E ardhmja e botes ne kendveshtrim surealist

Shko poshtė

E ardhmja e botes ne kendveshtrim surealist

Mesazh  Estilen prej 19.03.10 17:16

Me gjithse une per vete nuk i shoh levizjet per te ardhmen sipas 'syrit' te besimit,e shoh te nevojshme qe te postoi kete teme,ndoshta sjell vlera per ata qe jane te interesuar.
....Estilen


C'do te sjell e ardhmja..?

“Mos u gėnjeni: Perėndia nuk vihet dot nė lojė, sepse ē’tė mbjellė njeriu, atė edhe do tė korrė. Sepse ai qė mbjell pėr mish tė tij, do tė korrė nga mishi i tij, prishje, por ai qė mbjell pėr Frymė, do tė korrė nga Fryma jetė tė pėrjetshme. Le tė mos lodhemi duke bėrė tė mirėn; sepse, po tė mos lodhemi, do tė korrim nė kohėn e vet” (Galatasve 6:7-9).

Parathėnie

Tė shumtė do tė jenė ata, qė kanė pėr tė parashikuar ngjarjet e vitit 2010-ė. Disa kanė pėr tė thėnė se si moti, ashtu edhe gjendja ekonomike kanė pėr t’u keqėsuar akoma edhe mė shumė, apo se do tė ketė qoftė edhe njė rrezik lufte mbarėbotėrore.

Tė tjerė kanė pėr tė sugjeruar se jeta ka pėr t’u pėrmirėsuar dhe se e adhmja do tė jetė mė e mirė pėr tė gjithė njerėzimin. Nuk kemi nevojė qė fallxhorė tė tillė tė na thonė se ē’do tė ndodhė gjatė kėtij viti tė ri, sepse Bibla na e bėn tė qartė tė ardhmen. Nėse njeriu mbjell mėkat e ligėsi, atėherė ai ka pėr tė korrur fatkeqėsi e katastrofa.

Mbjellja dhe korrja

Gjithēka qė bėn njeriu, qoftė pėr mirė, apo pėr keq, ka pasojat e saj. Njė i krishterė, i cili jeton sipas parimeve tė fjalės sė Perėndisė, ka pėr tė korrur shpėrblimet e Perėndisė. Por ai komb, qė e hedh poshtė Zotin dhe fjalėn e Tij ka pėr tė vuajtur gjykimin, qė i takon. “Tė pabesėt do tė zbresin nė Sheol; po, tė gjitha kombet qė harrojnė Perėndinė” (Psalmi 9:17).

Jetojmė nė njė epokė tė rehatshme. Tė paktė janė ata njerėz, qė shqetėsohen pėr shpirtrat e tyre. Pėrkundrazi, e zhytin veten gjithnjė e mė shumė nė mėkate tė formave nga mė tė ndryshmet.

Mundohen ta harrojnė faktin se njė ditė do tė vdesin dhe se atėherė kanė pėr tė qėndruar ballė pėr ballė me Krijuesin e tyre. “Dhe veprat e mishit janė tė zbuluar dhe janė: kurorėshkelja, kurvėria, ndyrėsia, shthurja, idhujtaria, magjia, armiqėsimi, grindjet, xhelozitė, mėritė, zėnkat, pėrēarjet, tarafet, smira, vrasjet, tė dehurit, grykėsia dhe gjėra tė ngjashme me kėto, pėr tė cilat po ju paralajmėroj, si kurse ju thashė edhe mė parė, se ata qė i bėjnė kėto gjėra nuk do tė trashėgojnė mbretėrinė e Perėndisė” (Galatasve 5:19-21).

Ka pėr tė ardhur edhe koha e tė korrave tė mėkatit.

Por njerėzit e Perėndisė janė tė vendosur pėr t’i shkuar pas drejtėsisė. “Por fryti i Frymės ėshtė: dashuria, gėzimi, paqja, durimi, mirėdashja, mirėsia, besimi, zemėrbutėsia, vetėkontrolli. Kundėr kėtyre gjėrave nuk ka ligj” (Galatasve 5:22-23). Nėse mbjellim nė Frymė, do tė kemi paqe nė mes tė ēfarėdolloj stuhie dhe do tė kėnaqemi me shpėrblimet e pėrjetshme.

Furtuna

“Meqenėse mbjellin erė, do tė korrin furtunė” (Osea 8:7).
Dikur, Britania e Madhe u pėrdor fuqimisht prej Perėndisė. Ky komb pėrhapi Lajmin e Mirė nė mbarė botėn. Misionarėt anglezė udhėtuan deri nė skajet mė tė largėta, pėr tė shpėtuar shpirtrat e njerėzve. Shoqėritė biblike e pėrkthyen dhe e botuan Biblėn nė tė gjitha gjuhėt e njohura tė botės. Ky vend u themelua mbi ligjet e drejta tė Perėndisė dhe si pasojė, korri bekimet e Tij.

Por, sa thellė jemi zhytur tani nė mėkat!
Sot, nė Angli ėshtė pothuajse krim tė flasėsh pėr emrin e Krishtit. Bibla, Kryqi dhe festat e krishtera janė ofenduese pėr shumė njerėz, ndėrkohė qė emrat e perėndive tė rreme ngrihen lart e mė lart. Me mijėra bebe vriten ēdo vit nėpėrmjet aborteve. Homoseksualėt mburren pėr mėkatet e tyre nė mes tė rrugės.

Martesa mes njė burri e njė gruaje konsiderohet si e dalė jashtė mode, kurse marrėdhėniet bashkėshortore mes dy personave tė tė njėjtit seks konsiderohen si diēka e mrekullueshme. Popullsia jonė nuk ka njohuri fare rreth Perėndisė, por bėn siē i do vetja. (Osea 4:1 dhe Gjyqtarėve 17:6).

Janė fajtorė, ngaqė e kanė hedhur poshtė atė, qė ėshtė e shenjtė dhe e moralshme. “Mjerė ata qė e quajnė tė mirė tė keqen dhe tė keqe tė mirėn, qė ndėrrojnė terrin nė dritė dhe dritėn nė terr, qė ndėrrojnė hidhėsirėn nė ėmbėlsi dhe ėmbėlsinė nė hidhėsi!

Mjerė ata qė janė tė urtė nė sytė e tyre dhe tė zgjuar para vetvetes! Mjerė kampionėve nė pirjen e verės dhe tė shkathtėve nė pėrzierjen e pijeve dehėse, qė e nxjerrin tė pafajshėm njeriun e keq pėr njė dhuratė dhe ia mohojnė tė drejtit tė drejtėn e tij!

Prandaj, ashtu si njė gjuhė zjarri pėrpin kallamishtet dhe flaka konsumon kashtėn, kėshtu rrėnja e tyre do tė hiqet si njė kalbėsirė dhe lulja e tyre do tė hiqet si tė ishte pluhur, sepse kanė hedhur poshtė ligjin e Zotit tė ushtrive dhe kanė pėrēmuar fjalėn e tė Shenjtit tė Izraelit” (Isaia 5:20-24). Jemi bėrė mė keq sesa Sodomi dhe Gomora dhe do kemi tė njėjtin fat - zemėrimin e Perėndisė.

Ē’mund tė bėjmė ne?

Le ta inkurajojmė veten dhe t’i dalim pėrkrah emrit tė Zotit. Duhet tė jetojmė njė jetė tė drejtė. Dhe, ashtu si apostulli Pal, duhet tė tregohemi tė guximshėm nė besim, pavarėsisht nga rrethanat nė tė cilat ndodhemi. “Nė fakt unė nuk kam turp pėr ungjillin e Krishtit, sepse ai ėshtė fuqia e Perėndisė pėr shpėtimin e cilitdo qė beson” (Romakėve 1:16)…

“Pėr kėtė arsye unė po vuaj edhe nga kėto gjėra, po nuk kam turp, sepse e di kujt i kam besuar dhe jam i bindur se ai ėshtė i zoti ta ruajė visarin tim deri nė atė ditė” (2 Timoteut 1:12). E kemi pėr detyrė, qė tė lutemi pėr kombin tonė. “Nė qoftė se populli im, i cili thirret me emrin tim, pėrulet, lutet, kėrkon fytyrėn time dhe kthehet prapa nga rrugėt e kėqija, unė do ta dėgjoj nga qielli, do t’i fal mėkatin e tij dhe do ta shėroj vendin e tij” (2 Kronikasve 7:14)…

“Tė bėj thirrje, pra, para sė gjithash, qė tė bėhen pėrgjėrime, lutje, ndėrhyrje dhe falėnderime pėr tė gjithė njerėzit, pėr mbretėrit e pėr tė gjithė ata qė janė nė pushtet, qė tė mund tė shkojmė njė jetė tė qetė dhe tė paqtė me ēdo perėndishmėri dhe nder” (1 Timoteut 2:1-2).

Pėrfundim

Gjithsecili prej nesh ka pėr tė korrur atė qė mbjell. Ēdo vepėr e ligė, jo vetėm qė e zmadhon edhe mė shumė ndėshkimin e merituar, por e dobėson gjithashtu edhe shėndetin e kombit.

Nėse duam qė t’i ndryshojmė gjėrat, nėse duam qė t’ia shohim fundin ndikimit, qė ka feja e rreme mbi popullsinė, nėse duam qė njerėzit tė kthehen tek Perėndia i vėrtetė, atėherė na duhet qė, si tė besimtare qė jemi, tė jetojmė vetė jetė tė drejta e tė ndershme, sepse ne vetė jemi pėrgjegjės pėr kėtė brez.

nga: Gary J. Hall & Magda Maylam

vazhdon..


Edituar pėr herė tė fundit nga estilen nė 19.03.10 18:54, edituar 1 herė gjithsej

Estilen

847


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

E ardhmja e botes ne kendveshtrim surealist dhe realist

Mesazh  Estilen prej 19.03.10 18:53

Dhe ja tashti si e shikon realizmi Boten e te ardhmen e saj..


Zhvillimi i teknologjisė na bėn tė mendojmė se nuk e dimė mirė ē’na pret. Ēdo ditė krijohen lehtėsi mė tė mėdha komunikimi e zhvillimi nė njė pjesė tė botės, ndėrkohė qė nė pjesė tė tjera varfėria mbizotėron e sinjalet e celularėve dhe kanaleve televizive nuk mbėrrijnė.

Bota gjithmonė ndryshon, nė disa fusha bėn progres e nė tė tjera regres. Revista “The Futurist” analizon nė bazė tė zhvillimeve teknologjike, sociale e psikologjike se si do tė ndryshojė bota nė dekadat e ardhshme. Si do tė jetė biznesi dhe ekonomia? Bota do ketė 1 miliard miliarderė nė vitin 2025.

Globalizimi dhe risitė teknologjike po e rrisin prosperitetin, sipas James Canton, autori i librit “E ardhmja ekstreme”. Por sfidat dhe prosperiteti do bėhen mė akute pasi mungesa e ujit do prekė dy tė tretat e botės nė vitin 2025. Falsifikimi i monedhave do pėrhapet nė masė duke krijuar njė shoqėri qė nuk pėrdor bankėnota.

Teknologjitė e reja optike tė sofistikuara kanė qenė ndihmesė pėr falsifikatorėt e parave, ndaj shoqėritė po lėnė mėnjanė frikėn e privatėsisė nė evitimin e parave tė thata. Ndėrkohė, teknologjitė qė nxjerrin jashtė loje pėrdorimin e lekėve tė thata po pėrmirėsohen.

Energjia do tė jetė njė fushė tjetėr, e cila do tė jetė shumė ndryshe nga gjendja, nė tė cilėn e njohim. Po ashtu ēėshtjet botėrore do tė sjellin sfida tė reja e tė paprovuara mė parė. Luftėrat mund tė duken mė pak si luftėra pasi armiqtė do ndėrmarrin strategji jo-ushtarake ndaj njėri-tjetrit. Luftėrat do zhvillohen larg pėrplasjeve mes ushtrive dhe dhunėa kolektive do shmanget pėr shkak tė mungesės sė efikasitetit. Si rezultat, instrumentet jo ushtarake tė pushtetit do tė bėhen normative.

Ēėshtjet botėrore

Luftėrat mund tė duken mė pak si luftėra pasi armiqtė do ndėrmarrin strategji jo-ushtarake ndaj njėri-tjetrit. Luftėrat do zhvillohen larg pėrplasjeve mes ushtrive dhe dhuna kolektive do shmanget pėr shkak tė mungesės sė efikasitetit.

Si rezultat, instrumentet jo ushtarake tė pushtetit do tė bėhen normative. Lufta “dy-frontėshe” ėshtė zėvendėsuar nga kėrcėnimi “multiqendror”. Strukturat globale nuk dallohen mė nga njė sistem qendror i njė kombi sovran. Por disa aktorė dhe organizata nė skenėn botėrore e pėrdorin autoritetin nė sferat e tyre. Si rezultat, sfida ėshtė pėrballja me fronte tė njėkohshme e tė pėrqendruara nė pika tė ndryshme tė globit.

Lufta nė Lindjen e Mesme mund tė pushojė brenda tre dekadave tė ardhshme, pas tėrheqjes sė trupave amerikane dhe aleate nga rajoni. Por mund tė ndodhė qė terroristėt ta zhvendosin vėmendjen nga perėndimi dhe tė luftojnė me njėri-tjetrin, sipas librit “Skenari mė i keq: Lindja e Mesme” i Marvin J. Cetron dhe Owen Davies.

Kėrcėnimi i njė lufte tė re tė ftohtė me Kinėn, Rusinė apo tė dyja mund tė zėvendėsojė terrorizmin si shqetėsim kryesor tė SHBA. Skenarėt pėr njė luftė me Kinėn apo Rusinė mund t’i bėjnė luftėrat, nė tė cilat SHBA ėshtė pėrfshirė tani si krejtėsisht tė parėndėsishme, duke pasur parasysh kapacitetin bėrthamor tė Rusisė.

Globalizimi i industrisė sė armėve do tė vazhdojė tė ndihmojė qeveritė abuzuese tė nėnēmojnė traktatet ndėrkombėtare tė kontrollit tė armėve. Prodhuesit amerikanė, evropianė dhe kanadezė tė armėve anashkalojnė rregulloret e kontrollit tė armėve duke nėnkontraktuar prodhimin e tyre nė vende si Egjipti, Kina dhe Turqia. Armėt e prodhuara shkojnė mė pas nė destinacione si Sudani apo Kolumbia, ku pėrdoren pėr tė vrarė civilėt. Ky trend do tė rritet dhe do t’i japė rritje buxhetit ushtarak nė gjithė botėn.

Puna robotike

Forca e punės robotike do ndryshojė pozicionin e njerėzve nė punė. Duke qenė se njerėzit dhe mjetet programuese inteligjente mund tė rivalizojnė punėn e njerėzve, bizneset do tė punėsojnė ēdo lloj mendjeje qė hyn nė punė, robotike ose njerėzore. Punėtorėt e sė ardhmes mund tė bashkėpunojnė me mendjet robotike pėr projekte pėr sipėrmarrje tė ndryshme mė mirė sesa tė punojnė pėr njė punėdhėnės tė vetėm.

Puna njerėzore

Avancimi nė teknologji do i japė zhvillimi njė epoke tė re “superpunėsh”. Kėto vende tė reja pune do tė theksojnė aftėsitė unike njerėzore ndaj aftėsive teknike. Aftėsitė supernjerėzore mund tė pėrfshijnė kreativitetin, tė menduarin simbolik dhe pėrgjegjėsinė. Pėr shembull, operacionet e vėshtira mund tė kryhen nga aparatura robotike tė pėrpikta nė tė ardhmen, por kirurgėt mund tė ndryshojnė pozicionin e punės duke u bėrė zhvillues dhe krijues tė procedurave kirurgjike.

Biznesi dhe ekonomia

Bota do ketė 1 miliard miliarderė nė vitin 2025. Globalizimi dhe risitė teknologjike po e rrisin prosperitetin, sipas James Canton, autori i librit “E ardhmja ekstreme”. Por sfidat dhe prosperiteti do bėhen mė akute pasi mungesa e ujit do prekė dy tė tretat e botės nė vitin 2025.

Falsifikimi i monedhave do pėrhapet nė masė duke krijuar njė shoqėri qė nuk pėrdor bankėnota. Teknologjitė e reja optike tė sofistikuara kanė qenė ndihmesė pėr falsifikatorėt e parave, ndaj shoqėritė po lėnė mėnjanė frikėn e privatėsisė nė evitimin e parave tė thata. Ndėrkohė, teknologjitė qė nxjerrin jashtė loje pėrdorimin e lekėve tė thata po pėrmirėsohen.

Mosbalancimi fiskal amerikan do pėrkeqėsohet. Me nivelet aktuale tė shpenzimeve, deficiti federal do tė mbėrrijė nivele tė paimagjinuara nė dy dekada, pikė kjo nė tė cilėn deficiti mund tė arrijė nė 10 pėrqind apo mė shumė.

“Mikro-sigurimet” mund tė ndihmojnė komunitetet tė rindėrtojnė pas katastrofave natyrore. Njerėzit mė tė varfėr tė botės zakonisht jetojnė mė sė shumti nė vende qė goditen nga fatkeqėsitė natyrore dhe ata pėrgjithėsisht s’kanė figuracione. Ato po u kthehen tashmė programeve tė mikro-sigurimeve, qė si mikrokreditė u mundėsojnė anėtarėve tė njė komuniteti tė llogarisin rrezikun dh tė ulin kėstet e figuracioneve deri nė 2 dollarė nė vit.

SHBA do pėrballet me tkurrjen e forcės sė punės dhe kontrastin e madh tė tė ardhurave nė vitin 2050. Kėto trende do kenė efekte nė shėndetin afatgjatė fiskal dhe ekonomia do vazhdojė tė largohet nga punėt prodhuese drejt shėrbimeve dhe punėve tė teknologjisė sė lartė. Punė tė tilla kėrkojnė arsimim mė tė shtrenjtė, i cili ėshtė i pamundur pėr familjet e shtresės sė mesme.

Investimi i pėrgjegjshėm social do pėsojė rritje. Investimi nė teknologjitė e pastra apo tė gjelbra do marrė vrull. Ky interes i ri nga sipėrmarrjet kapitaliste do ndjekė tendencėn e krijuar nga investitorėt individualė. Ndryshimi ėshtė se kapitalistėt e shohin kėtė investim si mėnyrė pėr tė bėrė para e jo mirė.

Demografia

Popullsia e botės nė vitin 2050 mund tė rritet mė shumė se ē’ishte parashikuar pėr shkak tė zgjatjes sė jetesės dhe pėrmirėsimit tė kushteve shėndetėsore. Riprodhimi i lartė nė vendet nė zhvillim nuk do ulet me ritmin e pritur ndėrsa jetesa e gjatė nė vendet e pasura do kontribuojnė nė rritjen e popullsisė. Si rezultat Kombet e Bashkuara e kanė rritur parashikimin nga 9.1 miliardė nė 9.2 miliardė nė vitin 2050.

Rritja e varfėrisė do tė rritet. Popullsia e botės pritet tė rritet me 2.5 miliardė njerėz nė katėr dekadat e ardhshme dhe pjesa mė e madhe e tyre nė vendet e varfra. Studimet tregojnė se kėto rezultate mund tė pėrmbysen nga pėrmirėsimi i sistemit arsimor nė vendet nė zhvillim.

Numri i konflikteve mund tė rritet mes emigrantėve tė pėrkohshėm dhe atyre tė pėrhershėm. Miliona njerėz nga vendet nė zhvillim emigrojnė drejt kombeve tė pasura ēdo vit, ndėrkohė qė tė tjerėt shpresojnė tė punojnė nė mėnyrė tė ligjshme apo 8ilegale pėr periudha tė shkurtra, nė mėnyrė qė t’u dėrgojnė para familjeve tė tyre. Nė tė ardhmen, interesat konkurruese tė emigrantėve tė pėrkohshėm dhe atyre tė pėrhershėm do tė bėhen mė tė dukshme duke u kthyer nė shkaqe pėr konflikt.

Vdekshmėria foshnjore qė aktualisht ėshtė nė nivelet e saj mė tė ulėta historike mund tė rritet. Me vetėm 57 vdekje nėn moshėn 1 vjeēe pėr 1000 fėmijė, vdekshmėria foshnjore ėshtė nė nivelin mė tė ulėt nė histori. Por kjo mund tė ndryshojė. Rėnia e vdekshmėrisė foshnjore ka ngecur nė vend prej viteve ’50 pėr shkak tė stanjacionit nė pėrmirėsimin e kujdesit shėndetit dhe vdekshmėria foshnjore ėshtė rritur nė disa vende nė zhvillim.

Energjia

Prodhimi botėror i naftės do arrijė kulmin shumė shpejt. Shterimi i naftės nė vendet nė zhvillim bashkė me shqetėsimin e vendeve tė zhvilluara pėr ruajtjen e mjedisit do tė sinjalizojė fundin e epokės sė naftės. Nė vitin 2020 ka mundėsi qė 30 pėrqind e energjisė globale tė vijė nga burime alternative energjie.
Konsumi mbarė-botėror i naftės sė papėrpunuar do tė rritet mė shumė se 40 pėrqind nė vitin 2025.

Rritja e kėrkesės do tė ndodhė nė SHBA, vend ky qė konsumon dhe importon mė shumė naftė se ēdo komb tjetėr. Nga 12.3 milion fuēi nė ditė qė importoheshin nė vitin 2003, nė vitin 2025 pritet tė importohen 20.2 milionė fuēi nė ditė.

Biobutani, njė bio-karburant i prodhuar nga gruri, kallami i sheqerit dhe bimė tė tjerė bujqėsore do tė fitojė mė shumė pikė ndaj etanit. Avantazhet e tij janė se pėrmbajtja e energjisė ėshtė mė afėr naftės dhe ėshtė mė pak gėrryese, si dhe mund tė shpėrndahet duke pėrdorur infrastrukturėn aktuale.

Lėndėt djegėse bio do tė marrin mė shumė vėmendje nga konsumatorėt qė duan t’i ushqejnė automjetet e tyre me ēdo gjė tjetėr veē naftės. Njė burim premtues i lėndėve djegėse bio janė algat, tė cilat mund tė japin 10 herė mė shumė lėndė karburanti mė shumė se soja.

Numri i automjeteve nė rrugėt e botės do tė rritet nga 800 milionė aktualisht nė 1.1 miliardė, nė 15 vjet. Duke qenė se nafta do tė shkojė drejt pėrfundimit do tė krijohen njė burimesh alternative pėr furnizimin e automjeteve me karburant, duke reduktuar dhe impaktin e lėndėve djegėse nė ambient.

Studiuesit kanė zbuluar se hidrogjeni mund tė prodhohet spontanisht, kur aliazheve tė aluminit dhe galiumit u shtohet ujė. Duke qenė se hidrogjeni mund tė prodhohet sipas nevojave mund tė ndihmojė nė zhvendosjen nga benzina.

Shoqėria dhe vlerat

Privatėsia do tė bėhet njė koncept i dalė mode. Pėrhapja e teknologjisė vėzhguese dhe rritja e faqeve tė internetit, ku shkarkohen foto e informacione personale po shkakton tendencėn “elektro-ekzibioniste”. “Kjo ėshtė njė tendencė nė zhvillim e sipėr. Njerėzit janė tė prirur tė tregojnė gjėrat e tyre personale pėr shumė arsye”, thotė sociologu Amitai Etzioni.

Arsimimi virtual do tė bėhet i zakonshėm nė vitin 2015. Aktualisht, vetėm 10 pėrqind e arsimit tė lartė kryhet me anė tė internetit. Trajnimet onlajn ndėrkohė pėrbėjnė 30 pėrqind tė trajnimeve tė korporatave dhe shumė shpejt do kalojnė 50 pėrqindėshin. Fakti se 100 milionė amerikanė arsimohen vazhdimisht sugjeron pėr njė treg tė shėndetshėm dhe nė rritje pėr kurset onlajn.

30 pėrqind e popullsisė sė botės do tė ketė akses ndaj telefonave, televizionit, internetit dhe formave tė tjera teknologjike nė vitin 2016. Ky numėr i ulėt pėrfaqėson sfidėn e vazhdueshme pėr tė ēuar komunikimet moderne drejt vendeve tė varfra.

Kapaciteti i njohurisė njerėzore do tė vazhdojė tė dyfishohet ēdo vit. “Kapaciteti i njohurisė njerėzore” ėshtė ....shumė e njohurisė e shumėzuar me forcėn e teknologjisė. Ky kapacitet do tė rritet me 2 nė fuqi tė 100-tė.
Teknologjia do tė shkaktojė krijimin e analfabetėve tė shkolluar.

Teknologjitė e zhvilluara qė do tė aplikohen nė masė do tė zėvendėsojnė konceptet tradicionale e shkollimit, tė cilat s’do jenė mė tė aplikueshme. Arsimimi do zhvendoset nga lexim, shkrimi dhe matematike drejt aktiviteteve qė nxisin imagjinatėn dhe tė menduarin kritik.

Gjithnjė e mė shumė njerėz do plaken dhe do vdesin vetėm. Do rritet numri i tė moshuarve nė Japoni dhe SHBA, tė cilėt e presin vdekjen pa familjarė apo miq afėr. Shėrbime tė reja qeveritare, private dhe vullnetare po mendojnė tė krijojnė struktura qė u ofrojnė mėnyra asistuese pėr kėtė kategori.

Artistėt e sė ardhmes do bėhen gjithnjė e mė shumė komercialė. Piktorėt, balerinėt dhe aktorėt nuk do kenė mbėshtetjen qė kanė pasur paraardhėsit e tyre, edhe pse sipas parashikimeve kėrkesa nė arte do tė rritet me shpejtėsi tė madhe nė vitin 2014..

Estilen

847


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi