Klubi i Jakobinėve

Shko poshtė

Klubi i Jakobinėve

Mesazh  Jon prej 23.10.09 0:40

Klubi i jakobinėve dhe iluminatėt e Francės



Ky ishte klubi mė i njohur politik i revolucionit francez nė tė cilin morėn pjesė shumica e deputetėve francezė nė atė kohė, duke pėrfshirė aty Robespierin dhe Mirabon.

Menjėherė pas ngjarjeve tė 5-6 tetorit tė vitit 1789 u formua "Shoqėria e miqve tė Kushtetutės", e cila mė vonė e mori emrin "Klubi i jakobinėve".

Ai u formua posaēėrisht pėr debate, thjesht tė shkrimtarėve, shkencėtarėve, simpatizuesve tė tyre tė huaj dhe borgjezėve tė pasur, tė cilėt paguanin anėtarėsi tė larta. Anėtarėt e klubit janė zgjedhur gj?thnjė mjaft me kujdes.

Pretekst pėr krijimin e kėtij klubi ka qenė "frika nga Kushtetuta aristokrate". Tė njėjtin pretekst e kanė shfrytėzuar shumė herė ultrazengjinėt qė atėhere e deri mė sot pėr krijimin e ideologjive tė ndryshme, siē janė: socializmi, komunizmi, fashizmi, nazizmi e tė ngjashme.

Qė nga fillimi nė klub kanė marrė pjesė rreth 200 deputetė, tė cilėt kanė pasur pėr qėllim tė udhėheqin debate sociale. Megjithatė, qėllimi i vėrtetė i kėtij klubi ka qenė qė deputetėt e Parisit tė venė kontakte me deputetėt e tjerė nga provincat franceze dhe tė pėrputhnin aktivitetet e tyre.

Nuk ka qenė aspak e rastėsishme fakti qė ata tė mblidhesh nė Manastirin Dominikan, sepse edhe vetė zanafilla e tyre ka qenė aty. Janė bėrė shumė studime dhe kėrkime rreth shkakut se pse dominikanėt iu bėnin strehim klubit nė manastirin e tyre dhe rezultati ka qenė se midis tyre dhe revolucionarėve ka patur shumė gjėra tė pėrbashkėta.

Kur u vendos inkuizicioni nė Spanjė nė shekullin XV, domenikanėt u ngarkuan me zbatimin e tij. Inkuizitor i parė kryesor nė Spanjė ka qenė domenikani Tomas de Torkmad - i njohur pėr nga zbatimi i tmerreve dhe terroreve. Pjer Koshoni, kryetar i gjyqit, i cili solli vendim pėr djegien e Zhan d'Arkut nė turmė drunjsh, ka qenė gjithashtu domenikan, sikur edhe anėtarėt e tjerė tė gjyqit.

Ata formuan njė teologji mistike, e cila kishte ndikim tė madh nė Evropė nė shek. XVI. Edhe sot madje nėpėr botė janė tė shpėrndara shumė shkolla, kolegje dhe universitete dominikane tė njohura pėr nga ashpėrsia e tyre mėsimore. Sipas fjalorit tė Bensterit, emri "jakobin" ka gjasa ta ketė prejardhjen prej emrit tė rrugės "Shėn Jakovi", ku ndodhej Manastiri Domenikan.

Megjithatė, shumė mė tepėr ka gjasa qė ky emėr ta ketė prejardhjen prej Jakov Isakut, njėrit prej ithtarėve dhe mėsuesve tė lėvizjes judaiste, hazidizmit. Udhėheqėsi shpirtėror i kėsaj organizate ka qenė Adam Vajshopi. Manifestet e njohura dhe urdhėrat pėr disa therje kanė dalė prej vendimeve tė kėtij klubi. Tė gjitha propozimet pėr Kuvendin Ligjvėnės kanė dalė prej aty.

Nga fundi i vitit 1791, mbledhjet e klubit u bėnė tė hapta dhe publike. Prej momentit kur Konventa shpalli Republikėn mė 22 shtator tė vitit 1792, klubi e ndėrroi emrin nė "Shoqėria e jakobinėve, dashamirės tė lirisė dhe barazisė".

Qėllimi ishte qė tė njihesh?n nė Konventė deputetėt majtistė dhe sankilotėt e shumtė dhe tė pėrjashtoheshin zhirondistėt dhe jakobinėt dhe arritėn vėrtet ta bėnin njė gjė tė tillė. Pas rėnies sė monarkisė nė vitin 1792, jakobinėt pa u shpallur zyrtarisht si republikanė, udhėhiqnin revolucionin dhe faktikisht drejtonin shtetin.

Diktatura revolucionare e drejtuar prej tyre dhe tė gjitha aktivitetet e tyre nė kohėn e revolucionit, qė sollėn edhe mbretėrinė e terrorit, tregojnė qartė pėr planet dhe makinacionet e njėfarė fuqie tė fshehur, prapaskenė e cila i drejtonte qėllimet e tyre.

Robespieri filloi spastrimet nė klub dhe nė vitin 1793 i ndėrpreu marrėdhėniet me kordelierėt dhe hebertistėt dhe nė fund me dantonistėt. Detyra e Robespierit, i cili mbeti udhėheqės i vetėm i jakobinėve, ishte qė nė mėnyrė konsekuente tė likujdonte fraksionet e tjerė dhe ia arriti qėllimit pėr njė kohė tė shkurtėr, pas kėsaj mori tėrėsisht kontrollin mbi Konventėn, komunėn parisiene dhe administratėn lokale.

Diktatura revolucionare ka qenė vepėr e jakobinėve e kryer me ndihmėn e sankilotėve. Mė vonė, gabimin qė nuk e morėn parasysh propozimin qė dhanė sankilotėt pėr rritjen e pagave, jakobinėt e paguan shumė shtrenjtė. Nė ngjarjet e korrikut nė vitin 1794, mbretėronte opinioni publik se jakobinėt ishin fajtorė kryesorė pėr tė gjitha tė kėqiat e Francės.

Sankilotėt e tėrhoqėn pėrkrahjen e tyre, sepse shihnin dallime tė mėdha midis dy shoqėrive sociale krejtėsisht tė ndryshme. Klubet e jakobinėve nė Francė i bashkonin terroristėt aristokratė. Kėta ishin ata tė cilėt fizikisht e bėnė revolucionin francez, por askush nuk tregoi se kush, nė tė vėrtetė, iu dha urdhėr Dantonit, Mares dhe Robespierit - udhėheqėsve zyrtarė tė Klubit.

Anėtarė tė klubeve ishin njerėzit mė tė pasur dhe mė me autoritet nė Francė. Nė vitin 1794 kėta klube kanė pasur mė se 500 mijė anėtarė. Ėshtė e vėrtetė se kėta aristokratė - terroristė tė ashtuquajtur jakobinė, nė realitet, kanė qenė iluminatėt francezė. Me dekret tė datės 11 nėntor tė vitit 1794, Konventa ndaloi veprimtarinė e klubit.

Robespieri

Maksimilian Mari-Izidor de Robespier lindi nė Aras, mė 6 maj tė vitit 1758. E ka prejardhjen nga njė familje mesatare borgjeze. Qė nė moshė tė re ai ka studiuar nė kolegjin e oratorisė nė Aras. I ėshtė dhėnė bursė prej njė manastiri pėr tė ndjekur mėsimet nė njė lice tė njohur parisien, tė cilin e kreu me sukses tė shkėlqyeshėm nė vitin 1780, kurse pak mė vonė kreu studimet e larta pėr drejtėsi dhe shpejt u bė i famshėm. U bė gjykatės dhe filloi tė merrej me ese shkencore, pėr tė cilat fitoi shpėrblime nga Akademia e Arteve.

Karriera e tij politike filloi nė moshėn 31-vjeēare, kur ai u zgjodh anėtar i Kuvendit. Nė vitin 1790 u bė kryetar i "Klubit tė jakobinėve", anėtar i tė cilit ishte qė nga themelimi i tij. U shqua nė mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut dhe tė qytetarėve.

Robespieri i vrazhdė posedonte shumė vlera morale dhe ishte kundėr asaj jete tė shfrenuar qė kalonin Dantoni, Markizi orlenian dhe shumė revolucionarė tė tjerė dhe pėr kėtė arsye mori emrin "i pakorruptuar?". Atij nuk i interesonin paratė.

E vetmja gjė qė synonte ishte pushteti, atė pushtet tė cilin ia dha populli, sepse Robespieri zbuloi komplotin e Kapitalit drejtuar kundėr mbretit. Disa historianė supozojnė se ai nė shpirt ka qenė monarkist, gjė qė nuk ėshtė e vėrtetė.

Nė njė rast ai u deklarua nė favor tė monarkisė sė paqendrueshme vetėm sepse mendonte se pas rrėzimit tė Luigjit XVI nė Francė do tė pasonte njė qeveri shumė mė pak demokratike se sa regjimi i vjetėr dhe nė kėtė rast ka pasur tė drejtė.

Ai vetė ka thėnė: "Mua mė paditėn nė Kuvend se jam republikan. Me kėtė ata mė bėnė shumė nder, por unė nuk jam i tillė. Po tė kisha qenė i paditur se jam monarkist, do tė mė turpėronin. Franca tashmė ėshtė njė republikė me njė monark. Ajo nuk ėshtė monarki, as republikė, por edhe republikė edhe monarki".

Robespieri ka qenė ithtar i flaktė i moralistit Zhan Zhak Ruso, i cili nuk ka qenė as monarkist, as republikan. Me deklaratat e lartshėnuara dhe me njė tjetėr tė ngjashme si ato, ai vetė e nėnshkruajti gjykimin me vdekje. "Mė duket se ne na shtyn njė lloj dore e fshehtė kundėr dėshirės sonė.

Ēdo ditė Komiteti pėr Shpėtimin Kombėtar bėn pikėrisht atė pėr tė cilėn njė ditė mė parė vetė ka vendosur tė mos bėjė". Ata tė cilėt vetė e kishin angazhuar me rrogė e bėnė tė paguajė pėr tradhtinė. Njė tė shtunė nė korrik tė vitit 1794, ditėn e Sabatit pėr herė tė parė gjyqi revolucionar ishte nė pushim.

Ajo ditė u zgjodh pėr tė vendosur pėr fatin e Robespierit. Ata "francezėt e mirė", prijės tė revolucionit francez, ndodheshin nė sinagogė pėr tė "vendosur" dhe pėr tė dhėnė urdhėr pėr ekzekutimin e tij. Ai ishte i plagosur rėndė, e jo i vrarė nga njėfarė polici Meda, me pseudonimin Merd, siē deklaruan mė pas, dhe nė tė njėjtėn ditė, mė 28 korrik tė vitit 1794 u gijotinua.

Shumė historianė francezė e botėrorė sot i shtrojnė vetes pyetjen: pse Dantoni i pandershėm dhe i pamoralshėm, i cili u ishte shitur tė gjithėve, u bė i pavdekshėm duke i ngritur pėrmendore dhe duke ia vėnė edhe rrugės nė Paris emrin e tij, kurse Robespierit nuk iu nda kurrfarė shpėrblimi moral dhe kurrfarė "falėnderimi" nga Republika franceze. Natyrisht, kjo u bė pėr shkak tė fjalimit tė tij tė fundit nė tė cilin ai foli pėr "dorėn e fshehur".

Familjet e pushtetshme dhe autoritare dėshironin qė emri i Robespierit tė zhytej nė harresė. Populli francez, i cili edhe sot e kėsaj dite mburret me revolucionin, nėse lavdėron Robespierin, do tė thotė se e pėrkrah dhe e pranon thėnien e tij tė fundit se revolucioni francez nuk ėshtė vepėr e francezėve, sepse ka qenė i pėrgatitur dhe i udhėhequr prej tė huajve. Nė kėtė temė francezėt janė shumė tė ndjeshėm.

Mara

Zhan Pol-Mara u lind nė Zvicėr prej nėnės zvicerane dhe babait sardenjas. Studioi mjekėsinė nė Bordo dhe Paris, mbrojti titullin e doktoraturės nė fushėn e mjekėsisė nė Londėr ku edhe punoi si mjek. Mė vonė u kthye nė Francė, filloi tė vinte nė praktikė mjekėsinė dhe publikoi artikuj shkencorė-filozofik dhe politik. Dėshira e tij e madhe ishte qė tė bėhej anėtar i Akademisė sė Shkencave tė Francės ku pėr fat tė keq nuk arriti tė anėtarėsohej.

Nė vitin 1789, nė fillim tė revolucionit, ai filloi veprimtarinė e tij si gazetar politik. Pas disa artikujsh tė publikuara nė dobi tė revolucionit filloi tė botojė gazetėn ditore "Miku i popullit".

Pėr shkak tė artikujve dhe eseve tė pacensuruar u dha urdhėri qė tė burgoset, por ai arriti qė tė strehohej nė Angli, kėshtu qė pas vetėm tre muajsh u kthye sėrish nė Francė. Ai lėshoi shtresėn e mesme, e cila deri atėherė e pėrkrahu dhe filloi t'i mbrojė punėtorėt dhe tė varfėrit. Me anė tė artikujve tė botuar fitoi besimin dhe mbėshtetjen e tė varfėrve.

Shumica e artikujve qė ai publikoi kishin pėr qėllim qė t'i nxisnin masat e gjera popullore pėr kryengritje dhe tmerre. Kėshtu, pėr shembull, nė artikullin "C'en est fait de nous" (Korriku i vitit 1790) ai shkruan: "Pesė deri gjashtėqind koka tė prera do tė sigurojnė rehatinė, lirinė dhe lumturinė tuaj".

Sėrish iku nė Angli, fshihej nga organet e pushtetit dhe shpesh herė flinte nėpėr bodrume dhe nė tė njėjtėn kohė botonte gazetėn e tij. Ai ishte njėri prej nxitėsve mė tė zemėruar pėr vrasje dhe gjakderdhje.

Mė 9 shtator, Konventa e zgjodhi atė si deputet nga Parisi. Ai luftoi nė emėr tė shtresės mė tė ulėt tė njerėzve, nė tė cilėt edhe vetė nuk kishte besim se mund tė qeverisnin njė republikė, pėr kėtė shkak i shtynte ata qė tė zgj?dhn?n njė diktator, duke shpresuar se ai diktator do tė ishte vetė ai.

Atėherė kur Republika u bė fakt i pamohueshėm, Mara i paralajmėroi bashkatdhetarėt e vet pėr fatkeqėsitė qė mund tė ndodhnin. "Do tė kaloni pesėdhjetė vjet nė anarki dhe nga ajo do tė shpėtoni me njė diktator". Nė bazė tė propozimeve tė tij, Konventa e dėnoi me vdekje. Ai, po ashtu, ka qenė nismėtar i Gjyqit revolucionar dhe i Komitetit pėr Shpėtim Publik, kėshtu qė ata vendosėn ta bėnin atė kavie tė terrorit shkencor.

Prej vitit 1788, e sulmoi njė sėmundje e tmerrshme e lėkurės. Pjesėn mė tė madhe tė kohės duhej patjetėr ta kalonte nė vaska tė mbushura me ujė tė ngrohtė, qė ishte e vetmja gjė qė e qetėsonte. Mė 13 korrik tė vitit 1793 njė franceze e re, Sharlota Korde, hyri nė banesėn e tij dhe e preu me thikė ndėrkohė qė ai ndodhej i shtrirė nė vaskė. Komoditeti nė tė cilin jetonte Mara nuk i pėrngjante aspak jetesės sė atyre qė pėrfaqėsonte.

Dantoni

Zhorzh-Zhak Dantoni, i lindur mė 28 shtator tė vitit 1759 nė provincėn Shampanjė, nė Francė, ka qenė njėri ndėr polemistėt mė tė ndėrlikuar dhe burrė shteti mė kontradiktor nė periudhėn e Revolucionit francez.

Mbaroi studimet pėr drejtėsi nė Rejms dhe filloi tė punojė nė Paris. Karrierėn revolucionare e filloi si avokat i ri dhe si orator rrugėsh nėn mbrojtjen e Markizit orlenian. Shumė shpejt u shqua pėr fjalimet e tij tė flakta dhe impulsive.

Dihet fare mirė se ka pasur edhe pėrkrahje financiare prej Markizit pėr fjalimet dhe agjitacionet e tij, tė cilat e sollėn Francėn nė njė despotizėm qė nuk mbahet mend. Gjatė tėrė revolucionit, Dantoni nuk haset askund i inkuadruar drejtėpėrsėdrejti nė ērregullimet, tė cilat vetė i nxiti dhe i pėrgatiti.

Ai nuk u paraqit nė rrethimin e Bastilies dhe madje e vizitoi ditėn e nesėrme. Ai u bė ministėr i Drejtėsisė dhe luajti njė rol shumė me rėndėsi nė kohėn e revolucionit, gjė qė - siē theksoi ai shumė herė - nuk ishte aspiratė e tij politike, por mjet pėr kėnaqje dhe dobi.

Revolucioni nė fillim ka qenė dėshpėrim i madh pėr Dantonin, sepse ende nuk mundte ta shfrytėzonte pėr mė tepėr tė ardhura, kėshtu qė duhej tė jetonte nga ndihmat qė merrte prej babait sė gruas sė tij.

Mė vonė orlenianėt i siguruan njė jetė tė mirė si shpėrblim pėr shkrimet dhe aktivitetin e tij agjitues. Ai pranoi prej mbretit njėqind mijė lira dhe i dha fjalėn se do tė ishte mė i matur dhe nuk do tė ngacmonte kurrfarė manifestimesh anarkiste. Mirėpo, pasi vetė karakteri i tij shquhej pėr mosmbajtjen e fjalės, pėrsėri iu kthye bandės orleniane.

Dantoni ishte mė pak gjakpirės se Mara dhe mė pak i vrazhdė se de Muleni, por mė egoist se tė gjithė. Nė ēdo moment ishte i gatshėm tė shitej pėr cilėndo parti. Njeri i dhėnė pas kanaqėsive dhe jetės sė shfrenuar, paratė pėr tė nuk ishin kurrė tė mjaftueshme dhe pėrherė jetonte me borxhe.

Ai ishte njeri me entuziazėm tė pafrenuar dhe me temperament tė bujshėm, pa kurrfarė disipline intelektuale ose morale.

Ai vėrtet ishte shumė besnik ndaj vendit tė tij, e kjo ishte merita mė e madhe e tij ndaj Francės. I gjykuar me vdekje, ai dhe miqtė e tij u gijotinuan mė 5 prill tė vitit 1794. Para se tė ekzekutohej iu drejtua xhelatit dhe i tha: "Kokėn time tregoja popullit, ai e meriton atė", mirėpo nė atė rast turma nuk reagoi, ajo qėndroi nė heshtje.

Pėrgatiti
Klarita Bajraktari
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi