Evolucioni apo Krijimi ?53.45

Evolucioni apo Krijimi ?

Faqja 11 e 20 Previous  1 ... 7 ... 10, 11, 12 ... 15 ... 20  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Evolucioni apo Krijimi ?

Evolucioni
 
Krijimi
 
Intervenim gjenetik nga alienet
 
Nuk e di
 
 
 
Shiko rezultatin

evolucioni apo krijimi

Mesazh  Nikolaos prej 13.04.10 19:42

Nuk e paske lexuar mire dhe me vemendje ate qe kam shkruar une me lart, dhe mos u bazo ne libra dhe ne autor te se kaluares sepse ato jane mendje personale, por llogjiko me mendjen tende dhe nxirr konkluzionin.

Koha po zhvillohet dhe disa gjera absurde duhen eleminuar. Ti nuk permende asgje se sa ndikim ka Dielli ne toke.

Domethene Dielli (krijuesi i jetes ne toke, per mua) per ty qenka kot. Po mire ai Zoti yt, mire qe token e beri per te jetuar, po ato planetet e tjere per cfare arsye i ka krijuar, a mund te japesh nje pergjigje? Po te marrim parasysh ndikimin e fese suaj myslimane, kuranin sidomos,ka shume gjera absurde.

Nje dite nje fetar i madh me tha se kurani thote qe femrat nuk duhet te shkojne kurre ne plazh.....dhe plot gjera te tjera ne kundershtim me nje jete normale.

Po pse mor mire te duket qe femrat nuk duhet te shkojne e te lahen ne plazh, te kenaqen nga ndikimi i diellit dhe i detit? Po kjo te ben mire dhe per shendetin dhe kete e thote cdo mjek por feja juaj "e mencur" e ndaloka kete.

Vetem me kete une ta hedh poshte kuranin sepse te ben te mendosh qe femra duhet te diskriminohet, te rrije e mbyllur, mbuluar me shami se gjoja eshte mekat. Absurde, perralla........qesharake

Nikolaos

645


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  fbeshiri prej 13.04.10 23:30

Rregulli nė Qiej


...Mbas materies fshihet diēka tjetėr qė nė njė mėnyrė e kontrollon atė. Dhe kjo, mund tė thuhet se ėshtė njėlloj argumenti i ekzistencės matematikore tė njė krijuesi.

Gai Marēi, shkrimtar shkencor amerikan

Gjatė natės sė 4 korrikut 1054, astronomėt e perandorisė kineze vėzhguan se nė qiell ngjau diēka shumė interesante. Nė afėrsi tė shenjės zodiakale tė Demit u shfaq papritmas njė yll shumė i shndritshėm. Ylli ishte aq i shndritshėm saqė drita e tij mund tė vėrehej edhe gjatė ditės ndėrsa natėn ndriēonte edhe mė tepėr se Hėna.

Astronomėt kinezė e vėzhguan dhe e regjistruan kėtė fenomen, i cili ėshtė mė interesanti ndėr fenomenet astronomikė. Ai ishte njė supernovė.

Supernova ėshtė njė term, i cili pėrdoret kur njė yll shpėrbėhet nga njė shpėrthim i fuqishėm. Njė yll gjigand, me anė tė njė shpėrthimi tė frikshėm asgjėson vetveten dhe po me njė shpejtėsi tmerrėsisht tė madhe pėrhapet nė hapėsirė. Drita, e cila rrezatohet nga ky shpėrthim ėshtė mijėra herė mė e fortė se drita e tyre normale.

Astronomėt mendojnė se supernovat luajnė njė rol tė rėndėsishėm nė formimin e universit. Kėto shpėrthime sipas hamendjes sė tyre ndihmojnė nė transportimin e materieve nė pika tė ndryshme tė universit.

Mbetjet e njė ylli, tė cilat shpėrndahen nga shpėrthimi supozohet se mblidhen nė njė skaj tė universit nga ku formojnė pėrsėri yje apo sisteme yjorė. Sipas kėtij supozimi Dielli, planetet nė Sistemin Diellor dhe padyshim edhe Toka jonė janė shfaqur shumė kohė mė parė si pėrfundim i njė shpėrthimi tė njė supernove.

Interesante ėshtė se me shikim tė parė, shpėrthimi i supernovės qėndron si njė fenomen i thjeshtė fizik por qė nė tė vėrtetė ėshtė i mbėshtetur nė disa ekuilibre tepėr delikatė.

Kėtė gjė Majkėll Denton nė librin “Nature’s Destiny (Fati i Natyrės)” e pėrshkruan kėshtu:
“Largėsitė midis supernovave dhe faktikisht midis tė gjithė yjeve janė shumė kritike. Nė galaktikėn tonė largėsitė midis yjeve janė pėrafėrsisht 30 milion milje. Nė qoftė se kjo largėsi do tė ishte pak mė e vogėl do tė sillte njė destabilizim nė orbitėn e planeteve.

E nėse do tė ishte pak mė e madhe, materia e shpėrndarė nga njė supernovė do tė ishte aq e ērregullt sa qė me shumė mundėsi sisteme planetarė qė i ngjajnė tonit nuk do tė formoheshin kurrė. Qė universi tė jetė njė vend i pėrshtatshėm pėr jetė, shpėrthimet e supernovave duhet tė realizohen nė njė raport shumė preēiz dhe me kėto shpėrthime distanca midis tė gjithė yjeve duhet tė jetė nė njė largėsi po aq preēize.

Raportet e supernovave dhe distancat e yjeve faktikisht janė vetėm dy veēori tė vogla brenda kėtij rregulli tė madh tė universit. Nėse do ta studionim pak mė me imtėsi universin do tė shikonim njė rregull tė jashtėzakonshėm.

Pėrse ekzistojnė hapėsirat e mėdha?

Le tė kujtojmė shkurtimisht atė qė shpjeguam nė kapitujt e mėparshėm: Universi, i cili u shfaq pas Big Bengut ishte njė masė gazi e pėrbėrė vetėm nga hidrogjeni e heliumi dhe mė pas kjo masė e gaztė me anė tė reaksioneve bėrthamore tė projektuara qėllimisht formuan elemente mė tė rėndė. Por pėr kthimin e universit nė njė ambient tė pėrshtatshėm pėr jetė, nuk mjaftonte vetėm ekzistenca e kėtyre elementeve tė rėndė. Njė pikė e rėndėsishme kėtu ėshtė edhe forma e rregulli qė do tė merrte universi.
Fillimisht le tė shohim se sa i madh ėshtė universi.

Siē e dimė planeti Tokė ėshtė njė pjesė e Sistemit Diellor. Ky sistem formohet nga nėntė planete, tė cilėt sillen rrotull Diellit sė bashku me 54 satelitė tė tyre. Toka ėshtė planeti i tretė afėr Diellit.

Fillimisht le tė konceptojmė madhėsinė e kėtij sistemi. Diametri i Diellit ėshtė 103 herė mė i madh se diametri i Tokės.

Le ta shtjellojmė kėtė me njė krahasim: Nėse diametrin e Tokės prej 12.200 kilometra do ta sillnim nė madhėsinė e njė zari tė vogėl qelqi, Dielli do tė merrte njė pėrmasė mė tė madhe se njė glob, sa dy topa futbolli. Interesante ėshtė edhe largėsia mes tyre pėr tė formuar njė model tė njėjtė me dimensionet reale, largėsia e zarit tė vogėl prej qelqi nga globi duhet tė jetė 280 metra. Ndėrsa ato planete orbita e tė cilėve ėshtė mė larg Diellit, duhet t’i vendosim me kilometra larg.

Ky dimension kaq gjigand i Sistemit Diellor qėndron shumė modest nė raport me galaktikėn “Rruga e Qumėshtit” ku ndodhet. Sepse nė galaktikėn “Rruga e Qumėshtit” ekzistojnė rreth 250 miliard yje nė madhėsinė e Diellit apo mė tė mėdhenj se ai.

Ylli mė i afėrt me Diellin ėshtė Alfa Centauri. Nėse do ta pėrshtasim edhe Alfa Centaurin me maketin qė vendosėm Tokėn dhe Diellin atė do tė na duhet ta vendosim diku rreth 78.000 kilometra larg globit qė pėrfaqėsonte Diellin.

Le ta zvogėlojmė disi kėtė model. Toka le tė jetė njė grimcė e vogėl pluhuri, e cila mezi shihet me sy. Atėherė Dielli do tė jetė nė madhėsinė e njė kokrre arre dhe do tė zerė njė vend 3 metra larg Tokės. Mbėshtetur kėtyre pėrmasave Alfa Centaurin duhet ta vendosim 640 kilometra larg Diellit.

Galaktika e “Rrugės sė Qumėshtit” mbart 250 miliard yje, tė cilėt ndodhen larg njėri-tjetrit nė kėto distanca tė pabesueshme. Dielli ynė zė vend nė njė skaj larg qendrės sė kėsaj galaktike nė formė spirale.

Interesante ėshtė se nėse do tė mendojmė vendin qė zė galaktika e “Rrugės sė Qumėshtit” nė hapėsirė, kjo ėshtė shumė e vogėl. Sepse nė hapėsirė ndodhen edhe rreth 300 miliard galaktika tė tjera!... Hapėsirat midis kėtyre galaktikave janė miliona herė mė tė mėdha se largėsia reale e Diellit me Alfa Centaurin.

Nė lidhje me kėto madhėsi kaq marramendėse, Xhorxh Grinshtajn nė librin e tij “The Symbiotic Universe (Universi Simbiotik)” shkruan se:
“Nėse yjet do tė ishin pak mė afėr me njėri-tjetrin, astrofizika nuk do tė ishte shumė mė ndryshe. Nuk do tė ndodhte asnjė proces ndryshimi nė funksionet themelore tė fizikės nė yje, nebula apo nė trupat e tjerė qiellorė. Nėse e shohim nga larg pamja e galaktikės sonė do tė ishte e njėjta. I vetmi ndryshim do tė ishte kur mbrėmjeve tė shtriheshim nė bar dhe tek vėshtronim yjet, do tė shihnim se qielli do tė ishte i tejmbushur me yje. Mė falni, po; Do tė kishte edhe njė ndryshim tjetėr.

“Unė”, i cili do tė shihja kėtė peisazh nuk do tė ekzistoja... Kjo hapėsirė gjigande nė yjėsi ėshtė njė kusht pėr ekzistencėn tonė”.

Grinshtajn e shpjegon edhe arsyen; hapėsirat boshe nė kozmos sigurojnė qė disa ndryshore fizike tė formulohen nė harmoni pikėrisht me jetėn tonė. Kjo ėshtė njė arsye edhe pėr ruajtjen e Tokės nga pėrplasjet me trupat qiellorė gjigandė, tė cilėt enden nėpėr kėto hapėsira kaq tė mėdha pa ushtruar mė tė voglin kėrcėnim pėr Tokėn.

Shkurtimisht pėrhapja e trupave qiellorė nė univers ėshtė nė strukturimin e duhur harmonik pėr jetėn tonė. Hapėsirat gjigande nuk janė formuar pa qėllim por janė shfaqur si pėrfundim i njė krijimi tė vullnetshėm.

Entropi dhe Rregull

Pėr tė kuptuar mė mirė konceptin e rregullit nė univers, fillimisht le t’iu flasim pėr njė nga ligjet mė themelore tė fizikės, mbi Ligjin e Dytė tė Termodinamikės.

Ligji i Dytė i Termodinamikės tregon se tė gjithė ato sisteme qė janė tė pavarur dhe enden nė kushte (natyrale) normale, me kalimin e kohės prishen, destabilizohen dhe ērregullohen. Kjo shprehet edhe si “Ligji Entropik”.

Entropia ėshtė njėsia matėse mbi ērregullimin qė pėrmbledh njė sistem fizik. Kalimi i njė sistemi tė rregullt, tė organizuar dhe tė planifikuar nė njė gjendje tė ērregullt, shpri-shur dhe tė paorganizuar reflekton drejtpėrdrejt nė entropinė e atij sistemi. Sa mė i madh tė jetė ērregullimi nė njė sistem aq mė e lartė do tė jetė edhe entropia e tij.

Kjo ėshtė diēka nė tė cilėn asistojmė shpesh gjatė jetės sonė. Psh, nėse braktisim njė makinė nė shkretėtirė dhe pas shumė muajsh nėse do ta kontrollojmė atė makinė padyshim qė nuk do tė pėrballemi me njė makinė mė tė zhvilluar se e vjetra apo nė kushte mė tė mira se ajo.

Nė tė kundėrt do ta gjejmė me goma tė plasura, xhama tė thyera, me motorr tė kalbur dhe llamarina tė ndryshkura. Ose nėse e lėmė shtėpinė tė pabanuar, nė njė kohė tė shkurtėr do tė shohim se rregulli aty fillon e prishet dhe gjithēka mbulohet nga pluhuri. Kėtė mund ta parandalojmė vetėm me njė ndėrhyrje tė vetėdijshme (pra, duke e rregulluar dhe sistemuar atė).

Ligji i Dytė i Termodinamikės apo siē njihet me emrin tjetėr Ligji Entropik, ėshtė njė ligj, i cili ėshtė vėrtetuar teorikisht dhe eksperimentalisht. Abert Ajnshtajn qė pranohet si shkencėtari mė i madh i shekullit tonė, e ka pėrkufizuar kėtė ligj si “ligji i parė i tė gjitha shkencave”.

Shkencėtari amerikan Xheremi Rifkin nė librin “Entropy: A New World View (Entropia: Vėshtrimi i njė bote tė re)” thotė:
“Ligji entropik do tė jetė njė paradigmė sunduese gjatė periudhės sė ardhshme tė historisė. Albert Ajnshtajni ka thėnė se ky ėshtė “ligji i parė i tė gjitha shkencave; ndėrsa Sėr Artur Edington shprehet pėr tė se ėshtė ligji metafizik mė suprem i tė gjithė universit”.

Interesante ėshtė se ligji entropik zhvlerėson nė njė mėnyrė tė prerė pretendimin e materializmit se universi ėshtė njė grumbull materiesh, e cila ėshtė e mbyllur kundrejt ēdo ndėrhyrjeje tė mbinatyrshme. Nė univers ekziston njė rregull shumė i qartė por qė vetė ligjet e universit mundohen pėr ta prishur atė rregull.

Nga kėtu dalin dy pėrfundime:
1- Universi nuk mund tė ketė ekzistuar qė nga pafundėsia siē pretendojnė materialistėt. Po tė ishte ashtu Ligji i Dytė i Termodinamikės prej kohėsh do ta kishte ngritur nė maksimum entropinė nė univers dhe ky i fundit do tė kthehej nė njė gjendje homogjene pa asnjė lloj rregulli nė tė.

2- Ėshtė i pavlefshėm edhe pretendimi se universi ėshtė formuar pas Big Bengut pa asnjė kontroll, mbikqyrje dhe ndėrhyrje tė mbinatyrshme. Universi i shfaqur pas Big Bengut ishte njė univers qė sundohej nga parregullsia. Me kalimin e kohės rregulli nė kėtė univers ėshtė shtuar dhe universi ka arritur nė struktura tė pėrsosura sot. Dhe kjo meqė ėshtė realizuar nė kundėrshtim me ligjin entropik, dmth, qė universi ėshtė organizuar me njė krijim tė mbinatyrshėm.

Pikėn e dytė le ta shtjellojmė me anėn e njė shembulli. Universin ta mendojmė si njė shpellė gjigande tė mbushur me grumbuj gurėsh e shkėmbinjsh. Nėse do ta braktisim nė kushte natyrore dhe do tė presim miliarda vjet me radhė, do tė shohim se ajo do tė jetė nė njė gjendje mė tė ērregullt se ē’ishte. Nėse pas miliarda vjetėsh nė shpellė do tė gjendeshin statuja tė panumėrta gurėsh e tė punuara hollė, menjėherė do tė mendonit se ky rregull nuk kishte prejardhje nga ligjet natyrore. I vetmi shpjegim mbi shkakun e kėtij rregulli do tė ishte ndėrhyrja e njė “mendjeje tė ndėrgjegjshme”.

Ja pra, ky rregull qė mbizotėron nė kėtė univers ėshtė njė tregues i qartė i ekzistencės sė njė Inteligjence tė Epėrme.

Fizikanti nobelist gjerman Maks Plank rregullin nė univers, e shpjegon si mė poshtė:
“Nėse do t’i pėrmbledhim fjalėt, ēdo gjė qė mėsojmė nga shkencat pozitive rreth strukturės gjigande tė natyrės ėshtė njė tregues i njė rregulli, i cili sundon mbi tė. Ky ėshtė njė rregull i pavarur nga inteligjenca njerėzore. Aq sa mund tė pėrkufizojmė me perceptimet tona ky rregull mund tė jetė shfaqur vetėm nė saje tė njė pėrpilimi tė qėllimshėm. Ky ėshtė njė argument i qartė qė universi zotėron njė rregull tė vullnetshėm”.

Materializmi, i cili mbron tezėn se universi ekziston qė nga pafundėsia dhe nė asnjė mėnyrė nuk ėshtė sistemuar, ėshtė brenda njė kolapsi pėrballė rre-gullit dhe ekuilibrit madhėshtor tė universit.

Pol Devis shpjegon se:
“Kudo qė tė hedhim sytė nė univers qė nga galaktikat mė tė largėta e deri nė thellėsi tė atomit ndodhemi pėrballė njė rregulli tė pėrsosur... Nė qendėr tė kėtij universi special dhe tė rregullt shtrihet koncepti “informacion”. Njė sistem, i cili ekspozon njė rregull tė veēantė dhe tė organizuar nė njė shkallė shumė tė lartė, kėrkon informacione shumė tė dendura pėr ta pėrshkruar atė. Apo e thėnė ndryshe ky sistem pėrfshin informacione tejmase tė denduara (voluminoze)...

Kėtu na shfaqet njė pyetje tepėr kurioze. Meqė informacioni dhe rregulli zotėrojnė njė prirje natyrore drejt vetėasgjėsimit tė tyre, nga ka ardhur nė atė fillim i gjithė ai informacion, i cili e bėri Tokėn njė vend tė veēantė? Universi i ngjan zemrekut tė njė ore, i cili zbrazet dalė nga dalė. Si ka mundur tė shpėtojė fillimisht”?

Ajnshtajni rregullin nė univers e ka quajtur diēka tė “papritur” por qė faktikisht duhet quajtur “mrekulli” dhe e shpjegon kėshtu:
“Faktikisht si a priori (e parapranuar) Toka mund tė vijė nė gjendje tė rregullt (ligjore) vetėm nėse atė e sistemojmė me inteligjencėn tonė sistemuese. Ky do tė ishte njė sistemim si renditja e shkronjave alfabetike tė njė gjuhe... Por nė Tokėn materiale ekziston njė gradė aq e lartė e rregullit, e cila nuk mund tė lejojė auto-rizimin e a priorit. Kjo ėshtė njė “mrekulli” dhe paralelisht me shkencėn tonė sa vjen e forcohet mė tepėr”.

Shkurtimisht rregulli ekzistues nė univers, i cili pėrmbledh njė “informacion” tė madh, ėshtė krijuar nga ana e njė Krijuesi Suprem, zotėrues i tė gjithė universit. Mė njė shprehje disi mė tė qartė, i gjithė universi ėshtė krijuar dhe sistemuar nga Allahu dhe prej Tij mbrohet nga ērregullimet.

Allahu nė Kuran shpjegon se qiejt dhe Toka vetėm nėse qėndrojnė nėn mbrojtjen e fuqisė sė Tij nuk do tė arrijnė tė ērregullohen:
“Allahu i mban qiejt dhe tokėn qė tė mos zhduken, e nėse zhduken,
s’ka askush pos Tij qė mund t’i mbajė; Ai ėshtė qė nuk nxitohet, ėshtė qė falė”.
(Fatir, 41)

Ky rregull hyjnor nė univers tregon edhe njė herė se sa fjalė boshe janė pretendimet e materialistėve kur thonė “universi ėshtė njė grumbull materiesh tė pakontrolluara”. Allahu kėtė e shpjegon kėshtu nė njė ajet:
“E sikur tė pėrputhej e vėrteta me dėshirat e tyre, do tė shkatėrroheshin qiejt e toka dhe ēdo gjė qė gjendet nė to...”. (Muminun, 71)

Sistemi Diellor

Sistemi Diellor ku ndodhet edhe Toka, ėshtė njė nga sipėrfaqet ku mund tė vėzhgohet mė qartė, rregulli i universit. Nė Sistemin Diellor zėnė vend 9 planete dhe 54 satelitė tė lidhur me to.

Kėto planete janė, duke i marrė sipas largėsisė sė tyre nga Dielli: Mėrkuri, Afėrdita, Toka, Marsi, Jupiteri, Saturni, Neptuni, Urani dhe Plutoni. Mes kėtyre planeteve dhe 54 satelitėve tė tyre, i vetmi trup qiellor qė zotėron njė sipėrfaqe dhe atmosferė tė pėrshtatshme pėr jetė ėshtė Toka.

Tek analizojmė strukturėn e Sistemit Diellor pėrballemi me njė ekuilibėr shumė tė madh. Faktori, i cili i ruan planetet nga i ftohti ngrirės i hapėsirės ėshtė “forca tėrheqėse” e Diellit dhe “forca centrifugale” e planeteve.

Dielli me anė tė forcės sė madhe tėrheqėse qė zotėron tėrheq tė gjithė planetet rreth tij dhe ato nė saje tė orbitave qė shkaktohen nga forca centrifugale i rezistojnė kėsaj tėrheqjeje. Por nėse shpejtėsia orbitale e planeteve do tė ishte pak mė e ngadaltė, atėherė kėto planete do tė thitheshin me shpejtėsi nga Dielli dhe do tė gėlltiteshin nga ai me njė shpėrthim tė madh.

Edhe e kundėrta ėshtė e mundshme. Nėse planetet do tė silleshin rreth Diellit mė shpejt, atėherė forca e tij nuk do tė mjaftonte pėr t’i mbajtur dhe kėto planete do tė endeshin shkujdesshėm nėpėr hapėsirė. Pėr fatin tonė tė mirė ky ekuilibėr ekziston dhe sistemi i mbron forcat nė mėnyrė qė gjithēka tė qarkullojė sipas orbitės pėrkatėse.

Tė tėrheq vėmendjen kėtu ky rregull, i cili ėshtė krijuar i veēantė pėr ēdo planet. Largėsitė e tyre me Diellin janė tė ndryshme dhe aq mė tepėr qė janė tė ndryshme edhe pėrmasat e tyre. Pėr kėtė arsye duhet pėrcaktuar njė shpejtėsi orbitale e veēantė pėr secilin nė njė mėnyrė tė tillė qė as t’i afrohen e as t’i largohen mė tepėr Diellit.

Konceptet materialiste astronomike pretendojnė se origjina e Sistemit Diellor nuk mund tė shpjegohet me perioda fizike natyrore, pra, ky sistem ėshtė formuar rastėsisht vetvetiu. Por tė gjitha teoritė e shfaqura kėto 300 vitet e fundit nuk janė gjė tjetėr veēse spekulacione. Origjina e Sistemit Diellor pėr pikėpamjet materialiste ėshtė akoma njė sekret i pashpjegueshėm.

Kepler, Galilei si dhe tė tjerė astronomė, tė cilėt zbuluan ekuilibrin e jashtėzakonshėm delikat tė Sistemit Diellor, patėn deklaruar se projektimi kaq i qartė i kėtij sistemi tregon ekzistencėn e Zotit dhe provon ndėrhyrjen e Tij nė univers.

Isak Njutoni qė ka bėrė zbulime tė rėndėsishme nė strukturėn e Sistemit Diellor dhe qė quhet “shkencėtari mė i madh qė ka jetuar deri mė sot” ka thėnė:
“Ky sistem delikat i pėrbėrė nga Dielli, planetet dhe kometat ėshtė burim vetėm i vullnetit dhe mbikqyrjes sė njė Ekzistence Inteligjente dhe Supreme... Ai i drejton kėto dhe pėr shkak tė kėtij sovraniteti thėrritet “Zot i njė fuqie tė epėrme”.51

Pozicioni i Tokės

Pranė kėtij ekuilibri tė mahnitshėm tė Sistemit Diellor edhe pozicioni i Tokės, planetit ku ne jetojmė, nė kėtė sistem dhe nė hapėsirė nė pėrgjithėsi, ėshtė pėrsėri tregues i ekzistencės sė njė krijimi tė pėrsosur.

Zbulimet e fundit astronomike tregojnė se ekzistenca e planeteve tė tjerė nė sistem luan njė rol tė rėndėsishėm mbi orbitėn dhe sigurinė e Tokės. I tillė ėshtė edhe pozicioni i Jupiterit. Ky i fundit ėshtė planeti mė i madh i Sistemit Diellor. Faktikisht me ekzistencėn e tij ai siguron ekuilibrin e planetit Tokė. Llogaritjet astrofizike nxorrėn nė pah se ekzistenca e Jupiterit nė orbitėn ku gjendet siguron stabilitetin e Tokės dhe tė planeteve tė tjerė nė sistem.

Njė funksion dytėsor i Jupiterit pėr mbrojtjen e Tokės shpjegohet kėshtu nė njė shkrim tė Xhorxh Uethėrill me titull “Sa i veēantė ėshtė Jupiteri”:
“Nė vendin ku gjendet Jupiteri nėse nuk do tė ishte njė planet me madhėsinė e tij, Toka do tė ishte njė objektiv efektiv pėrafėrsisht 1.000 herė mė tepėr pėr kometat dhe meteorėt qė enden nė hapėsirė... Nėse Jupiteri nuk do tė ndodhej nė vendin ku ėshtė edhe ne nuk do tė ekzistonim pėr tė kėrkuar origjinėn e Sistemit Diellor”.

Shkurtimisht struktura e Sistemit Diellor zotėron njė projektim posaēėrisht pėr tė siguruar jetėn nė Tokė. Tani le tė flasim pak pėr pozicionin e Sistemit Diellor nė univers. Ashtu siē e cilėsuam edhe mė lart Sistemi Diellor nuk zė vend nė qendėr tė galaktikės “Rruga e Qumėshtit”, por nė njė skaj tė krahėve tė saj gjigandė. A krijon kjo ndonjė avantazh pėr ne?

Majkėll Denton nė librin “Nature’s Destiny (Fati i Natyrės)” kėtė ēėshtje e shpjegon si mė poshtė:
“Njė tjetėr fakt goditės ėshtė se universi jo vetėm ėshtė i harmonizuar nė mėnyrė tė jashtėzakonshme pėr tė mbuluar ekzistencėn dhe nevojat tona biologjike, por ėshtė edhe i formuluar nė atė mėnyrė qė ne tė arrijmė ta perceptojmė atė...

Pozicioni i sistemit tonė nė njė skaj tė krahėve tė galaktikės ėshtė njė pozicion qė netėve duke vėzhguar qiellin tė na mundėsojė marrjen e sa mė tepėr informacioneve rreth strukturės sė pėrgjithshme tė universit dhe pėr tė arritur studimin e galaktikave edhe mė tė largėta. Nėse do tė zinim vend nė mesin e galaktikės asnjėherė nuk do tė dinim rreth strukturės spirale tė galaktikės dhe nuk do t’ia kishim idenė as strukturės sė universit”.

E thėnė ndryshe si ligjet fizike tė universit ashtu edhe pozicioni i Tokės nė hapėsirė, pėrmbledhin argumente, tė cilat tregojnė se ky univers ėshtė projektuar posaēėrisht pėr njeriun.
Pra, ėshtė njė fakt tashmė qė universi ėshtė krijuar dhe sistemuar nga Allahu.

Nė disa raste njerėzit pėr ta konceptuar diēka tė tillė duhet tė arsyetojntė sinqerisht dhe pa paragjykime. Ēdo njeri, i cili nė ndėrgjegjen e tij mendon tė sinqertė se nė univers asgjė nuk ėshtė fryt i rastėsisė dhe i paqėllimtė siē cilėsohet edhe nė ajet “Ne nuk e krijuam qiellin e as tokėn dhe ēka ka nė mes tyre pa qėllim, ai ėshtė mendimi i atyre qė nuk besuan....” (Sad 27), kupton se gjithēka ėshtė krijuar dhe sistemuar nga Zoti posaēėrisht pėr njeriun.

Ky kuptim i thellė nė njė ajet tjetėr tė Kuranit shpjegohet:
“Nė krijimin e qiejve e tė tokės, nė ndyshimin e natės dhe tė ditės, ka argumente tė qarta pėr ata qė kanė arsye dhe intelekt. Pėr ata qė Allahun e pėrmendin me pėrkujtim kur janė nė kėmbė, kur janė ulur, kur janė tė shtrirė dhe thellohen nė mendime rreth krijimit tė qiejve e tė tokės (duke thėnė): Zoti ynė, kėtė nuk e krijove kot, i lartėsuar qofsh, ruana prej dėnimit tė zjarrit! (Ali Imran, 190-191)

fbeshiri

3


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  fbeshiri prej 13.04.10 23:43

"Burrė - grua, i pasur - i varfėr, i bardhė – i zi, ēdo trup nė qiell e ēdo njeri nė tokė, Ditėn e Gjykimit do tė dalė pėrpara Zotit i vetėm, e duke ardhur vetėm si rob i Tij dhe asnjė dallim nuk do tė bėhet!"

Kjo ėshtė barazia e vėnė nga vetė Zoti i Plotfuqishėm. Barazi qė ne akoma dhe sot nuk po e gjejmė e nuk po e shikojmė.

Dihet qė, barazia gjinore i referohet trajtimit tė njėjtė apo uniformitetit nė sasinė, vlerėn dhe intensitetin e masave tė marra dhe tė zbatuara pėr burrat e gratė. Nė kontekstin e tė drejtave ndėrkombėtare ky koncept, pra "barazia gjinore", ėshtė sanksionuar si nė Deklaratėn Universale pėr tė Drejtat e Njeriut tė vitit 1948, ashtu edhe nė Konventėn e Kombeve tė Bashkuara mbi Eliminimin e tė gjitha Formave tė Diskriminimit Kundėr Grave tė vitit 1979, e ku mė pas qeveritė e botės riafirmuan angazhimin e tyre nė vitin 1995 nė Deklaratėn e Platformės sė Pekinit pėr Veprim mbi "tė drejtat e barabarta dhe dinjitetin e lindur njerėzor tė tė gjithėve, grave e burrave".

Por, nė kohėt e sotme akoma ka njerėz qė mendojnė se gruaja dhe burri janė krijuar si dy krijesa konkurrente midis tyre, dhe harrojnė se, nė fakt, ato janė krijesa tė cilat plotėsojnė njėra-tjetrėn, e po ashtu ka edhe tė tjerė qė mendojnė se gratė u bėnė tė lira e fituan tė drejtat e tyre vetėm nė Perėndim dhe se ēlirimi i grave si lėvizje shoqėrore filloi nė shekullin e 20-tė.

Nė tė vėrtetė fillesat e lėvizjes pėr ēlirimin e gruas nuk kanė filluar nė kėtė periudhė dhe nuk ėshtė bėrė nga njė grup apo nuk ėshtė fituar nėpėrmjet disa deklaratave apo konventave. Tė drejtat dhe liria e saj u shpallėn nga Zoti, nėpėrmjet tė Dėrguarit tė Tij - Muhamedit (a.s.) - qė nė shekullin e shtatė.

Kėtė e gjejmė tė argumentuar nė mjaft citate uranore e thėnie profetike, qė do tė jenė tė argumentuara mė poshtė.

Nė tė gjithė botėn e nė tė gjithė kohėrat nocionet "burrė" dhe "grua" janė dalluar si dy gjėra me pėrkatėsi tė ndryshme, e balanca qė kėrkohet ndėrmjet kėtyre tė dyjave sigurisht nuk qėndron nė aspektin psiko-fizik sesa nė aspektin e tė drejtave dhe lirive qė duhet t'i pėrgjigjen respektivisht secilit prej tyre.

Por, Zoti i botėve, Krijuesi i gjithėsisė, do tė krijonte burrin dhe gruan me fizionomi tė ndryshme nė pėrputhje me funksionet qė ata do tė kishin nė tokė. E pėrsa kohė qė kjo harmoni do tė ruhet, njeriu do tė realizojė lumturinė e vėrtetė dhe ekuilibrin e tij nė jetė. E nėse do tė thyhet kjo harmoni, do tė ketė ērregullime dhe disharmoni nė shoqėri.

Padyshim se feja Islame sugjeron barazinė e tė drejtave, pėrgjegjėsive dhe detyrave tė tė dy gjinive, si dhe bazohet nė simpati, tolerancė dhe respekt pėr njėri - tjetrin, nė tė njėjtėn kohė ajo solli me vete njė emancipim tė paparė pėr gruan, e cila ishte shumė e persekutuar nė kohėrat pagane.

Cila ėshtė pozita nė tė cilėn Zoti e ngriti gruan?

Tė flasėsh pėr pozitėn e gruas, pėr rolin e saj, pėr vendin qė asaj i takon dhe
vendin qė ajo zė nė Islam, do tė thotė tė trokasėsh nė njė derė qė ėshtė e mbushur me dyshime dhe shpifje, akuza dhe trillime, zakone e tradita por dhe me spekulime tė shumta qė flasin nė emėr tė religjionit, nė emėr tė Islamit, apo edhe teprime dhe sajime tė cilat kanė nevojė pėr tė shpalosur fakte historike e reale, e fakte tė sė vėrtetės hyjnore.

Prandaj mė lejoni tė bėj njė panoramė mė tė konkretizuar dhe tė pėrmbledhur tė pozitės dhe vendit qė gėzon vajza, gruaja, nėna nė fenė Islame.

Pozita dhe statuti i saj:

Si vajzė: Tė drejtat e femrės nė tė gjitha shoqėritė sekulariste vazhdojnė tė jenė tė kufizuara, pasi, si sistemet kapitaliste, ashtu edhe ato socialiste, besojnė nė supremacinė e mashkullit ndaj femrės nė tė gjitha fushat e jetės dhe kulturės. Si rezultat, njė padrejtėsi pa kufi ushtrohet sistematikisht ndaj saj e kjo fillon qysh nė lindje, ku dallohet preferenca ndaj djalit apo kur rastet mė shumta tė aborteve janė sepse seksi i fėmijės ėshtė femėr.

Qysh nė fillim, Islami, me qėllim qė tė pėrmirėsonte situatėn e femrės gjatė periudhės sė injorancės, e ndaloi rreptėsisht mbytjen e vajzave tė vogla. Dhe ishte Profeti Muhamed (a.s.) qė nėpėrmjet fjalės sė Zotit si dhe me shembullin dhe kėshillat e tij ndryshoi thellėsisht atė mentalitet ēnjerėzor.

Nė librin e shenjtė thuhet: "Pėr ēfarė mėkati ato u mbytėn..."; fjala ėshtė pėr mbytjen e vajzave tė porsalindura nė kohėn paraislame, por qė ėshtė aktuale edhe sot. Nga ana tjetėr kjo sentencė ka tė bėjė dhe me abortet. Apo thėnien profetike: "Kush rrit, edukon dhe arsimon dy vajza deri nė moshėn e pjekurisė, nė botėn e pėrtejme qėndron pranė meje sa largėsia e dy gishtave!"

Si grua: Padyshim se gruaja ėshtė ekuilibri i familjes dhe prishja e saj afekton ndershmėrinė e kėsaj bėrthame tė shoqėrisė njerėzore. Nė anėn tjetėr mirėqenia e pėrparimi i saj bėhet shkak tė ndėrtohet njė shoqėri e njė komb i shėndoshė dhe i aftė pėr tė pėrballuar tė gjitha sfidat e jetės.

Pozita e femrės, nė tė ashtuquajturat civilizimet e mėdha tė sė kaluarės zbulon qė "gruaja nė periudhėn e jetės sė saj, nuk ka pasur ekzistencė tė pavarur". Burri shpesh e shikonte atė si robėreshė dhe rrallėherė si shoqe apo bashkėpunėtore.

Madje edhe Evropa moderne, e cila pohon se femrėn e liroi krejtėsisht nga shovinizmi i burrit, dėshtoi pėr t'ia dhėnė asaj rolin e drejtė nė shoqėri.

Ėshtė me interes pėr t'u nėnvizuar se qytetėrime tė suksesshme varen direkt nga respekti qė kanė ndaj gruas dhe se tė gjitha pėrgjigjet mbi nevojat e saj gjenden nė Sheriatin-Legjislacionin Islam, tė cilin komuniteti ndėrkombėtar e injoron, sepse nuk ka asnjė institucion, deklaratė apo konventė qė ta vlerėsojė rolin dhe t'i japė pozitėn e duhur siē ia jep asaj kushtetuta islame. Ja se ē'thotė Profeti Muhamed (a.s.): "Ju kėshilloj tė merrni parasysh tė drejtat e grave, e pėr kėtė nė veēanti tė kini frikė Zotin, ju i morėt gratė si amanet nga Zoti juaj duke dhėnė fjalėn nė emėr tė Tij. Ju u bekuat me nderin dhe virtytin e tyre. Ju keni tė drejta mbi gratė, por edhe ato kanė tė drejta mbi ju!"

Si nėnė: Statusi i saj finalizohet si nėnė ku Zoti i Plotfuqishėm do ta afrojė atė me tė drejtėn e Tij pėr ta adhuruar duke thėnė: "Dhe Zoti yt ka dhėnė urdhėr tė prerė qė tė mos adhurohet askush pėrveē Tij, dhe qė tė jeni bamirės ndaj prindėrve (ku njėri prej tyre ėshtė nėna)…” apo thėnia profetike: "Parajsa ndodhet nėn kėmbėt e nėnės!"

Ja pra, mesazhi i Islamit erdhi si rezultat i ēlirimit tė gruas nga skllavėritė e shoqėrive tė ndryshme, qė shmangnin mėsimet origjinale hyjnore, ku kėrkohet respekt i ndėrsjelltė mes burrit dhe gruas. Kjo ėshtė kushtetuta islame dhe ky ėshtė vendi qė gruaja, vajza e nėna gėzon nė Islam.

Ky ėshtė Mesazhi Islam, qė pėr asnjė arsye apo rrethanė, njė anėtar i thjeshtė i shoqėrisė, nė rastin tonė njė grua, nuk mund tė privohet nga tė drejtat shoqėrore si qenie njerėzore, qenie e cila detyrohet tė ruajė dhe mbrojė njė kulturė qė vetė Zoti e ka urdhėruar.

fbeshiri

3


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Fegi prej 14.04.10 11:41

Zbulimi, njeriu nuk ka paraardhės majmunin

ETIOPI- Historia e prejardhjes sė njeriutka marrė njė tjetėr kthesė pasi duket se njeriu nuk ka paraardhės majmunin shimpanze.

Shkenctarėt kanė zbuluar se njeriu , bashkė me shimpazenė kanė evoluar nga i njėjti paraardhės shumė kohė mė parė, por secili ėshtė evoluar nė mėnyra tė ndryshme.

Kėto tė dhėna kanė dalė pasi shkenctarėt zbuluan Ardin, njė qenie njerėzore qė ka jetuar 4.4 milionė vite mė parė nė atė qė njihet tashmė si Etiopia. Skeleti i njė femre ka jetuar miliona vjet para Lusit, qė ėshtė studiuar si skeleti mė i hershėm njerėzor. Ky skelet i vjetėr rezervon tė njėjtėn menēuri tė evolucionit njerėzor, thonė antropologėt.

Njė studim i skeletit Ardi tregon se speciet njerėzore jetonin nė pyje dhe mund tė ngjiteshin me tė 4 gjymtyrėt nė pemė, por zhvillimi i krahėve dhe kėmbėve tregon se ata nuk kalonin shumė kohė nė pemė por ata ecnin drejt me 2 kėmbė kur zbrisnin nė tokė.

Ky ėshtė njė nga zbulimet mė tė rėndėsishme tė qėnieve njerėzore. Skeleti Ardi ka kėmbė , kokė, duar dhe pjesėt mė kritike tė trupit. Shkencėtarėt e krijuan skeletin pas gjetjes sė 125 pjesėve tė tij.
(e.n/News24/BalkanWeb)

Fegi

66


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Te jetoi apo jo,kjo eshte ceshtja...

Mesazh  Estilen prej 18.04.10 21:16

Evolucion apo Krijim......?
Ne se eshte produkt evolucioni c'faj ka i gjori.....edhe ne se eshte produkt Krijimi,perseri faji qendron jashte tij.

Fenomeni Klodi dhe histeria jone kolektive.



Para disa ditėsh, njė prej banorėve tė spektaklit Big Brother 3 Albania, pėrmes njė letre tė hapur, shoqėruar me lot e dhimbje, i bėri tė ditur tė ėmės, shoqėrisė e tė gjithėve, homoseksualitetin e tij.


Ishte moment qė pėrloti tė mėdhenj e tė vegjėl, heteroseksuale, homoseksualė, biseksualė apo aseksualė. Ishte heroizmi i njė djali, qė do mbetet i pari qė tentoi tė thyejė tabunė dhe doli mbi paragjykimet tona shoqėrore, me njė ēmim, qė askush mė mirė se ai, nuk e di sa kushton.

Klodi, i lodhur nga tentativat e tij pėr ta mohuar orientimin e tij seksual (nė njė realitet tė vrazhdė sa nė tonin, homoseksualizmi ėshtė mė shumė se mallkim), u dorėzua dhe e pranoi vetveten.

Atė qė ai i kėrkoi njerėzve, qė e njohin apo jo, Klodin e miq apo mikesha si Klodi, ėshtė ta pranojnė Klodin ashtu siē ėshtė ashtu siē ka lindur, ashtu siē shqisat e tij e urdhėrojnė, ashtu si atij i pėlqen tė jetojė.

Po kush jam unė, kush je ti dhe kush jemi ne tė gjykojmė njė individ pėr orientimin e tij seksual ?

Homoseksualizmi nuk riprodhohet, ai pėrkundrazi vjen prej heteroseksualėve. Homoseksualėt janė tė dėnuarit. Preferencat e tyre seksuale nuk mund tė sjellin fryte, ashtu siē sjellin raportet hetereseksuale qė finalizohen me trashėgues, qė janė pjellė e dashurisė.

Homoseksualėt janė njerėz si ne, nuk janė tė sėmurė, as nė tru as nė trup. Nuk na rrezikojnė ekzistencėn dhe aq mė pak jetėn tonė private. Ne nuk e gjykojmė kurrė njė person me tė cilin nuk kemi raport seksual, pėr seksualitetin e tij.


Kurrė shoqėria nuk ka reaguar me kaq histerizėm ndaj njė tė njeriu steril, apo ndaj njė tė njeriu impotent.

Njerėzit nuk vlerėsohen nė shoqėri prej seksualitetit tė tyre, kontributi i tyre ėshtė shumė mė i gjerė dhe esencial. Reagime tė tilla kafshėrore, nuk janė asgjė tjetėr veēse injorancė.

Ato tregojnė pėr njė shoqėri tė prekur thellė nga fanatizmi, pėr njė shoqėri qė nuk njeh tė drejtat themelore tė njeriut, duke reaguar me instikte qė janė aq larg njeriut, por edhe kafshės, sepse as kafsha nuk e vret llojin e saj, pėr arsye tė orientimit seksual.

Nėpėr forume dhe faqe tė ndryshme virtuale, reagimet e opinionit publik arrijnė nė njė histeri tė trishtė deri tė rrezikshme. Meshkuj harbutė qė bėjnė thirrje pėr vrasje, ekzekutime, tredhje apo djegie homoseksualėsh...

Disa individė, paradoksalisht duke ushqyer njė urrejtje pa burim ndaj homoseksualėve, kėrcėnojnė edhe duke pėrdorur fjalor seksual, pėrdhunime etj.(?)

Duket vėrtetė sikur homoseksualiteti i dikujt trondit raportet e tyre seksuale, apo sikur reagimi histerik tė vijė si lėvizje qė njė homoseksual bėn, pėr tė shuar dyshimet rreth homoseksualitetit tė tij

Jemi Shqipėri, nuk jemi asnjė prej atyre shteteve tė lindjes ku femrat gurorėzohen pse kryejnė marrėdhėnie seksuale paramartesore. Jemi shqiptarė, e ajo qė na dallon nga popujt e tjerė ėshtė toleranca pėr tė pranuar atė qė ėshtė ndryshe nga ne.

Per shoqėria shqiptare, me rrėnjė tė thella nga vendi ku lindi demokracia, ka ardhur koha ta tregojė pjekurinė e saj, tė lashtė sa vetė qytetėrimi.

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  tor prej 20.04.10 18:17

Lexoni me kujdes.
Po te vij te ju, dhe tju them se erdha me nje anije qe u ndertua vet, ju sigurisht do te me thonit A je ēmendur, ēka thua keshtu?
Ju nuk me besoni per nje anije te ndertuar vet, e besoni se toka, hena, dielli, qielli e gjitha keto u krijuan vet?
Zoti, jo evolucioni.

tor

5


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

krijimi apo evolucioni?

Mesazh  Nikolaos prej 22.04.10 20:44

Meqe te tjerat nuk pasken te drejt te krijohen vet, Po Zoti paska te drejte te krijohet vet? Pse? Qenke larg llogjikes

Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

645


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Krijimi

Mesazh  tor prej 22.04.10 22:13

Ti dhe un perdorim nje pjese shume te vogel te trurit tone, shkenca thote qe mund te kete dimensione tjera qe as nuk i kuptojme, ne nuk mund ta kuptojme nje dimension te katert, e thua ta kuptojm Zotin?

Ketu qendron paradoksi.

Derisa shkenca nuk e verteton te kunderten une besoj ne zot.

Nuk besoj ne zot per shkak te fese.

tor

5


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

evoluconi apo krijimi?

Mesazh  Nikolaos prej 23.04.10 14:44

Edhe une besoj ne Zot, por besoj se ky Zot eshte vet natyra, vet Dielli (zjarri), toka, ajri dhe uji. Dhe jo ai Zot qe pershkruajne fete e ndryshme. Natyra eshte e paprekshme por jo dicka qe mund te flasim me te e t'i lutemi.

Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

645


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  gjilanasi prej 23.04.10 15:10

Njerzit nga frika e se panjohures ndaj Zotit, dhe duke mos njohur natyren e tij, atij i jepin emocione, pasione, deshira, hidherime, sakrifica, meshire etj. etj.

Nese Zoti e ka krijuar Universin e pafund, ai nuk ka nevoje per imtesira, si duhet te jete gruja e veshur apo burri a duhet te jete me mjekerr, a duhet pire alkool (muslimanet) , a duhet dhene gjakun dikujt tjeter (deshmitaret e Jehovait), ndalimi i perdorimit te prezervativit (katoliket), ndalimi i ēdo aktiviteti - sabbat (ēifutet).

gjilanasi

328


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 11 e 20 Previous  1 ... 7 ... 10, 11, 12 ... 15 ... 20  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi