Sekretet e Nazizmit

Faqja 2 e 2 Previous  1, 2

Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Luli prej 18.10.12 21:02

Hitleri merrte kokainė pėr tė qetėsuar dhimbjet e sinusitit

Adolf Hitler vuante nga sinusiti dhe pėr ta kuruar pėrdorte kokainė, ndėrsa pėr tė arritur kėnaqėsi seksuale merrte ekstrakte testikujsh tė demave.

Tė dhėnat mėsohen nga kartela klinike e Fyhrerit, e pėrpiluar nga mjeku i tij personal, Theodor Morell. Kartela pėrmban 47 faqe dhe javėn e ardhshme pritet tė dal nė ankand nė adresėn e internetit tė “Alexander Historical Auctions” tė Stamfordit, nė Connecticut.

Sipas dokumentit duket se Hitleri pėrdorte kokainė pėr tė qetėsuar dhimbjet e kokės sė shkaktuara nga sinusiti dhe gėlltiste rreth 30 ilaēe nė ditė pėr tė kontrolluar fryrjen e zorrėve, nga e cila vuante sistematikisht. Kartela klinike pėrmban edhe radiografinė e kafkės sė Hitlerit dhe vizatime qė paraqesin pjesėn e brendshme tė hundės sė tij.

Ndėrkaq mėsohet se diktatori nazist kurohej me “stricnin”, njė lloj helmi, pėr tė zgjidhur problemet me aparatin tretės. Gjithsesi kurat nuk e qetėsonin, pėrkundrazi i shtonin dhimbjet e stomakut.

Nė pjesėn e fundit tė dokumentit tė pėrpiluar nga doktor Morell citohet se Hitleri injektonte ekstrakte tė testikujve tė demave tė rinj, pėr tė rigjallėsuar libidonė e tij. Sipas pėrllogaritjeve, secila prej tė dhėnave qė pėrmban kartela klinike vlen tė paktėn dy mijė dollarė.

Luli

884


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Luli prej 29.10.12 19:57

50 FAKTE TE RRALLA NGA JETA E ADOLF HITLER



1. Adolf Hitler lindi nė orėn 18:30, mė 20 prill 1889, nė Braunau, njė qytet nė Austri dhe vrau veten nė Berlin, nė Bunkerin e Kancelarisė Perandorake, qė ishte ndėrtuar posaēėrisht pėr tė, nė orėn 15:30, nė mesditėn e 30 prillit 1945. Jetoi 56 vite, njė javė e tri ditė.

2. Ishte fėmija e tretė i Alos Hitler, i martuar me Klara Polz, qė ishte dhe mbesa e xhaxhit tė tij. Motra dhe vėllai mė i madh i Hitlerit ishin fėmijėt e martesės sė parė tė tė atit. Ndėrsa Paola dhe Hitleri ishin dy fėmijėt mė tė vegjėl tė familjes.

3. Schickelgruber ėshtė mbiemri i tij nga i ati Alos, qė ishte njė fėmijė i jashtėligjshėm. Njė mbiemėr qė edhe nė gjermanisht nuk shqiptohet lehtė. Gjatė ngjitjes nė karrierėn politike ai e ndėrroi mbiemrin. Kjo i dha lehtėsi nė shqiptim, pasi nuk dihet nėse mbiemri i vjetėr do ta ndihmonte tė merrte atė famė.

4. Nuk ishte gjerman, por austriak, e megjithatė arriti t’i imponohej njė populli prej 50 milionėsh, duke u kthyer nė idhullin e tyre. Njė rast i veēantė, ku njė jogjerman arrin duke pėrdorur patriotizmin tė kthehet nė lider kryesor.

5. Ėshtė cilėsuar si diktatori mė i madh i tė gjitha kohėrave. Krimineli nazist numėr 1 nė botė. Sundoi nė Gjermani pėr 17 vite. Nė kėtė kohė u vranė 12 milionė gjermanė dhe u masakruan 6 milionė hebrenj. Ideator dhe zbatues i Holokaustit, dhe shkaktar i Luftės sė Dytė Botėrore.

6. Hitleri nuk ka shkėlqyer nė shkollė. Nė matematikė dhe nė frėngjisht ka ngelur gjithmonė. E vetmja lėndė qė e tėrhiqte ka qenė historia dhe luftėrat e Gjermanisė. Mėsuesit e pėrshkruanin si njė fėmijė tė keq qė nuk mund tė shtrohej.

7. Adolf Hitlerin e kujtojnė si njė njėri tė zbehtė, shėndetlig, tė dobėt dhe pėrgjithėsisht tė ndrojtur dhe tė pėrmbajtur, por ishte i aftė pėr shpėrthime tė befasishėm, zemėrim dhe histerizėm ndaj atyre qė i kundėrshtonin fjalėn.

8. Pesė ishin gratė qė janė njohur si shoqėruese tė Hitlerit. Aktorja Renate Muller, e cila vrau veten; Geili Rojball, e cila ishte mbesa e tij dhe thuhet se e vrau veten nga xhelozia. Leni Eiefenstal dhe Miss Midford, si dhe Eva Braun, qė u bė gruaja e tij vetėm pėr njė ditė tė vetme.

9. Gjatė gjithė jetės ndaj tij janė kryer 42 atentate. U pėrdorėn thuajse tė gjitha armėt, helmet, aksidentet, pistoletat, bombat me sahat, por asnjė nga atentatorėt nuk arriti tė realizonte qėllimin e eliminimit final.

10. Pas Luftės sė Parė qėndron nė ushtri, ku futet me shėrbimin sekret. Ngarkohet tė spiunojė takimet e Partisė Gjermane tė Punėtorėve, ku u regjistrua si anėtar i saj, me numėr 555. Spiunonte shokėt, por aty ra nė kontakt tė parė dhe me frymėn anti-semite qė ekzistonte nė Gjermani.

11. Krimineli numėr njė i botės ka hyrė nė histori dhe si strateg ushtarak. Reparti ushtarak nė kohėn e tij arriti njė nivel tė lartė. Ishte e vetmja ushtri qė mund tė marshonte 20 km nė ditė nė atė kohė. Nė fillim hidhte nė sulm kėmbėsorinė, mė pas mjete tė rėnda dhe nė fund bombardimet.

12. Nė pesė vite qė Hitleri nisi Luftėn e Dytė Botėrore u vranė dhe u masakruan mesatarisht 11 mijė persona nė ēdo ditė. 6 milionė hebrenj, 6 milionė civilė sllavė, 4 milionė robėr lufte, 1.5 milionė dezertorė politikė, 800 mijė romė, 300 mijė njerėz me handikap, 2 mijė dėshmitarė tė Jehovait.

13. Sundimi i tij nė Gjermani, nga momenti qė u zgjodh kancelar dhe deri nė kapitullimin e Gjermanisė, zgjati 12 vite, katėr muaj e tetė ditė. Nė njė kohė kaq tė shkurtėr, asnjėherė njė vend nuk ka arritur t’i imponohet gjithė botės nė njė mėnyrė tė tillė.

14. Ėndrra e tij mė e madhe ishte qė tė bėhej piktor dhe pėr kėtė ai shpenzoi dy vjet, duke ardhur vėrdallė nė lice dhe duke ushqyer veten me mendime madhėshtore pėr t’u bėrė njė njeri i famshėm, pa bėrė asnjė pėrpjekje tjetėr pėr tė siguruar jetesėn. Kėto ishin vite qė pėr biografėt Hitleri i ngjante njė endacaku tė pashpresė.

15. Adolf Hitleri nė moshėn 39-vjeēare u martua me vajzėn e gjysmė-motrės sė tij nga martesa e parė e tė atit. Inēesti, sipas studiuesve tė ndryshėm tė jetės sė Hitlerit, e ka shoqėruar pėr shumė breza familjen e tij. E dashura e fundit e Hitlerit ishte Eva Braun, me tė cilėn diktatori ndenji i martuar vetėm njė natė. Ajo lindi mė 6 shkurt tė 1912-s, nė Munih tė Gjermanisė; vdiq mė 30 prill 1945, sė bashku me Hitlerin, nė njė vetėvrasje nė ēift.

16. Hitleri dėshtoi dy herė pėr t’u futur nė Institutin e Arteve tė Bukura, megjithėse ambicia e tij ishte pėr tė studiuar pėr artet. Fitonte shuma tė vogla duke pikturuar kartolina dhe reklama, duke u endur nga njė bashki nė tjetrėn. Gjatė kėsaj periudhe ai bėri njė jetė tė izoluar dhe tė vetmuar.

17. I vrazhdė nė komunikim, cinik dhe mosbesues te askush, Hitleri nga biografėt pėrshkruhet si njė njeri qė ishte pak i shoqėrueshėm. Veē pikturės, librat e historisė dhe studimet mbi popullin gjerman ishin njė tjetėr pasion i Hitlerit. Por kishte dhe njė dhunti, pėr tė joshur turmat.

18. 35 vite pas fundit tė Luftės sė Dytė Botėrore, rusėt nė vendin ku u varros Hitleri ndėrtojnė njė rezidencė. Kufomat e Hitlerit, Eva Braunit, Joseph Goebbelsit dhe fėmijėve tė Goebbelsit, i dogjėn dhe hirin e hodhėn nė lumin Elba. Njė dėshirė e lėnė kjo nė testamentin e Hitlerit.

19. Pėr mėsuesin e frėngjishtes djaloshi Hitler ishte njė “idiot i lindur”. Pėr njė tjetėr mėsues, qė nuk kishte as pėrshtypje tė mirė dhe as tė keqe, e ka cilėsuar njeri tė rėndomtė. Ndėrsa i vetmi mėsues i Hitlerit qė ka lėnė ndikim te ai, ishte i Historisė, nga ku mori mėsimet e para pėr popullin gjerman. Hitleri pikturonte panorama tė vogla me pamje tė Vjenės, tablo tė rėndomta, qė pėrfaqėsonin zakonisht njė vend apo njė monument shumė tė njohur: Katedralen e Shėn Stefanit, operėn, Burgteatrin, Pallatin e Shėn Brunit ose rrėnojat romake tė parkut tė tij.

20. Pamja e Hitlerit nga mėnyra e veshjes nė rininė e tij ishte pėr tė ardhur keq, nė kėtė kohė pamja e tij nė Vjenė me atė mantelin e tij tė gjatė e tė vjetruar shumė qė zbriste deri nė nyjėn e kėmbės, tamam si njė xhybe qė ia kishte dhėnė njė hebre shitės rrobash tė vjetra.

21. Ishte i gjatė 1 metėr e 73 centimetra dhe sipas kartelės ushtarake, peshonte 70 kilogramė. Kishte njė fytyrė tė ashpėr dhe asnjėherė nuk i hoqi mustaqet. Vishej gjithmonė me uniformė ushtarake, pallto tė murrme dhe pantallona tė zeza.

22. Dy ishin partitė politike qė e tėrhoqėn fort Hitlerin e ri. Ai admiroi nė fillim Partinė e Nacionalistėve Pangjermanė, tė themeluar nga Georg Riter fon Shėnerer. Dhe analiza e tij ndaj taktikave naziste ishte ndėr mė tė saktat. Hitleri konsiderohej si njė njeri fanatik, i verbėr deri nė fundin e tij tragjik. Ai e shkroi testamentin njė orė para vdekjes. Ai ia ngarkoi hebrenjve pėrgjegjėsinė e njė lufte tė cilėn e nisi vetė dhe qė i shkaktoi fundin e tij dhe Rajhut tė Tretė.

23. Qė nė adoleshencėn e tij, Adolf Hitleri u bė njė nacionalist gjerman fanatik dhe i tillė mbeti deri nė frymėn e tij tė fundit. Dashuria e Hitlerit pėr gjithēka qė ishte gjermane ishte shumė e egėr. Nė pranverėn e vitit 1913, Hitleri e braktisi pėrfundimisht Vjenėn dhe shkoi tė jetonte nė Gjermani. Nė moshėn 24 vjeē atė e konsideronin tė gjithė si njeri tė dėshtuar plotėsisht. Ai nuk u bė dot as piktor as arkitekt.

24. Riēard Vagner ishte kompozitori gjerman i referuar i Hitlerit. Jo vetėm pėr faktin se ishte gjerman, por edhe sepse muzika e tij tingėllonte si njė simfoni lufte dhe pushteti pėr Hitlerin. Biografėt thonė se Hitleri e dėgjonte pėr orė dhe orė tė tėra, dhe merrte frymėzim nga arti.

25. Autori i preferuar i Adolf Hitlerit ishte filozofi gjerman Frederik Niēe. Ideja e nihilizmit dhe e mosnjohjes sė ēdo gjėje qė ka ekzistuar mė parė ishte njė ide e marrė nga Niēe. Po ashtu dhe absolutizmi, dhe etja pėr pushtet, u huazuan nga Niēe. Vetėm se realizmi i njeriut tė Niēes te Hitleri u bė nė mėnyrėn mė tė egėr.

26. Adolf Hitleri nuk kishte as miq, as familje, as plan e shtėpi, megjithėse ai zotėronte njė besim tė palėkundur nė ndjenjėn e thellė dhe tė zjarrtė tė misionit. Mesa duket ai nuk ishte asgjė tjetėr veēse njė vagabond mjaft i ēuditshme dhe me kokėn e mbushur me lexime.

27. Njeri me fytyrė tė ashpėr, kishte njė dashuri tė ēuditshme pėr qentė. Besonte mė shumė te qentė e tij qė ishin race “Bari Gjerman”, sesa te gjeneralėt e tij. “Wolf” ishte qeni i tij i parė, ndėrsa “Bond” ishte qeni qė e mori me vete edhe nė bunkerin ku u strehua nė fund tė jetės. Thuhet se helmin me tė cilin u vetėvra bashkė Eva Braun e provoi fillimisht te qeni.

28. Njeriu qė do tė sillte Luftėn e Dytė Botėrore nė 1913-n zhvendoset nga Bavaria pėr t’i shpėtuar shėrbimit ushtarak tė detyruar nė ushtrinė e Austro-Hungarisė. Por njė vit mė vonė do tė dilte vullnetar, kur Gjermania hyri nė Luftėn e Parė Botėrore. Nė moshėn 25-vjeēare, nė frontin Francės merr gradėn “Rreshter”. Plagoset nė luftė dhe pėr merita tė veēanta nė njė nga betejat mė tė pėrgjakshme merr medaljen e “Kryqit tė Hekurt” tė klasit tė dytė, ndėrsa mė pas merr “Urdhrin e Klasit tė Parė”, njė medalje qė asnjė ushtar i thjeshtė nuk e ka marrė mė parė.

29. Nė shėrbimin ushtarak Hitleri ishte njė ushtar i veēantė nė krahasim me shokėt e tij. Ai nuk merrte asnjėherė as letra, as pako, ai nuk kėrkonte kurrė leje. Ndryshe nga tė gjithė ushtarėt, ai nuk interesohej pėr gra. Hitleri nuk qahej as nga pisllėku, as nga pleshtat. Humbjen e Gjermanisė nė Luftėn e Parė Hitleri e pėrjetoi gjatė momenteve qė ndodhej nė spital. Sė bashku me shumė ushtarakė tė tjerė qė nuk e pranonin dėshtimin e tyre, vendosi tė angazhohej nė politikė pėr tė shkatėrruar marrėveshjen e paqes mes Francės dhe Gjermanisė.

30. Ishte viti 1920 kur Hitleri u bė pėrgjegjės pėr propagandėn e partisė dhe la ushtrinė pėr t’i dedikuar kohėn dhe jetėn riorganizimit tė partisė, tė riemėruar si Partia Nacional Socialiste e Punėtoreve Gjermanė (NSDAP), e njohur shkurt si naziste. Adolf Hitleri u zgjodh nė korrik tė vitit 1921 president nga pėrfaqėsuesit e Partisė Naziste, me idenė se ai ishte njė person i cili u ofronte publicitet dhe dinte tė tėrhiqte fonde nga simpatizantė, udhėheqėsit e Partisė Naziste e zgjodhėn atė president tė partisė me fuqi tė pakufizueshme.

31. Mė 24 shkurt tė vitit 1920, Hitleri organizoi mitingun e parė pėr tė. Nė fjalimin e tij ai shpalli pėr tė parėn herė 25 pikat e Partisė Punėtore Gjermane. Pjesa mė e madhe e fjalėve therėse dhe ndėrprerjeve qė bėnin, drejtoheshin kundėr pjesėve tė programit qė lexonte. Nė vitin 1928, Hitleri zgjodhi Geringun pėr tė qenė njė nga dymbėdhjetė deputetėt nazistė qė do tė pėrfaqėsonin partinė nė Rajhshtag dhe kryetar i tė cilit u bė kur nazistėt pėrbėnin partinė mė tė rėndėsishme nė Parlament, mė 1932.

32. Nė moshėn 35-vjeēare organizon njė grusht shteti, duke pėrdorur strukturat paramilitare qė ia bashkėngjiti Partisė Naziste, “Freikorps”, qė ishin ushtarėt e Luftės sė Parė Botėrore. Grushti shtetit dėshtoi dhe Hitleri dėnohet me pesė vite burg.

33. “Mein Kamf” (Lufta Ime). Libri qė Hitleri shkroi nė burg. Nė kėtė libėr ideatori i nazizmit shpalos tė gjitha idetė e tij pėr racėn, gjuhėn gjermane dhe urrejtjen ndaj hebrenjve. Libri u bė njė udhėrrėfyes i brezave nazistė. Pėr fat tė keq, askush nuk i mori seriozisht idetė e shkruara nga Hitleri, deri sa ai i vuri nė zbatim ato. Nė 1935, Hitleri ua shpėrndau falas librin tė gjithė gjermanėve pėr ta lexuar me detyrim. Ndėrsa pas Gjyqit tė Nurenbergut, libri “Mein Kamf” u ndalua, hyri nė librat e ndalur pėr botim dhe shitje.

34. Nė moshėn 44-vjeēare themelon Partinė Nacionaliste tė Punėtorėve Gjermane, qė mė pas u quajt Partia Naziste, pas rėnies sė Republikės sė Vajmarit mė 1933. Megjithėse kushtet ishin tepėr tė favorshme pėr rritjen e partisė, Hitleri i nuk i shfrytėzoi ato plotėsisht. Ai e gjeti partinė tė vogėl, tė pamjaftueshme, me njė program me principe nacionaliste dhe socialiste, por me njė udhėheqje tė pėrēarė dhe me mjete tė pamjaftueshme.

35. Mė 30 janar 1930 emėrohet kancelar (kryeministėr) i Gjermanisė dhe qė nga ky moment nis vendosjen e diktaturės naziste. Nazistėt tashmė kishin arritur t’i imponoheshin popullit dhe kapėn majat mė tė larta tė pushtetit. Por kjo ishte vetėm nisja e idesė pėr pushtimin e botės. Njė vit pasi u zgjodh kryeministėr, nė qershor tė vitit 1934, Hitleri nisi spastrimet brenda partisė pėr tė larguar rivalėt, madje dhe ata qė dikur e kishin ndihmuar. Brenda njė nate vrau 71 njerėz tė lartė tė partisė gjermane, shumica njerėz qė ndihmuan tė vinte nė pushtet. Kjo ngjarje njihet ndryshe nė histori si “Nata e thikave tė gjata”.

36. Djegia e Parlamentit Gjerman (Rajshtagut), mė 23 shkurt 1933, ishte nisja e diktaturės hitleriane. Kishte postin e kancelarit, por jo aq pushtet sa i duhej. Pėr zjarrvėnien u akuzua njė komunist, por, nė fakt ngjarjet treguan se, Partisė Naziste nė ato momente i interesonte mė shumė rrėmuja nė Gjermani pėr tė marrė nė dorė gjithė pushtetin. Mė pas kjo djegie u pėrdor pėr tė arrestuar kundėrshtarėt dhe pėr tė zhdukur komunistėt nė Gjermani. Mė 1933, Hitleri ngre shėrbimin e fshehtė policor “Gestapo”. Ajo u ideua nga Geringu dhe Hitleri, dhe ishte struktura qė grumbullonte tė gjitha informacionet sekrete. Zbulimi i komploteve dhe kundėrshtarėve brenda Gjermanisė, por edhe misionet sekrete jashtė saj, ishin detyrat kryesore tė oficerėve tė saj.

37. “Wolksvagen”, makina qė edhe sot ėshtė njė nga mė populloret nė Evropė, ėshtė ideuar nga Hitleri. Pas emėrimit kryeministėr, ai urdhėroi inxhinierėt qė tė prodhonin njė makinė qė nuk do tė kushtonte mė shumė se 1 mijė marka pėr tė pasur pėrdorim tė gjerė nė vend. Ai ideoi dhe emrin “Wolksvagen” (makina e popullit). Diktator, kriminel, sadist dhe mbartės i tė gjitha epiteteve. Por kjo nuk e ka penguar tė ishte “popullor”. Mė 1938 revista prestigjioze “The Time” e zgjedh “Njeriun e Vitit”.

38. “Fyhrer” ėshtė titulli qė mbante Hitleri. Nė gjermanisht do tė thotė udhėheqės, prijės. Njė titull qė askush tjetėr nuk e kishte mbajtur nė Gjermani. Pėrveē mikut tė tij, gjeneralit Rem, tė gjithė tė tjerėt i drejtoheshin vetėm me emrin “Fyhrer Hitler”. Rajhu i Tretė. Ėshtė emri qė i vuri perandorisė sė tij Aldolf Hitleri, qė nėnkuptonte njė mbretėri ose bashkėsinė gjermane si njė e tėrė. Rajhu i Parė quhej Perandoria Gjermane nga shekulli IX deri mė 1802. Rajhu i Dytė quhej Perandoria Gjermane 1871-1818.

39. Kryqi i thyer Svatiska i ushtrisė gjermane ėshtė vendosur nga vetė Hitleri. Ai ėshtė njė simbol i lashtė kelti dhe simbolizon diellin dhe fatin gjatė luftės. Por pėr studiues tė ndryshėm ai simbolizon dhe racėn e bardhė. Ndėrkohė qė simbole tė ngjashme me tė janė gjetur dhe nė rrėnojat e qytetėrimit antik. Thuhet se Hitleri e ka marrė idenė gjatė studimeve pėr pikturė. Pėrshėndetja me dorėn lartė ishte njė tjetėr shenjė, nderim qė Hitleri e huazoi nga historia botėrore. Shenja e nderimit me dorėn lartė ėshtė pėrdorur pėr perandorėt romakė “Ave Ēezar” (Jetė tė gjatė Ēezarit). Hitleri e kthehu nė “Heil Hitler” “Rroftė Hitleri”.

40. 1 shtator 1939 ėshtė dhe data zyrtare e nisjes sė Luftės sė Dytė Botėrore. Pasi kish bėrė njė pakt me rusėt, Hitleri vendos tė pushtojė Poloninė, duke prishur marrėveshjet ndėrkombėtare me Anglinė dhe Francėn. Mė 20 janar 1942, nė Berlin Hitleri organizon konferencėn pėr spastrimet qė do tė bėheshin ndaj popullsive joariane. 15 ushtarakė tė lartė tė drejtuar nga Hitleri, Reinhard Heydrich e Adolf Eichmann, ideojnė batimin e Holokaustit dhe dhanė urdhrin pėr ngritjen e kampeve tė shfarosjes.

41. Holokausti ėshtė njė teori, qė do tė thotė djegie totale. Nė bazė tė kėsaj u ngritėn me dhjetėra kampe pėrqendrimi nė tė gjithė Evropėn dhe nė Gjermani. Mė tė mėdhenjtė ishin Auschėitz-Birkenau, nė kufi me Poloninė, ku u vranė nė dhoma gazi dhe krematoriume rreth 70 mijė hebrenj. Janė mbi 50 kampe pėrqendrimi nė tė gjithė Evropėn, ku u krye maskara kundėr gjashtė milionė hebrenjve. Robėrit grumbulloheshin nė tė gjitha shtetet qė kishin pushtuar gjermanėt dhe mė pas dėrgoheshin pėr nė kampet mė tė afėrta, qė ishin vetėm kampe vdekjeje.

42. “Zgjidhja finale” u quajt aksioni qė parashikonte shfarosjen e tė gjitha racave inferiore me fillimin e Luftės sė Dytė Botėrore. Hebrenj, romė, zezakė, sllavė, kundėrshtarė tė regjimit, u klasifikuan si gjahu i luftės. Nė zbatim tė kėtij aksioni u vu njė nga bashkėpunėtorėt mė tė ngushtė tė Hitlerit, Himler. Adolf Hitler ishte njeri supersticioz. U besonte profecive dhe kėrkonte nga astrologėt parashikimin e yjeve pėr fatin e tij. Gjithashtu ishte i tėrhequr dhe nga besimet okulte. Ndėrkohė qė nuk mungojė dhe autorė tė tjerė qė e lidhin besimin e tij me sekte tė dyshimta fetare qė praktikonin satanizmin.

43. Zhvillimi i shpejtė i ekonomisė ėshtė njė kapitull mė vete nė historinė e perandorisė. Brenda pak vitesh Gjermania arriti tė kishte numrin mė tė vogėl tė tė papunėve nė botė dhe ngrinte vlerėn e markave njėlloj me paratė e vendeve tė tjera tė fuqishme. Hitleri organizoi dhomat duke vjelė shpėrblime pėr arkėn e shtetit. Humbja e Luftės sė Parė Botėrore e sanksionoi Gjermaninė nė mbajtjen e njė numri tė kufizuar ushtarėsh. Por, nė 1934-n Hitleri kishte 100 mijė forca tė armatosura. Ndėrsa pas njė viti ky numėr shkon nė 300 mijė.

44. Armatosja e Gjermanisė ėshtė njė gabim qė aleatėt e paguan shtrenjtė. Hitleri urdhėroi ministrat tė pėrgatisin njė projekt tė fshehtė qė ishte armatosja e Rajhut, pa u vėnė re nga aleatė. U ndėrruan kryqėzorė deri nė 26 mijė tonė. U fuqizua marina, kėmbėsoria dhe aviacioni. Nė Zvicėr u prodhuan armė tė veēanta dhe teknologjia e luftės u bė mė e rėndėsishmja. U prodhuan 240 mijė makina lufte.

45. Lufta e Dytė Botėrore, qė nis nga Hitleri, mė 1 shtator 1939, zgjati pesė vite, tetė muaj dhe shtatė ditė, dhe i kushtoi botės 50 milionė tė vrarė. Atė qė Hitleri e ngriti pėr 12 vite, u shkatėrrua brenda pak ditėsh. Kjo ėshtė dhe rėnia mė e shpejtė e njė perandorie. Shqipėria u pushtua nga ushtria naziste mė 11 shtator 1943. Gjashtė mijė trupa tė armatės gjermane, ende pa kapitulluar Italia pushtuan Shqipėrinė, duke zėnė portet dhe pikat kryesore tė vendit. Sipas ushtarakėve gjermanė, dislokimi i ushtrisė nė Shqipėri ishte pėr tė penguar zbarkimin e aleatėve nga Italia.

46. “Lufta rrufe” (Blickrig) ishte metoda mė e pėlqyer e ushtarakėve gjermanė pėr tė sulmuar kundėrshtarėt. Duke hedhur forcat nė mėnyrė tė menjėhershme me tė gjitha mjetet, kundėrshtarėt asgjėsoheshin nė afate sa mė tė shpejta. Mė 1941, ushtria gjermane kishte arritur tė mposhtte pjesėn mė tė madhe tė Evropės. Pushtoi Poloninė, Rumaninė, Bullgarin, Francėn dhe nė prill tė 1941-shit sulmoi Bashkimin Sovjetik. Brenda njė kohe tė shkurtėt pushtoi pjesėn mė tė madhe tė kėtij vendi, por pa arritur tė hyjė nė kryeqytetin Stalingrad.

47. Pėrpara sulmit tė aleatėve kundėr Hitlerit, nė 1944, ushtria gjermane kishte pushtuar pjesėn mė tė madhe tė Evropės. Franca, Holanda, Norvegjia, Belgjika, i gjithė Ballkani, Evropa Qendrore dhe pjesa mė e madhe e Rusisė ishin nėn armėt e Gjermanisė. Asnjė herė nė botė nuk ishte parė njė pushtim i tillė qė nga perandorėt Mesjetės. Beteja e Stalingradit mes rusėve dhe gjermanėve ėshtė dhe ajo qė shėnoi fillimin e rėnies sė Hitlerit. Ajo filloi nė verėn e vitit 1942 dhe pėrfundoi me dorėzimin e gjermanėve nė 31 janar 1943, dhe zgjati gati 200 ditė. Kjo betejė tregoi se ushtria gjermane nuk ishte e pamposhtur.

48. Nė pėrplasjen mes rusėve dhe gjermanėve statistikat tregojnė se nė ēdo 25 sekonda ėshtė vrarė njė ushtar. Rreth 800 mijė ushtarė tė vdekur gjermanė dhe italianė, ndėrsa 500 mijė ushtarė rusė tė vrarė. Ndėrkohė qė shifrat e civilėve qė u vranė edhe sot nuk janė tė sakta. Nė total vetėm beteja e Stalingradit mban edhe numrin rekord tė viktimave, qė arrin nė 1,109,000 njerėz.

49. 10 ditė para vdekjes, gjeneralėt e kėshilluan tė largohej nga Berlini. Ishte 20 prilli i vitit 1945, kjo datė pėrkonte me ditėlindjen e pesėdhjetė e gjashtė tė tij. Po nė kėtė datė, nė burgun e tė dėnuarve me punė tė detyrueshme, Poletceneze, u ekzekutuan 27 veta.

50. I mundur tėrėsisht nga ushtria e forcave aleate, pasi Berlini dhe kuartieri i pėrgjithshėm i Hitlerit u rrethua, ai u detyrua tė vrasė veten nė Berlin mė 30 prill tė vitit 1945. Ai piu njė kapsule helmuese e pastaj qėlloi veten me pistoletė. Hitleri kishte hyrė nė bunker me 16 janar, pasi vendosi tė qėndrojė nė Berlin deri nė momentet e fundit tė luftės. Rreth 20m nėn tokė, bunkeri kishte 18 dhoma tė vogla dhe ishte plotėsisht i furnizuar me ujė dhe elektricitet. Bashkė me tė ishte Eva Braun, me tė cilėn u martua vetėm dy ditė para vetėvrasjes. I paralajmėruar nga vartėsit e tij se rusėt ishin vetėm njė ditė tutje nga pushtimi i bunkerit, e nxitėn qė ai tė largohej, por ai zgjodhi vetėvrasjen nė vend tė arratisė. Sipas tė dhėnave, besohet se ai dhe e shoqja, tė dy kanė pirė kapsula helmuese. Pėr siguri ai ka qėlluar dhe veten me pistoletėn e shėrbimit. Trupat e Hitlerit dhe tė Evės u dogjėn nė oborrin e bunkerit nga tė mbijetuarit (siē ai kishte urdhėruar) dhe mė vonė u gjetėn pjesė tė tyre nga rusėt.

Luli

884


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Odin prej 07.11.12 21:35

Plani i Hitlerit pėr tė pushtuar Irlandėn

Dosja sekrete zbulon pėrmbajtjen e hartave tė hollėsishme dhe kartolinave rreth planit tė Hitlerit pėr tė pushtuar neutralisht Irlandėn nė Luftėn e Dytė Botėrore.





Njė dosje top-sekret naziste e periudhės sė luftės ka nxjerrė nė dritė planet trishtuese tė Hitlerit pėr tė pushtuar Irlandėn gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Dokumenti pėrmban harta tė hollėsishme dhe kartolina tė vendit, dhe ėshtė mbajtur nga njė familje larg opinionit publik qė prej pėrfundimit tė luftės.

Kjo tregon se, edhe pse Irlanda ishte zyrtarisht neutrale gjatė konfliktit, Hitleri e shihte me objektivin e pushtimit. Irlanda lejoi anijet dhe nėndetėset gjermane “German U”, nė ujėrat e saj gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, por broshura me titull ‘Militargeographische Angaben uber Irland” kishte tė shėnuar me simbole tepėr tė vogla, pikat kyēe tė qyteteve dhe vende tė tjera nė Irlandė me synim shkatėrrimin.

Dokumenti iu dorėzua zyrtarėve tė rangut tė lartė nazist, pėrfshirė edhe fotot e vendeve kyēe tė tilla si diga, porte, qytete, toka tė madhėsive tė mėdha dhe plazhe, tė cilat, Komanda e Lartė Gjermane besonte se do tė ishin me rėndėsi strategjike kur ata tė pushtonin. Kėto vende kyēe u regjistruan nga zyrtarėt ushtarakė para se tė komplotonin njė seri prej tetė rrethimesh jashtė harte, tė cilat do tė ishin tė mirėpėrdorura gjatė operacionit “Sealion”.

Mė 17 shtator 1940 Hitleri u detyrua tė heqė operacionin “Sealion” pėr shkak tė dėshtimit tė “Luftwaffe” pėr tė fituar supremacinė pėrmes ajrit, mbi Angli, gjatė Betejės sė Britanisė. Ofensiva naziste kurrė nuk preku terrene pas disfatės gjermane nga qielli, por ekspertėt besojnė se libri bazohet mbi atė ēfarė mund tė kishte ndodhur nėse nazistėt do tė kishin pushtuar Britaninė.

Kopje tė pakta tė dokumentit, i cili u botua nė vitin 1940, pritet tė shiten deri nė 600 paund. Eksperti i dokumenteve historike Richard Westwood Brookes, i Auctioneers Mullocks, tha se broshura tregon se si irlandezėt kishin gabuar tek i kishin besuar se do tė ishin tė sigurt nga pushtimi pasi nuk ia kishin prishur qejfin nazistėve gjatė luftės.

Ai thotė: “Kjo situatė do tė vinte si befasi as sa dhe irlandezėt do tė besonin se neutraliteti i vendit tė tyre do tė mbrohej nga nazistėt. Ata ishin qartėsisht tė gabuar dhe kjo u kujtonte shumė kthjellėt se askush nė botė nuk mund tė ishte i sigurt nga djalli Hitler”.

Pėrkundėr faktit se shumė irlandezė ishin nė favor tė Gjermanisė gjatė luftės, ata ishin tė ndarė nė mėnyrė tė qartė nga AKSHI pėr pushtimin dhe me tė njėjtin fat si tė gjitha vendet e tjera nė Evropė.

Z.Westwood Brookes tha gjithashtu se ka tė ngjarė qė Hitleri mund tė konsideronte Irlandėn tė pushtuar qė nė fillim, para se ta niste me forcė luftėn atje pas njė tjetėr pushtimi tė arritur me forcė nė Mbretėrinė e Bashkuar.

Ai shton se: E gjithė kjo do tė kishte pėrmbushur arsyen e plotė ushtarake pėr gjermanėt pėr tė pushtuar Irlandėn si njė nga vendet e pėrsosura pėr tė vendosur nė frena Anglinė, nė njė pėrpjekje pėr tė marrė Britaninė pas gjermanėve. Irlanda kishte lidhje strategjike me Amerikėn ndaj dhe siē dukej kishte bėrė marrėveshjet taktike pėr ta zaptuar vendin sa mė shpejt. Ne tė gjithė kemi ardhur natyrshėm me planet pėr tė pushtuar tė parėn Britaninė pėrpara, por unė kurrė nuk kam parė njė pėr Irlandėn. Ne me tė vėrtetė kemi pasur interesa nga koleksionistėt irlandezė, nė fund tė fundit kjo ėshtė pjesė e historisė sė tyre ku me shumė gjasa ata ishin plotėsisht nė dijeni tė”.

Nga PHIL VINTER

Odin

527


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Luli prej 02.06.13 23:53

“Pilula magjike” qė iu jepte nazistėve fuqi mbinjerėzore



Invadimi i Gjermanisė gjatė Luftės sė Dytė Botėrore shkaktoi drojė dhe frikėsim tė madh tė Evropės para ushtarėve tė Rajhut tė tretė. Mirėpo, hulumtimet mė tė reja tregojnė se ushtarėt gjermanė nuk janė inspiruar vetėm nga retorika e zjarrtė e Hitlerit, por pėrkushtimi i tyre nė luftė ishte pjesėrisht pasojė edhe e pilulave tė quajtura “Pervitin”.Nė etiketė tė kėtij ilaēi shkruante se mjeti shėrben pėr rritjen e “gatishmėrisė” dhe se duhet marrė nė mėnyrė qė tė “ruhet syēeltėsia” sot kjo substancė njihet si metamfetamin apo met i kristaltė.

Nė periudhėn e viteve 1939-1945 janė shpėrndarė rreth 200 milionė pilula tė tilla, tė cilat ushtarėt i quanin “ēokollata tanke”.

Shtypi anglez nė atė kohė raportonte se se ushtarėt gjermanė marrin “pilula magjike” Ėshtė e njohur qė e edhe vet Hitleri merrte dozė tė kėsaj droge por nė mėnyrė intravenoze.

Gjendja reale ishte shumė mė e keqe – ushtarėt vuanin nga varėsia e madhe. Ndonėse pilulat iu lejonin tė jenė tė qėndrueshėm pėr intervale bukur tė gjata tė aktiviteteve fizike intensive, dukuritė anėsore ishin tė tmerrshme, alivanosje, djersitje, depresion dhe halucinacione.

Si transmeton Koha.net njė shkrim tė gazetės D. Avaz, disa nga ushtarėt kishin probleme fatale me zemėr, ndėrsa disa tė tjerė bėnin vetėvrasje gjatė episodeve psikotike.

Pėr seriozitetin e pasojave qė “Pervitin” linte nė ushtarėt dėshmojnė edhe pėrpjekjet e Leonardo Contit, njėrin nga ekspertėt liderė shėndetėsorė tė Rajhut tė tretė, pėr tė kufizuar pėrdorimin e kėtij narkotiku, por ato ishin tė kota.


Luli

884


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Odin prej 12.06.13 11:10

Ditari 400 faqėsh i Adolf Hitler-it



Njė ditar 400 faqėsh tė Adolf Hitlerit ėshtė zbuluar dhe ndodhet nė Muzeun Memorial tė Holokaustit nė SHBA. Ditari ėshtė plot me fakte rreth komunikimeve mes personave tė besuar tė diktatorit.

Ditari konsiderohet i njė rėndėsie tė madhe sa i pėrket planeve tė shfarosjes sė njerėzve gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. "Ditari ėshtė i njė rėndėsie tė madhe pėr studime rreth periudhės naziste, pėrfshirė historinė e Holokaustit"- thonė nga personeli i Muzeut nė SHBA. Komunikimet mė tė shpeshta kanė qenė mes Hitlerit dhe Alfred Rosenberg, i cili u ekzekutua si njė kriminel nė 1946-ėn. Rosenberg e ka mbajtur ditarin si dėshmi tė krimeve tė luftės, dhe ende ėshtė e paqartė se si ėshtė zbuluar ai.

Odin

527


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Luli prej 20.07.13 0:43

Fotot qė Hitleri donte tė mos i shihte askush




Ky ėshtė njė set fotografik, qė Adolf Hitleri donte qė tė shkatėrroheshin, pėr tė mos i parė kush.

Nė foto shihet se si Hitleri bėn pėrgatitje pėr tė mbajtur njė fjalim.

Ka shumė njerėz qė thonė se mjafton ajo qė ka bėrė ai, qė ta kuptosh se ishte i ēmendur.

Por kėto foto janė njė ilustrim interesant i kėsaj ēmendurie.

Fotot janė realizuar nga Heinrich Hoffman dhe janė ruajtur nė njė koleksion privat.












Luli

884


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Luli prej 24.08.13 14:20

Hitleri ishte i varur nga droga

Adolf Hitleri konsumonte rregullisht kokteje amfetamine, bar miut dhe morfine kur dėrgonte milionė njerėz tė pafajshėm drejt vdekjes. Njė gjė e tillė pretendohet nė dokumentarin qė zbulon regjistrime dhe letrat tė liderit nazist me psikiatrin personal, Theodore Morell.



Nė pėrpjekje tė dėshpėruar pėr t’u treguar ndjekėsve tė tij potencėn mashkullore, Hitleri merrte mė shumė se 80 drogėra tė ndryshme ēdo ditė – njė sjellje tronditėse qė disa psikiatėr dhe historianė besojnė se e kthyen egoistin nė sadist.



Psikiatri Nassir Ghaemi pretendon se abuzimi me drogėn e pėrkeqėsoi depresionin maniak tė Hitlerit duke e bėrė atė mė tė dobėt dhe tė lėkundur.

“Nuk ėshtė e qartė nėse Hitleri ishte i varur apo jo nga amfetamina – por dihet qė ai kishte ērregullim bipolar dhe amfetamina e bėri mė keq atė”, thotė Ghaemi.

“Kjo ėshtė njė ēėshtje qė nuk ėshtė pėrshkruar mė parė dhe kjo mund tė shpjegojė shumė gjėra pse Hitleri ndryshoi nė fund tė viteve 1930 dhe 1940.

“Irish Mirror”, raporton se shumė letra dhe raporte mjekėsore pėr Hitlerin janė publikuar nė Amerikė, pasi ushtria amerikane i mori kėto pas luftės.

Raporti i klasifikuar prej 47 faqesh, thekson se Hitleri kishte sėmundje kronike tė lėkurės, shtrėngime tė vazhdueshme tė stomakut dhe fryrje tė tmerrshme tė stomakut. Askush nuk ishte nė gjendje tė kuronte shqetėsimet e tij deri nė momentin qė Morell i lehtėsoi shtrėngimet. Kjo bėri qė Hitleri ka merrte atė si psikiatėr personal pėr nėntė vite. Raporti thotė se Hitleri pėrdorte kokainė pėr tė pastruar sinuset dhe qetėsuar fytin.



Metodat e pėrdorura nga Morell ishin kontroverse, dhe doktorėt e tjerė besonin se ai ishte agjent i dyfishtė qė po pėrpiqej tė helmonte Hitlerin.

Raporti gjithashtu thekson se, Morell i injektoi Hitlerit ekstrakte nga gjėndra e prostatės apo testikujve tė demave tė vegjėl pėr tė rritur libidon e tij kėshtu qė ai mund tė mbate tė dashurėn e tij shumė herė mė tė re, Eva Braun.

Morell shkruan se diktatori ishte i frikėsuar nga kanceri dhe ishe paranojak nga e ftohura e zakonshme. Kėto zbulime kanė bėrė qė disa historianė tė spekulojnė se nė gjendjen e tij ekstreme dhe dėshirėn pėr luftė ka ndikuar varėsia e tij nga droga.

Luli

884


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Odin prej 14.10.13 11:43

Hitleri - mjeshtėr i manipulimit! Njė biografi e re pėr diktatorin



Krimet e tij janė kaq mizore, sa edhe njeriu qė qėndron pas tyre. Figura e Adolf Hitlerit ka shumė enigma. Njė biografi e re e nxjerr diktatorin aktor brilant, tepėr tė aftė pėr inskenime dhe pėr tė krijuar mitin e tij.


Tingėllon absurde, por ky njeri stėrvitej pėrditė e pėr vite tė tėra me susta: Adolf Hitler forconte kėshtu muskujt e krahut - mundėsisht pėr tė mbajtur sa mė gjatė krahun lart e pa e ulur asnjėherė gjatė pėrshėndetjes sė kolonave paramilitariste, SA. Njė tik i Hitlerit? Njė gjė e parėndėsishme nė kontekstin e monstruozitetit tė kėtij personi?

Nė asnjė mėnyrė pretendon biografia e re pėr Hitlerin e pėrgatitur nga historiani dhe gazetari i Hamburgut, Volker Ullrich, "Adolf Hitler - Vitet e karrierės". Ky historian fokusohet mė shumė se kushdo biograf tjetėr tek Hitleri si njeri. Ai analizon aftėsinė e tij pėr vetėinskenime, pėr tė kuptuar ngjitjen enigmatike tė diktatorit.

Hitleri si njeri

Hitleri deri mė sot ėshtė rrethuar nga njė mjegullnajė mitesh dhe legjendash, pėr ngritjen e tė cilave, vetė diktatori ka dhėnė kontributin mė tė mirė. Qė ai u rrit nė njė familje me probleme ekonomike - ėshtė gėnjeshtėr. Familja e Hitlerit parė me hollėsi futej tek shtresa e mesme me tė ardhura tė mira. Njė manovėr tjetėr e qėllimshme: Jeta asketike e "Führer-it" - "Udhėheqėsit" dhe kancelarit qė nuk kishte nevojė pėr tė mira materiale. Por Hitleri gjithmonė linte t'i bėheshin kostumet me porosi, ai adhuronte makinat e shtrenjta dhe i mblidhte tė gjitha fitimet nga shitja e librit tė tij, "Mein Kampf".

Veēanėrisht i suksesshėm, Hitleri ishte me idenė e pėrhapur, se ai nuk ka jetė private, sepse tė gjithė fuqinė dhe jetėn e tij e kishte vėnė nė shėrbim tė popullit gjerman. Edhe kėsaj legjende i futet mė thellė historiani, Volker Ullrich. "Jeta e Hitlerit ishte shumė mė e pasur se sa kanė menduar bashkėkohėsit tij dhe mė vonė disa historianė." Hitleri kishte krijuar njė rreth shumė familjar nė rezidencėn e Obersalcbergut, njė rreth ky mjaft i pėrzgjedhur i miqve dhe mbėshtetėsve politikė. Hitleri bėntė shėtitje me ta, shikonte sė bashku filma, ministri i propagandės, (Goebbels i dhuroi vėrtet Hitlerit pėr krishtlindje tė vitin 1937 serinė e filmave Mickeymaus). E dashura e Hitlerit, Eva Braun sillej pak a shumė nė rolin e zonjės sė kėshtjellės.

Njeriu si demagog

Pėr historianin Volker Ullrich thelbi i talenteve tė Hitlerit qėndron tek aftėsia e tij retorike dhe akoriale. Ullrich ndryshe nga mendimi i pėrhapur nuk e sheh Hitlerin si njė piktor tė dėshtuar, Si piktor dhe arkitekt, Hitleri ishte si ēdo profesionist i zakonshėm, por talenti i tij qėndronte pikėrisht nė fushėn politike: "Nė aftėsinė e tij taktike, talentin pėr tė kapur shpejt situatat dhe pėr t'i pėrdorur ato, Hitleri i linte pas tė gjithė konkurrentėt nė partinė e tij, por edhe nė partitė e tjera."

Njė vėshtrim nė personalitetin e tij mund tė ndihmojė tė kuptohet karriera si politikan. Hitleri zotėronte aftėsinė e bėrjes pėr vete tė qėndrimeve nga mė tė ndryshmet, dhe si njė aktor tė hynte menjėherė nė njė rol tė ri, sipas situatės. Kur bėhej fjalė pėr tė pėrfituar zemrėn e atyre qė ishin tė rezervuar, ai luante me kartėn e simpatisė, madje mund tė lėshonte lotėt me sustė. Ai fitonte si zemrat e veteranėve tė luftės, ashtu edhe tė zonjave tė fisnikėrisė gjermane, krerėve tė ekonomisė. Pėr tė gjithė Hitleri kishte gati recetėn e duhur. Pamja e jashtme e tij ishte vėrtet e zakonshme, por nė tribunėn politike ai dinte tė shndėrrohej nė njė demagog tė atillė, "siē nuk e ka njohur kurrė historia gjermane", thotė biografi Ullrich.

Nuk ėshtė biografia e parė pėr Hitlerin

Kush shkruan njė biografi pėr Hitlerin duhet sė pari ta legjitimojė kėtė: Kemi nevojė vėrtet njė biografi tė re pėr Hitlerin? Nuk ėshtė thėnė gjithēka pėr tė? Sipas historianit Volker Ullrich biografitė e mėparshme mė tė pėrmendurat, si ajo e gazetarit dhe historianit, Joachim Fest (1973)dhe e historianit britanik (Ian Kershaw (1998, 2000) nuk pėrqėndrohen mjaft nė personalitetin e Hitlerit, por nė aspekte tė tjera si nė strukturėn shoqėrore gjermane (Ian Kershaw) apo nė pėrqėndrimin tek dėshmitė e ministrit tė armatimit tė Hitlerit, Albert Speer (Joachim Fest).

Volker UIlrich ėshtė mbėshtetur nė zbulime tė reja tė arkivave gjermane. "Interesante pėr mua ishte kur kuptova se ka ende gjėra pėr tė zbuluar, megjithėse jeta e Hitlerit bėn pjesė ndėr subjektet mė tė trajtuara tė studiuesve." Megjithatė vėshtrimi mė nga afėr i Hitlerit si njeri nuk e bėn kėtė diktator aspak mė njerėzor.

Odin

527


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Arsenic prej 27.10.13 23:48

Nuk duhet harruar se edhe vetė nazizmi ka njė origjinė konspirative, qė shkon tek shoqatat e fshehta raciste gjermane, si “Thule”, tė cilat donin tė krijonin njė pushtet okult duke infiltruar njerėzit e tyre brenda institucioneve dhe partive tė Republikės sė Weimarit. Do tė ishin njerėzit okultė tė kėtyre shoqatave, tė cilėt nxitėn dhe mbėshtetėn krijuesit e Partisė Naziste.

Pėr nazizmin para vitit 1920 mund tė flisje fare mirė nė termat e njė teorie konspiracioni qė denonconte njė pushtet okult. Prandaj nuk ėshtė a priori njė gjė absurde dhe e rreme qė tė flasėsh pėr njė teori konspiracioni tė hebrejve ekstremistė.

Njė nga gjėrat mė interesante qė ka thėnė Hitleri nė librin e vet «Mein Kampf» ėshtė se ai nė fillimet e karrierės sė vet politike armiqėsinė e gjermanėve pėr hebrejtė e gjente tė pamjaftueshme, mė tepėr njė resntiment tradicional, si ai qė ekzistonte nė gjithė Europėn.

Kjo nuk ishte ajo lloj armiqėsķe qė do tė donte Hitleri tė kishin gjermanėt pėr hebrejtė, njė armiqėsi racionale, e ftohtė, qė do t’ i bėnte ata t’ i shkatėrronin hebrejtė. Dhe vėrtet, edhe njė historian prohebre si Paul Johnson nė librin e vet «Kohėt moderne» thotė se gjermanėt deri me hyrjen e Hitlerit nė politikė nuk ishin ndėr popujt qė shquheshin pėr antisemitizėm, pra pėr urrejtje ndaj hebrejve. Paul Johnson thotė se kryeqyteti intelektual i antisemitizmit ishte Parisi, ndėrsa vendi i masakrave kundėr hebrejve ishte Rusia.

Ajo qė bėri Hitleri ishte se u kultivoi gjermanėve, popullit mė tė arsimuar tė botės, njė armiqėsi racionale kundėr hebrejve, mbi bazėn e resentimentit antihebre tė tyre.

Ky aspekt i nazizmit deri mė sot nuk ėshtė analizuar fare. Si mundi Hitleri, duke pėrdorur si expedient vetėm oratorinė e vet spekulative, qė brenda 12 vitesh (1920-1932) ta bėnte popullin mė tė arsimuar dhe mė flegmatik tė botės, qė t’ i jepte shumėsinė e votave njeriut qė u paraqitej gjermanėve me tezėn kryesore se tė kėqijat e gjermanėve vinin nga konspiracioni hebre kundėr kombit gjerman? Kjo pyetje kėrkon ende njė pėrgjigje nė rast se nuk duam qė pėrgjigjia e saj tė jetė e anasjellta e tė keqes me bazė biologjike qė nazistėt u atriubonin hebrejve dhe qė nė kėtė rast u atribuohet gjermanėve.

Sekreti i Hitlerit nė bindjen qė u kultivoi gjermanėve mbi vėrtetėsinė e teorisė sė tij ishte tek aftėsia e tij pėr ta shitur si tė vėrtetė teorinė e vet tė konspiracionit hebre pėr dominimin e gjermanėve, duke sjellė tė dhėna tė shumta, tė cilat ai i paraqiste si prova tė vėrtetėsisė sė teorisė sė tij.

Nuk ka dyshim pėr atė qė teoria e Hitlerit e konspiracionit tė hebraizmit ndėrkombėtar kundėr kombit gjerman ishte e rreme. Por kjo nuk do tė thotė se hebrej tė veēantė tė fuqishėm, financierė dhe intelektualė, me prirje ekstremiste, nuk e kishin idenė e dominimit, si Soros. Nė rast se nuk do tė ekzistonin kėta njerėz, Hitleri nuk do tė kishte gjetur dot provat minimale pėr t’ iu krijuar gjermanėve idenė e rreme tė konspiracionit hebre kundėr kombit gjerman. Kėta hebrej ekstremistė janė bashkėfajtorė pėr ardhjen e Hitlerit nė pushtet.

Nė tė shkuarėn dhe sot ka njė tendencė qė ēdo teori e kėtij lloji tė etiketohet si racizėm antihebre, ndryshe antisemitizėm, kur bėhet nga njerėzit e pėrkatėsisė ariane. Antisemitizmi (racizmi antihebre) ėshtė njė doktrinė urrejtjeje me anė tė sė cilės janė bėrė krime tė mėdha, qė nga persekutimet e hebrejve nė mesjetė, tek Holokausti dhe terrorizmi islamik bashkėkohor qė ve nė shenjė hebrejtė dhe shtetin e Izraelit.

Por, po aq i keq sa antisemitizmi ėshtė kapitalizimi spekulativ dhe cinik i viktimave tė Holokaustit dhe gjithė persekutimit tė hebrejve, nga ana e disa njerėzve tė llojit tė Soros, qė duan ta pėrdorin reputacionin e popullit martir hebre si mburojė pėr goditjet qė marrin pėr veprimet e tyre tė dyshimta. Ky ėshtė njė ekspedient i mjerueshėm dhe qė nuk mund tė shkojė gjatė, z. Soros.

Derisa, tė thuash se Adolf Hitleri qe njė njeri i keq nuk ėshtė antigjermanizėm, edhe tė thuash se Soros ėshtė njė njeri i keq nuk ėshtė antisemitizėm, ose mė saktė antihebraizėm. Ajo qė nuk duhet harruar Hitleri ishte nė pikėnisje tė karrierės sė vet politike anėtar i njė konspiracioni racist, ēka e bėn tė ngjashėm atė me konspiratorėt hebrej tė traditės sė “Protokolleve tė tė Urtėve tė Zionit”.

Unė nuk e kuptoj se pėrse “Protokollet e tė Urtėve tė Zionit” mohohen me aq ngulm, kur ato fare mirė mund tė quhen si krijim i hebrejve ekstremistė dhe racistė, ashtu siē ėshtė “Main Kampf” dhe literatura e ngjashme me tė si vepėr e gjermanėve ekstremistė dhe racistė etj. Nėse ka pasur njė konspiracion arian pėr tė krijuar pushtet okult nė Gjermani dhe nė botė, nuk ka pse mos tė ketė pasur dhe tė ketė edhe sot njė konspiracion hebre tė kėtij lloji tė bėrė nga ekstremistėt. Kjo nuk e denigron popullin hebre, por vetėm ata qė e kanė bėrė dhe e bėjnė kėtė gjė si Soros.

Kastriot Myftaraj

Arsenic

70


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Zattoo prej 28.10.13 14:27

A u arratis vėrtet Hitleri pėr nė Argjentinė?



Edhe pse po afron mesnata, rrugėt e Berlinit nuk janė tė errėta. Nė ēdo kėnd zjarret kanė dalė jashtė kontrollit, ndėrkohė qė bombardimet e artilerisė ruse i afrohen qendrės sė Rajhut tė Tretė.

Atė orė tė vonė tė 27 prillit 1945, nuk kishte njeri qė mendonte se nazistėt do tė mbijetonin.

Thellė nė bunker, edhe vetė njeriu qė i kishte sjellė kaq shumė shkatėrrim vendit tė tij dhe botės, e dinte qė lufta mbaroi.

Adolf Hitler e dinte se nuk kishte asnjė mundėsi qė tė gjėrat tė ndryshonin.

Fyhreri kishte tre opsione:

T’i lejonte vetes qė tė kapej nga rusėt, por turpėrimi ishte i paimagjinieshėm.

Ai mund tė vriste veten, por kush do e zėvendėsonte?

Mbetej vetėm njė opsion: arratisja.

Gjithēka ishte pėrgatitur deri nė detaje nga kryetari nė hije i Gestapo-s, Heinrich Mueller, deri tek rrobat qė do tė vishnin sozitė e Hitlerit dhe Eva Braun.

Kur ora e zyrės tregoi mbėrritjen e mesnatės, Hitleri dremiti pak. 20 minuta mė vonė, tre njerėz dolėn nga njė tunel sekret qė lidhte bunkerin me sipėrfaqen.

Nėse ndonjė gjerman do i kishte parė, do ishte tronditur qė tė shihte Fyhrerin teksa largohej si frikacak.

Bashkė me tė ishte edhe Eva Braun dhe kunati, Hermann Fegelein.

Pasi shmangėn zjarret dhe shpėrthimet, ata mbėrritėn nė stacionin gjigand Hohenzollerndamm, qė kalonte pėrmes qendrės sė Berlinit.

Dikur ishte njė bulevard i shkėlqyer, por tani ishte kthyer nė njė pistė tė improvizuar, ku ishte ulur njė aeroplan Junkers-52.



Hitleri dhe shoqėruesit e tij hipėn nė avion dhe kapiteni Peter Baumgart nuk priti asnjė sekondė.

Avioni u ngrit nė ajėr dhe u drejtua pėr nė veri.

Fyhreri nuk donte qė tė shihte poshtė, pasi nuk donte tė pėrballej me ferrin qė po linte pas.

Ai ishte nisur pėr njė jetė tė re- nė njė botė tė re. Ajo jetė do ishte nė Argjentinė.

Udhėtimi i tij nuk ishte pa dredha. Pasi u ul nė Danimarkė, ai fluturoi pėr nė Spanjė, ku Gjenerali Franco i dha njė avion pėr ta larguar pėr nė Ishujt Kanarie.

Qė andej, Fyhreri mori njė nėndetėse pėr nė brigjet e Argjentinės dhe ndaloi nė portin e vogėl Necochea, rreth 300 milje nė jug tė Buenos Aires.

Hitleri nuk doli mė kurrė nga Argjentina.

Edhe pse nuk arriti kurrė qė tė kishte botėn nė dorė, ai gjeti lumturinė duke u martuar me Eva Braun, me tė cilėn lindi dy vajza.

Mė nė fund, pas 17 vitesh nė arrati, njė nga njerėzit mė djallėzorė nė historinė e njerėzimit vdiq mė 13 shkurt 1962, nė moshėn 73- vjeēare.

Pėr shumicėn prej nesh, kjo histori duket mė shumė se fantazi. Por ka disa qė e shohin si njė tė vėrtetė absolute.

Fakti qė Hitleri u arratis nga bunkeri i Berlinit i ka mbajtur gjallė teoritė konspirative qė kur mbaroi lufta.

Por kėtė fundjavė u zbulua se historia e arratisjes sė supozuar tė Hitlerit ėshtė bėrė argument pėr sherr mes dy historianėve pėr plagjiaturė.



Nė librin e tyre “Ujku gri: Arratisja e Adolf Hitler”, autorėt britanikė Gerrard Williams dhe Simon Dunstan e pėrshkruajnė arratisjen e Hitlerit si mė sipėr.

Megjithatė, njė gazetar argjentinas, Abel Basti, qė vjen nga qyteti Bariloche nė Patagoni, ku ‘dolėn nė pension’ shumė nazistė, pretendon se britanikėt i kanė vjedhur atij kėrkimin dhe kėrkon kompensim.

Williams dhe Dunstan mohojnė akuzat.

“Basti nuk shpiku ndonjė ide tani. Librat pėr kėtė subjekt janė shkruar qė nė vitin 1953 dhe nė vitin 987”.

Pėr ata qė nuk janė nė brendėsi, kjo mund tė duket si tre burra tullacė qė zihen pėr njė krehėr.

Por ka shumė njerėz qė e besojnė.

Mijėra nazistė u arratisėn pas luftės, pėrfshi edhe famėkeqin Adolf Eichmann dhe Josef Mengele.

A ėshtė e mundur qė Hitleri tė jetė arratisur bashkė me ta?

Nė vitet menjėherė pas luftės, nė fakt nuk ka prova tė forta qė Hitleri vdiq.

Njė nga problemet me tė cilat u pėrballėn hetuesit ėshtė edhe mungesa e njė prove fizike pėr vdekjen e tij.

Perėndimi nuk e dinte deri nė vitin 1968 qė kishte njė fragment kafke, qė ishte zbuluar nė rusėt pranė bunkerit tė Fyhrerit dhe qė mendohej se ishte e tij.

Por nė vitin 2009, analizat zbuluan se ishte kafka e njė gruaje.

Si pėr tė shtuar akoma mė shumė teoritė konspirative, shėrbimet e inteligjencės sė SHBA dhe ato britanike pas luftės morėn raportime tė pafundme se Hitlerin e kishin parė tė gjallė.

Shumė nga kėto histori ishin pjesė e njė fushate dizinformimi nga sovjetikėt.

Ata besonin pėr njė kohė tė gjatė se aleatėt po strehonin Hitlerin dhe shpiknin tė tilla histori pėr tė larguar vėmendjen nga e vėrteta.

Nė korrik tė vitit 1945, komandanti rus, marshalli Georgi Zhukov pretendonte se trupi i Hitlerit nuk ishte gjetur, duke thėnė se ai mund tė ishte larguar.

Edhe nė vitin 1952, ai tha se nuk ėshtė gjetur ndonjė provė bindėse pėr vdekjen e tij.

Sot, shumica e pranojnė se Hitleri vrau veten nė bunker.

Pas luftės, historiani dhe oficeri britanik i MI6, Hugh Trevor- Roper u caktua qė tė hetonte vdekjen e tij.

Ai foli me shumė nga njerėzit qė ishin nė bunker ato ditė.

Tė gjithė thanė se Hitleri kishte vrarė veten dhe trupi i tij dhe Eva Braun ishin djegur.

Nėse Hitleri do kishte ikur nė hemisferėn jugore, do ishte e pamundur qė gjithė kėta njerėz ta mbanin sekretin deri mė sot.

Por ka nga ata qė kėmbėngulin nė teoritė konspirative.

Williams dhe Dunstan thonė se ata qė u vranė nė bunker ishin sozitė e tyre.

Por a ėshtė e mundur qė njerėzit qė e njihnin Hitlerin prej vitesh tė ishin mashtruar nga dy sozi?

Nė fakt, lajmi pėr largimin e Hitlerit ėshtė si njė lojė fjalėsh.

Nuk ka asnjė historian serioz qė e beson kėtė gjė, e cila duket si tė besosh qė Elvis Presley ėshtė akoma i gjallė.

Nga Guy Walters (Daily Mail)

avatar
Zattoo

627


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Zattoo prej 28.10.13 14:40

Hitleri u arratis dhe vdiq nė Argjentinė



Adolf Hitler ka sajur vetėvrasjen e tij, ndėrsa ka ikur nė Argjentinė ku ka jetuar deri nė njė moshė tė vonė, nė bazė tė disa tė dhėnave tė reja. Autorėt e librit tė ri Grey Wolf: The Escape Of Adolf’ besonjė se provat e vetėvrasjes sė tiranit janė me tė meta. Ata besojnė se ai nė fakt ėshtė arratisur nė vitin 1945 pėr tė filluar njė jetė tė re me gruan e tij Eva Braun.

Por kėto pretendime janė hedhur poshte me “tallje” nga historiani Guy Walters. Gjithsesi, fluturimi i Hitlerit dhe Braun nga Berlini pėrshkruhet me detaje nga autorėt britanikė tė librit, Williams Gerrard dhe Simon Dunstan. Rruga e arratisjes; Berlin, Gjermani Tonder, Danimarke Travemunde, Gjermani Reus, Spanje Fuerteventura, Ishujt Kanarje Mar del Plata, Argjentine.



Vendi ku mendohet se ka jetuar Hitleri dhe Eva Braun

Ata refuzojnė pikėpamjen e cila tashmė ėshtė pranuar gjerėsisht se Fyhreri qėlloi veten nė Bunkerin e Berlinit mė 30 prill tė vitit 1945 dhe Braun kreu vetėvrasje duke marrė substanca helmuese. Ata besojnė se ēifti nė fund tė Luftės sė Dytė Botėrore kanė nisur njė jetė tė re nė njė enklavė nazi-fashiste tė kontrolluar, nė Argjentinė. Dy britanikėt mendojnė se fragmente tė kafkės qė mendohet se janė tė Hitlerit mbahen aktualisht nga rusėt. Libri citon njė numėr burimesh, tė tilla si kuzhinierė dhe mjekė tė cilėt pretendojnė se e kanė njohur udhėheqėsin nazist para se ai tė vdise nė moshėn 73- vjeēare me 13 shkurt tė vitit 1962.
avatar
Zattoo

627


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Zattoo prej 28.10.13 14:41

A e ka vrare veten ne te vertete Hitleri?

Historia shpesh ėshtė shumė mė e ndryshme nga ajo qė na ėshtė servirur, apo na serviret. Por shpesh duhet tė kalojė kohė qė e vėrteta tė dalė nė dritė. Gjithsesi ajo njė ditė del. Sė fundi disa pretendime tė reja thonė se Adolf Hitler nuk e vrau aspak veten, sikurse thotė historia, por iku nė Argjentinė ku jetoi deri nė moshė tė moēme. Bėhet fjalė pėr pretendimet e hedhura nė njė libėr tė ri me titullin “Arratia e Adolf Hitlerit”, nė tė cilin besojnė se dėshmia pėr vetėvrasjen e Hitlerit ėshtė e rreme dhe se nė fakt ai arriti qė tė shpėtonte nė vitin 1945 pėr tė nisur njė jetė tė re me gruan e tij Eva Braun.

Megjithatė kėto pretendime janė quajtur qesharake nga njė historian i famshėm qė i ka cilėsuar tėrėsisht broēkulla. Ikja e Hitlerit me Braunin nga Berlini jepet shumė e detajuar nė librin e ri. Autori i librit refuzon nė mėnyrė kategorike faktin se Fyhreri u vetėvra nė bunkerin e tij nė Berlin nė vitin 1945 dhe se mė pas Braun gjithashtu u vetėvra e helmuar. Sipas autorit tė librit tė ri, pėrmes fakteve sugjerohet se ēifti u arratis nė fund tė Luftės sė Dytė Botėrore pėr tė filluar njė jetė tė re nė enklavėn argjentinase tė kontrolluar nga nazistėt nė Argjentinėn fashiste.

Autori i librit, qė e ka bėrė atė nė bashkėpunim me njė tjetėr gazetar, vazhdon duke thėnė se Hitleri dhe bashkėshortja e tij sollėn nė jetė tri vajza para se Hitleri tė vdiste nė moshėn 73-vjeēare nė vitin 1962. Historiani, autor i librit, nė njė intervistė tė fundit nė televizionin britanik, deklaroi se ai nuk kishte aspak pėr qėllim qė tė rishkruante historinė, por, sipas tij, nuk ishte e drejtė qė tė injoroheshin tė gjitha provat e reja qė ta kishin zbuluar pėr fatin ndryshe tė Hitlerit. Ai pretendon se nuk ka asnjė provė mjekoligjore pėr vdekjen e Hitlerit, apo tė Eva Braunit dhe se rrėfimet e dėshmitarėve okularė qė e kanė parė ēiftin nė Argjentinė janė befasuese. Libri gjithashtu thotė se Shėrbimet Sekrete Amerikane janė bashkėpunėtore nė largimin e Hitlerit nga Gjermania dhe mbulimin e kėtij fakti me vetėvrasjen e tij tė sajuar dhe se mes tyre dhe Hitlerit pati njė marrėveshje pėr akses tė amerikanėve nė teknologjinė shumė tė zhvilluar qė kishin nazistėt. Autori i librit dhe bashkėpunėtori i tij madje thonė se edhe fragmenti i kafkės qė pretendohet se ishte i Hitlerit dhe qė aktualisht ndihet nė duart e rusėve ėshtė pjesė e kafkės sė njė gruaje tė re tė moshės 40-vjeēare. Hitleri ishte 56 kur supozohet se vrau veten.

Historiani dhe gazetari qė kanė punuar pėr librin nė fjalė e kanė zhvilluar kėrkimin e tyre nė terrenin e Argjentinės duke intervistuar gjithė dėshmitarėt okularė qė e kanė parė Hitlerin dhe kanė qenė nė dijeni tė pranisė sė tij atje.

Sipas tyre, vetėm tani qė Argjentina ka nisur tė marrė frymė dhe tė marrė mė shumė formėn e njė demokracie, kanė nisur tė dalin nė shesh gjėrat dhe tė vėrtetat e fshehta. Megjithatė, sipas tyre, pavarėsisht hapjes sė Argjentinės, dy nga dėshmitarėt e tyre kishin marrė kėrcėnime me vdekje, pasi u mor vesh se po dėshmonin pėr Hitlerin. Pretendimet e jashtėzakonshme janė marrė me tė tallur nga historianėt, nga ata qė kanė studiuar prej vitesh historinė e nazizmit dhe tė personazheve famėkėqij tė tij dhe qė kanė shkruar libra tė tėrė nė lidhje me luftėn.

Ata thonė se ideja qė Hitleri nuk e vrau veten dhe se ka jetuar nė Argjentinė ėshtė jo vetėm qesharake, por edhe njė mashtrim i madh me historinė, pasi provat e marra, sipas tyre, janė marrė nga burime tė dorės sė dytė dhe tė dyshimta. Pėr ta tė gjitha teoritė se Hitleri nuk ėshtė vetėvrarė, por ka ndėrtuar jetėn nė Argjentinė, janė shpifje fund e krye. Megjithatė, nė lidhje me kafkėn u jepet e drejtė autorėve tė librit, pasi ka shumė mundėsi qė duke qenė se nė bunker kishte shumė kufoma, tė jetė bėrė ndonjė ngatėrresė. Njė nga burimet mė tė sigurta te tė cilat historianėt mbėshtesin pretendimin e vetėvrasjes sė Hitlerit ėshtė rrėfimi i njė njeriu tė afėrt tė tij, qė ende jeton sot nė moshėn 94-vjeēare, i cili thotė se e ka parė me sytė e tij ekzekutimin e Fyhrerit dhe helmimin e Eva Braunit mė pas. Ndėrkohė, nė pretendimin e tyre autorėt e librit tė fundit bazohen nė ditėt kyēe tė vitit 1945, ndėrsa aleatėt po i afroheshin bunkerit tė Hitlerit. Sipas autorėve tė librit, nė vend tė Hitlerit ka qenė njė sozi e tij dhe nė vend tė Eva Braunit ka qenė njė aktore.

Pikėrisht nė kėtė moment ēifti i vėrtetė mundi qė tė ikte nga Berlini fillimisht nė Danimarkė para se tė ktheheshin nė Travemunde nė Gjermani. Prej aty, pretendohet se ata fluturuan nė njė bazė ushtarake spanjolle tė Reus, nė jug tė Barcelonės, para se gjenerali Franko t’u jepte njė avion qė do ta ēonte ēiftin nė ishujt Kanari nė Fuerteventura. Njė ditė mė pas tė arratisurit hynė nė bordin e njė nėndetėseje dhe ndėrkohė zėvendėsuesit e tyre nė Berlin u ekzekutuan dhe mbetjet e tyre u dogjėn pėr tė humbur tė gjitha gjurmėt. Libri nė fjalė citonte edhe dokumente tė klasifikuara tė FBI-sė, tė cilat flasin pėr arratinė e ēiftit nga Berlini drejt Amerikės sė Jugut pėr tė filluar njė jetė tė re. Nė tė pėrfshihet edhe dėshmia e pilotit qė mendohet se ka drejtuar avionin, nė tė cilin ndodhej Hitleri dhe Eva Brauni kur ikėn nga Europa nė Argjentinė nė Mar de Plata. Aty thuhet se ēifti jetoi nė njė shtėpi prej druri nė njė fshat shumė tė largėt, ku jetuan me paratė e fituara nga shitja e bizhuve tė vjedhura dhe arit tė marrė me forcė.

Libri i referohet njė numri tė madh burimesh si kuzhinierėve, apo mjekėve qė pretendojnė se e kanė njohur liderin nazist para se ai tė vdiste nė moshėn 73-vjeēare, mė 13 shkurt tė vitit 1962. Janė ata qė pretendojnė se ADN-ja e Hitlerit vazhdon tė jetojė te dy vajzat qė ai dhe Eva Brauni sollėn nė jetė. Nėse kjo histori e Hitlerit ėshtė e vėrtetė, atėherė ai nuk ka qenė i vetmi qė ndoqi kėtė rrugė, pra strehimin nė Argjentinė, duke qenė se tė njėjtėn gjė bėnė edhe disa prej njerėzve tė tij tė afėrt, si Mengele, Eichmann dhe Barbie, tė gjithė kriminelė nazistė qė u strehuan dhe jetuan pėr njė kohė shumė tė gjatė nė Argjentinė. Njė film dokumentar i realizuar pikėrisht mbi provat e mbledhura dhe parashtruara nė kėtė libėr nga tė dy autorėt e tij ėshtė duke u pėrgatitur dhe do tė transmetohet nė fillim tė vitit tė ardhshėm.

Nė fakt nuk ėshtė hera e parė qė dėgjohen histori tė tilla pėr shpėtimin e Hitlerit dhe strehimin e tij gjetkė me njė tjetėr emėr. Zakonisht kanė qenė teoritė konspirative ato qė e kanė mbėshtetur njė ide tė tillė pėr njeriun qė ēoi botėn nė ēmendinė dhe kasaphanėn e Luftės sė Dytė Botėrore. Tė njėjtin pretendim pėrmes njė libri e ka pasur edhe autori Abel Basti nė vitin 2003. Ai thoshte tė njėjtin variant, qė Hitleri vazhdoi jetėn e tij nė Argjentinė. Sipas variantit tė tij, Hitleri dhe Eva Braun shkuan nė Argjentinė me njė nėndetėse dhe jetuan pėr shumė vjet nė afėrsi tė San Carlos-it nė Bariloche, njė vend turistik pėr ski rreth 100 kilometra larg Buenos Airesit.
avatar
Zattoo

627


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Zattoo prej 28.10.13 22:13

Libri sfidues: Adolf Hitleri? Njė njeri si gjithė tė tjerėt



Pėrtej dėnimit moral si njė ndėr kriminelėt mė tė mėdhenj tė historisė sė njerėzimit, baza qė i lejoi Adolf Hitlerit tė kthehej nė njeriun qė tronditi botėn, vijon tė jetė e paqartė. Tentativa e kėsaj sipėrmarrjeje jepet nė njė biografi tė re tė shkruar nga Volker Ulrich me titull “Adolf Hitler: Die Jahre des Aufstiegs” (Adolf Hitler, vitet e ngjitjes), e cila pėrqendrohet nė fazėn para angazhimit tė tij nė politikė

Adolf Hitler, njė njeri i zakonshėm, rreshter i ushtrisė austrohungareze, qė nuk gėzonte as konsideratėn e eprorėve tė tij, nė pak vite arriti tė ndėrtonte njė perandori, e cila e projektoi njerėzimin nė ferrin mė tė madh tė pėrjetuar ndonjėherė. Njė biografi e re monumentale mbi diktatorin nazist sapo ka dalė nė Gjermani (“Adolf Hitler: Die Jahre des Aufstiegs” – “Adolf Hitler, vitet e ngjitjes”) dhe synon tė hedhė njė dritė tė re duke u fokusuar nė Hitlerin njeri, para se tė kthehej nė Fyhrerin qė tronditi botėn.


Volker Ulrich

“Kuptova se ka ende gjėra pėr tė zbuluar edhe pse jeta e Hitlerit ėshtė ndėr subjektet mė tė trajtuara nga studiuesit e historianėt. Mė duhet tė pranoj se vėshtrimi mė nga afėr i Hitlerit si njeri, nuk e bėn aspak kėtė diktator mė njerėzor”, shprehet Volker Ulrich, autori i biografisė i cili ėshtė mbėshtetur kryesisht nė zbulimet e reja tė arkivave gjermane.

Roman i madh

“Besoj se jeta ime ėshtė romani mė i madh i historisė”, kėshtu e pėrshkroi ekzistencėn e tij Adolf Hitleri nė njė letėr drejtuar Adelheid Klein (anėtar i Partisė Nacionalsocialiste tė Punėtorėve Gjermanė), nė shtator tė vitit 1934. Ky pohim mbetet ende njė mister pjesėrisht i pazgjidhur, sepse nėse dihet gjithēka mbi Adolf Hitlerin pas hyrjes sė tij nė politikė, ka akoma dyshime dhe fakte tė paqarta mbi rininė dhe vitet e para tė jetės sė tij prej tė rrituri.

Adolf Hitleri, i biri i njė punėtori doganash me origjinė boheme, nuk ka pasur kurrė shenjėn e tė pėrzgjedhurit. Siē thekson shtypi gjerman, libri i Ulrich tregon aspekte tė reja qė shtjellojnė ose kundėrshtojnė elemente deri mė tani pak tė studiuara. Vėllimi i Ulrich nėnvizon se si mentaliteti kriminal i Hitlerit nuk ėshtė rrjedhojė e njė adoleshence problematike, e abuzimeve tė pėsuara nė mituri apo e ndonjė lloj motivimi tjetėr tė errėt qė mund tė shpjegojė gjenoncidet e tij. Nuk ka pasur njė familje tė shthurur qė e shndėrroi nė njeriun e vrazhdė, autori thekson se ai ka kaluar njė fėmijėri dhe adoleshencė normale.

Vitet e para shkollore i kaloi nė institutet e Passau-t dhe Limbach, qytete fqinje me atė tė lindjes sė tij: Branau am Inn. Nė fazat pasardhėse tė formimit, i riu Adolf shfaqi mungesė interesi pėr studimin, gjė qė e ēoi nė ndėrprejen e shkollimit qė do t’i siguronte njė tė ardhme si funksionar doganash e qė i ati kishte ėndėrruar pėr tė. Nė “Mein Kampf”, lideri i ardhshėm nazist rrėfen se kishte vendosur qėllimisht tė mos vazhdonte studimet, pasojė e frustrimit qė ndjente nga presionet e tė atit.

Vdekja e kėtij tė fundit nė vitin 1903, ishte njė tjetėr zhvillim nė kursin aksidental qė do ta shndėrronte Hitlerin nė Fyhrerin e ardhshėm, por qė siē nėnvizon Ulrich nuk i japin shpjegim asaj qė ndodhi nė vitet e pushtetit tė tij maksimal. Nė adoleshencėn e tij nuk gjenden gjurmė perversitetesh seksuale, tė homoseksualitetit tė fshehur apo tė njė mungese tė pulsioneve erotike. Kėrkimet e Ulrich konfirmojnė njė kuadėr normaliteti, edhe pse tė trazuar pėr shkak tė humbjeve tė familjarėve nė moshė tė re. Njė nga ngjarjet qė ndryshoi mė shumė ekzistencėn e Hitlerit ishte vdekja e tė vėllait, Edmund.

Periudha vjeneze e Hitlerit fillon nė vitin 1905, falė mbėshtetjes financiare tė shtetit pėr vdekjen e tė atit dhe paratė e sė ėmės tė sėmurė, e cila do tė ndėrrojė jetė dy vite mė vonė. Nė kryeqytetin e Perandorisė Austro-Hungareze jeta e tij shėnohet nga dėshtimet profesionale, ku spikat hyrja e munguar nė Akademinė e Arteve tė Bukura, ėndrra e madhe e tij. Ambiciet pėr pikturėn, tė kultivuara qė nė fėmijėri, do t’i lerė mėnjanė, ndėrsa gjen punė tė pėrkohshme si dekorator muresh, qė e lejojnė tė mbijetojė pas humbjes tė sė ėmės.

Varfėria e detyron aspirantin pėr aktor qė tė strehohet nė qendrėn e tė pastrehėve “Meldemannstraße 27”, nė lagjen Brigittenau. Gjatė atyre viteve nė Vjenė, ishte e fortė ndjenja e armiqėsisė kundėr hebrenjve, pėr shkak tė frikės sė pushtimit tė emigrantėve nga lindja e Evropės, bartės tė “mikrobeve” tė ateizmit. Historianė tė ndryshėm kanė pohuar se pikėrisht nė kėtė periudhė Hitleri zhvilloi antisemitizmin, i ndikuar edhe nga propaganda e fuqishme e kryebashkiakut tė kryeqytetit austro-hungarez, Karl Lueger.

Lueger, kryetar i bashkisė sė Vjenės midis viteve 1897-1910, admirohej nga Hitleri edhe pse disa biografė tė tij pohojnė se nė qendrėn e strehimit nė kėtė qytet, ai kishte mė shumė se njė mik hebre. Ulrich thotė se ata qė e furnizonin me bojė nė tregtinė e tij, ishin hebrenj.

Nė vitin 1913, i riu austriak u transferua nė Mynih dhe vendosi tė bėhej pjesė e ushtrisė sė perandorit gjerman Vilhelm II, pasi u refuzua nga ajo austo-hungareze. Gjatė luftės karriera ushtarake e diktatorit tė ardhshėm nuk ishte veēanėrisht brilante dhe siē nėnvizon Ulrich nuk arriti kurrė te lidershipi, tė cilin mė pas diti ta fitojė si politikan. “Nė tribunėn politike ai u shndėrrua nė njė demagog tė atillė, siē nuk e ka njohur kurrė historia gjermane”, thotė.



Pasi u rekrutua si vullnetar nė listėn e regjimentit tė kėmbėsorisė bavareze, Hitleri zhvilloi funksionet e stafetės gjatė betejės tė madhe mbi lumin Somme, njė nga mė tė pėrgjakshmet e Luftės sė Parė Botėrore. Fritz Wiedemann, ndihmėsi personal i Fyhrerit, theksoi nė gjyqin e Nurembergut se si gjatė konfliktit tė madh botėror, te Hitleri nuk ishin shfaqur sinjalet e njė predispozite tė tij pėr tė komanduar.

Lindja e anti-semitizmit

Ulrich thekson se te Hitleri, shndėrrimi i antisemitizmit nga bindje pak a shumė radikale nė esencė tė personalitetit tė tij ndodh nė Mynih. Te “Mein Kampf” lideri i Partisė Nacionalsocialiste, thotė se e zhvilloi urrejtjen e tij raciale kundėr hebrenjve gjatė viteve qė jetoi nė Vjenė, por shumė fakte e hedhin poshtė kėtė tezė, tė cilėn ai mund ta ketė pohuar me qėllime tė pastra propagandistike. Ulrich e lidh shpėrthimin e antisemitizmit te Hitleri me epokėn e revolucionit nė Mynih, kur lindi njė Republikė Sovjetike Bavareze (qeveri disamujore e formuar nė Bavari, nė vitin 1919, me synimin pėr tė zėvendėsuar monarkinė).

Nė atė periudhė Hitleri u zgjodh nė kėshillin drejtues tė shtetit bavarez pėr ta udhėhequr atė nė mėnyrė socialiste, episod tė cilin e mohoi gjatė viteve pasardhėse. Republika Sovjetike Bavareze u shtyp nga formacione ushtarake tė financuara nga njė nukėl sipėrmarrėsish dhe industrialistėsh tė mbledhur rreth njė shoqėrie sekrete, nga e cila, mė pas lindi lėvizja naziste. Nė kėtė moment, Hitleri zhvendoset dhunshėm drejt sė djathtės, duke radikalizuar ndjenjėn e tij mė shumė politike sesa raciale kundėr hebrenjve.

Pėr Ulrich ishte pa dyshim e fuqishme propaganda nacionaliste e “thikės mbas shpine”, tradhtia socialiste qė shtyu Gjermaninė tė kėrkonte fundin e njė lufte tė cilėn perandoria mund ta fitonte. Miti politik i pėrhapur nga krahu i djathtė pretendonte se Gjermania e kishte humbur Luftėn e Parė Botėrore pėr shkak tė revolucionit gjerman, e jo pėr shkak tė mposhtjes ushtarake nga fuqitė perėndimore.

Njė tezė e pėrgėnjeshtruar nga ēdo rrethanė historike e kohės, por qė ndodhej nė bazėn e zemėrimit gjerman, e qė vendosi suksesin e lėvizjes nacionalsocialiste (naziste). Nė biografinė e Ulrich, citohet njė letėr e Hitlerit (e vitit 1920), nė tė cilėn ky pohon nevojėn pėr tė ērrėnjosur virusin hebraik nga shoqėria. Njė shpėrthim urrejtjeje e pėrhapur nė Mynih, duke qenė se nė Republikėn Sovjetike Bavareze disa persona me origjinė hebree si Ernst Toller, Eugen Leviné e Erich Mühsam, kishin mbajtur detyra me pėrgjegjėsi tė madhe.

Lidhja me gratė

Nė kėtė libėr, njė kapitull i tėrė i ėshtė dedikuar raportit tė Fyhrerit me gratė, nė tė cilin pėrgėnjeshtrohet teza e hasur nė njė pjesė tė historiografisė mbi homoseksualitetin e Adolf Hitlerit. Ulrich nėnvizon bindjen e tij se dashuria pėr Eva Braun ishte njė ndėr pėrbėrėsit thelbėsorė tė diktatorit nazist. Njė marrėdhėnie qė zgjati nga viti 1929 deri mė 1945-n dhe pėrfundoi me vetėvrasjen e pėrbashkėt nė njė bunker, njė ditė pasi u martuan. Dy tė dashurat e tjera tė Hitlerit pėsuan tė njėjtin fund tragjik, Geli Raubal dhe Renate Müller, kryen vetėvrasje nė vitin 1931 dhe 1937.

Mungesa e njė prej testikujve, fakt i pranuar nga Ulrich, e kishte bėrė Hitlerin veēanėrisht tė ndrojtur nė raportet intime me partneret e tij, duke konsideruar sikletin qė ndiente kur zhvishej. Pavarėsisht kėsaj pengese fizike, sipas historianit nuk janė mbledhur kurrė tregues qė tregojnė njė tendencė seksuale tė ndryshme nga heteroseskualiteti. Pėr Ulrich, tė kuptosh Hitlerin dhe aktet e tij kriminale nga perspektiva e marrėzisė sė pastėr ėshtė njė gabim, pasi duhet pranuar se diktatori nazist ishte mė afėr normalitetit nga sa mund ta pohojnė historianėt sot.

Dorina Gjuzi
avatar
Zattoo

627


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Zattoo prej 16.11.13 18:29

10 tė fshehtat e Hitlerit



Njė ndėr personat mė tė kėqij qė ka njohur historia ėshtė padyshim Adolf Hitler. Rreth sundimtarit gjerman ka shumė mistere dhe tė pathėna, sidomos lidhur me vdekjen e tij.

Dihet qė ai u vetėvra nė bunker duke mos lejuar qė tė binte nė dorėn e armikut, por ka nga ata qė thonė se nuk ėshtė e vėrtetė sepse ai jetoi dhe pėr shumė vite mė pas nė arrati. Megjithatė ne po ju tregojmė 10 tė fshehtat qė ndoshta nuk i dini rreth Hitlerit:

1. Hitleri ishte pėrdorues i rregullt i viagrės. Si duket i kushtonte rėndėsi tė madhe jetės seksuale.

2. Nuk dinte t’i jepte makinės. Pavarėsisht pėrpjekjeve pėr tė mėsuar ai nuk mundi tė bėhej shofer.

3. Dashuria e tij e parė ka qenė njė vajzė hebre. Kur ishte 16 vjeē ai u dashurua me njė vajzė ēifute tė quajtur Stefanie Isak. Ai ishte aq shumė i dashuruar sa ka tentuar tė vrasė dhe veten pėr tė.

4. Ishte i pasionuar pas ēokollatės. Hitleri i dashuronte aq shumė ēokollatat saqė hante tej mase.

5. Nuk ka pranuar kurrė tė zhvishet para mjekut. Ai ishte aq i turpshėm saqė nuk zhvishej para mjekėve.

6. Ishte vegjetarian. Pas vdekjes sė mbesės sė tij ai hoqi dorė nga mishi.

7. Kishte vetėm njė testikul. E humbi njėrin pas pėsimit tė njė dėmtimi nė Luftėn e Parė Botėrore.

8. Ka dyshime se ai ishte ēifut.

9. Hitleri nuk lindi nė Gjermani, por nė Austri.

10. Fėrshėllente gjatė gjithė kohės. Hitlerit i pėlqente jashtė mase tė fėrshėllente.
avatar
Zattoo

627


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Odin prej 29.11.13 21:38

Ana tjetėr e Hitlerit



Nuk ka asnjė diskutim se Adolf Hitleri ishte pėrgjegjės pėr disa prej akteve mė tė pėrbindshme tė kryera ndonjėherė. Megjithatė, nė njė intervistė rreth biografisė sė re tė tij, historiani Volker Ullrich diskuton njė diktator qė ishte antisemit, por gjithashtu edhe njė njeri me sharm tė konsiderueshėm.

- Zoti Ullrich, sa normal ishte Adolf Hitleri?

Ai nuk ishte aq i ēmendur sa disa studiues tė psikohistorisė do tė donin qė tė besonim, qė pėrkon me linjat e tyre tejet sempliciste tė argumentimit. Bile ai mund tė ketė qenė mė shumė normal nga sa mund tė dėshironim.

- Shumica e njerėzve e konsiderojnė Hitlerin si psikopat. Gjithashtu, shumė historianė besojnė se dikush i aftė qė tė kryejė krime tė tilla nuk mund tė ketė qenė normal.

Padyshim qė Hitleri ishte i jashtėzakonshėm nė aktet kriminale tė tij. Megjithatė, nė shumė aspekte, ai nuk qe aspak jashtė tė zakonshmes. Ne nuk do tė jemi kurrė nė gjendje t’i kuptojmė gjėrat e tmerrshme qė ndodhėn midis viteve 1933 dhe 1945 nė qoftė se mohojmė qysh nga fillimi se Hitleri gjithashtu kishte karakteristika njerėzore dhe nė qoftė se dėshtojmė pėr tė marrė parasysh jo vetėm energjitė kriminale tė tij, por gjithashtu edhe cilėsitė tėrheqėse qė ai kishte. Pėr aq kohė sa e shohim atė vetėm si njė pėrbindėsh tė frikshėm, joshja qė ai padyshim ushtronte do tė mbesin enigmė.

- Joachim Fest botoi njė biografi tė hollėsishme tė Hitlerit mė 1973 dhe Ian Kershaw njė tjetėr, me dy vėllime, qė fillon mė 1998. Cili qe motivi juaj pėr botimin e njė biografie tė tretė tė hollėsishme?

Fest i afrohet Hitlerit nga njė pozicion neverie dhe antipatie. Njė kapitull qendror i librit tė tij titullohet "Pamje e njė Jopersoni". Kershaw ishte i interesuar mė sė pari nė strukturat shoqėrore qė e bėnė Hitlerin tė mundshėm, ndėrsa vetė personi mbetet disi i zbehtė nė trajtimin e tij. Unė e nxjerr njeriun nė ballė. Kjo krijon jo njė portret krejtėsisht tė ri tė Hitlerit, por njė qėndrim akoma mė kompleks dhe mė kontradiktor nga se jemi familjarė.

- "Hitleri, Njeriu" ėshtė emri i njė kapitulli qė ju vetė e pėrshkruani si kapitullin kyē nė librin tuaj, i cili do tė botohet kėtė javė. Si qe Hitleri si njeri?

Gjėja e jashtėzakonshme lidhur me Hitlerin ishte talenti i tij pėr maskim. Aftėsitė e tij tė mrekullueshme si aktor shpesh janė anashkaluar. Ka vetėm situata shumė tė rralla ku ne mund tė themi si ai po tregohej i sinqertė. Kjo ėshtė ajo qė e bėn tė vėshtirė t’i pėrgjigjesh pyetjes se si qe ai si njeri. Ai mund tė ishte mjaft i kėndshėm, edhe pėr njerėzit qė urrente. Megjithatė, ai ishte gjithashtu jashtėzakonisht i ftohtė edhe me njerėzit shumė tė afėrt me tė.

- Nė njė pikė nė libėr, ju shkruani pėr njė “sharm tėrheqės”. Sharmi ėshtė njė karakteristikė zakonisht jo e shoqėruar me kėtė kriminel tė shekullit.

Njė shembull i mirė i aftėsisė sė tij pėr tė pėrfituar ėshtė marrėdhėnia e tij me Presidentin gjerman, Paul von Hindenburg, i cili fillimisht kishte rezerva tė konsiderueshme pėr “tetarin bohemian”, siē e quante ai Hitlerin. Megjithatė, brenda pak javėsh nga emėrimi si Kancelar, Hitleri arriti qė ta lidhė pas vetes Hindenburg aq fort sa qė ky i fundit do t’i nėnshkruante ēdo gjė qė ai do t’i kėrkonte. Joseph Goebbels nėnvizon shpesh nė ditarėt e tij se diktatori jo vetėm mund tė bisedonte shumė kėndshėm me tė njohurit e afėrt tė tij, por dinte absolutisht edhe qė tė dėgjonte.

- Nga ana tjetėr, nganjėherė do tė ekzistonin ato shpėrthime nė sjellje tė pakontrolluar. Incidenti mė i vogėl nė dukje mund tė shkaktonte njė furtunė zemėrimi.

Pėrshtypja ime ėshtė shumica e shpėrthimeve tė tij qenė aktrime. Ai e bėnte qėllimisht njė gjė tė tillė, pėr tė frikėsuar njerėz, kur vetėm e folura me kundėrshtarėt e tij politikė nuk e arrinte atė qė ai donte. Brenda pak minutash, ai sėrish mund tė sillej me kontroll tė plotė tė vetes dhe tė bėnte nikoqirin e vėmendshėm.

- Fillimisht ka pak nė bekgraundin e Hitlerit qė do tė dukej tė sugjeronte njė karrierė si vrasės masiv. Nė vend tė pėrmbushjes sė dėshirės sė babait tė tij qė tė bėhej njė burokrat i ndershėm, Hitleri u zhyt tek piktura dhe leximet. “Librat qenė bota e tij”, thotė njė shok i tij i fėmijėrisė.

Hitleri ishte njė lexues i etur, njė pasion qė qėndroi me tė gjatė tė gjitha fazave tė karrierės sė tij. Arkivat Federale nė Berlin kanė fatura, qė tregojnė tituj dhe ēmime, nga njė librari nė Munich ku Hitleri blinte librat e tij. Kėto tregojnė se ēfarė sasie tė madhe librash porosiste, sidomos pėr arkitekturėn, megjithėse edhe biografitė dhe veprat filozofike i interesonin. Hitleri i konsumonte librat jashtėzakonisht shpejt, por ishte njėherazi edhe mjaft selektiv. Ai lexonte vetėm vepra qė u pėrshtateshin pikėpamjeve tė tij dhe kjo do t’i duhej nė karrierėn politike tė tij.

- Do tė shkonit aq larg sa ta quanit atė njė person me mentalitet artistik?

Interesi i tij ndaj artit sigurisht qė ishte i jashtėzakonshėm. Me leje pushimi nė shtator tė 1918, ai e kaloi kohėn e tij jo nėpėr bordele, siē vepruan shokėt e tij, por nė Museum Island tė Berlinit.

- Me fjalė tė tjera, ndoshta mund tė thoshim: Ruaju nga artistėt nė politikė.

Kjo ėshtė njė shprehje e goditur. Por Hitleri nuk qe asnjėherė mė shumė se mesatar si artist. Talenti i tij i madh ishte pėr lojėrat e politikės. Ėshtė e lehtė tė nėnvlerėsohen cilėsitė dhe aftėsitė e jashtėzakonshme qė ai dispononte me qėllim qė tė kishte sukses nė kėtė fushė. Nė harkun e vetėm tri viteve, ai u ngjit nga njė veteran i panjohur nė mbretin e Munich, duke mbushur sallat mė tė mėdha tė qytetit javė pas jave.

- Hitleri ishte njė ujk vetmitar. Ai nuk pinte duhan, nuk pinte alkool dhe eventualisht u bė vegjetarian. Si arrin njė eksentrik tė bėhet njė magnet pėr masat?


Munich i viteve njėzet ishte njė mjedis ideal pėr njė agjitator tė djathtė, sidomos pėr njė tė tillė qė mund tė mbante fjalime aq pasionante si ato tė Hitlerit. Por ai ishte gjithashtu njė takticien i aftė, qė e mundi konkurrencėn e tij hap pas hapi. Ai e rrethoi veten me ndjekės qė e shikonin atė me adhurim dhe siguroi mbėshtetje nga patronė me influencė, veēanėrisht Bruckmanns, njė ēift i mirėrespektuar nė botėn e botimit; familja Bechstein, e cila prodhonte piano dhe sigurisht familja Wagner nė Bayreuth, qė shpejt filloi ta trajtojė atė si njė njeri tė familjes.

- Edhe raportet mė tė hershme tė Hitlerit si orator e nėnvizojnė shkėmbimin e energjisė midis tij dhe ndjekėsve tė tij. "Kisha njė ndjesi tė veēantė”, shkruan njė dėshmitar okular mė 1919, "sikur eksitimi i  tyre ishte vepėr e tij dhe kjo nga ana e saj i jepte zė atij nė shkėmbim".

Pėr tė kuptuar fuqinė e Hitlerit si orator, ne duhet tė marrim nė konsideratė se ai nuk ishte thjesht demagogu zėlartė i tavernave qė kemi nė mendje, por nė fakt ai i ndėrtonte fjalimet e tij me mjaft kujdes. Ai fillonte shumė qetė, nė mėnyrė tė pėrkohshme, pothuajse sikur po nuhaste rrugėn pėrpara dhe po pėrpiqej tė gjente se deri nė ēfarė mase e kishte kapur audiencėn deri nė atė ēast. Kjo deri kur ishte i sigurtė pėr miratimin e tyre, atėherė ai e pėrshpejtonte zgjedhjen e fjalėve dhe gjestet, duke u bėrė mė agresiv. Ai e vazhdonte kėtė gjė pėr 2 apo 3 orė derisa arrinte apogjeun, njė pik intoksikues qė i linte shumė dėgjues me lotėt qė u rridhnin faqeve. Kur shikojmė sot pjesė tė fjalimeve tė tij, ne pėrgjithėsisht jemi duke shikuar vetėm konkluzionin.

- Shkrimtari Klaus Mann, i cili e shikoi Hitlerin tė kullufiste njė copė ėmbėlsirė me luleshtrydhe nė Carlton Tea Room tė Munich nė vitin 1932, shkroi mė pas: "Ju doni tė jeni diktator me atė hundė? Mos mė bėni tė qesh". A kėrkonte njė lloj tė caktuar dispozicioni qė tė magjepseshe nga Hitleri?

Klaus Mann kishte njė pėrbuzje instinktive estetikisht tė motivuar qysh nga fillimi. Por ekzistojnė gjithashtu raportime njerėzish qė kishin njė pikėpamje mjaft negative pėr Hitlerin nė fillim, qė megjithatė u zhdukėn dhe u flakėn tej kur ata e pėrjetuan atė. Midis gjėrave personale tė Rudolf Hess, i cili shėrbeu si sekretar privat i Hitlerit duke filluar nga viti 1925, unė gjeta letra nė tė cilat i pėrshkruan sė fejuarės sė tij turet e tyre tė propagandės nėpėr Gjermani. Nė njėrėn letėr, ai pėrshkruan njė mbledhje drejtuesish biznesi nė qytetin Essen nė prill tė 1927. Kur Hitleri hyri nė sallė, ai u ndesh me njė heshtje tė akullt, refuzim tė plotė. Pas 2 orėsh pati duartrokitje tė zjarrta. "Njė atmosferė e tillė si nė Cirkun Krone tė Munich", shkruan Hess.

- Ethja skllavėruese e fjalimeve tė Hitlerit nė kongreset e partisė tingėllojnė nė veshėt tanė deri nė ditėt e sotme. Si ndryshon zėri i tij nė privat nga ai qė pėrdorte nė publik?

Ekzistojnė shumė pak regjistrime nė tė cilat Hitleri mund tė dėgjohet duke folur normalisht, por nė ato qė ekzistojnė ėshtė evidente se ai posedonte njė zė tė qetė, tė ngrohtė. Ėshtė njė ton krejtėsisht i ndryshėm nga ai qė pėrdorte nė daljet publike tė tij.

- Njė herė Fest u pyet nė njė intervistė: "A ishte Hitleri antisemit?". Duke nėnkuptuar, me fjalė tė tjera, nėse urrejtja e tij pėr hebrenjtė buronte nga njė bindje qė ai vėrtet e kishte apo ishte kryesisht njė mjet pėr tė eksituar masat. A ishte antisemit Hitleri?

Padyshim. Antisemitizmi – nė fakt, nė mėnyrėn mė radikale tė tij – ishte thelbi i personalitetit tė tij. Ėshtė e pamundur tė kuptohet Hitleri pa tė. Saul Friedlander e pėrshkruante atė si "antisemitizėm ringjallės”, qė pėrshtatet mjaft mirė. Hitleri i shikonte hebrenjtė si mishėrimin e gjithēkaje tė keqe, rrėnjėn e tė gjithė sė keqes nė botė.

- Por nuk ishte kėshtu qysh nga fillimi.

Nė manifestin e tij "Mein Kampf", Hitler e bėri tė qartė sikur ishte bėrė njė fanatik antisemit nė kohėn qė ndodhej nė Vjenė. Por nuk ka asnjė dėshmi se ka bėrė ndonjė koment denigrues rreth hebrenjve pėrpara se tė vinte nė Munich. Pėrkundrazi, nė fjetoren e burrave ku jetoi pėr 3 vjet nė Vjenė, ai mbajti kontakte pastėrtisht miqėsore me hebrenjtė. Ndėrmjetėsit qė shisnin pikturat e tij me njė ēmim tė mirė qenė gjithashtu hebrenj.

- A pėrjetoi ai diēka tė ngjashme me njė pėrvojė konvertimi nė antisemitizėm?

Ne e dimė se Hitleri u bė antisemit radikal gjatė revolucionit nė Munich nė periudhėn 1918–1919, tė cilin ai e pėrjetoi drejtpėrsėdrejti dhe qė fillimisht e shtyu shumė larg drejt sė majtės, pastaj e shtyu shumė larg drejt sė djathtės. Republika Sovjetike e Bavarisė qė jetoi shumė pak kishte disa hebrenj nė poste drejtuese – Ernst Toller, Eugen Leviné dhe Erich Muhsam. Kjo ēoi nė antisemitizmin qė u pėrhap nėpėr qytet si njė epidemi.

- Ju i referoheni njė letre tė panjohur mė parė nga gushti i 1920, nė tė cilėn njė student juridiku nga Munich regjistroi pikėpamjet e Hitlerit pas njė takimi me tė. Kur vjen tek hebrenjtė, thotė Hitleri, ai besonte se virusi duhet tė ērrėnjoset dhe se ekzistenca e popullit gjerman ishte nė lojė. Sa seriozisht i nėnkuptonte Hitleri deklarata tė tilla nė kėtė pikė?

Projekti politik qė doli nga pikėpamjet e tij nuk konsistonte akoma nė vrasjen masive. Pavarėsisht tė gjithė retorikės sė shfarosjes, "heqja qafe e hebrenjve" nė kėtė pikė nėnkuptonte pėrzėnien e tyre nga Gjermania. E ashtuquajtura “zgjidhje finale”, qė nėnkuptonte vrasjen sistematike e hebrenjve tė Europės, nuk hyri nė plan deri nė fillimin e Luftės sė Dytė Botėrore.

- Nė kohėn e pogromeve tė Natės sė Kristaltė mė 9 nėntor 1938, jo mė pėrpara, u bė e qartė se tė gjithė ata qė regjimi i konsideronte armiq tė tij qenė tani pa tė drejta apo mbrojtje. Ju shkruani, me tė drejtė, se Gjermania nė atė moment u largua nga kombet e civilizuara. Por edhe kjo dėshtoi qė ta pakėsonte popullaritetin e Hitlerit.


Nuk ėshtė e lehtė tė thuash se cila qe pikėpamja e popullsisė nė pėrgjithėsi pėr pogromet. Bazuar nė burime tė tilla si raportet e Gestapos lidhur me atmosferėn e pėrgjithshme nė vend, unė prirem nga pikėpamja se shumica e njerėzve nuk e miratonin kėtė dhunė. Nė mėnyrė interesante, Nata e Kristaltė nuk u lidh me Hitlerin. Ai arriti qė tė qėndrojė nė prapaskenė, edhe pse ai qe njeriu qė luante fijet, me liderėt e tjerė nazistė tė konsideruar pėrgjegjės. Ky shfajėsim, bashkė me shprehjet e njerėzve qė thonė "Sikur Fuhreri ta kishte ditur njė gjė tė tillė…" shfaqet nė mėnyrė tė pėrsėritur.

- Fakti qė Hitleri i kushtoi vėmendje tė konsiderueshme imazhit tė tij mund tė shikohet gjithashtu nė qasjen e tij ndaj problemit tė parave. Ndėrsa e paraqiste veten si njė lider i thjeshtė, fshehurazi, ai e pėrjashtoi veten nga taksat, siē shkruani ju nė librin tuaj.

Njė nėpunės kėmbėngulės nė zyrėn e taksave tė Munich Lindor vėrente nė tetor tė 1934 se Htileri detyrohej 405000 rajhsmarka nė taksa. Ēdo detyrim pėr t’i paguar kėto taksa u hoq shpejt, duke e deklaruar tash e prapa Hitlerin tė pėrjashtuar nga taksat dhe nėpunėsi qė e kish ngritur problemin mori njė paralajmėrim serioz.

- Duke filluar nga viti 1937, ekzistojnė bile pulla qė mbajnė pamjen e tij, nga tė cilat Hitleri pėrfitonte njė pėrqindje tė tė ardhurave.

Hitleri e vlerėsonte gjithmonė luksin. Nuk ėshtė koinēidencė qė edhe nė vitet e mėparshme ai voziste modelet mė tė fundit dhe mė tė kushtueshme “Mercedes”. As apartamenti i tij 9 dhomėsh nė Prinzregentenstrasse tė Munich nuk pėrputhej saktėsisht me imazhin e njė njeriu tė thjeshtė tė popullit, qė punonte si i marrė pėr hatėr tė Gjermanisė. Gjeta gjithashtu fatura nga hotelet ku Hitleri ka qėndruar me shpurėn e tij pėrpara vitit 1933. Pėr shembull, ata shpenzuan 800 rajhsmarka pėr 4 ditė nė Kaiserhof tė Berlinit. Kjo shumė ėshtė ekuivalent me 3500 euro tė sotme.

- Gjithashtu ju i kushtoni njė kapitull tė tėrė marrėdhėnieve tė Hitlerit me femrat. Nuk e shikoni kėtė si shumė tė parėndėsishme, tė bėsh pyetje rreth jetės private tė diktatorit?


Besoj se ky ėshtė njė aspekt qė nuk duhet tė hiqet nga njė biografi. Nė rastin e Hitlerit, ekziston gjithashtu fakti se nuk e ruante njė ndarje tė prerė midis sferave tė tij private dhe publike, por nė fakt i pėrziente ato nė njė mėnyrė tė ēuditshme. Kjo ėshtė veēanėrisht evidente nė Berghof, ku hapėsirat private dhe ato tė punės qenė tė pėrziera.

- Ēfarė mendoni pėr teorinė se Hitleri ishte seksualisht i tėrhequr nga meshkujt?

Gjithashtu thuhej se atij i mungonte njė testikul, gjė qė e bėnte ngurrues pėr t’u zhveshur pėrpara femrave. Por mund ta harroni tė gjithė kėtė. Kėtu, gjithashtu, Hitleri fsheh shumė dhe ka shumė pak qė ne e njohim me saktėsi. Por jam i bindur se kishte njė marrėdhėnie shumė mė tė afėrt me dashnoren e tij tė fundit, asistenten e fotografit tė Munich, Eva Braun, sesa mendonim mė parė.

- Kershaw shpreh teorinė se Hitleri e gjente kėnaqėsinė e tij nė ekstazėn e masave.

Nuk e besoj njė gjė tė tillė. Hitleri e paraqiste veten gjithmonė si njė njeri qė hiqte dorė nga e gjithė lumturia personale nė shėrbim tė popullit tė tij. Nuk ka dėshmi konkluduese lidhur me kėtė, por besoj se prapa pretekstit tė diskrecionit, Hitleri kishte njė jetė mjaft normale me Eva Braun.

- Pa Hitlerin nuk do tė kishte pasur asnjė nacional socializėm, por pa energjitė qė e shtynin atė pėrpara nuk do tė kishte pasur asnjė Hitler. Do tė qenė shkarkuar kėto forca shkatėrrimtare sikur kjo figurė qendrore tė mos kish ekzistuar?

Ato do tė kishin gjetur njė instrument tjetėr. Njė mundėsi do tė kishte qenė njė qeveri autoritare e drejtuar nė pjesėn mė tė madhe nga ushtarakėt. Njerėz tė tillė si kancelarėt Schleicher dhe Papen kishin treguar se qenė tė aftė nė ndjekjen e puēit tė vitit 1932 nė Prusi, duke shkarkuar nėpunėsit publikė tė prirur nga republika dhe duke spastruar qeverinė. Ligjet antihebre ka mundėsi qė do tė ishin implementuar edhe pa Hitlerin, por Holokausti, ky ekstrem i fundit radikal i vizionit politik utopist tė njė shoqėrie racialisht homogjene, nuk do tė kishte ndodhur kurrė. Ėshtė i paimagjinueshėm pa Hitlerin. Kishte shumė gjermanė qė e mbėshtesnin kėtė ekstrem, por Hitleri qe ai qė e drejtonte atė.

- Zoti Ullrich, faleminderit pėr kėtė intervistė.

(Nga “Der Spiegel”)
avatar
Odin

527


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Berti69 prej 05.12.13 13:47

Zbulohen planet sekrete tė nazistėve ne Antarktidė



Deri pak kohė mė parė konsiderohej si “tabu” dhe utopi, por dokumentet e fundit e ardhur nė dritė kanė pėrmbysur gjithēka!

Nė dokumentarin nė vijim jepen detaje dhe tė dhėna rreth fushatės, rrėnjėve dhe pėrpjekjeve tė Rajhut tė Tretė me teknologjinė qė dispononte aso kohe tė anti-gravitetit, tė disqeve fluturues dhe tė teknologjive dhe sekreteve tė ardhur nga lashtėsia!

Njė nga ēėshtjet mė kryesore tė dokumentarit, ėshtė ekzistenca e “Bazės 211” sekrete, si dhe bazėn e nėndheshme naziste nė Antarktidė. Dėshmitė e gjeneralėve gjermanė pėr nėndetėset U-Boat, si dhe zhdukja misterioze e disa qindra shkencėtarėve nazist dhe mekanikėve tė luftė sė dytė botėrore.

Gjithashtu, i referohet pretendimeve tė ēėshtjes sė aplikimit tė teknologjisė jashtėtokėsore, tė riprodhimit tė saj nga njė studim tė kryer nga njė grup shkencėtarėsh gjermanė dhe ekzistenca misterioze e “Kompanisė Thule” nė fillim tė shekullit tė njėzetė.

Madje, nė dokumentar paraqiten dhe njė sėrė shfaqjesh misterioze objektesh tė pa identifikuara fluturimi, tė cilat konsiderohen krijesė e dorės tė njeriut qė janė vėzhguar nė rajonin e Antarktidės, si dhe vrimat e krimit si njė pikė hyrje dhe dalje tė anijeve jashtėtokėsore, si dhe mundėsin e implikimit tė sistemit tė qa shumė pėrfolur tė HAARP.

Ndėrkohė, pėrfshihen dhe tė gjitha bazat sekrete amerikane qė ndodhen nė Antarktidė, tė cilat banohen nga agjentėt e CIA-s dhe Shėrbimit tė Sigurisė Kombėtare tė Amerikės.

Atė ēka pėrcakton ky dokumentar, qė ėshtė nga mė i miri i llojit tė tij, janė dėshmitė e shkencėtarėve tė lartė tė Rusisė dhe tė personelit ushtarak, tė cilat janė shumė tė besueshme.


avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


434


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Zattoo prej 26.01.14 14:15

Hitleri vdiq nė moshėn 95- vjeēare?



Ka shumė spekulime pėr vdekjen e tij. Sė fundmi janė shtuar zėrat se Hitleri ka vdekur diku nė Amerikėn Latine, pasi u arratis nė fund tė Luftės sė Dytė Botėrore.

Njė libėr i ri thekson se ka edhe njė foto qė provon se Hitleri ka vdekur nė Amerikėn Latinė nė moshėn 95 vjeē.

Autorja e librit thotė se Hitleri u arratis nė Argjentinė, mė pas nė Paraguai dhe vdiq nė njė qytet tė vogėl pranė kufirit brazilian me Bolivinė nė vitin 1984, raporton “Tema”.

Autorja Simoni Renne Guerreiro, nga Brazili, thotė se Hitleri ishte vendosur nė atė qytet nė kėrkim tė thesareve, sipas njė harte qė i kishin dhėnė aleatėt e tij nė Vatikan.

Nė qytet, ai jetoi me emrin Adolf Leipzig dhe banorėt e njihnin me emrin ‘Gjermani i vjetėr’.

Simoni thotė se do bėjė edhe njė test tė ADN-sė tek tė afėrmit e Hitlerit, qė tani jetojnė nė Izrael, pasi ka marrė leje pėr tė zhvarrosur eshtrat e Adolf Leipzig nė Nossa Senhora de Livramento.
avatar
Zattoo

627


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Luli prej 10.02.14 20:31

Ēfarė po pėrgadiste Hitleri nė kėto tunele nė Austri?



Njė producent filmash ka gjetur prova qė nė Austrinė e sipėrme ka disa tunelė, ku nazistėt po bėnin eksperimente pėr njė armė sekrete. Menjeherė nė qarkullim ka dalė fjala “bombė atomike”.

Austriaku Andreas Sulzer thotė se bėhet fjalė pėr njė qendėr atomike. Fakt ėshtė qė Hitleri kishte ngritur njė rrjet gjigand me tunele nė kėtė zonė. Kur mbėrritėn rusėt, ato u hodhėn nė erė. Nė vitin 2002, qeveria austriake nisi njė projekt pėr betonimin e tyre. Mė shumė se 60 mijė tė burgosur ishin dėrguar nė kėtė zonė.

Ata ndėrtuan njė fabrikė tė nėndheshme. 40 mijė prej tyre humbėn jetėn duke punuar. Objekti ėshtė 45 mijė metėr katror dhe quhej Bergkristall B8.

Aty janė ndėrtuar edhe pjesė pėr avionė. Por niveli i lartė i rrezatimit ka nxitur dyshimet se aty mund tė jenė bėrė prova pėr armėt bėrthamore. Shumė shkencėtarė janė sjellė nė atė zonė. Dokumentet e nazistėve, tė siguruara nga Zeit, nuk flasin pėr ndonjė projekt tė tillė. Megjithatė kjo nuk e pėrjashton plotėsisht kėtė mundėsi.

Njė gjė ėshtė e sigurt: Bergkristall nuk ėshtė hetuar plotėsisht.
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

884


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  gjilanasi prej 23.04.14 21:08

Hitleri i arratisur?



Edhe njė herė rikthehet fantazma e Adolf Hitlerit dhe historia e shpėtimit tė tij drejt Amerikės sė Jugut. Njė dokument qė pretendohet si i deklasifikuar nga FBI, flet pėr udhėtimin e liderit famėkeq nazist drejt Argjentinės me anė tė njė nėndetėseje nė pėrfundim tė Luftės sė Dytė Botėrore, njė arratisje me dijeninė e shėrbimeve sekrete amerikane.

Njė informator ka kontaktuar me FBI-nė nė gusht tė vitit 1945 duke thėnė se Hitler udhėtoi nėpėrmjet Atlantikut me njė nėndetėse sekrete sė bashku me partneren e tij Eva Braun.

Nė njė raport tė FBI-sė (nė foto) lexohet se si njė zyrtar argjentinas shpjegon se ishte njė nga katėr njerėzit qė kishte takuar Hitlerin nė momentin e zbritjes nga nėndetėsja nė Argjentinė rreth tre javė pas rėnies sė Berlinit. Hitleri ėshtė shpėrngulur nė Paraguaj dhe mė pas nė Mato Grosso tė Brazilit.
avatar
gjilanasi

381


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Luli prej 10.11.14 19:55

Kur magjia e Leonardo da Vinēit i fshihej Hitlerit



Njė nga autoportretet mė tė famshme nė botė, ai i Leonardo da Vinēit ka gjetur strehim nė Torino tė Italisė. Gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, vizatimi me shkumės tė kuq iu fsheh Hitlerit, sepse mendohet se ka njė ‘magji’ tė fuqishme

Ekziston njė mit nė Torino, sipas sė cilit shikimi i Leonardo da Vinēit nė autoportretin e tij, ėshtė aq i thellė, saqė ata qė e vėshtrojnė atė, mbarsen me fuqi tė madhe.

Disa thonė se ishte kjo fuqi magjike, jo vlera kulturore apo ekonomike e vizatimit, qė nxiti njė zhvendosje sekrete nga Torino drejt Romės gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, pėr tė mos rėnė nė duart e Hitlerit e pėr tė ndaluar fuqinė qė mund t’i jepte atij.

Pėr kėtė arsye, kjo ishte vepra e vetme nga koleksioni i vizatimeve dhe dorėshkrimeve tė Leonardo da Vinēit, qė u zhvendos nga Biblioteka Mbretėrore e Torinos nė atė kohė.

Drejtori aktual i bibliotekės, Xhovani Saēani, thotė se askush madje nuk e di se ku u fsheh me saktėsi. “Pėr tė parandaluar qė ta merrnin nazistėt, njė operacion i shėrbimit sekret e transportoi atė nė mėnyrė sekrete dhe anonime drejt Romės”, thotė ai.

Nė rrethana tė tilla tė vėshtira, ruajtja me kujdes nuk u mendua mirė qoftė prej mungesės sė dijeve, qoftė prej asaj tė teknikave. Sigurisht se kjo e rėndoi gjendjen e mirėmbajtjes sė vizatimit.

Brenda Bibliotekės Kombėtare shtrihet njė tapet i kuq qė tė ēon pėr te vizatimi dhe pėrreth ka dyer tė sigurisė sė lartė.

Kjo ndėrtesė ka qenė shtėpi e autoportretit tė Leonardos dhe mijėra vizatimeve dhe dorėshkrimeve tė paēmuara qė prej vitit 1998. Trajtimi qė u bėhet tani kėtyre veprave me ndikim tė madh pėr njerėzimin dhe zhvillimin e shkencave, ėshtė shumė i ndryshėm nga ai qė i bėhej nė gjysmėn e parė tė shekullit tė 20-tė.

Ndriēimi ėshtė ekskluzivisht me fibra optike – drita natyrale nuk mund tė hyjė nė kėtė dhomė – dhe temperatura mbahet nė njė konstante 20 gradė Celsius, ndėrsa lagėshtia nė 55 pėr qind.

“Vitrinat” ku shfaqen veprat janė tė pėrbėra nga xhami qė Saēani e pėrshkruan si ‘anti-gjithēka’ dhe e gjithė zona ėshtė e pajisur me alarme dhe kamera sigurie.

Duke pėrdorur njė ndriēues mirėmbajtės, Saēani hedh dritė nė sipėrfaqen e vizatimit pėr tė treguar shtirjen e dėmit tė njohur si procesin e njollave tė kuqėrreme qė shfaqen nė letrat e vjetra.

“Ky rast ėshtė veēanėrisht i rėndė”, psherėtin ai – 200 vite mė parė ky proces ishte mė pak i dukshėm. “Nė fund tė anės sė majtė tė vizatimit, kishte njė mbishkrim latin qė shkruante Leonardus Vincius, por tani ėshtė zhdukur plotėsisht”.

Meqė dėmi ėshtė i shtrirė dhe letra e brishtė, restaurimi do tė jetė shumė i ndėrlikuar. Analizat e lodhshme dhe diskutimet nga ekspertėt botėrorė nė restaurim, kanė ēuar nė “vendimin pėr tė ruajtur status quo-nė”, thotė Saēani.

Dhe qė prej ardhjes nė kėtė bibliotekė nė vitin 1998, gjendja e vizatimit nuk ėshtė pėrkeqėsuar.

“Kjo na bėn tė ndihemi mė mirė, sepse e dimė se po e trajtojmė siē duhet tani. Duhet tė kemi parasysh se ėshtė 500-vjeēare. Vizatimet qė kemi bėrė nė shkollė, ndoshta nuk ekzistojnė mė; dhe ky vizatim i bėrė nė njė letėr normale vazhdon tė rrojė, ndaj mendoj se ėshtė e mahnitshme qė kemi arritur ta ruajmė deri mė sot”.

Njėlloj e jashtėzakonshme ėshtė historia sesi ky autoportret pėrfundoi nė Torino. Ishte pjesė e njė koleksioni tė gjerė, tė blerė nė 1839 nga Mbreti Karlo Alberto i Savojės.

Njė koleksionues i pasionuar, ai e bleu atė nga Xhovani Volpato, njė tregtar arti dhe murator, i cili ka udhėtuar shumė nėpėr Europė. Sesi ai arriti tė shtinte nė dorė Leonardon ėshtė njė mister, por dihet se ai i kėrkoi mbretit njė shumė prej 70000 lirash piemonteze pėr koleksionin e vizatimeve.

“Njė doktor qė fitonte 1.000 lira nė vit nė atė kohė, ishte njė shumė astronomike”, buzėqesh Saēani. “Mbreti arriti t’i jepte atij 50.000 lira, dhe iu deshėn tetė vite qė tė paguante kėstet.

Por Saēani thotė se Volpato nuk ishte njė biznesmen aq i cekėt, sa ē’mund tė duket.

“Qėllimi i Volpatos nuk ishte vetėm financiar, nė shkėmbim tė uljes sė ēmimit pėr mbretin, ai kėrkoi qė tė bėhej murator pa pagesė i vizatimeve nė Bibliotekėn Mbretėrore. Dhe qė atėherė, Torino mbeti shtėpi e portretit me shkumės tė kuq”.

Ėshtė vėrtet njė autoportret?

Vizatimi besohet se daton nga viti 1515. Disa ekspertė besojnė se ai i pėrket stilit tė Leonardos nė vitet 1490, megjithatė, subjekti ėshtė njė plak.

“Ai nuk ishte shumė i dhėnė pas idesė sė autoportretit”, thotė James Hall, autor i librit ‘Autoportreti: njė histori kulturore’. Ai nuk beson se autoportreti i pėrket Leonardo da Vinēit.

“Atij nuk i pėlqente shumė ideja se arti duhej tė ishte njė portret i artistit. Ai donte qė arti tė pėrfaqėsonte njė ideal”.

Hall mendon se ky vizatim ėshtė bėrė i famshėm, tė paktėn prej mungesės sė autoportreteve tė Leonardos. “Njerėzit i janė dhėnė kėsaj ideje dhe i kanė qėndruar deri nė fund”.

Por tė tjerė janė mė pak skeptikė. “Jam shumė e lumtur tė besoj se ėshtė njė autoportret, por mendoj se ēdo person vendos vetė nėse e ka bėrė Leonardo, apo ia kanė bėrė atij, kur e sheh nga afėr”, thotė Liz Rideal, autore e dy librave mbi autoportretet dhe njė lektore nė Galerinė Britanike tė Portreteve nė Londėr.

Ajo thotė se shumica e njerėzve duan tė besojnė se ėshtė e Leonardos, “sepse ai ka status supermeni… mendoj se kemi tė bėjmė me njė gjeni dhe pėr kėtė arsye e respektojmė autoportretin e tij, pasi duam tė dimė si dukej”.

Si drejtor i Librarisė Mbretėrore, Xhovani Saēani nuk ka dyshime: “Ėshtė njė autoportret, ēdokush qė qėndron pėrballė kėtij vizatimi, e ndien fuqinė. E para gjė qė thonė kur e shohin, ėshtė se shikimi nė fytyrėn e tij ėshtė me shumė emocion dhe ka njė cilėsi qė e gjen vetėm nė veprat e Leonardo da Vinēit”.

Ky autoportret konsiderohet kaq i ēmuar, saqė ėshtė objekt i njė dekreti shtetėror pėr pronat e patundshme. Ai mund tė zhvendoset vetėm me leje ministrore. Nė vitin 2011, u ēua nė njė ekspozitė qė festonte 150-vjetorin e bashkimit tė Italisė.

“Transportimi pėrfshiu njė ‘kuti speciale klimatizuese’, tė aftė tė ruajė tė njėjtin sistem ajrimi qė ėshtė nė vendin ku mbahet vizatimi zakonisht”, thotė Saēani.

Kjo kuti e veēantė, mė pas u fut nė njė tjetėr kuti, qė mbėshtillej nga njė mjet qė ndalonte dridhjet. Vizatimi u shoqėrua nga njė eskortė e armatosur dhe u monitorua vazhdimisht me teknologji moderne.

Njė zhvendosje e ndėrlikuar, delikate dhe shumė e shtrenjtė qė nuk besohet se do ndėrmerret shpesh nė tė ardhmen.

Nė javėt nė vijim, 50 njerėz do lejohen tė hyjnė nė Bibliotekėn Mbretėrore nga ora 09:00 deri nė 18:00 pėr tė parė autoportretin. Temperaturat e dhomės do tė jenė shumė tė ulėta pėr tė mbajtur nė baraspeshė nxehtėsinė qė ēlirojnė trupat.

Megjithėse ka mė shumė se 80 kryevepra nė ekspozitėn e Thesareve tė Mbretit, pėrfshirė edhe punė tė tjera tė Leonardos, Rafaelit, Rembrandit, Peruxhinos dhe Van Duk – pėr shumicėn e vizitorėve, kryesorja ėshtė tė shohin fytyrėn e pėrskuqur tė mjeshtrit Leonardo.

Dhe ata mund tė kenė nė mendje njė mit tė fundit, sipas sė cilit pėrpara njė provimi, studentėt duhet tė vizitojnė Bibliotekėn Mbretėrore pėr tė marrė pak nga magjia e Leonardos. Mendohet se kjo u sjell fat shumė studentėve.

Por pėrtej legjendave, mjeshtri i madh i artit dhe shkencės, mbetet njė nga figurat kryesore tė shekullit ku jetoi, dhe njė nga tė pėrkėdhelurit e koleksionuesve tė artit.

I.D.
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

884


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  gjilanasi prej 19.10.15 19:26

Hetimi mbi misterin e shekullit: A vdiq vėrtet Hitleri nė bunker?




Mungojnė prova tė vdekjes sė diktatorit. Dossierėt e fundit tė deklasifikuar tė FBI-sė pėrshkruajnė arratisjen e tij nga Berlini. History Channel i ka ekzaminuar nga njė ish-agjent i CIA-s dhe nga njė nga gjuetarėt e Bin Laden. Zbulimi i prezencės sė tij qė u raportua nė Argjentinė nė vitet ’50.


Njė tunel ku njė person arrin tė ecė veē duke u pėrkulur, segmenti final pėr tė kompletuar njė mister kalimesh nėntokėsore. Dhe tė kėrkosh tė gjesh njė ēelės tė fshehur pėr tė rihapur misterin e shekullit tė XX, qė reziston i paprekur prej 70 vitesh. Sepse as teknologjitė e fundit nuk arrijnė tė japin njė provė tė vetme objektive pėr vdekjen e Adolf Hitler.

Historianėt kanė pak dyshime. Pėr ta Fuhreri u vetėvra mė 30 prill 1945 nė bunker, me njė plumb pistoletė nė kokė dhe ndoshta edhe njė dozė helmimi. Edhe dėshmitarėt direkt tė epilogut u zhdukėn nė apokalipsin e Rajhut tė Tretė: ngelėn vetėm rrėfime tė dorės sė dytė ose tė figurave me njė besueshmėri relative. Asgjė qė sot do ti lejonte njė gjykatėsi tė vėrtetonte vdekjen.

Jo rastėsisht Thomas J. Dodd, shef i delegacionit amerikan nė procesin e Nurimbergut pėrdori fjalė tė qarta: “Asnjė nuk mund tė thotė me siguri qė Hitleri ka vdekur”. Ka njė boshllėk pėrgjigjesh, shkencore dhe fotografike: pjesėt e trupit tė diktatorit dhe tė gruas (Eva Braun) qė u martuan nė vigjilje tė fundit u dogjėn dhe u shpėrndanė nga KGB nė vitin 1970. 23 vite mė vonė nė arkivat e shtetit moskovit u rishfaqėn dy fragmente kafke, qė testi i ADN-sė i realizuar nė laboratorėt amerikanė nė 2009 ia atribuuan njė gruaje nė moshe tė re nė pėrputhje me ADN-nė e Eva Braun.

Ndėrkohė qė nė kafkė ėshtė edhe shenja e njė plumbi nė dalje, ndėrsa tregimet e dala nga bunkeri kanė folur gjithnjė pėr njė helmim. Dokumentet e deklasifikuara nė kursin e kohės nuk ndihmojnė tė bėsh dritė nė zgjidhjen e misterit, madje rrisin edhe mė tej enigmėn.

Dokumentet qė dolėn njė vit mė parė nga skedarėt amerikanė janė pjesė nga raportet e FBI-sė qė i janė dorėzuar personalisht shefit tė madh Edgar Hoover dhe qė tregonin prezencėn e Fuhrerit nė vende tė ndryshme.

Gjithēka nisi kur detektivėt federalė, monopolistė tė inteligjencės amerikane besuan fjalėt e Stalinit pas luftės. Ajo “jo” qė Stalini i dha si pėrgjigje nė konferencėn Potsdam pyetjes sė presidentit Truman: “Hitleri ėshtė i vdekur?”.

Qė nga atėherė dhjetėra eseistė, shkrimtarė kanė shkruar pėr hipotezėn e njė odiseje tė nazistit tė fshehur nė ndonjė cep duke pritur rilindjen e ēmendurisė ariane. Pėr ta marrė ēėshtjen nė njė kėndvėshtrim ndryshe vjen tani njė projekt i History Channel, qė prezantohet si premierė nga “l’Espresso”. Netuorku i dokumentarėve nuk ia la ēėshtjen njė skuadre akademikėsh, por zbriti nė fushė njė skuadėr investigatorėsh tė gjeneratės sė fundit. Drejtimin e saj e ka njė legjendė e CIA-s Robert Baer, qė inspiroi agjentin e interpretuar nga George Clooney nė filmin “Siriana”.

Njė veteran ende nė aktivitet: misioni i fundit ishte nė Bejrut, ku hetoi pėr vrasjen e ish-kryeministrit Rafik Hariri pėr llogari tė Tribunalit special tė Libanit. John Cencich ėshtė ndėrkohė njė ekspert i hetimeve shkencore dhe qe regjisori i hetimit ndėrkombėtar qė ēoi drejt hekurave presidentin serb Sllobodan Milloveēi. Nė krahun e tyre edhe njė sulmues: Tim Kennedy, njė rreshter i rangers-ave amerikanė qė ka marrė pjesė nė misionet e forcave speciale nė Afganistan pėr tė zbuluar strehėn Osama Bin Laden dhe nė Irak pėr tė kapur Zarqawi. Njė skuadėr pragmatike qė ndihmohet nga ekspertė tė specializuar pėr tė pėrballuar ēdo problem: gazetarė investigativė britanikė, gjuetarė izraelitė tė kriminelėve, studiues argjentinas tė komuniteteve gjermane dhe studiues spanjollė qė kanė hetuar mbi raportet mes Frankos dhe Rajhut tė Tretė.

Puna e kėsaj skuadre zgjati njė vit, me njė buxhet multimilioner dhe me mjetet tė teknologjisė sė lartė, gjeoradarėt tek dronet. Burime qė vėshtirė se shkencėtarėt universitarė do ti posedonin. Rezultati ėshtė njė dokumentar i gjatė i titulluar “Hunting Hitler”, me tetė pjesė, nga njė orė secila, qė do tė nisin nė transmtohen nė kanalin History tė Sky nga e hėna e 26 tetorit. Rrjeti televiziv qė njihet pėr dinamikėn e tij drejt filmit aksion, sigurisht qė nuk ka kohė tė marrė edhe konsensusin e historianėve, por ėshtė njė produkt cilėsor dhe ėshtė njė investim pėr publikun e gjerė.



Ēėshtja ėshtė tė kuptojmė nėse pas spektaklit ka substancė, nėse ky prodhim mund tė japė njė kontribut real kėrkimeve. Rezultatet duken interesante, edhe pse teknologjitė mė tė fundit qė pėrdoren kundėr Al Kaedės nuk arrijnė tė japin njė fjalė finale mbi fundin e Hitlerit.

Ėshtė e habitshme pėr shembull tė vėresh se si studime nė terren akoma edhe sot duhet tė bėjnė llogaritė me muret e rezistencės nė shumė vende. Ata kėrkojnė mė vullnet qė tė mos hapin njė kapitull qė preferojnė ta harrojnė: siē ėshtė rasti i familjarėve tė fundit tė Eva Braun, qė nuk pranojnė krahasimin e kodit tė tyre gjenetik me pjesėt e gjetura nė Moskė. “Kemi lindur pas luftės, pėr ne ajo histori ėshtė e mbyllur”, shpjegojnė.

Arkivi bazė i hetimeve janė skedarėt e FBI-sė qė u bėnė tė disponueshme vitin e kaluar. Dhjetėra raporte pak a shumė tė sakta mbi arratisjen e Hitlerit tė transmetuara mes viteve 1945-1950. Baer i ka analizuar me programet informative qė CIA pėrdor pėr tė zbuluar gjurmėt e terroristėve islamikė. Agjenti i CIA-s i ka kryqėzuar ato me lajmet e mbledhura nga historianėt dhe me database-t marrjes nė pyetje tė aleatėve deri nė krijimin e njė harte e vendeve tė mundshme ku mund tė ishte fshehur Hitleri dhe mė pas shkonte nė terren pėr tė verifikuar ēdo lloj informacioni.



Investigimi nis nga rrugėt pėr tė lėnė bunkerin nė Berlin pa u vėnė re. Nė Berlinin qė po bombardohej ekzistonin qindra kilometra tė kalimeve nėntokėsore, tė vetme kalime tė sigurta gjatė sulmit tė Armatės sė Kuqe. Janė katakombe qė nga viti 1999 janė eksploruar nga njė shoqatė speleologjistėsh. Por deri tani mungonte lidhja finale i itinerarit nga bunkeri i Fuhrerit deri nė aeroportin e Tempelhof: i vetmi instalim nazist i kursyer nga bombardimet e aleatėve dhe topat sovjetikė. Hangari ruhej nga aeroplanėt bombardues Kondor qė ishin nė gjendje tė bėnin fluturime direkte deri nė Spanjė.

Nėn aeroport kishte vende tė blinduara me impiante hidrikė dhe elektrikė tė pavarur, njė lloj manastiri prej betonin dhe ēeliku. Njė lloj bunkeri qė i rezistoi prej ditėsh sulmeve sovjetike deri sa u dogj i tėri.

“Pa rrugė arratisjeje, njė bunker kthehet nė njė kurth”, nėnvizon Baer.

Nė fakt nga komanda e Kancelarit hyhej nė tunelet e metros. Tė mbijetuarit e rrethit tė afėrt tė Hitlerit kanė mohuar qė ekzistonte njė rrugė direkte nga bunkeri deri nė aeroportin e Tempelhof.

Duke pėrdorur njė gjeoradar taktik, identik me atė qė u pėrdor tė inspektuar shpellat e Tora Bora ku prej njė kohe tė gjatė mendohej se kishte vdekur Bin Ladeni, skuadra e History zbuloi njė tunel qė lidh aeroportin me stacionin metros. Ėshtė bllokuar qė nga ajo betejė dhe tani pritet leje pėr ta eksploruar. Nė ēdo rast ka patur edhe rrugė tė tjera pėr ti shpėtuar sulmit sovjetik. Robert Ritter von Greim dhe Hanna Reitsch u ulėn nė njė pistė tė improvizuar pak metra nga porta Brandeburgut dhe u rinisėn mė 30 prill pasi kishin takuar Hitlerin brenda nė tunel.

Por ku mund tė arratisej njė njeri aq i famshėm dhe aq i urryer? Ekzaminimi i dokumentave tė FBI-sė pėrjashtojnė mundėsinė qė ai mund tė ketė pėrdorur rrugėn e Tirolit Jugor, e shfrytėzuar nga shumė nazistė pėr tė arritur Amerikėn Jugore nėpėrmjet porteve italiane dhe mbulimit tė hierarkisė katolike. Nė rastin e Hitlerit rreziku duhej eliminuar nė minimum, duke llogaritur strehimore tė fshehta nė vendet akoma mike. Siē ishte Spanja e Franēisko Frankos. Nga Spanja vijnė edhe tė dhėnat e mbledhura nga detektivėt e Hoover-it dhe kėto gjurmė e ēuan skuadrėn e Robert Baer nė njė manastir shumė tė veēantė, sepse kishte njė vendkalim sekret nėntokėsor qė lidhej direkt me komandėn e policisė ushtarake.

Pastaj Ishujt Kanarie, vendi ku qėndruan U-boot qė nuk donin t’u dorėzoheshin aleatėve. Tre ikėn nga Gjermania menjėherė sapo u shpall dorėzimi dhe u dorėzuan vetėm tre muaj mė vonė nė Argjentinė. Pikėrisht nė vendin amerikanojugor ku erdhėn tė dhėna me shumicė pėr njė vendndodhje tė Hitlerit. Analiza e skedarėve e ēoi skuadrėn nė njė qytet tė izoluar, Charata, dhe nė njė tjetėr bunker i ndėrtuar nė njė fermė qindra kilometra larg gjithēkaje. Aty nė vitet ’40 njė jetonte njė koloni e gjerė gjermanėsh. Por dossierėt e FBI-sė tregonin edhe njė tjetėr vend tė fshehtė, akoma mė shumė nė veri, nė Misiones, vendi i predikuesve jezuitė nė kufi tė tre shteteve: njė pozicion gjithnjė i shfrytėzuar pėr trafiqe dhe kontrabandė.

Nė Misiones nga marsi i kaluar njė ekspeditė arkeologjikė po eksploron mbetjet e tre godinave tė ndėrtuara nė vitet ’40 nė zemėr tė xhunglės. Njėra ėshtė njė banesė cilėsore, me vaske banjoje dhe dekorime. Tjetra ishte njė impiant hidroelektrik me disa zyra. Pra, njė rezidencė e pavarur. Arkeologėt kanė zbuluar rezerva ushqimesh tė konservuara dhe ilaēe tė saj kohe.

Nė njė mur ishte vulosur njė kuti biskotash qė mbante brenda monedha tė Rajhut tė Tretė dhe disa foto. Nė njėrėn duket njė rekrut i ri forcave SS, ndoshta jo gjerman, ndoshta njė nga vullnetarėt europianė qė kėrkonin tė luftonin pėr kryqin e thyer. Njė foto tjetėr tregonte takimin e parė tė Hitlerit me Benito Musolinin nė Venecia, i vetmi takim ku diktatori gjerman ishte me rroba civile. Pra, njė mori tė dhėnash tė vogla dhe tė mėdha tė mbėshtetjes tė tė arratisurve nazistė, por qė nuk e heqin misterin e shekullit.

Baer pranon qė fillimisht edhe ai ka qenė skeptik dhe rreth mundėsisė se Hitleri mund tė kishte lėnė Gjermaninė naziste i padiktuar. Si ēdo njeri tjetėr edhe ai kishte dėgjuar thashethemet, por kurrė nuk i kishte besuar.

Por tani pas gjithė kėtyre zbulimeve ai ka ndryshuar mendje rreth kėsaj ēėshtje.

“Nuk mund ti rezistoja kėsaj historie”, deklaroi ai. “Dhe nuk mund ti rezistoja oportunitetit pėr ti pėrdorur njohuritė pėr njerėzit arratisur nė mundėsinė qė Hitleri mund tė ishte arratisur nga Berlini mė 21 prill 1945 dhe tė largohej drejt Amerikės sė Jugut. A ishte kjo e mundur? Po”.

Nga Gianluca Di Feo
L’Espresso
avatar
gjilanasi

381


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Omnipresent13 prej 21.10.15 19:46

Mundet kush te me sugjeroje ndonje liber ku te kete informacion mbi Geli Raubal?

Omnipresent13

139


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Luce prej 22.10.15 17:09

The Rise and Fall of the Third Reich
avatar
Luce

Jeta eshte si nje enderr qe kur zgjohesh kupton se ke vdekur.

39


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 2 e 2 Previous  1, 2

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi