Sekretet e bankave

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Sekretet e bankave

Mesazh  Jon prej 25.10.09 11:36

Sekretet e bankave

Prej shumė e shumė vitesh ekziston njė institucion qė quhet bankė, e cila me anė tė trilleve ekonomike dhe me premtimet pėr pasurim, tė bėn tė mendosh se paratė e tua janė mė tė sigurta nė duart e tyre



Sekreti I: Pėr shumė banka klientėt mė tė vlefshėm nuk janė shtresa e pasur, por ata "Joe Lunchbox".

Preuninger thotė se nė vitin 1999, Gramm-Leach-Bliley lejuan bankat dhe firmat e sigurimeve tė thyenin pengesat qė kishte nė vend qė nga viti 1930. Ligji i ri ishte "nė qoftė se ti tėrhiqje tė gjitha depozitat prej 10.000 $ dhe mė shumė, shumica u shėnohej institucioneve si Charles Schwab, Fidelity ose Merrill Lynch.

Ata morėn klientėt mė tė mirė. Bankat po bėheshin pak a shumė si njė lavanderi, ku ti depozitoje paratė pėr njė kohė tė shkurtėr, sepse ti akoma duhej tė paguaje me ēek ose me para nė dorė.

Nė tė njėjtėn kohė kreditė pėrfitonin fitime tė vogla me qė raportet e interesave qėndruan pak a shumė tė ulėta, duke detyruar bankat tė kėrkonin garantues dhe tė ardhura pa pėrfitime. Preuninger thotė se, "Qėllimi ishte qė bankat tė mund tė identifikonin jo vetėm pagesat qė do tė mund tė harxhonin, por edhe tė realizonin njė punė mė tė mirė pėr mbledhjen e taksave".

Klientėt me tė ardhura mesatare patėn potencialin mė tė lartė pėr mbledhjen e taksave. Preuninger tha se, "Ėshtė njė segment klietėsh qė duhet tė quhet 'Joe Lunchbox'". Ata janė duke menaxhuar para nga ēeqet e rrogave nė ēeqet e rrogave.

Bėhet fjalė pėr njė kategori njerėzish qė kėrkojnė kredi me ēdo kusht edhe pse kanė tė ardhura tė ulėta, qė preferojnė mė mirė tė paguajnė njė overdraft duke qarkulluar paratė e rrogės se sa t'ia dorėzojnė shtėpinė apo pronat e tyre bankės.

Sipas njė studimi tė bėrė nga njė firmė kėshilltare e Bretton Woods Inc., vitin e kaluar overdraftet dhe shpenzimet e fondeve insufiēente arritėn nė afėrsisht 35 bilion $ dhe mbuluan rreth 90% tė tė ardhurave tė klientėve tė bankės.

Ndėrsa sipas njė studimi tė Koorporatės sė Sigurimit tė Depozitave Federale, treēereku i bankave i pėrfshin klientėt automatikisht nė programet "mbrojtja e overdrafteve" pa njė leje zyrtare dhe mė shumė se gjysma e bankave manipulojnė urdhėrin nė tė cilin ēeqet duken qartė se rrezikojnė shumė pagesa ovedraftesh.

Preuninger tha se, "Ata janė duke u munduar tė arrijnė fitimet mė tė mėdha qė munden, ja pse ata pėrshpejtojnė nė njė mėnyrė tė kėndshme transparencėn ligjore duke e tejkaluar ose minimizuar sa mė shumė tė munden.

Dikush qė tėrheq para pa pasur tė tilla nė llogarinė e tij, disa herė nė vit duhet tė zgjedhė njė bankė me njė program qė ia lehtėson punėn e zėvendėsimit tė parave.

Sekreti II: Bankat shpresojnė qė klientėt e overdrafteve tė mos i kuptojnė alternativat.

Bankat mendojnė se mbrojtja e overdrafteve pėr shėrbimet ndaj klientit ėshtė njė lehtėsim, i cili mundėson njė alternativė pėr huadhėnėsit e rrogave. Ndėrkohė qė akoma disa nga kėta klientė mund t'ia dalin mbanė mė mirė me hiletė e kredive. Bretton Woods studioi se 80% e pagesave tė overdrafteve janė pėrftuar nga 20 milion familjarė, tė cilėt kanė paguar mesatarisht 1.374 $ nė pagesat e overdrafteve.

Kėta klientė duhet tė konsiderojnė heqjen e pengesave nė llogaritė bankare nė favor tė njė karte bankare paradhėnieje, e cila kushton 70-80 $ nė vit (10$ tė paradhėnies me njė taksė prej 5$ nė muaj).

Pėrdoruesit depozitojnė direkt ēeqet e rrogave nė karta (paratė janė tė siguruara nga FDIC) dhe mund tė kryejnė transaksione pėr shit-blerje dhe mund tė paguajnė faturat direkt nėpėrmjet internetit. Nuk ka taksa overdrafti; blerja anullohet nė qoftė se karta ėshtė bosh. Kjo ėshtė njė metodoė shumė e mirė qė tė shpėton nga interesat nė dukje lehtėsuese.

Sekreti III: Paketat e ideuara pėr ta bėrė mė tė lehtė tė ndėrrosh bankė herė pas herė dhe tė transferosh llogarinė tėnde. Preuninger thotė se, "Kam bėrė goxha punė nė tėrheqjen dhe mbajtjen e klientėve".

Pengesa mė e madhe pėr llogaritė e reja janė letrat me vlerė afatshkurtėr. Kėtu ka mė shumė tolerancė; njė bankė mund tė ketė shumė klientė afatgjatė - por kjo nuk do tė thotė se ata janė tė kėnaqur nga shėrbimi.

Shumica e bankave kanė dikė qė asiston klientėt nė shėrbimin e letrave me vlerė afatshkurtėr. Por ēdokush mund ta bėjė edhe vetė kėtė gjė. Mafton vetėm tė fusė tė dhėnat e faturave personale nė faqen e faturėpagesave tė bankės, nė vend qė tė hysh nė ēdo website tė faturave.

Nė qoftė se marėdhėniet tuaja bankare shkojnė keq, llogaria ėshtė mė transportuese. Nuk keni pse tė futeni nė njė dyzinė me site pagesash tė ndryshme dhe tė ndėrroni bankė sa herė qė doni tė bėni pagesa tė ndryshme.

Sekreti IV: Problemi i marėdhėnieve afatgjata

Preuninger thotė se, "Mėso ēfarė tė duhet nė fushėn e bankės dhe qėndro sa tė mundesh sepse qėndrimi ėshtė i rėndėsishėm. "Nė qoftė se ti je klient i bankės prej 3-5 vjetėsh, ata tė trajtojnė shumė mė ndryshe seē trajtojnė njė klient qė ka vetėm gjashtė muaj. Nė qoftė se ju i depozitoni direkt rrogat tuaja dhe keni njė marrėdhėnie tė sigurtė, ata mendojnė ndryshe se ē'mund tė mendojnė pėr njė klient qė depoziton 100$. Qėndrimi dhe marrėdhėnia janė tė rėndėsishme".

Kėshtu qė nė qoftė se ju do tė hasnit nė komisione tė larta, ju mund t'i telefononi shėrbimit tė klientit dhe t'i luteni t'i anullojnė kėto komisione. Kujtojini marrėdhėnien tuaj afatgjatė me bankėn dhe kėrkoni njė supervizor nė qoftė se kėrkesa juaj e parė dėshton.

Shumica e klientėve nuk janė pėrfitues edhe pse kanė qenė me tė njėjtėn bankė pėr disa vjet pėr shkak tė vlerės sė lartė tė akuizimit tė klientit - kompensimi i shitjeve tė drejtorėve tė filialeve, infrastruktura IT, dokumentacioni dhe rregullimi i llogarive. Preuninger thotė se, "Kohė mė parė ata ua hidhnin duke iu thėnė se pėr tė hapur llogarinė duhen minimalisht 100 $".

Sekreti V: Bankat duan qė ju tė kėnaqeni me "avantazhet" qė ka pagesa me kartė krediti, kėste, ēek dhe kesh - sepse do tė bėjė qė ju tė humbni gjurmėt e parave tuaja.

Preuninger thotė se, "njėra nga gjėrat mė tė rrezikshme qė ndodh me klientėt ėshtė se ata nuk i tregojnė kujdes mėnyrės sė pagesės. Nė qoftė se paguani nė shtatė mėnyra tė ndryshme, ju sapo e keni komplikuar mė shumė jetėn tuaj. Konsumatorėt nuk duhet t'i thonė bankave se, "ju jeni pėrgjegjės tė mė tregoni mua se ēfarė tė bėj me paratė e mia".

Por shumica e bankave vihen shumė nė lėvizje nė atė drejtim. Banka PNC pėr shembull hodhi nė treg njė llogari tė quajtur Portofoli Virtual (Virtul Wallet), e cila paraqet informacionin e llogarisė nė mėnyrė kalendarike, e fokusur tek e sotmja deri nė ditėn e rrogės sė ardhshme tė mbajtėsit tė llogarisė.

Njė "ditė e rrezikshme" shfaqet nė kalendar me tė kuqe nė qoftė se llogaria ėshtė nė rrezik tė njė overdrafti. Pėrdoruesi ose mund tė shtyjė pagesat e faturave pėr njė muaj ose mund tė tėrheqė menjėherė para nga pjesa e ruajtur e llogarisė pa asnjė taksė (llogaria e bėn atė atutomatikisht nė qoftė se klienti nuk e bėn kėtė gjė).

Pasqyrimet janė tė vlefshme vetėm online dhe banka ka njė komision 50 cent pėr ēdo ēek tė shkruar mė shumė se tre herė nė njė muaj.

Zgjidhja mė e mirė? Ta thjeshtėsojmė. "Hap njė llogari bankare falas pa taksa dhe njė kėrkesė balancimi minimalisht tė ulėt, paguaj mė tė shumtėn e faturave online dhe pastaj paguaj vetėm kesh. Do tė mendoheni dy herė para se tė blini diēka dhe do tė eliminoni komisionet e bankave", pėrfundon Preuninger.

Pėrgatiti
Klarita Bajaraktari
avatar
Jon

1227


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e bankave

Mesazh  Jon prej 16.11.09 0:34

E verteta e bankave dhe krizave

avatar
Jon

1227


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e bankave

Mesazh  rebelisistemit prej 09.08.11 18:30

DIKU KAM LEXUAR "PO TE MOS ISHIN PARAT DO ISHIM TE GJITHE TE PASUR" SA E VERTET MUND TE JET KJO SHPREHJE?
avatar
rebelisistemit

Nėsė do tė bėsh armiq, nuk ėshtė e nevojshme qė tė shpallėsh vetėm luftė, mjafton ta thuash tė Vėrtetėn. (Martin Luter King)

164


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e bankave

Mesazh  Estilen prej 09.08.11 20:46


MAYER AMCHEL ROTHSCHILD
themelues i dinastise me te madhe te njohur ndonjehere.








Rothschild,familja e bankave,Ja cfare simbolizon logoja,kryetaret e botes dhe misteret ne te



Estilen

913


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e bankave

Mesazh  Blak Devill prej 09.08.11 23:51

rebelisistemit shkruajti:DIKU KAM LEXUAR "PO TE MOS ISHIN PARAT DO ISHIM TE GJITHE TE PASUR" SA E VERTET MUND TE JET KJO SHPREHJE?
shume e vertet
avatar
Blak Devill

179


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e bankave

Mesazh  Erikson prej 13.08.11 14:04

E gjithe loja me parane eshte bere kur paraja prej ari dhe argjendi u zevendesua me copa letre, dhe ajo qe eshte edhe me e madhe se e para eshte zevendesimi me para virtuale, qe mund t'i lexosh vetem ne ekranet e bankomateve... para elektronike...
PARAJA REALE NE FAKT ESHTE AJO QE KA VLERE TE BRENDSHME Ari dhe Argjendi perndryshe njerezimi do te vazhdoje te jetoje ne roberi.
avatar
Erikson

Nuk them se kam gjetur te verteten, por me te vertet se kjo qe kam nuk di....


39


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e bankave

Mesazh  Ufo prej 13.08.11 14:09

S'do isha dhe aq dakort, ashtu siq po thoni ju i bie se nė kohėn e merhumit Zog, shqiptarėt jetonin tė lirė fare dhe me pasuri t'mjaftueshme, tė gjithė e dimė se napoloni i Zogut ishte para qė ''sundonte globin''
avatar
Ufo

176


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e bankave

Mesazh  rebelisistemit prej 13.08.11 14:10

erikson shkruajti:E gjithe loja me parane eshte bere kur paraja prej ari dhe argjendi u zevendesua me copa letre, dhe ajo qe eshte edhe me e madhe se e para eshte zevendesimi me para virtuale, qe mund t'i lexosh vetem ne ekranet e bankomateve... para elektronike...
PARAJA REALE NE FAKT ESHTE AJO QE KA VLERE TE BRENDSHME Ari dhe Argjendi perndryshe njerezimi do te vazhdoje te jetoje ne roberi.

ARI DHE ARGJENDI DO TE KTHEHET PERSERI NE PERDORIM MASIV.PO KU ESHTE AI?! ESHTE VETEM NE DUART E NJE GRUSHTI BANKIERESH QE KONTROLLOJNE SISTEMIN MONETAR.

avatar
rebelisistemit

Nėsė do tė bėsh armiq, nuk ėshtė e nevojshme qė tė shpallėsh vetėm luftė, mjafton ta thuash tė Vėrtetėn. (Martin Luter King)

164


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e bankave

Mesazh  Erikson prej 13.08.11 14:37

Ufo shkruajti:S'do isha dhe aq dakort, ashtu siq po thoni ju i bie se nė kohėn e merhumit Zog, shqiptarėt jetonin tė lirė fare dhe me pasuri t'mjaftueshme, tė gjithė e dimė se napoloni i Zogut ishte para qė ''sundonte globin''

Ne kohen e Zogut ekzistonte edhe paraja e letres paralelisht... dhe ai gjithashtu ka marre pjese ne loje duke mbledhur arin dhe duke nxjerre ne qarkullim letren...
avatar
Erikson

Nuk them se kam gjetur te verteten, por me te vertet se kjo qe kam nuk di....


39


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e bankave

Mesazh  Ufo prej 13.08.11 14:42

Faleminderit, kam koleksionin e plotė tė kartmonedhave letėr por ato tė floririt, mjerisht i nėrrova (2 copė) nė vitet 93..

Tė pėrshėndes dhe mė vjen mirė pėr dijeninė tuaj rreth kėsaj teme !
avatar
Ufo

176


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e bankave

Mesazh  Ufo prej 17.08.11 18:00

Kriza financiare, produkt i njė komploti tė madh botėror?


Nje teori e re konspirative, e leshuar nnga ekonomisti Max Keiser, mbeshtet se fonde te medha investimesh, perkrah agjencive te rating, qendrojne prapa problemeve ekonomike globale.



Ulje te rating, monedha te zhvleresuara, popullsi qe sa vjen dhe varferohet, qindra mijera pushime nga puna ne sektorin publik, por po kaq dhe ne ate privat, keshtu tregon, shkurtimisht, tabloja ne dy vitet e fundit e nje krize e cila duket se ka plasur serish muajt e fundit, fale problemeve te borxheve sovrane.

Megjithese, ne aparence, gjithe bota po vuan, pas ketij spektakli ekzistojne nje seri inteligjenca keqadashese te cilat nuk bejne gje tjeter vecse te mbushin llogarite fale fatkeqesise se te tjereve. Me konkretisht, kriza e borxheve sovrane nuk eshte vecse nje mekanizem i korporatave te medha financiare. Kete mbron analisti ekonomik Max Keiser i cili ka nje teori qe vendosi ne mendime shume nga analistet financiare.

Nje teori e re konspirative

Bankat amerikane, te denuara nga shume vet per shkak te menyres harbute me te cilen dhane kredi para krizes, konsiderohen nga shumica e analisteve si shkaku i krizes boterore.

Duke mos u shlyer nga klientet e vet, keto kredite perbenin bazen e bllokimit financiar ne te cilen arriten shume institucione. Nje pjese e madhe e krediteve te pashlyera te ofruara nga bankat amerikane nuk u mbajten ne bilancet e tyre, por u shiten drejt bankave ne mbare boten, te cilat moren keshtu nje pjese te problemit.

Per shembull, "bankat franceze jane te ngarkuara me instrumente finaciare derivate toksike, te cilat ju shiten nga bankat amerikane te investimeve", thote Keiser. Shteti amerikan, vete ka qene nje investitor i madh ne aktivet e bankave te Wall Street-it, per te shpetuar disa prej kreditoreve me te rendesishem.

Para nga fatkeqesia e tjetrit

Si mund te nxirren para nga fatkeqesia e tjetrit? Tregjet financiare vendosin ne dispozicion te investitoreve instrumenta te cilat u lejojne ketyre te fundit te fitojne nga bastet te cilat i vendosin mbi ecurine e sigurimeve te risqeve per disa kompani dhe madje per disa tregje. Si vijim, investitoret influencojne ecurine e ketyre treguesve per te prodhuar ato variacione te cmimeve te cilat mund tu gjenerojne fitime. Si mund te influencohen tregjet? Disa nga kauzat qe bejne qe treguesit te levizin jane raportet e agjencive te rating, te cilat jane te implikuara ne kete komplot boteror.

"Bankat amerikane te investimeve, se bashku me agjencite e rating, me fondet e hedging, sulmojne tani bankat franceze, per shembull. Ato e dine se ku kane groposur kufomat dhe perdorin armet qe u shiten per ti sulmuar. Gjithashtu, fondet e hedging, agjencite e rating, bankat e Wall Street-it punojne se bashku per te destabilizuar borxhin publik te ketyre shteteve", pohon Keiser.

Si funksionon mekanizmi

Analisti shpjegon dhe mekanizmin nepermjet te cilit ulja e rating-ut te nje shteti mund te behet, per disa, nje mjet per tu pasuaruar me shume se sa jane tashme. Qellimi ishte paqendrueshmeria. Ratingu i vendeve u ul, ndersa nga ulja krijohet paqendrueshmeria.

Sipas shtypit nderkombetar, kete jave volumi i instrumenteve financiare derivate po shperthen, eshte me i madhi i pare ndonjehere. "Kjo gje shume veta ne Wall Street dhe ne Londer i ben shume po shume te pasur. Ky eshte qellimi. Ne kete menyre persa kohe do te vazhdojne te ulin rating-un, do te vazhdojne te luajne ne burse paqendrueshmerine dhe do te vazhdojne te mjelin sistemin dhe te pasurohen", vazhdon Keiser.
avatar
Ufo

176


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e bankave

Mesazh  rebelisistemit prej 17.08.11 18:24

Ufo shkruajti:Kriza financiare, produkt i njė komploti tė madh botėror?


Nje teori e re konspirative, e leshuar nnga ekonomisti Max Keiser, mbeshtet se fonde te medha investimesh, perkrah agjencive te rating, qendrojne prapa problemeve ekonomike globale.



Ulje te rating, monedha te zhvleresuara, popullsi qe sa vjen dhe varferohet, qindra mijera pushime nga puna ne sektorin publik, por po kaq dhe ne ate privat, keshtu tregon, shkurtimisht, tabloja ne dy vitet e fundit e nje krize e cila duket se ka plasur serish muajt e fundit, fale problemeve te borxheve sovrane.

Megjithese, ne aparence, gjithe bota po vuan, pas ketij spektakli ekzistojne nje seri inteligjenca keqadashese te cilat nuk bejne gje tjeter vecse te mbushin llogarite fale fatkeqesise se te tjereve. Me konkretisht, kriza e borxheve sovrane nuk eshte vecse nje mekanizem i korporatave te medha financiare. Kete mbron analisti ekonomik Max Keiser i cili ka nje teori qe vendosi ne mendime shume nga analistet financiare.

Nje teori e re konspirative

Bankat amerikane, te denuara nga shume vet per shkak te menyres harbute me te cilen dhane kredi para krizes, konsiderohen nga shumica e analisteve si shkaku i krizes boterore.

Duke mos u shlyer nga klientet e vet, keto kredite perbenin bazen e bllokimit financiar ne te cilen arriten shume institucione. Nje pjese e madhe e krediteve te pashlyera te ofruara nga bankat amerikane nuk u mbajten ne bilancet e tyre, por u shiten drejt bankave ne mbare boten, te cilat moren keshtu nje pjese te problemit.

Per shembull, "bankat franceze jane te ngarkuara me instrumente finaciare derivate toksike, te cilat ju shiten nga bankat amerikane te investimeve", thote Keiser. Shteti amerikan, vete ka qene nje investitor i madh ne aktivet e bankave te Wall Street-it, per te shpetuar disa prej kreditoreve me te rendesishem.

Para nga fatkeqesia e tjetrit

Si mund te nxirren para nga fatkeqesia e tjetrit? Tregjet financiare vendosin ne dispozicion te investitoreve instrumenta te cilat u lejojne ketyre te fundit te fitojne nga bastet te cilat i vendosin mbi ecurine e sigurimeve te risqeve per disa kompani dhe madje per disa tregje. Si vijim, investitoret influencojne ecurine e ketyre treguesve per te prodhuar ato variacione te cmimeve te cilat mund tu gjenerojne fitime. Si mund te influencohen tregjet? Disa nga kauzat qe bejne qe treguesit te levizin jane raportet e agjencive te rating, te cilat jane te implikuara ne kete komplot boteror.

"Bankat amerikane te investimeve, se bashku me agjencite e rating, me fondet e hedging, sulmojne tani bankat franceze, per shembull. Ato e dine se ku kane groposur kufomat dhe perdorin armet qe u shiten per ti sulmuar. Gjithashtu, fondet e hedging, agjencite e rating, bankat e Wall Street-it punojne se bashku per te destabilizuar borxhin publik te ketyre shteteve", pohon Keiser.

Si funksionon mekanizmi

Analisti shpjegon dhe mekanizmin nepermjet te cilit ulja e rating-ut te nje shteti mund te behet, per disa, nje mjet per tu pasuaruar me shume se sa jane tashme. Qellimi ishte paqendrueshmeria. Ratingu i vendeve u ul, ndersa nga ulja krijohet paqendrueshmeria.

Sipas shtypit nderkombetar, kete jave volumi i instrumenteve financiare derivate po shperthen, eshte me i madhi i pare ndonjehere. "Kjo gje shume veta ne Wall Street dhe ne Londer i ben shume po shume te pasur. Ky eshte qellimi. Ne kete menyre persa kohe do te vazhdojne te ulin rating-un, do te vazhdojne te luajne ne burse paqendrueshmerine dhe do te vazhdojne te mjelin sistemin dhe te pasurohen", vazhdon Keiser.

UFO PO ME PELQEN! PO MUNDOHESH TI SHOHESH INFORMACIONET NE KENVESHTRIME TE NDRYSHME.TE PERGEZOJ!
avatar
rebelisistemit

Nėsė do tė bėsh armiq, nuk ėshtė e nevojshme qė tė shpallėsh vetėm luftė, mjafton ta thuash tė Vėrtetėn. (Martin Luter King)

164


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e bankave

Mesazh  Ufo prej 17.08.11 18:28

rebelisistemit shkruajti:
Ufo shkruajti:Kriza financiare, produkt i njė komploti tė madh botėror?


Nje teori e re konspirative, e leshuar nnga ekonomisti Max Keiser, mbeshtet se fonde te medha investimesh, perkrah agjencive te rating, qendrojne prapa problemeve ekonomike globale.



Ulje te rating, monedha te zhvleresuara, popullsi qe sa vjen dhe varferohet, qindra mijera pushime nga puna ne sektorin publik, por po kaq dhe ne ate privat, keshtu tregon, shkurtimisht, tabloja ne dy vitet e fundit e nje krize e cila duket se ka plasur serish muajt e fundit, fale problemeve te borxheve sovrane.

Megjithese, ne aparence, gjithe bota po vuan, pas ketij spektakli ekzistojne nje seri inteligjenca keqadashese te cilat nuk bejne gje tjeter vecse te mbushin llogarite fale fatkeqesise se te tjereve. Me konkretisht, kriza e borxheve sovrane nuk eshte vecse nje mekanizem i korporatave te medha financiare. Kete mbron analisti ekonomik Max Keiser i cili ka nje teori qe vendosi ne mendime shume nga analistet financiare.

Nje teori e re konspirative

Bankat amerikane, te denuara nga shume vet per shkak te menyres harbute me te cilen dhane kredi para krizes, konsiderohen nga shumica e analisteve si shkaku i krizes boterore.

Duke mos u shlyer nga klientet e vet, keto kredite perbenin bazen e bllokimit financiar ne te cilen arriten shume institucione. Nje pjese e madhe e krediteve te pashlyera te ofruara nga bankat amerikane nuk u mbajten ne bilancet e tyre, por u shiten drejt bankave ne mbare boten, te cilat moren keshtu nje pjese te problemit.

Per shembull, "bankat franceze jane te ngarkuara me instrumente finaciare derivate toksike, te cilat ju shiten nga bankat amerikane te investimeve", thote Keiser. Shteti amerikan, vete ka qene nje investitor i madh ne aktivet e bankave te Wall Street-it, per te shpetuar disa prej kreditoreve me te rendesishem.

Para nga fatkeqesia e tjetrit

Si mund te nxirren para nga fatkeqesia e tjetrit? Tregjet financiare vendosin ne dispozicion te investitoreve instrumenta te cilat u lejojne ketyre te fundit te fitojne nga bastet te cilat i vendosin mbi ecurine e sigurimeve te risqeve per disa kompani dhe madje per disa tregje. Si vijim, investitoret influencojne ecurine e ketyre treguesve per te prodhuar ato variacione te cmimeve te cilat mund tu gjenerojne fitime. Si mund te influencohen tregjet? Disa nga kauzat qe bejne qe treguesit te levizin jane raportet e agjencive te rating, te cilat jane te implikuara ne kete komplot boteror.

"Bankat amerikane te investimeve, se bashku me agjencite e rating, me fondet e hedging, sulmojne tani bankat franceze, per shembull. Ato e dine se ku kane groposur kufomat dhe perdorin armet qe u shiten per ti sulmuar. Gjithashtu, fondet e hedging, agjencite e rating, bankat e Wall Street-it punojne se bashku per te destabilizuar borxhin publik te ketyre shteteve", pohon Keiser.

Si funksionon mekanizmi

Analisti shpjegon dhe mekanizmin nepermjet te cilit ulja e rating-ut te nje shteti mund te behet, per disa, nje mjet per tu pasuaruar me shume se sa jane tashme. Qellimi ishte paqendrueshmeria. Ratingu i vendeve u ul, ndersa nga ulja krijohet paqendrueshmeria.

Sipas shtypit nderkombetar, kete jave volumi i instrumenteve financiare derivate po shperthen, eshte me i madhi i pare ndonjehere. "Kjo gje shume veta ne Wall Street dhe ne Londer i ben shume po shume te pasur. Ky eshte qellimi. Ne kete menyre persa kohe do te vazhdojne te ulin rating-un, do te vazhdojne te luajne ne burse paqendrueshmerine dhe do te vazhdojne te mjelin sistemin dhe te pasurohen", vazhdon Keiser.

UFO PO ME PELQEN! PO MUNDOHESH TI SHOHESH INFORMACIONET NE KENVESHTRIME TE NDRYSHME.TE PERGEZOJ!
Po mundohem apo i sjell..? Shqipja megjithse gjuhė e varfėr ėshtė koncize nė shumė raste..;-)
avatar
Ufo

176


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e bankave

Mesazh  rebelisistemit prej 18.08.11 10:17

Ufo shkruajti:Po mundohem apo i sjell..? Shqipja megjithse gjuhė e varfėr ėshtė koncize nė shumė raste..;-) [/color]

PO MUNDOHENI TI PERZGJIDHNI NE XHUNGLEN E INFORMACIONIT E KISHA FJALEN!
avatar
rebelisistemit

Nėsė do tė bėsh armiq, nuk ėshtė e nevojshme qė tė shpallėsh vetėm luftė, mjafton ta thuash tė Vėrtetėn. (Martin Luter King)

164


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e bankave

Mesazh  Ufo prej 18.08.11 10:20

rebelisistemit shkruajti:
Ufo shkruajti:Po mundohem apo i sjell..? Shqipja megjithse gjuhė e varfėr ėshtė koncize nė shumė raste..;-) [/color]

PO MUNDOHENI TI PERZGJIDHNI NE XHUNGLEN E INFORMACIONIT E KISHA FJALEN!

Shaka ishte ''Rebelo'', problemi qendron se webmasteri i ketij blogu, po mė shqetėson shumė, postime ēorbė plako, s'po marrim vesh se ēbehet, unė do ju sugjeroja qe te kete edhe rubrika te tjera , po na fshine shkrimet dhe sinqerisht po mendoj te mbyll akountin ne ket blog..Gjithsesi jashte teme kjo ..
avatar
Ufo

176


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e bankave

Mesazh  Ufo prej 18.08.11 11:01

Ėshtė shpėtuar Evropa me tė vėrtetė nga propozimet e kancelares Merkel dhe presidentit Sarkozy?

Kancelarja Merkel dhe presidenti Sarkozy kanė propozuar shumė masa pėr dalje nga kriza e borxheve, por tema e bonove evropiane ėshtė hequr nga tavolina e bisedimeve. Propozimet janė pėrshėndetur nga shumė ekspertė.




Michael Hüther, drejtor i Institutit Ekonomik Gjerman me seli nė Kėln thotė se tema e bonove evropiane ėshtė vetėm: "Njė teatėr veror, tė cilin me dėshirė e shikojnė edhe tregjet, sepse kohė pas kohe gjenden ekonomistė dhe politikanė tė cilėt mbėshtesin ide tė tilla."

Kancelarja dhe presidenti kanė refuzuar mundėsinė e futjes sė bonove. Gjermanėt e kanė mbėshtetur kėtė, sepse letrat e pėrbashkėta evropiane me vlerė do tė ngrisnin nivelin e interesit. Bonot e tilla mund tė paramendohen ndoshta nė fund tė procesit tė integrimit, por jo nė mes tė procesit, shpjegoi presidenti Sarkozy. I kėtij mendimi ėshtė edhe Holger Bahr, drejtor ekonomik nė Bankėn Delta.

"Kur njė ditė tė krijohen shtetet e bashkuara tė Evropės, atėherė mund tė shtypen edhe bono evropiane, si njė formė financimesh. Por vendimet e tilla nuk duhet tė merren shpejt e shpejt. Ndryshimi i marrėveshjeve tė BE-sė nuk mund tė bėhet brenda dy-tre javėsh."



Krijimi i qeverisė ekonomike

Mė shumė kohė do tė kalojė edhe deri nė krijimin e qeverisė ekonomike, tė propozuar nga Merkel dhe Sarkozy. "Vendosja e bazave pėr njė komunikim dhe harmonizim mė tė mirė si dhe zhvillimin e njė politike mė tė mirė ekonomike meritojnė respekt tė thellė. Por ideja pėr krijimin e njė qeverie ekonomike mbetet nė mjegull dhe nuk ėshtė sa duhet konkrete", thotė Bahr.

Deri tani konkretisht dihet vetėm se ky ēift politikanėsh ka propozuar qė Herman von Rompuy tė jetė udhėheqėsi i parė i qeverisė ekonomike tė 17 vendeve tė zonės sė euros. Hulumtuesi ekonomik Michael Hüther thotė se ajo do tė ketė njė problem legjitimiteti.


Problemet e qeverisė ekonomike

"Ajo nuk legjitimohet prej parlamentit. Dhe ky ėshtė problemi qė kanė institucionet evropiane tė cilat nuk pėrgjigjen nė asnjė formė para Parlamentit Evropian, siē ėshtė rasti nė shoqėritė dhe shtetet demokratike", thotė ai.

Ekspertėt kanė pėrshėndetur idenė e kancelares Merkel dhe presidentit Sarkozy pėr futjen nė kushtetutė tė obligimit pėr frenimin e borxheve deri nė verėn e vitit 2012.

"Nė parim ėshtė ky njė sinjal shumė konkret, sepse mė nuk mund tė ndjekim politikėn e futjes nė borxhe si nė dy dekadat e kaluara. Kėtė nuk e duan as tregjet. Me mbėshtetjen e politikės ky propozim do tė jep sinjale shumė pozitive", pohon Holger Bahr, i cili dyshon se projekti mund tė realizohet brenda njė viti.

Ndėrkohė qė futja e tatimeve nė transaksione ėshtė pritur negativisht nga bursa dhe ekonomistėt. Mundėsia e futjes sė kėtyre tatimeve dhe heqja dorė nga bonot ka bėrė qė nė tė gjitha tregjet botėrore aksionet tė shėnojnė rėnie.
avatar
Ufo

176


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e bankave

Mesazh  Ufo prej 18.08.11 13:29

Itali, mė 2012 GDP-ja nė pikėn zero
Dekretimi nga presidenti Napolitano i programit tė dytė tė shtrėngimit tė ekonomisė nė Itali, u pasua nga reagimet kundėrshtuese jo vetėm tė sindikatave tė punėtorėve por edhe nga pėrfaqėsuesit e biznesit. Ndėrkohė analistėt e tregjeve e cilėsuan planin si njė shans tė humbur pasi nuk parashikon format qė do tė garantojė zhvillimin e ekonomisė.

Analistėt reduktuan nė masė tė madhe parashikimin pėr rritjen e prodhimit tė brendshėm bruto duke shtuar se ka shumė gjasa qė nė vitin e ardhshėm rritje e ekonomisė nė shtetin fqinj tė jetė zero. Ata thonė se tė dyja planet e kursimeve tė shpenzimeve buxhetore kanė mungesa tė theksuara tė parashikimit pėr rritjen ekonomike dhe nė veēanti nė terma afatgjatė.




Ata thonė se pėr vitin e ardhshėm parashikimi nga rritje me 0.8 pėr qind e prodhimit tė brendshėm bruto do tė reduktohet nė 0.3 deri nė 0.4 pėr qind, madje nuk pėrjashtohet skenari pėr rritje me 0 pėr qind.

Plani i ri i shtrėngimit tė ekonomisė parashikon gjithashtu hyrjen nė fuqi tė taksės sė solidaritetit ku pėrfshihen nė tre vitet e ardhshme tė gjithė ata me tė ardhura mbi 90 mijė euro nė vit.
avatar
Ufo

176


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e bankave

Mesazh  Ufo prej 19.08.11 11:46

Katėr “jo”-tė e politikės ekonomike

Njė artikull i prof Rexhep Meidanit botuar nė tė pėrditshmen Panorama, m'u duk me interes ta sillja nė forumin tonė miq..Ekonomia duhet ndjekur me vemendje tė madhe mendoj unė..Ajo ėshtė alfa dhe omega e nerzimit..

Dy orientime ekonomike jo tė njėjta

Qė nė vitet e para tė administratės “Klinton” u zhvillua njė debat intensiv mbi rrugėn mė tė mirė tė rimėkėmbjes ekonomike. Nėpėrmjet tij u arrit nė pėrfundimin se reduktimi i deficitit buxhetor duhej tė konsiderohej si njė stimul i veēantė pėr ekonominė amerikane tė kohės.

Ndryshe nga stafi politik i Presidentit, qė ishte nė favor tė rritjes sė shpenzimeve dhe pėr ulje e reduktim taksash, stafi ekonomik i tij mbėshteste tė kundėrtėn: reduktimin e deficitit buxhetor dhe borxhit publik.

Fitoi koncepti i stafit ekonomik, natyrisht edhe me mbėshtetjen e demokratėve tė moderuar nė Kongres. Kėshtu, strategjia ekonomike amerikane gjatė administratės “Klinton” kishte 3 kolona bazė: (1) rivendosjen e disiplinės fiskale, eliminimin e deficitit buxhetor, mbajtjen e normave tė interesit tė ulėta e nxitjen e investimeve nė sektorin privat; (2) investimin e drejtpėrdrejtė te njerėzit nėpėrmjet edukimit, trajnimit, kualifikimit e kėrkimit shkencor; (3) hapjen e mėtejshme ndaj tregjeve tė huaja. Rezultati i saj ishte tėrėsor: deficiti buxhetor i mėparshėm u zėvendėsua me “surplus”, u krijuan mbi 22 milionė vende tė reja pune, duke e bėrė kėshtu papunėsinė, por dhe inflacionin bazė, mė tė ulėtin nė dekadat e fundit. Amerika pėrjetoi, kėshtu, njė ekspansion ekonomik ndėr mė tė gjatėt nė histori.

Po ashtu, nė administratėn “Obama” ėshtė debatuar, qė nė fillim, mbi strategjinė ekonomike pėr daljen nga kriza. Edhe qėndrimi i stafeve politike e ekonomike nuk ka qenė i njėjtė, veēse i kundėrt nė shenjė me atė tė administratės “Klinton”. Konkretisht, stafi politik i Presidentit ka qenė pėr reduktim tė deficit, duke pasqyruar, nė njėfarė mėnyre, pakėnaqėsinė publike mbi rritjen e kėtij deficiti dhe tė borxhit publik. Ndėrkohė, stafi ekonomik, i mbėshtetur dhe nga Obama, ka argumentuar tė kundėrtėn.

Pra, qeveria duhet tė vazhdojė investimet nė sektorin publik, tė stimulojė mė tej ekonominė, tė shfrytėzojė incentiva tė ndryshėm pėr tė shmangur njė recension tjetėr. Dhe pėr kėtė kėrkohen para tė tjera, qė e bėn tė domosdoshme rritjen e tavanit tė lejuar tė borxhit publik. Ai u arrit para pak ditėsh, nėpėrmjet njė kompromisi jo tė plotė dhe tė vėshtirė midis republikanėve dhe demokratėve. Pėr mė tepėr, me kushtėzime serioze!…

Katėr “jo”-tė e tavanit tė borxhit

Siē thekson ish-kryeministri britanik, Gordon Braun, nė qendėr tė vendimit tė marrė nė Uashington pėr tavanin e borxhit u pėrcaktuan si tė panegociueshme, pra dhe tė pakapėrcyeshme, katėr shtylla tė politikės ekonomike, apo katėr “Jo” thelbėsore. Pikėrisht ato janė: “jo mė taksa, jo mė stimuj, jo mė investime publike dhe jo mė shkurtime apo rritje shpenzimesh” (G. Brown, Global crisis calls for G-20 growth pact, “The Washington Post”, august 10).

Veēse, me kėto politika tė detyruara, apo nėn trysninė e kėtyre kufizimeve tė imponuara politikisht, ka shumė mundėsi qė, sipas tij, tė bllokohet rritja e lidhur ngushtė me shpenzimet konsumatore e investimet publike; shtuar kėtu dhe gjasat e dobėta tė investimeve private nė njė treg tė brendshėm me prirje pėr stanjacion. Bile, pėr Braunin, Amerika, nė vitet qė vijnė, mund tė futet nė njė cikėl me rritje tė ulėt ekonomike. Me sa duket, njė proces ekonomik me pasoja tė ngjashme mund tė zhvillohet edhe nė Europė.


Nė periudhėn e parė, menjėherė pas shpėrthimit galopant tė krizės globale, janė trajtuar edhe dy rrugėt pėr kapėrcimin e saj. Kėshtu, njėra kishte tė bėnte me ēmontimin apo prishjen nė origjinė tė skemės ekonomike – financiare qė provokoi krizėn, kurse mundėsia tjetėr kishte tė bėnte thjesht me disiplinimin e tregjeve tė sotme, me ruajtje e ngritje ēmimesh, mallrash e shėrbimesh, duke tejkaluar problemet e likuiditeteve apo shtetėzim-privatizimet, nėpėrmjet rikapitalizimit shtetėror, ndėrhyrjeve qeveritare dhe bankave tė fuqishme.



E thėnė ndryshe, njėra mundėsi ėshtė ngritja e njė teorie dhe praktike tė re, bazuar mbi falimentin e vėrtetė tė sistemit ekonomik (pra dhe rivendosja pėr nga poshtė e njė sistemi tė ri pagesash dhe ēmimesh, pėrfshirė dhe ato tė “real estate”), kurse mundėsia tjetėr ėshtė ajo qė po tenton tė konservojė sistemin politik-ekonomik, nėpėrmjet rregullimeve teknike – disiplinore, procedurale e kontrolluese, krahas rritjes sė vazhdueshme tė ēmimeve. Pikėrisht u zgjodh rruga e dytė me konservim tė pėrmbajtjes sė sistemit ekonomik-financiar. Ajo, siē dhe mund tė pritej, ende po e mban tė varur pezull vetė procesin e kapėrcimit tė krizės…

Megjithatė, sipas Braunit, ka njė “litar shpėtimi”. Pėr kėtė qėllim, tė dyja kontinentet duhet “tė eksportojnė mėnyrėn e tyre pėr tė arritur te rritja ekonomike. Por, nėse kjo ėshtė politika e SHBA-ve, Gjermanisė, Britanisė dhe tanimė edhe e Eurozonės, ajo ėshtė e deklaruar si e tillė edhe prej Kinės, Indisė, Brazilit apo pjesės tjetėr tė botės.

Njė mekanizėm eksporti qė funksionon nėnkupton se disa shteteve do t’u duhet tė importojnė mė shumė se sa eksportojnė. Veēse, pa njė plan tė madh tė pėrbashkėt strategjia “eksporto ose vdis” ngjan me njė lojė me shumė zero (zero-sum game)”.
Por, si tė zgjidhet ky “hall” eksportesh nė ekonominė shqiptare kur deficiti tregtar shqiptar ėshtė shumė i madh, madje raporti import-eksport ėshtė pothuajse 5 me 1 (nė pesė njėsi import kemi njė njėsi eksport)?!…

Po “jo”-tė nė ekonominė shqiptare?

Njė konsensus e kompromis politik kėrkohet edhe nė situatėn ekonomike shqiptare. Aq mė tepėr qė aty ndjehet njė ngopje nė rritje me “masa mbrojtėse”. Bile, ka shumė mundėsi qė, nė rrjedhje tė kohės, tė bėhet problematike ēdo ngritje e mėtejshme e tavanit tė borxhit publik. Po ashtu, mund tė rezultojė me njė efekt negativ tė menjėhershėm rritja e mėtejshme e taksave apo rritja e shpenzimeve.

Mund tė mos kenė mė efekt stimuj tė ndryshėm pėr rritjen e prodhimit dhe konsumit; bile nuk mund tė vazhdohet si mė parė me “teknologjinė” e investimeve publike, apo atė tė shkurtimeve buxhetore tė njėpasnjėshme (qė mund tė prekin rėndė fusha tė tilla si shėndeti, edukimi, mbrojtja e mjedisit etj.). Bile, nė kėtė kuptim, Shqipėria me borxhin e saj, sidomos me deficitin buxhetor, e ka mjaft tė kufizuar hapėsirėn e vet fiskale pėr tė shtuar apo realizuar shpenzime tė programuara nė fushėn e shėndetit, mjedisit, edukimit etj.

Nė fakt, vendet e Ballkanit, pėrfshirė dhe Shqipėrinė, si shumė vende me tė ardhura relativisht tė ulėta, fillimisht nuk u prekėn nė mėnyrė tė dukshme nga kriza financiare. Kjo edhe nė sajė tė nivelit tė dobėt tė integrimit tė tyre me tregjet financiare ndėrkombėtare. Por, me kalimin e kohės, sidomos me rrėnimin ekonomik tepėr tė rrezikshėm tė Greqisė, kjo krizė i shtriu kthetrat e saj edhe nė kėtė rajon.

Dhe nuk mund tė ndodhte ndryshe! Nė kushte globalizimi, ēdo vend, nė njė mėnyrė apo tjetrėn, rezulton i integruar me pjesėn tjetėr tė botės, nėpėrmjet lidhjeve tregtare, eksportit e importit, investimeve tė huaja tė drejtpėrdrejta, remitancave etj., nė kėtė mėnyrė, me shfaqjen e recensionit nė mjaft vende tė zhvilluara, kriza filloi tė prekė nė mėnyrė horizontale dhe ekonomi modeste si ato tė rajonit.

Kurse nė Shqipėri, goditjet qė ka marrė, sidomos dy vitet e fundit, monedha kombėtare e ka pėrkeqėsuar situatėn e borxhit, sidomos me reduktimin e tė ardhurave nga eksportet apo, nė pėrgjithėsi, tė ardhurave tatimore. Nga ana tjetėr, njė gjė e tillė mund tė ndikojė apo tė nxisė deri largimin e investitorėve nga tregu i brendshėm i letrave me vlerė. Kėshtu mund tė “thahen” edhe rrugėt e financimit tė buxhetit, pikėrisht kur kjo kėrkohet e nevojitet mė shumė se kurrė…

Nė situatėn ekonomike aktuale tė brendshme dhe tė jashtme, euforia qeveritare shqiptare bėhet realisht e pakuptimtė. Aq mė tepėr nė kushtet e njė vendi tė ndodhur nė mes tė Europės nuk ka se si tė mos pasqyrohet pėrkeqėsimi ekonomik i vendeve mė tė industrializuara tė BE-sė dhe i ekonomisė amerikane nė vetė ekonominė shqiptare. Kėtu duhet shtuar dhe ndikimi nė rritje i krizės greke, i shoqėruar me turbullimet ende tė paqarta nė ekonominė italiane. Problemi bėhet akoma mė kompleks nisur nga pėrmasa e emigracionit shqiptar nė tė dy kėto vende, nga niveli i shkėmbimeve, nga shkalla e depėrtimit ekonomik etj.

Rritja e vėshtirėsive ekonomike nė Greqi dhe Itali, rėnia e shkallės sė punėsimit, shkurtimet e ndryshme nė pagė apo nė cilėsinė dhe sasinė e shėrbimeve sociale etj., mund tė shoqėrohet me goditje tė reja ndaj kėtij emigracioni, deri me humbje vendesh pune nė vendet pritėse, apo me rėnie apo reduktim tė konsumit nė Shqipėri. Kjo po ndjehet aktualisht deri dhe nė sektorin e ndėrtimit.

Parė me kėtė sy, edhe premtimet e tjera pėr gjoja investime apo rritje page duhen parė me kujdes nė kontekstin e kėsaj situate, pėr tė mos provokuar as rritje tė mėtejshme tė deficitit buxhetor, nėpėrmjet marrjes sė kredive tė tjera akoma mė tė kushtueshme, apo dhe provokimit tė ndonjė ngacmimi tė pakontrollueshėm tė spirales sė inflacionit, nga njėra anė, apo reduktimit tė mėtejshėm tė konsumit, nga ana tjetėr…
avatar
Ufo

176


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e bankave

Mesazh  Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi