Evolucioni apo Krijimi ?53.45

Evolucioni apo Krijimi ?

Faqja 2 e 2 Previous  1, 2

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Evolucioni apo Krijimi ?

Evolucioni
 
Krijimi
 
Intervenim gjenetik nga alienet
 
Nuk e di
 
 
 
Shiko rezultatin

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Elizza prej 08.04.10 20:56

Estilen, e di se dyshimi bie mbi mua, tė paska thėnė edhe Joni se nuk tė ėshtė fshirė posti.
Unė nuk kam asgjė kunder teje!

Unė besoj se ka nje Krijues, ka nje ideator, nje arkitekt qe krijoi gjithė universin dhe nuk kam "ardhur" nga HIQI apo nga materia inogranike sic pretendohet nga evolucionistet ,,, Thjesht s'mund t'i mbyll sytė para argumenteve qė kam pėrpara e as s'mund ta konsideroj majmunin si paraardhės tė njeriut!!!....Ndoshta Krijimi nė sytė tuaj duket joshkencor ama edhe evolucioni nuk ėshtė mė shkencor! Evolucioni ėshtė njė teori dhe s'mund tė konsiderohet fakt.....

Elizza

1083


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Estilen prej 08.04.10 22:08

Sa herė qė morali mbėshtetet mbi teologji, sa herė qė drejtėsia i mveshet autoritetit hyjnor, mund tė pėrligjen e tė kryhen gjėrat mė imorale, mė tė padrejta e mė famėkeqe.

— Ludvig Fojerbah

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

BESOJ NE EVOLUCION

Mesazh  Nikolaos prej 10.04.10 21:43

Nuk eshte aspak e vertete ekzistenca e Zotit, ashtu sic thuhet neper libra fetarė.

Une besoj ne Teorine E Darvinit. Per mua i vetmi zot i cili krijoi jeten ne planetin Toke eshte vetem Dielli.

Por Dielli nuk eshte Zot me te cilin te flasim e t'i lutemi. Askush me mire se mesuesit e biologjise dhe astronomise nuk e di se kush e ka krijuar jeten. Ata jane te vetedijshem qe Dielli eshte i vetmi burim i jetes. Po sikur te shuhet Dielli, a ka Zot qe e mbron jeten qe kemi? - Aspak.

Toka ne fillim ishte shkretetire, pastaj akull. Me vone Dielli shkriu akullin dhe nga akulli u krijua uji, oqeanet, detet, lumenjte etj. uji duke kombinuar me dheun japin prodhim, bime, peme. Jeta ka nisur ne uje nen nxitjen e vullkaneve dhe gjerat evolouan ashti sic krimbi kthehet ne flutur e keshtu me radhe. Por lloje jete erdhen edhe me perplasjen e asteroideve qe solli nje rrace te re ne toke pas zhdukjes e dinozaureve.

Pra teoria fetare eshte absurde pasi keto teori u krijuan qe 2000 vjet e ketej, nderkohe qe njerzit e pare kane me se 70 000 vjet qe jane krijuar,ndaj lind pyetja; Pse u dashka te njihemi kaq vone me Zotin? ose pyetja tjeter; pse duhet te na krijoje me deomos "dikush". Cfare fiton ai ne kete mes, cfare kenaqesie ndjen, perse e i sherbejme? Cfare jete ben ai? pra s'ka kuptim.

Pastaj shkenca astronomike e hedh poshte fjalen e bibles (apo kuranit) qe nga teoria kur bibla thote qe Toka eshte qendra e Universit dhe ndodhi e kunderta kur astronomi polak Nikolla Koperniku zbuloi se Dielli eshte qendra e sistemit tone diellor, ku me vone e vertetoi dhe Galileo.

Ne jemi nje fije pluhuri ne hapesiren e pafund, ku ne hapesire ka me miliarda galaktika , miliarda sisteme diellore dhe miliarda jete por ne nuk e kemi aq te zhvilluar teknologjine sa te shkojme e te zbulojme jete tjeter pasi per te shkuar te ylli me i afert duhen me shume se 4 vite drite.

Nuk po them qe feja ndikon per keq, ne shumicen e rasteve ajo i ben njerezit e bute, paqesor, te dashur sepse njerezit fetar kane frike se mos Zoti i denon nese bejne mekat.. Por nuk eshte mekat ta jetosh jeten me te gjitha te mirat e saj.

Nje jete kemi dhe duhet jetuar ne maksimum sepse me vone do pendohemi qe s'e kemi shijuar sic duhet. Ferri dhe parajsa jane ne toke. ferri eshte kur ekziston varferia, vuajtja, burgimi etj. Dhe cfare parajse me te mire ka se te kesh prane njeriun qe do, te jesh i pasur, i lumtur...?
Zoti eshte natyra. Po te kete Zot do te kishte vetem nje liber te shenjte dhe jo bibel dhe kuran e libra te feve e tjera qe po shtohen.

Po te kishte Zot do ta pranonte e gjithe bota. Edhe udheheqesit si Enver Hoxha, Hitleri, Stalini etj nuk e pranuan Zotin, ata vertet ishin diktator por asnjehere budallenj.... pastaj ne krahasim me te kaluaren besimi dhe ritet fetare kane rene dhe do te bjere me shume, kjo shihet tek te rinjte qe shkojne ne kishe per t'u njohur me njeri tjetrin. Besimin e kane me shume vetem te vjetrit....

Si besuam si nuk besuam te gjithe do vdesim heret a vone. Pastaj kur njerezit besonin me shume ne Zot, ne Mesjete, kishte me shume lufte dhe varferi, pse s'i ndaloi Zoti? Perderisa askush nuk e ka pare Zotin dhe nuk ka folur me te, eshte i pabesueshem.

Ju qe besoni ne Zot keni lexuar shume libra feje ose keni prinder fetar por po te lexoni astronomine, astrologjine, bio-kimine apo fiziken do e kuptoni qe nuk do te jeni me naiv sic isha une dikur.....por nga ana tjeter besimi nuk te ben keq por nuk ka asgje te vertete ne tė.


Edituar pėr herė tė fundit nga Nikolaos nė 12.08.11 19:32, edituar 1 herė gjithsej

Nikolaos

645


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  fbeshiri prej 12.04.10 22:33

Edhe shkenca e ka zbuluar ekzistencen e ZOTIT

Nė formėn e saj standarte, teoria e Big Bengut pohon se universi ka filluar me zgjerimin e menjėhershėm tė tė gjitha pjesėve. Po si arritėn tė zgjeroheshin nė tė njėjtin ēast, tė sinkronizuar tė gjitha pjesėt e universit? Kush ua dha komandėn atyre?

Andrei Linde, profesor kozmologjie

Njė shekull mė parė, krijimi i universit ishte njė koncept qė injorohej nga njė pjesė e mirė e astronomėve. Shkak pėr kėtė ishte koncepti i gabuar i shkencės sė shekullit tė 19-tė ku pranohej gjerėsisht ekzistenca e gjithėsisė qė nga pafundėsia.

Shumica e shkencėtarėve qė studionin mbi universin duke supozuar se ndodheshin pėrballė me njė masė lėndėsh, e cila meqė ekzistonte qė nė infinit as nuk e merrnin mundimin ta kalonin ndėrmendje pėr njė “krijim” tė universit, pra, pėr ekzistencėn e njė fillimi (tė tij).

Idea mbi “ekzistencėn nė pafundėsi” (vazhdueshmėri) ka hyrė nė Perėndim sė bashku me filozofinė materialiste. Kjo filozofi, e cila i ka rrėnjėt te Grekėt e lashtė, mbron idenė se nuk ka ekzistencė tjetėr veē materies dhe se universi ekziston qė nga pafundėsia dhe do tė vazhdojė deri nė pafundėsi.

Kjo filozofi mbijetoi nė forma tė ndryshme gjatė sundimit roman dhe nė Perandorinė e Vonė Romane dhe nė Mesjetė, materializmi pėsoi njė rėnie si rezultat i influencės sė Kishės Katolike dhe filozofėve tė krishterė. Por pas Rilindjes mes shkencėtarėve dhe filozofėve perėndimorė filloi tė lindte njė kuriozitet pėr burimet filozofike tė Greqisė sė lashtė. Kėshtu pra, filloi pėrqafimi i materializmit nė kėtė periudhė.

Ishte filozofi i shquar gjerman Imanuel Kant ai qė gjatė Iluminizmit Evropian ka pranuar dhe mbrojtur materializmin. Kanti deklaronte se universi ka ekzistuar vazhdimisht dhe brenda kėsaj pafundėsie ēdo probabilitet duhet tė shihet si i mundshėm. Ndjekėsit e Kantit idenė mbi njė univers tė pafund vazhduan ta mbronin sė bashku (bashkangjitur) me materializmin.

Qysh nga fillimi i sheku-llit tė 19-tė edhe teza se nuk ekziston njė zanafillė e universit, pra, e krijimit nė njė ēast filloi tė pėrqafohej gjerėsisht. Kjo ideologji, e cila u pėrvetėsua me kėmbė-ngulje tė madhe edhe nga materialistė dialektikė si Karl Marksi dhe Frederik Engels, arriti tė avancojė deri nė shekullin e 20-tė.

Ideja nė fjalė pėr njė univers tė pafund nė ēdo periudhė ka qenė e lidhur fort me ateizmin. Nuk ėshtė e vėshtirė pėr ta kuptuar pse?

Sepse ekzistenca e njė zanafille pėr universin flet pėr krijimin e tij nga Zoti dhe e vetmja rrugė pėr t’iu kundėrvėnė kėsaj ishte dalja nė skenė me pretendimin se universi ka ekzistuar gjithmonė. Njė nga ata, tė cilėt e pėrvetėsuan me kėmbėngulje kėtė ideologji ishte Xhorxh Policer, i cili me librat qė shkroi nė shekullin e 20-tė u bė njė mbrojtės i njohur i materializmit dhe marksizmit.

Nė librin e tij me titull: “Parimet themelore tė filozofisė”, Policer duke u bazuar nė modelin e “universit tė pėrhershėm” i del kundra (krijimit) nė kėtė mėnyrė:
“Universi ėshtė diēka e pakrijuar. Nė qoftė se do tė ishte e kundėrta, atėherė duhet tė jetė i krijuar nga Zoti nė njė ēast tė vetėm dhe duhet tė jetė krijuar nga asgjėja, pra, mosekzistenca. Pėr tė pranuar krijimin, para sė gjithash duhet tė pranojmė, idenė e njė ēasti kur universi akoma nuk ekzistonte, dhe mė pas ēdo gjė u krijua nga hiēi. Kjo ėshtė diēka qė shkenca nuk mund ta pranojė”.

Policer ishte kundra krijimit, duke mbrojtur idenė e pafundėsisė sė universit, mendonte se shkenca pėrparonte nė anėn e tij. Nė fakt shkenca pa kaluar shumė kohė demostroi me tė vėrtetė se universi ka njė fillim. Dhe ashtu siē e kishte deklaruar Policeri vetė, nėse ka njė krijim atėherė duhet tė ketė gjithashtu njė Krijues.

Zgjerimi i Universit dhe Zbulimi i Big Bengut

Vitet 1920 do tė ishin shumė tė rėndėsishme pėr zhvillimin e astronomisė moderne. Nė vitin 1922 fizikanti rus Aleksandėr Fridman arriti tė pėrllogarisė se sipas Teorisė sė Relativitetit tė Ajnshtajnit, struktura e universit nuk ishte statike (e palėvizshme) dhe do tė ishte e mjaftueshme edhe njė impuls i vogėl tė shkaktonte zgjerim apo tkurrje (tė saj).

I pari person qė arriti tė tregojė rėndėsinė e zgjidhjes sė Fridmanit, ishte astronomi belg Xhorxh Lėmetrė. I bazuar nė kėto kalkulime, Lėmetrė deklaroi se universi kishte njė fillim dhe qė prej asaj zanafille vazhdon nė mėnyrė konseguente tė zgjerohet. Pėrveē kėsaj bėri tė ditur se do tė arrihej tė llo-garitej edhe masa e mbetur e rrezatimit qė prej kėsaj pikėnisjeje.

Llogaritjet teorike tė kėtyre shkencėtarėve nuk tėrhoqėn vėmendje nė atė kohė por me shfaqjen e njė argumenti bindės gjatė viteve 1929, si rezultat i vėzhgimeve tė shumta, ranė si njė bombė nė botėn e shkencės. Po atė vit nė qendrėn vėzhguese “Kalifornia Maunt Uillson”, astronomi amerikan Edvin Habėll bėri njė nga zbulimet mė tė mėdha nė historinė e astronomisė.

Habėll duke studiuar qiellin me anėn e njė teleskopi gjigand, zbuloi se drita e yjeve ēdo ditė e mė tepėr pėrthyhej drejt ngjyrės sė kuqe, fundit tė spektrit dhe kjo ka lidhje tė drejtėpėrdrejtė me distancėn e yjeve nga toka. Ky zbulim tronditi tė gjitha bazat e modeleve tė njė universi tė qėndrueshėm tė supozuara deri nė atė kohė.

Sipas ligjeve tė njohura tė fizikės, spektri i rrezeve tė dritės, tė cilat lėvizin drejt pikės sė vėzhgimit kthehen nė vjollcė, ndėrsa spektri i atyre rrezeve tė dritės, tė cilat largohen prej pikės sė vėzhgimit anojnė drejt sė kuqes. (E njėjtė kjo me ho-llimin e zėrit tė sirenės sė trenit, i cili i largohet vėzhguesit.) Vėzhgimi i Habllit tregon se sipas kėtij ligji, trupat qiellorė nė mėnyrė tė vazhdueshme largohen prej nesh.

Pa kaluar shumė kohė Habėll, zbuloi diēka tjetėr shumė tė rėndėsishme: galaktikat dhe yjet nuk largoheshin vetėm prej nesh por edhe nga njėri-tjetri. Pėrballė njė universi ku ēdo trup qiellor, nė tė cilin distancohen nga njėri-tjetri, i vetmi pėrfundim qė mund tė arrihet ėshtė se universi ėshtė nė “zgjerim” tė pėrhershėm.

Ky ishte njė zbulim pėr tė cilin Xhorxh Lėmetrė pati “profetizuar” pak kohė mė parė, dhe njė nga mendjet mė tė shquara tė shekullit, pati shprehur diēka nė lidhje me kėtė 15 vjet mė parė se ai.

Nė vitin 1915 Albert Ajnshtajn me anė tė pėrllogaritjeve tė pėrfituara nga Teoria e pėrgjithshme e Relativitetit arriti nė pėrfundimin se universi ėshtė njė strukturė jo-statike (kėshtu duke i paraprirė pėrfundimeve tė Fridmanit dhe Lėmetrit).

Por i habitur pėrballė kėtij zbulimi Ajnshtajni, ekuacioneve tė tij i shtoi edhe njė faktor tė ri, tė cilin e emėrtoi “konstante kozmologjike” qė “tė dilte njė pėrgjigje e drejtė” sepse nė atė kohė astronomėt thonin se universi ėshtė statik dhe ai kėrkoi qė teoria t’i pėrshtatej kėtij modeli. Vite mė vonė konstanten kozmologjike do ta pėrkufizonte si, gabimi mė i madh i karrierės sė tij.

E vėrteta mbi zgjerimin e universit, tė cilėn na e parashtroi Habėll, mė pas do tė lindte njė model tė ri pėr universin. Nėse universi ėshtė nė zmadhim nėse do tė kthehemi pak nė kohė (nė tė shkuarėn) do tė konstatojmė njė univers mė tė vogėl, e nėse shkojmė mė tej do tė vėrejmė “vetėm njė pikė”.

Duke iu mbėshtetur matjeve tė bėra, kjo pikė, e cila pėrfshinte tė gjithė materien e universit, do tė kishte njė vėllim zero pėr shkak tė forcės tė madhe tėrheqėse (gravitetit). Kėshtu qė universi duhet tė jetė shfaqur me shpėrthimin e kėsaj pike me vėllim zero. Ky shpėrthim u quajt “Big Beng” (Shpėrthimi i Madh) dhe ekzistenca e tij nė mėnyrė tė pėrsėritur pohohet nga faktet e vėrejtura.

Big Beng tregoi njė tė vėrtetė shumė tė madhe: Tė thuash qė diēka ka zero volum ėshtė njėsoj sikur tė thuash ėshtė “Hiē”. I gjithė universi ėshtė krijuar nga ky “hiē”. Dhe pėr mė tepėr ky univers ka njė fillim nė tė kundėrt me pikėpamjen e materialistėve qė mbėshtesin se “universi ka ekzistuar nga pafundėsia”.

Hipoteza e “gjendjes sė qėndrueshme” (palėvizshme)

Teoria e Big Bengut pėr shkak tė argumentave tė forta qė sillte, filloi tė pranohej gjerėsisht nga bota e shkencės. Por astronomėt, tė cilėt ishin tė vendosur nė mbėshtetje tė filozofisė materialiste dhe mbi idenė e kėsaj filozofie mbi njė “univers tė pafund”, vazhdonin t’i rezistonin Big Bengut dhe tė mbanin nė kėmbė ideologjinė e tyre.

Shkakun e kėsaj pėrēapjeje kuptohet fare qartė nė fjalėt e fizikantit tė shquar Artur Edington, i cili thotė: “Nė mėnyrė filozofike idea pėr fi-llimin e menjėhershėm tė kėtij rregulli tė tanishėm natyror mė duket shumė e neveritshme”.

Njė tjetėr astronom qė kundėrshtoi teorinė e Big Bengut, ishte Fredi Hoil. Ky i fundit aty nga mesi i shekullit tė 20-tė nxorri njė model tė ri, pasues i filozofisė sė universit tė pafund tė shekullit tė 19-tė, me emrin gjendje e palėvizshme “Steady-state”.

Hoil e pranoi faktin e pakundėrshtueshėm tė zgjerimit tė universit dhe propozoi diēka tė re se universi ėshtė i pafundėm nė tė dyja, dimensionin dhe kohėn e tij. Sipas kėtij modeli me zgjerimin e universit materia nė sasi tė duhura, nė mėnyrė spontane filloi tė ekzistonte vetvetiu pėr ta mbajtur universin nė gjendje tė palėvizshme.

Qėllimi i vetėm i dukshėm i kėsaj teorie ėshtė mbėshtetja e dogmės sė “materies qė ekziston qė nė pafundėsinė e kohės”, e cila ėshtė baza e filozofisė materialiste, kjo teori e Big Bengut ėshtė plotėsisht e kundėrta sepse mbron qė universi ka njė fillim. Pėrkrahėsit e teorisė sė gjendjes sė palėvizshme i rezistuan pėr njė kohė tė gjatė Big Bengut. Por megjithatė shkenca pėrparonte kundra tyre.

Triumfi i Big Bengut

Nė vitin 1948 Xhorxh Gamov duke i avancuar mė tej llogaritjet e Xhorxh Lėmetrit, hodhi njė tezė tė re mbi Big Bengun. Nėse universi ėshtė formuar me njė shpėrthim kataklizmik, padyshim qė duhet tė ketė lėnė pas njė pėrqindje tė caktuar tė rrezatimit. Dhe mbi tė gjitha ky rrezatim duhet tė jetė pėrhapur nė raport tė njėjtė nė tė gjithė universin.

Ky argument qė duhej tė vėrtetohej, pa kaluar shumė kohė u gjend. Nė vitin 1965, dy kėrkues Arno Penzias dhe Robert Uillson si pėrfundim i njė rastėsie, zbuluan kėto rrezatime (valė) tė panjohura. Ky rrezatim, tė cilin e quajtėn “Sfondi Kozmik i Rrezatimit” ishte i ndryshėm nga rrezatimet qė reflektoheshin nga ēdo vend i hapėsirės pėr uniformitetin e jashtėzakonshėm.

E shprehur ndryshe ky nuk ishte njė rrezatim me origjinė tė lokalizuar, pra, nuk kishte njė burim tė pėrcaktuar dhe ishte i pėrhapur gjithandej. Kėshtu qė shumė shpejt u zbulua se kėto rrezatime i takonin mbetjeve tė periudhės sė Big Bengut qė vazhdojnė qė nga ēasti i parė i shpėrthimit tė madh. Gjithashtu Gamovi nxorri se frekuenca e rrezatimeve ishte shumė e afėrt me vlerėn e parashikuar nga shkencėtarėt mė parė. Penzia dhe Uillson fituan edhe ēmimin Nobel pėr zbulimin e tyre.

Nė 1989, Xhorxh Smut me ekipin e tij tė NASA’s hodhėn nė hapėsirė “Satelitin e Zbulimit tė Rrezatimit tė Sfondit Kozmik” (COBE). Me aparatet e ndjeshme tė vendosura nė kėtė anije kozmike u deshėn vetėm 8 minuta pėr tė detektuar dhe pohuar matjet e Penzias dhe Uillsonit. Konkluzionet vėrtetuan rezultatet e mbetjeve tė trysnisė dhe nxehtėsisė prej shpėrthimit tė madh nė fillim tė universit.

Shumica e shkencėtarėve pohuan se COBE nė mėnyrė tė sukseshme kishte kapur mbetjet e Big Bengut.
Shumė fakte tė reja pėr Big Bengun po dilnin. Njė argument tjetėr i rėndėsishėm i Big Bengut ishte sasia e gazeve tė hidrogjenit dhe heliumit nė hapėsirė. Me matjet e bėra nė ditėt tona kuptohet se raporti hidrogjen-helium nė univers pėrputhet plotėsisht me raportin teorik tė llogaritjeve tė mbetjes sė hidrogjen-helium nga Big Bengu.

Kjo na drejton nė atė se nė teorinė e gjendjes sė palėvizshme nėse universi pa njė fillim vjen nga infiniti dhe nuk ka fillim, hidrogjeni nė univers do tė digjej plotėsisht dhe do tė kthehej nė helium. I mbėshtetur nga fakte tė mjaftueshme Big Bengu u pranua nė mėnyrė tė prerė nga shkenca. Sipas njė shkrimi nė numrin e Tetorit 1994 tė revistės “Scientific American” shėnon se modeli i Big Bengut ėshtė i vetmi qė merr parasysh zgjerimin e vazhdueshėm dhe siste-matik tė universit dhe pėrfundime tė tjera observuese.

Denis Shama, i cili pėr njė kohė tė gjatė sė bashku me Fred Hoil, pėrkrahu teorinė e gjendjes sė palėvizshme, u shpreh nė kėtė mėnyrė mbi argumentat e njėpasnjėshme tė Big Bengut:
“Edhe unė si gjithė ato qė pėrkrahnin teorinė e gjendjes sė palėvizshme u fėrkuan pėr njė kohė tė gjatė me argumentat bindėse...

Njė rol tė rėndėsishėm luaja dhe unė por jo se i besoja vėrtetėsisė por vetėm se do tė doja qė “gjėndja e palėvizshme” tė ishte e vėrtetė. Kundra argumenteve mora pjesė pėrkrah Fredit pėr tė gjetur pėrgji-gje pėr kėto zbulime armike. Por me grumbullimin e mė tepėr tė argumenteve, e kuptova qė nuk kishte mė kuptim tė vazhdoja tė luaja rolin dhe mendova se tashmė duhet lėnė mėnjanė “gjėndja e palėvizshme”.

Kush e krijoi universin nga mosekzistenca?

Me triumfin e Big Bengut, edhe dogma themelore e materialistėve, nocioni mbi “universin e pafund” u varros nė faqet e historisė. Atėherė ēfarė ishte ajo forcė qė krijoi universin me njė shpėrthim tė madh nė mosekzistencė?

Pa dyshim qė kjo pyetje tregon (shfaq) atė tė vėrtetė, tė cilėn nuk e pėlqen Artur Edington dhe materialistė tė tjerė, pra, ekzistencėn e njė Krijuesi. Filozofi i shquar ateist Antoni Flu pėr kėtė ka thėnė:
“Thonė se shpifjet i bėjnė mirė gjendjes shpirtėrore tė njeriut. Unė do tė rrėfehem: Modeli i Big Bengut ėshtė shumė shqetėsues pėr sa i pėrket njė ateisti. Sepse shkenca ka vėrtetuar njė pretendim tė pėrkrahur nga burime fetare: Tezėn mbi ekzistencėn e njė zanafille tė universit. Unė i besoj akoma ateizmit por duhet tė theksoj se nuk ėshtė fare e lehtė dhe e qetė tė mbrohet pėrballė Big Bengut”.

Shumė shkencėtarė tė tjerė qė nuk e kishin detyruar veten nė besimin e verbėr nė ateizėm, sot nė krijimin e universit e pranojnė ekzistencėn e njė Krijuesi, zotėrues tė njė force tė pafund, pra, Allahun. Psh, astrofizikanti i njohur amerikan Hjuxh Ros shpjegon ekzistencėn e Krijuesit pėrtej dimensioneve tė universit nė kėtė mėnyrė:
“Koha ėshtė dimensioni ku shfaqen ngjarjet. Nė qoftė se materia ėshtė e shfaqur sė bashku me shpėrthimin, atėherė shkaku i ekzistencės sė universit duhet tė jetė njė fenomen plotėsisht i pavarur nga dimensioni kohor dhe ai i vendit. Kjo na tregon se krijuesi ėshtė mbi tė gjitha dimensionet e universit. Nė tė njėjtėn kohė tregon se Zoti nuk ėshtė universi nė vetvete dhe nuk pėrmbledh atė apo tė jetė njė forcė e tij (universit).

Ankesat dhe pavleftėsitė (mangėsitė) ndaj krijimit

Siē e studiuam deri nė kėtė pikė, Big Beng do tė thotė krijimi i universit nga mosekzistenca, pra, pohim i hapur i krijimit tė qėllimshėm. Pėr kėtė shkak fizikantėt dhe astronomėt, tė cilėt e kishin pėrvetėsuar ideologjinė materialiste, u mun-duan tė sillnin disa shpjegime alternative pėr t’i dalė kundra kėtij realiteti.

Njė nga kėto ishte dhe teoria e “gjendjes sė palėvizshme”, tė cilėn e prekėm nė faqet e mėsipėrme ku thamė se kjo teori ishte njė pėrēapje e pashpresė e disa shkencėtarėve, tė cilėt “nė mėnyrė filozofike shqetėsoheshin nga idea e krijimit tė universit”.

Dy alternativat e tjera, tė cilat materialistėt u munduan t’i sillnin ishin mo-dele qė e pranonin Big Bengun por qė mundoheshin ta komentonin jashtė krijimit. I pari ishte “modeli i oshilacionit (hapje-mbylljes) tė universit” dhe i dyti ishte “modeli kuantum i universit”. Tani le tė analizojmė hollėsisht kėto teori dhe tė shpjegojmė pavleftėsitė e tyre.

“Modeli i oshilacionit tė universit” u shfaq si tezė nga ata astronomė, tė cilėt nuk e pranonin dot Big Bengun si fillimin e universit. Nė kėtė model pretendohet se pas Big Bengut universi u mblodh pėrsėri nė vetvete, pra, nė njė pikė tė vetme dhe mė pas shpėrtheu pėrsėri dhe u mblodh pėrsėri nė njė pikė tė tillė.

Kėshtu me kėtė rutinė vazhdon deri nė pafundėsi. Pėrsėri sipas kėtij modeli edhe para Big Bengut ka patur shpėrthime deri nė pafundėsi. Pra, sipas teorisė, universi dhe materia ekzistonin qė nga pafundėsia por qė me kalimin e kohės pėrjetonin shpėrthime dhe tkurrje (mbledhje nė njė pikė) herė pas here. Edhe universi ku ne jetojmė ėshtė njė prej atyre universeve tė kėtij cikli.

Ajo qė bėnė ata qė parashtruan kėtė model ishte thellimi i tyre mbi Big Bengun duke shkruar njė skenar pėr ta kthyer atė nė njė teori qė mbron pafundėsinė e universit.

Por ky ishte njė skenar jashtėshkencor, sepse kėrkimet e 15-20 viteve tė fundit na tregojnė se ky model i oshilacionit tė universit ėshtė i pamundshėm. Sepse edhe sikur universi tė tkurret e tė mblidhet nė vetvete, nuk ekziston asnjė forcė fizike qė tė kushtėzojė njė tkurrje kaq tė madhe dhe duke e kthyer pėrsėri atė mbrapsht, me njė shpėrthim tjetėr tė madh, ta ndėrtojė atė pėrsėri.

Faktori mė i madh, i cili miraton pavlefshmėrinė e kėtij modeli ėshtė se edhe sikur universi me oshilacion tė vazhdueshėm tė ekzistojė, ky mekanizėm nuk do tė vazhdonte nė pafundėsi. Sepse llogaritjet tregojnė se kėto “universe tė njėpasnjėshėm” do t’i transferonin pasuesit njė sasi entropie.

Pra, energjia nė ēdo univers sa do tė vinte e do tė bėhej mė e padobishme, pra, sasia e energjisė ekzistuese do tė ishte mė e vogėl dhe ēdo univers qė do tė hapej sėrish do tė zotėronte njė hapje mė tė ngadaltė dhe njė sipėrfaqe mė tė madhe. Dhe nėse do tė ktheheshim pas nė kohė do tė pėrballeshim me universe mė tė vegjėl dhe pėrsėri kjo do tė kyēej nė njė “univers fillestar”. E nėse do tė ekzistonin universe tė kėtillė pėrsėri duhet qė nė fillim tė jenė krijuar nga mosekzistenca.

Shkurtimisht modeli i “oshilacionit” tė pafund tė universit ėshtė njė fantazi qė fizikisht nuk ėshtė e mundur tė realizohet.

“Modeli kuantum i universit”, ishte modeli i dytė i paraqitur pėr njė shpje-gim jashtėkrijimit pėr Big Bengun. Ata qė mbronin kėtė tezė e patėn bazuar skenarin e tyre nė vėzhgimin e bėrė nė fizikėn nėnatomike (kuantumit). Nė fizikėn e kuantumit u vėzhgua se copėzat nėnatomike formoheshin dhe zhdukeshin spontanisht brenda nė vakum.

Kėtė vėzhgim disa prej fizikantėve e komentuan se materia fillon dhe krijohet nė nivelin kuantum dhe se “kjo cilėsi i takon materies nė vetvete”, po kėshtu edhe nė krijimin e universit nga mosekzistenca ėshtė njė veti qė i pėrket lėndės, duke u munduar tė tregonin kėtė dukuri si njė pjesė e li-gjeve tė natyrės. Brenda modelit tė kuantumit, universi ynė interpretohet si njė copėz nėnatomike nė njė (univers) mė tė madh.

Nė fakt pėrshkrimi i bėrė fizikės sė kuantumit nė asnjė mėnyrė nuk ka li-dhje dhe nuk mund tė jetė njė shpjegim mbi krijimin e universit.

Uilliam Lein Kreg, shkrimtar i librit “Big Beng, Theism and Atheism” (Shpėrthimi i madh, Teizmi-besimi nė njė Zot- dhe Ateizmi) kėtė temė e shpjegon si mė poshtė:
“Vakumi kuantum mekanik me copėzat, tė cilat valėzonin (dukeshin e zhdukeshin) nė tė vėrtetė ėshtė shumė larg “vakumit” real e nuk do tė thotė hapėsirė boshe. Nė njė model kuantumi tė tillė, copėzat, tė cilat vazhdimisht duken e zhduken marrin energji nga (vetė) ky boshllėk pėr tė siguruar kėtė ekzistencė tė tyre tė shkurtėr. Kjo nuk ėshtė njė hapėsirė boshe dhe pėr kėtė shkak edhe copėzat e materies nuk u krijuan nga hiēi”.

Dmth, edhe nė fizikėn e kuantumit materia nuk u krijua nga mosekzistenca, vetėm se energjia pėrreth nė mėnyrė spontane kthehet nė materie e mė pas me shpėrbėrjen e kėsaj materieje kthehet sėrish nė energji. Shkurtimisht kėtu nuk jemi pėrballė njė krijimi nė mosekzistencė.

Por ashtu si nė degėt e tjera tė shkencės edhe nė fizikė ka nga ato shkencėtarė ateistė, tė cilėt pa i vėnė re disa pika dhe detaje kritike i kalojnė pa i pėrfillur kėto tė vėrteta pėr shkak tė pikėpamjeve tė tyre materialiste. Sepse pėr to nxjerrja dhe shpjegimi i tė vėrtetave shkencore mbart njė rėndėsi jetike pėr qėndrimin nė kėmbė tė materializmit, dmth, ateizmit.

Modeli i universit kuantum, tė cilin e shtjelluam mė sipėr, do tė refuzohej nga shumica e shkencėtarėve: me shprehjen e fizikantit tė njohur C. J. Isham “pėr arėsye tė vėshtirėsive vdekjeprurėse tė dala pėrpara teorisė, modeli kuantum i universit nuk u pėrqafua gjerėsisht”.11 Aq sa ky model sot ėshtė braktisur edhe nga fizikantėt R. Brout dhe Ph. Shpindel, tė cilėt ishin ata qė e shfaqėn pėr herė tė parė kėtė.

Njė version i modelit kuantum i njohur shumė kėto vitet e fundit, vjen nga fizikanti i njohur botėror Stefan Hauking. Ky i fundit, nė modelin e pėrmbledhur nė librin “Historia e shkurtėr e kohės”, pretendon se Big Bengu nuk tė lė tė kuptosh krijim nga mosekzistenca. Pėrballė realitetit se pėrpara Big Bengut nuk ka patur kohė, propozoi konceptin “kohė imagjinare”. Sipas tij Big Bengu ka patur vetėm njė interval 10-43 sekonda “kohė imagjinare” dhe koha reale ėshtė formuar pas saj. Shpresa e Hauking ishin vetėm qė tė kundėshtonte atė koncept tė pakohėsisė para Big Bengut.

Faktikisht “koha imagjinare”, “numri i njerėzve imagjinarė nė dhomė” apo “numri i makinave imagjinare nė rrugė”, janė koncepte tė barazvlefshėm me zero, pra, hapėsirė boshe. Ai ėshtė duke bėrė vetėm njė lojė fjalėsh me kėtė gjė. Hauking pretendon se me ekuacionet e ndėrtuara me faktorin kohė imagjinare janė tė drejta, por nė tė vėrtetė kjo nuk ka asnjė lidhje.

Matematicieni i njohur Sėr Herbert Dingėll probabilitetin pėr tė treguar si tė drejta gjėrat qė nuk ekzistojnė e shpjegon:
“Nė gjuhėn e matematikės ne themi aq gėnjeshtra sa dhe tė vėrteta, dhe mbrenda kufinj-ve tė matematikės nuk ke asnjė shans t’i dallosh kėto nga njėra-tjetra. Veēimi i tyre mund tė arrihet vetėm jashtė matematikės me logjikė apo me eksperimente; duke arritur tė analizohet mundėsia e relacioneve midis rezultatit matematikor dhe reaksionit korrespondent fizik”.

Shkurtimisht nė matematikė ēdo rezultat teorik nuk kushtėzon domosdoshmėrinė qė tė ketė pasojė reale. Ja pra, dhe Hauking duke pėrdorur kėtė veēori subjektive tė matematikės prodhon hipoteza, tė cilat nuk mund tė korrespondojnė me realitetin. Po ēfarė mund tė jetė arsyeja e pėrpjekjeve tė tij?

Pėrgjigjen mund ta gjejmė sėrish te fjalėt e tij. Nė shumicėn e rasteve Hauking modelet e universit, tė cilat na i parashtron si alternativa tė Big Bengut, pohon se kėto janė hedhur “pėr tė asgjėsuar krijimin hyjnor”.

Tė gjitha kėto tregojnė se alternativat qė iu ofruan Big Bengut; teoria e gjendjes sė palėvizshme, modeli i oshilacionit tė universit, modeli kuantum i universit dhe pėrpjekjet e modelit tė Haukingut, rrjedhin tė gjitha vetėm nga paragjykimet e ideologjisė materialiste. Zbulimet shkencore tregojnė haptazi se teoria e Big Bengut ėshtė e vėrtetė dhe kjo shpjegon “krijimin nė mosekzistencė”. Dhe ky ėshtė njė demostrim i hapur i krijimit tė universit nė mosekzistencė nga ana e Zotit por qė materialistėt kėtė nuk e pranojnė dot.
Njė shembull i kėsaj replike drejtuar Big Bengut ėshtė cituar nė njė shkrim nga Xhon Madoks, editor i njė nga revistave tė njohura shkencore materialiste, Nature. Madoksi nė editorialin e tij me titull (Down with the Big Bang) “Poshtė Big Bengu” ka deklaruar se “Big Bengu nuk mund tė pranohet ideologjikisht” sepse “teologėt me Big Bengun kanė gjetur njė mbėshtetje tė fortė nė idenė e krijimit” dhe se nė 10 vitet e ardhshėm do ta hedhim poshtė Big Bengun.

Disa materialistė iu afruan ēėshtjes me maturi. Psh, fizikanti materialist anglez H. P. Lipson, “edhe pse nuk e dėshiron diēka tė tillė” e pranon krijimin si njė e vėrtetė shkencore nė kėtė mėnyrė:
“Pėr mua duhet ta kapėrcejmė kėtė pikė dhe duhet me doemos ta miratojmė shpje-gimin e vetėm tė pranueshėm, krijimin. Unė e di qė kjo do tė vijė repulsive (shtytėse) sė bashku me mua edhe shumė fizikantėve tė tjerė por nėse argumentet eksperimentale e mbėshtesin njė teori, nuk mund ta refuzojmė kėtė vetem pse nuk na pėlqen neve”.

Si pėrfundim shkenca ka arritur nė kėtė tė vėrtetė: Materia dhe koha janė tė krijuara nga ana e njė Krijuesi qė zotėron forcė tė pafundme dhe i pavarur nga kėto tė dyja. Krijuesi i universit ku jetojmė, zotėrues i njė force, dijeje dhe inteli-gjence tė pafund, ėshtė Allahu.

Shenjat e Kuranit

Modeli i Big Bengut me ndihmėn qė i dha njerėzimit tė njohė universin rea-lizoi njė funksion tjetėr tė rėndėsishėm. Me shprehjen e filozofit ateist Antoni Flu qė me Big Bengun “shkenca miratoi njė pretendim tė pėrkrahur nga burimet fetare”.

Kjo e vertetė e mbrojtur nga burimet fetare ėshtė realiteti i krijimit tė universit nga mosekzistenca. Para se shkenca tė bėnte zbulimet e saj, Zoti e pati deklaruar nė librat e tij hyjnorė tė zbritura si udhėzim pėr njerėzinė. Nė secilin prej librave tė Tij hyjnorė si Teurati, Ungjilli dhe Kurani, ka informuar se universi dhe tė gjitha materiet janė tė krijuara spontanisht nga Zoti.

Mes kėtyre burimeve hyjnore, Kurani, i cili nuk ka pėsuar asnjė ndryshim na informon edhe mbi krijimin nga mosekzistenca por edhe mbi ēėshtjen e mėnyrės sė krijimit, kėto informata tė zbuluara 14 shekuj me parė janė plotėsisht paralele me zbulimet e shkencės moderne tė shek. 20-tė.

Fillimisht nė Kuran informohemi pėr “mosekzistencėn” nė “krijimin” e kėtij universi si vijon:
“Ai (Allahu) ėshtė qė krijoi (pa kurrfarė shembulli) qiejt dhe tokėn...”. (Enam, 101)

14 shekuj para nesh, nė njė kohė kur dijet e njerėzve mbi universin ishin shumė tė cekėta, na deklarohet njė aspekt tjetėr nė Kuran, ashtu siē e parashtron edhe teoria e Big Bengut, i gjithė universi ka dalė nė pah nga veēimi dhe zgjerimi i njė vėllimi shumė tė vogėl, i cili ishte i mbledhur:
“A nuk e dinė ata, tė cilėt nuk besuan se qiejt dhe toka ishin tė ngjitura, e Ne i ndamė ato tė dyja dhe ujin e bėmė bazė tė jetės sė ēdo sendi; a nuk besojnė”? (Enbija, 30)

Nė origjinalin arabisht tė ajetit tė mėsipėrm jo pa qėllim ėshtė zgjedhur njė fjalė e veēantė. Fjala ratk nė ajet u pėrkthye “tė ngjitura me njėra-tjetrėn”. Kuptimi nė fjalorėt arabisht ėshtė “tė ndėrthurura me njėra-tjetrėn, tė pandara, tė shkrira nė njėra-tjetrėn”.

Pra, ėshtė njė fjalė qė pėrdoret pėr dy lėndė, tė cilat formojnė njė masė (tėrėsi). Shprehja nė ajet “i ndamė” ėshtė folja fatk, e cila ka kuptimin e shkėputjes sė njė sendi nga gjendja ratk duke e copėzuar dhe e shpėrndarė. Psh, kjo folje pėrdoret edhe te rasti i ēarjes sė farės nga filizi dhe dalja e saj nga toka.

Me kėtė informacion le t’i hedhim njė sy pėrsėri ajetit. Aty flitet pėr njė gjendje ratk tė qiellit dhe tokės. Mė pas kėto tė dyja u ndanė me foljen fatk. Pra, kanė dalė nė pah duke ēarė (pėrshkuar) njėra-tjetrėn. Faktikisht mund tė kujtojmė gjendjen e parė tė Big Bengut ku shohim njė pikė tė quajtur “veza kozmike” qė pėrfshinte tė gjitha materiet e universit.

E thėnė ndryshe ēdo gjė “qiejt dhe toka” ishin nė njė gjendje ratk brenda kėsaj pike. Mė pas kjo vezė kozmike ka shpėrthyer furishėm dhe me kėtė (direktim) materiet u bėnė fatk, pra, dolėn jashtė dhe formuan tė gjithė universin.

Njė tjetėr e vėrtetė e deklaruar nė Kuran ėshtė zgjerimi i universit, i cili arriti tė zbulohej nga shkenca vetėm nė vitin 1920. Kurani, kėtė aspekt, i cili pėr herė tė parė doli me vėzhgimet e animit nė tė kuqe tė spektrit tė dritės sė yjeve nga ana e Habėll, e tregon kėshtu:
«Ne, me forcėn tonė e ngritėm qiellin dhe Ne e zgjerojmė atė». (Dharijatė, 47)

Me pak fjalė, nė njė anė zbulimet e shkencės moderne zhvlerėsojnė dogmėn materialiste, nga ana tjetėr vėrtetojnė saktėsinė e informacioneve tė ajeteve tė Kuranit.

Sepse universi nė tė kundėrt nga ē’e kujtojnė materialistėt, me njė sėrė aksidentesh brenda nė materie; ėshtė krijuar nga Zoti dhe informatat e ardhura nga Ai, padyshim qė janė dijet mė tė drejta mbi origjinėn e universit.

fbeshiri

3


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

evolucioni apo krijimi

Mesazh  Nikolaos prej 13.04.10 19:42

Nuk e paske lexuar mire dhe me vemendje ate qe kam shkruar une me lart, dhe mos u bazo ne libra dhe ne autor te se kaluares sepse ato jane mendje personale, por llogjiko me mendjen tende dhe nxirr konkluzionin.

Koha po zhvillohet dhe disa gjera absurde duhen eleminuar. Ti nuk permende asgje se sa ndikim ka Dielli ne toke.

Domethene Dielli (krijuesi i jetes ne toke, per mua) per ty qenka kot. Po mire ai Zoti yt, mire qe token e beri per te jetuar, po ato planetet e tjere per cfare arsye i ka krijuar, a mund te japesh nje pergjigje? Po te marrim parasysh ndikimin e fese suaj myslimane, kuranin sidomos,ka shume gjera absurde.

Nje dite nje fetar i madh me tha se kurani thote qe femrat nuk duhet te shkojne kurre ne plazh.....dhe plot gjera te tjera ne kundershtim me nje jete normale.

Po pse mor mire te duket qe femrat nuk duhet te shkojne e te lahen ne plazh, te kenaqen nga ndikimi i diellit dhe i detit? Po kjo te ben mire dhe per shendetin dhe kete e thote cdo mjek por feja juaj "e mencur" e ndaloka kete.

Vetem me kete une ta hedh poshte kuranin sepse te ben te mendosh qe femra duhet te diskriminohet, te rrije e mbyllur, mbuluar me shami se gjoja eshte mekat. Absurde, perralla........qesharake

Nikolaos

645


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  fbeshiri prej 13.04.10 23:30

Rregulli nė Qiej


...Mbas materies fshihet diēka tjetėr qė nė njė mėnyrė e kontrollon atė. Dhe kjo, mund tė thuhet se ėshtė njėlloj argumenti i ekzistencės matematikore tė njė krijuesi.

Gai Marēi, shkrimtar shkencor amerikan

Gjatė natės sė 4 korrikut 1054, astronomėt e perandorisė kineze vėzhguan se nė qiell ngjau diēka shumė interesante. Nė afėrsi tė shenjės zodiakale tė Demit u shfaq papritmas njė yll shumė i shndritshėm. Ylli ishte aq i shndritshėm saqė drita e tij mund tė vėrehej edhe gjatė ditės ndėrsa natėn ndriēonte edhe mė tepėr se Hėna.

Astronomėt kinezė e vėzhguan dhe e regjistruan kėtė fenomen, i cili ėshtė mė interesanti ndėr fenomenet astronomikė. Ai ishte njė supernovė.

Supernova ėshtė njė term, i cili pėrdoret kur njė yll shpėrbėhet nga njė shpėrthim i fuqishėm. Njė yll gjigand, me anė tė njė shpėrthimi tė frikshėm asgjėson vetveten dhe po me njė shpejtėsi tmerrėsisht tė madhe pėrhapet nė hapėsirė. Drita, e cila rrezatohet nga ky shpėrthim ėshtė mijėra herė mė e fortė se drita e tyre normale.

Astronomėt mendojnė se supernovat luajnė njė rol tė rėndėsishėm nė formimin e universit. Kėto shpėrthime sipas hamendjes sė tyre ndihmojnė nė transportimin e materieve nė pika tė ndryshme tė universit.

Mbetjet e njė ylli, tė cilat shpėrndahen nga shpėrthimi supozohet se mblidhen nė njė skaj tė universit nga ku formojnė pėrsėri yje apo sisteme yjorė. Sipas kėtij supozimi Dielli, planetet nė Sistemin Diellor dhe padyshim edhe Toka jonė janė shfaqur shumė kohė mė parė si pėrfundim i njė shpėrthimi tė njė supernove.

Interesante ėshtė se me shikim tė parė, shpėrthimi i supernovės qėndron si njė fenomen i thjeshtė fizik por qė nė tė vėrtetė ėshtė i mbėshtetur nė disa ekuilibre tepėr delikatė.

Kėtė gjė Majkėll Denton nė librin “Nature’s Destiny (Fati i Natyrės)” e pėrshkruan kėshtu:
“Largėsitė midis supernovave dhe faktikisht midis tė gjithė yjeve janė shumė kritike. Nė galaktikėn tonė largėsitė midis yjeve janė pėrafėrsisht 30 milion milje. Nė qoftė se kjo largėsi do tė ishte pak mė e vogėl do tė sillte njė destabilizim nė orbitėn e planeteve.

E nėse do tė ishte pak mė e madhe, materia e shpėrndarė nga njė supernovė do tė ishte aq e ērregullt sa qė me shumė mundėsi sisteme planetarė qė i ngjajnė tonit nuk do tė formoheshin kurrė. Qė universi tė jetė njė vend i pėrshtatshėm pėr jetė, shpėrthimet e supernovave duhet tė realizohen nė njė raport shumė preēiz dhe me kėto shpėrthime distanca midis tė gjithė yjeve duhet tė jetė nė njė largėsi po aq preēize.

Raportet e supernovave dhe distancat e yjeve faktikisht janė vetėm dy veēori tė vogla brenda kėtij rregulli tė madh tė universit. Nėse do ta studionim pak mė me imtėsi universin do tė shikonim njė rregull tė jashtėzakonshėm.

Pėrse ekzistojnė hapėsirat e mėdha?

Le tė kujtojmė shkurtimisht atė qė shpjeguam nė kapitujt e mėparshėm: Universi, i cili u shfaq pas Big Bengut ishte njė masė gazi e pėrbėrė vetėm nga hidrogjeni e heliumi dhe mė pas kjo masė e gaztė me anė tė reaksioneve bėrthamore tė projektuara qėllimisht formuan elemente mė tė rėndė. Por pėr kthimin e universit nė njė ambient tė pėrshtatshėm pėr jetė, nuk mjaftonte vetėm ekzistenca e kėtyre elementeve tė rėndė. Njė pikė e rėndėsishme kėtu ėshtė edhe forma e rregulli qė do tė merrte universi.
Fillimisht le tė shohim se sa i madh ėshtė universi.

Siē e dimė planeti Tokė ėshtė njė pjesė e Sistemit Diellor. Ky sistem formohet nga nėntė planete, tė cilėt sillen rrotull Diellit sė bashku me 54 satelitė tė tyre. Toka ėshtė planeti i tretė afėr Diellit.

Fillimisht le tė konceptojmė madhėsinė e kėtij sistemi. Diametri i Diellit ėshtė 103 herė mė i madh se diametri i Tokės.

Le ta shtjellojmė kėtė me njė krahasim: Nėse diametrin e Tokės prej 12.200 kilometra do ta sillnim nė madhėsinė e njė zari tė vogėl qelqi, Dielli do tė merrte njė pėrmasė mė tė madhe se njė glob, sa dy topa futbolli. Interesante ėshtė edhe largėsia mes tyre pėr tė formuar njė model tė njėjtė me dimensionet reale, largėsia e zarit tė vogėl prej qelqi nga globi duhet tė jetė 280 metra. Ndėrsa ato planete orbita e tė cilėve ėshtė mė larg Diellit, duhet t’i vendosim me kilometra larg.

Ky dimension kaq gjigand i Sistemit Diellor qėndron shumė modest nė raport me galaktikėn “Rruga e Qumėshtit” ku ndodhet. Sepse nė galaktikėn “Rruga e Qumėshtit” ekzistojnė rreth 250 miliard yje nė madhėsinė e Diellit apo mė tė mėdhenj se ai.

Ylli mė i afėrt me Diellin ėshtė Alfa Centauri. Nėse do ta pėrshtasim edhe Alfa Centaurin me maketin qė vendosėm Tokėn dhe Diellin atė do tė na duhet ta vendosim diku rreth 78.000 kilometra larg globit qė pėrfaqėsonte Diellin.

Le ta zvogėlojmė disi kėtė model. Toka le tė jetė njė grimcė e vogėl pluhuri, e cila mezi shihet me sy. Atėherė Dielli do tė jetė nė madhėsinė e njė kokrre arre dhe do tė zerė njė vend 3 metra larg Tokės. Mbėshtetur kėtyre pėrmasave Alfa Centaurin duhet ta vendosim 640 kilometra larg Diellit.

Galaktika e “Rrugės sė Qumėshtit” mbart 250 miliard yje, tė cilėt ndodhen larg njėri-tjetrit nė kėto distanca tė pabesueshme. Dielli ynė zė vend nė njė skaj larg qendrės sė kėsaj galaktike nė formė spirale.

Interesante ėshtė se nėse do tė mendojmė vendin qė zė galaktika e “Rrugės sė Qumėshtit” nė hapėsirė, kjo ėshtė shumė e vogėl. Sepse nė hapėsirė ndodhen edhe rreth 300 miliard galaktika tė tjera!... Hapėsirat midis kėtyre galaktikave janė miliona herė mė tė mėdha se largėsia reale e Diellit me Alfa Centaurin.

Nė lidhje me kėto madhėsi kaq marramendėse, Xhorxh Grinshtajn nė librin e tij “The Symbiotic Universe (Universi Simbiotik)” shkruan se:
“Nėse yjet do tė ishin pak mė afėr me njėri-tjetrin, astrofizika nuk do tė ishte shumė mė ndryshe. Nuk do tė ndodhte asnjė proces ndryshimi nė funksionet themelore tė fizikės nė yje, nebula apo nė trupat e tjerė qiellorė. Nėse e shohim nga larg pamja e galaktikės sonė do tė ishte e njėjta. I vetmi ndryshim do tė ishte kur mbrėmjeve tė shtriheshim nė bar dhe tek vėshtronim yjet, do tė shihnim se qielli do tė ishte i tejmbushur me yje. Mė falni, po; Do tė kishte edhe njė ndryshim tjetėr.

“Unė”, i cili do tė shihja kėtė peisazh nuk do tė ekzistoja... Kjo hapėsirė gjigande nė yjėsi ėshtė njė kusht pėr ekzistencėn tonė”.

Grinshtajn e shpjegon edhe arsyen; hapėsirat boshe nė kozmos sigurojnė qė disa ndryshore fizike tė formulohen nė harmoni pikėrisht me jetėn tonė. Kjo ėshtė njė arsye edhe pėr ruajtjen e Tokės nga pėrplasjet me trupat qiellorė gjigandė, tė cilėt enden nėpėr kėto hapėsira kaq tė mėdha pa ushtruar mė tė voglin kėrcėnim pėr Tokėn.

Shkurtimisht pėrhapja e trupave qiellorė nė univers ėshtė nė strukturimin e duhur harmonik pėr jetėn tonė. Hapėsirat gjigande nuk janė formuar pa qėllim por janė shfaqur si pėrfundim i njė krijimi tė vullnetshėm.

Entropi dhe Rregull

Pėr tė kuptuar mė mirė konceptin e rregullit nė univers, fillimisht le t’iu flasim pėr njė nga ligjet mė themelore tė fizikės, mbi Ligjin e Dytė tė Termodinamikės.

Ligji i Dytė i Termodinamikės tregon se tė gjithė ato sisteme qė janė tė pavarur dhe enden nė kushte (natyrale) normale, me kalimin e kohės prishen, destabilizohen dhe ērregullohen. Kjo shprehet edhe si “Ligji Entropik”.

Entropia ėshtė njėsia matėse mbi ērregullimin qė pėrmbledh njė sistem fizik. Kalimi i njė sistemi tė rregullt, tė organizuar dhe tė planifikuar nė njė gjendje tė ērregullt, shpri-shur dhe tė paorganizuar reflekton drejtpėrdrejt nė entropinė e atij sistemi. Sa mė i madh tė jetė ērregullimi nė njė sistem aq mė e lartė do tė jetė edhe entropia e tij.

Kjo ėshtė diēka nė tė cilėn asistojmė shpesh gjatė jetės sonė. Psh, nėse braktisim njė makinė nė shkretėtirė dhe pas shumė muajsh nėse do ta kontrollojmė atė makinė padyshim qė nuk do tė pėrballemi me njė makinė mė tė zhvilluar se e vjetra apo nė kushte mė tė mira se ajo.

Nė tė kundėrt do ta gjejmė me goma tė plasura, xhama tė thyera, me motorr tė kalbur dhe llamarina tė ndryshkura. Ose nėse e lėmė shtėpinė tė pabanuar, nė njė kohė tė shkurtėr do tė shohim se rregulli aty fillon e prishet dhe gjithēka mbulohet nga pluhuri. Kėtė mund ta parandalojmė vetėm me njė ndėrhyrje tė vetėdijshme (pra, duke e rregulluar dhe sistemuar atė).

Ligji i Dytė i Termodinamikės apo siē njihet me emrin tjetėr Ligji Entropik, ėshtė njė ligj, i cili ėshtė vėrtetuar teorikisht dhe eksperimentalisht. Abert Ajnshtajn qė pranohet si shkencėtari mė i madh i shekullit tonė, e ka pėrkufizuar kėtė ligj si “ligji i parė i tė gjitha shkencave”.

Shkencėtari amerikan Xheremi Rifkin nė librin “Entropy: A New World View (Entropia: Vėshtrimi i njė bote tė re)” thotė:
“Ligji entropik do tė jetė njė paradigmė sunduese gjatė periudhės sė ardhshme tė historisė. Albert Ajnshtajni ka thėnė se ky ėshtė “ligji i parė i tė gjitha shkencave; ndėrsa Sėr Artur Edington shprehet pėr tė se ėshtė ligji metafizik mė suprem i tė gjithė universit”.

Interesante ėshtė se ligji entropik zhvlerėson nė njė mėnyrė tė prerė pretendimin e materializmit se universi ėshtė njė grumbull materiesh, e cila ėshtė e mbyllur kundrejt ēdo ndėrhyrjeje tė mbinatyrshme. Nė univers ekziston njė rregull shumė i qartė por qė vetė ligjet e universit mundohen pėr ta prishur atė rregull.

Nga kėtu dalin dy pėrfundime:
1- Universi nuk mund tė ketė ekzistuar qė nga pafundėsia siē pretendojnė materialistėt. Po tė ishte ashtu Ligji i Dytė i Termodinamikės prej kohėsh do ta kishte ngritur nė maksimum entropinė nė univers dhe ky i fundit do tė kthehej nė njė gjendje homogjene pa asnjė lloj rregulli nė tė.

2- Ėshtė i pavlefshėm edhe pretendimi se universi ėshtė formuar pas Big Bengut pa asnjė kontroll, mbikqyrje dhe ndėrhyrje tė mbinatyrshme. Universi i shfaqur pas Big Bengut ishte njė univers qė sundohej nga parregullsia. Me kalimin e kohės rregulli nė kėtė univers ėshtė shtuar dhe universi ka arritur nė struktura tė pėrsosura sot. Dhe kjo meqė ėshtė realizuar nė kundėrshtim me ligjin entropik, dmth, qė universi ėshtė organizuar me njė krijim tė mbinatyrshėm.

Pikėn e dytė le ta shtjellojmė me anėn e njė shembulli. Universin ta mendojmė si njė shpellė gjigande tė mbushur me grumbuj gurėsh e shkėmbinjsh. Nėse do ta braktisim nė kushte natyrore dhe do tė presim miliarda vjet me radhė, do tė shohim se ajo do tė jetė nė njė gjendje mė tė ērregullt se ē’ishte. Nėse pas miliarda vjetėsh nė shpellė do tė gjendeshin statuja tė panumėrta gurėsh e tė punuara hollė, menjėherė do tė mendonit se ky rregull nuk kishte prejardhje nga ligjet natyrore. I vetmi shpjegim mbi shkakun e kėtij rregulli do tė ishte ndėrhyrja e njė “mendjeje tė ndėrgjegjshme”.

Ja pra, ky rregull qė mbizotėron nė kėtė univers ėshtė njė tregues i qartė i ekzistencės sė njė Inteligjence tė Epėrme.

Fizikanti nobelist gjerman Maks Plank rregullin nė univers, e shpjegon si mė poshtė:
“Nėse do t’i pėrmbledhim fjalėt, ēdo gjė qė mėsojmė nga shkencat pozitive rreth strukturės gjigande tė natyrės ėshtė njė tregues i njė rregulli, i cili sundon mbi tė. Ky ėshtė njė rregull i pavarur nga inteligjenca njerėzore. Aq sa mund tė pėrkufizojmė me perceptimet tona ky rregull mund tė jetė shfaqur vetėm nė saje tė njė pėrpilimi tė qėllimshėm. Ky ėshtė njė argument i qartė qė universi zotėron njė rregull tė vullnetshėm”.

Materializmi, i cili mbron tezėn se universi ekziston qė nga pafundėsia dhe nė asnjė mėnyrė nuk ėshtė sistemuar, ėshtė brenda njė kolapsi pėrballė rre-gullit dhe ekuilibrit madhėshtor tė universit.

Pol Devis shpjegon se:
“Kudo qė tė hedhim sytė nė univers qė nga galaktikat mė tė largėta e deri nė thellėsi tė atomit ndodhemi pėrballė njė rregulli tė pėrsosur... Nė qendėr tė kėtij universi special dhe tė rregullt shtrihet koncepti “informacion”. Njė sistem, i cili ekspozon njė rregull tė veēantė dhe tė organizuar nė njė shkallė shumė tė lartė, kėrkon informacione shumė tė dendura pėr ta pėrshkruar atė. Apo e thėnė ndryshe ky sistem pėrfshin informacione tejmase tė denduara (voluminoze)...

Kėtu na shfaqet njė pyetje tepėr kurioze. Meqė informacioni dhe rregulli zotėrojnė njė prirje natyrore drejt vetėasgjėsimit tė tyre, nga ka ardhur nė atė fillim i gjithė ai informacion, i cili e bėri Tokėn njė vend tė veēantė? Universi i ngjan zemrekut tė njė ore, i cili zbrazet dalė nga dalė. Si ka mundur tė shpėtojė fillimisht”?

Ajnshtajni rregullin nė univers e ka quajtur diēka tė “papritur” por qė faktikisht duhet quajtur “mrekulli” dhe e shpjegon kėshtu:
“Faktikisht si a priori (e parapranuar) Toka mund tė vijė nė gjendje tė rregullt (ligjore) vetėm nėse atė e sistemojmė me inteligjencėn tonė sistemuese. Ky do tė ishte njė sistemim si renditja e shkronjave alfabetike tė njė gjuhe... Por nė Tokėn materiale ekziston njė gradė aq e lartė e rregullit, e cila nuk mund tė lejojė auto-rizimin e a priorit. Kjo ėshtė njė “mrekulli” dhe paralelisht me shkencėn tonė sa vjen e forcohet mė tepėr”.

Shkurtimisht rregulli ekzistues nė univers, i cili pėrmbledh njė “informacion” tė madh, ėshtė krijuar nga ana e njė Krijuesi Suprem, zotėrues i tė gjithė universit. Mė njė shprehje disi mė tė qartė, i gjithė universi ėshtė krijuar dhe sistemuar nga Allahu dhe prej Tij mbrohet nga ērregullimet.

Allahu nė Kuran shpjegon se qiejt dhe Toka vetėm nėse qėndrojnė nėn mbrojtjen e fuqisė sė Tij nuk do tė arrijnė tė ērregullohen:
“Allahu i mban qiejt dhe tokėn qė tė mos zhduken, e nėse zhduken,
s’ka askush pos Tij qė mund t’i mbajė; Ai ėshtė qė nuk nxitohet, ėshtė qė falė”.
(Fatir, 41)

Ky rregull hyjnor nė univers tregon edhe njė herė se sa fjalė boshe janė pretendimet e materialistėve kur thonė “universi ėshtė njė grumbull materiesh tė pakontrolluara”. Allahu kėtė e shpjegon kėshtu nė njė ajet:
“E sikur tė pėrputhej e vėrteta me dėshirat e tyre, do tė shkatėrroheshin qiejt e toka dhe ēdo gjė qė gjendet nė to...”. (Muminun, 71)

Sistemi Diellor

Sistemi Diellor ku ndodhet edhe Toka, ėshtė njė nga sipėrfaqet ku mund tė vėzhgohet mė qartė, rregulli i universit. Nė Sistemin Diellor zėnė vend 9 planete dhe 54 satelitė tė lidhur me to.

Kėto planete janė, duke i marrė sipas largėsisė sė tyre nga Dielli: Mėrkuri, Afėrdita, Toka, Marsi, Jupiteri, Saturni, Neptuni, Urani dhe Plutoni. Mes kėtyre planeteve dhe 54 satelitėve tė tyre, i vetmi trup qiellor qė zotėron njė sipėrfaqe dhe atmosferė tė pėrshtatshme pėr jetė ėshtė Toka.

Tek analizojmė strukturėn e Sistemit Diellor pėrballemi me njė ekuilibėr shumė tė madh. Faktori, i cili i ruan planetet nga i ftohti ngrirės i hapėsirės ėshtė “forca tėrheqėse” e Diellit dhe “forca centrifugale” e planeteve.

Dielli me anė tė forcės sė madhe tėrheqėse qė zotėron tėrheq tė gjithė planetet rreth tij dhe ato nė saje tė orbitave qė shkaktohen nga forca centrifugale i rezistojnė kėsaj tėrheqjeje. Por nėse shpejtėsia orbitale e planeteve do tė ishte pak mė e ngadaltė, atėherė kėto planete do tė thitheshin me shpejtėsi nga Dielli dhe do tė gėlltiteshin nga ai me njė shpėrthim tė madh.

Edhe e kundėrta ėshtė e mundshme. Nėse planetet do tė silleshin rreth Diellit mė shpejt, atėherė forca e tij nuk do tė mjaftonte pėr t’i mbajtur dhe kėto planete do tė endeshin shkujdesshėm nėpėr hapėsirė. Pėr fatin tonė tė mirė ky ekuilibėr ekziston dhe sistemi i mbron forcat nė mėnyrė qė gjithēka tė qarkullojė sipas orbitės pėrkatėse.

Tė tėrheq vėmendjen kėtu ky rregull, i cili ėshtė krijuar i veēantė pėr ēdo planet. Largėsitė e tyre me Diellin janė tė ndryshme dhe aq mė tepėr qė janė tė ndryshme edhe pėrmasat e tyre. Pėr kėtė arsye duhet pėrcaktuar njė shpejtėsi orbitale e veēantė pėr secilin nė njė mėnyrė tė tillė qė as t’i afrohen e as t’i largohen mė tepėr Diellit.

Konceptet materialiste astronomike pretendojnė se origjina e Sistemit Diellor nuk mund tė shpjegohet me perioda fizike natyrore, pra, ky sistem ėshtė formuar rastėsisht vetvetiu. Por tė gjitha teoritė e shfaqura kėto 300 vitet e fundit nuk janė gjė tjetėr veēse spekulacione. Origjina e Sistemit Diellor pėr pikėpamjet materialiste ėshtė akoma njė sekret i pashpjegueshėm.

Kepler, Galilei si dhe tė tjerė astronomė, tė cilėt zbuluan ekuilibrin e jashtėzakonshėm delikat tė Sistemit Diellor, patėn deklaruar se projektimi kaq i qartė i kėtij sistemi tregon ekzistencėn e Zotit dhe provon ndėrhyrjen e Tij nė univers.

Isak Njutoni qė ka bėrė zbulime tė rėndėsishme nė strukturėn e Sistemit Diellor dhe qė quhet “shkencėtari mė i madh qė ka jetuar deri mė sot” ka thėnė:
“Ky sistem delikat i pėrbėrė nga Dielli, planetet dhe kometat ėshtė burim vetėm i vullnetit dhe mbikqyrjes sė njė Ekzistence Inteligjente dhe Supreme... Ai i drejton kėto dhe pėr shkak tė kėtij sovraniteti thėrritet “Zot i njė fuqie tė epėrme”.51

Pozicioni i Tokės

Pranė kėtij ekuilibri tė mahnitshėm tė Sistemit Diellor edhe pozicioni i Tokės, planetit ku ne jetojmė, nė kėtė sistem dhe nė hapėsirė nė pėrgjithėsi, ėshtė pėrsėri tregues i ekzistencės sė njė krijimi tė pėrsosur.

Zbulimet e fundit astronomike tregojnė se ekzistenca e planeteve tė tjerė nė sistem luan njė rol tė rėndėsishėm mbi orbitėn dhe sigurinė e Tokės. I tillė ėshtė edhe pozicioni i Jupiterit. Ky i fundit ėshtė planeti mė i madh i Sistemit Diellor. Faktikisht me ekzistencėn e tij ai siguron ekuilibrin e planetit Tokė. Llogaritjet astrofizike nxorrėn nė pah se ekzistenca e Jupiterit nė orbitėn ku gjendet siguron stabilitetin e Tokės dhe tė planeteve tė tjerė nė sistem.

Njė funksion dytėsor i Jupiterit pėr mbrojtjen e Tokės shpjegohet kėshtu nė njė shkrim tė Xhorxh Uethėrill me titull “Sa i veēantė ėshtė Jupiteri”:
“Nė vendin ku gjendet Jupiteri nėse nuk do tė ishte njė planet me madhėsinė e tij, Toka do tė ishte njė objektiv efektiv pėrafėrsisht 1.000 herė mė tepėr pėr kometat dhe meteorėt qė enden nė hapėsirė... Nėse Jupiteri nuk do tė ndodhej nė vendin ku ėshtė edhe ne nuk do tė ekzistonim pėr tė kėrkuar origjinėn e Sistemit Diellor”.

Shkurtimisht struktura e Sistemit Diellor zotėron njė projektim posaēėrisht pėr tė siguruar jetėn nė Tokė. Tani le tė flasim pak pėr pozicionin e Sistemit Diellor nė univers. Ashtu siē e cilėsuam edhe mė lart Sistemi Diellor nuk zė vend nė qendėr tė galaktikės “Rruga e Qumėshtit”, por nė njė skaj tė krahėve tė saj gjigandė. A krijon kjo ndonjė avantazh pėr ne?

Majkėll Denton nė librin “Nature’s Destiny (Fati i Natyrės)” kėtė ēėshtje e shpjegon si mė poshtė:
“Njė tjetėr fakt goditės ėshtė se universi jo vetėm ėshtė i harmonizuar nė mėnyrė tė jashtėzakonshme pėr tė mbuluar ekzistencėn dhe nevojat tona biologjike, por ėshtė edhe i formuluar nė atė mėnyrė qė ne tė arrijmė ta perceptojmė atė...

Pozicioni i sistemit tonė nė njė skaj tė krahėve tė galaktikės ėshtė njė pozicion qė netėve duke vėzhguar qiellin tė na mundėsojė marrjen e sa mė tepėr informacioneve rreth strukturės sė pėrgjithshme tė universit dhe pėr tė arritur studimin e galaktikave edhe mė tė largėta. Nėse do tė zinim vend nė mesin e galaktikės asnjėherė nuk do tė dinim rreth strukturės spirale tė galaktikės dhe nuk do t’ia kishim idenė as strukturės sė universit”.

E thėnė ndryshe si ligjet fizike tė universit ashtu edhe pozicioni i Tokės nė hapėsirė, pėrmbledhin argumente, tė cilat tregojnė se ky univers ėshtė projektuar posaēėrisht pėr njeriun.
Pra, ėshtė njė fakt tashmė qė universi ėshtė krijuar dhe sistemuar nga Allahu.

Nė disa raste njerėzit pėr ta konceptuar diēka tė tillė duhet tė arsyetojntė sinqerisht dhe pa paragjykime. Ēdo njeri, i cili nė ndėrgjegjen e tij mendon tė sinqertė se nė univers asgjė nuk ėshtė fryt i rastėsisė dhe i paqėllimtė siē cilėsohet edhe nė ajet “Ne nuk e krijuam qiellin e as tokėn dhe ēka ka nė mes tyre pa qėllim, ai ėshtė mendimi i atyre qė nuk besuan....” (Sad 27), kupton se gjithēka ėshtė krijuar dhe sistemuar nga Zoti posaēėrisht pėr njeriun.

Ky kuptim i thellė nė njė ajet tjetėr tė Kuranit shpjegohet:
“Nė krijimin e qiejve e tė tokės, nė ndyshimin e natės dhe tė ditės, ka argumente tė qarta pėr ata qė kanė arsye dhe intelekt. Pėr ata qė Allahun e pėrmendin me pėrkujtim kur janė nė kėmbė, kur janė ulur, kur janė tė shtrirė dhe thellohen nė mendime rreth krijimit tė qiejve e tė tokės (duke thėnė): Zoti ynė, kėtė nuk e krijove kot, i lartėsuar qofsh, ruana prej dėnimit tė zjarrit! (Ali Imran, 190-191)

fbeshiri

3


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  fbeshiri prej 13.04.10 23:43

"Burrė - grua, i pasur - i varfėr, i bardhė – i zi, ēdo trup nė qiell e ēdo njeri nė tokė, Ditėn e Gjykimit do tė dalė pėrpara Zotit i vetėm, e duke ardhur vetėm si rob i Tij dhe asnjė dallim nuk do tė bėhet!"

Kjo ėshtė barazia e vėnė nga vetė Zoti i Plotfuqishėm. Barazi qė ne akoma dhe sot nuk po e gjejmė e nuk po e shikojmė.

Dihet qė, barazia gjinore i referohet trajtimit tė njėjtė apo uniformitetit nė sasinė, vlerėn dhe intensitetin e masave tė marra dhe tė zbatuara pėr burrat e gratė. Nė kontekstin e tė drejtave ndėrkombėtare ky koncept, pra "barazia gjinore", ėshtė sanksionuar si nė Deklaratėn Universale pėr tė Drejtat e Njeriut tė vitit 1948, ashtu edhe nė Konventėn e Kombeve tė Bashkuara mbi Eliminimin e tė gjitha Formave tė Diskriminimit Kundėr Grave tė vitit 1979, e ku mė pas qeveritė e botės riafirmuan angazhimin e tyre nė vitin 1995 nė Deklaratėn e Platformės sė Pekinit pėr Veprim mbi "tė drejtat e barabarta dhe dinjitetin e lindur njerėzor tė tė gjithėve, grave e burrave".

Por, nė kohėt e sotme akoma ka njerėz qė mendojnė se gruaja dhe burri janė krijuar si dy krijesa konkurrente midis tyre, dhe harrojnė se, nė fakt, ato janė krijesa tė cilat plotėsojnė njėra-tjetrėn, e po ashtu ka edhe tė tjerė qė mendojnė se gratė u bėnė tė lira e fituan tė drejtat e tyre vetėm nė Perėndim dhe se ēlirimi i grave si lėvizje shoqėrore filloi nė shekullin e 20-tė.

Nė tė vėrtetė fillesat e lėvizjes pėr ēlirimin e gruas nuk kanė filluar nė kėtė periudhė dhe nuk ėshtė bėrė nga njė grup apo nuk ėshtė fituar nėpėrmjet disa deklaratave apo konventave. Tė drejtat dhe liria e saj u shpallėn nga Zoti, nėpėrmjet tė Dėrguarit tė Tij - Muhamedit (a.s.) - qė nė shekullin e shtatė.

Kėtė e gjejmė tė argumentuar nė mjaft citate uranore e thėnie profetike, qė do tė jenė tė argumentuara mė poshtė.

Nė tė gjithė botėn e nė tė gjithė kohėrat nocionet "burrė" dhe "grua" janė dalluar si dy gjėra me pėrkatėsi tė ndryshme, e balanca qė kėrkohet ndėrmjet kėtyre tė dyjave sigurisht nuk qėndron nė aspektin psiko-fizik sesa nė aspektin e tė drejtave dhe lirive qė duhet t'i pėrgjigjen respektivisht secilit prej tyre.

Por, Zoti i botėve, Krijuesi i gjithėsisė, do tė krijonte burrin dhe gruan me fizionomi tė ndryshme nė pėrputhje me funksionet qė ata do tė kishin nė tokė. E pėrsa kohė qė kjo harmoni do tė ruhet, njeriu do tė realizojė lumturinė e vėrtetė dhe ekuilibrin e tij nė jetė. E nėse do tė thyhet kjo harmoni, do tė ketė ērregullime dhe disharmoni nė shoqėri.

Padyshim se feja Islame sugjeron barazinė e tė drejtave, pėrgjegjėsive dhe detyrave tė tė dy gjinive, si dhe bazohet nė simpati, tolerancė dhe respekt pėr njėri - tjetrin, nė tė njėjtėn kohė ajo solli me vete njė emancipim tė paparė pėr gruan, e cila ishte shumė e persekutuar nė kohėrat pagane.

Cila ėshtė pozita nė tė cilėn Zoti e ngriti gruan?

Tė flasėsh pėr pozitėn e gruas, pėr rolin e saj, pėr vendin qė asaj i takon dhe
vendin qė ajo zė nė Islam, do tė thotė tė trokasėsh nė njė derė qė ėshtė e mbushur me dyshime dhe shpifje, akuza dhe trillime, zakone e tradita por dhe me spekulime tė shumta qė flasin nė emėr tė religjionit, nė emėr tė Islamit, apo edhe teprime dhe sajime tė cilat kanė nevojė pėr tė shpalosur fakte historike e reale, e fakte tė sė vėrtetės hyjnore.

Prandaj mė lejoni tė bėj njė panoramė mė tė konkretizuar dhe tė pėrmbledhur tė pozitės dhe vendit qė gėzon vajza, gruaja, nėna nė fenė Islame.

Pozita dhe statuti i saj:

Si vajzė: Tė drejtat e femrės nė tė gjitha shoqėritė sekulariste vazhdojnė tė jenė tė kufizuara, pasi, si sistemet kapitaliste, ashtu edhe ato socialiste, besojnė nė supremacinė e mashkullit ndaj femrės nė tė gjitha fushat e jetės dhe kulturės. Si rezultat, njė padrejtėsi pa kufi ushtrohet sistematikisht ndaj saj e kjo fillon qysh nė lindje, ku dallohet preferenca ndaj djalit apo kur rastet mė shumta tė aborteve janė sepse seksi i fėmijės ėshtė femėr.

Qysh nė fillim, Islami, me qėllim qė tė pėrmirėsonte situatėn e femrės gjatė periudhės sė injorancės, e ndaloi rreptėsisht mbytjen e vajzave tė vogla. Dhe ishte Profeti Muhamed (a.s.) qė nėpėrmjet fjalės sė Zotit si dhe me shembullin dhe kėshillat e tij ndryshoi thellėsisht atė mentalitet ēnjerėzor.

Nė librin e shenjtė thuhet: "Pėr ēfarė mėkati ato u mbytėn..."; fjala ėshtė pėr mbytjen e vajzave tė porsalindura nė kohėn paraislame, por qė ėshtė aktuale edhe sot. Nga ana tjetėr kjo sentencė ka tė bėjė dhe me abortet. Apo thėnien profetike: "Kush rrit, edukon dhe arsimon dy vajza deri nė moshėn e pjekurisė, nė botėn e pėrtejme qėndron pranė meje sa largėsia e dy gishtave!"

Si grua: Padyshim se gruaja ėshtė ekuilibri i familjes dhe prishja e saj afekton ndershmėrinė e kėsaj bėrthame tė shoqėrisė njerėzore. Nė anėn tjetėr mirėqenia e pėrparimi i saj bėhet shkak tė ndėrtohet njė shoqėri e njė komb i shėndoshė dhe i aftė pėr tė pėrballuar tė gjitha sfidat e jetės.

Pozita e femrės, nė tė ashtuquajturat civilizimet e mėdha tė sė kaluarės zbulon qė "gruaja nė periudhėn e jetės sė saj, nuk ka pasur ekzistencė tė pavarur". Burri shpesh e shikonte atė si robėreshė dhe rrallėherė si shoqe apo bashkėpunėtore.

Madje edhe Evropa moderne, e cila pohon se femrėn e liroi krejtėsisht nga shovinizmi i burrit, dėshtoi pėr t'ia dhėnė asaj rolin e drejtė nė shoqėri.

Ėshtė me interes pėr t'u nėnvizuar se qytetėrime tė suksesshme varen direkt nga respekti qė kanė ndaj gruas dhe se tė gjitha pėrgjigjet mbi nevojat e saj gjenden nė Sheriatin-Legjislacionin Islam, tė cilin komuniteti ndėrkombėtar e injoron, sepse nuk ka asnjė institucion, deklaratė apo konventė qė ta vlerėsojė rolin dhe t'i japė pozitėn e duhur siē ia jep asaj kushtetuta islame. Ja se ē'thotė Profeti Muhamed (a.s.): "Ju kėshilloj tė merrni parasysh tė drejtat e grave, e pėr kėtė nė veēanti tė kini frikė Zotin, ju i morėt gratė si amanet nga Zoti juaj duke dhėnė fjalėn nė emėr tė Tij. Ju u bekuat me nderin dhe virtytin e tyre. Ju keni tė drejta mbi gratė, por edhe ato kanė tė drejta mbi ju!"

Si nėnė: Statusi i saj finalizohet si nėnė ku Zoti i Plotfuqishėm do ta afrojė atė me tė drejtėn e Tij pėr ta adhuruar duke thėnė: "Dhe Zoti yt ka dhėnė urdhėr tė prerė qė tė mos adhurohet askush pėrveē Tij, dhe qė tė jeni bamirės ndaj prindėrve (ku njėri prej tyre ėshtė nėna)…” apo thėnia profetike: "Parajsa ndodhet nėn kėmbėt e nėnės!"

Ja pra, mesazhi i Islamit erdhi si rezultat i ēlirimit tė gruas nga skllavėritė e shoqėrive tė ndryshme, qė shmangnin mėsimet origjinale hyjnore, ku kėrkohet respekt i ndėrsjelltė mes burrit dhe gruas. Kjo ėshtė kushtetuta islame dhe ky ėshtė vendi qė gruaja, vajza e nėna gėzon nė Islam.

Ky ėshtė Mesazhi Islam, qė pėr asnjė arsye apo rrethanė, njė anėtar i thjeshtė i shoqėrisė, nė rastin tonė njė grua, nuk mund tė privohet nga tė drejtat shoqėrore si qenie njerėzore, qenie e cila detyrohet tė ruajė dhe mbrojė njė kulturė qė vetė Zoti e ka urdhėruar.

fbeshiri

3


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Fegi prej 14.04.10 11:41

Zbulimi, njeriu nuk ka paraardhės majmunin

ETIOPI- Historia e prejardhjes sė njeriutka marrė njė tjetėr kthesė pasi duket se njeriu nuk ka paraardhės majmunin shimpanze.

Shkenctarėt kanė zbuluar se njeriu , bashkė me shimpazenė kanė evoluar nga i njėjti paraardhės shumė kohė mė parė, por secili ėshtė evoluar nė mėnyra tė ndryshme.

Kėto tė dhėna kanė dalė pasi shkenctarėt zbuluan Ardin, njė qenie njerėzore qė ka jetuar 4.4 milionė vite mė parė nė atė qė njihet tashmė si Etiopia. Skeleti i njė femre ka jetuar miliona vjet para Lusit, qė ėshtė studiuar si skeleti mė i hershėm njerėzor. Ky skelet i vjetėr rezervon tė njėjtėn menēuri tė evolucionit njerėzor, thonė antropologėt.

Njė studim i skeletit Ardi tregon se speciet njerėzore jetonin nė pyje dhe mund tė ngjiteshin me tė 4 gjymtyrėt nė pemė, por zhvillimi i krahėve dhe kėmbėve tregon se ata nuk kalonin shumė kohė nė pemė por ata ecnin drejt me 2 kėmbė kur zbrisnin nė tokė.

Ky ėshtė njė nga zbulimet mė tė rėndėsishme tė qėnieve njerėzore. Skeleti Ardi ka kėmbė , kokė, duar dhe pjesėt mė kritike tė trupit. Shkencėtarėt e krijuan skeletin pas gjetjes sė 125 pjesėve tė tij.
(e.n/News24/BalkanWeb)

Fegi

66


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Te jetoi apo jo,kjo eshte ceshtja...

Mesazh  Estilen prej 18.04.10 21:16

Evolucion apo Krijim......?
Ne se eshte produkt evolucioni c'faj ka i gjori.....edhe ne se eshte produkt Krijimi,perseri faji qendron jashte tij.

Fenomeni Klodi dhe histeria jone kolektive.



Para disa ditėsh, njė prej banorėve tė spektaklit Big Brother 3 Albania, pėrmes njė letre tė hapur, shoqėruar me lot e dhimbje, i bėri tė ditur tė ėmės, shoqėrisė e tė gjithėve, homoseksualitetin e tij.


Ishte moment qė pėrloti tė mėdhenj e tė vegjėl, heteroseksuale, homoseksualė, biseksualė apo aseksualė. Ishte heroizmi i njė djali, qė do mbetet i pari qė tentoi tė thyejė tabunė dhe doli mbi paragjykimet tona shoqėrore, me njė ēmim, qė askush mė mirė se ai, nuk e di sa kushton.

Klodi, i lodhur nga tentativat e tij pėr ta mohuar orientimin e tij seksual (nė njė realitet tė vrazhdė sa nė tonin, homoseksualizmi ėshtė mė shumė se mallkim), u dorėzua dhe e pranoi vetveten.

Atė qė ai i kėrkoi njerėzve, qė e njohin apo jo, Klodin e miq apo mikesha si Klodi, ėshtė ta pranojnė Klodin ashtu siē ėshtė ashtu siē ka lindur, ashtu siē shqisat e tij e urdhėrojnė, ashtu si atij i pėlqen tė jetojė.

Po kush jam unė, kush je ti dhe kush jemi ne tė gjykojmė njė individ pėr orientimin e tij seksual ?

Homoseksualizmi nuk riprodhohet, ai pėrkundrazi vjen prej heteroseksualėve. Homoseksualėt janė tė dėnuarit. Preferencat e tyre seksuale nuk mund tė sjellin fryte, ashtu siē sjellin raportet hetereseksuale qė finalizohen me trashėgues, qė janė pjellė e dashurisė.

Homoseksualėt janė njerėz si ne, nuk janė tė sėmurė, as nė tru as nė trup. Nuk na rrezikojnė ekzistencėn dhe aq mė pak jetėn tonė private. Ne nuk e gjykojmė kurrė njė person me tė cilin nuk kemi raport seksual, pėr seksualitetin e tij.


Kurrė shoqėria nuk ka reaguar me kaq histerizėm ndaj njė tė njeriu steril, apo ndaj njė tė njeriu impotent.

Njerėzit nuk vlerėsohen nė shoqėri prej seksualitetit tė tyre, kontributi i tyre ėshtė shumė mė i gjerė dhe esencial. Reagime tė tilla kafshėrore, nuk janė asgjė tjetėr veēse injorancė.

Ato tregojnė pėr njė shoqėri tė prekur thellė nga fanatizmi, pėr njė shoqėri qė nuk njeh tė drejtat themelore tė njeriut, duke reaguar me instikte qė janė aq larg njeriut, por edhe kafshės, sepse as kafsha nuk e vret llojin e saj, pėr arsye tė orientimit seksual.

Nėpėr forume dhe faqe tė ndryshme virtuale, reagimet e opinionit publik arrijnė nė njė histeri tė trishtė deri tė rrezikshme. Meshkuj harbutė qė bėjnė thirrje pėr vrasje, ekzekutime, tredhje apo djegie homoseksualėsh...

Disa individė, paradoksalisht duke ushqyer njė urrejtje pa burim ndaj homoseksualėve, kėrcėnojnė edhe duke pėrdorur fjalor seksual, pėrdhunime etj.(?)

Duket vėrtetė sikur homoseksualiteti i dikujt trondit raportet e tyre seksuale, apo sikur reagimi histerik tė vijė si lėvizje qė njė homoseksual bėn, pėr tė shuar dyshimet rreth homoseksualitetit tė tij

Jemi Shqipėri, nuk jemi asnjė prej atyre shteteve tė lindjes ku femrat gurorėzohen pse kryejnė marrėdhėnie seksuale paramartesore. Jemi shqiptarė, e ajo qė na dallon nga popujt e tjerė ėshtė toleranca pėr tė pranuar atė qė ėshtė ndryshe nga ne.

Per shoqėria shqiptare, me rrėnjė tė thella nga vendi ku lindi demokracia, ka ardhur koha ta tregojė pjekurinė e saj, tė lashtė sa vetė qytetėrimi.

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  tor prej 20.04.10 18:17

Lexoni me kujdes.
Po te vij te ju, dhe tju them se erdha me nje anije qe u ndertua vet, ju sigurisht do te me thonit A je ēmendur, ēka thua keshtu?
Ju nuk me besoni per nje anije te ndertuar vet, e besoni se toka, hena, dielli, qielli e gjitha keto u krijuan vet?
Zoti, jo evolucioni.

tor

5


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

krijimi apo evolucioni?

Mesazh  Nikolaos prej 22.04.10 20:44

Meqe te tjerat nuk pasken te drejt te krijohen vet, Po Zoti paska te drejte te krijohet vet? Pse? Qenke larg llogjikes

Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

645


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Krijimi

Mesazh  tor prej 22.04.10 22:13

Ti dhe un perdorim nje pjese shume te vogel te trurit tone, shkenca thote qe mund te kete dimensione tjera qe as nuk i kuptojme, ne nuk mund ta kuptojme nje dimension te katert, e thua ta kuptojm Zotin?

Ketu qendron paradoksi.

Derisa shkenca nuk e verteton te kunderten une besoj ne zot.

Nuk besoj ne zot per shkak te fese.

tor

5


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

evoluconi apo krijimi?

Mesazh  Nikolaos prej 23.04.10 14:44

Edhe une besoj ne Zot, por besoj se ky Zot eshte vet natyra, vet Dielli (zjarri), toka, ajri dhe uji. Dhe jo ai Zot qe pershkruajne fete e ndryshme. Natyra eshte e paprekshme por jo dicka qe mund te flasim me te e t'i lutemi.

Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

645


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  gjilanasi prej 23.04.10 15:10

Njerzit nga frika e se panjohures ndaj Zotit, dhe duke mos njohur natyren e tij, atij i jepin emocione, pasione, deshira, hidherime, sakrifica, meshire etj. etj.

Nese Zoti e ka krijuar Universin e pafund, ai nuk ka nevoje per imtesira, si duhet te jete gruja e veshur apo burri a duhet te jete me mjekerr, a duhet pire alkool (muslimanet) , a duhet dhene gjakun dikujt tjeter (deshmitaret e Jehovait), ndalimi i perdorimit te prezervativit (katoliket), ndalimi i ēdo aktiviteti - sabbat (ēifutet).

gjilanasi

258


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Krijimi

Mesazh  tor prej 23.04.10 17:23

Edhe une mendoj ashtu, por ne laboratoret me te perparuar te CERN (qendra evropiane per kerkime shkencore) nuk ka mundur te vertetohet se mund te krijohet materie nga asgjeja, keshtu qe deri sa te vertetohet nje teori e till, ne kemi rrugen e vetme dhe si duket te drejten se Zoti egziston, e se nė ēfare traje si natyra, apo si e pershkruan Kurani apo Bibla, ajo eshte ēeshtje tjeter.

tor

5


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Vertetim i mirė

Mesazh  b1m1 prej 23.04.10 23:55

Shume bukur Fegi pėr kėtė postim. Por ēka do tė thote kjo? Kjo do tė thote se:

Kjo po e hedh posht teorin e evulucionit rreth prejardhjes sė njeriut nga majmuni qė d.m.th asnje teori darviniste nuk u vertetua deri mė sot rreth krijimit, por pa dyshim edhe kjo teori ma vone do tė vertetohet se ėshtė e gabume.

Unė studioi shkencat egzakte dhe kur jemi tek induksioni matematik atėhere nė qoft se ne e kemi supozuar pėr termin e n-tė (qė quhet hipoteza induktive) dhe nuk e kemi vertetuar pėr termin n+1 (termin e radhes) skemi bėrė asgjė po ashtu edhe teorit e evuliucionit vetem janė supozuar por kurre asnjė nuk e degjova se u vertetua. Atėhere si mund tė besojm aty pra? Dhe si mund tė dyshojme nė ato teori tė kota?

b1m1

8


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

EVOLUCION

Mesazh  VENUS prej 11.05.10 19:15

BESON NE FE POR ME MIRE PARAPELQEJ TE THEM QE NJEREZIMI KA EVOLUAR.
SEPSE NE ME MIRE BESOJME TE ATO QE NE VETE SHIKOME,SESA TE THEMIQE JEMI KRIJUAR

VENUS

4


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

krijimi

Mesazh  politologu prej 15.05.10 23:49

koleg mendja , dita , nata,,,,,a i shohim ...jo por ne realitwt ekzistojn apo ..pra sipas teje diqka qe nuk shohim ne nuk dueht me besu apo.......kujdes.

politologu

19


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Estilen prej 16.05.10 10:08

..........Ja nje produkt krijimi..


.....dhe ja nje produkt evolucioni..

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  DoNa MiStEriOzE prej 16.05.10 19:14

Po mire ai Zoti yt, mire qe token e beri per te jetuar, po ato planetet e tjere per cfare arsye i ka krijuar, a mund te japesh nje pergjigje? Po te marrim parasysh ndikimin e fese suaj myslimane, kuranin sidomos,ka shume gjera absurde.
I nderuar nuk mund te jepet gjykime mbi dicka,papasur nje njohje te mir,sepse e panjohura dhe e papercaktuar s'mund te gjykohen...
Kur flet per Kur'anin,si pike e par nuk e ke iden fare se per cfar liber eshte ne fjal,ai nuk eshte absurde,e kete po e vertetoj,mere lexoje perkthimin e pastaj e shohim cfar absurditeti paska,perderi sa nuk e ke lexuar vet mos ja fut kote,ti sheh gjera absurde te Kur'ani mirpo nuk e ke pare me syt e tu qe dmth nuk e ke lexuar vet,e kur nuk e ke lexuar vet,kur nuk e ke pare vet si mund qe ti gjesh mangesit dhe gjerat absurde tek Kur'ani,nese mundesh te me jepesh pergjigje?
Apo ndoshta cka te thon te tjeret,ju menjher vereni apo?

DoNa MiStEriOzE

8


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  DoNa MiStEriOzE prej 16.05.10 19:18

Ky produkti i njeriut te krijuar qenka tamam krijes me emrin NJERI, kurse ai i evulucionit qenka tama i krijuar nga njerzit, kuptohet i vizatuari apo ndryshe "FILMA VIZATIMOR"qe jane per femije, pra evulucioni per femije, kurse krijim per njerzit e medhenj ...

DoNa MiStEriOzE

8


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  DoNa MiStEriOzE prej 16.05.10 19:34

Nikolaos shkruajti:Meqe te tjerat nuk pasken te drejt te krijohen vet, Po Zoti paska te drejte te krijohet vet? Pse? Qenke larg llogjikes

Me fal, po ju me te vertet vetem po shkruani gjera te palogjikeshme dhe perfundimi se cka ke dasht me thane???
Zoti eshte Krijues, ai ka krijuar, por edhe asaj krijese ne kete rast njeriut ia ka dhene mundesine te krijoj vet dicka, por me jasht logjikes jeni ju ne kete rast, sepse nese shikoni perrreth gjere e gjate shume gjera qe te habisin, dhe te rregulluara me nje perpikeshmeri, ka qene e menduar me pare, nuk mund te jete e shkaktuar rastesisht.
Bota nese eshte pertej pa Zotin, apo e reastesishme asaj prap i nevojitet Zoti, ajo (BOTA), ju(NJERIU), ata (GJALESAT TJERA) jane prap te varur nga Zoti...
Sepse makina eshte e krijuar nga dora dhe mendja e njeriut, por ajo nuk mund te veproj vet pa e vu ne funksion vet njeriu...

DoNa MiStEriOzE

8


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  FTESĖ NĖ TĖ VĖRTETĖN prej 27.05.10 16:49

Elizza shkruajti:
Trigon shkruajti:Zoti ne kuran ka thene e vetma fe e vertete eshte islami tgjith ata qe nuk e pasojne ate jane prej banorve te zjarrit, nese sme besoni athere urdheroni lexojeni Kuranin

Taman ashtu ėshtė!
Islami fe e vėrtetė. Kur'ani libėr i shenjtė.
Po qfarė t'ju bėjmė pyetjeve:
- "Nėse ka Zot, pse ka kaq shumė vuajtje nė botė?"
- "Pse kaq shumė varfėri?"
- "Pse gjithė kėto pėrmbytje?"
- "Pse bash nė objektet fetare?".............
...........
Tė shohim pak te rrėnjėt:
Nėse lexojmė me vėmendje nė Kuran apo Bibėl ne e shohim kur flitet per fillimin e jetės, thuhet se Ademi dhe Hava (Adami dhe Eva) ishin tė vendosur nė njė kopsht tė quajtur Eden, ku gjithqka qė dėshironin kishin. Nuk kishin brenga, nuk kishin halle, gjithqka shkonte mirė... po pastaj ndodhė qė tė bien nė kurthet e djallit, dhe hanė fruta nga pema e ndaluar dhe i dėbon Zoti nga Parajsa...
Pa hyrė nė detaje...
Njeriu i parė nuk iu bind urdhėrave tė All-llahut, vendosi tė "dėgjojė" djallin e jo urdhėrin e prerė nga Zoti, vendosi vetė pėr veten e tij, vendosi qė tė ishte zot i fatit tė vet.......
Kėshtu qė sot gjithqka varet prej nesh. Zoti pėrsosi pėr ne Islamin si fe, na dha urdhėra e kėshilla nė Kur'an, por na la tė lirė tė bėjmė atė qė duam...
Fatėkeqėsitė ndodhin se sundimi njerėzor i pavarur nga Zoti mbi tokė nuk mund te garantojė kushte tė mira!
Lufta, krimi, kriza familjare, problemet ekonimike, pastaj armėt bėrthamore, me tė cilat mund tė shkatėrrohet e tėrė bota - kėto nuk i bėri Zoti, po njeriu! Edhepse nė mungsė pėrballje me realitetin themi: "Zoti e ka shkruar!"
Kur na ndodhė njė fatėkeqėsi - kemi faj vetė.
E pastaj kur jemi ngushtė, kur nuk gjejmė rrugėdalje, kur e tėrė bota na duket se ėshtė kundėr nesh, kur mendojmė se jemi tė humbur - e ngrisim kokėn lart kah qielli edhe thėrrasim: "Zot!"


Eliza zemėr, ato pyetje tė gjitha i dhź ti vetė pėrmbrenda textit. Zoti pra pėrsosi pėr ne Islamin si fe, qe tė jetojmė sipas ketij programi jete, por ama edhe na la tė lirė tė bėjmė q'tė duam dhe mu pėr fajin e ksaj "lirie tė tepruar" bota sot ėsht si ėshtė.
Por , kujdes ktu, nuk duhet gjith fajin tja hedhim Zotit sepse tham qė njeriu ėshtė i lirė tė bėjė q'tė doj vetė.
Un e kam njė pytje: a s'i ka ndodh dikujt qė prindi ta ndeshkoje fortė ate nėse ai/ajo nuk i bindet prindit ose ose ta pėrjashtojė fminė e vet nga shpija pėr shkak tė mosbindjes sė tepruar dhe kokfortėsis? A nuk e ben kte prindi nė menyr qe fmija ta ndjen fajin e vet? Kshu pra edhe Zoti: me anė tė fatkeqsive dhe mjerimit, pėrmbytjeve dhe smundjeve etj etj t'i ndėrgjegjsojė popujt e jo se Zoti i harron ata! Mirpo prindi nė krahasim nga All'llahu sidomos sot gabon shum por All'llahu nuk gabon kurrė!

FTESĖ NĖ TĖ VĖRTETĖN

14


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Black Angel prej 29.05.10 9:00

Zoti nuk krijoj njeriun ,,,,,,,,,,,,,,NJeriu krijoj zotin .Kaq !!!!!!

Black Angel

38


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Trigon prej 29.05.10 9:58

kshtu shihet niveli satanik mendor i shume evolucionistave te cilet nuk e shohin as veten se jane krijuar po ju lutem po te marrim disa shkronja dhe ti hedhim ne ajr ato kur te bien ne toke a mund te krijohen poezi, romane e novela po ju lutem mos ja futni kot qdo gje eshte e krijuar dhe Zoti i ka krijuar mekanizmat heterkromativ qe tju pershtaten ambientit kshtuqe nuk shoh qe njeriu te ket evoluar evolucioni eshte vetem nje kapitull ne biblen satanike(te djallit) i cili perpelitet ne fundvjeqarin ne menyre qe te devijoje sa me shume njerz nga besimi i drejte dhe ndergjegja e paster.

Trigon

Ėshtė mė mirė qė tė mos dish diēka qė tė shtyn ta dish se sa tė dish diēka qė tė bėn ta harrosh.



486


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Estilen prej 29.05.10 10:47

Krijohet qeliza e pare artificiale..Nje hap larg jetes artificiale.


Kam qene jam dhe ngelem 'partizan' i evolucionit,por me rezultatin e fundit te shkencetarve per krijimin e qelizes se gjalle artificiale,perfundimisht bie miti i Krijimit nga nje qenie e mbinatyrshme.

Qeliza e gjallė artificiale tashmė ėshtė fakt, i gjithė procesi u realizua nė laborator, nga ekipi shkencor i gjenetistit Amerikan, Craig Venter, duke hapur kėshtu rrugėn pėr krijimin e organizmave artificiale.



J. Craig Venter,autori i realizimit te qelizes se pare artificiale.

Gjenomi qė u ndėrtua nė Institutn J. Craig Venter (JCVI), thelbėsisht kopjon materialin gjenetik tė njė bakteri tė thjeshtė, i cili mjaftohet nė gjenomin mė tė vogėl qė ėshtė gjetur midis organizmave mė tė njohura.

Me pak fjalė, u krijua i gjithė “softueri gjenetik” i njė bakteri, i cili mė vonė u transplantua nė njė bakter tjetėr. Sipas kreut tė ekipit shkencor:

“Ky ėshtė lloji i parė nė planet qė mund tė shumėfishohet dhe njėkohėsisht tė ketė si prind… njė kompjuter. Bėhet fjalė, pėr njė transformim total tė jetės nga njė lloj nė njė tjetėr, thjesht duke ndryshuar “softuerin”, deklaron Dr Venter, i cili synon tė vazhdojė kėrkimet me gjenome mė tė mėdha, me qėllim krjimin e mikrorganizmave qė prodhojnė karburante dhe barna.

Nė vitin 2000, Venter, ishte shndėrruar nė temė kryesore pėr tė gjitha mediat, pasi kishte arritur tė pėrfundonte sekuencėn e parė gjenetike njerėzore, mė shpejt se Programi Ndėrkombėtar i Gjenomit Njerėzor, ndėrsa mė vonė themeloi Institutin jofitimprurės, dhe u bė njė ndėr njerėzit qė mundėn tė lexojnė gjenomin e tyre personal.

Ėshtė e rėndėsishme tė theksojmė se kostoja e gjithė kėrkimit arriti deri nė 40 milionė dollarė. Pėrpjekja e 20 shkencėtarėve pėrveē rezultateve tė shkėlqyera ndezi dhe shumė reagime, pasi disa mendojnė se Venter mundohet qė tė “luajė rolin e zotit”, duke thėnė se organizmat artificiale mund tė “arratisen” duke shkaktuar katastrofė mjedisore ose nė rastin mė tė keq tė shndėrrohen nė armė biologjike.

http://www.ziaruldevrancea.ro/index.php?articol=47191

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Trigon prej 29.05.10 22:10

qdo gje qe ben ky shkenctar kopjon gjenomin njerzor te Krijuar nga Allahu do te vie koha kur ky shkenctar do te merr denimin e merituar ndoshta krijesat qe i modifikon do ta vrasin vete ate dhe qfar fiton asgje tjeter pos shkatrrimit te tij.

Trigon

Ėshtė mė mirė qė tė mos dish diēka qė tė shtyn ta dish se sa tė dish diēka qė tė bėn ta harrosh.



486


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Estilen prej 29.05.10 22:16

Trigon shkruajti:qdo gje qe ben ky shkenctar kopjon gjenomin njerzor te Krijuar nga Allahu do te vie koha kur ky shkenctar do te merr denimin e merituar ndoshta krijesat qe i modifikon do ta vrasin vete ate dhe qfar fiton asgje tjeter pos shkatrrimit te tij.



Perfundimisht ngelesh nje mjeran i pashprese dhe pa te ardhme.....
E gjithe bota ka kthyer koken nga perparimi, kurse 'trafikantet' islamik nga injoranca.

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Zattoo prej 29.05.10 23:13

Tė krijosh jetėn, a nuk ėshtė puna e Zotit?

Krijimi i jetės ėshtė puna e Zotit. Thellė nė psiqikėn njerėzore, pavarėsisht shpjegimit reacional fizik dhe kimik, ekziston njė sens qė thotė se biologjia ėshtė diēka mė shumė.

Ėshtė shumė mė tepėr se thjesht shuma e atomeve qė lėvizin dhe bashkėveprojnė me njėri-tjetrin, ėshtė nė mėnyrė tė paevitueshme e lidhur me frymėn hyjnore, me esencėn e jetės.

Pėr njerėzimin mund tė jetė shok fakti qė shkencėtarėt duan tė krijojnė jetė artificiale.

Nėse do tė uleshe nė njė tavolinė pėr tė krijuar njė jetė njerėzore nga zero, me shumė mundėsi nuk do tė merrje J. Craig Venter si model.

Nuk do tė zgjidhje ta vendosje krijesėn tende nė rrezik pėr t'u prekur nga Alzajmeri, pasi Venter ėshtė i predispozuar tė rrezikohet nga ai.

Me siguri do tė pėlqeje tė zgjidhje sytė e tij tė shndrritshėm bojėqielli, si pėr ngjyrėn e mrekullueshme, ashtu edhe pėr largpamėsinė e tyre. Patjetėr qė edhe truri gjenial do tė ishte njė zgjedhje mjaft e mirė edhe pse kolegėt e tij e konsiderojnė arrogant.

Ėshtė ironike qė njė organizėm jo perfekt si Venter, t'ia ketė kushtuar karrierėn e tij kuptimit tė mekanizmit tė organizmave tė tjerė.

Ai ka qenė lideri i njė apo dy skuadrave qė nė vitin 2000 renditėn genomėn njerėzore, njė "manual" prej 25.000 genesh qė pėrcakton se jemi njerėz e jo zogj, kafshė apo pemė.

Po tė njėjtėn punė mė pas e kanė kryer me qindra organizma tė tjerė. Por, 61-vjeēari Venter, ndoshta ka arritur tė bėjė diēka mė intriguese, mė inovative dhe mė shokuese se kaq.

Sipas njė artikulli tė publikuar ditėt e fundit nga gazeta "Science", ai ka shkuar pėrtej renditjes sė thjesht tė genomeve dhe ka dizenjuar, madje ka ndėrtuar njė tė tillė. Me fjalė tė tjera, ndoshta ka arritur tė krijojė jetėn.

Megjithatė, tė pėrkufizosh atė ēfarė ne quajmė jetė ėshtė bėrė argumenti mė i nxehtė i viteve tė fundit. A jemi tė gjallė? Sigurisht qė po. A ėshtė i gjallė njė virus? Ndoshta.

Edhe sot, gati gjysėm shekulli pas zbulimit tė spirales sė dyfishtė, asnjėri nuk vė nė dyshim faktin qė AND-ja ėshtė ajo qė pėrcakton se ēfarė jemi ashtu si linjat e kodeve pėrcaktojnė software-in dhe sinjalet muzikore nė njė CD pėrcaktojnė muzikėn qė dėgjojmė.

Vendos sinjale tė reja dhe do tė dėgjosh njė kėngė tė re. Kjo, nė terma gjenetike, ėshtė ajo ēfarė ka bėrė Venter.

Duke punuar me katėr nukleotidet bazė qė krijojnė AND-nė (adenine, citozina, guanina dhe timina) ai ka krijuar njė kromozom tėrėsisht tė ri pėr tė gjeneruar kėshtu njė krijesė tė re njėqelizore.

Vendose kėtė genom nė njė qelizė, ashtu siē vendos njė CD nė kompjuter dhe do tė krijosh qenie tė reja njerėzore. Venter nuk e ka bėrė ende kėtė dhe pėr kėtė arsye as ai vetė nuk e pranon qė ka "shpikur" jetėn.

Megjithatė, ka demonstruar diēka shumė tė rėndėsishme, nėse njė genom transplantohet nga njė qelizė ekzistuese tek njė tjetėr, ai do tė shkatėrrojė programimin e mėparshėm gjenetik pėr tė krijuar njė tėrėsisht tė ri.

Pėrderisa kjo teori ka funksionuar me njė kromozom tė "grabitur" nga njė krijesė e gjallė, nuk ka asnjė arsye pėr tė dyshuar se do tė funksiononte edhe me njė kromozom tė krijuar vetė.

"Fakti se kjo gjė tashmė ėshtė e mundur, ėshtė kthyer nė njė lajm shokues pėr pjesėn mė tė madhe tė njerėzve", thotė Venter.

Ky nuk ėshtė aspak ekzagjerim. Genomi nė laboratorin e Venterit, i cili ndodhet nė Rockville, Md., mund tė revolucionarizojė gjenetikėn duke prezantuar njė rend tė ri botėror nė tė cilin alkimia e jetės ndėrrohet nė njė projekt mekanik.

Genomet e krijuar nga njerėzit mund tė krijojnė specie tė reja qė gjenerojnė ilaēe pėr tė kuruar sėmundjet fatale, vaksina tejet efektive madje edhe qeliza qė kthejnė energjinė diellore nė biokarburant.

Tė krijosh kėto organizama tė vogla "njėpėrdorimėshe" nuk ėshtė aq komplekse sa tė krijosh krijesa mė tė mėdha shumėqelizore, pra krijesa me aftėsi lėvizėse, sjellje, qėllim dhe fytyrė.

Kėto gjėra tė vėshtira dhe tė tmerrshme janė shumė vite larg dhe domosdoshmėrisht mund tė jenė tepėr shqetėsuese pėr shoqėrinė pėr t'u lejuar.

Ajo ēfarė me sa duket ka bėrė Venter megjithatė, ėshtė tė zbėrthejė kodin prodhues. Kur arrin tė bėsh kėtė, nuk ka mė limite rreth asaj ēfarė mund tė ndėrtosh.

Ka qenė gjithnjė evidente qė Venter do tė kthehej nė njė figurė transformuese, veēanėrisht kur ka qenė njė djalė i ri.

Ai nuk ka qenė kurrė njė student i shkėlqyer madje autobiografia e tij e publikuar nė vitin 2007 "Njė jetė e dekoduar", pėrfshin edhe dėftesat e shkollės sė mesme tė mbushura me katra dhe me pesa.

Ai gjithashtu, kujton me krenari se si testonte durimin e prindėrve dhe pilotėve tė aeroportit ndėrkombėtar tė San Franciscos kur bashkė me njė shokun e tij bėnin gara me biēikletė pėr t'ia kaluar avionit qė bėhej gati tė ngrihej nė pistėn e fluturimit.

Nė vitin 1967 ai shkoi nė Vietnam ku ishte caktuar tė punonte nė spitalin e marinės.

Si shumica e njerėzve qė pėrjetojnė luftėn nga afėr, Venter u kthye nė shtėpi i ndryshuar. Ai donte tė studionte mjekėsi dhe pasi mbaroi kolegjin u fut nė Universitetin e Kalifornisė nė San Diego.

Pas diplomimit nė vitin 1972, zbuloi se ishte dashuruar pas biokimisė dhe vendosi tė kryente studimet pasuniversitare. Mė pas u punėsua nė Institutin Kombėtar tė Shėndetėsisė (NIH) nė Uashington.

Aq i entuziazmuar sa ishte pėr punėn e tij, ambiciozi dhe mendjehapuri Venter u fut nė kurth nga "ferri i burokracisė", siē e quante ai dhe i lindi pėrsėri dėshira e madhe pėr tė patur mundėsi tė testonte idetė inovative qė kishte pėr tė transformuar botėn e gjenetikės.

Nė vitin 1992 ai siguroi fonde private pėr tė krijuar kompaninė e tij, Institutin e Kėrkimeve Genimike nė Rockville.

Brenda tre vitesh ai arriti tė pėrfundonte renditjen e parė nė histori tė genomit tė njė organizmi tė tėrė, Haemophilus influenzae, bakteri qė shkakton meningjitin.

Kompania e tij shumė shpejt u kthye nė epiqendrėn e tė gjithė projekteve dhe kjo ndodhi shumė kohė mė parė se Venter tė synonte ēmimin mė tė madh nė biologji: hartėn e genomit njerėzor.

Nė vitet 1990 njė projekt i tillė ishte i paimagjinueshėm, njė mozaik kompleksitetesh qė pėrfshin pėrcaktimin e vendndodhjes dhe funksionit tė ēdo geni tė genomit njerėzor, disa prej tė cilėve mund tė pėrmbajnė mijėra e mijėra nukleotide.

Por, tashmė Venter ka shpikur njė mėnyrė tė jashtėzakonshme pėr tė automatizuar procesin duke programuar disa superkompjutera pėr tė regjistruar ēdo shkronjė tė ēdo fragmenti tė ADN-sė dhe mė pas duke bashkuar tė gjithė fragmentet me njėri-tjetrin nė njė mėnyrė tė thjeshtėzuar dhe tė parashikueshme.

Nėse faqja e njė libri do tė grisej nė copa tė vogla, mund tė ringjitej pėrsėri me lehtėsi nėse grisjet do tė bėheshin nė vende tė paracaktuara, pėr shembull pėpara cdo fjale "dhe".

Sistemi i krijuar nga Venter funksiononte pak a shumė nė tė njėjtėn mėnyrė dhe nė vitin 1998 ai parashikoi me krenari se duke pėrdorur kėtė metodė, tė cilėn e quante renditja shotgun, do ta mbaronte hartėn shumė mė shpejt dhe mė lirė nė krahasim me tentativėn prej 3 bilionė dollarėshe tė financuar nga qeveria dhe tė drejtuar nga Dr. Francis Collins.

Pėr tė qenė i sigurt se nuk do t'i mungonin burimet e duhura pėr tė arritur qėllimin pėr tė cilin mburrej aq shumė, Venter u bashkua me gjigantin botėror tė teknologjisė, Perkin-Elmer, duke formuar kėshtu kompaninė e re tė quajtur Celera, emėr i marrė nga mesi i fjalės "accelerate" (pėrshpejtoj).

Venteri i pėrkrahur nga Celera dhe Collins i pėrkrahur nga NIH tentuan mė kot qė tė gjenin gjuhėn e pėrbashkėt pėr tė bashkėpunuar dhe gjatė dy viteve pasuese tė dy kampet punuan me egėrsi duke bėrė shpeshherė nė konferenca pėr shtyp pėr tė komentuar se metoda e kujt ishte mė e mirė dhe shpikjet e kujt ishin mė gjeniale.

Collins pėrqeshi planin e Venterit pėr tė krijuar njė database tė genomit, harta bazė e tė cilit do tė jepej falas (siē kishte planifikuar edhe NIH), por do tė duhet tė paguante kushdo qė e dėshironte kėtė hartė tė detajuar dhe tė analizuar.

Nė vitin 2000, Venter mbajti premtimin e tij duke e pėrfunduar punėn pėrpara Collins, por njė zyrtar i qeverisė qė i njihte tė dy burrat sugjeroi njė "armėpushim" ndėrmjet dy grupeve, nė shpresėn pėr tė zbehur armiqėsinė, duke bėrė njė prezantim tė pėrbashkėt pėrpara Shtėpisė sė Bardhė nė vitin 2000.

Presidenti Bill Clinton e paraqiti pėrfundimin e hartės sė genomit si "harta mė e rėndėsishme dhe mė e jashtėzakonshme e krijuar ndonjėherė".

Kohėt e arta nuk zgjatėn shumė. Tek Celera, interesi i madh pėr njė database falas dhe publik nuk rezultoi aspak ide e mirė midis aksionerėve tė kompanisė dhe vetėm dy vjet pas ceremonisė sė Shtėpisė sė Bardhė, Venter u pushua.

Pėr ngushėllim, ai vendosi tė japė dorėheqjen. Pasi vazhdonte tė ishte njė aventurier entuziast, vendosi tė merrte pjesė nė njė plan gjigant, udhėtimi i H.M.S. Challenger, anija qė nė vitin 1870 drejtoi misionin e parė botėror pėr tė marė kampjone tė jetės nė oqeanet e botės.

Venter do tė udhėtonte nėpėr tė gjithė globin bashkė me njė skuadėr shkencėtarėsh dhe marinarėsh dhe ēdo 320 km do tė zhyteshin nė thellėsi tė ndryshme tė oqeanėve pėr tė filtruar ēdo shenjė jete qė notonte (kryesisht ato mikroskopike) dhe do t'i merrte ato pėr t'i analizuar nė laboratorin e tij tė ri, Institutin J. Craig Venter nė Rockville.

Pėr dy vjet e gjysėm, nga udhėtimi u zbuluan mė shumė se 6 milionė genesh tė reja dhe 400 specie tė reja mikroskopike. "Shumica e njerėzve mendonin se oqeani ishte njė supė homogjene", thotė Venter. "Por 85% e specieve tė gjetura nga ne ishin unike".

Ndėrkohė qė endej midis anijes dhe laboratorit, Venter ishte duke pėrpunuar njė tjetėr projekt shkencor po aq gjigant dhe potencialisht revolucionar: krijimi i jetės nė laborator.

Ndėrmjet gjithė organizmave qė ai dhe skuadra e tij renditėn nė vitet drejt genomit njerėzor, ishte Mycoplasma genitalium, njė bakter i rrezikshėm, shinjestra e tė cilit ėshtė e dukshme nga emri.

Ky organizėm, genomin e tė cilit skuadra e renditi nė vitin 1995, ka njė nga kromozomet mė tė vogla tė njohura tė ēdo gjallese vet-riprodhuese, vetėm 485 gene.

Ajo ēfarė e mundonte Venterin nė atė kohė ishte pyetja se sa genome minimalisht i duheshin njė organizmi pėr tė mbijetuar dhe pėr t'u riprodhuar?

Nėse arrin tė kuptosh kėtė, atėherė mund tė pėrcaktosh telajėn bazė tė AND-sė sė gjithė qenieve tė gjalla dhe mė pas ta pėrdorėsh kėtė zbulim pėr tė krijuar njė version tėndin dhe tėrėsisht tė ri tė jetės.

Njė dekadė mė parė, e vetmja mėnyrė pėr tė pėrcaktuar nėse njė mikrobi i nevojitej njė gen i caktuar ishte qė tė hiqje ēdonjėrin nga 485 njė nga njė dhe mė pas duke i kombinuar dhe tė shihje nėse mbijetonte.

Megjithatė, deri nė vitin 2002, evolimi i kuptimit gjenetik dhe teknologjisė kishte pėrparuar dukshėm. Nė vend qė tė shpėrbėnin mikrobin Mycoplasma genitalium, skuadra e Venterit mund ta ndėrtonte atė nga e para.

Pra, nė vend qė t'i hiqnin atij pjesėt njė nga njė pėr tė pėrcaktuar se cili gen e mbante nė jetė, ata mund ta ndėrtonin duke i shtuar nucleotide dhe duke pritur se kur "do tė ndizej", me fjalė tė tjera duke krijuar jetė.

Megjithatė, kjo metodė nuk ėshtė edhe aq e lehtė. Nukleotidet e AND-sė mbahen me njėra-tjetrėn nga perla tė vogla tė futura brenda njė fije por, pėr shkak tė strukturės sė saj kristalore, kjo fije duket mė tepėr si xham. "Edhe duke pėrdorur metoda tė thjeshta si pėr shembull duke thithur pjesėt jashtė, rrezikon ta thyesh", thotė Venter.

Edhe pse ėshtė shumė i vogėl pėr botėn mikroskopike, genomit tė mycoplasmės i duheshin mė shumė se 580.000 nukleotide pėr t'u krijuar.

Nė kėtė mėnyrė, Venter vendosi t'ia nisė me gjėrat e vogla, me njė ose dy gene pėr tė vazhduar mė pas nė kėtė mėnyrė pėr t'i bashkuar bashkė duke krijuar pjesė mė tė gjata AND-je.

Por, vetėm veprimi i thjeshtė i bashkimit tė tyre u kthye nė njė sfidė tė vėrtetė pasi fijet shpesh shkėputeshin nga njėra-tjetra.

Pėrderisa adenina lidhet vetėm timinėn dhe citozina vetėm me guaninės, skuadra duhet ta pėrfundonte ēdo fije me njė nukleotid qė do tė mund tė lidhej me atė qė do tė krijohej mė pas.

Kjo lloj metode me sa duket funksionoi. Skuadra e Venterit jo vetėm qė arriti tė krijonte mycoplasmėn e tyre personale nė laborator, por arritėn edhe tė ndryshonin strukturėn e saj gjenetike.

Nė fillim ata prezantuan njė mutacion qė do tė parandalonte atė tė shkaktonte sėmundje. Mė pas, kanė arritur tė krijojnė pesė versione tė ndryshme duke manipuluar kodin gjenetik.

Venter refuzon t'i publikojė ato duke thėnė se biologjia molekulare nuk ėshtė ende gati pėr t'i studiuar, por premton se nuk ėshtė bėhet fjalė pėr njė eksperiment kundėr etikės njerėzore.

Hapi tjetėr qė mund tė bėhet brenda disa muajve ėshtė tė vendosin njėrin nga kėto gene nė njė qelizė pėr tė parė nėse me tė vėrtetė mund tė krijojė jetė. "Kjo skuadėr po vė bast me reputacionin e saj se kjo do tė ndodhė shumė shpejt", thotė Venter.

Jo ēdokush mendon se ai do t'ia dalė, ose edhe nėse ia del nuk do tė jetė diēka kaq e jashtėzakonshme.

Gjigantėt korporativė si Du Pont tashmė e kanė vendosur biologjinė sintetike nė pėrdorim industrial. Fabrika e kėsaj kompanie nė Loudon e pėr shembull, biliona bakteresh E. Coli ruhen nėpėr rezervuare masive.

Genomi i bakterit pėrmban 23 alternime tė ndryshme qė pėrdoren pėr tė shndėrruar misrin nė sheqer dhe pėr tė prodhuar diolin propan, njė lloj poliestre e pėrdorur pėr tė bėrė tapete, veshje dhe plastikė.

Bakteret punėtore prodhojnė ēdo ditė 45 milionė kilogram tė materialeve dhe e vetmja gjė qė duhej pėr t'i kthyer kėto armiq tė shėndetit nė miq tė industrisė ishte nė modifikim i vogėl i genomit tė tyre, jo ndėrimi i njė tė riu.

"Nėse mė pyet a ka diēka qė mund tė bėj me njė kromozom tė tėrė sintetik, tė cilėn nuk mund ta bėj tani, pėrgjigjja ėshtė jo", thotė John Pierce, zv.president i teknologjisė nė Du Pont Applied BioSciences.

Ish-armiku (ndoshta dhe armiku i ardhshėm) i Venterit, Collins, grupi i tė cilit gjithashtu po punon rreth krijimit tė geneve sintetike, tregon me zė tė lartė kėtė dyshim: "Supozojmė se kam njė mal me mbeturina nė oborr dhe dua t'i heq", thotė ai.

"Mund tė kalojnė muaj derisa tė shpik njė pajisje pėr tė mbledhur mbeturinat, ndėrkohė qė mund tė modifikoj korrėsen e barit qė kam nė shtėpi. Pse tė mos zgjedh rrugėn mė tė shkurtėr?"

Venter e pranon se kjo teori ėshtė e saktė nėse ke njė vizion tė kufizuar shkencor. Ai nuk ėshtė i vetmi antikonformist. "Tashmė jemi gati tė kalojmė nė anėn tjetėr", thotė Jay Keasling, njė bioinxhinier nė Universitetin e Kalifornisė, Berkeley.

"Teknologjia po fillon tė zbatohet dhe ėshtė ēmenduri tė vazhdojmė tė bėjmė biologji nė tė njėjtėn mėnyrė qė e kemi bėrė deri mė sot".

Megjithatė, pasi ia ka dedikuar tė gjithė karrierėn e tij dixhitalizimit, revolucionimit dhe standardizimit tė biologjisė, edhe Venter pranon se mund tė ekzistojnė disa aspekte tė jetės qė thjesht nuk mund tė kuptohen dhe nė kėtė pikė duhet t'i pėrulesh asaj qė ai e quan "misteri dhe madhėshtia" e qelizės.

Ky pohim ndoshta ėshtė mėnyra e njė shkencėtari pėr t'iu pėrulur madhėshtisė hyjnore. Njeriu nuk ėshtė gati tė bėhet Zot.

Zattoo

655


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Trigon prej 29.05.10 23:38

zattoo shkruajti:Tė krijosh jetėn, a nuk ėshtė puna e Zotit?

Krijimi i jetės ėshtė puna e Zotit. Thellė nė psiqikėn njerėzore, pavarėsisht shpjegimit reacional fizik dhe kimik, ekziston njė sens qė thotė se biologjia ėshtė diēka mė shumė.

Ėshtė shumė mė tepėr se thjesht shuma e atomeve qė lėvizin dhe bashkėveprojnė me njėri-tjetrin, ėshtė nė mėnyrė tė paevitueshme e lidhur me frymėn hyjnore, me esencėn e jetės.

Pėr njerėzimin mund tė jetė shok fakti qė shkencėtarėt duan tė krijojnė jetė artificiale.

Nėse do tė uleshe nė njė tavolinė pėr tė krijuar njė jetė njerėzore nga zero, me shumė mundėsi nuk do tė merrje J. Craig Venter si model.

Nuk do tė zgjidhje ta vendosje krijesėn tende nė rrezik pėr t'u prekur nga Alzajmeri, pasi Venter ėshtė i predispozuar tė rrezikohet nga ai.

Me siguri do tė pėlqeje tė zgjidhje sytė e tij tė shndrritshėm bojėqielli, si pėr ngjyrėn e mrekullueshme, ashtu edhe pėr largpamėsinė e tyre. Patjetėr qė edhe truri gjenial do tė ishte njė zgjedhje mjaft e mirė edhe pse kolegėt e tij e konsiderojnė arrogant.

Ėshtė ironike qė njė organizėm jo perfekt si Venter, t'ia ketė kushtuar karrierėn e tij kuptimit tė mekanizmit tė organizmave tė tjerė.

Ai ka qenė lideri i njė apo dy skuadrave qė nė vitin 2000 renditėn genomėn njerėzore, njė "manual" prej 25.000 genesh qė pėrcakton se jemi njerėz e jo zogj, kafshė apo pemė.

Po tė njėjtėn punė mė pas e kanė kryer me qindra organizma tė tjerė. Por, 61-vjeēari Venter, ndoshta ka arritur tė bėjė diēka mė intriguese, mė inovative dhe mė shokuese se kaq.

Sipas njė artikulli tė publikuar ditėt e fundit nga gazeta "Science", ai ka shkuar pėrtej renditjes sė thjesht tė genomeve dhe ka dizenjuar, madje ka ndėrtuar njė tė tillė. Me fjalė tė tjera, ndoshta ka arritur tė krijojė jetėn.

Megjithatė, tė pėrkufizosh atė ēfarė ne quajmė jetė ėshtė bėrė argumenti mė i nxehtė i viteve tė fundit. A jemi tė gjallė? Sigurisht qė po. A ėshtė i gjallė njė virus? Ndoshta.

Edhe sot, gati gjysėm shekulli pas zbulimit tė spirales sė dyfishtė, asnjėri nuk vė nė dyshim faktin qė AND-ja ėshtė ajo qė pėrcakton se ēfarė jemi ashtu si linjat e kodeve pėrcaktojnė software-in dhe sinjalet muzikore nė njė CD pėrcaktojnė muzikėn qė dėgjojmė.

Vendos sinjale tė reja dhe do tė dėgjosh njė kėngė tė re. Kjo, nė terma gjenetike, ėshtė ajo ēfarė ka bėrė Venter.

Duke punuar me katėr nukleotidet bazė qė krijojnė AND-nė (adenine, citozina, guanina dhe timina) ai ka krijuar njė kromozom tėrėsisht tė ri pėr tė gjeneruar kėshtu njė krijesė tė re njėqelizore.

Vendose kėtė genom nė njė qelizė, ashtu siē vendos njė CD nė kompjuter dhe do tė krijosh qenie tė reja njerėzore. Venter nuk e ka bėrė ende kėtė dhe pėr kėtė arsye as ai vetė nuk e pranon qė ka "shpikur" jetėn.

Megjithatė, ka demonstruar diēka shumė tė rėndėsishme, nėse njė genom transplantohet nga njė qelizė ekzistuese tek njė tjetėr, ai do tė shkatėrrojė programimin e mėparshėm gjenetik pėr tė krijuar njė tėrėsisht tė ri.

Pėrderisa kjo teori ka funksionuar me njė kromozom tė "grabitur" nga njė krijesė e gjallė, nuk ka asnjė arsye pėr tė dyshuar se do tė funksiononte edhe me njė kromozom tė krijuar vetė.

"Fakti se kjo gjė tashmė ėshtė e mundur, ėshtė kthyer nė njė lajm shokues pėr pjesėn mė tė madhe tė njerėzve", thotė Venter.

Ky nuk ėshtė aspak ekzagjerim. Genomi nė laboratorin e Venterit, i cili ndodhet nė Rockville, Md., mund tė revolucionarizojė gjenetikėn duke prezantuar njė rend tė ri botėror nė tė cilin alkimia e jetės ndėrrohet nė njė projekt mekanik.

Genomet e krijuar nga njerėzit mund tė krijojnė specie tė reja qė gjenerojnė ilaēe pėr tė kuruar sėmundjet fatale, vaksina tejet efektive madje edhe qeliza qė kthejnė energjinė diellore nė biokarburant.

Tė krijosh kėto organizama tė vogla "njėpėrdorimėshe" nuk ėshtė aq komplekse sa tė krijosh krijesa mė tė mėdha shumėqelizore, pra krijesa me aftėsi lėvizėse, sjellje, qėllim dhe fytyrė.

Kėto gjėra tė vėshtira dhe tė tmerrshme janė shumė vite larg dhe domosdoshmėrisht mund tė jenė tepėr shqetėsuese pėr shoqėrinė pėr t'u lejuar.

Ajo ēfarė me sa duket ka bėrė Venter megjithatė, ėshtė tė zbėrthejė kodin prodhues. Kur arrin tė bėsh kėtė, nuk ka mė limite rreth asaj ēfarė mund tė ndėrtosh.

Ka qenė gjithnjė evidente qė Venter do tė kthehej nė njė figurė transformuese, veēanėrisht kur ka qenė njė djalė i ri.

Ai nuk ka qenė kurrė njė student i shkėlqyer madje autobiografia e tij e publikuar nė vitin 2007 "Njė jetė e dekoduar", pėrfshin edhe dėftesat e shkollės sė mesme tė mbushura me katra dhe me pesa.

Ai gjithashtu, kujton me krenari se si testonte durimin e prindėrve dhe pilotėve tė aeroportit ndėrkombėtar tė San Franciscos kur bashkė me njė shokun e tij bėnin gara me biēikletė pėr t'ia kaluar avionit qė bėhej gati tė ngrihej nė pistėn e fluturimit.

Nė vitin 1967 ai shkoi nė Vietnam ku ishte caktuar tė punonte nė spitalin e marinės.

Si shumica e njerėzve qė pėrjetojnė luftėn nga afėr, Venter u kthye nė shtėpi i ndryshuar. Ai donte tė studionte mjekėsi dhe pasi mbaroi kolegjin u fut nė Universitetin e Kalifornisė nė San Diego.

Pas diplomimit nė vitin 1972, zbuloi se ishte dashuruar pas biokimisė dhe vendosi tė kryente studimet pasuniversitare. Mė pas u punėsua nė Institutin Kombėtar tė Shėndetėsisė (NIH) nė Uashington.

Aq i entuziazmuar sa ishte pėr punėn e tij, ambiciozi dhe mendjehapuri Venter u fut nė kurth nga "ferri i burokracisė", siē e quante ai dhe i lindi pėrsėri dėshira e madhe pėr tė patur mundėsi tė testonte idetė inovative qė kishte pėr tė transformuar botėn e gjenetikės.

Nė vitin 1992 ai siguroi fonde private pėr tė krijuar kompaninė e tij, Institutin e Kėrkimeve Genimike nė Rockville.

Brenda tre vitesh ai arriti tė pėrfundonte renditjen e parė nė histori tė genomit tė njė organizmi tė tėrė, Haemophilus influenzae, bakteri qė shkakton meningjitin.

Kompania e tij shumė shpejt u kthye nė epiqendrėn e tė gjithė projekteve dhe kjo ndodhi shumė kohė mė parė se Venter tė synonte ēmimin mė tė madh nė biologji: hartėn e genomit njerėzor.

Nė vitet 1990 njė projekt i tillė ishte i paimagjinueshėm, njė mozaik kompleksitetesh qė pėrfshin pėrcaktimin e vendndodhjes dhe funksionit tė ēdo geni tė genomit njerėzor, disa prej tė cilėve mund tė pėrmbajnė mijėra e mijėra nukleotide.

Por, tashmė Venter ka shpikur njė mėnyrė tė jashtėzakonshme pėr tė automatizuar procesin duke programuar disa superkompjutera pėr tė regjistruar ēdo shkronjė tė ēdo fragmenti tė ADN-sė dhe mė pas duke bashkuar tė gjithė fragmentet me njėri-tjetrin nė njė mėnyrė tė thjeshtėzuar dhe tė parashikueshme.

Nėse faqja e njė libri do tė grisej nė copa tė vogla, mund tė ringjitej pėrsėri me lehtėsi nėse grisjet do tė bėheshin nė vende tė paracaktuara, pėr shembull pėpara cdo fjale "dhe".

Sistemi i krijuar nga Venter funksiononte pak a shumė nė tė njėjtėn mėnyrė dhe nė vitin 1998 ai parashikoi me krenari se duke pėrdorur kėtė metodė, tė cilėn e quante renditja shotgun, do ta mbaronte hartėn shumė mė shpejt dhe mė lirė nė krahasim me tentativėn prej 3 bilionė dollarėshe tė financuar nga qeveria dhe tė drejtuar nga Dr. Francis Collins.

Pėr tė qenė i sigurt se nuk do t'i mungonin burimet e duhura pėr tė arritur qėllimin pėr tė cilin mburrej aq shumė, Venter u bashkua me gjigantin botėror tė teknologjisė, Perkin-Elmer, duke formuar kėshtu kompaninė e re tė quajtur Celera, emėr i marrė nga mesi i fjalės "accelerate" (pėrshpejtoj).

Venteri i pėrkrahur nga Celera dhe Collins i pėrkrahur nga NIH tentuan mė kot qė tė gjenin gjuhėn e pėrbashkėt pėr tė bashkėpunuar dhe gjatė dy viteve pasuese tė dy kampet punuan me egėrsi duke bėrė shpeshherė nė konferenca pėr shtyp pėr tė komentuar se metoda e kujt ishte mė e mirė dhe shpikjet e kujt ishin mė gjeniale.

Collins pėrqeshi planin e Venterit pėr tė krijuar njė database tė genomit, harta bazė e tė cilit do tė jepej falas (siē kishte planifikuar edhe NIH), por do tė duhet tė paguante kushdo qė e dėshironte kėtė hartė tė detajuar dhe tė analizuar.

Nė vitin 2000, Venter mbajti premtimin e tij duke e pėrfunduar punėn pėrpara Collins, por njė zyrtar i qeverisė qė i njihte tė dy burrat sugjeroi njė "armėpushim" ndėrmjet dy grupeve, nė shpresėn pėr tė zbehur armiqėsinė, duke bėrė njė prezantim tė pėrbashkėt pėrpara Shtėpisė sė Bardhė nė vitin 2000.

Presidenti Bill Clinton e paraqiti pėrfundimin e hartės sė genomit si "harta mė e rėndėsishme dhe mė e jashtėzakonshme e krijuar ndonjėherė".

Kohėt e arta nuk zgjatėn shumė. Tek Celera, interesi i madh pėr njė database falas dhe publik nuk rezultoi aspak ide e mirė midis aksionerėve tė kompanisė dhe vetėm dy vjet pas ceremonisė sė Shtėpisė sė Bardhė, Venter u pushua.

Pėr ngushėllim, ai vendosi tė japė dorėheqjen. Pasi vazhdonte tė ishte njė aventurier entuziast, vendosi tė merrte pjesė nė njė plan gjigant, udhėtimi i H.M.S. Challenger, anija qė nė vitin 1870 drejtoi misionin e parė botėror pėr tė marė kampjone tė jetės nė oqeanet e botės.

Venter do tė udhėtonte nėpėr tė gjithė globin bashkė me njė skuadėr shkencėtarėsh dhe marinarėsh dhe ēdo 320 km do tė zhyteshin nė thellėsi tė ndryshme tė oqeanėve pėr tė filtruar ēdo shenjė jete qė notonte (kryesisht ato mikroskopike) dhe do t'i merrte ato pėr t'i analizuar nė laboratorin e tij tė ri, Institutin J. Craig Venter nė Rockville.

Pėr dy vjet e gjysėm, nga udhėtimi u zbuluan mė shumė se 6 milionė genesh tė reja dhe 400 specie tė reja mikroskopike. "Shumica e njerėzve mendonin se oqeani ishte njė supė homogjene", thotė Venter. "Por 85% e specieve tė gjetura nga ne ishin unike".

Ndėrkohė qė endej midis anijes dhe laboratorit, Venter ishte duke pėrpunuar njė tjetėr projekt shkencor po aq gjigant dhe potencialisht revolucionar: krijimi i jetės nė laborator.

Ndėrmjet gjithė organizmave qė ai dhe skuadra e tij renditėn nė vitet drejt genomit njerėzor, ishte Mycoplasma genitalium, njė bakter i rrezikshėm, shinjestra e tė cilit ėshtė e dukshme nga emri.

Ky organizėm, genomin e tė cilit skuadra e renditi nė vitin 1995, ka njė nga kromozomet mė tė vogla tė njohura tė ēdo gjallese vet-riprodhuese, vetėm 485 gene.

Ajo ēfarė e mundonte Venterin nė atė kohė ishte pyetja se sa genome minimalisht i duheshin njė organizmi pėr tė mbijetuar dhe pėr t'u riprodhuar?

Nėse arrin tė kuptosh kėtė, atėherė mund tė pėrcaktosh telajėn bazė tė AND-sė sė gjithė qenieve tė gjalla dhe mė pas ta pėrdorėsh kėtė zbulim pėr tė krijuar njė version tėndin dhe tėrėsisht tė ri tė jetės.

Njė dekadė mė parė, e vetmja mėnyrė pėr tė pėrcaktuar nėse njė mikrobi i nevojitej njė gen i caktuar ishte qė tė hiqje ēdonjėrin nga 485 njė nga njė dhe mė pas duke i kombinuar dhe tė shihje nėse mbijetonte.

Megjithatė, deri nė vitin 2002, evolimi i kuptimit gjenetik dhe teknologjisė kishte pėrparuar dukshėm. Nė vend qė tė shpėrbėnin mikrobin Mycoplasma genitalium, skuadra e Venterit mund ta ndėrtonte atė nga e para.

Pra, nė vend qė t'i hiqnin atij pjesėt njė nga njė pėr tė pėrcaktuar se cili gen e mbante nė jetė, ata mund ta ndėrtonin duke i shtuar nucleotide dhe duke pritur se kur "do tė ndizej", me fjalė tė tjera duke krijuar jetė.

Megjithatė, kjo metodė nuk ėshtė edhe aq e lehtė. Nukleotidet e AND-sė mbahen me njėra-tjetrėn nga perla tė vogla tė futura brenda njė fije por, pėr shkak tė strukturės sė saj kristalore, kjo fije duket mė tepėr si xham. "Edhe duke pėrdorur metoda tė thjeshta si pėr shembull duke thithur pjesėt jashtė, rrezikon ta thyesh", thotė Venter.

Edhe pse ėshtė shumė i vogėl pėr botėn mikroskopike, genomit tė mycoplasmės i duheshin mė shumė se 580.000 nukleotide pėr t'u krijuar.

Nė kėtė mėnyrė, Venter vendosi t'ia nisė me gjėrat e vogla, me njė ose dy gene pėr tė vazhduar mė pas nė kėtė mėnyrė pėr t'i bashkuar bashkė duke krijuar pjesė mė tė gjata AND-je.

Por, vetėm veprimi i thjeshtė i bashkimit tė tyre u kthye nė njė sfidė tė vėrtetė pasi fijet shpesh shkėputeshin nga njėra-tjetra.

Pėrderisa adenina lidhet vetėm timinėn dhe citozina vetėm me guaninės, skuadra duhet ta pėrfundonte ēdo fije me njė nukleotid qė do tė mund tė lidhej me atė qė do tė krijohej mė pas.

Kjo lloj metode me sa duket funksionoi. Skuadra e Venterit jo vetėm qė arriti tė krijonte mycoplasmėn e tyre personale nė laborator, por arritėn edhe tė ndryshonin strukturėn e saj gjenetike.

Nė fillim ata prezantuan njė mutacion qė do tė parandalonte atė tė shkaktonte sėmundje. Mė pas, kanė arritur tė krijojnė pesė versione tė ndryshme duke manipuluar kodin gjenetik.

Venter refuzon t'i publikojė ato duke thėnė se biologjia molekulare nuk ėshtė ende gati pėr t'i studiuar, por premton se nuk ėshtė bėhet fjalė pėr njė eksperiment kundėr etikės njerėzore.

Hapi tjetėr qė mund tė bėhet brenda disa muajve ėshtė tė vendosin njėrin nga kėto gene nė njė qelizė pėr tė parė nėse me tė vėrtetė mund tė krijojė jetė. "Kjo skuadėr po vė bast me reputacionin e saj se kjo do tė ndodhė shumė shpejt", thotė Venter.

Jo ēdokush mendon se ai do t'ia dalė, ose edhe nėse ia del nuk do tė jetė diēka kaq e jashtėzakonshme.

Gjigantėt korporativė si Du Pont tashmė e kanė vendosur biologjinė sintetike nė pėrdorim industrial. Fabrika e kėsaj kompanie nė Loudon e pėr shembull, biliona bakteresh E. Coli ruhen nėpėr rezervuare masive.

Genomi i bakterit pėrmban 23 alternime tė ndryshme qė pėrdoren pėr tė shndėrruar misrin nė sheqer dhe pėr tė prodhuar diolin propan, njė lloj poliestre e pėrdorur pėr tė bėrė tapete, veshje dhe plastikė.

Bakteret punėtore prodhojnė ēdo ditė 45 milionė kilogram tė materialeve dhe e vetmja gjė qė duhej pėr t'i kthyer kėto armiq tė shėndetit nė miq tė industrisė ishte nė modifikim i vogėl i genomit tė tyre, jo ndėrimi i njė tė riu.

"Nėse mė pyet a ka diēka qė mund tė bėj me njė kromozom tė tėrė sintetik, tė cilėn nuk mund ta bėj tani, pėrgjigjja ėshtė jo", thotė John Pierce, zv.president i teknologjisė nė Du Pont Applied BioSciences.

Ish-armiku (ndoshta dhe armiku i ardhshėm) i Venterit, Collins, grupi i tė cilit gjithashtu po punon rreth krijimit tė geneve sintetike, tregon me zė tė lartė kėtė dyshim: "Supozojmė se kam njė mal me mbeturina nė oborr dhe dua t'i heq", thotė ai.

"Mund tė kalojnė muaj derisa tė shpik njė pajisje pėr tė mbledhur mbeturinat, ndėrkohė qė mund tė modifikoj korrėsen e barit qė kam nė shtėpi. Pse tė mos zgjedh rrugėn mė tė shkurtėr?"

Venter e pranon se kjo teori ėshtė e saktė nėse ke njė vizion tė kufizuar shkencor. Ai nuk ėshtė i vetmi antikonformist. "Tashmė jemi gati tė kalojmė nė anėn tjetėr", thotė Jay Keasling, njė bioinxhinier nė Universitetin e Kalifornisė, Berkeley.

"Teknologjia po fillon tė zbatohet dhe ėshtė ēmenduri tė vazhdojmė tė bėjmė biologji nė tė njėjtėn mėnyrė qė e kemi bėrė deri mė sot".

Megjithatė, pasi ia ka dedikuar tė gjithė karrierėn e tij dixhitalizimit, revolucionimit dhe standardizimit tė biologjisė, edhe Venter pranon se mund tė ekzistojnė disa aspekte tė jetės qė thjesht nuk mund tė kuptohen dhe nė kėtė pikė duhet t'i pėrulesh asaj qė ai e quan "misteri dhe madhėshtia" e qelizės.

Ky pohim ndoshta ėshtė mėnyra e njė shkencėtari pėr t'iu pėrulur madhėshtisė hyjnore. Njeriu nuk ėshtė gati tė bėhet Zot.

shkrim me vend dhe plotesisht i drejte

Trigon

Ėshtė mė mirė qė tė mos dish diēka qė tė shtyn ta dish se sa tė dish diēka qė tė bėn ta harrosh.



486


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

K

Mesazh  Estilen prej 30.05.10 7:42

zattoo shkruajti:Tė krijosh jetėn, a nuk ėshtė puna e Zotit?

Krijimi i jetės ėshtė puna e Zotit. Thellė nė psiqikėn njerėzore, pavarėsisht shpjegimit reacional fizik dhe kimik, ekziston njė sens qė thotė se biologjia ėshtė diēka mė shumė.

Ėshtė shumė mė tepėr se thjesht shuma e atomeve qė lėvizin dhe bashkėveprojnė me njėri-tjetrin, ėshtė nė mėnyrė tė paevitueshme e lidhur me frymėn hyjnore, me esencėn e jetės.

Pėr njerėzimin mund tė jetė shok fakti qė shkencėtarėt duan tė krijojnė jetė artificiale.

Nėse do tė uleshe nė njė tavolinė pėr tė krijuar njė jetė njerėzore nga zero, me shumė mundėsi nuk do tė merrje J. Craig Venter si model.

Nuk do tė zgjidhje ta vendosje krijesėn tende nė rrezik pėr t'u prekur nga Alzajmeri, pasi Venter ėshtė i predispozuar tė rrezikohet nga ai.

.............................................................................................
Vetem titulli qe i ke vene temes...Tė krijosh jetėn, a nuk ėshtė puna e Zotit?,nuk te le asnje hapsire diskutimi....

Problemi qendron se cdo arritje te shkences,e cila me fakte,eksperimente e prova te pakundershtushme,me teza e hipotaza,me arritje e deshtimet e saj,ju i fusni ne thesin e Kuranit,te krijimit nga zoti,duke i mohuar shkences ate rol avanguard gjate gjithe kohes se zhvillimit te historise njerzore.

Ore mjerane te fese nje pyetje kam per ju une....
C'fare mesojne femijte ne te gjithe boten,neper shkollat e tyre.... fiziken apo kuranin,kimine apo kuranin,biologjine apo kuranin,matematiken apo kuranin,mjeksine apo kuranin,astronomine apo kuranin....?

C'fare mesojne studentet neper universitete,shkencat ekzakte apo kuranin...etj...etj...?

Vertete jeni besimtare dhe askush nuk ka te drejte te hyje ne bindjet tuaja,por te thuash Xhamise(institucioneve fetare) universitet,dhe hoxhes (predikuesve te fese)profesor me duket se bejme hapa pas ne civilizimin e shoqerise.

Juve ju verbon drita e shkences,juve ju shurdhon e verteta shkencore,juve ju turbullon trurin kur shihni se dogma e fese po merr fund dalngadale dhe atje ku ajo ka zanafillen e saj ..ne vendet arabe,dhe per kete juve ju kap paniku,si ushtare te nje formacioni te coroditur.

Fatkeqsia nuk qendron mbi shkencen,por tek ata qe me nje mije sofizma duan ti vene shkopa nen rrota,per ta mbajtur boten ende si ne shekllin e XV ate te mesjetes.

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  FTESĖ NĖ TĖ VĖRTETĖN prej 30.05.10 23:02

KUSH ISHIN THEMELUESIT E SHKENCAVE EGZAKTE?

Miku im i foriumit estilen , e vėrteė ėshtė qė fėmijėt nė gjith boten nėpėr shkollat e tyre sot mesojnė fiziken dhe jo kuranin, kimin, bioligjin, matematikėn edhe jo kuranin, mjeksinė, astronomin dhe jo kuranin.

Gjithashtu studentėt nėpėr univeristete mesojnė shkencat egzakte mirpo a di ti ,kush ishin themeluesit e parė nė botė te shkencave egzakte?

Pse mendon qė falė civilizimit perendimor ne jemi ktu ku jemi sot nga pikpamja shkencore po mos egzistonin arabėt....sikur ta dije se sa tė "trash" ishin perendimorėt atėbotė!, ja pse:

Ti e di qė ,Geber ishte babai i Kimisė mirpo ti nuk e di qė emri i tij ishte Xhabir ibn Haijan (Vdiq 803 e.r)
Ti e di qė, Al-Asmai ishte babai i Zoologjis & Botanikės, emri i tij ishte Abdul Malik ibn Kureib el-Esmai 740-828

Ti ndoshta e di qė Algorizm,ishte babai i matematikes & shpiksi i zeros mirpo nuk e di qė ai ishte arab dhe quhet Muhamed Bin Musa Al-Khuarizmi 770 - 840
Ti e di qė Alkindus ishte babai i Optikės & Metalurgjis mirpo nuk e di ti qė ai ishte arab dhe quhet Jakub Ibn Ishak Al-Kindi 800 - 873

Thebit i njohur nė perendim ishte i njohur nė Gjeometri & Anatomi mirpo nuk e di ti qė ai poashtu ishte arab me origjin & emri i tij i plot ėshtė Thabit Ibn Kurrah 836 - 901
Pastaj ti e di qė Trigometris, Astronomi & Matematicienti provoi mundesine e eklipsit diellor & pėrcaktoi 4 stinėt e vitit, llogariti orbiten ekliptike etj mirpo ti ndoshta nuk e di qė emri i vėrtetė i ishte Ebu Abullah El-Batani 858-929
Me nderime


Edituar pėr herė tė fundit nga FTESĖ NĖ TĖ VĖRTETĖN nė 30.05.10 23:40, edituar 1 herė gjithsej

FTESĖ NĖ TĖ VĖRTETĖN

14


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Fikrro prej 30.05.10 23:37

wow se kam dite qe paska pas kaq shum dijetare arabe faleminderit per publikimin e ketij texti si thon ata te Shqiperise rrofsh.

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Gentriti prej 31.05.10 1:08

Kohes se fundit jemi "infektuar" kec me dokumentaret e Discovery Channel. Ne njeren ane ne mahnitemi me te rejat qe zbulon shkenca cdo dit e me shum, por kemi edhe anen tjeter qe gjithqka ia mveshin evolucionit.
Ne mund ti shohim te rejat nga shkenca qe me te vertet asgj s'mund ti kundershtoi dhe cdo gje na con te nje krijim nga nje inteligjence pafund.
Cdo gje esht ne favor te krijimit, por njerezit me verberi nuk i shohin faktet dhe argumentet. Sa per informim fjala e par e zbritur nga Allahu ishte: "Lexo" - qe eshte nje nxitje per te studiuar dhe per tu thelluar edhe me tej ne detin e njohuris.

Islamin s'ka nevoj per 'ta mbajtur' askush, e verteta eshte si rosa sa me shum perpiqesh ta fusesh ne uj aq me teper nxjerr koken.
Perse ka kaq shum musliman ne bot?! A mendoni se te gjith jan "te verbuar nga "drita e shkences", a mendoni se jan te shurdhuar nga "e verteta e shkences"?....

Shum njerez e marrin nje ngjarje qe ndodh ne nje vend islam, (ta zem para pak oresh po lexoja per vrasjen e nje personi qe nuk pranoi te behet musliman). Islami nuk eshte dhun! Zoti i thot Pejgamberit thirri ti ne rrug te drejt, a vin a jo, kjo eshte ceshtje e tyre.

Muslimani eshte i detyruar te luftoi vetem kur sulmohet, per te mbrojtur vendin, kombin, fen....
"Ti (Muhammed) thirr pėr nė rrugėn e Zotit tėnd me urtėsi e kėshillė tė mirė dhe polemizo me ata (kundėrshtarėt) me atė mėnyrė qė ėshtė mė e mira. …". (En-Nahl: 125). (Nuk thuhet me e dhunjshmja, askund skam hasur te thuhet thirr ne islam, e nese nuk pranojn vritni!....Hėh!!!

Muslimanet porositen te jen te mir:
I Dėrguari i Allahut, Muhammedi (Paqja e Allahut dhe bekimi i Tij qofshin mbi tė!) ka thėnė: "Mos kini smirė pėr njėri-tjetrin, mos mashtroni, mos urreni njėri-tjetrin, mos ia ktheni shpinėn njėri-tjetrit dhe mos ndėrhyni nė shitblerjen e njėri-tjetrit. Jini vėllezėr, siē i ka hije robve tė Allahut. Muslimani ėshtė vėlla i muslimanit, nuk i bėn padrejtėsi, nuk e lė nė baltė, nuk e gėnjen dhe nuk e pėrēmon atė. Devotshmėria ėshtė kėtu (e tha kėtė tri herė, duke bėrė me shenjė nga zemra e tij). Pėr njė njeri ėshtė shumė keq qė ta pėrēmojė vėllanė e tij musliman." (Marrė nga Muslimi)

FTESĖ NĖ TĖ VĖRTETĖN ----> Vella/Moter ke ber shum mir me ket shkrim ku permenden dijetaret islam (mendoj se ka ende te tjer qe duhet ti shtohen asaj liste).

Por prap eshte e kot me disa...
"Po All-llahut ia kane friken nga roberit e Tij, vetem dijetaret" (Kur'an 29:43) - Ajet kur'anor qe e deshmon qart mosnjohjen e Zotit nga ana e atyre qe e mohojn....

Fransis Bacon tha: " Njohja siperfaqesore e filozofise mund te shpjer ne ateizem njeriun, ndersa thellimi ne filozofi e ofron mendjen me besimin"...

Mark Aureli para nje takimi te rendesishem tha: " Sot do te takohem dhe do te pres njerzit qe flasin shume dhe vetjaket mohues, por nuk do te mbetem i mahnitur, e as i shqetesuar,pasi kurr se parafytyroj boten te mbetet pa keta" ---> Edhe un po them qe me rastis te takoj e te njoh njerez ateist, llafazan, lavderan, hipokrit, genjeshtar, budallenj, te marr....... por smerzitem...S'do te kishte kuptim asgje pa JUVE!

Gentriti

18


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  tirdni prej 31.05.10 23:18

EVOLUCIONI!:
RASTESISHT kemi qelluar ne sistemin e duhur Diellor...
RASTESISHT kemi pasur orbiten e duhur (ne largesine e duhur)
RASTESISHT eshte krijuar Toka
ne RASTESISHT nje kohe (qe shkencetaret RASTESISHT hamendesojne)
RASTESIHT jane lidhur grimcat, n0 e- & p+... per te formaur atomet, Ne RASTESISHT largesine e duhur,... per te formuar te gjitha elementet [sepse duhet te jete rastesisht 1A]
Dhe atomet rastesisht jan lidhur fix , per te kriju molek.elementare . Dhe rastesisht MOLEKULAT u lidhen….(nen ndikimin e asgjeje), per te dhene molek cplx .

______ RASTESISHT keto AMINOACIDE... formuan ADN.... RASTESISHT ne menyren ekzakte , pa ngaterruar vend ne asnjeren, prej mbi 5*10^10 vende..........prape RASTESISHT , ADN-te u rikombinuan, per te dhene diēka te gjalle... DHE RASTESIHT ... U BE QELIZA e pare e jetes..dhe RASTESISHT , u be e 2ta, 3ta... e keshtu e me rr...adhe...KESAJ QELIZE nuk iu durua vetem... dhe u evolua, per te dhene RASTESISHT organizma ShumeQelizore, te cilat RASTESISHT krijuan ALGAT e para... qe RASTESISHT dhane Alga bimore & shtazore....DHE Keto te fundit RASTESISHT dhane bimet dhe kafshet....

Prape RASTESISHT Kafshet, u evoluan , nga jeta ne uje... ne Toke (Peshq ne Amfibe) dhe RASTESISHT nga AMFIBE ne ZVARRANIKE. :O (pa lidhje).... POR PRAPE RASTESISHT... nga ZVARRANIKE ne GJITARE... dhe RASTESISHT, nga Zvarranike ne SHPENDE.. e keshtu e merradhe Deri tek njeriu

_____________ K O N K L U Z I O N I _________SA BUDALLA , DUHET TE JETE NJERIU, TA BESOJE GJITHE KETE ?????

tirdni

3


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  FTESĖ NĖ TĖ VĖRTETĖN prej 01.06.10 22:37

MPOSHTJA E EVOLUCIONIT
Saher qė flitet pėr Teorin e Evolucionit, na shkon mendja te biologjia, se ajo ka tė bėjė vetėm me fushėn e biologjisė dhe se nuk ka lidhje me jetėn e pėrditshme. A po jo! Por sa i saktė ėshtė a thua ky mendim?
Ke pak durim deri nė fund tė textit dhe pas kaq vitesh do ta kuptosh tė vėrtetėn!

Teoria e evolucionit pėrbėn themelin e njė filozofie tė pabazuar nė realitet qė ka pushtuar mendjet e njė numri shumė tė madh njerėzish. Kjo filozofi ėshtė "materializmi", e cila pėrmban njė numėr pikėpamjesh joreale pėr mėnyrėn se si njeriu erdhi nė ekzistencė.

Materializmi predikon se nuk ekziston asgjė tjetėr veē materies dhe se kjo materie ėshtė esenca e ēdo gjėje, qoftė kjo organike apo inorganike. Nisur nga kjo, materializmi e mohon ekzistencėn e Krijuesit, e universit.. Duke e reduktuar ēdo gjė nė nivelin e materies, nocioni i mosekzistencės sė asgjėje pėrveē materies e transformon njeriun nė njė krijesė qė i kushton vėmendje vetėm asaj dhe e largon atė nga vlerat morale tė ēdo lloji. Kjo ėsht pika e fillimit tė shkatėrrimit pėr individin.

Dėmet e materializmit nuk janė tė kufizuara vetėm nė nivelin e individit. Materializmi gjithashtu kėrkon tė anullojė vlerat bazė mbi tė cilat qėndrojnė shteti dhe shoqėria e tė krijojė njė shoqėri pa shpirt, qė tregon kujdes vetėm pėr materien.

Pėr shkak se anėtarėt e kėsaj shoqėrie kurrė nuk mund tė kenė mendime idealiste si patriotizmi, dashuria pėr njerėzit, drejtėsia, besnikėria, ndershmėria, sakrifica, nderi, morali i mirė etj., rendi social i vendosur nga kėta individė ėshtė i destinuar tė rrėnohet shumė shpejt. Pėr kėto arsye materializmi ėshtė njė nga kėrcėnimet mė tė mėdha pėr vlerat bazė tė rendit politik dhe social tė njė kombi.

Njė tjetėr anė negative e materializmit ėshtė struktura e tij e pėrbėrė prej ideologjive divergjente dhe anarkiste qė synojnė pėrjetėsinė e shtetit dhe popullit. Komunizmi, mė i spikaturi ndėrmjet kėtyre ideologjive, ėshtė rezultat politik natyral i filozofisė materialiste. Teoria e evolucionit pėrbėn tė ashtuquajturat baza shkencore tė materializmit mbi tė cilat varet ideologjia komuniste.

Duke marrė teorinė e evolucionit si pikė referimi, komunizmi kėrkon tė justifikojė veten dhe ta pa-
raqesė ideologjinė e tij si diēka tė njohur dhe tė saktė. Kjo ėshtė arsyeja pse babai i komunizmit, Karl Marksi, shkroi pėr librin e Darvinit, "Origjina e Llojeve", i cili hedh bazat e teorisė sė evolucionit, se "ky ėshtė libri qė pėrmban bazat e historisė sė natyrės pėr pikėpamjet tona."

Nė fakt, mendimet materialiste tė ēdo lloji, mė tė shquarat prej tė cilave janė idetė marksiste, janė rrėzuar krejtėsisht pėr shkak se teoria e evolucionit, qė ėshtė dogmė e shekullit XIX, mbi tė cilėn mbėshtetet materializmi ėshtė zhvlerėsuar totalisht nga zbulimet e shkencės bashkėkohore.

Mosprovimi dhe mosvėrtetimi i hipotezave materialiste qė njohin ekzistencėn vetėm tė materies demonstron se qeniet janė prodhim i krijimit tė Njė Krijuesi.

Qėllimi i kėtij dokumentari ėshtė tė paraqesė faktet shkencore qė refuzojnė nė tė gjitha fushat teorinė e evolucionit dhe t'i informojė njerėzit e ketij forumi pėr qėllimin e vėrtetė tė kėsaj tė pseudo-shkence, e cila nė tė vėrtetė ėshtė mashtrim!





FTESĖ NĖ TĖ VĖRTETĖN

14


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  tirdni prej 02.06.10 0:41

Nese me lejohet te bej rekomandime , do te thoja qe esht me mire qe mendimet dhe replikat tona ti parashtrojm sa me shkurt . Se nuk kemi kohe te lexojme romane ktu

Un personalisht jam kundra teoris Evolucionit (sic e shpreha dhe tek komenti i mesiperm) ! Por jam i mendimit qe kundershtimi duhet te vij si nje ndergjegje shkencore dhe jo thjesht si nje rivalitet me fetė .

Teoria e evolucionit mbetet Teori dhe jo Ligj . Ku esht dallimi midis ligjit dhe teoris ? Teoria esht pretendim i pa vertetuar , ndersa ligji esht teori e vertetuar . Kshu qe me pelqen me mire te mbetem tek ligjet e Mendelit mbi trashgimin gjenetike

Dhe e fundit doja te thoja dicka per fanatiket e teoris se Evolucionit :
Ju po e mbroni ate ne menyre te verber , dhe si rrjedhoje nuk perpiqeni qe te gjeni arsyen e vertet te krijimit te jetes . Mos u beni te burgosur te Darvnit .Kerkoni dritare te reja . Kerkoni arsyen e vertet . Mos u dorzoni .

tirdni

3


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  tirdni prej 02.06.10 0:44

FTESĖ NĖ TĖ VĖRTETĖN shkruajti:MPOSHTJA E EVOLUCIONIT
Saher qė flitet pėr Teorin e Evolucionit, na shkon mendja te biologjia, se ajo ka tė bėjė vetėm me fushėn e biologjisė dhe se nuk ka lidhje me jetėn e pėrditshme. A po jo! Por sa i saktė ėshtė a thua ky mendim?
Ke pak durim deri nė fund tė textit dhe pas kaq vitesh do ta kuptosh tė vėrtetėn!


Nuk e di nese e lexove deri ne fund postimin tim , por ishte thjesht nje sarkazem kunder teoris se evolucionit .Pasi un personalisht nuk e besoj

tirdni

3


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  maskiii prej 14.07.10 16:48

Po te kishte qene evolucioni une i pyes te gjithe ata qe e perkrahin evolucionin le te me tregojne si eshte ndertua KODI GJENETIK?
A jane fosilet e gjetura para miljona viteve te njejta me ato gjallesa qe jetojne sot nese jo atehere le ta tregojne vetem nje, vetem ato fosile qe jane deshmuar qe ato gjallesa kane jetuar me pare dhe sot ato jane zhdukur?
Ti gjejne vetem 3 lidhje zinxhirore te evolucionit qe jane te sakta kuptohet qe jane te argumentuara ne menyren shkencore?
Pyeti evolucionistat kudo a munden me kriju vetem nje qeliz te gjalle duke mos permendur strukturen e ADN's fare vetem ajo te jete dhe gjalle dhe a do te munden ndonjehere ne te ardhmen?

maskiii

8


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  gentjan kaloshi prej 15.07.10 10:51

Krijim apo evolucion................po ta shqyrtosh me kujdes dhe ti lidhim faktet te dyja na dalin te verteta.
Evolimi mund te jete nje nga format e KRIJUESIT ashtu sic e krijoi baba Ademin nga nje pike uji me ere e beri ne nje cope mishi sa nje kafshate derisa i dha formen e njeriut i dha shpirt e mendje dhe i mesoi gjera dhe emertime keshtu e krijoi shkalle-shkalle mund ta krijonte per nje cast por keshtu Deshiroi.
Edhe kafshet i pershtaten ambjentit ku jetojne sepse KRIJUESI jua dha pershtatjen ne menyre qe tu mbijetojne kushteve dhe te kene vazhdimesi edhe qiejt zgjerohen ..........mund ta quajme evolucion.
KRIJUESI eshte i urte ne krijimet e TIJ.

gentjan kaloshi

49


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  frenki prej 15.07.10 13:22

Jam dakort me parafolsin qe tha se krijuesi krijoi njeriun e pare adamin dhe even.

Por doja te pyesja se kush e krijoi nusen e Kainit mbasi ai ishte debuar ne shkretetire nga zoti per vrasjen e te vellait.

As bibla e as kurani sna e thone se ku e gjeti Kaini gruan kur u kthye nga shkretetira ku ishte debuar.

Nje gje them une: ndiqni llogjiken tuaj per te kuptuar sado pak se si kemi lindur, i lini teorite boshe te feve.
Ato jane bere per te mbajtur te shtypur e te pa ditur popujt se keshtu ju eshte dashur disave ne histori.

frenki

10


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  gentjan kaloshi prej 15.07.10 23:26

kurani i ka cekur te gjitha ceshtjet ne teresi por per te gjitha ngjarjet e ndodhura ky eshte nje detaj ne vargun kohor te ekzistences se njeriut.

gentjan kaloshi

49


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

maskiii

Mesazh  maskiii prej 06.08.10 22:59

Qelizen e gjalle nuk munet me kriju askush e as qe do ta krijojn ndonjher, se pari te analizojm qka do te thot te krijosh DIQKA dhe te ndertosh DIQKA, te krijosh do te thot te besh DIQKA nga 0-ja 0+1=1 derisa na mungon NJESHI athere rezultati esht 0 ASGJE 0+0=0, ndersa te ndertosh DIQKA athere na nevoitet DIQKA TJETER e nga ajo DIQKA TJETER nevoitet edhe DIQKA TJETER e kshtu me radh dhe kemi ndertu DIQKA TJETER nga DIQKA TJETER 1+2=3 jo nga asgjeja.

Sot shkenca e thot se universi esht ''kriju''nga asgjeja e pranon se as hapsira as edhe koha nuk ka egzistuar gjithashtu shkenca sot e pranon se krijimi i DIQKAJE i ka paraprir DIQKA TJETER deri tek njeshi fundi i fundit kjo esht teoria e evolucionit qe disa e pranojn me logjik te pa arsyeshme por kush e krijoj njeshin dhe nga njeshi beri qe te degzohen duke filluar nga trupat me te vegjel e deri tek ata me te mdhej ne nje harmoni te perkryer njera me tjetren ja nje shembull nga asgjeja te krijohet nje aeroplan i thjesht ska logjik fare ose per te qen me i kjart ta zem se jan me qindra aeroplana ne nje hapsir te madhe dhe vjen nje ere e fort oragan dhe i merr te gjith aeroplanat dhe i perzien me forcen e tij lart e posht dhe i hudh ne toke dhe nga ajo perzierje te na del nje aeroplan B52 MODERN dhe po ti krahasojm nje B52 me njeriun besoj se te gjith pajtoheni se vetem nje pjese e trupit tone psh syri, truri ose qka do tjeter esht shum me i komplikuar se B52 qe esht aeroplani me modern qe egziston sot dhe prap dhe prap logjika e disave ju thot se ne kemi evolvuar nga majmuni prej majmuni nga diqka tjeter e kshtu me radh un nuk e di sa do zgjas nje logjik e till. Un e dua shkencen shum SA MA AFER SHKENCES aq me shum po kuptohet e verteta ;NE DO TJU BEJM TE MUNDUR QE TI SHOHIN ARGUMENTET TONA NE VETEN E TYRE DHE NE HORIZONT

maskiii

8


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  fajkoi prej 07.09.10 21:43

eshte evolucion nepermjet krijimit

fajkoi

1


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

evoulcion apo krijim

Mesazh  femijet prej 30.09.10 21:23

krijim

femijet

2


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Andi Ballshi prej 05.10.10 14:23

Gentriti shkruajti:Kohes se fundit jemi "infektuar" kec me dokumentaret e Discovery Channel. Ne njeren ane ne mahnitemi me te rejat qe zbulon shkenca cdo dit e me shum, por kemi edhe anen tjeter qe gjithqka ia mveshin evolucionit.
Ne mund ti shohim te rejat nga shkenca qe me te vertet asgj s'mund ti kundershtoi dhe cdo gje na con te nje krijim nga nje inteligjence pafund.
Cdo gje esht ne favor te krijimit, por njerezit me verberi nuk i shohin faktet dhe argumentet. Sa per informim fjala e par e zbritur nga Allahu ishte: "Lexo" - qe eshte nje nxitje per te studiuar dhe per tu thelluar edhe me tej ne detin e njohuris.

Islamin s'ka nevoj per 'ta mbajtur' askush, e verteta eshte si rosa sa me shum perpiqesh ta fusesh ne uj aq me teper nxjerr koken.
Perse ka kaq shum musliman ne bot?! A mendoni se te gjith jan "te verbuar nga "drita e shkences", a mendoni se jan te shurdhuar nga "e verteta e shkences"?....

Shum njerez e marrin nje ngjarje qe ndodh ne nje vend islam, (ta zem para pak oresh po lexoja per vrasjen e nje personi qe nuk pranoi te behet musliman). Islami nuk eshte dhun! Zoti i thot Pejgamberit thirri ti ne rrug te drejt, a vin a jo, kjo eshte ceshtje e tyre.

Muslimani eshte i detyruar te luftoi vetem kur sulmohet, per te mbrojtur vendin, kombin, fen....
"Ti (Muhammed) thirr pėr nė rrugėn e Zotit tėnd me urtėsi e kėshillė tė mirė dhe polemizo me ata (kundėrshtarėt) me atė mėnyrė qė ėshtė mė e mira. …". (En-Nahl: 125). (Nuk thuhet me e dhunjshmja, askund skam hasur te thuhet thirr ne islam, e nese nuk pranojn vritni!....Hėh!!!

Muslimanet porositen te jen te mir:
I Dėrguari i Allahut, Muhammedi (Paqja e Allahut dhe bekimi i Tij qofshin mbi tė!) ka thėnė: "Mos kini smirė pėr njėri-tjetrin, mos mashtroni, mos urreni njėri-tjetrin, mos ia ktheni shpinėn njėri-tjetrit dhe mos ndėrhyni nė shitblerjen e njėri-tjetrit. Jini vėllezėr, siē i ka hije robve tė Allahut. Muslimani ėshtė vėlla i muslimanit, nuk i bėn padrejtėsi, nuk e lė nė baltė, nuk e gėnjen dhe nuk e pėrēmon atė. Devotshmėria ėshtė kėtu (e tha kėtė tri herė, duke bėrė me shenjė nga zemra e tij). Pėr njė njeri ėshtė shumė keq qė ta pėrēmojė vėllanė e tij musliman." (Marrė nga Muslimi)

FTESĖ NĖ TĖ VĖRTETĖN ----> Vella/Moter ke ber shum mir me ket shkrim ku permenden dijetaret islam (mendoj se ka ende te tjer qe duhet ti shtohen asaj liste).

Por prap eshte e kot me disa...
"Po All-llahut ia kane friken nga roberit e Tij, vetem dijetaret" (Kur'an 29:43) - Ajet kur'anor qe e deshmon qart mosnjohjen e Zotit nga ana e atyre qe e mohojn....

Fransis Bacon tha: " Njohja siperfaqesore e filozofise mund te shpjer ne ateizem njeriun, ndersa thellimi ne filozofi e ofron mendjen me besimin"...

Mark Aureli para nje takimi te rendesishem tha: " Sot do te takohem dhe do te pres njerzit qe flasin shume dhe vetjaket mohues, por nuk do te mbetem i mahnitur, e as i shqetesuar,pasi kurr se parafytyroj boten te mbetet pa keta" ---> Edhe un po them qe me rastis te takoj e te njoh njerez ateist, llafazan, lavderan, hipokrit, genjeshtar, budallenj, te marr....... por smerzitem...S'do te kishte kuptim asgje pa JUVE!

Citate:

8/39. Luftoni ata derisa tė mos mbetet idhujtari (besim i kotė), e i tėrė adhurimi tė bėhet vetėm pėr All-llahun. Po nėse ata ndalen (i japin fund mosbesimit), All-llahu ėshtė mbikėqyrės pėr atė qė veprojnė.

&. 5/33. Dėnimi i atyre qė luftojnė (kunddėrshtojnė) All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij dhe bėjnė shkatėrrime nė tokė, nuk ėshtė vetėm se tė mbyten ose tė gozhdohen, ose (tė gjymtohen), t’u priten duart dhe kėmbėt e tyre tė anėve tė kundėrta, ose tė dėbohen nga vendi. Kjo (masė ndėshkuese) ėshtė poshtėrim pėr ta nė dynja, dhe nė botėn tjetėr ata do tė kenė dėnim tė madh.

&.9/5. E kur tė kalojnė muajtė e shenjtė, luftoni idhujtarėt kudo qė t’i gjeni, robėroni dhe ngujoni ata, e vinju pritė nė ēdo shteg. Nė qoftė se pendohen, e falin namazin dhe e japin zeqatin, atėherė ua lėshoni rrugėn, se vėrtet All-llahu falė ėshtė mėshrues.

&. 9/29. Luftoni ata qė nuk besojnė All-llahun e as botėn tjetėr, nuk e konsiderojnė tė ndaluar (haram) atė qė e ndaloi All-llahu dhe i dėrguari i Tij, nuk besojnė fenė e vėrtetė, prej atyre tė cilėve u ėshtė dhėnė libri, derisa ta japin xhizjen nė dorė e duke qenė tė mposhtur.


Ka edhe, edhe ajete te tjera qe bejne kete thirrje. Natyrisht duhet te lidhen me kontestin dhe shkakun e zbritjes

Qe ne te gjitha fete, pa perjashtim, behen thirrje edh eper paqe edhe per lufte te pameshirshme.

Edhe te Judaizmi edhe te Krishterimi si edhe te Islamizmi, ashtu si edhe te Komunizmi, (si te ēdo ideologji) as vellaun qe ta ka lind nena nuk e ke vella, as baben qe te ka lind nuk e ke baba!!!

Andi Ballshi

19


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  white_electricity prej 15.10.10 13:35

Humbas kohe duke pritur te dale ndonje koment si duhet,dhe ende me humbin koncentrimin shkronjat e kuqe qe bien ne sy, ligjet e allahut gjithandej nr forum...neo, explorer dhe disa inteligjenca tjera mbajne te gjalle gjithe kete forum...Qe te japin ide, qe dine te bejne hulumtime.

Te thuash njeren (krijimin) ose tjetren (evolucionin) do te thote vetedije dualistike.

Ne te vertete e perditshmja jone.Mire/keq,Zot/Satane,Bardh/Zi,e vertete/e rrejshme,teist/ateist etj....

Po cfare nese perjetojme gjendjen e vetedijes-trinitin,hapim syrin e 3-te?? a arrijne piken e perbashket teistet dhe atesitet ne kete vetedije jo-dualistike por unike?

A thua do vazhdojne se ndeshuri ne vetedijen tone mendime te dyshimta,apo do te dalim nga vetedija: Reality/Imaginary? jane te dyja...se bashku qe formojne perallen e Univerzit.

Tolerimi i trinitit te depertoje kudo eshte mjeshteria.Edhe pse punojme gjithe kohen drejt daljes nga dualizmi dhe perjetimi i lumturise absolute perseri nuk kuptojme qe caku eshte i njejte.

Qofte me meditim, falje, lutje, vallezim, kendim, ngacmim me ultra ze bile edhe droga (po e vertete) ne mund te perjetojme vetedijen E VETME.

Eshte vetedije ku bashkohen te gjithe: nga njeriu shkencor, spiritual, teist, ateist deri te drogaxhite.Ketu nuk kemi diskriminim...Por fakti qe njerezit kalojne ne kete vetedije dhe nuk e kane idene se kane patur levizje ne vetedije te shkalles me te larte, sjell tek ajo qe ata edhe pas ''realizimit'' (se ska realizim pa vetedije e kujdesshme) vazhdojne te falen, drogohen etj duke mos kuptuar qellimin e punes se tyre, duke diskriminuar njeri tjetrin...

Andaj themi se ekziston nje force e vetme ne Univers.Eshte nje force qe shtin ne pune gjithe mekanizmat te punojne...
qe perdoret per qellime pozitive (forca pozitive-Zoti) +
qe perdoret per qellime negative (forca negative-Satana) -
qe ne te vertete ato terheqin njera tjetren dhe bashkohen ne nje force si qe integrohet egoja differenciale me Unin e Shenjte per te kompletuar ate...

Mendimet negative duhet te dalin ne siperfaqe, mirepo ne kohe te duhur dhe vend te duhur, si mjet per nje rezultat te kompletuar dhe te sigurte.Nga mendimet...bota e brendshme, deri tek bota materiale, komerciale, fetare......funksionon ky rend i trinitit...\

Qe nenkupton mu kete ceshtje: bashkim i
frymezimit mashkullor + (1.Krijimi, 2.X1) Teism
frymezimit femeror - (1.Evolucioni, 2.X2 Ateism

Shihet qarte qe mungon tek njerezit religjioz shkenca, veshja, edukata, kultura, bota moderne (ne te njejten kohe ata urrejne kete menyre jetese te re sepse jane te perqendruar tek Krijimi-Fillimi botes) dhe humbin sensin per shkence...

por zgjidhja behet edhe me ligjet e matematikes

O ----------> Krijimi>Evolucioni= Nje Force
/\
/ \
^ ^
- +
Ato X qe jane shenuar duhet te kuptohen me mire nga 2 palet...qe te mundesohet sinkronizimi...per te kaluar ne nje levizje te vetedijes dualistike drejt nje pike te perbashket..

Nese shuhet teoria e evolucionit teresisht me vetedije dualistike, atehere humbet edhe zinxhiri i krijimit Hyjnor sepse pa evolucion ska dot shpjegim.Gjithe behet peralle e merzitshme....

Ndersa te jesh ateist nuk do te thote te mos besosh.Te besosh qe nuk ka Zot eshte nje lloj besimi.Me kete besim futen ata ne triniti...

Kur te bashkohen keto dy forca, te shkrihen duke formuar nje koncept krejt ndryshe nga dy vetedijet dualistike-materializmi dhe jomaterializmi do te kete kuptim...

Ka ardhur koha kur cdo gje transformohet me shpejtesi te madhe, nga kultura, identitetet e popujve deri ne ndryshime te medha ne literature e historine e njerezimit....

Ushqimi quhet droge nga mjeksia moderne, ndersa Arabi e Irak thuhet qe nje lule e caktuar (me permbajtje aktive te ndonje droge) te sheron shpirtin.

Krishteret e muslimante tregojne qe Eva/Adami ka ngrene frutin e ndaluar dhe ka kaluar ne trup mishi ne kete bote.

Ndersa, shaivitet dhe nje pjese e krishtereve mistik tregojne se si Adami ka henger frut nga bima e jetes, dhe ka fituar gjithe ate liri (uke kaluar ne ate qe njerezit e thjeshte quajne Parajse - dhe fruti ka qene Marijuana..)

Sa te kunderta jane kulturat Saivizm-Krishterizem mistik e si mund te perputhen ne pika identike....

Dhe si eshte e mundur qe njeri krishter thote fruti ka derguar Adamin ne boten materiale dhe tjetri thote ka derguar Adamin ne nje bote spirituale ku ka marrurr mesim cka eshte liria dhe parajsa sepse fruti ka qene marijuana....Krishteret qe perdorin marijuanen si TOOL...
Eshte gjithnje ashtu.Problemet ekzagjerohen nga padituria dhe zvogelohen nga dituria.

Andaj kujdes ju qe perkrahni Islamin si kuajt paranoik qe vrapojne si te shfrenuar ne komunikacion duke shkele cdo gje qe nuk i pelqen, dhe duke lartesuar bile edhe sakrificen me kafshe (qe eshte devijim psiqik i larte-kurban bajrami) vetem dhe vetem per te mbrojtur egon e tij ne dimenzione shkateruese.

Dhe ju ateiste qe mohoni krijimin, nuk mund te kompletoni vizionin tuaj dot pa krijim, meqenese ky njeherit nuk do te ishte aq mitologjik duke marre parasysh aftesite analitike, precise, shkencore te ateisteve..

white_electricity

20


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Luli prej 15.10.10 14:26

white_electricity shkruajti:

Andaj kujdes ju qe perkrahni Islamin si kuajt paranoik qe vrapojne si te shfrenuar ne komunikacion duke shkele cdo gje qe nuk i pelqen, dhe duke lartesuar bile edhe sakrificen me kafshe (qe eshte devijim psiqik i larte-kurban bajrami) vetem dhe vetem per te mbrojtur egon e tij ne dimenzione shkateruese.

Edhe une personalisht asnjehere deri tani nuk kam mundur te kap arsyen e kurban bajramit, pse Zoti ka nevoje per gjak, me kete gjest njeriu i jep Zotit tipare njerezore dhe tokesore , i jep atij kenaqesine e sakrifices, egon e tij, hakmarrjen ... flm white_electricity qe na solle disa ide origjinale rreth kesaj teme.

Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

843


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  white_electricity prej 15.10.10 15:50

Une shoh ate s'kene si femiu (muslimani) qe e larteson autoritetin e vet egoist me ane te kopjimit te drejtperdrejte te keshillave te babait(Allahut), sepse babai ne syte e femiut eshte gjithcka, me i fuqishmi, me i miri...Dhe ai duhet te behet si babai! Te sakrifikoje kafshet si respekt ndaj babait.
Nga ana tjeter sekti bektashian...ritualet seksuale grupore...

E cka nese gjurmohet edhe me tej? Jam i sigurte se do gjejme lidhje te islamit edhe me rituale me sakrifikime te njerezve te vet (vrasja me gurr e grave-si detyre ndaj Allahut, prerja e gjymtyreve dhe nxerrja e shqisave te njerezit te cilet kane perdorur ato pjese te trupit per te bejne ''mekat'',etj etj...)
Krishterizmi duhet te jete ngjajshem...

Kthehuni tek Majanet, historia e tyre e paster dhe e shenjte do te spjegoje gjithcka...
Civilizimi ''demokratik'' nuk eshte gje tjeter perveq nje fabrike konzervash.Konzerva te limitizuara ne mendim, emocion, ne gjithcka.Ata synojne vetem trashje te egos.Te verbuar nga gjithcka, mitologjite, iluzionet, parate, femrat, drogat legale ne apoteke.

Gjithandej te verbuar nga perceptimi i gabuar i gjerave.Duke iu ofruar nje bote sintetike plot kemikalje e halucinacione, nga ushqimi, veshja, kenaqesia, devotshmeria, deri tek shpirit sintetik.

white_electricity

20


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Estilen prej 19.04.11 19:45

Goxha kopje....
Por fatkeqesisht kjo teme eshte trajtuar kohe me pare ketu ne forum...



http://www.explorerunivers.com/t1639-evolucioni-apo-krijimi?highlight=krijim a po evolucion

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Dre1 prej 20.04.11 14:24

UNE NUK BESOJ AS NE EVULOCION AS NE INSTINKT (DHE PIKE)

Dre1

54


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Fjori prej 16.10.12 15:56

Po sikur te mos lodheshit kaq shume per te gjetur ate qe nuk dihet dhe as vertetohet ne kushtet qe jemi (ne gjume).
Pse lihet ne heshtje te plote nje fakt i rendesishem:ekzistenca e vetedijes se plote.Ka pas dhe vazhdon te kete njerez te cilet jane realizuar,jane zgjuar.Ata te pakten dine me shume dhe jane munduar te na hapin syte.Nuk kane arsye te mashtrojne pasi gjithcka mund te vertetohet .Pse nuk i merrni parasysh ;shkenca eshte mire por prape nuk ve piken mbi I;fete? ai ose ata qe i krijuan e dinin mire arsyen dhe s'do shume mend per ti pare "frytet" -perca e sundo,asgje me shume.Personalisht mendoj se te lidhesh zotin me besimet fetare ne kete menyre sic jemi mesuar eshte gabim.
Sejcili e kupton zotin me menyrene tij.
Hidhini nje sy pra ketyre mendjeve te ndricuara,qe thone pa pushim- zgjohuni; e pastaj ndoshta s'do kemi nevoje te pyesim se do ta kemi pergjigjen gati.
Me mire te rritemi vete nga ana shpirterore se sa te citojme kot me koti ajete apo gjera te tjera te kesaj natyre si me qene foshnja te frikesuara.

Fjori

88


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  elektronika prej 17.10.12 8:45

Nikolaos shkruajti:Nuk e paske lexuar mire dhe me vemendje ate qe kam shkruar une me lart, dhe mos u bazo ne libra dhe ne autor te se kaluares sepse ato jane mendje personale, por llogjiko me mendjen tende dhe nxirr konkluzionin.

Koha po zhvillohet dhe disa gjera absurde duhen eleminuar. Ti nuk permende asgje se sa ndikim ka Dielli ne toke.

Domethene Dielli (krijuesi i jetes ne toke, per mua) per ty qenka kot. Po mire ai Zoti yt, mire qe token e beri per te jetuar, po ato planetet e tjere per cfare arsye i ka krijuar, a mund te japesh nje pergjigje? Po te marrim parasysh ndikimin e fese suaj myslimane, kuranin sidomos,ka shume gjera absurde.

Nje dite nje fetar i madh me tha se kurani thote qe femrat nuk duhet te shkojne kurre ne plazh.....dhe plot gjera te tjera ne kundershtim me nje jete normale.

Po pse mor mire te duket qe femrat nuk duhet te shkojne e te lahen ne plazh, te kenaqen nga ndikimi i diellit dhe i detit? Po kjo te ben mire dhe per shendetin dhe kete e thote cdo mjek por feja juaj "e mencur" e ndaloka kete.

Vetem me kete une ta hedh poshte kuranin sepse te ben te mendosh qe femra duhet te diskriminohet, te rrije e mbyllur, mbuluar me shami se gjoja eshte mekat. Absurde, perralla........qesharake

Elektronika:
Fole e fole per shkencen si nje dijetar i pa anshem dhe me ne fund i fute nje kuran dhe e mbylle. Pse me kete lidhje qe i bere shkences dhe fese do te na mbushesh mendjen???? Rini gjithe diten lexoni kuranin dhe mundoheni te gjeni ndonje lidhje fjalie (ajeti) me shkencen e sotme dhe me kete te na bindni qe te besojme tek kurani!!???.
Ashtu si thote dhe shkruesi me siper keni nje thes me perralla, qe ju interesojne vetem ju meshkujve.


elektronika

Pervoja me e bukur qe na eshte dhene per te jetuar eshte vete misteri i jetes.....
Kur linde, po qaje, dhe gjithe te tjeret rreth teje po qeshnin.....
Jetoje jeten, ne menyre te tille, qe kur te vije momenti i fundit,
ti te jesh duke qeshur dhe gjithe te tjeret rreth teje te jene duke qare..........



115


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Katilja prej 16.09.13 16:52

Cilat jane zbulimet e shkences moderne ?


Biologjia

- Ne Biologji (Ne klase te 8-te dhe vit te 2-te ne gjimnaz) kemi mesuar rreth “fakteve” te evolucionit. Kemi mesuar sesi njeriu erdhi nga majmuni, majmuni nga kafshe te tjera, keto kafshe nga peshku dhe peshku nga gjallesa (pema e evolucionit).
Por ajo qe shume njerez nuk dine se shume prej ketyre “fakteve” qe paraqiten ose jane mashtrim ose te deformuara, si psh rasti i “Provave Embrionale”.
Nje njeri qe e quante veten shkenctar pretendonte se keto prova paraqesin ngjashmerine midis embrionit njerezor dhe embrionit te kafsheve duke pohuar se kjo tregonte se ne kemi ardhur nga majmuni dhe ne kishim evoluar.
Ajo qe nuk dinin njerezit ishte se ky studies i kishte deformuar pamjet, te dhenat, dhe perfundimet, por me vone ai e pranoi se kishte mashtruar.


Studuesit e mikro-biologjise, kane bere nje zbulim teper interesant. Eshte zbuluar se ADN e te gjithe njerezve ne bote eshte aq e ngjashme me njera-tjetren (99.8 %) sa pothuaj gjithe studuesit e kesaj fushe pohojne se te gjithe duhet ta kemi pasur prejardhjen nga nje nene e vetme.

Zbulimet me te fundit te Biologjise bien ne kundershtim me Teorine e Evolucionit. Evolucionistet pretendojne se ndryshimi (mutacioni) i udhezimeve gjenetike (d.m.th te gjeneve) shkakton formimin e nje lloji te ri. Por, nje mutacion parimisht eshte nje ndryshim negativ ne strukturen gjenetike.
Meqe nje mutacion eshte para se gjithash nje c’rregullim i struktures gjenetike, ai s’eshte ne gjendje te prodhoje nje lloj me perparimtar. Nje biznes nuk i shton dot fitimet duke humbur te ardhura pak e nga pak.

................................



Katilja

Askush Sesht Perfekt
Gjithsecili esht bota per dike
Kshuqe mos paragjykoni asnje

745


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  number3 prej 16.09.13 21:21

krijimi se po tish te evulucioni me thoni pse 1 majmun nuk behet njeri me gjith keto teknologji qe jan bere e po esht ber ateher kur ska pas teknologji esht llogjike kjo

number3

njeri thjesht

297


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 2 e 2 Previous  1, 2

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi