Klubi i Jakobinėve

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Klubi i Jakobinėve

Mesazh  Jon prej 23.10.09 0:40

Klubi i jakobinėve dhe iluminatėt e Francės



Ky ishte klubi mė i njohur politik i revolucionit francez nė tė cilin morėn pjesė shumica e deputetėve francezė nė atė kohė, duke pėrfshirė aty Robespierin dhe Mirabon.

Menjėherė pas ngjarjeve tė 5-6 tetorit tė vitit 1789 u formua "Shoqėria e miqve tė Kushtetutės", e cila mė vonė e mori emrin "Klubi i jakobinėve".

Ai u formua posaēėrisht pėr debate, thjesht tė shkrimtarėve, shkencėtarėve, simpatizuesve tė tyre tė huaj dhe borgjezėve tė pasur, tė cilėt paguanin anėtarėsi tė larta. Anėtarėt e klubit janė zgjedhur gj?thnjė mjaft me kujdes.

Pretekst pėr krijimin e kėtij klubi ka qenė "frika nga Kushtetuta aristokrate". Tė njėjtin pretekst e kanė shfrytėzuar shumė herė ultrazengjinėt qė atėhere e deri mė sot pėr krijimin e ideologjive tė ndryshme, siē janė: socializmi, komunizmi, fashizmi, nazizmi e tė ngjashme.

Qė nga fillimi nė klub kanė marrė pjesė rreth 200 deputetė, tė cilėt kanė pasur pėr qėllim tė udhėheqin debate sociale. Megjithatė, qėllimi i vėrtetė i kėtij klubi ka qenė qė deputetėt e Parisit tė venė kontakte me deputetėt e tjerė nga provincat franceze dhe tė pėrputhnin aktivitetet e tyre.

Nuk ka qenė aspak e rastėsishme fakti qė ata tė mblidhesh nė Manastirin Dominikan, sepse edhe vetė zanafilla e tyre ka qenė aty. Janė bėrė shumė studime dhe kėrkime rreth shkakut se pse dominikanėt iu bėnin strehim klubit nė manastirin e tyre dhe rezultati ka qenė se midis tyre dhe revolucionarėve ka patur shumė gjėra tė pėrbashkėta.

Kur u vendos inkuizicioni nė Spanjė nė shekullin XV, domenikanėt u ngarkuan me zbatimin e tij. Inkuizitor i parė kryesor nė Spanjė ka qenė domenikani Tomas de Torkmad - i njohur pėr nga zbatimi i tmerreve dhe terroreve. Pjer Koshoni, kryetar i gjyqit, i cili solli vendim pėr djegien e Zhan d'Arkut nė turmė drunjsh, ka qenė gjithashtu domenikan, sikur edhe anėtarėt e tjerė tė gjyqit.

Ata formuan njė teologji mistike, e cila kishte ndikim tė madh nė Evropė nė shek. XVI. Edhe sot madje nėpėr botė janė tė shpėrndara shumė shkolla, kolegje dhe universitete dominikane tė njohura pėr nga ashpėrsia e tyre mėsimore. Sipas fjalorit tė Bensterit, emri "jakobin" ka gjasa ta ketė prejardhjen prej emrit tė rrugės "Shėn Jakovi", ku ndodhej Manastiri Domenikan.

Megjithatė, shumė mė tepėr ka gjasa qė ky emėr ta ketė prejardhjen prej Jakov Isakut, njėrit prej ithtarėve dhe mėsuesve tė lėvizjes judaiste, hazidizmit. Udhėheqėsi shpirtėror i kėsaj organizate ka qenė Adam Vajshopi. Manifestet e njohura dhe urdhėrat pėr disa therje kanė dalė prej vendimeve tė kėtij klubi. Tė gjitha propozimet pėr Kuvendin Ligjvėnės kanė dalė prej aty.

Nga fundi i vitit 1791, mbledhjet e klubit u bėnė tė hapta dhe publike. Prej momentit kur Konventa shpalli Republikėn mė 22 shtator tė vitit 1792, klubi e ndėrroi emrin nė "Shoqėria e jakobinėve, dashamirės tė lirisė dhe barazisė".

Qėllimi ishte qė tė njihesh?n nė Konventė deputetėt majtistė dhe sankilotėt e shumtė dhe tė pėrjashtoheshin zhirondistėt dhe jakobinėt dhe arritėn vėrtet ta bėnin njė gjė tė tillė. Pas rėnies sė monarkisė nė vitin 1792, jakobinėt pa u shpallur zyrtarisht si republikanė, udhėhiqnin revolucionin dhe faktikisht drejtonin shtetin.

Diktatura revolucionare e drejtuar prej tyre dhe tė gjitha aktivitetet e tyre nė kohėn e revolucionit, qė sollėn edhe mbretėrinė e terrorit, tregojnė qartė pėr planet dhe makinacionet e njėfarė fuqie tė fshehur, prapaskenė e cila i drejtonte qėllimet e tyre.

Robespieri filloi spastrimet nė klub dhe nė vitin 1793 i ndėrpreu marrėdhėniet me kordelierėt dhe hebertistėt dhe nė fund me dantonistėt. Detyra e Robespierit, i cili mbeti udhėheqės i vetėm i jakobinėve, ishte qė nė mėnyrė konsekuente tė likujdonte fraksionet e tjerė dhe ia arriti qėllimit pėr njė kohė tė shkurtėr, pas kėsaj mori tėrėsisht kontrollin mbi Konventėn, komunėn parisiene dhe administratėn lokale.

Diktatura revolucionare ka qenė vepėr e jakobinėve e kryer me ndihmėn e sankilotėve. Mė vonė, gabimin qė nuk e morėn parasysh propozimin qė dhanė sankilotėt pėr rritjen e pagave, jakobinėt e paguan shumė shtrenjtė. Nė ngjarjet e korrikut nė vitin 1794, mbretėronte opinioni publik se jakobinėt ishin fajtorė kryesorė pėr tė gjitha tė kėqiat e Francės.

Sankilotėt e tėrhoqėn pėrkrahjen e tyre, sepse shihnin dallime tė mėdha midis dy shoqėrive sociale krejtėsisht tė ndryshme. Klubet e jakobinėve nė Francė i bashkonin terroristėt aristokratė. Kėta ishin ata tė cilėt fizikisht e bėnė revolucionin francez, por askush nuk tregoi se kush, nė tė vėrtetė, iu dha urdhėr Dantonit, Mares dhe Robespierit - udhėheqėsve zyrtarė tė Klubit.

Anėtarė tė klubeve ishin njerėzit mė tė pasur dhe mė me autoritet nė Francė. Nė vitin 1794 kėta klube kanė pasur mė se 500 mijė anėtarė. Ėshtė e vėrtetė se kėta aristokratė - terroristė tė ashtuquajtur jakobinė, nė realitet, kanė qenė iluminatėt francezė. Me dekret tė datės 11 nėntor tė vitit 1794, Konventa ndaloi veprimtarinė e klubit.

Robespieri

Maksimilian Mari-Izidor de Robespier lindi nė Aras, mė 6 maj tė vitit 1758. E ka prejardhjen nga njė familje mesatare borgjeze. Qė nė moshė tė re ai ka studiuar nė kolegjin e oratorisė nė Aras. I ėshtė dhėnė bursė prej njė manastiri pėr tė ndjekur mėsimet nė njė lice tė njohur parisien, tė cilin e kreu me sukses tė shkėlqyeshėm nė vitin 1780, kurse pak mė vonė kreu studimet e larta pėr drejtėsi dhe shpejt u bė i famshėm. U bė gjykatės dhe filloi tė merrej me ese shkencore, pėr tė cilat fitoi shpėrblime nga Akademia e Arteve.

Karriera e tij politike filloi nė moshėn 31-vjeēare, kur ai u zgjodh anėtar i Kuvendit. Nė vitin 1790 u bė kryetar i "Klubit tė jakobinėve", anėtar i tė cilit ishte qė nga themelimi i tij. U shqua nė mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut dhe tė qytetarėve.

Robespieri i vrazhdė posedonte shumė vlera morale dhe ishte kundėr asaj jete tė shfrenuar qė kalonin Dantoni, Markizi orlenian dhe shumė revolucionarė tė tjerė dhe pėr kėtė arsye mori emrin "i pakorruptuar?". Atij nuk i interesonin paratė.

E vetmja gjė qė synonte ishte pushteti, atė pushtet tė cilin ia dha populli, sepse Robespieri zbuloi komplotin e Kapitalit drejtuar kundėr mbretit. Disa historianė supozojnė se ai nė shpirt ka qenė monarkist, gjė qė nuk ėshtė e vėrtetė.

Nė njė rast ai u deklarua nė favor tė monarkisė sė paqendrueshme vetėm sepse mendonte se pas rrėzimit tė Luigjit XVI nė Francė do tė pasonte njė qeveri shumė mė pak demokratike se sa regjimi i vjetėr dhe nė kėtė rast ka pasur tė drejtė.

Ai vetė ka thėnė: "Mua mė paditėn nė Kuvend se jam republikan. Me kėtė ata mė bėnė shumė nder, por unė nuk jam i tillė. Po tė kisha qenė i paditur se jam monarkist, do tė mė turpėronin. Franca tashmė ėshtė njė republikė me njė monark. Ajo nuk ėshtė monarki, as republikė, por edhe republikė edhe monarki".

Robespieri ka qenė ithtar i flaktė i moralistit Zhan Zhak Ruso, i cili nuk ka qenė as monarkist, as republikan. Me deklaratat e lartshėnuara dhe me njė tjetėr tė ngjashme si ato, ai vetė e nėnshkruajti gjykimin me vdekje. "Mė duket se ne na shtyn njė lloj dore e fshehtė kundėr dėshirės sonė.

Ēdo ditė Komiteti pėr Shpėtimin Kombėtar bėn pikėrisht atė pėr tė cilėn njė ditė mė parė vetė ka vendosur tė mos bėjė". Ata tė cilėt vetė e kishin angazhuar me rrogė e bėnė tė paguajė pėr tradhtinė. Njė tė shtunė nė korrik tė vitit 1794, ditėn e Sabatit pėr herė tė parė gjyqi revolucionar ishte nė pushim.

Ajo ditė u zgjodh pėr tė vendosur pėr fatin e Robespierit. Ata "francezėt e mirė", prijės tė revolucionit francez, ndodheshin nė sinagogė pėr tė "vendosur" dhe pėr tė dhėnė urdhėr pėr ekzekutimin e tij. Ai ishte i plagosur rėndė, e jo i vrarė nga njėfarė polici Meda, me pseudonimin Merd, siē deklaruan mė pas, dhe nė tė njėjtėn ditė, mė 28 korrik tė vitit 1794 u gijotinua.

Shumė historianė francezė e botėrorė sot i shtrojnė vetes pyetjen: pse Dantoni i pandershėm dhe i pamoralshėm, i cili u ishte shitur tė gjithėve, u bė i pavdekshėm duke i ngritur pėrmendore dhe duke ia vėnė edhe rrugės nė Paris emrin e tij, kurse Robespierit nuk iu nda kurrfarė shpėrblimi moral dhe kurrfarė "falėnderimi" nga Republika franceze. Natyrisht, kjo u bė pėr shkak tė fjalimit tė tij tė fundit nė tė cilin ai foli pėr "dorėn e fshehur".

Familjet e pushtetshme dhe autoritare dėshironin qė emri i Robespierit tė zhytej nė harresė. Populli francez, i cili edhe sot e kėsaj dite mburret me revolucionin, nėse lavdėron Robespierin, do tė thotė se e pėrkrah dhe e pranon thėnien e tij tė fundit se revolucioni francez nuk ėshtė vepėr e francezėve, sepse ka qenė i pėrgatitur dhe i udhėhequr prej tė huajve. Nė kėtė temė francezėt janė shumė tė ndjeshėm.

Mara

Zhan Pol-Mara u lind nė Zvicėr prej nėnės zvicerane dhe babait sardenjas. Studioi mjekėsinė nė Bordo dhe Paris, mbrojti titullin e doktoraturės nė fushėn e mjekėsisė nė Londėr ku edhe punoi si mjek. Mė vonė u kthye nė Francė, filloi tė vinte nė praktikė mjekėsinė dhe publikoi artikuj shkencorė-filozofik dhe politik. Dėshira e tij e madhe ishte qė tė bėhej anėtar i Akademisė sė Shkencave tė Francės ku pėr fat tė keq nuk arriti tė anėtarėsohej.

Nė vitin 1789, nė fillim tė revolucionit, ai filloi veprimtarinė e tij si gazetar politik. Pas disa artikujsh tė publikuara nė dobi tė revolucionit filloi tė botojė gazetėn ditore "Miku i popullit".

Pėr shkak tė artikujve dhe eseve tė pacensuruar u dha urdhėri qė tė burgoset, por ai arriti qė tė strehohej nė Angli, kėshtu qė pas vetėm tre muajsh u kthye sėrish nė Francė. Ai lėshoi shtresėn e mesme, e cila deri atėherė e pėrkrahu dhe filloi t'i mbrojė punėtorėt dhe tė varfėrit. Me anė tė artikujve tė botuar fitoi besimin dhe mbėshtetjen e tė varfėrve.

Shumica e artikujve qė ai publikoi kishin pėr qėllim qė t'i nxisnin masat e gjera popullore pėr kryengritje dhe tmerre. Kėshtu, pėr shembull, nė artikullin "C'en est fait de nous" (Korriku i vitit 1790) ai shkruan: "Pesė deri gjashtėqind koka tė prera do tė sigurojnė rehatinė, lirinė dhe lumturinė tuaj".

Sėrish iku nė Angli, fshihej nga organet e pushtetit dhe shpesh herė flinte nėpėr bodrume dhe nė tė njėjtėn kohė botonte gazetėn e tij. Ai ishte njėri prej nxitėsve mė tė zemėruar pėr vrasje dhe gjakderdhje.

Mė 9 shtator, Konventa e zgjodhi atė si deputet nga Parisi. Ai luftoi nė emėr tė shtresės mė tė ulėt tė njerėzve, nė tė cilėt edhe vetė nuk kishte besim se mund tė qeverisnin njė republikė, pėr kėtė shkak i shtynte ata qė tė zgj?dhn?n njė diktator, duke shpresuar se ai diktator do tė ishte vetė ai.

Atėherė kur Republika u bė fakt i pamohueshėm, Mara i paralajmėroi bashkatdhetarėt e vet pėr fatkeqėsitė qė mund tė ndodhnin. "Do tė kaloni pesėdhjetė vjet nė anarki dhe nga ajo do tė shpėtoni me njė diktator". Nė bazė tė propozimeve tė tij, Konventa e dėnoi me vdekje. Ai, po ashtu, ka qenė nismėtar i Gjyqit revolucionar dhe i Komitetit pėr Shpėtim Publik, kėshtu qė ata vendosėn ta bėnin atė kavie tė terrorit shkencor.

Prej vitit 1788, e sulmoi njė sėmundje e tmerrshme e lėkurės. Pjesėn mė tė madhe tė kohės duhej patjetėr ta kalonte nė vaska tė mbushura me ujė tė ngrohtė, qė ishte e vetmja gjė qė e qetėsonte. Mė 13 korrik tė vitit 1793 njė franceze e re, Sharlota Korde, hyri nė banesėn e tij dhe e preu me thikė ndėrkohė qė ai ndodhej i shtrirė nė vaskė. Komoditeti nė tė cilin jetonte Mara nuk i pėrngjante aspak jetesės sė atyre qė pėrfaqėsonte.

Dantoni

Zhorzh-Zhak Dantoni, i lindur mė 28 shtator tė vitit 1759 nė provincėn Shampanjė, nė Francė, ka qenė njėri ndėr polemistėt mė tė ndėrlikuar dhe burrė shteti mė kontradiktor nė periudhėn e Revolucionit francez.

Mbaroi studimet pėr drejtėsi nė Rejms dhe filloi tė punojė nė Paris. Karrierėn revolucionare e filloi si avokat i ri dhe si orator rrugėsh nėn mbrojtjen e Markizit orlenian. Shumė shpejt u shqua pėr fjalimet e tij tė flakta dhe impulsive.

Dihet fare mirė se ka pasur edhe pėrkrahje financiare prej Markizit pėr fjalimet dhe agjitacionet e tij, tė cilat e sollėn Francėn nė njė despotizėm qė nuk mbahet mend. Gjatė tėrė revolucionit, Dantoni nuk haset askund i inkuadruar drejtėpėrsėdrejti nė ērregullimet, tė cilat vetė i nxiti dhe i pėrgatiti.

Ai nuk u paraqit nė rrethimin e Bastilies dhe madje e vizitoi ditėn e nesėrme. Ai u bė ministėr i Drejtėsisė dhe luajti njė rol shumė me rėndėsi nė kohėn e revolucionit, gjė qė - siē theksoi ai shumė herė - nuk ishte aspiratė e tij politike, por mjet pėr kėnaqje dhe dobi.

Revolucioni nė fillim ka qenė dėshpėrim i madh pėr Dantonin, sepse ende nuk mundte ta shfrytėzonte pėr mė tepėr tė ardhura, kėshtu qė duhej tė jetonte nga ndihmat qė merrte prej babait sė gruas sė tij.

Mė vonė orlenianėt i siguruan njė jetė tė mirė si shpėrblim pėr shkrimet dhe aktivitetin e tij agjitues. Ai pranoi prej mbretit njėqind mijė lira dhe i dha fjalėn se do tė ishte mė i matur dhe nuk do tė ngacmonte kurrfarė manifestimesh anarkiste. Mirėpo, pasi vetė karakteri i tij shquhej pėr mosmbajtjen e fjalės, pėrsėri iu kthye bandės orleniane.

Dantoni ishte mė pak gjakpirės se Mara dhe mė pak i vrazhdė se de Muleni, por mė egoist se tė gjithė. Nė ēdo moment ishte i gatshėm tė shitej pėr cilėndo parti. Njeri i dhėnė pas kanaqėsive dhe jetės sė shfrenuar, paratė pėr tė nuk ishin kurrė tė mjaftueshme dhe pėrherė jetonte me borxhe.

Ai ishte njeri me entuziazėm tė pafrenuar dhe me temperament tė bujshėm, pa kurrfarė disipline intelektuale ose morale.

Ai vėrtet ishte shumė besnik ndaj vendit tė tij, e kjo ishte merita mė e madhe e tij ndaj Francės. I gjykuar me vdekje, ai dhe miqtė e tij u gijotinuan mė 5 prill tė vitit 1794. Para se tė ekzekutohej iu drejtua xhelatit dhe i tha: "Kokėn time tregoja popullit, ai e meriton atė", mirėpo nė atė rast turma nuk reagoi, ajo qėndroi nė heshtje.

Pėrgatiti
Klarita Bajraktari
avatar
Jon

1315


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Klubi i Jakobinėve

Mesazh  Jetmira prej 17.09.13 7:07

shkeputur nga libri KOMPLOTI BOTEROR.

Klubi i jakobineve

FYTYRA E VERTET E UDHEHEQESVE TE RREVOLUCIONOT FRANCEZ

Ky ishte klubi me i njohur politik i revolucionit francez ne te cilin moren pjese shumica e deputeteve franceze ne ate kohe, duke perfshire aty Robespierin dhe Mirabon. Menjehere pas ngjarjeve te 5-6 tetorit te vitit 1789 u formua ,,Shoqeria e miqve te Kushtetutes", e cila me vone e mori emrin Klubi i jakobineve. Ai u formua posacerisht per debate, thjesht te shkrimtareve, shkencetareve, simpatizuesve te tyre te huaj dhe borgjezve te pasur te cilet paguanin anetaresi te larta. Anetaret e Klubit mjaft me kujdes jane preferuar te zgjedhur. Pretekst per krijimin e ketij klubi ka qene ,,frika nga kushtetuta aristokrate". Te njejtin pretekst e kane shfrytezuar shume here ultrazengjinet
prej atehere e deri me sot per krijimin e ideologjive te ndryshme sic jane: socializmi, komunizmi, fashizmi, nazizmi e te ngjashme.
Qe nga fillimi ne Klub kane marre pjese rreth 200 deputete, te cilet kane pasur per qellim te udheheqin debate sociale. Megjithate, qellimi i vertete i ketij Klubi ka qene qe deputetet e Parisit te vene kontakte me deputetet e tjere nga provincat franceze dhe t'i perputhin aktivitetet e tyre. Aspak nuk ka qene e rastesishme qe ata, qe nga fillimi, te mblidhen ne Manastirin Dominikan, sepse edhe vete fara ka qene prej aty.
Shume jam perpjekur dhe kam gjurmuar qe ta kuptoj shkakun se pse dominikanet iu benin strehim atyre ne manastirin e tyre, sepse une e kam kryer kolegjin e ashtuquajtur ,, Vellezerit e zi" dhe mendoj se i njoh deridiku keto sekte dominikane. Kerkova dicka te perbashket midis tyre dhe revolucionareve dhe konstatova se nje gje e tille ekziston. Kur u pat vendosur inkuizicioni ne Spanje ne shekullin XV, domenikanet u ngarkuan me zbatimin e tij. Inkuizitor i pare kryesor ne Spanje ka qene domenikani Tomas de Torkmad Ć¢ā‚¬“ i njohur per nga zbatimi i tmerreve dhe terroreve. Pjer
Koshoni, kryetar i gjyqit, i cili solli vendim per djegien e Zhan d'Arkut ne turme drunjsh, ka qene gjithashtu domenikan, sikur edhe anetaret e tjere te gjyqit. 132 Ata formuan nje teologji mistike e cila kishte ndikim te madh ne Evrope ne shek. XVI. Bile edhe sot neper bote jane te shperndara shume shkolla, kolegje dhe universitete dominikane te njohura per nga ashpersia e tyre mesimore.
Sipas fjalorit Bensterit emri jakobine ka gjasa ta kete prejardhjen prej emrit te rruges ,,Shen Jakovi" ku ndodhej Manastiri Domenikan. Megjithate, shume me teper ka gjasa qe ky emer ta kete prejardhjen prej Jakov Isakut, njerit prej ithtareve dhe mesuesve te levizjes judaiste, hazidizmit, ithtar i flakte i te ciles ka qene plaku Majer Rothshildi.
Te mos harrojme se Rothshildi ka qene themeluese dhe perkrahes financiar i kesaj organizate, kurse babe dhe udheheqes shpirteror i saj ka qene Adam Vajshopi. Manifestet e njohura dhe urdherat per disa therje kane dale prej vendimeve te ketij klubi. Te gjitha propozimet per Kuvendin Ligjdhenes kane dale prej aty. Kah fundi i vitit 1791 mbledhjet e Klubit u bene te hapta dhe publike. Prej momentit kur Konventa e shpalli Republiken me 22 shtator te vitit 1792, Klubi e nderroi emrin ne ,,Shoqeria e jakobineve, dashamire te lirise dhe barazise". Qellimi ishte qe te njoftoheshin ne Konvente deputetet majtiste dhe sankilotet e shumte dhe te perjashtoheshin zhirondistet dhe jakobinet, vertet ata arriten ta bejne nje gje te tille.
avatar
Jetmira

898


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Klubi i Jakobinėve

Mesazh  Jetmira prej 17.09.13 7:08

Pas renies se monarkise ne vitin 1792 jakobinet pa u shpallur zyrtarisht per republikane e udhehiqnin revolucionin dhe faktikisht e drejtonin shtetin. Diktatura revolucionare e drejtuar prej tyre dhe te gjitha aktivitetet e tyre ne kohen e revolucionit, gje qe sollen mbreterine e terrorit, qarte tregojne per planet dhe makinacionet e njefare fuqie te fshehur prapaskene e cila i drejtonte kahjet e tyre.
Robespieri filloi spastrimet ne Klub ne vitin 1793 i nderpreu marredheniet me kordelieret dhe hebertistet dhe ne fund me dantonistet. Detyra e Robespierit, i cili mbeti udheheqes i vetem i jakobineve, ishte qe ne menyre konsekuente t'i likujdoje fraksionet tjera, gje qe ia arriti qellimit per nje kohe te shkurter, pas kesaj e mori teresisht kontrollin mbi Konventen, komunen parisiene dhe administraten lokale.
Diktatura revolucionare ka qene veper e jakobineve e kryer me ndihmen e sankiloteve. Me vone, jakobinet pasi qe nuk e moren parasysh propozimin qe dhane sankilotet per rritjen e pagave, kete gabim te tyre e paguan shume shtrenjte.
Ne ngjarjet e korrikut ne vitin 1794 mbreteronte opinioni publik se jakobinet ishin fajtore kryesore per te gjitha te keqiat e Frances. Sankilotet e terhoqen perkrahjen e tyre, sepse shihnin dallime e medha midis dy shoqerive sociale krejtesisht te ndryshme.
Klubet e jakobineve ne France i bashkonin terroristet aristokrate. Keta ishin ata te cilet fizikisht e bene revolucionin francez, por askush nuk tregoi se kush, ne te vertete, iu dha urdhera Dantonit, Mares dhe Robespierit Ć¢ā‚¬“ udheheqesve zyrtare te Klubit. Anetare te klubeve ishin njerezit me te pasur dhe me me autoritet ne France. Ne vitin 1794 keta klube kane pasur me se 500mije anetare.
Eshte e vertete se keta aristokrate Ć¢ā‚¬“ terroriste te ashtuquajtur jakobine, ne realitet, kane qene Iluminatet franceze. Me dekret te dates 11 nentor te vitit 1794 Konventa e ndaloi veprimin e Klubit.
avatar
Jetmira

898


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Klubi i Jakobinėve

Mesazh  Jetmira prej 17.09.13 7:09

Robespieri

Maksimilian Mari-Izidor de Robespieri u lind ne Aras, me 6 maj te vitit 1758. Eshte me prejardhje prej nje familjeje mesatare borgjeze. Qysh ne moshen e re e ka vizituar kolegjin e oratorise ne Aras. I eshte ndare burse prej nje manastiri per t'i ndjkur mesimet ne nje lice te njohur parisien, te cilin e kreu me sukses te shkelqyeshem ne vitin 1780, kurse pak me vone e kreu drejtesine dhe shpejt behet i famshem. U be gjykates dhe filloi te merret me ese shkencore per te cilat fitoi shperblime nga Akademia e Arteve.
Kariera e tij politike filloi ne moshen 31 vjecare, kur ai u zgjodh anetar i Kuvendit. Ne vitin 1790 u be kryetar i klubit te jakobineve, anetar i te cilit ishte qe nga themelimi i tij. U shqua ne mbrojtjen e te drejtave te njeriut dhe te qytetareve.
Robespieri i vrazhde posedonte shume vlera morale dhe ishte kunder asaj jete te shfrenuar qe kalonin Dantoni, Markizi orlenian dhe shume revolucionare tjere, gje qe edhe e mori emrin ,,i pakorruptuar" (i paprishur). Atij nuk i interesonin parate. E vetmja gje qe synonte ishte pushteti, edhe ate pushteti te cilin ia dha populli, sepse Robespieri e zbuloi komplotin e Kapitalit drejtuar kunder mbretit. Disa historiane supozojne se ai ne shpirt ka qene monarkist, gje qe nuk eshte e vertete. Ne nje rast ai u deklarua ne favor te monarkise se paqendrueshme vetem pse mendonte se pas rrezimit te Luj XVI ne France do te pasoje nje qeveri shume me pak demokratike se sa regjimi i vjeter. Dhe ne kete rast ka pasur te drejte. Ai vete thote: ,,Mua me paditen ne Kuvend se jam republikan. Me kete ata me bene shume nder, por une nuk jam i tille. Po te kisha qene i paditur se jam monarkist, do te me turperonin. Une nuk jam i tille... si eshte kushtetuta e tashme franceze? Ajo eshte nje republike me nje monark. Ajo nuk eshte monarki as republike, por edhe republike edhe monarki".
avatar
Jetmira

898


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Klubi i Jakobinėve

Mesazh  Jetmira prej 17.09.13 7:10

Robespieri ka qene ithtar i flakte i moralistit Zhan Zhak Ruso, i cili nuk ka qene as monarkist as republikan. Me deklaratat e larteshenuara dhe me nje tjeter te ngjashme si ato ai vete e nenshkruajti gjykimin me vdekje.
"Me duket se neve na shtyne njefare DORE E FSHEHUR perkunder deshires sone. Cdo dite Komiteti per shpetimin kombetar e ben pikerisht ate per te cilen nje dite me pare vendos qe te mos e ben".
AI (Rothshild) i cili e angazhoi me rroge, e paguajti per tradhetine.
Nje te shtune ne korrik te vitit 1794, diten e Sabatit per here te pare tribunali revolucionar ishte ne pushim. Ajo dite u zgjodh per te vendosur per fatin e Robespierit. Keta ,, franceze te mire", prijes te revolucionit francez, ndodheshin ne sinagoge per te ,,vendosur" dhe per te dhene urdher per ekzekutimin e tij. Ai ishte i plagosur rende, e jo i vrare prej njefare polici Meda, me pseudonimin Merda, dhe te njejten dite, me 28 korrik te vitit 1794 u gijotinua.
Shume historiane franceze e boterore sot i shtrojne vetes pyetjen: pse Dantoni i pandershem dhe i pamoralshem, i cili u pat shitur te gjitheve, u be i pavdekshem duke i ngritur permendore dhe duke ia vene edhe rruges ne Paris emrin e tij, kurse Robespierit nuk iu nda kurrfare shperblimi moral dhe kurrfare ,,falenderimi" nga Republika franceze. Natyrisht, kjo u be per shkak te fjalimit te tij te fundit ne te cilin ai foli per ,,doren e fshehur".
Familja autoritative e Rothshildit deshironte qe emri i Robespierit te zhytej ne harrese.
Populli francez cili edhe sot e kesaj dite mburret me revolucionin, po qe se e levdon Robespierin, do te thote se e perkrah dhe e pranon thenien e tij te fundit se revolucioni francez nuk eshte veper e francezeve, sepse ka qene i pergatitur dhe i udhehequr prej te huajve. Ne kete teme francezet jane shume te ndieshem.
avatar
Jetmira

898


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Klubi i Jakobinėve

Mesazh  Jetmira prej 17.09.13 7:15

Mara
Vertet do te ishte ,,njerezore me vend" qe te vriten 260 mije vete per nje dite.

Zhan Pol-Mara u lind ne Zvicer prej nenes zvicerane dhe babes sardenjas. Studjoi mjekesine ne Bordo dhe Paris, mbrojti titullen e doktoratures ne fushen e mjekesise ne Londer ku edhe punoi si mjek. Me vone u kthye ne France, filloi ta ve ne praktike mjekesine dhe publikoi pamflete shkencore-filozofike dhe politike. Deshira e tij e madhe ishte qe te behej anetar i Akademise se Shkencave te Frances ku per fat te keq nuk arriti te anetaresohej.
Ne vitin 1789, ne fillim te revolucionit, ai e filloi veprimtarine e tij si gazetar politik. Pas disa pamfleteve te publikuara ne dobi te revolucionit filloi ta botoje gazeten ditore,,Miku i popullit". Per shkak te artikujve dhe eseve te pacenzuruar u dha urdheri qe te burgoset, por ai arriti qe te strehohej ne Angli, keshtu qe pas vetem tre muajsh u kthye serish ne France. E leshoi shtresen e mesme e cila deri atehere e perkrahu dhe filloi t'i mbroje punetoret dhe te varferit. Me ane te artikujve te botuar e fitoi besimin dhe mbeshtetjen e te varferve.
Shumica e pamfleteve qe ai publikoi kishin per qellim qe t'i nxisin masat e gjera popullore per kryengritje dhe tmerre. Keshtu, per shembull, ne pamfletin ,,C'en est fait de nous" (korrik i vitit 1790) ai shkruan: ,,Pese deri me gjashteqind koka te prera do ta sigurojne rehatine, lirine dhe lumturine tuaj".135 Serish iku ne Angli, fshihej nga organet e pushtetit dhe shpesh here flente neper bodrume dhe ne te njejten kohe e botonte gazeten e tij. Ai ishte njeri prej nxitesve me te zemeruar per vrasje dhe gjakderrdhje. Me 9 shtator e zgjodhi Konventa deputet nga Parisi. Ai luftoi ne emer te shtreses me te ulet te njerezve ne te cilet edhe vete nuk kishte besim se mund ta qeverisnin nje republike, per kete shkak i shtynte ata qe ta zgjedhin nje diktator, duke shpresuar se ai diktator do te jete vete.Tashme kur Republika u be fakt i pamohueshem, Mara i paralajmeroi bashkatdhetaret e vet per fatkeqesite qe mund te ndodhnin. ,,Do te kaloni pesedhjete vjet ne anarki dhe nga ajo do te shpetoni me nje diktator". Ne baze te propozimeve te tij Konventa e gjykoi me vdekje Luj XVI dhe e ekzekutoi. Ai, po ashtu, ka qene nismetar i Tribunalit revolucionar dhe i Komitetit per shpetim publik, te cilet u bene instrumente te terrorit shkencor.
Prej vitit 1788 e sulmoi nje semundje e tmerrshme e lekures, e ai, po ashtu, kishte ndezje te mushkerive te bardha. Pjesen me te madhe te kohes duhej patjeter ta kalonte ne kade te mbushur me uje te ngrohte, e vetmja gje qe e qetesonte.
Me 13 korrik te vitit 1793 nje franceze e re, Sharlota Korde, hyri ne banesen e tij dhe e preu me thike perderisa ai ndodhej i shtrire ne kade.
Komoditeti ne te cilin jetonte Mara aspak nuk i perngjante jeteses se atyre qe i perfaqesonte.
avatar
Jetmira

898


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Klubi i Jakobinėve

Mesazh  Jetmira prej 17.09.13 7:16

Dantoni

Zhorzh- Zhak Dantoni, i lindur me 28 shtator te vitit 1759 ne provincen Shampanje, ne France, ka qene njeri nder polemistet me te nderlikuar dhe burre shtetasit me kontradiktor ne periudhen e revolucionit francez. E mbaroi drejtesine ne Rejms dhe filloi te punoje ne Paris. Karieren revolucionare e filloi si avokat i ri dhe si orator rrugesh nen mbrojtjen e Markizit orlenian. Shume pejt u shqua me fjalimet e tij te flakta dhe impulsive. Dihet fare mire se ka pasur edhe perkrahje financiare prej Markizit per fjalimet dhe agjitimet e tij te cilat e sollen Francen ne nje despotizem qe nuk mbahet mend.
Gjate tere revolucionit askund nuk do ta hasim Dantonin te jete drejtepersedrejti i inkuadruar ne crregullimet te cilat vete i nxiti dhei pergatiti. Ai nuk prezantoi ne rrethimin e Bastilies, por ate bile e vizitoi diten e neserme.
Ai u be minister i drejtesise dhe luajti nje rol shume me rendesi ne kohen e revolucionit, gje qe Ć¢ā‚¬“ sic theksoi ai shume here Ć¢ā‚¬“ kjo nuk ishte aspirate e tij politike, por mjet per kenaqje dhe dobi. Revolucioni ne fillim ka qene deshperim i madh per Dantonin, sepse ende nuk mundte ta shfrytezoje per me teper te ardhura, keshtu qe duhej te jetonte nga ndihma qe merrte prej babes se gruas se vet. Me vone orlenianet i siguruan nje jete te mire si kundervlere per shkrimet dhe aktivitetin e tij agjitues.
Ai pranoi prej mbretit njeqind mije lira dhe ia dha besen se do te jete me i matur dhe nuk do te ngacmoje kurrfare manifestimesh anarkiste. Mirepo, pasi qe veti e karakterit te tij ishte qe te mos e mbaje besen e dhene, perseri iu kthye bandes orleniane.
Dantoni, me pak gjakpires se Mara dhe me pak i vrazhde se de Muleni, por me egoist se te gjithe. Ne cdo moment ishte i gatshem te shitej per cilendo qofte parti. Njeri i dhene pas kanaqesive dhe jetes se shfrenuar, parate per te kurrnjehere nuk ishin te mjaftueshme dhe perhere jetonte me huaja.
Ai ishte njeri me entuziazem te pafrenuar dhe me temperament te bujshem, pa kurrfare disipline intelektuale ose morale. Ai vertet ishte shume besnik ndaj vendit te tij, e kjo ishte merita me e madhe e tij ndaj Frances.
I gjykuar me vdekje, ai dhe miqte e tij u gijotinuan me 5 prill te vitit 1794. Para se te ekzekutohej iu drejtua xhelatit dhe i tha : ,,Koken time tregoja popullit, ajo e meriton ate", mirepo, ne kete turma nuk reagoi,ajo qendroi ne heshtje. Mund te kontestohet se a thua valle gjykimi dhe likuidimi i tij ka qene i arsyeshem dhe i domosdoshem.
avatar
Jetmira

898


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi