Evolucioni apo Krijimi ?

Faqja 1 e 2 1, 2  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Evolucioni apo Krijimi ?

Evolucioni
 
Krijimi
 
Intervenim gjenetik nga alienet
 
Nuk e di
 
 
 
Shiko rezultatin

Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Feniksa prej 23.01.10 15:39

Evolucioni apo Krijimi ?



Ceshtja se si lindi jeta eshte nje problem ende i pazgjidhur.

Shume mendojne se erdhi shkaku i nje evolucioni , te tjere se u krijua nga Zoti, te tjere ende qendrojn ne dilem se cila nga keto dyja eshte me e pranueshme, me e vertete?

Po shoh pergjigje te ndyshme ne lidhje me kete teme, do te ishte mire te dinim se si qendrojn perqindjet per kete dileme. C'mendojn forumistet?
avatar
Feniksa

2


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Estilen prej 23.01.10 19:41

Eshte nje teme e ngjashme me... Prejardhja e njeriut ...
Atje jane dhene pergjigje dhe jane bere shume diskutime.
Keshtu qe nuk ja vlen te fillohet nga e para..!!!!

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Feniksa prej 23.01.10 20:32

estilen shkruajti:Eshte nje teme e ngjashme me... Prejardhja e njeriut ...
Atje jane dhene pergjigje dhe jane bere shume diskutime.
Keshtu qe nuk ja vlen te fillohet nga e para..!!!!

E kam par:
"Po shoh pergjigje te ndyshme ne lidhje me kete teme, do te ishte mire te dinim se si qendrojn perqindjet per kete dileme. C'mendojn forumistet?"

Me interesojn perqindjet, mbasi atje nuk ka sondazh!
avatar
Feniksa

2


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Estilen prej 26.01.10 12:37

Trigon shkruajti:tek prejardhja e njeriut jan falsifiku tdhenat nga estilen

Duhet te jeni me konciz,se keshtu i sherbeni me mire temes.

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Trigon prej 26.01.10 13:09

si te jem me konciz kur ju i fshini gjith postet e mia qfar te flas kur e verteta eshte ngulfatur
avatar
Trigon

Ėshtė mė mirė qė tė mos dish diēka qė tė shtyn ta dish se sa tė dish diēka qė tė bėn ta harrosh.



474


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  i panjohuri prej 26.01.10 13:45

une them se njeriu ka ardhur nga evulucioni.
avatar
i panjohuri

79


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Estilen prej 26.01.10 14:39

Trigon shkruajti:si te jem me konciz kur ju i fshini gjith postet e mia qfar te flas kur e verteta eshte ngulfatur


Sa per dijeni i dashur Trigon une nuk beje pjese ne stafin e forumit,qe te moderoi ose te fshij tema,fatmirsisht nuk disponoi panel administratori.Po keshtu si ju,me jane fshire dhe mua disa postime,por kjo nuk me lekund ne bindjet e mija ne zhvillimet e zbulimet shkencore.
Ashtu sic besoni ju ne librat e shenjte(qe eshte nje e drejte absolute e juaja)ashtu dhe une jam i prirur te studioj e hulumtoi ne sferat shkencore.

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Elizza prej 26.01.10 16:06

Mendoj se ka ende qka te flitet per ket tem dhe se kuptoj pse eshte e mbyllur, por sido qoft per ta perkrahur nje teori duhet te kemi fakte te mjaftueshme e te besueshme por teoria e evolucionit nuk ka fakte,,,

Baza e evolucionit janė fosilet e gjetura, por a e deshmojnė vertetė evolucionin fosilet? Pergjigjeja do tė ishte: JO!,, Gjetjet e fosileve mė shumė dėshmojnė pėr njė krijim se sa pėr evoluim.

Te gjitha fosilet e gjetura deri me sot dėshmojnė varietete tė ndryshme brenda lloji dhe asnjė fosil i gjetur nuk mund tė shėrbej si "hallkė" pėr lidhjen e llojeve... po ashtu edhe gjenet janė njė mekanizėm i fuqishėm stabilizues, qė kanė si funksion kryesor parandalimin e formave te reja, e sa per mutacionet biologėt thonė se me shumė janė tė dėmshme se sa te dodishme....

E nėse ėshtė kėshtu ateherė prej nga njeriu ????

Prej majmuni jo se jo!!!

Ta marrim njeriun: ne lashtėsi njeriu s'ka ditur pėr zjarrin, s'ka ditur pėr udhėtimet kozmike, s'ka ditur per fuqinė e mendjes...e sot ka ndryshuar gjithqka...ne mund tė udhėtojmė nėpėr hapsirė, mund tė ndryshojmė gjithqka, ketyre ndryshimeve graduale qė nga lashtėsia deri mė sot mund tu themi "evolucion brenda lloji", por prapė NJERIU MBETET NJERI!...

Ėshtė e qartė se nė mes tė teorisė sė evolucionit dhe krijimit ka ndyshime thelbėsore. Pėrkrahėsit e evolucionit thonė se krijimi nuk ėshtė shkencor, por a ėshtė mė shkencor evolucioni?!

Nė konkluzionin e librit “Prejardhja e llojeve” Darvini shkruan pėr madhėshtinė e kėsaj mėnyre “tė vėshtrimit tė jetės, me njė sere forcash tė saj qė fillimisht iu dhanė nga Krijuesi disa formave ose njė formė e vetme”

Gjenetisti Teodozius Dobzhanski ne librin e tij "Gjenetika dhe prejardhja e llojeve" thotė: "Bota e gjallė nuk ėshtė njė varg i vetėm i lidhur me njė seri shkallėzimesh tė pandėrprera"
Robert Xhestrou nė librin "Mind in the Universe" shprehet se "Shkencėtarėt nuk kanė asnjė provė se jeta nuk ėshtė pasojė e njė akti krijimi"
(...)
avatar
Elizza

1087


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  imaginanti prej 26.01.10 17:42

Edhe pytja evolucioni apo krijimi osht gabim me u ba , edhe evolucioni osht proces i gjith qkafit proces i krej ksaj qka osht kriju nga Zoti apo Fuqija hynore .
avatar
imaginanti

26


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Evolucioni apo Krijimi

Mesazh  protoni prej 27.01.10 22:22

Per tu evoluar nje proces, ai se pari duhet te krijohet apo te jete konkret ekzistent, ndersa perfeksionimi apo persosshmeria eshte rrjedhoje e faktoreve dominues rreth procesit apo materies se gjalle organike apo asaj inorganike, evolucioni nuk eshte shkop magjik qe te funksionoj si fuqi e pavarur, por me evolucion nenkuptojme nje lidhmeri fakoresh natyror, pse jo edhe shoqeror ne perberjen apo shperberjen e nje procesi.

Sepse evolucioni per mendimin tim nuk eshte proces permes te cilit decidivisht do te kuptohej perfeksionimi, por me kete nenkuptohet ndryshimi apo evolumi i llojit.
avatar
protoni

49


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Besir Bajrami prej 27.01.10 22:32

Te tre keto koncepte jane te lidhura ndermjet veti.

1.Krijimi... me pas u transmetua nepermjet: 2.Intervenimit nga "alienėt"... dhe pas ketij intervenimi: 3.Evulucioni eshte proces normal natyrorė qe do te vazhdoj deri ne fund te kesaj jete ne kete tokė, per te rifilluar perseri...
avatar
Besir Bajrami

22


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Estilen prej 28.01.10 10:21

Jam pak jashte teme ,por c'ti besh se vertetes qe ndodh dhe askush nuk do ta besoi,se Allahu po permbyte krahinat me popullsi me besimtare ne vend,si dhe objekte kulti kaq te vjetra.

Pėrmbytjet e mėdha qė pėrfshine ditėt e fundit disa zona nė qarkun e Shkodrės,kanė prekur dhe xhaminė "e Plumbit" njė ndėrtesė kulti tipike e stilit turko-arab nė Shqipėri.

Gjatė historisė sė vet xhamia "e Plumbit" ėshtė dėmtuar disa herė nga
individė tė ndryshėm, nė periudha tė ndryshme. Nė vitin 1913 ushtria e
Vjenės e vazhdoi edhe mė tej shkretimin e objektit, duke i hequr dhe
mbetjet e fundit tė plumbit nė kupola.

Gjatė gjithė kėsaj kohe ėshtė vėrejtur dhe fundosja graduale e xhamisė,
qė sipas banorėve ka ardhur nga paqėndrueshmėria e shtresave tė dheut nė
zonė me pėrbėrje kryesisht gėlqerore. Xhamia ka pėsuar pėrmbytje tė
pjesshme dhe herė tė tjera.

Ajo qė bie nė sy nė historinė e xhamisė "sė Plumbit" ėshtė fakti se ka
qėnė njė nga objektet fetare qė nuk u shkatėrrua nga komunistėt,por c'ti besh,nuk po e kursen Allahu


Edituar pėr herė tė fundit nga estilen nė 18.02.10 22:19, edituar 1 herė gjithsej

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  gjilanasi prej 28.01.10 13:16

Besir Bajrami shkruajti:Te tre keto koncepte jane te lidhura ndermjet veti.

1.Krijimi... me pas u transmetua nepermjet: 2.Intervenimit nga "alienėt"... dhe pas ketij intervenimi: 3.Evulucioni eshte proces normal natyrorė qe do te vazhdoj deri ne fund te kesaj jete ne kete tokė, per te rifilluar perseri...

Jam dakord me ju, se pari ka qene nje fillim pastaj ky fillim eshte evoluar nga intervenimi i jashtem.
avatar
gjilanasi

424


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Trigon prej 28.01.10 13:23

Normal qe nuk e kursen, se shqiptart e Shqiperise se veriut po e keqperdorin fene, ku femrat muslimane martohen me shkie me fene ortodokse dhe kjo thjesht eshte denim per ta qe do te thote mo as xhamia nuk eshte per ta kurgja, kjo ky eshte vetem nje paralajmrim se ēka mundet me ba Zoti atyre qe e teprojne.

Me fal qe po shpreheh per vllaznit tone po ēka me ba kjo eshte verteta e ka qit edhe shpesh neper televizione ku vjerra shkine thojke me knaqen rejat shqiptare te zoja, te ngushme, e shumeqka tjeter per me livdu.

Ne vend qe ata mu martu me shqiptare shkojn e martohen me shkie qe deri dje na kan pre. Tung e mos ma fshini postin se e ky sen eshte i pabesueshem por e vertete.
avatar
Trigon

Ėshtė mė mirė qė tė mos dish diēka qė tė shtyn ta dish se sa tė dish diēka qė tė bėn ta harrosh.



474


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  gjilanasi prej 28.01.10 13:31

Trigton nuk jam dakord me ty, Zoti nuk ka religjion, ai nuk eshte as mysliman, as katolik e as ortodoks.
Religjionet jane menyra apo rite te ndryshme se si duhet Zoti.
avatar
gjilanasi

424


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Trigon prej 29.01.10 2:00

Zoti ne kuran ka thene e vetma fe e vertete eshte islami tgjith ata qe nuk e pasojne ate jane prej banorve te zjarrit, nese sme besoni athere urdheroni lexojeni Kuranin
avatar
Trigon

Ėshtė mė mirė qė tė mos dish diēka qė tė shtyn ta dish se sa tė dish diēka qė tė bėn ta harrosh.



474


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

A

Mesazh  Estilen prej 29.01.10 19:48

Protestoi ....
Ndaj administratorve te ketij forumi qe fshijne pa asnje argument postime e foto,qe sic duket nuk ju shkojne per shtat bindjeve te tyre.
Besimi eshte i lire dhe askush nuk ka te drejten e perbaltjes te kundershtarit.
Edhe nje here deklaroi se ate qe ndaj meje nuk arriti ta beje diktatura,po e bejne disa persona,qe nuk deklarohen per ate se ide c'mbartin ne mendjet e tyre....(qe me sa duket qekerkan me te erreta se erresira e nates)


Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Estilen prej 29.01.10 19:54

Xhorxh Bernard Shou ka thene:.....


....'Fakti se nje besimtar eshte me i lumtur se nje mendimtar,nuk do te thote asgje me shume se fakti qe nje i dehur eshte me i lumtur se nje njeri i kthjellte'....

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Elizza prej 29.01.10 20:09

Trigon shkruajti:Zoti ne kuran ka thene e vetma fe e vertete eshte islami tgjith ata qe nuk e pasojne ate jane prej banorve te zjarrit, nese sme besoni athere urdheroni lexojeni Kuranin

Taman ashtu ėshtė!
Islami fe e vėrtetė. Kur'ani libėr i shenjtė.
Po qfarė t'ju bėjmė pyetjeve:
- "Nėse ka Zot, pse ka kaq shumė vuajtje nė botė?"
- "Pse kaq shumė varfėri?"
- "Pse gjithė kėto pėrmbytje?"
- "Pse bash nė objektet fetare?".............
...........
Tė shohim pak te rrėnjėt:
Nėse lexojmė me vėmendje nė Kuran apo Bibėl ne e shohim kur flitet per fillimin e jetės, thuhet se Ademi dhe Hava (Adami dhe Eva) ishin tė vendosur nė njė kopsht tė quajtur Eden, ku gjithqka qė dėshironin kishin. Nuk kishin brenga, nuk kishin halle, gjithqka shkonte mirė... po pastaj ndodhė qė tė bien nė kurthet e djallit, dhe hanė fruta nga pema e ndaluar dhe i dėbon Zoti nga Parajsa...
Pa hyrė nė detaje...
Njeriu i parė nuk iu bind urdhėrave tė All-llahut, vendosi tė "dėgjojė" djallin e jo urdhėrin e prerė nga Zoti, vendosi vetė pėr veten e tij, vendosi qė tė ishte zot i fatit tė vet.......
Kėshtu qė sot gjithqka varet prej nesh. Zoti pėrsosi pėr ne Islamin si fe, na dha urdhėra e kėshilla nė Kur'an, por na la tė lirė tė bėjmė atė qė duam...
Fatėkeqėsitė ndodhin se sundimi njerėzor i pavarur nga Zoti mbi tokė nuk mund te garantojė kushte tė mira!
Lufta, krimi, kriza familjare, problemet ekonimike, pastaj armėt bėrthamore, me tė cilat mund tė shkatėrrohet e tėrė bota - kėto nuk i bėri Zoti, po njeriu! Edhepse nė mungsė pėrballje me realitetin themi: "Zoti e ka shkruar!"
Kur na ndodhė njė fatėkeqėsi - kemi faj vetė.
E pastaj kur jemi ngushtė, kur nuk gjejmė rrugėdalje, kur e tėrė bota na duket se ėshtė kundėr nesh, kur mendojmė se jemi tė humbur - e ngrisim kokėn lart kah qielli edhe thėrrasim: "Zot!"
avatar
Elizza

1087


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Estilen prej 29.01.10 20:41

Jam pak jashte teme ,por c'ti besh se vertetes qe ndodh dhe askush nuk do ta besoi,se Allahu po permbyte krahinat me popullsi me besimtare ne vend,si dhe objekte kulti kaq te vjetra.




Pėrmbytjet e mėdha qė pėrfshine ditėt e fundit disa zona nė qarkun e Shkodrės,kanė prekur dhe xhaminė "e Plumbit" njė ndėrtesė kulti tipike e stilit turko-arab nė Shqipėri.

Gjatė historisė sė vet xhamia "e Plumbit" ėshtė dėmtuar disa herė nga individė tė ndryshėm, nė periudha tė ndryshme. Nė vitin 1913 ushtria e Vjenės e vazhdoi edhe mė tej shkretimin e objektit, duke i hequr dhe mbetjet e fundit tė plumbit nė kupola.

Gjatė gjithė kėsaj kohe ėshtė vėrejtur dhe fundosja graduale e xhamisė, qė sipas banorėve ka ardhur nga paqėndrueshmėria e shtresave tė dheut nė zonė me pėrbėrje kryesisht gėlqerore. Xhamia ka pėsuar pėrmbytje tė pjesshme dhe herė tė tjera.

Ajo qė bie nė sy nė historinė e xhamisė "sė Plumbit" ėshtė fakti se ka qėnė njė nga objektet fetare qė nuk u shkatėrrua nga komunistėt,por c'ti besh,nuk po e kursen Allahu

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Evolucioni apo?

Mesazh  protoni prej 29.01.10 20:56

Une pajtohem plotesisht me Elizzen sepse, fuqia e zotit me fuqine dhe autoritetin e tij qudiberes po me duket shume indiferent, karshi te gjitha ketyre katrahurave qe po ndodhin ne kete bote te mjere...

Nese paskan gabuar paraardhesit tane Adami dhe Eva, a duhet patjeter qe gjinia/lloji njerezore te jete i vuajtur dhe i pervuajtur dhe peripetik neper fazat e njepasnjeshme jetesore?- Ky eshte nje absurd natyror dhe i tejkalon te gjitha bindjet e besimet se zoti qenka i meshirshem dhe dashamir i qenjes njeri!?!

Dua te terheqi nje diagonale mes njeriut dhe zotit, dhe nga ajo diagonale e terhequr une po fluturoj larte larte ne qiellin e pakufishem dhe sa qel e mbyll syte, po aterohem ne nje thep akullnajash, ku para syve te mije ska asnje gjallese, ska asnje pike jete, e vetmja jete qe mbreteron ne mua prane meje, eshte jeta ime origjinale, ne mesin e botes origjinale, me vuajtje, halle, e pakuptimesi, nje jete globale me brenga preokupime dhe deformim total te shoqerise njerzore, te shoqerise qe po pretendon te mberrije artificialisht ne piedestalen me te larte te mudshme te vetedijesimit, apo asaj qe ne e quajme humanizem dhe dashuri ndernjerzore.
avatar
protoni

49


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Estilen prej 29.01.10 21:46

Kur mbi minaren e nje xhamie, apo catine e nje kishe shoh nje rrufeprites, bindem perfundimisht se sa pak besohet ne Zot....!!!!

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Trigon prej 01.02.10 15:26

Elizza shkruajti:

Taman ashtu ėshtė!
Islami fe e vėrtetė. Kur'ani libėr i shenjtė.
Po qfarė t'ju bėjmė pyetjeve:
- "Nėse ka Zot, pse ka kaq shumė vuajtje nė botė?"
- "Pse kaq shumė varfėri?"
- "Pse gjithė kėto pėrmbytje?"
- "Pse bash nė objektet fetare?".............
...........
Tė shohim pak te rrėnjėt:
Nėse lexojmė me vėmendje nė Kuran apo Bibėl ne e shohim kur flitet per fillimin e jetės, thuhet se Ademi dhe Hava (Adami dhe Eva) ishin tė vendosur nė njė kopsht tė quajtur Eden, ku gjithqka qė dėshironin kishin. Nuk kishin brenga, nuk kishin halle, gjithqka shkonte mirė... po pastaj ndodhė qė tė bien nė kurthet e djallit, dhe hanė fruta nga pema e ndaluar dhe i dėbon Zoti nga Parajsa...
Pa hyrė nė detaje...
Njeriu i parė nuk iu bind urdhėrave tė All-llahut, vendosi tė "dėgjojė" djallin e jo urdhėrin e prerė nga Zoti, vendosi vetė pėr veten e tij, vendosi qė tė ishte zot i fatit tė vet.......
Kėshtu qė sot gjithqka varet prej nesh. Zoti pėrsosi pėr ne Islamin si fe, na dha urdhėra e kėshilla nė Kur'an, por na la tė lirė tė bėjmė atė qė duam...
Fatėkeqėsitė ndodhin se sundimi njerėzor i pavarur nga Zoti mbi tokė nuk mund te garantojė kushte tė mira!
Lufta, krimi, kriza familjare, problemet ekonimike, pastaj armėt bėrthamore, me tė cilat mund tė shkatėrrohet e tėrė bota - kėto nuk i bėri Zoti, po njeriu! Edhepse nė mungsė pėrballje me realitetin themi: "Zoti e ka shkruar!"
Kur na ndodhė njė fatėkeqėsi - kemi faj vetė.
E pastaj kur jemi ngushtė, kur nuk gjejmė rrugėdalje, kur e tėrė bota na duket se ėshtė kundėr nesh, kur mendojmė se jemi tė humbur - e ngrisim kokėn lart kah qielli edhe thėrrasim: "Zot!"


sepse fuqite e erresires(demonet) kane hyre ne trupat e njerzve dhe normalisht i sprovojne me uri e me qdo gje tjeter vetem per ti larguar nga besimi ne Zot po sikur ky njerezim i tere tju kthente adhurimit te Zotit athere qdo gje do te ishte me mire por pse nuk ndodh kshtu sepse njeriut Zoti i dha vullnet te lire te veproje sipas bindjeve te tij dhe si duket me shume ju ka bindur djallit se sa Zotit ja pse ndodhin gjithe keto gjera te kqija ne jete se e keqja prodhon te keqen e mira prodhon te miren.
avatar
Trigon

Ėshtė mė mirė qė tė mos dish diēka qė tė shtyn ta dish se sa tė dish diēka qė tė bėn ta harrosh.



474


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Trigon prej 01.02.10 15:27

estilen shkruajti:Kur mbi minaren e nje xhamie, apo catine e nje kishe shoh nje rrufeprites, bindem perfundimisht se sa pak besohet ne Zot....!!!!

Zoti ka thene mbrohu pak te mbroj shume ja kjo eshte arsyeja pse ka rrufeprites mbi minaren e nje Xhamie.
avatar
Trigon

Ėshtė mė mirė qė tė mos dish diēka qė tė shtyn ta dish se sa tė dish diēka qė tė bėn ta harrosh.



474


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Trigon prej 01.02.10 15:35

dhe dua ta tregoj nje tregim te shkurter mbi pytjet qe i beri nje pabesimtar nje dijetari islam ju kisha lut te mos e fshini largone diktaturen demoneske qe e keni ne shpirt mos veproni qka juv thojne ata sepse ata jane armiqet tuaj mos u beni rob te nje armiku te dobt qe largohet vetem me nje lutje te thjesht: eudhubilahi mineshejtani raxhim'' por njeriut qe zemra iu eshte ngrire ngurron ta thote edhe kete e shejtani kete ngurrim e deshiron ndaj ju lutem mbledhni mendt dhe veproni drejt jo ne rrugen e tij te shemtuar.

.........................................................................................................................................................

Ne shekujt e pare te Islamit, nuk ishin te rralla rastet qe te zhvilloheshin diskutime shkencore ndermjet intelektualeve musliman dhe jomusliman. Nje diskutim te till me nje rast e kishte inicuar sunduesi bizantin, mu ne kohen e Ebu Hanifes, kur kishte derguar ne Kufe intelektualin e tij me te madh me tri pyetje.
Halifi i atehershem u ofroi shkenctareve te shquar Islam qe te hynin ne diksutim me emisarin bizantin, por ata ngurruan te benin nje gje te till. I vetmi qe iu pergjigj kerkeses ishte Ebu Hanife.
Diskutimet asokohe beheshin publike dhe ne to merrnin pjes kureshtar te shumt. Kur Ebu Hanife hyri ne sallen e parapar per dialog, vuri re se dijetari bizantin ishte ulur ne nje lloj minberi, i parapar vetem per kolos.
Ebu Hanife i afrohet dhe e peyet:
A keni ardhur ju per te pyetur ?
Ai iu pergjigj:
Po !
Ateher Ebu Hanifja i tha te zbriste nga ai vend, sepse ai vend ishte parapar per ata prej te cileve kerkohet zgjidhje dhe pergjigje, e jo per ata qe pyesin! Bizantini, pa koment, e pranoi verejtjen dhe, kur imam Ebu Hanife zuri ate vend, e thirri te fillonte me pyetjen e pare.
- Ē'ka ekzistuar para Zotit ?! - ishte pyetja e dijetarit Bizantin
Ebu Hanife, ne vend te pergjigjes, i beri pyetje:
- A kuptoni ju gjesendi nga matematika ?!
Ai iu pergjigj i ēuditur :
- Po, kuptoj gjithsesi !
Ebu Hanife perseri e pyet:
- A ka ndonje numer para numrit njė ?
Bizantini u pergjigj:
- Jo. Ai eshte i pari dhe para tij nuk ka asgje
Tash Ebu Hanife i pergjigjet:
- Nese para numrit njė nuk ka asgje, ateher si do te kete diēka para Allahut Njė, te Vetmit!
Ateher Bizantini i drejtoi pyetjen e dytė:
- Ku gjendet Zoti, ne cilin vend dhe ne cilen anė?
Ebu Hanife perseri e pyeti:
- Me thoni, kur e ndizni qiririn, ne ē'anė hedh drite ai?
Bizantini u pergjigj:
- Ne te gjitha anet ne menyr te barabart?!
Ebu Hanife, ateher iu pergjigj:
- Nese per qiririn, ne te cilin e ka prodhuar nje rob i Allahut i pa njohur, nuk mund ta caktoni anen nga e hedh driten, si mund ta beni ateher per Krijuesin e qiellit, te Tokes dhe te gjithēkaje qe ka krijuar?!
Pastaj perfaqsuesi bizantin shtroi pyetjen e tretė:
- Ēben tash Zoti?
Ebu Hanife iu pergjigj i qetė:
- I zbret nga minberi dhe i perul - pabesimtaret siē je ti, dhe ua ngre famen besimtareve, siē jam unė.
Pas kesaj dijetari bizantin mblodhi gjesendet e veta dhe , i mposhtur u kthye ne atdheun e tij.
Eshte me rendesi te thuhet, siē thekson El-Hatib el-Havarizmi, se Ebu Hanife ateher ishte nje djalosh dhe as per nga afer nuk e kishte arritur pjekurin dhe diturin qe do ta arrinte me vonė.
avatar
Trigon

Ėshtė mė mirė qė tė mos dish diēka qė tė shtyn ta dish se sa tė dish diēka qė tė bėn ta harrosh.



474


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Trigon prej 01.02.10 15:36

estilen shkruajti:Jam pak jashte teme ,por c'ti besh se vertetes qe ndodh dhe askush nuk do ta besoi,se Allahu po permbyte krahinat me popullsi me besimtare ne vend,si dhe objekte kulti kaq te vjetra.




Pėrmbytjet e mėdha qė pėrfshine ditėt e fundit disa zona nė qarkun e Shkodrės,kanė prekur dhe xhaminė "e Plumbit" njė ndėrtesė kulti tipike e stilit turko-arab nė Shqipėri.

Gjatė historisė sė vet xhamia "e Plumbit" ėshtė dėmtuar disa herė nga individė tė ndryshėm, nė periudha tė ndryshme. Nė vitin 1913 ushtria e Vjenės e vazhdoi edhe mė tej shkretimin e objektit, duke i hequr dhe mbetjet e fundit tė plumbit nė kupola.

Gjatė gjithė kėsaj kohe ėshtė vėrejtur dhe fundosja graduale e xhamisė, qė sipas banorėve ka ardhur nga paqėndrueshmėria e shtresave tė dheut nė zonė me pėrbėrje kryesisht gėlqerore. Xhamia ka pėsuar pėrmbytje tė pjesshme dhe herė tė tjera.

Ajo qė bie nė sy nė historinė e xhamisė "sė Plumbit" ėshtė fakti se ka qėnė njė nga objektet fetare qė nuk u shkatėrrua nga komunistėt,por c'ti besh,nuk po e kursen Allahu

Normal qe nuk e kursen, se shqiptart e Shqiperise se veriut po e keqperdorin fene, ku femrat muslimane martohen me shkie me fene ortodokse dhe kjo thjesht eshte denim per ta qe do te thote mo as xhamia nuk eshte per ta kurgja, kjo ky eshte vetem nje paralajmrim se ēka mundet me ba Zoti atyre qe e teprojne.

Me fal qe po shpreheh per vllaznit tone po ēka me ba kjo eshte verteta e ka qit edhe shpesh neper televizione ku vjerra shkine thojke me knaqen rejat shqiptare te zoja, te ngushme, e shumeqka tjeter per me livdu.

Ne vend qe ata mu martu me shqiptare shkojn e martohen me shkie qe deri dje na kan pre. Tung e mos ma fshini postin se e ky sen eshte i pabesueshem por e vertete
avatar
Trigon

Ėshtė mė mirė qė tė mos dish diēka qė tė shtyn ta dish se sa tė dish diēka qė tė bėn ta harrosh.



474


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Estilen prej 01.02.10 19:28

Trigon shkruajti:
estilen shkruajti:Kur mbi minaren e nje xhamie, apo catine e nje kishe shoh nje rrufeprites, bindem perfundimisht se sa pak besohet ne Zot....!!!!

Zoti ka thene mbrohu pak te mbroj shume ja kjo eshte arsyeja pse ka rrufeprites mbi minaren e nje Xhamie.


Zotin,as une e as ti i dashuri Trigon,nuk e ke degjuar dhe as qe do ta degjosh ndonjehere,qe ta kete belbezitur kete shprehje.Ky eshte nje sofizem klasik, e i pa besueshem.
N.q.s zoti eshte i gjithpushtetshem dhe gjithvetedijshem, nuk pse i dergon krijesave te tij rrufe ndaj tyre, dhe mbi te gjitha mbi ato institucione(shtepi te zotit)ku predikohet falja per te.....
Kjo me duket absurde .

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Trigon prej 02.02.10 1:00

estilen shkruajti:
Trigon shkruajti:
estilen shkruajti:Kur mbi minaren e nje xhamie, apo catine e nje kishe shoh nje rrufeprites, bindem perfundimisht se sa pak besohet ne Zot....!!!!

Zoti ka thene mbrohu pak te mbroj shume ja kjo eshte arsyeja pse ka rrufeprites mbi minaren e nje Xhamie.


Zotin,as une e as ti i dashuri Trigon,nuk e ke degjuar dhe as qe do ta degjosh ndonjehere,qe ta kete belbezitur kete shprehje.Ky eshte nje sofizem klasik, e i pa besueshem.
N.q.s zoti eshte i gjithpushtetshem dhe gjithvetedijshem, nuk pse i dergon krijesave te tij rrufe ndaj tyre, dhe mbi te gjitha mbi ato institucione(shtepi te zotit)ku predikohet falja per te.....
Kjo me duket absurde .

mos i merr ti fjalet troq Zoti i ka percjellur fjalet permes engjujve deri tek njeriu apo deri te profetet dhe kjo i bjen qe fjala eshte e tij po pse mos ti bindemi fjaleve te tij kur ka thene qe mbrohu pak se te mbroj shume ju lutem e di qe jeni ateist por ju lutem mos u be edhe i marre mundohu at tru qe ta ka dhene aj ta vesh ne funksion e jo ta fikesh me pabesira te flliquna
avatar
Trigon

Ėshtė mė mirė qė tė mos dish diēka qė tė shtyn ta dish se sa tė dish diēka qė tė bėn ta harrosh.



474


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Estilen prej 02.02.10 9:13

Trigon...
Po te pergjigjem me kete shprehje,megjithse nuk meriton vemendje:

-Jepi nje fukarai nje peshk dhe ai do ushqehet per nji dite,mesoje fukaran te peshkoje,ai do ushqehet per tere jeten,jepi fukaras te mesoj nje liber fetar,do te vdese urie duke u lutur per nje peshk.

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Trigon prej 05.02.10 17:38

estilen shkruajti:Trigon...
Po te pergjigjem me kete shprehje,megjithse nuk meriton vemendje:

-Jepi nje fukarai nje peshk dhe ai do ushqehet per nji dite,mesoje fukaran te peshkoje,ai do ushqehet per tere jeten,jepi fukaras te mesoj nje liber fetar,do te vdese urie duke u lutur per nje peshk.

edhe qet pjesen e fundit ja ke shtuar vet se nuk ka qen kshtu por vete ja shtove nejse...........

bindjet e mia vetem Zoti qe mund te mi largon askush tjeter

qdo tmire
avatar
Trigon

Ėshtė mė mirė qė tė mos dish diēka qė tė shtyn ta dish se sa tė dish diēka qė tė bėn ta harrosh.



474


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Estilen prej 05.02.10 17:49

Trigon shkruajti:
estilen shkruajti:Trigon...
Po te pergjigjem me kete shprehje,megjithse nuk meriton vemendje:

-Jepi nje fukarai nje peshk dhe ai do ushqehet per nji dite,mesoje fukaran te peshkoje,ai do ushqehet per tere jeten,jepi fukaras te mesoj nje liber fetar,do te vdese urie duke u lutur per nje peshk.

edhe qet pjesen e fundit ja ke shtuar vet se nuk ka qen kshtu por vete ja shtove nejse...........

bindjet e mia vetem Zoti qe mund te mi largon askush tjeter

qdo tmire

Fatkeqsia qendron se tek ty deri tashti nuk kam pare asgje tenden....!

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Trigon prej 05.02.10 18:01

fejen nuk e kam krijuar une qe me qen e imja po as te ti nuk ka verejtur qe ke diqka qe ke shkruar vete
avatar
Trigon

Ėshtė mė mirė qė tė mos dish diēka qė tė shtyn ta dish se sa tė dish diēka qė tė bėn ta harrosh.



474


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Estilen prej 05.02.10 19:13

1 x 0 = 0

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Estilen prej 06.02.10 10:30


Pak histori mbi Evolucionin


Teoria e Evolucionit dhe teza e seleksionimi natyror u
trajtua nė menyre tė detajuar nga Charles Darwin nė librin e tij
„Origina e species“ (The origin of species), botuar nė vitin 1859. Nė
vitet rreth 1930s, seleksionimi natyror i Darwinit u kombinua me
rregullat e trashegimise se Mendelit duke cuar nė lindjen e tė
ashtequajtures Teoria Sintetike e Evolucionit. Eshte pikerisht kjo
teori ajo qe krijoi themelet e Biologjise Moderne.

Koncepti i evolucionit, si origjine e perbashket dhe transformim i species,
shfaqet se paku qe prej shekullit 6 para Krishtit nė vepren e filozofit
grek Anaximander. Nė shekullin e 18te, koncepti i evolucionit trajtohet
nga shume shkollare tė kohes, me i spikaturi nder tyre Lamarck. Lamarck
do tė dilte nė 1809 me idene se transformimi i specieve ndodhte si
rezultat i trashegimise se pershtatjeve tė fituara nga prinderit gjate
jetes se tyre femijeve (Lamarckismus).
Idete e perfaqesuara nga lamarckizmi do tė konsideroheshin nė Angli jo vetem si rrezik per rendin politik dhe religjioz, por edhe tė papranueshme nga rrethet akademike.

Nė vitin 1859, Charles Darwin dhe Alfred Russel
Wallace do tė paraqisnin para shoqates Linneus tė Londres dy punime per
Teorine e Evolucionit dhe seleksionin natyror. Tė dy punimet terhoqen
shume pak vemendje, nė kontrast me vemendjen qe terhoqi njė vit me vone
botimi i Origjines se Species se Darwinit. Gradualizmi dhe seleksioni
natyror, dy nga tezat e Teorise se Evolucionit u priten fillimisht me
rezistence tė madhe.

Perfaqesuesit e Lamarkizmit do tė argumentonin se,
psh, rosat e kishin fituar lekuren notuese nepermjet perpjekjeve tė
tyre tė vazhdueshme per tė notuar dhe jo nepermjet seleksionimit
natyror tė rosave me lekure midis gishtave midis rosave qe nuk e kishin
kete lekure. Duke qene se eksperimentet nuk arriten kurre tė mbeshtesin
teorine lamarkiste, kjo ju dorezuar Teorise se Evolucionit.

Darwini,nga ana e tij, nuk arriti tė shpjegonte mekanizmin e trashegimise se
tipareve nga brezi nė brez, dhe perse variantet e ndryshme tė ketyre
tipareve nuk perzieheshin gjate procesit tė trashegimise. Kete
mekanizem do ta shpjegonte nė vitin 1865 Gregor Mendel, kerkimet e tė
cilit vertetonin se tiparet trashegohen sipas njė ligjesie tė
mirepercaktuar.Rizbulimi i vepres se Mendelit nė 1990 do tė
conte nė ndarje tė gjeneticieneve dhe biostaticieneve nė dy grupe,
njeri mbeshteste modelin darwinian tė evolucionit, tjetri ate
mendelian.

Polemika do tė mbyllej nė vitet 1930 nga biologet rreth
Ronald Fischer, tė cilet duke i kombinuar tė dy modelet, Seleksionin
natyror darwinian me rregullat mendeliane tė trashegimise cuan nė
lindjen e Teorise Sintetike tė Evolucionit, tė njohur ndryshe edhe si
Neodarwinizem.
Teoria sintetike e perkufizon evolucionin si ndryshueshmeria nė kohe e shpeshtesise/frekuences relative tė aleleve (frekuenca alelike) nė njė njė popullate.
Me zbulimin e materialit gjenetik, ADNse, prej Oswald Avery nė 1944 dhe
me deshifrimin e struktures se ADNse nga James Warson dhe Francis Crick nė 1953 u arrit, perfundimisht, tė identifikohej baza fizike e
trashegimise. Qe prej ketij momenti, Gjenetika dhe Biologjia Molekuare
jane shnderruar nė dy shtylla tė rendesishme tė Biologjise se
Evolucionit.

Evolucioni

Evolucioni eshte procesi i ndryshimit tė tipareve tė
njė popullate organizmash nga njė brez tek tjetri. Keto tipare kodohen
nga gjenet, tė cilet kopjohen gjate riprodhimit dhe i kalohen
pasardheseve. Gjenet jane ne baze te evolucionit dhe percaktojne tipare te trashgimise tė nje organizmi.

Me anen e mutacioneve krijohen variante tė ndryshme
(alele) tė gjeneve, variante tė cilat shfaqen si tipare te ndryshuara
apo edhe si tipare te reja. Keto tipare ndryshojne brenda nje
popullate, organizmat e te ciles mbartin diferenca tė trashegueshme nė
tiparet e tyre. Edhe pse ndryshimet e prodhuara nė njė brez janė tė
vogla, ndryshimet shtohen me cdo brez tė ri dhe mundet, me kalimin e
kohės, tė cojnė nė ndryshime tė rėndėsishme nė organizėm. Ky proces i
akumulimit tė ndryshimeve mund tė kulminojė me daljen e njė specie tė
re.

Evolucioni nė vetevete eshte produkt i dy proceseve me kahe
tė kunderta: nga njė ane procesi qe nė menyre konstante fut, inicion
ndryshime, dhe nga ana tjeter procesi qe ben te mundur qe
variantet/ndryshimet tė behen me tė shpeshta, mbizoteruese ose me tė
ralla. Ndryshimet e reja lindin nė tre rruge kryesore: nga mutacioni i gjeneve, nga transferimi horizontal i gjeneve brenda popullates ose midis specieve dhe nepermjet procesit te rikombinimit te gjeneve.

Dy mekanizma kryesore percaktojne se cili variant do tė behet me i
shpeshte apo me i ralle nė nej popullate. Mekanizmi i pare eshte
seleksioni natyror, njė proces i cili ben tė mundur qe tipare tė
favorshme (si psh, tiparet qe rrisin shanset e mbijeteses apo tė
riprodhimit) tė behen me tė shpeshta nė njė popullate, kurse tiparet jo
te favorshme te rrallohen.

E thene ndryshe, sa me tė suksesshem tė jene
organizmat per te mbijetuar dhe per t'u riprodhuar, aq mė te shumte do
t'i kėtė pasardhesit qe i mbartin keto tipare te favorshme e qe do te
mund t'i trashegojne ato me tej. Faktori i dyte ėshtė shmangie gjenetike.
Ky faktor sjell ndryshime tė rastesishme nė karakteristikat e
popullatės.

Shmangia gjenetike ka tė beje shume me shancet qė ka njė
individ i caktuar per tė mbijetuar dhe riprodhuar. Nė kėtė kėndveshtrim
mund tė thuhet se seleksionimi natyror prek popullatėn nė tėrėsi,
shmangia gjenetike prek individin nė vecanti.

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  gjon gjini prej 17.03.10 11:39

Une personalisht jam per krijimin.

gjon gjini

1


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  soni prej 04.04.10 20:47

Feniksa shkruajti:Pershendetje

Ceshtja se si lindi jeta eshte nje problem ende i pazgjidhur.

Shume mendojne se erdhi shkaku i nje evolucioni , te tjere se u krijua nga Zoti, te tjere ende qendrojn ne dilem se cila nga keto dyja eshte me e pranueshme, me e vertete?

Po shoh pergjigje te ndyshme ne lidhje me kete teme, do te ishte mire te dinim se si qendrojn perqindjet per kete dileme. C'mendojn forumistet?


une ne fakt jam nji anetar i ri i dhe keto tema me kane shtyre qe te anetaresohem deshiroj qe te kem kontaktet me drejtuesit e ketij siti ose webi dhe ne fakt une nuk mendoj se per sa i perket kesaj teme jam plotesisht i bindur se gjithcka ka ardhur me krijim me kete nuk dua te them se jam nji besimtar i devotshem por nuk mund te them qe jam edhe ateist mbase po e zgjas shume por ky ishte mendimi im per kete teme dhe ka prova te mjaftueshme qe mbeshtesin faktin se gjithcka eshte krijuar jo vetem me fjale por edhe nga ana shkencore mbeshtet qe gjithcka eshte krijuar
avatar
soni

3


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Krijimizmi,rryme manipulative

Mesazh  Estilen prej 07.04.10 22:08

Krijimizmi, rryme manipulative

Rrymat fetare mohojnė shkencėn bashkėkohore. Para sė gjithash nė SHBA e ne disa shtet,po forcohet gjithnjė e mė tepėr njė lėvizje, pėr tė cilėn njė teori mbi njė histori tė ndėrlikuar zhvillimi tė jetės - Teoria e Evolucionit - nuk vlen dy lekė.

Kjo lėvizje bėn propagandė tė madhe mbi krijimin nė mėnyrė tė planifikuar tė jetės, brenda pak ditėsh, nga Krijuesi.Nė vend tė njė zhvillimi disa miliona vjeēar, njeriu qenka krijuar brenda njė dite tė vetme.

Charles Darwin sharlatan ?

Edhe qeniet e tjera tė gjalla, sipas kėsaj teze fetare, u krijuan sa mbyll e ēel sytė. Pėr shembull trajtat e shumėllojshme tė kandrrave, sipas tyre, nuk janė pasoja tė pėrshtatjes dhe pėrzgjedhjes.

Citate fjalė pėr fjalė nga interpretime tė Biblės apo Kuranit na u dashka tė zėvendėsojnė librin e biologjisė. Tregimi mbi Krijmin e jetės dhe tė botės brenda shtatė ditėve na qenka njė pėrshkrim me pėrpikmėri tė madhe.

Nje pjese e amerikanėve janė tė bindur se Teoria e Evolucionit ėshtė shejtan? dhe se Charles Darwini ėshtė njė sharlatan.

Nėse u besohet krijimistėve atėherė Toka u krijua si prodhim i gatshėm para rreth 6 000 vjetėsh. Planeti ynė nuk paska ndryshuar aspak qė nga krijimi, as kontinentet dhe oqeanet. Ndonjė rrjedhė gjeologjike nuk paska pasur.

Nė kundėrshtim me njohuritė e shkencave tė Tokės, Alpeve nuk iu deshėn miliona vjet pėr tė marrė trajtėn e sotme por vetėm disa orė. Nė botėn e krijimistėve tė gjithė kafshėt janė krijuar nė tė njėjtėn kohė.

Edhe kjo e pambėshtetur nga njohuritė shkencore. Vetė njeriu paska jetuar nė tė njėjtėn kohė me gjigandėt parahistorikė si dinozaurėt.

Fosilet si dėshmitarė tė Pėrmbytjes sė Botės

Por idili nuk zgjati pėrgjithmonė. Banorėt mėkatarė tė Tokės ngjallėn zemėrimin e Krijuesit dhe duhej tė dėnoheshin me njė gjėmė shkretuese. Por po tė interpretojmė fjalė pėr fjalė Biblėn, u arrit tė shpėtohej nga njė ēift prej secilit lloj kafshėsh.

Arka e Nuės i paska ofruar shpėtim edhe vetė dinozaurėve, tė cilėt janė mbartur si vezė. Pastaj erdhi Vėrshimi i Ujit. Ky bėri pamėshirshėm kėrdinė dhe ndryshoi pėrgjithmonė faqen e dheut. Vetėm nėn mbrojtjen e Arkės arriti jeta tė ia dalė tejetej. Pėrveē Arkės, gjithēka tjetėr u asgjėsua.

Kėshtu krijimistėt i shpjegojnė fosilet, gjetjet kockore nga kohėt parahistorike; si dėshmitarė tė kėsaj gjėme. Kockat qenkan kthyer nė gurė pėrbrenda 4 000 vjetėsh qė nga Pėrmbytja e Botės. Sipas bindjeve shkencore kjo merr tė paktėn 10 000 vjet, shpesh mė tepėr.

Kockat e dinozaurėve, nė thelb dėshmi tė qarta tė evolucionit, shndėrrohen nė dėshmitarė tė Pėrmbytjes sė Botės. Njė skenar qė t'i ngre qimet e kokės pėrpjetė, i cili shpėrfill njohuritė themelore tė gjeologjisė dhe biologjisė.

Ajo qė mbetet ėshtė njė bindje armiqėsore ndaj shkencės, e cila duhet ngulitur me tė gjitha mjetet nė kokat e njerėzve.

Manipulime nėpėr shkolla e nė internet

Manipulime nė vend tė shqyrtimeve dhe njohjeve - njė shtjellim qė kishim menduar se e kishim lėnė pas.

Apologjetėt myslimanė pėrpiqen si e si t'u mbushin mendjen njerėzve se si Kurani na qenka shkencė dhe shkojnė deri aty sa thonė se pėr tė bėrė shkencė nuk ėshtė nevoja tė bėsh studime, hulumtime dhe eksperimente por do tė mjaftonte tė studioje Kuranin pasi tė gjitha pėrgjigjet na qenkan aty.

Propaganda e kėsaj lėvizjeje tė re apologjetėsh myslimanė ėshtė pėrhapur mė tė madhe edhe nė atė pjesė tė internetit qė flet shqip. Pėrveēse kanė bėrė plot faqe shqipe nė internet, apologjetėt nuk kanė lėnė vend e kuvend pa u futur.

Shumė tė tillė nuk ngurojnė tė kėrcėnojnė edhe nė emėr tė Zotit. Kėta apologjetė myslimano-shqiptarė kanė nė dispozicion njė burim jo tė vogėl propagandik shkrimesh tė pėrkthyera nė shqip nga arabishtja apo turqishtja.

Jashtė kėtij kuadri, ky manipulim pėrbėn njė kėrcėnim pėr qytetėrimin pasi pėrpiqet ta kthejė njerėzimin edhe njėherė nė Mesjetėn e errėt fetare.

Para sė gjithash nė SHBA po shtohet trysnia politike qė krijmizmi tė pranohet gjithnjė e sa mė tepėr nė planin mėsimor tė shkollave.

Pėrpjekje tė tilla janė bėrė para disa kohėsh edhe nė Itali ndėrsa nė Gjermani, krijimistėt pėrpiqen tė bėjnė pėrpara pėrmes librash qė janė bėrė gati pėr t'u futur fshehurazi nėpėr shkolla. Ēfarė po ndodhė vallė nė Shqipėri e Kosovė ?

Kemi plot shembuj nga koha e komunizmit nė Shqipėri qė tregojnė se ēfarė ndodh kur njė ideologji kthehet nė ekstremizėm.

Sidoqoftė,tek tema Nazi-Fashizmi dhe Komunizmi jepen shembuj nga era staliniste qė tregojne se ēfarė zhvillimi dramatik mund tė marrin gjėrat kur politika pėrpiqet tė ndikojė pėrfundimet shkencore pėr t'i shfrytėzuar pėr qėllimet e veta.

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Elizza prej 08.04.10 16:12

Pėrse shumica pranon evolucionin?


Sasia e provave nė favor tė krijimit ėshtė e pafund. Pėrse, pra, shumė veta e refuzojnė krijimin dhe e pranojnė evolucionin?. Njė arsye ėshtė ajo u mėsohet atyre nė shkollė.

Tekstet shkencore mbėshtesin pothuajse gjithmonė opinione evolucioniste. Rrallė, pėr tė mos thėnė asnjėherė, nxėnėsi informohet pėr argumente tė kundėrta.

Madje, zakonisht punėt rregullohen nė atė mėnyrė qė argumentet nė dėm tė evolucionit tė mos shfaqen fare nėpėr tekstet shkollore.

Duke shkruar nė revistėn shkencore 'American Laboratory' njė biokimist pohoi si vijon nė lidhje me edukimin shkollor tė fėmijėve tė tij: "djalit, evolucioni nuk i prezantohet si njė teori.

Qysh nė librat shkencorė tė pėrdorur nė klasat e para(bazohem nė ato qė kam lexuar nė librat e fėmijėve tė mi) bėhen pohime tė mbuluara. evolucioni paraqitet si njė realitet, jo si njė koncept qė mund tė vihet nė diskutim. Nė kėtė mėnyrė, autoriteti i sistemit edukativ imponon qė tė besohet kvshtu."

Idetė evolucioniste pėrshkojnė jo vetėm shkollat, por tė gjithė mėsimin shkencor dhe fusha tė tjera si historia dhe filozofia. Libra, artikuj gazatash, filma dhe programe televizive flasin pėr tė si pėr njė fakt tė sigurt.

Shpesh dėgjojmė apo lexojmė fraza tė tilla: "kur njeriu evoluoi nga kafshėt mė tė ulta" ose "Miliona vjet mė parė kur jeta evoluoi nga oqeanet". Nė kėtė mėnyrė njerėzit kushtėzohen qė tė pranojnė evolucionin si njė fakt dhe provat e kundėrta kalojnė pa u vėnė re.

Pesha e autoritetit

Nėse shkencėtarė dhe docentė tė famshėm pohojnė se evolucioni ėshtė njė fakt dhe lėnė tė kuptohet se vetėm njė i paaftė nuk do tė mund t'i besonte, sa profanė do tė guxonin t'i kundėrshtonin? Kjo peshė autoriteti qė kėrkohet tė ruhet nė emėr tė evolucionit ėshtė nga arsyet kryesore qė ai pranohet nga njė numėr i madh njerėzish.

Njė shembull tipik i pekėpamjeve qė shpesh frikėsojnė profanėt, ėshtė kjo deklaratė e Richard Doukins: "Teoria darviniste ka tani mbėshtetjen e tė gjitha dėshmive pėrkatėse qė disponohen dhe vėrtetėsia e saj nuk vihet nė dyshim nga asnjė biolog serioz modern." Por, a ėshtė me tė vėrtetė keshtu? Aspak! Njė kėrkim i vogėl do tė zbulonte se shumė shkencėtarė, duke pėrfshirė edhe 'biolog serioz modern', jo vetėm qė e vėnė nė dyshim evolucionin, por as qė i besojnė fare.

Ata mendojnė se dėshmitė nė favor tė krijimit janė shumė e shumė mė tė forta. Prandaj pohime tė tilla tė pabazuara, di kėto tė Doukinsit, janė tė gabuara. Duke e vėrejtur kėtė, njė vėzhgues shkroi nė 'New Scientist': "A thua Richard Doukins ka kaq pak besim nė provat qė mbėshtesib evolucionin, sa ėshtė i detyruar tė pėrdorė pohime tė pabazuara e tė pėrgjithshme, pėr tė eliminuar ata qė nuk pajtohen me opinionet e tij?"

Me tė njėjtin ton, libri 'Njė pamje e jetės', i evolucionistėve Luria, Gould dhe Singer, pohon se "evolucioni ėshtė njė fakt" dhe thotė: "Ne mund tė dyshojmė edhe pėr faktin se toka rrotullohet pėrreth diellit apo se uji pėrbėhet nga hidrogjeni dhe oksigjeni." Pohon gjithashtu, se evolucioni ėshtė njė fakt, ashtu si edhe ekzistenca e forcės sė gravitetit.

Por, ndėrsa mund tė tregohet eksperimentalisht se toka rrotullohet rreth ciellit, se uji pėrbėhet nga hidrogjeni dhe oksigjeni dhe se forca e gravitetit ekziston, evolucioni nuk mund tė tregohet eksperimentalisht.

Pėrkundrazi, po kėta evolucionistė pranojnėse "proceset dhe mekanizmat e evolucionit mbewten akoma argumente tė njė debate t ė ndezur” Por, a tė bėhen debate tė ndezura mbi faktin se toka rrotullohet rreth diellit? Jo. Deri nė ē’pikė, pra, ėshtė I arsyeshėm pohimi se evolucioni ėshtė njė fakt, si edhe kėto gjėra?

Nė parathėnien e origjinalit anglisht tė librit “Hallkat qė mungojnė”, David Pilbim shkruen se shkencėtarėt nuk I bazojnė gjithmonė pėrfundimet e tyre mbi fakte. Sipas Pilbim, njė arsye ėshtė se edhe shkencėtarėt janė njerėz dhe qmimi I vėnė nė lojė ėshtė I konsiderueshėm, pasi mund tė arrihen avantazhe tė shkėlqyera nėn formėn e fames dhe tė publicitetit.”

Libri pranon se evolucioni ėshtė njė disipline “e sunduar nga individė ambicioz” dhe flet pėr “paragjykime... tė lidhura ngushtė dhe aftėsibė bindėse tė atij qė I mbėshtet” Pėr shembull, thotė: “Kur paragjykimet priten me njė entuziazėm tė tillė dhe pėrshtaten deri nė atė pikė me dėshmitė, si nė rastin e njeriut tė Piltdaunit, atėherė shkenca zbulon njė predispozicion mė tė madh ndaj teorisė, se sa ndaj kėrkimit.”

Autori shton:” Evolucionistėt modern, si dhe kėrkuesit e pare, sigurisht qė nuk janė mė pak tė prirur qė tė jepen pas tė dhėnave tė gabuara, mjaft qė tė mbėshtesin paragjykimet e tyre….nuk pranuan vlerėsime objective nė favor tė gjėrave, tė dilat nuk ‘donin’ t’i besonin.”

Pra, pasi janė tė dedikuar ndaj evolucionit dhe duke dashur tė bėjnė karrierė, disa shkencėtarė nuk janė tė gatshėm tė pranojnė mundėsinė se janė gabim. Nė vend qėt tė pranojnė fakte qė mund tė japin rezultate jo tė favorshme, kėrkojnė tė gjejnė elemente nė mbėshtetje tė ideve tė tyre me paragjykime.

Ky qėndrim joshkencor u vu re dhe u qortua nga W. R. Tompson nė parathėnjen qė i bėri librit Prejardhja e llojeve tė Darvinit, nė njėqindvjetorin e botimit tė tij.Tompson tha: “ Nėse argomentet nuk u qėndrojnė analizave, nuk ėshtė rasti qė tė japim miratimin dhe njė kthim nė masė mbi bazėn e argomentimeve tė pa vlefshme duhet konsideruar i qortueshėm.”

Dhe shtoi: “Faktet dhe interpretimet mbi tė cilat bazohej Darvini nuk tė bindin mė. Kėrkimet e gjera mbi trashėgiminė dhe variacionin kanė minuar pozicionin darvinian.

Nė mėnyrė tė ngjashme, Antoni Ostrik, do cent i antropologjis, i ka kritikuar kolegėt e tij shkencėtarė se kan pėrcaktuar si “njė fakt ”pasardhjen e njeriut nga krijesa ngjashum majmunve. Ai tha se”nė rastin mė tė mirė bėhet fjalė vetėm pėr njė hipotezė, e cila as qė ėshtė e dokumentuar mire”.

Ai bėn tė ditur se “nuk ka asnjė prove qė njeriu tė mos ketė mbetur nė thelb po ai qė ishte qysh nga gjurmėt e para tė shfaqjes sė tij”. Ky antropolog thotė se pjesa mė e madhe e atyre qė janė rreshtuar me mbėshtetėsit e evolucionit, e kanė bėrė ”nga frika se mos nuk konsiderohen si studius sezioz apo qė tė mos i mbajnė jashtė rretheve akademike me peshė”.

Nė lidhje me kėtė, edhe Hoili dhe Uikramasinge vėrejnė: “ose duhet t’u besosh koncepteve tė tilla, ose tė damkosin patjeter si heretik.” Njė pasojė e kėsaj ėshtė fakti se shumė shkencėtar nuk jan treguar tė gatashėm per te shqyrtuar pa paragjykime alternativėn e krijimit.

Nė njė letėr pėr drejtorin e ’Hospital Practice’, njė lexues shkruan: “Shkenca ėshtė mburrur gjithmonė per objektivitetin e saj, por kam frikė se ne shkencėtaret po biem viktimė e po atij mentaliteti me paragjykime dhe te ngushtė, tė cilin e kemi dėnuar aq shumė”.

Dėshtimi i Fesė


Njė arsye tjetėr, pėr tė cilėn shumė e besojnė evolucionin, ėshtė se fetė e zakonshme japin rezultate tė pakėnaqshme si pvr mėsimet ashtu edhe pėr sjelljen, pėrveq faktit qė nuk shpjegojnė sic duhet tregimin biblik pėr krijimin. Njrėzit e informuar janė plotėsisht tė vetėdijshėm pėr shpypjet dhe inkuizicionet me sfond fetar. Kanė pare klerin tė mbėshtesė diktatorė gjakatarė.

E dine se miliona njerėz tė tė njejtės fe kanė vrarė njeri-tjetrin nėpėr luftėra, ndėrsa kleri ofronte mbėshtetjen pėr te dyja palėt. Prandja njerėzit nuk shohin asnjė arsye pėr tu interesuar pėr Zotin qė kėto fe thonė se pėrfaqėsojnė.

Nė kėtė largim kanė kontribuar edhe disa doktrina nė kundėrshtim me librat fetarė. Konceptet si ai i mundimit tė pėrhershėm, sipas te cilit Zoti i mundon disa nga krijesat e tij nė njė ferr tė zjarrtė e qė njerėzve tė arsyeshėm ju sjell neveri.

Sidoqoftė disa mesime dhe sjellje fetare nuk i sjellin neveri vetėm njerėzve tė arsyeshėm po sipas Biblės edhe Zotit. Nė tė vėrtetė Bibla e demaskon hapur hipokrizinė e disa krerėve fetarė.(Mateu 23:28). Tė kujtojmė se Jezusi i tha popullit se kleri i tyre pėrbėhej nga ‘prijės tė verbėr’, tė cilėtnuk mėsonin fjalėne Zotit, por pėrkundrazi ‘doktrina qė janė urdhėrime nga njerėzit’(Mateu 15:9,14).

Prandaj, pavarėsisht se c’pretendojnė ato, fetė qė kanė inkurajuar apo lejuar hipokrizinė dhe gjakderdhjen nuk janė nga Zoti dhe as qė e pėrfaqėsojnė atė.

Pėrveq kėsaj, ekzistojnė edhe disa doktrina fetare qė i shtyjnė njerėzit tė besojnė se Bibla pėrmban mėsime antishkencore. P.sh. disa pohojnė gabimisht se toka na qenka krijuar brenda 6 ditė tė njemendėta 24 orėshe dhe se paska njė moshė vetėm 6000 vjecaqe, por kėtė gjė se meson as Bibka as Kurani.

Ta shoh, do ta besoj’

Disa njerėz, nė bazė tė thėnis ‘ta shoh, do ta besoj’, me sinqeritet e kundėrshtojnė idenė e njė krijuesi. Ndoshta besojnė se diqka qe nuk mund tė matet e as tė shihet nuk mund edhe tė eksistojė. Nė jetėn e pėrditshme pranojė eksistencėn e shumė gjėrave qė nuk shihen, si elekriciteti, magnetizmi, valėt e radios apo forca e gravitetit.

Megjithatė kjo nuk e ndryshon mendimin e tyre, pasi tė gjitha kėto mund tė maten apo tė zbulohen me ndonjė mjet fizik. Por nuk ekziston asnjė mjet pėr ta parė apo pėr ta matur Krijuesin.

Megjithatė kemi arsye tė vlefshme pėr ta besuar ekzistencėn e njė Krijuesi tė padukshėm, pasi mund tė vėzhgojmė dėshmitė e dukshme, rezultatet fizike tė veprės sė tij.

Ato i shohim nė pėrsosmėrinė teknike dhe nė ndėrlikimin e sktrukturės sė atomit, nė universin e organizuar nė mėnyrė tė jashtėzakonshme, nė planetin e mrekullueshėm Tokė, nė mėnyrėn e quditshme se si janė bėrė gjallesat, si edhe nė trurin mahnitės tė njeriut.

Janė tė gjitha pasoja qė duhet kėrkuar njė shkak. Vetė materialistėt e pranojnė pasimin e shkakut dhe pasojės nė tė gjitha fushat e tjera.Pėrse nuk u dashka tė vlejė ky parim edhe pėr universin fizik?

Njė arsye tjetėr edhe mė e madhe pėr mosbesim

Ekziston edhe njė arsye tjetėr e rėndėsishme pėr tė cilėn shumė veta e braktisin besimin te Zoti dhe pranojnė evolucionin. Janė vuajtjet e shumta qė eksistojnė.

Nė vazhdėn e shekujve kanė parė padrejtėsi, vrasje, kriminalitet, luftėra, sėmundje e vdekje. Shumė nuk ekuptojnė se perse kanė pllakosur mbi familjen njerėzore gjithė kėto vėshtirėsi. Mendojnė se njė Krijues i plotėfuqishėm nuk duhej t’i kishte lejuar. Dhe pasi kėro kushte ekzistojnė ata nxjerrin pėrfundimin se Zoti nuk ekziston.

Nė teorinė e evolucionit ata shohin alternativėn e vetme tė mundshme dhe shpesh e pranojnė pa bėrė shumė hetime.

Pėrse pra, atėherė i ka lejuar gjithė kėto vuajtje njė Krijues i plotėfuqishėm? A do tė jetė gjithmonė kėshtu? Pasi tė kemi kuptuar pėrgjigjen e kėtij problemi, do tė mund tė kuptojmė arsyen themelore, pėr tė cilėn nė ditėt tona teoria e evolucionit ėshtė pėrhapur kaq shumė.
avatar
Elizza

1087


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Estilen prej 08.04.10 19:24

Shenim.
Per aresye te panjohura e te pa bera publike nga moderatoret ...kjo teme eshte fshire.
Atehere po e postoi dhe nje here,qe te ballafaqohemi me Elizzen nepermjet temave dhe jo forces se postit qe ajo mban.

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Rrymat fetare mohojnė shkencėn bashkėkohore. Para sė gjithash nė SHBA po forcohet gjithnjė e mė tepėr njė lėvizje, pėr tė cilėn njė teori mbi njė histori tė ndėrlikuar zhvillimi tė jetės - Teoria e Evolucionit - nuk vlen dy lekė.

Kjo lėvizje bėn propagandė tė madhe mbi krijimin nė mėnyrė tė planifikuar tė jetės, brenda pak ditėsh, nga Krijuesi.Nė vend tė njė zhvillimi disa miliona vjeēar, njeriu qenka krijuar brenda njė dite tė vetme.

Charles Darwin sharlatan ?

Edhe qeniet e tjera tė gjalla, sipas kėsaj teze fetare, u krijuan sa mbyll e ēel sytė. Pėr shembull trajtat e shumėllojshme tė kandrrave, sipas tyre, nuk janė pasoja tė pėrshtatjes dhe pėrzgjedhjes.

Citate fjalė pėr fjalė nga interpretime tė Biblės apo Kuranit na u dashka tė zėvendėsojnė librin e biologjisė. Tregimi mbi Krijmin e jetės dhe tė botės brenda shtatė ditėve na qenka njė pėrshkrim me pėrpikmėri tė madhe.

Gjysma e amerikanėve janė tė bindur se Teoria e Evolucionit ėshtė shejtan? dhe se Charles Darwin''''i ėshtė njė sharlatan.

Nėse u besohet krijimistėve atėherė Toka u krijua si prodhim i gatshėm para rreth 6 000 vjetėsh. Planeti ynė nuk paska ndryshuar aspak qė nga krijimi, as kontinentet dhe oqeanet. Ndonjė rrjedhė gjeologjike nuk paska pasur.

Nė kundėrshtim me njohuritė e shkencave tė Tokės, Alpeve nuk iu deshėn miliona vjet pėr tė marrė trajtėn e sotme por vetėm disa orė. Nė botėn e krijimistėve tė gjithė kafshėt janė krijuar nė tė njėjtėn kohė. Edhe kjo e pambėshtetur nga njohuritė shkencore. Vetė njeriu paska jetuar nė tė njėjtėn kohė me gjigandėt parahistorikė si dinozaurėt.

Fosilet paraqiten si dėshmitarė tė Pėrmbytjes sė Botės

Por idili nuk zgjati pėrgjithmonė. Banorėt mėkatarė tė Tokės ngjallėn zemėrimin e Krijuesit dhe duhej tė dėnoheshin me njė gjėmė shkretuese. Por po tė interpretojmė fjalė pėr fjalė Biblėn, u arrit tė shpėtohej nga njė ēift prej secilit lloj kafshėsh.

Arka e Nuės i paska ofruar shpėtim edhe vetė dinozaurėve, tė cilėt janė mbartur si vezė. Pastaj erdhi Vėrshimi i Ujit. Ky bėri pamėshirshėm kėrdinė dhe ndryshoi pėrgjithmonė faqen e dheut. Vetėm nėn mbrojtjen e Arkės arriti jeta tė ia dalė tejetej. Pėrveē Arkės, gjithēka tjetėr u asgjėsua.

Kėshtu krijimistėt i shpjegojnė fosilet, gjetjet kockore nga kohėt parahistorike; si dėshmitarė tė kėsaj gjėme. Kockat qenkan kthyer nė gurė pėrbrenda 4 000 vjetėsh qė nga Pėrmbytja e Botės.

Sipas bindjeve shkencore kjo merr tė paktėn 10 000 vjet, shpesh mė tepėr. Kockat e dinozaurėve, nė thelb dėshmi tė qarta tė evolucionit, shndėrrohen nė dėshmitarė tė Pėrmbytjes sė Botės. Njė skenar qė t'i ngre qimet e kokės pėrpjetė, i cili shpėrfill njohuritė themelore tė gjeologjisė dhe biologjisė. Ajo qė mbetet ėshtė njė bindje armiqėsore ndaj shkencės, e cila duhet ngulitur me tė gjitha mjetet nė kokat e njerėzve.

Manipulime nėpėr shkolla e nė internet

Manipulime nė vend tė shqyrtimeve dhe njohjeve - njė shtjellim qė kishim menduar se e kishim lėnė pas.
Apologjetėt myslimanė pėrpiqen si e si t'u mbushin mendjen njerėzve se si Kurani na qenka shkencė dhe shkojnė deri aty sa thonė se pėr tė bėrė shkencė nuk ėshtė nevoja tė bėsh studime, hulumtime dhe eksperimente por do tė mjaftonte tė studioje Kuranin pasi tė gjitha pėrgjigjet na qenkan aty.

Propaganda e kėsaj lėvizjeje tė re apologjetėsh myslimanė ėshtė pėrhapur mė tė madhe edhe nė atė pjesė tė internetit qė flet shqip. Pėrveēse kanė bėrė plot faqe shqipe nė internet, apologjetėt nuk kanė lėnė vend e kuvend pa u futur.

Shumė tė tillė nuk ngurojnė tė kėrcėnojnė edhe nė emėr tė Zotit. Kėta apologjetė myslimano-shqiptarė kanė nė dispozicion njė burim jo tė vogėl propagandik shkrimesh tė pėrkthyera nė shqip nga arabishtja apo turqishtja.

Vlen tė thuhet se lėvizja e apologjetėve myslimanė mund tė sjellė njė pėrparim pėr myslimanin e bindur pasi pėrpiqet tė shpjegojė arritjet shkencore pėrmes Kuranit, pra tė paktėn e njeh myslimanin e bindur me arritjet shkencore. Jashtė kėtij kuadri, ajo pėrbėn njė kėrcėnim pėr qytetėrimin pasi pėrpiqet ta kthejė njerėzimin edhe njėherė nė Mesjetėn e errėt fetare.

Para sė gjithash nė SHBA e shume shtete te tjera po shtohet trysnia politike qė krijmizmi tė pranohet gjithnjė e sa mė tepėr nė planin mėsimor tė shkollave. Pėrpjekje tė tilla janė bėrė para pak kohėsh edhe nė Itali ndėrsa nė Gjermani, krijimistėt pėrpiqen tė bėjnė pėrpara pėrmes librash qė janė bėrė gati pėr t'u futur fshehurazi nėpėr shkolla. Ēfarė po ndodhė vallė nė Shqipėri e Kosovė ?

Kemi plot shembuj nga koha e komunizmit nė Shqipėri qė tregojnė se ēfarė ndodh kur njė ideologji kthehet nė ekstremizėm.
Tek tema Nazi-Fashizmi dhe Komunizmi tregohet me shembuj nga era staliniste se ēfarė zhvillimi dramatik mund tė marrin gjėrat kur politika pėrpiqet tė ndikojė pėrfundimet shkencore pėr t'i shfrytėzuar pėr qėllimet e veta.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Jon prej 08.04.10 19:47

estilen shkruajti:Shenim.
Per aresye te panjohura e te pa bera publike nga moderatoret ...kjo teme eshte fshire.
Atehere po e postoi dhe nje here,qe te ballafaqohemi me Elizzen nepermjet temave dhe jo forces se postit qe ajo mban.

Estilen, ju lutem mos posto dy here te njejtin artikull, asnjeri nuk e ka fshire kete postim qe pretendon qe te eshte fshire, vetem shiko siper, e ke aty.
avatar
Jon

1315


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Estilen prej 08.04.10 20:35

Jon shkruajti:
Estilen, ju lutem mos posto dy here te njejtin artikull, asnjeri nuk e ka fshire kete postim qe pretendon qe te eshte fshire, vetem shiko siper, e ke aty.

E pashe qe e kane lejuar perseri i dashur Jon.!!!!
Duket qe dora tinzare qenka dhe hileqare...!

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Elizza prej 08.04.10 20:56

Estilen, e di se dyshimi bie mbi mua, tė paska thėnė edhe Joni se nuk tė ėshtė fshirė posti.
Unė nuk kam asgjė kunder teje!

Unė besoj se ka nje Krijues, ka nje ideator, nje arkitekt qe krijoi gjithė universin dhe nuk kam "ardhur" nga HIQI apo nga materia inogranike sic pretendohet nga evolucionistet ,,, Thjesht s'mund t'i mbyll sytė para argumenteve qė kam pėrpara e as s'mund ta konsideroj majmunin si paraardhės tė njeriut!!!....Ndoshta Krijimi nė sytė tuaj duket joshkencor ama edhe evolucioni nuk ėshtė mė shkencor! Evolucioni ėshtė njė teori dhe s'mund tė konsiderohet fakt.....
avatar
Elizza

1087


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Estilen prej 08.04.10 22:08

Sa herė qė morali mbėshtetet mbi teologji, sa herė qė drejtėsia i mveshet autoritetit hyjnor, mund tė pėrligjen e tė kryhen gjėrat mė imorale, mė tė padrejta e mė famėkeqe.

— Ludvig Fojerbah

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

BESOJ NE EVOLUCION

Mesazh  Nikolaos prej 10.04.10 21:43

Nuk eshte aspak e vertete ekzistenca e Zotit, ashtu sic thuhet neper libra fetarė.

Une besoj ne Teorine E Darvinit. Per mua i vetmi zot i cili krijoi jeten ne planetin Toke eshte vetem Dielli.

Por Dielli nuk eshte Zot me te cilin te flasim e t'i lutemi. Askush me mire se mesuesit e biologjise dhe astronomise nuk e di se kush e ka krijuar jeten. Ata jane te vetedijshem qe Dielli eshte i vetmi burim i jetes. Po sikur te shuhet Dielli, a ka Zot qe e mbron jeten qe kemi? - Aspak.

Toka ne fillim ishte shkretetire, pastaj akull. Me vone Dielli shkriu akullin dhe nga akulli u krijua uji, oqeanet, detet, lumenjte etj. uji duke kombinuar me dheun japin prodhim, bime, peme. Jeta ka nisur ne uje nen nxitjen e vullkaneve dhe gjerat evolouan ashti sic krimbi kthehet ne flutur e keshtu me radhe. Por lloje jete erdhen edhe me perplasjen e asteroideve qe solli nje rrace te re ne toke pas zhdukjes e dinozaureve.

Pra teoria fetare eshte absurde pasi keto teori u krijuan qe 2000 vjet e ketej, nderkohe qe njerzit e pare kane me se 70 000 vjet qe jane krijuar,ndaj lind pyetja; Pse u dashka te njihemi kaq vone me Zotin? ose pyetja tjeter; pse duhet te na krijoje me deomos "dikush". Cfare fiton ai ne kete mes, cfare kenaqesie ndjen, perse e i sherbejme? Cfare jete ben ai? pra s'ka kuptim.

Pastaj shkenca astronomike e hedh poshte fjalen e bibles (apo kuranit) qe nga teoria kur bibla thote qe Toka eshte qendra e Universit dhe ndodhi e kunderta kur astronomi polak Nikolla Koperniku zbuloi se Dielli eshte qendra e sistemit tone diellor, ku me vone e vertetoi dhe Galileo.

Ne jemi nje fije pluhuri ne hapesiren e pafund, ku ne hapesire ka me miliarda galaktika , miliarda sisteme diellore dhe miliarda jete por ne nuk e kemi aq te zhvilluar teknologjine sa te shkojme e te zbulojme jete tjeter pasi per te shkuar te ylli me i afert duhen me shume se 4 vite drite.

Nuk po them qe feja ndikon per keq, ne shumicen e rasteve ajo i ben njerezit e bute, paqesor, te dashur sepse njerezit fetar kane frike se mos Zoti i denon nese bejne mekat.. Por nuk eshte mekat ta jetosh jeten me te gjitha te mirat e saj.

Nje jete kemi dhe duhet jetuar ne maksimum sepse me vone do pendohemi qe s'e kemi shijuar sic duhet. Ferri dhe parajsa jane ne toke. ferri eshte kur ekziston varferia, vuajtja, burgimi etj. Dhe cfare parajse me te mire ka se te kesh prane njeriun qe do, te jesh i pasur, i lumtur...?
Zoti eshte natyra. Po te kete Zot do te kishte vetem nje liber te shenjte dhe jo bibel dhe kuran e libra te feve e tjera qe po shtohen.

Po te kishte Zot do ta pranonte e gjithe bota. Edhe udheheqesit si Enver Hoxha, Hitleri, Stalini etj nuk e pranuan Zotin, ata vertet ishin diktator por asnjehere budallenj.... pastaj ne krahasim me te kaluaren besimi dhe ritet fetare kane rene dhe do te bjere me shume, kjo shihet tek te rinjte qe shkojne ne kishe per t'u njohur me njeri tjetrin. Besimin e kane me shume vetem te vjetrit....

Si besuam si nuk besuam te gjithe do vdesim heret a vone. Pastaj kur njerezit besonin me shume ne Zot, ne Mesjete, kishte me shume lufte dhe varferi, pse s'i ndaloi Zoti? Perderisa askush nuk e ka pare Zotin dhe nuk ka folur me te, eshte i pabesueshem.

Ju qe besoni ne Zot keni lexuar shume libra feje ose keni prinder fetar por po te lexoni astronomine, astrologjine, bio-kimine apo fiziken do e kuptoni qe nuk do te jeni me naiv sic isha une dikur.....por nga ana tjeter besimi nuk te ben keq por nuk ka asgje te vertete ne tė.


Edituar pėr herė tė fundit nga Nikolaos nė 12.08.11 19:32, edituar 1 herė gjithsej
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

644


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  fbeshiri prej 12.04.10 22:33

Edhe shkenca e ka zbuluar ekzistencen e ZOTIT

Nė formėn e saj standarte, teoria e Big Bengut pohon se universi ka filluar me zgjerimin e menjėhershėm tė tė gjitha pjesėve. Po si arritėn tė zgjeroheshin nė tė njėjtin ēast, tė sinkronizuar tė gjitha pjesėt e universit? Kush ua dha komandėn atyre?

Andrei Linde, profesor kozmologjie

Njė shekull mė parė, krijimi i universit ishte njė koncept qė injorohej nga njė pjesė e mirė e astronomėve. Shkak pėr kėtė ishte koncepti i gabuar i shkencės sė shekullit tė 19-tė ku pranohej gjerėsisht ekzistenca e gjithėsisė qė nga pafundėsia.

Shumica e shkencėtarėve qė studionin mbi universin duke supozuar se ndodheshin pėrballė me njė masė lėndėsh, e cila meqė ekzistonte qė nė infinit as nuk e merrnin mundimin ta kalonin ndėrmendje pėr njė “krijim” tė universit, pra, pėr ekzistencėn e njė fillimi (tė tij).

Idea mbi “ekzistencėn nė pafundėsi” (vazhdueshmėri) ka hyrė nė Perėndim sė bashku me filozofinė materialiste. Kjo filozofi, e cila i ka rrėnjėt te Grekėt e lashtė, mbron idenė se nuk ka ekzistencė tjetėr veē materies dhe se universi ekziston qė nga pafundėsia dhe do tė vazhdojė deri nė pafundėsi.

Kjo filozofi mbijetoi nė forma tė ndryshme gjatė sundimit roman dhe nė Perandorinė e Vonė Romane dhe nė Mesjetė, materializmi pėsoi njė rėnie si rezultat i influencės sė Kishės Katolike dhe filozofėve tė krishterė. Por pas Rilindjes mes shkencėtarėve dhe filozofėve perėndimorė filloi tė lindte njė kuriozitet pėr burimet filozofike tė Greqisė sė lashtė. Kėshtu pra, filloi pėrqafimi i materializmit nė kėtė periudhė.

Ishte filozofi i shquar gjerman Imanuel Kant ai qė gjatė Iluminizmit Evropian ka pranuar dhe mbrojtur materializmin. Kanti deklaronte se universi ka ekzistuar vazhdimisht dhe brenda kėsaj pafundėsie ēdo probabilitet duhet tė shihet si i mundshėm. Ndjekėsit e Kantit idenė mbi njė univers tė pafund vazhduan ta mbronin sė bashku (bashkangjitur) me materializmin.

Qysh nga fillimi i sheku-llit tė 19-tė edhe teza se nuk ekziston njė zanafillė e universit, pra, e krijimit nė njė ēast filloi tė pėrqafohej gjerėsisht. Kjo ideologji, e cila u pėrvetėsua me kėmbė-ngulje tė madhe edhe nga materialistė dialektikė si Karl Marksi dhe Frederik Engels, arriti tė avancojė deri nė shekullin e 20-tė.

Ideja nė fjalė pėr njė univers tė pafund nė ēdo periudhė ka qenė e lidhur fort me ateizmin. Nuk ėshtė e vėshtirė pėr ta kuptuar pse?

Sepse ekzistenca e njė zanafille pėr universin flet pėr krijimin e tij nga Zoti dhe e vetmja rrugė pėr t’iu kundėrvėnė kėsaj ishte dalja nė skenė me pretendimin se universi ka ekzistuar gjithmonė. Njė nga ata, tė cilėt e pėrvetėsuan me kėmbėngulje kėtė ideologji ishte Xhorxh Policer, i cili me librat qė shkroi nė shekullin e 20-tė u bė njė mbrojtės i njohur i materializmit dhe marksizmit.

Nė librin e tij me titull: “Parimet themelore tė filozofisė”, Policer duke u bazuar nė modelin e “universit tė pėrhershėm” i del kundra (krijimit) nė kėtė mėnyrė:
“Universi ėshtė diēka e pakrijuar. Nė qoftė se do tė ishte e kundėrta, atėherė duhet tė jetė i krijuar nga Zoti nė njė ēast tė vetėm dhe duhet tė jetė krijuar nga asgjėja, pra, mosekzistenca. Pėr tė pranuar krijimin, para sė gjithash duhet tė pranojmė, idenė e njė ēasti kur universi akoma nuk ekzistonte, dhe mė pas ēdo gjė u krijua nga hiēi. Kjo ėshtė diēka qė shkenca nuk mund ta pranojė”.

Policer ishte kundra krijimit, duke mbrojtur idenė e pafundėsisė sė universit, mendonte se shkenca pėrparonte nė anėn e tij. Nė fakt shkenca pa kaluar shumė kohė demostroi me tė vėrtetė se universi ka njė fillim. Dhe ashtu siē e kishte deklaruar Policeri vetė, nėse ka njė krijim atėherė duhet tė ketė gjithashtu njė Krijues.

Zgjerimi i Universit dhe Zbulimi i Big Bengut

Vitet 1920 do tė ishin shumė tė rėndėsishme pėr zhvillimin e astronomisė moderne. Nė vitin 1922 fizikanti rus Aleksandėr Fridman arriti tė pėrllogarisė se sipas Teorisė sė Relativitetit tė Ajnshtajnit, struktura e universit nuk ishte statike (e palėvizshme) dhe do tė ishte e mjaftueshme edhe njė impuls i vogėl tė shkaktonte zgjerim apo tkurrje (tė saj).

I pari person qė arriti tė tregojė rėndėsinė e zgjidhjes sė Fridmanit, ishte astronomi belg Xhorxh Lėmetrė. I bazuar nė kėto kalkulime, Lėmetrė deklaroi se universi kishte njė fillim dhe qė prej asaj zanafille vazhdon nė mėnyrė konseguente tė zgjerohet. Pėrveē kėsaj bėri tė ditur se do tė arrihej tė llo-garitej edhe masa e mbetur e rrezatimit qė prej kėsaj pikėnisjeje.

Llogaritjet teorike tė kėtyre shkencėtarėve nuk tėrhoqėn vėmendje nė atė kohė por me shfaqjen e njė argumenti bindės gjatė viteve 1929, si rezultat i vėzhgimeve tė shumta, ranė si njė bombė nė botėn e shkencės. Po atė vit nė qendrėn vėzhguese “Kalifornia Maunt Uillson”, astronomi amerikan Edvin Habėll bėri njė nga zbulimet mė tė mėdha nė historinė e astronomisė.

Habėll duke studiuar qiellin me anėn e njė teleskopi gjigand, zbuloi se drita e yjeve ēdo ditė e mė tepėr pėrthyhej drejt ngjyrės sė kuqe, fundit tė spektrit dhe kjo ka lidhje tė drejtėpėrdrejtė me distancėn e yjeve nga toka. Ky zbulim tronditi tė gjitha bazat e modeleve tė njė universi tė qėndrueshėm tė supozuara deri nė atė kohė.

Sipas ligjeve tė njohura tė fizikės, spektri i rrezeve tė dritės, tė cilat lėvizin drejt pikės sė vėzhgimit kthehen nė vjollcė, ndėrsa spektri i atyre rrezeve tė dritės, tė cilat largohen prej pikės sė vėzhgimit anojnė drejt sė kuqes. (E njėjtė kjo me ho-llimin e zėrit tė sirenės sė trenit, i cili i largohet vėzhguesit.) Vėzhgimi i Habllit tregon se sipas kėtij ligji, trupat qiellorė nė mėnyrė tė vazhdueshme largohen prej nesh.

Pa kaluar shumė kohė Habėll, zbuloi diēka tjetėr shumė tė rėndėsishme: galaktikat dhe yjet nuk largoheshin vetėm prej nesh por edhe nga njėri-tjetri. Pėrballė njė universi ku ēdo trup qiellor, nė tė cilin distancohen nga njėri-tjetri, i vetmi pėrfundim qė mund tė arrihet ėshtė se universi ėshtė nė “zgjerim” tė pėrhershėm.

Ky ishte njė zbulim pėr tė cilin Xhorxh Lėmetrė pati “profetizuar” pak kohė mė parė, dhe njė nga mendjet mė tė shquara tė shekullit, pati shprehur diēka nė lidhje me kėtė 15 vjet mė parė se ai.

Nė vitin 1915 Albert Ajnshtajn me anė tė pėrllogaritjeve tė pėrfituara nga Teoria e pėrgjithshme e Relativitetit arriti nė pėrfundimin se universi ėshtė njė strukturė jo-statike (kėshtu duke i paraprirė pėrfundimeve tė Fridmanit dhe Lėmetrit).

Por i habitur pėrballė kėtij zbulimi Ajnshtajni, ekuacioneve tė tij i shtoi edhe njė faktor tė ri, tė cilin e emėrtoi “konstante kozmologjike” qė “tė dilte njė pėrgjigje e drejtė” sepse nė atė kohė astronomėt thonin se universi ėshtė statik dhe ai kėrkoi qė teoria t’i pėrshtatej kėtij modeli. Vite mė vonė konstanten kozmologjike do ta pėrkufizonte si, gabimi mė i madh i karrierės sė tij.

E vėrteta mbi zgjerimin e universit, tė cilėn na e parashtroi Habėll, mė pas do tė lindte njė model tė ri pėr universin. Nėse universi ėshtė nė zmadhim nėse do tė kthehemi pak nė kohė (nė tė shkuarėn) do tė konstatojmė njė univers mė tė vogėl, e nėse shkojmė mė tej do tė vėrejmė “vetėm njė pikė”.

Duke iu mbėshtetur matjeve tė bėra, kjo pikė, e cila pėrfshinte tė gjithė materien e universit, do tė kishte njė vėllim zero pėr shkak tė forcės tė madhe tėrheqėse (gravitetit). Kėshtu qė universi duhet tė jetė shfaqur me shpėrthimin e kėsaj pike me vėllim zero. Ky shpėrthim u quajt “Big Beng” (Shpėrthimi i Madh) dhe ekzistenca e tij nė mėnyrė tė pėrsėritur pohohet nga faktet e vėrejtura.

Big Beng tregoi njė tė vėrtetė shumė tė madhe: Tė thuash qė diēka ka zero volum ėshtė njėsoj sikur tė thuash ėshtė “Hiē”. I gjithė universi ėshtė krijuar nga ky “hiē”. Dhe pėr mė tepėr ky univers ka njė fillim nė tė kundėrt me pikėpamjen e materialistėve qė mbėshtesin se “universi ka ekzistuar nga pafundėsia”.

Hipoteza e “gjendjes sė qėndrueshme” (palėvizshme)

Teoria e Big Bengut pėr shkak tė argumentave tė forta qė sillte, filloi tė pranohej gjerėsisht nga bota e shkencės. Por astronomėt, tė cilėt ishin tė vendosur nė mbėshtetje tė filozofisė materialiste dhe mbi idenė e kėsaj filozofie mbi njė “univers tė pafund”, vazhdonin t’i rezistonin Big Bengut dhe tė mbanin nė kėmbė ideologjinė e tyre.

Shkakun e kėsaj pėrēapjeje kuptohet fare qartė nė fjalėt e fizikantit tė shquar Artur Edington, i cili thotė: “Nė mėnyrė filozofike idea pėr fi-llimin e menjėhershėm tė kėtij rregulli tė tanishėm natyror mė duket shumė e neveritshme”.

Njė tjetėr astronom qė kundėrshtoi teorinė e Big Bengut, ishte Fredi Hoil. Ky i fundit aty nga mesi i shekullit tė 20-tė nxorri njė model tė ri, pasues i filozofisė sė universit tė pafund tė shekullit tė 19-tė, me emrin gjendje e palėvizshme “Steady-state”.

Hoil e pranoi faktin e pakundėrshtueshėm tė zgjerimit tė universit dhe propozoi diēka tė re se universi ėshtė i pafundėm nė tė dyja, dimensionin dhe kohėn e tij. Sipas kėtij modeli me zgjerimin e universit materia nė sasi tė duhura, nė mėnyrė spontane filloi tė ekzistonte vetvetiu pėr ta mbajtur universin nė gjendje tė palėvizshme.

Qėllimi i vetėm i dukshėm i kėsaj teorie ėshtė mbėshtetja e dogmės sė “materies qė ekziston qė nė pafundėsinė e kohės”, e cila ėshtė baza e filozofisė materialiste, kjo teori e Big Bengut ėshtė plotėsisht e kundėrta sepse mbron qė universi ka njė fillim. Pėrkrahėsit e teorisė sė gjendjes sė palėvizshme i rezistuan pėr njė kohė tė gjatė Big Bengut. Por megjithatė shkenca pėrparonte kundra tyre.

Triumfi i Big Bengut

Nė vitin 1948 Xhorxh Gamov duke i avancuar mė tej llogaritjet e Xhorxh Lėmetrit, hodhi njė tezė tė re mbi Big Bengun. Nėse universi ėshtė formuar me njė shpėrthim kataklizmik, padyshim qė duhet tė ketė lėnė pas njė pėrqindje tė caktuar tė rrezatimit. Dhe mbi tė gjitha ky rrezatim duhet tė jetė pėrhapur nė raport tė njėjtė nė tė gjithė universin.

Ky argument qė duhej tė vėrtetohej, pa kaluar shumė kohė u gjend. Nė vitin 1965, dy kėrkues Arno Penzias dhe Robert Uillson si pėrfundim i njė rastėsie, zbuluan kėto rrezatime (valė) tė panjohura. Ky rrezatim, tė cilin e quajtėn “Sfondi Kozmik i Rrezatimit” ishte i ndryshėm nga rrezatimet qė reflektoheshin nga ēdo vend i hapėsirės pėr uniformitetin e jashtėzakonshėm.

E shprehur ndryshe ky nuk ishte njė rrezatim me origjinė tė lokalizuar, pra, nuk kishte njė burim tė pėrcaktuar dhe ishte i pėrhapur gjithandej. Kėshtu qė shumė shpejt u zbulua se kėto rrezatime i takonin mbetjeve tė periudhės sė Big Bengut qė vazhdojnė qė nga ēasti i parė i shpėrthimit tė madh. Gjithashtu Gamovi nxorri se frekuenca e rrezatimeve ishte shumė e afėrt me vlerėn e parashikuar nga shkencėtarėt mė parė. Penzia dhe Uillson fituan edhe ēmimin Nobel pėr zbulimin e tyre.

Nė 1989, Xhorxh Smut me ekipin e tij tė NASA’s hodhėn nė hapėsirė “Satelitin e Zbulimit tė Rrezatimit tė Sfondit Kozmik” (COBE). Me aparatet e ndjeshme tė vendosura nė kėtė anije kozmike u deshėn vetėm 8 minuta pėr tė detektuar dhe pohuar matjet e Penzias dhe Uillsonit. Konkluzionet vėrtetuan rezultatet e mbetjeve tė trysnisė dhe nxehtėsisė prej shpėrthimit tė madh nė fillim tė universit.

Shumica e shkencėtarėve pohuan se COBE nė mėnyrė tė sukseshme kishte kapur mbetjet e Big Bengut.
Shumė fakte tė reja pėr Big Bengun po dilnin. Njė argument tjetėr i rėndėsishėm i Big Bengut ishte sasia e gazeve tė hidrogjenit dhe heliumit nė hapėsirė. Me matjet e bėra nė ditėt tona kuptohet se raporti hidrogjen-helium nė univers pėrputhet plotėsisht me raportin teorik tė llogaritjeve tė mbetjes sė hidrogjen-helium nga Big Bengu.

Kjo na drejton nė atė se nė teorinė e gjendjes sė palėvizshme nėse universi pa njė fillim vjen nga infiniti dhe nuk ka fillim, hidrogjeni nė univers do tė digjej plotėsisht dhe do tė kthehej nė helium. I mbėshtetur nga fakte tė mjaftueshme Big Bengu u pranua nė mėnyrė tė prerė nga shkenca. Sipas njė shkrimi nė numrin e Tetorit 1994 tė revistės “Scientific American” shėnon se modeli i Big Bengut ėshtė i vetmi qė merr parasysh zgjerimin e vazhdueshėm dhe siste-matik tė universit dhe pėrfundime tė tjera observuese.

Denis Shama, i cili pėr njė kohė tė gjatė sė bashku me Fred Hoil, pėrkrahu teorinė e gjendjes sė palėvizshme, u shpreh nė kėtė mėnyrė mbi argumentat e njėpasnjėshme tė Big Bengut:
“Edhe unė si gjithė ato qė pėrkrahnin teorinė e gjendjes sė palėvizshme u fėrkuan pėr njė kohė tė gjatė me argumentat bindėse...

Njė rol tė rėndėsishėm luaja dhe unė por jo se i besoja vėrtetėsisė por vetėm se do tė doja qė “gjėndja e palėvizshme” tė ishte e vėrtetė. Kundra argumenteve mora pjesė pėrkrah Fredit pėr tė gjetur pėrgji-gje pėr kėto zbulime armike. Por me grumbullimin e mė tepėr tė argumenteve, e kuptova qė nuk kishte mė kuptim tė vazhdoja tė luaja rolin dhe mendova se tashmė duhet lėnė mėnjanė “gjėndja e palėvizshme”.

Kush e krijoi universin nga mosekzistenca?

Me triumfin e Big Bengut, edhe dogma themelore e materialistėve, nocioni mbi “universin e pafund” u varros nė faqet e historisė. Atėherė ēfarė ishte ajo forcė qė krijoi universin me njė shpėrthim tė madh nė mosekzistencė?

Pa dyshim qė kjo pyetje tregon (shfaq) atė tė vėrtetė, tė cilėn nuk e pėlqen Artur Edington dhe materialistė tė tjerė, pra, ekzistencėn e njė Krijuesi. Filozofi i shquar ateist Antoni Flu pėr kėtė ka thėnė:
“Thonė se shpifjet i bėjnė mirė gjendjes shpirtėrore tė njeriut. Unė do tė rrėfehem: Modeli i Big Bengut ėshtė shumė shqetėsues pėr sa i pėrket njė ateisti. Sepse shkenca ka vėrtetuar njė pretendim tė pėrkrahur nga burime fetare: Tezėn mbi ekzistencėn e njė zanafille tė universit. Unė i besoj akoma ateizmit por duhet tė theksoj se nuk ėshtė fare e lehtė dhe e qetė tė mbrohet pėrballė Big Bengut”.

Shumė shkencėtarė tė tjerė qė nuk e kishin detyruar veten nė besimin e verbėr nė ateizėm, sot nė krijimin e universit e pranojnė ekzistencėn e njė Krijuesi, zotėrues tė njė force tė pafund, pra, Allahun. Psh, astrofizikanti i njohur amerikan Hjuxh Ros shpjegon ekzistencėn e Krijuesit pėrtej dimensioneve tė universit nė kėtė mėnyrė:
“Koha ėshtė dimensioni ku shfaqen ngjarjet. Nė qoftė se materia ėshtė e shfaqur sė bashku me shpėrthimin, atėherė shkaku i ekzistencės sė universit duhet tė jetė njė fenomen plotėsisht i pavarur nga dimensioni kohor dhe ai i vendit. Kjo na tregon se krijuesi ėshtė mbi tė gjitha dimensionet e universit. Nė tė njėjtėn kohė tregon se Zoti nuk ėshtė universi nė vetvete dhe nuk pėrmbledh atė apo tė jetė njė forcė e tij (universit).

Ankesat dhe pavleftėsitė (mangėsitė) ndaj krijimit

Siē e studiuam deri nė kėtė pikė, Big Beng do tė thotė krijimi i universit nga mosekzistenca, pra, pohim i hapur i krijimit tė qėllimshėm. Pėr kėtė shkak fizikantėt dhe astronomėt, tė cilėt e kishin pėrvetėsuar ideologjinė materialiste, u mun-duan tė sillnin disa shpjegime alternative pėr t’i dalė kundra kėtij realiteti.

Njė nga kėto ishte dhe teoria e “gjendjes sė palėvizshme”, tė cilėn e prekėm nė faqet e mėsipėrme ku thamė se kjo teori ishte njė pėrēapje e pashpresė e disa shkencėtarėve, tė cilėt “nė mėnyrė filozofike shqetėsoheshin nga idea e krijimit tė universit”.

Dy alternativat e tjera, tė cilat materialistėt u munduan t’i sillnin ishin mo-dele qė e pranonin Big Bengun por qė mundoheshin ta komentonin jashtė krijimit. I pari ishte “modeli i oshilacionit (hapje-mbylljes) tė universit” dhe i dyti ishte “modeli kuantum i universit”. Tani le tė analizojmė hollėsisht kėto teori dhe tė shpjegojmė pavleftėsitė e tyre.

“Modeli i oshilacionit tė universit” u shfaq si tezė nga ata astronomė, tė cilėt nuk e pranonin dot Big Bengun si fillimin e universit. Nė kėtė model pretendohet se pas Big Bengut universi u mblodh pėrsėri nė vetvete, pra, nė njė pikė tė vetme dhe mė pas shpėrtheu pėrsėri dhe u mblodh pėrsėri nė njė pikė tė tillė.

Kėshtu me kėtė rutinė vazhdon deri nė pafundėsi. Pėrsėri sipas kėtij modeli edhe para Big Bengut ka patur shpėrthime deri nė pafundėsi. Pra, sipas teorisė, universi dhe materia ekzistonin qė nga pafundėsia por qė me kalimin e kohės pėrjetonin shpėrthime dhe tkurrje (mbledhje nė njė pikė) herė pas here. Edhe universi ku ne jetojmė ėshtė njė prej atyre universeve tė kėtij cikli.

Ajo qė bėnė ata qė parashtruan kėtė model ishte thellimi i tyre mbi Big Bengun duke shkruar njė skenar pėr ta kthyer atė nė njė teori qė mbron pafundėsinė e universit.

Por ky ishte njė skenar jashtėshkencor, sepse kėrkimet e 15-20 viteve tė fundit na tregojnė se ky model i oshilacionit tė universit ėshtė i pamundshėm. Sepse edhe sikur universi tė tkurret e tė mblidhet nė vetvete, nuk ekziston asnjė forcė fizike qė tė kushtėzojė njė tkurrje kaq tė madhe dhe duke e kthyer pėrsėri atė mbrapsht, me njė shpėrthim tjetėr tė madh, ta ndėrtojė atė pėrsėri.

Faktori mė i madh, i cili miraton pavlefshmėrinė e kėtij modeli ėshtė se edhe sikur universi me oshilacion tė vazhdueshėm tė ekzistojė, ky mekanizėm nuk do tė vazhdonte nė pafundėsi. Sepse llogaritjet tregojnė se kėto “universe tė njėpasnjėshėm” do t’i transferonin pasuesit njė sasi entropie.

Pra, energjia nė ēdo univers sa do tė vinte e do tė bėhej mė e padobishme, pra, sasia e energjisė ekzistuese do tė ishte mė e vogėl dhe ēdo univers qė do tė hapej sėrish do tė zotėronte njė hapje mė tė ngadaltė dhe njė sipėrfaqe mė tė madhe. Dhe nėse do tė ktheheshim pas nė kohė do tė pėrballeshim me universe mė tė vegjėl dhe pėrsėri kjo do tė kyēej nė njė “univers fillestar”. E nėse do tė ekzistonin universe tė kėtillė pėrsėri duhet qė nė fillim tė jenė krijuar nga mosekzistenca.

Shkurtimisht modeli i “oshilacionit” tė pafund tė universit ėshtė njė fantazi qė fizikisht nuk ėshtė e mundur tė realizohet.

“Modeli kuantum i universit”, ishte modeli i dytė i paraqitur pėr njė shpje-gim jashtėkrijimit pėr Big Bengun. Ata qė mbronin kėtė tezė e patėn bazuar skenarin e tyre nė vėzhgimin e bėrė nė fizikėn nėnatomike (kuantumit). Nė fizikėn e kuantumit u vėzhgua se copėzat nėnatomike formoheshin dhe zhdukeshin spontanisht brenda nė vakum.

Kėtė vėzhgim disa prej fizikantėve e komentuan se materia fillon dhe krijohet nė nivelin kuantum dhe se “kjo cilėsi i takon materies nė vetvete”, po kėshtu edhe nė krijimin e universit nga mosekzistenca ėshtė njė veti qė i pėrket lėndės, duke u munduar tė tregonin kėtė dukuri si njė pjesė e li-gjeve tė natyrės. Brenda modelit tė kuantumit, universi ynė interpretohet si njė copėz nėnatomike nė njė (univers) mė tė madh.

Nė fakt pėrshkrimi i bėrė fizikės sė kuantumit nė asnjė mėnyrė nuk ka li-dhje dhe nuk mund tė jetė njė shpjegim mbi krijimin e universit.

Uilliam Lein Kreg, shkrimtar i librit “Big Beng, Theism and Atheism” (Shpėrthimi i madh, Teizmi-besimi nė njė Zot- dhe Ateizmi) kėtė temė e shpjegon si mė poshtė:
“Vakumi kuantum mekanik me copėzat, tė cilat valėzonin (dukeshin e zhdukeshin) nė tė vėrtetė ėshtė shumė larg “vakumit” real e nuk do tė thotė hapėsirė boshe. Nė njė model kuantumi tė tillė, copėzat, tė cilat vazhdimisht duken e zhduken marrin energji nga (vetė) ky boshllėk pėr tė siguruar kėtė ekzistencė tė tyre tė shkurtėr. Kjo nuk ėshtė njė hapėsirė boshe dhe pėr kėtė shkak edhe copėzat e materies nuk u krijuan nga hiēi”.

Dmth, edhe nė fizikėn e kuantumit materia nuk u krijua nga mosekzistenca, vetėm se energjia pėrreth nė mėnyrė spontane kthehet nė materie e mė pas me shpėrbėrjen e kėsaj materieje kthehet sėrish nė energji. Shkurtimisht kėtu nuk jemi pėrballė njė krijimi nė mosekzistencė.

Por ashtu si nė degėt e tjera tė shkencės edhe nė fizikė ka nga ato shkencėtarė ateistė, tė cilėt pa i vėnė re disa pika dhe detaje kritike i kalojnė pa i pėrfillur kėto tė vėrteta pėr shkak tė pikėpamjeve tė tyre materialiste. Sepse pėr to nxjerrja dhe shpjegimi i tė vėrtetave shkencore mbart njė rėndėsi jetike pėr qėndrimin nė kėmbė tė materializmit, dmth, ateizmit.

Modeli i universit kuantum, tė cilin e shtjelluam mė sipėr, do tė refuzohej nga shumica e shkencėtarėve: me shprehjen e fizikantit tė njohur C. J. Isham “pėr arėsye tė vėshtirėsive vdekjeprurėse tė dala pėrpara teorisė, modeli kuantum i universit nuk u pėrqafua gjerėsisht”.11 Aq sa ky model sot ėshtė braktisur edhe nga fizikantėt R. Brout dhe Ph. Shpindel, tė cilėt ishin ata qė e shfaqėn pėr herė tė parė kėtė.

Njė version i modelit kuantum i njohur shumė kėto vitet e fundit, vjen nga fizikanti i njohur botėror Stefan Hauking. Ky i fundit, nė modelin e pėrmbledhur nė librin “Historia e shkurtėr e kohės”, pretendon se Big Bengu nuk tė lė tė kuptosh krijim nga mosekzistenca. Pėrballė realitetit se pėrpara Big Bengut nuk ka patur kohė, propozoi konceptin “kohė imagjinare”. Sipas tij Big Bengu ka patur vetėm njė interval 10-43 sekonda “kohė imagjinare” dhe koha reale ėshtė formuar pas saj. Shpresa e Hauking ishin vetėm qė tė kundėshtonte atė koncept tė pakohėsisė para Big Bengut.

Faktikisht “koha imagjinare”, “numri i njerėzve imagjinarė nė dhomė” apo “numri i makinave imagjinare nė rrugė”, janė koncepte tė barazvlefshėm me zero, pra, hapėsirė boshe. Ai ėshtė duke bėrė vetėm njė lojė fjalėsh me kėtė gjė. Hauking pretendon se me ekuacionet e ndėrtuara me faktorin kohė imagjinare janė tė drejta, por nė tė vėrtetė kjo nuk ka asnjė lidhje.

Matematicieni i njohur Sėr Herbert Dingėll probabilitetin pėr tė treguar si tė drejta gjėrat qė nuk ekzistojnė e shpjegon:
“Nė gjuhėn e matematikės ne themi aq gėnjeshtra sa dhe tė vėrteta, dhe mbrenda kufinj-ve tė matematikės nuk ke asnjė shans t’i dallosh kėto nga njėra-tjetra. Veēimi i tyre mund tė arrihet vetėm jashtė matematikės me logjikė apo me eksperimente; duke arritur tė analizohet mundėsia e relacioneve midis rezultatit matematikor dhe reaksionit korrespondent fizik”.

Shkurtimisht nė matematikė ēdo rezultat teorik nuk kushtėzon domosdoshmėrinė qė tė ketė pasojė reale. Ja pra, dhe Hauking duke pėrdorur kėtė veēori subjektive tė matematikės prodhon hipoteza, tė cilat nuk mund tė korrespondojnė me realitetin. Po ēfarė mund tė jetė arsyeja e pėrpjekjeve tė tij?

Pėrgjigjen mund ta gjejmė sėrish te fjalėt e tij. Nė shumicėn e rasteve Hauking modelet e universit, tė cilat na i parashtron si alternativa tė Big Bengut, pohon se kėto janė hedhur “pėr tė asgjėsuar krijimin hyjnor”.

Tė gjitha kėto tregojnė se alternativat qė iu ofruan Big Bengut; teoria e gjendjes sė palėvizshme, modeli i oshilacionit tė universit, modeli kuantum i universit dhe pėrpjekjet e modelit tė Haukingut, rrjedhin tė gjitha vetėm nga paragjykimet e ideologjisė materialiste. Zbulimet shkencore tregojnė haptazi se teoria e Big Bengut ėshtė e vėrtetė dhe kjo shpjegon “krijimin nė mosekzistencė”. Dhe ky ėshtė njė demostrim i hapur i krijimit tė universit nė mosekzistencė nga ana e Zotit por qė materialistėt kėtė nuk e pranojnė dot.
Njė shembull i kėsaj replike drejtuar Big Bengut ėshtė cituar nė njė shkrim nga Xhon Madoks, editor i njė nga revistave tė njohura shkencore materialiste, Nature. Madoksi nė editorialin e tij me titull (Down with the Big Bang) “Poshtė Big Bengu” ka deklaruar se “Big Bengu nuk mund tė pranohet ideologjikisht” sepse “teologėt me Big Bengun kanė gjetur njė mbėshtetje tė fortė nė idenė e krijimit” dhe se nė 10 vitet e ardhshėm do ta hedhim poshtė Big Bengun.

Disa materialistė iu afruan ēėshtjes me maturi. Psh, fizikanti materialist anglez H. P. Lipson, “edhe pse nuk e dėshiron diēka tė tillė” e pranon krijimin si njė e vėrtetė shkencore nė kėtė mėnyrė:
“Pėr mua duhet ta kapėrcejmė kėtė pikė dhe duhet me doemos ta miratojmė shpje-gimin e vetėm tė pranueshėm, krijimin. Unė e di qė kjo do tė vijė repulsive (shtytėse) sė bashku me mua edhe shumė fizikantėve tė tjerė por nėse argumentet eksperimentale e mbėshtesin njė teori, nuk mund ta refuzojmė kėtė vetem pse nuk na pėlqen neve”.

Si pėrfundim shkenca ka arritur nė kėtė tė vėrtetė: Materia dhe koha janė tė krijuara nga ana e njė Krijuesi qė zotėron forcė tė pafundme dhe i pavarur nga kėto tė dyja. Krijuesi i universit ku jetojmė, zotėrues i njė force, dijeje dhe inteli-gjence tė pafund, ėshtė Allahu.

Shenjat e Kuranit

Modeli i Big Bengut me ndihmėn qė i dha njerėzimit tė njohė universin rea-lizoi njė funksion tjetėr tė rėndėsishėm. Me shprehjen e filozofit ateist Antoni Flu qė me Big Bengun “shkenca miratoi njė pretendim tė pėrkrahur nga burimet fetare”.

Kjo e vertetė e mbrojtur nga burimet fetare ėshtė realiteti i krijimit tė universit nga mosekzistenca. Para se shkenca tė bėnte zbulimet e saj, Zoti e pati deklaruar nė librat e tij hyjnorė tė zbritura si udhėzim pėr njerėzinė. Nė secilin prej librave tė Tij hyjnorė si Teurati, Ungjilli dhe Kurani, ka informuar se universi dhe tė gjitha materiet janė tė krijuara spontanisht nga Zoti.

Mes kėtyre burimeve hyjnore, Kurani, i cili nuk ka pėsuar asnjė ndryshim na informon edhe mbi krijimin nga mosekzistenca por edhe mbi ēėshtjen e mėnyrės sė krijimit, kėto informata tė zbuluara 14 shekuj me parė janė plotėsisht paralele me zbulimet e shkencės moderne tė shek. 20-tė.

Fillimisht nė Kuran informohemi pėr “mosekzistencėn” nė “krijimin” e kėtij universi si vijon:
“Ai (Allahu) ėshtė qė krijoi (pa kurrfarė shembulli) qiejt dhe tokėn...”. (Enam, 101)

14 shekuj para nesh, nė njė kohė kur dijet e njerėzve mbi universin ishin shumė tė cekėta, na deklarohet njė aspekt tjetėr nė Kuran, ashtu siē e parashtron edhe teoria e Big Bengut, i gjithė universi ka dalė nė pah nga veēimi dhe zgjerimi i njė vėllimi shumė tė vogėl, i cili ishte i mbledhur:
“A nuk e dinė ata, tė cilėt nuk besuan se qiejt dhe toka ishin tė ngjitura, e Ne i ndamė ato tė dyja dhe ujin e bėmė bazė tė jetės sė ēdo sendi; a nuk besojnė”? (Enbija, 30)

Nė origjinalin arabisht tė ajetit tė mėsipėrm jo pa qėllim ėshtė zgjedhur njė fjalė e veēantė. Fjala ratk nė ajet u pėrkthye “tė ngjitura me njėra-tjetrėn”. Kuptimi nė fjalorėt arabisht ėshtė “tė ndėrthurura me njėra-tjetrėn, tė pandara, tė shkrira nė njėra-tjetrėn”.

Pra, ėshtė njė fjalė qė pėrdoret pėr dy lėndė, tė cilat formojnė njė masė (tėrėsi). Shprehja nė ajet “i ndamė” ėshtė folja fatk, e cila ka kuptimin e shkėputjes sė njė sendi nga gjendja ratk duke e copėzuar dhe e shpėrndarė. Psh, kjo folje pėrdoret edhe te rasti i ēarjes sė farės nga filizi dhe dalja e saj nga toka.

Me kėtė informacion le t’i hedhim njė sy pėrsėri ajetit. Aty flitet pėr njė gjendje ratk tė qiellit dhe tokės. Mė pas kėto tė dyja u ndanė me foljen fatk. Pra, kanė dalė nė pah duke ēarė (pėrshkuar) njėra-tjetrėn. Faktikisht mund tė kujtojmė gjendjen e parė tė Big Bengut ku shohim njė pikė tė quajtur “veza kozmike” qė pėrfshinte tė gjitha materiet e universit.

E thėnė ndryshe ēdo gjė “qiejt dhe toka” ishin nė njė gjendje ratk brenda kėsaj pike. Mė pas kjo vezė kozmike ka shpėrthyer furishėm dhe me kėtė (direktim) materiet u bėnė fatk, pra, dolėn jashtė dhe formuan tė gjithė universin.

Njė tjetėr e vėrtetė e deklaruar nė Kuran ėshtė zgjerimi i universit, i cili arriti tė zbulohej nga shkenca vetėm nė vitin 1920. Kurani, kėtė aspekt, i cili pėr herė tė parė doli me vėzhgimet e animit nė tė kuqe tė spektrit tė dritės sė yjeve nga ana e Habėll, e tregon kėshtu:
«Ne, me forcėn tonė e ngritėm qiellin dhe Ne e zgjerojmė atė». (Dharijatė, 47)

Me pak fjalė, nė njė anė zbulimet e shkencės moderne zhvlerėsojnė dogmėn materialiste, nga ana tjetėr vėrtetojnė saktėsinė e informacioneve tė ajeteve tė Kuranit.

Sepse universi nė tė kundėrt nga ē’e kujtojnė materialistėt, me njė sėrė aksidentesh brenda nė materie; ėshtė krijuar nga Zoti dhe informatat e ardhura nga Ai, padyshim qė janė dijet mė tė drejta mbi origjinėn e universit.
avatar
fbeshiri

3


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

evolucioni apo krijimi

Mesazh  Nikolaos prej 13.04.10 19:42

Nuk e paske lexuar mire dhe me vemendje ate qe kam shkruar une me lart, dhe mos u bazo ne libra dhe ne autor te se kaluares sepse ato jane mendje personale, por llogjiko me mendjen tende dhe nxirr konkluzionin.

Koha po zhvillohet dhe disa gjera absurde duhen eleminuar. Ti nuk permende asgje se sa ndikim ka Dielli ne toke.

Domethene Dielli (krijuesi i jetes ne toke, per mua) per ty qenka kot. Po mire ai Zoti yt, mire qe token e beri per te jetuar, po ato planetet e tjere per cfare arsye i ka krijuar, a mund te japesh nje pergjigje? Po te marrim parasysh ndikimin e fese suaj myslimane, kuranin sidomos,ka shume gjera absurde.

Nje dite nje fetar i madh me tha se kurani thote qe femrat nuk duhet te shkojne kurre ne plazh.....dhe plot gjera te tjera ne kundershtim me nje jete normale.

Po pse mor mire te duket qe femrat nuk duhet te shkojne e te lahen ne plazh, te kenaqen nga ndikimi i diellit dhe i detit? Po kjo te ben mire dhe per shendetin dhe kete e thote cdo mjek por feja juaj "e mencur" e ndaloka kete.

Vetem me kete une ta hedh poshte kuranin sepse te ben te mendosh qe femra duhet te diskriminohet, te rrije e mbyllur, mbuluar me shami se gjoja eshte mekat. Absurde, perralla........qesharake
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

644


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  fbeshiri prej 13.04.10 23:30

Rregulli nė Qiej


...Mbas materies fshihet diēka tjetėr qė nė njė mėnyrė e kontrollon atė. Dhe kjo, mund tė thuhet se ėshtė njėlloj argumenti i ekzistencės matematikore tė njė krijuesi.

Gai Marēi, shkrimtar shkencor amerikan

Gjatė natės sė 4 korrikut 1054, astronomėt e perandorisė kineze vėzhguan se nė qiell ngjau diēka shumė interesante. Nė afėrsi tė shenjės zodiakale tė Demit u shfaq papritmas njė yll shumė i shndritshėm. Ylli ishte aq i shndritshėm saqė drita e tij mund tė vėrehej edhe gjatė ditės ndėrsa natėn ndriēonte edhe mė tepėr se Hėna.

Astronomėt kinezė e vėzhguan dhe e regjistruan kėtė fenomen, i cili ėshtė mė interesanti ndėr fenomenet astronomikė. Ai ishte njė supernovė.

Supernova ėshtė njė term, i cili pėrdoret kur njė yll shpėrbėhet nga njė shpėrthim i fuqishėm. Njė yll gjigand, me anė tė njė shpėrthimi tė frikshėm asgjėson vetveten dhe po me njė shpejtėsi tmerrėsisht tė madhe pėrhapet nė hapėsirė. Drita, e cila rrezatohet nga ky shpėrthim ėshtė mijėra herė mė e fortė se drita e tyre normale.

Astronomėt mendojnė se supernovat luajnė njė rol tė rėndėsishėm nė formimin e universit. Kėto shpėrthime sipas hamendjes sė tyre ndihmojnė nė transportimin e materieve nė pika tė ndryshme tė universit.

Mbetjet e njė ylli, tė cilat shpėrndahen nga shpėrthimi supozohet se mblidhen nė njė skaj tė universit nga ku formojnė pėrsėri yje apo sisteme yjorė. Sipas kėtij supozimi Dielli, planetet nė Sistemin Diellor dhe padyshim edhe Toka jonė janė shfaqur shumė kohė mė parė si pėrfundim i njė shpėrthimi tė njė supernove.

Interesante ėshtė se me shikim tė parė, shpėrthimi i supernovės qėndron si njė fenomen i thjeshtė fizik por qė nė tė vėrtetė ėshtė i mbėshtetur nė disa ekuilibre tepėr delikatė.

Kėtė gjė Majkėll Denton nė librin “Nature’s Destiny (Fati i Natyrės)” e pėrshkruan kėshtu:
“Largėsitė midis supernovave dhe faktikisht midis tė gjithė yjeve janė shumė kritike. Nė galaktikėn tonė largėsitė midis yjeve janė pėrafėrsisht 30 milion milje. Nė qoftė se kjo largėsi do tė ishte pak mė e vogėl do tė sillte njė destabilizim nė orbitėn e planeteve.

E nėse do tė ishte pak mė e madhe, materia e shpėrndarė nga njė supernovė do tė ishte aq e ērregullt sa qė me shumė mundėsi sisteme planetarė qė i ngjajnė tonit nuk do tė formoheshin kurrė. Qė universi tė jetė njė vend i pėrshtatshėm pėr jetė, shpėrthimet e supernovave duhet tė realizohen nė njė raport shumė preēiz dhe me kėto shpėrthime distanca midis tė gjithė yjeve duhet tė jetė nė njė largėsi po aq preēize.

Raportet e supernovave dhe distancat e yjeve faktikisht janė vetėm dy veēori tė vogla brenda kėtij rregulli tė madh tė universit. Nėse do ta studionim pak mė me imtėsi universin do tė shikonim njė rregull tė jashtėzakonshėm.

Pėrse ekzistojnė hapėsirat e mėdha?

Le tė kujtojmė shkurtimisht atė qė shpjeguam nė kapitujt e mėparshėm: Universi, i cili u shfaq pas Big Bengut ishte njė masė gazi e pėrbėrė vetėm nga hidrogjeni e heliumi dhe mė pas kjo masė e gaztė me anė tė reaksioneve bėrthamore tė projektuara qėllimisht formuan elemente mė tė rėndė. Por pėr kthimin e universit nė njė ambient tė pėrshtatshėm pėr jetė, nuk mjaftonte vetėm ekzistenca e kėtyre elementeve tė rėndė. Njė pikė e rėndėsishme kėtu ėshtė edhe forma e rregulli qė do tė merrte universi.
Fillimisht le tė shohim se sa i madh ėshtė universi.

Siē e dimė planeti Tokė ėshtė njė pjesė e Sistemit Diellor. Ky sistem formohet nga nėntė planete, tė cilėt sillen rrotull Diellit sė bashku me 54 satelitė tė tyre. Toka ėshtė planeti i tretė afėr Diellit.

Fillimisht le tė konceptojmė madhėsinė e kėtij sistemi. Diametri i Diellit ėshtė 103 herė mė i madh se diametri i Tokės.

Le ta shtjellojmė kėtė me njė krahasim: Nėse diametrin e Tokės prej 12.200 kilometra do ta sillnim nė madhėsinė e njė zari tė vogėl qelqi, Dielli do tė merrte njė pėrmasė mė tė madhe se njė glob, sa dy topa futbolli. Interesante ėshtė edhe largėsia mes tyre pėr tė formuar njė model tė njėjtė me dimensionet reale, largėsia e zarit tė vogėl prej qelqi nga globi duhet tė jetė 280 metra. Ndėrsa ato planete orbita e tė cilėve ėshtė mė larg Diellit, duhet t’i vendosim me kilometra larg.

Ky dimension kaq gjigand i Sistemit Diellor qėndron shumė modest nė raport me galaktikėn “Rruga e Qumėshtit” ku ndodhet. Sepse nė galaktikėn “Rruga e Qumėshtit” ekzistojnė rreth 250 miliard yje nė madhėsinė e Diellit apo mė tė mėdhenj se ai.

Ylli mė i afėrt me Diellin ėshtė Alfa Centauri. Nėse do ta pėrshtasim edhe Alfa Centaurin me maketin qė vendosėm Tokėn dhe Diellin atė do tė na duhet ta vendosim diku rreth 78.000 kilometra larg globit qė pėrfaqėsonte Diellin.

Le ta zvogėlojmė disi kėtė model. Toka le tė jetė njė grimcė e vogėl pluhuri, e cila mezi shihet me sy. Atėherė Dielli do tė jetė nė madhėsinė e njė kokrre arre dhe do tė zerė njė vend 3 metra larg Tokės. Mbėshtetur kėtyre pėrmasave Alfa Centaurin duhet ta vendosim 640 kilometra larg Diellit.

Galaktika e “Rrugės sė Qumėshtit” mbart 250 miliard yje, tė cilėt ndodhen larg njėri-tjetrit nė kėto distanca tė pabesueshme. Dielli ynė zė vend nė njė skaj larg qendrės sė kėsaj galaktike nė formė spirale.

Interesante ėshtė se nėse do tė mendojmė vendin qė zė galaktika e “Rrugės sė Qumėshtit” nė hapėsirė, kjo ėshtė shumė e vogėl. Sepse nė hapėsirė ndodhen edhe rreth 300 miliard galaktika tė tjera!... Hapėsirat midis kėtyre galaktikave janė miliona herė mė tė mėdha se largėsia reale e Diellit me Alfa Centaurin.

Nė lidhje me kėto madhėsi kaq marramendėse, Xhorxh Grinshtajn nė librin e tij “The Symbiotic Universe (Universi Simbiotik)” shkruan se:
“Nėse yjet do tė ishin pak mė afėr me njėri-tjetrin, astrofizika nuk do tė ishte shumė mė ndryshe. Nuk do tė ndodhte asnjė proces ndryshimi nė funksionet themelore tė fizikės nė yje, nebula apo nė trupat e tjerė qiellorė. Nėse e shohim nga larg pamja e galaktikės sonė do tė ishte e njėjta. I vetmi ndryshim do tė ishte kur mbrėmjeve tė shtriheshim nė bar dhe tek vėshtronim yjet, do tė shihnim se qielli do tė ishte i tejmbushur me yje. Mė falni, po; Do tė kishte edhe njė ndryshim tjetėr.

“Unė”, i cili do tė shihja kėtė peisazh nuk do tė ekzistoja... Kjo hapėsirė gjigande nė yjėsi ėshtė njė kusht pėr ekzistencėn tonė”.

Grinshtajn e shpjegon edhe arsyen; hapėsirat boshe nė kozmos sigurojnė qė disa ndryshore fizike tė formulohen nė harmoni pikėrisht me jetėn tonė. Kjo ėshtė njė arsye edhe pėr ruajtjen e Tokės nga pėrplasjet me trupat qiellorė gjigandė, tė cilėt enden nėpėr kėto hapėsira kaq tė mėdha pa ushtruar mė tė voglin kėrcėnim pėr Tokėn.

Shkurtimisht pėrhapja e trupave qiellorė nė univers ėshtė nė strukturimin e duhur harmonik pėr jetėn tonė. Hapėsirat gjigande nuk janė formuar pa qėllim por janė shfaqur si pėrfundim i njė krijimi tė vullnetshėm.

Entropi dhe Rregull

Pėr tė kuptuar mė mirė konceptin e rregullit nė univers, fillimisht le t’iu flasim pėr njė nga ligjet mė themelore tė fizikės, mbi Ligjin e Dytė tė Termodinamikės.

Ligji i Dytė i Termodinamikės tregon se tė gjithė ato sisteme qė janė tė pavarur dhe enden nė kushte (natyrale) normale, me kalimin e kohės prishen, destabilizohen dhe ērregullohen. Kjo shprehet edhe si “Ligji Entropik”.

Entropia ėshtė njėsia matėse mbi ērregullimin qė pėrmbledh njė sistem fizik. Kalimi i njė sistemi tė rregullt, tė organizuar dhe tė planifikuar nė njė gjendje tė ērregullt, shpri-shur dhe tė paorganizuar reflekton drejtpėrdrejt nė entropinė e atij sistemi. Sa mė i madh tė jetė ērregullimi nė njė sistem aq mė e lartė do tė jetė edhe entropia e tij.

Kjo ėshtė diēka nė tė cilėn asistojmė shpesh gjatė jetės sonė. Psh, nėse braktisim njė makinė nė shkretėtirė dhe pas shumė muajsh nėse do ta kontrollojmė atė makinė padyshim qė nuk do tė pėrballemi me njė makinė mė tė zhvilluar se e vjetra apo nė kushte mė tė mira se ajo.

Nė tė kundėrt do ta gjejmė me goma tė plasura, xhama tė thyera, me motorr tė kalbur dhe llamarina tė ndryshkura. Ose nėse e lėmė shtėpinė tė pabanuar, nė njė kohė tė shkurtėr do tė shohim se rregulli aty fillon e prishet dhe gjithēka mbulohet nga pluhuri. Kėtė mund ta parandalojmė vetėm me njė ndėrhyrje tė vetėdijshme (pra, duke e rregulluar dhe sistemuar atė).

Ligji i Dytė i Termodinamikės apo siē njihet me emrin tjetėr Ligji Entropik, ėshtė njė ligj, i cili ėshtė vėrtetuar teorikisht dhe eksperimentalisht. Abert Ajnshtajn qė pranohet si shkencėtari mė i madh i shekullit tonė, e ka pėrkufizuar kėtė ligj si “ligji i parė i tė gjitha shkencave”.

Shkencėtari amerikan Xheremi Rifkin nė librin “Entropy: A New World View (Entropia: Vėshtrimi i njė bote tė re)” thotė:
“Ligji entropik do tė jetė njė paradigmė sunduese gjatė periudhės sė ardhshme tė historisė. Albert Ajnshtajni ka thėnė se ky ėshtė “ligji i parė i tė gjitha shkencave; ndėrsa Sėr Artur Edington shprehet pėr tė se ėshtė ligji metafizik mė suprem i tė gjithė universit”.

Interesante ėshtė se ligji entropik zhvlerėson nė njė mėnyrė tė prerė pretendimin e materializmit se universi ėshtė njė grumbull materiesh, e cila ėshtė e mbyllur kundrejt ēdo ndėrhyrjeje tė mbinatyrshme. Nė univers ekziston njė rregull shumė i qartė por qė vetė ligjet e universit mundohen pėr ta prishur atė rregull.

Nga kėtu dalin dy pėrfundime:
1- Universi nuk mund tė ketė ekzistuar qė nga pafundėsia siē pretendojnė materialistėt. Po tė ishte ashtu Ligji i Dytė i Termodinamikės prej kohėsh do ta kishte ngritur nė maksimum entropinė nė univers dhe ky i fundit do tė kthehej nė njė gjendje homogjene pa asnjė lloj rregulli nė tė.

2- Ėshtė i pavlefshėm edhe pretendimi se universi ėshtė formuar pas Big Bengut pa asnjė kontroll, mbikqyrje dhe ndėrhyrje tė mbinatyrshme. Universi i shfaqur pas Big Bengut ishte njė univers qė sundohej nga parregullsia. Me kalimin e kohės rregulli nė kėtė univers ėshtė shtuar dhe universi ka arritur nė struktura tė pėrsosura sot. Dhe kjo meqė ėshtė realizuar nė kundėrshtim me ligjin entropik, dmth, qė universi ėshtė organizuar me njė krijim tė mbinatyrshėm.

Pikėn e dytė le ta shtjellojmė me anėn e njė shembulli. Universin ta mendojmė si njė shpellė gjigande tė mbushur me grumbuj gurėsh e shkėmbinjsh. Nėse do ta braktisim nė kushte natyrore dhe do tė presim miliarda vjet me radhė, do tė shohim se ajo do tė jetė nė njė gjendje mė tė ērregullt se ē’ishte. Nėse pas miliarda vjetėsh nė shpellė do tė gjendeshin statuja tė panumėrta gurėsh e tė punuara hollė, menjėherė do tė mendonit se ky rregull nuk kishte prejardhje nga ligjet natyrore. I vetmi shpjegim mbi shkakun e kėtij rregulli do tė ishte ndėrhyrja e njė “mendjeje tė ndėrgjegjshme”.

Ja pra, ky rregull qė mbizotėron nė kėtė univers ėshtė njė tregues i qartė i ekzistencės sė njė Inteligjence tė Epėrme.

Fizikanti nobelist gjerman Maks Plank rregullin nė univers, e shpjegon si mė poshtė:
“Nėse do t’i pėrmbledhim fjalėt, ēdo gjė qė mėsojmė nga shkencat pozitive rreth strukturės gjigande tė natyrės ėshtė njė tregues i njė rregulli, i cili sundon mbi tė. Ky ėshtė njė rregull i pavarur nga inteligjenca njerėzore. Aq sa mund tė pėrkufizojmė me perceptimet tona ky rregull mund tė jetė shfaqur vetėm nė saje tė njė pėrpilimi tė qėllimshėm. Ky ėshtė njė argument i qartė qė universi zotėron njė rregull tė vullnetshėm”.

Materializmi, i cili mbron tezėn se universi ekziston qė nga pafundėsia dhe nė asnjė mėnyrė nuk ėshtė sistemuar, ėshtė brenda njė kolapsi pėrballė rre-gullit dhe ekuilibrit madhėshtor tė universit.

Pol Devis shpjegon se:
“Kudo qė tė hedhim sytė nė univers qė nga galaktikat mė tė largėta e deri nė thellėsi tė atomit ndodhemi pėrballė njė rregulli tė pėrsosur... Nė qendėr tė kėtij universi special dhe tė rregullt shtrihet koncepti “informacion”. Njė sistem, i cili ekspozon njė rregull tė veēantė dhe tė organizuar nė njė shkallė shumė tė lartė, kėrkon informacione shumė tė dendura pėr ta pėrshkruar atė. Apo e thėnė ndryshe ky sistem pėrfshin informacione tejmase tė denduara (voluminoze)...

Kėtu na shfaqet njė pyetje tepėr kurioze. Meqė informacioni dhe rregulli zotėrojnė njė prirje natyrore drejt vetėasgjėsimit tė tyre, nga ka ardhur nė atė fillim i gjithė ai informacion, i cili e bėri Tokėn njė vend tė veēantė? Universi i ngjan zemrekut tė njė ore, i cili zbrazet dalė nga dalė. Si ka mundur tė shpėtojė fillimisht”?

Ajnshtajni rregullin nė univers e ka quajtur diēka tė “papritur” por qė faktikisht duhet quajtur “mrekulli” dhe e shpjegon kėshtu:
“Faktikisht si a priori (e parapranuar) Toka mund tė vijė nė gjendje tė rregullt (ligjore) vetėm nėse atė e sistemojmė me inteligjencėn tonė sistemuese. Ky do tė ishte njė sistemim si renditja e shkronjave alfabetike tė njė gjuhe... Por nė Tokėn materiale ekziston njė gradė aq e lartė e rregullit, e cila nuk mund tė lejojė auto-rizimin e a priorit. Kjo ėshtė njė “mrekulli” dhe paralelisht me shkencėn tonė sa vjen e forcohet mė tepėr”.

Shkurtimisht rregulli ekzistues nė univers, i cili pėrmbledh njė “informacion” tė madh, ėshtė krijuar nga ana e njė Krijuesi Suprem, zotėrues i tė gjithė universit. Mė njė shprehje disi mė tė qartė, i gjithė universi ėshtė krijuar dhe sistemuar nga Allahu dhe prej Tij mbrohet nga ērregullimet.

Allahu nė Kuran shpjegon se qiejt dhe Toka vetėm nėse qėndrojnė nėn mbrojtjen e fuqisė sė Tij nuk do tė arrijnė tė ērregullohen:
“Allahu i mban qiejt dhe tokėn qė tė mos zhduken, e nėse zhduken,
s’ka askush pos Tij qė mund t’i mbajė; Ai ėshtė qė nuk nxitohet, ėshtė qė falė”.
(Fatir, 41)

Ky rregull hyjnor nė univers tregon edhe njė herė se sa fjalė boshe janė pretendimet e materialistėve kur thonė “universi ėshtė njė grumbull materiesh tė pakontrolluara”. Allahu kėtė e shpjegon kėshtu nė njė ajet:
“E sikur tė pėrputhej e vėrteta me dėshirat e tyre, do tė shkatėrroheshin qiejt e toka dhe ēdo gjė qė gjendet nė to...”. (Muminun, 71)

Sistemi Diellor

Sistemi Diellor ku ndodhet edhe Toka, ėshtė njė nga sipėrfaqet ku mund tė vėzhgohet mė qartė, rregulli i universit. Nė Sistemin Diellor zėnė vend 9 planete dhe 54 satelitė tė lidhur me to.

Kėto planete janė, duke i marrė sipas largėsisė sė tyre nga Dielli: Mėrkuri, Afėrdita, Toka, Marsi, Jupiteri, Saturni, Neptuni, Urani dhe Plutoni. Mes kėtyre planeteve dhe 54 satelitėve tė tyre, i vetmi trup qiellor qė zotėron njė sipėrfaqe dhe atmosferė tė pėrshtatshme pėr jetė ėshtė Toka.

Tek analizojmė strukturėn e Sistemit Diellor pėrballemi me njė ekuilibėr shumė tė madh. Faktori, i cili i ruan planetet nga i ftohti ngrirės i hapėsirės ėshtė “forca tėrheqėse” e Diellit dhe “forca centrifugale” e planeteve.

Dielli me anė tė forcės sė madhe tėrheqėse qė zotėron tėrheq tė gjithė planetet rreth tij dhe ato nė saje tė orbitave qė shkaktohen nga forca centrifugale i rezistojnė kėsaj tėrheqjeje. Por nėse shpejtėsia orbitale e planeteve do tė ishte pak mė e ngadaltė, atėherė kėto planete do tė thitheshin me shpejtėsi nga Dielli dhe do tė gėlltiteshin nga ai me njė shpėrthim tė madh.

Edhe e kundėrta ėshtė e mundshme. Nėse planetet do tė silleshin rreth Diellit mė shpejt, atėherė forca e tij nuk do tė mjaftonte pėr t’i mbajtur dhe kėto planete do tė endeshin shkujdesshėm nėpėr hapėsirė. Pėr fatin tonė tė mirė ky ekuilibėr ekziston dhe sistemi i mbron forcat nė mėnyrė qė gjithēka tė qarkullojė sipas orbitės pėrkatėse.

Tė tėrheq vėmendjen kėtu ky rregull, i cili ėshtė krijuar i veēantė pėr ēdo planet. Largėsitė e tyre me Diellin janė tė ndryshme dhe aq mė tepėr qė janė tė ndryshme edhe pėrmasat e tyre. Pėr kėtė arsye duhet pėrcaktuar njė shpejtėsi orbitale e veēantė pėr secilin nė njė mėnyrė tė tillė qė as t’i afrohen e as t’i largohen mė tepėr Diellit.

Konceptet materialiste astronomike pretendojnė se origjina e Sistemit Diellor nuk mund tė shpjegohet me perioda fizike natyrore, pra, ky sistem ėshtė formuar rastėsisht vetvetiu. Por tė gjitha teoritė e shfaqura kėto 300 vitet e fundit nuk janė gjė tjetėr veēse spekulacione. Origjina e Sistemit Diellor pėr pikėpamjet materialiste ėshtė akoma njė sekret i pashpjegueshėm.

Kepler, Galilei si dhe tė tjerė astronomė, tė cilėt zbuluan ekuilibrin e jashtėzakonshėm delikat tė Sistemit Diellor, patėn deklaruar se projektimi kaq i qartė i kėtij sistemi tregon ekzistencėn e Zotit dhe provon ndėrhyrjen e Tij nė univers.

Isak Njutoni qė ka bėrė zbulime tė rėndėsishme nė strukturėn e Sistemit Diellor dhe qė quhet “shkencėtari mė i madh qė ka jetuar deri mė sot” ka thėnė:
“Ky sistem delikat i pėrbėrė nga Dielli, planetet dhe kometat ėshtė burim vetėm i vullnetit dhe mbikqyrjes sė njė Ekzistence Inteligjente dhe Supreme... Ai i drejton kėto dhe pėr shkak tė kėtij sovraniteti thėrritet “Zot i njė fuqie tė epėrme”.51

Pozicioni i Tokės

Pranė kėtij ekuilibri tė mahnitshėm tė Sistemit Diellor edhe pozicioni i Tokės, planetit ku ne jetojmė, nė kėtė sistem dhe nė hapėsirė nė pėrgjithėsi, ėshtė pėrsėri tregues i ekzistencės sė njė krijimi tė pėrsosur.

Zbulimet e fundit astronomike tregojnė se ekzistenca e planeteve tė tjerė nė sistem luan njė rol tė rėndėsishėm mbi orbitėn dhe sigurinė e Tokės. I tillė ėshtė edhe pozicioni i Jupiterit. Ky i fundit ėshtė planeti mė i madh i Sistemit Diellor. Faktikisht me ekzistencėn e tij ai siguron ekuilibrin e planetit Tokė. Llogaritjet astrofizike nxorrėn nė pah se ekzistenca e Jupiterit nė orbitėn ku gjendet siguron stabilitetin e Tokės dhe tė planeteve tė tjerė nė sistem.

Njė funksion dytėsor i Jupiterit pėr mbrojtjen e Tokės shpjegohet kėshtu nė njė shkrim tė Xhorxh Uethėrill me titull “Sa i veēantė ėshtė Jupiteri”:
“Nė vendin ku gjendet Jupiteri nėse nuk do tė ishte njė planet me madhėsinė e tij, Toka do tė ishte njė objektiv efektiv pėrafėrsisht 1.000 herė mė tepėr pėr kometat dhe meteorėt qė enden nė hapėsirė... Nėse Jupiteri nuk do tė ndodhej nė vendin ku ėshtė edhe ne nuk do tė ekzistonim pėr tė kėrkuar origjinėn e Sistemit Diellor”.

Shkurtimisht struktura e Sistemit Diellor zotėron njė projektim posaēėrisht pėr tė siguruar jetėn nė Tokė. Tani le tė flasim pak pėr pozicionin e Sistemit Diellor nė univers. Ashtu siē e cilėsuam edhe mė lart Sistemi Diellor nuk zė vend nė qendėr tė galaktikės “Rruga e Qumėshtit”, por nė njė skaj tė krahėve tė saj gjigandė. A krijon kjo ndonjė avantazh pėr ne?

Majkėll Denton nė librin “Nature’s Destiny (Fati i Natyrės)” kėtė ēėshtje e shpjegon si mė poshtė:
“Njė tjetėr fakt goditės ėshtė se universi jo vetėm ėshtė i harmonizuar nė mėnyrė tė jashtėzakonshme pėr tė mbuluar ekzistencėn dhe nevojat tona biologjike, por ėshtė edhe i formuluar nė atė mėnyrė qė ne tė arrijmė ta perceptojmė atė...

Pozicioni i sistemit tonė nė njė skaj tė krahėve tė galaktikės ėshtė njė pozicion qė netėve duke vėzhguar qiellin tė na mundėsojė marrjen e sa mė tepėr informacioneve rreth strukturės sė pėrgjithshme tė universit dhe pėr tė arritur studimin e galaktikave edhe mė tė largėta. Nėse do tė zinim vend nė mesin e galaktikės asnjėherė nuk do tė dinim rreth strukturės spirale tė galaktikės dhe nuk do t’ia kishim idenė as strukturės sė universit”.

E thėnė ndryshe si ligjet fizike tė universit ashtu edhe pozicioni i Tokės nė hapėsirė, pėrmbledhin argumente, tė cilat tregojnė se ky univers ėshtė projektuar posaēėrisht pėr njeriun.
Pra, ėshtė njė fakt tashmė qė universi ėshtė krijuar dhe sistemuar nga Allahu.

Nė disa raste njerėzit pėr ta konceptuar diēka tė tillė duhet tė arsyetojntė sinqerisht dhe pa paragjykime. Ēdo njeri, i cili nė ndėrgjegjen e tij mendon tė sinqertė se nė univers asgjė nuk ėshtė fryt i rastėsisė dhe i paqėllimtė siē cilėsohet edhe nė ajet “Ne nuk e krijuam qiellin e as tokėn dhe ēka ka nė mes tyre pa qėllim, ai ėshtė mendimi i atyre qė nuk besuan....” (Sad 27), kupton se gjithēka ėshtė krijuar dhe sistemuar nga Zoti posaēėrisht pėr njeriun.

Ky kuptim i thellė nė njė ajet tjetėr tė Kuranit shpjegohet:
“Nė krijimin e qiejve e tė tokės, nė ndyshimin e natės dhe tė ditės, ka argumente tė qarta pėr ata qė kanė arsye dhe intelekt. Pėr ata qė Allahun e pėrmendin me pėrkujtim kur janė nė kėmbė, kur janė ulur, kur janė tė shtrirė dhe thellohen nė mendime rreth krijimit tė qiejve e tė tokės (duke thėnė): Zoti ynė, kėtė nuk e krijove kot, i lartėsuar qofsh, ruana prej dėnimit tė zjarrit! (Ali Imran, 190-191)
avatar
fbeshiri

3


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  fbeshiri prej 13.04.10 23:43

"Burrė - grua, i pasur - i varfėr, i bardhė – i zi, ēdo trup nė qiell e ēdo njeri nė tokė, Ditėn e Gjykimit do tė dalė pėrpara Zotit i vetėm, e duke ardhur vetėm si rob i Tij dhe asnjė dallim nuk do tė bėhet!"

Kjo ėshtė barazia e vėnė nga vetė Zoti i Plotfuqishėm. Barazi qė ne akoma dhe sot nuk po e gjejmė e nuk po e shikojmė.

Dihet qė, barazia gjinore i referohet trajtimit tė njėjtė apo uniformitetit nė sasinė, vlerėn dhe intensitetin e masave tė marra dhe tė zbatuara pėr burrat e gratė. Nė kontekstin e tė drejtave ndėrkombėtare ky koncept, pra "barazia gjinore", ėshtė sanksionuar si nė Deklaratėn Universale pėr tė Drejtat e Njeriut tė vitit 1948, ashtu edhe nė Konventėn e Kombeve tė Bashkuara mbi Eliminimin e tė gjitha Formave tė Diskriminimit Kundėr Grave tė vitit 1979, e ku mė pas qeveritė e botės riafirmuan angazhimin e tyre nė vitin 1995 nė Deklaratėn e Platformės sė Pekinit pėr Veprim mbi "tė drejtat e barabarta dhe dinjitetin e lindur njerėzor tė tė gjithėve, grave e burrave".

Por, nė kohėt e sotme akoma ka njerėz qė mendojnė se gruaja dhe burri janė krijuar si dy krijesa konkurrente midis tyre, dhe harrojnė se, nė fakt, ato janė krijesa tė cilat plotėsojnė njėra-tjetrėn, e po ashtu ka edhe tė tjerė qė mendojnė se gratė u bėnė tė lira e fituan tė drejtat e tyre vetėm nė Perėndim dhe se ēlirimi i grave si lėvizje shoqėrore filloi nė shekullin e 20-tė.

Nė tė vėrtetė fillesat e lėvizjes pėr ēlirimin e gruas nuk kanė filluar nė kėtė periudhė dhe nuk ėshtė bėrė nga njė grup apo nuk ėshtė fituar nėpėrmjet disa deklaratave apo konventave. Tė drejtat dhe liria e saj u shpallėn nga Zoti, nėpėrmjet tė Dėrguarit tė Tij - Muhamedit (a.s.) - qė nė shekullin e shtatė.

Kėtė e gjejmė tė argumentuar nė mjaft citate uranore e thėnie profetike, qė do tė jenė tė argumentuara mė poshtė.

Nė tė gjithė botėn e nė tė gjithė kohėrat nocionet "burrė" dhe "grua" janė dalluar si dy gjėra me pėrkatėsi tė ndryshme, e balanca qė kėrkohet ndėrmjet kėtyre tė dyjave sigurisht nuk qėndron nė aspektin psiko-fizik sesa nė aspektin e tė drejtave dhe lirive qė duhet t'i pėrgjigjen respektivisht secilit prej tyre.

Por, Zoti i botėve, Krijuesi i gjithėsisė, do tė krijonte burrin dhe gruan me fizionomi tė ndryshme nė pėrputhje me funksionet qė ata do tė kishin nė tokė. E pėrsa kohė qė kjo harmoni do tė ruhet, njeriu do tė realizojė lumturinė e vėrtetė dhe ekuilibrin e tij nė jetė. E nėse do tė thyhet kjo harmoni, do tė ketė ērregullime dhe disharmoni nė shoqėri.

Padyshim se feja Islame sugjeron barazinė e tė drejtave, pėrgjegjėsive dhe detyrave tė tė dy gjinive, si dhe bazohet nė simpati, tolerancė dhe respekt pėr njėri - tjetrin, nė tė njėjtėn kohė ajo solli me vete njė emancipim tė paparė pėr gruan, e cila ishte shumė e persekutuar nė kohėrat pagane.

Cila ėshtė pozita nė tė cilėn Zoti e ngriti gruan?

Tė flasėsh pėr pozitėn e gruas, pėr rolin e saj, pėr vendin qė asaj i takon dhe
vendin qė ajo zė nė Islam, do tė thotė tė trokasėsh nė njė derė qė ėshtė e mbushur me dyshime dhe shpifje, akuza dhe trillime, zakone e tradita por dhe me spekulime tė shumta qė flasin nė emėr tė religjionit, nė emėr tė Islamit, apo edhe teprime dhe sajime tė cilat kanė nevojė pėr tė shpalosur fakte historike e reale, e fakte tė sė vėrtetės hyjnore.

Prandaj mė lejoni tė bėj njė panoramė mė tė konkretizuar dhe tė pėrmbledhur tė pozitės dhe vendit qė gėzon vajza, gruaja, nėna nė fenė Islame.

Pozita dhe statuti i saj:

Si vajzė: Tė drejtat e femrės nė tė gjitha shoqėritė sekulariste vazhdojnė tė jenė tė kufizuara, pasi, si sistemet kapitaliste, ashtu edhe ato socialiste, besojnė nė supremacinė e mashkullit ndaj femrės nė tė gjitha fushat e jetės dhe kulturės. Si rezultat, njė padrejtėsi pa kufi ushtrohet sistematikisht ndaj saj e kjo fillon qysh nė lindje, ku dallohet preferenca ndaj djalit apo kur rastet mė shumta tė aborteve janė sepse seksi i fėmijės ėshtė femėr.

Qysh nė fillim, Islami, me qėllim qė tė pėrmirėsonte situatėn e femrės gjatė periudhės sė injorancės, e ndaloi rreptėsisht mbytjen e vajzave tė vogla. Dhe ishte Profeti Muhamed (a.s.) qė nėpėrmjet fjalės sė Zotit si dhe me shembullin dhe kėshillat e tij ndryshoi thellėsisht atė mentalitet ēnjerėzor.

Nė librin e shenjtė thuhet: "Pėr ēfarė mėkati ato u mbytėn..."; fjala ėshtė pėr mbytjen e vajzave tė porsalindura nė kohėn paraislame, por qė ėshtė aktuale edhe sot. Nga ana tjetėr kjo sentencė ka tė bėjė dhe me abortet. Apo thėnien profetike: "Kush rrit, edukon dhe arsimon dy vajza deri nė moshėn e pjekurisė, nė botėn e pėrtejme qėndron pranė meje sa largėsia e dy gishtave!"

Si grua: Padyshim se gruaja ėshtė ekuilibri i familjes dhe prishja e saj afekton ndershmėrinė e kėsaj bėrthame tė shoqėrisė njerėzore. Nė anėn tjetėr mirėqenia e pėrparimi i saj bėhet shkak tė ndėrtohet njė shoqėri e njė komb i shėndoshė dhe i aftė pėr tė pėrballuar tė gjitha sfidat e jetės.

Pozita e femrės, nė tė ashtuquajturat civilizimet e mėdha tė sė kaluarės zbulon qė "gruaja nė periudhėn e jetės sė saj, nuk ka pasur ekzistencė tė pavarur". Burri shpesh e shikonte atė si robėreshė dhe rrallėherė si shoqe apo bashkėpunėtore.

Madje edhe Evropa moderne, e cila pohon se femrėn e liroi krejtėsisht nga shovinizmi i burrit, dėshtoi pėr t'ia dhėnė asaj rolin e drejtė nė shoqėri.

Ėshtė me interes pėr t'u nėnvizuar se qytetėrime tė suksesshme varen direkt nga respekti qė kanė ndaj gruas dhe se tė gjitha pėrgjigjet mbi nevojat e saj gjenden nė Sheriatin-Legjislacionin Islam, tė cilin komuniteti ndėrkombėtar e injoron, sepse nuk ka asnjė institucion, deklaratė apo konventė qė ta vlerėsojė rolin dhe t'i japė pozitėn e duhur siē ia jep asaj kushtetuta islame. Ja se ē'thotė Profeti Muhamed (a.s.): "Ju kėshilloj tė merrni parasysh tė drejtat e grave, e pėr kėtė nė veēanti tė kini frikė Zotin, ju i morėt gratė si amanet nga Zoti juaj duke dhėnė fjalėn nė emėr tė Tij. Ju u bekuat me nderin dhe virtytin e tyre. Ju keni tė drejta mbi gratė, por edhe ato kanė tė drejta mbi ju!"

Si nėnė: Statusi i saj finalizohet si nėnė ku Zoti i Plotfuqishėm do ta afrojė atė me tė drejtėn e Tij pėr ta adhuruar duke thėnė: "Dhe Zoti yt ka dhėnė urdhėr tė prerė qė tė mos adhurohet askush pėrveē Tij, dhe qė tė jeni bamirės ndaj prindėrve (ku njėri prej tyre ėshtė nėna)…” apo thėnia profetike: "Parajsa ndodhet nėn kėmbėt e nėnės!"

Ja pra, mesazhi i Islamit erdhi si rezultat i ēlirimit tė gruas nga skllavėritė e shoqėrive tė ndryshme, qė shmangnin mėsimet origjinale hyjnore, ku kėrkohet respekt i ndėrsjelltė mes burrit dhe gruas. Kjo ėshtė kushtetuta islame dhe ky ėshtė vendi qė gruaja, vajza e nėna gėzon nė Islam.

Ky ėshtė Mesazhi Islam, qė pėr asnjė arsye apo rrethanė, njė anėtar i thjeshtė i shoqėrisė, nė rastin tonė njė grua, nuk mund tė privohet nga tė drejtat shoqėrore si qenie njerėzore, qenie e cila detyrohet tė ruajė dhe mbrojė njė kulturė qė vetė Zoti e ka urdhėruar.
avatar
fbeshiri

3


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Evolucioni apo Krijimi ?

Mesazh  Fegi prej 14.04.10 11:41

Zbulimi, njeriu nuk ka paraardhės majmunin

ETIOPI- Historia e prejardhjes sė njeriutka marrė njė tjetėr kthesė pasi duket se njeriu nuk ka paraardhės majmunin shimpanze.

Shkenctarėt kanė zbuluar se njeriu , bashkė me shimpazenė kanė evoluar nga i njėjti paraardhės shumė kohė mė parė, por secili ėshtė evoluar nė mėnyra tė ndryshme.

Kėto tė dhėna kanė dalė pasi shkenctarėt zbuluan Ardin, njė qenie njerėzore qė ka jetuar 4.4 milionė vite mė parė nė atė qė njihet tashmė si Etiopia. Skeleti i njė femre ka jetuar miliona vjet para Lusit, qė ėshtė studiuar si skeleti mė i hershėm njerėzor. Ky skelet i vjetėr rezervon tė njėjtėn menēuri tė evolucionit njerėzor, thonė antropologėt.

Njė studim i skeletit Ardi tregon se speciet njerėzore jetonin nė pyje dhe mund tė ngjiteshin me tė 4 gjymtyrėt nė pemė, por zhvillimi i krahėve dhe kėmbėve tregon se ata nuk kalonin shumė kohė nė pemė por ata ecnin drejt me 2 kėmbė kur zbrisnin nė tokė.

Ky ėshtė njė nga zbulimet mė tė rėndėsishme tė qėnieve njerėzore. Skeleti Ardi ka kėmbė , kokė, duar dhe pjesėt mė kritike tė trupit. Shkencėtarėt e krijuan skeletin pas gjetjes sė 125 pjesėve tė tij.
(e.n/News24/BalkanWeb)
avatar
Fegi

66


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Te jetoi apo jo,kjo eshte ceshtja...

Mesazh  Estilen prej 18.04.10 21:16

Evolucion apo Krijim......?
Ne se eshte produkt evolucioni c'faj ka i gjori.....edhe ne se eshte produkt Krijimi,perseri faji qendron jashte tij.

Fenomeni Klodi dhe histeria jone kolektive.



Para disa ditėsh, njė prej banorėve tė spektaklit Big Brother 3 Albania, pėrmes njė letre tė hapur, shoqėruar me lot e dhimbje, i bėri tė ditur tė ėmės, shoqėrisė e tė gjithėve, homoseksualitetin e tij.


Ishte moment qė pėrloti tė mėdhenj e tė vegjėl, heteroseksuale, homoseksualė, biseksualė apo aseksualė. Ishte heroizmi i njė djali, qė do mbetet i pari qė tentoi tė thyejė tabunė dhe doli mbi paragjykimet tona shoqėrore, me njė ēmim, qė askush mė mirė se ai, nuk e di sa kushton.

Klodi, i lodhur nga tentativat e tij pėr ta mohuar orientimin e tij seksual (nė njė realitet tė vrazhdė sa nė tonin, homoseksualizmi ėshtė mė shumė se mallkim), u dorėzua dhe e pranoi vetveten.

Atė qė ai i kėrkoi njerėzve, qė e njohin apo jo, Klodin e miq apo mikesha si Klodi, ėshtė ta pranojnė Klodin ashtu siē ėshtė ashtu siē ka lindur, ashtu siē shqisat e tij e urdhėrojnė, ashtu si atij i pėlqen tė jetojė.

Po kush jam unė, kush je ti dhe kush jemi ne tė gjykojmė njė individ pėr orientimin e tij seksual ?

Homoseksualizmi nuk riprodhohet, ai pėrkundrazi vjen prej heteroseksualėve. Homoseksualėt janė tė dėnuarit. Preferencat e tyre seksuale nuk mund tė sjellin fryte, ashtu siē sjellin raportet hetereseksuale qė finalizohen me trashėgues, qė janė pjellė e dashurisė.

Homoseksualėt janė njerėz si ne, nuk janė tė sėmurė, as nė tru as nė trup. Nuk na rrezikojnė ekzistencėn dhe aq mė pak jetėn tonė private. Ne nuk e gjykojmė kurrė njė person me tė cilin nuk kemi raport seksual, pėr seksualitetin e tij.


Kurrė shoqėria nuk ka reaguar me kaq histerizėm ndaj njė tė njeriu steril, apo ndaj njė tė njeriu impotent.

Njerėzit nuk vlerėsohen nė shoqėri prej seksualitetit tė tyre, kontributi i tyre ėshtė shumė mė i gjerė dhe esencial. Reagime tė tilla kafshėrore, nuk janė asgjė tjetėr veēse injorancė.

Ato tregojnė pėr njė shoqėri tė prekur thellė nga fanatizmi, pėr njė shoqėri qė nuk njeh tė drejtat themelore tė njeriut, duke reaguar me instikte qė janė aq larg njeriut, por edhe kafshės, sepse as kafsha nuk e vret llojin e saj, pėr arsye tė orientimit seksual.

Nėpėr forume dhe faqe tė ndryshme virtuale, reagimet e opinionit publik arrijnė nė njė histeri tė trishtė deri tė rrezikshme. Meshkuj harbutė qė bėjnė thirrje pėr vrasje, ekzekutime, tredhje apo djegie homoseksualėsh...

Disa individė, paradoksalisht duke ushqyer njė urrejtje pa burim ndaj homoseksualėve, kėrcėnojnė edhe duke pėrdorur fjalor seksual, pėrdhunime etj.(?)

Duket vėrtetė sikur homoseksualiteti i dikujt trondit raportet e tyre seksuale, apo sikur reagimi histerik tė vijė si lėvizje qė njė homoseksual bėn, pėr tė shuar dyshimet rreth homoseksualitetit tė tij

Jemi Shqipėri, nuk jemi asnjė prej atyre shteteve tė lindjes ku femrat gurorėzohen pse kryejnė marrėdhėnie seksuale paramartesore. Jemi shqiptarė, e ajo qė na dallon nga popujt e tjerė ėshtė toleranca pėr tė pranuar atė qė ėshtė ndryshe nga ne.

Per shoqėria shqiptare, me rrėnjė tė thella nga vendi ku lindi demokracia, ka ardhur koha ta tregojė pjekurinė e saj, tė lashtė sa vetė qytetėrimi.

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 1 e 2 1, 2  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi