Poseidoni - Hyu i jetes

Shko poshtė

Poseidoni - Hyu i jetes

Mesazh  Stavri Trako prej 30.01.10 0:48

Hyu i jetės - Poseidoni ( Dodoni , I Miri)

Poseidoni(Pujisėsi i Dodonit,bujisėsi i Dodonit,bujitje ose pujitje ėshtė dukuria qė i shfaqet syrit nė buzėt e burimit tė ujit , qė vjen nga thellėsia e tokės ) i biri i Kronit dhe Reas , vėllai i Zeusit dhe Hadit dhe hyjnia kryesore ne panteonin pellazg Olimp -Dodone .Pasi rėzuan nga froni tė atin Kronin ,tre vėllezėrit Zeusi ,Poseidoni dhe Hadhesi ndan pushtetin.

Poseidoni qe i dyti, me i rendėsishmi , pas Zeusit e midis hyjnive. I takoi tė qe i gjithėpushtetshmi i deteve dhe ujrave , nė tė shkuarėn ky qe atributi mė i qėnėsishėm i Kronit .

Ai shfaqet nga thellėsia e tokės si burim i ujit jetėdhėnės ,por qė njėherazi ėshtė lėnda kryesose e trupėzimit tė gjithėēkaje qė ekziston nė planetin tone.
Poseidoni ėshtė kuptuar si Hyjnia pėrgjegjės i lėngut tė jetės ,ujit, nė planet.Ai identifikohet Hyjnia e rrjedhjes dhe e qarkullimit te vazhdueshėm ,i qetesise dhe i furisė maramendėse ,i paparashikueshmėrisė dhe i mistershmėrisė.

Bujar dhe mirėtor .jetėmbajtes dhe ndėshkues pėr kėdo qė se nderoi , dhe pėr njė ēast e pėrbuzi ,ky ėshtė i Miri , Poseidoni, pėr detar ,peshkatar, buzalumas e bregadetas..

Tė gjithė tė lashtėt e pranojnė se Poseidonin e adhuronin mė sė tepėrmi Ilirėt dhe Epiriotėt pellazg.

Simboli i tij , i qėnėsishėm,ėshtė cfurku tridhėmbėsh , skeptri me tė cilin ai mbante fortė ujin e detit pas tokės dhe kapej lehtė pas ēdo sendi ,njė symbol ky qė haset dhe si skepter , edhe pse nė minjaturė , qė mbahej nė dorėn e djathtė edhe prej Faraonėve.

Nuk do shumė ta kuptosh mendėsine e tė lashtėve ,qė mendonin se Poseidoni e mbante tė pashkėputur ujin me tokėn me ndihmėn e tridhėmbėshit sepse me sa duket ata e kishin provuar se tridhėmbėshi qe mjeti mė efikas pėr tė fiksuar diēka pas tokės.

Kėshtu,edhe ne ,fare thjeshtė duam tė besojmė se Poseidonit i ėshtė atribuar mveshur, misteri i pashkėpuetshmėrisė tė ujit nga toka ,pra ėshtė njė pėrpjekje pararendese pėr tė spjeguar tė vėrtetėn e tėrheqjes sė gravitacionit, dhe pse jo , kjo tė qe mėnyra mė e saktė e spjegimit tė lidhjes sė ujit me tokėn prej tė lashtėve..

Kėtu mendoj se e ka bazėn dhe pėrfytyrimi i pandarė i Poseidonit nga skeptri tridhėmbėsh i tij.

Simboli tjetėr kuptimplotė pėr Posejdonin ėshtė delfini njeridashės dhe udhėrėfyes .
Delfini(qė spjegohet me bashkimin e dy foljeve te shqipes del – hin, ashtu si shfaqet delfini vertet ne det) ėshtė qėnia mė e adhuruar e ujrave te Jonit.Kush i ka njohur nga afėr kėto qėnie ėshtė mrekulluar prej humanizmit dhe fisnikėrise se tyre Si te njerėzit, delfinėt e kanė shumė tė zhvilluar tiparin e komunikimit tingėllor .

Detajonasit e adhuronin ketė krijesė,dhe jo pak prej tyre kishin provuar mirėsine e kėtyre krijesave . Detajonasit jo vetėm sė lashti , por edhe sot besojnė se Ata janė lajmėsit e tė Mirit tė Jonit.

Tė lashtėt besonin se Poseidoni kishte seline nė Jon tė kaltėrpraruarin me 145 ditė tė bukura me diell ,qė pėrshėndritet edhe nė mot tė keq nga shkrepėtimat e malit tė Ēikės(mali I Vetėtimave) . Pse ata zgjodhėn pikėrisht Jonin .A e dinin vallė ata qė thellėsia maksimale e deteve tė tė gjithė Mesdheut prej 5121 m ndodhet pikėrisht nė jug tė detit Jon.

Kėtė tė vėrtetė befasuese e dinin vetėm ata tė lashtė qė ishin tė lidhur ngushtėsisht me detin dhe ja dinin mirė ēdo tė fshehtė a mister tė tij.

Detajonatit dhe Adriatikasit ia njohin karakterin hyjnisė sė deteve tė tyre .Ata e duan atė , si tė afėrmin e tyre, dhe nuk e ndajnė nga jeta e tyre, sepse e besonin dhe e nderonin Poseidonin si hyjninė e jetės.Ai pėrkujdesej pėr ta qė nga kroni(Burimi)deri nė det ku ai kishte seline .

Poseidonin e falnin ne gjithė siujdhesėn e Hemit(Ballkan) nga bjeshkėt e thella ku nisin rrjedhėn lumenjtė e deri ne detin Jon dhe Adriatik.

Adhurimin pėr Poseidonin e gjejmė nė dėshmi arkeologjke pėr gjatė vijės bregdetare nga grykėderdhja e lumit Drin nė veri deri nė grykėderdhjen e lumit tė Bardhė(Akelou tė lashtė) (Aspropotamo) ne jug.

Nuk ėshtėn rastėsi, qė nė kėtė gjatėsi kilomertike (Iliro _Epiriote) gjenden :
Tempuj pėr Poseidonin : (Shkodėr, Apoloni, Antigonea, Foinika, Athamania);
Mbishkrime pėr Poseidonin mbi rasa guri (Salari e e sipėrme , Leshnjė, Kamēist, rrethiTepelenė); qytet nė Sarandė(Poseidi).

Interes paraqet dhe simboli i sakrificės pėr Poseidonin , qė qe njė Dem i badhė qė njėherazi ka qėnė edhe simbol i Epidamnit mitik, qė kish pėrfunduar sė ndėrtuari mė 627 para krishtit (Durrėsi antik) dhe qė pėr totemė tė tij mendohet ta ketė pasur kokėn e kėtij demi hyjnor .

Kėtė fakt e bėnė tė besueshėm etimologjia e emrit Epi- Damn . Ēdo studiues i vemendshėm do tė dallonte dy fjalėshin Epi (Kokė,E epėrmja ) dhe Damn( Damaz ).Demi i padlirur i bardhė (qė edhe sot po tė haste besohet si fatsjellės dhe ogur mire) duhet t’i jetė bllatuar Poseidonit nga qytetarėt e Epidamnit .

Kjo duhet tė jetė edhe arėsyeja , pse nga durrėsakėt autokton festohet mė 22 qershor njė festė pagane ,qė e njohin si festa e detit.

Sipas disa rrėfenjave , kėta adhurues te Poseidonit , Epidamnasit e lashtė kishin mbret Epidamnin qė kishte njė vajzė te bukur tė quajtur Melisa ,e cila e adhuronte detin. Poseidoni mahnitej me kėtė krijesė tė bukur qe nė verė lodronte nė valet e Addriatikut e u dashurua pas saj .

Me tė pati edhe njė djalė, Dyrrahun Ky pinjoll hyjnor do ti ndėronte emrin e qytetit tė gjyshit tė tij,nga Epidamn nė Dyrrah.(Kėtė gjė na e rrefenė Apiani shek II, i cili shkruan : “….Dyrrahu ,tė cilin e konsiderojnė(vendasit) se rrjedh nga Poseidoni qė ,ndėrtoi pranė qytetit njė liman dhe i dha emrin Dyrrah..”)

Nuk ėshtė e rastit qė dhe nė Egjipt ,mė 297 p.e.r.PTOLEMEU II molos i kushtoi Poseidonit njė shtatore mbi 6 m. tė lartė ,njė vepėr arti e SOSTRATIT tė KNIDIT , qė u vendos nė majė tė Farit tė Aleksandrisė ,njėrės prej 7 mrekullive tė botės antike.

Pashkėputshmėria e detit me tokėn ka intriguar misterin e dėshirės sė Poseidonit mė Demetrėn .Ėshtė fakt se jashtė ujit atij ia rrėmbenin fuqitė retė dhe stuhitė, kėshtu qė ai,pėrjetėsisht do ta vuante pamundėsinė e takimeve dashurore tė destinuara tė mos ndodhin kurrėme Demetrėn qė e adhuronte .

Kaq e zjarrtė qe ndjenja pėr tė sa nė brigjet shkėmbore tė Tragjasi ,ku ai dėshironte ta takonte Atė ēdo ditė , nė mėnyrė tė mistershme , nėpėrmjet tė ēarave ,qė vinin nga thellėsia e detit, i dhuronte asaj kristalet e kripės tragase.

Kjo mrekulli,qė tė mahnit , vazdon sot e gjithėdita si pėr tė treguar pafundėsinė e ndjenjės se Poseidonit pėr Demetrėn, Tragasasit e lashtė kėtė dhuratė tė Poseidonit ,ajo qė i jep shije jetės e shpėrndanė nė tėrė siujdhesėn e Hemit(Ballkanit) e mė pas nė tėrė Europėn e mė gjėrė..

Ēelja e pranverės ,shkrirjja e dėborave ,shirat e stinės ,bollėku i prurjeve tė burrimeve dhe tė lumenjėve ,ndėrimi i ujrave tė fjetura te dimrit ndėr dete ,i japin mundėsi mbretit tė tyre Poseidonit vetėm ta pėrqafojė Demetrėn me velin e ujtė .

Qe krijuesi i gjallesave te nėnujit ,veēmas njihet si krijues i kalit .Posejdoni goditi me sfurkun tridhėmbėsh shkumėn nga doli –Skibias(Skifias) kali i pare.Nga shkumba e valėve doli kali i pare kėtej mendohet ta ketė prejardhjen dhe emri i lumit Shkumbin(Genusi).

Nė luftėn e Trojės Poseidoni merr anėn e trojanėve. Zėmėrohet nė kulm me akejtė qė kanė vėnė ne veshtirėsi Trojanėt ,duke uturruar ….

E, beftė rrjedh ai nga malet
Gjurmėve tė tij hyjnore
Derdhen pėrrenjė pyjeve e maleve
Kater galope Egjeun e mbrin
E thellė zhytet nė detin e kristaltė
Te seli e motshme shkėlqimartė
Mbren me ngut kuajt patkoj bakėrtė
Tė shpejt si era krifartėt ēajnė detin
Ngjesh pėr vete gjerdanin e arte
Nė dorėn e majtė tridhėmbėshin e artė mban
E mbi koēi mire vend po ze
E vrullshėm hidhet pėrmbi dallgė
Peshq e bisha lodrojnė gėzueshem
Nėn hijen e hyut mbi dallgė
I hareshėm deti udhėn ia hap tė kalojė
Iliada 23


.. Bashkė me Apolonin dhe Aiakun(Ai- akun) ndėrtuan muret e Trojės . Pelazgu qe biri i Poseidonit me Larisėn .

Poseidoni qe jo vetėm ati i Auosit(Vjosės).por edhe i tė 18 lumenjeve tė tjerė,bijėt e tij , qė derdhen nė detet Adriatik ,Jon,Egje dhe nė Detin e Zi nėpėrmjet Danubit.

Duke nisur nga skaji jugor , nė ujrat e tė birit , Akelout hyjnor (Akellos,Aspropotamos,lumi i Bardhė) Tetisi pagėzoi tė birin e saj Akil hyjnorin e mė pas rrjedh Arahti(Arahtos,qė tė le tė kuptosh qė rrjedh nga malet) ; Luri (Luros); Akeroni(Ėshtė kė roni),Aheros afėr Pargės;Thyami (Ēami,Kallamas;Bistrica (Syri I kaltėr dhe shumė syresh tė vegjėl qė derdhen nė Jon pėrgjat Rivjerės deri nė Karaburun,
Aty ku Joni takon me Adriatikun ,qė pėrball Shėngjinit me Neapolin arrin thellėsinė 1585 m.

E mė tej vazhdon Aosi(Vjosa dhe Drino);Semani ,meEordaikun (Devollin)dhe Aspi(Osumi);Shkumbini (Genus);Erzeni (burimet e Shėngjergjit);Ishmi (Tėrkuzi dhe lumi i Drojit);Ardaksani (Mati dhe Fani);Drili (Drini i Bardhė dhe i Zi);Buni (Buna)
Poseidoni i ēon ujė dhe Detit tė Zi nėpėrmjet Danubit, me Drinėn dhe Moravėn nė veri.Deti Egje pi ujin e Vardarit ,Vistricės dhe tė Pinos.

Konfigurimi gjeografik i tėtė kėtyre lumenjėve ,si njė piktogramė hidrografike , nga burimi deri ne grykėderdhje , krijon imazhin e njė kupe 5 kėndėshe tė stėrmadhe me fundkonik nė grykėderdhjen e Akelout nė jugė qė zgjeron bazėn drejt veriut ,nė verilindje Selaniku deri nė pikėtakimin e meridianit 22,5 oo me Danubin dhe nė veriperėndim nė vijėn Akelou ishulli i Sazanit deri nė pikėtakimin e meridianit 19.oo me Danubin .Krijohet kėshtu imazhi i njė kupe gjigande e denjė pėr tu kujdesur nga njė hyjni si Posejdoni.,andaj po e quaj thjeshtė Kupa e Poseidonit.

Burimet e kėtyre lumenjėve , qė rrjedhin pandalimisht , shpien ēdo ditė ujė tė fresket nė detet Jon , Adriatik , Egje dhe Detin e Zi e formojnė , pėrbashkėsinė e kupės jetėdhėnėse tė Poseionit .Kjo piktogramė pėrbėhet nga njė rrjet i dendur lumenjsh qė arrin njė gjatėsi 60323 km.

Pjertėsia mesatare e gjithė kėtij territori ėshtė 28%.Rezervat ujore tė Kupės jetėdhėnėse tė Poseidonit,qe pėrfshinė Shqipėrinė,Malin e ZI,Serbinė ,Kosovėn ,Maqedoninė ,Bullgarinė dhe Greqinė nė kuadratin gjeografik Veri (paraleli 45oo)Jugė(Paraleli 38.5oo)Perėndim (Meridiani 19oo) dhe nė Lindje (meridiani 22.5oo) e matur sipas gjeo-hidrografėve me vėllim mesatar tė prurjeve te lumenjve nė km3 ėshtė:-Shqipėri 41,2;Serbi,Kosovė,Maqedoni sė bashku 126,Greqi 67,3,Bullgari 17,9 ,pra vėllimi mesatar pėr tė gjithė kėtė rrjet hidrik ėshtė 252,4 km 3 ( kur Suedia dhe Islanda sė bashku e kanė 263,8 Km 3)
Lumenjtė e Kupės sė Posejdonit 31% tė ushqimit tė tyre e kanė nga ujrat nėntokėsore qė do tė thotė 78.2 km 3 ujė.

Mbulesa e gjelbėrt karakteristike nga 400 deri 1250 m mbi nivelin e detit ėshtė Dushkaja (Klimaksi) nė shumėllojshmėrinė e saj(Bunga,Shparthi,Bungėbuta ,Qarri,Valanidhi,Bulgėri,Ilqja ) ,si dhe ahishte,pishnaja dhe bredhnajat etj qė natyrisht ėshtė dhe filtri natyror i pa zėvendėsueshėm i ujrave tė ndotura mbitokėsore. .

Kjo mbulesė e gjelbėrt (ajo e dushkajės) favorizon bashkėjetesėn edhe rritjen e njė shumėllojshmėrie tejet tė konsiderueshme bimėsie tjetėr e qė dallohet pėr cilėsinė e bimėsisė eterovajore ,mjekėsore etjerė.Interesi pėr bimėt dhe rrėnjėt mjekėsore ėshtė tejet i lashtė , dhe pėr mė tepėr hobin pėr njohjen e bimėve e kanė pasur edhe mbretėr si Mbreti Genti i Ilirisė tė cilit i atribohet dhe zbulimi i vlerave kurative tė Gentianės

Nė Pesėkendėshin grykėderdhja e Akelout(Aspropotamo)lumi i Bardhė,Selanik (Thesaloniqi), Ohėr ,Shkumbin Vlorė (Aulonė ,A – Uli – Onė; A Ylli Jonė) biologėt njoftojnė te kenė numėruar rreth 3200 llojė bimėsh dhe prej tyre rreth 386 lule dhe rrėnjė mjeksore njė shumėlushmėri mahnitese ,qė banoret e kėtyra krahinave nė veēanti gratė i pėrdorin qė sė lashti nė praktika shėruese me mjaft sukses ,i edhe sot e gjithė ditėn , e qė pėr kėtė arėsye , pa hezitim do ta quajmė shėronjėtorja e POSEIDONIT.

Adhurimi i tė lashtėve pėr Poseidonit ėshtė transmetuar ndėr gjithė ballkanasit edhe si mesazh hyjnor jetėmbrojtės

Misteri i Kupės sė Posejdonit ka detyruar gjithkėnd,anekėnd kėtij areali ,pėr ta bekuar dhe ruajtur ujin dhe mburojėn e gjelbėr tė tij nė emėr tė jetės. Askush nuk ka guxuar te matet me Poseidonin ,nga qė me guximtarėt, nė jetė tė jetėve ,e kanė pėrjetuar fatalisht fuqinė e hyjnisė sė Ujrave dhe tė Detit .

Por ėshtė edhe mjė fakt tjetėr ,shumėkuptimplotė. Poseidoni na kujton ujin : si pėbėrėsi ,si lėnda mė e qėnėsishme ;si 70% e gjendjes nė cilėn do gjallesė a dukuri e jetės , qė ekziston nė tokė , nė tė gjithė shumėllojshmėrinė e shfaqjes sė saj.

Nė ciklin e jetės, Poseidoni ,si personifikim i ujit ,ėshtė lėnda kryesose e trupėzimit tė gjithėēkaje qė ekziston nė planetin tone.Uji, si pėrbėrės i gjithēkaje ,qė ripėrtėrihet e jeton nė planetin tone, ėshtė elementi pėrbashkuese i mistershėm, qė realizon qarkullimin e e lėndės organike ,qė u siguron harmoninė e sigurine e jetės ,zhvillim dhe jetėgjatėsi tė gjitha llojeve tė gjallesave.

Adhurimi pėr Poseidonin nė kėtė kuptim , nuk qėnka thjeshtė njė ndjenjė dhe besim pagan,mistik , por ėshtė thirrje e ndėrgjegjes ,njė kujtesė pėr tė Mirin e cilėsisė sė jetės.

Ai u martua me Amfitrian motra e madhe e Titonit Oqean, si pėr tė treguar zgjerimin e pushtetit tė tij drejt Oqeanit[img]
avatar
Stavri Trako

5


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi