Ngjarjet tė ēuditshme nė sytė e atyre qė i pėrjetuan

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Ngjarjet tė ēuditshme nė sytė e atyre qė i pėrjetuan

Mesazh  Neo prej 23.10.09 23:37

Ngjarjet tė ēuditshme nė sytė e vetė e atyre qė i pėrjetuan nga afėr
Ēmenduri brilante




Zbulimi i matematikės

Isha nė shkollė fillore. Do tė bėja aritmetikė dhe, nė njė moment pashė qė punoja me numra tė mėdhenj, mė tė mėdhenj se sa me cfarė punonin nxėnėsit e tjerė. Unė punoja me shumė shifra, ndėrsa ata vetėm me dy apo tre. Unė bėja shumėzime dhe veprime bazė, por me numra tė mėdhenj. Mė vonė nė adoleshencė, praktikova duke pėrdorur njė makinė llogaritėse, ku mund tė shumėzoje dhe mblidhje, zbrisje dhe pjesėtoje numra vėrtetė tė mėdhenj, si me dhjetė shifra. Nuk ėshtė e thėnė tė jesh matematiien qė tė jesh i tėrhequr nga numrat. Me qė ra fjala, kohėt e fundit doli njė film me emrin "Pi".

Mendoj se ai fillon me njė varg tė gjatė numrash qė rendin nėpėr ekran, dhe mė pas shfaqen njerėz qė shqetėsohen pėr gjėra tė ndryshme, dhe mė nė fund, del nė pah ideja e kodit tė Biblės. Dhe kjo lidhet me numrat, kėshtu qė marrėdhėnia me numrat nuk ėshtė domosdoshmėrisht shkencore, madje as edhe kur unė kam qenė i trazuar mendėrisht, kam patur njė interes shumė tė madh tek numrat. Fillova tė mendoj n mėnyrė mė shumė shkencore nė fundin e viteve '70 dhe fillimin e viteve '80. Kėshtu qė, ka njė tranzicion nga njė fazė kur ke mė shumė njė si entuziasėm pėr numrat, si diēka magjike apo hyjnore, nė njė fazė kur zgjedh njė qasje mė shkencore ndaj numrave, dhe kėto tė dy nuk janė domosdoshmėrisht shumė larg njėra-tjetrės.

Jokonformizmi

Dikush tha njė herė se unė isha njė talent, njė mrekulli. Njė herė tjetėr tha se duhej tė mė quanin "tru-insekti", pėr arsye se kisha ide, por ato ishin pak a shumė si plot me insekte", ose jo tėrėsisht tė shėndetshme. Pra, ky mund tė ketė qenė njė paralajmėrim i problemeve mendore. Jo se nė atė kohė unė isha tėrėsisht i shėndoshė mendėrisht. Kisha disa sjellje qė shfaqnin mosnėnshtrim. Nė njė mėnyrė apo njė tjetėr, bėja gjėra tė ēuditshme.

Nė njė farė mase, mendja e shėndoshė ėshtė njė formė konformizmi. Dhe nė njė farė mase, njerėz qė janė tė "lojtur" janė jokonformistė dhe shoqėria si dhe familja e tyre uron, ashtu si urojmė unė dhe Alisia pėr Xhonin, qė ata tė jetojnė atė qė duket njė jetė e dobishme. Pra tė punojnė. Tė fitojnė para. Tė jenė tė gatshėm tė bėjnė jetė familjare. Tė vazhdojnė pemėn familjare e gjėra si kėto. Por ka gjithmonė njerėz qė nuk veprojnė kėshtu, dhe ata ndoshta janė nė azile ose, pa qenė nė azil, janė tė pėrfshirė nė kategorinė e tė sėmurėve mendorė.

Por sigurisht, shoqėria nuk ka nevojė qė tė gjithė tė sillen normalisht. Shoqėria ecėnpėrpara dhe njerėzit mund tė bėjnė gjėra tė ndryshme, dhe ata fare mirė mund tė mos kontribuojnė. Ka njerėz qė duket se nuk kontribuojnė aspak. Ka njerėz pėrshembull qė ndodhen nė njė ndonjė lloj institucioni fetar, qė vetėm falen apo ndjekin gjithė ditėn rituale fetarė dhe veshin rrobe tė caktuara dhe konsiderohen tė pėrshtatshėm. Por ata nuk bėjnė shumė, sidomos sa i pėrket GDP-sė. Unė mendoj se sjellja e ēuditshme lidhet gjithashtu me irracionalen, ndoshta njerėz qė janė minimalisht ekscentrikė kanė mė pak gjasa tė ēmenden, apo tė pėsojnė probleme mendore. Siguisht, pėr kėtė nevojiten statistika.

Spiralja e tatėpjetės

Po tė isha ndier tėrėsisht pa trysni, nuk mendoj se do tė kisha hyrė nė kėtė situatė. Kėtu ėshtė i pranishėm elementi i paranojės. Nuk ishte thjeshtė skizofreni, por skizofreni paranojake. Paranoja ėshtė e kudondodhur, po kėshtu manitė paranojake. Kėshtu qė, them se duhet tė ketė pasur presion, tensione dhe shqetėsime. Nuk e di se ku ėshtė shkaku dhe ku ėshtė pasoja. Nuk dua tė filloj e tė bėj kėrkime shumė tė thellė brenda vetes time.

E di se nėse do tė mundesha vėrtetė tė kuptoja sėmundjen mendore, atėherė do tė qe e nevojshme tė bėja njė ndryshim tė madh nė karrierė. Do tė bėhesha terapist dhe njė lider, nė fushėn e sėmundjeve mendore. Por nuk mė takon. Gjėrat ishin zhvilluar mė parė. Nuk ėshtė se ndodhi brenda natės. Unė kisha patur mė herėt konflikte. Sigurisht, e gjitha mua mė erdhi si surprizė. Nuk ėshtė se e kuptoja pėr atė qė ishte sėmundjen, si diēka tė pėrjetuar. Mė vonė, e njėjta gjė mė ndodhte shpesh por unė e kuptoja menjėherė atė qė kish ndodhur, pra qė ishte shumė vonė pėr tė bėrė diēka, qė tashmė isha i "kapur".

Dėgjoja zėra

Fillimisht nuk dėgjoja zėra fare. Kaluan disa vite pėrpara se tė filloja tė dėgjoja zėra dhe - fillimisht nisa tė bezdisem nė 1959, ndonėse realisht nisa tė dėgjoja nė verėn e 1964. Pikėrisht nė kėtė koha nisa tė grindem me "konceptin e zėrave".

Mė sė fundi, nisa t'i refuzoj dhe vendosa tė mos i dėgjoj. Edhe im bir ka dėgjuar zėra, dhe nėse ai do tė jetė nė gjendje tė pėrparojė nė fazėn ku i refuzon ata, atėherė me siguri do tė dalė nga sėmundja e tij mendore. Ajo ēfarė i thua vetes ėshtė se ēfarė janė kėta zėra, por nga ana tjetėr mundesh fare mirė tė heqėsh njė paralele mes kėsaj situate dhe njė ėndrre.

Unė kisha disa ide filozofike nė atė kohė. Shpesh hera mendoja nė terma politikė, ndėrkohė qė pas jo shumė ēastesh gjendesha duke kritkikuar kėtė mėnyrė tė menduari - pra qė nuk ishte shumė e vefshme tė mendoja nė terma politikė. Edhe sot, ndonjėherė mendoj se nuk ėshtė edhe aq mirė tė mendojmė nė terma politikė pėr disa ēėshtje tė aktualitetit tė sotėm. Kėtė duhet t'ua lėmė tė tjerėve.

Kėshtu, nė refuzimin e disa ideve politike qė kishin njė farė lidhje me zėrat, unė e mendoja njė zė tė caktuar si analog tė njė argumenti politik. Mė pas, i thoja vetes: Kėtė nuk dua ta dėgjoj.

Idetė e gabuara pėr sėmundjen mendore

Unė mendoj se sėmundja mendore, apo ēmenduria, mund tė jetė gjithashtu njė lloj arratie. Zakonisht, nuk ėshtė se njerėzit sėmuren mendėrisht, pėr arsye se janė nė gjendjen mė tė lumtur tė mundshme. Njė doktor vėrejti dikur se ėshtė shumė e rrallė qė njerėzit e pasur tė bėhen skizofrenė. Kur kėta ishin tė varfėr, ose nuk kishin shumė para, atėherė gjasat qė tė sėmureshin mendėrisht rriteshin. Dhe kjo ėshtė e natyrshme, nėse gjėrat shkojnė shumė mirė, atėherė mund tė gjesh kėnaqėsi me botėn ashtu si ėshtė, ashtu si ajo duket se ėshtė.

Kur gjėrat nuk janė edhe aq mirė, atėherė ndoshta imagjinon diēka mė tė mirė. Pėr mua, unė isha nė gjendje tė imagjinoja veten time nė njė rol me rėndėsi mė tė madhe, nga roli i zakonshėm qė kisha nė jetė. Nė atė kohė, njihesha pak. Kisha bėrė pak progres profesionalisht, por nuk isha realisht nė majė. Nuk ėshtė se kisha njohje nė nivelet mė tė lartė, kėshtu qė kur nisa tė mendoj nė mėnyrė irracionale, e imagjinoja veten time nė Nivelin Nr. 1. Isha njeriu mė i rėndėsishėm nė botė, dhe njerėz si Papa - ose presidenti - pėr mua ishin thjeshtė armiq, qė kėrkonin tė mė zhysnin sa mė poshtė.

Njerėzit shesin gjithmonė idenė se ata qė kanė sėmundje mendore vuajnė. Dhe qė, terapisti e doktorėt, tė gjithė qė punojnė me ta mund tė bėjnė mirė, duke i ēliruar nga vuajtjet nė njė mėnyrė apo tjetėr, ndoshta duke u dhėnė disa ilaēe, mė pas do t'i bėjnė me mė pak vuajtje, me qėllimin pėrfundimtar pėr t'i sjellė nė njė tjetėr nivel ekzistence.

Nuk pretendoj se e kuptoj sėmundjen mendore, si dhe shkaqet apo tė gjithė detajet mbi tė. Sigurisht, mendoj se askush nuk mundet. Shkencėtarėt po pėrpiqen. Sot ėshtė bėrė shumė e pėrhapur qė tė gjesh shpjegime kimike dhe shpjegime gjenetike, dhe ndoshta gjithcēka mund tė vėzhgohet pėrmes skanimeve, pėrshembull skanime tė trurit dhe gjetja e ndryshimeve nė madhėsinė e zonave tė caktuara tė trurit. Gjithėsesi, unė nuk mendoj se ėshtė aq e tjeshtė dhe jo tė gjithė rastet janė domosdoshmėrisht tė njėjtė. Simptomat janė shumė tė koordinuara, kėshtu qė mund tė pėrcaktohet skizofrenia apo sėmundja e manisė depresive duke patur parasysh simptomat, tė cilat vihen re nė sjelljen e njeriut.

Haluēinacionet


Njė gjė e tillė ndoshta shfaqet edhe tek filmi "Njė mendje e bukur", por sidoqoftė lloji i iluzionit nė film shfaqet disi i ndryshėm, pasi njeriu sheh gjėra qė nė fakt nuk janė aty. Nuk janė thjeshtė ide, ai mendon se sheh njerėz tė caktuar. Unė vetė kurrė nuk kam parė asgjė, por im bir mė ka thėnė se sheh gjėra, dhe tė them tė drejtėn unė vetė nuk e di se si ėshtė, pėr arsye se nuk ma thotė shumė shpesh. Jam disi dyshues, psi mendoj se nė fakt atij i pėlqen ta thotė kėtė.

Nuk shkoja kurrė me dėshirė nė qendrėn e rehabilitimit. Shkoja vullnetarisht vetėm pėr tė qenė pacient i jashtėm nė vizitat e mėvonshme. Pra, njė situatė ku del nga spitali, por gjithėsesi takohesh rregullisht me psikiatrin. Ndėrkohė qė punoja nė matematikė apo bėja kėrkime, njė herė nė javė takohesha me njė psikiatėr. Takohesha me dikė nė zonėn e Bostonit, kur u ktheva atje nė vitet gjashtėdhjetė. Dhe pas njė farė kohe u ndala. Nuk takohesha mė me tė.

Nuk ndieja qė duhej tė mbyllesha nė atė mėnyrė, ndonėse them se kur je njė njeri i ēmendur, atje ėshtė vendi mė i mirė pėr t'u "mbyllur", pasi ata kanė kushtet mė tė mira atje. Sidoqoftė, ishte njė arrati e imja. U pėrpoqa tė largohem mė herėt por nuk munda. Kisha marrė jė avokat, ju e dini, ėshtė gjithmonė e mundur tė grindesh e tė argumentosh nė bazė tė habeas corpus, por jo domosdoshmėrisht kjo pranohet. Eshtė njė lloj tradite.

Terapia e komės me insulinė

Mbaj mend njė pjesė tė ngjarjeve pėrreth. Ishte njė grup njerėzish qė hynin nė kėtė lloj terapie dhe ata ndodheshin nė njė vend tė caktuar. Mė pas i shihja tek shkonin e bėnin dush. Pjesėn tjetėr tė kohės e kalonin nė bahēe, duke pirė ujė me sheqer. Pasi bėje kėtė lloj terapie, pije pak ujė me sheqer me qėllim qė tė vetėneutralizohej me sheqer.

Pra, mbaj mend disa prej atyre gjėrave. Kjo terapi, e miratuar gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, vepron praktikisht nė kėtė mėnyrė: Pacientit i injektohet insulinė, gjė qė shkakton dy deri tre orė me nivele tė ulėt tė sheqerit nė gjak. (Insulina ėshtė hormon qė largon sheqernat nga gjaku dhe i depoziton nė mėlēi). Kur niveli i sheqerit nė gjak bie menjėherė dhe shumė, truri nuk ėshtė nė gjendje tė "mbajė" vetėdijen dhe pacientėt e humbasin. Nuk e mbaj mend si njė eksperiencė tė drejtpėrdrejtė.

Por, sidoqoftė, ka njė efekt nė kujtesė. Eshtė njėsoj si me anestezinė, ku mban mend procesin deri nė momentin qė ta bėjnė. Nė ato momente, mbaj mend qė mendoja pėr mizorinė kundėr kafshėve dhe problemin e keqtrajtimit tė kafshėve. Nė kohėn qė ndodhesha nė kėtė spital, u bėra vegjetarian. Pra, nė momente tė terapisė ajo qė mendoja ishte se duhej tė protestohej kundėr kėtij trajtimi.

Iluzione

Nė ēmendurinė time, mendoja se kisha njė rol shumė tė rėndėsishėm, qė pėrfshinte funksione tė llojit tė "mesazherit". Ky ėshtė njė koncept mysliman, nė mėnyrė tė veēantė me Muhamedin. Ai ėshtė mesazheri i Allahut. Unė mendoj se kjoė shtė njė frazė standarte. Pra, unė e shihja veten si njė mesazher, apo si njė njeri me njė mision tė veēantė.

Mendoja atėherė se kisha mbėshtetės, por kisha edhe kundėrshtarė, kėshtu qė mendoja se nėse shtrohesha nė spital, atėherė ky ishte njė coup d'etat i organizuar nga ana e kundėrshtarėve tė mi. Kisha maninė e persekutimit. Mendoja se disa njerėz tė rėndėsishėm - Aizenhauer ishte president atėherė - dhe Papa si dhe fuqi tė tjera nuk mė donin.

Mendoja atėherė pėr njė botė tė fshehtė ku komunistėt dhe jokomunistėt kishin nė duar fijet - ata ishin, si tė thuash, ngatėrrestarėt e gjithēkaje.

Nė njė kohė shumė tė hershme mu ngulit ideja se sė shpejti do tė merrja njė mesazh. Mė vonė, nisa tė ndiej se sė afėrmi, njė numėr qė do tė mė shfaqej do tė ishte pėrcjellėsi i njė mesazhi hyjnor. Njė koincidencė madhore nė atė kohė mund tė interpretohej fare mirė si njė mesazh nga Perėndia.

Drejt shėrimit

Nuk e mbaj mend shumė mirė kronologjinė - pra kur kalova me saktėsi nga njė mėnyrė tė menduari, nė njė tjetėr. Ishte njė kohė kur shkova dhe jetoja i varur nga ime mė. Ajo ishte vejushė, dhe unė jetova nė apartamentin e saj deri kur vdiq. Aty pata njė incident dramatik. Njė sėmundje e papritur qė shkon keq e mė keq. Nuk e di me saktėsi se ēfarė ndodhi, nė kuptimin mjekėsor.

Pasi ajo vdiq, mu desh tė largohem nga ajo zonė. Nuk mund tė jetoja i varur nga ime motėr dhe bashkėshorti i saj. Qėndrova pak kohė nė shtėpi, por mund tė them se ata mė vonė mė nxorrėn jashtė. U ktheva nė Princeton, dhe Alisia mė pranoi nė atė kohė.

Nė kėtė kohė, tė paktėn unė po shmangia ato lloje sjelljesh qė i detyrojnė tė tjerėt tė tė dėrgojnė nė njė spital psikiatrik. Pikėrisht, nė kėtė lloj niveli ka mbėrritur sot im bir.

Ai mund tė sillet fare mirė - nė pjesėn mė tė madhe tė kohės, ėshtė e vėshtirė tė thuhet se ai duhet marrė dhe dėrguar nė spital, apo tė konsiderohet i rrezikshėm pėr tė tjerėt dhe vetveten. Ky lloj standarti ekziston sot.

Duhet qė mė parė njė person tė konsiderohet i rrezikshėm, ose i rrezikshėm pėr vetveten dhe mė pas ata dėrgohen nė spital pa dėshirėn ė tyre.

Por nė vitet '50 dhe '60, mjaftonte tė argumentoje se personi nė fjalė do tė pėrfitonte nga trajtimi mjekėsor nė njė spital. Mendimi im ėshtė se spitalet janė mė shumė si magazina se sa vende ku mund tė pėrftosh njė lloj me tė vėrtetė tė fortė psikoterapie. Dhe janė shumė tė kushtueshėm. Eshtė shumė e kushtueshme qė tė mbash njė person aty, ndėrkohė qė mjekėt mendojnė se nuk mund tė bėjnė asgjė tjetėr pėrveēse t'i japin pėrditė ilaēet dhe ta strehojnė.

Tė them tė vėrtetėn, nuk ėshtė se e di se si ndodh shėrimi, pasi pėrvojat janė individuale. Statistikisht, nuk ndodh rrallė qė persona me sėmundje mendore tė shndėrrohen sėrish nė normalė. Tė dhėnat pėr kėtė na ofrohen madje qė nė lashtėsi.

Dhe njė fakt qė mua mė duket shumė interesant ėshtė se, statistikat konfirmojnė qė terapia dhe trajtimi me ilaēe nuk ėshtė se e kanė rritur pėrqindjen e njerėzve qė janė shėruar realisht nga sėmundjet mendore, pra qė tė kenė mbėrritur nė njė gjendje ku nuk kanė mė nevojė pėr ilaēe dhe nuk ndodhen nėnjė gjendje gjysmė-paaftėsie.

Ēmimi "Nobel" dhe e ardhmja

Ēmimi Nobel mė hapi porta tė reja njohjeje. Kudo ku shkoja, mė nderonin. Zgjidhesha anėtar nė njė shoqėri tė nderuar, e gjėra tė tjera si kėto. Dhe kėto buronin si pasoja tė drejtpėrdrejta tė ēmimit. Kėshtu qė, e pata shumė tė qartė se asgjė nuk do tė kish ndodhur pa Ēmimin Nobel. Kisha njė farė njohjeje pėrpara Ēmimit Nobel, qė nė njė farė mėnyre ma bėri tė mundur kėtė. Diēka qė quhej Shoqėria Ekonometrike.

Ata kanė dy nivele anėtarėsie pėr kėtė qėllim; pjesėtarėt e rregullt dhe partnerėt. Duhet qė tė zgjidhesh pėr tė qenė partner. Njė anėtar i rregullt ėshtė njė person qė paguan tarifat; ndoshta ėshtė ekonomist, apo njė person i interesuar nė ekonominė, apo ndoshta nė statistikė e tė tjera si kėto. Kėshtu qė, mua mė propozuan pėr kėtė qėllim.

Kėshtu qė, fillimisht pati njė sugjerim, mė pas isha kandidat dhe nė fund u zgjodha. E gjithė kjo solli nė vėmendje emrin tim, si dikush qė kish njohje tashmė, njė lloj statusi profesional.

Kėshtu qė, ishte pikėrisht kjo qė bėri tė mundur marrjen e Ēmimit Nobel nė Ekonomi, qė tė them tė drejtėn e kam harruar se kur ndodhi. Sigurisht, e ardhmja nė pėrgjithėsi ėshtė njė koncept i gjatė nė kohė, gjithmonė nėse gjėrat nuk shkojnė pėr keq, apo nėse nuk ndodh njė mrekulli.

Shkenca e dilemave

Njė shkencė e pazakontė kur flitet pėr gjerėsinė e zbatimeve tė saj tė mundshme

Teoria e Lojės shpjegon vendimmarrjen ndėraktive, ku rezultati i ēdo pjesėmarrėsi apo "lojtari" varet nga veprimet e tė gjithėve. Nėse je lojtar nė njė lojė tė tillė, kur zgjedh rrugėn tėnde tė veprimit, apo "strategjinė" duhet tė mbash parasysh zgjedhjet e tė tjerėve. Por, kur mendon pėr zgjedhjet e tyre, duhet tė kesh parasysh se edhe ata po mendojnė pėr tė tuat, dhe kėshtu qė ti merr parasysh mendimin tėnd pėr atė qė ata mendojnė, e kėshtu me radhė.

Duket sikur tė mendosh pėr tė menduarit ėshtė diēka kaq e ndėrlikuar dhe e mprehtė, saqė praktikimi i suksesshėm tingėllon si njė art misterioz e i errėt. Nė tė vėrtetė, parė nga disa kėndvėshtrime, momente tė tillė si pėrshembull gjetja e motiveve tė vėrtetė tė rivalėve dhe pranimi i modeleve kompleksė, shpesh herė i rezistojnė analizės logjike. Por shumė aspekte tė strategjisė mund tė studiohen dhe sistemohennė njė shkencė - teoria e lojės.

Lindja e njė Teorie

Kjo shkencė ėshtė e pazakontė kur flitet pėr gjerėsinė e zbatimeve tė saj tė mundshme. Ndryshe nga fizika apo kimia, tė cilat kanė njė fushė veprimi tė mirėpėrcaktuar dhe tė ngushtė, normat e teorisė sė lojės janė tė vlefshme nė njė sėrė veprimtarish, qė nga ndėrveprimet e pėrditshme tė jetės sociale dhe sporti, e deri tek biznesi dhe ekonomia, politika, ligji, diplomacia dhe lufta. Biologėt kanė pranuar se beteja darviniane pėr mbijetesė pėrfshin ndėrveprime strategjike, dhe teoria evolucionare moderne ka lidhje tė ngushtė me teorinė e lojės.

Teoria e Lojės e pati fillesėn e vet me veprėn e Xhon fon Nojman nė vitet 1920, qė e pati kulmin nė librin e tij tė pėrbashkėt me Oskar Morgenshtern.

Ata studiuan lojėrat "me shumėn zero", ku interesat e dy lojtarėve ishin saktėsisht tė kundėrvėna. Xhon Nesh trajtoi rastin mė tė pėrgjithshėm dhe realist tė njė pėrzierjeje interesash tė pėrbashkėt dhe rivalitetesh dhe ēdo numėr lojtarėsh. Teoricienė tė tjerė, ndėr mė tė spikaturit Rainhard Selten dhe Xhon Harsanji tė cilėt ndanė me Nesh Cmimin Nobel nė vitin 1994, studiuan lojėra edhe mė komplekse me sekuenca lėvizjesh, si dhe lojėra ku njė lojtar ka mė shumė informacion se tė tjerėt.

Ekuilibri i Neshit

Teoria ndėrton njė nocion "ekuilibri", nė tė cilin puqet njė zinxhir kompleks mendimi, pėr tė menduarit. Mė pas, strategjitė e tė gjithė lojtarėve do tė kishin njė lidhje logjike reciproke, nė kuptimin qė secili do tė zgjidhte pėrgjigjen e vet mė tė mirė ndaj zgjedhjeve tė tė tjerėve. Qė njė teori e tillė tė jetė e suksesshme, duhet tė ekzistojė ekuilibri qė parashtron.

Nesh pėrdori teknika tė reja matematikore pėr tė vėrttuar ekzistencėn e ekuilibrit nė njė klasė shumė tė ėprgjithshme lojėrash. Kjo u hapi rrugėn zbatimeve. Biologėt kanė pėrdorur madje ekuilibrin e Neshit pėr tė formuluar idenė e qėndrueshmėrisė evolucionare. Ja disa shembuj pėr tė pėrcuar disa ide tė teorisė sė lojės si dhe shtrirjes sė fushėveprimit tė saj.

Dilema e tė burgosurit

Nė romanin e Zhozef Heler, "Catch-22" fitorja e aleatėve nė Luftėn e Dytė Botėrore ėshtė tashmė njė konkluzion i qartė dhe Josariani nuk dėshiron tė jetė mes tė fundmėve qė do tė vdesin. Komandanti i tij i drejtohet: "Por, pa mendo pak sikur tė gjithė nė anėn tonė tė mendonin njėsoj si ti?" Josariani pėrgjigjet: "Atėherė, unė do tė isha idiot nėse do tė mendoja ndryshe, apo jo?"

Ēdo lexues i rregullt ka dėgjuar pėr dilemėn e tė burgosurit. Policia merr nė pyetje dy tė dyshuar veē e veē, dhe i propozon secilit qė ai ose ajo duht tė spiunojė pėr tjetrin dhe tė ofrojė prova pėr shtetin. °Nėse tjetri nuk spiunon, atėherė mund tė arrish njė marrėveshje shumė tė mriė pėr veten tėnde duke ofruar prova kundėr tjetrit; nėse tjetri spiunon dhe ti vazhdon tė rezistosh, nė gjykatė do tė tė trajtojnė shumė ashpėrsisht.

Kėshtu qė, nuk ka rėndėsi se ēfarė bėn tjetri, pėr ty ėshtė mė mirė tė spiunosh se sa tė mos spiunosh - spiunimi ėshtė strategjia jote mė e mirė". Kjo ndodh si kur tė dy janė realisht fajtorė, si pėr shembull nė serialin NYPD Blue, ashtu edhe kur janė tė pafajshėm, si nė filmin LA Confidential. Sigurisht, kur tė dy spiunojnė, tė dy pėrfundojnė mė keq nga sa do tė ishin sikur tė dy tė kishin rezistuar; por ai rezultat, ndonėse i dėshirueshėm pėr tė dy ata, shembet pėrpara tundimit tė tė dyve pėr tė spiunuar.

Dilema Josariane ėshtė vetėm njė version i kėsaj, por me shumė persona.

Vdekja e tij nuk do tė bėjė ndonjė dallim tė dukshėm sa i pėrket fitores, dhe ai personalisht ėshtė mė mirė tė jetojė se tė vdesė. Kėshtu qė, shmangia e vdekjes ėshtė strategjia e tij dominuese. Xhon Nesh luajti njė rol tė rėndėsishėm nė interpretimin e studimit tė parė eksperimental tė dilemės sė tė burgosurit, qė u krye nė Korporatėn Rend nė vitin 1950.

Dilema tė botės reale

Sapo njeh idenė e pėrgjithshme, nis e sheh dilema tė tilla kudo. Dyqane konkurues qė ulin ēmimet nė dėm tė tjetrit, kur tė dy do tė kishin patur shumė mė tepėr dobi nėse do 'i kishin mbajtur tė dy ēmimet tė lartė janė viktima tė dilemės. (Por nė kėtė rast, konsumatorėt pėrfitojnė nga ēmimet mė tė ulėt kur shitėsit "ia hedhin" njėri-tjetrit). I njėjti koncept shpjegon pėrse ėshtė e vėshtirė tė mbledhėsh kontribute vullnetare, apo tė bėsh njerėzit tė dalin vullnetarė pėr njė kohė tė mjaftueshme, pėr kauza tė vlefshme publike.

Si mund tė zgjidhen dilema tė tilla? Nėse marrėdhėnia e lojtarėve pėrsėritet nė njė kohė tė gjatė, atėherė perspektiva e njė bashkėpunimi tė mundshėm nė tė ardhmen nuk do t'i lejojė ata "t'ia hedhin" njėri-tjetrit; kjo ėshtė strategjia e mirėnjohur tit-for-tat (me tė njėjtėn monedhė).

Njė lojtar "i madh" qė e vuan mė shumė kur tjetri ia hedh mund tė veprojė nė mėnyrė bashkėpunuese edhe kur tė vegjlit pėrpiqen t'ia hedhin. Kėshtu, Arabia Saudite vepron si njė valvul nė OPEC, duke ulur prodhimin pėr tė mbajtur lartė ēmimet nė rastet kur tė tjerėt prodhojnė mė shumė; dhe Shtetet e Bashkuara mbajnė njė barrė tė barabartė kostosh pėr aleancat e veta ushtarake.

Mė sė fundi, nėse grupi nė tėrėsi do tė bėnte mė mirė nė marrėdhėniet e jashtme kur gėzon bashkėpunim tė brendshėm, atėherė procesi i pėrzgjedhjes biologjike apo sociale mund tė gjenerojė instikte apo norma sociale qė mbėshtesin bashkėpunimin dhe ndėshkojnė hilenė. Sensi i lindur i drejtėsisė dhe sinqeritetit qė vihet re mes qenieve nejrėzore nė shumė eksperimente laboratorikė mbi teorinė e lojės, mund tė ketė njė origjinė tė tillė.

Lėvizje ngatėrruese

Nė futbollin amerikan, kur njė ekip nė sulm has nė njė lojtar tė tretė me vetėm njė jardė larg, atėherė lėvizja mė e mundshme apo me pėrqindje mė tė lartė ėshtė zhvendosja nė qendėr. Po kėshtu, njė lojtar qė gjuan penalltnė nė futboll qė godet gjithmonė nė tė djathtė tė portierit, apo njė shėrbyes nė tenis qė godet gjithmonė pranė parakrahut tė tenistit pritės, me shumė gjasa do tė dalė dobėt pasi kundėrshtari do tė parashikojė dhe reagojė.

Nė situata tė tilla, ėshtė mriė tė ngatėrrohen vazhdimisht lėvizjet qė bėn, me qėllim qė nė ēdo rast veprimi yt tė jetė i paparashikueshėm. Ngatėrrimi ėshtė mė i rėndėsishėm nė lojėra ku interesat elojtarėve janė tė kundėrvėna nė mėnyrė strikte, dhe kjo ndodh shumė shpesh nė sporte. Nė tė vėrtetė, studime empirikė tė kohėve tė fundit nė finalet e tenisit si dhe penalltitė nė ligat evropiane tė futbollit kanė parė qė sjellja e lojtarėve ėshtė konsistente me teorinė.

Angazhimet

Zakonisht, njė liri mė e madhe veprimi ėshtė e dėshirueshme. Por nė lojrat e ujdive kjo nuk ėshtė ethėnė tė jetė e vėrtetė, pėr arsye se liria pėr tė vepruar thjeshtė mund tė shndėrrohet nė liri pėr tė bėrė lėshime para kėrkesave tė tjetrit. Tė angazhohesh pėr njė ofertė pėrfundimtare tė palėkundur, kjo e lė palėn tjetėr me shansin e fundit pėr tė shmangur njė dėshtim qė do tė ishte fatkeq pėr tė dy palėt, dhe kjo mund tė bėjė qė ti tė arrish njė ujdi mė tė mirė.

Por thjeshtė njė deklaratė palėkundshmėrie mund tė mos jetė e besueshme. Sajimi i veprimeve qė bėjnė tė besueshėm angazhimet e njė lojtari ėshtė njė prej arteve mė tė bukur nė sferėn e lojėrave strategjike. Pjesėtarė tė njė sindikate dėrgojnė liderėt e tyre nė bisedime pėr tė mbėrritur nė marrėveshje pėrpagat me udhėzime tė saktė, apo me mandate qė u lidhin duart kėtyre, gjė qė bėn tė besueshėm deklarimin se ata nuk do tė pranojnė asnjė ofertė mė tė ulėt.

Ekzekutivi i qeverisė amerikane, i angazhuar nė negociata ndėrkombėtare apo ēėshtje tė interesave tė veēantė mund tė marrė njė pozicion tė palėkundur e tė besueshėm duke theksuar se Kongresi nuk do tė ratifikojė asgjė mė pak. Dhe njė fėmijė ka mė shumė gjasa tė marrė karamlen apo lodrėn qė dėshiron nėse qan me sa ka nė kokė, duke mos patur mundėsi tė dėgjojė shpjegimet e arsyetuara tė prindit, se pėrse nuk duhet ta ketė.

Tomas Sheling ishte i pari qė u mor me studimet e angazhimeve tė besueshėm si dhe "lėvizjet strategjike", si kėrcėnimet dhe premtimet. Kėto kanė gjetur shumė zbatime nė diplomaci dhe nė luftė, tė cilat, siē ka thėnė strategu Karl fon Klausevic shumė kohė mė parė, janė dy anė tė sė njėjtės medalje.

Informacion dhe stimuj

Supozoni qė sapo jeni diplomuar nė shkenca kompjuterike dhe keni njė ide pėr njė program totalisht tė ri qė do tė integronte nė njė kompjuterat, celularėt dhe televizorin pėr tė krijuar njė medium tė ri. Potenciali i fitimit ėshtė shumė i madh. Shkoni tek kapitalistė tė njohur pėr tė financuar apo zhvilluar idenė tuaj.

Nga ta dinė ata qė potenciali ėshtė aq i madh sa pretendoni ju? Ideja ėshtė shumė e re pėr ta, qė tė kenė mundėsi ta gjykojnė nė mėnyrė tė pavarur.

Ju nuk keni asnjė tė kaluar tė spikatur, dhe mund tė jeni njė sharlatan qė do tė pėrdorni paratė pėr tė jetuar me standart tė lartė pėr pak vite dhe mė pas tė zhdukeni. Njė mėnyrė qė ata tė testojnė se sa shumė ju vetė besoni nė idenė tuaj ėshtė tė shohin se sa nga paratė tuaja jeni tė gatshėm tė riskoni pėr kėtė projekt tė ri. Ēdokush do tė thoshte: °Nėse je i gatshėm tė hedhėsh para nga tė tuat, atėherė ky ėshtė njė sinjal i vlerėsimit qė ti vetė i bėn idesė tėnde".

Kjo ėshtė njė lojė ku lojtarėt kanė informacione tė ndryshme; ju e dini potencialin e vėrtetė tė idesė tuaj shumė mė mirė nga sa e dinė financuesit tuaj tė ardhshėm. Nė lojėra tė tilla, veprime qė zbulojnė apo fshehin informacionin luajnė rol kritik.

Sfera e "ekonomisė sė informacionit" ka qartėsuar shumė tipare mė parė tė turbullt tė drejtimit tė korporatave dhe organizatave industriale, dhe ka rezultuar njėsoj e dobishme nė shkencat politike, studime e madje edhe nė biologji. Dhėnia e Ēmimit Nobel 2001, pionerėve tė saj Xhorxh Akerlof, Majkėll Spens dhe Zhozef Stiglic dėshmon pėr rėndėsinė e saj. Ajo ēfarė i ka mundėsuar ekonomisė sė informacionit tė bulėzojė nė dekadat e fundit ėshtė zhvillimi paralel i koncepteve dhe teknikave nė teorinė e lojės.

Radhitja e interesave, shmangia e Enronėve

Njė zbatim nė ekonomi-biznes ėshtė hartimi i skemave tė stimujve. Korporatat moderne zotėrohen nga shumė aksionerė tė cilėt nuk mbikėqyrin personalisht veprimtarinė e kompanive. Si mund tė sigurohen ata qė punėtorėt dhe menaxherėt do tė bėjnė pėrpjekjet e nevojshme pėr tė maksimiuar vlerėn e aksioneve? Mund tė punėsojnė supervizorė qė tė mbikėqyrin punėtorėt, si dhe menaxherė pėr tė mbikėqyrur supervizorėt.

Por gjithė ky monitorim ėshtė jo i pėrsosur: koha nė punė mund tė monitorohet lehtėsisht, por cilėsia ėshtė shumė e vėshtirė tė vėzhgohet dhe gjykohet. Dhe mbetet problemi se kush do tė mbikėqyrė drejtuesit e lartė. Prandaj ka rėndėsi krijimi i skemave tė kompensimit qė vėnė nė njė vijė interesat e punėtorėve e menaxherėve me ato tė aksionerėve.

Teoria e lojės dhe ekonomia e informacionit na kanė ofruar ide tė vleshme pėr kėtė problem. Sigurisht, ne nuk kemi zgjidhje tė pėrsosura; pėr shembull, ne sapo jemi duke zbuluar se si drejtuesit e lartė mund tė manipulojnė dhe shtrembėrojnė matjet e performancės pėr tė rritur vlerėn e trye tė kompensimit ndėrkohė qė dėmtojnė aksionerėt dhe punėtorėt. Kjo ėshtė njė lojė ku aksionerė dhe qeveria duhettė gjejnė dhe pėrdorin kundėrstrategji mė tė mira.

Nga intuita tek parashikimi

Ndėrkohė qė lexonit kėta shembuj, ndoshta menduat se shumė prej mėsimeve tė teorisė sė lojės janė tė qartė dhe evidentė nė jetėn e pėrditshme. Nėse keni patur pėrvojė tė mėhershme nė lojėra tė tilla, ndoshta keni zgjedhur me intuitė strategji tė mira pėr to. Ajo ēfarė bėn teoria e lojės, ėshtė unifikimi dhe sistematizimi i intuitave tė tilla.

Mė pas, parimet e pėrgjithshme i shtrijnė intuita tė tilla pėrgjatė situatave tė ndryshme, dhe kėshtu thjeshtėsohet pėrllogaritja e strategjive tė mira pėr lojėra tė reja.

Nuk ėshtė gjė e keqe qė njė ide tė tingėllojė evidente kur ajo formulohet dhe shpjegohet nė mėnyrėn e duhur; pėrkundrazi, njė shkencė apo teori qė merr ide tė thjeshta dhe nxjerr prej tyre maksimumin, ėshtė e vlefshme pikėrisht prej kėsaj.
avatar
Neo

"Uniteti - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1472


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi