Bota e mrekullive

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Bota e mrekullive

Mesazh  Neo prej 15.01.10 23:30

Bota e mrekullive



Dy javė mė parė, reliket e Shėn Therezės sė Liseux, njė murgeshė franceze karmelitane qė ka jetuar shumė kohė mė parė, mbėrritėn nė Britaninė e Madhe pėr njė turne qė do tė zgjasė njė javė.

Dy javė mė parė, reliket e Shėn Therezės sė Liseux, njė murgeshė franceze karmelitane qė ka jetuar shumė kohė mė parė, mbėrritėn nė Britaninė e Madhe pėr njė turne qė do tė zgjasė njė javė. Kjo shkaktoi njė entuziazėm tė paparė te besimtarėt. Mijėra pelegrinė u grumbulluan nė Katedralen e Portsmuthit pėr tė parė reliket e gruas shenjtore (njė pjesė krahu, parakrahu, njė kuti dhe disa sende tė tjera).

Pyetja qė shumėkush i bėri vetes ishte se cila ėshtė magjia dhe shkaku i njė mrekullie tė tillė e tė madhe me eshtrat e njė gruaje tė re qė vdiq rreth njė shekulli mė parė? Para se tė ndėrronte jetė nga tuberkulozi nė moshėn 24-vjeēare, ajo thuhet se profetizoi se "do tė lėshonte njė lumė trėndafilash nga qielli". Pikėrisht prej kėtyre fjalėve ajo u konsiderua pas kėsaj si "Lulja e vogėl".

Thereza konsiderohet si njė grua qė ka kryer disa mrekulli, disa prej tė cilave janė shfaqja e beftė e petaleve tė trėndafi lit nė praninė e saj, por edhe disa mrekulli tė tjera qė janė marrė nė konsideratė nga kisha katolike. Sot, njė shoqėri mban emrin e saj. Ajo ka ditėn e saj tė festės, si edhe mijėra pelegrinė e ndjekės nė tė gjithė botėn, mbi tė gjitha ka njė njohje tė pėrbotshme. Por ēfarė janė kėto akte qė mrekullojnė njerėzit dhe i bėjnė disa madje edhe shenjtorė? Ja disa raste.

Monica Besra, gruaja qė u shėrua nga Nėnė Tereza

Vatikani i njeh formalisht mrekullitė. Kjo bėhet pėr procesin e kanon-izimit dhe mė pas tė shenjtėrimit. Sipas kishės, nėse kanė kaluar 50 vjet nga vdekja e dikujt dhe mendohet se ky njeri ka kryer disa mrekulli, atėherė atij i jepet mundėsia qė tė shenjtėrohet pėrmes njė procesi relativisht tė gjatė. Nė tetor tė vitit 2003, Nėnė Tereza bėri njė hap pėr-para shenjtėrimit, kur u "beatifi kua" zyrtarisht nga Papa Gjon Pali II. E pranishme nė ceremoninė qė u organizua nė Romė ishte edhe njė grua nga India me emrin Monica Besra, e cila ia di pėr nder Nėnė Terezės shėrimin nga kanceri i vezoreve. Nė rastin e Nėnė Terezės pati njė pėrjashtim nga rregulli dhe njė pėrshpejtim nė kohė pėr sa i pėrket procesit tė shenjtėrimit.

Mrekullia e Qi Gong

Ka gjėra shumė tė veēanta qė mund tė mos i duken shumėkujt mrekulli, duke qenė se "mrekullitė" janė pjesė e traditave tė praktikuara gjatė. Nė vitet ‘80 dhe ‘90 realizuesit e filmave Lawrence dhe Lorne Blair bėnė njė dokumentar pėr njė mjeshtėr Qi Gong, tė cilin e takuan nė Indonezi. Edhe pse ky njeri nuk donte ta tregonte identitetin e tij, i lejoi vėllezėrit ta fi lmonin nė punėn e tij, pra ndėrsa bėnte gjėra tė pabe-sueshme, tė tilla si ndezjen e letrave thjesht me nxehtėsinė e duarve, shėrim sėmundjesh e tė tjera si kėto. Ky njeri pranoi se fuqitė e tij ishin pasojė e njė pune 18-vjeēare intensive meditimi dhe ai e pranonte me shumė modesti se nuk kishte ndonjė dhunti tė veēantė.

Shėrimi i Edith Piafnga verbėria

Edith Piaf, njė nga kėngėtaret mė tė famshme franceze e viteve ‘40, thuhet se ėshtė kuruar dhe shpėtuar nga verbėria nė moshėn 7-vjeēare, pasi kishte bėrė njė vizitė nė varrin e Therezės sė Lisieux. Murgesha, qė vdiq nė vitin 1897 nga tuberkulozi nė moshėn 24-vjeēare, mendohet se ka kryer disa mrekulli.

Statujat qė qajnė

Mrekullitė, pėr nga vetė natyra e tyre janė tė rralla dhe tė jashtėzakonshme. Megjithatė mrekullia e statujave qė derdhin lot ėshtė ndėr mė tė shpeshtat e vėna re pėr sa u takon fenomeneve tė mbinatyrshme. Statujat janė zakonisht ikona fetare dhe pavarėsisht se nuk bėhet fjalė pėr njė fenomen qė i ndodh me njė fe tė caktuar, zakonisht statujat janė tė gjitha tė Madonės. Kėshtu ka pa-sur ikona qė "qanin" duke derdhur lot, gjak, vajra aromatikė e lėngje tė tjera dhe historikisht janė shoqėruar me vizione shenjtorėsh. Ka pasur sigurisht edhe raste mashtrimesh e sajesash dhe madje thuhet se ėshtė shumė e lehtė tė bėsh njė statujė "tė qajė", duke vendosur mekanizma tė zakonshėm qė shtrydhen e nxjer-rin lėngje. Lajmi i fundit pėr njė fenomen tė tillė daton dy javė mė parė dhe ka tė bėjė me njė foto tė njė statuje tė Krishtit qė qan nė fshatin e largėt boshnjak tė Medjugorjes.

Papa Gjon Pali II

Vatikani po merret aktualisht me studimin e njė mrekullie tė dytė atribuuar Papės Gjon Pali II, i cili vdiq nė prill tė vitit 2005. Ai u "beatifikua" nė vitin 2007 dhe ėshtė i dyti pas Nėnė Terezės qė i ėshtė nėnshtruar njė procedure tė pėrshpejtuar shenjtėrimi. Mrekul-lia e dytė ka tė bėjė me kurimin e mrekullueshėm qė thuhet se i ka bėrė njė murgeshe franceze, e cila vuante nga parkinsoni. Shėrimi ndodhi pasi ajo iu lut. Ndėrsa mrekullia tjetėr qė gjithashtu i atribuohet ka tė bėjė me deklaratėn e arkipeshkvit tė Salernos, sipas tė cilit njė person ishte shėruar mrekullisht nga njė kancer nė mėlēi, pasi Papa Gjon Pali II i doli tė shoqes nė ėndėrr. Nėse kjo mrekulli do tė zyrtarizohet nga pontifikati, atėherė Papa Benedikti XVI, pasardhėsi i tij do ta ēojė ēėshtjen nė hapin e kanonizimit.

Njeriu i mrekullive

Ka njerėz qė pretendojnė se janė tė aftė tė bėjnė mrekulli pėrditė. Njė i tillė ėshtė evangjelisti i krishterė, Damian Stayne, themeluesi i njė organizate katolike dhe iniciator i "shkollės sė karizmės", e cila trajnon njerėz pėr t‘i aftėsuar nė shėrime e profeci. Kėto shkolla nė Shtetet e Bashkuara dhe Britaninė e Madhe janė ndjekur nga qindra mijėra vetė dhe tė shumtė janė ata qė thonė se kanė pėrjetuar mrekulli. Evangjelisti nė fjalė ka shkruar libra tė tėrė, nė tė cilėt shpjegon teoritė e tij dhe metodat qė mund tė tė ēojnė nė kryerjen e mrekullive. Ai pretendon se ka kuruar verbėrinė, kancerin, sakatllėkun. Sipas uebsajtit tė tij, mbi 30 mijė njerėz janė kuruar nė tė gjithė botėn dhe pėr tė vėrtetuar njė gjė tė tillė nė tė janė hedhur edhe videoklipe, fotografi dhe dėshmi qė demostrojnė disa situata me tė vėrtetė tė rralla.

Mrekullitė e Lourdesit

Shpella e Masabieles nė afėr-si tė Lourdesit nė Francė ka 66 mrekulli tė aprovuara nga kisha katolike dhe kjo pėrgjatė njė peri-udhe 150-vjeēare, qė kur 14-vjeēarja Bernardette Soubirous u vizitua nga vizionet e Virgjėreshės Mari. Qė nga ky moment ai vend ėshtė shndėrruar nė njė vend qė vizitohet nga turistė tė panumėrt, tė cilėt vijnė aty pėr tė medituar, pėr t‘u lutur dhe pėr tė kėrkuar zgjidhje pėr problemet e tyre. Njė nga historitė mė tė fam-shme tė mrekullive ėshtė ajo e Gabriel Gargam, njė punonjės poste qė u hodh nga njė tren dhe mbeti pėrgjysmė i paralizuar nga mesi e poshtė. Kėshtu, ai u vendos nė njė karrige me rrota. Pėr tė gjetur shpėtim dhe njė kurė ai shkoi nė Lourdes dhe aty pėsoi njė vdekje klinike. Por, ndėrsa tė afėrmit po ia hiqnin trupin nga Lourdes, u pėrballėn me njė procesion tė Sakramentit tė Shenjtė. Njėri prej pjesėmarrėsve ia bekoi trupin e vdekur. Ēudia qė la pa gojė tė gjithė ėshtė se Gargam befas pas kėsaj u pėrmend dhe u ngrit nė kėmbė jo vetėm i gjallė, por edhe i shėruar plotėsisht.

Mrekullia e qumėshtit

Nė agim tė 21 shtatorit tė vitit 1995, njė adhurues hindu nė Nju Delhi i dha njė gotė qumėsht statu-jės sė njė zoti nė Ganesh dhe gjėja e ēuditshme ishte se statuja nisi ta pinte qumėshtin. Lajmi i ndodhisė u pėrhap me shumė shpejtėsi nė tė gjithė Indinė e mė pas nė tė gjithė botėn dhe gjėja e veēantė ishte se tė gjitha statujat e zotave indianė thuhej se kishin nisur tė pinin qumėsht. Kjo mrekulli bėri qė shitja e qumėshtit tė rritej shumė nė Indi. Qeveria indiane dėrgoi grupe shkencėtarėsh qė tė vėrtetonin atė qė thuhej nė lidhje me statujat dhe ata dolėn nė pėrfundimin se mate-riali i statujave kishte njė lloj poroziteti qė dukej se e pinte qumėshtin. Thuhet se ky fenomen ka ndodhur edhe njė herė tė dytė nė vitin 2006, me disa statuja tė zotave tė tjerė indianė, si Shiva apo Durga, qė thuhet se edhe ato pinin qumėsht.

Piktura qė pikon


Nė korrik, nė Ralma tė Izraelit pati njė ngazėllim tė madh kur disa rrėkeza qė dukeshin si vaj, nisėn tė binin nė pikturėn e Shėn Xhorxhit nė Kishėn Ortodokse Greke me tė njėjtėn emėr. Prifti, at Nifon, e vuri re pėr herė tė parė njė gjė tė tillė ndėrsa pėrgatitej pėr shėr-bimin e tij dhe e zbriti pikturėn poshtė qė t‘i pastronte rrėkezat. Por 20 minuta mė pas piktura nisi sėrish tė lėshonte rrėkeza, qė nė fakt dukeshin si lot. Njė grua qė po vizitonte kishėn pikėrisht atė ditė deklaroi pėr shtypin se pjesė e kėtij fenomeni ishte edhe njė lloj arome qė lėshonte vaji qė rridhte. Sipas saj, bėhej fjalė pėr njė aromė shumė tė veēantė e tė shenjtė. Edhe pse tė shumtė janė ata qė e kanė parė njė fenomen tė tillė, ai duhet qė tė njihet zyrtarisht.

Allah nė natyrė

Ka rrėfi me tė pafundme qė fjala Allah, qė do tė thotė "Zot" nė besi-min islam, shfaqet shpesh nė vende nga mė tė ndryshmet nė lėkurat e zarzavateve, vezėve, bimėve, kafshėve, shenjave trupore tė njerėzve. Pėr shumė veta kjo ėshtė njė shenjė mrekullie, sepse pėrmes kėsaj shenje Allahu komunikon mes njerėzve me mesazhet e tij. Edhe nė Kuran thuhet: "Ne do tė shfaqim shenjat tona nė univers".
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1464


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Bota e mrekullive

Mesazh  abramelin prej 05.01.11 15:15

Nje nga mrekullite me te medha ne historine e njerzimit ka ndodhur dhe ndodh akoma ne fshatine vogel te Bosnjes i quajtur MEDJUGORJE aty qe nga 25/06/1981 Vicka Ivankoviē, Mirijana Dragiēeviē, Marija Pavloviē, Ivan Dragiēeviē,Ivanka Ivankoviē, Jakov Colo kane deshmuar dhe deshmojne akoma per prezence dhe vizionin e Madones ose Shqip Zojes.

Zoja qe nga data 25/06/81 ka dhene mesazhe per te gjithe njerzimin dhe vazhdon akoma me daten 2 dhe 25 te ēdo muaji por me e interesante nga keto eshte se Zoja ju ka dhene edhe 10 sekrete qe do te ndodhin se shpejti (si pas vigenteve) ne Medjugorje ndodhin dhe disa fenomene qe shkenca i ka quajtur te mbinatyrshme si p.sh e shkruajtur ne qiell fjala MIR qe dote thot paqe ose fenomenet e Diellit ose truproja e Krishtit qe derdh lot nga gjuri pra ky fenomen i Medjugores eshte i pa shpjegushum nga shkenca.





abramelin

52


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Bota e mrekullive

Mesazh  yasmin prej 05.01.11 19:13

Bota ka qene nje mrekulli qe ne momentin qe u krijua,dhe nuk mendoj se keto jane mrekullite e vetme te saj. Duke qene vete bota nje mrekulli,cdo gje qe eshte pjese e saj mendoj,se eshte nje mrekulli me vete...

Por ja qe njerezit nuk e kane vene re akoma kete fakt,sepse nuk ka njeri me te verber se ai qe nuk do te shikoje,dhe meqe nuk e kane verejtur akoma kete mrekulli,kerkojne ta kthejne ne nje ferr tokesor duke menduar se po krijojne nje parajse tokesore...dhe personalisht me duket se boten, po e kthejne ne nje parajse budallaqe,dhe po me kujtohet nje thenie e Hygo tek romani "viti'93"
"Me mire nje ferr te zgjuar se sa nje parajse budallaqe"....Meqe jam tek Hygo,mu kujtua nje thenie tjeter tek ky roman "deshira per te shkaterruar ekziston tek njeriu"

Dhe per ata qe jane te dhene pas fese,nuk e mbaj mend se tek cili ajet Kur'anor e kam hasur kete,por eshte paka shume e tille "vete njerezit jane shkaterrues ne toke"

Atehere,cfare jemi duke bere me "boten e mrekullive" ????
avatar
yasmin

273


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Bota e mrekullive

Mesazh  0011 prej 06.01.11 4:08

per Medjugoren folet shum po pse kisha esht kundra dhe nuk e njef akoma si vend te shejt??

Pra ne qofte se esht e vertet se aty ka vizion te Zojes Vatikani dote ishte pro ktij fenomeni
E jo kundra.
avatar
0011

26


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi