A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Faqja 1 e 2 1, 2  Next

Shko poshtė

A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  Jon prej 15.12.09 19:51

A po jetojmė nė njė ėndėrr ?



Ka patur gjithmonė disa njerėz gjatė historisė sė njerėzimit qė kanė besuar se jeta nuk ėshtė reale.

Ata kanė thėnė se jeta nuk ėshtė asgjė veēse imagjinata jonė qė krijon skenarė. Me shumė gjasa, pikėrisht prej kėtu mund tė ketė lindur edhe ideja pėr filmin "The matrix".

Sipas kėtyre njerėzve, ne tė gjithė jemi energji, energji qė ėndėrron se jemi qenie njerėzore me trupa realė.

Sigurisht, nėntėdhjetė e nėntė pėrqind e njerėzve qė lexojnė kėtė artikull mendojnė se e gjithė kjo teori ėshtė njė marrėzi e vėrtetė. Nėse do tė ishte kėshtu, atėherė pasojat pėr ne do tė ishin tė jashtėzakonshme.

Do tė nėnkuptonte se ēdo person qė kemi takuar ndonjėherė ka ekzistuar vetėm nė imagjinatėn tonė. Sigurisht qė ky do tė ishte njė mendim i tmerrshėm, sidomos kur nis e bėn fjalė pėr njerėzit e familjes.

Njė tjetėr mendim qė tė vjen nė mendje ėshtė: pėrse vallė mund tė jetė duke ndodhur njė gjė e tillė? Sigurisht do tė thoshte se njė qenie mė e lartė ėshtė duke na kontrolluar. Shumica e feve na mėsojnė se Perėndia ėshtė qenia supreme dhe qė, nėse bėjmė njė jetė tė mirė, do tė shpėrblehemi e do tė shkojmė nė parajsė e nėse jo, atėherė mė mirė tė gjejmė veshje qė i rezistojnė zjarrit.

Ėshtė e qartė se janė tė shumtė misteret qė lidhen me jetėn dhe disa prej tyre madje janė kaq kompleksė, saqė ne nuk kemi asnjė lloj shansi qė t'i zgjidhim me anė tė mendjes sonė tė vockėl. Njė mister i tillė ėshtė se si mundet universi tė ketė ekzistuar gjithmonė?

Ne tė gjithėve na pėlqen tė besojmė se ēdo gjė ka njė fillim dhe njė fund. Ēdo lloj koncepti tjetėr e lėndon mendjen tonė.

Ēdo gjė ėshtė e kufizuar dhe asgjė nuk zgjat pėrgjithmonė. Por, po sikur kjo tė jetė thjeshtė nė imagjinatėn tonė, qė ky koncept tė jetė i gabuar? Po sikur tė jetė thjeshtė imagjinata jonė dhe tė rezultojė se ēdo gjė zgjat pėrgjithmonė, pasi energjia nuk vdes kurrė, siē thoshte Ajnshtaini?

Nėse ndodh qė - dhe kjo nuk ka pothuajse aspak gjasa - tė kenė tė drejtė ata qė mendojnė se kjo jetė ėshtė vetėm njė ėndėrr, atėherė me siguri ėshtė duke ndodhur diēka tjetėr. Interesant ėshtė fakti sikur ēdo gjė qė ne mendojmė se e dimė, tė jetė e gabuar.

Ligjet e fizikės do tė ishin krejt tė gabuar, pasi nuk do tė kishte njė botė fizike dhe madje ndoshta as edhe njė univers fizik, por nė vend tė kėsaj diēka tjetėr qė do tė ishte kokė e kėmbė njė mister pėr ne.

Kohėt e fundit, disa shkencėtarė kanė deklaruar se besojnė qė ka njė dimension tjetėr qė pėrmban energji. Tė paktėn janė shpikės. John Hutchinson ka punuar nė kėtė drejtim dhe ai pretendon se ka mundur tė sigurojė burimin e kėsaj energjie tė pafund, por vetėm nė mėnyrė jo tė rregullt.

Me fjalė tė tjera, ndonjėherė eksperimentet funksionojnė dhe ndonjėherė jo. Por njė gjė e tillė nuk e ka ndalur ushtrinė e SHBA qė tė interesohet pėr punėn e tij.

A mund tė ketė dimensione tė tjerė pėrveē atij qė ne besojmė se jetojmė dhe qė tė gjithė ata tė jenė energji e njė lloji apo njė tjetri, gjė qė na ēon ne nė teorinė se dimensioni ynė ėshtė nė tė vėrtetė njė dimension energjie dhe qė ne thjeshtė mendojmė se ėshtė njė dimension materie?

Sidoqoftė, ka njė anė ku ngec kjo teori, pasi si mund tė besojmė ne ēfarėdolloj fakti qė do tė gjejmė nė kėrkimin tonė, nėse i gjithė ky ku jetojmė ėshtė iluzion? Kjo do tė nėnkuptonte se ndoshta nuk ka dimensione tė tjerė dhe qė ndoshta ne jetojmė nė tė vetmin dimension.

Kėto janė gjėra qė me tė vėrtetė e ngatėrrojnė mendjen tonė. Ndoshta mund tė hyjnė nė kategorinė e paranormales. Ndoshta ata njerėz qė besojnė se kanė parė shpirtėra mund tė kenė parė, ndoshta, se si dukemi ne nė tė vėrtetė? Nuk ėshtė fjala pėr qenie tė vdekura, aspak, por pėr qenie tė pėrbėra nė tėrėsi prej energjisė.

A mund tė ndodhė qė njė formė mė e lartė jete ėshtė duke na testuar me iluzione pėr tė parė cila ėshtė natyra jonė e vėrtetė? Kjo qenie supreme do tė njihej si Perėndia. Ne dėgjojmė shpesh rrėfime pėr rimishėrimin. Shumė fėmijė nėn moshėn 5-vjeēare duket sikur kujtojnė gjithfarėsoj informacionesh pėr jetėn e mėparshme. A mundet qė ato tė mos jenė thjeshtė jetė tė mėparshme, por ėndrra tė mėparshme?

Sa shumė njerėz qė investigojnė kėto lloj gjėrash do tė besonin se kjo ėshtė e mundur? Eshtė kjo ndoshta njė teori pėr tė mos u dashur, pasi do tė nėnkuptonte qė i gjithė progresi qė ka bėrė njeriu nėpėr shekuj do tė ishte hiēgjė.

Shanset mė tė mėdha janė qė kjo teori tė mos jetė asgjė mė shumė se sa njė falsitet, por gjithsesi nga ana tjetėr, gjithmonė ekziston ai shans minimal qė njė gjė tė jetė e vėrtetė, sado e ēuditshme tė tingėllojė ajo. Ndoshta njė copėz shumė e vogėl e teorisė mund tė jetė e vėrtetė, le tė themi ajo pjesė qė thotė se ne jemi qenie energjie.

Ne e dimė se trupi i njeriut funksionon me elektricitet. Dimė gjithashtu se shumica e besimeve fetarė thonė qė kemi njė shpirt. A mos ndoshta shpirti ėshtė i pėrbėrė nga energjia dhe kjo ēlirohet kur vjen vdekja? Shumica e botės beson se shpirtėrat tanė ēlirohen pas vdekjes.

Nėse ne jemi duke ėndėrruar, a ndodh qė diku, dikur tė zgjohemi dhe tė shohim se si qėndrojnė gjėrat nė realitet? Ndoshta e gjithė kjo duhet harruar.

Ndoshta duhet tė vazhdojmė tė besojmė se jetojmė njė jetė reale, me njerėz realė dhe ngjarje tė vėrteta. Deri kur tė bindemi pėr tė kundėrtėn, ndoshta duhet tė vazhdojmė tė mendojmė kėshtu.

Pėrndryshe, cili do tė ishte kuptimi i jetės, i marrėdhėnieve...?
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

A po jetojmė nė njė ėndėrr ?

Mesazh  Elizza prej 16.12.09 13:21

Temė interesant pėr tu lexuar, por e vėshtirė pėr tu besuar.....unė mendoj se nuk duhet tė shihet njeriu vetėm si trup fizik, e as jeta si ėndėrr...

Ne si qenie njerėzore pėrbėhemi nga trupi, shpirti dhe mendja, qė mund te thuhet se ėshte njė trini...E kjo trini e gjitha ėshtė energji, madje edhe trupi ėshtė energji e koncentruar...

Tė kujtojmė se ēdo gjė pėrbėhet nga qelizat, pastaj qelizat nga atomet e atomet permbajnė energji,,, qė do tė thotė se nė esencė gjithqka ėshtė energji, madje edhe diēka qė mund tė na duket materiale.....

Sa i pėrket kohės,,, pėr Universin koha nuk eksiston.... Ne llogarisim kohėn,orėt ditėt e shekujt,,,,ama per Universin Koha s'ka fare rėndesi,,,gjithmonė ėshtė SOT!!!,,,,,,

Ne nuk po ėndėrrojmė... unė s'mund tė them se kam lindur nė ėndėrr, se po jetojė nė ėndėrr, ose po vdes nė ėndėrr, e aq mė pak s'mund t'i them veti se tė gjithė njerėzit e mi janė vetėm iluzion se kurrė si kam njohur e as s'kanė qenė real! Tingėllon absurde!

Ne po jetojmė njė jetė reale, edhepse shumė gjėra pėr neve si qenie njerėzore mbeten tė pa qarta dhe s'mund t'i kuptojmė e as t'i shpjegojmė edhe pse shkenca po ecė pėrpara,,,, duhet tė pajtohemi se kurrė s'do t'i kuptojmė tė gjitha (edhepse mundohemi) !!!
avatar
Elizza

223


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  imaginanti prej 17.12.09 11:30

Ne si qenje njerzore mund te thuash se perbehemi nga Trupi Dhe Mendja pasi qe per ekzistencen e shpirtit nuk kemi fakte dhe nuk ka logjik ne analiza mendore qe shpirti te ekziston, neqoftese Shpirti do ekzistone ajo do dujhet te ishte diqka e ndare nga trupi jone , trupi jone do ishte vetem nje makineri te cilen shpirti do ta drejtonte.

Por kur e analizojm mendjen tone shum lehte eshte me e kuptu se mendja jone eshte shpirti jone, mendja jone eshte ajo qe e komandon trupin tone, ne kete rast shpirti nuk ka vend ne trup, nuk ka arsye qe ne si qenje njerzore ne trupin tone me e pas nje shpirt t'padobishem, nje shpirt te mbyllur ne trupin tone, qe e pret vdekjen e trupit dhe te lirohet , jo shpirti i njeriut pra, mendja duhet te lirohet gjate jetes se trupit .

Sa i perket kohes e ke gabim per universin, koha ekziston edhe koha ka ndikim te madh ne Univers, koha ekziston per gjithcka qe ekziston, koha nuk ekziston veq per kohen, pra koha nuk ndryshon kurr koha eshte gjithe e njejte ketu pajtohem me ty se gjithe eshte SOT, Koha nuk ndryshon, por gjithcka ndryshon ne Kohe.

Teoria e "matrixit" edhe sikur te jete dicka e tille prap nuk mund te jete jo reale per derisa ne po ekzistojm ne nje menyre qe ne po e shohim , dikush thote edhe per enderat nuk jane reale, por ato jane reale aq sa vet ekzistenca jone .
avatar
imaginanti

20


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  Elizza prej 17.12.09 14:05

imaginanti shkruajti:
Por kur e analizojm mendjen tone shum lehte eshte me e kuptu se mendja jone eshte shpirti jone, mendja jone eshte ajo qe e komandon trupin tone, ne kete rast shpirti nuk ka vend ne trup, nuk ka arsye qe ne si qenje njerzore ne trupin tone me e pas nje shpirt t'padobishem, nje shpirt te mbyllur ne trupin tone, qe e pret vdekjen e trupit dhe te lirohet , jo shpirti i njeriut pra, mendja duhet te lirohet gjate jetes se trupit .



Mendja dhe shpirti nuk janė e njėjta gjė!
avatar
Elizza

223


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  imaginanti prej 17.12.09 17:27

Perderi sa ka logjike me te shendosh se "triniteti" atehere une i besoj kesaj teorie .
Shpirti nuk mund te jete ndonje "krijese materje" brenda neve qe ne nuk mundemi me e dite, njeriu si qenje eshte eksploru po thuaj se i teri , pervec trurit qe eshte zbulu nje pjese shume e vogel si qysh tek fuknsionon , osht mendja jon e pakufishme ajo qe egziston e qe njerzit e kan keqkuptu si Shpirt .

Psikologjia-shkenca mbi "shpirtin" , pse eksperiencat "shpiretrore" vijne nga mendja pra "psychedelic experiences".

Pse shamanet e indianet dhe shume kultura te lashta dhe shume Profet te medhenj qe sot besojn nė ta perdornin keprudha dhe bime te ndryshme halucinogjene , perjetonin experienca te ndryshme si udhetime "shpirterore" ne bote te tjera, komunikonin me qenje dhe "shpirta" te tjere, ndegjonin zera te ndryshem, eksperienca "shpirterore".

Budha eshte nje prej te pakteve qe i ka perjetuar pa bime psikodelike dhe me ane te Meditimit ai ka arrit ta zhvendos "shpirtin", mendjen e ti prej trupit dhe te udhetoi i lire ne univers.
avatar
imaginanti

20


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  i panjohuri prej 20.12.09 11:16

te zhvendosesh mendjen eshte e pamundur.Vertet nuk eshte zbuluar e tere aftesia mendore.
kam vere re se imaginanti duke u bazuar ne faktin se njeriu ka zbuluar perdorimin e vetem
2-3% te mendjes por s'do te thote qe mendja te kete aftesine per te levizur ne forme "shpirti".mendja ka fuqi te tjera per shembull terheqjen e veglave me dore pa e prekur.
Apo shume gjera te tjera por jo te zhvendoset.
Tung
avatar
i panjohuri

52


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  Zattoo prej 21.12.09 6:46

Cdo gje eshte e mundur.
Kur shikojme nje njeri duke fjetur e ne jemi zgjuar ketu kemi dy realitete (bote) te ndryshme, pra mund te jete edhe nje realitet i trete i mundshem qe truri yne nuk arrine ta perceptoje.
avatar
Zattoo

627


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  i panjohuri prej 21.12.09 22:18

Ke arsyetuar shume bukur ne lidje me boten e endrave dhe ate te realitetit.po boten e trete nga e gjete?Bota trete ka mundesi te jete thjesht bota ku ne jetojme.
avatar
i panjohuri

52


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  imaginanti prej 21.12.09 22:51

I panjohur ok, mire e ke se jam shpreh keq kur thash zhvendosje nga trupi e kam fjalen per shkputje nga realiteti qe ndodhet vetedija.

Astral Projection besoj se je ne dijeni te keti fenomeni "Out of Body experiences" dalje nga trupi me vullnet te plot ka shume njerez qe e praktikojn kete gje, te merresh me to duhet me lexu kogja shume reth saj, duhet ushtrime fizike e psiqike .
Ka X raste te tille qe kane provuar ta bejne kete, por nuk jan kthyer kurre ne kete realitet mendja ju ka mbetur diku neper "hapesire" .

Si e spiegon ti kete fakt qe shume njerez pas kesaj experience mendja e tyre nuk eshte kthy kurre ne vetedije, thjesht vetem fizikisht mbesin gjalle, shendrohen ne kafshe, veprojne vetem ne baze te instiktit !

Profesinistat e bejne me kenaqsi te madhe dhe din me e kontrollu edhe kthehen shume lehte , qysh ka mundesi me ndodh kjo , ēka ndodh me mendjen ne ato momente a eshte ne vend te vetin mendja !?
avatar
imaginanti

20


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  i panjohuri prej 27.12.09 13:14

Ah tani e shpjegove mire dhe tashti them se jam dakord me ty.
Kjo teknik spirtuale ka rreziqet e veta dhe jam ne dijeni te ketij lloj eksperimenti.
avatar
i panjohuri

52


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Per jeten e kam fjalen....

Mesazh  Estilen prej 28.12.09 23:19

Jeta eshte kjo qe jetojme dhe shijojme...te tjerat le ti arrijme atehere kur te paraqitet mundesia, nese do ekzistoi ajo mundesi ...

Estilen

847


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  Berti69 prej 10.11.10 0:43

Ēdo gje eshte iluzion...dhe nė qoftė se jeta eshte nje iluzion atehere perse ne e jetojme?
avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


434


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  Equinox prej 10.11.10 13:39

berti69 shkruajti:Ēdo gje eshte iluzion...dhe nė qoftė se jeta eshte nje iluzion atehere perse ne e jetojme?
Sepse ata qe e zoterojne pushtetin mbi ne na nxisin te besojme te ky realitet, ne te vertete bota nuk eshte aspak keshtu por vetem se neve na duket.
avatar
Equinox

220


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  yasmin prej 14.11.10 19:32

Nese jeta do te ishte vetem imagjinate, atehere ne te gjithe do te vuanim nga skizofrenia...
avatar
yasmin

182


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  Arsenic prej 04.04.11 8:41

Bota qe ne besojme qe e shohim rreth nesh ekziston veten ne trurin tone/ADN, ne kompjuterin tone biologjik.
Matrica funksionon ne te njejtin princip sikur nje TV qe emiton programe me ane te valeve qe TV i dekodon ne imazhe.
I vetmi dallim eshte qe truri yne/ADN dekodon forma te valeve ne imazhe holografike qe na jep pamje ne 3 dimensione.
avatar
Arsenic

70


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  ILIRA prej 04.04.11 11:02

Ateher nje pyetje 100 milioneshe!!!!
Cfare jemi ne qe "imagjinojme" sikur jemi njerez??????????
avatar
ILIRA

186


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  Nikolaos prej 04.04.11 16:49

Jam plotesisht dakort me Imaginantin kur thote qe njeriu perbehet nga trupi dhe mendja dhe jo nga shpirti. Per mendimin tim shpirti eshte vete mendja. Shkenca ka ekzaminur deri tani trupin dhe mendjen dhe nuk ka analiza konkrete te besueshme qe kane studiuar diēka qe quhet "shpirt". Kjo eshte thjesht imagjinate njerezore dhe vertet gjysmen e jetes se tij njeriu jeton ne imagjinate.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

390


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  Elizza prej 04.04.11 18:18

Unė nuk jam dakord me ju, z. Nikolaos! Unė e mendoj edhe shpirtin si pjesė pėrbėrse tonėn dhe sikur s'e kam ''tė qartė'' kėtė: mendjen dhe shpirtin qė janė njė.
Si ka mundėsi qė ta zhvlersosh shpirtin nė kėtė shkallė? Ose ēfarė ėshtė koncepti yt pėr mendjen?...
Po tė ishte shpirti mendje, ne do tė kishim shumė kufizime. Si i sqaroni ju sėmundjet psikike, pasi qė shpirtin e njihni si mendje? Nėse ''na lėn'' mendėt ne mund tė jetojmė ende...

Mbase nuk ke provuar tė dalėsh jashtė trupi e tė vetėdijsohesh pėr shpirtin...
Kur jemi nė gjumė sipas jush kush ka rol kryesor? Si ka mundėsi tė shohim ėndrra, tė cilat mendja jonė kurrė s'do tė ishte nė gjendje t'i krijonte ato pamje me aq shumė detaje e gjallėri? Si ka mundėsi tė takohemi me tė vdekur dhe tė jemi nė vende qė kurrė si kemi parė?
I bėn mendja kėto???! Nėse po, atėherė pse nuk i krijon edhe sa jemi tė zgjuar???!!! Kėtu mbase mund t'i ngatrrosh nivelet e mendjes, por mendja dhe shpirti nuk janė njė.

Nėse bazohesh vetėm te thėnia e famshme e Dekartit pėr ekzistencėn e njeriut, atėherė mund tė them se e ke gabim, bashkė me tė. Njeriu nuk mund tė jetojė pa shpirt!
...
Mos ndiej obligim tė pėrgjigjesh!
Ke pak material pėr shpirtin dhe mendjen kėtu nė forum, tė sugjeroj t'i lexosh. Nuk ka vetėm material fetar, sepse e di qė ke bezdi!

http://www.explorerunivers.com/t605-mendja?highlight=mendja
http://www.explorerunivers.com/t114-shpirti?highlight=shpirti

Ah, pėr atė pjesėn ku thua se "gjysmėn e jetės njeriu e kalon nė imagjinatė". Unė them se ka disa prej tyre qė tėrė jetėn e kalojnė nė imagjinatė, iluzione, ėndrra tė kota, gjumė tė pėrjetshėm, nė pavetėdije pėr veten, tė tjerėt dhe gjithēka tjetėr...
Mbetsh me shėndet!
avatar
Elizza

223


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  Nikolaos prej 04.04.11 19:39

Po Elizza, me ben pershtypje qe me jeni kundrapergjigjur vetem mua kur te tjeret e kane thene me perpara meje qe shpirti nuk ekziston? Se dyti keto gjera qe thate ju nuk jam dakort me to. Shprehja "na kane lėnė mendtė" nuk do te thote qe s'kemi fare mend.

Sipas mendimit tim, sigurisht duke aprovuar dhe mendime te shkencetareve te ndryshem, eshte mendja ajo qe komandon trupin tone deri ne sekondin e fundit te jetes. Ne vdesim pikerisht kur mendja jone nuk ka asnje fije energjie. Sepse po te kishte edhe shpirt, edhe nese mendja dhe trupi yne do te kishin vdekur, po shpirti ku do shkonte? do endej verdalle kot?

Sepse jeta shpirterore nuk ka kuptim pa ate materiale. Ju besimtaret, sigurisht qe besoni edhe te shpirti, eshte normale kjo per ju. Ju besoni qe shpirti shkon ne parajse apo ferr. Kete e thone vetem teorite fetare dhe asnje shkence tjeter nuk na ka thene se ekziston parajza apo ferri. E c'kuptim do kishte jeta e perjetshme?

Une per vete i jap rendesi vetem kesaj jete, se po ta dinim me te vertete se ka nje jete tjeter, qofte shpirterore, do te vdisnim qe femije, per te shkuar te pafajshem ne boten tjeter. Une nuk quaj jete imagjinatat shpirterore, jete quhet kjo ne te cilen jemi materie, ne te cilen prekemi, lendohemi, i perjetojme te gjitha situatat.

Per mendimin tim shpirti nuk ekziston perderisa nuk ka te dhena e studime shkencore bindese ashtu sic ka mendja dhe trupi. Sa per semundjet psikike ato i komandon mendja (truri) dhe jo shpirti. Data dhe ora e lindjes ne kombinim me natyren dhe situatat rrethanore i krijojne ato.

Nga ana tjeter, shpirti mund te quhet edhe zemra, per shembull, kur i themi dikujt " te dua me gjithe shpirt", kjo ka kuptimin te dua me gjithe zemer, ose me gjithe mend. Kur lodhemi ne nje pune fizike themi "oh me doli shpirti" qe mund te perkthehet "po me pushon zemra". Pra, sipas meje shpirti nuk ka nje koncept me vete, ai per mua barazvlersohet me zemren dhe mendjen. Ne disa raste njeren dhe ne disa raste te tjera tjetren.

Ne jemi njesoj si kafsha, edhe kafshet kane tru (sigurisht me pak se ne), kane zemer, por shpirt nuk kane. Shkenca thote qe trupin e leviz mendja, jo shpirti. Per shembull nese mua me shkon ndermend te ngre doren lart dhe e ngre, kete gje e bej se me komandon mendja, ma thote mendja, ma thote truri.

Ne teori fetare thuhet se shpirti nuk vdes kurre, ndersa dhe mendja dhe zemra po. Kjo bie ne kontradikte, sepse nese shpirti vazhdon te jetoje atehere ai nuk do te mendoje, nuk do te jete i vetedijshem se ku ndodhet, ne ferr apo parajse? sepse nuk ka me vete mendjen. Ashtu sikur kafsha nuk shkon ne parajse, as ferr, as ne nuk do shkojme askund.

Sa per endrrat eshte truri qe i pjell ato dhe jo shpirti, kete e dine te gjithe, truri krijon mendimet, imagjinatat dhe endrrat. Endrra eshte njesoj si imagjinata vetem se jemi me sy mbyllur dhe eshte disi koncept ndryshe. Ka njerez qe shohin dhe endrra me sy hapur, kjo ndodh kur njeriu eshte i hutuar. Kur jemi semure, ne shkojme te doktori dhe aty kontrollojme vetem dy gjera, ose trupin, ose mendjen.

Une nuk kam degjuar doktor te thote qe fajin e ka shpirti (mjekesia hyn te shkencat sepse studion biologjine dhe kimine). Po te futemi te fjalori dhe te vendosim fjalen "shpirt" dhe ta perkthejme ne anglisht, aty jep keto pergjigje: 1) spirit, 2) soul, 3) psyche, 4) heart, 5) mind (pra sic e shikon tek shpirti futet mendja dhe zemra. Ju vazhdoni te besoni Elizza, jeni e lire, por po ju them nje gje "mosbesimi eshte shenje e inteligjences dhe jo besimi".
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

390


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  Fikrro prej 04.04.11 20:27

M'falni qe nderhyje por me la pershtypje nje fjali e Nikolaos,ku thuhet:"mosbesimi eshte shenje e inteligjences dhe jo besimi",nuk eshte intelegjent vetem nje mos besimtar nuk do te thote qe nese fikrro eshte jobesimtar dhe bota sillet vetem rreth tij siq nuk do te thote qe vetem jobesimtaret jane intelegjent.

Dallimin e vetem qe e shoh tek nje besimtare dhe tek nje jobesimtare eshte qe besimtaret ndjekin rite fetare kurse jofetaret (jobesimtaret) ato shkencore...FEJA DHE SHKENCA KANE NJE SINONIM SHUM TE RENDESISHEM TE PERBASHKET NJERIUN ,per hire te kesaj nuk ehte korrekte dallimi mes besimtareve dhe jobesimtareve.
avatar
Fikrro

539


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  Nikolaos prej 04.04.11 21:09

Fikrro nese une te them qe kam pare nje fantazem dhe ti e beson kaq lehte, nuk je aq inteligjent. nga ana tjeter, nese ti nuk do ta besoje fjalen time pa e provuar vete atehere une do te quaja njeri te matur dhe inteligjent. Edhe gjykata nuk i denon njerezit nese nuk ka fakte konkrete. Nese nuk ka disa deshmitar qe e kane pare ngjarjen.

Nuk po them per veten, por kete e kam vene re edhe ne shoqeri, njerezit qe nuk i besojne gjerat lehte kane rezultuar shume te zgjuar dhe nuk bien brenda asnje "kurthi".

Dhe sa per dallimin qe the besimtaret ndjekin rite fetare dhe jobesimtaret ndjekin shkencen, dua te them qe kė duhet te besojme me shume? shkencen qe eshte nje e vetme per te gjithe, apo fete qe jane me dhjetra dhe i ndajne njerezit ne grupe? Dhe se dyti shkenca me fene nuk kane sinonim te perbashket njeriun. Shkenca studion edhe Ufot, alienet, feja nuk i pranon ato. Feja eshte krijim ndersa shkenca zbulim, pra jane larg njera-tjetres.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

390


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  Fakiri prej 04.04.11 21:52

TRUNI I NJERIUT DHE DHE VEPRIMET E TIJ
Pikepamje islamike

Truni ynė qė na shėrben si mekanizėm vlerėsues (llogaritės) i ēdo gjėje, ėshtė njė ndėrtim kimik sa i pėrket elementeve tė tij pėrbėrėse. Kėta pėrbėrs kimik mundėsojnė kryerjen e punėve tė ndryshme pėrmes njė veprimtarie bioelektrike, duke i prodhuar kėshtu tė gjitha dukuritė e qenjes sonė.

Struktura molekulare qė pėrbėn ndėrtimin kimik, veēanėrisht serinė e ADN-sė dhe ARN-sė, ėshtė nga njera anė nė ndėrveprim tė pėrhershėm bioelektrik me biokiminė qelizore dhe nga ana tjetėr, ajo ėshtė prekur nga rrezet kozmike qė janė formė e jetės sė pėrmasave subatomike. Tė kujtojmė me kėtė rast, shembullin e rrezatimit kosmik, gjatė shkrirjes sė diellit.

Kėto rreze kosmike pėrshkojnė largėsinė Diell-Tokė pėr 8 minuta, kalojnė pėrmes ēdo pjese tė trupit tonė, ēdo qelize dhe pėrbėrsėve tė saj mė tė vegjėl, duke krijuar nė ne efekte specifike nė ēdo tė qintėn e sekondes.

Pasi t’a kenė pėrshkuar tokėn, kėto rreze vazhdojnė udhėtimin e tyre nė gjithėsi. Dhe nė ēdo ēast tė jetės sonė, ne i jemi ekspozuar njė rrezatimi tė tillė kosmik tė vazhdueshėm dhe nėn veprimin e yjeve tė ndryshėm dhe yllėsisė sė gjithėsisė.

Duke prekur Tokėn, ky rrezatim kosmik pėrshkon trupin e tė gjitha krijesave tė kėtij planeti, dhe krijon tek ata efekte tė veēanta.¹) Fatkeqėsisht, hulumtimet shkencore tė njeriut janė ende nė shkallėn e I-rė fillestare, pėr t’a zbėrthyer dhe kuptuar njė efekt tė tillė!

Tė ngacmuara nga valėt e dritės tė botės sė jashtme, qė bėhet pėrmes pesė shqisave tona, tė shiqimit, tė dėgjimit, tė prekjes, tė nuhatjes dhe tė shijes ose edhe pėrmes mjeteve tjera tė papėrcaktuara tė ndijimit, truni ynė dallon kėto ndijime (ngacmime) nė zonat e tyre tė veēanta dhe bėnė njė shpjegim (ftillim) pėr secilin (en) prej tyre, nė mėnyrė qė tė vlerėsohen.

Nė programimin e tij fillestar, pėr herė tė parė truni pėrgatitet, gjatė qėndrimit nė mitrėn e nėnės. Bile ka edhe njė paraprogramim nė vezore dhe nė spermė, njė fakt, tė cilin, shumica e njerėzve nuk e dijnė, me ndėrveprimin e trunit mashkullor dhe femror gjatė marrėdhėnjes seksuale para shtatėzanisė.

Truni si njė e tėrė ėshtė njė mekanizėm vlerėsimi (llogarritjeje). Sigurisht qė nuk ekziston asnjė fotografi, asnjė zė, nė brendi tė trunit. I ngjanė nė njėfarė mėnyre njė aparati
TV ose edhe njė ekrani t’ordinatorit, tė pafotografi, dhe “memec” (i pazė).

Elektriciteti i pranuar(marrė) nga jasht, pajis me energji televizorin, thjeshtė sikur ushqimi qė i jep forcė njeriut.. Pajisjet e brendshme elektonike tė radio TV aparateve(tranzistorėt, diodat, korrenti kyqyr ), i bėjnė lajmet, tė zėshme dhe tė shikueshme pėrmes radiovalėve, frekuencave elektromagnetike dhe njė transmetuesi kabllor qė mė pastaj pasqyrohen n’ekran.

Kur truni njeriut merr energjinė e nevojshme, pėr punėn e tij, nė formė glykoze dhe t’oksigjenit me ndihmėn e ushqimit, ai ėshtė ushqyer dhe zhvilluar pėrmes “SHPIRTIT”, energji e jetės e marrė nga dielli.

Gjatė kėsaj kohe tė gjitha veprimtaritė qė kryhen nė tru janė tė regjistruara nė njėfar hologrami frekuencash(¹) qė ne zakonisht e shenjojmė me termin “SHPIRT”. Tė tillė siē e kemi shpjeguar ne nė njerėn nga veprat tona tė titulluar “MISTERET E NJERIUT” MENDJA e njeriut individual, me njė personalitet, fillon tė formohet nė mitrėn e nėnės, duke filluar qė nga dita e 120.

Ja pėrse, ėshtė njė mėkat i uryer, dėshtimi pas 120 ditėsh shtatėzanie. “Shpirti “parė (fillestar)qė pėrbėn gjithėsinė engjėllore (alam-i malakūt) dhe universi ynė fizik, ėshtė ajo qė simbolizon”Shpirtin e Lartė”(ruh-u a’zam) nė sufizėm. Ky ėshtė shpirti qė ka ekzistuar para gjithėsisė dhe ėshtė poashtu qenja e parė ekzistuese. Ėshtė poashtu Intelekt i pėrsosur (‘akli ewwel) nė krahasim me njohjen qė ka, ndėrsa “njėmendėsia muhammedane”(hakikat Muhammed)nė krahasim me.DHAT-in e tij (huwwiyat).

Ne nuk do tė themi mė shumė mbi “Shpirtin(frymor)-RUH” se ē’kemi thėnė deri tash nė librat tonė tjerė., pasi fatkeqėsisht kjo temė nuk kuptohet lehtė. Ndryshe, disa, tė zhytur nė pellgun e injorancės kanė guxim bile edhe tė na akuzojnė, duke zhurmuar se ne nuk do tė duhej fare tė flasim mbi “Shpirtin “, qė ishte i panjohur bile edhe nga vet Muhammedi s.a.w)!

Megjithate ajeti :“Ėshtė mjaft e dobėt njohja qė ju kini mbi Shpirtin “, nė Kur’an nuk i ėshtė drejtuar Muhammedit (s.a.w), as gnostikėve islam (ewlia), por dijetarėve ēifut.

Kėshtu pohon Imam Gazali (¹), njė i shenjt dhe gnostik musliman (‘arif), sa i pėrket “Shpirtit –RUH”, ( nė vėllimin e parė tė librit tij tė titulluar “Ringjallja e Shkencave religjioze” IHJA-U ‘ ULUM’ID DIN”pjesa (Rūhu l ‘ibadat) : Ne kurrė nuk duhet tė mendojmė qė Pejgamberi nuk e dinte tė vėrteten mbi Shpirtin.Tash, ai i cili nuk njeh Shpirtin e tij nuk njeh vetveten e tij e si mund t’a njef atėherė Zotin e tij –RAB, pa e njohur vetveten e tij? Jo vetėm pejgamberėt qė e njofin njėmendėsinė e SHPIRTIT, por edhe shumė tė shenjtė dhe dijetarė mund t’a njohin poashtu!”.

Pas disa prej kėtyre qartėsive mbi “SHPIRTIN”, t’i ktehemi tash trunit tonė dhe veprimeve tė tij. Mė sipėr ne patėm shėnuar, derisa qelizat kryejshin detyrat e tyre tė ndryshme nėn ndikimin e ngacmimeve bioelektrike, ato u ishin ekspozuar poashtu vazhdimisht njė vale tė rrezatimit kosmik duke gjeneruar veprimtari tė ndryshme, si pasojė e njė ndikimi tė tillė energjetik.

Truni njeriut pėrbėhet nga pėrafėrsisht 120 milionė qeliza nervore , secila duke qenė e lidhur me 16 mijė qeliza fqinje dhe tė afta t’i ushtrojnė (kryejnė) detyrat e tė tjerave.
Megjithate njė qenje njerėzore mesatare pėrdorė vetėm 7 ose 12% tė kėsaj aftėsie ēudibėrse, sipas tė dhėnave shkencore tė ditėve tona.! Derisa ne pėrdorim kėtė mesatare tė 7 ose 12 pėr qindshit tė aftėsisė totale tė trunit, shumėēka qė ne sygjerojmė me fjalė, nė fakt nuk regjistrohet nė tru. Pėr shembull, ne themi “unė shof”?

E faktikisht ne nuk kemi kurfarė ninėze(fotografie) brenda trunit tonė, derisa ne jemi duke parė. Nuk ka fotografi nė disa prej truve, nuk ka pamje (ninėza)shikimi, qoftė edhe nė ēastin kur ne shofim. Ajo qė ndodhet nė tru, janė vetėm ngacmimet bioelektrike tė vėrshuara dhe tė shpėrndara midis neuroneve tė trunit.

Njė pohim i tillė si “Unė po shof”ėshtė nė fakt njė shpjegim(sqarim) i trunit sipas programimit, tė cilit i ėshtė ekspozuar qė nga fėmijėria dhe nėn ndikimet kosmike. “ Unė shof” pėrfaqėson “gjykimin e mendjeve tona “! Me fjalė tjera, me “Unė shof”, ne dėshirojmė tė themi “Unė kap (zė, kuptoj)”, nė tė vėrtetė, ja kjo ėshtė shprehja, e njėmendėt,(ose “shof me sytė e mendjes” shprehje e rėndomt).

Mbase aftėsia pamėse ndėrron, kjo vlen njėsoj edhe pėr “pėrkapjet “ prandaj ndėrron edhe pėrkufizimi i arritur nepėrmjet kėsaj pėrkapjeje.Truni ynė nė njėfar mėnyre ėshtė njė mekanizėm vlerėsues qė interpreton frekuenca dhe valė tė ndryshme, rrezesh kosmike sipas programimit saj.

Gjatė ecurisė sė vlerėsimit, truni grumbullon nga njera anė tė gjitha tė dhėnat nė njėfar hologrami frekuencash, e nga ana tjetėr, si njė radiomarrės, ai shpėrndanė (pėrhapė) kėto tė dhėna jasht me fuqinė e vet. Kjo masė frekuencash pėrfaqėson “Shpirtin”.

Kėto valė bashkohen n’atmosferė nė fomė faqesh tė librit qė i pėrgjigjet kodit tė trunit tė njė njeriu. Nėse njė sistem do tė mund tė zhvillohej ashtu qė tė kishte mundėsi t’i ē’kodonte kėto shenja, atėherė do tė bėhej e mundshme qė tėrė jeta jonė tė vėshtrohet si n’ekran.

Nė tė vėrtetė, burimet religjioze pohojnė se “librat qė pėrmbajnė tėrė veprat e njė individi, do tė fluturojnė andej kėndej, pastaj secili merr tė tijėn, atė qė i takon nė ditėn e Gjykimit tė Fundit”,qė ka pėr qėllim tė tėrheq vėmendjen tonė nė kėtė veēori tė shpirtit pėr tė ē’koduar kėto valė.

Ka dy mėnyrė t’i bėrė aftėsitė(prirjet) tona, prej tė cilave ne pėrfitojmė mė shumė,qė nga shkalla mė e ult qė ne pėrdorim, t’arrijmė (kapacitetin e aftsive tona ) t’a ngrejmė atė kapacitet nė njė shkallė mė tė arritur(mė tė lartė) nepermjet: 1) Duke zhvilluar teknika tė reja pėr tė pėrmirsuar aftėsinė e pėrkapjes sė trunit tonė, ose duke vėnė nė veprim 2) 2) pėrēuesit pėrkapės, tė paktėn nė disa praktika, nė mes tė cilave Dhikri (1), (Meditimi n’islam) zė vendin e parė.

Ėshtė dhikri qė do tė na ndihmonte tė zhgjerojmė shikimin tonė pėrtej asaj qė jemi duke parė dhe kėshtu, dhikri do tė na ndihmonte t’a arrijmė maksimumin e aftėsisė sė pėrkapjes. Njė ēėshtje,e rėndėsishme, qė do tė duhej tė kuptohej qartė. Rrezet kosmike frekuencash tė ndryshme janė marrė nga jasht pėrmes trunit tonė dhe janė shpjeguar sipas programit tė secilit....

Megjithate, secili tru mund t’i vlerėsojė tė dhėnat vetėm me njė programim kryesor, sepse ai nuk mund tė bėjė shpjegim(ftillim) pėr sinjalet qė ndodhen jasht programimit tė pėrgjithshėm, ndonėse janė afėr tė tė kuptuarit saj.

Pėrveē tjerash, ka frekuenca tė shumėta qė pjesa mė e madhe e truve (mendjeve) nuk mund t’i shpjegojnė, thjesht sepse zonat pranuese pėr t’i shoqėruar deri te truni nuk janė vėnė nė veprim, qė tė ndijėsohen ndaj tė dhėnave tė tilla.

Megjithate, rrezet e ēdo frekuence nė gjithėsi mėsyjnė vazhdimisht, trutė tonė secili prej tyre duke bartė njė kuptim tė veēant. Mjerisht! Nuk n’a ėshtė bėrė e mundshme gjithherė t’i ē’kodojmė kėto lajme dhe tė hyjmė nė bashkėbisedim me energji tė tilla kuptimplote! Sikur tė mund t’a shpjegonim kėtė!....

E tėrė gjithėsia ndjekė jetėn e saj si njė qenje qė gjallon, e vetėdijshėme, nė ēdo pjesėz...I lumtur ėshtė ai qė mund t’a kap kėte! Gjithėsia ose gjithėsitė nė gjithėsi, qė pėrbėhen nga frekuenca tė shumėnumėrta, rreze, kanta, formojnė njė tė tėrė njė lėndė tė Vetme.

Nėse vetėm do tė mund tė ndėrmernim pėrvojėn e njė komunikimi tė njė pėrmase tė tillė! Ajo qė ne e quajmė “pėrfytyrim”buron nė tė vėrtetė nga struktura me dritė (frekuencė)! Pėr mė tepėr, nė fakt, vetė ne jemi qenje tė dritės. Mirėpo duke qenė se sistemi i tė kuptuarit tonė ėshtė i kufizuar nė pesė shqisat tona ndijėsore, ne fatkeqėsisht ndodhemi largė jetėsimit tė kėsaj nė rrethanat e tashme.

Struktura kryesore ėshtė njė lėndė e Tėrė dhe NJĖ, dhe tė gjitha atomet janė tė ndėrlidhura njera me tjetrėn. Kėshtu tėrė koncentrimi ku e gjithė veprimtaria ushtron njė ndikim mbi pikat tjera nė largėsi tė paparamenduara, duke nxitur bile edhe lėvizjet e tyre....qė do tė thotė nuk ekzistojnė qenje tė ndara, tė dalluara ose tė varura, tė ndara nga tjetra, sikur nuk ekziston, prandaj as uni i lirė individual (shpirti), as vullnet i lirė, (as nga lėvizjet e pavarura)! Ja kėtu, e ka origjinėn fakti i quajtur “FAT” (Kadėr).

Atėhere, si Muhammedi (s.a.w.) e ka pėrkufizuar dhe shpjeguar “Fatin”? Si ėshtė shpjeguar fati nė suret islame? 1.”Ndikimet astrologjike” qė i njohim ne tė gjithė, nė tė vėrtetė janė kėto valė tė rrezatimit kozmik qė vijnė nga yllėsitė e ndryshme tė galaktikės qė cakton(prekė )strukturėn kimike subatomike tė qelizave tė trunit, pėr tė programuar dhe pėrcaktuar karakteristikat themelore tė ēdo individi.

Qė nga dita e 120-tė e shtatėzanis nė mitrėn e nėnės, njė rrezatim i tillė kozmik i papėrcaktuar, i ndikuar nga pozitat e ngjashme tė planeteve nė sistemin diellor, pėrcakton ngjashmėri nė karakteristikat gjenetike tė qenjeve tė gjalla mbi tokė, prandaj, edhe ngjashmritė nė karakteristikat personale tė njerėzve qė kanė lindur nė tė njejtin ēast dhe nė tė njejtin vend.

Njerėzit e tė njejtit shenj kanė tė paktėn diejt e tyre janė tė vendosur nė tė njejtėn mėnyrė nė krahasim me yllėsitė, pėr shembull......., pastaj sipas pozitės sė tokės.

1a.Njė hologram ėshtė njė pėrfytyrim tredimenzional.Ai ėshtė prodhuar (bėrė) me ndėrhyrjen e njė tufė rrezesh lazer.Tufa e parė rrjedhė drejtpėrdrejtė nga aparati prodhues, kurse e dyta reflektohet (pasqyrohet) nga aparati fotografik. Figura e krijuar ksisoji pėrmes ndėrhyrjes ėshtė e regjistruar nė njė film.Me sy tė lirė ninėza e filmit nuk i ngjanė me asgjė nė
objektin e fotografuar, ajo pėrbėhet nga reliefi i ēregullt (figura ndėrhyrėse).

Megjithate sapo filmi tė ndriēohet nga njė burim drite,shfaqet sėrish objekti tredimensional i fotografuar. Pėrkundėr fotografive tė rėndomta, ēdo pjesė e vogėl e filmit holografik pėrmban tė gjitha njoftimet e regjistruara. Fotografia shpesh ėshtė aq bindėse sa qė ju mund tė kėrkoni njė projektim holografik dhe tė vėshtrojė nga kėnde tė ndryshme.Por nėse ju pėrpiqeni t’a prekni ju zbuloni se nuk ka asgjė.

ĒFARE KA PĖRTEJ VDEKJES? NJĖMENDĖSIA E VDEKJES

Sa keq qė Vdekja nuk ėshtė kuptuar si duhet nė kuptimin e saj tė mirėfillt dhe se ėshtė konsideruar si “ njė mbarim-fund”. Pa qenė njė fund (mbarim), Vdekja s’ ėshtė gjė tjetėr vetėm se njė formė kalimi e ndėrmjetėm nga njė botė fizike nė njė botė tjetėr jomateriale.

Pikerisht pas ndarjes sė individit nga fiziku i tij, jeta e tij vazhdon nė njė gjendje (masė frekuencash), qoftė nė njė var ose jasht.qė do tė thotė se Vdekja ėshtė njė vazhdimėsi e jetės, duke filluar me njė trup shpirtėror pas mbarimit tė jetės me njė trup fizik. Kur’ani i cili na mėson bazat e Islamit shpjegon vdekjen me sa vijon : “Ēdo shpirt do t’a kėrkojė VDEKJEN”.

Ajo qė e quajmė “VDEKJE” ėshtė njė mbartje kah njė jetė nė njė gjithėsi frekuencash, nė njė trup shpirtėror, pas ndarjes nga trupi biologjik. Sapo truni pushon sė vepruari, energjia bioelektrike, e cila qarkullonte nepėr trupin tonė, kėputet dhe ėshtė po ajo fuqi elektromagnetike ndėrmjet trupit dhe shpirtit, e cila normalisht ruan “Shpirtin” e lidhur nė trup.
Kėshtu “SHPIRTI” i njeriut i dorėzohet njė jete tė re, i(e) pavarur nga trupi fizik.

Ja kjo lloj ngjarje ėshtė shėnjuar me fjalėn “VDEKJE”. Tė gjitha veprimtaritė qė kanė tė bėjnė me veprimin e ēdo individi nė trunin e tij, gjatė jetės sė tij, janė grumbulluar nė “Shpirtin “e tij, qė do tė thotė masė frekuencash sikur valėt e zėrit dhe tė shikimit.

Prandaj dilet drejtėpėrdrejt nė pėrmasat shpirtėrore pa u vėrejtur asnjė ndryshim me vdekjen. Individi vazhdon jetėn e vet nė formė tė “SHPIRTIT “, njėsoj sikur edhe nė trupin fizik! Megjithate me njė dallim!

Ndonėse ėshtė plotėsisht nė jetė dhe i vetėdijshėm si pėrpara, ai tashmė nuk ėshtė mė i zoti tė drejtoj trupin e tij fizik! Kjo ngjanė me njė tė sėmurė tė paralizuar, i cili jeton dhe ėshtė i vetėdijshėm! Ai mund tė shef dhe tė ndjek gjithēka ndodh jasht, ai mund tė dėgjoj dhe tė ndjejė plotėsisht, mirėpo nuk ėshtė mė nė gjendje tė dėrgojė lajme jashtė.

Qenjet njerzore NUK VDESIN KURRĖ POR ATO KĖRKOJNĖ (PĖRJETOJNĖ)VDEKJEN! Duke provuar vdekjen, individi humb lidhjen e vet me trupin fizik dhe e vazhdon jetėn nė masė frekuencash, qė do tė thotė, “Shpirti “tij. Prandaj, tė gjith njerėzit janė tė zgjuar, secili nė varin e vet.

Secili vazhdon tė jetojė atje duke qenė nė dijeni pėr kėtė dhe duke qenė i vetėdijshėm, deri nė ditėn e Ringjalljes, meqė ēdo njeri ėshtė zėvėndėsuar me njė trup tė ri nė pajtim me kushtet e kėsaj kohe. Ne do tė shėnojmė tash shkurt se ēfar pėsojmė edhe mė tej pas vdekjes.

Pasi tė ket vdekė njeriu njėherė, pėrkapja(ndijimi) nga bota e jashtme vazhdon edhe pėr njė kohė. Njėsoj sikur tė jetonte me trupin e tij biologjik, ndjek se ēfar ndodhė pėrreth tij, dėgjon bisedat e njerėzve, vuajtjet e tyre. Gjatė kėsaj kohe, ai ndjehet sikur dikush nė gjendje paralize (shtangimi).Tė gjitha ngjarjet janė kapur nga jasht, mirėpo megjithate asnjė lajm nuk mund tė dėrgohet. Pastaj vjen ēasti i larjes sė kufomės. Ku ėshtė qėllimi?

Urtėsia, duke larė tė vdekurin, aq sa ne mund tė kuptojmė, ėshtė tė ushqehet trupi, jeta qelizore e tė cilit vazhdon, njė forcim bioelektrik me ndihmėn e osmozės, nė mėnyrė qė individi tė mund tė mbajė kontaktin e tij, ndonėse njėanėsor, pėr pak mė shumė kohė, me botėn ku kishte zakon tė lėvizte nė trupin e tij fizik, njė kohė.

Pėrmasa e jetės fillon nė ēastin kur VDEKJA ėshtė SHIJUAR(PROVUAR)dhe vazhdon deri nė ditėn e Ringjalljes ėshtė e njohur si gjithėsia e BERZAKUT (Isthmus). Jeta e filluar me vdekjen ka tri faza : Jeta nė var. Jeta nė botėn e vareve. Jeta nė Isthmus (Berzah).

1.”Jeta nė var”: Kjo ėshtė faza qė zgjatė aq shumė derisa jeta e tė vdekurit nė varin e tij vazhdon, gjithnjė duke ndjerė rrethin e vet fizik pasi t’a ketė provuar vdekjen dhe pėson bath-in nė hologramin e tij frekuencash –shpirti tij.

Gjatė kėsaj kohe, ai vazhdon tė ndjejė ngjarjet qė ndodhin pėrreth tij para dhe pas varosjes. Kjo periudhė kalimtare i ngjanė periudhės (kohės) qė kalon ndėrmjet zgjimit dhe gjumit tonė nė shtretrit tonė qė ne tė gjithė e jetojmė ēdo ditė. Para se tė zhytemi (kridhemi) nė gjumė, ne shtrihemi nė shtretėrit tonė, tė vetėdijshėm dhe tė zgjuar, gjithnjė duke pasur njohje se ēfar po ndodhė pėrreth, butėsia ose fortėsia e shtratit mbi tė cilin ne jemi shtrirė.

Njėsoj me njeriun i cili ėshtė duke fjetur dhe ai qė ėshtė nė var, nė etapėn e parė, ndien tėrė pėrreth tij dhe brenda varit sikur t’ishte ende nė jetė. Pikrisht sikur njeriu i cili ėshtė i vetėdijshėm mbi kėtė mjedis dhe i cili zhytet nė gjumė nė njė botė ėndrash, ky qė ėshtė nė var ndjen ngjarjet brenda varit tij fizik njėsoj sikur ata nga jasht. Duke pritur, ai ėshtė, gadi tė fillojė udhėtimin e tij nė BOTĖN E TIJ VETJAKE TĖ VARIT.

2.)”Jeta nė botėn e vareve “. Nė kėtė gjendje, ai qė ėshtė nė var i ngjanė atij qė ka fjetur plotėsisht nė botėn e ėndrave, qė nuk ka njohje pėr hyrjen e tij nė botėn e ėndrave dhe qė vazhdon tė jetojė, tė ndjejė, tė sprovohet sikur t’ishte i zgjuar.

Pikerisht sikur ne, individi i cili nis jetėn e vet nė botėn e vareve provon kėtė pėrmasė tė re tė jetės nė tė njejtėn mėnyrė sikur kjo t’ishte e vetmja jetė atje.Nė vijim ai ose jeton nė ėndėrrat e kėndshme tė Xhennetit duke u dėfryer qetė, dhe qė njihet si “Xhenneti i varit “, ose ai jeton njė makth ėndrash tė llahtarshme tė Xhehenemit nė mes torturash e trazimesh tė tmershme, dhe qė i pėrgjigjet “Zjarrit tė Xhehenemit nė var”. Kjo fazė ndiqet nė mėnyrė tė njejt deri nė Gjykimin e Fundit.

3.”Jeta nė botėn e BERZAHUT “. Kjo ėshtė njė pėrmasė e jetės e cila ėshtė provuar nga martirėt, tė cilėt kanė vdekur nė shtigjet e “ALL’LLAHUT “, Pejgamberėt dhe gnostikėt (evlia-ullah), ata qė kanė vdekur para se vdekja tė ju vie atyre njėmendėsisht. Atje ata qarkullojnė lirisht nė “trupin e tyre shpirtėror “sikur t’ishin liruar nga kufizimet e jetės sė tyre nė var.
Ky shkrim ėshtė marrė nga libri ‘ALL’LLAHU’ I LAJMĖRUAR NGA MUHAMMEDI (S.A.W.)
AHMED HULUSI
avatar
Fakiri

536


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  Nikolaos prej 04.04.11 22:21

fakiri shkruajti: Si ėshtė shpjeguar fati nė suret islame? 1.”Ndikimet astrologjike” qė i njohim ne tė gjithė, nė tė vėrtetė janė kėto valė tė rrezatimit kozmik qė vijnė nga yllėsitė e ndryshme tė galaktikės qė cakton(prekė )strukturėn kimike subatomike tė qelizave tė trunit, pėr tė programuar dhe pėrcaktuar karakteristikat themelore tė ēdo individi.
Nese kurani e thote kete ai gabon, pse? - sepse, ne astrologji valet e rrezatimit kozmik nuk vijne nga yjesite e ndryshme ngaqe ato jane me mijera vite drite larg, por vijne nga planetet e sistemit tone diellor, Hena dhe i vetmi yll qe eshte Dielli. Astrologjia seioze nuk merr per baze yjesite, por vetem familjen tone planetare (sistemin diellor). Dhe sa per ato te tjerat fraza kuranore qe permdendet, ato jane thjesht teori dhe vetem teori. Askush nuk ka ardhur nga jeta tjeter te na tregoje se ka tjeter jete. Asnje shkencetar nuk e ka vertetuar kete. Une do te thoja qe ne kete jete shume njerez vuajne, ne mesjete akoma edhe me keq, kishte lufte, varferi. Po ta dinin njerezit me siguri se ekziston nje jete tjeter me e bukur, atehere nuk do prisnin te jetonin me gjate ne kete "ferr", por do te niseshin direkt "atje". Do ju ftoja te jeni me konkret, me materialist, jo thjesht me teori, por me shkence me ekzakte dhe me gjera me te besueshme.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

390


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  Elizza prej 04.04.11 22:26

Sė pari nuk ėshtė Kurrgjė personale. Edhe me herėt kam thėnė kėtė.
Sė dyti atė na lėn mendėt e kam thėnė nė thojza, duke menduar edhe te ērregullimet e rėnda mendore. Ne vdesim kur mendja nuk ka energji??? Prej nga kjo? A mund t'i cekni ata shkenctarė? Shpirti ku do tė shkonte???
Shpirti ėshtė i pavdekshėm. Nėse ti e koncepton si energji, atėherė ēfarė ėshtė energjia per ty? Sipas po asaj shkence ėshtė e pėrhershme, ekziston nė forma tė ndryshme, transformohet, por kurrė nuk zhduket.

E kėtė:
"...jeta shpirterore nuk ka kuptim pa ate materiale"
unė e rrotulloj dhe them se jeta materiale nuk ka kurrfarė kuptimi pa jetėn shpirtėrore. Do tė ishim thjesht trupa tė pa jetė.

Nė ēka besoj unė ėshtė ēėshtje imja. Normal qė besoj se kam shpirt ashtu siē ke edhe ti, e a do ta pranosh apo jo, ėshtė tjetėr... Jo more, i nderuar shiko edhe pak me gjėrėsisht e mė thellėsisht se nuk thotė vetėm feja qė ka jetė tjetėr pas vdekjes.

Ti pyet: "ē'kuptim ka jeta e pėrjetshme?" Unė them ē'kuptim ka kjo jetė nėse e jetojmė nė njė mėnyrė tė tillė ēfarė jemi duke jetuar, e je edhe vetė dėshmitar i kėsaj. Po tė ishte vetėm kjo jetė atėherė, pse vlla as besimtarėt as ateistėt as paganėt nuk e jetojnė plotėsisht. Ēfarė kuptimi do tė kishte e mira dhe e keqja, pėr ēfarė do t'ia vlente, po tė ishim aq tė sigurt se nuk ka botė tjetėr, pse nuk e shfrytėzojmė nė maksimum?... Shumė pyetje, por tė mos e zgjas...

...Une per vete i jap rendesi vetem kesaj jete, se po ta dinim me te vertete se ka nje jete tjeter, qofte shpirterore, do te vdisnim qe femije, per te shkuar te pafajshem ne boten tjeter...
Si do tė vdisje? Duke vrarė veten apo duke tė vrarė tė tjerėt? Sepse vdekja natyrore nuk vie nga asnjėra.
Jo, mos e quaj jetė "imagjinatat shpirtėrore" sepse nuk janė!

Sa per semundjet psikike ato i komandon mendja (truri) dhe jo shpirti.
Pikėrisht! Eshtė mendja! E atėherė e sheh se mendja nuk ėshtė edhe aq e "pastėr"

Nga ana tjeter, shpirti mund te quhet edhe zemra, per shembull, kur i themi dikujt " te dua me gjithe shpirt", kjo ka kuptimin te dua me gjithe zemer, ose me gjithe mend. Kur lodhemi ne nje pune fizike themi "oh me doli shpirti" qe mund te perkthehet "po me pushon zemra".
Kėtu i ke bėrė lėmsh pak: Shpirti nuk mund tė quhet zemer, sepse sipas teje shpirti e mendja janė njė e atėherė do tė na dilte edhe zemra e mendja njė!.... e kėto dyja: "oh me doli shpirti" dhe "po me pushon zemra" janė tė barasvlefshme me: "vdiqa"!

Kafshėt kanė tru, zemėr e shpirt.
Shkenca thote qe trupin e leviz mendja, jo shpirti...Per shembull nese mua me shkon ndermend te ngre doren lart dhe e ngre, kete gje e bej se me komandon mendja, ma thote mendja, ma thote truri.
Shkenca thotė qė trupin e lėviz energjia. Ne nuk mund tė lėvizim vetėm duke menduar. Shpesh lėvizjen e bėjmė edhe pa menduar. Ēka nėse mendja jote dėshiron tė ngresh dorėn, e nuk mundesh??!

Provoje pak ta pėrjetosh shpirtin, provo vetėm njė ēast njė moment shpirtėror, dil pak nga trupi dhe do ta vėresh, ēliro veten nga tė gjitha kėto, do t'i gjesh pėrgjigjet, pėr tė cilat unė mund tė vazhdoj me javė tė tė flas e do tė ishte e kot! Kėshtu po e lė me kaq.

"mosbesimi eshte shenje e inteligjences dhe jo besimi".
Po mė pėlqen kjo! Por unė nuk e marrė nė kuptimin qe e thua ti. Vėrtetė dyshimi edhe mosbesimi i verbėr janė ndėr shenjat e inteligjencės, Por besimi nė njė ideologji tė servirur nga "dikush" nuk do tė thotė aspak se je inteligjentė, nėse nuk e kupton dhe mundohesh ta arsyetosh e ta lidhėsh gjithmonė duke sulmuar besimin fetar. Nėse dikush beson nė Zot, apo i pėrket njė feje nuk do tė thotė i nderuar se ngelet vetėm nė kornizat e fesė apo ideologjisė fetare dhe ēka do qė thotė duhet hedhur posht vetėm pėr arsyen se beson....
avatar
Elizza

223


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  Elizza prej 04.04.11 22:28

Fikrro shkruajti:...
Dallimin e vetem qe e shoh tek nje besimtare dhe tek nje jobesimtare eshte qe besimtaret ndjekin rite fetare kurse jofetaret (jobesimtaret) ato shkencore...

Fikrro, nuk do tė thotė kjo se besimtari e hedh posht shkencėn! Sic nuk do tė thotė qė tė jesh fetar duhet tė ndjekėsh ritet.
avatar
Elizza

223


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  Nikolaos prej 04.04.11 22:41

Elizza, po ju them edhe njehere qe fjalori shqip-anglisht (dhe shume fjalore te tjere) e perkthen fjalen "shpirt" si kuptim te mendjes, zemres, psiqikes dhe jo energjise siē thoni ju. Nuk besoj se jeni ju me e afte se ata studiues te fjaleve qe kane krijuar ate fjalor. Ky eshte thjesht koncepti juaj dhe nuk do te thote qe eshte e verteta absolute. Ju pershendes!
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

390


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  Fakiri prej 04.04.11 23:05

Dhe sa per ato te tjerat fraza kuranore qe permdendet, ato jane thjesht teori dhe vetem teori. Askush nuk ka ardhur nga jeta tjeter te na tregoje se ka tjeter jete. Asnje shkencetar nuk e ka vertetuar kete.
Prof. i nderuar nė qoftėse kėto fraza kuranore janė vetėm teori ato mendim qė keni ju janė faket apo edhe ato vallė janė njė teori?
Ėshtė shumė e vėrtetė se askushė nuk ėshtė kthyer nga andje sepse nuk e lejojnė ligjet e natyres(sistemi i Allahut) por ma thuaj keni doni faktė ju qė mund ta vėrtetoni apo qė e kanė vėrtetuar shkenctarėt qė njė X personi nga e kaluar e largėt nuk e ka provuar vdekjen(nuk ka kaluar nė dimension tjetėr)?
Dhe mbasi e keni shkruar se ky ėshtė thjeshtė koncepti juaj dhe nuk do tė thotė qė ėshtė e vėrteta absulute(Elizza) kemi nderin tė na sqaroni se koncepti juaj zotėri Prof. ėshtė e drejta apsulute...
avatar
Fakiri

536


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  Nikolaos prej 04.04.11 23:13

I nderuar Fakir, une nuk permenda askund qe "koncepti im eshte e verteta absolute", por te pakten koncepti im eshte me realist dhe praktik dhe bazohet ne gjera qe mund t'i shikoje cdo njeri, pra ne gjera konkrete. Ndersa shpirtin apo jeten tjeter une e konceptoj abstrakte dhe njekohesisht absurde.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

390


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  Fikrro prej 05.04.11 10:19

Nikolaos shkruajti:Fikrro nese une te them qe kam pare nje fantazem dhe ti e beson kaq lehte, nuk je aq inteligjent....

Nuk eshte c'eshtja tek besimi se po ta shikojm nga kendveshtrimi i juaj ket lloj besimi edhe une ty mund te te pyes per djellin tend pasi qe e ke thene qe e konsederon si zot dhe une te pyes:si eshte e mundur qe nje gjigant si dielli ka krijuar Nikolaosin,njeri me vlera qe di te flas e te komunikoje e sa e sa gjera te tjera...pra me thuaj ti mua pse ai trup gjigant me nxehtesi marrramendese mund te krijoj nje trup tjeter me virtyte me te mira...

Sa per shembullin e fantazmes besimtaret nuk jane edhe aq shum te dhene pas fantazmave,per ata (ne) ekzistojne vetem qeniet e padukshme (djajte,xhindet) dhe nuk mund ti shohesh dhe sa per dijeni jane shkenctaret qe koheve te fundit ka dhene nje shpjegim per fantazmat dhe kjo tregon qe shkenca ka besuar ne to i ka studiuar gjersa u ka dhene nje spjegim se cfare jane apo ku di une...

Dhe sa per dallimin qe the besimtaret ndjekin rite fetare dhe jobesimtaret ndjekin shkencen, dua te them qe kė duhet te besojme me shume?

Zakonisht njerezit besojne ne ate qe u favorizohet qe tregon se kane shije te ndryshme dikujt shkenca i duket me reale,dikujt tjeter feja madheshtore kjo ka te beje edhe me shijen e njeriut dhe deshiren per te besuar,dhe cdo tentativ qe nje njeriu qe beson ne shkenc ose ne fe tenton tia hedhesh posht besimin e tij eshte e kot perkundrazi ai vetem do te shtoj besimin dhe pasionin per shkence/fene.

Fikrro, nuk do tė thotė kjo se besimtari e hedh posht shkencėn! Sic nuk do tė thotė qė tė jesh fetar duhet tė ndjekėsh ritet.

Siq nuk do te thote qe nese beson ne shkenc je shkenctare ose nese ndjek rituale je fetare...
avatar
Fikrro

539


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  Nikolaos prej 05.04.11 14:56

Fikrro nuk je shume i qarte ne shpjegim, ose nuk te kutpoj une nga gabimet drejtshkrimore qe ben. Se e konsideroj Diellin si Zot, nuk kam thene qe me ka krijuar Dielli. Por besoj te evolucioni dhe nese e di se c'eshte evolucioni duhet ta kuptosh se ne cfare menyre i krijon Dielli gjerat. Nuk jam krijese e drejteperdrejte e Diellit. Dielli nxit jeten. Ne fillim ai nxiti bimet, pemet, insektet.... kafshet deri sa erdhi njeriu.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

390


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  Fikrro prej 05.04.11 15:30

Nikolaos shkruajti:Fikrro nuk je shume i qarte ne shpjegim, ose nuk te kutpoj une nga gabimet drejtshkrimore qe ben. Se e konsideroj Diellin si Zot, nuk kam thene qe me ka krijuar Dielli. Por besoj te evolucioni dhe nese e di se c'eshte evolucioni duhet ta kuptosh se ne cfare menyre i krijon Dielli gjerat. Nuk jam krijese e drejteperdrejte e Diellit. Dielli nxit jeten. Ne fillim ai nxiti bimet, pemet, insektet.... kafshet deri sa erdhi njeriu.

Kam shkruar shqip edhe nese ka gabime drejtshkrimore...nje gje edhe une nuk e kam te qart pse Nikolaos nuk iu kunderpergjigjet te gjitha atyre pohimet qe kam hapur lart por i pergjigjet vetem pyetjes qe di me se miri,ne te kunderten une qe mundohem aq shum ti perfshije te gjitha sa qe po behem ''i pakuptueshem'' per ty...


Edituar pėr herė tė fundit nga Fikrro nė 05.04.11 16:02, edituar 1 herė gjithsej
avatar
Fikrro

539


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  Nikolaos prej 05.04.11 15:50

Une kundrapergjigjem aty ku eshte per t'u kundrapergjigjur. Nuk e di se perse e ke fjalen tamam, por me pelqen te flas shkurt, qarte dhe shqip dhe jo si disa ketu qe perdorin fjale arabe dhe turke si Alllah, ajet, xhennet, selam...e ku po di une, thua se nuk ka fjale shqipe per keto fjale. Ne gjuhen letrare standarte keto fjale nuk ekzistojne. Nuk ekzistojne as ne fjalorin shqip. Fikrro te thashe se Dielli nxit evolucionin dhe jo direkt krijimin. Nuk me pelqejne filozofirat e shumta qe jane vetem teori dhe s'nxjerrin gje ne drite.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

390


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  Fikrro prej 05.04.11 16:05

Mire tash ne duhet ti kuptojm edhe ata qe flasin me keto fjale,ti flet per yjet astrologjin thene shkurt per profesionin tend,kurse te tjeret flasin ''Allah, ajet, xhennet, selam''etj,se merren me keto gjera qe jane shum te shtrenjta per ta.
avatar
Fikrro

539


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  Nikolaos prej 05.04.11 16:30

Por ato fjale mund te perkthehen shume mire ne shqip more Fikrro, keto fjale jane arabe dhe jo te gjithe i kuptojne. Ne shqiperi nuk ka vetem mysliman, ka plot ateistė, katolikė, ortodoks, pastaj ka edhe myslimane qe nuk e praktikojne fene e tyre edhe pse e mbajne veten te tille. Te paret tane kane dhene jeten per te hapur shkolla me fjale shqip dhe keta i fusin ketu pa pike problemi duke mos pasur respekt per paraardhesit tane. Kemi fjale te bukura shqipe qe i zevendesojne shume mire fjalet qe permenda me siper. Ky eshte ofendim ndaj gjuhes se paster shqipe. Une vete jam profesor i gjuheve te huaja, por nuk i perdor ato vend e pa vend, por i perdor vetem ne profesion. Me takon te flas per kete ēeshtje, dua te jem kritik ndaj atyre qe s'duan dhe s'dine te shkruajne gjuhen e nenes se tyre, shqipen.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

390


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  Fikrro prej 05.04.11 16:40

Kritika mund te gjesh ku te duash bile edhe ne ngjyren me te bardhe te mundshme,por nje gje eshte kryesore qe njeri-tjetrin ta kuptojm pavaresisht qe keto fjale nuk jane shqipe.Fjalet ''Allah, ajet, xhennet, selam'' ti i kupton apo jo,atehere gjersa i kupton do te thote qe edhe i ke perdorur ose i ke lexuar.Une mund te them me plote goje qe gjuha shqipe tashme eshte e bastarduar me fjale turke,angleze,besa edhe spanjolle,ktu ne Kosove Serbe etj...,nuk mund te gjesh nje rreth shoqeror qe mund te flase nje gjuhe te paster shqipe pa nderhyre gjuhet e huaja,fajet i kemi ne dhe vetem ne...
avatar
Fikrro

539


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  Nikolaos prej 05.04.11 16:49

Jo more Fikrro, une nuk i kuptoj dhe as qe dua t'i kuptoj sepse s'me lidh asgje me Arabine as Turqine, e shumta mund te kuptoj fjalen Allah. E di qe ne te foluren e perditshme perdoren fjale te huaja, por ne shkrim te pakten nuk duhet t'i perdorim ato. Dhe mendoj qe ata qe e shkruajne dhe e dine bukur shqipen, duhet t'ua mesojne edhe te tjereve ta shkruajne ate sa me paster dhe me sa me pak fjale te huaja. Fjalet e huaja duhet t'i perdorim vetem ne raste nevoje dhe ne raste kur nuk i gjejme dot fjalen e pershtatshme ne shqip. Nejse, te pershendes!
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

390


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  Fakiri prej 05.04.11 17:42

Prof. i nderuar, Ai qė nė fejen islame quhet Allah nuk mund tė pėrkthehet me fjalėn shqipe Zot.Ai qė nė gjuhėn arabe quhet ILAH pėrkthehet nė gjuhėn tonė ZOT.Pra emri i pėrgjithshėm ZOT nuk ėshtė sinonomi i emrit tė pėrveēėm AllAH.Nėqoftėse do ta pranonim(e kam fjalėn pėr besimtarėt e fejės Islame) fjalėn Zot (ILAH) nė vend tė asaj Allah do tė binim ndeshe me atė fe qė na ka sjellė dhe sqaruar profeti Muhammed paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi tė.
avatar
Fakiri

536


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  Nikolaos prej 05.04.11 19:23

Fakir, bere mire qe u pergjigje sepse ti je i pari qe perdor fjale te tilla dhe nuk me vjen mire qe kerkon t'i islamizosh rubrikat duke folur kudo vetem per fene islame, per frazat kuranore etj etj. Nuk mendoj se njerezit terhiqen aq shume pas ketyre gjerave. Ne Shqiperi ka 20 vjet qe kurani lejohet te lexohet dhe mendoj se ai qe e ka pasur ndermend ta lexoje ate duhet ta kete lexuar tashme dhe nuk eshte nevoja qe ju te paraqisni vazhdimisht pjese nga kurani. U mundove te me shpjegosh per Allahun, nderkohe qe ti ke perdorur edhe fjale te tjera arabe qe shume mire mund te zevendesoheshin me fjale shqipe. Ketu i thone "explorerunivers", dhe mendoj se feja nuk duhet te perfshihet kaq shume neper rubrika sepse secili e di se c'eshte feja dhe c'eshte kurani. Me materialet e tua ti nuk ke sjelle asgje te re, jane fragmente te lexuara dhe te sterlexuara disa here. Ju me ane te frazave kuranore mundoheni te vertetoni se kurani ka parashikuar gjera qe jane zbuluar nga shkenca, e zeme se ketu jemi dakort, por me thuaj more zoteri cfare parashikon tjeter kurani ne te ardhmen e larget sepse shkenca do i zgjeroje me shume njohurite e saj pas 20, 50, 100, 1000 apo 5000 vitesh? cfare thote kurani juaj per ato vite? Cfare zbulon tjeter kurani qe shkenca nuk e ka zbuluar akoma? dhe ta dime se a do te jete e ardhmja ashtu sipas kuranit apo jo? Kurani paska parathene gjera qe shkenca i ka zbuluar ne 500 vitet e fundit dhe s'flet per 5000 vitet e ardhshme? Pse vetem kaq eshte jeta?
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

390


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  Fakiri prej 05.04.11 22:26

Prof i nderuar unė askujtė nuk ja imponoj mendimin dhe besimin tim,aq mė pak ta islamizoj diken .Mund ta gjesh donjė shkrim timin qė kam ofenduar ndonjė antarė tė kėtij forumi tė ēfardo besimi (monoteist) ēoftė ai apo ajo.Tė gjithė i respektoj pa dallim,edhe ju qė jeni pagan nuk ju ofendoj por shkruaj me njė respekt tė veqantė.Nė qoftės argumentet e mija ju bezdisin juve,ju them me keqardhje se nuk mund tė mos mbėshtetem nė argumente(e di se nuk i doni argumentet) sepse ato tė ngjallin neverin tuaj.Pastaj nuk ju kuptoj kur thuani se ju nuk mė kuptoni kur shkruaj unė ndėrsa nė po ato shkrime mė kundėrshtoni me paganizmin tuaj.Mos vallė mė kundėrshtoni pa mė kuptuar?!Pastaj edhe ju nuk e shkruani nė shqip kuptimi e fjalės Astrologji......sa pėr atė qė thua se kjo ėshtė “explorerunivers” dhe se feja nuk duhet tė pėrfshijet kaq shumė nepėr rubrika sepse gjdo kush e di se ē’ėshtė feja ,ju mendoni nė fejėn islame dhe krishter ,ndėrsa paganizmin tėnd e toleroni duke e futur nė ēdo rubrikė ...a ndoshta mendoni se paganizmi tuaj nuk e din askush dhe se ju duhet ta vetėdijesoni popullin shqiptarė pėr FEJĖN PAGANE duke e futur po thua nė gjdo rubrikė tė kėtij forumi.....Prof atė ēka parashe Kur’ani pėr tė ardhmėn edhe po tė marrė mund tė shkruaj ju nuk do ta pranonit,jeni njeri qė nuk i bindeni asnjė lloj argumenti pėr pos atij qė ėshtė i shkruar nga vetė ju,edhe pse pas ca ditėsh e veni nė dyshim burimin e argumentit tuaj...qetėsohu Prof mos mendo se tė qenit Pagan apo Ateist do tė jeni mė shqiptarė se njė i Krishter apo Musliman ....edhe nėse tė themė shėndet,posa e lexoni se e ka thėnė fakiri ju duket plasė.Dhe mė nė fund Prof i nderuar nė qoftėse shkrimet e mija nuk janė tė qėlluar apo nuk janė nė pėrputhjen me normat e forumit ka kush tė mė tėrheq vrejtjen mua ,nuk besoj se do tė nevojitej mendim juaj pėr shkrimet e mija ... Nė qoftės explorerit i duket e arsyshme qė fakiri tė largohet nga ky forum ,sepse po i ngjallė neveri njė anėtari tė nderuar(mendoj nė ju Prof.)unė do ta respektoj mendim e explorerit dhe posa mė konfirmohet vendimi unė do tė largohem nga ky forum.
Me respekt fakiri
avatar
Fakiri

536


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  Nikolaos prej 06.04.11 0:19

Jo more Fakir i ke keqkuptuar shume gjera ose nuk i ke studiuar mire. Se pari une nuk jam pagan sepse paganet besonin ne shume zota, une besoj vetem ne Diell dhe Diellin e konsideroj si nxitesin kryesor te jetes, jo se besoj qe Dielli flet me ne, dhe mund t'i lutemi atij si zot. Se dyti astrologjia eshte fjale edhe shqipe sepse nuk ka fjale tjeter qe e zevendeson ate dhe ajo nuk eshte pagane por e perdorin te gjitha vendet me cdo lloj feje, perfshire dhe paganet. Se treti feja pagane eshte besimi me origjinal shqipetar, krishterimi dhe myslimanizmi jane futur me force ne vendin tone nga Roma dhe Turqia, ju e dini qe Skenderbeu luftoi tere jeten kundra fese islame. Dita e veres, vitit i Ri dhe datelindja e cila eshte festa qe festohet me shume ne bote jane pagane dhe jane festa dominante. Paganizmi eshte feja qe ka jetuar me gjate deri tani. Dhe se fundmi ju vazhdoni sa te doni, nuk ju kerkoi kush qe te largoheshit, madje do te me vinte keq po u larguat. Ne thjesht bejme debate, japim argumente, pa ofenduar askend. Po nuk u "debatuam" sadopak nuk zgjidhet asgje apo jo? E verteta zgjidhet duke debatuar, replikuar, argumentuar. Debati e gjalleron me shume nje teme.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

390


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  freegogo prej 15.04.11 12:17

pajtohem me keto ide apo supozime se jeta eshte ose munde te jete vetem nje imagjinate sepse ka nje thenie te profetit Muhamed i cili ka thene:"njerezit jane ne gjume, kur te ndrrojne jete (vdesin) do te zgjohen"

kjo shum pershtatet me logjiken se njeriu kur eshte ne barkun e nenes dija,logjika e tij e kufizuar eshte vetem ne ate rreth apo brendesi ku jeton nje kohe te shkurter ndersa kur lind dhe meson, studijon atehere e kupton se sa e vogel ka qene bota e tij e pare, kjo na jep te kuptojme se edhe gjerat qe nuk i kuptojme ne kete bote ose kundershtohemi per shume gjera dhe kemi mendime te shumta ne lidhej me nje te vertete, patjeter te kete nje jete ose nje bote tjeter ku duhet te shofim te vertetat ne thelb si jane dhe si kan qene mendoj se nuk do te mbetet asgje pa dal ne shesh e verteta qe eshte nje.

pra pas ksaj jete do te hapen horizontet e trunit per ti kuptuar gjithe ata te verteta qe ska mundur ti kuptoj ne kete jete. kjo mund te jete ne nje jete tjeter qe do shfaqet ne te cdo njeri qe ka jetuar ne kete faze te dyte te udhetimit.

atehere do te kuptojme se cfare ishte jeta jone ne kete faze, a ishet ajo fare aliene e krijesave shume me te perparuara dhe me intelegjente te cilet lane disa gjurme vetem per te dyshuar e asnjehere mos me e kuptuar kush jane ata, apo jane metevertete krijesa qe jetojne ne kete univerz te pafund kurse ne jemi nje vend experimentues dhe zbavites per ata.
ose jane prodhim sekret i SHBA-ve dhe Rusise.

apo me te vertete ka nje krijues te plotefuqishem qe ka rregulluar cdo send dhe jemi ne nje faze experimentale ku marrim nota dhe nje dite duhet te dalim para Tij qe te shfaqet rezultati nese kemi fituar qe te shperblehemi apo kemi rene dhe te denohemi per mosdegjueshmerine tone, e gjithe kjo jam i bindur se nje dite do te zbulohet dhe do ta kuptojme nese me te vertete kemi qene ne nje ender ku nuk kemi patur mundesi ta shfrytezojme trunin tone me teper se 5 % dhe atje do te na mundesohet dhe do te shofim gjith realitetin e jetes sone
avatar
freegogo

5


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Atehere

Mesazh  JoziGila111 prej 26.04.11 15:46

Atehere edhe ky post do te ishte nje ilusion....
avatar
JoziGila111

2


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  nitty prej 26.04.11 16:52

Nėse jeta jonė ėshtė imagjinatė,atėherė imagjinata jonė ēfarė ėshtė?
avatar
nitty

92


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  BeLti prej 21.05.11 15:43

Jeta nuk ėshtė as ėndėrr, dhe as imagjinatė..

BeLti

1


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  Estilen prej 21.05.11 17:55

freegogo shkruajti:pajtohem me keto ide apo supozime se jeta eshte ose munde te jete vetem nje imagjinate sepse ka nje thenie te profetit Muhamed i cili ka thene:"njerezit jane ne gjume, kur te ndrrojne jete (vdesin) do te zgjohen"

Nuk ka njeri me koke mbi shpatulla qe e besone kete thenie gjoja te profetit,sepse vetem kaq sa citohet nga Kurani dhe kush e lexon dhe e beson,ka marre ilacin me te forte gjumevenes per njerzimin.

Kjo do te thote qe ti njeri ....''bageti'' e mjere ke qene dhe ''bageti'' pa ndergjegje do te ngelesh,PRANDAJ MBLIDH MENDJEN E O NJERI ME BESO MUA E MOS NGRE KRYET TE MESOSH ME SHUME,SE NDRYSHE UNE TE MALLKOI PER TERE JETEN....dhe te coje ne sketerre.

Miqte e mi, lexoni pak me shume per te ditur disa gjera themelore per ekzistencen tone,ndryshe nuk mund te ngelet diskutimi vetem duke ju referuar Kuranit,sa do i shenjte qe te jete ai.E shenjte eshte jeta jone per se gjalli,se me fantazite e pafundme te literatures fetare,i shkreti njeri futet ne hullira dhe imagjinata tejet te turbullta dhe pa nje drite ne fund.

Nuk kerkoi debate per sa thashe se ato i kemi konsumuar gjithmone atje ku eshte postuar per kesi lloi temash,gjithsesi nuk e kam as me Freegogo,qe po i referohem ne citim.

Estilen

847


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  Berti69 prej 14.09.11 0:50

ILUZIONI

«Problemi i iluzionit qėndron nė faktin se ai ėshtė veprim i shpirtit dhe rezultat i aspektit mental tė tė gjitha shpirtėrave nė...Shpirti ėshtė ai qė ėshtė i rrėnjosur nė iluzion dhe, shpirti ėshtė ai qė nuk sheh qartė deri sa tė mėsojė ta derdhė dritėn e vet nė mendje e tru.»

Kjo pėr ju do tė mund tė kishte qenė njė zbulim i ri. Ndoshta nuk do tė kishit menduar kurrė qė shpirti tė ketė qėnė i pėrkufizuar nė ēfarėdoqoftė mėnyre. Ndoshta keni menduar se pėrkufizimi ėshtė ēėshtje qė ka tė bėjė gjithmonė me materien, karakterin, mospėrshtatjen e aparatit, fizik... ose mental, pėr t'i mundėsuar shpirtit vetėdije tė njėmendtė mbi botėn e jashtme ku jetojmė...

Ne jemi ata qė i mundėsojmė shpirtit dalje nė botė dhe, nėse s'kemi aparat, shpirti nuk mund tė shohė. Theksi mė i madh nė mėsim i ėshtė dhėnė asaj qė aparati ėshtė i papėrshtatshėm, ēka edhe ėshtė. Inercioni i vet materies ia vėshtirėson, nganjėherė madje edhe ia pamundėson shpirtit pėrdorimin e pėrshtatshėm tė aparatit tė cilin e ofron karakteri nė lindjen e dhėnė. Rezultatin e kėsaj nė sferėn mentale e quajmė iluzion. Mendja dhe truri e interpretojnė gabimisht tė vėrtetėn dhe atė qė e sheh shpirti. Mu ky interpretim i gabueshėm shkakton iluzionin.

E shikojmė botėn, nė mendjen tonė fusim ide, trajta tė tė menduarit, ideologji e pikėpamje pastaj provojmė qė tė gjitha kėto tė kenė njė kuptim. Nėse ato ide e ideologji na janė tėrheqėse, atėherė lidhemi me to. I bashkohemi kėsaj apo asaj grupe a organizate dhe nė kėtė mėnyrė e mbushim mendjen me iluzion. I pamundėsojmė shpirtit pėr ta parė qartė e pa pengesa botėn ashtu ēfarė nė tė vertetė ėshtė.Ia tregojmė shpirtit atė botė ashtu siē mendojmė se ėshtė.

Pasi tė kemi tregtuar me tė gjitha idetė, ideologjitė, partitė politike, mėnyrave tė tė jetuarit e tė menduarit, besimeve tė ndryshme, doktrinave e dogmave tė ndryshme, mbesin nė mjegull, nėn mungesėn e dritės,e kėtė e quajmė iluzion dhe nė kėtė mėnyrė e mendjen e karakterit e mbyllim pėr depėrtimin e dritės sė shpirtit.

Shpirti provon ta nxjerrė dritėn e vet pėrmes trupit mental. Pėrderisa iluzioni ėshtė nė sferėn astrale, e quajmė verbėrim (apo mashtrim, anglisht Glamour). Bota ėshtė e mbushur me verbėrime. Disa nga ju i njohin disa nga verbėrimet e tyre. Pėrveē mjeshtėrve dhe teologėve mė tė lartė, tė gjithė tė tjerėt vuajnė nga verbėrimi apo iluzioni. Nuk e shohim botėn ashtu siē ėshtė nė tė vėrtetė. Jetojmė nė iluzion.

Shumica e njerėzve qė fillojnė tė mendojnė (ky ėshtė dallimi ndėrmjet verbėrimit e iluzionit) mendimet dhe interpretimet i pėrdorė sikur tė ishin tė vėrtetė, pastaj zgjedhin ndėrmjet tyre. Iu pėlqen ndjenja e diēkaje meqė janė, pėr shembull, sentimentalė, kėshtuqė gjejnė mėnyrė sentimentale nė tė shprehurit e vetes. Nėse janė tip i personit tė ashpėr, mund tė gjejnė qė tė vepruarit e ashpėr ėshtė mė i pėrshtatshėm pėr shijen e tyre. Lidhemi pėr atė qė dijmė ta shpjegojmė e mendojmė se ajo ėshtė e njėmendtė.

«Iluzioni ėshtė para sė gjithash mental dhe ėshtė karakteristike pėr qėndrimin e mendjes sė atyre njerėzve qė janė mė tepėr intelektual se sa tė ndjeshėm. Janė shtuar verbėritė e tilla pėr tė cilat flasim rėndom. Faji i tyre qėndron nė tė kuptuarit e gabuar tė ideve e trajtave mendore si dhe interpretimeve tė gabuara."

«Iluzioni sot ėshtė aq i fuqishėm ashtuqė vetėm disa njerėz, mendja e tė cilėve ėshtė e zhvilluar nė ēfarėdoqoftė mėnyre, zotėron me ato trajta tė fuqishme tė tė menduarit tė pėrlyer me iluzion, rrėnjėt e tė cilit ndodhen nė jetėn e karakterit tė ulėt dhe natyrės sė dėshiruar tė masės sė njerėzve dhe nga kjo nxjerrin energjinė e tyre jetėsore.»

Njerėzit, ata qė mėsojnė gjat gjithė jetės sė tyre, para sė gjithash, duhet tė kenė kurajo. Njerėzimi nuk do tė mund tė lirohet kurrė nga iluzioni po qe se nuk do tė jemi tė guximshėm. Njė nga detyrat e kėtyre njerėzve (nxėnės) tė vėrtetė ėshtė qė tė flasin hapur kundėr cilitdoqoftė autoritet tė botės, qoftė shkencor, religjioz, politik apo tjetėr, me tė cilin (autoritet) nuk pajtohet dhe tė shohė mė larg e mė qartė se ai.

Nėse mendon se gabojnė, atėherė i takon qė kėtė edhe ta thojė. Po qe se vetėm e ulė kokėn e bėhet ashtu sikur tė mos kishte pikėpamje vetjake lidhje me temėn dhe se nuk mund tė ofrojė asgjė mė tė mirė, mė tė qartė e mė tė njėmendtė, ky njeri (nxėnės) vetėmse quhet si i tillė. Njeriu i vėrtetė ėshtė i pakrikshėm. Kjo ėshtė ēėshtja e parė dhe ēelės pėr tė gjithė.

Mėnyra e vetme e kapėrcimit tė verbėrisė (iluzioni nė sferėn emocionale; shembujt e thjeshtė janė xhelozia, varėsia, mėria, ndjenjat e vlerės sė ultė e tė lartė, materializmi i ekzagjeruar, ndjenja pėr tė pasur gjithmonė tė drejtė etj.) ėshtė me ndihmėn e (tė ashtuquajturit) trupit mental, ashtuqė shpirti ta zbulojė verbėrinė pėrmes trupit mental.

Prandaj ėshtė thėnė: „ Gjė me rėndėsi tė madhe ėshtė tė hetohet ekzistimi i verbėrisė (glamour) dhe iluzioneve. Shumica e njerėzve nuk ėshtė e vetėdijshme pėr prezencėn e tyre“. Me shumicėn e njerėzve mjafton vetėm tė bisedoni e do tė konstatoni qė kjo ėshtė e saktė. Shumica e njerėzve s'ėshtė fare e vetėdijshme qė jetojnė nė verbėri e iluzione.

„Shumė njerėz tė mirė sot nuk e kuptojnė kėtė; verbėritė e veta i shpallin zot.“ I konsiderojnė zot! Mendojnė se janė tė ēuditshme. „Gjėnė mė tė mirė qė kam ėshtė kjo verbėri,“ pa marrė parasysh se pėr ēka ėshtė fjala. „ Nė iluzionet e veta shikojnė sikur nė pasuri tė ēmuar e tė arritur me mund tė madh.“

„Iluzioni ėshtė mėnyrė me ndihmėn e sė cilės tė kuptuarit e kufizuar dhe dituria materiale e interpreton tė vėrtetėn, duke e mbuluar e fshehur prapa reve tė trajtave mendore. Me kėtė rast, kėto trajta mendore bėhen mė tė njėmendta se e vėrteta tė cilėn e fshehin dhe nė bazė tė kėsaj manipulojnė me njerėzit e thjeshtė.“

„Kemi frikė tė ndryshohemi dhe pėr kėtė arsye nuk e shohim domosdoshmėrinė pėr ndryshim.“

Shohim idenė. Pėr shkak tė gjuhės sonė tė gabuar, formimit (arsimimit) tė gabuar, mosditurisė sonė dhe mangėsisė sė tė kuptuarit (kėtė ide) e komentojmė nė pėrputhshmėri me „normėn“, me mėnyrėn akademike, tė kuptuarit e (gjithė) pranuar, qoftė ai politik, religjioz apo akademik.

Me fjalė tjera pranojmė STATUS QUO-nė. Kjo ėshtė kėshtu sepse kemi frikė tė ndryshohemi. I frigohemi ndryshimeve dhe pėr kėtė rasye nuk shohim nevojė pėr ndryshim. E mbulojmė nevojėn pėr ndryshim, tė vėrtetėn qė ėshtė rreth nesh, situatėn e njėmendtė tė botės, dhimbjen, vuajtjen, pasigurinė e botės. Kėto na shqetėsojnė shumė, tmerrojnė dhe nė kėtė mėnyrė i mbulojmė me iluzion. Ēdo pjesėz sė jetės e pėrmbushim me iluzion.

Kėtė e bėjmė si grupacion, nė partitė politike, sikur qeveritė. Tė gjithė kanė mėnyrat e veta tė veprimit si ta mbulojnė tė vėrtetėn me kėtė truk.
Cila ėshtė zgjidhja? Si mund tė dalim nga kjo?

avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


434


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  Zattoo prej 17.10.12 12:37

A ėshtė realiteti thjesht njė iluzion?

Qe nga viti 2003, Nick Bostrom, profesor nga Universiteti i Oksfordit, ka paraqitur tezėn e vet sipas sė cilės ekziston mundėsia qė ne nė fakt jetojmė nė njė simulim kompjuterik.

Ai atėbotė nuk ka ofruar dėshminė shkencore qė do tė mbėshtesnin kėtė tezė por tani ėshtė shfaqur ekipi i fizikanėve tė cilėt pohojnė qė diēka e tillė ėshtė me tė vėrtetė e mundur. Kėtė dėshirojnė ta dėshmojnė me ndihmėn e tė ashtuquajturit nėnshkrim kozmologjik (gjurma) i cili nė kėtė rast do tė shėrbente si “pilula e kuqe” e popullarizuar nga filmi legjendar “Matrix”.

Silas Beane dhe ekipi i tij nga Universiteti nė Bonn, pohojnė qė simulimi i gjithėsisė duhet tė ketė kufizime dhe deformime tė caktuara, tė cilat njerėzit brenda simulimit duhen tė jenė nė gjendje qė t’i vėrejnė, nė formė tė kufizimeve dhe deformimeve tė llojit tė vet tė proceseve fizike. Sipas pohimeve tė tyre ne kėto kufizime dhe deformime do tė mund t’i identifikonim sikur do ta krijonim vetė simulimin e gjithėsisė. Dhe kjo ėshtė pikėrisht ajo ēka fizikanėt po pėrpiqen tė bėjnė tani. Pra ēdo simulim do tė duhej tė lėrė gjurmė, tė cilat do tė mund tė vėreheshin.

Pėr kėtė arsye kanė krijuar versionin ultra tė zvogėluar tė gjithėsisė, brenda tė cilit, pėr tė zbuluar nėnshkrimin e pėrmendur, simulojnė kromodinamiken kuantike – forcėn themelore nė natyrė e cila mundėson zhvillimin e forcės nukleare nė mes protoneve dhe neutroneve dhe shpjegon ndėrveprimin e tyre. Pėrveē kėsaj, me “teorinė e rrjetės shablon” krijojnė vazhdimėsi artificiale tė kohės dhe hapėsirės, e cila u mundėson qasje dhe pamje tė re nė natyrėn themelore tė materies, pėrcjell io9.

Ata konsiderojnė qė simulimi i tyre ėshtė paraardhės i njė versioni shumė mė tė fuqishėm brenda tė cilit njė ditė mund tė pėrfshihen molekulat, qelizat, madje edhe njerėzit, por pėr momentin janė tė orientuar nė krijimin e modeleve precize tė proceseve kozmologjike dhe zbulimin e atyre qė mund tė paraqesin kufizime pėr simulimet.


Pyetja nėse jemi me tė vėrtetė tė vetėdijshėm pėr botėn e vėrtetė ėshtė bėrė vazhdimisht nga filozofėt.

Njė nga artikulimet mė tė hershme tė kėtij misteri gjendet nė Republikėn e Platonit, ku Alegoria e Shpellės tenton tė pėrshkruajė ekzistencėn imagjinare qė jetohet nga njerėzit qė nuk mendojnė.

Platoni, qė nga shumė konsiderohet si babai i filozofisė perėndimore, ka sugjeruar qė mėnyra  e vetme pėr tė arritur tek kuptimi i botės sė vėrtetė ka qenė studimi i thellė i matematikės dhe gjeometrisė, tė cilat do t’u jepnin studentėve njė  aluzion pėr natyrėn e vėrtetė tė botės.

Filozofi francez Rene Descarte, veprat e tė cilit shpesh pėrdoren si hyrje e pėrgjithshme nė metafizikė, ngrit problemin pėrsėri si eksperiment i mendimit pėr tė ēuar lexuesit nė pozitėn e dyshimit radikal. 

Duke presupozuar demonin malinj i cili mund tė na mbajė tė bllokuar nė botėn iluzionare, Descarte u kėrkon lexuesve qė tė lėnė anash tė gjitha dėshmitė e pėrvojave tė tyre senzorike nė kėrkim tė njė premise tė caktuar.

Ai del me argumentin e famshėm  'cogito ergo sum', apo ‘Mendoj prandaj ekzistoj’, qė e pėrdorė si bazė tė sigurt pėr tė rikonstruktuar njė pamje tė caktuar tė realitetit.

Kritikėt e mėvonshėm tė punės sė tij, sidoqoftė, thonė qė vetėm pse ka mendime, nuk ka garanci qė me tė vėrtetė ekziston edhe mendimtari.



Besohet qė simulimi i fizikės nė kėtė nivel fondamental ėshtė ekuivalent, pak a shumė, me simulimin e funksionimit tė vetė universit.

Madje edhe tek operimi nė shkallė kaq tė vogėl, matematika ėshtė mjaft e vėshtirė, dhe pavarėsisht pėrdorimit tė superkompjuterėve mė tė fuqishėm nė botė, fizikanėt deri tani kanė menaxhuar tė simulojnė vetėm rajonet e hapėsirės nė femto-shkallė.

Nė kėtė kontest, njė femtometėr ėshtė 10^-15 metra – kjo ėshtė pjesa e kuadriliontė e metrit ose 0.000000000001mm.

Sidoqoftė problemi kryesor me simulimet e tilla ėshtė qė ligjet e fizikes duhet tė jenė tė super mbivendosura nė njė rrjet diskret tredimensional, i cili avancon nė kohė. Dhe kėtu ėshtė pika ku vjen nė pah testi.

Profesor Beane dhe kolegėt e tij thonė qė hapėsira e rrjetit imponon njė limit nė energjinė qė mund ta kenė grimcat, sepse asgjė qė ėshtė mė e vogėl se vetė rrjeti nuk mund tė ekzistojė. Kjo do tė thotė qė nėse universi siē e njohim ėshtė nė fakt simulim kompjuterik, aty duhet tė ketė njė ndėrprerje nė spektrin e grimcave me energji tė lartė. Dhe faktikisht ne kemi saktėsisht njė ndėrprerje tė tillė nė energjinė e rrezeve kozmike, limiti i njohur si ndėrprerja Greisen–Zatsepin–Kuzmin (GZK).

Siē shpjegon blogu Physics arXiv, kjo ndėrprerje ėshtė e studiuar mirė dhe ka ndodhur sepse grimcat me energji tė lartė duke ndėrvepruar me sfondin kozmik tė mikrovalėve humbin energjinė derisa udhėtojnė pėrgjatė distancave tė gjata.

Hulumtuesit kalkulojnė qė hapėsira e rrjetit imponon karakteristika tjera nė spektėr, mė e rėndėsishmja qė rrezet kozmike do tė preferonin tė udhėtojnė pėrgjatė boshteve tė rrjetit. Kjo do tė thotė qė nuk do tė vrojtoheshin njėjtė nė tė gjitha drejtimet.

Ky do tė ishte testi qė hulumtuesit janė duke e kėrkuar – njė tregues qė gjithēka nuk ėshtė ashtu siē duket me universin. Kjo ėshtė po ashtu njė matje qė mund ta bėjmė tani me nivelin aktual tė teknologjisė sonė.

Sidoqoftė, zbulimi nuk ėshtė pa telashe. Njė problem qė e identifikon profesor Beane ėshtė qė universi i simuluar mund tė konstruktohet nė njė mėnyrė tėrėsisht tė ndryshme me atė se si e kanė parafytyruar ata.

Madje-madje, efekti ėshtė i matshėm vetėm nėse ndėrprerja e rrjetit ėshtė e njėjtė si ndėrprerja GZK, mė e vogėl se kaq dhe vrojtimet nuk do tė ēojnė askund. Zbulimet e profesor Beane dhe tė kolegėve tė tij janė publikuar nė periodikun arXiv tė Universitetit Cornell. 
A ka mundėsi qė jetojmė nė simulim virtual

avatar
Zattoo

627


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  ijj prej 17.10.12 19:22

kjo eshte teoria me apsurde qe kam degjuar!
avatar
ijj

Asgje muk eshte e pamundur...

64


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Aeshte jeta vetem imagjinate

Mesazh  elektronika prej 17.10.12 21:51

Me 5 shqisa te kufizuara qe disponojme jemi shume te vegjel dhe te pafuqishem per te perceptuar boten deri ne detaje. Mendoj qe te marim per baze kete realitet material ne formen qe ne e perceptojme, qe prekim dhe jetojme, ato te tjerat le ti prekim dhe ti shijojme kur te shkojme, gjithmone nese ekzistojne.
avatar
elektronika

Pervoja me e bukur qe na eshte dhene per te jetuar eshte vete misteri i jetes.....
Kur linde, po qaje, dhe gjithe te tjeret rreth teje po qeshnin.....
Jetoje jeten, ne menyre te tille, qe kur te vije momenti i fundit,
ti te jesh duke qeshur dhe gjithe te tjeret rreth teje te jene duke qare..........



63


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  Equinox prej 17.10.12 22:19

Matrix-i ynė brenda nesh ėshtė shoqėria jonė, njė sistem aq iluzor saqė na jep ndjenjėn e njėjtė tė realitetit dhe tė lumturisė, edhe pse shumė mė pak i suksesshėm nė pikėn e fundit, nė tė cilėn secili luan njė rol duke besuar fuqishėm nė rėndėsinė dhe dobinė e saj .
Qė kur ka filluar matrica tė aplikohet me shekuj ėshtė se nuk ka nevojė qė te monitorohet vazhdimisht.

Ne jemi aq tė verbėr ndaj kėtij realiteti artificial saqė ne vet i "programojmė" fėmijėt tanė. Gjithkush duhet tė ketė vendin e tij nė matricė dhe ne pėrgatitim fėmijėt tanė nga njė mosha shumė e re.

Sigurisht, prindėrit nuk janė tė mjaftueshėm. E gjithė infrastruktura dhe njė sistem i "vlerave" janė vėndosur nė vend pėr tė parandaluar nė maksimum ikjen nga ai: mėsimi, morali, koncepti i sė mirės dhe sė keqes, mediat dhe filmat duke shpjeguar se si tė luajnė rolin e tyre nė matricė, shoqėri konsumatore, refuzimit i ndonjė tė pabinduri, vėnja e nderimit tė atyre mė koperativė, etj.
Kjo ėshtė nė kėtė botė tė shpellės (Platoni), kjo botė artificiale ku ne evoluojmė, njė botė ku arbitri i lirė ėshtė simuluar (Demokracia?).

Nuk ėshtė ndonjė ēudi qė dikush tė ju afrohet dhe tė ju tregon se:
- Matrica (shoqėria, sistemi i kompanisė) ėshtė kudo. Ajo na rrethon, edhe nė kėtė dhomė. Ju mund tė shihni atė kur ju shikoni nga dritarja, ose kur ju jeni duke parė TV.Ju ndjeni praninė e saj kur ju shkoni nė punė, kur ju shkoni nė kishė, kur ju paguani taksat tuaja. Kjo ėshtė bota qė ėshtė vendosur para syve tuaj pėr tė fshehur tė vėrtetėn.
- Ēfarė tė vėrtete?
- Qė ju jeni njė rob. Ashtu si tė gjithė tė tjerėt, ju keni lindur nė skllavėri, nė njė burg qė ju nuk mund ta prekni as ta ndjeni. Njė burg pėr mendjen (shpirtin) tuaj ...

Mendjet tona, egot tona janė tė mbushura me mesazhe ēdo ditė qė na bėjnė tė besojmė, na bindin qė ka vetėm njė jetė dhe dy alternativa: ju jeni me sistemin dhe ju jeni njerėz tė respektuar, ose ju jeni kundėr dhe ju jeni anarkistėt, parazitė, llumi i shoqėrisė ... ju do tė jenė mėsues, mjekė, muratorėt, elektricist, postier ... ju do tė martoheni, ju do tė bleni njė shtėpi tė bukur, njė makinė, ju do tė rregulloni kopshtin tuaj ēdo tė shtunė, ju do tė bėni pazare... dhe ja, ju jeni pjesė e sistemit, ju jeni nė matricė.

Matrica ėshtė njė sistem, ... Kur ju jeni nė brendėsi, ēfarė ju shihni? Biznesmenė, mėsuesė, avokatė, zdrukthtarė ... Nė ndėrkohė, ata janė pjesė e kėtij sistemi. Ju duhet tė kuptoni: ata nuk mund tė jenė tė shkyēur.
Disa janė aq amorfė dhe aq tė varur nga sistemi saqė ata luftojnė pėr ta mbrojtur.


Nė pėrfundim, nėse ju keni vendosur pėr tė hapur sytė, historia pėrfundon kėtu, ju zgjoheni nga shtrati juaj dhe ju besoni ēdo gjė qė ju dėshironi, por tė jenė tė kujdesshėm sepse ju do tė bėheni armiq tė shoqėrisė, tė matricės, nė tė kundėrtėn, ju qėndroni nė Botėn e Ēudirave.

Ndoshta ėshtė mė e sigurt pėr tė qėndruar atje. Por ēfarė dėshironi? Tė jetoni artificialisht, tė keni njė jetė tė rreme, tė jeni skllevėr tė mashtrimit tė disa tė njerėzve qė janė tė gatshėm pėr tė kontrolluar botėn, apo tė jeni tė lirė, tė keni njė jetė tė vėrtetė, mė qartė: tė dilni nga matrica?
avatar
Equinox

220


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A ėshtė jeta vetėm imagjinatė ?

Mesazh  Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 1 e 2 1, 2  Next

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi