Meditimi - Pėrsiatja

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Meditimi - Pėrsiatja

Mesazh  Neo prej 15.05.08 15:12

Meditimi - Pėrsiatja



Pėrsiatja (ose meditimi nga lat. meditatio - mendoj, pėrsias) ėshtė njė mėnyrė pėrkushtimi fetar ose ushtrimi mendor dhe shpirtėror, nė tė cilin njeriu pėrqendron mendjen e tij nė njė pikė tė vetme (fjalė, fjali, emėr), pėr tė arritur njė gjendje apo shkallė mė tė lartė tė vetėdijes shpirtėrore.


Edituar pėr herė tė fundit nga Neo nė 31.01.11 1:27, edituar 2 herė gjithsej
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1445


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Meditimi - Pėrsiatja

Mesazh  Neo prej 15.05.08 15:35

Gjeje qetėsinė tėnde me ndihmėn e meditimit

Nė qoftėse tė duhet ndihmė pėr t'i bėrė ballė tendosjeve, mund tė provosh metodėn qė rrjedhė nga India dhe ėshtė e vjetėr 3000 vjetė. Gjithkund nė Holivudė, meditimi depėrtoi pėrmes dyerve tė mėdha, dhe tash ėshtė hit atje dhe kudo tjetėr nė botė. Edhe ti mund t'i bashkangjitesh Madonės, Sara Mitchelit, Gelarit dhe shumė njerėzve tjerė qė pėrmes kėsaj metode arijnė ta mbajnė drejtpeshimin e vet psiqik.

"Njė natė para ndonjė detyre tė rėndėsishme nė shkollė, unė meditoj," thotė Zek Jonsi trembėdhjetvjeēar. "definitivisht ajo mė ndihmonė tė fokusohem dhe qė mė mire ta pėrqėndroj vėmendjen." Nishit Patel, e cila mbanė seminare mbi meditimin nė kolegje dhe shkolla tė mesme nė New York city thotė: "Arsyeja pse duhet medituar ėshtė ngase e pakėson stresin, ndėrsa studimet mjekėsore tregojnė se meditimi zvogėlon edhe efektet pėrcjellėse qė stresi i sjellė me veti siq janė aknet, kokėdhimbja, astma. Meditimi ėshtė i mire pėr tinejxherė qė dėshirojnė tė luftojnė me presionet me tė cilat pėrballen dhe po ashtu ndihmonė qė mė pastėr tė mendojnė."

Si tė filloni tė meditoni

Bazat e meditimit mėsohen lehtė, mund tė meditosh kudo dhe njė séance e meditimit zgjat 20 minuta. Ja si tė filloni:

Mbani robe komfore dhe gjejeni njė vend tė qetė. Do tė ishte ideale qė gjithnjė tė meditosh nė vendin e njėjtė, ngase do tė tė ndihmojė qė mė shpejtė tė relaksohesh. Ulu nė batanie apo nė jastėk nė pozitė kėmbėkryq (mund tė ulesh edhe nė karige, por kujdes duhet t'i kushtosh qė thembrat tė jenė nė kėndė tė drejtė nė raport me kofshat e kėmbės. Pėr ta aritur atė, mund tė pėrdorėsh jasėk dhe atė ta vendosėsh nėn shputa apo prapa vitheve.

Ulu ashtu qė tė ndihesh kėndshėm, por mos qėndro i kėrrusur. Mbylli sytė dhe merr frymė normalisht pėrmes hundės. Shtrij duart mbi kokė aq sa mundesh, dhe pastaj lėshoi nė gjunjė, ashtu qė gishti i madh dhe gishti tregues tė preken. Nė kėtė mėnyrė energjia do tė qarkulloj nė organizmin tėnd dhe nuk do tė "ikė".

Merr frymė drejtė, duke zgjeruar dhe mbledhur barkun gjatė ēdo frumėmarrjeje, gjegjėsisht frymėnxjerrjes. Nė kėtė mėnyrė do tė arrin qė mė me sukses ta pasurosh zemrėn, mushkėritė dhe trurin me oksigjen, dhe t'i ndihmosh trupit tėnd qė tė nxjerrė mė me sukses dioksidin e karbonit dhe tė gjitha toksinet qė mblidhen gjatė ditės. Nė filozofinė e lindjes besohet se oksigjeni pėrmbanė forcėn energjetike tė jetės (ky fluid jetėsor nė Indi quhet "PRANA", nė Kinė "CHI" ).

Pastaj, ndaji pesė minuta pėr ta relaksuar ēdo pjesė tė trupit tend, duke filluar me kokėn dhe ashtu me rradhė lehtė drejtė shputave. 15 minutat e ardhme fokusohu nė frymėmarrje tė lehtė dhe tė thellė. Mos u brengos nėse tė ikin mendimet.

Nėse e zė veten duke menduar mbi atė se ēka duhet tė bėsh nesėr, ēka tė veshėsh pėr ndejėn e sotme me miqtė, apo ku tė shkosh me tė dashurėn pėr ditėlindje, thjesht, asgjė pėr kėtė. Mos u shtrėngo, por thjesht pėrqėndrohu lehtė nė frymėmarrje.

Sa mė gjatė qė merresh me meditim, do tė jetė mė lehtė qė ta pėrvetėsosh kėtė teknikė pėr vetkontroll.

Natyrisht , lexues tė nderuar, secili individė mund tė gjejė mėnyrėn mė tė mire pėr tė, qė tė ketė sukses nė pėrvetėsimin e teknikave tė meditimit. Nė tė ardhmen do tė publikojmė nė faqet e Mjellmės mjaft tema tjera lidhur me meditimin.

Pėr koncentrim mė tė lehtė preferohet qė tė thoni disa fjalė apo fraza. Mė e popullarizuar ėshtė fjala "OM", e cila pėrsėritet secilėn here gjatė frymėnxjerrjes. Mantra tjetėr shpesh e pėrdorur ėshtė "HUM", qė nga gjuha sankrite d.m.th. (jam unė 'kjo') apo ('ajo' qė jam). Mirėpo gjithnjė mund tė pėrdorni edhe ndonjė tjetėr fjalė. Me rėndėsi ėshtė qė ajo fjalė tė tė pėrgjigjet dhe ta pėrdorėsh ēdo here.

Nga Ana
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1445


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Meditimi - Pėrsiatja

Mesazh  Neo prej 01.06.08 1:22

Meditimi

Meditimi duhet kuptuar si pjese e aktivitetit mendor te individit, si dicka qe lind ne menyre te natyrshme. Ai ndihmon cdo individ qe duke reflektuar rreth situatave qe kane lene gjurme ne mendjen e tij, te krijoje qendrimet e duhura.

Meditimi pershkruhet si nje refleksion i brendeshem, si nje perqendrim intesiv i drejtuar brenda individit. Ai eshte nje teknike qe ndihmon zhvillimin mendor dhe shpirteror te nje individi.

Gjate meditimit nje person duhet te perqendroje mendjen e tij ne mendime pozitive dhe te larta. Meditimi qeteson sistemin e brendeshem nervor, ul ritmin e zemres dhe zvogelon presionin e gjakut deri ne 20% dhe ka nje ndikim shume te thelle mbi shendetin trupor.

Konstatimet paraqesin faktin qe ne mijera vjet njerezit kane perfeksionuar vetedijen nepermjet meditimit. Ne ditet e sotme te civilizimit me qindra mijera individ jane bere meditues te rregullt.

Meditimi percaktohet si forme e perqendrimit te shtendosur qe mund te bllokoj stimujt shqisore, vemendje larguese etj.

Meditimi mendohet te jete me efekte mjaft pozitive per organizmin dhe keto efekte sipas studimeve, permisojne jeten e individit duke sjelle nje gjendje te ulet stresi, permisim te besimit ne vetvete, largon tensionin dhe sjell edhe nje sere efektesh pozitive ne pathologjine humane.

Wallace dhe Banson zbuluan se efektet pozitive te meditimit intuitiv si: ulja e konsumimit te oksigjenit, rritja e rrezistences elektrike te lekures, ulja e rrahjeve te zemres, zvogelimi i ajrit te futur gjate frymemarrjes etj. qetesojne sistemin e brendshem nervor.

Tipet e meditimit jane te shumte, ne meditimin e persosur dhe te kulturuar bejne pjese disa lloj duke cilesuar: Zeinin, Jogen, Meditimi intuitiv (TM).

Megjithese ekzistojne shume lloje meditimi, qellimi i te gjitha ketyre eshte te bllokoj vetedijen normale duke dhene nje gjendje te modifikuar te ndergjegjes.

Ekzistojn perplasje mendimesh ne faktin e dobise pathologjike te meditimit. Ka studiues qe mendojne se meditimi ka efekte terapeutike (Herbert Benson) dhe rezultati eshte nje “gjendje e shtendosur”. Ka te tille qe mendojne se nuk ka kurrefar ndryshimi midis nje medituesi dhe nje individi qe pushon ne qetesi (David Holmes).

Si perfundim krahas mendimeve te ndryshme qe jane dhene ne lidhje me meditimin, nje gje qendron se meditimi ndihmon ne relaksimin e sistemit nervor, gjendjes emocionale dhe fizike dhe qe gjithnje e me shume perdoret nga njerezit.
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1445


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Meditimi - Pėrsiatja

Mesazh  Neo prej 01.06.08 20:20

Ē'ėshtė meditimi?

Meditimi ėshtė gjendje e jo-mendjes.

Meditimi ėshtė gjendje e vetėdijes sė pastėr, pa kurrfarė pėrmbajtjeje. Vetėdija juaj rėndom ėshtė pėrplot lėmishte, posi pasqyra e mbuluar me pluhur. Mendja ėshtė komunikacion i pandėrprerė: mendimet janė nė lėvizje, dėshirat janė nė lėvizje, ndjenjat janė nė lėvizje, ambiciet janė nė lėvizje - ėshtė ky njė komunikacion i pandėrprerė!

▪ Nga dita nė ditė, mendja madje funksionon edhe kur flini, ajo ėndėrron. Ajo edhe mė tej mendon, ende e mbysin brengat e mundimet. Pėrgatitet pėr ditėn tjetėr, nė vazhdim ėshtė pėrgatitja e fshehtė.

Kjo nuk ėshtė gjendje meditimi. Meditimi ėshtė pikėrisht e kundėrta e kėsaj. Kur nuk ka komunikacion dhe kur tė menduarit ka pushuar, mendimet nuk lėvizin, dėshirat nuk zgjohen, krejtėsisht jeni tė qetė - ky qetim ėshtė meditimi.
Sė pari duhet ditur ē' ėshtė meditimi.

Ēdo gjė tjetėr vjen vetė.

Unė nuk mund tė ju them se duhet tė meditoni, mundem vetėm tė ju sqaroj se ē' ėshtė meditimi. Po mė kuptuat, do tė jeni nė meditim. Nė meditim s'ka "duhet". Po nuk mė kuptuat, nuk do tė jeni nė meditim.

E nė atė qetim njihet e vėrteta, assesi ndryshe. Meditimi ėshtė gjendje e jo-mendjes.
Nuk mund ta gjeni meditimin me anė tė mendjes, pasi qė mendja pandėrprerė e pėrsėrit vetveten. Meditimin mund ta gjeni vetėm duke mėnjanuar mendjen, ashtu qė tė jeni tė qetė, indiferentė, tė mos identifikoheni me mendjen; ashtu qė ta shikoni sesi mendja rrjedh, e tė mos mendoni se jeni ju ajo mendje.

Meditimi ėshtė vetėdija pėr atė se unė nuk jam mendja. Kur vetėdija depėrton gjithnjė e mė thellė e mė thellė nė ju, dalėngadalė, vijnė disa ēaste - ēaste qetimi, ēaste tė hapėsirės sė pastėr, ēaste tejdukshmėrie, ēaste kur nė ju asgjė nuk pipėtin dhe kur ēdo gjė ėshtė e qetuar. Nė kėto ēaste qetimi do tė njihni se kush jeni (ju) dhe do tė njihni misterin e kėsaj ekzistence.

Vjen dita, dita e bekimit tė madh, kur meditimi bėhet gjendje juaja e natyrshme.

Mendja ėshtė diēka jo e natyrshme, ajo kurrė nuk bėhet gjendje juaja natyrore. Sakaq, meditimi ėshtė gjendje e natyrshme - tė cilėn e kemi humbur. Kjo ėshtė parajsa e humbur, por parajsa mund tė gjendet pėrsėri. Shikoni nė sytė e fėmijės dhe keni pėr tė parė qetimin e madh, miturinė. Secili fėmijė nė botė vjen me gjendje meditimi, por ai do tė jetė i udhėzuar nėpėr rrugėt e shoqėrisė - do tė jetė i udhėzuar sesi tė mendojė, sesi tė llogarisė, sesi tė gjykojė, sesi tė argumentojė, duhet t'i mėsojė fjalėt, gjuhėn, kuptimet.

Dhe, pak nga pak, ai e humb kontaktin me miturinė e vet. Bėhet i helmuar, i ndotur me shoqėrinė. Bėhet mekanizėm i dobishėm, por pushon sė qeni njeri.

E nevojshme ėshtė vetėm qė tė rifitohet ajo hapėsirė. E keni njohur mė parė, dhe kur tė parėn herė njoftoheni me meditimin, do tė jeni tė befasuar - pasi qė nė ju ka pėr t'u zgjuar ndjenja e mrekullueshme si ta kishit njohur qė mė parė. Dhe, kjo ndjenjė ėshtė e vėrtetė: me tė vėrtetė e njihni qė mė parė. E keni harruar. Diamanti ka humbur nė morinė e plehut. Por, po qe se atė mund ta zbuloni, pėrsėri keni pėr ta gjetur diamantin - juaji ėshtė.

Ai nė tė vėrtetė nuk mund tė humbasė: vetėm mund tė jetė i harruar. Tė lindur jemi si meditantė, mė pastaj e mėsojmė veprimtarinė e mendjes. Por, natyra jonė e vėrtetė mbetet diku thellėsisht e fshehur, si rrymė nėntokėsore. Njė ditė, me pak mihje, keni pėr tė zbuluar se burimi nuk ka shterur, burimi i ujit freskues. Dhe gėzimi mė i madh nė jetė ėshtė ta gjesh burimin.

MEDITIMI NUK ĖSHTĖ KONCENTRIM

Meditimi nuk ėshtė koncentrim. Nė koncentrim ekziston subjekti i cili koncentrohet si edhe objekti nė tė cilin koncentrohet. Kjo ėshtė dualitet. Nė meditim nuk ėshtė askush pėrbrenda dhe asgjė pėrjashta. E brendshmja rrjedh nė tė jashtmen, e jashtmja rrjedh nė tė brendshmen. Mė nuk ekziston kufizimi, s'ka kufi. E brendshmja ėshtė pėrjashta, e jashtmja ėshtė pėrbrenda, kjo ėshtė vetėdijėshmėria jo-duale.

Koncentrimi ėshtė vetėdijėshmėri duale: prandaj koncentrimi tė lodhė, prandaj ndiheni tė rraskapitur derisa jeni tė koncentruar. Nuk mund tė jeni tė koncentruar njėzet e katėr orė, patjetėr do tė merrnit leje pėr tė pushuar. Koncentrimi kurrė nuk mund tė jetė gjendje e lartė natyrore. Meditimi nuk ju lodhė, meditimi nuk ju molisė. Tė meditoni mundeni njėzet e katėr orė - nga dita nė ditė, nga viti nė vit. Meditimi mund tė zgjasė pėrjetėsisht.

Koncentrimi ėshtė akt, akt i vullnetshėm. Meditimi ėshtė gjendje e jo-vullnetit, gjendje e jo-aksionit. Ai vetvetiu ėshtė relaksim. Individi thjesht ka hyrė nė qenien e vet individuale, e ajo ėshtė si edhe qenia e Ēdo gjėje. Nė koncentrim mendja funksionon nė bazė tė vendimit: ju diēka bėni. Koncentrimi rezulton nga e kaluara. Nė meditim nuk ka vendim. Ju asgjė posaēėrisht nuk bėni, thjeshtė jeni. Nuk ka nė tė tė kaluar, ėshtė i pandotur me tė kaluarėn.

Nuk ka nė tė tė ardhme, i pastėr ėshtė nga ēfarėdo ardhmėrie. Kjo ėshtė ajo qė Lao Ce e quajti wei-wu-wei, veprim pėrmes joveprimit. Kjo ėshtė ajo qė mėsuesit e Zenit kanė rrėfyer: Tė rrish qetė, tė mos bėsh asgjė, pranvera vjen dhe bari rritet nga vetvetja. Mbajeni nė mend: nga vetvetja - asgjė nuk keni bėrė.

Ju nuk e ngrehni barin pėrpjetė; pranvera vjen, dhe bari rritet nga vetvetja. Kjo gjendje - kur jetės i lejoni qė tė shkojė rrjedhės sė vet, kur nuk dėshironi qė ta udhėhiqi atė, kur nuk dėshironi ta kontrolloni, kur nuk manipuloni me tė e kur nuk i impononi kurrfarė disipline - kjo gjendje e pafrenuar e spontanitetit tė pastėr - kjo ėshtė meditimi.

Meditimi ėshtė nė tė tashmen, tashmėri e pastėr. Meditimi ėshtė drejtpėrdrejtshmėri. Nuk mund tė meditoni, mund tė jeni nė meditim. Nuk mund tė jeni nė koncentrim, ndaj mund tė koncentroheni. Koncentrimi ėshtė njerėzor, e meditimi ėshtė hyjnor.

ZGJEDHJA E MEDITIMIT

Qė nė fillim, gjeni diēka qė ju pėrgjigjet. Meditimi nuk guxon tė jetė angazhim i detyrueshėm. Nėse imponohet, i gjykuar do tė jetė qė nga vetė fillimi. Gjėja e imponuar kurrė nuk do tė ju bėjė tė natyrshėm.

Nuk ka nevojė tė krijoni konflikt tė tepėrt. Kėtė duhet ta kuptoni, sepse mendja e posedon aftėsinė natyrore tė meditimit, nėse ia ofroni atė qė i pėrgjigjet.
Nėse orientoheni me trup, ekziston mėnyra me anė tė sė cilės mund tė ngjiteni deri tek Perėndia me ndihmėn e trupit, pasi qė ai po ashtu i takon Perėndisė. Nėse e ndieni se po orientoheni me zemėr, atėherė ajo mėnyrė ėshtė lutja. Po qe se ndieni se po orientoheni pėrmes intelektit, atėherė ajo mėnyrė ėshtė meditimi.

Por meditimet e mia nė njėfarė mėnyre janė ndryshe. Jam pėrpjekur t'i gjej metodat tė cilat do tė mund t'i pėrdornin qė tė tre tipat e pėrmendur. Nė to ka shumė trupėsi, shumė zemėr dhe shumė inteligjencė. E tėrė kjo trini qė ndodhet nė to ėshtė e lidhur sė bashku dhe ndikon ndrysh nė tipa tė ndryshėm.

Trupi, zemra, mendja - tė gjitha meditimet e mia rrjedhin nė tė njėjtėn mėnyrė. Fillojnė nga trupi, e pėrshkojnė zemrėn, depėrtojnė deri tek mendja dhe e mbikalojnė atė.

Gjithmonė pėrkujtojeni: ajo nė tė cilėn kėnaqeni, mund tė hyjė thellė nė ju; vetėm ajo mund tė hyjė thellė nė ju. Kėnaqėsia nė diēka thjesht do tė thotė se ajo po ju pėrgjigjet. Ritmi i kėnaqėsisė harmonizohet me ju: ekziston harmonizimi subtil ndėrmjet jush dhe asaj metode. Kur njėherė kėnaqeni nė ndonjėrėn metodė, mos u bėni tė pangopshėm; hyni nė tė aq sa mundeni. Mund tė merreni me tė njė herė apo, nėse ėshtė e mundur, dy herė nė ditė.

Sa mė tepėr merreni me tė, aq mė tepėr do tė kėnaqeni nė tė. Hidheni atė metodė vetėm nėse ju zhduket gėzimi, se atėherė mė nuk ėshtė efektive. Kėrkojeni metodėn tjetėr. Asnjėra metodė nuk mund tė ju sjell gjer tek vetė fundi. Gjatė udhėtimit shpesh do tė jeni tė detyruar t'i ndėrroni trenat. Metoda e caktuar ju sjell gjer tek gjendja e caktuar. Pėrmbi atė, mė tej, nuk ėshtė efektive, e keni shterur.

Pėr kėtė duhet t'i mbani nė mend dy gjėra: kur kėnaqeni nė ndonjėrėn metodė, hyni nė tė sa mė thellė qė mundeni, por kurrė mos u bėni tė varur prej saj, pasi qė njė ditė edhe atė duhet ta hidhni. Po u bėtė tepėr tė varur prej saj, kjo ėshtė si droga; nuk mund ta lini. Mė nuk kėnaqeni nė tė - mė asgjė nuk ju ofron - por ju ėshtė bėrė shprehi. Mundeni edhe tė vazhdoni, por silleni nė qark; nuk mund tė ju dėrgojė mė lart.

Prandaj, kijeni si kriter gėzimin. Nėse gėzimi ėshtė i pranishėm, vazhdoni, vazhdoni, gjer nė ēastin e fundit tė gėzimit. Duhet ta shterni plotėsisht. Nuk guxon tė mbetet asnjė pikė e vetme lėngu. Por atėherė duhet tė jeni tė aftė ta lini. Zgjidheni ndonjė metodė tjetėr e cila pėrsėri ju sjell gėzim. Njeriu duhet t'i ndėrrojė shpesh. Kjo ndryshon tek njerėzit e ndryshėm, por njė metodė e vetme shumė rrallė ėshtė e mjaftueshme pėr krejt udhėtimin.

Nuk ka nevojė tė bėni shumė meditime njėkohėsisht, se mund tė bėni gjėra qė ju hutojnė, kontradiktore, e kjo atėherė do tė ishte dhembshme.

Zgjidhini dy meditime dhe mbani ato. Nė tė vėrtetė, unė do tė kisha dėshiruar ta zgjidhni njė, kjo do tė ishte mė sė miri. Mė mirė ėshtė qė mė shpesh ta pėrsėritni njėrėn qė ju pėrgjigjet. Nė atė rast, ajo ka pėr tė depėrtuar gjithnjė e mė thellė e mė thellė. Ju i provoni shumė gjėra - njė ditė njėrėn, ditėn tjetėr tjetrėn. I trilloni edhe tuajat, e kėsisoji mund tė krijoni shumė pėshtjellim. Nė librin mbi Tantrėn ka mbi njėqind e dymbėdhjetė lloje meditimesh. Mund tė ēmendeni. Edhe ashtu veēse jeni ēmendur!

Meditimet s' janė naivitet. Ndonjėherė mund tė jenė edhe tė rrezikshme. Luani me mekanizmin subtil, tepėr subtil tė mendjes. Herė-herė ndonjė gjė e vogėl, pėr tė cilėn as nuk keni qenė tė vetėdijshėm se po e bėni, mund tė bėhet e rrezikshme. Prandaj, kurrė mos provoni tė trilloni dhe mos i krijoni "mish-mash"-metodat personale tė meditimit. Zgjidhni dy dhe thjesht provojini pėr disa javė.

KRIJIMI I HAPĖSIRĖS PĖR MEDITIM

Mund tė krijoni hapėsirė tė veēantė - njė tempull tė vogėl apo njė kthinė ku mund tė meditoni pėr ēdo ditė - nuk e pėrdorni atė kthinė pėr kurrfarė qėllimi tjetėr, sepse ēdo qėllim ka vibracionin e vet tė veēantė. Atė kthinė e pėrdorni vetėm pėr meditim dhe pėr asgjė tjetėr. Atėherė ajo do tė jetė e mbushur dhe ju do tė ju presė pėr ēdo ditė.

Vendi do tė ju ndihmojė; vetėm vendi do tė krijojė vibrim tė veēantė, atmosferė tė veēantė nė tė cilėn do tė mund tė shkoni gjithnjė e mė thellė e mė thellė, gjithnjė e mė lehtė. Pėr kėtė arsye janė krijuar tempujt, kishat e xhamitė - thjesht qė tė fitohet hapėsirė e cila shėrben vetėm pėr lutje dhe meditim.

Mund ta zgjidhni edhe kohėn e pėrhershme pėr meditim e, edhe kjo ka pėr tė ndihmuar shumė, sepse trupi juaj dhe mendja juaj janė mekanizėm. Po qe se ēdo ditė drekoni nė kohė tė caktuar, trupi juaj nė atė orė do ta kėrkojė ushqimin.

Kur them tė meditoni, e di se pėrmes meditimit askush s'arrin; por me meditim arrini deri tek pika nė tė cilėn jo-meditimi bėhet i mundshėm.

Nganjėherė madje edhe mund tė lozni me kėtė. Nėse zakonisht drekoni nė ora njė, dhe sahati tregon se pikėrisht ėshtė ora njė, do tė ndieni uri - bile edhe po qe se sahati nuk ėshtė mirė dhe ora ėshtė njėmbėdhjetė apo dymbėdhjetė. E shikoni sahatin, kurse ai shėnon orėn njė, dhe pėrnjėherė do ta ndieni urinė. Trupi juaj ėshtė mekanizėm.

Mendja juaj po ashtu ėshtė mekanizėm. Meditoni ēdo ditė nė tė njėjtin vend, nė tė njėjtėn kohė, dhe do tė krijoni uri pėr meditimin nė trupin dhe mendjen tuaj. Trupi dhe mendja juaj pėr ēdo ditė, nė kohė tė caktuar, do tė kėrkojnė prej jush qė tė meditoni. Kjo ka pėr tė ndihmuar. Nė ju ėshtė krijuar hapėsira e cila do tė bėhet etje dhe uri.
Kjo ėshtė tepėr mirė nė fillim.

Derisa nuk vini gjer aty qė meditimi tė bėhet i natyrshėm dhe tė mund tė meditoni kudo qoftė, nė cilindo vend dhe nė cilėndo kohė - deri nė atė moment pėrdorini kėto burime mekanike tė trupit e mendjes si ndihmesė.
Kur e fikni dritėn, kur e ndizni nė dhomė shkopin e caktuar aromatik, kur keni petkun e caktuar, kur arrini disponimin e caktuar, butėsinė e caktuar, kur keni llojin e caktuar tė shtrojės, kur zini pozicionin e caktuar tė trupit - keni krijuar atmosferė tė caktuar.

Krejt kjo ndihmon, por nuk ju sjell gjer tek meditimi. Tek ndonjė njeri tjetėr krejt kjo mund tė bėhet edhe pengesė. Njeriu duhet ta gjejė ritualin e vet, i cili ėshtė aty thjesht qė t' ju ndihmojė qė tė ndiheni mirė dhe tė pritni. E kur ndiheni mirė dhe kur pritni, ndodh meditimi; Perėndia ju vjen si ėndrra, Perėndia ju vjen si dashuria. Vetėm kėto nuk mundeni as t'i ftoni as t'i merrni me pėrdhunė.

Meditimi ėshtė ēelės pėr hapjen e dyerve tė ekzistencės.

JINI TĖ ĒLIRUAR DHE TĖ NATYRSHĖM

Njeriu mund magjepset me meditimin. Por, tė magjepsurit ėshtė problem: keni qenė tė magjepsur me paranė, tash jeni tė magjepsur me meditimin. Nuk ėshtė problem paraja, magjepsja ėshtė problemi. Keni qenė tė magjepsur me tregtinė, tash jeni tė magjepsur me Perėndinė. Nuk ėshtė problem tregtia, porse magjepsja. Njeriu duhet tė jetė i ēliruar dhe i natyrshėm, dhe jo i magjepsur me ēfarėdo qoftė: as me mendjen, as me meditimin. Vetėm atėherė, kur nuk jeni tė preokupuar, kur nuk jeni tė magjepsur, kur thjesht rrymoni, ju ndodh ajo mė e rėndėsishmja.

OSHO
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1445


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Meditimi - Pėrsiatja

Mesazh  Jon prej 19.07.08 21:42

MEDITIMI

Sot fjala meditim ėshtė mjaft e pėrhapur, nė perėndim praktikohen metodat e ndryshme tė meditimit sipas principeve tė jogės; astanga, hatha, jnana, raja, etj.

Mirėpo, nga shkrimet e shenjta Veda, mėsojmė se kėto metoda nė kėtė epokė (Kali Juga) nuk janė tė zbatueshme pėr arsye tė shumė faktorėve- kohėzgjatja e shkurtėr e jetės sė njeriut, mos ekzistimi i kushteve adekuate, njeriu duhet shkuar nė vend tė vetmuar Himalaje dhe te jetoj sikur joginėt mistikėt e shenjtė, tė pėrballoj vėshtirėsi tė ndryshme si agjirimin me vite, tė largohet plotėsisht nga jeta shoqėrore.

Te gjitha kėto parime tė jogės janė praktikuar nė epokat e mėparshme kur njeriu jetonte njė mijė e mė tepėr vite. Sot, njė gjė e tillė ėshtė e pamundur. Nė epokėn e Kali-jugės, epokėn e grindjeve dhe hipokrizive, vedat na japin njė metodė shumė tė lehtė pa rregulla tė rėnda.

Kjo ėshtė metoda e kėndimit dhe intonimit tė maha-matrės.

Nuk detyroheni tė shkoni nė Himalaje, tė largoheni nga shoqėria, tė zbatoni agjėrim etj. Ky lloj i mantra-meditimit praktikohet nė ēdo vend dhe ēdo kohė; nė shtėpi, punė, automobil, nė park, plazh, etj.

Ekzistojnė dy mėnyra themelore-kėndimi dhe intonimi. Meditimi personal ėshtė intonim i maha-mantrės, nė japa (njė lloj tespish).

Ndėrsa kėndimi nė grup, ku njėri prin ndėrsa tė tjerėt pėrsėrisin, quhet kirtan. Kirtani, zakonisht pėrcillet me instrumente tė ndryshme muzikore. Tė dy metodat e meditimit janė tė volitshme dhe rekomandohen pėr kėtė kohė.

Nga Swami Prabhupada
avatar
Jon

1235


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Meditimi - Pėrsiatja

Mesazh  Admin prej 20.07.08 1:10

Meditimi dhe sėmundjet e zemrės

Njė studim i ri tregon se njė nga format e meditimit, quajtur meditimi transhend, ndihmon funksionimin normal tė artereve qė furnizojnė zemrėn me gjak.

Sipas studimit, meditimi rregullon tensionin dhe nivelet e sheqerit nė gjak. Rezultatet e studimit duket se pėrputhen me urtėsinė popullore qė thotė se meditimi ėshtė arti i tė shlodhurit dhe meditimi transhend ėshtė shlodhja e plotė i trurit.

Shkencėtarėt nė qėndrėn kėrkimore Cedars Sinai kryen prova me 2 grupe burrash me sėmundje nė arteret e zemrės, duke kėrkuar njėrit grup tė kryente ēdo ditė ushtrime medituese, ndėrsa grupit tjetėr tė kryente ushtrime fizike dhe tė mbante dietė ushqimore.

Pėr pjesmarrėsit, stili i jetesės qėndroi i njėjtė dhe ata ruajtėn tė njėtėn peshė trupore.

Pas 4 muajsh u vu re se burrat qė bėnin pjesė nė grupin e meditimit, kishin njė tension gjaku tė ulėt dhe aftėsitė e organizmit pėr tė rregulluar nivelet e sheqerit nė gjak u pėrmirėsuan dukshėm. Tensioni i gjakut dhe niveli i sheqerit nė gjak janė dy prej faktorėve tė sėmundjeve koronare.

Shkencėtarėt thonė se meditimi mund tė afektojė pozitivisht pėrgjigjen fiziologjike tė organizmit ndaj stresit, nė tė njėjtėn mėnyrė si ushtrimet fizike.

Pėr meditim nuk duhet shumė kohė e pėrpjekje. Sipas studimit, pėrkushtimi 20 minuta nė ditė pėr tė qetėsuar mendjen mund t’a ndihmojė njeriun tė bėjė njė jetė tė plotė e tė shėndetėshme.

VOA

Admin

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Meditimi - Pėrsiatja

Mesazh  Jon prej 20.07.08 1:21

MEDITIMI ME QESHJE

ēdo mėngjes kur zgjoheni, para se t'i ēelni sytė, shtrihuni si macja. Shtrijeni ēdo muskul tė trupit tuaj. Pas tre apo katėr minutash, me sytė ende tė mbyllur, filloni tė qeshni.

Pesė minuta thjesht qeshni. Nė fillim kėtė ju e bėni vetė, por sė frikti kjo ka pėr tė shkaktuar qeshje tė sinqertė, spontane. Humbeni veten nė tė qeshur. Mund tė kalojnė disa ditė para se kjo vėrtet tė ndodhė, jemi aq tė pamėsuar me njė gaz tė kėtillė.

Por kjo sė shpejti do tė bėhet spontane dhe do ta ndryshojė natyrėn e gjithmbarshme tė ditės suaj.

Ndėrtimi i qenėsisė sonė si triadė: trup, mendje shpirt, tanimė askė nuk e venė nė dyshim.

Jemi trup sepse eksitojmė si materie nė realitetin objektiv, jemi mendje sepse mendojmė dhe kjo na formon si qenie racionale, por jemi edhe shpirt, sepse ndėrrohemi nga substanca hyjnore.

Ndėrtimin tonė si trup, as qė do ta shtjellojmė nė kėtė rast, sepse, shumė njohurit tona ekzakte, atė e kanė studiuar dhe sqaruar nė pėrpikėri.

Edhe qenėsia e jonė si mendje, nga njohuria e jonė ekzakte ėshtė prekur pak sa, por ende mbetet si lėmi tė cilės duhet pėrkushtuar edhe mė tepėr.

Dhe sė fund shpirti: kategoria e pėrkatėsisė sonė qenėsore, e cila pėrpos nė literaturat teologjike dhe atyre tė fshehta tė mėsimet mistike, pėr njohuritė tona bashkėkohore, ende mbetet si njė hapėsirė e errėt dhe racionalisht e pakapshme.

Sido qoftė, ajo ėshtė prezent dhe njė realitet absolut. Jemi qenie shpirtėrore dhe krijesa tė Zotit . S'ka dyshim pėr kėtė!

Nė mes tė qenėsisė tonė fizike dhe asaj hyjnore, pėrmendėm mendjen, veprimtarinė e arsyshmėrisė dhe vetėdijesimit pėr ekzistimin tonė. Menja jonė si aktivitet kreativ dhe racional, nė pėrbėrjen e saj ka tė instaluara dy pjesė themelore tė ndėrtimit.

Mendjen racionale, apo tė arsyeshme objektive, dhe mendjen irracionale apo tė pavetėdijshme subjektive. E para, gjithnjė ėshtė afėr realitetit fizik objektiv, kurse e dyte, pėrkatėsisė hyjnore.

E para vepron me cytjen kah veprimet konkrete aktive tė trupit dhe pjesėve tė saj, ndėrsa e dyta reagon pėrmes intuitės, apo ndryshe parandjenjės si njė sinjal qė buron nga thellėsia e brendisė sonė.

Mendja jonė si proces aktiv i veprimit, nuk ėshtė e thjesht por tejet e ndėrlikuar dhe nė vete ngėrthen njė sėrė procesesh dhe aktivitetesh tė ndryshme operative vepruese.

Qendra fizike e saj ėshtė truri dhe sistemi nervor, ndėrsa vetė procesi i veprimit tė saj tė ndėrlikuar, pėr ne na ėshtė i njohur si proces i tė menduarit.

Tė ndalemi kėtu, pa hyrė nė detajet komplekse tė ndėrtimit dhe funksionalitetit tė kėtij procesi. Themi se jemi tė arsyeshėm dhe mendojmė? Po!

Por nėse thjesht pėrqendrohemi nė mendimet tona dhe i bėjmė njė analizė pėrmbajtjes sė tyre, ēfarė do tė vėrejmė? Si e shfrytėzojmė ne kėtė proces? Ta zėmė, ēka mendojmė tani dhe aty pėr aty?

Patjetėr se mendojmė pėr diēka qė ka ndodhur, ose pėr diēka qė presim tė na vije. Pra, mendojmė pėr tė kaluarėn dhe tė ardhmen. Por, e kemi pyetur veten ndonjėherė, ku ėshtė e tashmja? Jo, jo sigurisht se jo!. Ajo, gati fare nuk ėshtė prezentė nė ne!

Ne duke u marrė nė mendimet tona me tė kaluarėn dhe tė ardhmen, krijojmė nė vete njė sėrė synime dhe dėshira, qė pėr nga pėrmbajtja janė tė natyrės sė kapshme, por shumica sosh, edhe tė pakapshme pėr realitetin tonė nė tė cilėn gjendemi.

Kjo, pėrherė nė mendjen tonė pėrcillet me: frikė, dyshime, brenga nga mė tė ndryshme, hamendje, konfuzione... E shihni?

Ne lodhim mendjen tonė tė shėndosh me diēka tė panevojshme dhe tė kotė, sepse, e kaluara kaherė ka pėrendur dhe nuk mundet tė na kthehet mė si realitet, dhe e ardhmja ėshtė diēka e panjohur e cila krijohet dhe sendėrtohet varėsisht nga trysnitė tė mendjes sonė, tė akumuluara pikėrisht sipas ngjyrės sė emocioneve qė ne i kemi sajuar nė momentin e marrjes me to.

Kur, nėse jo tani?

Mrekullia ėshtė qė tė jemi pėrherė nė tė tashmen, nė gjendjen e qenėsisė tonė tė vėrtetė dhe absolute. Nė kontaktin me hyjnoren dhe inteligjencėn e paskajshme nė tė cilėn ēdo gjė ėshtė e mundshme.

Pse ėshtė kėshtu?

Hyjnorja nė ne ėshtė absolutja dhe gjendje e caktuar e ndjesisė sė pėrhershmes dhe tė pa skajshmes, nė tė cilėn nuk ekziston hapėsira dhe koha. Aty ēdo gjė ėshtė tani dhe vetėm tani.

Thėnė nė metaforė: ėshtė ėmbėlsirė, dhe vetėm e ėmbla mund tė tretet tėrėsisht nė tė ėmblėn. Pra, e thjesht! Qė tė kemi qasje nė kėtė hapėsirė duhet tė jemi pjesė e saj. Duhet tė"ėmbėlsohemi" duke menduar pėrherė tani dhe vetėm tani. Kėshtu, ne vetvetiu dhe nė mėnyrė automatike tretemi nė "tė ėmblėn hyjnore" gjithėpėrfshirėse.

Thamė edhe mė parė: si triadė konstruktive, ne edhe jemi hyjnor, por ērregullimi qėndron nė shkėputjen "me dashje" tė kėtij kontakti.

ēka duhet bėrė?

Tė jemi pak sa mė praktik! Si shembull do t'ia filloja me njė tregim nga njė urtėsi e lashtė indiane:

Pasi Zoti e krijo njeriun, me kohė vėrejti se ai gjithnjė, lypte diēka, ankohej pa ndėrpre, nuk ėshtė i kėnaqur me shumėēka....dhe ishte mėrzitur seriozisht nga kėto veprime tė krijesės sė vetė.

Kėshtu, njė ditė, AI vendos qė ta braktis njeriun dhe tė fshihet diku. Po ku se? E dinte Zoti, qė kudo tė fshihe, njeriu do ta gjente. Kėshtu, duke shėtitur njė ditė nė mendime, rrugės e takon njė tė urtė. Ai e pyet:

- "Zoti im i madh, sot ju shoh pak sa tė brengosur dhe nė mendime?
- Po- i pėrgjigjet Zoti tė urtit, dhe ja shpalosur problemin qė kishte.
- Mos u brengos Perėndi i madhėruar - ja kthen i urti - unė tė tregoj se ku tė fshihesh. Hynė nė brendinė e zemrės sė njeriut dhe ai kurrė nuk do tė kėrkoj aty.

Sado metaforik ky tregim, ka njė porosi tejet domethėnėse. Ne, Zotin dhe hyjnoren jemi mėsuar qė ta kėrkojmė jashtė nesh, diku larg nė qiell, e ku ta di se ku tjetėr, e realisht, ai ėshtė nė ne dhe i fshehur nė zemrėn tonė.

Por, atė, assesi, nuk mund ta gjejmė duke menduar pėr tė kaluarėn dhe pėr tė ardhmen, por, duke qenė nė mendje me tė tashmen. Sepse, Zoti ėshtė tani dhe pėrherė tani.

E kaluara dhe e ardhmja janė ēelėsi i gabuar pėr tė hap kėtė derė.

Duke qenė tė koncentruar nė tė tashmen, ne komunikojmė me Zotin pėrmes lutjes sė sinqertė pėr dėshirat dhe synimet tona, ndėrsa, Zoti me ne, komunikon pėrmes sinjaleve qė na vijnė nga intuita e jonė (parandjenja e jonė).

Edhe kėtė konstatim ta sqarojmė me njė metaforė tė thjesht: t'i lutesh Zotit duke u pėrqendruar me mendje nė tė tashmen, ėshtė njėjtė sikur t'i telefonosh ati, ndėrsa sinjalet qė na arrijnė nė vetėdijen tonė pėrmes intuitės, ėshtė njėjtė, sikur Zoti tė tė telefonoj ty.

Nga A.Abrashi
avatar
Jon

1235


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Meditimi - Pėrsiatja

Mesazh  Admin prej 16.05.09 11:03

Meditim pėr dinjitetin e njeriut

Aftėsia e njeriut pėr t’i pasur mendimet, idetė dhe botėkuptimet e veta, si dhe aftėsia qė tė sillet nė pėrputhje me to, e bėn atė qenie tė dallueshme nga qeniet e tjera tė gjalla, si dhe nė kontekstin psikologjik e filozofik, e bėn qenie individuale, qė ndėrthur brenda vetes njė shumėsi konceptesh dhe interesimesh.

Tė gjitha kėto mundėsojnė qė njeriu tė ketė personalitetin e vet, tė ketė karakterin e vet, tė ketė dinjitetin e vet...

Tashmė ėshtė konstatuar se jeta psikike e njeriut fillon qė nė kohėn e formimit tė tij si qenie njerėzore nė barkun e sė ėmės, kurse qė nga themeluesi i psikoanalizės, Sigmund Frojd, ishte zbuluar dhe ishte pranuar roli qė luan fėmijėria nė formimin psiko-social tė tij.

Fėmijėria, qė pason periudhėn pas lindjes, e deri nė rininė e hershme, sipas psikoanalistėve, ka ndikim jashtėzakonisht tė madh nė formimin e personalitetit, por edhe nė deformimin e tij. Ėshtė kėshtu se njeriu qė nė moshėn fėmijėrore fillon t’i prodhojė idetė e para, mendimet e para, si dhe t’i mėsojė sjelljet e para.

Edhe tė qarit, edhe tė qeshurit edhe afėrsia apo ftohtėsia qė ka nė raport me tė tjerėt, duke filluar nga prindėrit, vėllezėrit dhe motrat, si dhe me anėtarėt e tjerė tė familjes, janė pikėrisht pasojė e njė jete psikike qė ka ai si fėmijė.

Mirėpo, kėtu nuk fillojnė vetėm elementet e para tė formimit tė njeriut si qenie individuale, por edhe tė njeriut si qenie shoqėrore, sepse pikėrisht marrėdhėniet qė ndėrton me prindėrit dhe me tė tjerėt qė e rrethojnė, janė marrėdhėniet e para shoqėrore qė ka njeriu, tė cilat ndikojnė shumė edhe nė marrėdhėniet e mėpastajme shoqėrore qė do tė ndėrtojė ai.

Pėr kėtė arsye, fėmijėria merr njė rėndėsi shumė tė madhe nė formimin e personalitetit, e rrjedhimisht edhe tė karakterit tė tij. Ndaj edhe kjo periudhė ka tėrhequr shumė si psikologėt dhe studiues tė ndryshėm.

Jeta psikike qė bėn njeriu qė nga fėmijėria, marrėdhėniet shoqėrore me prindėrit dhe pjesėtarėt e parė tė familjes, pėrbėjnė atė qė mund tė quhet edhe themeli i personalitetit tė tij, e rrjedhimisht edhe i karakterit tė tij, i koncepteve tė para pėr jetėn, i botėkuptimeve tė para pėr ambientin qė e rrethon, si dhe i parimeve themelore qė do ta udhėheqin atė nė jetė.

Ballafaqimi i kėtyre parimeve, i kėtij botėkuptimi dhe i kėtyre koncepteve qė ai i merr apo i krijon qė nė fillimet e jetės sė tij, me konceptet, botėkuptimet dhe parimeve shoqėrore qė ekzistojnė nė njė grup shoqėror apo nė njė shoqėri nė tėrėsi, pėrbėn sfidėn e parė serioze me tė cilėn individi, apo njeriu si qenie individuale e ka qė nė fillimin e ballafaqimit tė tij me ambientin ku jeton dhe me shoqėrinė tė cilės i takon.

Dhe kjo sfidė ėshtė e tillė qė pėrcakton nė masė tė madhe, apo vendimtare transformimet psiko-sociale tė tij, e rrjedhimisht edhe tė personalitetit tė tij. Nė kėto ballafaqime, pėrveē tjerash, njeriu e shpėrfaq individualitetin e tij, veēantinė e tij nė raport me tė tjerėt. Kjo do tė thotė se shpėrfaq edhe veēori tė tilla si temperamenti, sociabiliteti dhe dinjiteti i tij.

Temperamenti ka tė bėjė me aspekte emocionale, siē janė ndjeshmėria, nervoziteti, gėzimi, kėnaqėsia, lumturia etj.; sociabiliteti ka tė bėjė me aspekte shoqėrore tė aftėsisė apo paaftėsisė pėr tė qenė pjesė e ndonjė grupi shoqėror, kurse dinjiteti ka tė bėjė me asepkte karakterologjike dhe morale tė pėrcaktimit tė raporteve ndėrmjet njeriut si qenie individuale dhe tė njeriut si qenie shoqėrore, e qė do tė thotė se ka tė bėjė pikėrisht me mėnyrėn se si e realizon ballafaqimin e parimeve, botėkuptimeve dhe koncepteve qė njeriu ka tė tijat apo i pranon si tė tijat qė nė raportet e para shoqėrore nė familje me parimet, botėkuptimet e konceptet shoqėrore tė kohės.

Dinjiteti ėshtė pikėrisht ajo veēori karakterologjike qė shpėrfaq personalitetin e njeriut. Si i kėtillė, dinjiteti ka tė bėjė me pikėpamjet, botėkuptimet dhe konceptet qė ka ai si individ, por mė tepėr se kaq ka tė bėjė me mėnyrėn e sjelljes nė shoqėri pėrfshirė edhe familjen, si dhe me reagimet ndaj sjelljeve, veprimeve, qėndrimeve dhe veēorive tė tjera qoftė psikologjike, qoftė shoqėrore tė tė tjerėve.

Dhe kjo ka tė bėjė si me mėnyrėn e tė folurit, pra tė tė shprehurit tė mendimeve dhe pikėpamjeve tė vetė individit, ashtu edhe me mėnyrėn e sjelljes, tė veprimeve dhe tė qėndrimeve tė tij. Njė individ i formuar nė mėnyrė tė shėndoshė, njė individ me personalitet tė qėndrueshėm dhe stabil, i ka mundėsitė dhe gjasat qė tė flasė me dinjitet mė tė lartė, tė bėjė sjellje, veprime dhe tė mbajė qėndrime shumė dinjitoze.

Kurse njė individ qė ka patologji dhe deformitete tė tjera psiko-sociale, qoftė si pasojė e keqformimit, qoftė edhe si pasojė mungesės sė aftėsisė pėr tė pasur njė harmonizim ndėrmjet temperamentit dhe sociabilitetit, i ka mė tė vogla mundėsitė dhe gjasat pėr tė folur nė mėnyrė tė dinjitetshme, tė sillet dhe tė veprojė nė mėnyrė dinjitoze.

Tė folurit, me kėtė rast, ka tė bėjė me aftėsinė e individit pėr tė prodhuar ide, mendime dhe pikėpamje pėr ēėshtje tė ndryshme tė karakterit individual, privat dhe publik; me aftėsitė qė ka ai pėr tė kontrolluar temperamentin e tij; me aftėsinė pėr tė respektuar apo pėr tė mos respektuar idetė, mendimet dhe pikėpamjet e tė tjerėve, kur ato i gjykon tė drejta apo tė padrejta; si dhe me qėndrimet qė mban ndaj ideve, mendimeve dhe pikėpamjeve tė tjerėve.

Sjelljet kanė tė bėjnė me edukatėn qė individi ka marrė nė familje dhe nė rrethin ku jeton, e qė shpėrfaqin edhe ato njė aspekt tė dinjitetit qė mund tė ketė apo mund tė mos ketė ai si individ. Veprimet e tij, nė kontekst tė dinjitetit, kanė tė bėjnė me natyrėn konstruktive tė personalitetit tė tij dhe tė tė qenit tė tij si qenie individuale edhe shoqėrore.

Si sjelljet, ashtu edhe veprimet e individit, nė masė tė madhe pėrcaktohen nga temperamenti qė ka si dhe nga aftėsia pėr ta kontrolluar atė. Thamė mė lartė se temperamenti ka tė bėjė me aspektet emocionale tė njeriut, qė ndonjėherė janė shumė mė tė forta dhe mė pėrcaktuese se aspektet racionale qė ka individi.

Kjo vlen, sidomos, nė ato raste kur ngarkesa emocionale ėshtė e fortė, siē janė ato qė kanė tė bėjnė me ndonjė debat tė fortė, me ndonjė rast tė gėzimit tė papėrmbajtur apo me ndonjė rast tė hidhėrimit tė thellė.

Debatet e forta dhe tė nxehta, me ngarkesė emocionale tė fortė kanė prodhuar situata konfliktuale, bile edhe grindje dhe pėrleshje fizike, duke prodhuar pasoja aspak dinjitoze. Me kėtė rast dinjiteti ėshtė viktima mė tragjike e personalitetit tė individit.

Nė anėn tjetėr, gėzimet e papėrmbajtura qė kanė ardhur si pasojė e ndonjė suksesi nė ndonjė ndėrmarrje individuale apo grupore, kanė prodhuar veprime tė tilla, ose kanė prodhuar aso sjelljesh qė nuk kanė qenė nė pėrputhje me ato qė janė sjellje normale dhe veprime normale nė vete dhe nė kontekstin e caktuar shoqėror. Sfidat mė tė mėdha, dinjiteti i ka me rastet kur ato prodhojnė hidhėrime tė thella , siē janė rastet kur sjellin dėshpėrim, zhgėnjim, mėrzi dhe mllefosje.

Rastet kur individi investon besimin, respektin dhe pėrkushtimin e thellė ndaj dikujt, ndaj diēkaje apo edhe ndaj njė ēėshtjeje tė caktuar, dhe nė fund vėren se gjithė ai investim i tij paska qenė pėr dikė qė nuk e ka merituar, apo pėr dikė qė ia ka keqpėrdorė gjithė atė investim; kur vėren se gjithė ai investim paska qenė pėr diēka tė pavlerė; dhe kur vėren se gjithė ai pėrkushtim paska qenė pėr njė ēėshtje aspak tė rėndėsishme dhe tė drejtė, janė raste qė shkaktojnė dėshpėrim, zhgėnjim, mėrzi e mllefosje.

Nė raste tė tilla, mundėsitė dhe gjasat qė mllefi, mėrzia, zhgėnjimi dhe dėshpėrimi tė jenė shumė tė forta dhe pėrcaktuese nė sjelljen dhe veprimet e individit, janė shumė tė mėdha. Por pikėrisht nė kėto raste dinjiteti mund tė jetė viktima mė fatkeqe e personalitetit tė njeriut. Nė anėn tjetėr, me ngarkesa tė mėdha emcionale, qė po ashtu prodhojnė mėrzitje dhe mllef tė thellė, janė rastet e akteve kriminale, siē janė lėndimet, plagosjet, vrasjet me motive kriminale.

Kėto akte qė pėrveē mėrzisė dhe mllefit, prodhojnė edhe instinktin e hakmarrjes, e vėnė nė sprovė tė fortė qėndrueshmėrinė emocionale si dhe integritetin e personalitetit tė njeriut, si dhe mund ta kenė sėrish viktimė fatkeqe pikėrisht dinjitetin e njeriut. Pikėrisht nė kėto raste, si dhe nė raste tė vdekjes sė pjesėtarėve tė familjes, apo tė tė tjerėve me tė cilėt individi ka pasur afėrsi jo vetėm emocionale, por edhe afėrsi bindjesh, pikėpamjesh etj., vihet nė pah, mė shumė se nė raste tė tjera, dinjiteti i njeriut, ose mungesa e tij.

Kur njeriu, pėrkundėr ngarkesave emocionale qė kanė rastet e tilla, arrin qė ta kontrollojė temperamentin e vet dhe t’i japė mundėsi arsyes, tė pėrmbajturit dhe durimit, atėherė mundėsitė qė dinjiteti tė mos jetė viktimė janė shumė tė mėdha. Nė situata tė tilla themi pėr dikė se po sillet nė mėnyrė dinjitoze, po vepron nė mėnyrė dinjitoze dhe po rezonon nė mėnyrė racionale.

Nė anėn tjetėr, kur njeriu ka mundėsi dhe aftėsi qė t’u shmanget provokimeve tė ndryshme, yshtjeve dhe nxitjeve tė ndryshme, pėr grindje, pėr veprime tė dėmshme dhe pėr sjellje rrugaēėrore, po ashtu i ka gjasat qė tė ketė jetė dinjitoze dhe tė shpėrfaqė dinjitetin si aspekt karakterologjik dhe shoqėror.

Tė tilla raste janė rastet kur dikush provokohet pėr tė hyrė nė grindje apo pėrleshje, por nuk bie nė provokim, kur njė punonjės administrate apo njė politikan nuk yshtet nga ofertat korruptive dhe tė keqpėrdorimit tė pozitės zyrtare qė ka, apo edhe kur individi, pavarėsisht nga statusi shoqėroro-juridik qė ka nuk pranon nxitjet pėr tė bėrė keq. Nė tė gjitha kėto raste bėhet fjalė pėr qėndrim dinjitoz.

Edhe nė raste kur individi gjykon dhe beson se nuk ka arsye pėr tė hequr dorė nga pikėpamjet e veta, nga bindjet e veta dhe nga parimet e veta, pavarėsisht nga trysnitė qė i bėhen pėr ta bėrė kėtė, edhe ai shpėrfaq njė shkallė tė lartė tė dinjitetit, apo ndoshta shkallėn mė tė lartė tė dinjitetit, pasi qė me kėtė rast, ndoshta mė shumė se nė rastet e tjera, vihet nė dukje integriteti i personalitetit tė individit, i pavarėsisė dhe qartėsisė sė pikėpamjeve, botėkuptimeve dhe parimeve qė ka ai si individ.

Gjatė historisė, kemi raste tė shumta kur individi ka pranuar persekuptimet mė tė tmerrshme, por nuk ka pranuar qė tė heqė dorė nga pikėpamjet e tij, nga bindjet e tij dhe nga parimet e tij. Jezu Krishti ėshtė shembulli mė tipik i kėsaj.

Pranimi i kryqėzimit mė parė se tė heqė dorė nga agjitacioni pėr besimin nė njė Zot, ėshtė shembull konkret i kėsaj qė po themi. Tė gjithė ata qė e lexojnė “Biblėn”, apo qė shikojnė ndonjė film pėr Jezu Krishtin, e kanė tė qartė se edhe i gozhduar nė kryq, Jezu Krishti ėshtė dinjitoz, apo shembėlltyrė e dinjitetit; ai ndėrron jetė duke besuar nė njė Zot...

Duhet thėnė, ndėrkaq, se dinjiteti nuk ėshtė vetėm veēori karakterologjike e individit, por edhe e shoqėrisė. Njėsoj sikurse flasim pėr dinjitetin individual, mund tė flasim edhe pėr dinjitetin qė ka njė shoqėri e caktuar. Dhe ky dinjitet shoqėror ka tė bėjė pikėrisht me veēantitė psikologjike qė ka ajo.

Nėse individin, i cili ka jetėn e vet psikike, e quajmė pjesė tė shoqėrisė, edhe shoqėrinė qė pėrbėhet nga kėta individė, mund ta quajmė shumė tė individėve qė e pėrbėjnė. Rrjedhimisht mund tė thuhet se edhe shoqėria e bėn jetėn e saj psikike.

Nėse individi ka personalitetin e tij tė ndėrtuar qė nga fėmijėria, edhe shoqėria e ka personalitetin e saj tė ndėrtuar qė nė fillet e saj tė krijimit. Individi vepron mbi parime e bindje, edhe shoqėria vepron mbi parime dhe bindje. Dhe kėto parime e bindje shoqria i ka ngritur nė kode shoqėrore, siē janė zakonet, besimet dhe folklori i tij.

Dinjiteti i njė shoqėrie vihet nė pah, sikurse te individi me aftėsinė pėr tė kontrolluar aspektet emocionale nė raport me ato qė ndodhin rreth saj apo brenda saj. Njė shoqėri, e cila mbėshtetet mbi kode tė tilla qė nxisin urrejtjen ndaj shoqėrive tė tjera, ēfarė janė kodet fetare tė saj, tė trumbetuara nga udhėheqėsit fetarė dhe nga drejtues poltikė e intelektualė, e ka shumė tė vėshtirė tė sillet nė mėnyrė dinjitoze, e rrjedhimisht edhe tė bėjė veprime dinjitozre.

Ndėrsa ato shoqėri qė mbėshteten nė kode shoqėrore qė duke respektuar vetveten dhe integritetin e vet, respektojnė edhe shoqėritė e tjera dhe veēantitė e tyre, ato e kanė mė tė lehtė tė ruajnė dinjitetin e tyre tė pacėnuar

Nė fund tė kėtyre meditimeve, mund ta themi se dinjiteti ėshtė njė ndėr elementet kryesore karakterologjike, por edhe tė personalitetit tė individit dhe tė shoqėrisė, qė pėrcakton edhe sistemin e sjelljeve, tė veprimeve dhe tė qėndrimeve tė ndryshme individuale dhe shoqėrore.

Pėr kėtė arsye, dinjiteti ka rol pėrcaktues nė tėrė sistemin psiko-social tė individit dhe tė shoqėrisė sė caktuar.

Rėndėsia qė ka dinjiteti nė vetvete, nė sjelljen dhe veprimet individuale e shoqėrore, ėshtė e madhe dhe e pallogaritshme me vlera materiale e monetare, qoftė kjo edhe me shumat mė tė mėdha financiare, e bile edhe me tė mira materiale si ari apo diamanti.

Rexhep Kastrati

Admin

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Meditimi - Pėrsiatja

Mesazh  Jon prej 16.05.09 17:37

TĖ FALĖSH TĖ TJERĖT D.M.TH TĖ DUASH LUMTURINĖ TĖNDE...!

“ Tė dėnosh ėshtė njerėzore, tė falėsh ėshtė hyjnore ”

Kur njė njėri e shohim nė rrugė na duhet vetėm njė vėshtrim I thjesht pamor pėr tė ditur se ēfarė rroba ka tė veshura,bartė apo jo syze, ēfarė ore mbanė, modelin e krehjes sė flokėve etj,etj por pėr tė ditur pėrafėrsisht se ēfarė fshihet prapa shpirtit tė tij, karakterin, mendimet, ndjenjat ėshtė shumė mė e vėshtirė por jo plotėsisht e pamundur, Zoti i ka dhėnė njerėzve shenja tė veēanta me tė cilat mund tė dimė shumė gjėra pėr ta.

Mirėsia dhe ligėsia gjendėn brenda nė secilin prej nesh dhe kanė edhe formėn dhe mėnyrėn e shfaqjes sė tyre tė jashtme.

Njė mendje dhe shpirt i disiplinuar kultivon nė mėnyrė maksimale tė mirėn brenda vetės duke lėnė tejet tė vogėl apo eliminuar krejtėsisht hapėsirėn ku tė qėndrojė e keqja,ashtu si edhe njė mendje e shkurtėr dhe njė shpirt I paditur ushqejnė nė mėnyrė tė vetėdijshme apo tė pavetėdijshme tė ligėn brenda tyre sa tek ta rrallė mund tė gjesh njė pike mirėsie.

Tė lejosh qė urrejtja, xhelozia, frika, zilia, dėshira e hakmarrjes, dėshira pėr tė ndryshuar atė qė ėshtė e pamundur tė ndryshohet, tė jetė pėrherė e pranishme brenda nesh do tė thotė tė punosh pandėrprerė qė vetės t’i shkaktosh probleme serioze psiqike dhe fizike,probleme me zemėr, me tension,me lukth, me gjumė, me kokė dhembje etj, etj.

Urrejtja dhe bashkėpėrcjellėset e saj, ndonėse nuk shihen, njėsoj si ndonjė gaz i helmueshėm, vrasin, gjymtojnė, shkatėrrojnė.

Mund tė tingėllojė qesharake por si duket urrejtja, zilia, dėshira e hakmarrjes kanė format e tyre tė padukshme dhe brenda atij tė cilit banojnė shėtisin nėpėr tėrė trupin, grithin, ējerrin, kafshojnė duke shkaktuar sėmundje, gjakderdhje tė brendshme, armiq tė imagjinuar.

Nė tė njėjtėn mėnyrė dashuria, mirėsia, mėshira, toleranca, falja punojnė pandėrprerė pėr ta mbajtur sa mė nė formė trupin dhe shpirtin e njeriut,ato vrapojnė shpejt pėr tė rigjeneruar njė simptomė tė shfaqur, pėr ta lėmuar njė rrudhė, pėr tė mos lejuar qė tė shfaqet njė thinjė apo pėr tė tė ledhatuar si njė nėnė e mire, pėr tė bėrė njė gjumė sa mė tė rehatshėm.

Cilido qoftė lėndimi, mashtrimi apo fyerja qė na kanė bėrė tė tjerėt duhet tė gjejmė forcėn pėr tė falur pėr hir tė shėndetit tonė.

A i keni parė njerėzit qė s’mund tė falin e qė urrejnė tė gjithė e ēdo gjė qė s’ėshtė bėrė prej tyre,se si kanė fytyrė tė mpitė e plot me rrudha tė parakohshme, pa asnjė arsye bėjnė ngėrdheshje cinike, sytė e tyre shkėlqejnė nga njė dritė armiqėsore, buzėt e tyre stėrhollohen e fytyra here u skuqet e here u zverdhėt. Ata e bėjnė kėtė sepse kėshtu i urdhėron e keqja brenda tyre duke i helmuar e duke mos lejuar tė falin tė tjerėt e mė kėtė tė falin vetveten.

Njerėz falni dhe largon tė keqėn nga vetvetja, ajo nuk ju lė tė jetoni,ajo nė fillim do tė rezistojė por kėmbėngulja juaj do ta mund atė dhe do t’i hap rrugė dashurisė,mirėsisė dhe mėshirės qė do t’ju sigurojnė njė jetė tė lumtur.

Kujton infermieren angleze qe i fali xhelatėt e saj nazist qė e vranė vetėm pse kishte ndihmuar disa ushtar aleat tė plagosur,ajo para se ta ekzekutonin I tha “kam kuptuar se nuk duhet ta urrejmė askėnd dhe se duhet ti duam tė gjithė”

Porositė e pėrcjellura nga mėshira e pafund e Krijuesit nėpėrmjet profetėve na thonė: “E, kurdo tė ngriheni pėr t’u lutur, falni nėse keni ndonjė gjė kundėr ndokujt”, ”Kush gjen keq tė mos e fajėsoj askė pėrpos vetvetes” pra falni nė mėnyrė qė tė jeni tė falur.

Agron Jashari
avatar
Jon

1235


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Meditimi - Pėrsiatja

Mesazh  Jon prej 16.05.09 17:42

Disa teknika pėr ta arritur relaksimin fizik dhe psikik

A keni ngritur ndonjėherė lartė nga toka macen e fjetur nėn rrezet e Diellit? Nėse po, me siguri keni vėrejtur se trupin e ka aq tė butė dhe tė ēliruar, ngjashėm si njė kukull nga lecka. Mėsuesit e Jogės thonė se studimi i macės ėshtė tejet i rėndėsishėm pėr ta zotėzuar teknikėn e relaksimit.

Metoda e parė

-Shtrihuni apo uluni nė vendin ku do tė ndiheni tė rehatshėm, ēlirohuni nga gjėrat qė e shtrėngojnė trupin tuaj; rrypi, ēorapet, ora e dorės etj. Lėshoni muzikėn pėr relaksim. Merrni frymė qetė dhe thellė.

Rėndėsi duhet t'i kushtoni harmonisė mes frymėmarrjes dhe frymėnxjerrjes. Mos mendoni asgjė. Nėse nėpėr kokė ju bredhin mendimet, asgjė pėr kėtė, le tė bredhin ato, ndėrsa ju asnjė veprim tė 'dhunshėm' mos e ndėrmerrni.

Vėshtroni ato sikur tė ishit vėshtrues pasiv. Pra mos gjykoni, por vetem vėshtroni pasivisht. Do tė vėreni se si rrjedhin mendimet, ndryshojnė, bile edhe formėsohen dhe paraqiten si videoklipe nė formė tė fotografive. Ėshtė mirė qė ēdo ditė sė paku 30-60 minuta t'i kushtoni relaksimit tuaj. Pas njė kohe disa ditėshe do tė arrini qė pa problem ta kontrolloni gjendjen tuaj emocionale.

Metoda e dytė

-Metodė tjetėr pėr relaksim ėshtė edhe pėrmes vizualizimit (paramendimit). Gjat kėtij lloji tė meditimit sė pari harmonizohet frymėmarrja me tė rrahurat e zemrės pėrmes pulsit te dorės. Nė fillim me gishtin tregues tė njėrės dorė mateni pulsin nė dorėn tjetėr.

Pėr gjashtė (6) tė rrahura tė pulsit merrni frymė thellė dhe qetė. Mbane frymėn pėr njė kohėzgjatje sa tre (3) tė rrahura tė pulsit, dhe pas kėsaj e kryeni frymėnxjerrjen pėr periudhė kohore sa gjashtė tė rrahura te pulsit.

Pra, thjeshtė: 6 tė rrahurat e para tė pulsit- frymėmarrja thellė dhe qetė (le tė bėhet frymėmarrja e plotė gjersa tė mbushe mushkėritė dhe tė ngitet krahėrori, regjioni i barkut dhe shpatullat). 3 tė rrahura tė pulsit-mbaje frymėn.

Per 6 tė rrahurat e pulsit mė pastaj, nxjerre frymėn ngadalė dhe qetė. Kėshtu duhet tė veproni, duke matur vazhdimisht pulsin me njėrėn dorė gjersa tė arrini qė ta mbani ritmin e frymėmarrjes dhe tė pulsit pa problem dhe vetvetiu. Kur ta arrini kėtė, lėshoni muzikėn e zgjedhur pėr relaksim psikik e fizik, vendosni pozitėn mė tė pėrshtatshme qė ju pėrgjigjet dhe vazhdoni relaksimin duke filluar vizualizimin (paramendimin).

Se ēka do tė vizualizoni, kjo ėshtė ēėshtje e juaj, varet nga imagjinata e juaj. Gjatė vizualizimit duhet t'i vėreni qartė fotografitė e paramenduara. Ne fillim do tė keni vėshtirėsi, ndoshta do t'ju rrjedhin mendimet ne kahje tė padėshiruar, apo ndoshta nė kokė do t'ju shfaqen fotografi te pakėrkuara, ndoshta do tė keni vėshtirėsi tė vizualizoni kjartė dhe me ngjyrėra... por, asgjė pėr kėtė. Kjo nuk guxon tė jetė problem. Ē'do gjė nė fillim ėshtė e vėshtirė, e mė pastaj bėhet e lehtė.

Pėr shembull: Paramendoni se ndodheni nė njė vend me gjelbėrim, e ndieni cicėrimėn e zogjve dhe rrezet e ngrohta tė Diellit kudo nė trupin tuaj. Jeni po e zėmė nė njė kopsht pėrplot lule tė llojllojshme e tė bukura. Aty pranė rrjedhė uji (pėrroi, lumi...) duke gurgulluar. Shėtiteni nėpėr atė vend. Pranė ujit e ndieni freskinė dhe flladin e ajrit.

E ndieni aromėn e luleve, fluturat... Nėse gjat vizualizimit ju zė gjumi, nuk ėshtė problem. Vetė gjumi do t'ju relaksojė. Pra vazhdoni nesėr sėrish. Gjat relaksimit dhe vizualizimit pėrdorni tema tė llojllojshme, sipas dėshirės. Ne kėtė mund t'ju ndihmojnė zėrat e llojllojshme nga audiokasetat nė kompilacion me muzikėn relaksuese. Pra ndėrroni ēdo ditė (sipas mundėsive dhe dėshirės) temat muzikore pėr relaksim qė tė i ikni me sukses monotonisė.

Nė asnjė rast, gjat relaksimit mos mendoni pėr punėt tuaja tė nesėrme, pėr obligimet, problemet etj. Pra nėse dėshironi t'i pėrkushtoheni relaksimit, atėher punėt tjera leni anash. E nėse megjithatė vetvetiu ju shfaqen mendime tė padėshiruara, problemet, obligimet... e dini si duhet vepruar. Pa ndikuar fare, vėshtroni nė mėnyrė pasive sikur tė mos kanė tė bėjnė me ju. Nuk ėshtė me rėndėsi se ē'ka do tė paramendoni apo si do tė arrini tė relaksoheni.

Gjėja mė e rėndėsishme ėshtė: ē'lirojeni trupin nga ē'do pozitė e palakmuar, gjeni pozitėn e lirė (ulur apo shtrirė) dhe lejoni qė mendimet tuaja t'i bartin tingujt e muzikės relaksuese. Sė shpejti do t'i publikojmė disa aplikacione me muzikė qė do t'ju ndihmojnė rreth relaksimit dhe nė fazėn e mėvonshme tė meditimit tuaj.

Gjashtė kėshilla per relaksim e ē'lodhje tė pėrditshme

Ja disa kėshilla qė do t'Ju ndihmojnė tė zotėroni shkathtėsinė e relaksimit:

1. Lexoni ndonjė libėr tė mirė pėr shkathtėsinė e relaksimit dhe pėrballimin e lodhjes.

2. Mėsohuni tė relaksoheni nė raste tė llojllojshme. Ēlironi trupin ashtu qė t'ju duket si njė leckė e vjetėr e stėrlarė. Unė pėr shembull nė tavolinėn e punės mbaj njė leckė tė vjetėr - qė t'mė pėrkujtojė pėr ēdo ēast nė relaksim.

Nėse kjo ju duket qesharake, mendoni nė macen. A keni ngritur ndonjėherė lartė nga toka macen e fjetur nėn rrezet e Diellit? Nėse po, me siguri keni vėrejtur se trupin e ka aq tė butė dhe tė ēliruar, ngjashėm si njė kukull nga lecka. Mėsuesit e Jogės thonė se studimi i macės ėshtė tejet i rėndėsishėm pėr ta zotėzuar teknikėn e relaksimit.

Vėrtet: nuk mė kujtohet tė kem parė ndonjėherė mace tė lodhur, mace qė ka pėrjetuar thyerje nervore, mace e cila vuan nga pagjumėsia, ērregullimet apo ulqerja nė lukth. Edhe ju mundeni tė mėsoni tė relaksoheni sikur macja, dhe nė mėnyrė tė sigurt t'i shmangeni tė gjitha ērregullimeve.

3. Pėrpiquni qė gjatė rėzimit tė mbani pozitėn sa mė tė pėrshtatshme tė trupit. Mbani mend se tendosja fizike shkakton dhembje nė krahė dhe lodhje nervore.

4. Kontrollohuni katėr - deri pesė herė nė ditė. Pyetuni: "a ia vėshtėrsojė vetes punėn me mbajtjen e trupit dhe pozitėn e saj? A i pėrdori muskujt qė s'kanė lidhje me punėn qė kryej?" Njė konfirmim i tillė do t'ju mundėsojė tė fitoni shprehinė e relaksimit.

5. Nė mbrėmje gjithnjė pyetuni: "Sa jam i lodhur?"

6. Nė fund tė ditės edhe njėherė analizoni se ē'ju ka shtyer tė ndiheni tė lodhur. Thuani vetes suaj se nuk jeni lodhur pėr shkak tė asaj qė jeni rėnduar mentalisht, por pėr shkak tė asaj qė keni kryer punė nė pozitė skajshėm tė papėrshtatshme. "Suksesi i kryerjes sė punėve vlerėsohet nė bazė tė asaj se sa ndihem i ēlodhur, e jo i lodhur", tha me njė rast Daniel Xhoslin.

"Kur nė fund tė ditės ndihem, nė veēanti i lodhur apo kur nė bazė tė ngacmueshmėrisė mund tė vlerėsojė se i kamtė lodhur nervat, e di se ajo ditė pėr nga sasia dhe cilėsia ishte e pasuksesshme."

Sikur tė gjithė t'i pėrmbaheshim kėtyre rregullave tė thjeshta, i sigurt jam se tė gjitha sėmundjet e shkaktuara nga tendosja nervore, gjatė natės do tė pakėsoheshin nė minimum. Njėkohėsisht do t'ndaleshim sė plotėsuari spitalet pėr sėmundje psikike me njerėz tė rraskapitur nga lodhja, brengar dhe ērregulimet.

Arsim Gjinoci
avatar
Jon

1235


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Meditimi - Pėrsiatja

Mesazh  Jon prej 22.07.09 10:14

Kontroll mbi trurin me anė tė meditimit

Meditimi krijon njė qetėsi tė kėndshme, harmoni shpirtėrore, frenon shqetėsimet e provokuara nga tensionet e ndryshme, dhe kėshtu parandalon dhe ndėrpret zhvillimin e shumė sėmundjeve.

Meditimi nė bisedat e pėrditshme, ka kuptimin e mendimit mbi diēka, pra, tė mendosh ēfarėdo qoftė. P.sh. nėse njė libėr pėr njė ēast e lėmė anash dhe fillojmė tė mendojmė se ēfarė do tė bėjmė pėr darkė ne, nė fakt, kemi kaluar nė meditim.

Nė disiplinat e ndryshme meditative, nocioni "meditim", ka kuptim mė tė precizuar, i cili varet drejtpėrdrejt me nivelin e caktuar mental. Nė disa disiplina arritja e nivelit tė caktuar, rezulton me lirimin e trurit nga tė gjitha mendimet e vetėdijshme.

Kjo gjendje, natyrisht qė krijon edhe qetėsi tė kėndshme, harmoni shpirtėrore, dhe me ushtrime tė gjata arrihet njė gjendje e lartė mentale qė nė rrafshin fizik frenon shqetėsimet e provokuara nga tensionet e ndryshme, qė sot nuk janė tė pakta nė pėrditshmėrinė tonė, dhe kėshtu parandalon dhe ndėrpret zhvillimin e shumė sėmundjeve, gjė qė e kanė vėrtetuar edhe shumė studime shkencore.

Megjithatė, Jose Silva, i cili ėshtė edhe autori i librit "Metoda Silva" mbi kontrollin mental, mendon se ky ėshtė meditim pasiv. Kontrolli mental shkon mė larg, pasi i mėson, sidomos fillestarėt, ta pėrdorin kėtė nivel pėr zgjidhjen e shumė problemeve jetėsore. Ky ėshtė meditim dinamik prandaj forca e tij ėshtė me tė vėrtetė spektakolare.

Meditimi ėshtė hapi (ose s'paku konsiderohet si hap) i parė nė procesin e kontrollit mental. Ky proces vetvetiu, me trajnime tė rregullta, do tė shkojė gjithnjė e me shumė drejt lirimit tė forcave vetėshėruese, duke i rikthyer trurit atė energji, e cila ėshtė harxhuar mė parė nėn presionin e streseve tė ndryshme ditore.

Meditimi, sipas Joses, ėshtė njė gjė shumė e bukur dhe shumė e dobishme pėr barazpeshėn trup-shpirt, por duhet tė kemi, gjithashtu, kujdes qė meditimi tė mos na pėrvetėsojė tej mase, duke na absorbuar tė gjithė energjinė.

Nėse ne nuk arrijmė ta kontrollojmė gjendjen tonė mentale gjatė ushtrimeve meditative, atėherė kontrolli kalon diku tjetėr, dhe kjo mund tė reflektohet me tėrheqjen tonė graduale nga bota reale, dhe me kohė, krijimin e njė varėsie jo tė shėndoshė, duke u mbyllur nė botėn e brendshme, pra nė vetvete.

Jose, kėtė metodė ("Metodėn Silva"), sė pari e aplikoi tek fėmijėt e tij, tė cilėt mahnitėn tė gjithė me rezultate tė shkėlqyera nė shkollė. Kjo bėri qė tė shtohet edhe interesimi i fėmijėve tė tjerė.

Ai pėr t'i realizuar mendimet dhe pėr tė arritur qėllimet e fėmijėve tė tij, pėrdori hipnozėn tek ata dhe zbuloi diēka qė shumėkujt iu duk paradoksale. Me kėtė, ai vėrtetoi se truri ėshtė energjetikisht mė i fortė kur ėshtė mė pak aktiv.

Nė frekuenca tė ulėta, truri, pranon dhe pėrpunon mė shumė informacione. Pėr kėtė Jose ėshtė mė se i bindur, por problemi qėndron nė atė, se si tė arrijmė qė trurin ta mbajmė tė zgjuar, pra aktiv, nė kėto valė frekuencash?

Kėto valė frekuencash janė mė shumė tė lidhura me botėn e brendshme, me ėndėrrimet, se sa me botėn e zgjuar, me aktivitetet e pėrditshme praktike. Se bota e ėndrrave ėshtė shumė kreative, kjo nuk do koment. S. Frojdi, qė u mor shumė me botėn e ėndrrave, thotė se ėndrrat krijojnė kushte tejet tė volitshme pėr veti telepatike.

Si shembull konkret pėr kėtė, Jose pėrmend edhe Elias Hoėe-n, shpikėsin e makinės qepėse, tė cilėn ai e zbuloi falė ėndrrave. Atij nė ėndėrr i ishte paraqitur njė njeri nga Afrika (xhungla), i rrethuar nga njė grumbull njerėzish tė tjerė, tė cilėt i afroheshin, duke ngritur dhe ulur shtizat.

Kur u zgjua e kuptoi se ėndrra ishte njė mesazh, njė pėrgjigje pėr problemin qė e mundonte. Ai arriti qė gjilpėrėn ta vė nė lėvizje, duke e ulur dhe ngritur, por pa e zgjidhur problemin e qepjes, derisa iu paraqit pėrsėri nė ėndėrr, se shigjetat kishin nga njė vrimė nė maje.

"Nė qoftė se imagjinatėn tonė arrijmė ta krijojmė me besim tė fuqishėm, me dėshirė dhe vullnet, dhe nė qoftė se mėsohemi (trajnohemi) qė kufijtė e mendjes t'i shohim, dėgjojmė, ndjejmė, shijojmė, prekim, pra t'i pėrjetojmė me tė gjitha shqisat tona si reale, do tė arrijmė, padyshim atė qė dėshirojmė.

Mendimet e pėrqendruara fuqishėm, bėhen realitet, sepse truri ynė gjenial, ato mendime, i transformon nė aksione dhe kėshtu krijon realitetin", thotė Jose.

Por qė tė arrihen kėto rezultate, natyrisht qė, si nė ēdo fushė tjetėr tė jetės, edhe kėtu, duhet t'u pėrmbahemi disa rregullave (ligjeve). Pėr Josen kėto janė tri pikat parimore tė suksesit:

1 -duhet tė dėshirojmė me bindje dhe vullnet qė dėshira e caktuar tė realizohet;

2 -duhet tė besojmė fuqishėm qė realizimi i asaj dėshire ėshtė i mundur;

3 -duhet t'i lėmė kohė dėshirės qė ajo tė kaloj nėpėr proceset mentale, derisa tė realizohet nė botėn reale (fizike).

Ėshtė vėrtetuar kohėt e fundit se, deri te informacionet arrihet edhe nė mėnyra tė tjera, e jo vetėm me anė tė pesė shqisave qė ne i njohim. Ato mund tė jenė informacione nga e kaluara, e tashmja ose e ardhmja. "As koha, as hapėsira si dhe as "kafazi i Faradeit", nuk janė pengesa pėr cilėndo aftėsi jashtė-shqisore, e cila funksionon nė rastet e "vėrejtjeve jashtė-shqisore".

Por ky term mund edhe tė mos jetė i pėrshtatshėm", mendon Jose! "Jashtė-shqisor do tė thotė - jashtė, i ndarė nga shqisat e aparatit tonė. Kjo sikur tė jep idenė e ekzistencės sė njė aparati tjetėr shqisor - jashtė kėtyre pesė shqisave tona ekzistuese, por nė fakt ai aparat ėshtė i vetmi dhe funksionon.

Termi jashtė-shqisor, nė tė vėrtetė nuk ka asgjė jashtė-shqisore, ai ekziston nė brendėsinė tonė (trurin tonė), ėshtė njė lloj energjie qė funksionon nė mėnyrė tė panjohur, tė paktėn pėr ne".

Duke bėrė veprime, ndoshta nė dukje paksa primitive, kur thyejmė njė kėrcell kashte, kur e shohim njė yll duke "rėnė" ose, kur i fryjmė qirinjve mbi tortėn e ditėlindjes etj., kemi zakonin qė tė mos e zbulojmė dėshirėn e menduar.

Kjo fshehtėsi ėshtė mė shumė se njė lojė fėmijėsh! Konsiderohet se aty fshihet njė menēuri. "Kur dėshirėn tonė e mbajmė sekret, parandalojmė shpėrndarjen e energjisė, e cila ėshtė e domosdoshme si pėr shėrim, si pėr realizimin e dėshirave dhe qėllimeve tė pėrcaktuara.

Ndoshta edhe e rrisim atė energji. Pėr kėtė arsye edhe shumė dijetarė na kėshillojnė qė njohuritė tona, gjatė shėrimit, t'i mbajmė sekret", thotė Jose.

Sot dihet shumė mirė se gjithēka qė vepron ėshtė energji. Dallimi mes ngjyrės dhe zėrit, rrezeve kozmike dhe fotografisė televizive ėshtė vetėm nė frekuenca. Edhe materia, nė fakt, ėshtė energji.

Siē e dimė, nė bazė tė formulė sė njohur tė gjeniut A. Ajnshtajn, E=m x c2, qė nėnkupton se, energjia e materies ėshtė e barabartė me masėn, nėse ajo shumėzohet me shpejtėsinė e dritės nė katror, pra ėshtė njė energji e cila vepron, qoftė edhe nė ndonjė formė tjetėr.

Pėr energjinė nuk ekziston ana e kundėrt, p.sh. lart - poshtė, zi - bardhė, shpejt - ngadalė etj. Kjo ndodh pėr atė shkak se nuk ekziston asgjė qė nuk ėshtė energji, duke pėrfshirė kėtu edhe mendimet tona. Mendimi, ėshtė e vėrtet se harxhon energji, por edhe akumulon, krijon energji.

"Dhe kjo energjia psikike, tė cilėn njerėzit e rrezatojnė (emetojnė), ėshtė mė e fortė kur ekzistenca e kėsaj qenie rrezikohet, pra kur ėshtė nė pikpyetje jeta e saj", konsideron Jose dhe vazhdon: "Pėr kėtė shumė raste spontane tė projektimit krijues tė shqisave, ndodhin nė raste fatkeqėsish dhe vdekjeve tė papritura".

Kur njerėzit janė fizikisht afėr, fushat e tyre energjetike pėrputhen. Forma e tyre, intensiteti, vibracionet etj., pėsojnė ndryshime. Kjo ndodh nė grupe tė mėdha me njerėz. Sa mė i gjatė tė jetė kontakti me ta, aq mė tė gjata do tė jenė edhe ndryshimet nė aurė.

Kur ėshtė nė pyetje afėrsia (kontakti) mes bashkėshortėve, ndryshimet janė tė dėshirueshme, sepse aura e tyre bėhet komplementare (plotėsuese).

Largimi, ndarjet e gjata fizike e kthejnė procesin nė drejtim tė kundėrt dhe, duhet tė thuhet, se nuk ėshtė e mirė pėr kompaktėsinė bashkėshortore. Afėrsia fizike ėshtė mė se e rėndėsishme nė pėrditshmėri, jo vetėm nė raport tė ngushtė mes dy gjinish, por nė pėrgjithėsi mes qėnieve tė gjalla.

Nė rastet e shėrimit, pėrmes "Metodės Silva", duhet tė janė tė dy palėt, edhe pacienti edhe shėruesi (terapeuti) shpirtėrisht aktiv dhe tė relaksuar. Kėto janė dy kushte shumė tė rėndėsishme qė ndihmojnė kurimin. Ajo qė duhet tė bisedohet, duhet tė jetė nė lidhje tė ngushtė me format e shėrimit alternativ (parapsikologjik).

Besimi duhet tė jetė faktor themelor, sikurse tek feja. Ne, ndėrkohė, duhet tė pėrcjellim tek pacienti gjendjen mė tė mirė fizike, dhe qė ėshtė tejet e rėndėsishme, ne duhet tė shprehim ndjenja dashurie ndaj tij. Dashuria ėshtė forcė shumė e madhe qė arrin tė bėjė mrekullira.

Mungesa e besimit, gjendja e zymtė shpirtėrore dhe fotografia e deformuar mbi veten ėshtė ajo qė personin e ēon deri te izolimi vetjak, mbyllje nė vetvete (burg shpirtėror) dhe e bėn, nė tė shumtėn e rasteve, agresiv, brutal, pėr aq kohė sa noton nė ato valė tė turbullta.

Dihet se personi qė mbetet pa punė, pėrjeton rėnie, plakje, trauma, nėnēmime ndaj vetėnderimit, vetėbesimit, personalitetit tė tij, me njė fjalė, njė lloj depresioni. Kėtė gjendje e thellon edhe mė tepėr, vetėm mendimi pėr punė, prosperitet etj. Njeriu i papunė e ndjen veten tė boshatisur, tė vetmuar, tė nėnēmuar.

Kjo situatė rėndohet sidomos kur ai, pas kėrkimeve tė para, nuk arrin sukses nė gjetje e njė vendi pune ose has nė pengesa tė ndryshme. Ėshtė gjendja shpirtėrore ajo qė personin, ose e mban tė mbyllur, tė izoluar, pra tė "vetprangosur" nga gjendja depresive, ose i ofron atij lirinė, duke e bėrė tė lirė dhe tė lumtur.

"Gjenetikisht jemi tė programuar qė tė mėsohemi tė ecim - kjo ėshtė vepėr e Perėndisė. Tani qė jemi mėsuar tė ecim, hapat rutinor varen nga ne", pėrfundon Jose Silva.
avatar
Jon

1235


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi