Bibla - misteret dhe kodi i saj

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Bibla - misteret dhe kodi i saj

Mesazh  Neo prej 29.10.09 1:16

Dhjetė misteret mė tė mėdha tė Biblės



Bibla ėshtė burim tė vėrtetash tė pamohueshme pėr miliarda njerėz, por nė kohėt e sotme spekulimet i lėnė vendin njeri-tjetrit, si dhe misteret e pazgjidhura asnjėherė.

Por, cilat janė misteret mė tė mėdha tė Biblės? Ungjijtė janė mbase pjesa mė e rėndėsishme e Testamentit tė Ri dhe deri nė shekullin e 18-tė autorėsia e tyre konsiderohej si mister.

Por, teksa studiuesit modernė tė Biblės filluan tė hetojnė historinė e katėr librave ato filluan tė vėnė nė dyshim nėse ato janė shkruar nga Mateu, Marku, Luka dhe Gjoni. Ka spekulime qe ungjijtė janė shkruar nga njerėz qė i njihnin apostujt, gjithsesi ky mbetet mister.

Njė prej mistereve mė tė mėdha ka lidhje me identitetin e “dishepullit qė donte Jezusi”. Sipas ungjillit tė Gjonit, ky ishte dishepulli i mbėshtetur tek Jezusi gjatė darkės sė fundit dhe i vetmi dishepull i pranishėm gjatė kryqėzimit. Gjoni 21:24 nėnkupton se gjithė ungjilli i Gjonit bazohet nė kujtimet e kėtij dishepulli. Tre ungjit e tjerė s’e japin emrin e tij dhe nuk thonė asgjė pėr dishepullin e mbėshtetur tek Jezusi nė darkėn e fundit.

Kėrkimi pėr Arkėn e Noes ka qenė gjithnjė njė proces magjepsės pėr tė krishterėt, hebrejtė dhe myslimanėt. Pavarėsisht ekspeditave e zėrave tė ndryshėm nuk ka asnjė tė dhėnė shkencore se arka ėshtė gjetur ndonjėherė. Kėrkuesit e arkės nuk kanė pasur shumė tė dhėna pėr t’i udhėhequr nė kėrkimin e tyre.

Nė fillim tė shekullit tė 21-tė u shfaqen dy vende kandidate pėr eksplorim. Vendi i quajtur Arar dhe njė zonė nė Durupinar. Faraoni i Eksodit ėshtė faraoni qė udhėhoqi Egjiptin e lashtė nė kohėn e eksodit.

Mė saktė, lind pyetja se kush mund tė ketė qenė ky faraon. Historia e skllavėrimit tė fėmijėve tė Izraelit nė Egjipt dhe murtaja, me anė tė sė cilės Perėndia mundėsi ēlirimin e tyre dhe arratisja e tyre duke kaluar detin e Kuq tregohet nė kapitullin e hapjes tė librit tė Eksodit. Faraoni nuk ka emėr dhe ēėshtja e identitetit tė tij ėshtė njė prej mistereve tė mėdha.

Kodi i Biblės i njohur dhe si kodi Torah pėrbėhet nga njė sėrė mesazhesh qė supozohet se ekzistojnė nė tekstin e Biblės qė kur deshifrohen kėto fjalė e fraza kanė kuptime profecike. Pėrdorimi dhe publikimi i “parashikimeve” tė bazuara nė kodet e Biblės ka pasur sukses pėr krijimin e kodeve, mė sė shumti tė bazuara nė punėn e gazetarit tė famshėm, Michael Drosnin. Pėr mėkatet e banorėve tė tyre, Sodoma dhe Gomorra u shkatėrruan.

Emrat e tyre janė bėrė sinonim i mėkatit dhe shprehin nė mėnyrė proverbiale zemėrimin e Perėndisė. Ekzistenca historike e Sodomės dhe Gomorrės diskutohet akoma nga disa arkeologė. Vende kandidate tė mundshme pėr Sodomėn dhe Gomorrėn janė vendet e zbuluara apo vizituara nga Walter E. Rast dhe R. Thomas Schaub nė vitin 1973, nė Bab edh-Dhra.

Sipas mitologjisė sė krishterė Graali i Shenjtė ishte pjata ose kupa e pėrdorur nga Jezusi nė darkėn e fundit dhe thuhet se ka fuqi tė mbinatyrshme. Zhvillimi i legjendės sė Graalit ėshtė gjurmuar nė detaje nga historianėt kulturorė. Ėshtė njė legjendė e cila u shfaq si e plotė nė formėn e romancave tė shkruara, duke buruar mbase nga folklori pre-kristian.

Autorėsia e ungjijve

Misteri: Kush i shkroi ungjijtė?

Ungjijtė janė mbase pjesa mė e rėndėsishme e Testamentit tė Ri dhe deri nė shekullin e 18-tė autorėsia e tyre konsiderohej si mister. Por, teksa studiuesit modernė tė Biblės filluan tė hetojnė historinė e katėr librave ato filluan tė vėnė nė dyshim nėse ato janė shkruar nga Mateu, Marku, Luka dhe Gjoni. Ka spekulime qe ungjijtė janė shkruar nga njerėz qė i njihnin apostujt, gjithsesi ky mbetet mister.

Dishepulli i dashur
Misteri: Kush ishte dishepulli i dashur?

Njė prej mistereve mė tė mėdha ka lidhje me identitetin e “dishepullit qė donte Jezusi”. Sipas ungjillit tė Gjonit, ky ishte dishepulli i mbėshtetur tek Jezusi gjatė darkės sė fundit dhe i vetmi dishepull i pranishėm gjatė kryqėzimit. Gjoni 21:24 nėnkupton se gjithė ungjilli i Gjonit bazohet nė kujtimet e kėtij dishepulli. Tre ungjit e tjerė s’e japin emrin e tij dhe nuk thonė asgjė pėr dishepullin e mbėshtetur tek Jezusi nė darkėn e fundit.

Arka e Noes
Misteri: Ku ėshtė Arka e Noes?

Kėrkimi pėr Arkėn e Noes ka qenė gjithnjė njė proces magjepsės pėr tė krishterėt, hebrejtė dhe myslimanėt. Pavarėsisht ekspeditave e zėrave tė ndryshėm nuk ka asnjė tė dhėnė shkencore se arka ėshtė gjetur ndonjėherė. Kėrkuesit e arkės nuk kanė pasur shumė tė dhėna pėr t’i udhėhequr nė kėrkimin e tyre. Nė fillim tė shekullit tė 21-tė u shfaqen dy vende kandidate pėr eksplorim. Vendi i quajtur Arar dhe njė zonė nė Durupinar.

Faraoni i Eksodit
Misteri: Kush ishte faraoni i Eksodit?

Faraoni i Eksodit ėshtė faraoni qė udhėhoqi Egjiptin e lashtė nė kohėn e eksodit. Mė saktė, lind pyetja se kush mund tė ketė qenė ky faraon. Historia e skllavėrimit tė fėmijėve tė Izraelit nė Egjipt dhe murtaja, me anė tė sė cilės Perėndia mundėsi ēlirimin e tyre dhe arratisja e tyre duke kaluar detin e Kuq tregohet nė kapitullin e hapjes tė librit tė Eksodit. Faraoni nuk ka emėr dhe ēėshtja e identitetit tė tij ėshtė njė prej mistereve tė mėdha.

Fiset e humbura
Misteri: Ēfarė u ndodhi fiseve tė humbura?

Dhjetė Fiset e Humbura tė Izraelit ėshtė njė koncept qė i referohet fiseve tė lashta tė Izraelit qė u zhdukėn nga tė dhėnat biblike pasi mbretėria e Izraelit u shkatėrrua. Shumė grupe hebrenjsh kanė doktrina qė kanė lidhje me ekzistencėn e fshehtė apo kthimin biblike tė kėtyre fiseve. Ky ėshtė njė subjekt qė bazohet pjesėrisht mbi fakte historike e pjesėrisht mbi tradita tė shkruara fetare, si dhe pjesėrisht mbi spekulime.

Kodet biblike
Mister: Bibla duket se ka mesazhe tė koduara; a ėshtė koincidencė?

Kodi i Biblės i njohur dhe si kodi Torah pėrbėhet nga njė sėrė mesazhesh qė supozohet se ekzistojnė nė tekstin e Biblės qė kur deshifrohen kėto fjalė e fraza kanė kuptime profecike. Pėrdorimi dhe publikimi i “parashikimeve” tė bazuara nė kodet e Biblės ka pasur sukses pėr krijimin e kodeve, mė sė shumti tė bazuara nė punėn e gazetarit tė famshėm, Michael Drosnin.

Kopshti i Edenit
Misteri: Ku ėshtė kopshti i Edenit?

Ndėrkohė qė pjesa mė e madhe e studiuesve biblikė dhe teologėve e konsiderojnė historinė e kopshtit tė Edenit si jo tė vėrtetė, disa njerėz besojnė se ky vend ekziston realisht. Pėr mė tepėr, Bibla jep tė dhėna pėr vendndodhjen. Kjo ka bėrė qė shumė vetė tė pėrpiqen ta gjejnė duke kėrkuar nė vendndodhjet e aluduara nė Irak, Afrikė dhe Gjirin Persik.

Sodoma and Gomorra
Misteri: A ishin qytete reale dhe nėse po, ku?

Pėr mėkatet e banorėve tė tyre, Sodoma dhe Gomorra u shkatėrruan. Emrat e tyre janė bėrė sinonim i mėkatit dhe shprehin nė mėnyrė proverbiale zemėrimin e Perėndisė. Ekzistenca historike e Sodomės dhe Gomorrės diskutohet akoma nga disa arkeologė. Vende kandidate tė mundshme pėr Sodomėn dhe Gomorrėn janė vendet e zbuluara apo vizituara nga Walter E. Rast dhe R. Thomas Schaub nė vitin 1973, nė Bab edh-Dhra.

Arka e Marrėveshjes
Misteri: Ku ėshtė arka e Marrėveshjes

Arka e Marrėveshjes ėshtė njė enė e madhe qė sipas pėrshkrimit nė Bibėl pėrmbante gurė, ku ishin gdhendur dhjetė urdhėresa. Arka u mbajt nė Jeruzalem deri kur babilonasit shkatėrruan tempullin. Qė atėherė, arka u fut nė listėn e legjendave dhe u zhduk pėrgjithmonė. Ka mjaft teori se ku mund tė ndodhet arka, por ajo mbetet mister.

Grali i Shenjtė
Misteri: Ku ėshtė Grali i Shenjtė?

Sipas mitologjisė sė krishterė Graali i Shenjtė ishte pjata ose kupa e pėrdorur nga Jezusi nė darkėn e fundit dhe thuhet se ka fuqi tė mbinatyrshme. Zhvillimi i legjendės sė Graalit ėshtė gjurmuar nė detaje nga historianėt kulturorė. Ėshtė njė legjendė e cila u shfaq si e plotė nė formėn e romancave tė shkruara, duke buruar mbase nga folklori pre-kristian.

Blendina Cara
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1445


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

grali

Mesazh  gjoniradovani prej 29.10.09 8:51

Grali i shenjte nuk eshte tjeter vetem se njeriu.
Njeriu eshte kupa ku mesuesi shpirteror hedh veren e tij, qe ne kete rast eshte fjala e perendise.
avatar
gjoniradovani

16


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Bibla - misteret dhe kodi i saj

Mesazh  tr4sh3g|m prej 02.12.09 17:47

gjoniradovani shkruajti:Grali i shenjte nuk eshte tjeter vetem se njeriu.
Njeriu eshte kupa ku mesuesi shpirteror hedh veren e tij, qe ne kete rast eshte fjala e perendise.

gabim je per me mar vesh shikjoje THE DAVINCI CODE filimin

tr4sh3g|m

2


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Bibla - misteret dhe kodi i saj

Mesazh  gjoniradovani prej 02.12.09 22:34

Te vertetat neper libra fetare kam kuptuar se nuk mund te jene gjithmone te drejtperdrejta , sepse shumicen e rasteve ato kan perdorur shembelltyrat ose dhe shume here fjalen e tyre e kane koduar me kode te ndryshme. njeri prej tyre quhet kodi abtash. jane tre dituri qe njeriu mund te gjeje.

E para eshte ajo qe shihet neper libra,kete dituri mund ta dije gjithkush , e dyta eshte nje dituri qe mund ta gjesh vetem duke kaluar neper rrugen qe kane kaluar njereyit e shejte, kete dituri e din vetem pak vete , dhe eshte dhe nje dituri e trete qe ta shfaq vete zoti e cila nuk mund te shprehet me fjale por vetem kuptohet.

Sh.Agustini ka thene: po nuk me pyeten per konceptin e kohes une e di se cka eshte, ndersa po me pyeten une nuk di se si ta shpjegoj, per keta njerez flet edhe kurani kur thote= jane disa njerez qe nuk jane profete , por poziten e tyre e kan zili dhe profetet.
Tani te dalim te kupa= me kujtohet tani nje kenge qe thote, saksi zemren me ja ba, me vadit me lot pa pra. zemra eshte per mu kupa e gralit.
avatar
gjoniradovani

16


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Bibla - misteret dhe kodi i saj

Mesazh  BLEDIKORCARI prej 16.12.09 9:18

tr4sh3g|m shkruajti:
gabim je per me mar vesh shikjoje THE DAVINCI CODE filimin

Per njeriun jam dakord me ty, por jo se hedh veren e shenjte tek ky njeri i cili quhet Magdalena por hedh faren e tij per tu vazhduar "rraca" .
Njeriu i mbeshtetur tek "darka e fundit" eshte femer dhe eshte pikerisht e dashura e Jezusit, Magdalena.

BLEDIKORCARI

1


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Bibla - misteret dhe kodi i saj

Mesazh  Estilen prej 16.12.09 11:54

Une nuk jam as besimtar e as ateist i thekur, por dua te di nga kushdo qe kontribuon ne kete forum, se c'parashikon BIBLA ne codet e saj misterioze, per ngjarjen aq shume te perfolur qe pritet te ndodhe me 21 dhjetor 2012...?
Ndoshta dicka eshte shkruar per te por nuk e kam pare gjekundi.

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Bibla - misteret dhe kodi i saj

Mesazh  elizabeta8@yahoo.com prej 16.12.09 22:12

Bibla flet per apokalipsin qe po ta perkthesh don te thote te heqesh vellon, don me thane te zbulosh. e verteta eshte se rreth asaj kohe do te shpallet e verteta qe e mundon njeriun me shekuj me rradhe.

Pra cfare do te zbuloje njeriu nje gje e cila me vone do te permbysi dogmat qe fete e ndryshme kane hedhur deri me tani ne qarkullim dhe kjo e vertete eshte se njeriu do ta njohi zotin dhe do ta shikoje drejteperdrejt, ashtu si dikur Jakobi .

Ne te vertete jakobi pau brendesine e vetes ate qe quhet = vetja.

Kur njeriu do te shikoje me pasterti brenda vetes se vet dhe te gjeje vehten , ai do ta kuptoje me ne fund se kjo vehte qe ai pa eshte zoti i gjithpushtetshem.

Kete te vetete do ta shpallin me ne fund ato njerez te pushtetshem te fese qe deri tani per interesa te ngushta e kane fshehur. Dhe kjo e vertete do behet apokalipsi i atij viti qe ti pyete. Per kujtese ju them se kur njeriu pyeti veten se kush je ti, ajo ju pergjigj= une jam ai qe je.

Fetaret kane dashur gjithmone ta lene ne erresire njeriun duke ju pergjigjur besimtareve kur i pyesnin se kush eshte zoti duke i thene se = ai eshte.

Por une i them atyre dashakeqeve ose injoranteve se zoti eshte veta e pare njejes e foljes jam.

UNE JAM. KETE SHPREHJE DO TE KISHA DESHIRE QE CDO NJERI MOS TA HARRONTE
avatar
elizabeta8@yahoo.com

7


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Bibla - misteret dhe kodi i saj

Mesazh  Jon prej 27.02.10 11:17

Kodi i Biblės
A ėshtė parashikuar historia e njerėzimit nė Bibėl



Sipas fetarėve Bibla ėshtė libėr i shenjtė, i zbritur me frymėzimin e Zotit nė Tokė, e ndonėse ajo flet pėr historinė e popullit hebre dhe jetėn e Jezusit, sė bashku me predikimet hyjnore, pėr shumė persona Bibla ka koduar edhe tė ardhmen...

Hitleri, nazistėt, vdekja e princeshės Dajana, e tė tjerė tė pėrfshira nė bibėl?

Nuk bėhet fjalė pėr ndonjė Bibėl “tė re”, por pėr shkodimin e kodeve tė fshehura nė librin e shenjtė. Ideja e kodeve tė Biblės kanė lindur qė nė shekullin e 12-tė, kur disa studentė hebrenj zbuluan fjalė interesante tė fshehura nė versionin hebre tė Torah, librin e parė nga pesė librat e Biblės.

Hebrenjtė mendojnė se libri i shenjtė detajon ēdo gjė qė do tė ndodhė nė Tokė, dhe se ēdo gjė ėshtė kodifikuar nė Bibėl; Rabinėt e mėdhenj kanė theksuar gjithnjė se nė kėto libra tė diktuara nga Mojsiu drejtpėrdrejt nga Zoti, asnjė ndryshim nuk duhet bėrė.

Periudha e re e kodeve tė Biblės nisi nga Majkėll Ber Ueismandl, njė rabin sllovak, qė me vėshtirėsi i shpėtoi dhomave tė vdekjes naziste. Interesi i tij pėr librat antikė dhe pėr kodet biblike e ēuan nė zhvillimin e teorive tė tij.

Edhe pse Lufta e Dytė Botėrore ndihmoi nė shkatėrrimin e jetės sė vjetėr tė Ueismanėlit, ajo rriti idetė e shkodifikimit tė kodeve me historitė e famshme tė programit gjerman “Enigma”.

Gjithashtu, ajo krijoi mikrokompjuterėt e parė dhe shumė shkollarė tė Torahut, tė pasionuar me idetė e Ueismandėlit, ishin tė aftė tė ndėrthurnin teknologjinė e lartė e komplekse nė kėrkimet e tyre tė thelluara pėr kodet biblike.

Nė vitin 1994, njė grup intelektualėsh, Doron Uixtum, Elijahu Rips dhe Joav Rozenberg, publikuan njė studim nė revistėn “Statistical Science” (Shkenca statistikore) mbi njė eksperiment qė kishin zhvilluar nėpėrmjet metodave tė krijuara nga Ueismandėli. Ata thanė se kishin gjetur referenca tė 34 Rabinėve tė Mėdhenj, sė bashku me ditėt e lindjes dhe tė vdekjes sė tyre, tė fshehura nė librin e Gjenezės.

Studimi i tyre tėrhoqi interesin popullor dhe tė shkencėtarėve mbi Kodet Biblike, qė zgjat deri mė sot, dhe ka arritur nė shtypjen e dhjetėra librave, megjithėse shumė prej tyre nuk janė shkruar bazuar nė metoda shkencore.

Por, si janė tė shkodohen nga Bibla kėto mesazhe? Nė mėnyrėn mė tė thjeshtė, kėrkuesi pėrdor njė sistem tė quajtur Sekuenca e Baraslarguar e Shkronjave. Kjo zhvillohet, duke vendosur tė gjitha shkronjat e tekstit nė krah tė njėra-tjetrės, pa hapėsira apo shenja pikėsimi. Mė pas, duke pėrdorur si njė formė pazėlli, arrihet tė zbulohen fjalė tė sakta, tė cilat kanė lidhje me temėn e bisedės.

Pėr shembull, nė tekstin e pasqyruar nė faqe, duke kaluar ēdo tre letra nga pika e nisjes krijohet fjala “Nazi”. Metoda mund tė pėrdoret para ose pas, me ēdo lloj numri tė kalimit nga njėra shkronjė nė tjetrėn. Ka edhe metoda akoma mė tė komplikuara tė kodimit, tė quajtura matrica; ato janė prezantimi dydimensional i tekstit, qė pėrmban fjalė nė drejtime tė ndryshme.

Zbulimi fillestar i Ueismandėlit ishte duke marrė shkronjėn e parė T nė vjershėn e parė tė librit tė Gjenezės e mė pas duke tejkaluar 50 shkronja tre herė arrihet nė fjalėn TVRH, qė nė shqiptimin hebre ėshtė Torah. Ky zbulim ėshtė i njėjtė edhe nė kalimin me 50 shkronja nė librat e Eksodit dhe Numrave.

Kohėt e fundit, kėrkuesit kanė treguar referenca tė Hitlerit, Mein Kampfit dhe ngjarje tė tjera historike.

Megjithatė, autorėt e sensacionalit janė pak tė padrejtė nė mėnyrėn e pėrpunimit shkencor dhe Kodi i Biblės ėshtė kthyer nė njė farė fenomeni, ashtu sikurse profetėsitė e Nostradamusit. Kohėt e fundit, shumė kėrkues janė pėrpjekur pėr ta pėrdorur kėtė si njė metodė pėr tė parashikuar tė ardhmen.

Shumė entuziastė tė kodeve mendojnė se kjo nuk ėshtė njė mėnyrė pėr tė arritur nė pėrfundimin nė fatin tonė, por duhet tė shihet si njė vėrtetim se Torah ėshtė shkruar realisht nga Zoti, qė kishte njohjen e tė gjitha gjėrave qė do tė vinin mė pas.

Ata thonė se kėrkimi nė tekste pėr referenca tė zhvillimeve tė sė ardhmes nuk ėshtė real, pasi nėse ato nuk ndodhin, i bie tė jenė njė rastėsi nė formimin e fjalėve.

Shumė njerėz mendojnė se detaje tė vėrteta qė ekzistojnė nė Kodin e Biblės, janė mė shumė fjalė tė rastėsishme qė thjesht rastisi tė jenė tė njėjta me njė ngjarje tė vėrtetė.

Megjithatė, ekziston njė grup i specialistėve skeptikė tė statistikave dhe kompjuterėve nė botėn shkencore. Dy nga kėta intelektualė, matematicienėt Dror Bar-Natan dhe Brendan Mekkei, ishin tė parėt qė refuzuan zbulimet e Uixtum, Rips dhe Rozenberg. Mekei dhe Bar-Natan arritėn nė rezultate tė pėrafėrta teksa kėrkonin pėr detaje tė rabinėve tė famshėm nė librin “Lufta dhe paqja” tė Leon Tolstoit.

Eksperimente tė tjera kanė arritur nė parashikimin e vrasjeve tė famshme, si vdekja e Princeshės Dajana dhe “Lufta mbi terrorizmin”, tė gjitha tė fshehura nė librin “Mobi Dik”.

Thyesit e Kodeve tė Biblės thonė se po zhvillojnė kėto kėrkime pėr tė provuar se Zoti nė tė vėrtetė shkroi Biblėn, megjithėse shumė tė tjerė tentojnė qė tė shohin kėtė si njė parashikim i sė ardhmes.
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Bibla - misteret dhe kodi i saj

Mesazh  Estilen prej 27.02.10 11:37

Do i besoja plotesisht kodeve te fshehura te Bibles,ne se ata qe merren me ckodimin kompjuterik te saj, do te percaktonin nje date-ngjarje ne te ardhmen (qe njerzimi ta perjetonte realisht)dhe jo mbas nje ngjarje qe ka ndodhur dhe pastaj keta komentues,rendin e i mveshin Bibles ato merita te stisura e jo reale.

Asnjehere nuk u fol per tragjedine, para se te vdiste princesh Daiana, kurse sot na relatohet se vdekja e saj ishte parashikuar ne Bibel.

Ngelem skeptik per keto versione, deri sa faktet te jene te pakundershtueshme me ngjarje reale te parashikuara e te vertetuara qe ndodhen.

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Bibla - misteret dhe kodi i saj

Mesazh  moi prej 21.04.10 20:30

Per vdekjen e Dajanes eshte parashikuar nga kuartetet e Mishel Nostradamus e jo nga bibla.
Bibla nuk eshte fjala e zotit, apo parashikimi i se ardhmes por libri me i jashtezakonshem qe mund te krijohet ne toke.
Nje liber historik, filozofik, psikologjik, roman etj et te permbledhura ne nje te vetem.

moi

2


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Kodi i Bibles

Mesazh  zxcvb prej 29.06.10 13:32

Cmendim kini per kodin e Bibles ?
Besoj se te gjithe e njohin...Kode te inkriptuara para 2000 vjetesh, qe me ane te kompjuterave zberthehn fjale kyce (sipas germave gjate nje intervali te caktuar ) ne lidhje me historine njerezore apo dhe te ardhmen tone !

Jepni mendimet tuaja...
avatar
zxcvb

8


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Bibla - misteret dhe kodi i saj

Mesazh  gentjan kaloshi prej 29.06.10 16:17

][zeburi,torah,bibla dhe kurani jane libra me autoresi hyjnore gjithsesi tekstet e 3 te pareve jane paksa devijuar nga njerezit psh ne torah librin qe i ka zbritur Musait(Moze,Moisiut) ka qene profetizuar ardhja e Isait (Jezusit) ne bibel ardhja e Ahmedit(Muhamedit) keshtu qe pasi kryenin misionin hyjnor i linin vendin profetit pasardhes,por hebrenjte e fshehen identitetin e isait ne librin e tyre sepse deshironin te ishin perhere populli me i zjedhur edhe pse te tere profetet predikuan te njejtat gjera te adhuronin ZOTIN dhe askend tjeter kjo eshte rrenja e te gjithe profeteve, kurse per kuranin AI qe e zbriti u zotua qe nuk do te pesonte ndryshime deri ne fundin e koherave ku nuk ka dite dhe nate gjithsesi te kater librat e doreshkrimet profetike duhen besuar
avatar
gentjan kaloshi

21


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Bibla - misteret dhe kodi i saj

Mesazh  Jon prej 09.08.10 9:50

Fakte befasuese pėr Biblėn mė tė vjetėr tė botės



Dorėshkrimi nė formė pergamene qė mbart njė histori dhjetėra shekullore

Libri me origjinė misterioze pėrmban mė shumė se 27 mijė korrigjime

Njė version e kodeksit Sinaiticus qė daton nė shekullin e katėrt gjendet prej disa kohėsh nė internet. Ėshtė i shkruar me dorė dhe mund tė jetė libri i parė i krijuar nė historinė e njerėzimit. Faqet e tij tregojnė se si Bibla ke evoluar nėpėrmjet shekujve.

Mė 6 korrik 2009, Bibla mė e vjetėr e botės u bė dixhitale. Dorėshkrimi Codex Sinaiticus i shekullit tė katėrt ėshtė njė prej teksteve mė tė rėndėsishme tė krishterimit, duke datuar nė kohėn e Konstantinit tė Madh. Falė projektit Codex Sinaiticus tani tė gjithė mund t’i shohin faqet e ashpra tė krijuar prej lėkure kafshėsh nė internet.

Fotografitė e librit tė shenjtė shfaqin tekstin origjinal nė greqisht tė shoqėruar me pėrkthimin nė anglisht dhe dėmet e shkaktuara nė shekuj nėpėr fletė. Rreth 880 faqe origjinale nga 1460 nė total i kanė mbijetuar shekujve tė pacenuara, duke pėrfshirė njė Testamenti i Ri dhe rreth gjysma e Testamentit tė Vjetėr.

Pasi studiuesi gjerman, Constantin von Tischendorf zbuloi faqet e Sinaiticus-it nė manastirin e Shėn Katerinės nė Egjipt nė vitin 1844, fletėt e shkruara me dorė tė pergamenės morėn rrugėn drejt institucioneve nė Britani, Gjermani dhe Rusi, duke e bėrė ekzaminimin e vėshtirė deri sa u arrit njė bashkėpunim. Sinaiticus shėnon njė kalim tė rėndėsishėm nė krijimin e librave nė histori.

Tė krishterėt e hershėm bėnė njė zgjedhje tė pazakontė, duke lėnė mėnjanė faqet e ndara dhe duke i mbledhur gjithė tekstet nė njė volum, i cili mė pas ishte i destinuar tė lexohej si i plotė. “Kodeksi ishte njė prej novacioneve teknologjike mė tė mėdha tė kohės sė tij”, thotė studiuesi i Biblės, David Parker. “Atyre u duhej tė krijonin njė teknologji tė re pėr tė krijuar njė libėr tė plotė”.

Origjina e Sinaiticus-it s’ėshtė e qartė. Mund tė jetė njė prej 50 Biblave qė historiani i hershėm i kishės dhe Peshkopi i Caesarea Esebius pėrgatiti pėr Konstantinin. Nėse ėshtė kėshtu, ka mbėrritur nė njė farė mėnyre nė manastirin e Shėn Katerinės, ku thuhet se ėshtė dhe vendi i shenjtė i djegies sė shkurres sė Moisit, si njė dhuratė e perandorit Justinian nė shekullit e gjashtė.

Nė ēdo rast, Sinaiticus u bė njė prej zotėrimeve mė tė rėndėsishme tė manastirit. Tre dorėshkrimet e rėndėsishme qė qėndrojnė pas Biblės janė Sinaiticus, Vaticanis dhe Alexandrinus.

Ashtu si Sinaiticus, edhe kodeksi Vaticanus daton nė shekullin e katėrt me Alexandrinus tė transkriptuar njėqind vjet mė vonė. Vaticanus u ruajt dhe u rishkrua nė shekullin e pesėmbėdhjetė. Alexandrinus mund tė jetė ai qė ėshtė ruajtur mė mirė. Por, vetėm Sinaiticus ka tė plotė Testamentin e Ri.

Pėrmbajtja dhe paraqitja e ndryshme e librave dėshmon pėr historinė revolucionuese tė Biblės. Nė kėtė pikė tė gjithė studiuesit bien dakord: Pėr sa i pėrket kaligrafisė sė kodeksit Sinaiticus ajo mund tė cilėsohet e mrekullueshme dhe e papėrsėritshme.

Pas thuajse 1600 vjetėsh pėrdorimi dhe kalimi dorė mė dorė dorėshkrimi ėshtė sėrish “befasues”, “shushatės” dhe “tepėr i ēmuar”, sipas kuratorėve tė projektit. Cilėsia e tij rivalizon dhe pergamenat mė tė mira tė dorėshkrimeve mesjetare tė prodhuara qindra vjet mė vonė. Po tė shihet nga afėr dallohet shumė qartė stili i tė shkruarit.

Cepat e dorėshkrimit tė famshėm janė njollosur dhe holluar nga pėrdorimi. Atė Justin Sinaites, njė murg qė kujdesej pėr librarinė e manastirit tė Shėn Katerinės shpjegon se “ky tekst nuk ėshtė krijuar si njė abstragim, por pėr tė mbėshtetur dedikimin dhe lutjet e njė komuniteti tė krishterė qė rronte nė atė kohė”.

Prekja e shenjtėrisė qė pėrmban ky tekst duket se ėshtė e gjallė edhe nė shekullin e 21-tė duke pasur parasysh kėrkesėn e njerėzve pėr ta parė dhe gjithė historinė qė dorėshkrimit mbart.

Mund ta lexoni online

Mė 6 korrik 2009, Bibla mė e vjetėr e botės u bė dixhitale. Dorėshkrimi Codex Sinaiticus i shekullit tė katėrt ėshtė njė prej teksteve mė tė rėndėsishme tė krishterimit, duke datuar nė kohėn e Konstantinit tė Madh. Falė projektit Codex Sinaiticus tani tė gjithė mund t’i shohin faqet e ashpra tė krijuar prej lėkure kafshėsh nė internet. Fotografitė e librit tė shenjtė shfaqin tekstin origjinal nė greqisht tė shoqėruar me pėrkthimin nė anglisht dhe dėmet e shkaktuara nė shekuj nėpėr fletė.

Bibla pėrbėhet vetėm nga fragmente tė restauruara

Rreth 880 faqe origjinale nga 1460 nė total i kanė mbijetuar shekujve tė pacenuara, duke pėrfshirė njė Testamenti i Ri dhe rreth gjysma e Testamentit tė Vjetėr. Pasi studiuesi gjerman, Constantin von Tischendorf zbuloi faqet e Sinaiticus-it nė manastirin e Shėn Katerinės nė Egjipt nė vitin 1844, fletėt e shkruara me dorė tė pergamenės morėn rrugėn drejt institucioneve nė Britani, Gjermani dhe Rusi, duke e bėrė ekzaminimin e vėshtirė deri sa u arrit njė bashkėpunim.

Mund tė ketė qenė libri i parė i vėrtetė

Sinaiticus shėnon njė kalim tė rėndėsishėm nė krijimin e librave nė histori. Tė krishterėt e hershėm bėnė njė zgjedhje tė pazakontė, duke lėnė mėnjanė faqet e ndara dhe duke i mbledhur gjithė tekstet nė njė volum, i cili mė pas ishte i destinuar tė lexohej si i plotė. “Kodeksi ishte njė prej novacioneve teknologjike mė tė mėdha tė kohės sė tij”, thotė studiuesi i Biblės, David Parker. “Atyre u duhej tė krijonin njė teknologji tė re pėr tė krijuar njė libėr tė plotė”.

27 mijė korrigjime, por asnjė kod sekret tė Da Vinēit

Fshirje, shtime, korrigjime, zėvendėsime – Sinaiticus shfaq njė Bibėl nė proces. Ndėrmjet shekullit tė katėrt dhe tė dymbėdhjetė, shkrues tė ndryshėm kanė korrigjuar drejtshkrimin e dobėt tė kolegėve tė tyre mė tė hershėm. Me domethėnie teologjike ėshtė se Ungjilli i Markut pėrfundon shumė shpejt. Sinaiticus pėrmban dhe dy libra qė nuk ia dolėn tė miratohen nga kisha mė vonė, Letra e Apostullit Barnabas dhe Bariu i Hermas. Ndryshimet janė tė rėndėsishme sepse sjellin tek ne histori tė gjallė.

Sinaiticus kishte njė fillim misterioz

Origjina e Sinaiticus-it s’ėshtė e qartė. Mund tė jetė njė prej 50 Biblave qė historiani i hershėm i kishės dhe Peshkopi i Caesarea Esebius pėrgatiti pėr Konstantinin. Nėse ėshtė kėshtu, ka mbėrritur nė njė farė mėnyre nė manastirin e Shėn Katerinės, ku thuhet se ėshtė dhe vendi i shenjtė i djegies sė shkurres sė Moisit, si njė dhuratė e perandorit Justinian nė shekullit e gjashtė. Nė ēdo rast, Sinaiticus u bė njė prej zotėrimeve mė tė rėndėsishme tė manastirit.

Von Tischendorf komplotoi pėr ta shtėnė nė dorė

I etur pėr t’ia mbathur me dokumentin qė kishte zbuluar, studiuesi gjerman Cosntantin von Tischendorf pėrhapi njė histori se murgjit e Shėn Katerinės po grisnin faqet e Sinaiticus-it pėr tė ndezur zjarrin nė shporta dhe tha se duhet ta largonte atė nga manastiri pėr ta mbrojtur. Studiuesi i Biblės, David Parker thotė se kjo ėshtė thjesht gjepur. “Njė shportė ėshtė thjesht njė shportė. Murgjit i pėrdornin shportat pėr tė ruajtur dorėshkrimet e librarisė. Dhe pergamenat nuk krijojnė as nxehtėsi tė madhe”, thotė ai.

Ėshtė njė prej tre Biblave mė tė rėndėsishme tė hershme

Tre dorėshkrimet e rėndėsishme qė qėndrojnė pas Biblės janė Sinaiticus, Vaticanis dhe Alexandrinus. Ashtu si Sinaiticus, edhe kodeksi Vaticanus daton nė shekullin e katėrt me Alexandrinus tė transkriptuar njėqind vjet mė vonė. Vaticanus u ruajt dhe u rishkrua nė shekullin e pesėmbėdhjetė. Alexandrinus mund tė jetė ai qė ėshtė ruajtur mė mirė. Por, vetėm Sinaiticus ka tė plotė Testamentin e Ri. Pėrmbajtja dhe paraqitja e ndryshme e librave dėshmon pėr historinė revolucionuese tė Biblės.

E vjetra ėshtė e bukur

Nė kėtė pikė tė gjithė studiuesit bien dakord: Pėr sa i pėrket kaligrafisė sė kodeksit Sinaiticus ajo mund tė cilėsohet e mrekullueshme dhe e papėrsėritshme. Pas thuajse 1600 vjetėsh pėrdorimi dhe kalimi dorė mė dorė dorėshkrimi ėshtė sėrish “befasues”, “shushatės” dhe “tepėr i ēmuar”, sipas kuratorėve tė projektit. Cilėsia e tij rivalizon dhe pergamenat mė tė mira tė dorėshkrimeve mesjetare tė prodhuara qindra vjet mė vonė. Po tė shihet nga afėr dallohet shumė qartė stili i tė shkruarit.

Zoti ėshtė njėsoj popullor si gjithmonė

Ndryshe nga kopertina e famshme e revistės “Time” nė vitin 1966, Zoti nuk ėshtė aspak i vdekur. Nė 48 orėt e para qė Bibla mė e vjetėr nė botė u bė e disponueshme nė internet, ajo u klikua 96.4 milionė herė. Fatmirėsisht, kompjuteri i serverit, i cili ėshtė i vendosur nė Leipzig ka njė tjetėr rezervė, ndaj kjo bėn tė mundur qė tė mos ēekuilibrohet gjithė sistemi nga klikimet e mėdha nė numėr. Shumė shpejt Sinaiticus do tė shfaqet nė njė dokumentar britanik.

Njė prekje historie

Cepat e dorėshkrimit tė famshėm janė njollosur dhe holluar nga pėrdorimi. Atė Justin Sinaites, njė murg qė kujdesej pėr librarinė e manastirit tė Shėn Katerinės shpjegon se “ky tekst nuk ėshtė krijuar si njė abstragim, por pėr tė mbėshtetur dedikimin dhe lutjet e njė komuniteti tė krishterė qė rronte nė atė kohė”. Prekja e shenjtėrisė qė pėrmban ky tekst duket se ėshtė e gjallė edhe nė shekullin e 21-tė duke pasur parasysh kėrkesėn e njerėzve pėr ta parė dhe gjithė historinė qė dorėshkrimit mbart.
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Lotaria e sotme ka origjine biblike

Mesazh  Fikrro prej 14.03.11 12:30

Lotaria e sotme ka origjine biblike



Prej kohesh moralistet dhe psikoanalistet mundohen te spjegojne arsyet e njerezve per tu shtyre drejt idese se njohjes me fatin e tyre edhe nepermjet lojrave te njohura te llotarise. Nepermjet analizimit te kujdesshem te vargjve te Bibles, studjuesit kane dale me perfundimin se pikerisht ketu mund te gjenden referimentet e para te llotarise dhe fatit ne pergjithesi.

Keshtu ne kapitullin e 26 te Librit te Numurave, tregohet se Moisiu, per te ndare parcelat e tokave qe ndodheshin ne bregun perendimor te lumit Jordan, i referohet pikerisht nje lloj llotarie e cila do te mundesonte paanesine ne ndarjen e tyre.

Ne kete kapitull,Zoti i thote Moisiut, "ndarja e tokave do te behet ne menyre te rastesishme, sipas, emrave te tribuve te tyre"
Keto vargje, Pervece tregojne paanesine e e "llotarise", tregojne njekohesisht se fillimet e saj, i gjejme pikerisht ne kete liber te lashte.
avatar
Fikrro

616


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Nje hyjni femerore e fshehur ne Bibel

Mesazh  Fikrro prej 04.04.11 11:28

Nje hyjni femerore e fshehur ne Bibel?



Shenjtorja femerore e zhdukur nga Bibla e diteve tona. Studimet e fundit nga Oksford kane hapur nje debat te ri mbi rolin e gruas ne te tri fete e medha monoteiste: Islamin, Krishterimi dhe Judaizmin.
Francesca Stavrakopoulou, hulumtues ne Fakultetin e Teologjise dhe Fese ne universitetin e famshem britanik, ka gjetur ne Dhiaten e Vjeter, disa referenca per Asherahun, qe simbolizonte perendeshen e pjellorise ne kete tekst te shenjte. Kjo shenjtore mendohet te jete hequr nga Bibla gjate shekujve, mbase prej duarve te ndonje maskilisti te shfrenuar.

Sipas disa mbishkrimeve te gjetura ne objekte arkeologjike ne Sinai, Yahweh qe eshte emir i Zotit ne hebraisht dhe Asherah thuhet te kene ardhur si nje cift ne toke. Edward J. Wrighti, president i Qendres se Studimeve ne Arizona, konfirmon gjetjet e Stavrakopoulou-t, duke theksuar se shume mbishkrime ne hebraishten e lashte permendin si Zotin dhe Asherah-un.

Sipas Discovery News, roli i shejntores Asherah ishte vecanerisht i rendesishme ne disa fe te lashta te orientit dhe simbolizonte perendine e pjellorise dhe te tokes. Ajo njihej me emra te ndryshme te tilla si Astarte dhe Istar, e cila ne italisht mund te perkthehet si "pema e shenjte".

Aaron Brody, nje studiues biblik ne Pacific School of Religion shpjegon se hebrenjte e lashte ishin politeiste, dhe vetem nje pakice e vogel perbehej nga monotheistet. Situata pesoi nje ndryshim radikal ne shekullin e 586 para Krishtit, me shkaterrimin e Tempullit te Jeruzalemit.




avatar
Fikrro

616


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Kodi Biblik

Mesazh  Estilen prej 11.07.11 20:38



Njė algoritėm izraelit hedh dritė mbi Biblėn




Kjo foto pa datė vėnė nė dispozicion te publikut nga Instituti Yad Ben Zvi mė 8 nėntor 2007, tregon njė pjesė tė njė pergameni tė lashtė,qe besohet tė jetė pjesė e dorėshkrimeve mė autoritative tė Biblės hebraike, Codex Aleppo. Nje software i zhvilluar nga njė ekip izraelit dijetarėsh tė udhėhequr nga Moshe Koppel, te Universitetit Bar Ilan pranė Tel Avivit, ėshtė duke dhene sinjalizime intriguese tė reja pėr atė qė studiuesit besojnė se jane duart te shumta ato qė shkruan Biblėn.

Program i ri i software analizon stilin dhe fjalet e zgjedhura pėr tė dalluar pjesė te njė teksti tė vetėm tė shkruar nga autorė tė ndryshėm, dhe kur zbatohet algorithmi i tij nė Biblė ,atehere ai ngacmohet nga tinguj te veēantė,sipas shkrimeve te autoreve te ndryshem nė librin e shenjtė.

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi