banorėt e saj quheshin shqiptar(60).
Ch.Brouchneri, ky gjeograf i mbretit tė Anglisė shkruan:"Shqipėria ėshtė njė provincė e Turqisė Evropiane, qė kufizohet nė veri me Bosnjėn dhe Dalmacinė, nė jug me Livadhianė, nė lindje me Thesalinė dhe Maqedoninė(61).
Historiani Teodor Momsen nė veprėn e tij monumentale "Historia e Romės sė Lashtė",i quan;"… trimat epirotė shqiptarė tė lashtėsisė"(62).

Filozofi mė i madh i kohės sė tij, i mbiquajturi Aristoteli i kohėve moderne, falė interesave tė gjithanshme dhe kontributeve tė mėdha qė dha nė fushat mė tė ndryshme tė dijes. Por ne shqiptarėt te Lajbnici shohim, ashtu si albanologu Erik Hemp, njė dijetar tė hershėm tė vėrtetė tė gjuhėsisė shqipe(63), udhėrrėfyesin e studimeve nė fushėn e gjuhės sonė, qė ndonėse punoi njė shekull para lindjes sė gjuhėsisė krahasimtare, me njė intuitė tė jashtėzakonshme, arriti i pari nė njė teori ilire tė prejardhjes sė gjuhės shqipe.

Kontributi i Lajbnicit nė kėtė fushė pėrfshihet nė tri letra qė ai i ka dėrguar bibliotekistit mbretėror tė Berlinit, tanimė tė njohur nė botėn shkencore si letrat shqiptare tė Lajbnicit(64).
Nė letrėn e parė tė datės 24 janar tė vitit 1705 , ai shprehte mendimin se;"...gjuha e ilirėve tė lashtė mund tė ekzistonte diku nė Epir"(65).

Pėr epirotėt dhe gjuhėn e tyre me origjinė ilire, si Lajbnici shprehen edhe J.G.F.Herder(66), J.E.Tunman(67), i cili thotė:"Edhe nė Epir banonin vetėm popuj jo grekė, tė cilėt flisnin, siē ėshtė e njėjtė , gjuhėn ilire".

Por mendim tė tillė kishin edhe F.Bop(68), J.R.F. Ksilander 69, J.G.F. Han (70), J.F. Falmerajer (71), T.Mommsen (72), P. Kreēmer (73) ; ku thotė: Pėr tėrė grupin veriorė tė kėtyre fiseve qė nga kufijtė e krahinės sė Epirit, qysh herėt, tė paktėn qė nga koha e Herodotit (74), ėshtė pėrdorur emri i pėrbashkėt Ilirėt, ose siē quheshin nė kohėt mė tė lashta, Hilirėt(75). Ky emėr vjen mbase nga jugu, nga Illyrii proprie dicti (Plin.III-144.Male II-3) dhe u pėrhap mė vonė nga grekėt nė tė gjitha fiset e ngjashme me ta, qė njohėn gjatė pėrparimit tė tyre drejt veriut(76).

Ndėrsa Hansjėrg Frėmmer(77) nė librin e tij "Ilirėt", qė ai e botoi nė vitin 1988, thotė: "Ndarja mė tresh e Ilirisė, ashtu si u bė pas fitores sė romakėve mbi mbretin Gent, u pasqyrua dhe nė ndarjen e provincave, tė Dioklecian Konstantinit, Hinterlandi i Durrėsit dhe Apolonisė qė i pėrkiste pėr njė kohė mė tė gjatė Romės, si Epirus nova (Epiri i Ri) ishte pjesė e dioqezės sė Maqedonisė.

Kurse territori tjetėr i sundimit tė mbretit Gent, rreth Shkodrės, si provinca Prevalitana, bėnte pjesė nė dioqezėn e Dakisė. Tė dyja kėto pjesė tė territorit tė lashtė ilir nė kohėn e Augustit bėnin pjesė nė provincat e senatit dhe pasi u nda perandoria u pėrfshinė nė pjesėn greke"(78).

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Histori Shqiptare

Mesazh  Fegi prej 24.04.10 11:07

Shkenca Gjenetike Ne Ndihme Te Historise
Jo rradhe pyesim veten se cila eshte prejardhja e jone?Ne munde te njohim prinderite,prinderit e prinderve e pak me tej,por per shume ete pas ksaj qdo pergjigje behet spekuluese.Shkenctaret thone se qdo qelize e trupit tone perbane nje mesazhe nga te paret tane.Ky mesazhe ndodhet ne ADN,materiali gjenetik qe trashigohet nga brezi ne brez.Breda ADN-se eshte shkruar jo vetum historia individuale,por historia e mbare njerzimite.

Perparimi i fundite ne Teknologjine gjenetike po sjelline nje ndryshim rrenjesor edhe ne menyren e te menduarite veqanarishte mes arkeologve,te cilet beojne se e kaluara munde te kuptohet vetume duke studiuar te kaluarene,megjithse rezultatet e studimeve gjenetike tregojne se njeriu i sotume eshte deshmitar i besueshem i ngjarjeve te se kaluares,ashtu siq jane heshtat,sepatat e objektet zbukuruese vetjake te zbuluara ne varret e njerezve te lashte.ADN-ja e njeriut nuk vjetrohet siq ndodh me faqet e letres se librite te historise;ajo nuk ndryshket ,siq ndodh me armet e zbuluara nga arkeologet ne varret e lashta;ajo nuk geryhet nga era e shiu, e nuk shnderrohet ne rrenoja nga zjarri e termetet.ADN-ja eshte udhtuar nga lashtesia qe jeton mes nesh,breda nesh,ne trupin tone.
Ne vjeshte te vitit 1991,shtypi njoftoi me buje se rastesishte ne alpet e Italise ishte xbuluar skeleti i nje njeriu qe kishte jetuar 5350 vjet me pare.Njoftimi menjiher terhoqi interesimin jo vetum te arkeologve e antropologve,por edhe te shkenctarve gjenetik, pasi trupi i cili kishte qendruar i ngrir ne akull,larg ujite e oksigjenit, qe konsiderohej si forca shkateruese te ADN-se mund te perbante mostra gjenetike.Pas punes ne laboratore te ndrysheme te botes, me 1994,grupi i shkenctarve te kryesuar nga Bryan Sykes i universitetit te Oksfordit,botoi ne revisten "Science"rezultatet e kerkimeve.Befasuan ishte jo vetum fakti,qe tashme shkenctaret kishin ne dore ADN-ne e nje njeriu mbi 5 mije vjeqar,por kjo ADN perputhej me ate te nje gruje 30 vjeqare ne banime ne Irlande.Ne kete rast,shkenctaret krahasuan mitochondrian e njeriut 5 mije vjeqar me mitochondrian e mostrave qelizore te marre nga pacientet ne nje spital.
Mitochondria perbehete nga struktura qe ekzistojne ne qdo qelize.Ato zene vende jo ne berthamen qelizore ku ndodhen kromozonete, por jashte saj,ne citoplazme.
Shkenctaret e quajne mitochondrian nje mini-kromozom,pasi e veqanta e saj eshte se qdo njeri e merr ate vetume nepermjete nenes, ndryshe nga kromozomet e ADN-se qe njeriu i merr nga dy priderite,dhe ndryshe nga kromozomi Y,i cili gjendet vetume tek meshkujte dhe trasmetohet nga i ati tek i biri,nga brezi ne brez pa pesuar asnje ndryshime.Kohet e fundite dy shkenctare amerikan,gjenetistet Spenser Uells dhe Pierre Zallua,te financuar nga revista National Geographic ndermoren nje projekt te pashembullt ne gjurme te kromozomit Y.Ne kete kuader,ata kane marre ne shqyrtime nje shembull klasik;ate te fenikasve,popull i lashte qe krijoi koloni ne mbare brigjet e Mesdheute ,por sot askush nuk e din me siguri se cilete jane pasardhesit e tyre,populli qe thuhet se zhvilloi alfabetin modern,por nga shkrimete e tyre asgje nuk ka mbetur.Shkenctari Uells thote se nuk ka asnje dyshimi ne fuqine e teknikave te reja gjenetike per te kuptuar popujte e lashte.
"ADN-ja esht si nje liber",i shpjegon ai nje pjesmarresi ne studime,qe behet gati te japi mostren e gjakut."Gjate shekujve,shum njerze te ndryshem kane ardhur e jane vendosur ne qytetin tuaj dhe gjaku juaj perbane gjurmete te Adn-se se tyre.Analizat qe po bejme do te na tregojne diqka rreth marredheneve tuaja qe shkojne pas me mijara vjete" .Te njejtin besim shpreh edhe kolegu i tij, doktor Peirre Zallua,profesori prane universitetit amerikan te Bejrutit ne Liban.Te dy keta shkenctare nen te 40-at,duke krahasuar ADN-ne e njerzve te sotem me ADN-ne e eshtrave te zbuluara ne varret e lashte,shpresojne te gjejne te dhena te reja per t iu pergjigjur nje pytjeje te vjeter:
Kush ishin fenikasit?Historianet ata i quajne Kananit kur flasim rreth kultures se tyre qe hodhen bazate 5 mije vjete para ere sone ne brigjrte e Libanit te soteme.Ne vitin 1200 para eres son,ata dolen si nje fuqi e madhe politike e kulturore dhe grekete e lashte filluan t i quajne"fenikas""njerze te kuqe",per shkake te ngjyrese se nje cope te kushtueshme qe ata eksportonin.Fenikasite njiheshin si detar te zote,tregtar e eksplorues dhe ne vitin 900 Para eres sone,ata permenden si force mbizotrues me koloni te shumta ne mbare Mesdheut.
Gjurme te thella ata lane edhe ne trojet ilire.Sipase nje legjende te lasht te regjistruar nga Apollodori,Ilyrios,themelues i Ilirve,ishte i biri i Kadmusit dhe Harmonias.Legjenda thote se iati i Kadmusit,agenori,mbret i Fenikaseve,i dha urdhur Kadmusite per te gjetur motren,Evropa,e cila ishte rrembyer nga Zeusi.Kadmusi, i shoqruar nga nje grup i zgjedhur luftaresh fenikase,u nise ne kete kerkim te gjate,por pa sukses.Duke mos guxuar te kthej pa motren ne mbretrine e atit te tij,Kadmus shkoi ne Boeti te Greqise, ku themeloi qytetin e Tebes.Atje ai u martua me Harmonian, bijen e Aresite,perendi e Luftes dhe e perendeshes Aferdite.Me pase orakulli i Tebes i tha Kadmusit qe te shkonte mes Enkeleasve qe ndodheshin me lufte me fiset tjera dhe ti ndihmonte ata.Pas fitores,eneleasit e shpallen Kadmusin mbrete te tyre.

Gjate ksaj kohe,Kadmusite i lindi nje djale qe javuri emrin Ilyrios.Ne kete menyre Ilirete morren emrin e tyre,thote lexhenda.Ne lexhenden e Kadmusite,Ilyriosi lidhet ngushte me gjarprin;ishte gjarpri qe u mbeshtoll pas trupit te Illyrios menjiher sapo lindi,duke kaluar tek ai te gjitha fuqite e tij magjike.Filologjia bashkohore perpiqet te provoj se fjala "Illyrian"eshte e lidhur etimologjikishy me gjarprin.
Studiuesi gjerman O.Gruppe ishte i pari qe e krahason fjalen "Illyrios" me fjalen"ere dredhon si ere" dhe si rrenje te kesaj fjale ai mori indo-evropianishten "el"nga e cila rrjedh fjala "ngjall".Filologu slloven Karel Oshtir, arriti ne perfundimin se fjala hitishte "Ilurjanka" per nje gjarper te madh mitologjik, kishte te njejten prejardhje dhe ngjajshmeria me fjalen "Illurian" dukej qarte.Per prejardhjen e ksaj fjale ekzistojne edhe shpjegime te tjera.Sipas studiusve Julius Prokorny e Paul Kretschmer,Iliret ishin popull qe fillimisht banonin prane lumit iller,dege e Danubit prane qytetit Ulm ne Gjermani jugore dhe prej andej ata moren edhe emrin.Nje tjeter teori,pasksa naive, e cila citohet shpesh,esht ajo sipase te ciles,"Illyrian",mund te shpjegohet me shqipen "i lire",Studiusi krohat Stipcevic thote se veqas nga kjo,ekziston edhe ideja se fjala "Ilir" nuk eshte me prejardhje indo-evropiane,por pellazgjike.Ashtu si shume legjenda te tjera,duket se edhe legjenda e Kadmusit pasqyrone ngjarje te cilat me te vertete kane ndodhur.
Arkeologet dhe historianet, bazuar ne zbulime arkeologjike e te dhena historike e gjuhsore,kane arritur prej kohesh ne perfundimin se deri nga fundi i periudhes se bronzit midise rajoneve te Ilirise jugore dhe te atyre te Egjeut e te Lindjes se Aferme ka pasur marrdhenje te ngushta kulturore.Si prove e pranise fenikase mes enkeleasve,studiuesit permendin nje numer sepatash prej bronzi te tipit te ashtuquajtur albano-dalmate,te cilat ngjajn me sepotat e zbuluara ne rajonin te Lindjese se Aferme.Gjithashtu disa studius kembenglin se emri i qytezes apo fshatit Finiq ne Shqiperin jugore,esht gjithashtu nje kujtes e pranise se dikurshme fenikase ne Ilirine e jugut.Deri tani,shkenctaret Uells e Zallua kane arritur te Zbulojne se perberja gjenetike e libanezve,veqanarisht atyre pergjat bregdetit,eshte fenikase.Gjithashtu eshte arritur ne perfundimin se perqindje te ndryshme te banorve te ishujve te Maltes dhe Sardenjes,Kartagjensse lashte,Tunizise,Gjibraltarit,Spanjes dhe te ishujve te Egjeut jane me prejardhje fenikase.Projekti Fenikas qe filloi me 2003 e pritet te perfundoje ne 2009 po terheq vemendjen e shkencetarve te vendeve ku fenikasit kane laene gjurme e tyre.Per shembull,shkenctaret te laboratorit te biologjise molekulare prane"Universidad Complutens" te Madridid ne Spanje dhe te Instituti te Transfuzionit te Gjakut,ne Shkup te Maqidonise, kryen kerkimet e para gjenetike me pjesmarjen e nje grupi te gjere banoresh nga rajone te ndryshme te Mesdheut.Megjithse studimi i tyre u perqendrua ne dallimet apo afrimet midis banorve te Maqidonis dhe atyre te rajoneve ne shqyrtim, rezulltatet treguan se nje pjes e tyre kishin perberje te ngjajshme gjenetike me fenikasit.
Shkenca gjenetike eshte relativisht e re.Shkenctaret thone se rezulltatet e studimeve te tilla nuk duhen trajtuar me naivitetin e te merren si baza biologjike per klasifikime racore.
Ne librin e tij "7 bijat e Eves"Bryan Sykes e krahason gjenetiken e deritashme me majen e nje aisbergu nga i cili vjen mesazhi i qarte se gjenet jane trashigimi nga njerezit qe kan jetuar paranesh se ato thjesht nuk u krijuan me lindjen tone,por jane mbajtur para nesh nga miliona individe gjate mijra brezave.
avatar
Fegi

56


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Raca shqiptare .... Studim Anthropologjik e Historik

Mesazh  Estilen prej 24.04.10 19:33

Raca shqiptare

Studim Anthropologjik e Historik

Nga Jakov Milaj

Me poshte po japim disa pjese nga libri i Jakov Milaj per Racen Shqiptare.


STUDIME ANTHROPOLOGJIKE MBI SHQIPTARĖT

UDHTARĖ, ETHNOGRAFĖ, ANTHROPOLOGĖ - MUNGESA E STUDIMEVE TĖ MJAFTA.



Shumė kohė pėrpara anthropologve, filologė, poetė, gjeografė, historjanė e udhtarė tė ndryshėm qė kanė kaluar nėpėr Shqipėri, ose qė kanė njohur, nė ndonjė kėnt tė largėt tė Perandoris tyrke a tė Ballkanit, ndonjė grup Shqiptarėsh, nuk kanė pėrtuar tė pėrshkruajnė sa mė mirė qė tė jet' e mundur tiparet e kėtij populli qė bie nė sy pėr madhėshti e bukuri.

Ami Boué, si qindra tė tjerė qė s'po i pėrmėndim, ėsht prekur nga dukja fizike e Shqiptarėvet. Nė veprėn e tij La Turquie d'Europe (Paris 1842) ai shkruan : «ata i u pėrngjajnė mė shumė Grekve se sa Sllavėve dhe tė kujtojnė tipat mė tė bukur tė malsorvet sviceranė me fytyrėn vezake, me hundėn e gjatė e tė hequr, me trupin e tyre mė shumė tė hollė se tė trashė e me trajtat e hedhura». 1)

Cyprien Robert-i, qė ka njohur vetėm gėgėt, nė njė studim tė botuar nė “Revue des deux Mondes” thot se Shqiptarėt kanė «sy tė vogjėl, shikim tė drejtė e tė ngulur, vetulla lė holla, hundė tė mprehtė, kokė tė gjatė, ball tė sheshtė, qafė tepėr tė gjatė, krahruar tė rrumbullakėt dhe pjesėn tjetėr tė trupit tė thatė e nervoze.» 2)

Nga shkrimtarėt e tjerė, dikush thot se Shqiptarėt i kanė syt e shkruar ose bojė qielli dhe flokėt e verdhė e gati t'artė; dikush tjetėr — Pouqueville-i, pėr shėmbull — shkruan se syt i kanė tė zezė. Kėto shėnime, me gjithė se nė pėrgjithsi flasin mirė pėr ne, qėndrojnė kaq lark njėri tjetrit sa tė bėjnė tė besoshė se nuk ka njė njėsi fizike tė tipit shqiptar. Por mos tė harrojmė se kėto nuk janė veēse vėré tė pėrcipėshme e, mė tė shumtėn e herės, sentimentale.

Vetėm nė nji pikė qė tė gjithė auktorėt janė tė njė mendimi: nė bukurin, plastike tė Shqiptarvet. Dhe kjo bukuri pranohet edhe prej anthropologėve tė vėrtetė. Por kėta tė fundit hyjnė mė thellė nė shqyrtimin e veēorive trupore dhe pranojnė, me ndonjė pėrjashtim tė vogėl, njėsin fizike tė tipit shqiptar dhe, bashkė me kėtė, origjinėn e njėjtjė tė racės s'onė. 3)

Konti de Gobineau, qė ėsht marrė me shumė se cilido tjetėr me problemin e ndryshimit tė racave njerzore, ka paraqitur njė suazė deri diku tė saktė tė tipit shqiptar. Nė tomin e dytė tė veprės sė tij tė bujėshme Essai sur l'inégalité des races humaines, botuar mė 1853, ai i u kushton gati nji kapitull tė gjithė Thrakasvet e Ilirvet tė vjetėr dhe, bashkė me kėta, Shqiptarvet tė rij qė pat njohur kur ishte Ministėr fuqiplot i Francės nė Greqi.

De Gobineau, origjinėn t'onė e gjen te Ilirėt, «tė denjė pėr emrin popull» ; mirret pak me historin e me gjuhėn e tyre dhe pastaj flet mbi individualitetin fizik: «Shqiptari, nė pjesėn e vėrtetė kombėtare tė vijave tė tij, dallohet fare mirė prej popullsive q'e rrethojnė.

Nuk i pėrngjan as Grekut tė ri as Sllavit. Nuk ka lidhje tė ngushtė me Vllahun. Marėdhėnjet e shumta, duke e afruar fiziologjikisht me fqinjėt q'e rrethojnė, e kanė prishur mjaft tipin e tij parak (primitiv), por karaktri i tij i veēantė nuk ėsht ēdukur.

Si shėnja themelore, vihen ré tek ai njė shtat i gjatė e i pėrpjestuar mirė, njė skelet i fort, vija tė theksuara dhe njė fytyrė e kocktė qė, nė tė kthyer e ndėr kėnde, nuk tė kujton pikė pėr pikė ndėrtimin e facies kalmuke, 4) por tė sjell ndėr mėnt sistemin pas tė cilit kjo facies ėsht trajtuar.... Hunda duket e gjatė, mjekra e gjėrė dhe nė trajtė katrore. Vijat, me gjithė se tė bukura, janė tė dukėshme si te Maxharėt dhe nuk riprodhojnė, n'asnjė mėnyrė, hollėsin e modelit grek. 5)

Mė posht, kur flet pėr popullin bask, ai shkruan kėto fjalė pėr “luftarin shqiptar”: “te ky i funtmi kam vėn re njė ndryshim tė dukshėm, njė kontrast tė math me popujt q'e rrethojnė. Ėsht e pamundur tė ngatrrosh Arnautėt me Tyrqit, me Grekėt ose me Boshnjakėt. Pėrkundrazi, ėsht pun' e vėshtirė tė dallosh njė Euskara 6) nga fqinjėt e tij tė Francės dhe tė Spanjės.

Fizionomija e Baskut, me gjithė se shumė tėrheqse, nuk ka kurrgjė tė posaēme. Gjaku i tij ėsht i bukur, organizimi energjik; por pėrzjerja, ose mė mirė ngatrrimi i pėrzjerjeve, bie nė sy tek ai. Nuk e ka aspak dukjen e racave omogjene, pėrgjasimin e individve me shoqi shojnė, ēa ngjan a un haut degré te Shqiptarėt. 7)

Me gjithė se fuqija e vijave tė fytyrės e bėjnė kontin de Gobineau te dyshojė se mos ndėr Shqiptarė ka, sa do pak, gjak oriental si nė popullin hungarez, pėrfundimi qė ai jep ėsht i prerė: Shqiptarėt janė arjanė me gjak e gjuhė dhe kanė shėnja tė veēanta qė i dallojnė mirė prej tė gjithė popujve tė tjerė tė botės.

Por, me njė herė pas librit tė famshėm tė atit tė doktrinės sė racizmit qė pati ndikim tė math sidomos ndėr Gjermanė, nuk doli nė dritė ndonjė studim i thellė shkencor qė tė mirrej me Shqiptarėt.

Matja e gjashtė kafkave, i dha rasje anthropologut tė famshėm Wirchow qė tė bėjė disa konstatime me rėndėsi dhe Zampa-s qė tė shkruajė njė studim tėrheqės me titullin Anthropologie illyrienne nė «Revue d'Anthropologie» mė 1886. Tregonjsi qefalik mesatar i kėtyre kafkave, qė munt tė jenė gjetur, tė gjashta, nė Shkodėr, arrin nė 90.1, ēa tregon njė iperbrakiqefali tė fortė. 9)

Mė 1897 Glueck botoi tė parin studim anthropologjik tė gjėrė mbi racėn t'onė: Zur Physischen Anthropologie der Albanesen. Mati tridhjet vetė t'ardhur nga Prizreni, nga Gjakova e nga vise tė tjera tė Kosovės.

I ranė nė dorė edhe nėntė kafka qė e kishin tregonjsin msatar 87.1 qė barasohet me 89.1 pėr kokėn e tė gjallit. Pėrfundimi i Glueck-ut — qė populli shqiptar pėrbėhet prej dy racash tė ndryshme — nuk u pranua prej' shkencėtarvet q'u thelluan mė tepėr nė studimet anthropologjike. Pittard-i, nė njė vėré qė i bėn kėtij studimi, shton se, edhe nė qofshin, kėto dy raca nuk i u pėrgjigjen dy ndarjeve gjeografike tė Gegėve e tė Toskėve, ashtu sikurse kujtonte shkencėtari gjerman. 10)

Pėr tė plotsuar vargun e studimeve ahthropologjike qė janė bėrė mbi Shqipėrin, nuk duhen lėnė pa pėrmėndur edhe Hamy pėr veprėn Contribution į l'anthropologie de la Haute Albanie (Bulletin du Muséum d'Histoire Naturelle, Paris, 1900) dhe Deniker pėr veprėn Les peuples balkaniques (surtout les Serbes et les Bulgares) au point de vue anthropologique - Institut franēais d'anthropologie (séance du 16 avrili 1913).

Shėnime tė vogla e veré me karakter somatik gjenden edhe ndėr shumė "vepra ethnografėsh qė janė marrė me vėndin t'onė Ndėr kėta, mė tė njohur janė Hahn (Albanische Studien, Jena, 1854), Hecquart (Histoire et description de la Haute Albanie, 1859), Lejean (Ethnographie de la Turquie d'Europe, Gotha, 1861) dhe Nopcsa (Beitrage Zur Vorgeschichte und Ethnologie Nordalbaniens. Wiss. Mitth. aus Bosnien. und Herzegowina, vol. XX).

Anthropologė tė ndryshėm, qė ndėr vjetėt e parė tė kėtij shekulli janė interesuar pėr racėn t'onė, kanė bėrė studime lė shumta, por tė mbėshtetur nė lėndė shumė tė 'kufizuar. Sish bjenė nė sy Adamiti qė ka botuar nė Kajro artikullin e titulluar Les Pelasges et leur descendants les Albanais; Apostolides qė ka botuar mė 1907 nė «Buletin de l'Institut Egyptien» IV serie, Nr. 6-7, njė studim mbi Pellazgėt dhe Elenėt, Pellazgėt e Shqiptarėt; Drontchilov Kroum qė ka botuar nė «Spis Bulgars Akad. Navuk»- vol. XXI tė Sofjes njė monografi 23 faqesh tė titulluar Prinos Kerum anhropopogiiata na Albantsite. 11)

Pisko, nė njė vepėr tė botuar mė 1904 (Aufnahme der Haar -und Augenfarben bei albanesischen Schulkindern, Zeitsch. Ethn. Berlin) ka studjuar ngjyrėn e flokvet e tė syvet nė 572 fėmij tė shkollave tė Shkodrės.

Studime me vlerė mė tė madhe, pse tė bėra prej dy shkencėtarėsh me kompetencė tė pakundėrshtuarshme janė ato tė Ugo Vram-it, profesor i Anthropologjis n'Universitetin e Romės, dhe tė Giuffrida — Ruggeri-t.

I pari, nė vitin 1902, i ftuar prej Ministris s'Arsimit Botor, mori pjesė nė njė mision shkencėtarėsh qė vizitoi Shqipėrin dhe Malin e Zi. Verét e tij tė vlerėshme i botoi mė 1907 nėn titullin Antropologia della Zatriebach nė volumin e XXIV tė Buletinit tė Societį Adriatica di Scienze Naturali tė Triestit. I dyti, nė studimin I dati craniologici sull'Albania e due crani albanesi inediti qė pėrmbahet nga «Archivio per l’Antropologia» volum i parė, Firenze, merr nė shqyrtim tė gjitha shėnimet kraniometrike qė janė botuar prej anthro

vazhdon...

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Histori Shqiptare

Mesazh  Estilen prej 24.04.10 19:49

-pologėsh tė ndryshėm pėrpara vitit 1921. Ndėr kėto kafka '' gjėnden edhe ato q'u nxuarėn prej nekropoleve. Ėsht, prandaj, rasja qė Auktori tė mirret me origjinėn e popullit shqiptar duke u mbėshtetur vetėm mbi elementet e paraqitura prej kraniologjis.

Pėr tė spjeguar brakiqefalin zotronjse tė Shqiptarvet tė sotshėm, ai thot se nė bregdetin lindor t'Adriatikut ajo pėrbėn gjenetikisht njė karakter zotronjės mbi dolilkoqefalin ; ky karakter zotronjės duket se ka ndihmuar mjaft pėr trajtimin e shumė qėndrave krejtėsisht brakiqefale ndėr kohė pak a shumė tė vona. 12)

Njė studim tė mirė mbi kafkat e Shqiptarvet, me gjithė se tė varfėr nė materjal, e ka bėrė Kaessbacher: Metrische und vergleichende Untersuchung an Albanern Schaedeln, Z- Anat. u. Entv. B d. 90, H. 2, faqe 199-221.

Por studimet mė tė plota mbi racėn t'onė janė bėrė prej shkencėtarvet austriakė A. Haberlandt e V, Lebzelter, prej Weninger-it, prej studjonjėsit gjerman von Luschan dhe prej anthropologut zviceran Eugéne Pittard.

Dy tė paret gjatė Luftės sė Madhe u ndodhėn nė Shqipėrin e pushtuar prej fuqive austro-hungareze. Bėnė studime mbi njė grup vullnetarėsh qė shėrbenin me armė nė dorė pėr Fuqit Qėndrore dhe mbi njė numėr lė vogėl civilash e tė burgosurish shqiptarė qė ishin kapur prej Serbėve.

Janė matur 140 vetė, tė tėrė meshkuj, madhorė me vėrsė njėzet vjeē e lart dhe, qė tė gjithė, me sa duket, t'ardhur nga krahinat e Gegėris. Studimet e tyre u botuan mė 1919 nė “Archiv fuer Anthropologie» XVII, me titullin «Zur physischen Anthropologie der Albanesen.”

Edhe Profesori J. Weninger studimin e ka bėrė gjatė Luftės sė Madhe. Nė verėn e vitit 1918, ai ka gjetur nė fushėn e pėrqėndrimit pranė Ashahut mbi Danub, n'Austrin e sipėrme, 95 Shqiptarė dhe vėzhgimet e imta mbi tiparet e tyre i ka botuar nė veprėn e rėndėsishme Rassenkundliche Untersuchunqen an Albanern, Vienė, 1934.

Disa vjetė pėrpara tij, Anthropologu i njohur gjerman F. von Luschan botoi nė Voelker, Rassen. Sprachen (Welt-Verlag, Berlin, 1922) masat anthropologjike mbi 130 Shqiptarė tė hasur nė Tyrqi.


Profesori Eugéne Pittard ėsht interesuar pėr popujt e Ballkanit pėrgjithėrisht dhe pėr Shqiptarėt veēanėrisht qė mė 1899, kur bėri udhtimin e parė pėr studime anthropologjike nė Dobruxhė. U takua kėtu me pėrfaqsonjės tė sė gjitha racave tė Balkanit, ndėr tė cilėt edhe me shumė Shqiptarė.

Numri i matjeve qė bėri nė kėta tė fundit kapi 112 vetė, tė gjithė meshkuj nė moshė madhore qė kishin ardhur nė kėtė krahinė nga vise tė ndryshme tė Shqipėris pėr tė fituar bukėn e gojės duke punuar si muratorė e puntorė bujqėsije.

Janė bėrė pastaj disa kėrkime mė tė kufizuara nga tė cilat ka njė farė rėndėsije stud.imi i kryer mbi 50 nga bashkė-kombasit t'anė, tė matur nga shėrbimi i identifikimit gjyqsor tė Bukureshtit dhe njė tjetėr punim plot vlerė gjatė tė cilit ai ka shqyrtuar tregonjėsin qefalik tė 116 vetve.

Por kėto gjurmime, tė bėra nė njė kohė kur Shqipėrija ndodhej e robėruar dhe shkelja e tokėve tė sajė ishte gati e pamundur, nuk e kėnaqen Anthropologun e math. Nė funt tė studimit q'u botua kur mbaroi Lufta e Pėrbotėshme, ai uron qė Atdheu i ynė tė dalė mė vehte ; nė kėtė mėnyrė shkencėtarėt do tė munden tė thellohen nė kėrkime prehistorike gjatė tė cilave, pa as mė tė voglin dyshim, "qoftė streha e shkėmbėnjve, qoftė trolli i kėsollave, qofshin tumulet e Shqipėris, do t'i japin historis sė popujve tė parė tė Gadishullit Ballkanik, drita zbulonjėse". 13)

Kėtė dėshirė vetė Pittard-i e plotsoi pėr herė tė parė: mė 1921 ai i ra vendit t'onė, bashkė me tė shoqen, kryq-e-tėrthurė pėr t'a njohur kėtė mė mirė e mė s'afėrmi. Gjatė kėtij udhtimi qė zgjati dy muaj, ai zbuloi pranė liqenit tė Prespės njė stacion neolitik. 14)

Si pėrfundim tė kėtyre kėrkimeve tė shumta, Anthropologu zė-math i ka falur botės shkencore njė vark monografish tė veēanta tė botuara ndėr buletine teknike ose ndėr vepra tė posaēme bashkė me studime tė tjera mbi popujt e Ballkanit 15) ose ndėr volume me karakter edhe mė pėrmbledhės, siē ėsht, pėr shėmbull, vepra Les races et l'histoire, qė ka dalė nė dritė mė 1924.

Studimet e shkencėtarvet gjermanė dhe ato tė Zviceranit tėrhoqėn vėmėndjen e tė gjithė botės shkencore e cila, pas Luftės sė Madhe, nisi tė mirret me racėn shqiptare. Por, pėr fat tė keq, nė vėnt qė tė bėnin kėrkime tė reja, autorė tė ndryshėm u muarėn me komentime e interpretime tė lėndės sė mbledhur prej Haberlandt-it, Lebzelter-it e Pittard-it. 16)

Do tė shkoja shumė gjatė po t'i pėrmėndja tė gjitha monografit e shkruara mbi kėtė subjekt. Po kujtoj vetėm emrin e M. Tildesley-t qė botoi nė «Biometrika», mė 1933, studimin e titulluar The Albanian of the North and South.

Dy anthropologė tė dėgjuar italjanė kanė bėrė, nė kėta vjetėt e fundit, studime tė vlefshme, por tė mbėshtetura gjithnjė mbi lėndėn e mbledhur- prej tre autorve tė lartė-pėrmėndur. Nga kėta, B. Battaglia ka mbrojtur njė pikėpamje qė nuk duhet lėnė pas dore prej gjurmonjsit t'arthėm.

Ai thot se tipi dinarik nuk duhet t'a ketė djepin e tij nė gadishullin Ballkanik, por ndėr vise pėrtej Alpeve, duke qėnė se ky tip nė kohėn e metaleve kishte zbritur nė Venecien Julie e deri nė Toskanė, kurse nė bregdetin tjetėr ballkanik nuk gjindet asnjė shėnj' e tij.

Pėr sa i takon Shqipėris, kjo do tė thotė se stėrgjyshrit t'anė Ilirėt duhet tė kenė ardhur prej tokėsh tė ndodhura nė veri tė Danubit. 17) Por lėnda mbi tė cilėn mbėshtetet theza e tij ėsht tepėr e kufizuar. Me gjithė kėtė, janė shumė tė vlefshme veprat e tij: Note d'Antropologia etnica della Venezia Giulia e delle regioni dell'Adriatico orientale, shtypur nė «Atti dell’Accademia scientifica veneto-trentino-istrica», 1934; Resti umani scheletrici di San Canziano, contributo allo studio antropologico degli Illiri, shtypur nė «Atti del Museo civico di storia naturale di Trieste», 1939; Origine e caratteri antropologici degli albanesi, botuar nė “Minerva, rivista delle riviste”, 1939; Profilo antropologico delle regioni danubiano-balcaniche, qė gjėndet nė veprėn mė tė pėrsosur italjane «Le razze e i popoli della terra» drejtuar nga Benato Biasutti.

Marcello Bodrini, profesor i Universitetit katolik tė Milanos,ka paraqitur tashi sė fundi, njė monografi shumė tė vlefshme mbi anthropologjin e mbi demografin e Shqiptarvet nė veprėn «Principii di economia albanese», tė botuar prej Universitetit tregtar Luigi Bocconi.

Nė tridhjet e pesė faqe, auktori i ēquar amalizon mirė materialin e mbledhur prej tre gjurmonjėsve tė pėrmėndur dhe nxjer nga ky material pėrfundime tė sakta, mbi. lartėsin e shtatit, tregonjsin qefalik, tregonjsin hundak dhe mbi ngjyrėn e flokvet e tė syvet.

Pėrmėndėm deri tashi njė vark tė gjatė autorėsh e disa nga veprat e tyre. Lexonjsi i thjeshtė kishte pėr tė thėnė se botės-shkencore i ka interesuar shumė problemi i racės shqiptare dhe pa dyshim, pas kaq gėrmimesh, do t'a ketė zgjidhur kėtė kryekėput.

Pėr fat tė keq, puna nuk qėndron kėshtu. Me gjithė se shumėkushi ėsht pėrzier, fort tė pakėt janė ata qė kanė bėrė studime tė thella mbi ethnos-in t'ėnė. Pastaj, lėnda qė ėsht marrė nė shqyrtim ka qėnė mjaft e kufizuar.

Nuk janė matur mė tepėr se gjashtqint vetė; edhe kėta, tė takuar rasėsisht nė Dobruxhė, nė Tyrqi ose nė ndonjė repart vullnetarėsh e prandaj nuk ka qėnė e mundur tė zgjidhen nė bazė kriteresh tė shėndosha shkencore pėr tė pėrfaqsuar si duhet tipin e vėrtetė fizik tė Shqiptarit.

Kjo ka shkaktuar edhe qė, nė pėrfundimet e arritura, tė kemi ndryshime tė dukėshme midis njė autori dhe njė autori tjetėr. Munt tė ketė ndodhur edhe diēka tjetėr — e pėr kėtė gjė dyshon edhe vetė Pittard-i: qė disa autorė tė kenė matur po ato kafka Shqiptarėsh dhe ata qė kanė dashur tė bėjnė njė studim sintetik kanė mihur nd'uj pse kanė shėnuar njė numėr tė math eksemplarėsh, kurse nė tė vėrtetėn ky numėr ka qėnė shumė i kufizuar. 18)

Pastaj, pėr tė thėnė fjalėn e fundit mbi origjinėn e popullit Shqiptar, nuk mjafton vetėm pėrshkrimi i tė gjallėve. Duhet tė gėrmojmė pėr tė zbuluar sa mė shumė skeletra t'epokave tė ndryshme dhe pastaj t'i marrim kėta nė shqyrtim, punė kjo qė do kohė dhe njerz kompetentė. Veprės s'anthropologut duhet t'i vijė nė ndihmė, nė kėtė rasje, puna e arkeologut tė kujdesshėm.

Nga tė gjithė emrat e anthropologve qė pėrmėndėm mė lartė, vetėm katėr a pesė kanė mbledhur lėndė dhe kanė bėrė studime me rrėnjė. Tė tjerėt, kush me shumė e kush mė pak, janė mbėshtetur mbi veprat e kėtyreve.

vazhdon....

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Histori Shqiptare

Mesazh  Estilen prej 24.04.10 20:18

Por kjo lėndė kaq e kufizuar nuk mjafton pėr tė zgjidhur problemin e racės shqiptare. Duhen gjurmime tė tjera, duhen studime tė reja. Haberlandt e Lebzelter, pėr shėmbull, pretendoinė se gjatė matjeve janė siguruar pėr tipin e veēantė tė Kthellės tė zbuluar me kohė prej Baron Nopsca-s dhe qė dallohet prej tė tjerėve pėr trajtė tė ngjyrosur fortė si tipi alpin, pėr shtat tė shkurtėr, pėr iperbrakiqefali, pėr hundė tė drejtė dhe pėr fytyrė shpesh herė nė trajtė trikėndshi.

Mbi vėndin qė duhet tė zėrė ky tip nė sistematikun e racave nuk dihet gjė me siguri. Ishuj q'e pėrmbajnė atė janė zbuluar edhe nė Bosnje e nė Sėrbi. Por a janė tė sakta shėnimet e kėtyre autorve ? Ku e ka origjinėn ky tip pėr tė cilin Pittard-i nuk thotė asgjė, pse duket qė nuk ka ditur ē'kanė shkruar dy anthropologėt e sipėrm, dhe qė Weninger-it nuk i ka rėnė nė sy asnjė herė, me gjithė se e ka njohur nga Nopcsa ?

Por pyetjet nuk kufizohen vetėm nė tipin e Kthellės. Dyshime lejnė sa tė duash edhe pėr pėrqindjet e trajtave tė ndryshme e pėr saktėsin e pėrshkrimit tė kėtyre trajtave. E, tė gjitha kėto, jo pse anthropologve tė pėrmėndur i u mungonte zotsija, por pse kėta nuk kanė pasur rasje e kohė tė 'grumbullojnė lėndė mė tė shumtė.

Mbledhjen e kėsaj lėnde ne nuk duhet t'a kėrkojmė prej tė huajvet, por prej vetė Shqiptarvet. Ndėr emrat e autorve te shumėt q'u pėrmėndėn mė lartė, lexonjsi do tė ketė vėnė ré se ka edhe disa ballkanas qė s'janė mjaftuar me studimin e racave tė tyre, por kanė futur hundėn edhe nė pėrshkrimin e racės s'onė.

A nuk munt tė mirremi edhe ne me gjurmime tė kėtij fari ? Kemi, kėtu, disa profesorė shkollash tė mesme qė kishin pėr tė dhėnė kontribut tė ēquar nė studimet anlhropologjike, sikur tė kishin njė shtytje dhe mundėsit pėr t'u pėrgatitur.

Kėtė shtytje dy organe duhet t'a japin: Ministrija e Arsimit dhe Instituti i Studimeve Shqiptare. Pėr tė zbuluar origjinėn t'onė dhe pėr tė njohur vetvehten duhet t'i kushtojmė kujdesin e duhur studimit tė racės qė do tė kishte pėr ne rendėsi tė barabartė, nė mos mė tė madhe, me studimin e gjuhės e tė historis.

Nė parathėnjen e librit Les Anciens Peuples de l'Europe tė Dottin-it, Camille Julian-i shkruan kėto fjalė: «ēėshtja e racės, sido qė tė zgjidhet, ėsht ēėshtja mė e rėndėsishme nė historin e popujvet. Munt edhe tė thuhet se ne nuk e kallzojmė kėtė histori veēse pėr t'arrijtur nė zgjidhjen e problemit tė racės.» 19)

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Histori Shqiptare

Mesazh  Estilen prej 24.04.10 20:25

ORIGJINA E RACĖS SHQIPTARE

PROVA GJUHĖSORE PER AUTOKTONIN E RACĖS SHQIPTARE - ZBULIMET ARKEOLOGJIKE - MENDIMI I ANTHROPOLOGVET - BESIMI I DIELLIT DHE BESTYTNl TĖ SOTĖSHME - PĖRFUNDIM.

Disa vjetė mė parė, Shpend Bardhi pat botuar nė Pėrpjekjen Shqiptare njė studim sintetik mbi origjinėn e popullit t'onė. 1) Duke marrė pėr bazė gjurmimet e linguistėve dhe t'albanologėve mė tė rėndėsishėm tė botės, ai rrihte me radhė hipothezat e ndryshme qė mbėshteten sidomos nė gjuhė.

Kemi shumė rasje qė provojnė se origjina e gjuhės sė folur nga njė popull nuk ka asnjė lidhje me racėn sė cilės ky popull i pėrket. Kėshtu, pėr shėmbull, s'kanė tė bėjnė aspak me arjanizmin, e posaēėrisht me racėn nordike t'Anglosaksonėve, tė gjitha ato fise me ngjyrė tė ndryshme qė, nė tė pesė kontinentet e dheut, miren vesh nė mes tė tyre me anėn e inglishtes.

Por, pėr Shqiptarėt gjak e gjuhė kamė burim tė njėjtė e prandaj studimi i Shpend Bardhit do t'i zinte me shumė tė drejtė faqet e kėsaj kaptine, sikur mos tė donim tė kėrkojmė edhe ndonjė burim tjetėr pėr tė provuar mė me siguri se ē'ėsht kjo raca shqiptare duke nxjerė argumentat jo vetėm nga gjuha, por edhe nga arkeologjija, nga mithologjija e nga kėrkimet anthropologjike.

Linguistėt ndahen nga njėri tjetri pėr origjinėn e gjuhės e tė popullit t'onė, me gjithė se kurrkush nuk mohon prejardhjen e sajė indo-europjane. Kjo prejardhje ėsht vulosur nga Franz Bopp-i qė, nėpėr studimet filologjike, ka vėrtetuar preras karakterin arjan tė gjuhės e pra tė popullit t'onė.

J. G. von Hahn-i, konsulli zė-math i Austris nė Janinė, nė veprėn e tij Albanesische Studien, e gjen shqipen e sotshme bijė t'ilirishtes dhe Gustav Meyer-i, m'i madhi albanolog i shekullit tė kaluar, e pranon dhe mundohet t'a provojė kėtė hipothezė. Glotologė tė tjerė, ndėr tė cilėt Hirt e Pedersen, nuk e Norbert Jokl, tė cilit i detyron shumė Kombi i ynė dhe albanologjija, ėsht i mendimit se shqipja ėsht njė gjuhė thrako-ilire.

Kėtyre mendimeve qė nuk qėndrojnė kaq shumė larg njėri nga tjetri i u janė shtuar edhe dy tė tjera krejt tė ndryshme. Njėri — i August Schleicher-it — e vė shqipen nė njė degė indo-europjane bashkė me latinishten e me greqishten dhe i pėrmbleth qė tė trija nėn emrin «grupi pelazgjik»; tjetri — i August Friedrich Pott-it — thot se shqipja ėsht njė gjuhė iliro-pelazgjike para-indo-europjane. Por tė dyja kėto mendime kanė gjetur kundėrshtime tė forta ndėr glotologė.

E para ėsht lėnė thuaj se mė nj'anė; e dyta ka shumė shkencėtarė kundra dhe, nė qoftė se mbrėnda caqevet tė filologjis ka ndonjė mbėshtetje, nuk pranohet n'asnjė mėnyrė nga shumica e historjanvet dhe e arkeologvet.

Ndėr kėto kohėt e fundit as historjanėt as glotologėt nuk po flasin mė pėr njė gjuhė e njė popull pelazgjik para-indo-europjan, por pėr njė popull proto-ilir arjan, 2) pėr tė cilin as ata vetė nuk dinė se ē'ėsht me saktėsi.

Vlejnė pra tė mirren nė shqyrtim tri hipothezat e para.

Tė provosh nė se Shqiptarėt janė prej origjine thrake apo ilire ka rėndėsi tė veēantė pėr ne, pse po tė pranohet njėra ose tjetra nga kėto hipotheza do tė thotė tė vėrtetohet nė se Shqiptarėt kanė qėnė ngulur qė prej kohėve mė tė lashta nė viset qė zėnė afėr e ngjat edhe sot, apo janė tė shpėrngulur prej ndonjė treve tjetėr qė ndodhet mė afėr Detit tė Zi.

Shpėrngulja sjell me vehte edhe pėrzierje gjaku, pse njė popull qė largohet prej njė toke e vėndoset nė njė tokė tjetėr duhet tė ketė pasur pėrpjekje, me doemos, mė parė me fiset q'e kanė dėbuar e pastaj me fiset qė ka gjetur nė vėndin e ri.

Midis tij dhe kėtyre dy grupeve janė bėrė kryqėzime qė, nė pėrpjestim me kohėn e pėrpjekjes e me numrin e pėrbėrėsve tė fiseve tė huaja, kanė lėnė gjurmė shumė pak tė dukėshme nė brumimin e racės.

A kanė banuar, vallė, stėrgjyshėt t'anė nė viset ku stėrnipėt e tyre ndodhen edhe sot ? A po kanė ardhur kėtu prej njė treve qė gjėndet mė nga veri-lindja e qė kishte pėr qėndėr Nishin, domethėnė prej Dardanis qė pėrputhet me Kosovėn e sotėshme, ashtu si ē'thot Jokl-i ? A po, mė nė funt, pėrpara shkeljes sė Sėrbvet nė Ballkan, banonin mė afėr Detit tė Zi, nė trikėndshin Nish - Shkup - Sofie, ashtu si pohojnė Samdfeld-i e Weigand-i?

Ndėr kėto kohėt e funtme pesha ėsht duke rėnduar mė tepėr nga ana e iliricitetit tė popullit shqiptar dhe nga anasija (autoktonija) ė kėtij populli. Njė albanolog i ri gjerman, Georg Stadtmueller, duke u mbėshtetur gjithnjė nė gjuhė e duke shqyrtuar fjalėt e huaja greke e latine tė Kishės qė kanė hyrė prej kohėsh mė shqipen, e gjen djepin e fisit t'onė nė njė vėnt qė duhet tė ndodhet pa tjetėr afėr Greqis nga njėra anė dhe afėr Dalmacis nga ana tjetėr, do me thėnė n'atė pjesė tė buzės lindore t'Adriatikut qė banohet edhe sot prej Shqiptarvet.

Bilé, siē do tė shohim edhe mė pas, Autori i pėrmėndur ngul kėmbė pėr tė provuar se nė kohėn e shkeljes sė Sllavėve tė hershėm, hapsira jetsore e tė parvet t'anė kufizohej nė bjeshkėt e Shqipėris sė veriut e, pikėrisht, nė malet e nė luginat e krahinės se Matit. 3)

Pėrkrahsi m'i math i origjinės ilirike dhe i autoktonis sė Shqiptarvet ėsht profesori i Universitetit tė Palermos Francesco Bibezzo qė njihet prej tė gjithė botės si auktoriteti m'i lartė nė studimet mesapo-japige.

Pėr tė provuar marėdhėnjet qė nė kohė e nė hapsirė lidhin shqipen me ilirishten e vjetėr dhe, pėr tė vėrtetuar vazhdimin historik e gjeografik tė Shqiptarvet tė sotshėm nga Ilirėt e lashtė, ai mbėshtetet nė monumentet dhe inskripcionet mesapike tė gjetura nė Pulje e nė Kalabri, tė cilat kanė pėrgjasim tė math me inskripcjonet e rralla ilirike qė janė zbuluar pėrkėtej detit Adriatik.

Pėr spjegimin e kėtyreve duhet pėrdorur pa tjetėr shqipja e sotėshme e prandaj — arsyeton Bibezzo — kur shqipja dhe ilirishtja janė tė barabarta me njė gjuhė tė tretė, duhet tė jenė tė barabarta edhe me shoqja shoqen.

Nė kėtė studim shumė tė vlershėm, tė cilit Shkencėtari i math po i kushton mėnt e djersė prej vjetėsh, ai arrin duke ndjekur tri rrugė: «I. Rindėrton nė tė gjithė hapsirėn sipėrfaqen gjuhėsore t'ilirishtes sė herėshme; II. shtrin dhe thellon mardhėnjet leksikore, fonetike e gramatikore tė shqipes me japigo-mesapishten; III. nė suazėn e pėrkatsive t'ilirishtes intensifikon kėrkesėn e ndonjė isoglose qė, edhe nė se numri i mbeturive gjuhėsore ėsht i vogėl, tė lidhet posaēėrisht shqipja me dialektet e folura lashtė nė tokėn me iliricitet ethnologjik e glosologjik tė provuar.

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Histori Shqiptare

Mesazh  Estilen prej 24.04.10 20:33

Nė lidhje me thrakishten, Gjurmonjsi i ēquar e thjeshtėson mjaft punėn, pse ai nxjer prova tė shumta pėr tė vėrtetuar se Thrakas e Ilirė kanė folur njė gjuhė ti vetme.

Ēėshtja e selis ku kanė zėnė fill Shqiptarėt ka dalė nė shesh rastėsisht ndėr fusha tė ndryshme studimi dhe prandaj nuk ėsht rrahur aq sa duhej prej shkencėtarvet.

Nė kėto kushte pėrfundimet nuk duhen koinsideruar tė sakta, pse pikat e nisjes kanė qėnė tė kuifizuara. «Nė heshtjen e shkrimtarvet, thot Ribezzo, problemi u zgjith, si tė thuash, negativisht nga Hahn-i n'Albanesische Studien I (1853 faqe 213 e tutje): nė qoftė se pėrjashtohet invadimi sllav, nė Mesjetėn e lashtė e tė ré nuk ka lajme pėr asnjė tjetėr migracjon qė tė ketė mundur tė ndryshojė strukturėn ethnike e gjuhėsore tė Shqipėris dhe tė cungojė kėshtu vazhdimin e evolucjonit tė shqipes prej ilirishtes.

Ky pėrfundim nuk ėsht pikėrisht njė circolo vizioso, siē mendon H. Hirt, do me thėnė qė shqipja ėsht zėvėndėsja e ilirishtes vetėm pse Shqiptarėt ndodhen nė selin e Ilirvet. Sot, mbeturit e pakta gjuhėsore t'ilirishtes nė fushėn toponomastike kanė nisur tė gjejnė nė shqipen elemente pėrgjegjse edhe pėr etimologjinė edhe pėr fonetikėn e tyre.» 6)

Mė poshtė, njė soj si Stadtmueller-i, Profesori i Palermos thot se “po tė mendohet qė fisi shqiptar vetėm nė kėtė krahinė (nė Shqipėrin e sotėshme) ėsht nė mardhėnje me helenizimin e vjetėr tė Maqedhonis e t'Epirit, me romaniziimin e krahinės danubiane e tė Dalmatis, me sllavizimin e Thrakės, rrjeth vetvetiu se kjo bėrthėmė (populli Shqiptar) mbetet nė vėndin ku gjėndej dhe ku historikisht e linguistikisht mund tė pritet, nė qoftė se ka lidhje kaq tė ngushta me thrakishten dhe me ilirishten, tė cilat ishin sipėrfaqe qė shtriheshin pėr bri njėra tjetrės nė kohėn romake.» 7)

Mė nė funt, pėrgjasimi i ilirishtes me shqipen, nga njėra anė, dhe i shqipes me thrakishten, nga ana tjetėr, toponimet e pėrbashkėta dhe qėnja e fiseve — si pėr shėmbull Peonėt — qė thirren herė ilire herė thrakase, tė bėjnė tė besosh se Thrakėt dhe Ilirėt pėrfaqsojnė dy emra tė njė ethnos-i tė vetėm tė ndarė dysh vetėm politikisht e gjeografikisht.

Tė shkojmė mė tutje nė rrjeshtimin e provavet gjuhėsore e historike qė vėrtetojnė iliricitetin e popullit shqiptar, do tė zgjatemi shumė e do tė kapėrcejmė qėllimin e kėsaj vepre. Pėr tė pėrkrahur ndryshimin ethnik nė mes tė popullit qė banoi dikur nė Shqipėri dhe kėtij tė sotėshmit nuk mbetet veē se tė pranojmė hipothezėn e njė pushtimi tė huaj qė duhet tė ketė ngjarė pas rėnjes sė Perandoris sė Romės. Por arkeologjija na jep prova tė mjafta pėr t'a rrėxuar edhe kėtė pretendim.

Gėrmimet arkeologjike qė kanė tė bėjnė me qytetrimin dhe me popullin ilir janė shumė tė kufizuara. Ato tė Feniqit," tė Butrintit, t'Apollonis, tė Durrsit e tė ndonjė vėndi tjetėr nuk kanė rėndėsi tė madhe pėr kėrkimet ilire, pse kėto qėndra janė, nė pėrgjithsi, kollonira tė themeluara prej Grekėsh qė kaluan mė vonė nė dorė tė Romakvet e prandaj pika ku, mbi njė nėn-shtresė ilirike, vihen dy mbishtresa, njėra helenike dhe tjetra italike.

Por kėtė mungesė tė dukėshme e plotson, deri diku, Nekropoli i Komanit, zbuluar nė njė luginė tė Pukės qė pėrshkohet nga Drini. Gjurmė tė qytetrimit qė tregojnė varret e kėtij Nekropoli gjinden edhe nėpėr shumė krahina tė tjera tė Shqipėris, nė disa vise tė Greqis dhe, ēa ka pėr ne rėndėsi, n'Afionėn e ndodhur n'ishullin e Korfuzit.

Englezi Bulle, qė ka bėrė njė studim t'imtė mbi kėto varret e fundit, nxjer argumenta bindės pėr tė provuar se kėto, pėrveē ndonjė pėrjashtimi tė vogėl, i pėrkasin shekullit tė shtatė e.s.. Varrezat e Komanit, si pas kėtij Autori, janė pak mė tė reja se ato tė-Korfuzit. 9)

Dhe me tė vėrtetė edhe arkeologėt e tjerė kanė pranuar se grumbulli m'i math i tumuleve 10) tė Komanit duhet tė jetė i shekullit tė tetė e.s.; por ka edhe mjaft asosh q'i pėrkasin njė kohe shumė mė tė lashtė. Materjali i mbledhur provon hapėt se nė popullin ilir ka pasur njė vazhdim tė qytetrimit halstattjan, 11) qė ėsht pėrhapur an' e kand tokės sė banuar prej fisevet tė tij.

Rėndėsija e veēantė qė ka pėr thezėn qė po rrahim Nekropoli i Komanit rrjeth pikėrisht nga shkaku se varret qenė hapur ndėr epoka tė ndryshme. Arkeologėt qė kanė marrė nė studim materjalin e mbledhur mendojnė se njė pjes' e tij rrjeth prej njė kohe pėrpara shkeljes sė Romakvet nė Shqipėri.

Kemi, pra, njė vazhdim traditash dhe ndikimet e ndryshme qe ka pėsuar populli ilir mbrėnda njė periudhe njėmij-vjeēare. «Nelkropoli, prandaj, provon evolucjonin e qytetrimit iliro-romak krahinor dhe vazhdimin e elementit ethnik.» 12) Tė njėj mendimi me Mustilli-n janė edhe Nopcsa, Traeger, Zeiss e shumė studjozė tė tjerė.

Ka ndonjė shkencėtar qė beson se nė varret e Komanit duhet tė gjėnden edhe pėrfaqsonjės tė popullsis sveve ose avare ose sllave. Hipotheza e parė ėsht rrėxuar prej dijetarvet mė tė rėndėsishėm, megjithse ndonjė shėnj' e racės nordike gjėndet nė kėtė Nekropol.

Pėr Avarėt dihet me siguri se n'ushtrin e tyre kishte shumė Sllavė. Kėta nė shekullin e gjashtė shkelėn Ballkanin dhe nė krye tė shekullit tė shtatė elementi sllav q'erdhi me ta u pėrhap nė tė gjithė Gadishullin duke lėnė tė paprekura vetėm qytetet e Dalmatis, me pėrjashtim tė Salonės, bregdetin e Egjeut dhe njė rrip toke rreth e rrotull Konstantinopolit.

Ėsht vėrtetuar historikisht se Avarėt vetėm tė shoqėruar nga Sllavėt kanė shkelur nė tokėt t'ona dhe se kėta tė fundit, pėr tė hyrė nė vise shqiptare, kanė gjetur vėshtirsira tė mdha, ēa vėrtetohet edhe nga numri shumė i kufizuar i mbeturive linguistike tė kėsaj epoke qė janė futur nė shqipen.

Ėsht e vėrtetė se nė tumulet e Bosnjės, ku elementi sllav zuri rrėnjė tė thella, gjejmė shumė sende qė i u pėrngjaijnė atyreve q'u zbuluan nė Koman ; por dijetarėt janė tė sigurt se kėto sende janė mė tė vjetra nga pushtimi sllav.

Qytetrimi i Komanit, pra, ėsht njė fazė e mėvonėshme e qytetrimit tė zbuluar nė Bosnjė. Ai i pėrket kohės romake. Edhe sikur tė mos pranohet se njė pjes' e varrevet tė zbuluara janė tė kohės romake, duhet pėrjashtuar njė herė e mirė mundėsija e njohjes sė pėrfaqsonjėsve tė ndonjė fisi sllav ose avar, t'ardhur nė Shqipėri nė mes tė shekujvet gjashtė e shtatė e.s., ndėr tė vdekurit e Komanit.

Pėrkundrazi, duket krejtė e natyrėshme qė ata t'i pėrkasin atij ethnos-i qė banonte nė kėtė krahinė edhe nė kohėn romake dhe qė kishte zėnė vėnt qė prej epokės sė hekurit, nė tė cilėn epokė gėrmimet arkeologjike vėrtetojnė pranin e tij. 13) Zbulimi i varrezavet ilirike tė Korfuzit nuk ėsht spjeguar akoma ; por ka tė ngjarė qė disa familje tė visevet t'ona tė kenė shkapėrcyer detin pėr shkaqe tė panjohura prej nesh dhe tė jenė vėndosur n'ishullin mė tė math tė Jonit.

.........

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Histori Shqiptare

Mesazh  Estilen prej 24.04.10 20:41

***

Anthropologėt i akuzojnė pa prerė arkeologėt, pse kėta, nė gėrmimet qė bėjnė, nuk ēajnė kokėn pėr tė ruajtur kafkat e mbeturit e skeletrave tė njerzve qė zbulojnė. Bėjnė, nė kėtė mėnyrė, njė mėkat tė math, pse nuk i u japin rasje pėrfaqsonjėsvet tė shkencės sė rėndėsishme t'anthropologjis qė tė ēfaqin mendimin e tyre mbi racėn qė ka banuar nė njė vėnt.

Kjo mungesė kujdesi e arkeologve, pėr tė cilėn kaq dėndur fshan Eugéne Pittard-i, bje nė sy me njė herė nė gėrmimet e shumta qė janė bėrė nė Shqipėri. Nga kėto gėrmime, pėr fat tė keq, vetėm katėr kafka Shqiptarėsh tė lashtė janė mbledhur e studjuar gjer mė sot; qė tė katra janė nxjerė nga varret e Komanit, nė Kalan e Dalmaces afėr Shkodrės.

Dy ndėr to vėrtetojnė dolikoqefalin e Ilirvet, kurse dy tė tjerat janė brakoide. 14) Por njė numėr kaq i vogėl nuk mjafton pėr tė provuar me njė farė saktėsije nė se Shqiptarėt e sotshėm janė apo jo pasardhėsit e Ilirvet. 15)

Kemi, veē, njė nekropol tė vjetėr qė ka njė farė rėndėsije pėr ne: ėsht ai i Glasinacit qė gjėndet nė Bosnje 26 kilometra lark Sarajevės, nė njė vėnt, domethėnė, qė ndėr kohėt e moēme, banohej funt e majė prej Ilirėsh. Gėrmimi nė varret e tij ka nisur gjashtdhjetė vjetė mė parė. Kafkat e gjetura nė to janė studjuar qė mė 1907 nga Weisbach-u.

Pėrfundimi i kėtyre studimeve vėrteton se midis sosh ndodhen disa tė tipit dolikoqefal, disa tė tipit mesoqefal dhe disa tė tjera tė tipit brakiqefal. Shifet pra, se tė paktėn dy raca tė ndryshme, ajo nordike e ajo dinarike pėrfaqsohen nė Nekropolin e Bosnjės. Si pas Schwidetzky-t, numri i kėtyre racave arrin nė tri: nordike, mesdhetare e dinarike.

Tipi nordik ose verjak ēfaqet nė dy variante, nė njė trajtė me kafkė tė lartė dhe nė njė trajtė me kafkė t'ulėt. Ndėr kafkat mesoqefale shihet qartė njė kalim drejt tipit dinarik, sidomos nė trajtim tė kafkės mbrapa. Pjesa nordike ėsht m'e shumta (gati gjysma), pastaj vjen pjesa dinarike (gati njė e treta), kurse tipi mesdhetar ėsht mė i vogli nė numėr.

«Po t'i ikqyrim rrashtat nė pikėpamje tė kohės — shton Anthropologu gjerman — shohim se kėtu kemi tė bėjmė me rrashta tė njė periudhe mjaft tė gjatė, pra tė kohėve tė ndryshme. Racat atėherė na tregojnė njė ēnordizim, domethėnė njė paksim tė racės verjake nė dobi tė racave tė tjera.

Raca verjake na ēfaqet m'e rrallė nė grupet mė tė reja». 16) Por, le tė flasim mė vonė pėr kėtė ēnordizim qė nuk vėrteton se kemi tė bėjmė me gjak t'ardhur, por ėsht vetėm njė kalim prej dolikioqefalije nė brakiqefali, njė fenomen, pra, shkencorisht i zbuluar, me gjithė se nuk ėsht spjeguar edhé.

Otto Reche, nė veprėn e vetė Raca dhe djepi i Indo-giermanvet (1936), duke pranuar se tė gjakut ilir kanė qėnė edhe fiset qė banonin nė kohėt e para tė metalit krahinėn Picenum t'Italis lindore, merr nė shqyrtim skeletet e nxjerra nga varret qė janė zbuluar afėr Novilara, Belmonte dhe Ancona. Kafkat janė, tė gjitha, tė gjata e tė ngushta, me fytyrė tė hequr e tė gjatė e me hundė tė hollė. Gjatsija mesatare e skeletevet arrin nė cm. 167,7. Shihet ēiltas se i pėrkasin racės nordike. 17)

Njė dėshmi tjetėr mbi racėn ilirike munt t'a nxjerrim nga sa kanė shkruar kronikanėt e vjetėr mbi nėntė nga perandorėt e Romės a tė Bizancit qė kishin arrijtur kulmin e hierarqis politike e ushtarake nė buzė tė Teverit ose tė Bosforit duke u nisur prej visevet t'ona. Kėta janė Klaudi, Apoloni, Probi, Valentiniani i Parė, Kostandini i Math, Kostanci i dytė, Juliani, Kostanc Klori dhe Kostandin Gali.

Me pėrjashtim tė Julianit qė kishte flokė tė zezė, tė tetė tė tjerėt ishin flokartė. 18) Historiani latin Taciti i pėrshkruan Ilirėt si njė popull i fuqishėm, me flokė e me sy t'errėt, i pėrkurmė, i matur, guximtar, kryelartė, qė do mė shumė blegtorin se sa bujqėsin dhe nxjer ushtarė shumė tė mirė. 19)

Po t'u hedhim njė sy mozaikvet tė Justinianit tė Madh dhe tė sė shoqes sė tij Theodhora, qė janė ndėrtuar nė Ravenna nė shekullin e gjashtė, i pari nė Kishėn e Shėn Apolinarit tė Ri dhe i dyti nė kishėn e Shėn Vitalit, tė na bjenė nė sy me njė herė tiparet dinarike tė Ligjvėnsit tė math Kosovar, ndėrsa Perandoresha duket se ėsht e racės mesdhetare.
Nga kėto pak shėnime kuptojmė se anthropologjija nuk ka nė dorė lėndė tė nxjerė nga tumulet qė tė mjaftojė pėr tė vėrtetuar origjinėn ilire tė Shqiptarvet, me gjithė se nuk e mohon n'asnjė mėnyrė kėtė tė vėrtetė. As kronikat e vjetra nuk na japin pėrshkrime qė tė kenė njė farė rėndėsije nė kėtė drejtim. Veē, qė tė gjitha kėto provojnė katėrēipėrisht se Ilirėt ishin indogjermanė me tipare q'i u pėrngjanin pak a shumė nordikvet.

Por antropologėt nuk mbėshteten vetėm nė matjen e tė vdekurvet pėr tė shprehur mendimin e tyre mbi origjinėn e njė populli. Ata, edhe duke vėzhguar pėrfaqsonjsit e gjallė dhe duke bėrė analize tė holla, munt tė thonė se cilės race i pėrket njė popull. Kėshtu, pėr shėmbull, Pittard-i, i mbėshtetur nė pėrfundimet e anthropometris, thotė kėto fjalė pėr origjinėn tonė:

- “Nuk e di nė se linguistėt kanė rėnė nė godi pėr tė caktuar origjinėn e gjuhės shqipe. Por besoj se anthropologėt do tė mirren vesh shumė lehtė pėr tė caktuar vėndin e kėsaj race. Duket qė tashi, me gjithė se kėrkimet nuk janė nė gjėndje tė na e mėsojnė preras, qė ne mund t'i vėndosim Shqiparėt nė njė nga suazat e klasifikimit tė sotshėm tė racave evropjane: n'atė tė racės dinarike. 21)

Nė racėn dinarike hyjnė popujt qė banojnė, pėrveē viseve tė tjera, Alpet Dinarike, qė prej Istries gjer nė jugė tė Shqipėris, duke ndjekur gjithkund bregdetin lindor t'Adriatikut e prandaj popujt qė ndodhen nė viset ku mė parė banonin Ilirėt. Raca dinarike, ose adriatide e Biasuttit dhe raca ilirike janė sinonime. 22)

Nė parathėnjen e njė vepre tė hartuar nga Lumo Skėndua, Pittard-i e jep vėndimin e tij mbi origjinėn e popullit t'onė me kėto f jalė: “Shqiptarėt mė duken tė jenė stėrnipat mė autentikė t'ilirvet tė vjetėr.» 23

Por, thuaj se tė gjithė anthropologėt kanė vėzhguar nė popullin t'ėnė tipare qė provojnė se duhet tė ketė, me doemos, kryqzime me raca tė huaja. Krerėt dolikoqefalė, syt e kaltėrt e flokėt e verdhė, qė hasen aty kėtu edhe ndėr ne, nuk janė veēorira tė racės dinarike.

Lindin, pra, dyshime qė duhen sqaruar. Spjegimin na e jep, deri diku, Marcello Boldrini. Ky, me gjithė se nuk e largon preras dyshimin e kryqzimevet, qoftė edhe shumė tė kufizuara, me racat sllave, thot se “kushtet gjeografike, faktorėt ekonomikė, ndryshimet e pėrgjasimet anthropologjike me popujt fqinjė, gjuha, zakonet pėrkrahin hipothezėn e pėrzierjevet tė vjetra qė munt tė kenė ndodhur edhe pėrpara vėndosjes sė kėtij populli nė selin e sotėshme...” 24)

Kush munt tė thotė, atėherė, se Ilirėt e lashtė, kur zunė vėnt nė Gadishullin ballkanik, nuk ishin, qė tė gjithė, tė njė tipi tė vetėm fizik, por kishte midis tyre individė tė pajosur me te gjitha tiparet qė shihen edhe sot nė popullin shqiptar ?

Tashi duhet bėrė edhe njė pyetje me rėndėsi qė ka lidhje vetėm me tregonjsin qefalik: kur pėrshkrimet e vjetra dhe kafkat e tė vdekurvet thonė se llirėt kanė qėnė kokė-gjatė, si munt tė spjegohet brakiqefalija e fortė qė vihet ré nė Shqiptarėt e sotshėm e, pėrgjithėsisht, edhe nė pėrfaqsonjsit e tjerė tė racės dinarike?

Anthropologėt pėr shumė kohė janė orvatur t'a spjegojnė kėtė fenomen. Kanė thėnė nė krye se, kur nė disa varre, si pėr shėmbull nė Glasinac, shihen ndėr kohė tė ndryshme kafka qė kalojnė nga dolikoqefalija nė brakiqefali, ka njė popull kokė-shkurtėr qė vjen prej sė largu dhe pėrzihet me vėndėsit kokė-gjatė.

Bile, pas njė hipoteze tė dytė — tė dalė gjithnjė nė kohėn kur anthropologjija gjendej nė shpėrgėnjt e foshnjėris — brakiqelalija kishte origjinė aziatike, domethėnė ngastrat qė popujt brakiqefalė zinin nė kartėn e Evropės ishin trevat ku popujt indo-gjermanė ishin pėrzierė me popujt jo tė gjakut arjan t'ardhur prej kontinentit lindor.

Por sot tė dyja kėto hipotheza janė rrėxuar preras dhe prej tė gjithė shkencėtarėvet ėsht pranuar se popujt kokė-shkurtėr kanė rrėnjė kryekėput evropjane. 25) Anthropologėt janė, gjithashtu, tė mendimit — me gjithė qė fenomeni nuk ėsht spjeguar edhé — se nė disa zona tregonjėsi qefalik vjen duke u rritur; po kalohet pra vazhdimisht prej kafkave dolikoide nė kafka brakoide pa patur pėrzjerje gjaku.

Pittard-i kėtė fenomen e ka vėnė ré nė komunėn e Londrės dhe nė krahinėn e jės; 26) Biasutti thot se kėtė shndrrim tė trajtės sė kokės nuk -duhet tė lodhemi pėr t'a kėrkuar ndėr gėrmime tė banesavet tė dikurshme tė popujvet, pse sot, nė shumė krahina t'Evropės, nga tė cilat nė disa lugina t'Alpeve, ėsht e dokumentuar shtesa e brakiqefalis. 27)

Nė kohėn kur Franz Bopp-i dhe shkolla e tij bėnin krahasime ndėrmjet gjuhėsh tė ndryshme pėr tė zbuluar nė to karakterin hindo-gjerman, njė studjonjės i math engles, Max Mueller-i, shkruante se popujt qė flitnin gjuhė tė njė rrėnje, kishin edhe besime qė i pėrngjanin mjaft njėri tjetrit. 28)

Theorija e tij qe luftuar prej shumė kuj pėr njė kohė tė gjatė, por mė vonė u kuptua se lufta qe e pavėnt. 29) U pranua gati nga tė tėrė mithologėt se nė themel theorija e Max Mueller-it ishte e drejtė e prandaj, edhe njė herė nisėn kėrkimet nė kėtė drejtim.

Ėsht pohuar prej tė gjithvet se baza e mithologjis arjane ėsht besimi i diellit. Ky besim, si ndėr popuj tė tjerė tė lashtė me gjuhė arjane ashtu edhe ndėr Ilirėt, qe nė pah tė math dhe, pėr ēudi, pjesė tė tij kanė mbetur gjallė gjer nė ditėt t'ona nė popullin shqiptar.

Disa vjetė mė parė u zbulua n'Austri kryeqyteti i krahinės Noricum qė banohej prej Ilirėsh.30) Thirrej Noreia dhe gjėndej nė malin Lugenboden. Ndėr sa ndėrtesa tė tjera u zbulua edhe pallati mbretror dhe, jo shumė lark kėtij, njė tempull i goditur nė tė tretin shekull p.e.s..

Ky tempull ėsht i rrumbullakėt, 31) me tetė metra diametėr dhe i rrethuar me njė postrehė, pullazi i sė cilės mbahej, si duket, me shtylla tė drunjta. Nė mes ishte altari, i pėrbėrė prej katėr rrasash tė tė mėdha e tė rėnda, tė latuara e tė ngritura mbi tokė.

Ndėn altar ndodhej vatra e zjarmit pėr flit qė truheshin. Ndonjė statujė Perėndije nuk u gjet nė kėtė vėnt tė shėnjtė, pse besimi i Ilirvet ishte pa ikona. Por mėnyra e ndėrtimit tė kujton me njė herė tempujt e vjetėr tė Romės ku nderohej dielli.

........

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Histori Shqiptare

Mesazh  Estilen prej 24.04.10 20:47

Nė majė tė njė kodre qė gjėndet pranė katundit Igls nė malsi tė Tirolit, Zonja Miltner ka zbuluar njė tempull tjetėr ilir, nė mes tė tė cilit u gjet shtrirė njė rras’ e madhe qė pėrbėnte altarin. 32) Nė mėngjes, kur dielli dilte pėr tė parėn herė nė buzė tė malit, rrezet e tij binin mu nė mes t'altarit duke-kaluar nėpėr njė gallustėr tė hapur, pėr kėtė qėllim, nė pullas.

Qė kjo ndėrtesė ėsht faltore nuk duhet tė kemi asnjė dyshim; varret rreth - e - rrotull sajė vėrtetojnė se, njė soj si sot, edhe Ilirvet tė moēėm i u pėlqente t'i varrosnin tė dashurit e tyre afėr tokės sė bekuar.

Ndėr popujt e tjerė tė vjetėr qė banonin nė Ballkan, kulti i diellit ka qėnė shumė i pėrhapur. 33) Ky kult as nuk ka qėnė i njohur nė kohėn greke arkaike e klasike me pėrjashtim tė Helios-it nė Rodi; por edhe pėr kėtė dyshohet se mos ka origjinė tė huaj.

Njė filozof platonik, Maksimi prej Tiros, tregon se fisi ilir i Peonvet adhuronte diellin nė trajtė tė pafytyrzuar tė njė disku tė vogėl tė lartėsuar mbi njė shkop tė gjatė. Nė monedhat e mbretit Lykkeios tė Peonis, qė qe aleat i Ilirvet tė tjerė e i Thrakasvet kundėr Mbretit tė Maqedhonis, shihet dėndur koka e Apollit stolisur me dafina; ky ka qėnė perėndi qė pėrfytyronte diellin.

Edhe Thrakasit qė, si ē'thamė, janė tė njėj gjaku e gjuhe me Ilirėt, e adhuronin diellin. Sofokliu, nė tragjedin e ēdukur Tereus, vė kėto fjalė nė gojėn e Thrakasit Orfé: “O Diell hyll shumė i nderuar prej Thrakasvet, miq tė kuajve.” Nė njė tragjedi tjetėr t'Eskilit, Bassaridet, Orfeu squhet qė me natė pėr t'u ngjitur pėrpara agimit nė majėn e malit Pangeo qė t'i falej Diellit, i cili pėr tė ishte Perėndija m'e madhe.

Nuk ka shėnja tė shumta t'adhurimit tė diellit anikonik nga ana e Thrakasvet. Por provohet mirė besimi i tyre ndaj Apollit, tė cilit shumė herė i ngjiten mbiemra vendės, si pėr shėmlbull Sitalkas, ashtu si ē'janė thirrur shumė nga princat e vėndit, dhe Zerynthois qė pėrfaqson emrin e njė fisi tė tyre. Fytyra e “kalorsit thrakas” ka zakonisht rreth kokės njė kurorė rrezesh, shėnj' e qartė kjo qė vėrteton lidhjen shpirtrore tė popullit me diellin

Tė pėrmėndim, me qėnė se ra rasja, edhe njė legjendė maqedhonase, mbassi edhe populli qė polli Lekėn e Math ėsht, si pas mendimit tė shumicės sė historjanvet, i njė origjine me Ilirėt. Perdika, themelonjsi i shtėpis mbretnore tė Maqedhonis, ishte m'i vogli i tre vllezėrve tė cilėt, nga toka e Iliris, kishin shkuar nė Lebaia dhe ishin marrė nė shėrbim si barinj' prej mbretit tė vėndit. Kur mbretresha mbrunte bukėt, kishte vėnė ré se kurdoherė buka e Perdikės bymehej dy herė mė shumė nga bukėt e tjera.

I a kallxon kėtė gjė Mbretit dhe ky, i trėmbur prej kėtij farė paralajmėrimi, i dėbon tė tre vllezrit. Ata kėrkojnė rrogėn q'u qe caktuar, por mbreti nuk u a jep. Veē, u tregon kėtyreve diellin qė n'atė ēast po hynte nė shtėpi nga njė bir' e pullazit, dhe u thotė: “kjo ėsht rroga qė ju meritoni.”

Dhe ja ku Perdika pėrgjigjet nė kėmbė e nė dorė: “edhe ne e pranojmė” dhe, me njė thikė qė kishte me vehte, shkroi mbi tokė rrethin e diellit. Pastaj hyri tri herė mbrėnda kėtij dielli tė vizatuar pėr dhé e u largua bashkė me tė vllezrit. Vepra me karakter magjik dha pėrfundimin e pritur, pse Perdika, kur pushtoi tė gjithė Maqedhonin, u bė edhe zot i Lebaia-s. Legjenda dėshmon hapėt se edhe ndėr Maqedhonas dielli adhurohej.

Ndėrsa ky adhurim i diellit tregon me saktėsi vulėn arjane qė mbante populli ilir dhe popujt q'ishin tė njėj gjaku me tė, traditat e mbetura gjer mė sot ndėr Shqiptarė flasin hapet mbi origjinėn ilire tė popullit t'onė.

Populli i malevet dhe i fushavet beson edhe sot me kėmbėngulje nė diellin. Njėzet shekuj krishterimi e myslimanizmi nuk kanė mundur t'i a ērrėnjosin kėtė besim. Ai vazhdon tė hetohet pėr diell e pėr rreze tė tij. Njė varg bestytnish (supersticjonesh) e lidhin me tė. Nė folklorin t'onė gjėnden pjesė tė shumta kėngėsh nė tė cilat kreshnikėt flasin me diellin si tė flisnin me njė vehtje tė gjallė, i kėrkojnė atij tė mira dhe i binden.

Por ka edhe mė. D. Nikollė Gazulli na tregon se Ilirėt kishin pėr simbol tė diellit kryqin me grepēa, atė qė kanė pasur edhe tė gjithė popujt arjanė dhe qė pėrfaqsonte zjarmin, flakėn e gjallė. 34) Ky simbol, na siguron Autori, ėsht i njohur edhe sot ndėr malsit e Snkodrės. Shumė gra e qėndisin kryqin me grepēa ndėr xhubleta tė tyre. Nė hetimet qė ai ka bėrė duke pyetur ato qė mirren me kėto qėndima, ka nxėnė se ky trashgim u ka mbetur prej plakash tė moēme.

Pamė nė kėto faqe se Ilirėt janė popull me gjak e gjuhė indo-gjermane dhe se Shqiptarėt janė bijt e tyre tė vėndosur nė krahinat e sotshme qė nga kohėt mė tė lashta.

Nga theorit e ndryshme linguistike, shkencėtarėt po pėrkrahin mė shumė atė qė thotė se gjuha shqipe ėsht njė gjuhė thrakoilire dhe, duke qėnė se po provohet se Thrakas e Ilir janė dy degė tė njė ethnos-i tė vetėm, duhet pranuar mendimi i Ribezzo-s, si pas tė cilit Shqiptarėt e sotshėm janė pasardhėsit e Ilirvet.

Kėrkimet arkeologjike na vijnė nė ndihmė pikėrisht atje ku lajmet historike mungojnė dhe provat gjuhėsore nuk kanė fuqi. Ėsht njė periudhė kur karta ethnografike e Ballkanit ėsht pėrzier shumė, pse popuj tė ndryshėm aziatikė janė dyndur mbi tokėt e Gadishullit dhe popujt anas (autoktonė) kanė qenė tė detyruar tė ndryshojnė vėnt.

Zbulimet e tumuleve tė Komanit dhe ato tė Afionės japin lėndė tė mjaftė pėr tė vėrtetuar vazhdimin e elementit ethnik qė nga shkatrrimi i Perandoris sė Romės gjer nė shekullin e tetė e.s.. Pas kėsaj kohe historija nuk flet mė pėr migrim fisesh tė huaja nė tokėn e banuar prej Shqiptarvet.

Anthropologėt nuk kanė lėndė tė mjaftuarshme skeletrike pėr tė vėndosur se Shqiptarė e Ilirė janė njė racė e vetme. As kronikanėt e vjetėr nuk pėrshkruajnė gjė me saktėsi. Por nga studimet e bėra mbi Shqiptarėt e sotshėm provohet se kėta janė tė njė race tė vetme qė thirret dinarike ose ilirike dhe kanė afrim vetėm me ata popuj qė janė vėndosur nė vise ku historikisht provohet se ka njė nėnshtresė tė dėndur Ilirėsh.

Mė nė funt, nga mithologjija nxjerrim gjith ato prova pėr tė vėrtetuar se tė parėt t'anė ishin arjanė dhe se Shqiptarėt e sotshėm ruajnė edhe sot shumė besime nė lidhje me diellin. Kėto bestytni na kanė mbetur trashgim nga besimet e Ilirvet.

“Shqiptarvet tė soēėm, thot Arturo Galanti, i u pėrshtatet, emri neo-ilir, porsi Grekvet tė rinj ai i neo-helenvet dhe Italjanvet, Frėngjvet, Spanjolvet, Portogezvet e Rumunvet emri neo-latin”. 35) Krahasimi i Auktorit italjan mbėshtetet mė fortė nė gjuhė e qytetrim se sa nė gjak.

Shqiptarėt janė stėrnipėt e drejtė-pėr-drejtė t'Ilirvet, jo vetėm pse rrėnja e gjuhės sė tyre ėsht ilire dhe se qytetrimi i vėrtetė i tyre mban shumė elemente tė qytetrimit tė kėtij populli, por mė tepėr pse nė venat e tyre lėviz po ai gjak qė dikur i u jipte jetė e gjallėri IIirvet tė lashtė.

.......

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Histori Shqiptare

Mesazh  Estilen prej 25.04.10 10:17

RACA SHQIPTARE NĖPĖR SHEKUJ

NDIKIMET NĖ GJAK DHE NDIKIMET NĖ GJUHĖ E QYTETRIM - KOLONIT GREKE DHE PUSHTIMI ROMAK - DYNDJET E SĖRBVET E TĖ BULLGARVET - DIASPORA E PARĖ SHQIPTARE - MYSLIMANIZMI DHE RACA - SHQIPTARĖT NE KOSOVĖ - SHQIPTARĖT E MĖDHENJ.

Tė flasesh pėr origjinėn e largėt tė njė populli evropian, nuk ke thėnė kurrgjė pėr racėn e tij, pse dyndjet e shumta tė popujvet qė kanė mbushur faqet e historis sė mesme e tė ré, qė nga shkatrrimi i Romės gjer nė ditėt t'ona, kanė lėnė, pa dyshim, gjurmė tė pashlyershme nė kartėn ethnografike tė kėtij kontinenti.

Shumė popuj,dikur krejt tė pastėr pėr racė, sot janė ndryshuar kaq fort, sa qė munt tė thuhet se nė venat e tyre qarkullon ēdo lloj gjaku tjetėr pėrveē atij tė fisit q'i u ka lėnė emrin ose, ndonjė herė, gjuhėn. Shėmbullin mė tė gjallė na e japin Grekėt e sotshėm.

Thezin e shpallur nga Fallmerayer-i e pėrkrahin edhe anthropologėt: shumė pak gjak i u ka mbetur fqinjvet t'anė tė jugės nga Elenėt e moēėm.

Gjuha e Omerit mbulon me mantelin e sajė njė tok Shqiptarėsh e Sllavėsh t'ardhur nė Gadishullin elenik gjatė sundimit bizantin q' i a ka ndryshuar krejt vijat morfologjike dhe veēorit psiqike popullit vėndės.

Po ajo vėré munt tė bėhet edhe pėr pjesėn mė tė madhe t'ilirvet tė vjetėr. Fiset e tyre, tė shumta nė numėr, ishin pėrhapur qė pėrtej Danubit — Baviera, Austrija e Hungarija banoheshin prej tyre 1) — gjer nė gjirin e Ambracis dhe njė vijė qė ndjek afėr e ngjat kufirin e paraluftės midis Jugosllavis e Rumanis dhe Jugosllavis e Bullgaris i ndante, nga ana e lindjes, me popujt fqinjė q'ishin, edhe kėta, tė njė gjaku me ta.

Mbrėnda kėtij trekėndshi kaq tė math, sot zė vėnt njė grumbull popujsh tė ndryshėm: Gjermanė, Kroatė, Sėrbė, Malazias, Bosnjakė e Hercegovinas, Bullgarė, Shqiptarė e Vllehė, pa pėrmėndur grupet e tjera mė tė vogla qė janė infiltruar mė me pakicė.

Pėr tė kuptuar si kanė ndodhur kėto shtrajtime ethnike, duhen pėrmėndur pa tjetėr lėvizjet e fisevet tė ndryshme qė janė sjellė ndėr kėto vise e qė kanė lėnė nė racė gjurmė tė pashlyershme.

Edhe kur njė popull, si Ilirėt, zė vėnt nė njė trevė tė caktuar dhe heth rrėnjė ndėr viset mė tė pėrshtatėshme pėr banesė, nuk siguron pastėrtin e gjakut pėr sa kohė popuj tė tjerė, pėr arsye imperializmi ose pse vazhdojnė jetėn endacake, hidhen nė trevėn e tij dhe ose e pushtojnė ushtarakisht ose depėrtohen (infiltrohen) nė tė. Kėta, nė ēdo rasje, i a turbullojnė pak a shumė qytetrimin dhe i a pėrziejnė gjakun.

J. Brunhes, nė veprėn e tij La Géographie de l’Histoire i dallon lėvizjet e popujve «nė lėvizje qė ndryshojnė karakterin e racave pse veprojnė nė turma tė mėdha (racial drift) e nė lėvizje qė ndryshojnė vetėm qytetrimin e tyre (cultural drift), pse tė riardhurit nuk bėjnė gjė tjetėr veēse depėrtohen, treten nė popullsin e mė parėshme tė vėndit ; por edhe depėrtimi (infiltrimi) nuk kalon pa lėnė ndonjė ndikim nė racė 2)».

Mendimi i kėtij Auktori i pėrngjan, me gjithė se nuk pėrputhet, edhe pėrfundimit nė tė cilin arrin Pittard-i. Anthropologu zviceran mendon se shumė rrallė ndoth qė njė popull t'i japė veēorit e veta fizike njė populli tjetėr qė pushton.

Pikėrisht kėtė thonė edhe Gini, Martial-i e Genna. I pari flet mbi qėndresėn e pamposhtur tė veēorive anthropologjike tė popujvet tė sunduar pėr ball ndikimevet tė popujvet sundonjės ; i dyti thot se metiēėt e lindur nga kryqzimet e Galvet me Romakėt i humbėn dale-ngadalė shėnjat e romanizimit pėr shkak tė kryqzimevet tė mėvonėshme me elementin vėndės ; i treti pėrmėnt se si depėrtimet e Asirvet tė vjetėr ndėr Ebrej nuk kanė numdur tė ndryshojnė pėrbėrjen etnike tė kėtyreve tė fundit, me gjithė se tė dy kėta popuj i pėrkisnin trungut semit 3).

Popujt qė kanė patur tė bėjnė me Ilirėt gjatė shekujve kanė qėnė kolonizatorė, pushtonjės ushtarakė ose migrantė endacakė. Kėta nuk kanė patur kontakt tė barabartė me tė gjithė turmėn ilirike tė pėrhapur nė njė trevė kaq tė madhe.

Por, ndėrsa ndrydhja e tyre ka qėnė m'e fortė pėr disa fise e vise, ka qėnė shumė m'e dobėt ose nuk ėsht ndier aspak ndėr fise e vise tė tjera.

Disa nga kėta popuj nuk kanė lėne gjurmė veēse nė qytetrim; kurse disa tė tjerė kanė lėnė shumė gjak ndėr viset e pushtuara. "Vetėm ai grup i Ilirvet qė mė vonė u ēqua me emrin Shqiptar, qėndroi m'i pastėrti dhe, me gjithė se e ndjeu mjaft ndikesėn e qytetrimit tė huaj, mbeti gati krejt i paprekur pėr nga raca.

Por, pėr tė kuptuar kėtė tė vėrtetė, duhet tė hyjmė pak nė histori e tė flasim, nė vija tė pėrgjithėshme, mbi trajtėn e pėrpjekjevet qė Ilirėt e moēėm e Shqiptarėt e mėvonshėm patėn me tė huaj.

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Histori Shqiptare

Mesazh  Estilen prej 25.04.10 10:30

Nė jugė tė viseve qė banoheshin prej tė parvet t'anė qėndronte njė popull shumė m'i qytetruar e m'i organizuar se ata. Grekėt kishin zėnė vėnt nė njė tokė tė varfėr.

Pėr tė jetuar nė nivelin q'i u impononte qytetrimi, kishin nevojė pėr tė shfrytzuar vise mė tė pasura tė banuara prej popujsh qė ata i thirrnin barbarė. Kishin, pėr ato kohė, njė industri tė pėrparuar dhe, mbi tė gjitha, njė tregti shumė tė zhvilluar.

I u shisnin «barbarvet» mallra tė fabrikuar nė qytetet e tyre tė shkėlqyera ose tė blerė ndėr vise tė tjera tė Mesdheut dhe i u mirrnin ē'u duhej pėr tė jetuar: drith, metale tė ēėmuarshme e ēdo pasuri tjetėr.

Deti Mesdhé ishte qarkuar prej kollonive tė tyre tė lulzuara. Edhe nė Bregun lindor t'Adriatikut, Grekėt themeluan njė vark qytetesh midis sė cilave ēquhen Buthroton, Phoinikon, Apollonia, Dyrrachion, Nymphaion e Lissus.

Ndikimi helen ndėr kėto vise ėsht ndier mė fort nė kulturė. Nė besim e gjuhė ka lėnė vrraga tė lehta. Por kudo, nė njė sipėrfaqe tė kufizuar. Nė veri nuk largohej shumė prej rretheve tė kollonis, ndėrsa ne jugė, hinterlandi shtrihej diēka mė tepėr.

Pėrveē skelave tė bregdetit, nė mes t'Apollonis e tė Butrintos kemi edhe disa qėndra tė tjera greke, sidomos nė Mallakastėr, qė shėrbenin si tregje ku, midis vendėsvet e t'ardhurvet shkėmbeheshin prodhime bujqėsore me lėndė industrore.

Kultura q'u pėrhap nė kėto vise ishte greke. Por harti grek, diku diku merr trajta tė posaēme qė kanė lindur nga shpirti krijonjės i vėndit. Shėmbull: kapitelet e stilit apolloniat tė zbuluara nė Pojan nga Kryetari i Misjonit frėng Léon Rey.

Por, sidoqoftė, mbetemi nė fushėn e kulturės. Pėrzierje gjaku nuk ka pasur aspak, ose ka pasur aq shumė pak sa qė nuk vlen as tė zihet me gojė.

Me pushtimin romak ndikesa e huaj bėhet shumė m'e fortė. Passi Mbreti i funtmė i Ilirvet, Genci, thyhet, zihet rop (nė vitin 168 p.e.s.) dhe dėrgohet nė Romė pėr tė stolisur karrocėn triumfore tė Pretorit Lucius Anicius, tė gjitha tokėt e Mbretris sė tij e tė fisevet tė tjera bjenė dal-e-ngadalė nė dorė t'ushtris sė fortė tė Qytetit tė shiat kodravet.

Populli ngadhnjimtar nuk ėsht vetėm i fuqishėm ushtarakisht, por qėndron edhe shumė pėrpara nė qytetrim. Ndikimi i tij, nė krye i kufizuar, u pėrhap nė tė katėr anėt e tokės ilire, por nuk e romanizoi krejtėsisht popullin qė banonte nė tė.


Ky ndikim nuk qe i barabartė nė tė gjitha viset ; diku u ndie shumė mė tepėr e diku shumė mė pak. Drejtimet e tij pėrputhen me ato q'u ndoqėn nga legjionet ushtarake. Ndjekin pra rrugėt e detit e ato tė tokės qė topografikisht nuk pengojnė kalimin.

Nė vija tė pėrgjithėshme presioni romak u ndie mė tepėr nė bregdetin dalmatin, rreth e rrotull rrugės Egnatia qė shkonte nga Apollonia e Durrsi deri nė Salonik dhe nė luginėn e Danubit.

Nė kėtė tė funtmen, sidomos, presjoni ka qėnė shumė m'i fortė, pse legjionet e Romės kishin zėnė vėnt me shumicė jo aq pėr tė siguruar arterjet mė tė rėndėsishme tė lėvizjes sė tyre nga sulmet e vendėsvet, se sa pėr tė penguar, nė njė vark fortifikimesh, — q'u shtuan shumė mė tepėr nė kohėn e Justinianit e tė perandorvet tė tjerė tė Bizancit — ēdo mėsymje tė papritur tė popujve nomadė e gjysėm t'egjėr qė vinin prej veriut e prej veri-lindjes.

Kemi pra disa pjesė tė tokės ilire shumė tė ndikuara e disa tė tjera, posaēėrisht viset malore ose tė varfra ekonomikisht ose ato q'u ndodhėn lark kėtyre rrugėve jetike pėr Romėn, gati tė paprekura.

Qytetrimi i Romės la gjurmė tė pashlyershme nė ēdo sektor tė jetės. Gjuha pėsoi mė fortė se tė gjitha. Nė shumė vise ilirishtja nuk u fol mė dhe vėndin e sajė e zuri latinishtja.

«Sikur tė zgjaste edhe ca kohė ky zhvillim, thot Stadtmüller-i, atėherė gjuha e herėshme shqipe mbrėnda njė ose dy shekujve do t'i ishte shtrue krejtėsisht romanizimit dhe Shqiptarėt e sotshėm do tė flitshin nji dialekt romak qi do t'ishte shumė i afėrm me gjuhėn rumune 4).»

Por, ndėrsa qytetrimi e gjuha e ushtarvet tė Romės u pėrhap ku mė shumė e ku mė pak nė tė gjithė Ilirin, asnjė historjan nuk flet pėr depėrtim gjaku latin. Studimet anthropologjike, nga ana tjetėr, e provojnė, siē do tė shohim, kėtė pastėrti. Legjionet e Romės nuk patėn kontakte tė shumta me popullsin vėndėse.

..........vazhdon

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Histori Shqiptare

Mesazh  Estilen prej 25.04.10 15:59

..............
Nga viset e Ballkanit, vetėm nė Dacje 5), e pra shumė lark prej tokės shqiptare, thothistorija, u themelua njė koloni romane e shumtė nė numėr, por edhe kjo duhet tė jetė larguar q'andej mė 271 e.s., nė kohėn e Aureljanit, atėherė kur kėrcėnimi i Gotvet e kishte bėrė tė vėshtirė qėndrimin e sajė.

Nga ana tjetėr, sundimi romak ka qėnė shumė i butė me popujt e nėnshtruar qė nuk i qitnin ngatrresa. Ja ē'shkruan Patsch-i pėr tė:

«Romanėt nė luftė qenė t'egjėr, e shtrojshin pa farė dhimbe ēdo kryengritje. Por pėrkundrazi, kur sipėranija e tyne njihej e nderohej, atėherė i u jipshin tė nėnshtruemvet nji liri shumė tė gjanė.

Ata nuk u pėrkitshin nė kombėsin (mendo racėn) e tyne, as nė besim, as nė kulturėn qi kishin; edhe n'administratė i lijshin tė lirė, pėr sa u jipshin leje interesat e Mbretnia.

Ata nuk kėrkojshin prej tė nėnshtruemve qi tė shkriheshin e t’asimiloheshin me ta; por asht e dijtun se pushtimi prej nji populli tė fortė, tė dijtun e tė pėrparuem, linte me doemos gjurmėt e veta nė popullin e mundun.

Prej kėsaj pune kuptohet lehtazi, qi tė nėnshtruemit, porsa shihnin se rifitimi i vetqeverimit tė tyne nuk ishte i mundun, i shtroheshin gjėndjes sė re, pėrparojshin, por tue ruejtė vetit kombtare 5)... »

Dhe duhet t'ishte pikėrisht kėshtu. Ndryshe nuk ka si tė spjegohet fakti qė gati dy qint vjetė pas pushtimit nga Roma, fiset ilire e kishin akoma tė ndezur ndjenjėn e liris dhe, shumė ndėr to, tė prira nga Desetiatėt e tė komanduara nga Bato-ja, nisėn kundėr Romakve luftėn pėr shkundjen e robėris, luftė kjo qė zgjati plot tre vjetė (deri mė 9 e.s.) dhe pati episoda tė shkėlqyershėm trimėrije 6)

***
Gjatė sundimit tė Perandoris bizantine, popuj tė shumtė racash tė ndryshme i turren tokėvet tė pasura tė Gadishullit, i drejtohen shumė herė Kostantinopolit dhe e ndryshojnė kryekėput kartėn ethnike tė visevet ku shkelin.

Shumė nga kėta kalojnė nėpėr krahinat ilire, por kalim meteorėsh: vrasin, plaēkitin, pa lėnė asnjė trragė tjetėr. Kėshtu ndoth me Gotėt, me Hunėt, me Antėt, me Hungarėt, me Avarėt 7).

Tė huaj qenė edhe Venecjanėt, Amalfitanėt e Raguzanėtqė mbajtėn shumė koloni nė bregun e Adriatikut, por as pėrpjekjet me kėta popuj nuk kanė ndonjė rėndėsi, pse krijuan vetėm marėdhėnje tregtare e jo lidhje gjaku.

Nga kėta, Venecjanėt kanė pasur edhe njė farė sipėranije politike ndėr disa krahina afėr detit. Mė vonė Normanėt e Angjevinėt krijuan mbretrira qė mbetėn mė kėmbė pėr shumė vjetė; por kemi tė bėjmė gjithnjė me sundime politike e ushtarake e jo me migracjone popujsh tė tėrė qė munt tė ndryshojnė gjakun e vėndasvet me tė cilėt pėrzihen.

Dy rreziqe i janė kėrcėnuar racės shqiptare gjatė sundimit bizantin: ai i greqizmit dhe ai i sllavizmit. Ndėrsa i pari do tė ndihej vetėm nė gjuhė e nė kulturė, i dyti do t'ishte me tė vėrtetė rrezik pėr ēdukjen ose pėrzierjen e fortė tė gjakut e prandaj do tė kishte pėr rrjedhim shuarjen e njėsis racore shqiptare nė Ballkan.

Njė farė ndikese tė helenizmit e ndjeu populli i ynė porsa Perandorija e Lindjes u nda nga ajo e Perėndimit. Thuaj se e gjithė toka e Ilirvet mbeti nėn Bizantinėt e prej tyre mori pjesėrisht fén orthodokse dhe pėsoi n'organizimin shoqėror, ekonomik e familjar mbresa tė forta qė kanė mbetur tė pashlyera gjer nė ditėt e sotėshme.

Sikur kjo Perandori t'ishte ushtarakisht m'e fuqishme, me kulturėn e sajė tė zhvilluar, me ligjėt e pėrsosura dhe me administratėn e mėnēme kishte pėr t'a greqizuar shumė shpejt vėndin t'onė, por ngatrresat e mbrėndėshme dhe luftrat e jashtėme e penguan njė veprim tė kėtillė.

Nga kjo pikpamje krijimi i Perandoris latine tė Bizancit nė Kryqėzatėn e katėrt e, bashkė me kėtė, forcimi i auktoritetit tė Dogėvet dhe sundimi i Normanvet e i Angjevinvet kanė qėnė njė farė kundėrpeshe e nevojshme 8).

Por pengimin mė tė math helenizimit i a solli dyndja e Sllavėvet, do me thėnė e Serbėvet dhe e Bullgarėvet, nė Ballkan. Kjo ēduku njė rrezik, por ngjalli njė rrezik tjetėr shumė mė tė math.

Sėrbėt ishin bujqė e druarė 9) dhe prandaj tė pazotė pėr luftė. Pėrhapjen dhe fitimet e tyre u a detyrojnė Avarvet prej gjaku turk qė dikur, si fise ushtarake kalorse, shkonin jetė nomade nė krahinėn e Panonis.

U dukėn nė tokėn bizantine nė kohėn e mbretrimit tė ēquar tė Justinianit, por, me gjithė se nė fillim nuk patėn sukses pse fuqija e monarkut ilirjan ishte e madhe, nuk shkoi kohė qė tė bėhen element i rrezikshėm pėr Perandorin.

Shkelėn nė dy valė viset e Iliris. Vala e parė nuk ka asnjė rėndėsi, pse mėsymjet bėhen nė grupe tė vogla dhe jo prej njėsish politike t'organizuara. Qėllimi i kėtyre lėvizjeve nuk qe qė tė kėrkonin banesa tė reja, por qė tė bėnin plaēkė; pas ēdo mėsymje ata ktheheshin rishtas pėrtej Danubit ku kishin banesėn e zakonėshme.

Vala e dytė qe shumė m'e rreptė. Tė bashkuar me Avarėt, ata mė 578 shkretuan Thrakėn, Ilirin e vise tė tjera dhe u hodhėn gjer nė Greqi 10). Selaniku u mėsye pėr tė parėn herė prej tyre.

Jehona e pushtimevet tė kėtyre fiseve barbare u pėrhap shpejt nė tė gjithė Perandorin, pra deri nė vise tė largėta t'Azis e t'Afrikės. Duket se nė disa luftėra kėta kanė bashkėpunuar edhe me fise ilire.

Peshkopi egjyptian i Nikiu-s shkruante aso here nė kėtė mėnyrė: «Nė lidhje me Perandorin romane ka lajme se mbretrit e kėsaj kohe, bashkė me Barbarėt, me popuj tė huaj e me Ilirjanė, rrėnojnė qytetet kristjane dhe marrin banonjsit robėr.

Vetėm qyteti i Salonikut ka mundur tė shpėtojė pse i ka muret e forta dhe, pėr hir tė mbrojtjes sė Zotit, popujt e huaj nuk kanė mundur t'a marrin ; por i gjithė populli i krahinės ka dalė fare 11)».

Kuptohet nga kjo kronikė se munt tė ketė pasur njė farė bashkėpunimi midis Sėrbve dhe njė pjese Ilirjanėsh ndėr vjetėt e parė t'ardhjes sė tyre nė Ballkan ose, tė paktėn, ordhit sllave nuk duhet tė jenė pritur keq prej Ilirvet nė krahinat e tė cilėvet zunė vėnt.

E kjo duhet t'i ketė sjellė dobi tė madhe praktike popullit vėndas: ndalimin e ēfarosjes ose tė largimit tė tij nga toka ku banonte qė prej shekujsh. Por, sidoqoftė, kurrgjė nuk i pengonte Sėrbėt qė tė shtriheshin sa nga veri-perndimi aq nga lindja.

Disa nga fiset e tyre pushtuan bregdetin dalmatin, tokėt qė sot thirren Sloveni e Kroaci dhe arrijtėn nė veri gjer sa u takuan me popujt gjermanė e me Hungarezėt. Nė kėtė trevė tė gjėrė ata u pėrzien me Ilirėt e i u dhanė kėtyreve gjuhėn.

Tė tjera fise u pėrhapėn nė tokėn qė pėrbėn Sėrbin e sotėshme, nė Bosnje, Hercegovinė, Mal tė Zi e u shtyjtėn deri n'Alpet Shqiptare.

Kjo pjesė e dytė ka pėr ne rėndėsi shumė mė tė madhe pse, ndėrsa e para zuri vėnt nėpėr treva tė cilat qė prej kohėsh ishin romanizuar, kjo, me lėvizjet e herė-pas-herėshme ka qėnė njė kėrcėnim i vazhduarshėm pėr atė grup t'Ilirvet qė mė vonė u thirrėn Arbėr.

Rėndėsi mė tė madhe nga Sėrbėt pėr Shqipėrin e pa-romanizuar tė shekujvet XI, XII, XIII kanė Bullgarėt. Kėta, kur shkelėn pėr tė parėn herė nė Ballkan t'udhėhequr nga Asparuchi dhe u vėndosėn nė Dobruxhėn e sotėshme, ishin tė pakėt nė numėr, por luftarė tė zotė e prandaj shumė tė rrezikshėm pėr Perandorin e Bizancit.

Nga kontakti qė patėn me Sllavėt, tė cilėt n'atė kohė ishin pėrhapur nė jugė tė Danubit, u sllavizuan e u shtuan tepėr, pse nė rreshtat e tyre hyri edhe shumė element sėrb. Muarėn pra gjuhėn e tyre, fén kristjane dhe, sidomos, gjakun sllav. Nxunė, gjithashtu, mjeshtrinė kryesore tė Sėrbvet, bujqėsin.

Nė takimet qė kėta Bullgarė tė sllavizuar patėn me Shqiptarėt, prej shekullit tė shtatė deri nė shekullin e dhjetė, jetuan nė paq 12). Nė tre shekujt e pastajshėm kemi periudhėn perandorake bullgare.

Tė prirė prej Perandorit tė tyre Simeon i Math, kėta luftojnė kundėr Bizancit, e thyejnė nė shumė anė ; i u shpallin luftė Sėrbvet, i mposhtin edhe kėta. Mė 917 Shqipėrija e jugės, Epiri me kryeqytetin e tij Nikopolis, dhe njė pjes' e Shqipėris sė mesme bjenė nė duart e tyre.

Qėndrimi i Bullgarėvet nė Shqipėri ka lėnė shumė fjalė nė gjuhė e, sidomos, shumė emra nė toponomastikė. Munt tė linte edhe shumė gjak e munt t'i sllavizonte krejtė krahinat jugore sikur Perandorija bizantine tė mos ishte fuqizuar pas njė shekulli nėn skeptrin e perandorvet maqedhonas.

Nga kėta, Vasili i dytė, Bullgaroktoni, e sulmoi Carin Samuel disa herė, shkaktrroi ushtrin e tij tė fortė dhe, mė 1018, i dha pėrkohėsisht funt fuqis sė madhe qė pat krijuar Simeoni.

Mbretrija bullgare, kaq e rrezikėshme pėr racėn t'onė, u bė copė e thėrrime dhe vėndin e sajė e zuri Perandorija bizantine, sundimi i sė cilės kishte mė tepėr karakter administrativ. Pėr administrimin e visevet shqiptare u krijua thema e Dyrracchium-it, me Durrsin si kryevėnt.

Por disa familje bullgare duhet tė kenė mbetur nė Shqipėri edhe pas shkatrrimit t'organizatės sė fortė politiko-ushtarake. Ndikesa e kėtyre elementeve tė mbetura, e mbajtur gjallė prej Patriarkatit t'Ohrit qė ndodhej mu nė zėmėr tė Shqipėris, u pėrtėrit edhe njė herė me rilindjen e Perandoris bullgare nėn Ivan Asenin e parė.

Pėr fat kjo pėriudhė perandorake e dytė nuk zgjati pėr shumė kohė, pse, me vdekjen e Asenit tė dytė (1241), fuqija e tij, qė munt tė krahasohej me atė tė Carit tė parė, u ēduk me njė herė nga luftrat e mbėndėshme dhe, bashkė me tė, edhe ndikesa bullgare nė Shqipėri mori funt.

Nė kėtė kohė eksistenca e njė Shqipėrije kombėtare, «e njė toke tė banuar vetėm prej kėsaj race», nuk munt tė vihet nė dyshim. Kur Ivan Aseni, Car i Bullgarve, ai qė do t'i jepte funt Despotatit t'Epirit, fal njė piivilegj tregtije, e vėndos krahinėn e Devollit nė «tokėn e Arbanases.»

Mbishkrimi i mirėnjohur i Tėrnovos, nė tė cilin Sovrani bullgar numron tė gjitha pronat e tij, shėnon edhe njė «tokė e Arbanases» pranė njė «toke greke» ... Barinjt shqiptarė, njė soj si barinjt e famshėm vllehė, pėrmėnden nga gjysma e shekullit tė XIII.» 13)

Me shekullin e XlV-tė fillon tė bėhet fjalė edhe njė herė pėr Sėrbėt. Kėta nisėn t'organizohen politikisht e ushtarakisht. Mbretrija e themeluar prej Stefan Nemanjės zgjati thuajse njė shekull dhe, nėn Stefan Dushanin, u zgjerua kaq shumė sa pėrmblodhi nė gjirin e sajė, pėrveē Sėrbis sė Vjetėr, edhe tė gjithė Shqipėrin me kufijt ethnikė tė sotshėm, Greqin, Maqedhonin e njė pjesė tė Thrakės.

Stefan Dushani vetė, ditėn e pashkėve tė vitit 1346, u kurorzua «perandor i Sėrbėve, Shqiptarėve, Bullgarėve dhe Grekėve» prej patriarkut sėrb tė Shkupit nė prani tė patriarkut bullgar t’Ohrit, tė kryeigumenit tė Malit tė Shėnjtė e tė shumė peshkopve tė tjerė, tė mbledhur nga tė gjitha viset e Mbretėris sė tij tė gjėrė dhe po pėrgatitej pėr t'i rėnė Kostantinopolit 14).

Por vdekja e tij e papritur (1355) shkaktoi edhe vdekjen e rrezikut sllav pėr Bizancin dhe pėr vėndin t'onė. Princat e vogjėl u shpallėn me njė herė mė vehte dhe prenė ēdo marėdhėnje me Sėrbėt. Tyrqit, mė nė funt, i dhanė shkelmin e vdekjes organizimit tė Car Dushanit kur, nė luftėn e Kosovės (1389), vranė krajlin e tyre tė funtėm, Lazarin....

.......

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Histori Shqiptare

Mesazh  Estilen prej 25.04.10 16:14

Kur Sllavėt shkelėn ndėr viset ilire, gjetėn atje kėto popullsira: nė veri tė Danubit, Gjermanė; nė disa koloni bregdetase, Grekė; nė tė gjithė pjesėn veriore tė Ballkanit, prej Adriatikut gjer nė kufi tė Dakjes, Ilirė tė romanizuar e disa Romakė; ndėr disa vise malore e tė varfra qė nuk pėrshkoheshin prej rrugėsh tė rėndėsishme, llirė tė pastėr nga gjaku qė vetėm nė gjuhė e nė qytetrim kishin ndjerė pak a shumė ndikimin latin.

Ordhit e reja barbare e detyrojnė popullsin e vjetėr tė romanizuar e tė greqizuar tė viseve tė mbrėndėshme tė Ballkanit qė t'ikij e tė vėndoset nė qytetet e bregut t'Adriatikut e nėpėr ishujt e detit ku qėndroi nėn mbrojtjen e flotės bizantine 15).

Njė numėr i vogėl shkoi nė male ku pjesėrisht u shqiptarizua, pjesėrisht u sllavizua. Njė pjesė tjetėr — dhe kjo duhet tė jetė m'e madhja — pranoi tė bashkėjetojė me pushtonjsit e tė ndjekė lėvizjet e tyre ushtarake dhe dal' e ngadalė e humbi gjuhėn e vetė.

Eksistenca e Morlakvet si njėsi ethnike e dalluar mirė deri nė shekullin e XVII-tė, tregon se disa nga Ilirėt e romanizuar kaluan ndėr male 16).

Nė kėtė mėnyrė krahinat e gjėra qė dikur banoheshin prej Ilirėsh, qė nga Danubi e gjer nė rrėzė t'Alpeve Shqiptare dhe qė nga bregdeti dalmatin e gjer nė viset mė tė skajėshme tė lindjes, sllavizohen tė gjitha.

Ka midis kėtyreve ishuj qė e kanė mbajtur tė pastėr gjakun shqiptar dhe tė paprekur gjuhėn gjer nė shekullin e XIV-tė 17); por edhe kėta ishuj me kohė asimilohen.

Studimet anthropologjike vėrtetojnė qartas se nė trajtimin racor tė popullit sllav tė jugės ka shumė gjak ilir 18). Bilé, munt tė thuhet se e gjithė pjesa perndimore e Gadishullit ilirik qė pėrmbleth Kroatėt, Dalmatinėt, Bosnjakėt, Malazezėt,Shqiptarėt dhe gjysmėn e Grekvet ėsht e popullzuar prej fisesh qė kanė tė gjitha tiparet e racės ilirike e prandaj pėrbėjnė sė bashku njė unitet ethnik tė ēquar mirė.

Kartat e botuara prej Pittard-it nė Les Peuples des Balkans flasin qartas pėr kėtė tė vėrtetė.

Hapsira ku shtrihet raca shqiptare pas vėrshimeve sllave ėsht pra shumė e kufizuar: pėrfshin disa malsira tė Shqipėris sė sotėshme. Si pas Stadtmüller-it vetėm krahinėn e Matit 19).

Por thezi i albanologut tė ri gjerman, qė ka hasur nė kundėrshrime tė shumta, nuk duhet t'i pėrshtatet shumė sė vėrtetės. Po tė jetė siē thot ai, ku u gjeten qindra mijrat e Shqiptarvet q'u shpėrndanė, duke nisur prej tė XI-it shekull, nė tė gjithė Greqin perndimore e jugore, nė viset e Vardarit e tė Kosovės e, mė vonė, pas luftravet me Tyrqit, edhe n'Itali.

Por t'a lėmė mė nj'anė kėtė ēėshtje. Ėsht punė historianėsh dhe linguistėsh tė zotė pėr t'a shoshitur thezin e Stadtmüller-it.

Duhet pranuar veē, se sipėrfaqja toksore ku shtrihej raca shqiptare ishte shumė e kufizuar gjer nė shekullin e njėmbėdhjettė, do me thėnė deri nė shkatrrimin e Perandoris sė parė bullgare tė themeluar nga Cari Simeon.

***
Pas tatėpjetės sė kėsaj fuqije fillon zgjerimi i hapsirės jetsore tė Shqiptarvet, mė parė nė fusha e kodrina tė Shqipėris sė mesme e jugore prej nga dėbohen ose nėnshtrohen pronarėt e bujqit sllavė 20); mė pas nė vise mė tė largėta drejt Greqis. Lajmin mė tė parė tė migracjonit shqiptar nė gadishullin elenik e kemi nga vjetėt 1021-1022 21).

Me ardhjen nė fuqi tė njė serije perandorėsh tė zotė nė Bizanc, migracjoni jashtė kufijve toksorė tė Shqipris ndėrpritet, por kolonizimi i mbrėndshėm vijon.

Tokėt pjellore nisin tė banohen e tė punohen prej vetė Shqiptarėvet. «Nėpėr malet shqiptare, tė paprekuna nga lufta e rreziqet, popullsija e njij race shumė tė bukur u mbajtė e freskėt, pjellore, e shėndoshė, me nji jetėsi tė jashtėzakonėshme ndėr disa vise, e qėndrueshme ndėr tė gjitha fatkeqsit, luftare...

Ai element bredhės filloi me u rrotulluem prej maleve ndėr fusha i lodhun prej luftavet tė pandame e prej rreziqevet tė tė papushueme 22).»

Nė funt tė shekullit XIII nis vala m'e madhe e pėrhapjes sė fiseve shqiptare pėrjashta tokės sė vet duke ndjekur dy rrugė: drejt veri-lindjes vėndosen nė Kosovė, Rashė, Sėrbi, nė njė pjesė tė madhe tė Maqedhonis verjore e perndimore; drejt jugės ngulen nė Thesali, Epir, Etoli e Akarnani 23).

Shumė nga kėta braktisin tokėt e porsa-hapura tė Myzeqés e tė Savrės pėr tė shkuar nė viset e largėta tė Gadishullit helenik 24). Diku janė tė ftuar prej vetė pronarvet tė tokėvet qė kishin mbetur djerrė 25) ; diku thėrriten prej despotvet bizantinė tė vėndit tė cilėt kanė nevojė pėr fuqira ushtarake qė tė mbrohen kundėr Tyrqvet 26) ; diku shkojnė vetė nė fise t'organizuara ushtarakisht e t'udhėhequra prej princėrvet tė tyre 27) ose tė huaj 28).

N'atė kohė nė Greqi zjente njė shpirt kolonizimi njė soj si n'Itali n'epokėn e kolonizimit tė math tė Gjermanvet 29). Shkaku duhet kėrkuar nė rrallimin e fortė tė popullsis greko-sllave t'atėhershme prej luftravet tė dėndura e sidomos prej murtajės sė zezė tė vitit 1346 e cila u pėrhap nga thellsit e Azis nė Greqin e jugės dhe shkaktoi vdekje tė panumėrta 30).

Shqiptarėt qė shkuan nė Gadishullin helenik u shpėrndanė pjesėrisht nė Thesali e pjesėrisht nė krahinat pėrndimore. Ata tė Thesalis pėrmėnden qė nė kohėn e Andronikut tė tretė (1328-1341) si pronarė tė mėdhaj tokėsh (arhondėr) 31).

Me shkeljen e Stefan Dushanit nė kėtė krahinė, arhondėt dhe stratiotėt grekė u dėbuan prej ēifliqeve tė veta dhe vėndin e tyre e zunė, mė tė shumtėn, kryetarėt shqiptarė e prandaj numri i tyre u shtua mė tepėr 32).

Nga Epiri, Etolija e Akarnanija, me kohė u larguan disa Shqiptarė tė ndarė nė dy degė: njėra degė shkoi nė Beoti. Atikė, Negropont dhe n'ishujt e tjerė tė detit Egjé.

Pjesa tjetėr, e ftuar prej Despotit tė Misthrės, Manuel Kantakuzenit, kalon gjirin e Korinthit dhe vėndoset nė Moré (1383) 33). Ftesa pėrsėritet nga Despoti i mėpastajshėm Theodor Paleologu dhe numri i familjevet shqiptare shtohet akoma mė tepėr 34).

Shqiptarėt ishin trima e puntorė e prandaj, me fuqin e pushkės dhe me punėn e tyre tė parreshtur, i suallėn dobira tė mėdha vėndit. Perandori Manuel i dytė, thot Vasiliev-i, nė fjalimin e varrimit qė mbajti pėr Despotin qė solli Shqiptarėt, e lavdėron atė shumė pėr kėtė masė me vėnt 35).

Nė kėtė mėnyrė Shqiptarėt u pėrhapėn me shumicė nė tė gjithė Greqin. Nė Moré, kaq i math qe numri i tyre, sa qė njė shkrimtar e diplomat i kohės, Gjergj Phrantzae, si me lot pėr faqe, ankon se nė kohė tė tij, nė gjysmėn e shekullit tė pesmėdhjetė, dy tė tretat e Gadishullit ishin shqiptare me 290 mij vetė e me 30 mij luflarė 36).

Me dukjen e parė tė Tyrqvet ndėr tokėt t'ona, krijohet edhe njė rrugė e ré shpėrngulje pėr Shqiptarėt; shumė familje shkojnė n'Itali, nė Raguzė, Venetik, Rekanatė e Ankonė, por nuk trajtojnė kolonira tė caktuara.

Kėto kolonira themelohen mė vonė nė Pulje, Kalabri, e Siqeli, kur rreziku tyrk shtohet e sidomos atėherė kur Heroi i ynė kombėtar ndrron jetė dhe ushtrit e pathyershme tė Sulltanit pushtojnė me radhė tė gjitha kėshtjellat e forta dhe qytetet e lulėzuara...


Gennaro M. Monti shkruan: « pushteti i Tyrqvet mė shumė se njė sundim i vėrtetė qe njė sovranitet i lartė 37).» Ka pasur karakter administrativ e ushtarak e prandaj nuk do tė kishte rėndėsi tė madhe pėr historin e racės s'onė, sikur herė pas here mos tė kishin dalė njerz qė gjejnė halėn nė pėrpeq e tė kishin thėnė se tyrqizmi ka lėnė gjurmė tė pashlyershme, se e ka ndryshuar gati krejt gjakun arjan e se ka ērrėnjosur cilsit ario-evropjane nga populli shqiptar.

..................

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Histori Shqiptare

Mesazh  Estilen prej 25.04.10 16:27

Akuza ėsht e vjetėr; dhe, me gjithė se ėsht pėrgėnjeshtruar disa herė, prap, kur ndokush ka pasur interes, ėsht pėrsėritur. Kėtė mendim pa vėnt kėta njerz e mbėshtesin nė myslimanizmin qė u pėrhap nė tri tė katėrtat e popullit shqiptar.

A ka ndonjė farė themeli ky besim? Asnjė. Pse myslimanizėm nuk do tė thotė tyrqizėm, sado qė, pas pushtimit t'Egjyptit prej Tyrqvet, pėrfaqsonjsi i Muhamedit nė tokė ishte njė kryetar shteti, vetė Sulltani i Osmanllinjvet.

Tė besojmė sa shkruajnė kėta tė huaj tė pėrciptė ose dashakeqė, do t'ishte njė soj sikur tė pohojmė se Gjermanėt ndrruan gjak, pse lanė paganizmin dhe pėrqafuan krishterimin ose se Englezėt e sotshėm nuk janė mė ata tė pesqint vjetve mė parė, pse u ndanė nga Kisha Katholike Apostollore Romane.

Duhet tė pranohej sa thonė kėta, sikur myslimanizmi tė pėrhapej me anėn e turmave kolone tyrke tė vėndosura prej Portės sė Lartė ndėr krahina tė ndryshme tė Shqipėris. Por njė kolonizim tė kėtillė nuk e pėrmėnt asnjė herė historija.

Ettore Rossi, kur mirret me pėrhapjen e fes sė Pejgamberit pohon: «nuk munt tė thuhet se islamizmi i Shqipėris ka qėnė i ndihmuar prej imigrimit t'elementevet tyrke. Sulltanėt shpėrndanė disa fise t'Anadollit nėpėr Ballkan, por nuk i shtyjtėn kėto gjer nė Shqipėri 38).»

Njė misjonar, Fr. Angelo da Bergamo, i cili pat vizituar vėndin t'onė qė nė gjysmėn e parė tė gjashtqindshit. « pat vėnė ré se Shqiptarėt muhamedanė ishin gati tė gjithė tė lindur nė vėnt dhe se zbrisnin nga Kristjanėt qė kishin ndrruar fé 39). »

Gjithė kėtė thot preras njė i ditur pollak qė studjon shpėrndarjen e elementevet tė racės tyrke nė Ballkan: «me gjithė se Islami ėsht shumė i pėrhapur nė Shqipėri, nuk ka aglomeratė tyrke tė rėndsishme nė kėt vėnt 40).»

Kėshtu flet edhe arsyja. Sikur familje Osmanllinjsh ose Tartarėsh tė nguleshin nė tokėn t'onė, si kėto do t'i humbisnin zakonet e gjuhėn e tyre duke patur kontakt tė vazhduarshėm me sundonjsit e njė gjaku?

Nė Rumani ku sipėranija tyrke ka qėnė shumė m'e dobėt se nė Shqipėri, pse atje kurdoherė janė mbajtur njė farė autonomije dhe njė princ kristjan nė krye, shohim edhe sot se Gagauzėt, Qyrdėt, Lipovanėt, Tartarėt e Tyrqit, tė vėndosur nė Dobruxhė qė prej kohėsh, i kanė ruajtur dhe i ruajnė edhe ndėr ditėt t'ona gjuhėn, fén, zakonet dhe tiparet e racės nga e kanė origjinėn.

Duhet shtuar, mė nė funt, se nuk do t'ishte n'asnjė mėnyrė e mundur qė njė popull me gjak tė pėrzier e gati tyrk tė ruajė pėr pesė shekuj ndjenjėn e individualitetit kombėtar dhe tė mos trėmbet as nga mallkimet e Babi Alis, por tė kėrkojė e tė fitojė mvehtėsin politike.

Por prap — munt tė thotė ndokush — edhe nė mos qoftė e ardhur prej s'di se ku pjesa m'e madhe e myslimanvet, lihet pėr tė dyshuar shumė nė karakterin e, pikėrisht, nė racėn (pse karakteri ėsht funksjon i racės) e njė populli qė si pa tė keq shqelmon fén e vetė pėr tė pranuar njė fé qė s'ka asnjė lidhje me tė parėn.

Kėtu, mendon njė studjonjės i problemeve shqiptare qė mbahet si m'i thelli njohės i shpirtit t'onė, ka tė bėjė njė farė «forma mentis etiko-psikologjike paqėndrese qė ėsht diktuar kurdoherė nė tokėn ilirike dhe qė ka ngjasje tė rrjedhė nga coptimi politik nėn tė cilin qenė shtruar thuaj se pa prerė popullsit q'e banuan 41).»

Tė njėjtin mendim e ka pas ēfaqur me kohė Dr. Vladan Gjorgjeviēi. Ai e tha mė rrumbullakėt : Shqiptarėt ndjekin njė parim filozofik tė ēuditėshėm si pas tė cilit « e kuj tė jetė shpata e atij do tė jetė edhe besa 42).»

A ėsht e vėrtetė kjo akuzė? Aspak.

Ėsht e vėrtetė vetėm se Shqiptari nuk ėsht i lidhur shumė ngushtė me fé. Se Shqiptari, me tė gjitha valėt e qytetrimit tė huaj qė ka kaluar, ka mbetur prap se prap, nė funt tė shpirtit, pagan e se beson mė me qejf nė ēukėn e shkėmbėnjtė tė Tomorrit ose nė guvėn e thellė tė Sarisalltėkut mbi Krujė, se sa nė shėnjtin mė ēudibėrės, qoftė ky i myslimanvet, qoftė i kristjanvet; se trėmbet mė shumė nga shitimi i Orėvet e i Zanavet se sa nga shpata e mprehtė e Kryeengjėllit Mėhill q'i u merr jetėn njerzve.

Kur paganizmi ėsht rrėnjosur kaq shumė nė shpirtin e njė populli, qė s'ėsht zhytur akoma kok' e kėmbė nė pellgun e qytetrimit evropjan, atij i duket se fét e tjera mundet t'i ndryshojė mė me lehtėsi, pse kėto nuk i a ērrėnjosin bestytnit me tė cilat ai ka lidhur ngushtė botėkuptimin e tij, jetėn e tij familjare e shoqėrore.

Por, as kjo nuk ėsht arsyja kryesore e pėrhapjes sė myslimanizmit nė Shqipėri. Arsyja e vėrtetė duhet kėrkuar nė faktorėt historikė e shoqėrorė. Le t'i gėrmojmė pak kėta faktorė — veē sipėrfaqėsisht, pse mbi shkaqet dhe mėnyrėn e pėrhapjes sė myslimanizmit nė vėndin t'onė ėsht shkruar shumė pak dhe gjysmakėrisht.

Pas vdekjes sė herojit t'onė kombėtar, Skėnderbeut, ushtrit e mėdha tė Sulltanit pushtuan me radhė te gjithė kėshtjellat qė pėrfaqsonin fuqin e zogjvet tė shqipes: Beratin, Krujėn, Drishtin, Leshin, Shkodrėn e mė nė funt Durrsin e Vlorėn.

Princat e priesat shqiptarė e kuptuan se i u kėrcėnohej jeta, nderi e besimi e prandaj u shpėrngulėn duke marrė me vehte tė gjithė klasėn qė pėrfaqsonte bujarin e vėndit e, sidomos, klerin kristjan, pse pikėrisht ky e ndjente vehten mė fort nė rrezik nėn sundimin e Gjysėmhėnės. Nė tokėn e Kastriotit mbetet atėherė populli m'i ulėt (bujqit e barijt) e m'i pakulturė.

Krye pėr t'a drejtuar, pėr t'a mbajtur tė bashkuar e pėr t'i treguar rrugėn e detyrės nuk ka. Ēa do tė thotė shumė, pse porsa ėsht kaluar kufiri i Mesjetės sė mbushur me feudalizmin karakteristik e me frymėn kristjane fanatike tė krijuar nga njė numėr tepėr i ngjeshur priftrinjsh.

Pėr t'i u pėrshtatur rymės sė re qė po i a ndryshon dukien lėndore e shpirtrore tė gjithė Evropės dhe, pastaj, pėr tė gjetur rrugėn mė tė drejtė qė duhet ndjekur nė vėndin e tij tė pushtuar nga njė popull krejt i huaj jo vetėm pėr gjak e gjuhė, por edhe pėr konceptin qė ka pėr kėtė e pėr atė jetė, Shqiptarit i duhen udhėheqės shpirtėrorė shumė tė zotė. Kėta i mungojnė kryekėput e prandaj ky mbetet i hutuar nė mes tė katėr rrugėve.

Gati tė gjithė krerėt e Shqipėris qė luftuan krah pėr krah me Skėnderbén nuk qėndruan nė mes tė tij pėr t'i treguar udhėn. Shumė tė pakėt qenė ata priftrinj qė pranuan rreziqet e rėnda q'i u kėrcėnoheshin pėr tė shpėtuar shpirtrat e vllezėrvet qė s'munt tė kapėrcenin detin. Miqsija e Gjergj Kastriotit me Mbretin e Napolit dhe politika venecjane e muarėn mė qafė krishterimin shqiptar.

Dokumentat historikė e provojnė katėrēipėrisht mungesėn e priesave politikė e shpirtėrorė. Tė gjitha relacjonet e shekujvet tė XVI-tė e tė XVII-tė q'i janė dėrguar Vatikanit thonė se nė Shqipėri nuk ka meshtarė e se ndonjė qė kėtu kėtje mund tė ketė mbetur, ėsht kaq ignorant sa qė memzi lexon Ungjillin 43).

Shumė vise vetėm njė herė nė dhjetė vjetė e shikonin me sy barin e shpirtravet e, edhe kur kishin fatin tė dėgjonin njė meshė, nuk gjenin dot te prifti njerin e pėrshtatshėm qė do t'i jipte dorėn pėr t'a nxjerrė nga balta tė mjerin qė kishte ngecur nė llomin e mėkateve e tė dyshimit 44). «Mė 1642, thot Sufflay, ishin nė Shqipni tė veriut priftėn tė rij pa asnji cilsi: ushtarėt qė nė Lombardi kishin nxanė italishten, konkurrojshin me pėrfundim tė mirė pėr priftėnj 45).»

Shumė kush lindte e vdiste pa parė meshtar me sy. Arkivat e huaja na dėftejnė gjithė ato rasje kur dinjitarė tė dioqezeve katholike tė Shqipėris e kalonin jetėn nė Zara, nė Venetik ose nė Romė pa shkelur asnjė herė nė tokėn e jurisdikcionit tė tyre fetar 46).

Ē'ndoth ndėr katholikė, pasqyrohet edhe nė botėn orthodokse shqiptare. Mė sa nė veri, dua tė themė nė krahinat e patriarkatit tė Pejės, kjo nė fillim nuk pėson humbje tė mėdha — pse kleri sllav kishte mbetur i gjithė nė vėnt edhe pas shkeljes sė Tyrqve nė Sėrbi — bilé, herė herė e pėrhap jurisdikcionin e sajė edhe nė botėn katholike tė mbetur pa priftrinj 47), nė jugė punėt shkojnė shumė keq.

Nga dokumentat e vlefshėm qė na sjell At Nilo Borgia nė historin misjonare I Monaci Basitiani d'Italia in Albania provohet se kleri orthodoks i jugės ishte pėr faqe tė zezė e se peshkopėt nuk ushtronin ndonjė veprimtari fetare, por interesoheshin mė shumė pėr t'u marrė me intriga tė kota ose pėr tė mbledhur t'ardhurat e dioqezeve tė tyre 48).

Mė shumė se njė herė ngjan qė katunde tė tėra, me prift e peshkop nė krye, tė lėnė fén orthodokse dhe tė bėhen myslimane 49).

Punėt ndryshojnė vetėm atėherė kur Austro-Ungarija 50) dhe Rusija 51) i marrin nėn sqetull kristjanėt e Ballkanit. Por pėr kristjanėt e Shqipėris kjo mbrojtje ishte shumė e vonė. Pjesa e tyre m'e madhe kishte kaluar nė myslimanizėm njė qint vjetė mė parė 52).

Kjo ėsht suaza e saktė e gjėndjes shpirtrore e fetare nė Shqipėri nė mbarimin e shekullit tė gjashtėmbėdhjetė. Ē'munt tė bėjnė Shqiptarėt kaq pak t' organizuar shpirtėrisht kundėr rebeshit aziatik?

Ndjenja e auto-konservacjonit, qė ėsht njė nga karakteristikat kryesore tė racės sė tyre, i mėson qė tė mėnjanohen, tė braktisin jetėn e qetė tė qėndravet urbane ose begatin e fushavet pjellore dhe t'arratisen nėpėr male.

Disa misjonarė tė huaj qė kanė shkelur nėpėr kėto anė i kanė parė kėta Shqiptarė dhe i kanė pėrshkruar si njerz t'egjėr qė jetojnė nėpėr shpella 53). Nė kėtė mėnyrė munt tė qėndronin mė shumė nė fén e Krishtit. Por kataklizma shpirtrore i ka tronditur. Disa faktorė tė tjerė, ekstrinsekė qė ndėrhyjnė nė kėtė kohė, e shpejtėsojnė islamizimin.

Tyrqit kanė nevojė t'a shtrojnė kėtė popull pėr dy arsye: mė parė, qė tė mos u qesė pengime kur ushtrit e tyre tė mėdha do tė kalojnė nėpėr Shqipėri pėr tė mposhtur vise tė tjera tė Ballkanit qė ngrenė krye ose pėr t'u hedhur nė Gadishullin e Apeninėvet; pastaj, qė t'a shfrytzojnė trimėrin e tij tė pashoqe duke e pėrdorur si shokė armėsh.

Qė tė mirren vesht me tė duhet tė krijojnė mė parė njė klasė drejtonjse, e cila ndėr njė qint vjetėt e parė tė sundimit osman mungonte thuaj se krejtėsisht pse kishte shkuar n'Itali Por nuk mjafton kaq.

Duan edhe qė tė jenė tė sigurtė nga besnikrija e kėsaj klase sė ré. Marin, prandaj, disa nga Shqiptarėt mė tė ēquar tė ēdo vėndi, i u japin rutbera e i u premtojnė pasurira tė mėdha tokėsh, nė qoftė se bėhen myslimanė. Kėta, kush mė parė e kush mė vonė, e pranojnė dėshirėn e sundonjsit.

Dikuj nuk i duket gjė e kundėr-natyrshme ndrrimi i fés, pse me kristjanizmėn vetėm emri e lithte. Dikush tjetėr porsa lindur ėsht marrė nė Stamboll ku ėsht rritur e edukuar nė fén e Muhamedit dhe ka hyrė nė radhėt e Jeniēerve.

Dikuj i ka ardhur shpirti nė majė tė hundės nga ndjekjet e parreshtura tė Tyrqvet 54). Ndonjė kryetar fisi e sheh popullin qė po vuan shumė nga taksat e rėnda e prandaj pranon tė ndrrojė fé pėr tė mos lėnė qė tė heqin keq njerzit e vetė.

Misjonarėt katholikė qė kanė udhtuar nėpėr viset t'ona pėr tė mbajtur lartė Kryqin, kanė lėnė shumė shėnime qė pohojnė kėto tė vėrtetas 55).

Ata shkrimtarė qė thonė sė Tyrqit nuk e pėrdorėn n'asnjė rasje forcėn pėr tė pėrhapur besimin e tyre duhet tė jenė nė gabim.

Shohim, nė kėtė mėnyrė, tė krijohet nė Shqipėri klasa e ré drejtonjse tė cilėn e lith, nėpėr mjet tė myslimanizmit, besnikėri e patronditėshme te Sulltani. Krahina tė tėra, ku pjesėrisht e ku tėrėsisht, rrokin fén e Muhamedit.

Myslimanizmi pėr njė kohė tė gjatė nuk e ndau Shqiptarin nga Shqiptari. Martesat midis dy féve kanė qėnė tė zakonėshme, dhe vazhdojnė edhe sot nė disa malsira. Ka shėmbuj tė dėndur qė tregojnė se muhamedani e pagzon fshehtazi tė birin, ose gruan 56), shkon e falet nė kishė, jep ndihmė pėr mbajtjen e famulltarit 57), jeton nėn, njė strehė bashkė me kristjanin q'e ka vlla a kushėri 58) dhe, kur vdes, i a lė trashgim monastirit tė gjithė pasurin e tij.

Ndoth edhe diēka m'e ēuditėshme: nė njė kishė tė shndrruar nė xhami, Kristjanėt mirren vesh me bashkė-qytetasit e tyre qė kanė kthyer fé dhe, herė pas here, shkojnė atje me priftin nė krye e «i falen Perėndis si pas dogmės sė tyre» 59).

Njė Krahin' e tėrė e Elbasanit, Shpati, pėr tė shpėtuar nga ndjekjet tyrke, ēfaqet si myslimane duke ndryshuar vetėm emrat e njerzve, kurse fshehtazi e mban tė paprekur fén orthodokse. Kriptokristjanėt kanė qėnė tė shumėt nė numėr gjatė shekullit tė XVII-tė.

Ja shkaqet e pėrhapjes sė besimit tė Muhamedit nė vėndin t'onė. Kuptohet nga kėto se nuk ka asnjė shėnj imoraliteti tė mbrujtur nė gjakun shqiptar, por se rrethanat kanė qėnė t'atilla, sa qė cilido popull tjetėr i ndodhur nė kėto kushte nuk do tė kishte mundur tė vepronte ndryshe 60).

***

Pėrhapja e myslimanizmit nė Shqipėri i solli vėndit tė kėqija dhe tė mira. E keqja kryesore ėsht kjo: duke patur tė drejta tė barabarta me Tyrqit, Shqiptarėt muarėn vėndet mė tė larta politike e ushtarake tė Mbretėris Osmane e prandaj kur, nė krye tė tetqindshit, fryjti era e mvehtėsis pėr tė gjithė popujt e krishterė tė Ballkanit, te kėta feja nuk pėrfaqsonte kombėsin.

Pėr kėtė arsye, nė vėnt qė tė punonin pėr tė fituar lirin, tė pėrēarė, ata nuk i lanė grrindjet ndėrmjet shoqi-shojtė qė tė bashkoheshin, por, nėn urdhrat e Sulltanit, luftuan fqinjėt tė cilėt, t'udhėhequr prej klerit, e shkundėn robėrin katėrqint vjeēare tė Gjysėm-hėnės.

Nga ana tjetėr, dobit q'i solli Kombit feja e ré qenė, ndofta, mė tė mėdha. Tė pakėt nė numėr e tė paorganizuar mirė, Shqiptarėt ishin rrethuar prej dy racave tė forta tė cilat, gjatė gjithė kohės sė mesme, kėrkuan t'i asimilojnė.

Dallga sllave kishte pėr t'a ēdukur me siguri kėtė popull tė vogėl, ashtu siē pėrpiu shumė fise katolike tė veriut, sikur ky tė mos kishte pėrqafuar myslimanizmin.

Helenizmi, gjithashtu, ishte bėrė shumė i rrezikshėm nė shekullin e nėntmbėdhjetė, pse propaganda e fortė qė zhvillonte Fanari me anėn e Kishės e tė shkollės nė tė gjithė botėn orthodokse greke e shqiptare, synonte ndjenjat e gjuhėn e kėtij populli pa ndėrgjegje kombėtare tė zhvilluar mirė, pa shkrim tė veēantė e pa letėrsi qė munt tė ndikonte.

Mė nė funt, hapsira toksore ku shtrihej raca shqiptare ishte shum' e kufizuar gjatė kohės sė Skėnderbeut. Bishtrat q'ishin zgjatur nė Greqi nuk kishin rėndėsi shumė tė madhe, pse atje shkolla greke dhe kisha orthodokse po bėnin veprėn e tyre tė ēkombėtarizimit.

Fiset e pėrhapura nga veriu e nga verilindja nė Kosovė, Rashė, Sėrbi e Maqedhoni kishin mbetur si nėnshtresė, pse mbishtresėn e trajtonin Sėrbėt e Bullgarėt 61) dhe prandaj nuk munt tė kishte fuqi jetsore.

Me njė herė pas luftės sė Kosovės Sėrbėt filluan tė tėrhiqen prej viseve tė jugut e tė dynden mbi Danub, nė kufijt e Hungaris. Krahinat qė ndodheshin midis Shqiptarvet e Sėrbvet, me gjith se mjaft pjellore, mbanin tashi njė popullsi qė dita ditės po rrallohej. Kjo popullsi nuk pėrbėhej vetėm prej Sllavėsh, por edhe prej Shqiptarėsh.

Kishte nė tė, ashtu siē pohon Hahn-i. njė element tė vjetėr qė pėrfaqsonte elementin iliro-shqiptar tė Dardanis 62); njė element shqiptar tė vėndosur atje qė nė kohėn e diasporės sė parė (shekulli XIII e XIV); mė nė funt njė grup shqiptar tė paorganizuar i cili, i joshur prej tokėve tė plleshme, ka lėnė malsit e ēveshura dhe ka shkuar n'ato anė gjatė tė XV-tit e tė XVI-tit qindvjet 63).

Ky grumbull i fundit nuk pėrbėhej vetėm prej myslimanėsh, por edhe prej kristjanėsh. Dhe prandaj nuk duhet pranuar n'asnjė mėnyrė qė shpėrngulja e tij tė jetė kryer me shtyjtjen ose me pėrkrahjen e Portės sė Lartė 64).

Grumbullimi i vazhduarshėm i Sllavėve nė drejtim tė krahinavet verjake shtohet shumė nė funt tė shekullit XVII. Mė 1690, jo mė pak se 37 mij familje sėrbe, tė ftuara nga Leopoldi i Parė, lėnė vatrat e tyre tė jugės dhe vėndosen nė Banat 65).

Katundet e shprazta zihen prej malsorvet t'anė. Nė kėtė mėnyrė elementi i rrallė shqiptar jo vetėm dėndėsohet, por mbetet i vetmi nė fushėn e Kosovės, nė Metohi e nė Novipazar 66).

..................

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Histori Shqiptare

Mesazh  Estilen prej 25.04.10 16:37

Shpėrngulja u bė prej viseve tė ndryshme tė Shqipėris sė veriut duke kaluar nėpėr Opolje, Lumė e gjatė Drinit tė bardhė dhe arrijti gjer nė Nish.

Tėrheqjen e plotė ethnike tė Sllavėvet tė pakėt qė kishin mbetur e shkaktuan mė nė funt kryengritja sėrbe e vjetvet 1804-1815 dhe sidomos lufta sėrbo-tyrke e vjetvet 1876-1878 67).

Kjo qe pėrhapja e dytė e madhe e vėnt-banimit tė racės shqiptare 68).

Vajtja e grupeve tė reja nė Kosovė nuk shtoi vetėm hapsirėn toksore, por fuqizoi kaq shumė ballin shqiptar, sa qė sot atje kemi pėrfaqsonjsit mė tė pėrsosur tė racės s'onė, tė vėndosur shumė mė dėndur se nė pjesėn tjetėr tė Shtetit.

Sikur mos tė kishte ndodhur diaspora e ré e myslimanvet shqiptarė, nuk do tė kishte guximin tė thėrriste njė albanolog i math gjerman: «vėndi qė njihet nga historija me emrin Sėrbi e vjetėr munt tė quhet me mė shumė arsye Shqipėri e ré 69).»

Pėrhapja e dytė ėsht shoqėruar edhe nga dy valė tė tjera migrimi: shpėrndarja e shumė Shqiptarve qė shėrbenin si nėpunės ose si ushtarė tė Portės sė lartė nėpėr tė katėr anėt e Perandoris; largimi i Shqiptarvet pėr n'Itali qė vazhdoi pėr tė gjithė kohėn e sundimit tyrk dhe mori funt vetėm nė mbarimin e shekullit XVIII 70).

Kėto shpėrngulje shkaktuan, si shihet, njė shprastirė tė madhe nė krahinat e vjetra e prandaj duhet shikuar edhe ana e dobėt e tyre: popullsija rrallohet shumė, vėndi varfėrohet ekonomikisht, pse bujqėsija lihet pas dore: Kanė mjaftė tė drejtė ata qė besojnė se «vitaliteti i ynė demografik u shterpėsua»71).

Por kemi tė bėjmė me sėmundje tė shėruarshme. Gjėndja ekonomike, pėr faktorė tė ndryshėm qė kėtu s'ėsht rasja tė pėrmėndim, ka dhėnė shėnja se po nis rrugėn e mbarė dhe se do tė pėrmirsohet shumė mė tepėr nė t'arthmen.

Vitaliteti demografik nuk duhet tė jetė shterpėsuar, me gjithė se rrallimi i popullsis, e posaēėrisht i meshkujvet, nga njėra anė, dhe varfėrija, nga ana tjetėr, munt tė kenė ndikuar pak edhe nė shtesėn demografike. Por mungesa e shifrave tė sakta nuk lejon tė ēfaqen mendime tė prera mbi kėtė fenomen.

Sidoqoftė, pėrhapja e fés sė ré ėsht ngjarja mė e rėndėsishme e historis s'onė kombėtare tė njėmij vjetvet tė fundit. Qė nga shekulli i XVII-tė e tėhu, prozelitėt e sajė pėrbėjnė boshtin kryesor tė kombėsis dhe tė racės s'onė.

***

Historija mbi racėn e njė populli nuk do t'ishte e plotė nė qoftė se do tė pėrmbante vetėm lėvizjet e sipėrfaqes toksore mbi tė cilėn kjo racė ėsht pėrhapur ndėr kohė tė ndryshme dhe ndikimet qė ka patur gjatė shekujve prej popujve me tė cilėt ka rėnė nė kontakt.

Ēdo racė, pėrveē dukjes sė jashtme, ka edhe njė dukje tė mbrėndėshme, shpirtrore, njė farė psike tė vetėn qė i jep asaj vulėn mė tė fortė dallonjse dhe i cakton, nė pjesėn mė tė madhe, rrugėn qė duhet tė ndjekė nė histori.

Kjo psikė e veēantė ėsht e shpėrndarė, pak a shumė, nė tė gjithė pėrfaqsonjsit e njė race. Por seicili ndėr kėta pėrfaqsonjės nuk i pėrmban tė gjitha veēorit e mira shpirtrore tė sajė. Kush nga kėta ka mė shumė e kush mė pak.

E kur njė individ ėsht pajosur shumė mė tepėr nga shokėt 'e tij, me kėto veēori, kemi njė gjeni qė pėrfaqson pėr bukuri racėn sė cilės i pėrket. «Gjenija, nė tė vėrtetėn, thot njė biolog i math italjan, nuk ėsht veēse shprehja e cilsive mė te mira shpirtrore, racore e tė trashguarshme tė fisit, tė bashkuara nė njė njeri 72).»

Ndofta ėsht i vogėl numri i bijve tė fisit t'onė qė janė njohur prej tė gjithė botės si gjeni tė vėrtetė. Pse i vogėl ėsht edhe numri i pėrgjithshėm i popullsis shqiptare.

Por njerz tė mėdhej qė kanė skalisur thellė emrin e tyre nė shkėmbin e historis sė pėrbotėshme kemi kaq shumė sa cilido prej nesh duhet tė mburret e kėrkush nė botė nuk ka si tė na mohojė meritat.

Njė nga intelektualėt t'anė mė tė mirė, i ndyeri Vangjel Koēa, ka pas mbajtur njė konferencė tė rėndėsishme me qėllim qė t'i bėjė tė njohur botės se huaj vlerat e kėsaj race.

Me shpresė se kjo ligjėratė do tė pėrkthehet e do tė botohet edhe nė gjuhėn shqipe, unė nuk dua tė shėnoj tė gjithė emrat e Shqiptarvet tė mėdhenj qė numron historija, por po pėrmėnt vetėm e thatas disa ndėr ta sa pėr tė treguar se sa tė shumta e tė mėdha janė vetit me tė cilat ėsht pajosur raca e jonė.

Kėrkush nuk ka mohuar, gjer mė sot, cilsit ushtarake qė kemi nė gjak. Tė pėrmėndim Lekėn e Math, do tė gjenim ndokėnd qė do tė thoshte: kėta mėndjemėdhenj « kanė dashur tė fusin nė familjen e gjėrė ilirike tė tė parvet tė Shqiptarve tė sotshėm edhe ngadhnjenjsin e math maqedonas, por nė kėto lavdėrime tė vonuara nuk ėsht historija qė rindėrton; janė ėndrrat poetike tė fantazis qė zbukurojnė » 73),

Por pėr vargun e perandorvet tė Romės, ndėr tė cilėt Aureljani, Dioklecjani dhe Kostandini i Math, nuk besoj tė ketė njeri qė tė kundėrshtojė origjinėn ilire.

Gjatė kohės sė mesme shumė priesa ushtarakė duhet tė kenė qėnė Shqiptarė. Reparte tė pėrbėra prej Shqiptarėsh ka patur kudo dhe kudo janė dalluar pėr trimri e qėndresė.

Do tė mjaftonte vetėm emri i Gjergj Kastriotit pėr tė provuar se trimėrija e Shqiptarit nuk ėsht treguar vetėm pėr tė ruajtur tokėn e vetė dhe pastrin e racės, por, kur ka qėnė nevoja, edhe pėr tė mbrojtur tė gjithė krishterimin perndimor nga rreziku m'i tmerrshėm q'i kėrcėnohej.

Gjatė kohėve tė vona kemi njė numėr shumė tė math pashallarėsh, me Qypėrlinjt nė krye, qė shpėtojnė nga rreziku Perandorin osmane dhe mbajnė lart emrin e Sulltanit. Arbreshėt q'u hodhėn n'Itali u shpėrndanė shpejtė nėpėr Evropė pėr tė shėrbyer pranė mbretėrve tė mėdhenj nė bataljonet e stratiotėve tė komanduar prej gjeneralash gjakut tė tyre si Gjergj Basta.

Lufta e mvehtėsis greke i u dha nam aq tė math Arbreshve tė vėndit, ose atyreve qė porsa kishin shkuar nga Shqipėrija orthodokse pėr tė luftuar kundėr Islamit, sa qė historjani gjerman Stadtmüller u detyrua tė thotė:

- «Lufta greke pėr liri nuk munt tė mendohet pa elementin shqiptar» 74); njė soj siē tha shoku i tij m'i vjetėr Fallmerayer-i njė shekull mė parė: «kryengritja greke e shekullit tė XIX-tė, qė shpėtoi Greqin nga zgjedha tyrke, qe vepėr e Shqiptarvet 75).»

Sikur vetėm nė fushėn e armėve tė binte nė sy Arbreshi, gjithkush do tė kishte tė drejtė tė thoshte: ja njė popull i zoti vetėm pėr tė shkatrruar, pėr tė vėnė nė zjarm e nė flakė ēa bota me djersė e mund mbleth, ndėrton e rregullon.

Por edhe ndėr fusha tė tjera ėsht ēquar raca e jonė;ajo ka nxjerė udhėheqės popujsh e politikanė tė mėdhej si perandorėt e Romės e tė Kostantinopolit, familjet princore Gjika e Lupu tė Rumanis, Franēesk Crispin e Italis, tė gjithė pashallarėt e Egjyptit qė mė vonė u bėnė mbretėr e sa e sa tė tjerė.

Raca e jonė ka nxjerė njė perandor q'e ka mbajtur gjallė Bizancin me organizatėn financjare qė krijoi, Anastasin e Durrsit 76), ligjėvėnėsin mė tė math tė botės, Justinianin 77), projektonjsin e tunelit tė Semmeringut Karl Gegėn, Nėn-Kryetarin e sotshėm t'Akademis Mbretrore t'Italis, shkencėtarin nė zė Prof. Valaurin 78) nga Korēa. Shqiptarė kanė qėnė pėrkthenjėsi i Ungjillit nė latinishte Shėn Hieronimi, papa Klementi i XI dhe disa patriarkė tė Kishės Orthodokse 79).

As nė letra e harte Shqiptarėt nuk kanė mbetur prapa sė tjerėsh. Arkitektat Mika Petrab prej Tivarit, Aleksandėr Aleksi prej Durrėsit, ndėrtonjėsi i xhamivet mė tė bukura tė Stambollit, Mimar Sinani 80) prej Sulove, piktori nė zė Francesk Albani, humanistėt Gjon Gazulli, Marin Beēikemi e Marin Barleti, skulptori Gjon Albani, poeti Mihail Eminescu 81), dramaturgu Viktor Eftimiu 82) dhe artisti mė i math tragjik qė ka pasur bota nė kėta vjetėt e fundit, Aleksandėr Mojsiu prej Durrėsi, janė qė tė gjithė bij tė kėsaj race.

Shihet nga kėta pak rreshta se raca shqiptare nuk ka nxjerė vetėm burra tė pushkės, por edhe njerz tė mėndjes e tė shpirtit, filozofė, ligjėvėnės, burra shteti, shkencėtarė, letrarė, dijetarė, poetė e artistė tė mėdhenj.

Numrit tė njerzve tė dėgjuar qė njihen si Shqiptarė duhet t'i shtohet njė numėr tjetėr shumė m'i math tė panjohurish, qė janė mbajtur si pjellė e ndonjė populli tjetėr dhe qė ne nuk u a dimė emrat.

Kontributi qė kjo racė i ka sjellė botės, nė pėrpjestim me numrin e me kushtet nė tė cilat ka jetuar, nuk e vė prapa racavet tė tjera fqinje. Tregon, pėr kundrazi, se paja. shpirtrore e sajė ėsht e madhe dhe e shumeaneshme ...

fund

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Enigma qe lidhi Rusine me Shqiperine per 500 vjet

Mesazh  Estilen prej 13.05.10 21:01

Misteri Shqiperi - Rusi

Ēfarė i lidh dy popujt tanė pėrgjatė historisė Kur bėhet fjalė pėr kėtu e 500 vjet, misteri pėr ti zbuluar ėshtė gjithnjė e mė i vėshtirė. Por, duke u shkėputur deri nė vitet 1600, Rusia zbulohet tė ketė qenė njė vend jo aq misterioz pėr shqiptarėt.

Marrėdhėniet diplomatike dhe fermane qė pėrkojnė me luftėn ruso-turke, qėndrime politike tė Rusisė, ku duket qartė interesi sllav pėr situatėn nė Shqipėri, si dhe shumė ngjarje tė tjera historike gjenden nė Arkivin Qėndror Shtetėror tė Shqipėrisė.

Njė informacion i konsiderueshėm qė tani qarkullon i hapur.

Nga viti 1689 deri mė 1912
Tė dhėnat janė kryesisht tė fushės politike. Ka fermane dhe akte tė tjera qė gjenden nė Sixhilatin e sherijes sė Beratit, ku flitet pėr luftėn austro-turke (1689) dhe qėndrimin e Rusisė ndaj saj, si dhe pėr luftėn ruso-turke (Kriza e Lindjes).

Dokumentet mė tė hershme tė identifikuara janė tė vitit 1678. Kėto dokumente bėjnė fjalė pėr mobilizim jeniēerėsh pėr nė front, pėr beteja tė zhvilluara, pėr lėvizje trupash, pėr ultimatume tė Rusisė ndaj Turqisė, pėr paqe mes tyre, etj.

Mjaft tė dhėna ka pėr veprimtarinė e konsujve rusė nė Ballkan e nė hapėsirėn historike shqiptare, si ata tė qyteteve Mitrovicė, Tivar, Shkodėr, Janinė. Dominojnė raportet e tyre pėr situatėn nė Shqipėri dhe Ballkan. Ka tė dhėna pėr vrasjen e konsujve rusė nė Manastir, Shkodėr, Janinė.

Nė Sixhilatin e sherijes sė Beratit, nė vitin 1917, ėshtė regjistruar njė ferman qė informon pėr betejėn ruso-turke tė zhvilluar nė lumin Prut. Nė njė dokument tė vitit 1711 gjendet njė thirrje e ipeshkvit tė Pejės drejtuar Perandorit tė Rusisė, Pjetėr, ku kėrkohet ndėrhyrja ruse nė mbrojtje tė tė drejtave tė tė krishterėve pėr ēlirimin nga sundimi osman.

Nė njė dokument tjetėr tė viti 1737 (ferman, sixhilati i Beratit) gjenden tė dhėna pėr luftėn austro-ruse, si dhe pėr disa masa tė urdhėruara nga Perandoria Ruse pėr mbrojtjen e Greqisė. Ruhet gjithashtu, njė letėr origjinale e mitropolit tė Malit tė Zi, Petrovic, (viti 1754) drejtuar Perandoreshės sė Rusisė, Ekaterina, ku kėrkohet mbrojtja e Rusisė.

Nė vitin 1759, krerėt e Himarės dhe tė disa zonave tė tjera jugore tė Shqipėrisė, me anė tė njė letre, i kėrkojnė Carit tė Rusisė tė marrė nė mbrojtje Shqipėrinė. Ata premtojnė se do tė krijojnė njė ushtri shqiptare pėr tė luftuar kundėr Perandorisė Osmane.

Nė tė njėjtėn letėr, pėrshkruhet pozita gjeografike e Himarės dhe e Shqipėrisė dhe i kėrkohet Carit, tė pranojė fėmijė shqiptarė pėr tu shkolluar atje. Po nė vitin 1760, me anėn e njė dokumenti zyrtar (ēertifikatė), Departamenti i Punėve tė Jashtme tė Rusisė i jep vizė (leje kalimi) tregtarit shqiptar Jakov Suma tė udhėtojė nga Petersburgu pėr nė Riga.

Vitit 1779 i takon njė hartė e pėrgjithshme e Perandorisė Ruse. Mė 1789, kapedanėt shqiptarė tė revolucionit grek, Jorgo dhe Dhimitėr Boēari, Xhavella, Kosta Kolano dhe mitropoliti Anthim i shkruajnė Perandoreshės sė Rusisė dhe kancelarit tė saj pėr ta falenderuar pėr ndihmėn qė u ėshtė dhėnė nga ushtarakė rusė.

Kėrkojnė mė shumė ushtarakė rusė pėr ndihmė nė Sul (zonė e banuar me shqiptarė tė emigruar nė mesjetė, qė luajtėn njė rol tė jashtėzakonshėm nė ēlirimin e Greqisė, sikundėr ka shkruar edhe Byron nė Child Harold).

Ruhet njė dekret origjinal i Carit tė Rusisė, me anėn e tė cilit nė vitin 1892, urdhėrohet pėrkrahja e lėvizjes antiosmane nė zonat e bregdetit tė Adriatikut, duke pėrfshirė Shkodrėn, si dhe mbledhja e ndihmave nė rindėrtimin e kishave.

Tė dhėna ka pėr marrėdhėniet dypalėshe, ku tėrheqin vėmendjen kėrkesat e shqiptarėve pėr pėrkrahjen ruse nė mbrojtjen e kufijve nga pretendimet greke. Nė kėto dokumente shprehet qėndrimi i Rusisė ndaj problemit shqiptar; roli i saj nė diskutimet ndėrkombėtare pėr caktimin e kufijve tė Shqipėrisė; influenca ruse nė lidhje me raportet e shqiptarėve me sllavėt e jugut, si dhe nė lidhje me panhelenizmin nė Ballkan e nė raport me Shqipėrinė.

Nė vitin 1873 ambasadori rus nė Stamboll i kėrkon shtetit tė tij (ministrit tė Jashtėm nė Petersburg), tu jepet pėrkrahje nga Rusia kėrkesave tė Preng Bib Dodės pėr njė lėvizje antiosmane. Po nė kėtė vit, me anė tė njė qarkoreje, njoftohet administrata qėndrore e Elbasanit mbi qėndrimin e Perandorisė Osmane pėr shitjen e pronave, rusėve.

Nė vitin 1877 nunci apostolik nė Vjenė i shkruan ipeshkvit tė Shkodrės, ku e informon pėr gjendjen politike nė Shqipėrinė e Poshtme dhe pėr kushtet e situatėn e luftės ruso-turke. Njė batalion shqiptarėsh ka marrė pjesė nė pėrkrahje tė ushtrisė ruse kundėr ushtrive osmane. Nė vitin 1878, nė njė regjistėr tė mitropolisė sė Korēės mbahen shėnime rreth luftės ruso-turke (Kriza e Lindjes).

Njoftime tė vikarit tė Tivarit pėr arkipeshkvin e Shkodrės, ku flitet pėr mbajtjen e njė meshe nė kėtė qytet pėr shpėtimin e Carit Aleksandėr II i Rusisė (1879). Pjetėr Molenskij, qytetar rus, nė gjysmėn e dytė tė shek. XIX, jep ēdo vit ndihma pėr shkollimin e vajzave tė varfėra jetime (Kodiku i Madh i Korēės).

Nė vitin 1879, me anė tė njė promemorieje, pėrfaqėsues tė krahinave jugore tė Shqipėrisė (Berat, Delvinė, Pėrmet, Gjirokastėr) i kėrkojnė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Rusisė, ndėrhyrjen e saj nė mbrojtjen e tė drejtave tė Shqipėrisė. Kjo letėr i dėrgohet edhe ambasadorit rus nė Stamboll.

Kėrkohet nga Rusia tė mos cėnohet tėrėsia tokėsore e Shqipėrisė (mbrojtje prej fqinjėve). Njoftimi pėr disa shtetas malazezė qė nuk duan tė mbajnė zi pėr vdekjen e Carit tė Rusisė (me atentat), nė vitin 1878.

Nė njė koleksion telegramesh tė konsujve austro-hungarezė nė Stamboll, Londėr, Berlin, Paris, Petersburg, Tivar, Manastir, (viti 1880). Ka njoftime pėr qėndrimin dhe ndėrhyrjen e Rusisė pėr caktimin e kufijve tė Shqipėrisė.

Nė njė urdhėr tė vitit 1888, Ministria e Punėve tė Brendshme tė Perandorisė Osmane njofton prefekturėn e Elbasanit pėr kryerjen e veprimeve, me qėllim qė ēerkezėt e Kaukazit, qė kishin emigruar nė kėtė perandori, tė ktheheshin nė Rusi.

Nė Kodikun e Mitropolisė sė Drinopolit, (Gjirokastėr) viti 1894 ėshtė kopjuar njė seri raportesh tė konsullit austro-hungarez nė Janinė, pėrshkruhet takimi i konsullit me valiun (prefektin) e Janinės dhe kėrkesėn e tij pėr tė hapur zyra pėrfaqėsimi (zėvendėskonsuj) nė Vlorė dhe Prevezė.

Nė njė raport tė konsullit austro-hungarez nė Janinė jepen tė dhėna pėr rrethanat e vdekjes sė konsullit rus nė Janinė, Emilianov (viti 1889). Firmat tregtare tė Shkodrės Ēoba, Pema, Saraēi caktojnė pėrfaqėsues tė tyre tė pėrhershėm nė Odesa. Kryepleqėsia e Korēės, mblidhet pėr tė marrė nė dorėzim tri kėmbana tė dhuruara kishave shqiptare nga kishat ruse nė Odesė (1903).

Letra ku kėrkohet ndihmė nga kishat ruse pėr krijimin e njė kishe ortodokse shqiptare tė pavarur dhe pėr hapjen e kishave shqiptare nė Amerikė; letra tė tjera qė njoftojnė pėr zhvillimin e liturgjive nė gjuhėn shqipe (1903-1905).

Mė 1904, legata ruse jep ndihma humanitare pėr kishėn e Vrionit. Nė tė njėjtin vit, nė Kodikun e Mitropolisė sė Drinopolit (Gjirokastėr), jepen tė dhėna pėr njė letėr dėrguar Konsullatės ruse nė Janinė pėr tė kėrkuar ndihmė pėr kishėn e Shėn Ndreut.

Konsulli rus nė Mitrovicė (1905) njofton Qendrėn pėr lėvizjen e prijėsve tė kryengritėsve shqiptarė (Sulejman Batusha), pėr organizimin e njė mbledhjeje nga kėta tė fundit nė Istniē dhe pėr hartimin e disa kėrkesave qė do ti dėrgohen Portės sė Lartė: lirimi i ushtarėve shqiptarė, anullimi i reformės mbi tokėn.

Flitet pėr luftėra e beteja nė rajonet veriore tė Shqipėrisė dhe nė Kosovė. Mė 1909, konsulli rus nė Janinė njofton ambasadėn ruse nė Stamboll pėr zgjedhjet parlamentare dhe sidomos pėr mėnyrėn se si fitoi kandidatura e Ismail Qemalit si deputet i Beratit (tre vjet mė vonė do tė shpallte pavarėsinė e Shqipėrisė).

Nė njė letėr tė vitit 1911 flitet pėr raportet ruso-turke dhe pėr krijimin e njė partie demokratike qė mund tė shkaktonte incidente nė parlament. Sinodi (kėshilli) i mitropolisė sė Korēės nuk e pranon propozimin e konsullit rus nė Manastir pėr mėnyrėn e ndarjes sė trashėgimisė sė Grigor Nukes (1912).

Nė njė raport tė konsullit rus nė Shkodėr (1912) njoftohet Ministria e Punėve tė Jashtme tė Rusisė pėr cilėsinė e deputetėve tė kėtij vilajeti (Riza Bej, Myrteza Efendi). Nė marrėdhėniet ekonomike ka tė dhėna pėr veprimtarinė e pėrfaqėsisė tregtare shqiptare nė Odesė (viti 1889); fermane perandorake pėr tė lejuar shkėmbim mallrash, importe, si dhe pėr ēmimet e tyre (viti 1904).

Nė fushėn e arsimit ka tė dhėna pėr shtypje dhe shpėrndarje librash nė gjuhėn shqipe nė Odesė dhe vende tė tjera.

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Muzakajt

Mesazh  Kinich-Ahau prej 19.05.10 13:18

Muzakajt

Nė dokumentet historike, familja e madhe fisnike e Muzakajve pėrmendet qysh nė vitin 1081. Kjo familje e sundoi Beratin nė shekujt XIII, XIV e XV. Sundimi i Principatės sė Muzakajve ndahet nė dy periudha. Periudha e parė lidhet me vitet 1286-1343 dhe periudha e dytė me vitet 1350-1417.

Pėr origjinėn e hershme tė Muzakajve nuk ka ndonjė tė dhėnė tė saktė.

Dy autorė francezė, Pukevili dhe Dezerti, por edhe albanologu kroat Milan Shuflai, qė i kundėrshton dy tė parėt, pėrmendin zonat pėrreth qendrės sė principatės sė Beratit.

Ajo qė deri mė sot ėshtė e vėrtetė e dokumentuar dhe e pakundėrshtueshme dhe qė hedh dritė mbi origjinėn e tyre ėshtė fakti se pushteti politik dhe administrativ i Muzakajve ka pasur si qendėr Beratin, ndaj edhe nė tė gjitha studimet quhen “Muzakajt e Beratit”.

Ne dokumentet historike thuhet se njėri prej Muzakajve bėntė pjesė nė rrethin e ushtarakėve tė perandorit bizantin Aleksi I, Komnen. Pas vitit 1274, Muzakajt dalin vazhdimisht nė burimet historike. Dy figurat me tė shquara tė familjes gjatė shekujve XIII-XIV ishin Gjoni dhe Andrea.

Nė vitet 1279-1280 ata do tė luajnė rolin e drejtuesit tė feudalėve shqiptarė nė luftė kundėr anzhuinėve tė Napolit. Gjatė luftimeve, tė zhvilluara diku pranė Durrėsit, Gjon Muzaka kapet rob dhe burgoset nė kėshtjellen e Brindizit.

Nė shekullin XIII, zotėrimet e tyre shtriheshin nė Myzeqe, ndėrsa mė vonė feudi Muzakaj u shtri edhe nė Selenicė, Tomoricė, Korēė, Sovjan, Skrapar, Opar, Kostur, etj. Me kėtė derė u shkrinė edhe Matreget e Karavastasė. Pushtetin e tyre politik dhe administrativ Muzakajt e shtrinė kryesisht nė Muzaki (Myzeqe) dhe nė Toskėri, me qendėr Beratin, i cili ishte dhe qyteti mė i madh i fortifikuar i Shqipėrisė.

Berati qė dikur pat qenė qendėr administrative dhe ushtarake e Despotatit, nė vitin 1308 pėrfshiu nė territoret e veta edhe qytetin e Janinės dhe mė gjerė.

Nė kėtė kohė, perandori bizantin Androniku II, Paleologu, pati emėruar si qeveritar nė Berat Sevastin Skurrėn (1308-1336). Kulmin e lulėzimit tė formacionit tė tyre shtetėror Muzakajt e arritėn nė kohėn e sundimit tė despotit Andrea i 2-tė Muzaka (1335-1372), i cili para vitit 1335 mori titullin “despot”, i cili nė shkallėn e hierarkisė bizantine ishte i dyti pas atij tė perandorit.

Despoti Muzaka gjatė viteve 1335-1341 ishte nė krye tė lėvizjeve antibizantine nė Arbėri. Mė 1336-ėn njeh pėr kryezot mbretin, Robert Anzhu tė Napolit, i cili nga ana e vet ia pranoi titujt, trashėgimet dhe gradat dhėnė Andreas sė 2-tė Muzaka prej perandorit tė Bizantit, por me kusht tė lėnies peng nė Durrės, pranė pėrfaqėsuesit tė mbretit tė Napolit, njėrin djalė tė tij.

Nė kohėn e despotit Andrea Muzaka, duke e parė Voskopojėn si njė pikė startegjike tė ndodhur nė mes tė rrugėve qė ēojnė nė Adriatik, Selanik dhe Stamboll, Petro Muzaka themeloi qytetin e Voskopojės, i cili filloi tė rritej dhe lulėzonte pėr tė ardhur nė vitin 1782 tė shek. XVIII vit, kur Voskopoja do tė kishte rreth 40 mijė banorė ardhur nga Korēa, Kolonja, komuniteti aromun, por edhe nga qyteti i Beratit, banorėt e tė cilit e konsideronin Voskopojėn si qytetin e tyre tė dytė. Duke ecur nė kėto gjurmė, konsulli austriak, Johan George Von Han (1847), e vendoste themelimin e qytetit nė vitin 1338, nga Petro i shtėpisė sė madhe tė Muzakajve

Dinastia e Muzakajve

Pas vitit 1336, njė degė tė familjes fisnike Muzaka e ndeshim tė vendosur nė zonėn greke tė Peloponezit, ku sot ndodhet fshati me emrin Muzaki, nė perėndim tė Kalamatės dhe Muzakio, nė verilindje tė Pirgosit. Mė 1370-ėn Kosturi bėnte pjesė nė Despotatin e Epirit. Pinjollėt Junt dhe Teodori i 2-tė Muzaka morėn pjesė me trupat e tyre nė Betejėn e Kosovės kundėr pushtuesve osmanė, mė 1389-ėn. Teodor Koron Muzaka dhe Gjin Muzaka morėn pjesė nė Lidhjen e Lezhės, mė 1444-ėn. Gjin Muzaka ka qenė bashkėpunėtor i ngushtė i Skėnderbeut. Pas vitit 1479 Muzakajt u vendosėn kryesisht nė territoret e Mbretėrisė sė Napolit (nė Pulje).

Emanuel Polito nė librin “I Musachi Di Berat” (Muazakajt e Beratit,fq. 8), libėr qė i referohet Don Kostandin Muzaka thotė: “Andrea Muzaka I (1280-1313), i cili gjatė sundimit tė Anxoinėve (Angioini) ishte emėruar si marshall i Arbėrve, nga mbreti i Napolit, Karli I.”

Kryeqendra nga ku sundonin Muzakajt ishte qyteti i shumėshkėlqyer i Beratit, i rrethuar nga fushat e e mėdha, tė cilat morėn si emėr mbiemrin e sundimtarėve tė tyre Musachia (Myzeqe).

Pas vdekjes sė Andreas I Muzaka, nė krye erdhi biri i tij, Teodori I, i mbiquajtur Kishetizi, i cili pati dy djem: Mentulin, kontin e Klisanisė dhe Andrean II, (1319-1372), mareshall, despot i Shqipėrisė dhe zot i Kosturit.

Me Andrean e 2-tė, Muzakajt e shtrinė pushtetin edhe nė fushėn e Korēės deri nė Kostur. Nė kėtė qytet Andrea dhe bijtė e tij, Stoja e Theodhori, ngritėn nė vitin 1370 kishėn e Shėn Athanasit, nė tė cilėn gjendet sot ky mbishkrim: “Tė ndėrtuar nga themelet dhe tė pikturuar nga zotėrit shumė fisnikė Stoje dhe Theodhor Muzaka”. Andrea Muzaka I, mori nga Karli I Anzhu titullin: “Marshall i Mbretėrisė sė Arbėrisė”, d.m.th mėkėmbės i Mbretit tė Napolit nė Shqipėri.

Ndėrsa, perandori bizantin Androniku II Paleolog i akordoi atij titullin e lartė tė despotit (princit). Me kėtė pozitė politike dhe duke e ndjerė veten tė fuqishėm, princi Andrea Muzaka iu vu punės pėr t’u shkėputur nga fuqitė e huaja dhe pėr tė krijuar principatėn e tij. Kryengritja e vitit 1335 qė organizoi nė Toskėri dėshtoi dhe ai vetė u strehua nė Durrės tek anzhuinėt.

Muzakajt kundėr pushtuesve serbė

Nė vitet 1346-1355 nė Shqipėri vendoset pushteti serb. Por, diku rreth vitit 1350, despoti Andrea ia merr me luftė Beratin, Jovan Komnenit, i cili thėrret pėr ndihmė nė vitin 1355 kunatin e tij perandorin serb, Stefan Dushanin. Trupat serbe do tė nisin marshimin drejt Beratit. Fushata e tyre dėshtoi, sepse gjatė kalimit te Devollit, Stefan Dushani vdes dhe bashkė me tė, merr tė tapjetėn edhe perandoria e tij: “sllavo-bizantine-shqiptare”.

Njė vit mė vonė, pasardhėsi i Stefanit, Uroshi, organizoi fushatėn e dytė serbe, pėr tė marrė nėn kontroll Beratin. Nga njė shėnim historik pėr kėtė fushatė thuhet: “Serbėt erdhėn nga Tomorica, duke sulmuar Beratin me egėrsi, i varnin njerėzit nė tė dyja anėt e rrugės jashtė kalasė”.

Ndėrkohė, pasi dogjėn lagjet e jashtme tė qytetit dhe nuk e morėn dot kalanė, serbėt u larguan pa arritur qėllimin, duke lėnė pas vetėm “tokė tė djegur”.

Koha i krijoi mundėsi Andrea Muzakės qė tė zgjeronte principatėn e tij. Nė vitin 1365 ai mori edhe Vlorėn, duke u bėrė zotėrues i territoreve Durrės-Ohėr-Kostur-Himarė. Kėto vende ai i mori duke luftuar me serbėt, tė cilėt i kishte armiqtė e tij tradicionalė. Nė vitin 1365, Andrea theu Jovan Asen Komnenin, ndėrs nė aleancė me Balshajt mundi mbretin serb, Vukashinin.

Pak kohė mė vonė despoti Andrea goditi edhe tė birin e tij, Mark Krajleviēin. Pas kėsaj fitoreje tė bujshme, perandori bizantin Joani V.Paleolog, i rinjohu princit shqiptar titullin e despotit dhe i dėrgoi si dhuratė stemėn perandorake bizantine, tė pėrbėrė nga shqiponja me dy krerė dhe me njė yll gjashtėcepėsh nė krye.

Despoti Andrea Muzaka e forcoi sundimin e tij edhe nėpėrmjet lidhjeve martesore dhe miqėsore me familjet feudale tė fuqishme si: Zenebishet, Arianitet, Balshaj dhe me tė tjera familje fisnike me pozite mė tė vogėl.

Me zgjuarsi ai veproi kur martoi tė bijėn, Komnenen (Komiten) me Balshėn e dytė, njeriun qė bashkoi nėn pushtetin e tij territoret shqiptare nga Tivari dhe Krivareka nė veri e deri nė vijėn Himarė-Kostur nė jug. Nga kjo martesė Balsha II, mori si prikė dy pika strategjike: Vlorėn dhe Kaninėn.

Pas vdekjes sė despotit Andrea, zotėrimet e Muzakajve u ndanė midis tre djemve tė tij: Stoja mori Kosturin me rrethinėn, Theodhori mori Beratin dhe Myzeqenė, ndėrsa Gjini mori pjesėn tjetėr tė shtetit. Nė qershor tė vitit 1389, Theodhor Muzaka me trupat e tij, tė rekrutuar nė Berat dhe Myzeqe, mori pjesė nė betejėn e Fushė-Kosovės, ku mbeti i vrarė prej turqve.

Kjo ishte humbja e dytė tragjike pėr tė, sepse katėr vjet mė parė nė Saver (Lushnje) ai kishte pėrjetuar humbjen dhe vdekjen e kunatit tė tij, Balshės sė 2-tė.

Muzakajt me Skėnderbeun, kundėr turqve


Nė vitin 1438, mbas kryengritjes sė Arianitėve, turqit sulmuan Beratin, kryeqytetin e Muzakisė, por ai i qėndroi rrethimit dhe komandanti turk Tuhran Pasha e la Shqipėrinė, mbas shkatėrrimit tė vendit dhe pas maskrimit tė popullatės.

Qė nga kjo kohė Muzakajt, ashtu si zotėrinj tė tjerė shqiptarė, u pajtuan me Sulltanin dhe shumė prej tyre u kthyen nė myslimanė, duke bėrė karrierė nė klasat sunduese turke. Njėri prej muzakajve mori emrin Jakup Bej dhe nė vitet ’30 tė shek. XV u bė Sanxhakbej i Sanxhakut Shqiptar.

Nė vitin 1443, Muzakajt do tė marrin pjesė nė kryengritjen e pėrgjithshme tė Shqipėrisė, nėn udhėheqjen e Skėnderbeut.

Mbas humbjes qė pėsuan shqiptarėt nga turqit pas vdekjes sė Skėnderbeut, nė vitin 1468, Gjin Muzaka, pjesėmarrės i Lidhjes sė Lezhės, vazhdoi sė bashku me princėr tė tjerė shqiptarė tė luftonte edhe pas vdekjes sė Skėnderbeut. Gjon Muzaka vazhdoi luftėn pa pėrfilluar pėrpjekjet e Sulltan Mehmetit II, pėr ta bėrė tė hiqte dorė nėpėrmjet premtimeve dhe dhuratave.

Mbas rėnies nė duart tė turqve tė fortesave tė fundit shqiptare, shumė familje tė kėsaj toke gjetėn strehė nė Itali. Edhe Gjon Muzaka emigroi nė Itali, nė Napoli, ku shkroi mė 1510-ėn “Historia e gjenealogja e shtėpisė sė Muzakajve”, tė cilit i referohet edhe Emanuel Polito, nė librin “I Musachi di Berat” (Muazakajt e Beratit). Muzakajt u stabilizuan nė krahina tė ndryshme tė Italisė, midis tė cilave, nė Venecia gjejmė Kostandin Muzaka, qė thuhet se ėshtė pinjoll i kėsaj dere.

Sipas Gjon Muzakės nė librin “I Musachi di Berat”, fq. 74, “Andrea Muzaka mbante titullin despot dhe qyteti i Beligradit (Beratit) ėshtė kryeqyteti i Muzakisė (Muzeqesė) me tė gjithė Muzakinė. Kufiri i kėsaj krahine fillon nga fshati Karakua (Kavaja e sotme) kalonte nėpėr fshatin Xhiosit (Muriqani i sotėm) dhe nga ky tek ai i Bastit (Bishqėmi i sotėm), nė krahinėn e Selenicės, zona qė pėrfshinte pjesėn midis Ballshit dhe Vlorės, deri nė breg tė detit, ku gjenden shumė fshatra, krahina e Tomoricės, Skraparit, krahina e Devollit tė madh (zonė nė lindje tė Korēės), qytetin e Kosturit dhe ngulini mirė sytė, aty ėshtė qyteti i quajtur Voskop, Voskopoja”.
avatar
Kinich-Ahau

35


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Kodikėt e Shqipėrisė

Mesazh  Kinich-Ahau prej 19.05.10 13:23

Si u zbuluan Kodikėt e Beratit

Studiuesi francez Pjer Batiffoli, gjatė vizitės nėpėr kishat e Beratit nė vitin 1865 mbeti i mahnitur nga zbulimi i disa Kodikėve tė vjetėr kishtarė. Nga Kodikėt mė tė njohur, pėr tė cilėt na flet Batiffoli ėshtė Codex purpurus Beratius Ų, vepėr e shek. VI-tė si dhe Codex aureus Anthimi qė i pėrket shekullit tė IX-tė.

Por si u bė e mundur qė ky Kodik tė mbėrrinte deri nė ditėt tona?

Atdheu ynė, Shqipėria gjithmonė ka qėnė nė fokusin e pushtimeve nga armiqtė e ndryshėm. Luftrat e panumėrta sillnin gjithnjė me vete pėrndekje e shkatėrrime si edhe grabitjen e vlerave kulturore.

Nė vitin 1356 serbėt dogjėn Beratin, qė ishte njė nga qendrat kryesore tė zhvillimit tė arbėrit dhe tė Kishės Orthodhokse. Pikėrisht nė kėtė situatė tė vėshtirė, meshtari Skuripeqi sė bashku me murgun Theodhulos ngarkuan nė 27 thasė Kodikėt e Shenjtė kishtarė dhe i fshehėn, me qėllim qė kultura Shqiptare tė mos dėmtohej dhe grabitej e qė ky komb tė mos mbetej pa traditė e histori.

Gjatė Luftės sė I-rė botėrore austriakėt qė pushtuan Beratin dhe rrethinat e tij pėrdorėn tė gjitha mjetet, qė nga premtimet joshėse dhe deri tek kėrcėnimet kundėr epitropėve tė kalasė, pėr tė treguar vendin e fshehtė.

Kėshtu qė kėto vepra tė shenjta mbijetuan nė sajė tė njerėzve shpresėtarė e patriotė tė Kishės sonė. Kjo histori e thjeshtė por heroike ėshtė pėrsėritur sa e sa herė nėpėr shekuj, ku tė huaj tė tjerė herė nėn petkun e mikut e herė nėn kėrcėnimin e armėve, u pėrpoqėn t’i grabisin kėto thesare tė popullit tonė. E nė tė gjitha kėto raste, shpresėtaria e popullit orthodhoks i ka dalė pėr zot duke i ruajtur si dritėn e syve kėta libra tė shenjtė, ashtu siē ka ruajtur edhe thesaret e tjera qė pėrbėjnė identitetin tonė kombėtar. (31)

Deri nė pushtimin e Shqipėrisė nga italianėt fashistė, Kodikėt e Beratit u paraqiteshin besimtarėve vetėm njė herė nė vit, nė tė kremten e Shėn Joan Pagėzorit. Mė vonė ata u ruajtėn me fshehtėsi nga kleri dhe epitropėt e kishave tė Beratit. Kodikėt e Beratit janė zbuluar shumė vonė. Nė gjysmėn e dytė tė shekullit tė XX-tė. Zbuluesi i tyre ėshtė psalti i qytetit tė Beratit Nasi Papavli nga lagja Mangalen. Zbulimi i tyre u bė nė kėto rrethana;

Nasi ishte djalė prifti dhe ēdo tė Djelė qė nė moshė tė re, shoqėronte tė atin kur ngjitej nė lagjen kala pėr tė meshuar nė Kishėn e Shėn Trinisė, pėr ta ndihmuar dhe pėr tė mėsuar tė psalė. Kur djali u rrit dhe ishte nė moshė madhore, njė ditė pas meshės, kur kisha ishte e boshatisur nga besimtarėt, i ati e thirri brenda nė Hierore dhe i tha se do t’i tregonte njė sekret tė rėndėsishėm.

Ai i tregoi njė kapak pranė Tryezės sė Shenjtė dhe i tha qė ta hiqte. Para syve tė djalit u duk nė errėsirė njė gropė e thellė. Aty i tha i ati, janė fshehur dy libra me vlerė tė madhe, tė cilėt tė huajt janė pėrpjekur t’i shtien nė dorė.

Pasi i ati vdiq Nasi mori rrugėn e kurbetit, shkoi nė Amerikė pėr tė siguruar jetėn e familjes. Pas shumė vjetėsh u kthye nė atdhe. Thonė se amanetin se tret dheu dhe Nasit i rėndonte shumė amaneti i tė atit, por nuk shihte asnjė rrugėdalje. Nė vitin 1939 Shqipėria u pushtua nga Italia fashiste dhe italianėt nisėn tė interesoheshin pėr ato dy libra.

Pas ēlirimit tė vendit nė vitin 1956, Nasi u transferua familjarisht nė Tiranė dhe u krijuan kushte pėr ta ndjekur problemin. Megjithatė nuk e pati tė lehtė sepse pėrmbajtja e librave ishte fetare dhe regjimi ishte ateist.

Mė nė fund, trokiti nė Institutin e Shkencave ku kėrkoi takim me Prof. Dr. Aleks Budėn, kryetar i kėtij Instituti. Ai e priti, e dėgjoi me vėmendje dhe i premtoi se do tė interesohej dhe do ta njoftonte. Nė takimin tjetėr Prof. Dr. Aleks Buda i tha se ēėshtjen ja kishte referuar Degės sė Brendshme tė Beratit, kishte shkuar edhe vetė nė Berat, por pėrgjigje nuk kishte marrė.

Siē duket epitropėt e klasės nuk kishin besim tek autoritetet komuniste. Pėsėmbėdhjetė vjet me radhė Nasi, ēdo dy javė shkonte nė Institutin e Shkencave pėr tė marrė ndonjė pėrgjigje.

Mė nė fund vėllimet u gjetėn dhe vetėm atėherė Nasi mėsoi se dy librat aq tė kėrkuar nga tė huajt ishin Kodikėt e shekujve tė hershėm me vlerė tė rrallė historike. Por Kodikėt ishin dėmtuar keq nga lagėshtira dhe kishin nevojė tė restauroheshin, prandaj u dėrguan nė Kinė rreth viteve 70-tė.

Duart e arta tė artizanėve kinezė i kthyen Kodikėt nė gjėndjen e mėparshme dhe pas disa vitesh iu dorėzuan Arkivit Qendror tė Shtetit ku ndodhen edhe sot, nėn dispozicionin e studiuesve shqiptarė. Dorėzimi i Kodikėve u bė me ceremoni.

Nė mbledhje morėn pjesė edhe pėrfaqėsues tė lartė. Ato ditė Prof. Dr. Aleks Buda botoi njė artikull tė gjatė nė gazetėn “Zėri i Popullit” pėr rėndėsinė e Kodikėve tė Beratit, ku shprehte njėkohėsisht konsideratėn e tij tė veēantė pėr familjen e Nasi Papapavlit.

Kur i biri e falenderoi atė pėr ēka kishte shkruar nė gazetė, Prof. Dr. Aleks Buda iu pėrgjigj: “U ēlirova nga njė barrė e rėndė morale karshi babait tuaj, i cili me njė pėrkushtim, kėmbėngulje dhe durim tė habitshėm nuk reshti sė ardhuri nė Institut ēdo dy javė, pėr 15 vjet rresht, pėr tė marrė ndonjė pėrgjigje pėr fatin e Kodikėve.
avatar
Kinich-Ahau

35


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Histori Shqiptare

Mesazh  Gogrieta prej 01.07.10 1:04

Wow, drithėruese... Duket mjaft bindėse me fakte por nuk besoj se do tė jetė mjaft e qėndrueshme edhe pse do tė doja tė ishte.

Thjeshtė ta mendosh - prej njė popullėsie tė lashtė para 12000 vjetėve (nėse e supozojmė si tė vėrtet, artikullin e lartpėrmendur); rrjedh se kemi ngelur nė 6 milion shqiptarė...

Gjė e mahnitėshme!
avatar
Gogrieta

2


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Histori Shqiptare

Mesazh  frenki prej 01.07.10 19:24

shume interesante. por mungon zeri i hulumtuesve, studjuesve dhe arkeologve shpitare.
avatar
frenki

5


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Histori Shqiptare

Mesazh  Uliks prej 02.07.10 0:45

Ky shkrim eshte shume faktik dhe nuk eshte per tu nenvlersuar aspak por perkundrazi per tu ēmuar dhe studijuar nga akademia e shkencave qofte ajo kosovare apo shqiptare...e pse jo e ēdo shqiptari kudo qe jeton dhe e ndijen veten shqiptar...ēdo minut i humbur i ketij studimi vetem qe na kushton neve shqiptareve siē na ka kushtur deri me sot.

Ketu jane hapat apo faktet e para te cilat studjuesit mund te vijne deri tek e verteta.Por edhe shume shkrime e fakte na tregojn se Pellazget jane nje nder popujt me te vjeter Indo Europjan.E si trashigimtar te vetem jemi ne shqiptaret.Dhe gjuha jone shqipja...Na japin edhe thuaja te gjitha veprat shkrimet dhe ndertimet e lashta.

Duke u nisur nga Piramidat e Egjiptit veprat e Homerit, Odiseut e shume e shume fakte te tjera.Por edhe fakt tjeter dhe shume i bindshem jane luftrat te cilet iliret i kane zhvilluar me popujt tjere te cilet gjithmon kane pasur epshet e tyre per shtrembrim te se vertetes.

Dhe kur dihet se sa e sa luftra jane zhvilluar ne teritorin e Ilireve-Shiptareve qe gjithmon per qellim kane pasur asimilimin...Shume mendimtar dalin te nje mendimi se gjuha shqipe si gjuhe e veēante ishte ajo per te cilen ne edhe sot e kesaj dite nuk jemi asimiluar ne teresi.

Dhe ketu vetvetiu shtrohet pyetja po neqoftse nje komb apo popull do te ishte sunduar sa na a do te kishe ekzituar per mendimin tim dhe shume e shume intelektuleve natyrisht se jo.

Dhe kur ZOTI na ka krijuar ne token tone autoktone, sunduesi sado qe te jete i fuqishem nuk do tja arrij te na asimiloje ne teresi si edhe ka ndodhur.


Edituar pėr herė tė fundit nga Explorer nė 02.07.10 0:58, edituar 2 herė gjithsej
avatar
Uliks

53


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Histori Shqiptare

Mesazh  frenki prej 02.07.10 13:36

mendoj se akademite tona te shkencave jane shume te 'varfra' te ndermarrin te tille studime. jemi ndoshta populli me i vjeter e europe dhe pak njeres e dijne. duhet te presim studime nga studjues te huaj qe te marim vesh per veten tone. puna e studjuesve tane personalisht mendoj se le per te desheruar.
avatar
frenki

5


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Histori Shqiptare

Mesazh  mamica pendari prej 21.07.10 21:45

Me te vertete shume interesante bravo.

mamica pendari

1


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Histori Shqiptare

Mesazh  jimmy milo prej 25.07.10 13:46

KAM HULUMTUAR AQ SA KAM MUNDUR DHE AQ SA KAM PATUR KOHE NE DISPOZOCION NEPERMJET INTERNETIT PER ''THOTIN-TATIN'' DHE VEPREN E PROF.G.CATAPANOS.
KJO VEPER DUHET MBESHTETUR ME BAZA TE FORTA NGA QARQE AKADEMIKE SHQIPTARE DHE ATO PRESTIGJOZE KUDO NE BOTE,NESE KA MUNDESI.
GJERAT DUHET TE MERREN TE LIDHURA ME NJERA-TJETREN.
P.SH.
NGA ZBULIMET QE PO BEHEN NE VISOKO TE BOSNJE-HERCEGOVINES(TE CILAT SERBET U PERPOQEN TI NDALONIN ME CDO KUSHT)PO DALIN NE PAH JO VETEM PIRAMIDAT POR EDHE NJE KULTURE E AVANCUAR E KOHES,GJE QE I PERKET KULTURES PARAILIRE.NUK E DI PSE NJE ZE I BRENDSHEM ME FLET FORT SE GJUHA E PARE E FOLUR NE MBARE GLOBIN KA QENE PELLAZGJISHTJA E VJETER OSE AJO PARAILIRE GJE QE MREKULLISHT E TRASHEGON TE PACENUAR SHQIPJA E SOTME.PIRAMIDAT QE PO DALIN NE DRITE E QE JANE NDERTUAR NE TRUALLIN E ILIREVE TE PARE DHE QE I PERKASIN NJE PERIUDHE KOHORE TE PERCAKTUAR PARAPRAKISHT NGA ARKEOLOGET NGA 12.000-18.000 VJET PARA LINDJES SE KRISHTIT JANE FAKTET KOKEFORTE SE AJO KULTURE QE THEMELOI DHE NDERTOI PIRAMIDAT NE EGJYPTIN E LASHTE DHE QE PERNDRITI NE MBARE NJEREZIMIN PER NJE KOHE TE GJATE KA QENE KULTURE QE KA RRJEDHUR NGA ILIRET E PARE PERDERISA THOTI (KJO PERENDI E DITURIVE (QE I THOTE TE TERA) KA FOLUR SHQIP.EDHE VERSIONET APO HIPOTEZAT SE SUNDIMTARET E EGJYPTIT TE LASHTE THIRRESHIN FARAONE(FARA E JONE)NUK JANE PER TU ANASHKALUAR AQ LEHTE.PER TA MBYLLUR PASI KEMI SHUME MATERIAL TJETER PER KETE PROBLEM QE MUND TI KUSHTOHET EDHE NJE STUDIM I VECANTE,THEM SE NUK PERBEN ASPAK CUDI QE MOISIU TE FLISTE GJUHEN E PERENDIVE.VINI RE ME KUJDES PERNDIVE!
avatar
jimmy milo

7


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Histori Shqiptare

Mesazh  TONI prej 27.07.10 14:41

Moisiu ka qene prifte i larte tek Santa Santorium,,,,,,,,,eshte nje ngjashmeri me Akhetaton ,,,,,,dhe Tutmesi III eshte nje nga Fareonet qe i ka mesuar Moisiut mjeshterine e larte te Magjise,Alkimise, Mistikes dhe shume te tjera.Historia fillon me Djegjen e Demit nje statuj prej Ar te paster( nje adhurim per Hebrenj e lashte,,,,ai e dogji se po hynte ne nje epoke tjeter) dhe kthimin e atije ne Ushqimin Hyjnore( GURI FILOZOFAL) per popullin e tije dhe pastrimin e papullit te tije nga ato qe ai i quante te pa paster,,,,,,,,, sa i pergjysmoj i vrau,,,,,,,,,,,,,,,,Hiroglifet dhe doreshkrimet e vjetra jane gjetur ne tempullin e Qumranit...............dhe dihet cfare gjuhe jane shkruajture , dhe te Tutmesi III JANE GJETURE NE VARRIN E TIJE,,,,,,
avatar
TONI

3


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Dasma e Skėnderbeut

Mesazh  Fikrro prej 02.11.10 18:03

Dasma e Skėnderbeut , si u kurorėzua heroi 559 vjet mė parė



Martesa ishte tėrėsisht politike, ku nuk luanin rol mosha dhe dėshirat.

Me artin e penės sė tij, vite tė shkuara, shkrimtari Sabri Godo nė faqet e romanit tė tij “Skėnderbeu”, e pėrshkroi kėshtu dasmėn e heroit tonė kombėtar:

“Nė 23 prill 1451, Skėnderbeu bėhej dhėndėr i Gjergj Arianitit. Ai u martua me Donikėn, qė kishte vjet aq sa edhe kėto prilli, 23, ndėrsa vetė ishte 46 vjeē. Nė martesat shtetėrore nuk luanin rol moshat dhe dėshirat. Ajo do tė ishte njė dasmė madhėshtore, sikur tė mungonin tre djemtė e Arianitit, qė gati u prishėn me tė atin pėr shkak tė pajės. Nė kontratėn Muzakė Topia me pazarllėqe tė rėnda, Skėnderbeu merrte toka nė anėn tjetėr tė Shkumbinit, para dhe ushqime tė shumta.

Mungonin nė dasmė Dukagjinėt, ndėrsa Hamzai, nipi i dashur flokėverdhė, rrinte i zymtė. Ai shihte tė vinin nga kjo martesė njė varg me djem siē ishte zakoni i Kastriotėve dhe tė avullonin shpresat e tij pėr tė trashėguar Principatėn e Arbėrisė. Por erdhi Proveditori i pėrgjithshėm i Venedikut, qė solli nė emėr tė Senatit njė stoli tė habitshme pėr nusen dhe dy palė rroba tė purpurta pėr dhėndrin, erdhėn ambasadorėt e Napolit, tė Vatikanit dhe Raguzės dhe mėritė e vogla kaluan nė harresė.

Nusja e re dhe e lumtur e priti me faqet flakė burrin e saj, kalorėsin e parė tė Shqipėrisė dhe netėt e dasmės i kaluan si njė vazhdim i avullit tė verės, tė muzikės dhe tė dollive”.

Krushqitė e Kastriotėve

Njė prej institucioneve tė rėndėsishme tė feudalizmit ishte edhe martesa, e cila rregullohej nga njė varg rregullash juridike dhe tradicionale. Pėrveē rėndėsisė shoqėrore, martesa i lidhte familjet fisnike nė aleanca, koalicione dhe marrėdhėnie tė varėsisė sė shumėfishtė. Nė martesat e pėrfaqėsuesve tė fisnikėve feudalė nuk kishin rėndėsi dukuri tė tilla si mosha, intelekti, formimi kulturor apo paraqitja e jashtme ose gjendja shėndetėsore e bashkėshortėve tė ardhshėm. Funksioni i parė i lidhjeve tė tilla martesore ishte ai politik, i cili do tė forconte pozitat e familjeve qė lidheshin nė kėto krushqi.

Ndėrkohė qė nė kėtė kontekst u pėrfshi gjatė shekujve XIV-XV edhe familja e Kastriotėve. Ngritja e shpejtė e saj nė fund tė shekullit XIV, ku nga njė familje me origjinė fshatare ajo u shndėrrua nė zotėruese tė njė prej principatave mė tė mėdha shqiptare (A. Ermenji, Vendi qė zė Skėnderbeu nė Historinė e Shqipėrisė, Tiranė 1996, f. 25), bėnė qė: Gjon Kastrioti tė krijonte lidhje tė fuqishme martesore me familjet mė tė shquara feudale shqiptare. Ja se ē’shkruan nė kronikėn e tij historike bashkėkohėsi i Skėnderbeut, Princi Gjon Muzaka, pėr tė tilla ngjarje: (Muzaka, Memorie, Tiranė, 1996, f. 44-45): “Dhe pėr mė tepėr ta dini qė zoti Gjon Kastrioti i ati i Zot Skėnderbeut, pati pėr grua Zonjėn Vojsava Tribalda, me tė cilėn bėri katėr djem e pesė vajza. I pari u quajt Reposh, i dyti Stanish, i treti Kostandin dhe i katėrti Gjergj.

Reposhi i lartpėrmenduri ishte njeri fetar dhe shkoi nė Malin e Sinait, u bė murg e ashtu vdiq. Bija e parė, Zonja Maria (Mara), u bė grua e Zot Stefan Cernojeviēit, e dyta Zonja Jella u bė grua e Gjon Muzakės (shėnimi ynė), Zonja Angjelina qe martuar me Zot Vladan Arianit Komnenin, e katėrta Zonja Vlajka qe martuar me Zot Balshėn, e pesta Zonja Mamica qe martuar me Zot Muzak Topinė. Prej asaj tė lartpėrmendurės, sė tretės, Zonjės Angjelinė dhe prej tė pėrmendurit Zot Vladan Komnenit, u lind i poshtė shėnuari Muzak Komneni, i thirrur nga populli i Angjelinės, qė ishte nip i Skėnderbeut. Prej tjetrės, motrės sė katėrt, Zonjės Vlajka tė martuar me Zot Balshėn u lindėn Gjon e Gojko Balsha. E pesta Zonja Mamica u bė grua e Muzak Topisė, por qė Zot Skėnderbeu e ndau nga gruaja e parė qė quhej Zanfina ose ndryshe Suina Muzaka dhe i dha Zonjėn Mamicė, tė motrėn”.

Ndėrkohė, duke plotėsuar tė dhėnat e Gjon Muzakės nė burime tė tjera sqarojmė se e ėma e Skėnderbeut, Vojsava, rridhte nga dera e Princit tė Pollogut, me familje shqiptare e cila zotėronte rajonin qė shtrihej prej Tetovės deri nė Shkup. (Barleti, Histori e Skėnderbeut). Duhet tė theksojmė se Gjon Kastrioti martoi katėr nga vajzat e tij si Marien, Jellėn, Angjelinėn dhe Vlajkėn. Ai gjithashtu fejoi nė mungesė edhe njėrin prej djemve Kostandinin me Helena Topinė. Kjo fejesė nuk u realizua me martesė, sepse Kostandini u martua me njė zonjė turke dhe nga kjo martesė lindi Hamza Kastrioti, njėri prej protagonistėve tė luftės shqiptaro-turke tė shekullit XV. Ndėrsa pėr djalin tjetėr tė Gjonit dhe Vojsavės, Stanishin, qė Fan Noli e rendit si fėmijėn e madh tė tyre, nuk kemi njoftim pėr martesėn dhe familjen e tij.

Ndėrsa, ashtu siē e pėrmendėm edhe mė sipėr, Reposh Kastrioti iu kushtua monakizmit (jetės sė murgut) dhe vdiq nė manastirin e Hilandarit nė Malin e Shenjtė, Greqi. Varri i tij ndodhet atje edhe sot, ashtu siē pasqyron me fotografitė dhe shėnimet e tij edhe studiuesi Sh. Nimani. (M. Zeqo, Mes Laokontit dhe Krishtit, Tiranė, 2000, f. 123) ose studiuesi sllav V. Petroviē (K. Frashėri, Studime pėr epokėn e Skėnderbeut, Aktet e Hilandarit, Tiranė, 1989, f. 438), i cili thekson se varri i Reposhit ndodhet brenda katedrales nė murin verior tė narteksit i pikturuar me subjekte kishtare.

Dy fėmijėt e vegjėl tė familjes sė madhe tė Gjonit, Gjergji dhe Mamica, u martuan pas vdekjes sė tij. Megjithėse akoma nuk dihet se pėrse Skėnderbeu e prishi martesėn midis Muzakė Topisė dhe Zanfina Muzakės, pėr ta martuar Muzakėn nė vitin 1445 me tė motrėn, Mamicėn. Prishja e kėsaj martese hamendėsohet se i kushtoi rėndė Skėnderbeut. Zanfina Muzaka u martua me Moisi Golemin (Moisi Komnen Arianitin), tė cilin e shtyu kundėr Skėnderbeut. Veprimet dhe sjellja e Zanfinės e shtynė Moisiun edhe pėr shkaqe tė tjera drejt tradhtisė nė vitin 1455, pasojat e sė cilės sollėn disfatėn nė betejėn e Beratit, ku gjeti vdekjen midis tė tjerėve edhe Muzakė Topia. Ndėrkohė qė ky precedent solli edhe pakėnaqėsi tek Muzakajt, pasi Zanfina (Suina) ishte e bija e Despotit Gjin Muzaka dhe e motra e Gjon Muzakės, autorit tė Kronikės sė famshme. Ndėrkohė, Gjin Muzaka ishte vėlla i Marie Muzakės, grua e parė e Gjergj Arianitit dhe nėnė e Donika Kastriotit, gruas sė ardhshme tė Heroit. Gjin Muzaka ishte edhe njė ndėr pjesėmarrėsit e Lidhjes sė Lezhės dhe njė prej bashkėluftėtarėve tė Skėnderbeut. Atėherė ky veprim i Skėnderbeut mund tė shpjegohet edhe me synimin e tij pėr tė zgjeruar principatėn e tij, duke pėrfshirė nė tė edhe principatat e tjera.

Nė kėtė kontekst, mund tė ketė ndodhur edhe kjo ngjarje, e cila si shumė tė tjera tė ngjashme me tė, sollėn rebelimet ndaj Skėnderbeut, tė cilat historia jonė i quan me termin “Tradhtia feudale”. Tė tilla raste ishin ato tė Moisi Golemit dhe tė nipėrve tė Skėnderbeut si: Gjergj Stres Balshės, Hamza Kastriotit, Gjon dhe Gojko Balshės etj. Kėto lidhje familjare, pėrveē njėrės anė, atė tė fuqizimit nė formė aleance, sillnin edhe konflikte interesash, pėr shkak tė pretendimeve mbi zotėrimet brenda krushqive. Pėr sa kohė qė praktika e dhėnies sė feudeve nė formė paje gjatė martesave vazhdoi nė shekujt XIV-XV, ajo u shoqėrua edhe me konflikte tė njė natyre tė tillė.

Raste tė tilla nė mėnyrėn mė tipike ishin ato qė kunati i Skėnderbeut, Gjon Muzaka, i pėrshkruan kėshtu: “Dhe i lartpėrmenduri Zot Skėnderbeu qe i menēur dhe trim, i prirė pėr tė bėrė mirė dhe qe njė Zot i madh ndėr tė gjithė pararendėsit e tij. Pasi u bė kapiten i pėrgjithshėm i Zotėrve tė Shqipėrisė e qė nė pak kohė synoi tė zotėronte gjithė vendin. Vuri nė pranga Zot Gjonin dhe Zot Gojkon e Balshajve… i mbajti nė burg dhe u mori principatėn e tyre, qė shtrihej midis Krujės dhe Lezhės e qė thirrej vendi i Misisė. I mori Moisi Komnenit principatėn e tij, e cila ishte nė Dibėr. Ky Moisiu ishte njeri me zemėr dhe trim dhe duke mos mundur ta durojė njė dhunė tė tillė, u arratis tek Sulltani. Dhe mbasi vdiq im atė, na mori edhe neve Tomonishten, domethėnė Myzeqenė e Vogėl dhe kėshtu bėri edhe me zotėrit e tjerė tė krahinave tė Komit dhe tė Randisės”.


Dėshmitė e Barletit


“Sipas Barletit, Skėnderbeu nuk e kishte mendjen pėr martesė, por atė nuk e linin rehat princėrit farefis me tė, tė cilat e nxisnin qė ai tė vendoste pėr martesė. Pra pėr “Filizin” qė duhej t’i zinte vendin”.

Edhe Gjergj Arianiti e mirėpriti kėtė martesė, por edhe Skėnderbeu ishte dakord pėr kėtė fakt, sepse Gjergj Arianiti Komneni ishte i dėgjuar si askush tjetėr pėr mbretėrinė e tij tė madhe dhe pėr fisnikėrinė e lashtė tė fisit tė tij. Gjithashtu, Donika ishte bėrė e njohur qė me kohė dhe mbahej nė gojė pėr atė bukuri fort tė rrallė. Paja iu la nė dorė Gjergj Arianitit, i cili nga prika qė i dha sė bijės, i kėnaqi tė gjitha palėt (Historia e Skėnderbeut, Tiranė, 1983, f. 382-384).

Martesa e Skėnderbeut

Pėr nevoja tė luftės ēlirimtare dhe pėr tė forcuar pozitat e tij, Skėnderbeu vendosi tė martohej me Donika Arianitin, vajzėn e madhe tė Gjergjit. Kjo krushqi u shkonte pėr shtat tė dyja familjeve, pėr nga pozita qė ato zotėronin. Si mbles, Skėnderbeu dėrgoi Gjin Muzakėn, kunatin e Arianitit. Martesa ishte tėrėsisht politike, ku nuk luanin rol mosha dhe dėshirat. Ajo qė na intereson, ėshtė fakti se kurorėzimi i ēiftit, midis Gjergjit 46-vjeēar dhe Donikės 23-vjeēare, u bė nė kishėn e vjetėr tė Manastirit tė Ardenicės, i cili ndodhet 10 km nė veri tė Fierit. Kėtė tezė e ka argumentuar qysh nė vitin 1930 studiuesi italian, Lorenconi, i cili kur vizitoi kėtė vit manastirin e pa tė shkruar kėtė fakt nė njė nga kodikėt qė ruheshin nė bibliotekėn e tij. Njė burim tjetėr pėr kėtė fakt ėshtė edhe dėshmia e peshkopit Irene Banushi, i cili vitet e fundit tė jetės i kaloi nė Manastirin e Ardenicės. Nė shėnimet e tij pėr manastirin tė botuara nga K. Beduli nė librin monografik “Imzot Irene Banushi”, ai citon faktin se kur mbėrriti nė Ardenicė, gjeti te murgjit e manastirit tė dhėnat gojore se kėtu ishte kurorėzuar Skėnderbeu. Ky burim gojor dėshmon se fakti i martesės sė Skėnderbeut nė Ardenicė ėshtė ruajtur gjallė nga murgjit dhe ėshtė transmetuar nga brezi nė brez gjatė kohės nga viti 1451 deri nė vitin 1967, kohė kur furia ateiste e drejtuar nga shteti shqiptar shkatėrroi institucionet fetare dhe bashkė me to edhe njė pjesė tė kujtesės historike.

Ēifti mbėrriti nė kėtė manastir pas dasmės sė zhvilluar nė shtėpinė e nuses nė Kaninė, nė 21 prill 1451. Ai shoqėrohej nga princat shqiptarė, njerėz tė familjeve, ambasadorėt e Napolit, Vatikanit, Raguzės dhe Proveditori i pėrgjithshėm i Venedikut nė Shqipėri.

Shpura udhėtoi nėpėrmjet Rrugės sė Muzakies nė itinerarin Vlorė-Ardenicė, vetėm disa ditė pas dasmės nė Kaninė.

Ceremoniali i kurorėzimit u bė nė mesditėn e datės 26 prill 1451, i drejtuar nga Peshkopi Feliks, nėn kujdestarinė e tė cilit ndodheshin dy manastiret mė tė mėdha tė Myzeqesė, ai i Apolonisė dhe i Ardenicės. Tė nesėrmen, Skėnderbeu me Donikėn u nisėn drejt Krujės, ku u zhvillua dasma madhėshtore nė shtėpinė e dhėndrit, sipas riteve tė traditės shqiptare. Martesa e tė bijės me Gjergj Kastriotin ishte njė nga sukseset e politikės sė Gjergj Arianitit, i cili pas kėsaj ngjarjeje shpejtoi tė nėnshkruante nė qershor 1451 traktatin e aleancės me Alfonsin V tė Napolit. Ja se ē’thuhet nė njė pasazh tė tij: “Gjithashtu, tė dyja palėt kanė rėnė nė ujdi qė qysh nga Berati, duke pėrfshirė Greqi e Myzeqe, deri tek njė lumė qė quhet Devoll (Seman), t’i jepen madhėrisė sė tij (Alfonsit) dhe vendi pėrtej Devollit t’i jepet Arianitit”, tė cilin ai e kishte zotėruar edhe herė tė tjera.

Donika

Andronika Gjergj Arianiti lindi rreth vitit 1428 (po tė llogarisim se kur u martua mė 1451 ishte 23 vjeē). Ajo ishte njė ndėr tetė vajzat qė Gjergj Arianiti kishte me gruan e tij tė parė Marie Muzakėn (Dh. Shuteriqi, Arianitėt, Studime pėr epokėn e Skėnderbeut II, Tiranė, 1989, f. 37-83). Ashtu siē e thotė edhe Barleti, ajo ishte njė ndėr vajzat mė tė bukura tė dyerve bujare tė Shqipėrisė sė shekullit XV. Ajo i pėrkiste njė ndėr familjeve mė tė fuqishme dhe mė fisnike, duke qenė e bija e Gjergj Arianitit, njėrit prej njerėzve mė tė shquar tė fisnikėrisė feudale shqiptare.

3 vjet pas martesės me Skėnderbeun, Donika e gėzoi heroin me lindjen e djalit tė vetėm tė tyre, Gjonin e ri, i cili, sipas traditės, mori emrin e gjyshit. Nė gravurat e kohės, ajo del si njė femėr simpatike, me tipare tė spikatura tė njė zonje. Nuk dihet me saktėsi roli qė luajti ajo gjatė jetės bashkėshortore pranė Skėnderbeut (1451-1468). Pas vdekjes sė tij nė 17 janar 1468, Donika u shpall regjente e tė birit, Gjonit, trashėgimtarit legjitim tė Skėnderbeut. E ndodhur nė kushte tė tilla nė tė cilat ajo nuk mund tė ushtronte funksionin e saj, kur turqit kėrcėnonin nė mėnyrė mė serioze shtetin shqiptar, Donika u largua sė bashku me tė birin nė Itali. Nė vitin 1468 suita e saj u vendos nė Itali nė dy feudet qė Ferdinandi i Aragonės, Mbret i Napolit, i kishte dhuruar Skėnderbeut nė vitin 1463, si kompensim i ndihmės sė ēmuar qė heroi i dha atij.

Ardenica

Vetėm 10 km nė veri tė qytetit tė Fierit, buzė rrugės nacionale, qė lidh qytetin e Fierit me atė tė Lushnjės, ngrihet Manastiri i Ardenicės me njė pozitė dominuese nė kodrat me tė njėjtin emėr, nė lartėsinė 237 m mbi nivelin e detit. Manastiri mesjetar mban emrin e Marisė Hyjlindisė, ashtu si shumica e kishave tė trevės sė Myzeqesė, nė tė cilėn ajo njihet si mbrojtėse e veprimtarisė kryesore ekonomike bujqėsore.

Manastiri, edhe pse nė pamje tė parė tė lė pėrshtypjen e njė objekti kulti tė zakonshėm, fsheh nė brendėsi tė tij vlera mjaft tė mėdha. Sa mė shumė tė futesh nė labirintet e historisė sė tij, aq mė shumė dalin nė dritė vlerat e tij, tė cilat do t’i rendisim njė e nga njė nė kėtė shkrim.

Mendohet se themelet e kėtij manastiri janė hedhur nė vitin 1282 me nismėn e perandorit Andronik II Paleolog tė Bizantit, i cili e ngriti kėtė tempull pas fitores mbi anzhuinėt nė Berat. Shtysė pėr kėtė veprim do tė jetė bėrė ndodhja nė atė vend e kapelės sė Shėn Triadhės, e ngritur aty shekuj mė parė. Ekziston hipoteza se kapela mund tė jetė ndėrtuar nė themelet gėrmadhė tė njė tempulli pagan, i cili ka qenė ndėrtuar pėr nder tė hyjneshės Artemisa nga ka rrjedhur dhe emri i sotėm Ardenica. Fare pranė kėtij tempulli, nė rrethinat e tė cilit sot ndodhet manastiri, kalonte dega jugore e rrugės antike “Egnatia”, pikėrisht 1 km nė perėndim tė tij. Pėrreth manastirit shikohen, aty-kėtu, ndėrtime tė vjetra, tė cilat tė krijojnė mendimin se rreth tij ka pasur ndoshta njė qendėr tė banuar. Sipas defterit osman tė vitit 1431-32, nė nahijen e Myzeqesė, ndodhej fshati Ardenicė me tetė shtėpi, i cili mund tė jetė shtrirė pėrreth manastirit.

Manastiri ėshtė i tipit bizantino-ortodoks. Ai, sė bashku me konakėt qė i janė shtuar mė vonė, zė njė sipėrfaqe prej 2.500 m2. Ky monument pėrbėhet nga kisha e Shėn Mėrisė, kapela e Shėn Triadhės, konakėt, mulliri i vajit, furra, stalla, etj. Nė qendėr tė tij ndodhet kisha “Lindja e Shėn Mėrisė”, e cila ėshtė ndėrtuar pjesėrisht me gurė tė sjellė nga Apolonia dhe gurė shtufi. Kisha ėshtė e tipit bazilikal. Ajo zė njė vėllim tė madh dhe ėshtė e mbuluar nga njė ēati druri me tavan tė rrafshėt. Mjediset qė pėrbėjnė kėtė kishė, janė: naosi, narteksi, egzonarteksi dykatėsh, ku nė fund u bashkėngjitet kambanorja e lartė 24 m. Nė anėn jugore ndodhet portiku i hapur i ndėrtuar me kolona dhe harqe. Naosi pėrbėhet nga tri pjesė, tė cilat ndahen nė dy rreshta kolonash prej druri. Naosi ndahet nga altari me anė tė ikonostasit. Dyshemeja e kishės ėshtė shtruar me pllaka guri, e cila pėrfshin edhe ambientet e narteksit dhe egzonarteksit.

Nė vitin 1743 me nismėn e peshkopit tė Beratit, Metodit, i cili ishte me origjinė nga Bubullima (Myzeqe), u bėnė nė kėtė manastir punime rregulluese pėrfshirė edhe kishėn e Shėn Mėrisė. Kapela e Shėn Triadhės shtrihet nė pjesėn verilindore tė manastirit dhe ka pėrmasa 7.50 x 3.70 m.

Hyrja e saj ėshtė nė anėn perėndimore dhe ėshtė e pajisur me dy dritare tė vogla nė faqen jugore. Kjo kapelė ėshtė ndėrtuar me gurė shtufi dhe ėshtė e pajisur me njė hapėsirė, muri gjysmėrrethor i sė cilės e ndan atė nga njė sternė uji. Porta e kapelės ėshtė mbuluar me harqe guri, pranė dritares lindore tė saj ndodhet edhe njė reliev qeramike.

Kastriotėt e Italisė

Pas vdekjes sė tė atit, Gjoni 13-vjeēar dhe e ėma Donika, qė siē e quan Gjon Muzaka, zonja Skėnderbega (Gj. Muzaka, Memorie, f. 31) u larguan pėr nė Napoli, duke shkuar tek Mbreti Ferdinand i Aragonės. Atje, Gjon Kastrioti u integrua nė radhėt e fisnikėve feudalė vendas, duke administruar pronat e veta dhe titullin e Dukės sė Shėn Pjetrit tė Galantinės, dhuruar nga mbreti Ferdinand. Gjoni u martua me Dukeshėn Erina Paleologa, duke lėnė pesė fėmijė: Gjergjin (e ri), Kostandinin, Peshkop i Izernias, Ferrantin, Federikon, vdekur nė Valencie tė Spanjės dhe Marien (Akademia e Shkencave, Historia e Popullit Shqiptar, Tiranė, 2002, f. 475). Nga kjo martesė rrjedhin Kastriotėt e Italisė, pasardhės tė drejtpėrdrejtė tė Heroit tonė Kombėtar qė jetojnė edhe sot nė tokėn Italiane.

Nė vend tė mbylljes

Legjendat dhe gojėdhėnat pėr martesėn e Skėnderbeut nė Kaninė kanė mbetur tė gjalla edhe sot nė rajonin e Vlorės. Njėra prej tyre, e ruajtur nė Himarė, e cila ishte zotėrim i Gjergj Arianitit, thotė: “Ditėn e dasmės nė Kaninė shkuan edhe kapedanėt e Himarės me peshqeshe pėr ēiftin. Ata e shoqėruan nusen deri nė Krujė” (Akademia e Shkencave, Epika Historike 1, Tiranė, 1983, f. 133). Ndėrkohė qė nė Qishbardhė dhe Penkovė (Vlorė), ruhen katėr toponime tė tilla, si: Qisha e Skėnderbeut, Rrapi i Skėnderbeut, Vau i Skėnderbeut dhe Ara e Skėnderbeut dėshmi tė shekullit XV. Kujtesa popullore ēuditėrisht hesht vetėm pėr Ardenicėn!? Atje ku u kurorėzua vėrtet heroi!
avatar
Fikrro

616


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

20 Lek Shqipetare

Mesazh  Kinich-Ahau prej 15.01.11 12:18

Prsh te gjitheve!! Para disa diteve kisha nje 20 lek ne dore dhe me beri pershtypje simboli i anije liburne ku posht saj eshte nje delfin duke kercyer. Sipas me je ky simbol tregon qe Iliret kishin nje tregeti te zhvilluar pertej detit Adriatik dhe Jon pasi sic e dime ne keto detera eshte e radhe gjetja e delfineve.
Ju si mendoni ???
avatar
Kinich-Ahau

35


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Histori Shqiptare

Mesazh  Odin prej 15.01.11 12:25



Une mendoj se nuk mund te bazohemi ne baze te monedhes qe Iliret kane qene pertej Adriatikut dhe Jonit sepse monedha nuk daton nga koha ilire.
avatar
Odin

577


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Histori Shqiptare

Mesazh  Kinich-Ahau prej 15.01.11 12:45

Kjo eshte e drejte por une kisha fjalen se qellimi i ketij simboi ishte pra per te treguar qe Iliret kishin tregeti pertej Adriatikut dhe Joni pra ishin te fuqishem. Ne fakt eshte pak e cuditshme se pse zgjodhen delfinin ata qe krijuan 20 Lekeshin.
avatar
Kinich-Ahau

35


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Kodiket e Beratit...

Mesazh  Estilen prej 16.01.11 9:44


Kodiket e Beratit




Ne vitin 2005 jane nominuar dhe jane njohur nga UNESKO dy Ungjijtė shumė tė vjetėr (codices)te gjetur nė Berat, Shqipėri: "Beratinus 1", qė daton nga shekulli e gjashtė, dhe "Beratinus-2",me nje datim prej shekullit tė nėntė.

Tė dy janė pjesė nga shtatė "codices purple"(kodikeve vjollce), tė cilat mbijetojnė sot ne bote.Dy nga "codices purple", janė ruajtur nė Shqipėri, dy nė Itali dhe nga njė nė Francė, Angli dhe Greqi.

Codiku "Beratinus-1" -i shekullit te gjashtė ėshtė njė Ungjill i shkruar me dorė nė nje mynyre unikale. Ai pėrfaqėson njė nga tre ose katėr shkrimet mė tė vjetra te Dhiatės sė Re dhe ėshtė njė pikė e rėndėsishme referimi pėr zhvillimin e letėrsisė biblike dhe liturgjike nė tė gjithė botėn.

Codiku “Beratinus-2” -i shekullit te nėntė jane dorėshkrime Ungjilli dhe pėrbėhet nga nje tekst standard. Disa paragrafė janė gjysmė-unicial.Nė drejtim tė stilit dhe moshės, ai ėshtė i krahasueshme me Codexin greke 53 (Shėn Peterburg). Ai pėrmban katėr Ungjijtė tė plotė.

Tė dy kodiket shqiptarė janė shumė tė rėndėsishme pėr komunitetin global dhe zhvillimin e letėrsisė antike biblike, liturgjike dhe hagiographicale.

Tė shtatė "codices vjollcė" janė shkruar njėra pas tjetrės gjatė njė periudhe prej 13 shekujsh, pra nga shekulli i gjashtė deri ne shekullin e tetėmbėdhjetė. Tė dy kodices pėrfaqėsojnė njė nga thesaret mė tė ēmuar tė trashėgimisė kulturore shqiptare.
http://www.unesco.org/new/en/communication-and-information/flagship-project-activities/memory-of-the-world/register/full-list-of-registered-heritage/registered-heritage-page-2/codex-purpureus-beratinus/




Edituar pėr herė tė fundit nga estilen nė 07.07.11 7:36, edituar 1 herė gjithsej

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Propaganda e qarqeve tė sotme greke pėr prejardhjen e shqiptarėve

Mesazh  Niko_ prej 04.04.11 20:28

Nė librin me titull ΝΕΜΕΣΙΣ - Nemesis, qė ėshtė vėllimi i 12-tė i serisė me titull (ΓΙΑΤΙ ΚΑΙ ΠΩΣ ΖΟΥΝ ΑΝΑΜΕΣΑ ΜΑΣ) Pėrse dhe si jetojnė nėmes nesh, "tė kėrkuesit" dhe propagandistit Δημοσθένης Λιακόπουλος - Demostenis Liakopulos, i cili ka disa vjet qė bėn propagandė pėr madhėshtinė e historisė tė kombit grek, nė faqet e tij tė internetit http://www.liako.gr/intro/ http://www.liako.gr/anexigito/ si dhe nė disa kanale televizive greke, gjithashtu edhe me shumė video nė youtube, ka gjetur mbėshtetje nė njė masė tė madhe njerėzish nė Greqi dhe ka disa vjet qė propagandon idetė e tij dhe tė qarqeve qė e mbėshtesin duke arritur qė librat qė ai shkruan, boton, apo edhe libra me ide tė njėjta, apo tė pėrafėrta me librat e tij, tė bėhen best seller nė tregun e librit nė Greqi.

Nė faqen 109 tė librit Nemesis gjejmė kapitullin me titull "Ēamėria dhe vllazėria e bardhė" thuhet si mėposhtė ((vllazėria e bardhė, sipas autorit, ėshtė njė vllazėri qė e ka prejardhjen nga lashtėsia, nga tė ashtėquajturit NEPHILIM. Dhe gjithashtu, sipas autorit kjo vllazėri e ka qendėn e saj 10 km nėn piramidėn e bardhė, nė Kinė.)) http://web.utanet.at/mahain/Pyramids_in_China.htm

Harta e lashtė Ptolemaike qė shohim kėtu http://i53.tinypic.com/29wo2s6.jpg na tregon se vėrtet profesoresha italjane Benedeta Rosinioli kishte tė drejtė kur thoshte se deti Adriatik ėshtė gjiri helen. Qytetet e lashta helene kishin banorė helenė edhe nė periudhėn e Bizantit. Ku janė ata banorė? Mos vallė vendosėn tė quheshin vetė grekė, apo disa tė tjerė arritėn me politika afatgjata tė zhdukin fjalėt, helen dhe helenik, edhe nė Iliri, ashtu si edhe nė shumė vende tė botės? A keni menduar ndonjėherė, se si ėshtė e mundur "tė paktėn me ato qė na thotė historia konvencionale" qė tė gjithė popujt qė jetonin nė Ballkan tė vazhdojnė tė ekzistojnė, pėrveē helenėve? Kujtoni se ata qė kontrollojnė historinė, janė ata qė na konsiderojnė tė pakontrollueshėm dhe tė rrezikshėm, sepse ne jemi armiqtė e tyre tė hershėm. Ne ishim populli i vetėm i njerėzimit qė sė bashku me EL-ėt (engjėjt, bijtė e zotit) luftuam kundėr tyre dhe i mbyllėm ata nė Tartara. Dhe kėshtu vllazėria e bardhė, mbas turqve dhe sllavomaqedonėve tė Shkupit, mobilizoi disa nga shqiptarėt e sotėm, pėr tė bėrė presjon me anė tė Ēamėrisė, akoma edhe mė shumė mbi neohelenėt bashkėkohorė, tė cilėt gati po harrojnė prejardhjen dhe misjonin e tyre. Fatmirėsisht ekziston ai, i cili nė ēastin e duhur do tė aktivizojė kodin IHOR (qė sipas autorit ndodhet nė ADN-nė e ē'do greku tė vėrtetė) dhe do tė vėrė nė zbatim planin Nemesis.


Edituar pėr herė tė fundit nga Niko_ nė 17.06.11 2:02, edituar 1 herė gjithsej

Niko_

121


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Propaganda e qarqeve tė sotme greke pėr prejardhjen e shqiptarėve

Mesazh  Niko_ prej 04.04.11 22:49

Nė faqet 110 dhe 111 tė librit Nemesis http://i52.tinypic.com/2egf9xv.jpg shohim kapitullin me titull ποιοι ειναι οι πραγματικοι Αλβανοι - cilėt janė Albanėt (shqiptarėt) nė tė vėrtetė, thuhet si mėposhtė.

Albanėt e kanė prejardhjen nga njė zonė qė laget nga pjesa veriore e detit Kaspik. Ata ishin njė popull nomad (endacak) qė jetonte nė stepat pėtrreth lumit Alban. Sipas Strabonit, ata flisnin nga 26 dialekte pėr ē'do fis. Bėnin flijime njerėzish dhe pėrdoreshin si ndihmės nga ushtri tė ndryshme. Straboni na i pėrshkruan nė mėnyrė karakteristike: "Jetojnė duke u endur, nuk kanė atdhe". Kėto qė thamė mė sipėr na i vėrteton edhe Klaudio Ptolemeu nė pėrshkrimin e tij gjeografik. Vėrtet, nė hartat e famshme tė Ptolemeut, Albania shfaqet nė veri tė detit Kaspik dhe nė asnjė rast nuk shfaqet nė veri tė Epirit. Si u gjendėn Albanėt - Alanėt nė Iliri? Spjegimi mė llogjik qė jepet tashmė ėshtė si mė poshtė. Ata nuk arritėn kurrė tė pėrbėjnė njė popull tė bashkuar dhe tė madh nė numėr dhe nuk bėnė askund ndonjė fushatė ushtarake, apo pushtim, por gjithmonė shėrbenin si ndihmės nė ushtritė e popujve tė tjerė, ėshtė llogjike ti kenė sjellė nė zonė hordhitė e aziatikėve qė goditėn Europėn dhe Ballkanin ndėr shekuj. Banorėt e shtetit tė sotėm Alban (shqiptar) nė pėrgjithėsi janė grekė epirjotė dhe greko-ilirė tė lashtė, gjithashtu edhe pasardhės tė prapambetur tė ilirėve dhe albanėve qė erdhėn nga rajonet nė veri tė detit Kaspik, ashtu siē e thamė edhe mė sipėr.


Edituar pėr herė tė fundit nga Niko_ nė 05.04.11 22:48, edituar 1 herė gjithsej

Niko_

121


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Propaganda e qarqeve tė sotme greke pėr prejardhjen e shqiptarėve

Mesazh  Niko_ prej 05.04.11 1:17

Nė faqet 112, 113, 114, 115, http://i56.tinypic.com/hund7a.jpg http://i53.tinypic.com/6qzhol.jpg tė po kėtij libri propagandistik kemi njė kapitull tjetėr me titull:
Cilėt janė ēamėt, turkoēamėt dhe shqiptaroēamėt?
Fillimisht tė themi se Ēamėri quhet zona pėrgjatė lumit Thiamis, ose Kalama. Thonė se me kalimin e kohės emri nga Thiamis, u bė Tsimes - Tsiamis - Tsamis (T+S=C,Ē) nga ku vjen edhe emri i banorėve Ēamė. Dhe mė nė fund emri Ēamėri u pėrhap dhe u pėrdor pėr tė gjithė zonėn e Thesprotisė. Pra, nė fillimet e sundimit turk nė Epir, (nė vitin 1430 u pushtua Janina), shumė tė krishterė u konvertuan nė islamė me dėshirė, ose me dhunė. Dhe qė atėherė kemi Ēamėt muslimanė dhe Ēamėt e krishterė. Me kalimin e kohės, tashmė ēamė quhen vetėm ēamėt muslimanė. Kjo ndarje krijoi armiqėsi mes kėtyre dy grupimeve, me muslimanėt qė ishin agresivė dhe lakmitarė, duke patur parasysh qė ata kishin edhe pėrkrahjen e qeverisjes turke. Kėshtu qė ata u quajtėn turkoēamė (jeniēerė), ashtu si edhe shqiptarėt e islamizuar, tė cilėt u quajtėn turkoshqiptarė. Ēamėt (tė njohur si turkoēamė) ishin tė gjithė me Turqinė, kundėr tė gjitha pėrpjekjeve pėr liri dhe gjithmonė ēmimi pėr tradhėtinė sė tyre ishin disa toka dhe disa shuma groshėsh. Pėr shkak pėrafėrsisė gjuhėsore qė kishin me turkoshqiptarėt dal-ngadalė me kalimin e kohės u quajtėn shqiptaroēamė, duke menduar se kanė prejardhje shqiptare dhe jo greke. Sigurisht qė kjo gjė ishtė njė lojė e propagandės italjane dhe austrohungareze, pėrpara sė cilės grekėt qėndruan indiferentė dhe ēamėt u bindėn pėrfundimisht se ishin me prejardhje shqiptare. Dimė shumė mirė se pėrafėrsia gjuhėsore e njė populli nuk ėshtė karakteristikė e kombėsisė sė tij. Pėr shembull, grekoarvanitėt dhe dredhėt flisnin njė farė dialekti arvanitoshqiptar, por askush nuk mundi kurrė tė kundėrshtonte me fakte tė pakundėrshtueshėm qėnien e tyre greke. Nė luftrat e viteve 1912-1914 ēamėt e organizuar luftuan kundėr Greqisė. Nė vitin 1940 luftuan pėrsėri kundėr Greqisė tė mobilizuar nėn ushtrinė italjane, tė organizuar nė dy bataljone duke udhėhequr orgjitė nė dėm tė t'krishterėve dhe duke spiunuar ushtrinė greke. Nė periudhėn e pushtimit gjerman, u rreshtuan pėrkrah ushtrisė gjermane duke mbajtur nė krahė shiritin me shenjėn e kryqit tė thyer. Nė korrik tė vitit 1942 njė organizatė, si njė lloj qeverie tė quajtur Kėshilli, nėn kujdesin e gjermanėve u munduan tė arrinin shqiptarizimin e Thesprotisė. Njėri nga udhėheqėsit e tyre kryesorė, Nuri Dino, nė njė fjalim qė mbajti para banorėve tė Filatit duket se ka thėnė: Vritini grekėt, kudo qė ti gjeni ata. Ēamėria deri nė Prevezė do tė mbetet tokė shqiptare. Hakmerruni ndaj armiqve tanė. Italia e fuqishme ėshtė nė anėn tonė. Tabela e krimeve tė bėra nga ēamėt nė periudhėn 1941-1944 ėshtė si mėposhtė.
632..........Vrasje
459..........Rrėmbime
209..........Pėrdhunime
2332........Djegie shtėpish
53...........grabitje dhe dhunime fshatrash
37556......krerė bagėti tė imta, tė grabitura
9285........krerė lopė, tė grabitura
4148........kafshė transporti tė grabitura
30000......shpendė tė grabitura
Kėto tė dhėna duhet ti konsiderojmė si tė dhėnat zyrtare, megjithėse janė shumė mė pak se dėmet e bėra nė tė vėrtetė. Me gjithė kėto (edhe pse ishte duke u mbrojtur) Greqia u detyrua tu paguajė 218 miljonė dhrahmi muslimanėve tė Gjirokastrės, si dėmshpėrblim lufte. Pas ēlirimit, rreth 16 me 17 mijė ēamė braktisėn Greqinė me dėshirėn e tyre, nga frika se do t'u kėrkohej tė jepnin llogari pėrpara drejtėsisė greke, pėr krimet e tyre dhe pėr bashkėpunimin me pushtuesit. Pėr tė thėnė tė vėrtetėn bazohemi tek dėshmia e ēamit Nuri Latifi, nga Trikorfa e Filatit, i cili rrėfen dhe pranon se ēamėt muhamedanė nuk kishin ankesa pėr udhėheqjen greke por megjithatė bashkėpunuan me fuqitė e aksit nazist dhe bėnė krime tė papėrshkrueshme kundėr grekėve. Pas largimit tė ēamėve, gjykata e veēantė e Janinės deri nė vitin 1948 dha 1704 vendime dėnimesh pėr krime lufte kundėr ēamėve. Pasoi me dėnimin e tyre nė mungesė dhe heqjen e shtetėsisė greke, si dhe sekuestrimi i pasurive tė tyre sipas urdhrave mbretėrorė tė vitit 1952 dhe tė vitit 1954. Kėshtu u mbyll tema e tė ashtėquajturve ēamė.

MARRĖ NGA LIBRI ME TITULL: NEMESIS, i botuar nė vitin 2009
http://i53.tinypic.com/25hhel5.jpg


Niko_

121


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 1 e 2 1, 2  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi