Mėkatet e vdekjes

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Mėkatet e vdekjes

Mesazh  Neo prej 10.12.09 8:43

MĖKATET E VDEKJES

Nė dėshirėn tonė tė mirė qė lexuesit t’i ofrojmė diē qė do t’ia kthjellte horizontin e vetėdijes - diē tė afėrt, tė kapshme e konkrete, zgjodhėm shpjegimin e Billy Graham-it pėr disa nga mėkatet e vdekjes. Jemi tė bindur se ky kėndvėshtrim do t’u ndihmojė shumė lexuesve qė aspirojnė vetėnjohjen dhe ngritjen shpirtėrore: pėr fillestarėt do tė pėrbėj shkallėn e parė tė vetėngritjes, kurse pėr ata qė pak a shumė kanė arritur ndonjė pėrparėsi nė kėtė drejtim, ko mund t’u shėrbej si njė pėrsėritje qėllimmire. E dihet: pėrsėritja ėshtė armiku i harresės...

Krenaria

1. I pari nga shtat mėkatet e vdekjes ėshtė krenaria. Si ēdo mėkat tjetėr, edhe kjo ėshtė egoizėm. Krenaria nėnkupton nderim pa masė tė vetvetes. Kėnaqemi nė superioritet, nė epėrsinė tonė ndaj tė tjerėve. Thjesht: ajo ėshtė mendjemadhėsi. E Perėndia, siē na mėsojnė librat e shenjtė, e urren mendjemadhėsinė, e urren krenarinė. Meqė, krenaria nėnkupton vetėnderim: Unė, unė, unė... -kjo ėshtė krenaria! Pra, kur ne, si Luciferi, jemi tė kėnaqur vetėm me veten tonė...

Krenaria ėshtė vetėpėlqyese, me plotė madhėshti tė kotė. Ajo pandeh se pėrherė ka tė drejtė. Njerėzit e tillė mendojnė se ata janė tė vetmit tė ndershėm, gjithė tė tjerėt janė tė prishur... harrojnė se askund nuk ekziston bashkėsia e njerėzve tė pėrsosur (veē gjithkund: bashkėsia e njerėzve nė pėrsosje). Njerėzit me mendje krenare nuk e pranojnė askėnd tjetėr, madje nė esencė nuk e pranojnė as Perėndinė. Nė qullin e huaj ata shohin kashtėn, kurse nė tė vetin as trarin.

Pėrpos tjerash pasuria, mund t’na e shtojė krenarinė. D.m.th.: njeriu i pa ngritur shpirtėrisht, kur arrin njė shkallė tė caktuar tė pasurisė - atij i rritet mendja, e kalon krenaria. Nė atė rast, njeriu e pėrqendron vėmendjen nė atė qė posedon dhe si tė posedoj mė tepėr, kurse nuk mendon pėr atė se si vetja e tij duket nė sytė e Perėndisė.

Krenaria materiale e shtynė njeriun nė pangopėsi. E duke u rritur pasura, zemra juaj shkon duke u ngjitur pėr atė. Mos lejoni qė zemra juaj tė ngjitet pėr pasurinė. Sepse, ata qė, sė tepėrmi, dėshirojnė tė pasurohen, gjithsesi bijnė nė fatkeqėsi.

Librat e shenjtė na mėsojnė se krenaria ėshtė mėkati mė i madh qė i ndalon njerėzit tė hyjnė nė Mbretėrinė e Perėndisė. Kurrfarė madhėshtie e kotė as krenarie, ne nuk na dėrgon te Perėndia. Prandaj, tė ndryshohemi gjersa nuk ėshtė bėrė vonė. Tė ndryshohemi me anė tė pėrtėritjes sė mendjes sonė...

Hidhėrimi

2. I dyti nga mėkatet e vdekjes ėshtė hidhėrimi. Hidhėrimi ėshtė mėkat qė mė sė shumti na asgjėson, edhe pse pa kėtė mėkat nuk ėshtė askush: fėmija, i rrituri, i riu, plaku, burri, gruaja... Shkatėrrohemi mė sė shumti, pikėrisht, kur pėrpushet vullkani i hidhėrimit. Temperamenti i vrullshėm ėshtė shkaktarė i parė i hidhėrimit, kurse hidhėrimi e sulmon dhe e mbyt viktimėn e tij. E tė gjithė ne jemi nga pak viktima tė hidhėrimit.

Por gjersa temperamenti i vrullshėm ėshtė shkaktari i parė i hidhėrimit, arsyeja ua lėshon rrugėn emocioneve (tė pakontrolluara) negative dhe e mėnjanon hidhėrimin. Prandaj, njėra nga detyrat e para njerėzore ėshtė qė tė mėsohemi ta zbusim hidhėrimin me arsye, tė mos nxitohemi nė tė liga. Kush nuk e zbut hidhėrimin, nxitohet nė tė liga.

Hidhėrimi zbulon karakterin shtazor tė njeriut. Shumė njerėz janė tė dashur, tė mirė, tė sjellshėm gjersa nuk i rrėmben stuhia e hidhėrimit, e atėherė shndėrrohen nė qenie tė paarsyeshme, tė pa pėrmbajtura, qė i ngjajnė mė tepėr shtazės sesa njeriut tė qytetėruar. E zakonisht ēdo hidhėrim yni i takon sė kaluarės. Krejt ēka ka ndodhur, i takon sė kaluarės. Nė momentin qė ndodhemi ėshtė e shkuara. Prandaj, a e vlen tė hidhėrohemi pėr diēka qė i takon sė kaluarės? Tė mėsohemi tė jetojmė me tė tashmen e tė pėrpiqemi qė e tashmja tė na jetė sa mė e lumtur. Hidhėrimin tonė le ta zėvendėsojė fryma e shenjtė.

Hidhėrimi ynė ngre pas veti shumė fatkeqėsi: kur tėrbohesh - shikimi yt i mirė dhe dukja e fytyrės sate e humb shkėlqimin, prestigji yt bie nė sytė e tė tjerėve, shokėt largohen, dėshirat humbasin. Hidhėrimi ėshtė mungesa e lumturisė. Hidhėrimi ėshtė baba i vrasjes. Kaini ishte padyshim i hidhėruar para se ta vriste Abelin. Hidhėrimi ngre gishtin e vrasėsit, ngre dorėn e therėsit, peshon helmin e helmuesit... Ai sakaton dhe shkatėrron. E lėndojmė frymėn e Perėndisė, kur lejojmė qė hidhėrimi tė na pėrfshijė...

Prandaj, tė mos lejojmė qė hidhėrimi -ky mėkati ynė i lindur tė na fus nė zgjedhė. Pėrkundrazi: ne ta pushtojmė atė, se hidhėrimi mund tė pushtohet. Plutarku thotė: “Kam konstatuar se hidhėrimi nuk ėshtė i pashėrueshėm, vetėm nė qoftė se njeriu dėshiron ta shėroj.” E hapi i parė nė kėrkimin e fitores mbi hidhėrimin ėshtė dėshira pėr t’u liruar nga ai. Pėr kėtė shumė rėndėsi ka dėshira, vullneti ynė.

Duhet tė sillet vendimi: “Do tė bėjė diēka me kėtė karakter timin tė ērregulluar.” Se ne, rėndom jemi tė prirė t’i arsyetojmė tė metat tona: “E kam trashėguar nga nėna”, “gjithė familja kanė karakter tė ngutshėm”, “jeta mė ka bėrė tė tillė” e tė tjera tė ngjashme. D.m.th.: ne i pranojmė tė metat tona si realitet tė pandryshueshėm, para tė cilit s’na mbetet tjetėr, pos tė dorėzohemi. Jo: tė mos i pranojmė mėkatet tona si tė vėrteta tė plotfuqishme. Se mbi hidhėrimin, si mbi tė gjitha mėkatet tjera, bjen gjyqi i Perėndisė. Se hidhėrimi nėnkupton nė vete dhe urrejtjen, kurse urrejtjen e gjykon Perėndia. Rruga e pėrdhunės nuk ėshtė rruga e Perėndisė; rruga e dashurisė ėshtė rruga e shpėtimit.

Hidhėrimi ėshtė njė epsh. Epsh i egėr. E epshin e egėr duhet zbutur me anė tė frymės sė shenjtė. Dhe epshi i egėr, qė ėshtė zbutur me anė tė frymės sė shenjtė, bėhet shėrbėtori ynė, nuk ėshtė mė zotėriu ynė. Isa ka thėnė: “Tė bekuarit janė tė butė!” I urtė ėshtė ai qė karakterin e tij e mbizotėron fryma e shenjtė. Edhe ne, lexues tė nderuar, qofshim tė urtė!

Zilia


3. Mėkati i tretė i vdekjes, poashtu shumė i rėndė, ėshtė zilia. Nė qoftė se kemi zili ndaj atyre qė janė tė pasur, kjo s’do ta pėrmirėsoj gjendjen tonė materiale. Pėrkundrazi: do tė na shkatėrrojė shpirtin tonė... Njeriu ziliqar, nė njė mėnyrė, mendon dhe ndjenė se gėzimi i njerėzve tė tjerė ėshtė fatkeqėsia e tij; fitimi i njerėzve tė tjerė, humbja e tij; suksesi i njerėzve tė tjerė, mossuksesi i tij; lumturia e njerėzve tė tjerė - mallkimi i tij e kėshtu me radhė. Ironia e gjithė kėsaj qėndron nė faktin se mossuksesi ynė nė jetė bėhet i paevitueshėm - nėse kėshtu ndjejmė dhe mendojmė. Nuk besoj se akoma ndonjėri prej nesh ka parė ndonjė njeri qė ka fituar ndonjė gjė me anė tė zilisė. Aty ku ėshtė zilia, aty ėshtė grindja, mospajtimi dhe ēdo gjė e keqe.

Ai qė punon rėndom nuk ka shumė kohė pėr zili. Zilia ėshtė pasioni i tė papunit dhe endacakut. Horaci thotė: “Njeriu ziliqar liget pėr shkak tė lumturisė sė njeriut tjetėr”. Edhe pse zilia ėshtė e lindur nė natyrėn tonė, ajo e varfėron jetėn tonė. Ajo ėshtė posi bumerangu: mė shumė i vret ata qė shėrbehen me tė. Sa herė kemi qenė tė varur e kemi vdekur nė gozhdėn e zilisė sonė! Njeriu ziliqar ėshtė armik i vetvetes dhe i tė afėrmve tė tij. Ma tregoni vetėm njė njeri ziliqar qė ka qenė apo qė ėshtė i gėzuar! Nė momentin kur nė ty, miku im, lulėzon lulja e zilisė, shpirtėrisht vdes! Perėndia urren zilinė dhe xhelozinė. Zilia shkatėrron shėndetin shpirtėror.

Shndėrrojeni zilinė nė dashuri tė flakėt dhe do tė mbusheni me gėzim tė pakufishėm. Mos u bėni njerėz zemėrkėqinjė, cinik e ziliqarė! Mos i pėshpėritni njėri-tjetrit kundėr tjetrit, qė tė mos gjykoheni. Zilia na e asgjėson gėzimin, kėnaqėsinė dhe lumturinė. Ėshtė e pamundur qė njeriu tė jetė i lumtur e i kėnaqur, ndėrsa nė zemrėn tonė ndodhet xhelozia. Xhelozia e zvogėlon edhe efektin e punės sonė, pėr shkak tė ashpėrsimit tė nervave qė shkakton. Zilia e ndan njeriun nga mėshira e Perėndisė.

S’na mbetet tjetėr, pos ta mundim zilinė. Shekspiri tha njėherė: “O zili, sėpata gjakėsore nuk ka as gjysmėn e mprehtėsisė sate!” Zilia ndan njeriu nga njerėzi tjerė dhe njeriu ziliqarė ėshtė i dėnuar tė jetė i vetmuar. Mos e ushqe zilinė nė zemrėn tėnde! Prano dhe trego mėkatet tua qė tė shėrohesh! Ku ėshtė dashuria, aty nuk ka vend xhelozia dhe zilia. Prandaj, dashuria qoftė udhėrrėfyesi ynė nė shtegun tonė tė kėndshėm tė jetės!

Hasan Hamėzbala
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1445


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mėkatet e vdekjes

Mesazh  Neo prej 10.12.09 8:46

Amoraliteti

4. Njė nga mėkatet e rėnda tė vdekjes ėshtė edhe amoraliteti apo ndyrėsia. Bazėn e ka nė epshin e papėrmbajtur. Ndonjė racionalist pretencioz do tė thoshte se epshi ėshtė njė instinkt krejt natyror, ai na ėshtė dhėnė nga Perėndia. Po, por amoraliteti ėshtė njėri nga mėkatet mė tė mėrishme nga Perėndia, shkaku se mbrapshton e ēorodit dhuratėn mė tė ēmueshme qė Perėndia i ka dhėnė njeriut - Dashurinė... dashurinė njerėzore. Prandaj, amoraliteti ėshtė aromė e mprehtė e djallit pėr shkatėrrimin e shpirtit.

E dihet se mėkati e bjerr gėzimin. Mėkati lė gjurmėt e veta nė njeriun, kur njeriu i shtrohet atij. Kurse gjurmėt e jashtme nuk janė asgjė nė krahasim me gjurmėt e brendshme qė mbesin nė shpirtin e njeriut mėkatar.
Prandaj, amoraliteti shkatėrron shpirtin. Ai ėshtė mėkat. Nė orėt e dobėsisė sonė mashtrohemi dhe i nėnshtrohemi fuqisė ngadhėnjyese tė epshit.

Grykėsia

5. Njė nga mėkatet tjera, po ashtu o papėlqyer nga Perėndia ėshtė edhe grykėsia.
Viteve tė fundit standardi jetėsor nė botė ėshtė rritur furishėm. Njerėzit jetojnė ėndshėm. Si pasojė e kėsaj ėshtė adhurimi tej mase i tė mirave materiale, i komforit. Thjeshtė: njeriu gjithnjė e mė shumė e do luksin, i do tė mirat materiale. Pėr tė: Perėndi ėshtė barku, altar ėshtė tryeza, besim ėshtė begatia, kurse parajsė ėshtė komfori. Dhe rrezik serioz bėhet kėnaqėsia e pamatur nė tė ngrėnė, nė tė pirė dhe nė tė dehur. Njeriu bėhet rob i barkut tė tij.

Grykėsia, sikurse edhe lėshimi i tepruar nė epshe, ėshtė mėkat ashpėr i gjykuar. Perėndia pa dyshim nuk mund t’i dojė njerėzit, lavdia dhe Perėndia e tė cilėve ėshtė barku dhe mendojnė vetėm pėrmes poshtėrsisė sė tyre. Njerėzit e tillė mashtrohen vetėm me ėmbėlsitė e oreksit tė tyre trupor, gjegjėsisht me kėnaqėsitė e pamatura tė ngrėnies. Egoja e grykėsisė bėrtet: “Ha, pi e gėzohu,se nesėr nuk ke pėr tė qenė!” Njerėzit e tillė nuk i japin vend Perėndisė, nė mendojnė nė pėrjetėsinė. Jetojnė vetėm pėr tė tashmen she atė - pėr ta mbushur atė tė tashme me tė ngrėna e tė pira tė pamasė. Motoja e tyre ekskluzive ėshtė: “Vetėm njė herė jetohet, ndaj kėtė duhet shfrytėzuar! Mos u trazo! Ha mė shumė! Kėnaqu mė tepėr nė jetė!”...

Gjeneratat tona janė tejet tė ngarkuara me filozofinė materialiste, por kot mundohet tė pinė konceptin e saj pėr luturi, kot pėrpiqen t’ia vjelin qetėsin shpirtėrore, duke menduar se rruga e vetme qė ēon kah lumtura njerėzore ėshtė begatia materiale. Mandej, mendja e njeriut nė kohėn e sotme mund tė mbushet lehtė me mendime tė pavlefshme dhe me marrėzi tė ndryshme, kurse lukthi i tij mund tė mbushet lehtė me ushqimet mė tė mira!

Dhe ky ėshtė absurd i kohės sonė: Barku ėshtė i mbushur me gjithė tė mirat e mundshme, kurse shpirti ndjen uri. Se nuk jetohet vetėm nga buka. Jetohet dhe mund tė mendohet se po jetojmė mirė, por vjen njė ditė dhe - dėshpėrimi ėshtė i paevitueshėm, i pashmangshėm, dhe e sheh se diēka e lartė, e pakompenzueshme me begatinė materiale, po mungon dhe ndjenė uri... D.m.th.: ndjen begatin e barkut, por njėkohėsisht ndjen thellėsisht varfėrinė e shpirtit.

Uria ėshtė dukuri normale e dhėnė nga Perėndia, pjesė e natyrės sonė, dhe ajo duhet shuar me ushqim, por kur ajo shndėrrohet nė lakmi abnormale pėr ushqim, e dėmton trupin dhe trurin. Trurin e bėnė trash, kurse shpirtin ė pavlershėm. Nė atė rast ajo pashmangėrisht ėshtė mėkat.

Tė kėnaqurit e orekseve tona nuk guxon tė bėhet puna mė e rėndėsishme nė jetė. Kur oreksin tonė e vėmė nė rendė tė parė, jetėn e kalojmė nė ndjekjen e tė mirave materiale, duke harruar gjithnjė dhe duke lėnė anash shpirtin, mendimin pėr Perėndinė dhe, vetėm nė instancėn fundit, tė mahnitur kur jeta na largohet pandalshėm, bėrtasim tė mjerė: “Perėndi, mishėro shpirtin tim!” Dhe dėshirojmė qė vetėm me kaq tė arrijmė pajtimin me Perėndinė. Po me atė qė me vetėdije e harrojnė Perėndinė dhe shpirtin, e vazhdon tė jetoj me mėkatin, ka pak shpresė se me Perėndinė do tė mund tė pajtohet nė ēastin e fundit...

Librat e shenjtė kėrkojnė qė nė tė gjitha punėt tė jemi tė matur. Masė, maturi, vetėdisiplinė, vetėrealizim. Teprimi nė tė mira ėshtė fillim i tė kqijave. Apo, thėnė me fjalė tė tjera: Fundi i tė gjitha tė mirave ėshtė fillimi i tė gjitha tė kėqijave. Ndėr romakėt, para shkatėrrimit tė Perandorisė Romake, kanė sunduar tri mėkate kryesore: Grykėsia, dehja dhe amoraliteti.

Me dhėmbėt e tyre kanė gropuar varrin pėr vetėn e tyre.. janė vrarė me kėnaqėsi tė palejuar. Flitet se kanė qenė tė zakonshme rastet qė nė banketet e tyre tė shfrenuara, njeriu tė shkojė gjer te dritarja, t’i fus gishtėrinjtė nė gojė pėr tė vjellur atė qė ka ngrėnė, e nė atė mėnyrė tė aftėsohej pėrsėri pėr tė ngrėnė. D.m.th.: tė kthehet pranė tryezės dhe tė vazhdoj prapė me grykėsi. Roma ka rėnė, sepse ka pėrmbushur barkun e saj, por njėkohėsisht ka ndjerė uri tė tmerrshme shpirti i saj.

Diē e ngjashme ndodh edhe sot: kemi arritur zhvillim ekonomik, por shpirtėrisht kemi uri. Kemi pėrparuar nė aspektin material, por kemi mbetur prapa shumė me zhvillim shpirtėror. Trupi kėrkon ushqim, ujė, ajėr. Nė kėtė nuk ka asgjė tė fajshme, nė qoftė se ia plotėsojmė kėto kėrkesa. Mirėpo, nė qoftė se e lėmė pas dore shpirtin, jemi tė gjykuar pėr shkak tė grykėsisė mėkatare. Dita-ditės jemi mė tepėr robėr tė ėndjeve materiale. Por kini parasysh se gjėrat materiale na kėnaqin, por ato kėnaqin vetėm njė aspekt tė natyrės sonė, atė fizik. Shpirti mund tė gjejė ushqimin, qetėsinė dhe sigurinė vetėm nė Perėndinė.

Grykėsia ėshtė mėkat, sepse e ndyn trupin qė ėshtė tempull i frymės sė shenjtė. Trupi ėshtė fortesa e Frymės sė Shenjtė, qė jeton me ne, qė e kemi prej Perėndisė, por s’ėshtė jona. Festojeni, pra. Perėndinė nė trupin tuaj! Ēdo mėkat i bėrė nė trup ėshtė mėkat kundėr Perėndisė. Jetoni nė mėnyrė joegoiste e jolakmitare dhe nė atė rast nuk do tė bėheni vrasės dhe grabitės tė lumturisė suaj!

Pėrtacia

6. Pėrtacia ėshtė po ashtu njė mėkat i rėndė. Pėrtacia nuk lejon t’i pėrmbushim nevojat shpirtėrore. Pėrtacia vret dėshirėn. Pėrtacia shkatėrron rastet e volitshme dhe vret shpirtrat. Vret ngadalė dhe fshehtėsish, por megjithatė vret... Shumė veta humbin pėrpjekjet pėr ngrije shpirtėrore, jo pse janė tė dobėt, por sepse janė pėrtacė. S’duhet bėrė asgjė mė tepėr pėr ta humbur shpirtin, vetėm bėhu pėrtac! Shumica prej nesh ka mė tepėr dėshirė tė flejė mė gjatė pėr 15 minuta se sa tė kalojė 15 minuta nė lutje, tė takim me Perėndinė, qė e kemi nė veten tonė. Shkaku i pėrtacisė lė pa bėrė atė qė duhet bėrė.

Mėkat ėshtė tė jesh pėrtac: nė veshje dhe nė bisedė; mėkat ėshtė tė jesh pėrtac: nė mirėsjellje dhe nderim tė pėrditshėm; mėkat ėshtė tė jesh pėrtac: nė ndihmė tė tjerėve, nė sjellje tė mirė dhe nė pastėrtijn vetiake. Duhet qenė pėrtac: vetėm nė hidhėrim, nė mėkate.

Pėrtacia njeriut i merr kuptimin shpirtėror, prandja pėrtacia ėshtė njė nga shtatė mėkatet e vdekjes. Njeriu mund tė pranoj tė vėrtetėn me mend, mund edhe tė dij gjithė doktrinata fetare, por s’ėshtė nė gjendje tė vendos pozitivisht pėr veten. Para tij rruga ėshtė e qartė. Ai di kah duhet tė shkoj, por pėrtacia dėshirėn e tij e ka bėrė tė pafuqishme. Kjo sidomos ėshtė e shprehur tek mėkatarėt: te kriminelėt, te vjedhėsit, tek tė pamoralshmit, te kapriciozėt, te lakmiēarėt, tek grykėsit, te pėrtacėt...

Koprracia

7. Njė mėkat i rėndė nė sytė e Perėndisė ėshtė edhe Koprracia. Asnjė mėkat nuk e varfėron she nuk e zvogėlon gėzimin e jetės sė koprracit. Njė copė ari mund tė na verboj aq sa qė s’mund ta shohim as diellin. Dashuria pėr tė holla aq mund ta pushtoj zemrėn e njeriut ndonjėherė sa qė pėr Perėndinė, nė atė zemėr, tė mos ketė as vend! E ēfarė i nevojitet njeriut qoftė edhe tėrė botėn nėse e fiton, kur e humb shpirtin dhe kontaktin me Perėndinė?!

Ndoshta mėkati mė i madh i njeriut tė sotėm ėshtė pangopėsia, kėshtu qė nė vrap pas fitimit tė tė hollave, nuk ka kohė as pėr Perėndinė. E nė vrapim pėr jetė mė tė kėndshme, mund t’i humbasim tė gjitha. Mu kur njeriu mendon se ėshtė mė i pasur, mund t’i ketė humbur tė gjitha. Nė ato ēaste ndoshta ai ėshtė duke vdekur urie...

Nėse keni vetėm tė holla, me tė vėrtet jeni tė varfėr...

Pasuria s’ėshtė mėkat nėse kėtė e fitojmė nė mėnyrė tė ndershme, me djersė e drejtėsi. Por nė qof6ė se kjo ia zė frymėn jetės sonė shpirtėrore, atėherė kjo bėhet mėkat dhe ne bėhemi tė vobektė nė sytė e Perėndisė.

Hasan Hamėzbala
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1445


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi