Nė pritje tė kontaktit me alienėt

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Nė pritje tė kontaktit me alienėt

Mesazh  Neo prej 21.02.10 21:17

A do t' i njohim ndonjėherė alienėt





Para pesėdhjetė vjetėsh Frank Drake – atėherė njė astronom i ri i universitetit Cornell – filloi njė eksperiment qė do kishte rėndėsi tė thellė pėr tė kuptuarin e njerėzimti tė vendit tė tij nė kozmos.

Ai e ktheu teleskopin radiofonik “Green Bank” tė sapondėrtuar nė Uest Virxhinia drejt Tau Ceti, njė yll i ngjashėm me diellin tonė. Qėllimi i tij ishte shumė i thjeshtė: Ai donte tė kapte valė nga ndonjė qytetėrim alien qė mund tė ishte duke lulėzuar nė planetėt e orbitės pėrreth Tau Ceti.

Drake bashkė me shkencėtare tė tjerė kishin kuptuar se nė 40 vitet e kaluara transmetimet e fuqizuara tė radarėve, radiove dhe televizioneve kishin formuar njė guackė gjeruese tė rrezatimit elektro-magnetik qė po pėrhapej nė hapėsirė.

Tė kapur nga alienėt kėto sinjale do u tregonin atyre se njerėzit kishin arritur lavdinė e tyre tė plotė intelektuale dhe kulturore. Dhe sigurisht, ajo ēfarė ishte e vėrtetė pėr transmetimet tokėsore mund tė jetė e vėrtetė edhe pėr transmetime tė alienėve. Ne duhet tė jemi nė gjendje t’i dėgjojmė ata ashtu siē ata mund tė na dėgjojnė ne.

Ndaj Drake krijoi projektin Ozma – tė quajtur sipas mbretėrisė sė Ozit, njė vend ku jetoni qenie ekzotike – dhe nė fillim tė prillit tė vitit 1960 e ktheu teleskopin Green Bank drejt Tau Ceti. Kjo do ishte pėrpjekja e parė njerėzore pėr tė kapur sinjale radiofonike nga qenie inteligjente pėrtej sistemit tonė diellor.

Green Bank ishte njė lloj observatori artistik edhe pse zor se ishte i pajisur sipas standardeve tė ditėve tė sotme. “Radiomarrėsi ishte pajisur me tuba vakumi, nuk kishte kompjuter dhe kishim vetėm disa regjistrues kasetash me shirit pėr tė regjistruar ndonjė zė alieni nėse mund tė kapnim ndonjė”, kujton Drake.

Pėr gjysmė ore ekipi dėgjoi zhurmat e Tau Cetit – njė lloj fishkėllime e vazhdueshme dhe pa kuptim – para se tė ndėrronin yll duke kaluar tek Epsilon Eridani, njė fqinj tjetėr qė i ngjante diellit tonė dhe qė ishte zgjedhur pėr tė qenė shėnjestra e dytė.

Kėsaj here ato dėgjuan diēka krejt tjetėr: Njė sėrė pulsimesh artificiale e tė rregullta vinin nga kufjet. Ekipi mendoi se kishte gjetur thesarin hapėsinor qė me pėrpjekjen e parė. “Tė jetė aq e thjeshtė”, u habit Drake. Mė pas disa rregullime tė vogla nxorėn nė pah tė vėrtetėn. “Transmetimet” nga Epsilon Eridani nė faktin vitin nga njė bazė e afėrt ushtarake.

Pavarėsisht pėrpjekjeve tė vazhdueshme nė dy muajt qė pasuan pėr tė hetuar ndonjė sinjal inteligjent nga dy yjet asgjė e re nuk doli nė dritė. Ndaj pėrpjekja e parė njerėzore pėr tė gjetur alieno pėrfundoi pa ndonjė ide nėse kishte dikė “atje lart”.

Shkencėtarėt nuk dėgjuan gjė atėherė e tė themi tė drejtėn s’kemi dėgjuar gjė deri mė sot. Pavarėsisht se kemi gjysmė shekulli qė pėrpiqemi tė “kapim” ndonjė ET duke drejtuar teleskopė me fuqi tė jashtėzakonshme e duke kėrkuar ndėrmjet miliona frekuencave tė ndryshme radiofonike asnjė sinjal s’ėshtė kapur deri mė sot qė mund tė na ēojė drejt idesė se diku nė galaktikėn tonė mund tė ketė ndonjė formė jetėsore pėrveē kėsaj sonės. Gjithēka kemi kapur ka qenė e pandryshueshmja.

Pjesa tjetėr ėshtė qetėsi. Por, pse nuk kemi dėgjuar asgjė nga ET-ja pėr mė shumė se gjysmė shekulli kėrkimesh? Ka shumė yje dhe shumė planetė atje larg e me gjasa dhe shumė shtėpi potenciale, nė tė cilat alienėt mund tė evoluojnė.

Atėherė pse asnjė prej tyre s’ka mirėsjelljen qė tė prezantohet para nesh? Ėshtė pyetje e mirė kjo, njė qė fillimisht u hodh nga fizikani dhe nobelisti italian, Enrico Fermi, njė prej themeluesve tė fizikės sė kuanteve.

Nėse jeta inteligjente do ishte e zakonshme nė univers ne do ishim kontaktuar shumė kohė mė parė, argumenton ai. Pavarėsisht tė gjithave, toka ėshtė relativisht e re sipas standardeve astronomike, ndėrkohė qė qytetėrimi alien diku tjetėr nė univers mund tė ketė pasur miliarda vite pėr t’u ngritur, pėr t’u forcuar dhe pėr t’iu paraqitur njerėzimit. “Pra ku janė ata?, pyeti Fermi.

Ky ėshtė paradoksi i Fermi-t dhe shkencėtarėt ende po pėrpiqen ta zgjidhin. Pjesa mė e madhe e problemit tė tyre ėshtė tek krijimi bazik i galaktikės tonė, kjo ėshtė ajo pėr tė cilėn ata ankohen. Rruga e Qumėshtit ėshtė njė grup i shquar yjesh nė njė pjesė jo shumė tė veēantė tė kozmosit e qė pėrmban rreth 100 miliardė yje, njė numėr premtues nėse kėrkojmė pėr alienė tė ēuditshėm inteligjentė.

Gjithsesi, shumė prej kėtyre yjeve janė ose shumė tė mėdhenj, ose shumė jetėshkurtėr, ose shumė tė nxehtė ose shumė tė ftohtė pėr tė mbėshtetur planetėt qė mund tė kenė jetė inteligjente, thonė astronomėt. Ndaj gjuetia pėr banesa tė jashtėtokėsorėve tė menēur ėshtė kthyer nė njė kėrkim jo aq sistematik se sa nė njė gjueti pėr njė gjilpėrė planetare nė kashtėn e galaktikės.

Nė fakt, po bėhet gjithnjė e mė qartė se astronomėt mund tė duhet tė kėrkojnė nėpėrmjet spektrit tė miliona yjeve pėrpara se tė pėrplasemi me ndonjė sinjal artificial prej alienėve. Mund tė ketė edhe arsye tė tjera pse galaktika jonė nuk gėlon nga cicėrimat jashtėtokėsore.

Jeta jashtėtokėsore mund tė jetė e zakonshme por rrallė herė evoluon nė qenie komplekse, pėr shembull. Planetėt mund tė jenė tė pėrshtatshėm pėr tė jetuar, por vetėm njėqelizorėt mund tė stolisin shkėmbinjtė e tyre. Mund tė jetė mundėsia qė rrethanat qė kanė ēuar nė krijimin e jetės tek ne tė jenė aq tė pazakonshme sa tė na bėjnė ne dhe krijesave tė tjera tokėsore njė eksperiment unik galaktik.

Ky ėshtė njė argument i parashtruar nga astronomėt amerikanė, Peter D. Ward dhe Donald Brownlee. Ose mund tė ekzistojė mundėsi qė alienėt tė jenė thjesht si ne; tė menēur sa duhet pėr tė shpikur teknologjinė, por jo mjaft inteligjentė sa pėr ta kontrolluar atė.

Ata mund tė jenė duke u sjellė pėrreth galaktikės thuajse me atė shpejtėsi qė krijojnė teknologjinė. “Mbase njė shoqėri qė mund tė jetė duke ndėrtuar njė teknologji pėr udhėtim ndėrplanetar duhet tė kalojė mė parė njė periudhe potenciale shkatėrrimi, ku kapaciteti teknologjik tė tejkalojė kufizimin social apo moral”, thotė Stephen Jay Gould.

Argumente tė tilla nuk mbėshtetėn nga astronomėt e tjerė gjithsesi. Shkencėtarėt e udhėhequr nga Drak, Shostak e Carl Sagan kanė argumentuar se mungesa e tė dhėnave ėshtė shumė ndryshe nga tė dhėnat pėr mungesėn e ekzistencės sė alienėve.

Gjithsesi ka dhe teori tė tjera nga kėndvėshtrime tė tjera. “Nėse gjejmė civilizime tė tjera mė tė avancuara nga ana teknologjike dhe etike kjo do shkaktonte njė problem tė madh pėr krishterimin. Sipas standardeve tona ata do ishin shenjtorė”, thotė Davies.

Profesor Ted Peters, nga Seminari Luteran Paqėsor i Teologjisė nė Kaliforni raportoi sė fundmi se sipas njė sondazhi, shumė njerėz fetarė nuk do e kishin problem t’i pėrshtasnin besimet e tyre me ekzistencėn e jashtėtokėsorėve tė avancuar. Sigurisht, mė parė duhet t’i gjejmė ato.

E ky mbetet problemi nė fund. Pavarėsisht pėrpjekjeve tona ne s’kemi dėgjuar asgjė deri mė sot. “Tani e kuptoj se kjo do jetė shumė e vėshtirė.

Mund tė jenė deri nė 10 mijė civilizime nė galaktikė, por duke pasur parasysh se galaktika ka 100 miliardė yje kjo do tė thotė se duhet tė kėrkojmė rreth 10 milionė yje para se tė kemi ndonjė mundėsi reale pėr tė gjetur ndonjė.

E kjo nuk do ndodhė sa tė jem unė gjallė. Mund tė mos ndodhė dhe nė gjeneratėn e ardhshme. Por njė ditė do i gjejmė. Kam besim pėr kėtė”, thotė Drake.

The Guardian
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1445


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Nė pritje tė kontaktit me alienėt

Mesazh  Berti69 prej 29.08.11 10:38

Jashtetokesoret, sa larg eshte kontakti me ta?

Nė shkurt tė vitit 2008, NASA dėrgoi nė hapėsirat e universit kėngėn e “Beatles”, “Nėpėr Univers”. Kjo u realizua nga astronomėt me shpresėn se ndoshta kjo pjesė e mrekullueshme e grupit tė famshėm mund tė dėgjohej nga jashtėtokėsorėt inteligjentė…

Gjuetia pėr specie inteligjente jashtė planetit tonė mund tė duket si njė ide e lėvruar vetėm nga letėrsia fantastiko-shkencore, apo bota e kinemasė, por, nė fakt, ėshtė diēka qė ndodh edhe nė jetėn reale.

Sonda tė ndryshme tė NASA-s ka kohė qė i janė kushtuar kėrkimit tė planetėve jashtė sistemit tonė diellor dhe astronomėt presin qė tė dėgjojnė herėt ose vonė ndonjė mesazh tė “postuar” nga hapėsira e pafund. Dhe imagjinoni se si do tė ndihemi ditėn kur mė nė fund, do tė kemi provėn qė nuk jemi tė vetėm nė univers, por pjesė e njė bashkėsie tė madhe galaktikash, sistemesh, planetėsh ku gjallon jeta dhe forma tė ndryshme tė saj. Do tė ishte njė gjė vėrtet frymėzuese. Nė fakt jo tė gjithė e mendojnė kėshtu.

Tė paktėn shkencėtari britanik Stephen Hawking, deklaron nė njė dokumentar qė do tė transmetohet sė afėrmi se nė vend qė tė pėrpiqemi tė komunikojnė me jetėn nė kozmos, njerėzit duhet qė pėr tė mirėn e tyre, ta shmangin njė kontakt me jashtėtokėsorėt.

Hawking beson se, bazuar nė numrin e planetėve qė shkencėtarėt mendojnė se ekzistojnė, ne nuk jemi e vetmja formė jete qė gjallon nė univers. Nė njė galaktikė tė vetme ka miliona yje dhe rreth tyre sillet njė numėr jashtėzakonisht mė i madh planetėsh. Do tė ishte mungesė vizioni nėse do tė mendonim se nė kėto planetė tė pafund nuk ka jetė, apo qenie inteligjente tė afta pėr tė vendosur njė komunikim ndėryjor, apo ndėrplanetar. Po a ka tė drejtė Hawking tė na kėshillojė qė tė kemi frikė dhe tė mos kontaktojmė me racat jashtėtokėsore?

Seth Shostak, njė astronom amerikan me shumė pėrvojė, i cili punon nė institutin kalifornian SETI, qė ėshtė edhe organizmi kryesor dhe mė i madh botėror, qė merret me studimin e sinjaleve tė jashtėtokėsorėve, nuk ėshtė i sigurt pėr kėtė kėshillė tė shkencėtarit britanik.

“Frika e Hawking ėshtė tėrėsisht e pabazuar. Nėse interesi i jashtėtokėsorėve pėr planetin tonė do tė kishte qenė ai pėr diēka me vlerė qė mund t’ua ofronte Toka, nuk ka arsye pėr t’u shqetėsuar tani. Me teknologjinė e tyre do tė na kishin gjetur qė prej mijėra vitesh dhe do ta kishin marrė atė qė donin. Nėse do tė kishin dashur tė krijonin konfuzion me planetin tonė, mund ta kishin bėrė pėrmes teknologjive qė disponojnė, si pėr shembull pėr njė ēast tė vetėm mund tė kishin nxjerrė jashtė funksionimit tė gjithė radarėt e aeroporteve, por kjo nuk ka ndodhur deri mė tani dhe frika pėr tė ardhmen ėshtė e kotė”.

“Gjuetia” mė e madhe dhe mė aktive pėr jashtėtokėsorėt dhe jetėn jashtėtokėsore ka nisur nė vitin 1960, kur Frank Drake vendosi teleskopin e tij nga Virxhinia e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės drejt yllit Tau Ceti. Ai ishte nė kėrkim tė sinjaleve anormale tė radios, qė mund tė dėrgoheshin drejt Tokės nga planetė me jetė inteligjente.

Ideja e tij mė pas u vendos nė themel tė punės kėrkimore shkencore tė SETI-t, institucionit amerikan tė lartpėrmendur, domethėnia e inicialeve tė tė cilit ėshtė: Instituti pėr Kėrkimin e Inteligjencės Jashtėtokėsore. Nė kėtė institut u vendosėn radarėt e parė dhe teleskopėt e fuqive tė mėdha dhe madje jo vetėm nė kėtė institut, por nė pika tė ndryshme tė globit, nė mėnyrė qė tė vėzhgoheshin qiejtė pėr tė kapur ndonjė sinjal tė mundshėm.

Por pėr 50 vjet qė nga themelimi i kėtij instituti, qielli ka pėrcjellė vetėm heshtje. Pėr sa i pėrket “gjuetisė” sė alienėve ajo ėshtė diēka qė paraqet njė numėr komplikacionesh tė natyrave tė ndryshme.

Njėra prej tyre ėshtė distanca. Nėse fqinji ynė mė i afėrt me forma jete inteligjente do tė ndodhej 1000 vite dritė larg, neve do tė na duhej njė mijėvjeēar i tėrė pėr tė marrė njė mesazh prej tyre dhe anasjelltas, pėr tė dėrguar mbrapsht njė mesazh pėrgjigje. Mungesa e deritanishme e sinjaleve nga jashtėtokėsorėt nuk i ka dekurajuar astronomėt dhe biologėt (pėr tė mos pėrmendur regjisorėt e filmave) qė tė vazhdojnė kėrkimet dhe fantazitė nė lidhje me pamjen e mundshme qė mund tė kenė jashtėtokėsorėt.

Nė fillim tė punės sė SETI-t, astronomėt ishin pėrqendruar nė kėrkimin e planetėve tė ngjashėm me planetin tonė. Ideja ishte qė duke qenė se kushtet nė planetin tonė ishin tė favorshme pėr lindjen e jetės, atėherė kushte tė ngjashme gjetkė mund tė ishin gjithashtu tė favorshme pėr jetėn. Pra nė atė kohė u nisėn tė kėrkonin njė planet tė ngjashėm pėr nga pėrmasat dhe pėrbėrja me planetin tonė.

Por, nė fakt, tashmė ėshtė e qartė se nuk ėshtė e domosdoshme tė jesh si Toka pėr tė pasur jetė. Sigurisht qė me kalimin e kohės u kuptua se nuk jemi ne kriteri pėr tė vlerėsuar mundėsinė, apo mundėsinė e jetės dhe se jeta mund tė zhvillohej edhe nė kushte tepėr tė ndryshme nga ato tė planetit tonė, pra nga kushtet qė ne i quajmė tė mundshme pėr jetėn.

Kėshtu ndėrsa tek ne, jeta ekziston nė tokė dhe nė det, nė njė planet gjigand gazi, pėr shembull, ajo mund tė ekzistojė edhe nė atmosferė. Paul Davis, njė astrofizikan i Universitetit tė Arizonės, argumenton se truri i jashtėtokėsorėve mund tė ketė njė arkitekturė tėrėsisht tė ndryshme nga ai njerėzor. Ajo ēka pėr ne mund tė konceptohet si e bukur dhe e mrekullueshme, pėr ta mund tė ketė njė kuptim tėrėsisht tė kundėrt. Ėshtė diēka qė nuk mund ta parashikosh dhe, mbi tė gjitha, nuk mund ta gjykosh nga njė kėndvėshtrim tėrėsisht njerėzor.

Alienėt janė alienė, nėse ekzistojnė dhe do tė ishte gabim qė tė mendonim se janė si ne. Pa dyshim, qė disa nga pėrgjigjet pėr rebuset e shumtė qė rrethojnė kėto ēėshtje do tė merren dhjetėvjeēarėt e ardhshėm. Kėrkuesit qė merren me kėto ēėshtje pėrditė janė astrobiologėt qė punojnė nė njė fushė qė pėrditė po pėrsoset me daljen e teknologjive qė mundėsojnė thellėsinė e kėtyre kėrkimeve nė eksplorimin e hapėsirės.

Shkencėtarėt kanė zbuluar planetėt e parė ekstrasolarė nė fillim tė viteve ‘90 dhe deri mė tani, numri i tyre ėshtė rritur ndjeshėm. Sot, shkencėtarėt njohin 443 planetė qė orbitojnė rreth 350 yjesh. Pjesa mė e madhe e tyre janė gjigantė tė mėdhenj gazi. Nė vitin 2009, NASA, lanēoi satelitin “Kepler”, i projektuar specifikisht qė tė kėrkonte planetė tė ngjashėm me Tokėn.

Gjeneratat e ardhshme tė teleskopėve tokėsorė, tė tillė si ai qė pritet tė ndėrtohet nga europianėt e qė do tė ketė njė shikueshmėri dhe depėrtueshmėri jashtėzakonisht tė lartė, mund tė fillojnė punėn e tyre pas 20 vitesh dhe fuqia e tyre do tė arrijė qė tė sjellė pamje edhe tė vetė atmosferės sė planetėve qė fokuson e madje do tė bėjė edhe analiza kimike tė elementėve tė ndryshėm nė kėrkim tė jetės.

Instituti SETI, gjithashtu po merret edhe me ndėrtimin e njė aparati shumė tė ēmueshėm: Shigjeta Allen e financuar nga fondacioni “Paul Allen”, bashkėthemelues i “Microsoft” me njė vlerė 11 milionė dollarė. Ai do tė ketė 42 antena tė fuqishme dhe 300 pjata satelitore.

Gjatė gjithė viteve qė SETI ka funksionuar dhe ėshtė marrė pikėrisht me objektivin kryesor: atė tė kėrkimit tė jetės jashtėtokėsore, ai ka vėrejtur me kujdes rreth 1000 sisteme yjorė. Por me futjen nė pėrdorim tė teknologjive mė tė fundit, ndėr tė cilat edhe ajo e sipėrpėrmendur, ky numėr yjesh do tė mund tė kontrollohet pėr njė periudhė 2 deri nė 3-vjeēare.

Pra sasia e hapėsirės qė do tė kontrollohet pėr shenja jete dhe jashtėtokėsorė do tė jetė shumė mė e madhe se ajo deri mė tani. Shkencėtarėt kryesorė qė merren me kėrkime, mbahen fort nė punėn e tyre nga bindja qė kanė, se herėt a vonė sinjalet nga bota e qiellit do tė vijnė nė aparaturat e tyre dhe sipas parashikimit qė ata bėjnė, kjo do tė ndodhė me siguri gjatė dhjetėvjeēarit tė ardhshėm.

Pyetja qė lind ėshtė: ēfarė do tė ndodhė kur tė detektohet sinjali i parė? “Kėshilla ime ėshtė qė koordinatat e transmetimit tė kėsaj njėsie tė mbeten konfidenciale derisa komuniteti botėror tė ketė shansin ta kuptojė se pėr ēfarė bėhet fjalė konkretisht”, thotė njė nga shkencėtarėt e SETI-t. Njė tjetėr shkencėtar mendon se ndaj njė sinjali tė parė, reagimi duhet tė jetė shumė mė i hapur dhe mė transparent.

“Nė fund tė fundit ėshtė njė gjė qė herėt a vonė, Toka do tė bėhet pjesė e njė komuniteti mė tė madh. Se pėr ēfarė bėhet fjalė, kėtė do ta shohim, por mjafton qė tė fillojmė sė pari tė hapim mendjen dhe tė mos kemi frikė e panik”.
avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


476


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Nė pritje tė kontaktit me alienėt

Mesazh  Blak Devill prej 29.08.11 17:47

Eshte dhene nje teori se per te komunikuar me alienet duhet te krijosh nje mur drite
avatar
Blak Devill

180


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Nė pritje tė kontaktit me alienėt

Mesazh  sokol gjergji prej 01.09.11 11:59

Ne pergjigje te temes per te arritur kontaktin me alienet, ne njerezit duhet qe te zhvillojme aftesite tona supernormale,ose po ato aftesi qe kemi patur deri 13000 vite me pare ne kohen e Atlantides,aftesi qe sot i aplikojne ne fene Budiste
Aftesi te tilla jane 1- shikimi ne distance 2- telepatia 3- udhetimi ne kohe etj...
Nese ne arrijme qe ti zhvillojme keto aftesi atehere komunikimi ke alienet eshte i mundshem.Feja budiste eshte shume e avancuar ne kete drejtim.Per nje murg budist komunikimi me alienet eshte i mundshem sepse ata i zhvillojne keto aftesi.Udhetimet astrale apo udhetimi ne kohe jane praktika te zakonshme qe ndiqen prej budisteve

sokol gjergji

16


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Nė pritje tė kontaktit me alienėt

Mesazh  maqomaqo3 prej 02.09.11 1:00

ka shume mundesi qe ne dhjetor te vitit te apokalipsit 2012 ,ne presim te ndodhe katastrofa apokaliptike ose fundi i botes dhe jetes ne toke ,por sipas teorive te fundi anije kozmike super te medha me diameter deri 250 km jane drejt tokes .mund te jene aliene gjigande reth 3 metra te gjate dhe me fuqi te mbinatyrshme dhe te jashtezakonshme .pra mbare njerezimi do ndryshoje konceptin e atyre qe njohim dhe do hyme ne nje cikel te ri per jeten tone ,nqs jashtokesoret na tregojne dije dhe te verteta qe ne nuk i njohim dhe si konceptojme dot atehere do dalim atje ku ka thene Nostradamusi ,se do kete 500 vjet paqe .por Nostradamusi ka parashikuar se ne fillim vitin e 2013 do bjere nje meteor ne detin Egje . pra shume gjera perputhen dhe lidhen me njera tjetren . por per mendimin tim teoria me e mundshme eshte zbarkimi i jashtokesoreve per qellime pozitive ,dhe ka pak gjasa qe ata te jene armiku yne dhe te na shkaterojne ne 2012 ,pra te na zhdukin si specie . ka shume teori te frikshme qe mund ti mendosh por nje gje eshte e sigurte qe ne daten 12.2012 do ndodhe dicka e jashtezakonshme .data 21 mund te mos jete e sakte por muaji dhe viti jam i sigurt qe jane 100% te sakta dhe na paralajmerojne per dicka
avatar
maqomaqo3

204


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Nė pritje tė kontaktit me alienėt

Mesazh  maqomaqo3 prej 02.09.11 1:17

blak devill shkruajti:Eshte dhene nje teori se per te komunikuar me alienet duhet te krijosh nje mur drite
hhhahahha tek cili film e ke pare kte hahhaha?? se edhe une e kam pare kte film ,mos shiko shume filma dhe na i tregon ketu sikur ti je magjistar dhe i ben prej verteti se te kam vene ne prove dhe nuk di asgje ne teori-praktike ,vetem tregon ato qe ke pare ne filma .pse zben magji vete ti nqs je magjistar?????
avatar
maqomaqo3

204


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Nė pritje tė kontaktit me alienėt

Mesazh  Gon! prej 02.09.11 8:12

sokol gjergji shkruajti:Ne pergjigje te temes per te arritur kontaktin me alienet, ne njerezit duhet qe te zhvillojme aftesite tona supernormale,ose po ato aftesi qe kemi patur deri 13000 vite me pare ne kohen e Atlantides,aftesi qe sot i aplikojne ne fene Budiste
Aftesi te tilla jane 1- shikimi ne distance 2- telepatia 3- udhetimi ne kohe etj...
Nese ne arrijme qe ti zhvillojme keto aftesi atehere komunikimi ke alienet eshte i mundshem.Feja budiste eshte shume e avancuar ne kete drejtim.Per nje murg budist komunikimi me alienet eshte i mundshem sepse ata i zhvillojne keto aftesi.Udhetimet astrale apo udhetimi ne kohe jane praktika te zakonshme qe ndiqen prej budisteve
Keni komunikuar me ndjonj Bud-ist ju? Ēfarė kishte thėnė ai? A kishte pasur kontaktuar me ndonjė alien?


Edituar pėr herė tė fundit nga Gon! nė 23.11.11 10:03, edituar 1 herė gjithsej
avatar
Gon!

476


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Nė pritje tė kontaktit me alienėt

Mesazh  Blak Devill prej 02.09.11 9:44

maqomaqo3 shkruajti:
hhhahahha tek cili film e ke pare kte hahhaha?? se edhe une e kam pare kte film ,mos shiko shume filma dhe na i tregon ketu sikur ti je magjistar dhe i ben prej verteti se te kam vene ne prove dhe nuk di asgje ne teori-praktike ,vetem tregon ato qe ke pare ne filma .pse zben magji vete ti nqs je magjistar?????
Jo nuk e kame pare ne filem thjeshte e kame lexuar kete
Kjo eshte hedhur dhe nga TESLA si teori edhe sa per ate qe thua ti nuk me intereson fare fjalet e tua
avatar
Blak Devill

180


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Nė pritje tė kontaktit me alienėt

Mesazh  maqomaqo3 prej 03.09.11 0:08

sokol gjergji shkruajti:Ne pergjigje te temes per te arritur kontaktin me alienet, ne njerezit duhet qe te zhvillojme aftesite tona supernormale,ose po ato aftesi qe kemi patur deri 13000 vite me pare ne kohen e Atlantides,aftesi qe sot i aplikojne ne fene Budiste
Aftesi te tilla jane 1- shikimi ne distance 2- telepatia 3- udhetimi ne kohe etj...
Nese ne arrijme qe ti zhvillojme keto aftesi atehere komunikimi ke alienet eshte i mundshem.Feja budiste eshte shume e avancuar ne kete drejtim.Per nje murg budist komunikimi me alienet eshte i mundshem sepse ata i zhvillojne keto aftesi.Udhetimet astrale apo udhetimi ne kohe jane praktika te zakonshme qe ndiqen prej budisteve
jam shume kureshtar per teknikat budiste ,kohet e fundit teknikat e tyre po bejne buje edhe ne europe dhe shume njerez jane te interesuar per to .jane hapur madje edhe klinika qe perdorin keto teknika tek njerezit qe deshirojne ti provojne ,madje edhe kurse te ndryshme .por une nuk besoj asnje gje nqs nuk e provoj apo shikoj vete . mua sme duken shume besuese keto teknika sepse nqs do rezultonin te verteta boten do ta kish mare lumi dhe e mira . kam nje pyetje per ata qe marin vesh nga keto teknikat budiste : hipnotizues lind ,apo mesohet ? magjistari lind me fuqi apo i meson gjate jetes? a ka ne bote njerez me fuqi te mbinatyrshme ?si ka mundesi qe nje hipnotizues i thjeshte pretendon se udheton ne te ardhmen dhe te shkuaren kur ai nuk ben dot gjera shume me te thjeshta ? pse magjistaret nuk japin prova ne publik dhe ti besojme ? une mendoj se budizmi eshte nje enderim qetesues ,asgje me shume se kaq ,realiteti ku jetojme fizikisht eshte i vetmi real dhe i vertet .
avatar
maqomaqo3

204


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Nė pritje tė kontaktit me alienėt

Mesazh  maqomaqo3 prej 03.09.11 0:11

blak devill shkruajti:
Jo nuk e kame pare ne filem thjeshte e kame lexuar kete
Kjo eshte hedhur dhe nga TESLA si teori edhe sa per ate qe thua ti nuk me intereson fare fjalet e tua
black devill cfare magjie di te besh ti ?? ti me duket se nuk di asnje lloj magjie ne praktike ,por lexon forumet e huaja dhe i tregon ketu ato qe ke lexuar sikur je nje magjistar i mirefillte .i vetmi magjistar ketu eshte (magjistari) qe se fundmi seshte bere i gjalle fare me shkrimet e tij
avatar
maqomaqo3

204


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Nė pritje tė kontaktit me alienėt

Mesazh  majlind's prej 03.09.11 14:37

Pse ende pa u takuar me jashtetokesore njerzimi i konsideron ata intelegjente!Ndoshta jane me te dobet se ne!Ndoshta jane me te prapambetur!Cka solli deri te konsiderimi i qenieve jashtetokesore-intelegjente,nga njerezimi?
avatar
majlind's

22


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Nė pritje tė kontaktit me alienėt

Mesazh  Rinna prej 03.09.11 14:59

maqomaqo3 shkruajti:
black devill cfare magjie di te besh ti ?? ti me duket se nuk di asnje lloj magjie ne praktike ,por lexon forumet e huaja dhe i tregon ketu ato qe ke lexuar sikur je nje magjistar i mirefillte .i vetmi magjistar ketu eshte (magjistari) qe se fundmi seshte bere i gjalle fare me shkrimet e tij



maqomaqo3 nuk e di si flet kur nuk ke fakte a mos ndoshta e njeh personalisht ketu magjistarin te them une se ky magjistari qe poston ketu magji ato jane te perkthyera po te duash fakte tejap une se prej nga cila faqe e netit jane te perkthyera sa per mendimin tim mendoj qe Fikrro dhe Blak devill jane ate qe e bajne kete forum dhe une postimet e askujt nuk i lexoj vetem te ketyre besoj se isha teper e qarte e nese don fakte per magjistarin te jap une ose ketu ose privat bindu ateher
avatar
Rinna

9


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Nė pritje tė kontaktit me alienėt

Mesazh  Odin prej 03.09.11 19:45

majlind's shkruajti:Pse ende pa u takuar me jashtetokesore njerzimi i konsideron ata intelegjente!Ndoshta jane me te dobet se ne!Ndoshta jane me te prapambetur!Cka solli deri te konsiderimi i qenieve jashtetokesore-intelegjente,nga njerezimi?

Une nuk mendoj se ata mund te jene me superiore ndaj nesh, vetem se ata kane me shume njohuri, dhe kjo nuk e pengon qe te kete debil ketu dhe atje ne mesin e tyre ...
avatar
Odin

577


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Nė pritje tė kontaktit me alienėt

Mesazh  Lapsi prej 05.10.11 23:16

Ndoshta ne mund te jemi me superioret ne univers ku i dihet.Do ishte gje e bukur sikur te ishte keshtu.
avatar
Lapsi

135


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Afėr Tokės anije aliene

Mesazh  majlind's prej 20.10.11 18:32

Afėr Tokės anije aliene

Shkencėtarėt amerikan tė SETI, detyra kryesore e tė cilėve ėshtė hetimi i jashtėtokėsorėve, theksojnė se nė afėrsi tė tokės gjenden tre anije tė mėdha me ta. Sipas llogaritjeve, jashtėtokėsorėt do tė njoftohen me njerėzit pėr dy muaj.

Gazetat amerikane veēse pėrgatiten pėr efekt psikik tė vizitės tė jashtėtokėsorėve nė tokė. Arsyet e vizitės sė tyre janė tė panjohura, ashtu qė pėr vizitėn e tyre ka disa skenarė.

“Nė varėsi me atė se si do tė sillen ndaj nesh, jashtėtokėsorėt nga njerėzit mund tė marrin eksperiencėn mė tė mirė dhe teknologjinė mė moderne”, ėshtė theksuar nė njė shkrim nė gazetėn “Guardian”, transmeton “zhurnal”.

Ndėrsa nėse dėshirojnė ta dėmtojnė llojin njerėzor, mund tė na shfrytėzojnė pėr eksperimentim me sėmundje tė panjohura ose tė krijojnė nga njerėzit inteligjencė artificiale edhe ajo tė jetė fillimi i njė lufte tė tmerrshme.
avatar
majlind's

22


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi