Komunikimi me Kafshė

Shko poshtė

Komunikimi me Kafshė

Mesazh  Jon prej 11.03.10 8:12

Gruaja qė flet me lopėt

Temple Grandin ėshtė njė nga femrat mė tė famshme tė botės. Ka shpikur “makinėn e pėrqafimeve”, shkruan libra, i kupton jashtėzakonisht mirė dhe kujdeset si askush tjetėr pėr to.



Gjithmonė vishet nė tė njėjtėn mėnyrė, me njė shall nė qafė, sipėr njė kėmishė tė bardhė dhe njė palė pantallona kauboj dhe hedh mbi shpatulla njė pelerinė tė dekoruar me dizajno tė qenieve tė gjalla, me tė cilėt ndihet mė e afėrt: lopėt.

Qė kur ishte e vogėl, Temple Grandin e ka pasur mė tė lehtė tė komunikonte me to, sesa me njerėzit, tė cilėt jo gjithmonė e pranonin ashtu siē ishte. Edhe kur e ėma e mbante nė krahė, Temple pėrpiqej tė luante gjithmonė me to. Fjalėt e para filloi t’i belbėzonte kur ishte 4 vjeēe.

Shpesh herė kėpuste copa letrash dhe i mbante nė gojė si ēamēakėz, ndėrkohė qė bajgat e lopėve i pėrdorte si plastelinė dhe formonte figura. Vajzės i pėlqente shumė tė rrinte me lopėt.

Ajo shkonte shpesh nė fermėn e tezes sė saj nė Arizona dhe kalonte orė tė tėra mes kėtyre kafshėve. U fliste, i pėrkėdhelte dhe luante me to. Ndjenjėn e Temple Grandin pėr lopėt amerikanėt e kanė kuptuar nė njė film qė tregonte historinė e mrekullueshme tė jetės sė saj. Kur ishte e vogėl, Temple i kalonte ditėt nė njė shtėpi tė vogėl pranė Arizonės.

Gjatė adoleshencės ėndrra e saj ishte tė bėhej njė rritėse e zonja kafshėsh. “Pa autizėm ndoshta as Anjshtajni dhe as Mozarti nuk do tė kishin ekzistuar. Kush mendoni se e ka shpikur regjistruesin qė ju po pėrdorni?

Ka shumė mundėsi qė ta ketė shpikur njė zotėri i prekur nga njė formė e lehtė autizmi, i cili nė vend qė ta shpėrdoronte kohėn, vendosi qė tė kalonte orė e orė tė tėra pėr tė zgjidhur problemin e riprodhimit tė tingujve”, thotė Temple.

Nė film, ajo qė interpreton pjesėn e Temple ėshtė aktorja Claire Danes. “Ėshtė njė aktore shumė e zonja. Ta shihja ishte njėsoj sikur tė kthehesha vite prapa me makinėn e kohės”, thotė Grandin, qė gjithashtu ėshtė kėshilltare e “McDonald’s”, si dhe e disa firmave tė tjera ushqimore amerikane. “Gjatė pubertetit kisha kriza tė shpeshta paniku.

Njė ditė pashė se kur veterinerėt po merrnin njė lopė pėr ta vaksinuar, ajo u qetėsua. Atėherė provova ta vija edhe unė veten nė vendin e saj”, kujton ajo.

Grandin ishte 18 vjeēe kur ndėrtoi pėr herė tė parė “makinėn e pėrqafimeve”, tė cilėn pėr vite tė tėra e pėrdori disa herė nė javė pėr t’u qetėsuar (“Makina e pėrqafimeve” ėshtė titulli i njė libri tjetėr tė famshėm). “Njerėzit e ndjeshėm dhe kafshėt logjikojnė nė tė njėjtėn mėnyrė, nuk pėrdorin fjalėt, por gjuhėn e mrekullueshme tė tingujve, aromave dhe sidomos atė tė imazheve”.

Sipas Grandin, ka forma tė ndryshme autizmi (jo mė kot ekspertėt flasin pėr ‘spektrin autistik’, ku pėrmendin Kim Peek, personi i prekur nga sindroma “idiot savant”, i cili vdiq para pak kohėsh. Peek u mor si model nga aktori Dustin Hoffman nė filmin e famshėm “Rain Man”.

Grandin ka njė kujtesė tė jashtėzakonshme vizive: “Mė duket sikur nė kokėn time ekziston njė skedė grafike gjigande: kujtimet i kam aq tė gjalla, saqė i mbaj nė mendje si videoklip, fillimisht shfaqet pamja, pastaj nėse dua lidh edhe zėrin”.

Dashuria romantike ėshtė diēka qė Temple thotė se nuk e ka provuar kurrė: “Emocionet e mia nuk janė tė ndėrlikuara, nuk do tė arrij kurrė tė kuptoj si mund tė ndjesh xhelozi dhe tė duash njė njeri. Por nuk qahem se nuk kam pasur lidhje dashurie. Kam shumė miqėsi tė bazuara tek interesat e pėrbashkėta. Gjithsesi, mendoj se kam talente tė tjera dhe emocionet qė ndjej janė tė vėrteta, si frika dhe kurioziteti, qė mė afrojnė mė shumė me kafshėt”, thotė ajo.

Pėr tė larguar krizat e saj tė panikut, qė pėr vite me radhė kanė shkaktuar kriza paniku, qė nuk e lejonin tė hante gjė tjetėr pėrveē kosit, Grandin prej 30 vjetėsh merr njė sasi tė vogėl antidepresivėsh.

Ato qė e bėjnė tė ndihet mirė janė kafshėt e saj tė dashura. “Lopėt tė trembin me hijen e tyre dhe gjithashtu kur pėllasin. Por si njerėzit, edhe lopėt kanė shpirt. Tremben edhe nga njė zinxhir i vogėl qė mund tė kenė tė lidhur nė qafė, ndėrkohė qė ndihen mė tė qeta kur lėvizin brenda grupit”, tregon Temple. “Shumė lopė pėr prodhimin e mishit nuk do tė ishin gjallė nėse nuk do tė rriteshin pėr kėtė qėllim. Por kjo nuk do tė thotė qė duhet tė trajtohen nė mėnyrė ēnjerėzore, dhe jo vetėm nė pesė minutat e fundit tė jetės sė tyre, kur niveli i stresit mund tė ndryshojė cilėsinė e mishit.

Edhe nė fermat mė tė mira, lopėt mund tė trajtohen nė mėnyrė ēnjerėzore. Ka persona qė nuk i ndjekin rregullat, bėrtasin, bėjnė gjeste tė dhunshme. Pėr kėtė arsye unė kam shpikur njė sistem pėr tė matur pikėrisht kėta faktorė”.

Kjo mund tė jetė arsyeja qė Grandin ėshtė ndoshta njeriu i vetėm nė botė qė ka marrė ēmime si nga shoqatat pėr mbrojtjen e kafshėve, si nga zbutėsit e kafshėve tė ēdo kontinenti, qė e konsiderojnė njė mit. Dikur, gjatė viteve tė pėrshkruara nga filmi, i cili flet pėr tė, Grandin nuk do ta kishte imagjinuar kurrė se do tė fliste pėr njė temė kaq tė gjerė.

Megjithatė Temple thotė se ka ende shumė pėr tė mėsuar dhe pėr t’u pėrmirėsuar edhe mė.

Lidhur me njerėzit, Temple thotė se mund tė ketė kontakt fizik, por kjo gjė do tė ndodhte vetėm nėse ajo do t’i njihte mirė: “Sigurisht qė nuk u hidhem nė qafė njerėzve qė shoh rrugės, por do mė pėlqente tė njihja sa mė shumė njerėz tė mirė, qė veēanėrisht i duan kafshėt”, thotė.

Po me makinėn e pėrqafimeve ēfarė ka ndodhur? “U prish para dy vitesh. Fakti qė nuk kam kohė dhe dėshirė pėr ta rregulluar, do tė thotė se nuk kam mė nevojė pėr tė”, pėrfundon Temple.
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Komunikimi me Kafshė

Mesazh  Odin prej 09.04.12 2:14

Si shpjegohet lidhja jonė me kafshėt dhe se si komunikojnė qentė me ne



Nuk ėshtė e pazakontė tė dėgjosh njerėz qė flasin pėr lidhjen e fortė qė kanė ata me kafshėn e tyre. Kjo lidhje ėshtė veēanėrisht e qartė nė klinikėn veterinare. Madje, ėshtė kjo arsyeja pse njerėzit i ēojnė kafshėt pėr t’i vizituar.

Shumė shkencėtarė kanė gjetur mjaft fakte rreth kėsaj lidhjeje tė veēantė (koncept shumė dimensional) pėr shembull:

- J. Bosard nė Revistėn “Mental Hygiene” (1950) sqaronte nga pikėpamja sociologjike se kafsha e shtėpisė janė burim i njė dashurie tė pakushtėzuar, tė dobishme pėr tė nxjerrė jashtė ndjenjat, si dhe mėsues pėr fėmijėt mbi ēėshtje si pėrgjegjshmėria, shoqėria dhe rregullat e tualetit.

- Konrad Lorenc (Laureat i ēmimit Nobel nė vitin 1973) ose “babai i lidhjes njėri-kafshė” dhe njė prej themeluesve tė etologjisė, nė autobiografinė e tij citon: “Dėshira pėr tė mbajtur njė kafshė buron nga lidhja e gjatė me natyrėn. Kjo lidhje ėshtė analoge me ato funksione tė njeriut si emocionet e dashurisė, shoqėrisė sė pastėr dhe ndershmėrisė”.

- Boris Levinson studioi mbi dobitė e kafshėve lidhur me“vlerat kuruese”, duke i hapur kėshtu rrugėn drejtimit tė“pet terapisė” p.sh., pėrdorimi i kafshėve si terapi pėr fėmijėt me probleme (vitet 1962-75).

Si shpjegohet kjo lidhje me kafshėt nė mėnyrė shkencore?

Teoria e zhvillimit tė familjes propozon qė njerėzit nė familje kanė cikle tė ndryshme tė jetės. Njė kafshė shtėpiake mund tė pėrmbushė role tė ndryshme pėr njė pronar lidhur me njė fazė tė jetės sė pronarit.

Pėr njerėzit, kafshėt karakterizohen shpesh si pjesėtarė tė familjes. Pėr tė sapomartuarit ato konsiderohen si zėvendėsues tė fėmijėve; pėr njė ēift me fėmijė si shoqėri pėr fėmijėt e tyre dhe si siguri familjare, ndėrsa pėr adoleshentėt si shoku mė i mirė.

Sipas studimeve psikologjike (1988), kafshėt shtėpiake nė qytete luajnė njė rol emocional zėvendėsues pėr fėmijėt dhe gratė.

Teoria e mbėshtetjes sociale ėshtė ajo qė i referohet llojeve tė ndryshme tė ndihmės qė na japin njerėzit e tjerė (ndihmė emocionale, praktike, informacioni dhe vlerėsimi).

Studimet tregojnė se edhe kafshėt e shoqėrimit bėhen pjesė e rrjetit social tė pronarit. Sot kafshėt drejtojnė tė verbrit, aspekt i cili flet pėr ndihmė praktike etj.

Teoria “e ngjitjes” ėshtė teoria mė e shfrytėzuar pėr tė treguar lidhjen me kafshėt. Njerėzit shfaqin disa “sjellje ngjitėse” qė hasen shpesh nė klinikat veterinare.

Kjo lidhje shpesh pėrshkruhet e ngjashme me atė tė nėnės me fėmijėn, tė dy shokėve tė ngushtė ose si bashkėshortė. Nė klinika vihen re 4 forma afrimiteti: tė qėndruarit ngjitur gjatė gjithė kohės, stresi nė ndarje (shqetėsim, lotim), komente tė qarta pėr tė vėrtetuar sigurinė e kafshės sė tyre dhe biseda personale pėr kafshėn e tyre (p.sh., tė tipit “si e trajtoj macen”).

Sipas studimeve, njerėzit qė janė mė tė dhėnė pas kafshės sė tyre janė kryesisht: femrat, njerėz me shumė shoqėri ose tė vetmuar dhe mosha e tretė ndėrkohė qė gjendja socio-ekonomike, edukimi ose tė ardhurat nuk janė tregues domethėnės i kėsaj lidhjeje.

————-
Sa mė mirė ta njihni qenin tuaj aq mė mirė do tė interpretohet se ēfarė ai po thotė nėpėrmjet sjelljes sė tij

Studimi, ja se si komunikojnė qentė me ne

Ēdo dashamirės i qenve e di mirė se si “miku mė i mirė i njeriut” shpreh gjendjet e tij shpirtėrore. Veshė tė puthitur mirė pas kokės, gjendje tė ashpėr dhe bishtin drejt do tė thotė: Mos mė bezdis. Veshė tė ngritur, trupin nė lėvizje dhe lėvizja e bishtit pa pushim do tė thotė: Sa i lumtur jam qė tė shoh.

Pėrveē kėtyre karakteristikave, kohėt e fundit ėshtė zbuluar edhe njė tjetėr karakteristikė e gjuhės sė qenit, e cila ndoshta mund t‘i habisė pa masė padronėt e tyre mė tė kujdesshėm. Kur qeni ėshtė i vėmendshėm kundrejt diēkaje apo dikujt, do lėvizė bishtin mė djathtas, ndėrsa kur do ta zhvendosė atė majtas, nuhat diēka negative.

Studimi qė pėrshkruan kėtė fenomen ėshtė publikuar nė revistėn “Current Biology” dhe titullohet “Lėvizja asimetrike e bishtit te qentė u pėrgjigjet stimujve tė ndryshėm emotivė” dhe autorėt e tij janė disa shkencėtarė tė Universitetit tė Triestes dhe dy veterinerė tė Universitetit tė Barit.

“Ėshtė njė studim intrigues edhe pse lidhet me njė numėr tė madh kėrkimesh, tė cilat tregojnė ekzistencėn e njė asimetrie emocionale nė tru”, thotė njėri nga studiuesit, Richard J. Davidson, nė Universitetin e Wisconsin, Shtetet e Bashkuara tė Amerikės.

Kėrkimet kanė treguar se nė pjesėn mė tė madhe tė kafshėve, te zogjtė, hemisfera e majtė e trurit specializohet nė ato sjellje qė shkencėtarėt e pėrcaktojnė si afrim dhe akumulim energjetik. Te njerėzit, kjo do tė thotė se hemisfera e majtė u ėshtė bashkangjitur ndjenjave pozitive si dashuria, ndėrsa hemisfera e djathtė specializohet nė sjelljet e “distancimit” si frika dhe depresioni.

Qė nga momenti qė hemisfera e majtė kontrollon pjesėn e djathtė tė trupit, ndėrsa hemisfera e djathtė kontrollon pjesėn e majtė, kėto asimetri shfaqen edhe vetėm nė dy pjesėt e tjera tė trupit.

“Bishti i qenit ėshtė shumė interesat, thotė Davidson, pikėrisht sepse gjendet nė pozicionin qendror tė trupit, nuk ėshtė as nga e majta e as nga e djathta”. Nė kėtė rast, asimetria emocionale ekziston, apo jo?

Pėr ta zbuluar kėtė, shkencėtarėt kanė rekrutuar 30 qenė shtėpie tė racave tė ndryshme, duke i lidhur nė njė kafaz tė pajisur me telekamera, qė regjistrojnė me pėrpikėri lėvizjen e bishtave tė tyre. Kėshtu, shkencėtarėt i pėrballėn me katėr stimuj tė ndryshėm emotivė: padronin e tyre, njė njeri tė panjohur, njė maēok dhe njė qen tė panjohur shtėpiak.

Ēdo herė, personi ose kafsha i shfaqej qenit pėr njė minutė, me njė pushim 90 sekondash ndėrmjet shfaqjeve. Eksperimentimi vazhdoi pėr 25 ditė, me 10 seanca nė ditė. Kur qentė shihnin padronėt e tyre, lėviznin bishtin vrullshėm tė spostuar nga ana e djathtė.

Kur shihnin njė person tė panjohur, lėviznin bishtin mesatarisht edhe nė kėtė rast mė shumė nga e djathta se sa nga ana e majtė. Duke parė macen, qentė tundnin bishtin mė shumė djathtas se majtas, por me njė kėnd mė tė zvogėluar. Kur gjendeshin pėrballė njė qeni tė panjohur dhe agresiv, njė pastor i madh belg Malinois, tundja ishte e spostuar totalisht nga e majta.

Konkluzioni, thotė njėri prej shkencėtarėve, ėshtė se kur qentė tėrhiqen nga diēka, qoftė edhe nga njė mace e qetė dhe miqėsore, e tundin bishtin nga e djathta, ndėrsa kur kanė frikė, bishti i tyre lėviz majtas. E gjithė kjo tregon se muskujt e pjesės sė djathtė tė bishtit pasqyrojnė emocione pozitive, ndėrsa muskujt e pjesės sė majtė shprehin emocione negative.

Disa kėrkues thonė se asimetria cerebrale ėshtė njė fenomen qė karakterizon vetėm qeniet njerėzore (pėr shkak tė evolucionit tė gjuhės nė hemisferėn e majtė), por kohėt e fundit janė zbuluar asimetri analoge edhe tek ato qenie tė cilat janė pėrcaktuar si krijesa tė lehta, thotė Lwsley Rogers, neuro-shkencėtare e universitetit “New England” nė Australi. Kameleonėt meshkuj tregojnė njė agresivitet mė tė madh, tė shprehur nga ngjyra e lėkurės, kur shikojnė njė kameleon tjetėr me syrin e majtė.

Njė bretkosė do tė largohet mė shpejt se njė grabitqar qė hyn nė pamjen e tij vizive tė majtė (hemisfera e djathtė/frikė). E njėjta bretkosė, kur bėhet fjalė pėr tė kapur njė karkalec, do tė preferojė tė zgjedhė gjuhėn nė anėn e djathtė tė tij (hemisfera e majtė/ushqimi). Dhe zogjtė? Preferojnė tė pėrdorin syrin e majtė pėr tė kėrkuar ushqim dhe syrin e djathtė pėr tė qenė tė kujdesshėm ndaj ngjarjeve qė mund tė rrezikojnė jetesėn e tyre.

Qentė nuk flasin, por me lėvizjet e tyre ata mund tė komunikojnė nė mėnyrė tė shkėlqyer me njerėzit.

Gjuha e qenve ėshtė komunikimi viziv, pasi qentė nuk flasin, por pėrmes lėvizjeve tė trupit tė tyre komunikojnė me ne

Si tė kuptojmė lėvizjet e qenit

Paraqitja nėn normalen ėshtė e karakterizuar nga:

1. veshėt e ēuar mbrapa
2. bishti nė mes tė kėmbėve
3. shikimi i shpėrqendruar
4. pjesa e pasme e ulur poshtė

Qeni qė kėrkon tė tregojė bindjen aktive, lėviz poshtė nė tokė, gati duke u tėrhequr dhe i merr erė turirit tė tjetrit. Kur arrin bindjen pasive, qeni hidhet nė tokė, me barkun sipėr, duke treguar pjesėn e hijeve. Mund tė arrijė edhe tė urinojė pak, veēanėrisht nėse ėshtė njė kėlysh i vogėl. Ėshtė sikur dėshiron tė thotė: Shiko sa i vogėl qė jam dhe i parrezikshėm, mos mė bėj keq!

“Qėndrimi dominues” ėshtė ai qė merr njė qen kur dėshiron tė komunikojė superioritetin e tij hierarkik, dominimin mbi njė tjetėr. Kjo do tė thotė qė ai ndihet i sigurt nė vetvete dhe e tregon me trupin e tij.

Njė qen dominues nuk ėshtė nė asnjė mėnyrė agresiv, ashtu siē mendojnė shumė njerėz:
Qėndrimi dominues ėshtė i karakterizuar nga:

1. veshėt e zgjatur pėrpara
2. bishti i dukshėm, i ngritur lart, nė njė cep anash nga trupi
3. trupi i palėvizur dhe i vendosur mjaft mirė nė tokė

Pėrgjithėsisht, individi mė dominues mes 2 qenve mbahet nė njė kėnd tė drejtė kundrejt njė tjetri, me turirin drejt. Shikon shpesh njė qen qė vendos putrat mbi shpinėn e njė tjetri dhe gabimisht ky njihet si njė pozicion i montuar, por qė nė tė vėrtetė nuk ka lidhje me seksin. Mbulimi mes qenve tė tė njėjtit seks, mund tė jetė njė sinjal i qartė i dominimit: kush mbulon ėshtė dominues.

Sjellja e njė qeni qė kėrkon tė shfaqet dominues nė lidhje me tė tjerė qenė tė ngjashėm, pėr shembull, mund tė pozicionohet mė lart nė respekt me vetveten, duke vėnė kėmbėt mbi kurriz, ose duke ngritur putrat e para me njė tjetėr qen.

Edhe mbulimi ka tė njėjtėn domethėnie: njė qen qė mbulon njė kėmbė, kėrkon tė tregojė njė dominim, njė superioritet hierarkik. Nėse dominimi duhet tė transformohet nė njė agresivitet, ėshtė rastėsore t‘i drejtohet njė kontrolluesi tė sjelljeve, qė mund tė ristabilizojė rregullat dhe qė mund t‘ju ndihmojė pėr tė zgjidhur kėtė problem.

Disa sjellje janė tipike pėr qentė agresivė qė kėrkojnė tė dominojnė edhe pėrballė padronėve tė tyre. Mos lejoni qė: njė person ta zhvendosė fizikisht nė njė tjetėr vend, pėr shembull nga divani; tė jetė posesiv ndaj ushqimeve; lojėrat e rėnda; mosbindjen ndaj urdhrave; tė refuzojė tė vihet nė lojė apo tė jetė shumė i pėrkėdhelur.

Ndėr tė tjera, duhet tė vendosni ju kur duhet tė luajė dhe kur t‘i japė fund lojės. Kur qeni juaj ju leh, apo tregohet agresiv nė lidhje me ju, mos pėrdorni nė asnjė mėnyrė forcėn fizike, por kėrkoni menjėherė ndihmėn e njė eksperti.

Fatmirėsisht, me ndėrhyrjen e njė personi tė kualifikuar, kėto sjellje tė pėlqyeshme mund tė zgjidhen nė harkun e pak javėve.

Qėndrimi qė tė fton pėr lojė ėshtė tipik me veprimet me tė cilat qeni imponohet me:

1. pjesėn e pasme tė ngritur
2. putrat e pėrparme tė ulura

Me kėto pozicione, qeni fton njė tjetėr, apo edhe njė njeri, qė tė luajė me tė.
Pėrkėdhelia pėrgjithėsisht interpretohet nga njė njeri si njė sinjal i miqėsisė dhe lumturisė, por jo gjithnjė ėshtė kėshtu.

Ndonjėherė mund tė ndodhė qė tė shohim dy qen qė afrohen rastėsisht, kėrcėnues dhe qė majat e bishtave tė tyre tė lėvizin shumė shpejt. Sjellja e tyre dhe qėndrimi janė qartėsisht kėrcėnues, por pasi janė pėrkėdhelur, pronarėt e interpretojnė kėtė sjellje si shumė miqėsore dhe nė fakt nuk ėshtė kėshtu.

Njė qen qė pėrkėdhelet, shfaq dėshirėn e bashkėveprimit dhe irritimin e tij, pozitiv apo negativ. Pėr kėtė ėshtė shumė e rėndėsishme tė dimė tė “lexojmė” qenin tonė dhe lėvizjet e tij.

Dhe nė fund po japim edhe njė skemė tė nevojshme pėr tė komunikuar nėpėrmjet trupit tonė me qenin. Njeriu komunikon me qenin jo vetėm nėpėrmjet gjuhės sė folur, por edhe nėpėrmjet lėvizjeve tė trupit, qė qeni i “pėrkthen” nė mėnyrė perfekte.

Pozicioni i bustit:

- i zgjatur pėrpara (paraqitja kėrcėnuese duhet tė evitohet)
- vertikale (neutrale: pozitive)
- i vendosur mbrapa (mbėshtetje e nėnvendosur: duhet evituar)
- i ulur nė gjunjė (sjellje miqėsore: ėshtė pozitive)
Trajektorja e afrimit kundrejt qenit:
- direkt drejt kokės, ose mė pėrkrah qenit (mbėshtetje dominuese dhe kėrcėnuese: duhet evituar)
- nga mbrapa, duke e rrotulluar qenin dhe duke iu afruar atij shumė ngadalė, duke dizenjuar njė trajektore tė afrimit (sjellje normale: pozitive)

Shikimi: drejtimi, pėrqendrimi dhe kėmbėngulja:

- drejt syve tė qenit (provokim pėr luftim: duhet evituar nė mėnyrė absolute. Asnjėherė mos i fiksoni sytė te njė qen agresiv dhe i panjohur)
- drejt pjesės sė pasme (shikim dominues: mund tė pėrdoret vetėm nėse ėshtė e nevojshme)
- vazhdimi i shikimit (mbėshtetje dominuese apo evitim i luftimit: duhet evituar edhe kjo)
- ndėrprerja e shikimit (kufiri i bashkėveprimit apo miqėsisė: pozitive. Ėshtė gjithnjė e kėshillueshme qė herė pas here t‘u japėsh ndonjė shikim arratisės qenve qė nuk i njeh dhe qė shfaqin agresivitet apo tė trembin.
Nė kėtė mėnyrė ne u pėrēojmė atyre qėllimet tona paqėsore)
avatar
Odin

527


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Komunikimi me Kafshė

Mesazh  syri i art prej 23.03.15 14:56

Nje i natyrshem jeton me natyren si me kafsh si me njerez,por njerezit i kan harruar aftesit e veta qe kan,ndersa kafshet ende i ruajn ato aftesi ,prandaj kafshet e njohin ate njeri qe esht i lidhur me natyren jeton me ligjet e natyres jo me ligjet e njeriut.te cilat jan ne kundershtim me natyren..!
avatar
syri i art

Qdo gje esht natyr,ska te keqe ska te mir...

180


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Komunikimi me Kafshė

Mesazh  Luli prej 18.06.15 11:33

Si “komunikojnė” njerėzit me kafshėt?


Temple Grandin ėshtė njė nga femrat mė tė famshme tė botės. Ka shpikur “makinėn e pėrqafimeve”, shkruan libra, i kupton jashtėzakonisht mirė dhe kujdeset si askush tjetėr pėr to. Gjithmonė vishet nė tė njėjtėn mėnyrė, me njė shall nė qafė, sipėr njė kėmishė tė bardhė dhe njė palė pantallona kauboj dhe hedh mbi shpatulla njė pelerinė tė dekoruar me dizajno tė qenieve tė gjalla, me tė cilėt ndihet mė e afėrt: lopėt.

Qė kur ishte e vogėl, Temple Grandin e ka pasur mė tė lehtė tė komunikonte me to, sesa me njerėzit, tė cilėt jo gjithmonė e pranonin ashtu siē ishte. Edhe kur e ėma e mbante nė krahė, Temple pėrpiqej tė luante gjithmonė me to. Fjalėt e para filloi t’i belbėzonte kur ishte 4 vjeēe. Shpesh herė kėpuste copa letrash dhe i mbante nė gojė si ēamēakėz, ndėrkohė qė bajgat e lopėve i pėrdorte si plastelinė dhe formonte figura. Vajzės i pėlqente shumė tė rrinte me lopėt. Ajo shkonte shpesh nė fermėn e tezes sė saj nė Arizona dhe kalonte orė tė tėra mes kėtyre kafshėve. U fliste, i pėrkėdhelte dhe luante me to. Ndjenjėn e Temple Grandin pėr lopėt amerikanėt e kanė kuptuar nė njė film qė tregonte historinė e mrekullueshme tė jetės sė saj.

Kur ishte e vogėl, Temple i kalonte ditėt nė njė shtėpi tė vogėl pranė Arizonės. Gjatė adoleshencės ėndrra e saj ishte tė bėhej njė rritėse e zonja kafshėsh. “Pa autizėm ndoshta as Anjshtajni dhe as Mozarti nuk do tė kishin ekzistuar. Kush mendoni se e ka shpikur regjistruesin qė ju po pėrdorni? Ka shumė mundėsi qė ta ketė shpikur njė zotėri i prekur nga njė formė e lehtė autizmi, i cili nė vend qė ta shpėrdoronte kohėn, vendosi qė tė kalonte orė e orė tė tėra pėr tė zgjidhur problemin e riprodhimit tė tingujve”, thotė Temple.

Nė film, ajo qė interpreton pjesėn e Temple ėshtė aktorja Claire Danes. “Ėshtė njė aktore shumė e zonja. Ta shihja ishte njėsoj sikur tė kthehesha vite prapa me makinėn e kohės”, thotė Grandin, qė gjithashtu ėshtė kėshilltare e “McDonald’s”, si dhe e disa firmave tė tjera ushqimore amerikane. “Gjatė pubertetit kisha kriza tė shpeshta paniku.


Rasti


Njė ditė pashė se kur veterinerėt po merrnin njė lopė pėr ta vaksinuar, ajo u qetėsua. Atėherė provova ta vija edhe unė veten nė vendin e saj”, kujton ajo. Grandin ishte 18 vjeēe kur ndėrtoi pėr herė tė parė “makinėn e pėrqafimeve”, tė cilėn pėr vite tė tėra e pėrdori disa herė nė javė pėr t’u qetėsuar (“Makina e pėrqafimeve” ėshtė titulli i njė libri tjetėr tė famshėm). “Njerėzit e ndjeshėm dhe kafshėt logjikojnė nė tė njėjtėn mėnyrė, nuk pėrdorin fjalėt, por gjuhėn e mrekullueshme tė tingujve, aromave dhe sidomos atė tė imazheve”.

Sipas Grandin, ka forma tė ndryshme autizmi (jo mė kot ekspertėt flasin pėr ‘spektrin autistik’, ku pėrmendin Kim Peek, personi i prekur nga sindroma “idiot savant”, i cili vdiq para pak kohėsh. Peek u mor si model nga aktori Dustin Hoffman nė filmin e famshėm “Rain Man”. Grandin ka njė kujtesė tė jashtėzakonshme vizive: “Mė duket sikur nė kokėn time ekziston njė skedė grafike gjigande: kujtimet i kam aq tė gjalla, saqė i mbaj nė mendje si videoklip, fillimisht shfaqet pamja, pastaj nėse dua lidh edhe zėrin”. Dashuria romantike ėshtė diēka qė Temple thotė se nuk e ka provuar kurrė: “Emocionet e mia nuk janė tė ndėrlikuara, nuk do tė arrij kurrė tė kuptoj si mund tė ndjesh xhelozi dhe tė duash njė njeri. Por nuk qahem se nuk kam pasur lidhje dashurie.

Kam shumė miqėsi tė bazuara tek interesat e pėrbashkėta. Gjithsesi, mendoj se kam talente tė tjera dhe emocionet qė ndjej janė tė vėrteta, si frika dhe kurioziteti, qė mė afrojnė mė shumė me kafshėt”, thotė ajo. Pėr tė larguar krizat e saj tė panikut, qė pėr vite me radhė kanė shkaktuar kriza paniku, qė nuk e lejonin tė hante gjė tjetėr pėrveē kosit, Grandin prej 30 vjetėsh merr njė sasi tė vogėl antidepresivėsh.

Ato qė e bėjnė tė ndihet mirė janė kafshėt e saj tė dashura. “Lopėt tė trembin me hijen e tyre dhe gjithashtu kur pėllasin. Por si njerėzit, edhe lopėt kanė shpirt. Tremben edhe nga njė zinxhir i vogėl qė mund tė kenė tė lidhur nė qafė, ndėrkohė qė ndihen mė tė qeta kur lėvizin brenda grupit”, tregon Temple. “Shumė lopė pėr prodhimin e mishit nuk do tė ishin gjallė nėse nuk do tė rriteshin pėr kėtė qėllim. Por kjo nuk do tė thotė qė duhet tė trajtohen nė mėnyrė ēnjerėzore, dhe jo vetėm nė pesė minutat e fundit tė jetės sė tyre, kur niveli i stresit mund tė ndryshojė cilėsinė e mishit. Edhe nė fermat mė tė mira, lopėt mund tė trajtohen nė mėnyrė ēnjerėzore.

Ka persona qė nuk i ndjekin rregullat, bėrtasin, bėjnė gjeste tė dhunshme. Pėr kėtė arsye unė kam shpikur njė sistem pėr tė matur pikėrisht kėta faktorė”. Kjo mund tė jetė arsyeja qė Grandin ėshtė ndoshta njeriu i vetėm nė botė qė ka marrė ēmime si nga shoqatat pėr mbrojtjen e kafshėve, si nga zbutėsit e kafshėve tė ēdo kontinenti, qė e konsiderojnė njė mit. Dikur, gjatė viteve tė pėrshkruara nga filmi, i cili flet pėr tė, Grandin nuk do ta kishte imagjinuar kurrė se do tė fliste pėr njė temė kaq tė gjerė.

Megjithatė Temple thotė se ka ende shumė pėr tė mėsuar dhe pėr t’u pėrmirėsuar edhe mė. Lidhur me njerėzit, Temple thotė se mund tė ketė kontakt fizik, por kjo gjė do tė ndodhte vetėm nėse ajo do t’i njihte mirė: “Sigurisht qė nuk u hidhem nė qafė njerėzve qė shoh rrugės, por do mė pėlqente tė njihja sa mė shumė njerėz tė mirė, qė veēanėrisht i duan kafshėt”, thotė. Po me makinėn e pėrqafimeve ēfarė ka ndodhur? “U prish para dy vitesh. Fakti qė nuk kam kohė dhe dėshirė pėr ta rregulluar, do tė thotė se nuk kam mė nevojė pėr tė”, – pėrfundon Temple.



Lidhja kafshė-njeri


Nuk ėshtė e pazakontė tė dėgjosh njerėz qė flasin pėr lidhjen e fortė qė kanė ata me kafshėn e tyre. Kjo lidhje ėshtė veēanėrisht e qartė nė klinikėn veterinare. Madje, ėshtė kjo arsyeja pse njerėzit i ēojnė kafshėt pėr t’i vizituar.

Shumė shkencėtarė kanė gjetur mjaft fakte rreth kėsaj lidhjeje tė veēantė (koncept shumė dimensional) pėr shembull: – J. Bosard nė Revistėn “Mental Hygiene” (1950) sqaronte nga pikėpamja sociologjike se kafsha e shtėpisė janė burim i njė dashurie tė pakushtėzuar, tė dobishme pėr tė nxjerrė jashtė ndjenjat, si dhe mėsues pėr fėmijėt mbi ēėshtje si pėrgjegjshmėria, shoqėria dhe rregullat e tualetit.

Konrad Lorenc (Laureat i ēmimit Nobel nė vitin 1973) ose “babai i lidhjes njėri-kafshė” dhe njė prej themeluesve tė etologjisė, nė autobiografinė e tij citon: “Dėshira pėr tė mbajtur njė kafshė buron nga lidhja e gjatė me natyrėn. Kjo lidhje ėshtė analoge me ato funksione tė njeriut si emocionet e dashurisė, shoqėrisė sė pastėr dhe ndershmėrisė”. – Boris Levinson studioi mbi dobitė e kafshėve lidhur me“vlerat kuruese”, duke i hapur kėshtu rrugėn drejtimit tė“pet terapisė” p.sh., pėrdorimi i kafshėve si terapi pėr fėmijėt me probleme (vitet 1962-75).


Si shpjegohet


Teoria e zhvillimit tė familjes propozon qė njerėzit nė familje kanė cikle tė ndryshme tė jetės. Njė kafshė shtėpiake mund tė pėrmbushė role tė ndryshme pėr njė pronar lidhur me njė fazė tė jetės sė pronarit. Pėr njerėzit, kafshėt karakterizohen shpesh si pjesėtarė tė familjes. Pėr tė sapomartuarit ato konsiderohen si zėvendėsues tė fėmijėve; pėr njė ēift me fėmijė si shoqėri pėr fėmijėt e tyre dhe si siguri familjare, ndėrsa pėr adoleshentėt si shoku mė i mirė.

Sipas studimeve psikologjike (1988), kafshėt shtėpiake nė qytete luajnė njė rol emocional zėvendėsues pėr fėmijėt dhe gratė. Teoria e mbėshtetjes sociale ėshtė ajo qė i referohet llojeve tė ndryshme tė ndihmės qė na japin njerėzit e tjerė (ndihmė emocionale, praktike, informacioni dhe vlerėsimi). Studimet tregojnė se edhe kafshėt e shoqėrimit bėhen pjesė e rrjetit social tė pronarit. Sot kafshėt drejtojnė tė verbrit, aspekt i cili flet pėr ndihmė praktike etj. Teoria “e ngjitjes” ėshtė teoria mė e shfrytėzuar pėr tė treguar lidhjen me kafshėt. Njerėzit shfaqin disa “sjellje ngjitėse” qė hasen shpesh nė klinikat veterinare.

Kjo lidhje shpesh pėrshkruhet e ngjashme me atė tė nėnės me fėmijėn, tė dy shokėve tė ngushtė ose si bashkėshortė. Nė klinika vihen re 4 forma afrimiteti: tė qėndruarit ngjitur gjatė gjithė kohės, stresi nė ndarje (shqetėsim, lotim), komente tė qarta pėr tė vėrtetuar sigurinė e kafshės sė tyre dhe biseda personale pėr kafshėn e tyre (p.sh., tė tipit “si e trajtoj macen”).

Sipas studimeve, njerėzit qė janė mė tė dhėnė pas kafshės sė tyre janė kryesisht: femrat, njerėz me shumė shoqėri ose tė vetmuar dhe mosha e tretė ndėrkohė qė gjendja socio-ekonomike, edukimi ose tė ardhurat nuk janė tregues domethėnės i kėsaj lidhjeje.


Studimi pėr qentė


Ēdo dashamirės i qenve e di mirė se si “miku mė i mirė i njeriut” shpreh gjendjet e tij shpirtėrore. Veshė tė puthitur mirė pas kokės, gjendje tė ashpėr dhe bishtin drejt do tė thotė: Mos mė bezdis. Veshė tė ngritur, trupin nė lėvizje dhe lėvizja e bishtit pa pushim do tė thotė: Sa i lumtur jam qė tė shoh.

Pėrveē kėtyre karakteristikave, kohėt e fundit ėshtė zbuluar edhe njė tjetėr karakteristikė e gjuhės sė qenit, e cila ndoshta mund t‘i habisė pa masė padronėt e tyre mė tė kujdesshėm. Kur qeni ėshtė i vėmendshėm kundrejt diēkaje apo dikujt, do lėvizė bishtin mė djathtas, ndėrsa kur do ta zhvendosė atė majtas, nuhat diēka negative.

Studimi qė pėrshkruan kėtė fenomen ėshtė publikuar nė revistėn “Current Biology” dhe titullohet “Lėvizja asimetrike e bishtit te qentė u pėrgjigjet stimujve tė ndryshėm emotivė” dhe autorėt e tij janė disa shkencėtarė tė Universitetit tė Triestes dhe dy veterinerė tė Universitetit tė Barit. “Ėshtė njė studim intrigues edhe pse lidhet me njė numėr tė madh kėrkimesh, tė cilat tregojnė ekzistencėn e njė asimetrie emocionale nė tru”, thotė njėri nga studiuesit, Richard J. Davidson, nė Universitetin e Ėisconsin, Shtetet e Bashkuara tė Amerikės.

Kėrkimet kanė treguar se nė pjesėn mė tė madhe tė kafshėve, te zogjtė, hemisfera e majtė e trurit specializohet nė ato sjellje qė shkencėtarėt e pėrcaktojnė si afrim dhe akumulim energjetik. Te njerėzit, kjo do tė thotė se hemisfera e majtė u ėshtė bashkangjitur ndjenjave pozitive si dashuria, ndėrsa hemisfera e djathtė specializohet nė sjelljet e “distancimit” si frika dhe depresioni. Qė nga momenti qė hemisfera e majtė kontrollon pjesėn e djathtė tė trupit, ndėrsa hemisfera e djathtė kontrollon pjesėn e majtė, kėto asimetri shfaqen edhe vetėm nė dy pjesėt e tjera tė trupit. “Bishti i qenit ėshtė shumė interesat, thotė Davidson, pikėrisht sepse gjendet nė pozicionin qendror tė trupit, nuk ėshtė as nga e majta e as nga e djathta”. Nė kėtė rast, asimetria emocionale ekziston, apo jo?

Pėr ta zbuluar kėtė, shkencėtarėt kanė rekrutuar 30 qenė shtėpie tė racave tė ndryshme, duke i lidhur nė njė kafaz tė pajisur me telekamera, qė regjistrojnė me pėrpikėri lėvizjen e bishtave tė tyre. Kėshtu, shkencėtarėt i pėrballėn me katėr stimuj tė ndryshėm emotivė: padronin e tyre, njė njeri tė panjohur, njė maēok dhe njė qen tė panjohur shtėpiak. Ēdo herė, personi ose kafsha i shfaqej qenit pėr njė minutė, me njė pushim 90 sekondash ndėrmjet shfaqjeve. Eksperimentimi vazhdoi pėr 25 ditė, me 10 seanca nė ditė.

Kur qentė shihnin padronėt e tyre, lėviznin bishtin vrullshėm tė spostuar nga ana e djathtė. Kur shihnin njė person tė panjohur, lėviznin bishtin mesatarisht edhe nė kėtė rast mė shumė nga e djathta se sa nga ana e majtė. Duke parė macen, qentė tundnin bishtin mė shumė djathtas se majtas, por me njė kėnd mė tė zvogėluar. Kur gjendeshin pėrballė njė qeni tė panjohur dhe agresiv, njė pastor i madh belg Malinois, tundja ishte e spostuar totalisht nga e majta.

Konkluzioni, thotė njėri prej shkencėtarėve, ėshtė se kur qentė tėrhiqen nga diēka, qoftė edhe nga njė mace e qetė dhe miqėsore, e tundin bishtin nga e djathta, ndėrsa kur kanė frikė, bishti i tyre lėviz majtas. E gjithė kjo tregon se muskujt e pjesės sė djathtė tė bishtit pasqyrojnė emocione pozitive, ndėrsa muskujt e pjesės sė majtė shprehin emocione negative.

avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

884


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Komunikimi me Kafshė

Mesazh  Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi