Kush i konstruktoi Piramidat ?

Faqja 1 e 19 1, 2, 3 ... 10 ... 19  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Kush i konstruktoi Piramidat ?

Faraonet
 
Gjigandet
 
Alienet
 
 
 
Shiko rezultatin

Kush i konstruktoi Piramidat ?

Mesazh  Neo prej 30.03.10 14:14

Sipas jush, kush jane ndertuesit e Piramidave Egjiptiane?


Neo

"Hyjnorja - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1446


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kush i konstruktoi Piramidat ?

Mesazh  Estilen prej 30.03.10 14:48

Mendimi i pare jepet gjithmone nga perpiluesi i sondazhit,me ane te nje komenti te shkurter.

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kush i konstruktoi Piramidat ?

Mesazh  aleksi prej 31.03.10 20:11

Neo shkruajti:Sipas jush, kush jane ndertuesit e Piramidave Egjiptiane?
Mbase bota e atehersheme mund te kete pasur nje zhvillim me te madh se sa ne kemi arritur te zbulojme.
Mund te kene pasur edhe ateher makineri me nivel zhvillimi qe i pershtatej asaj kohe qe te mund te arrinin te ndertonin piramidat.

aleksi

1


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kush i konstruktoi Piramidat ?

Mesazh  Elizza prej 31.03.10 23:42

Kush i ndėrtoi piramidat egjiptiane?
Keith Mayes


Unė mund tė kujtoj qėndrimin nė shkretėtirėn afėr Kairos dhe vėshtroja Sfinksin e Piramidės sė Madhe tė Gizės, njė nga strukturat mė mbresėlėnėse nė Tokė, dhe duke numėruar veten jashtėzakonisht me fat qė tė jem atje. Piramida mbart disa statistika mbresėlėnėse. Ajo ėshtė 137 metra e gjatė dhe pėrbėhet nga 2 milionė blloqe prej guri, me peshė 2,5 ton deri nė 50 ton. Pesha e piramidės ėshtė 6 milion ton. Kėndet nė katėr qoshet janė pothuajse perfekte dhe tė lidhura pothuajse saktėsisht tė katėr pikat e busullės. Palėt e pjerrta janė 52 gradė. Kjo ėshtė njė nga tė Shtatė mrekullitė origjinale tė Botės.

Piramidat janė shumė impresionuese sa qė shpesh pyesim veten se kush mund t’i ketė ndėrtuar ato rreth 4500 vjet mė parė. Disa madje shkojnė aq larg sa pėr tė sugjeruar se nuk ėshtė e mundur qė kėto struktura tė jenė bėrė nga veprat e njerėzve, por u bėn nga Alienėt.

Kush i ndėrtoi piramidat, Alienėt apo Njerėzit?

Shembulli i Alienėve:

Piramidat janė kaq tė sakta nė njė linjė me pikat e busullės sa qė vetėm Alienėt mund tė kenė arritur kėtė mijėra vjet mė parė. Kėndi i pjerrėt i palėve ėshtė kaq i saktė sa vetėm Alienėt mund ta kenė bėrė kėtė. Blloqet janė tė rėnda dhe piramida ėshtė e gjatė. Nė periudhėn 2500 p.e.s. njeriu nuk i kishte mjetet ose njohuritė e nevojshme pėr tė ndėrtuar piramidat. Si Alienėt i ndėrtuan piramidat nuk ėshtė e njohur, por ata do tė punonin me pėrdorimin e pajisjeve tė ndėrtimit tė pėrparuara.

Shembulli i Njerėzve:

Kurrė s’duhet nėnvlerėsuar zgjuarsinė e njeriut. Ne sot pėrdorim makineri pėr tė kryer pothuajse tė gjitha punėt tona tė ndėrtimit, e ndonjėherė harrojmė se makineria, nė aspektin e ngjarjeve historike, ėshtė njė zhvillim shumė i ri, vetėm rreth disa qindra vjet apo mė shumė. Njerėzimi menaxhoi shumė mirė edhe pa to pėr mijėra vjet. Ne kemi harruar teknikat qė janė pėrdorur nė ndėrtimin e piramidave, por kjo nuk do tė thotė se ne jemi nė gjendje tė punojmė si janė kryer.

Nė mėnyrė qė tė pėrpiqemi dhe tė vendosim kush i ndėrtoi piramidat ne duhet t’i shqyrtojmė provat qė kemi. Ne kemi vetėm piramidat vetė, vendet e gėrmimeve dhe llogaritė historike.

Dėshmitė:

Le te fillojme me vendin e gėrmimit. Nė qoftė se keni qenė atje, ju do tė dini se kjo duket si ēdo gurore qė ju mund tė shihni sot, me pėrjashtim se nuk duket asnjė makineri. Nė faqet gurore janė tė prerė blloqet e shkėmbit kjo tregon shenjat e dukshme tė zhvillimit sistematik tė prerjes sė blloqeve nga ana e parme dhe transportimin e tyre. Blloqet janė tė latuara me daltė, kėtė e tregojnė shenjat e pėrsėritura. Nuk ka asgjė tjetėr nė punėn e kėtyre blloqeve, pėrveē punės sė modės sė vjetėr gurore duke pėrdorur njė ēekiē druri dhe daltė. Askund s’ka ndonjė shenjė tė teknologjisė sė pėrparuar, vetėm e kundėrta. Blloqet ishin latuar nė shkėmb me punė fizike, shenjat janė tė pagabueshme. Daltat qė janė pėrdorur janė bėrė prej bakrit, metal i fortė pėr atėherė, por edhe ato ishin tė mira vetem pėr rreth 100 rrahje, edhe pse guri gėlqeror ėshtė relativisht i butė dhe i lehtė pėr tu punuar nė krahasim me tė tjerėt, si graniti. Daltat bėheshin tė pamrehura mirė, dhe procesi pėrsėritej me njė ekip tė farkatarėve tė cilėt vazhdimisht mprehnin dhe kalitnin ato.

Si u transportuan blloqet nė piramidat? Me fuqi njerėzore. Shumica e blloqeve nė rajonin e 2,5 ton u transportuan nė rreshqitėse druri. Ata sigurisht mund tė kenė zgjedhur ēdo madhėsi pėr blloqe, por kjo duhet tė ketė qenė e madhėsisė optimale, tė mėdhat ndoshta do tė kenė ngadalėsuar ato. Njė ekip i burrave me litar mund ta tėrhiqte, dhe mund t’i kenė vėnė pak ujė pėr tė ndihmuar rrėshqitėsen pėr rrėshqitje tė lehtė. Ėshtė vlerėsuar se ajo mund tė ketė marrė 10 vjet vetėm pėr tė ndėrtuar platformėn nga miniera pėr piramidat. Nė kėtė mėnyrė tė gjitha blloqet mund tė transportohen nė faqen e piramidės, pa paraqitur ndonjė sfidė te pakapėrcyeshme. Deri tani nuk ka teknologji aliene tė nevojshme, kjo mund tė bėhet nga tė gjithė tė organizuar mirė me ekipet e meshkujve dhe njė pėrdorim tė madh tė punės fizike.

Forca e punės nuk ishin robėrit, Egjiptasit nuk kishin nevojė pėr skllevėr. Nili furnizonte njė tokė shumė pjellore ku bujqėsia ishte relativisht e lehtė dhe kishte ushqime tė bollshme. Ky qytetėrim kishte kohė nė duart e tyre, nuk ėshtė ēudi qė ata ishin matematicienė tė mėdhenj, astronomė dhe arkitektė. Forca e punės ėshtė bėrė kryesisht prej fermerėve, prej tė rekrutuarve mbarėkombėtar pėr njė periudhė duke filluar nga disa muaj deri nė disa vjet, dhe atė kohė ata i shėrbenin mbretit tė tyre. Njė total prej 20.000 nė 30.000 punėtorė do tė kishte qenė e nevojshme pėr kėtė detyrė, duke filluar nga transportues tė pakualifikuar, njerėz tė aftė pėr punė gurore, mason tė cilėt pėrfundonin blloqet, burra qė vendosin blloqet, nėnpunės dhe furnizues ushqimesh. Njė fshat kishte qėllim ndėrtimin e shtėpive pėr tė gjithė dhe ata ishin tė ushqyer mirė dhe tė kujdesur nė kėmbim tė punės sė tyre. Mbetjet e fshatit ende mund tė shihen edhe sot.

Tani pėr tė bėrė piramidat rreth 2550 p.e.s., Mbreti Khufu, faraoni i dytė i dinastisė sė katėrt, porositi ndėrtimin e varrit tė tij nė Giza. Disa shkencėtarė besojnė se kjo mori rreth 80 vjet pėr tu ndėrtuar. Ka njė numėr mėnyrash tė kėsaj se si mund tė kenė arritur, si metodė e vetme nė dispozicion pėr egjiptianėt e lashtė ishte-njeriu me pushtet, dhe ata ishin me bollėk.

Blloqet janė tė pėrcaktuara nė shtresa, ēdo shtresė e njėpasnjėshme vie mė e vogėl se ajo poshtė saj, pėr t'i dhėnė formė piramidale. Nuk kėrkohet teknologji aliene. Shumė njerėz tė zgjuar Egjiptasit.

Pas ēdo shtrese tė njėpasnjėshme lartėsia duhet tė jetė mė e madhe. Pėrfundimisht me kėtė metodė do tė arrinte deri nė fund.

Sė fundi, e gjitha qė kishte mbetur ishte vendosja e bllokut pėrfundimtar, u vendosėn gurėt nė mėnyrė qė tė ndihmonin tėrheqjen e blloqeve nė rrugėn e tyre. Piramidat kėrkuan shumė punė edhe pėr dizajnin e brendshėm dhe ndėrtimin e dhomave tė varrimit, dhe kjo nuk ishte detyrė e lehtė. Blloqet qė tė mbrohen dhomat e varrimit janė 50 ton granit. Edhe me ekipet e madhe tė njerėzve nė dispozicion tė tyre dhe njė sistem mbikėqyrėsish, ajo do tė kishte qenė njė detyrė e vėshtirė dhe e rrezikshme. Janė ende shenjat e dukshme nė blloqet dhe nė brendėsi tė piramidės qė janė pėrdorur pėr tė udhėhequr blloqet nėpėr pozitat e veta. Vėshtirė, por jo e pamundur.

Ata ishin Njerėz qė ndėrtuan piramidat dhe nuk bėnė gabime. A nuk po i vlerėsojmė zbulimet e egjiptianėve tė lashtė apo tė personelit tė trajnuar qė ishte nė dispozicion tė tyre. Ajo ishte njė pėrpjekje kolosale e punės ekipore duke marrė 80 vjet pėr tė pėrfunduar piramidat.

Si i kanė lidhur qoshet e piramidės nė mėnyrė tė saktė me katėr pikėt e busullės? Kjo ishte pjesa mė e lehtė. Ata moren vetėm njė mur tė lakuar pėrball Veriut si dhe zgjodhen njė yll nė anėn Lindore dhe e shėnuan me njė vijė nė krye tė murit duke treguar atė. Shenjuan vijėn tjetėr nė mur kur ylli ishte nė horizontin Perėndimor. Bėn njė vijė tė drejtė poshtė murit, duke pėrdorur njė plumbēe, dhe pastaj zgjatėn ato sė bashku nė terren deri sa tė mblidhet edhe vija tjetėr. Ndan me dysh kėtė kėnd dhe tani kanė njė linjė tė treguar pikėrisht pėrmes Veriut.
Pas kėsaj vetėm bėhet vendosja e shėnuesve nė terren pėr tė katėr qoshet e piramidės. Siē thamė, kjo ėshtė pjesė e lehtė, ajo nuk kėrkon teknologji aliene, vetėm pak tru.

Si e kanė arritur njė kėnd tė tillė tė pėrsosur 52 shkallė pjerrtėsi? Pėr arsye se ata ishin tė zgjuar! Ata ishin mjeshtrit e kėndeve, njė aftėsi qė kishin fituar me anė tė astronomisė, dhe gjithashtu nėpėrmjet njė njohurie tė mirė tė matematikės. Ēdo murator qė ka punuar nė blloqet e jashtme kishte njė shabllon me njė kėnd prej 52 gradė.

Misteri zgjidhet, se si pėrfunduan. Ndoshta nuk u pėrdor metodė e saktė. Nuk ka absolutisht asnjė nevojė pėr tė sugjeruar se ato nuk mund tė bėhen me fuqinė e njeriut, dhe sigurisht nuk ka nevojė pėr tė sugjeruar se janė bėrė me ndihmėn e Alienve. Kjo ide ėshtė absurditet i pastėr.

Pse janė ndėrtuar piramidat? Ato ishin varret e mbretit. Egjiptianėt e kishin vėrejtur gjatė njė pikė nė qiell rreth tė ciles tė gjitha yjet u shfaqnin nė formė tė rrotės dhe besohet se zona tė jetė njė vend i pavdekshėm. Drejtimi i piramidave me pikat e busullės ishte i lidhur me atė "vendin e pavdekshėm" nė qiell, dhe besohet tė paraqesin rrezet e Diellit. Piramidat ishin nė fakt njė mjet i projektuar pėr tė transportuar mbretin nė vendin e pavdekshėm nė mėnyrė qė ai tė mund tė jetojė pėrgjithmonė, si do tė donin tė gjithė punėtorėt qė ndihmuan nė ndėrtimin e tyre.

Kjo teori e ndėrtimit tė piramidave konsiderohet nga ekspertėt mė e mundshmja. Ėshtė njė fakt i njohur se gurėt ishin gdhendur nė minierė. Mbishkrimet nė brendėsi tė piramidės tregojnė se ekipet janė pėrdorur nė konkurrencė me njėri-tjetrin, me interpretuesit mė tė mirė duke marrė "shpėrblime" e pije shtesė ose ditė tė lira. Kjo fuqi e madhe puntoresh tė rekrutuar ėshtė njė fakt i njohur historik. Fuqia punėtore e nevojshme dhe koha qė do tė marrė ka qenė shumė mirė e llogaritur. Lloji i shablloneve tė pėrdorura ėshtė e hapur pėr pyetje, por tė gjithė janė dakord se shabllonet janė pėrdorur, nuk ka asnjė mėnyrė tjetėr qė mund tė ishte bėrė. Dhe kjo ishte bėrė - nga njerėzit!

Elizza

"Komplimenti mė i madh ėshtė tė tė quajnė Qenie Njerezore"

1083


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kush i konstruktoi Piramidat ?

Mesazh  juba prej 01.04.10 21:02

Te besh percaktimin e kendeve aq precize me ate naltesi , ne vartesi te nje vendosje te nje ylli ne varesi te lindjes dhe te perendimit duhet te kesh te percakuar ne menyre te sakte oren qe do te behet ky percaktim se nje levizje ne ore do te sillte ndryshimin e kendit , per ne qofte se keta nderues kishin mje njohuri aq te sakta per astronomine duhet te kishin njohuri shume te mira dhe ne shkencat e tjera gje qe do te thote se dhe insrumentat e matjes , pra duhet qe te kishin ne nivel dhe ne pregatitjen e tyre .

Sipas kesaj llogjike po te shkonim me poshte do kishim nje zhvillim dhe ne fushat e tjera ,sepse jane te lidhura me njera tjetren dhe do te shoqerohet me mjetet e prodhimit se ne fund te fundit jane ato qe percaktojne nivelin e zhvillimit shoqeror. Te nje perjudhe te caktuar .

Sa per trasportin mendoj se nuk eshte ndonje gje per te menduar ,se krahe te lire pune kishte , dhe menyra transporti mund te gjenden nga format me te ndryshme .
Megjithate fjalen e fundit e kane shkencetaret .

juba

35


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 1 e 19 1, 2, 3 ... 10 ... 19  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi