Psikologjia

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Psikologjia

Mesazh  Erikson prej 18.10.09 14:27

PSIKOLOGJIA

Kapitulli i parė

Objekti, detyrat dhe metodat e psikologjisė

Nė jetėn e pėrditshme lexojmė dhe dėgjojmė termat, vėmendje, kujtesė, mendim, imagjinatė, vullnet, ndjenjė, karakter... etj

Tė gjitha kėto nė psikologji quhen fenomene psiqike. Me anė tė fenomeneve psikike njeriu i njeh sendet qe e rrethojė, lidhet me to, i studjon dhe vepron pėr ta ndryshuar botėn sipas qėllimeve dhe dėshirave tė veta. Bota shpirtėrore e njeriut ėshtė shumė e pasur dhe tepėr interesante. Pikėrisht kėtė botė shpirtėrore e quajmė psikikė. Shkalla mė e lartė e zhvillimit tė psikikės quhet vetėdije.

Shkenca qė merret me studimin e psikikės dhe tė formės mė tė lartė tė saj vetėdijes, quhet psikologji.

Pra objekti i studimit tė psikologjisė ėshtė mendja e njeriut dhe veprimtaria e saj. Fjala
sipas domethėnies sė fjalėve tė pėrngjitura greqishte “psyhe = shpirt“ dhe “logos = shkencė“. Por psikologjia ėshtė mė shumė se vetėm njė shkencė mbi shpirtin, mbi jetėn e brendshme tė njeriut. Jeta shpirtėrore e njeriut ka edhe anėn e jashtme. Kėshtu qė kjo shkencė studjon edhe anėn e jashtme tė sjelljes sė njeriut.

Cili ėshtė funksioni kryesor i psikikės ?


Funksioni kryesor i psikikės ėshtė pasqyrimi dhe reflektimi, pas sinjaleve apo impulseve qė shkojnė drejt saj.

Pasqyrimi gjithashtu ėshtė njė nga vetitė e materies. Pasqyrimin qė bėn materia inorganike (e pajetė) kur mbi tė veprojnė faktorė tė tjerė, quhet pasqyrim fizik. P.sh kur ne shihemi nė pasqyrė, kur nė liqen duket pasqyrimi i maleve, pemėve apo i objekteve tė tjerė rreth tij, pasqyrimi i kėmbės kur shkel mbi rėrė, mbi baltė ose mbi borė, kur shkėmbijtė gėrryhen nga forca e dallgėve... etj kemi tė bėjmė me pasqyrim fizik.

Pasqyrimi fizik ėshtė fenomen spontan, pasiv dhe i vdekur.

Ndėrsa pasqyrimi qė bėjnė organizmat e gjallė kur mbi to veprojnė ngacmues tė ndryshėm quhet pasqyrim psikik. Tek njeriu, nė sajė tė sistemit tė tij nervor shumė tė zhvilluar ndryshe nga kafshėt, pasqyrimi ėshtė i njė cilėsie shumė mė tė lartė, tepėr i ndėrlikuar dhe i thellė. Ai ėshtė proces aktiv i vazhdueshėm.

Njeriu me anė tė vetėdijes pasqyron cilėsitė e sendeve dhe fenomeneve qė veprojnė drejtpėrsėdrejti mbi tė, si dhe atyre qė kanė vepruar mė parė. Njekohėsisht me anė tė tė menduarit, to folurit dhe veprimeve tė tij, njeriu ka eksploruar botėn dhe ka arritur tė depėrtojė nė thelbin e rregullsive tė brendshme tė objekteve dhe fenomeneve tė ndryshme.

Si rezultat i kėtij lloj pasqyrimi kanė lindur shkencat e ndryshme bashkė me ligjet e tyre. Ky lloj pasqyrimi pėrbėn fazėn mė tė lartė tė njohjes sė realitetit, nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė apo tė tėrthortė.

Pėr tė vėrtetuar se nė ē'shkallė pasqyrimet tona i pėrgjigjen realitetit, na vjen nė ndihmė praktika. Praktika pėrbėn bazėn e procesit tė njohjes. Ajo ėshtė kriteri mė i lartė i vėrtetėsisė sė njohurive tona. Ēdo mendim, ēdo shpikje dhe racionalizėm qė bėn njeriu e verifikon nė praktikė. Ajo e vėrteton nėse ėshtė i drejtė apo jo njė mendim, veprim apo shpikje e bėrė.

Pasqyrimi psikik i jep mundėsi njeriut tė njohė sendet dhe fenomenet qė e rrethojnė, tė ndėrtojė punėn e vet nė pėrshtatje me kushtet e ambientit dhe me aftėsitė e tij krijuese t'i shndėrrojė kėto kushte sipas kėrkesave tė shoqėrisė. Ndėrsa kafshėt nė sajė tė pasqyrimit u pėrshtaten kushteve, mbrohen nga rreziqet dhe ushqehen.

Ato nuk janė nė gjendje ta ndryshojnė botėn qė i rrethon.

Pasqyrimi psikik ėshtė njė proces i thellė, i gjallė dhe veprues gjatė tė cilit organizmi qė pėson veprimin e ngacmuesve tė tjerė, nuk qėndron indiferent, pėrkundrazi pėrgjigjet, shpenzon energji d.m.th bashkėvepron. Pasqyrimi psikik pėson ndryshime tė vazhdueshme, bėhet mė i plotė, mė i thellė dhe vetė organet pasqyrimit pėrsosen gjithnjė e mė shumė.

Shkalla e pasqyrimit psikik pėrcaktohet jo vetėm nga forcat qė veprojnė, por edhe nga gjendja aktive e organizmit, nga pėrvoja, mosha etj.

Lindja dhe zhvillimi i psikikės

Organizmat e gjallė qė nga ato mė elementaret e deri tek njeriu, veprimtarinė e tyre jetėsore e realizojnė nėpėrmjet veprimit tė njė organi tė veēantė qė paraqitet si qėndra e menaxhimit tė ngacmimeve tė jashtme, pėrpunimit dhe komandimit tė veprimtarisė tek gjallesat.

Tek kafshėt e ulta si molusqet, krimbat, insektet etj, sistemi nervor ėshtė i thjeshtė dhe psikika shfaqet nė formėn e saj mė elementare qė quhet ndjeshmėri. Nė bazė tė zhvillimit tė ndjeshmėrisė gjallesat formojnė instiktet e ndryshme qė i shėrbejnė mė pas pėr zhvillimin e veprimtarisė jetėsore. Pra lindja e ndjeshmėrisė ose e ndijimit pėrbėn fazėn e parė tė zhvillimit tė psikikės.

Zhvillimi i psikikės dhe i organeve tė shqisave bėhet nė varėsi tė drejtpėrdrejtė tė kushteve tė ambientit tė jashtėm dhe tė mėnyrės sė jetesės d.m.th nga mėnyra se si jetojnė kafshėt, si e sigurojnė ushqimin, si mbrohen etj.

Nė njė fazė mė tė avancuar zhvillimi tė sistemit nervor tė kafshėve shfaqet gradualisht aftėsia pėr tė pasqyruar disa cilėsi tė sendeve pėrnjėherėsh d.m.th sendin. P.sh qeni me anė tė psikikės sė vet pasqyron jo vetėm njė cilėsi tė njeriut qė e ushqen por shumė cilėsi tė tij. Ai e njeh atė nga era, zėri, rrobat etj, pra lindin ato qė quhen shprehi.

Instiktet lindin, trashėgohen, kurse shprehitė nuk lindin, ato fitohen gjatė veprimtarisė praktike pas shumė pėrsėritjesh.

Kjo fazė e pasqyrimit tė sendeve nė tėrėsi dhe e krijimit tė shprehive quhet faza perceptive e zhvillimit tė psikikės.

Kur kafshėt me anė tė veprimeve tė thjeshta mendore pėrshtaten mė mirė dhe mė shpejt me kushtet e reja tė ambjentit, kemi tė bėjmė me fazėn mė tė lartė tė zhvillimit tė tyre. Ato nė kėtė fazė janė nė gjėndje tė pasqyrojnė lidhjet elementare ndėrmjet sendeve dhe fenomeneve tė botės qė i rrethon.

Nė kėtė fazė kemi tė bėjmė jo mė me instikte apo shprehi, por me veprime tė thjeshta mendore. P.sh nėse njė majmun e mbyllim nė njė kafaz, i varim disa banane nė njė lartėsi tė tillė qė nuk arrihen me dorė dhe i japim njė shkop dhe njė karrige pėr ti pėrdorur, ai do tė arrijė t'i pėrdorė ato pėr tė kapur bananet. Pra ai arrin tė zhvillojė njė veprim tė thjeshtė mendor.

Nė kėtė mėnyrė zhvillimi i psikikės sė kafshėve kalon nė tre faza: nė atė tė ndjeshmėrisė, perceptiven dhe nė atė tė veprimeve tė thjeshta mendore. Secila nga kėto faza tė pasqyrimit i pėrgjigjet edhe njė formė e veēantė e sjellies sė kafshėve. Konkretisht, nė fazėn e ndjeshmėrisė kemi instiktet, nė fazėn perceptive kemi shprehitė dhe sė fundi kemi veprime tė komplikuara qė drejtohen nė arritjen e qėllimit.

Ndėrmjet tri fazave tė zhvillimit tė psikikės sė kafshėve nuk ka kufij tė prerė. Pėrkundrazi, ato janė tė lidhura dhe tė gėrshetuara ngushtė me njėra-tjetrėn.

Nė fazat e zhvillimit tė psikikės njeriu ndryshe nga kafshėt paraqet zhvillimin mė tė lartė psikikės qė ėshtė vetėdija.

Vetėdije quhet ajo shkallė e zhvillimit tė psikikės qė paraqitet me veprimtarinė e tė folurit dhe tė vepruauarit me inteligjencė.

Njeriu me anė tė vetėdijes e nėnshtron dhe e shndėrron natyrėn sipas interesave tė veta. Ai komunikon me anė tė gjuhės, mendon dhe bėn planifikime pėr tė ardhmen, gjėra tė cilat nuk mund tė bėhen nga kafshėt.

Vetėdija e njeriut ka karakter thellėsisht shoqėror dhe u nėnshtrohet ligjeve historiko-shoqėrore. Ndėrsa psikika e kafshėve u nėnshtrohet ligjeve biologjike, tė cilat veprojnė nė botėn e kafshėve.

Detyrat dhe metodat e psikologjisė

Detyra kryesore e psikologjisė ėshtė studimi i fenomeneve psikike tek njeriu.

Psikologjia shpjegon se si bėhet pasqyrimi i botės materiale nė koren e trurit tė njeriut, si njeriu e njeh botėn qė e rrethon dhe ēfarė i drejton veprimet dhe sjelljet e tij nė shoqėri. Psikologjia studjon se si zhvillohet veprimtaria psikike dhe si formohen veēoritė psikologjike tė personalitetit

Shkenca e psikologjisė tregon varėsinė e fenomeneve psikike prej kushteve objektive tė jetės dhe veprimtarisė sė njeriut. Ajo shpjegon se si edukohet dhe zhvillohet njeriu nėn ndikimin e kushteve tė ndryshme tė jetesės dhe tė edukatės, tė moralit shoqėror si dhe faktorėve tė tjerė ndikues.

Psikologjia si shkencė me gjithė degėt e saj pėrfshin studimin e tė gjitha veprimtarive jetėsore tė njeriut si dhe gjallesave tė tjera. Ajo i shėrben njeriut nė shumė aspekte tė jetės sė tij, e ndihmon tė kuptojė mė mirė veten e tij dhe tė tjerėt, tė njohė anėt pozitive dhe negative tė karakterit, tė zhvillojė aftėsinė pėr tė njohur njerzit qė e rrethojnė, tė njohė mė shumė aftėsitė e tij krijuese dhe ta bėjė atė mė produktiv nė veprimtarinė e tij.

Pėr njohjen dhe studimin e fenomeneve tė ndryshme psikike pėrdoren disa metoda. Metodat kryesore janė: vėzhgimi (vrojtimi) dhe eksperimenti. Ka dhe metoda ndihmėse qė janė biseda, anketimi, analiza e punėve krijuese, statistika etj. Kėto metoda, tė gėrshetuara me njera-tjetrėn ndihmojnė nė studimin dhe verifikimin e fenomeneve tė ndryshme psikike.

Kapitulli 2

BAZA FIZIOLOGJIKE TĖ PSIKIKĖS

Njohuri elementare mbi ndėrtimin dhe funksionimin e sistemit nervor.

Fenomenet psikike janė produkti i veprimtarisė sė sistemit nervor. Sistemi nervor pėrbėhet nga sistemi nervor qėndror (palca e kurrizit dhe truri) dhe sistemi nervor periferik.

Sistemi nervor qėndror rregullon tė gjithė veprimtarinė psikike dhe fiziologjike tė organizmit tė njeriut, bashkėrendon funksionimin e tė gjitha pjesėve dhe organeve tė ndryshme tė trupit si dhe lidhjen dhe pėrshtatjen e organizmit me botėn e jashtme.

Palca e kurrizit drejton reflekset e pakushtėzuara dhe lėvizjet e pavetėdijshme tė musklaturės etj.
Truri pėrbėhet nga: truri i vogėl, truri i zgjatur, truri i mesėm, truri i ndėrmjetėm dhe truri i madh. Tė gjithė kėto pjesė bashkėveprojne tė lidhura me njėra-tjetrėn, por secila kryen edhe funksione tė veēanta.

Pjesėn mė tė rėndėsishme tė trurit e pėrbėjnė hemisferat e mėdha. Pjesa e sipėrme e hemisferave tė mėdha formon koren (cipėn) e trurit (1.5 mm trashėsi), ndėrsa qelizat mė nė thellėsi formojnė qėndrat subkortikale ose nėnkoren.

Korja e trurit pėrbėn pjesėn mė tė rėndėsishme tė trurit dhe drejton tė gjithė veprimtarinė e sistemit nervor. Qėndrat nėnkore pasqyrojnė gjėndjen e pėrgjithshme tė organizmit dhe rregullojnė punėn e organeve tė brėndshme nė mėnyrė automatike(zemrės, mushkėrive, stomakut, mėlēisė etj)
Sistemi nervor periferik pėrfshin tė gjitha fijet nervore qė shpėrndahen nė pjesėt e ndryshme tė trupit.

Sistemi nervor pėrbėhet nga njė sasi shumė e madhe qelizash mikroskopike qė quhen qeliza nervore ose neurone. E veēanta e tyre ėshtė se ato pėrbėjnė njė rrjet tė komplikuar lidhjesh me njera-tjetrėn dhe shkėmbejnė informacion ndėrmjet tyre me anė tė impulseve nervore.

Kėto nerva ndahen nė nerva ndijues qė i marrin ngacmimet nga organet e shqisave dhe i pėrcjellin nė sistemin nervor qėndror, nė nerva lėvizorė qė bėjnė tė kundėrtėn e tė parėve dhe nė nerva bashkues qė e kalojnė nxitjen nga nervat ndijues nė nervat lėvizorė.

Proceset kryesore nervore dhe ligjet e tyre

Veprimtaria e lartė nervore ka nė bazėn e vet dy procese kryesore nervore: nxitjen dhe frenimin.
P.sh kur ndizet drita, rrezet e saj veprojnė mbi mbaresat nervore tė tė parit dhe e venė atė nė gjėndje aktive d.m.th ne gjėndje pune. Kjo gjėndje aktive e qelizės nervore quhet nxitje. Nxitja nervore ėshtė rezultat i veprimit tė ngacmuesit mbi organizmin tonė.

Procesi i kundėrt i nxitjes ėshtė frenimi. Frenim quajmė gjėndjen e qelizės nė pasivitet. P.sh. kur nuk nuhasim gjė themi se qelizat nervore tė tė nuhaturit janė tė frenuara. Po kėshtu kur jemi nė gjumė tė thellė, qelizat nervore janė tė frenuara.

Proceset e nxitjes dhe tė frenimit kanė rėndėsi jashtėzakonisht tė madhe pėr shpjegimin shkencor tė fenomeneve psikike.

Me anė tė nxitjes dhe frenimit kryhen tė gjitha funksionet e sistemit tė lartė nervor; krijohen reflekset e kushtėzuara, ruhen qelizat nervore nga shkatėrrimi qė mund t'u shkaktojnė ngacmuesit shumė tė fuqishėm.

Tė dyja kėto procese janė tė lidhura ngushtė ndėrmjet tyre dhe zėvendėsojnė reciprokisht njėra-tjetrėn. Pra nėse nė njė qėndėr tė kores sė trurit lind njė nxitje nervore nė qėndrat e tjera aktive ndodh frenimi.

Reflekset

Refleks quajmė kundėrveprimin e organizmit ndaj veprimit tė ngacmuesve tė ndryshėm. Reflekset janė tė pakushtėzuara dhe tė kushtėzuara.

A. Refleks i pakushtėzuar ėshtė aftėsia e lindur e organizmit pėr tė kundėrvepruar (pėrgjigjur) ndaj veprimit tė ngacmuesve tė ndryshėm p.sh. tėrheqja e dorės po tė digjet ose po tė shpohet nga diēka etj.Reflekset e pakushtėzuara janė: reflekset mbrojtėse, reflekset e tė ushqyerit, reflekset e shumimit etj.

B. Refleks i kushtėzuar ėshtė aftėsia qė fiton organizmi gjatė jetės, pėr tė kundėrvepruar (pėrgjigjur) ndaj veprimit tė ngacmuesve tė ndryshėm. P.sh. ndodh shpesh qė vetėm pamja e limonit ose vetėm emri limon tė na bėjė tė sekretojmė pėshtymė. Kjo nuk ndodh para se ne ta dijmė dhe ta provojmė se ē'ėshtė limoni.

Nėse ne nuk do e njihnim limonin dhe shijen e tij qė mė parė, kjo nuk do tė jepte efekt. Por me tu njohur nje send, objekt apo fenomen nė koren e trurit krijohet njė lidhje e re nervore e cila aktivizohet sa herė qė pėrsėritet fenomeni apo shfaqet sendi.

Pra kushti pėr tu aktivizuar njė vatėr nė koren e trurit bėhet njė send, objekt, fenomen ose fjalė.

Veprimtaria e lartė nervore ndryshe quhet edhe veprimtari sinjalizuese. Ajo varet nga ngacmuesit tė cilėt kanė rėndėsi jetike pėr organizmin. Ato shėrbejnė si ndėrmjetės dhe lajmėrojnė organizmin pėr diēka tė rėndėsishme (ushqimi, mbrojtja etj).

Kėto sinjale, tė cilat gjatė jetės krijojnė sisteme tė tėra lidhjesh nervore, pėrbėjnė sistemin sinjalizues. Me anė tė kėtij sistemi organizmi ambjentohet me botėn e jashtme.
Fillimisht organizmi shfaqet indiferent ndaj kėtyre ngacmuesve, pastaj kushtėzohet dhe vepron sipas llojit tė sinjalizimit.

Karakteri sistematik i veprimtarisė sė lartė nervore (steriotipi dinamik).

Zakonisht nė sistemin nervor tė kafshėve dhe tė njerėzve vepron njė numėr i madh ngacmuesish. Kuptohet qė secili prej tyre shkakton njė nxitje nė koren e trurit.

Kjo vatėr nuk mund tė rrijė e izoluar nga vatrat e tjera, por futet nė lidhje me to, (sipas ligjeve tė rrjedhjes sė proceseve nervore). Kėshtu, nė koren e trurit krijohen lidhje, jo vetėm ndėrmjet dy vatrash, por edhe ndėrmjet njė numri tė madh vatrash tė.ndryshme. Pėr kėtė duhen plotėsuar tė paktėn dy kushte: a) ngacmuesit, pra sinjalet qė pėrsėriten shumė herė nė tė njejtėn renditje. b) tė ruhen tė pandryshuara kushtet nė tė cilat organizmi jeton.

Nė sajė tė pėrsėritjeve tė shumta dhe tė njėllojta nė koren e trurit, lidhjet e pėrkohshme nguliten mirė, pėrforcohen.

Ky pėrforcim i proceseve nervore sipas njė sistemi tė caktuar qė arrihet me anė tė pėrsėritjeve quhet steriotip.

Steriotipi dinamik ėshtė atėherė kur organizmi ambientohet ndaj ngacmimeve tė jashtme qė pėrsėriten vazhdimisht njėlloj.

Me fjalėn steriotip kuptojmė karakterin shabllon (tė njėllojtė) tė lidhjeve nervore, ndėrsa me fjalėn dinamik mundėsinė e ndryshimit dhe tė shndėrrimit tė tyre. Steriotipi dinamik ndryshon me ndryshimin e ngacmuesve qė veprojnė mbi organizėm.

Krijimi i njė sistemi tė tillė nxitjesh nervore tė cilat lidhen me njėra-tjetrėn, bėn tė mundur qė sistemi i reflekseve (kundėrveprimeve) tė organizmit tė kryhet me lehtėsi, shpejtėsi, me shpenzim tė vogėl energjish nervore dhe tė ngjallė ndjenjėn e kėnaqėsisė.

Kėshtu ndodh p.sh. me njeriun i cili punon ose jeton sipas njė regjimi tė caktuar, kėto ai i kryen pa pritur urdhra dhe me njė ndjenjė kėnaqėsie.

Prishja e steriotipit (kėsaj vazhdimėsie) qė shkaktohet nga ndryshimi i kushteve tė jetesės, paraqitet e vėshtirė dhe shoqėrohet me njė gjėndje pakėnaqėsie.

Kėshtu ndodh kur ndryshohet puna, banesa ose njerėzit qė kemi pranė. Nė kėto raste hasen vėshtirėsi, gjersa organizmi tė pėrshtatet me kushtet e reja d.m.th. gjersa organizmi tė krijojė steriotipin dinamik.

Kapitulli 3

NDIJIMET


Njohuri tė pėrgjithshme mbi ndijimet.

Objektet dhe fenomenet qė na rrethojnė dhe qė veprojnė mbi organizmin tonė kanė cilėsi dhe karakteristika nga mė tė ndryshmet. Kėto cilėsi e karakteristika tė marra secila veē e veē pasqyrohen drejtpėrsėdrejti nė vetėdijen tonė me anė tė procesit psikik tė ndijimit.

Ndijim quajmė pasqyrimin nė vetėdijen tonė tė njė cilėsie apo karakteristike tė veēantė tė objektit apo fenomenit qė vepron nė organet e shqisave (sy, veshė, hundė, lėkurė etj.).

Me anė tė ndijimeve ne njohim dhe dallojmė cilėsitė e veēanta tė sendeve qė na rrethojnė: njohim ngjyrat, tė qėnit e ashpėr ose e butė tė njė sendi, tė qėnit e freskėt ose bajat; dallojmė erėn e mirė ose tė keqe, tingullin, temperaturėn qė ka sendi, shijen etj. Kėshtu ndijimet janė pasqyrimi i cilėsive dhe karakteristikave tė sendeve, objekteve dhe fenomeneve qė ekzistojnė e qė zhvillohen objektivisht, pavarėsisht nga ndėrgjegjia jonė.

Po me anė tė ndijimeve ne njohim e dallojmė edhe gjėndjen e brėndshme tė organizmit: funksionimin normal ose jo tė organeve tė ndryshme tė trupit, lėvizjet e pjesėve tė ndryshme tė tij ose gjendjen statike tė tyre, njohim dhe dallojmė dhembjen, etjen, lodhjen, urinė etj.

Ndijim kemi atėherė kur sendet, objektet dhe fenomenet duke u ndodhur rreth nesh veprojnė mbi ne, mbi organet e shqisave tona, duke shfaqur cilėsitė dhe karakteristikat e veēanta.

Pėr ta kuptuar mė mirė duhet tė kemi tė qartė disa terma. Kėshtu, me termin ngacmues, do tė kuptojmė sendet, objektet dhe fenomenet me cilėsitė dhe karakteristikat e veēanta qė ata kanė.Veprimin e ngacmuesve mbi organet e shqisave e quajmė ngacmim. Procesi qė lind si rezultat i ngacmimit tė indit nervor quhet nxitje. Kur nxitja me anė tė nervave lėvizorė shkon nė koren e trurit tė madh, atėherė lind ndijimi.

Pra, nga pėrcaktimet e mėposhtme del se: ngacmimi ėshtė proces fizik, nxitja ėshtė proces fiziologjik, ndėrsa ndijimi ėshtė proces psikik.

Aparati anatomo-fiziologjik qė shėrben pėr tė marrė ngacmuesit e jashtėm ose tė brendshėm quhet analizator. Ēdo analizator pėrbėhet prej tri pjesėsh: receptorit i cili merr ngacmimet, (receptor ėshtė ajo pjesė e organit tė shqisave, ku mbarojnė fundet e nervave pėrkatės), nervave pėrēues dhe qėndrave pėrkatėse nė koren e trurit tė madh.

Pėr tė lindur ndijimi ėshtė e domosdoshme prania nė tė njejtėn kohė e ngacmuesve dhe e analizatorėve. Nėse nuk funksionon cilado pjesė pėrbėrėse e analizatorit, nuk lind ndijimi. P.sh pėr tė patur ndijimin e tė parit duhet tė kemi; burimin e dritės (ngacmuesin), syrin (receptori), nervi pėrēues (dėrgues sinjali), qėndrėn e shikimit nė koren e trurit (vendi ku lind ndijimi). Nėse njėra nga hallkat e kėtij zinxhiri nuk funksionon, lindja e ndijimit bėhet e pamundur. Po kėshtu ndodh edhe me shqisat e tjera me karaktere ndijuese tė ndryshme.

Kėshtu si baza fiziologjike tė ndijimeve shėrbejnė proceset e nxitjeve nervore, tė cilat lindin si rezultat i veprimit tė njė ngacmuesi nė organet e shqisave tona.

Pra ndijimi ėshtė forma filestare e njohjes sė botės materiale. Me anė tė tij fillojmė tė njohim dhe tė dallojmė cilėsitė dhe karakteristikat e veēanta tė sendeve dhe fenomeneve tė botės reale qė na rrethon.

Llojet e ndijimeve

Objektet dhe fenomenet e natyrės duke vepruar mbi organizmin e njeriut i shkaktojnė atij ngacmime tė ndryshme. Duke qėnė se objektet dhe fenomenet janė tė shumta dhe cilėsitė dhe karakteristikat e tyre tė panumėrta, atėherė edhe ndijimet janė tė ndryshme.

Ndijimet sipas receptorėve i ndajmė nė: tė parit, tė dėgjuarit, tė nuhaturit, tė shijuarit, ndijime tė lėkurės, ndijime muskularo-lėvizor dhe ndijimet organike. Receptorėt ndodhen nė sipėrfaqe tė organizmit tonė si dhe nė pjesėn e brendshme tė tij. Edhe ngacmimet qė veprojnė mbi receptorėt vijnė nga jashtė dhe nga brėnda organizmit.

Pėr lehtėsi studimi receptorėt i ndajmė nė tri grupe:

1) Receptorėt e jashtėm tė cilėt janė tė vendosur nė sipėrfaqe tė organizmit. Kėto janė organet e tė parit (syri), tė dėgjuarit (veshi), tė nuhaturit (hunda), tė shijuarit (goja) dhe tė prekurit (lėkura). Me ndihmėn e kėtyre organeve pasqyrohen cilėsitė dhe karakteristikat e objekteve dhe fenomeneve qė ndodhen jashtė organizmit.

2) Receptorėt e brendshėm tė cilėt janė vendosur nė organet e brendshme tė trupit nė zemėr, somak, zorrė etj. Me ndihmėn e kėtyre receptorėve pėrfitohen ndijeme organike nė aparatin e tretjes, nė tė marrurin frymė, nė qarkullimin e gjakut etj.

3) Receptorėt lėvizor tė vendosur nė kyēe, muskuj, ligamente ose tendina tė cilėt japin ndijimet muskularo-lėvizor si dhe ndijime tė ekuilibrit statik. Me ndihmėn e tyre merren ndijime tė ndryshme tė lėvizjeve ose gjėndjes statike tė organizmit dhe tė pjesėve tė veēanta tė tij.

1. Ndijimet e jashtme

1) Ndijimiet pamore. Me anė tė kėtyre ndijimeve ne pasqyrojmė nė vetėdijen tonė dritat, ngjyrat, format dhe pėrmasat e sendeve, objekteve dhe fenomeneve tė botės materiale. Drita shpėrndahet nė ambjent me anė tė grimcave dhe valėve elektromagnetike. Valėt elektromagnetike janė ngacmuesit e organit tė tė parit d.m.th. syrit. Nga veprimi i kėtyre valėve nė fundet e nervit pamor qė ndodhet nė sy, lind nxitja nervore, kjo kalon nė qėndrėn e tė parit qė ndodhet nė pjesėn e prapme tė gjysmėhemisferave tė trurit tė madh. Kėtu lind ndijimi i dritės, ngjyrės, formės dhe pėrmasave.

2) Ndijimet dėgjimore. Me anė tė kėtyre ndijimeve ne pasqyrojmė nė vetėdijen tonė tingujt qė prodhojnė sendet ose fenomenet e botės materiale. Ngacmuesit qė prodhojnė ndijimet dėgjimore janė valėt e ajrit, qė shkaktohen nga lėvizjet lėkundėse tė trupave tė ndryshė. Kėshtu kur njė objekt bie pėr tokė ai shkakton njė tingull, i cili transmetohet me anėn e valėve tė ajrit pėr nė veshin tonė. Duke ngacmuar nervin dėgjimor lind nxitja, qė pastaj kalon nė qėndrėn pėrkatėse tė trurit dhe kėtu lind ndijimi.

3) Ndijimet e tė nuhaturit. Me anėn e kėtyre ndijimeve ne pasqyrojmė nė vetėdijen tonė aromat e ndryshme tė sendeve materiale. Si ngacmues pėr lindjen e ndijimeve tė nuhatjes shėrbejnė gimcat qė pėrhapen nė ajėr nga sendet ose objektet qė kanė erė. Kjo erė duke vepruar mbi fundet e nervit tė nuhatjes, i cili ndodhet nė hundė, shkakton nxitjen nervore dhe kjo nxitje nervore kalon nė qėndrėn pėrkatėse nė tru ku dhe lind ndijimi i nuhatjes.

4) Ndijimet e tė shijuarit. Me anė tė kėtyre ndijimeve ne pasqyrojmė nė vetėdijen tonė shijen e sendeve, veēanėrisht pijeve dhe ushqimeve. Si ngacmues tė kėtyre ndijimeve shėrbejnė ato sende qė treten nė pėshtymėn tonė ose nė pėrgjithėsi nė ujė. Organi i tė shijuarit ėshtė gjuha dhe qellėza e gojės. Nė sipėrfaqen e tyre janė tė shpėrndara disa qeliza nervore qė pėrbėjnė receptorin e tė shijuarit. Nė kėto qeliza gjenden fundet e nervave tė shijes tek tė cilat pas veprimit tė ngacmuesve, lind nxitja nervore. Kjo nxitje me anė tė nervave kalon nė qėndrėn pėrkatėse nė tru nga ku lind ndijimi.

5) Ndijimet e lėkurės. Me anėn e kėtyre ndijimeve ne pasqyrojmė nė vetėdijen tonė ato cilėsi tė sendeve dhe objekteve qė lindin si rezultat i prekjes sė tyre. Kėshtu, ne pasqyrojmė nė vetėdijen tonė temperaturėn, presionin, peshėn, tė qėnit e ashpėr ose e lėmuar tė sendit etj. Organi i kėtyre ndijimeve ėshtė lėkura e tėrė trupit si dhe qellėza e gojės dhe e hundės. Si rezultat i kėtij veprimi lind nxitja. Prej kėtej nxitja kalon nė qendrėn pėrkatėse nė tru nga ku lind procesi psikik i ndijimit tė lėkurės.

2. Ndijimet e brendshme (organike)

Nė kategorinė e kėtyre ndijimeve hyjnė ndijimet e urisė, tė etjes, ngopjes, lodhjes, gjėndjes sė shėndetshme ose tė sėmurė tė organeve tė brendshme etj. Receptorėt e kėtyre ndijimeve ndodhen nė sipėrfaqen e brendshme tė stomakut, zorrėve, mushkėrive, enėve tė gjakut etj Ngacmimet e brendėshme nxisin fundet e nervave dhe kjo nxitje kalon nė qėndrėn pėrkatėse tė trurit. Kėtu lindin edhe kėto lloj ndijimesh.

1) Ndijimet lėvizore dhe ekuilibrit. Nė kėto ndijime hyjnė ndijimet muskuloro-lėvizore dhe statike ose tė ekuilibrit. Receptorėt e kėtyre ndijimeve ndodhen nė kyēet, muskujt, ligamentet dhe tendinat e trupit tonė.

2) Ndijimet muskularo-lėvizor janė lėvizjet qė bėjnė duart, kėmbėt, koka si dhe ēdo pjesė tjetėr e trupit. Kur bėjmė kėto lėvizje ngacmohen fundet e nervave qė ndodhen nėpėr muskuj, dhe si rezultat e kėsaj lind nxitja nervore qė kalon pastaj nė qėndrėn pėrkatėse nė tru, ku lind ndijimi.

3) Ndijimet statike na japin mundėsinė e pasqyrimit nė vetėdijen tonė tė sendit (objektit) nė gjėndje statike (tė palėvisshme) nė gjėndje ekuilibri.

Receptorėt e ndijimeve statike ndodhen nė kanalet me formė gjysėm harku nė brendėsi tė veshėve tanė. Nė endolimfė pėrfundojnė degėzimet periferike tė nervave ndijimor qė rregullojnė pozicionet dhe ekuilibrin e trupit tonė. Nxitjet e kėtyre nervave shkaktohet nga lėkundjet e endolimfės.
Kapitulli 4

PERCEPTIMET

Njohuri tė pėrgjithshme mbi perceptimet.

Perceptimi ėshtė njė proces mė i ndėrlikuar se ndijimi. Ai lidhet ngushtė me tė, por nė tė njejtėn kohė ndryshon shumė nga ai.
Perceptim quajmė pasqyrimin nė vetėdijen tonė tė veprimit tė drejtpėrdrejtė nė organet e shqisave, tė objekteve, sendeve dhe fenomeneve nė tėrėsinė e tyre.

Perceptimi ėshtė i ngjashėm me ndijimin dhe lidhet ngushtė me tė pasi ai pėrbėhet nga njė grup ndijimesh, Kjo ndodh pėr arsye se ēdo objekt apo fenomen pėrbėhet nga njė sėrė cilėsish dhe karakteristikash tė veēanta. Ēdo cilėsi dhe karakteristikė e objektit pasqyrohet nė vetėdijen tonė me anė tė njė ndijimi tė caktuar.

Pasqyrimi i tė gjitha cilėsive tė njė objekti tė dhėnė nė vetėdijen tonė pėrfaqėson perceptimin nga ne tė objektit nė fjalė. Kėshtu nė qoftė se marrim njė laps nė dorė, ne dallojmė tek ai lėmueshmėrinė, peshėn, formėn, pėrmasat, ngjyrėn e jashtme, ngjyrėn e grafitit, dėgjojmė zhurmėn e lehtė tė tij kur shkruajmė etj. Tė gjitha kėto tė marra veē e veē pėrfaqėsojnė ndijime tė veēanta (tė tė parit, tė dėgjuarit, tė prekurit, etj). Ndėrsa pasqyrimi i drejtpėrdrejtė nė vetėdije i objektit qė gėzon kėto karakteristika pėrfaqson perceptimin. Pikėrisht kėtu qėndron ngjashmėria dhe ndryshimi ndėrmjet ndijimit dhe perceptimit.

Kur kemi tė bėjmė perceptim tė njė objekti, ne dallojmė shumė cilėsi dhe karakteristika tė lidhura organikisht me njėra-tjetrėn e qė pėrbėjnė objektin nė tėrėsi. Nuk do tė kishim asnjėherė fytyrėn e plotė tė njė objekti po qe se cilėsitė dhe karakteristikat e tij do t'i pasqyronim tė shkėputura nga njėra-tjetra, ose nė qoftė se veēoritė e fenomeneve do t'i trajtonim duke i bashkuar mekanikisht. Pėrkundrazi, perceptimi nėnkupton pasqyrimin nė vetėdije tė raporteve tė caktuara tė cilėsive tė veēanta, tė cilat gjejnė shprehjen e tyre nė formėn e sendeve dhe fenomeneve konkrete.

Perceptimi si proces psikik i komplikuar bazohet dhe ka lidhje jo vetėm me ndijimet, por edhe me proceset e tjera psikike, me pėrvojėn e secilit individ, profesionin, moshėn etj.

Sa mė tė zhvilluar tė jenė organet e shqisave, me aė tė tė cilėve njeriu realizon ndijimet, sa mė tė jenė dijet e njeriut, sa mė e madhe tė jetė pėrvoja e tij, aq mė i plotė do tė jetė perceptimi i njė objekti.

Kur flasim pėr pėrvojėn dhe ndikimet e saj nė perceptim duhet tė kemi patjetėr parasysh se ajo lidhet ngushtė me kujtesėn, sepse nė qoftė se nė tė do mungonte kujtesa, atėhere ēdo objekt ose fenomen do tė perceptohesh nga ne si i ri dhe i panjohur mė parė.

Perceptimi nuk lidhet vetėm me ndijimin, me pėrvojėn personale dhe me kujtesėn. Ai lidhet edhe me procese tė tjera psikike, siē janė tė menduarit, tė folurit, ndjenjat, vullneti etj.

Nė qoftė se si bazė fiziologjike e ndijimit shėrbejnė proceset e nxitjeve nervore qė shkaktohen nga ngacmues tė veēantė qė veprojnė vetėm nė njė analizator dhe pasqyrohen nė vatrėn pėrkatėse, si bazė fiziologjike e perceptimit shėrben tėrėsia e nxitjeve nervore tė cilat shkaktohen nga ngacmues tė shumtė e tė ndėrlikuar, qė njėkohėsisht nė disa analizatorė tė ndryshėm dhe realizohen nė sajė tė veprimtarisė analitiko-sintetike tė kores sė trurit.

Llojet e perceptimeve

Perceptimet ashtu si dhe ndijimet janė tė shumėllojshme. Lloji i perceptimeve varet nga sendet (objektet) dhe fenomenet qė perceptojmė si dhe nga analizatorėt qė luajnė rolin kryesor nė perceptim. Kėshtu, perceptimet ashtu si dhe ndijimet janė pamore, dėgjimore, tė nuhatjes, tė shijes, tė lėkurės, muskularo-lėvizor dhe organike.

Figurat qė pasqyrohen zakonisht nė vetėdijen tonė me anė tė perceptimeve shfaqen zakonisht si pasojė e veprimit tė njėhershėm tė disa analizatorėve. P.sh. figura e njė sendi qė pasqyrohet nė trurin tonė, mund tė realizohet si rezultat i pjesmarrjes sė njėherėshme tė analizatorėve pamor, muskularo-lėvizor dhe analizatorėve tė lėkurės. Duke vepruar njėkohėsisht, ata na mundėsojnė njė pasqyrim mė tė qartė tė sendit bashkė me cilėsitė dhe karakteristikat e tij.

Pėrveē perceptimeve tė pėrmendura mė sipėr ka edhe disa lloje tė tjera perceptimesh, mė tė ndėrlikuara. Tė tilla janė perceptimet e hapsirės dhe perceptimet e kohės.

Perceptimet e hapsirės janė perceptimet e largėsisė ndėrmjet nesh dhe objekteve si dhe ndėrmjet vetė objekteve, perceptimet e formave dhe tė pėrmasave tė tyre.

Lėndėt dhe fenomenet e botės reale qė ne perceptojmė, nuk kanė vetėm veti (cilėsi) si ngjyra, era, shija etj, por ato kanė edhe pėrmasa d.m.th gjatėsi, gjėrėsi dhe lartėsi (tri dimensionale). Gjithashtu kanė edhe forma tė ndryshme: katrore, rrethore, trekėndore etj, ndodhen nė njė distancė tė caktuar prej nesh: larg ose afėr, kanė edhe njė pozicion tė caktuar: lart, poshtė, nė tė majtė, nė tė djathtė etj, kanė njėkohėsisht edhe vėllim qė krijon thellėsinė dhe relievin nė perceptimin tonė. Perceptimi i kėtyre vetive nė ndėrgjegjen tonė quhet perceptim i hapsirės. Pėr tė pėrftuar perceptime tė hapsirės njeriu duhet tė bazohet nė disa lloje ndijimesh dhe konkretisht: nė ndijimet pamore, tė tė prekurit dhe nė ndijimet lėvizore.

Perceptimet e kohės bazohen gjithashtu nė disa lloje ndijimesh dhe konkretisht: nė ndijimet dėgjimore, pamore, lėvizore dhe nė ndijimet e brendshme organike.

Perceptimi i kohės pasqyron zgjatjen dhe vargėzimin e ndryshimeve qė bėhen nė sendet e botės reale. Kur kėto ndryshime realizohen shpejt ne themi se ky fenomen ndodhi menjėherė si vetėtimė. Kur ndryshimet ndodhin ngadalė themi se ato u bėnė gradualisht duket sikur kanė kaluar vite tė tėra.

Nė vegjėli perceptimi i kohės dhe hapsirės mungon sepse mongon pėrvoja jetėsore, por ai formohet gradualisht me rritjen tonė dhe marrjen e njohurive dhe pėrvojės sė nevojshme jetėsore.

Pėr tė kuptuar mė mirė dhe mė drejt objektet dhe fenomenet e botės materiale qė na rrethon, ėshtė i nevojshme formimi i njė perceptimi tė organizuar, tė paramenduar dhe me njė plan tė caktuar. Ky lloj perceptimi quhet vėzhgim ose vrojtim. Pra, vėzhgimi ėshtė perceptimi qė bėhet me njė plan dhe njė qėllim tė caktuar.

Qė vėzhgimi tė kryhet me sukse d.m.th tė japi rezultate sa mė tė sakta ėshtė e domosdoshme qė tė kemi njohuri paraprake dhe tė sakta pėr objektin e vėzhgimit, tė pėrgatisim njė plan tė menduar mirė dhe tė kemi tė qartė detyrėn qė na ėshtė ngarkuar nė lidhje me objektin qė do tė vėzhgohet.

Planifikimi i mirė i vėzhgimit tė objekteve dhe fenomeneve si dhe zbatimi i kujdesshėm i tij, luan njė rol tė rėndėsishėm nė tė gjitha fushat e veprimtarisė njerėzore. P.sh nė fushėn e arsimit vėzhgimi ėshtė shumė i nevojshėm dhe i domosdoshėm nė mėnyrė qė tė pėrftohet njė njohjė mė e thellė e veēorive psikologjike tė nxėnėsve e pėr pasojė tė pėrcaktohet rruga e duhur nė edukimin dhe arsimimin e tyre.

Kapitulli 5

VĖMENDJA

Njohuri tė pėrgjithshme mbi vėmendjen.

Nė ēdo moment tė dhėnė, mbi ne veprojnė njė numėr sendesh dhe fenomenesh tė ambjetit qė na rrethon. Por, kėto sende dhe fenomene nuk pasqyrohen tė gjitha njėlloj nė vetėdijen tonė. Disa sende shkaktojnė tek ne reaksione tė gjalla orientuese. Ne pėrqėndrojmė shikimin tek ato, i provojmė duke i prekur, dėgjojmė tingujt e tyre dhe si rezultat kėto sende pėrcaktohen nė mėnyrė tė saktė dhe tė qartė ana jonė.

Ndėrsa sendet e tjera nuk shkaktojė tė tilla reaksione tė gjalla orientuesse, nuk i nėnshtrohen njė studimi dhe analize tė kujdesshme e pėr pasojė perceptohen nė mėnyrė tė turbullt ose nuk perceptohen fare. Ndryshe mund tė themi se ne drejtojmė vetėdijen nė disa sende tė cilat kanė rėndėsi pėr ne dhe tregohemi tė pavėmendshėm ndaj sendeve tė tjera, tė cilat nė momentin e dhėnė nuk kanė rėndėsi pėr ne.

Pra, vėmendje quajmė tė drejtuarit dhe tė pėrqėndruarit e vetėdijes sonė nė njė ose nė disa objekte ose fenomene dhe tė shkėputurit nga ēdo gjė tjetėr.

Nė fillim vėmendja shkaktohet nga tė shfaqurit e objektit tė ri, nga rėndėsia qė ai ka pėr organizmin, nga ndryshimet e shumėllojshme tė ambjentit qė na rrethon ose faktorė tė tjerė.

Kėshtu p.sh foshnja, nėn ndikimi e njė tingulli tė fortė apo drite qė ndizet nė mėnyrė tė papritur, menjėherė kthen kokėn, fikson vėshtrimin dhe zgjat dorėn drejt saj. Por, nėse kjo do tė vazhdojė tė pėrsėritet atėherė nuk do tė ketė mė rėndėsi pėr organizmin dhe nuk do tė tėrheqė vėmėndjen. Po kėshtu edhe njė njeri i rritur, e ka tė vėshtirė ta pėrqėndrojė vėmendjen e tij nė njė material tė pavlerė apo nė njė fjalė monotone, pasi tė qėnit pa interes ose pėrsėritja e vazhdueshme bėjnė qė tė humbė interesi i organizmit pėr tė.

Nė qoftė se nė etapat e zhvillimit tė njeriut vėmendja mund tė shkaktohet vetėm nga sendet e perceptuara drejtpėrdrejt, nė etapat e mėvonshme tė zhvillimit ajo drejtohet nė objekte qė mund tė pėrfytyrohen ose mund tė merren me mend. Kėshtu p.sh fėmija sa mė tepėr rritet aq mė shumė mund tė bėjė abstraksion, tė largojė vėmendjen nga kushtet nė tė cilat gjendet nė momentin e dhėnė dhe tė pėrqėndrohet nė njė ngjarje tė jetuar mė parė ose tė hyjė mė nė brendėsi tė problemeve dhe detyrave me karakter logjik dhe t'i zgjidhė ato.

Tė gjitha kėto zhvillohen gradualisht tek njeriu.

Vėmendja nė ndryshim nga proceset e tjera psikike pėrbėn njė anė tė tė gjitha veprimtarive psikike tė njeriut. Nė ēdo moment tė dhėnė njeriu percepton diēka ose imagjinon diēka. Por nuk ka njė moment tė tillė qė ai tė merret vetėm me procesin e vėmendjes. Vėmendja duke qenė vetėm njė anė e psikikės luan njė rol tė madh gjatė perceptimit, tė menduarit dhe veprimtarisė jetėsore.

Gjithashtu ajo luan njė rol tė rėndėsishėm nė njohjen e realitetit objektiv dhe nė veprimtarinė praktike tė njeriut.
Nga tė gjithė ngacmuesit qė veprojnė nė njė moment tė caktuar mbi njeriun, perceptohen nė mėnyrė mė tė qartė dhe me tė plotė dhe mbahen mend mė mė mirė ata qė tėrheqin vėmendjen e njeriut. Prandaj themi se vėmėndja ėshtė kusht i domosdoshėm pėr kryerjen me sukses tė ēdo lloj veprimtarie qoftē mendore apo fizike.

Bazat fiziologjike tė vėmendjes

Pėr tė kuptuar bazat fiziologjike tė vėmėndjes rol tė rėndėsishėm luan vatra me nxitshmėri optimale d.m.th. pėrqėndrimi i nxitjes nervore nė disa seksione tė caktuara tė kores sė trurit dhe frenimi i sektorėve tė tjerė. Ky fenomen ngjet nė sajė tė induksionit reciprok. Vatra me nxitshmėri optimale, nė njė moment tė caktuar, pėrbėn sektorin mė krijues tė hemisferave tė mėdha tė trurit, nė tė cilat krijohen lehtė reflekse tė reja tė kushtėzuara dhe pėrpunohen me sukses diferencimet. Me kėtė vatėr lidhet puna mė e kthjellėt e vėmendjes.

Vatra me nxitshmėri optimale nuk qėndron vazhdimisht nė njė sektor tė kores, por ajo lėviz nga njėri sektor nė tjetrin.
Pėr tė dhėnė njė kuptim mė tė plotė mbi mekanizmat fiziologjike tė vėmendjes, njė rėndėsi tė madhe kanė dhe studimet shkencore mbi dominanten, vatrėn me nxitshmėri tė tillė qė dominon tė tjerat dhe mbisundon mbi to. Ndėrsa vatra me nxitshmėri optimale ėshtė e lėvizshme, dominantja ėshtė e qėndruehme.

Vėmendja ka shprehjen e saj tė jashtme dhe tė brendshme. Shprehja e jashtme e vėmendjes nė mimikėn dhe lėvizjet, veēanėrisht nė shprehjen e syve, drejtimin e vėshtrimit etj. Ndėrsa shprehja e brėndshme shfaqet nė tensionin nervor dhe muskulor qė shoqėrohet me lodhjen mendore, fizike dhe me ndryshim nė veprimtarinė e organeve tė brendshme si pulsi, frymėmarrja etj.

Llojet e vėmendjes

Duke pasur parasysh faktorėt qė e shkaktojnė vėmendjen, atė e ndajmė nė dy lloje kryesore - nė vėmendje tė vullnetshme dhe tė pavullnetshme.

Vėmendje tė pavullnetshme quajmė tė drejtuarit dhe tė pėrqėndruarit e veprimtarisė sonė psikike nė njė objekt apo fenomen, pa i vėnė vetes ndonjė qėllim tė caktuar dhe pa bėrė ndonjė pėrpjekje tė veēantė.

Shkaqet e nxitjes sė vėmendjes sė pavullnetshm janė tė ndryshėm pėr nga lloji dhe karakteristikat. Kėto shkaqe mund ti ndajmė nė dy kategori.

Nė kategorinė e parė tė shkaqeve bėn pjesė karakteri i ngacmuesit tė jashtėm. Kėtu duhet pėrmendur para sėgjithash, forca dhe intesiteti i ngacmuesit. Ēdo ngacmues i fortė: tingull i lartė, drita e fortė, goditjet e forta, nė mėnyrė tė pavullnetshme tėrheqin vėmendjen tonė.

Rol tė rėndėsishėm luan nė kėtė drejtim, jo vetėm forca absolute e ngacmuesit, por edhe ajo relative. Rėndėsi tė veēantė ka kontrasti ndėrmjet ngacmuesve. Dihet se qetėsia dhe zhurma, tė folurit me zė tė ulėt dhe tė lartė, errėsira dhe drita janė kontraste qė tėrheqin vėmendjen. Ose p.sh. madhėsia e njė objekti apo veēantia e tij nė krahėsim me objektet e tjera qė e rrethojnė e tėrheq mė shpejt vėmendjen. Ngacmuesit e rinj dhe ndryshimet e papritura tė ngacmuesve janė shkaqe tė rėndėsishme pėr tėrheqjen e vėmendjes. sė pavullnetshme.

Nė kategorinė e dytė tė shkaqeve qė tėrheqin vėmendjen e pavullnetshme bėn pjesė tė pėrputhurit e ngacmuesit tė jashtėm me gjėndjen e brėndshme tė njeriut e para sė gjithash me kėrkesat e tij. Kur na ka marrė uria, tė gjitha ngacmimet qė na kujtojnė ushqimin, si biseda pėr tė ngrėnit, era e kėndshme e gjellėve, etj, nė mėnyrė tė pavullnetshme na tėrheqin vėmendjen tonė. Ndėrsa kur jemi tė ngopur nuk ndodh njė gjė e tillė.

Pėr tėrheqien e vėmėndjes njė rol tė rėndėsishėm luajnė interesat e njeriut. Interesante, ėshtė ēdo gjė qė lidhet ngushtė me aktivitetin jetėsor tė njeriut ose me detyrat e tij kryesore.

Baza fiziologjike e vėmendjes sė pavullnetshme ėshtė refleksi orientues i quajtur "ē'ėshtė kjo?". Nė rastet e vėmėndjes sė pavullnetshme vatra me nxitshmėri optimale krijohet nė sajė tė refleksit orientues.

Vėmendja e vullnetshme ėshtė tė drejtuarit dhe tė pėrqėndruarit e vetėdijshėm tė veprimtarisė psikike mbi njė objekt apo fenomen me qėllim tė caktuar dhe nė mėnyrė tė planifikuar.

Vėmendja e vullnetshme ėshtė njė kusht i domosdoshėm pėr kryerjen me sukses tė ēdo pune fizike ose mendore. Ajo na ndihmon tė jemi mė efektiv dhe tė shpenzojmė mė pak kohė dhe energji gjatė kryerjes sė njė aktiviteti mendor ose fizik.
Vėmendja e vullnetshme krijon mundėsinė qė ne tė merremi jo vetėm me atė punė qė na intereson, por edhe me atė qė nuk paraqet interes tė drejtpėrdrejtė d.m.th. jo vetėm me atė qė na "pėlqen" por edhe me atė qė "duhet". Vėmendja e vullnetshme shfaqet jo vetėm nė sforcimin e vullnetit, por edhe nė tensionin e brendshėm nervor dhe psikik tė organizmit dhe me njė shpenzim tė caktuar energjie fizike dhe mendore.

Sa mė pak tėrheqės dhe interesant tė jetė fenomeni, sendi apo objekti, aq mė tepėr pėrpjekje kėrkon pėr tu pėrqėndruar vėmendja mbi tė, pra aq mė e vullnetshme duhet tė jetė vėmendja.

Vėmendja e vullnetshme dallohet dhe pėrcaktohet nga qėllimet dhe detyrat qė vemė para vetes nė veprimtarinė tonė, nga pėrgatitja paraprake dhe qėndrueshmėria e qėllimeve dhe motiveve tona.

Edhe vėmendja e vullnetshme lidhet ngusht me interesat e njeriut. Por, nė qoftė se vėmendja e pavullnetshme shkaktohej nga interesat e drejtpėrdrejta, vėmendja e pavullnetshme lidhet me interesat nė mėnyrė jo tė drejtpėrdrejtė.

Tė dyja llojet e vėmendjes janė tė lidhura ngushtė ndėrmjet tyre. Vėmendja e vullnetshme mund tė shndėrrohet nė vėmendje tė pavullnetshme dhe anasjelltas. P.sh ndodh qė njė lojė apo veprimtari e filluar me shumė interes e qė tėrheq vėmendjen nė mėnyrė tė pavullnetshme tė vėshtirėsohet, bėn qė tė bjerė interesi dhe pėr ta ēuar deri nė fund, kėrkohet pėrpjekje e vullnetshme d.m.th. kalon tek vėmendja e vullnetshme.

Nga pikėpamja e fiziologjike vėmendja e vullnetshme lidhet me vatrat me nxitje optimale nė koren e trurit, tė cilat shkakton dhe pėrforcohen nga sinjalet ngacmuese "fjalė". Kėto fjalė bėhen stimuli kryesor pėr tė drejtuar vėmendjen mbi kėtė apo atė objekt.

Veēoritė kryesore tė vėmendjes

Veēoritė kryesore tė vėmendjes janė: lėvisshmėria, pėrqėndrimi, vėllimi, shpėrndarja, qėndrueshmėria, paqėndrueshmėria dhe hutesa.

1. Lėvisshmėria e vėmendjes ėshtė aftėsia e vetėdijes pėr tė kaluar me lehtėsi nga njė objekt nė tjetrin ose nga njė lloj veprimtarie nė tjetrėn.

Lėvisshmėria e vėmendjes ėshtė njė veēori qė zhvillohet dhe edukohet nė veprimtarinė praktike tė njeriut. Ajo mund tė bėhet nė mėnyrė tė vullnetshme ose tė pavullnetshme. Kur bėhet nė mėnyrė tė vullnetshme, me njė qėllim tė caktuar quhet zhvendosje e vėmendjes. Ndėrsa kur bėhet pa ndonjė qėllim, quhet tėrheqje e vėmendjes.

Zhvendosja e vėmendjes bėhet herė me lehtėsi e herė me vėshtirėsi, kjo varet nga fakti se sa intensive ka qėnė ajo ndaj objekteve apo veprimtarisė sė parė si dhe nga karakteri i objekteve apo veprimeve tė reja ku ajo tani drejtohet.
Ashtu si veēoritė e tjera tė vėmendjes edhe lėvisshmėria e saj mund tė ushtrohet me anė tė lojrave dhe ushtrimeve tė ndryshme mendore nė mėnyrė qė tė fitohet aftėsia e kontrollit dhe zhvendosjes nė mėnyrė tė vullnetshme tė saj.

Kjo kėrkon aftėsi pėr tu orjentuar dhe pėrshtatur mė shpejt me kushtet ose rrethanat qė ndryshojnė nė mėnyrė tė papritur.
Baza fiziologjike e lėvisshmėrisė sė vėmendjes ėshtė zhvendosja e vatrės mė nxitshmėri optimale nga njė qėndėr e kores sė trurit nė njė qėndėr tjetėr tė saj.

2. Pėrqėndrim tė vėmendjes kemi atėhere, kur e drejtojmė atė nė njė objekt ose nė njė lloj veprimtarie. Pėrqėndrimi ėshtė fenomen i kundėrt me shpėrndarjen e vėmendjes dhe karakterizohet nga shkalla e drejtimit tė saj nė njė objekt tė caktuar dhe shkalla e shkėputjes nga objektet e tjera. E tillė ėshtė vėmendja p.sh. kur shkojmė perin nė gjilpėrė, kur zgjidhim njė detyrė mendore, dėgjojmė njė tregim interesant etj.

Tė pėrqėndruarit e vėmendjes luan njė rol tė madh si nė procesin e pėrvetėsimit tė njohurive ashtu dhe nė kryerjen me sukses tė detyrave apo veprimtarive tė tjera jetėsore. Aftėsia e pėrqėndrimit tė vėmendjes nuk ėshtė e lindur. Ajo mund tė zhvillohet dhe edukohet nė veprimtarinė e pėrditshme, veēanėrisht gjatė proceseve mėsimore.

Baza fiziologjike e pėrqėndrimit tė vėmendjes sė vullnetshme ėshtė vatra e nxitjes optimale nė njė nga sektorėt e kores sė trurit qė shoqėrohet nga njė frenim i fuqishėm i sektorėve tė tjerė aktiv.

3. Vėllimi i vėmendjes karakterizohet nga sasia e objekteve qė mund tė pasqyrohen shpejt, njėkohėsisht dhe me qartėsi tė njejtė nė vetėdijen tonė. Vėllimi i vėmendjes ėshtė njė cilėsi pozitive dhe ka njė rėndėsi tė madhe pėr jetėn e njeriut. Sipas vėllimit vėmendja mund tė jetė e ngushtė ose e gjėrė. Pėr tė pėrcaktuar vėllimin e vėmendjes pėrdoret njė aparat qė quhet tahistoskop. Nga rezultatet e eksperimenteve ėshtė vėrtetuar se njeriu i rritur mund tė kapė me vėmendjen e tij brenda 1/20 fraksion tė sekondės, mesatarisht 4-6 objekte njėkohėsisht tė cilėt nuk kanė lidhje ndėrmjet tyre, ndėrsa fėmijėt e moshės 6 vjeē mund tė kapin 1-2. Dhe nė qoftė se sendet kanė lidhje ndėrmjet tyre ky numėr rritet.

Baza fiziologjike e vėllimit tė vėmendjes ėshtė tė zgjeruarit ose tė ngushtuarit e vatrave me nxitshmėri optimale nė koren e trurit.

4. Shpėrndarja e vėmendjes nėnkupton njė organizim tė tillė tė veprimtarisė psikike gjatė sė cilės kryhen njėkohėsisht dy ose mė tepėr veprime. Aftėsia pėr ta shpėrndarė vėmendjen luan njė rol tė madh nė ēdo lloj pune.
Shpėrndarja e vėmendjes varet shumė nga shkalla e zotėrimit tė veprimeve tė dhėna. Sa mė shumė qė ta njohim njė veprim, sa mė i zakonshėm qė tė jetė bėrė ai, aq mė lehtė e kemi qė ta kryejmė atė njėkohėsisht me veprime tė tjera.

5. Qėndrueshmėria e vėmendjes ėshtė aftėsia pėr ta ruajtur atė pėr njė kohė tė gjatė nė njė objekt ose fenomen tė caktuar. Treguesi i qėndrueshmėrisė sė vėmendjes ėshtėkoha, gjatė sė cilės bėhet pasqyrimi i sendeve apo i veprimtarive tė ndryshme nė vetėdijen tonė. Duhet pasur parasysh se me qėndrueshmėri tė vėmendjes nuk do tė kuptojmė vetėm drejtimin e saj tė vazhdueshėm nė po tė njejtin objekt.

Objektet e veprimtarisė mund tė ndryshohen, ndėrsa vėmendja drejtohet vazhdimisht mbi veprimtarinė nė mėnyrė tė qėndrueshme. Pėr kryerjen e ēdo pune kėrkohet njė kohė e caktuar. Prandaj, ēdo njeri duhet tė ketė vėmendje tė qėndrueshme, sepse po nuk mundi ta pėrqėndrojė vėmendjen pėr njė kohė tė mjaftueshme mbi njė pbjekt, ai nuk do tė mundet as tė luaj, as tė mėsojė e as tė kryej ndonjė punė tė dobishme.

Qėndrueshmėria e vėmendjes varet nga pėrmbajtja e punės ose karakteri i objektit. Nė qoftė se puna ose objekti ku drejtohet vėmendja ėshtė me pėrmbajtje tė pasur dhe interesante, atėhere dhe qėndrueshmėria e saj do tė ruhet pėr njė kohė tė gjatė. Por, nė qoftė se objekti do tė jetė i varfėr nga pėrmbajtja, vėmendja do tė lėkundet dhe nuk do tė pėrqėndrohet.
Pėr ruajtjen e qėndrueshmėrisė sė vėmendjes rol tė rėndėsishėm luajnė edhe faktorė tė tillė si gjendja emocionale, vullneti, interesat, kushtet e pėrshtatshme tė punės, gjendja shėndetėsore, si dhe evitimi i shkaqeve tė tjera qė pengojnė pėrqėndrimin.

6. Lėkundja e vėmendjes shprehet nė mungesėn e qėndrueshmėrisė sė saj pėr njė kohė tė gjatė nė njė objekt tė caktuar. Lėkundjen e vėmendjes duhet ta dallojmė nga rritja ose ulja e pėrqėndrimi tė vėmendjes, kur ajo brenda njė kohe tė shkurtėr bėhet mė pak ose mė shumė e qėndrueshme. Lėkundjet e vėmendjes i vėrejmė edhe atėhere kur ajo ėshtė e pėrqėndruar. Kėto lėkundje shprehen nė faktin se gjatė pėrqėndrimit tė saj nė njė veprimtari tė caktuar, ajo nė momente tė ndryshme kalon nga objekti kryesor tek njė objekt tjetėr dhe pas pak kohe kthehet pėrsėri tek kryesori.

Lėkundja e vėmendjes shkaktohet nga lodhja e qendrave nervore nė procesin e veprimtarisė qė kryhet me vėmendje intensive.

Hutesa

Hutesa ėshtė shfaqja e kundėrt e vėmendjes. Nė rastin tonė ėshtė njė situatė kur njeriu nuk ėshtė nė gjėndje ta pėrqėndrojė dhe ta ruajė vėmendjen pėr njė kohė tė gjatė nė asnjė objekt, po pėrkundrazi shkėputet shpesh nga kėto objekte nėn ndikimin e ngacmuesve tė jashtėm qė nuk kanė rėndėsi.

Shkaqet e hutesės janė tė ndryshme. Njohja e tyre ėshtė e domosdoshme nė mėnyrė qė ajo tė luftohet. Shkaku i hutesės mund tė jetė ērregullimi i pėrgjithshėm i sistemit nervor (nevrastenia), anemia etj Nganjėherė hutesa ėshtė rezultat i lodhjeve fizike dhe mendore, rezultat i emocioneve tė forta dhe vuajtjeve, tronditjeve tė rėnda. Njė nga shkaqet e hutesės ėshtė mbingarkesa e trurit me pėrshtyoje tė shumta, jashtė mase. Mungesa e njė regjimi tė kujdesshėm ku ti lihet hapsire pushimit, argėtimit dhe zbavitjes ėshtė gjithashtu njė faktor qė ndikon nė shfaqen e hutesės.

Nė arsim p.sh. mėsimet e mėrzitshme, monotone, qė nuk kėrkojnė pėrpjekje tė vullnetshme janė gjithashtu njė nga burimet e hutesės.

Kapitulli 6

KUJTESA

Njohuri tė pėrgjithshme mbi kujtesėn

Figurat e sendeve dhe objekteve qė na rrethojnė, tė cilat lindin gjatė proceseve tė ndijimeve dhe perceptimeve, nuk zhduken edhe pasi kėto sende apo objekte pushojnė sė vepruari mbi organet e shqisave tona.

Njė figurė, ndjenjė apo mendim i perceptuar nga njeriu, nuk mund tė zhduket pa lėnė gjurmė mbi organizėm, por ai mbahet mend, ruhet dhe mund tė riprodhohet nė tė ardhmen. Pra, kujtesa si proces psikik pėrbėhet nga tė mbajturit mend, tė ruajturit dhe tė riprodhuarit. Nė kujtesė, pėrveē proceseve pėrbėrėse tė mė sipėrme, bėn pjesė edhe njohja.

Procesi i riprodhimit dhe i njohjes mund tė kryhet vetėm nė sajė tė tė mbajturit mend dhe tė tė ruajturit nė vetėdije tė tė gjitha atyre qė ne kemi perceptuar, menduar dhe jetuar mė parė. Nė qoftė se mungon aftėsia e tė mbajturit mend ose e ruajtjes nė trurin tonė, atėhere ne nuk do tė kemi mundėsi t'i riprodhojmė ose t'i njohim kur t'i riperceptojmė ato. Proceset kryesore tė kujtesės janė: tė mbajturit mend, tė ruajturit, tė riprodhuarit dhe njohja. Tė mbajturit mend dhe tė ruajturit janė proces bazė tė kujtesės, ndėra tė riprodhuarit dhe tė njohurit janė procese qė rrjedhin prej tyre.

Procesi kundėrt i kujtesės ėshtė harresa.

Kujtesa si njė proces psikik luan njė rol shumė tė rėndėsishėm nė jetėn e njeriut. Nė qoftė se njė njeri do tė harronte gjithēka qė kishte perceptuar, qė kishte ndjerė dhe qė kishte bėrė, atėhere tė ky njeri do tė ishte i pamundur zhvillimi psikik.
Gjatė procesit tė tė mėsuarit njeriu pasuron kujtesėn e tij jo vetėm me njohuri tė cilat i fiton nga pėrvoja personale, por edhe ato njohuri qė janė grumbulluar ndėr vite nga brezat e shkuar.

Pa kujtesėn njeriu nuk do tė ishte nė gjėndje tė mėsonte asgjė tė re dhe nuk do tė ishte nė gjėndje tė vepronte.
Kujtesė quajmė atė proces psikik kur mbajmė mend, ruajmė, riprodhojmė dhe njohim ēdo gjė qė kemi perceptuar, menduar, jetuar dhe vepruar mė parė. Me fjalė tė tjera mund tė themi se kujtesė quhet pasqyrimi i pėrvojės sė kaluar nė vetėdijen tonė.

Pėrfytyrimet


Si bazė kryesore pėr kujtesėn shėrbejnė pėrfytyrimet.

Pėrfytyrimet janė tė ngjashme me perceptimet. Por, nėse figurat e perceptimeve lindin nga kontakti i drejtpėrdrejtė me objektet apo sendet mė organet e shqisave, figurat e pėrfytyrimeve lindin nė bazė tė perceptimeve tė kaluara. Kėshtu p.sh. me sy tė mbyllur njeriu mund tė pėrfytyrojė ēfarėdo objekti qė ka pas perceptuar mė parė.

Pėrfytyrimet ndryshojnė nga figurat e perceptimeve. Ky ndryshim vėrehet nė kėto drejtime:

a) Perceptimet janė mė tė qarta dhe mė tė sakta nga figurat e pėrfytyrimeve. P.sh. figura e njė njeriu pėrfytyrohet qartė kur ai qėndron para nesh, ndėrsa kur nuk e perceptojmė drejtpėrsėdrejti me anė tė organeve tė shqisave, figura e tij shfaqet si e zbetė dhe e turbullt.

b) Pėrfytyrimet shpesh janė fragmentare d.m.th. tė pjesshme, nė krahasim me perceptimet, tė cilat janė tė plota. Kėshtu p.sh. nėse do tė pėrpiqemi tė pėrfytyrojmė njė njeri tė njohur me tė gjitha veēoritē e tij, do tė mund tė sjellim para syve tė mendjes herė fytyrėn e tij, herė buzėqeshjen, herė zėrin, herė mėnyrėn e veshjes etj, etj.
Zakonisht pėrfytyrojmė mė qartė ato gjėra qė na lėnė mė shumė mbresa.

c) Figurat e perceptimeve qėndrojnė nė vetėdijen tonė pėrderisa objekti vepron mbi organet e shqisave, ndėrsa figurat e pėrfytyrimeve janė tė paqėndrueshme. Kėshtu, po tė pėrpiqemi tė pėrfytyrojmė figurėn e ndonjė tė afėrmit tonė, kjo figurė nuk do tė qėndrojė gjatė pėrpara syve tė mėndjes, por shpejt do tė zėvendėsohet me njė tjetėr figurė. Pėr ta ringjallur (pėrsėri) pėrfytyrimin e njė objekti tė caktuar duhet tė bėjmė disa pėrpjekje tė vullnetshme.

d) Sė fundi, pėrfytyrimet kanė karakter pėrgjithėsues, ato janė pėrgjithėsimi i perceptimeve, sepse nė tė shumtėn e rasteve, kanė tė bėjnė me njė farė pėrpunimi tė figurave tė perceptimeve. P. sh. pėrfytyrimi i njė tė afėrmi qė ndodhet larg nesh ndodh duke pėrpunuar perceptime tė ndryshme tė tij dhe duke formuar me to njė figurė tė vetme. Kjo si rezultat i pėrgjithėsimit tė rasteve tė veēanta tė perceptimeve.

Pėrfytyrimet pėrmbajnė nė vetvete figura tė imagjinatės, tė tė menduarit dhe tė ndjenjave.

Baza fiziologjike e kujtesės

Njeriu mban mend, ruan, riprodhon dhe njeh sendet qė ka parė e dėgjuar nė sajė tė vetisė qė ka truri.

Me shprehjen "veti plastike e trurit" duhet tė kuptojmė aftėsinė qė ka truri pėr tė fiksuar dhe ruajtur gjurmėt qė lėnė ngacmuesit e ndryshėm kur veprojnė mbi organet e shqisave tona. Kėshtu p.sh. veprimi i objekteve ose i sendeve tė ndryshme mbi ne, lė gjurmė pėr pak kohė ose mundet edhe pėr kohė tė gjatė varėsisht nga lloji. Pėrderisa kėto gjurmė (ndryshe lidhje nervore) ruhen, ne jemi nėgjėndje t'i riprodhojmė mė mėndjen tonė sa herė tė duam figurat ose perceptimet e sendeve objekteve apo fenomeneve tė perceptuara mė parė, ose mund t'i njohim ato kur i riperceptojmė.

Gjatė ditės, kur jemi nė rrugė, nė punė ose nė shtėpi ne fitojmė mbresa tė shumta; d.m.th. nė trurin tonė formohen lidhje nervore tė ndryshme. Por jo tė gjitha kėto lidhje nervore ruhen njėlloj nė kujtesė. Shumė nga kėto mbresa zhduken shmė shpejt.
Tė mbajturit mend, ruajtja, riprodhimi dhe njohja varen dhe kanė lidhje me shumė faktorė. Ato varen nga kushte tė caktuara dhe janė nėn ndikimin e lidhjeve tė ndryshme qė ekzistojnė ndėrmjet tyre.

Mbajtja mend e figurave, mendimeve, fjalėve, ndjenjave, lėvizjeve, ngjarjeve ose fakteve ndodhet nė lidhje tė ngushtė tė njėrės mbresė me mbresat e tjera, nė varėsi tė veprimit tė tyre mbi shqisat tona.
Nė bazėn e veprimtarisė sė kujtesės qėndrojnė lidhjet e pėrkohshme nervore.

Proceset kryesore tė kujtesės

Proceset kryesore tė kujtesės janė:
1.Tė mbajturit mend. Ky ėshtė procesi bazė i kujtesės. Tė mbash mend do tė thotė tė krijosh nė tru lidhje tė pėrkohshme. Tė mbajturit mend mund tė jetė i vullnetshėm dhe i pavullnetshėm, mekanik ose logjik.

a) Tė mbajturit mend i pavullnetshėm ėshtė atėhere kur nuk i kemi vėnė vetes qėllim tė caktuar. Kėshtu, p.sh. ne mbajmė mend objekte, ngjarje, tinguj etj ..etj pa i vėnė vetes qėllim pa u sforcuar, vetėvetiiu dhe pa e planifikuar njė gjė tė tillė. Zakonisht mbahet mend, nė radhė tė parė gjithėēka qė na tėrheq dhe qė na intereson. Nė raste tė tilla themi "kėtė nuk do tė harroj kurrė" qoftė kjo ngjarje ose ēfarėdo tjetėr qė na ka lėnė gjurmė tė forta.

Njė pjesė e madhe e mbresave tė fėmijėrisė sė hershme janė tė pavullnetshme dhe shumė tė forta. Megjithėse tė fituara nė fėmijėri, ato mund tė ruhen gjatė gjithė jetės Por kuptohet se kėto lloj mbresash, kanė karakter tė rastit dhe episodit (janė fragmentare) prandaj nuk mund t'i sigurojnė njeriut njohuri sistematike. Mbajtja mend nė mėnyrė tė pavullnetshme nuk mund tė luajė ndonjė rol kryesor nė jetėn e njeriut.

b) Tė mbajturit mend i vullnetshėm ėshtė njė veprimtari e ndėrgjegjshme qė ndihmon efektivisht nė pajisjen e njeriut. Ajo zhvillohet dhe edukohet gjatė jetės sė njeriut dhe mund tė perfeksionohet mė tej gjatė ushtrimit tė saj. Ky lloj tė mbajturi mend kėrkon qėllim paraprak dhe pėrpjekje pėr tu realizuar, ai nuk ėshtė i rastėsishėm.

c) Tė mbajturit mend mekanik bazohet nė lidhjen e jashtme tė objekteve, nė lidhjen formale tė tyre. P.sh. tė mbajturit mend tė vargjeve poetike qė kanė rimė, pra duke u bazuar thjeshtė tek renditja ee fjalėve njėra pas tjetrės. Ky lloj tė mbajturi mend realizohet nė sajė tė pėrsėritjeve tėshpeshta dhe tė njėllojta. Nė vjersha ose poezi fillimi i frazės paraardhėse lidhet mekanikisht me atė tė mėpasshmen, aq sa ndodh qė nuk mund ta fillojmė dot nė mes apo nė njė pjesė tjetėr vetėmse duke ja nisur nga e para.

Njeriu duke mbajtur mend perceptimin e objekteve, tė veprimeve dhe tė fjalėve vetėm sipas renditjes sė tyre nė hapsirė, nuk shquan kryesoren, prandaj dhe njohuritė ndonjherė marrin karakter formal. Por, kjo nuk do tė thotė qė njeriut nuk i vlen tė mbajturit mend mekanik. Pėrkundrazi, kur mėsojmė pėrmendėsh, ose kur duam tė mbajmė mend emra, tituj, shifra, adresa, fjalė, formula etj nuk mund tė bėjmė dot pa kėtė lloj tė mbajturi mėnd.

d) Tė mbajturit mend logjik ndryshe nga ai mekanik, bazohet nė tė kuptuarit e thelbi apo brendisė sė objekteve, sendeve ose ēshtjeve qė kemi perceptuar nė tė kaluarėn. Zakonisht ai lidhet me zbulimin e lidhjeve tė brėndshme tė objekteve dhe fenomeneve, me krahasimin, analizėn e fakteve, nxjerrjen e konkluzjoneve dhe ndėrthurjen e njohurive tė reja me ato tė kaluarat.

Tė mbajturit mend logjik ėshtė shumė herė mė produktiv sesa ai mekanik, por tė dy janė tė nevojshėm dhe janė tė lidhur ngushtė me njėri tjetrin.

2) Tė ruajturit. Ky ėshtė njė ndėr proceset bazė tė kujtesės. Tė ruash nė kujtesė do tė thotė tė fiksosh dhe t'i mbash pėr njė kohė tė gjatė ato lidhje qė krijohen nėpėrmjet tė mbajturit mend.

Lidhjet e pėrkohshme nervore qė fiksohen nė tru ndryshohen nėn ndikimin e veprimit tė ngacmimeve tė reja. Procese i ruajtjes nuk ėshtė njė proces mekanik i kujtesės. Ai ėshtė proces krijues, sepse njohuritė e fituara mė parė, gjatė kohės sė ruajtjes pėsojnė ndryshime, pėrpunohen, lidhen ndėrmjet tyre dhe kombinohen me njhuri tė reja.

Nė trurin e njeriut ruhen pėr njė kohė shumė tė gjatė ato lidhje nervore, tė cilat kanė rėndėsi jetike pėr rritjen dhe zhvillimin e gjithanshėm tė njeriut. Prandaj ėshtė e rėndėsishme qė nė rininė e tij njeriu tė pėrpiqet tė formojė lidhje nervore qė do t'i shėrbejnė atij pėr tė ardhmen pasi ėshtė vėrtetuar se qelizat nervore kanė aftėsi tė madhe pune nė rini dhe ato dobėsohet gradualisht nė pleqėri. Kėshtu p.sh. nė pleqėri, njeriu ruan mirė nė vetė dijen e tij dhe riprodhon mendimet, fjalėt ose shprehitė e fituara nė rini dhe harron mė lehtė ato tė rejat.

3) Tė njohurit. Ky ėshtė proces rezultativ i kujtesės, sepse vjen si rezultat i tė mbajturit mend dhe i tė ruajturi. Tė njohurit shprehet me riperceptimin e objekteve dhe fenomeneve, tė cilat i kemi perceptuar mė parė dhe shfaqet me riaktivizimin e lidhjeve nervore tė mėhershme.

4) Riprodhimi. Ky ėshtė proces i kujtesės, i cili shprehet nė ringjalljen e lidhjeve tė pėrkohshme nervore qė janė formuar nė vetėdijen e njeriut gjatė procesit tė tė mbajturit mend dhe qė ruhen nė trurin e tij. Riprodhimi ėshtė proces rezultativ i kujtesės. Por, ndryshe nga njohja, riprodhimi ėshtė dy llojesh: i vullnetshėm dhe i pavullnetshėm.

Riprodhimi ėshtė i pavullnetshėm kur ky proces ndodh pa ndonjė qėllim tė caktuar dhe pa e planifikuar mė parė. P.sh. nėse dikush na kujton njė ngjarje tė jetuar mė parė, ne e riprodhojmė atė dhe bashkė me tė na vijnė nė mėndje ngjarje tė tjera qė mund tė mos kenė lidhje tė drejtpėrdrejtė me tė, ky riprodhim ėshtė i pavullnetshėm dhe lind pa u sforcuar.

Ndėrsa riprodhimi i vullnetshėm ėshtė mė i vėshtirė nė krahasim me njohjen dhe riprodhimin e pavullnetshėm. Ka raste p.sh. qė sendet, objektet ose fenomenet nuk jemi nė gjėndje t'i riprodhojmė atėherė kur na kėrkohet. Nė kėtė rast na duhet ta riperceptojmė atė qė na kėrkohet me qėllim qė tė ringjallim nė vetėdijen tonė lidhjet e pėrkohshme nervore.

5) Harresa. Harresa ėshtė procesi i kundėrt i kujtesės, njė shfaqe e saj, por me natyrė tjetėr tė ndryshme nga proceset e tjera. Studimet e bėra tregojnė se jo tė gjitha lidhjett nervore qė janė formuar gjatė procesit tė tė mbajturit mend ruhen nė trurin e njeriut. Pėrkundrazi, nėn ndikimi e gjėrave ose ngjarjeve tė reja qė mėson njeriu, lidhjet e vjetra nervore dobėsohen dhe ngandonjėherė zhduken fare. prandaj, harresa ėshtė shprehja e zhdukjes sė pėrvojės nga vetėdija jonė.
Harresa ka dy shkaqe dhe mund tė jetė: e pėrkohshme dhe e pėrhershme.

Harresa e pėrkohshme ka si bazė fiziologjike frenimin e pėrkohshėm tė lidhjeve nervore. P.sh. kur na kėrkohet njė emėr apo ngjarje qė ne e dimė shumė mirė mirėpo pėr momentin nuk na kujtohet.

Harresa e pėrhershme kur edhe pas pėrpjekjeve tė ndryshme dhe tė herėpashershme pėr tė kujtuar diēka nuk kemi rezultat, kjo sepse lidhjet e pėrkohshme nervore janė kėputur.

Pėr tė luftuar harresėn na shėrben pėrsėritja e rregullt nė intervale kohe e saj dhe praktikimi i saj.
Nga ana tjetėr harresa ėshtė njė proces i natyrshėm dhe i domosdoshėm, sepse njeriu po tė mbante mend gjithėēka qė perceptonte, kujtesa e tij do tė mbushej me gjėra tė vogla e tė parėndėsishme e si pasojė truri do tė lodhej shpejt.

Llojet e kujtesės

Llojet e kujtesės janė: kujtesa motorike ose lėvizore, kujtesa figurative, kujtesa logjike, kujtesa mekanike dhe kujtesa emocionale.

Kujtesa motorike ose lėvizore ėshtė kujtesa e tė mbajturit mend, e tė ruajturit, e njohjes, dhe e tė riprodhuarit tė lėvizjeve tė perceptuara mė parė.

P.sh. kjo ndodh kur na kėrkohet tė imitojmė njė lėvizje perceptuar mė parė ose njė ushtrim fizik tė mėsuar mė parė.
Kujtesa figurative ėshtė kujtesa e tė mbajturit mend, e tė ruajturit dhe tė riprodhuarit dhe njohjes sė figurave tė sendeve qė kemi parė mė parė. Kėtė lloj kujtese e kemi p.sh. kur pasi ke mi parė njė tablo, arrijmė tė riprodhojmė ato gjėra qė kemi perceptuar nė tė.

Kjo lloj kujtese zakonisht ėshtė mė zhvilluar tek fėmijėt e vegjėl, prandaj dhe librat e tyre me pėrralla ose tregime janė tė mbushur me ilustrime dhe figura, sepse kjo i ndihmon ata pėr ta kujtuar dhe riprodhuar mė mirė njė ngjarje.

Kujtesa logjike ėshtė kujtesa e tė mbajturit mend, e tė ruajturit, e njohjes dhe tė riprodhuarit e pėrmbajtjes ose mendimit kryesor tė njė pjese tregimi ose thelbi apo idesė kryesore tė njė libri. Me anė tė kėsaj ne mbajmė mend dhe riprodhojmė mendimet kryesore tė shprehura me anė tė fjalėve duke ndijekur njė rrjedhė logjike mendimi nė njė drejtim tė caktuar.

Kujtesa mekanike ėshtė kujtesa e tė mbajturit mend, njohjes dhe tė riprodhimit tė njė vargu, vjershe, poezie apo tregimi nė mėnyrė tė fjalpėrfjalshme duke u fokusuar thjesh tek renditja e sakte e fjalėve sipas njė rendit tė pėrcaktuar. Kjo zakonisht mundėsohet nga rima qė kanė vargjet ose nga pėrsėritja e shpeshtė e tyre.

Kujtesa emocionale ėshtė kujtesa e tė mbajturit mend, e tė ruajturit, e njohjes dhe riprodhimit tė ndjenjave dhe emocioneve tė jetuara mė parė. Kėtė lloj kujtese e kemi atėhere kur mbajmė mend, ruajmė, njohim dhe riprodhojmė objekte ose ngjarje qė na kanė bėrė shumė pėrshtypje nė jetė, qė na kanė lėnė mė shumė mbresa dhe na kanė prekur mė shumė.

Tipet e kujtesės

Ne flasim pėr tipet e kujtesės duke pasur parasysh edhe ndryshimet individuale tė njerėzve ė fushėn e kujtesės.
Tipet e kujtesės janė: pamore, dėgjimore, muskularo-lėvizore dhe tipi i pėrzier.

Nė njerėz tė ndryshėm kujtesa paraqitet e ndryshme. Kėshtu p.sh. disa njerėz kanė mė shumė tė zhvilluar tipin pamor, disa atė dėgjimor tė tjerė tipin muskularo-lėvizor kjo varet nga personi. Pėr tė pėrcaktuar se cilit tip kujtese i pėrket dikush, duhet tė nisemi nga analizatori qė luan rolin kryesor. P.sh. disa njerėz e mbajnė mend mė mirė diēka nėse e dėgjojnė, tė tjerė nėse e shohin me lėvizje apo me skica dhe figura etj.

Por ka dhe nga ata qė ikombinojnė tė dhitha kėto. Ky lloj tipi kujtese ėshtė mė i pėrhapur dhe mė frytdhėnės pėr njeriun nė aktivitetin e tij.


Edituar pėr herė tė fundit nga erikson nė 18.01.10 20:18, edituar 2 herė gjithsej
avatar
Erikson

Nuk them se kam gjetur te verteten, por me te vertet se kjo qe kam nuk di....


41


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

PSIKOLOGJIA ...

Mesazh  Erikson prej 18.10.09 14:30

Kapitulli 7

IMAGJINATA

Njohuri tė pėrgjithshme pėr imagjinatėn

Kemi thėnė se me anė tė perceptimeve njeriu pasqyron nė vetėdijen e vet sendet dhe fenomenet nė tėrėsi qė veprojnė drejtpėrsėdrejti nė organet e shqisave. Kėshtu, gjatė jetės sė tij njeriu percepton njė numėr tė madh sendesh dhe fenomenesh, qė ruhen nė kujtesė dhe qė shpesh riprodhohen nė vetėdijen e tij. Nė kėto raste kemi tė bėjmė me pėrfytyrimet.

Por, nė vetėdijen tonė krijojmė shpesh edhe figura tė reja sendesh e fenomenesh, megjithėse ato nuk i kemi perceptuar drejtpėrsėdrejti.

Kėshtu ndodh shpesh kur dėgjojmė njė histori, kur lexojmė njė roman apo tregim, ne krijojmė nė vetėdijen tonė figura tė reja tė pa perceptuara drejtpėrsėdrejti thjeshtė ato i ndėrtojmė nė bazė tė asaj qė lexojmė ose dėgjojmė. Pra, ėshtė e qartė se kėto janė thjeshtė fantazi ose imagjinatė e jona.
Megjithatė, perceptimet dhe pėrfytyrimet e kujtesės qėndrojnė nė bazė tė imagjinatės.

Vėrtet mund tė mos e kemi perceptuar drejtpėrsėdrejti diēka, por ne ruajmė nė kujtesėn tonė figura dhe pėrfytyrime tė ndryshme tė mara nga realiteti, dhe tė cilat duke i kombinuar me njėra-tjetrėn nxjerrim njė figurė tė re tė asaj qė po dėgjojmė ose lexojmė.

Tė gjitha kėto rezerva ruhen nė kujtesėn tonė.

Me anė tė tė menduarit njeriu i pėrpunon dhe i kombinon nė mėnyrė krijuese pėrfytyrimet e kujtesės pėr tė nxjerrė figura tė reja tė imagjinatės.

Pra, imagjinata nuk ėshtė njė bashkim mekanik, por logjik, krijues i sendeve dhe i fenomeneve tė perceptuara mė parė. Imagjinata megjithėse mbėshtet nė perceptimet dhe pėrfytyrimet e kujtesės, ėshtė njė proces mė i ndėrlikuar se ato.

Sa mė shumė rezerva perceptimesh dhe pėrfytyrimesh tė ketė njeriu aq mė tė pasur e ka pėrmbajtjen e imagjinatės. Pra, pėrmbajtja e imagjinatės dhe zhvillimi i saj varen shumė nga pėrvoja dhe njohuritė e njeriut.

Imagjinata dhe veprimtaria e saj

Imagjinata luan njė rol tė rėndėsishėm nė pasqyrimin e botės reale nė vetėdijen tonė. Ajo ka rėndėsi tė gjithanshme nė veprimtarinė e njeriut pėr njohjen dhe shndėrrimin e botės. Imagjinata na zgjeron horizontin e dijeve, duke hapur "dritare" tė shumta pėr tė njohur zhvillimin e botės njerėzore qė nga zanafilla e saj.

Me anė tė saj tė njihemi mė mirė me tė kaluarėn tonė, tė zgjerojmė tablonė e sotme dhe tė ndėrtojmė pėrfytyrime tė sė ardhmes sonė.

Ku mė pak e ku mė shumė, imagjinata i ushqen njerėzit e tė gjitha fushave dhe sferave tė veprimatarisė njerėzore por nė mėnyrė tė veēantė ajo i shėrben artistėve dhe shkrimėtarėve nė punėt e tyre krijuese. Por, megjithatė ajo nuk ėshtė "pronė" vetėm e tyre por ajo i shėrben edhe zhvillimit teknologjik dhe shkencor.

Imagjinata ka lidhje edhe me procese tė tjera psikike, sidomos me ndjenjat. Ajo shpesh herė ndikon tek njeriu duke i sjellė entuziazėm dhe zell tė dobishėm, P.sh. fjalėt artistike tė mėsuesit tė letėrsisė i japin krah imagjinatės sė nxėnėsve, qė bėhet pėr ta burim ndjenjash dhe emocionesh.

Fantazia e lindur nga fjalėt dhe veprat e dobishme, i shėrben njeriut pėr ta motivuar tė jetė kėmbėngulės, t'i kalojė pengesat e ndryshme dhe e nxit atė pėr tė arritur qėllime tė dobishme. Pra, fantazia nė kėto raste lidhet me vullnetin.

Llojet e imagjinatės

Llojet kryesore tė imagjinatės janė kėto: imagjinata e pavullnetshme ose pasive, e vullnetshme, aktive, imagjinata riprodhuese dhe imagjinata krijuese.

a. Imagjinata e pavullnetshme. Nė kėtė lloj imagjinate krijimi i figurave tė reja tė sendeve apo fenomeneve nuk i nėnshtrohet vullnetit tė njeriut, prandaj dhe quhet e pavullnetshme ose pasive. P.sh. gjatė leximit tė njė romani nė mėnyrė tė pavullnetshme na krijohen nė fantazinė tonė, figura njerėzish, peizazhe, tablo apo skena ku zhvillohen ngjariet etj.

Fantazia e pavullnetshme ėshtė shpesh fantazia e njerėzve tė plogėsht dhe me vullnet tė dobėt. Ajo kthehet tek kėta njerėz nė njė ėndėrr boshe ose siē thotė populli, nė njė "ėndėrr nėn diell".
Ėndėrra tė tilla boshe dhe tė dėmshme e shkėputin njeriun nga realiteti, nga veprimtaria e pėrbashkėt shoqėrore dhe ia paralizojnė vullnetin.

Nė llojin e imagjinatės sė pavullnetshme futen edhe ėndėrrat e gjumit. Ėndėrrat e gjumit zakonisht krijojnė figura tė ēuditshme, megjithatė ato kurdoherė janė tė lidhura me jetėn reale tė njeriut. Ėndėrrat e gjumit gjejnė shpjegim shkencor. Njė grup i tyre janė mbresat e fuqishme tė jetės sė pėrditshme, ngjarjet e rėndėsishme, ērregullimet e ndryshme dhe mosfunksionim normal i organizmit etj.

Ka dhe grupe tė tjera ėndėrrash tė cilat akoma mbeten mister pėr shkencėn dhe qė shpjegohen nga parapsikologjia dhe feja.

b) Imagjinata e vullnetshme ose aktive. Kemi tė bėjmė me kėtė lloj imagjinate kur nė vetėdijen tonė krijohen figura tė reja, duke iu nėnshtruar njė qėllimi tė paracaktuar. P.sh. piktori para se tė krijojė njė vepėr tė re artistike realiste pa e parė drejtpėrsėdrejti nė realitet, ai bėn fillimisht disa skica tė ndryshme nė lidhje me atė temė tė cilat mund t'i marrė nga realiteti, mė pas i pėrpunon dhe i ndėrthur sėbashku dhe nė bazė tė tyre krijon njė tabllo tė vetme.

Pra, nė kėtė lloj imagjinate merr pjesė vullneti, prandaj dhe quhet imagjinatė e vullnetshme.

Tė gjithaveprat e artit, zbulimet shkencore, shpikjet, etj, janė produkt i imagjinatės sė vullnetshme.

c) Imagjinata riprodhuese. Figurat e imagjinatės riprodhuese janė tė lidhura me sende, ngjarje apo fenomene, qė kanė qėnė ose janė, por qė nuk i kemi perceptuar ndonjėherė drejtpėrsėdrejti.
Figurat e imagjinatės riprodhuese mbėshteten nė pėrvojėn dhe njohuritė tona tė fituara nga leximet apo dėgjimet. Por, nuk duhet ngatėrruar imagjinata riprodhuese me pėrfytyrimet e kujtesės. Pasi tek pėrfytyrimet e kujtesės kemi tė bėjmė me pėrfytyrimin e diēkaje tė perceptuar mė parė drejtpėrsėdrejti, ndėrsa tek imagjinata riprodhuese kemi tė bėjmė thjeshtė me atė qė mėndja jonė krijon aty pėr aty dhe qė s'e kemi perceptuar drejtpėrsėdrejti.

d) Imagjinata krijuese. Me anė tė imagjinatės krijuese lindin nė vetėdijen tonė figura tė reja, qė nuk kanė qėnė dhe nuk janė, por qė mund tė realizohen nė praktikė. P.sh. televizori ose raket kozmike nė fillim lindėn nė vetėdijen e shkencėtarėve dhe teknikėve, pastaj ato u realizuan nė praktikė. Megjithatė, sado origjinale qė tė jetė figura e re, ajo mbėshtetet nė pėrvojėn jetėsore tė njeriut.
Imagjinata ka rėndėsi tė madhe pėr secilin individ tė ēfarėdo profesioni, pasi ajo i hap horizonte tė reja pėr tė ardhmen. Ajo nė veēanti u shėrben artistėve, shkencėtarėve, teknikėve, punėtorėve etj

Kapitulli 8

TĖ MENDUARIT DHE TĖ FOLURIT

Njohuri tė pėrgjithshme mbi tė menduarit

Ndijimet dhe perceptimet na japin mundėsinė pėr tė pasqyruar nė vetėdije cilėsi tė veēanta tė sendeve dhe fenomeneve dhe pėr tė formuar figura tė plota tė tyre. Por procesi i njohjes sė botės qė na rrethon nuk pėrfundon me kaq.

Pėr ta pasqyruar botėn qė na rrethon mė thellė, ėshtė e domosdoshme qė tė zbulojmė thelbin e sendeve dhe shkaqeve tė vėrteta tė fenomeneve dhe lidhjet ndėrmjet tyre.

Procesi i tė menduarit lidhet ngushtė me procesin e ndijimit, perceptimit, kujtesės dhe imagjinatės. Por, pavarėsisht nga lidhjet e ngushta me to, tė menduarit nuk mund tė identifikohet me asnjėrėn prej tyre tė marrė nė veēanti, e as me tė gjitha tė marra sėbashku. Tė menduarit ėshtė njė proces psikik, qė ēon nė njohuri tė reja, nė pėrgjithėsime, nė zbulimin e ligjeve qė pėrcaktojnė fenomeneve nė natyrė ose nė shoqėrinė njerzore.

Pėr tė zbuluar ligjet, njeriun e shtyjnė nevojat e praktikės. Duke njohur ligjet njeriu ėshtė nė gjėndje tė parashikojė ngjarjet dhe fenomenet dhe t'i shfrytėzojė ato pėr nevojat vetiake.

Kėshtu p.sh. perceptimi i drejtpėrdrejtė i dy sendeve me ngarkesa tė kundėrta elektrike, qė tėrheqin njėri-tjetrin, nuk zbulon thelbin e kėtij fenomeni, kurse tė menduarit na zbulon shkakun e vėrtetė tė fenomenit dhe na mundėson ta shfrytėzojmė kėtė pėr tė prodhuar energji elektrike.

Praktika e ka detyruar njeriun tė vėrejė, tė analizojė, tė sintetizojė, tė krahasojė dhe tė pėrgjithėsojė dhe tė nxjerri pėrfundime. Si rezultat i pėrpjekjeve tė pandėrprera pėr tė njohur botėn mė thellė, ėshtė arritur nė zbulimin e ligjeve dhe nė formimin e shkencave tė ndryshme.

Zhvillimi i tė menduarit te njeriu i veēantė varet nga pėrvetėsimi i kėtyre ligjeve dhe pikėrisht kėtu shfaqet kushtėzimi i zhvillimit tė individit nga zhvillimi shoqėror. Pra, zhvillimi i tė menduarit tė individit pėrcaktohet pėrvetėsimi i njohurive tė pėrvojės shoqėrore. Dhe mė pas pėrvojėn shoqėrore ua japim brezave tė rinj pėr tu shėrbyer mė to.

Por njohja e botės ėshtė njė proces i pandėrprerė, prandaj edhe tė menduarit e individit nuk merr fund me pėrvetėsimin e njohurive tė gatshme, tė zbuluara mė parė. Individi i zotėron koto njohuri dhe i vė ato nė lėvizje pėr tė njohur mė thellė botėn dhe pėr tė zgjidhur problemet qė i dalin nė praktikė dhe pėr t'i ēuar ato mė tej.

Duke u mbėshtetur nė kėto veēori qė pėrmendė, tė menduarit mund ta pėrcaktojmė si procesin psikik mė tė lartė njohės tė personalitetit, proces qė mbėshtetet nėzbulimin e lidhjeve dhe raporteve thelbėsore qė ekzistojnė ndėrmjet sendeve dhe fenomeneve dhe qė pėrfaqėson nė vetvete njė njohje tė pėrgjithėsuar tė realitetit objektiv.

Tė menduarit lidhet ngushtė me tė folurit

Gjuha ėshtė mjet qė u shėrben njerėzve pėr tė komunikuar, kurse tė folurit ėshtė njė formė e veēantė e komunikimit ndėrmjet tyre qė pėrdor gjuhėn si mjet nė procesin e komunikimit. Tė folurit realizohet me ndihmėn e mjeteve gjuhėsore, por edhe gjuha ekziston realisht vetėm me ndihmėn e tė folurit.

Gjuha krijohet nga njė popull, pėrvetėsohet nga ēdo individ dhe pėrbėn bazėn e tė menduarit nė mėnyrė abstrakte.

Zhvillimi mendor i njeriut varet nga zhvillimi i tė menduarit dhe tė folurit. Por, ndėrmjet tė folurit dhe tė menduarit nuk mun tė vihen shėnja barazie, sepse tė mendosh do tė thotė tė njohėsh botėn, ndėrsa tė flasėsh do tė thotė tė shkėmbesh mendime dhe tė nxitėsh bashkėbiseduesin pėr veprim.
Veē kėsaj i njejti mendim mund tė shprehet me fjalė tė ndryshme dhe me konsrukte gramatikore tė ndryshme.

Tė menduarit lidhet ngushtė me tė folurit, realizohet dhe formohet me ndihmėn e tė folurit. Sa herė qė vihen re dėmtime tė rėnda tė tė folurit pėr shkak tė hemorragjisė cerebrale, degradohet edhe tė menduarit. Baza fiziologjike e tė menduarit ėshtė veprimtaria e pėrbashkėt e dy sistemeve tė sinjaleve, por rolin kryesor e luan sistemi i sinjaleve tė dyta (fjalėt).

Veprimet mendore kryesore

Njohja e vetive dhe e cilėsive tė sendeve dhe fenomeneve dhe pėrcaktimi i lidhjeve dhe varėsive ndėrmjet tyre bėhet me ndihmėn e analizės, sintezės, krahasimit, abstraksionit, pėrgjithėsimit dhe konkretizimit.

1) Analiza dhe sinteza si edhe veprimet e tjera mendore lindin nga veprimtaria praktike. Para se tė kthehen nė veprime mendore ato janė veprime praktike. Me analizė kuptojmė ndarjen mendėrisht tė sendeve dhe fenomeneve nė pjesėt ose elementėt pėrbėrės, kurse me sintezė kuptojmė ribashkimin mendėrisht tė elementeve ose pjesėve pėrbėrėse tė sendeve dhe fenomeneve.

Analiza dhe sinteza lidhen ngushtė dhe nėnkuptojnė njėra-tjetrėn. Qė tė analizosh, do tė nisesh nga njė e tėrė dhe qė tė sintetizosh duhet tė nisesh nga pjesėt pėrbėrėse.

2) Krahasimi. Me krahasim kuptojmė, atė veprim mendor me ndihmėn e tė cilit objektet dhe fenomenet vihen mendėrisht pėrballė njėri-tjetrit pėr tė parė ngjashmėrinė ose ndryshimet ndėrmjet tyre. Krahasimi lidhet ngushtė me analizėn dhe sintezėn, ėshtė si tė thuash njė shfaqe e tyre dhe luan njė rol tė rėndėsishėm nė veprimtarinė mendore tė njeriut. Nėpėrmjet krahasimit njeriu arrin tė bėjė dallimin dėrmjet sendeve, objekteve apo fenomenev tė ndryshme ose tė gjejė tė pėrbashktat e tyre nėpėrmjet njohjes sė cilėsive tė tyre.

3) Abstraksioni. Me abstraksion kuptojmė atė veprim mendor me ndihmėn e tė cilit veēojmė mendėrisht njė cilėsi tė shkėputur nga sendet dhe nga cilėsitė e tjera qė kanė ato.

Kėshtu p.sh. duke parė njė grup fėmijėsh vėmė re njė cilėsi tė pėrbashkėt; tė gjithė ata janėguximtarė. Fill pas kėsaj ne fillojmė tė mendojmė pėr guximin shkėputur nga personi qė e ka kėtė cilėsi. Nė kėtė rast ne kemi shkėputur kėtė cilėsi dhe e kemi bėrė objekkt tė menimit, si tė thuash, jemi larguar nga konkretja dhe kemi kaluar nė abstraksion.

4) Konkretizimi. Konkretizimi ėshtė ai veprim mendor me dihmėn e tė cilit cilėsinė qė ne e kemi shkėputur nga sendet dhe fenomenet dhe e kemi bėrė objekt tė studimit tonė, e shohim edhe nė njė send apo fenomen konkret.

Konkretizimi p.sh. gjen zbatim tė gjėrė nė veprimtarinė mėsimore tė nxėnėsve. Sa herė qė nxėnėsi flet pėr koncepte abstrakte, ose sa herė qė mėsuesi zbėrthen njė koncept abstrakt ata mbėshteten nė shembuj, e konkretizojnė atė.

5) Pėrgjithėsimi. Pėrgjithėsim quajmė atė veprim mendor me ndihmėn e tė cilit bashkojmė mendėrisht sendet dhe fenomenet qė kanė cilėsi tė qėndrueshme tė pėrbashkėta.

Pėrgjithėsimi i ka rrėnjėt nė veprimtarinė praktike tė njeriut. Pėrvoja shoqėrore ėshtė ngulitur nė koncepte dhe nė kuptimin e fjalėve. Kėshtu p.sh. kur ne themi fjalėn kafshė, me kėtė shprehim njė pėrmbajtje tė caktuar, njė kategori tė caktuar qėnish tė gjalla, qė dallohen nga njėra-tjetra dhe nga sendet e tjera. Ky lloj kategorizimi ka lindur si rezultat i krahasimit, analizės, sentezės qė kanė bėrė brezat e shkuar tė njerėzimit gjatė pėrpjekjeve pėr tė njohur mė mirė botėn dhe fenomenet qė e shoqėrojnė atė. Ato janė rezultat i pėrgjithėsimit tė pėrvojės kolektive.

6) Sistematizimi. Sistematizimi ėshtė njė shkallė e lartė e analizės, sintezės, krahasimit, abstraksionit dhe pėrgjithėsimit me ndihmėn e tė cilit sendet dhe fenomenet i grupojmė nė grupe tė mėdha ose tė vogla nė bazė tė cilėsive tė qėndrueshme tė pėrbashkėta.

Duke pėrdorur kėto veprime, njerėzit kanė krijuar sistemet e ndryshme bimore, shtazore ose grupe tė ndryshme mineralesh. Pra, pas pėrgjithėsimeve janė sistemuar nė grupe tė ndryshme nė bazė tė cilėsive qė ato kanė.

Forma e tė menduarit


Format e tė menduarit logjik janė koncepti, gjykimi, arsyetimi.
1) Koncepti. Ēdo send apo fenomen ėshtė nė vetvete njė tėrėsi vetish dhe cilėsish thelbėsore dhe jo thelbėsore.

P.sh. pėr tė formuar konceptin njeri, kafshė, bimė etj., ėshtė dashur qė tė njihen cilėsitė thelbėsore qė i dallojnė ato nga qėniet e tjera tė gjalla. Duke analizuar dhe sintetizuar, duke krahasuar dhe abstraktuar njeriu ka zbuluar me qindra veti tė ngjashme e tė pėrbashkėta mes tij dhe kafshėve, por dallimi mes tyre bėhet nė shumė aspekte tė tjera sidomos nė llogjikė.

Koncepti ėshtė pasqyrimi nė vetėdije i cilėsive mė thelbėsore tė sendeve dhe fenomeneve.
Zbulimi i cilėsive mė tė qėndrueshme tė sendeve dhe fenomeneve nuk ėshtė njė punė kaq e lehtė. Pėr tė formuar konceptet shkencore p.sh. konceptin metal, bimė, kafshė, shoqėri, klasė, shtet, planet etj, ėshtė dashur njė punė e madhe analitiko-sintetike, krahasime tė shumta, abstraktim nga cilėsitė e paqėnėsishme dhe pėrqėndrim nė cilėsitė e qėnėsishme.

2) Gjykimi. Nė konceptet ne pasqyrojmė cilėsitė thelbėsore tė pėrbashkėta tė sendeve dhe fenomeneve, kurse nė gjykimet ne pasqyrojmė marrėdhėniet ndėrmjet koncepteve. Gjykimi ėshtė njė formė e tė menduarit me ndihmėn e tė cilit pohojmė ose mohojmė diēka pėr njė objekt apo njė fenomen ose cilėsi tė tyre.

Kėshtu p.sh. kur ne themi: Shqipėria ėshtė njė vend i lirė, kemi pohuar diēka dhe kemi pohuar raportet qė ekzistojnė ndėrmjet konceptit Shqipėri dhe konceptit vend i lirė.

Pėrmbajtja e konceptit ngulitet nė njė fjalė tė caktuar, kurse gjykimi shprehet me njė fjali. Pjesėt pėrbėrėse tė gjykimit janė: subjekti, predikati dhe kėpuja. Nė gjykimin qė sollėm mė lart, fjala Shqipėri ėshtė subjekt i gjykimit, ėshtė shėrben si kėpujė dhe vend i lirė shėrben si predikat.
Meqėnėse gjykimet mbi sendet dhe fenomenet kanė karakteristika tė ndryshme, ato i ndajmė nė pohuese dhe mohuese, nė tė veēanta, tė pjesshme dhe tė pėrgjithshme, nė tė vėrteta dhe tė gabuara.

Pėr tė konkretizuar llojet e gjykimeve le tė marrim disa shembuj:
Adreatiku lag brigjet e vendit tonė. (pohues).
Nuk vjen pranvera me njė lule. (mohues).
Tirana ėshtė kryeqytet. (i veēantė).
Disa nga qytetet e Shqipėrisė janė qytete bregdetare. (i pjesshėm)
Tė gjithė studentėt e morėn provimin. (i pėrgjithshėm)

Dhe nė varėsi tė faktit se sae vėrtetė ėshtė ajo qė pohohet ose mohohet, gjykimet mund tė jenė tė drejta ose tė gabuara.

3) Arsyetimi. Gjatė tė menduarit njeriu i pėrdor njohuritė e fituara pėr tė zbuluar njohuri tė reja. Pėr t'ia arritur kėtij qėllimi ai niset nga disa gjykime dhe arrin nė gjykime tė reja, qė zbulojnė njė tė vėrtetė tė re. Nė kėto raste njeriu pėrdor njė formė tjetėr tė tė menduarit, arsyetimin.
Me arsyetim kuptojmė atė formė tė tė menduarit me ndihmėn e sė cilės, duke u mbėshtetur nė dy ose mė shumė gjykime (premisa) formulojmė njė gjykim tė ri (konkluzion), qė na zbulon njė tė vėrtetė tė re.

Arsyetimi bėhet nė rrugė induktive dhe deduktive dhe ėshtė njė formė mė e ndėrlikuar e tė menduarit se sa koncepti dhe gjykimi.

Arsyetim nė rrugė induktive kemi sa herė qė ne nisemi nga gjykime tė veēanta dhe arrijmė nė njė konkluzion tė pėrgjithshėm, kurse arsyetim nė rrugė deduktive kemi kur nisemi nga gjykime tė pėrgjithshme dhe arrijmė nė konkluzione tė veēanta.

Llojet e tė menduarit dhe cilėsitė e tij

Veprimtaria mendore lind nga nevoja pėr tė zgjodhur dhe situatat qė shtrohen pėrpara njeriut. Kėto situata e detyra njeriu gjatė zhvillimit tė tij i ka zgjidhur praktikisht, pėrderisa mendimi teorik abstrakt nuk ishte shkėputur si veprimtari e pavarur nga mendimi praktik.

Tė menduarit nė kėtė stad zhvillimi ishte i gėrshetuar nė vetė veprimtarinė praktike. Kėtė lloj tė menduari, qė realizohet brenda veprimtarisė praktike, nė njė situatė konkrete tė perceptueshme, e quajmė tė menduar konkret. Ky lloj tė menduari vėrehet tek fėmijė, kur ata njė detyrė mund ta zgjidhin praktikisht nėse ata e perceptojnė situatėn konkretisht dhe nuk ia arrijnė ta zgjidhin, nėse nuk e kanė parasysh situatėn konkrete.

Njė lloj tjetėr tė menduari, qė zhvillohet duke pasur pėr bazė pėrfytyrimet e kujtesės dhe tė imagjinatės ėshtė tė menduarit figurativ. Ky lloj tė menduari kushtėzohet nga roli i madh, qė luan nė veprimtarinė mendore tė njeriut sistemi i sinjaleve tė para (ngacmuesit e jashtėm).

Lloji mė kompleks i tė menduarit ėshtė tė menduarit abstrakt, i cili bazohet nė konceptet. Tė menduarit abstrakt lidhet ngushtė me zhvillimin e pėrgjithshėm tė njeriut, si dhe me pėrvetėsimin nga ana e tij tė sistemit tė njohurive tė pėrvojės njerėzore.

Ndėr cilėsitė mė tė vlefshme tė tė menduarit janė: karakteri kritik, elastik, dhe shpejtėsia e tė menduarit. Tė gjitha kėto lloje kanė lidhje me njėra-tjetrėn dhe edukimi i tyre tek njeriu kushtėzohet jo vetėm nga sasia e njohurive tė pėrvetėsuara, por edhe nga mėnyra se si janė pėrvetėsuar njohuritė.

Njohurit e pėrvetėsuara mekanikisht nuk zhvillojnė tek njeriu gjėrėsinė, shpejtėsinė, elasticitetin dhe karakterin kritik tė tė menduarit tė tij, por pėr kundrazi i japin tė menduarit karakter tė ngushtė. Vetėm njohuritė e zotėruara aktivisht edukojnė cilėsitė pozitive tė mendjes.

Cilėsitė pozitive tė mendjes kanė rėndėsi shumė tė madhe pėr veprimtarinė mendore nė tė gjitha fushat e veprimtarisė sė njeriut. Prandaj tek njeriu duhet tė edukohet ky lloj mendimi, nė mėnyrė qė ai tė jetė mė produktiv dhe mė i dobishėm pėr fushėn nė tė cilėn ushtron aktivitetin e tij.

Llojet e tė folurit

Gjatė zhvillimit tė njeriut, qė nga fėmijėria e tij e nė vazhdim, zhvillohen gradualisht lloje tė ndryshme tė tė menduarit dhe tė folurit. Llojet e tė folurit janė: tė folurit pasiv dhe aktiv, tė folurit e jashtėm dhe tė brendshėm.

Me tė folur pasiv kuptojmė perceptimin e tė folurit tė njė njeriu, ndėrsa me tė folur aktiv kuptojmė shprehjen e mendimeve me gojė apo me shkrim.

Nga tė folurit me gojė dhe me shkrim dhe nga perceptimi i tė folurit tė tė tjerėve lind tė folurit e brendshėm. Tė folurit e brendshėm ėshtė ai lloj tė foluri qė nuk shfaqet sė jashtmi. Ky lloj tė foluri shfaqet gjatė veprimtarisė mendore nė heshtje, gjatė dramave dhe situatave tė rėnda qė pėrjeton njeriu etj. Tė folurit e brendshėm ndryshon nga llojet e tjeraz tė tė folurit jo vetėm nga shfaqia sė jashtmi, por edhe nga struktura e tij fonetike dhe gramatikore. Ky lloj tė foluri zakonisht ėshtė mė i shkurtėr se llojet e tjera tė tė folurit.

Tė folurit e brendshėm ka njė funksion shumė tė madh gjatė tė menduarit nė heshtje, sepse impulset e fshehta qė dėrgon nė tru aparati i tė folurit krijojnė atje qėndra mbizotėruese qė drejtojnė procesin e tė menduarit, prandaj tė folurit e brendshėm quhet mekanizmi fiziologjik i tė menduarit.

Tė folurit e jashtėm shfaqet nė dy forma, nė tė folur me gojė dhe nė atė me shkrim. Tė folurit me gojė shtjellohet nė situatėn konkrete dhe mund tė jetė monolog ose dialog. Situata konkrete e ndihmon shumė atė qė flet pėr t'i komunikuar mendimet njė tjetri dhe pėr ta nxitur atė pėr veprim. Ndryshe ndodh me tė folurit me shkrim. Nė tė folurit me shkrim situata duhet pėrfytyruar, mendimet, qė i adresohen njė personi tė caktuar, duhen dhėnė qartė e nė njė formė sa mė tė kuptueshme. Llojet e ndryshme tė folurit kanė njė ndikim tė thellė dhe e ndihmojnė zhvillimin e njėri-tjetrit.

Kapitulli 9

NDJENJAT

Njohuri tė pėrgjithshme mbi ndjenjat

Njeriu duke i njohur sendet ose fenomenet e ndryshme, jo vetėm qė i pasqyron ato nė mėnyrė aktive, por mban edhe njė qėndrim tė caktuar ndaj tyre. P.sh. disa ngjarje e shqetėsojnė, tė tjerat e zgjojnė, e bėjnė entuziast, i ngjallin admirim etj. Kėshtu qė njeriu provon ndjenja tė ndryshme, tė kėnaqėsisė, tė pakėnaqėsisė, gėzimin dhe hidhėrimin, admirimin dne revoltėn etj.

Tė gjitha kėto ndjenja, janė shfaqe tė gjėndjes sė brendėshme tė njeriut ndaj realitetit objektiv qė e rrethon atė.

Burimin e ndjenjave ne duhet ta kėrkojmė tek objektet dhe fenomenet e ndryshme tė realitetit objektiv, me tė cilin njeriu ka kontakt tė vazhdueshėm gjatė jetės sė tij tė pėrditshme. Kėshtu, objektet ose fenomenet mund tė jenė burim ndjenjash vetėm kur njeriu merr kontak me to, mėson diēka pėr to, me njė fjalė njihet me to.

Zakonisht ndjenjat jetohen sėbashku me proceset e ndryshme njohėse si ndijimet, perceptimet etj. Shpeshherė ndjenjat pėrcaktohen jo drejtpėrsėdrejtė nga objekti ose nga cilėsitė e tij, por nga rėndėsia qė ka pėr ne vetė objekti ose ndonjė cilėsi e tij.

Nė kėtė kuptim i njejti objekt mund tė ngjalli ndjenja tė ndryshme nė momente tė ndryshme dhe nė persona tė ndryshėm. P,sh. nėse po dėgjojmė njė histori interesante, ndėrpreja e saj na shkakton keqardhje ndėrsa nėse historia qė dėgjojmė nuk pėrbėn interes pėr ne, atėherė ndėrprerja e saj na gėzon.

Por burimi mė i rėndėsishėm dhe kryesor i ndjenjave gjendet nė veprimtarinė e njeriut, nė punėn e tij. Veprimtari tė ndryshme jetėsore paraqesin edhe ndjenja tė ndryshme ndėrsa ndjenjat e thella dhe tė forta lidhen zakonisht me punėn dhe dashurinė.

Ndjenjat janė tė lidhura edhe me kėrkesat ose nevojat tona. Dihet qė njeriu e drejton veprimtarinė e tij nė pėrbushjen e nevojave qė ka, tė cilat janė tė shumta dhe tė ndryshme. Pėrmbushja e nevojave zakonisht ėshtė e lidhur me ndjenja pozitive kėnaqėsie, kurse mospėrmbushja e tyre zakonisht shkakton pakėnaqėsi dhe ndjenja tė tjera negative.

Pra, ndjenjė quajmė atė proces psikik, kur mbajmė qėndrim pozitiv ose negativ kundrejt realitetit, qėndrim qė e jetojmė sė brendshmi me njė farė kėnaqėsie ose pakėnaqėsie.

Nė ēfarėdo lloj kushtesh historiko-shoqėrore qė tė jetojė, njeriu provon ndjenja tė ndryshme tė kėnaqėsisė dhe pakėnaqėsisė, gėzimit dhe hidhėrimit, dashurisė dhe urrejtjes. Por, po tė shikojmė drejtimin e kėtyre ndjenjave ēfarė karakteri kanė, si rrjedhin etj, do tė konstatojmė se ato ndryshojnė tek njerėzit nė varėsi tė botkuptimit dhe kushteve tė jetesės sė tyre.

Pra, pėrmbajtja e ndjenjave ka karakter shoqėror, sepse vetė njeriu ėshtė njė qėnie shoqėrore. Aq sa dhe ndjenjat qė lidhen me nevojat organike dhe biologjike si uria, etja, lodhja etj, janė tė lidhura me ndjenjat morale dhe estetike.

Prandaj, ndjenjat e njeriut i shohim tė lidhura ngushtė me vetėdijen, botėkuptimin, jetesėn etj. Me ndryshimin e vetėdijes, botėkuptimit, pikėpamjeve dhe bindjeve tė tij, ndryshojnė edhe ndjenjat e tij. Pra, nė bazė tė gjithė ndryshimeve qėndrojnė ndryshimet nė aspektin shpirtėror, material dhe shoqėror tė njeriut.

Cilėsitė e ndjenjave

Ndjenjat kanė cilėsitė e tyre, tė cilat janė: subjektiviteti i ndjenjave, polariteti, karakteri aktiv dhe pasiv i ndjenjave, forca dhe zgjatja e ndjenjave.Njeriu i jeton sė brendshmi nė mėnyrė subjektive fenomenet dhe ngjarjet e realitetit objektiv.

Kėshtu, perceptimi i sendeve dhe fenomeneve tė realitetit objektiv ėshtė i ndryshėm pėr njerėz tė ndryshėm, sipas moshės, pėrvojės, arsimit, profesionit etj. Edhe qėndrimi i tyre ndaj sendeve dhe fenomeneve ėshtė i ndryshėm; pėr njėrin ngjall kėnaqėsi, kurse pėr tjetrin pakėnaqėsi, pėr dikė admirim, pėr tjetrin revoltė etj.

Subjektiviteti i ndjenjave

Varet:
a) Nga botėkuptimi, pikėpamjet dhe bindjet e njeriut.
Pra, nė varėsi tė kėtyre aspekteve, shfaqe edhe ndjenjate tė cilat janė ngulitur nė brendėsi tė njeriut dhe bėhen udhėheqės nė veprimtarinė e tij.

b) Nga ndryshimet individuale, qė ekzistojnė tek njerėzit dhe qė kanė tė bėjnė me kėrkesat e tyre, me motivet dhe qėllimet e pėrgjithshme gjatė veprimtarisė sė tyre, si dhe nga gjendja e njė kėrkese nė njė moment tė caktuar. P.sh. era e njė ushqimi ėshtė e kėndshme kur njeriu ėshtė i uritur, dhe indiferent dhe ngandonjėherė edhe e neveritshme kur ai ėshtė i ngopur. Ato ushqime qė na duken tė shijshme dhe na pėlqejnė, na duken tė hidhura kur jemi tė sėmurė etj.

Karakteri aktiv dhe pasiv i ndjenjave

Ndjenjat kanė karakterin e tyre aktiv dhe pasiv. Ky karakter duket nė veprimtarinė e njerėzve. Ndjenjat, qė e nxisin njeriun pėr punė, qė e bėjnė tė gjallė, entuziast dhe e aktivizojnė nė veprimtarinė e tij, i quajmė ndjenja aktive. Zakonisht ndjenjat aktive janė gėzimi, dashuria, optimizmi, entuziazmi etj.

Ndėrsa ndjenjat qė e bėjnė njeriun e plogėt, qė e ulin aktivitetin e tij dhe e ēmobilizojnė, quhen ndje nja pasive. Zakonisht ndjenjat pasive janė frika, dėshpėrimi, mėrzia, pesimizmi etj. Ndodh qė e njejta ndjenjė tė jetė aktive dhe pasive, sipas rastit dhe njerėzve tė ndryshėm.

P.sh. ndjenja e frikės mund tė frenojė veprimtarinė e njeriut, por edhe mund tė mobilizojė tė gjitha forcat kundėr situatės sė vėshtirė apo rrezikut qė i kanoset njeriut. Po kėshtu edhe gėzimi ka raste qė shkakton rrjedhje forcash, etj, pėr aktivitet, por ka raste tė tjera, kur kemi tė bėjmė me njė gėzim tė qetė, qė shkakton njė farė plogėshtie etj.

Fuqia e ndjenjave

Ndjenjat dallohen edhe nga fuqia qė kanė. Fuqia e ndjenjave pėrcaktohet nga rėndėsia qė kanė fenomenet ose veprimtaria qė ka shkaktuar kėtė ndjenjė, nga fakti se si ėshtė jeta e njeriut tė caktuar, ē'qēndrim mban ai ndaj kėrkesave tė shoqėrisė, me se janė tė lidhura qėllimet dhe motivet e veprimtarisė sė tij, dhe nga kėrkesat nė njė rast tė caktuar.

Baza fiziologjike dhe shfaqia e jashtme e ndjenjave

Si tė gjitha proceset psikologjike, edhe ndjenjat janė njė funksion i trurit. Mekanizmi nervor-fiziologjik i ndjenjave ėshtė procesi i nxitjes, i lindur nė koren e trurit, i cili shpėrndahet edhe nė qendrat e nėnkores sė trurit.

Nė qendrat e nėnkores e kanė bazėn e tyre reflekset e lindura tė pakushtėzuara. Proceset fiziologjike, tė cilat lindin gjatė reflekseve tė pakushtėzuara, formojnė-njėkohėsisht edhe bazėn fiziologjike tė ndjenjave mė tė thjeshta. P.sh. kėnaqėsia ose pakėnaqėsia, qė lind nga plotėsimi i nevojave biologjike.

Ndjenjat komplekse lidhen me proceset nervore, qė ndodhin nė koren e trurit. Kėtu, si rezultat i veprimeve tė objekteve, formohen lidhje tė pėrkohėshme nervore, tė cilat shkaktojnė lindjen e ndjenjave tė ndryshme.

Korja e trurit ėshtė organi me anėn e tė cilit njeriu drejton nė mėnyrė tė vetėdijshme ndjenjat e tij, si edhe shfaqja e jashtme e tyre.

Pėr lindjen e ndjenjave tė pėrkohshme rėndėsi kanė lidhjet e pėrkohėshme nervore, qė formohen nė koren e trurit me anė tė sistemit tė dytė tė sinjaleve. Fjala ėshtė njė mjet ndikues tek tė tjerėt dhe mund tė shkaktojė ndjenja tė ndryshme.

Nė bazėn fiziologjike tė ndjenjave luan rol edhe steriotipi dinamik. Me kėtė duhet tė kuptojmė se sistemi i lidhjes sė pėrkohshme nervore, i formuar gjatė pėrvojės sė kaluar, ushtron njė ndikim tė caktuar nė ndjenjat.

Kjo duket veēanėrisht atėhere kur prishen sistemet e formuara dhe zėvendėsohen me tė reja, gjė qė ndodh kur njeriu ndryshon kushtet e jetesės dhe tė veprimtarisė sė tij. Kėshtu p.sh. njeriu ndjenj njė farė pakėnaqėsie dhe shqetėsimi kur i prishet regjimi etj.

Veēoria karakteristike e ndjenjave qėndron nė faktin se ato jo vetėm qė lidhen me ndryshimin e veprimtarisė sė organizmit, por shoqėrohen me njė sėrė shfaqjesh tė jashtme. Lindja e tyre shoqėrohet me ndryshime tė mimikės, tė xhesteve, me shprehjen e syve etj.

Kėshtu p.sh. mė shpesh frika shprehet me mbledhjen e trupit, lėvizjet paralizohen ose njeriu ja jep vrapit, zverdhet, ka tė dridhura nė tė gjithė trupin, zėri i ndėrpritet, i thahet pėshtyma, i dalin djersė tė ftohta. Zemėrimi shprehet kryesisht me njė pamje kėrcėnuese.

Lėvizjet e njeriut tė zemėruar janė tė prera dhe energjike. Fytyra i skuqet, frymėmarrja bėhet mė e thellė, zėri i fortė dhe kėrcėnues. Jo gjithėnjė njeriu i shfaq ndjenjat e tij. Kur ai ėshtė i mėsuar i pėrmban dhe i fsheh, p.sh. tė qeshurit. Pra, njeriu ka raste qė mund tė shkaktojė ose tė pengojė shfaqjen e ndjenjave, sipas qėllimit qė mund t'i vėrė vetes.

Njė gjė e tillė shihet qartė nė teatėr, nė lojėn e aktorėve ose kur njeriu bėn lėvizje shprehėse, qė janė nė kundėrshtim me gjendjen e vėrtetė shpirtėrore tė tij, qesh nė njė rast hidhėrimi ose mban pamje serioze kur ndjen nevojėn tė qeshė etj.

Ndjenjat shfaqen edhe me anėn e tė folurit, nė intonacionin dhe timbrin e zėrit. Nė bazė tė zėrit ne me lehtėsi dhe pa gabim mund tė pėrcaktojmė gjėndjen emocionale tė njeriut. Kėshtu p.sh. fjala "ēfarė" kur mund tė shprehet me intonacione tė ndryshme. Nga shprehja e jashtme e saj mund tė kuptojmė: pakėnaqėsi ose gėzim, shqetėsim ose habi etj.

Format e ndjenjave

Duke marrė pėr bazė disa cilėsi tė ndjenjave si fuqinė, kohėn e zgjatjes dhe karakterin veprues tė tyre, dallojmė kėto forma ndjenjash: humori, afiniteti dhe pasioni.

1) Humori ėshtė njė gjėndje e pėrgjithshme emocionale, relativisht e dobėt qė jetohet nga njeriu pėr njė farė kohe pak a shumė tė gjatė dhe qė i jep njė ngjyrė tė caktuar tė gjithė jetės dhe veprimtarisė sė tij.

Humori mund tė qėndrojė pėr njė kohė tė gjatė ose tė shkurtėr, d.m.th. mund tė zgjasė me ditė, javė ose muaj. Humori si ēdo ndjenjė tjetėr shprehet nė formėn e njė gjėndjeje pozitive ose negative. d.m.th. nė formėn e gėzimit ose pesimizmit, tė shqetėsimit ose tė qetėsimit. Kjo gjėndje emocionale i jep njė ngjyrė tė caktuar tė gjitha veprimeve dhe sjelljeve tė njeriut dhe ndikon edhe nė njerėzit e tjerė qė e rrethojnė.

Humori i mirė ose i keq, i lartė ose i ulėt varet nga shkaqe tė ndryshme si: marrėdhėniet e njeriut nė punė (suksesi ose mossuksesi), nga ndonjė ngjarje e rėndėsishme, nga gjendja e mirė shėndetėsore, nga kushtet atmosferike, nga marrėdhėniet ndėrmjet njerėzve etj.

2) Afekti ėshtė njė gjėndje emocionale e fortė, e furrishme dhe qė nuk zgjat shumė. Gjėndje tė tilla emocionale janė: tėrbimi, tmerri, dėshpėrimi etj. Shpėrthime tė tilla tė furrishme ndjenjash mund tė shkaktohen nga njė lajm i papritur, gėzimi ose hidhėrimi i madh, nga njė fyerje e rėndė, nga ndonjė rrezik etj.

Nga pikėpamja fiziologjike, afektet karakterizohen nga lindja e njė vatre me nxitje optimale nė koren e trurit, e cila ushtron njė veprim frenues nė pjesėt e tjera tė kores dhe si rrjedhim, ngjet ajo qė quhet "ngushtim i vetėdijes".

Vetėdija ngulitet nė atė ngacmues qė ka shkaktuar afektin. Kjo dobėson mjaft kontrollin e njeriut mbi veprimtarinė dhe sjelljen e tij, prandaj ai bėn veprime tė paarsyeshme, tė cilat nė gjėndje normale as qė e mendon qė mund t'i kryejė.

Megjithatė, njeriu normal nuk e humb kurrė vetėdijen, kontrollin mbi veprimtarinė, ai po tė dojė, po tė mobilizojė vullnetin, mund ta pėrmbajė veten.

Gjendjet afektive shoqėrohen edhe me ndryshime tė rėndėsishme tė organizmit, me lėvizje tė theksuara shprehėse si tė qarit, tė bėrtiturit, tė dredhurit etj.

3) Pasioni ėshtė ndjenjė e fuqishme, e qėndrueshme, aktive, qė pėrcakton sjelljen dhe veprimtarinė e njeriut dhe shfaqet nė aspekte tė ndryshme tė jetės sė njeriut.

Sipas pėrmbajtjes dhe drejtimit tė tyre: pasionet mund tė jenė pozitive dhe negative. Pasione pozitive janė p.sh. pasioni pėr punėn, pėr dashurinė, pėr shkencėn etj, Ndėrsa pasione negative janė pasioni pėr alkolin, pėr paranė, pėr pushtet etj.

Pasionet pozitive kanė rėndėsi tė madhe nė jetėn e njeriut. Ato gjallėrojnė dhe pasurojnė botėn shpirtėrore tė njeriut. Njerėzit me pasione pozitive tė forta jepen tėrėsisht pas punės ose detyrės sė tyre, dhe kanė sukses nė jetė. Njerėzit pa pasion, janė njerėz indiferentė, tė ngathėt e pasivė. Jeta e kėtyre njerėzve ėshtė e zbehtė dhe e zbrazur.

Krejt ndryshe ndodh me pasionet negative. Kėto pasione dėmtojnė si shoqėrinė ashtu edhe individin, ulin vlerėn e personalitetit tė tij dhe e ēojnė njeriun nė degjenerim moral dhe ekonomik. Por, edhe pasionet pozitive mund tė shndėrrohen nė negative nėse e pengojnė njeriun nga detyra apo angazhime mė me vlerė.

Pasioneve mund t'ua ndryshojmė edhe drejtimin. Njeriu me vullnet tė fortė dhe me karakter tė shėndoshė nuk bėhet kurrė "rob" i pasioneve tė tij. Ai ėshtė nė gjėndje t'i zotėrojė dhe t'i drejtojė ato me anė tė arsyes dhe forcės sė vullnetit. Kėshtu qė pasionet mund tė zhvillohen dhe edukohen.

Llojet e ndjenjave

Ndjenjat i kemi tė thjeshta dhe komplekse. Ndjenjat e thjeshta lindin tek njeriu kur ai i plotėson ose jo nevojat organike: urinė, etjen, etj. Ndjenjat e thjeshta kanė rėndėsi biologjike, ato ēojnė nė koren e trurit sinjale mbi gjėndjen e pėrgjithshme tė organizmit tonė.

Nė ndjenjat komplekse bėjnė pjesė ndjenjat fetare,morale, politike, intelektuale dhe estetike. Kėto norma morale pėrkufizohet si tėrėsia e normave dhe rregullave qė vendosin rendin nė shoqėri. Tė gjitha veprimet dhe sjelljet e njerėzve, qė i pėrgjigjeve normave morale, janė tė moralshme. Kurse veprimet dhe sjelljet e njerėzve, qė nuk pėrputhen me kėto norma, janė jo tė moralshme. Normat morale lidhen ngushtė me pikėpamjet dhe bindjet e njeriu.

Ndjenjat intelektuale. Ndjenjat intelektuale lindin nė procesin e njohjes tė sė vėrtetės, gjė qė bėhet nė procesin e punės dhe sidomos gjatė punės mendore.

Kur njeriu zbulon tė vėrtetėn mbi sendet, fenomenet e realitetit objektiv, provon kėnaqėsi dhe nė tė kundėrt provon pakėnaqėsi. Kėshtu qė ndjenjat intelektuale lidhen me veprimtarinė mendore tė njerėzve. Tė tilla janė ndjenja e kuriozitetit dhe e dėshirės pėr tė njohur, e habisė, e sigurisė, e pasigurisė, ndjenja e sė resė etj.

Tė gjitha kėto ndjenja lindin dhe zhvillohen gjatė procesit tė njohjes, gjatė shtruarjes dhe zgjidhjes sė ēėshtjeve tė ndryshme me karakter teorik dhe praktik.

Ndjenja e habisė i shfaqet njeriut kur nė njohjen e sendeve tė realitetit objektiv i del pėrpara ndonjė e papritur e pakuptueshme. Lindja e kėsaj ndjenja tek njeriu e nxit atė qė tė kėnaqė interesat e tij njohėse.

Ndjenja e dyshimit shfaqet kur njeriu nuk ėshtė akoma i sigurtė pėr mendimet qė i kanė lindur. Kur e bėn njeriun qė tė kėrkojė tė vėrtetėn dhe tė japė pėrgjigje tė saktė e tė plota dhe tė vėrtetojė me saktėsi mendimet e veta.

Ndjenjat e besimit dhe tė sigurimit lindin gjatė zgjidhjes sė njė problemi dhe gjetjes tė sė vėrtetės. Kėto ndjenja e ndihmojnė shumė njeriun nė punė pėr tė vėnė nė jetė ato pėrfundime qė ka arritur nė veprimtarinė njohėse.

Ndjenjė e rėndėsishme ėshtė edhe ndjenja e sė resė, e cila lind gjatė lindjes sė detyrave tė ndryshme teorike dhe praktike. Kjo ndjenjė jetohet si njė gjendje e veēantė gėzimi dhe shoqėrohet me njė ngritje tė madhe tė energjive tė njeriut, sidomos nė ato rastė kur detyra qė duhet tė zgjidhė ka rėndėsi tė madhe shoqėrore.

Kjo lloj ndjenje pėrjetohet kryesisht nga njerėzit tė cilėt ushtrojnė veprimtari krijuese ose shkencore tė cilėt kanė tė bėjnė me shpikje ose zbulime tė reja.

Ndjenjat intelektuale kanė njė rėndėsi tė madhe pėr zhvillimin mendor tė njeriut. Mendimi bėhet i fuqishėm dhe i thjeshtė vetėm atėherė kur pėrshkohet nga ndjenja tė thella. Pikėrisht ndjenja tė tilla i shtyjnė njerėzit tė kėrkojnė tė vėrtetėn. Karakteristika kryesore e njė tė vėrtete ėshtė qėndrueshmėria e saj, pasi ajo mbrohet nga prova empirike dhe argumenta bindės duke arritur tė mbijetojė pėrballė skepticizmit, kriticizmit apo sulmeve tė drejtpėrdrejta.

Ndjenjat estetike janė ato ndjenja qė i jeton njeriu nga perceptimet e sendeve tė bukura, kur i pėrfytyron drejtpėrsėdrejti ose mendon pėr to.

Ndjenja estetike ėshtė njė ndjenjė e gėzueshme, qė shkakton kėnaqėsi tek njeriu, sepse sa mė shumė tė jetė e zhvilluar kjo ndjenjė aq mė shumė gjėra tė bukura gjen njeriu qė i pėlqejnė, qė i admiron dhe qė janė pėr tė burim gėzimi dhe kėnaqėsie.

Ndjenjat estetike lindin tek ne nėn ndikimin e objekteve apo fenomeneve tė realitetit objektiv qė na rrethon. Ajo ėshtė e zhvilluar nė shkallė tė ndryshme, nė njerėz tė ndryshėm nė varėsi tė formimit tė tij, kushteve tė jetesės, gjėndjes shoqėrore, profesionit, mentalitetit etj.

Bota qė na rrethon ėshtė e pasur me pamje dhe fenomene tė shumėllojshme, prandaj edhe ndjenjat estetike tė njeriut kanė njė shumėllojshmėri.

Burmi kryesor i ndjenjave estetike janė vlerat morale dhe arti, poezia, piktura, skulptura, arkitektura, filmi, drama etj. Por ndjenjat estetike kanė karakter shoqėror pasi e bukura ėshtė relative dhe lidhet ngushtė me botkuptimin dhe zhvillimin e shijeve estetike tė njerėzve.
avatar
Erikson

Nuk them se kam gjetur te verteten, por me te vertet se kjo qe kam nuk di....


41


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

PSIKOLOGJIA ....

Mesazh  Erikson prej 18.10.09 14:31

Kapitulli 10

VULLNETI

Njohuri elementare mbi veprimin e vullnetshėm

Njeriu dallohet nga krijesat e tjera tė gjalla pasi ai ėshtė njė qėnie aktive shoqėrore..Ai nuk pėrshtatet me kushtet e ambjentit nė mėnyrė pasive, por lufton pėr ta ndryshuar atė dhe pėr tė krijuar njė ambjent tė ri sipas kėrkesave dhe nevojave tė tij. Nga pikėpamja psikologjike, kėtė ai e realizon me anė tė vullnetit.

Veprimtarinė e tij njeriu e kryen nė bazė tė lėvizjeve tė ndryshme, tė cilat i ndajmė nė dy lloje:

1) Nė lėvizje tė pavullnetshme, tė cilat janė tė lindura bashkė me njeriun dhe qė kryhen nė mėnyrė tė pavetėdijshme. Si bazė e kėtyre lėvizjeve janė reflekset e pakushtėzuara, si tė kolliturit, mbyllja e qepallave tė syve, mbyllja e syve nga njė dritė e fortė, tė hequrit e dorės nga njė objekt i nxehtė etj. Nė kėto veprime nuk parashikohet qėllimi i veprimit. Ato shfaqen nė mėnyrė impulsive dhe automatike

2) Nė lėvizje tė vullnetshme, qė karakterizohen nga kėto cilėsi: sė pari ato janė gjithnjė tė vetėdijshme dhe drejtohen nė njė qėllim tė caktuar; sė dyti ato janė aftėsi qė njeriu i fiton nė procesin e tė mėsuarit dhe tė ushtruarit.

Veprimet e vullnetshme nuk janė vetėm ato qė shprehen me lėvizje tė dukshme. Kėto mund tė jenė edhe veprime mendore si, p.sh. tė vėzhguarit e njė fenomeni, tė lexuarit, pėrllogaritja e njė sipėrfaqeje, zgjidhja e ndonjė problemi etj.

Disa veprime tė vullnetshme janė tė thjeshta ndėrsa disa tė tjera tė ndėrlikuara dhe kėrkojnė mė tepėr angazhim e pėrpjekje pėr tė mėnjanuar vėshtirėsitė apo pengesat qė mund tė pengojnė arritjen e qėllimit.

Puna ėshtė njė veprimtari e vullnetshme, nė tė shfaqet qartė vullneti i njeriut. Ajo gjithnjė lidhet me veprimet e qėllimshme, me njohjen e qėllimit dhe rezultatet e saja.

Nė procesin e punės fizike dhe mendore njeriut i duhet tė mobilizohet dhe tė punojė me tension. Ka raste kur atij i duket se nuk ka mė forcė pėr tė punuar mė gjatė, por, megjithatė, nėn ndikimin e ndjenjės sė detyrės dhe bindjeve morale mobilizon tė gjitha forcat e veta dhe vazhdon pėrsėri tė punojė.

Pra, vullneti shfaqet kur njeriu has pengesa dhe vėshtirėsi, tė cilat njeriu i kapėrcen. Pengesat dhe vėshtirėsitė mund tė jenė tė llojeve tė ndryshme si tė brendshme ashtu edhe tė jashtme, sa objektive aq edhe subjektive.

Vullneti lidhet ngushtė me tė menduarit, me tė folurit, me ndjenjat etj. Me anėn e tė menduarit njeriu pėrcakton qėllimin dhe gjen mjetet pėr arritjen e tij. Para se tė fillojė njė punė, njeriu mendon se si ta bėjė atė, pse duhet vepruar ashtu, cilat duhet tė jenė pasojat e veprimit, ēfarė vėshtirėsish mund t'i paraqiten dhe si duhet t'i kapėrcejė ato.

Pra vullnet ėshtė procesi i veprimtarisė sė vetėdijshme tė njeriut, qė karakterizohet nga aftėsia pėr tė kapėrcyer pengesa dhe vėshtirėsi qė dalin nė arritjen e qėllimit.

Vullnet formohet gjatė vetė procesit tė jetės sė njeriut, duke pėrvetėsuar pėrvojėn e brezave tė kaluar dhe duke e pėrsėritur nė kushte tė ngjashme ose tė reja. Vullneti pėrcaktohet dhe ndryshon nė varėsi tė kushteve historike, marrėdhėnieve shoqėrore, kushtve tė jetesės, botkuptimi, bindjeve etj.

Analiza e veprimeve tė vullnetshme

Veprimet e vullnetshme janė tė ndėrlikuara dhe kalojnė nėpėrmjet disa fazave. Kėto faza tė veprimit tė vullnetshėm janė: 1) Faza pregatitore; 2) pėrcaktimi i qėllimit dhe mjeteve; 3) marrja e vendimit dhe; 4) zbatimi i vendimit.

Pėr tė marrė njė vendim, njerėzit duhet t'i kenė tė qarta nevojat e tyre, tė jenė tė vetėdijshėm pėr qėllimet dhe motivet e tyre. Ndodh qė njeriu nuk ėshtė plotėsisht i qartė dhe i vetėdijshėm pėr nevojat e veta. Njė gjėndje tė tillė shpirtėrore e quajmė joshje ose tėrheqje, d.m.th. ne na tėrheq diēka, por nuk e ndjejmė me forcė.

Gjatė veprimtarisė sonė, tek ne mund tė ketė lindur dėshira pėr diēka. Dėshira ėshtė njė shkallė mė e lartė se joshja. Kėtu qėllimi i pikėsynimit ėshtė i qartė, por mjetet pėr realizimin e qėllimeve ende nuk janė tė qarta. Njeriu mund tė ketė shumė dėshira, mirėpo jo tė gjitha realizohen.

Dėshirat e realizueshme sjellin nevojėn pėr tė gjetur mjetet dhe rrugėt pėr realizimin e tyre. Kėshtu kalohet nga dėshira nė dashje. Nė dashje kemi tė qartė edhe qėllimin edhe rrugėt apo mjetet pėr realizimin e tij.

Njeriu nė kohė tė caktuar, ndodhet pėrpar nxitjeve tė ndryshme. Tek ai lindin dėshira dhe dashje tė shumta, tė cilat shpesh janė tė kundėrta. Njeriu vihet nė njė pozitė tė tillė, nė tė cilėn duhet tė zgjedhė. Pikėrisht kėtė nė psikologji e quajmė luftė motivesh.

Tek njerėzit me vullnet tė fortė, nė luftėn e motiveve fiton mė e arsyeshmja, nga e cila ai udhėhiqet nė jetė. Pra, gjatė luftės sė motiveve njeriu qartėson qėllimin dhe mjetet qė do tė pėrdorė pėr arritjen e tij.

Marrja e vendimi. Pasi tė kemi tė qartė qėllimin dhe mjetet, kalojmė nė marrjen e vendimit, i cili duhet tė jetė fryt i njė analize tė ndėrgjegjshme dhe serioze.

Marrja e vendimit pėrcaktohet nga njė seri shkaqesh: nga nevojat, nga situata, nga ndjenjat, nga shkalla e zhvillimit mendor, nga karakteri dhe temperamenti i njeriut, nga ndikimi i tė tjerėve nėpėrmjet kėshillave, propozimeve ose urdhėrave.

Njerėzit gjatė jetės mund tė marrin vendime tė shumta dhe tė bukura, por mund tė mos bėjnė asgjė pėr realizimin e tyre. Pra, mė i rėndėsishėm ėshtė zbatimi i vendimit.

Zbatimi i vendimit. Kjo ėshtė faza mė e rėndėsishme nė veprimet e vullnetshme. Nė kėtė fazė shprehet qartė vullneti injeriut. Zbatimi ivendimit nė kohėn e caktuar ka tė bėjė me cilėsitė pozitive tė vullnetit. Ēdo vendim zbatohet me pėrpjekje tė vetėdijshme.

Pėrfundimi me sukses i veprimit realizohet duke mobilizuar vazhdimisht pėrpjekjet e vullnetshme. Zbtim i vendimit do tė thotė ballafaqim praktik real i mundėsive tė vetes me realitetin dhe kjo duke u mbėshtetur nė mjetet e ndryshme qė zotėron njeriu.

Me ndihmėn e pėrpjekjeve tė vullnetshme vihet nė aktivitet edhe veprimtaria mendore e njeriut. Nė zbatimin e vendimit duket aftėsia e vullnetit tė njeriut pėr tė udhėhequr vetėveten, pėr tė drejtuar nė mėnyrė tė vetėdijshme sjelljen dhe veprimtarinė e tij ose ndryshe i themi vetėkontroll. Nė sajė tė njė vullneti tė fortė e tė vendosur, njeriu shndėrron natyrė nė pėrputhje me kėrkesat dhe nevojat e tij, Krahas kėsaj, ai disiplinon dhe revolucionarizon edhe veten dhe sjelljet e tij.

Nė fund tė zbatimit tė vendimit, me anėn e tė menduarit bėjmė edhe vlersimin e rezultateve.

Shprehitė dhe zakonet

Shprehitė nuk lindin bashkė me njeriun; ato fitohen gjatė jetės. Nė jetėn e pėrditshme pėrsėrisim shpesh tė njejtin veprim tė vullnetshėm. Disa nga kėto veprime janė pėrbėrėse tė vazhdueshme dhe fizike tė aktivitetit. Kėshtu p.sh. hapim derėn, ngjitim shkallėt, vishemi, shkruajmė, lexojmė, llogarisim etj.

Nga pėrvoja e mėparshme dimė qė veprimet e pėrsėritura zbatohen mė lehtė dhe mė shpejt. Nė fillim, kur pėrvetėsojmė njė model tė ri veprimi, punėt kryhen mė me vėshtirėsi, kėrkohet pėrqėndrim, i vėmendjes dhe pėrpjekje tė mėdha. Kėto mė mirė i vėmė re tek fėmijėt e vegjėl, kur ata mėsojnė tė flasin, tė ecin apo tė bėjnė ndonjė gjė tjetėr. Por mė vonė ata fillojnė t'i kryejnė me lehtėsi kėto veprime.

Kėshtu njeriu i rritur nuk bėn ndonjė pėrpjekje tė veēantė qė tė ecė, tė shkruajė, tė pėrllogarisė etj. Kjo ndodh sepse veprimet janė fiksuar dhe forcuar d.m.th. janė automatizuar. Dhe ėshtė e mjaftueshme vetėm tė synojmė t'i bėjmė dhe ato kryhen nė mėnyrė automatike. Nė kėtė rast themi se kėto veprime u kthyen nė shprehi. Pra, shprehi quajmė komponentėt e automatizuar tė njė veprimtarie tė vetėdijshme, qė formohet si rrjedhim i ushtrimeve tė vazhdueshme qė bėn njeriu nė atė veprimtari.

Automatizimi i disa veprimeve arrihet nėpėrmjet tė ushtruarit dhe shprehet nė kryerjen me lehtėsi dhe shpejt tė veprimeve. Nga ana fiziologjike shprehitė kanė si bazė reflekset e kushtėzuara, qė janė organizuar nė njė sistem ose steriotip dinamik. Nė kėtė sistem ėshtė e mjaftueshme tė nxitėsh refleksin e parė, qė pastaj tė vihen nė lėvizje tė gjitha ato reflekse, qė bėjnė pjesė nė kėtė steriotip.
Shprehitė kanė rėndėsi gjatė veprimtarisė sė njeriut.

Kėshtu p.sh. kur ecim nė rrugė dhe gjatė kėsaj kohe diskutojmė, shikojmė rreth e pėrqark, mendohemi pėr ēėshtje tė ndryshme, Nė kėtė rast jemi tė pėrqėndruar nė diskutim dhe nuk preokupohemi nė mėnyrė tė veēantė pėr ecjen tonė, sepse ecja ėshtė bėrė shprehi. Shprehitė nuk e zvogėlojnė asnjėherė veprimtarinė. Pėrkundrazi ato si komponentė tė automatizuar tė veprimtarisė e lehtėsojnė kryerjen e saj.

Pėr formimin e shprehive luajnė rol edhe njohuritė. Vazhdimisht ne mėsojmė dhe kėshtu fitojmė shprehi tė reja. Nė veprimtarinė tonė shprehitė pėrpunohen nė bazė tė disa njohurive. Njohuritė e paqarta mbi veprimtarinė qė do tė kryhet kanė njė ndikim negativ mbi shprehitė qė formohen.

Por kuptohet, asnjė njohje e pėrsosur e veprimit qė do tė kryhet, nuk mjafton pėr tė formuar shprehinė konkrete. Pėrveē kėsaj, kėrkohet edhe tė ushtruarit pėr formimin e saj. Ushtrimi nuk reduktohet nė njė pėrsėritje tė thjeshtė tė veprimeve.

Ai duhet tė krijojė mundėsinė e njė perfeksionimi tė vazhdueshėm tė veprimit dhe njė bahkėrendim tė lėvizjeve qė e pėrbėjnė. Pėr kėtė duhet vėmedje nė lidhje me pėrcaktimin e vėshtirėsive dhe mėnjanimin e tyre. Gjatė ushtrimit zbulojmė procese, qė japin rezultate tė mira dhe kėto ruhen, regjistrohen, pėrvetėsohen, duke fituar kėshtu shprehi tė reja.

Nė procesin e ushtrimit arrijmė tė mėnjanojmė lėvizjet e padobishme dhe tė pakėsojmė pėrpjekjet. Kėshtu, veprimi fillon tė kryhet pa vėshtirėsi, mė shpejt dhe nė mėnyrė mė ekonomike dhe produktive.

Njeriu gjatė jetės, krahas shprehive, fiton edhe zakone. Zakonet, ashtu si edhe shprehitė, janė elemente tė automatizuara tė sjelljes. Mirėpo kanė edhe ndryshime. Shprehia ėshtė zotėsia pėr tė kryer nė mėnyrė tė automatizuar, pa njė farė kontrolli special tė vetėdijes, kėto ose ato komponentė, kurse zakoni ėshtė prirja ose nevoja pėr tė kryer kėto apo ato akte tė automatizuara.

P.sh. shprehia e tė larit tė duarve ėshtė zotėsia pėr tė kryer kėtė proces me shkathtėsi dhe nė mėnyrė auromatike. Zakoni i tė larit tė duarve, para dhe pas ngrėnies sė bukės, ėshtė nevoja pėr ta kryer kėtė akt nė njė kohė dhe situatė tė caktuar. Moskryerja e kėtij akti i sjell njeriut njė farė shqetėsimi.

Njė ndryshim tjetėr ndermjet shprehive dhe zakoneve ėshtė se shprehitė janė gjithmonė tė dobishme, sepse formohen me anėn e ushtrimeve tė bėra me qėllim, kurse zakonet mund tė jenė tė dobishme dhe tė dėmshme.

Zakonet formohen si rezultat i pėrsėritjeve tė thjeshta e tė njėpasnjėshme dhe qė kėrkojnė njė farė kohe. E rėndėsishme ėshtė qė tė formojmė zakone pozitive dhe tė luftojmė qysh nė fillim kundėr zakoneve negative.

Kapitulli 11

VEPRIMTARIA

Veprimtaria dhe psikika

Veprimtaria ėshtė njė kėrkesė e domosdoshme pėr jetėn e njeriut, pa tė cilin ai nuk mund tė jetojė. Njeriu ka nevojė tė ushqehet, tė vishet, tė mbathet, tė ketė strehė pėr t'u mbrojtur. Nevojat dhe kėrkesat e njeriut janė tė shumta e tė ndryshme. Kėto nevoja dhe kėrkesa, ai i plotėson mee anė tė punės.

Veprimtaria e njeriut ka karakter shoqėror. Kjo duket qė nga zanafilla e historisė njerėzore e nė vazhdim. Njerėzit jetonin sėbashku dhe nė marrėdhėnie me njėri-tjetrin, kjo si njė nevojė e domosdoshme pėr tė shkėmbyer tė mira materiale, pėr tė mbėshtetur njėri-tjetrin dhe pėr tė pėrfituar nga njėri-tjetri nė aspekte tė ndryshme.

Edhe sot, veprimtaria e secilit varet dhe pėrcaktohet nga kėrkesat e shoqėrisė. Veprimtari tė shkėputura prej shoqėrisė nuk mund tė ketė. Njė njeri i shkėputur nga shoqėria nuk mund tė plotėsojė nevojat e kėrkesat e shumta qė ai ka, ndėrsa duke u marrė me njė veprimtari tė caktuar, qė i shėrben shoqėrisė dhe arrin t'i plotėsojė nė bashkėpunim me tė tjerėt, kėto kėrkesa dhe nevoja.
Gjatė veprimtarisė sė tij njeriu kryen lėvizje tė shumta, tė cilat vinė duke u perfeksionuar.

Lėvizjet e veēanta tė njeriut gjatė procesit tė punės nuk mund t'i quajmė veprimtari. Nė pėrbėrjen e veprimtarisė sė njeriut, krahas veprimeve tė jashtme, bėjnė pjesė edhe proceset e brėndshme psikologjike. Njeriu, zakonisht, kur do tė kryej njė punė, njihet me kushtet e saj, pėrgatit nė mėnyrė mendore planin e realizimit dhe pikėsynon arritjen e qėllimit, duke mėnjanuar ēdo vėshtirėsi qė mund t'i dalė pėrpara gjatė saj.

Proceset psikike luajnė njė rol jetėsor nė shėrbim tė veprimtarisė sė njeriut dhe konkretisht tė veprimtarisė praktike.

Kėto i japin mundėsi njeriut qė tė orientohet me ambientin, tė pėrfytyrojė paraprakisht rezultatet e veprimtarive tė tij dhe tė rregullojė sjelljet e tij nė pėrputhje me pėrfytyrimet dhe qėllimet qė ka. Pra, tė gjitha proceset psikike, si ato njohėst, tė vullnetshmet, volitive dhe emocionale, zakoonisht nuk lindin tė veēuara por si shkak i ndonjė veprimtarie dhe i shėrbejnė asaj.

Proceset psikike dalin ose rrjedhin nga veprimtaria dhe janė komponentė tė domosdoshėm tė saj.
Kėshtu p.sh. kur jemi duke kryer njė punė ose veprim mendor, shpesh kjo pėrcaktohet nga fakti se sa e kemi kuptuar qėllimin qė i kemi vėnė vetes, se nė ē'shkallė zotėrohen njohuritė dhe shprehitė pėr pėrfundimin e kėsaj veprimtarie, se cilat janė ndje njat tona ndja kėsaj detyre dha sa mund t'i drejtojmė veprimet nė pėrputhje me qėllimin qė kemi.

Pra, proceset psikike, duke qėnė komponentė tė domosdoshėm tė veprimtarisė, formohen dhe zhvillohen gjatė saj.

Kapitulli 12

KARAKTERISTIKAT PSIKOLOGJIKE TĖ PERSONALITETIT

Njohuri tė pėrgjithshme mbi personalitetin

Psikologjia nuk kufizohet vetėm me studimin e proceseve psikike njohėse, emocinale, tė vullnetshme dhe me shqyrtimin e anės psikologjike tė veprimtarisė.

Ajo studjon edhe ato veēori tė qenėsishme dhe tė qėndrueshme, qė e bėjnė njė njeri tė dallojė nga njerėzit e tjerė, d.m.th. ato veēori qė pėrcaktojnė personalitetin e tij.

Ēdo njeri ka njė mori veēorish psikologjike, ka aq shumė lloje veēorish sa nuk mund tė gjesh dy njerėz identik me njėri-tjetrin. Nga ana tjetėr ēdo njeri ka personalitetin e vet, por jo tė gjitha veēoritė qė ka njeriu dhe jo ēdo lloj veēorie pėrcakton personalitetin e tij.

Personalitetin e pėrcaktojnė veēoritė psikologjike mė tė qenėsishme dhe mė tė qėndrueshme. Nė kategorinė e veēorive qė pėrcaktojnė personalitetin e njeriut, bėjnė pjesė bindjet dhe idetė, interesat, aftėsitė, temperamenti dhe karakteri.

Bindjet, idealet dhe interesat pėrcaktojnė drejtimin e personalitetit, pėrcaktojnė se ēfarė do, cilat janė dėshirat dhe pikėsynimet e njeriut. Aftėsitė pėrcaktojnė se ēfarė mundet tė bėjė d.m.th. cilat janė mundėsitė e tij, kurse karakteri pėrcakton se kush ėshtė ai faktikisht, ē'qėndrim mban ai ndaj vetėvetes, shoqėrisė dhe fenomeneve tė ndryshme shoqėrore.

Njohja e veēorive psikologjike, qė pėrcaktojnė personalitetin ka rėndėsi tė dorės sė parė pėr tė kuptuar psikologjinė e njė njeriu nė tėrėsi, sepse veēoritė psikologjike tė personalitetit ushtrojnė njė ndikim tė thellė si nė proceset e veēanta psikike, ashtu edhe mbi njėra-tjetrėn.

Pra, me personalitet kuptojmė tėrėsinė e veēorive psikike mė tė qėnėsishme dhe tė qėndrueshme, qė e dallojnė njė njeri nga njerėzit e tjerė.

Personaliteti i njeriut formohet si rezultat i jetės qė bėn njeriu nė shoqėri. Bindjet, idelet dhe interesat formohen nė procesin e veprimtarisė aktive dhe nėn ndikimin e kushteve tė jetės dhe tė edukatės, nė tė cilėn ndodhet njeriu qė nė moshėn e tij tė re.

Nė kėto kushte zhvillohen edhe aftėsitė e ndryshme dhe formohet karakteri injeriut. Zhvillimi i gjithanshėm i ēdo individi kushtėzohet nga zhvillimi i individėve tė tjerė dhe nga zhvillimi i shoqėrisė nė tėrėsi, prandaj themi se personaliteti ka natyrė shoqėrore. Personalitetin nuk duhet ta ngatėrrojmė me individin. Me individ kuptojmė njeriun e veēantė.

Ndėrsa pėr tė kuptuar personalitetin, duhet tė kemi parasysh jo vetėm ato veti qė e dallojnė atė nga tė tjerėt, por edhe ato veti qė janė tipike pėr tė gjithė njerėzit, Sa mė tė qartė ta shohim tek njė individ njė tipar tė pėrgjithshėm tipik, aq mė qartė shprehet personaliteti i tij. Pėr njė njeri themi se ka personalitet, kur ai e ka pėrcaktuar nė mėnyrė tė vetėdijshme qėndrimin e tij ndaj jetės dhe ka formuar botėkuptimin e tij ndaj saj.

Si pasojė e pėrcaktimit tė pozitės ndaj jetės, njerėzit kanė si tė themi fizionominė e tyre shpirtėrore origjinale, bien nė sy pėr pavarėsi nė tė menduar, pėr ndjenja tė larta, pėr forcėn e vullnetit dhe tė pasioneve.

Personaliteti i njeriut lidhet ngushtė me jetėn e njeriut nė shoqėri, me grupin shoqėror ku ai jeton dhe shkallėn e zhvillimit tė vetė shoqėrisė. Nje grup shoqėror i zhvilluar, antarėt e tė cilit i bashkon ambicja dhe pėrpjekja pėr arritjen e qėllimeve tė larta, hap horizonte tė gjėra pėr zhvillimin e personalitetit.

Anėtarėt e njė kolektivi duke qėnė tė vetėdijshėm qė luftojnė pėr njė qėllim madhor, gjejnė nė vetėvete forca tė pashtershme, tė cilat i venė nė shėrbim tė ēėshtjes pėr tė cilėn lufton kolektivi. Ky lloj organizimi shoqėror, duke i bashkuar anėtarėt e tij nė luftėn pėr arritjen e qėllimeve tė mėdha, krijon kushte mė tė favorshme pėr formimin e bindjeve dhe ideve, pėr zhvillimin e aftėsive dhe pėr farkėtimin e karakterit pozitiv.

Personaliteti nuk ėshtė i lindur, por formohet nė procesin e jetės dhe tė pėrpjekjeve qė bėn njeriu pėr tė njohur botėn qė e rrethon dhe pėr ta shndėrruar atė sipas kėrkesave dhde nevojave tė tij. Nė kėtė proces ai nuk shndėrron vetėm botėn e jashtme, por shndėrron edhe vetėveten, dhe nė tė njejtėn kohė formon edhe personalitetin e tij.

Interesat

Nė procesin e jetės, njeriu zgjeron ēdo ditė kontaktin me botėn qė e rrethon, depėrton nė thelbin e sendeve dhe fenomeneve dhe pėrcakton se cilat prej tyre kanė rėndėsi pėr jetėn. Fill pas pėrcaktimit tė kėsaj rėndėsie qė kanė sendet dhe fenomenet e veēanta, njeriu e drejton vetėdijen mbi to, pėrpiqet t'i mbajė gjithmonė nė fushėn e vėzhgimit dhe t'i njohė mė thellė ato.

Drejtimi dhe pėrqėndrimi i vazhdueshėm i vetėdijes sė njeriut mbi objektet, fenomenet ose mbi fusha tė caktuara tė veprimtarisė sė tij, me qėllim qė t'i njohė ato mė thellė, quhet interes. Interesat kanė lidhje tė ngushta me nevojat, prirjet, ndjenjat dhe vėmendjen, por kanė edhe disa karakteristike, qė i dallojnė prej tyre dhe prej fenomeneve tė tjera psikike.

Interesat e drejtojnė vėmendjen, perceptimin, kujtesėn, dhe tė menduarit e njeriut mbi objektet dhe e nxisin atė pėr veprimtari. Kur njeriu punon me interes e ka mė lehtė dhe ėshtė mė prodhues nė punė. Interesat pėr punė, pėr lėndė tė veēanta mėsimore, pėr artet, shkencėn dhe teknikėn, e nxisin njeriun pėr veprimtari dhe nė kėtė mėnyrė pregatisin kushtet pėr kalimin nga interesat nė prirjet.

Ndryshimi ndėrmjet interesave dhe prirjeve qėndron nė faktin se, ndėrsa interesat e nxisin njeriun t'i njohė mė thellė objektet, prirjet e nxisin atė pėr t'u marrė vetė me veprimtari. Kėshtu p.sh. njė njeri ka interes pėr letėrsinė dhe ai e ndjek me interes njė bisedė ku flitet pėr tė ose e lexon me interes njė gazetė ose revistė letrare, por nėse nuk ndjen nevojė pėr t'u marrė vetė me veprimtari letrare nuk mund tė themi se ai ka prirje pėr letėrsi.

Interesat ndryshojnė edhe prej vėmendjes. Kemi thėnė se me vėmendje kuptojmė tė drejtuarit dhe tė pėrqėndruarit e vetėdijes sonė nė njė ose disa objekte apo fenomene, ndėrsa me interes kuptojmė nevojėn qė ndjejmė pėr ta drejtuar vetėdijen tonė mė tepėr nė njė objekt ose veprimtari se sa nė njė tjetėr.

Interesat kanė lidhje tė ngushtė me ndjenjat dhe emocionet.

Llojet dhe cilėsitė e interesave

a) Interesat pozitive dhe negative

Vlera e interesave pėrcaktohet nė radhė tė parė nga pėrmbajtja e tyre. Interesat qė nxisin veprimtarinė njohėse tė njeriut nė dobi tė shoqėrisė, pėrfshihen nė kategorinė e interesave pozitive, kurse interesat qė e nxisin veprimtarinė njohėse tė njeriut nė objekte, qė s'kanė vlerė pėr shoqėrinė, hyjnė nė kategorinė e interesave negative.

Interesat pozitive janė interesat qė e nxisin njeriun pėr tė fituar dije dhe pėr t'i vėnė ato nė shėrbim tė shoqėrisė. Pėr tė zbuluar vlerėn e vėrtetė tė interesave pėr tė fituar njė dije, ėshtė e nevojshme tė kuptojmė se ē'e shtyn njeriun tė fitojė njohuri tė gjėra dhe tė thella.

Njerėzit nė pėrgjithėsi i shtyn dėshira pėr t'u dalluar nga tė tjerėt ose dėshira pėr tė siguruar njė post apo vend tė rehatshėm pune qė tė fitojnė njohuri tė caktuara. Ndėrsa njeriun me qėllime tė larta e shoqėron dėshira pėr t'i shėrbyer njė grupimi shoqėror tė caktuar ku edhe ai bėn pjesė, vendit tė tij ose njerėzve nė pėrgjithėsi. Pra interesat shoqėrore kur vihen mbi interesat personale, paraqesin vlerėn mė tė rėndėsishme dhe mė tė dobishme tek njė individ.

b) Interesa tė shumanshme dhe tė njėanshme

Pėr zhvillimin e gjithanshėm tė personalitetit ėshtė e domosdoshme qė njeriu tė ketė interesa tė shumanshme dhe tė mos pėrqėndrohet nė njė objekt ose nė njė sferė veprimtarie tė ngushtė. Kufizimi i interesave tė njeriut nė njė sferė tė ngushtė e zhvillon atė nė mėnyrė tė njėanshme, kufizon horizontin e tij mendor dhe pengon zhvillimin e personalitetit tė tij. Zhvillimi i harmonishėm i personalitetit kėrkon qė njeriu tė ketė interesa tė shumanshme, por kėto interesa tė ndryshojnė nė aspektin e forcės sė tyre.

c) Interesat e qėndrueshme dhe tė paqėndrueshme

Nė jetė vihen re njerėz me natyrė impulsive, emocionale, tė cilėt i shfaqin nė mėnyrė tė vrullshme interesat, por pas njė farė kohe vihet re se ata e kanė zėvendėsuar njė interes me njė tjetėr. Nga kjo kuptohet se qėndrueshmėria e interesave nuk pėrcaktohet aq shumė nga forca sesa nga nga thellėsia dhe lidhjet e ngushta tė interesave me vetitė e tjera tė personalitetit.

Interesat thelbėsore, kur ndryshojnė kushtet, duhet tė ndryshojnė, pra duhet gėrshetuar qėndrueshmėria e interesave me lėvisshmėrinė e tyre nė pėrputhje me kushtet dhe nevojat e shoqėrisė.

d) Interesat aktive dhe pasive

Duke u nisur nga fakti se me ē'forcė shfaqen dhe sa e nxisin veprimtarinė njohėse tė njeriut, interesat i ndajmė nė interesa aktive dhe pasive. Interesat pasive nxisin vėmendjen e pavullnetshme dhe me kaq mbaron roli ityre, kurse interesat aktive bėhen shtytėse tė njeriut pėr veprimtari konkrete.

Interesat pasive mund tė kalojnė nė aktive ose nė tė kundėrtėn, interesat aktive mund tė kalojnė nė pasive sipas kushteve ku jeton njeriu dhe qėllimeve tė tij.

P.sh. nėse njeriun e tėrheq letėrsia, por ai nuk lexon libra, revist, apo gazeta letrare, nė kėtė rast kemi tė bėjmė me njė interes pasiv; dhe nėse atė e tėrheq letėrsia dhe angazhohet dhe kėnaqet duke lexuar pėr tė, kėtu kemi tė bėjmė me interes aktiv.

Pėrmbajtja, gjėrėsia, qėndrueshmėria dhe forca e interesave lidhen ngushtė dhe kushtėzojnė njėra-tjetrėn.

Aftėsia dhe prirjet

Po tė vėrejmė nė pėrgjithėsi njerėzit nė veprimtarinė e tyre jetėsore, do tė shohim se ata kanė ritme tė ndryshme zhvillimi pėr nga njohuritė dhe rezultatet nė punė. Kjo ndodh sepse ata kanė aftėsi tė ndryshme pėr njė lėm tė caktuar veprimtarie.

Aftėsi quajmė atė kompleks vetish psikike tė personalitetit, qė shėrben si kusht pėr tė kryer me sukses njė punė.

P.sh. pėr t'u marrė me artet figurative duhet tė kesh aftėsi pėr tė kapur me sy pėrpjestimet e objekteve, raportet ndėrmjet pėrmasave tė tyre etj. Por kjo cilėsi e tė parit nuk pėrbėn aftėsi nėse e shkėpusim nga aftėsitė e pėrgjithshme tė organizmit. Pra, pėr tė patur sukses nė njė lėm tė caktuar veprimtarie ėshtė e nevojshme qė aftėsitė e veēanta tė gėrshetohen e tė lidhen ngushtė me aftėsitė e pėrgjithshme.

Aftėsi tė pėrgjithshme quajmė ato qė gjejnė zbatim nė lėme tė ndryshme tė veprimtarisė sė njeriut. Aftėsi tė tilla janė p.sh. cilėsitė e mėndjes, kujtesa etj.

Baza dhe pikėnisja pėr zhvillimin e aftėsive janė dispozitat, veēoritė anatomo-fiziologjike tė lindura tė njeriut. Dispozitat janė njė nga kushtet e domosdoshme pėr zhvillimin e aftėsive, por nuk janė kushti i vetėm. Qė dispozitat tė kthehen nė aftėsi duhet qė njeriu tė rritet nė kushte qė favorizojnė pėrvetėsimin e njohurive dhe zhvillimin e tij tė gjithanshėm, pėrndryshe dispozitat mbeten vetėm njė mundėsi ose atrofizohen.

Dispozitat janė njė kusht paraprak material pėr zhvillimin e aftėsive, kurse aftėsia ėshtė mundėsia e lindur gjatė punės pėr ta kryer me sukses njė punė. Zhvillimi i aftėsive kushtėzohet nga pėrvetėsimi i njohurive, shkathtėsive dhe shprehive, tė cilat kanė njė rėndėsi tė madhe pėr zhvillimin e personalitetit.

Kur vėmė re qė njė njeri merret mė shumė me njė veprimtari tė caktuar, themi se ai ka prirje pėr kėtė lloj veprimtarie. Dhe kjo kushtėzohet nga aftėsitė dhe sukseset qė ka ai nė atė drejtim, tė cilat e nxisin mė tej pėr t'u marrė me tė dhe e stimulojnė edhe mė shumė atė prirje. Por edhe prirjet krijojnė kushte pėr zhvillimin e aftėsive.

Prirjet dhe aftėsitė kushtėzojnė zhvillimin e njėra-tjetrės, por ndėrmjet tyre nuk mund tė vėmė shenjė barazie, sepse ndėrsa aftėsitė janė njė kompleks vetish tė personalitetit, prirjet shfaqen nė formėn e nevojės qė ndjen njeriu pėr t'u marrė me njė veprimtari tė caktuar.

Kur tek njė njeriu vėmė re njė prirje tė fortė dhe tė qėndrueshme pėr t'u marrė me njė lloj veprimtarie, kjo do tė thotė qė tek ky njeri ndodhen edhe aftėsitė qė i pėrgjigjen kėrkesave tė kėsaj veprimtarie. Por ka edhe raste kur mungojnė aftėsitė dhe njeriu priret pėr t'u marrė me njė lloj veprimtarie, duke qėnė i shtyrė nga tė tjerėt ose duke pasur njė pėrshtypje lajthitėse pėr aftėsinė e tij.

Talenti dhe gjenia

Talent quajmė njė ndėrthurje aftėsish tė ndryshme, qė sigurojnė kryerjen nė mėnyrė krijuese tė njė veprimtarie tė caktuar.

Talentet nė disa fusha tė veprimtarisė sė njeriut shfaqen qė nė moshėn fėminore. Nuk janė tė rralla shfaqet qysh herėt tė talenteve nė matematikė, letėrsi, art dhe fusha tė tjera. Por shfaqia e talentit herėt nuk ėshtė gjithēka, pasi vetėm talenti i marrė nė veēanti, ėshtė vetėm mundėsia pėr tė kryer njė punė nė mėnyrė krijuese.

Zhvillimi i tij pėrcaktohet nga aftėsia e njeriut pėr tė punuar nė mėnyrė kėmbėngulėse dhe pėr tė shtruar para vetes detyra, zgjidhja e tė cilave ka njė vlerė tė madhe pėr shoqėrinė. Kur njeriu arrin tė realizojė me veprimtarinė e tij krijuese vepra qė sjellin ndryshime rrėnjėsore nė mendimet ose veprimet e njerėzve dhe nė historinė e njerėzimit, atėherė kemi tė bėjmė me shfaqen mė tė lartė tė talentit. Kėtė shfaqe tė talentit e quajmė gjeni.

Gjeniu dallohet pėr aftėsitė e mėdha pėr tė vėzhguar dhe pėr tė bėrė dallimin e asaj qė ėshtė thelbėsore nga diēka e dorės sė dytė, pėr aftėsitė pėr tė abstraguar dhe pėrgjithėsuar, pėr gjėrėsinė dhe thellėsinė e tė menduarit, pėr njohuritė e gjėra dhe aftėsinė pėr t'i vėnė ato nė lėvizje gjatė tė menduarit.

Gjeniu dallohet gjithashu pėr forcėn e vullnetit nė kapėrcimin e pengesave, pėr aftėsinė e madhe pėr punė dhe pėr ndjenjėn e thellė tė pėrgjegjėsisė ndaj bashkėkohėsve dhe pasardhėsve.

Temperamenti


Njė nga veēoritė qė bie mė tepėr nė sy dhe qė e dallon njė njeri nga njerėzit e tjerė, ėshtė temperamenti. Po t'i vėrejmė njerėzit me kujdes, do tė shohim se disa prej tyre i shfaqin ndjenjat nė mėnyrė tė vrullshme, kurse ka tė tjerė, ndjenjat e tė cilėve nuk janė tė forta.

Ka disa qė kundėrveprojnė shpejt ndaj ngjarjeve dhe ndryshimeve qė ndodhin, qė i kalojnė pa shumė dhembje disfatat dhe fatkeqėsitė, ka tė tjerė qė janė tė qėndrueshėm dhe tė ngadalshėm pėrsa i pėrket ndėrrimit tė gjėndjeve shpirtėrore.

Ka njerėz qė janė tė qetė e tė ekuilibruar, ka tė tjerė qė janė tė rrėmbyeshėm dhe tė paekuilibruar. Ndeshen nė jetė edhe tė atillė qė janė jashtėzakonisht tė ndjeshėm ndaj ēdo ndikimi qė ushtrohet mbi ta, por qė nuk i shfaqin sė jashtmi ndjenjat e tyre.

Tė gjitha kėto ndryshime, qė vihen re nė njerėz tė ndryshėm, pėrsa i pėrket forcės dhe ritmit tė pėrgjithshėm tė veprimtarisė dhe tė ndjenjave, i pėrkasin temperamentit.

Temperament quajmė tėrėsinė e karakteristikave individuale, psikologjike, qė shfaqen nė shpejtėsinė dhe forcėn e proceseve psikike nė pėrgjithėsi dhe tė ndjenjave nė veēanti dhe me njė shkallė tė caktuar tė nxitjes dhe tė qėndrueshmėrisė sė tyre.

a) Bazat fiziologjike tė temperamentit

Gjatė studimit tė veprimtarisė sė lartė nervore ėshtė arritur nė pėrfundimin se vetitė themelore qė pėrcaktojnė tipin e veprimtarisė sė lartė nervore janė forca, ekuilibri dhe lėvisshmėria e nxitjes dhe frenimit.

Forca e kėtyre proceseve tregon aftėsinė pėr punė tė qelizės nervore dhe sistemit nervor nė tėrėsi. Ekuilibri tregon vendin qė zė nxitja dhe frenimi nė veprimtarinė nervore, kurse lėvisshmėria tregon shpejtėsinė me tė cilėn zėvendėsohet njėri proces me tjetrin.

Kėto karakteristika tė nxitjes dhe frenimit nė njerėz tė ndryshėm ndodhen tė kombinuara nė mėnyrė tė ndryshme dhe ėshtė plotėsisht ky kombinim i ndryshėm i tyre qė na jep katėr tipe tė veprimtarisė sė lartė nervore, tė cilat pėrbėjnė bazėn fiziologjike tė katėr llojeve tė temperamentit.

1) Tipi i fortė, i ekuilibruar, i shpejtė = temperament sanguin.
2) Tipi i fortė, i ekuilibruar, i ngadalshėm = tmperament flegmatik.
3) Tipi i fortė, i paekuilibruar = temperament kolerik.
4) Tipi i dobėt = temperament melankolik.

Tipi i katėrt i temperamentit (melankolik) e ka tė dobėt si procesin e nxitjes ashtu edhe atė tė frenimit.

b) Karakteristika e temperamenteve

Temperamenti sanguin. Njeriu me temperament sanguin dallohet pėr shkathtėsinė dhe gjallėrinė e tij. Tė ecurit e ka tė shpejtė, lėvizjet nė pėrgjithėsi i ka tė shumta dhe tė shkathėta, tė folurit e ka tė gjallė dhe tė shpejtė, sy tė gjallė, mimikė tė pasur, qė shpreh gjendjen e tij tė brendshme.

Nxitet shpejt, kundėrvepron edhe ndaj ngjarjeve qė kanė rėndėsi tė vogėl. Ndjenjat e tij lindin shpejt, nuk janė tė forta, i ndryshojnė shpejt dhe i shfaq sė jashtmi me anėn e mimikės dhe gjesteve tė ndryshme.

Zakonisht njeriu me temperament sanguin e kryen me vrull njė punė, por nė mjaft raste me gabime. Zė shumė miq, por ftohet shpejt prej tyre dhe i lė. Merr pėrsipėr ēdo lloj pune, por shpejt mėrzitet dhe nuk e ēon deri nė fund.

Me njė fjalė, njeriu qė ka kėtė temperament ėshtė i shoqėrueshėm, zemėrmirė, i zoti pėr punė, por i mungon kėmbėngulja dhe durimi. Meqėnėse ėshtė i gjallė dhe i lėvizshėm, i ngacmon shumė shokėt dhe i pėlqen tė merret me sport.

Temperamenti kolerik. Njeriu me temperament kolerik dallohet pėr lėvizjet dhe pėr tė folurit e tij tė gjallė dhe energjik. Gjestet i ka tė forta dhe tė prera, ndėrsa, sytė e tij kanė shikim tė mprehtė.
Nxitet shpejt, ndjenjat i lindin shpejt, i ka tė forta dhe i shfaq sė jashtmi.

Zakonisht njeriu me temperament kolerik ēdo gjė e bėn me vrull dhe me pasion. Nė kundėrshtim me sanguinin, ėshtė kėmbėngulės dhe ka durim. Flet shpejt e me zjarr, prandaj fjala e tij ėshtė bindėse.

Temperamenti flegmatik. Njeriu me temperament flegmatik bie menjėherė nė sy. Ai ėshtė i qetė, bėn lėvizje tė pakta dhe tė ngadalta. Shikimi i tij ėshtė i qetė dhe tė folurit e ka tė ngadaltė. Si nxitja ashtu edhe frenimi lindin tek ai me vėshtirėsi. Vetėm ngjarjet shumė tė forta i shkaktojnė ndjenja, tė cilat cilat zakonisht i ka tė dobta dhe nuk i shfaq sė jashtmi. Nė kundėrshtim me sanguinin, ēdo punė e bėn me ngadalė. Ėshtė i urtė dhe nuk i ngacmon tė tjerėt.

Temperamenti melankolik. Njeriu me temperament melankolik dallohet pėr pamjen e tij si tė pėrvuajtur. Mimika e tij ėshtė e dobėt, gjestet i ka tė pakta dhe tė lehta, shikimin e syve e ka tė lehtė dhe si tė mekur. Njeriu me kėtė temperament bie nė sy, sepse rri gjithmonė mėnjanė dhe i veēuar nga tė tjerėt. Preket shpejt, ndjenjat i ka tė forta, tė qėndrueshme, por nuk i shfaq sė jashtmi.

Nė kundėrshtim me kolerikun, i cili kėrkon tė verė nė dukje personalitetin e tij, melankoliku pėrkundrazi, kėrkon tė jetė i padukshėm. Ėshtė i turpshėm dhe shpesh i paguximshėm.
Kėto janė karakteristikat nė pėrgjithėsi tė temperamentit.

Nė jetė rrallė gjenden njerėz qė tė kenė vetėm karakteristikat e njėrit nga temperamentet e analizuara mė sipėr. Shpesh ne gjejmė tek ata tė pėrziera karakteristikat e njėrit lloj me karakteristikat e llojeve tė tjera.

Karakteri


Njerėzit ndryshojnė nga njėri-tjetri jo vetėm pėr nga aftėsitė, interesat dhe temperamentet, por edhe pėrsa i pėrket qėndrimit qė ata mbajnė ndaj punės, shoqėrisė, ngjarjeve tė ndryshme dhe vetės sė tyre.

Kėto qėndrime qė ata mbajnė tė ndėrthurura edhe me njėra-tjetrėn lindin forma sjelljesh tė caktuara qė u pėrgjigjen pėrmbajtjes sė kėtyre qėndrimeve.

Kur qėndrimet dhe format pėrkatėse tė sjelljes sė njerėzve nuk janė tė rastėsishme, por janė tė qėndrueshme, ato kthehen nė veēori dalluese tė personalitetit duke formuar karakterin e tyre.
Kur pohojmė se njė njeri i caktuar ėshtė me karakter apo ka karakter, kemi parasysh jo njė veti tė mirė apo tė keqe tė tij, por tėrėsinė e vetive mė tė qėndrueshme tė tij si anėtar i shoqėrisė.

Karakter quajmė tėrėsinė e vetive themelore tė personalitetit, qė shprehin sistemin e qėndrimeve tė njeriut ndaj punės, shoqėrisė, njerėzve tė tjerė dhe vetvetes.

Karakteri, sikurse edhe veēoritė e tjera tė personalitetit, nuk ėshtė i lindur dhe i pandryshueshėm. P.sh. ndodh qė fėmijėt kanė tipare karakteri tė njėjta me ato tė prindėrve dhe tė tė afėrmve tė tyre, por kjo nuk do tė thotė se kėto tipare tė tyre janė trashėguar nga prindėrit. Karakteri formohet gjatė jetės dhe shpreh rrugėn e jetės, rrethanat, kushtet dhe mėnyrėn e jetės sė njeriut.
Njeriu nuk lind as pėrtac, as egoist, as mėndjemadh, as karrierist etj.

Ai bėhet i tillė si rezultat i ndikimeve qė ushtrojnė mbi tė shkolla, familja, shoqėria ose tė gjitha kėto tė mara sėbashku, sepse njeriu nuk ėshtė qenie aktive qė u kundėrvihet kushteve dhe rrethanave, por ėshtė qenie aktive qė u kundėrvihet kushteve tė disfavorshme dhe i shndėrron kėto kushte. Pra ai ėshtė edhe objekt edhe subjekt i kėtij edukimi.

Karakteri ka lidhje tė ngushtė me tė gjitha anėt e tjera tė personalitetit, me bindjet, interesat, aftėsitė dhe temperamentin.

Gjithashtu lidhje tė ngushta ekzistojnė ndėrmjet aftėsive dhe karakterit tė cilat ndikojnė edhe reciprokisht pėr zhvillimin ndėrmjet tyre.

Po kaq tė ngushta janė lidhjet e karakterit edhe me temperamentin. Temperamenti ushtron ndikim nė formėn e shfaqes sė disa tipareve tė karakterit, por edhe karakteri ushtron njė ndikim tė thellė nė frenimin e disa anėve negative tė temperamenteve.

Temperamenti shėrben si njė bazė natyrore pėr formimin e tipareve tė karakterit, por ai nuk pėrcakton pėrmbajtjen e tipareve tė tij. Nė bazė tė ēdo lloj temperamenti mund tė edukojmė tiparet mė tė vlefshme tė karakterit.

Lidhjet e karakterit me temperamentin duhen njohur, sepse nga veēoritė qė ka secili temperament tė cilat kushtėzohen nga tipi i veprimtarisė sė lartė nervore, varet se si do tė formohen tek njė njeri tiparet e karakterit tė tij. I njėjti tipar mund tė formohet si tek koleriku ashtu edhe tek sanguini, por forma e ndikimit duhet tė jetė e ndryshme.

Sikurse tė gjitha fenomenet e tjera psikike, edhe karakteri ka bazėn e vet psikologjike. Bazėn fiziologjike tė karakterit e pėrbėjnė sistemet e ndėrlikuara tė pėrkohshme nervore qė formohen gjatė jetės sė njeriut. Lehtėsia apo vėshtirėsia gjatė formimit dhe shformimit tė sistemeve, qė pėrbėjnė lidhjet e pėrkohshme nervore, ndikojnė thellėsisht nė formimin e tipareve tė karakterit dhe nė qėndrueshmėrinė e tyre.

Nė jetė vihen re kėto tipe karakteresh : Karaktere tė forta dhe tė dobėta, kontradiktorė dhe jokontradiktor, tė pėrcaktuar dhe tė papėrcaktuar.

Pėrgatiti Erikson Hoxha
avatar
Erikson

Nuk them se kam gjetur te verteten, por me te vertet se kjo qe kam nuk di....


41


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Psikologjia

Mesazh  Jetmira prej 13.07.13 8:40

Psikologjia pėrkufizohet si studimi i mendjes nė funksion tė sjelljes sė njeriut. Objekti studimor themeltar i saj ėshtė tė kuptuarit e individit dhe tė grupit, nėpėrmjet pėrcaktimit tė rregullave dhe normave tė cilat variojnė nga kategorizimet e pėrgjithshme tek individualiteti. Drejtimi shkencor nė studimin e sjelljes ėshtė njė karakteristikė e rėndėsishme e psikologjisė. Kėshtu si shkencė, psikologjia ka qėllime dhe metoda shkencore tė pėrbashkėta me shkenca tė tjera si p.sh., me biologjinė, kiminė, sociologjinė dhe antropologjinė.

Fjala Psikologji pėr herė tė parė ėshtė paraqitur nė Angli mė 1693 por nuk ėshtė pėrdorur dhe nuk ėshtė kuptuar njė kohė tė gjatė deri nė vitet 1800. Ėshtė sinonim i pėrbėrė nga dy fjale greke "psiko (ψυχή)" dhe "logos (λόγος)". Psiko nė origjinal nėnkupton frymėmarrje, por mė vone ėshtė nėnkuptuar si shpirt sepse frymėmarrja ėshtė i ndikuar shpirtit e cila ende nuk e ka lėshuar trupin. Nė mitologjinė greke Psiko ka qene njė grua e cila ka qenė nė marrėdhėnie dashurie me perėndinė e dashurisė Erosin. Ai ishte dashnor i saj por kishte njė kusht ndaj saj qė mos t'ia shikonte fytyrėn e tij kurrė. Por nga kurioziteti Psikoja njė natė vendosi njė qiri pėr t'ia shikuar fytyrėn nė momentin kur e kupton Erosi atėherė e magjeps atė. Pėr t'ia arritur ngadhėnjimit ėshtė dashur tė bej njė luftė te madhe me pėrplot rreziqe, por nė fund ajo ėshtė transformuar nė perėndeshė dhe iu ėshtė bashkangjitur Erosit nė parajsė. Psika simbolizon shpirtin njerėzor. Gjate shekullit tė shtatėmbėdhjetė kuptimi i fjalės psiko ėshtė shndėrruar nė kuptimin e mendjes. Logos, njė fjalė tjetėr greke, nėnkupton shkencėn ose arsyen. Sipas rrugėve Greke psikologjia njė kuptim mbi arsyen ose mbi mendjen, ose si thuhet sot studimi mbi MENDJEN

Psikologjia si ēdo shkencė tjetėr, zanafillėn e ka nga Antika. Njerėzit kanė qėnė gjithnjė tė interesuar pėr sjelljen dhe natyrėn e njerėzve tė tjerė. Ne mund tė gjejmė gjurmė tė ideve filozofike nė psikologji, tek grekėt e lashtė. Konkretisht ndryshimi i pikėpamjeve filozofike ndėrmjet shkollės sė Platonit dhe mė pas asaj tė Aristotelit si nxėnės i shkollės sė Platonit, nėse idetė njerėzore janė tė lindura apo tė fituara. Pėrkufizimi i objektit studiues psikologjik pėr tė parėn herė u bė nga J.Locke nė vitin 1690, nė veprėn e tij mbi mėsimet shtesė associative. Ai e pėrshkruan mendjen njerėzore si njė pllakė shkrimi tė pashkruar (tabula rasa) mbi tė ciėn mund tė shkruhen tė gjitha pėrvojat jetėsore. Ndikime tė tjera nė psikologjinė e hershme vijnė nga biologjia dhe nga Fizika. Charles Darwin, vėzhgimet e tė cilit, tė bėra gjatė udhėtimit tė tij tė famshėm pėrreth botės, u publikuan nė librin e tij "Origjina e Llojeve" tė vitit 1859, i cili pėrshkruan pėrmbledhtazi teorinė e tij tė evolucionit. Darvini sugjeroi se kafshėt dhe njerėzit shfaqin sjellje qė i pėrshtaten mjedisit dhe i ndihmojnė ata tė mbijetojnė. Njė vit mbas labrit tė Darvinit, Gustav Fechner botoi "Elementet e Psikofizikės" nė tė cilėn ai pėrshkoi pėrmbledhtazi metodėn eksperimentale tė maties sė eksperiencės shqisore. Kėshtu futja e metodave shkencore natyrore ndėr tė tjera nė sferėn e psikologjisė sė ndjenjave dhe shqisave (Psikofizika) nga E. , H. Helmholtz dhe G. T. Fechner, nė shekullin XIX pati si pasojė ndarjen e Psikologjisė si shkencė nė vete, p.sh. me Psikologjinė eksperimentale. Pas hapjes sė laboratorėve pėr psikologji nė Evropė erdhi dhe pėrkufizimi mė i plotė i objektit studiues i sajė. Me kėtė "teoritė tradicionale substanciale" u zėvendėsuan nga teoritė e aktualitetit dhe ato shpirtėrore, kėshtu qė Psikologjia pėrkufizohet si shkencė e vetėdijes.


Klemm und Kollegen am Psychologischen Institut 1925.jpg

Si kundėrpėrgjigje e shkencės natyrore eksperimentale tė Psikologjisė, nė fillim tė shekullit XX-tė u krijua botėkuptimi pėr njė Psikologji si shkencė e orientuar.Kjo rrymė i kundėrshtonte shpjegimet e rastit tė dukurive psikologjike dhe nė vend tė kėtyre vendoste metodat eksperimentale e " shfaqjes shpirtėrore" ose njė pėrjetimi intuitiv. Nė kėtė rast Psikologjia paraqite si shkencė e pėrjetimeve. Sot, pikėpamjet e shkollave tė mėdha tradicionale tė psikologjisė luajnė rolė tė rėndėsishėm nė strukturėn e Psikologjisė. Njėsimi i psikologjisė, si shkencė, vijnė pas shumė pėrpjekjeve pėr tė pėrfshirė shpjegimet e dukurive psikologjike nė lėmi tė ndryshme, si bie fjala edhe tė teorive tė informacionit dhe tė kibernetikės. Me kėto pėrfshirje ėshtė mundėsuar shpjegimi i ndryshimit tė marrėdhėnieve nė drejtimet dhe funksionin e kohės. Teoritė qendrore tė kohės sė re janė teoria e agresiviteteve, e konflikteve dhe studimi i inteligjencės.
avatar
Jetmira

768


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Psikologjia

Mesazh  Jetmira prej 13.07.13 8:42

Ē'ĖSHTĖ PSIKOLOGJI



           “Asgjė (qė njeriu punon ose krijon) nuk mund tė kuptohet pa psikologji”

           Sigmund  Freud



         



           Psikologjia si disiplinė shkencore, qė pėr objekt studimi ka njeriun ėshtė mjaftė e re. Ajo, siē thotė psikologu gjerman Ebinghaus, e ka tė kaluarėn shumė tė gjatė, por historinė e shkurtėr.

           Psikologjia si shkencė, nga pikėpamjet e veēanta, na i ndriēon aktivitetet dhe sjelljet e njerėzve si dhe na bėnė tė mundshme t’i kuptojmė mė lehtė e mė mirė sjelljet dhe veprimet e njerėzve, me tė cilėt takohemi ēdo ditė - nė rrugė, nė shkollė, nė shtėpi etj. Pra, psikologjia studion realitetin psikik dhe jetėn psikike. Me veēoritė psikike, nėnkuptojmė cilėsitė e qėndrueshme tė individit, siē janė: shprehitė, aftėsitė, temperamenti, nevojat, interesat dhe cilėsitė e tjera tė personalitetit, tė cilat shprehen nė reagimet dhe sjelljet e njerėzve.

           Psikologjia, siē thonė disa psikolog, duhet tė na pėrgjigjet nė tri pyetje, tė cilat janė: “Ēka?”, respektivisht ajo duhet t’i paraqesė dhe t’i pėrshkruaj nė mėnyrė tė plotė dukuritė psikike; “Si?”, respektivisht tė tregoj si zhvillohen proceset psikike dhe si formohen cilėsitė psikike; “Pse?”, respektivisht t’i zbuloj shkaqet e dukurive psikike veē e veē dhe t’i shpjegoj sjelljet dhe veprimet e njerėzve.

           Detyra praktike e psikologjisė qėndron nė tė zbatuarit e rezultateve tė gjurmimeve teorike, me qėllim tė kryerjes sa mė me sukses tė veprimtarive tė ndryshme tė njerėzve. Kėshtu p.sh. rezultatet e gjurmizbatohen nė organizimin sa mė tė suksesshėm tė punės nė industri, apo pėr punė sa mė tė suksesshme mėsimore dhe edukative, ose pėr tė larguar pengesat psikike tė njerėzve, tė cilėt e vėshtirėsojnė kryerjen e punėve apo kontaktin me njerėz e tė tjera.



           Pra, ē’ rėndėsi ka psikologjia?

           Psikologjia na bėnė tė mundshme t’i njohim njerėzit, vetveten dhe jetėn nė pėrgjithėsi, duke na treguar rrugėn se si tė veprojmė nė situata tė ndryshme, qė t’i evitojmė tė metat dhe t’i zbatojmė cilėsitė pozitive. Pra, na tregon rrugėn e formimit tė vetive psikike tė personalitetit.

Psika dhe Erosi

           Fjala “psikologji” rrjedh nga greqishtja e vjetėr, qė do tė thotė “psiko” (Psyche) - shpirt dhe “logos” - shkencė. Kjo fjalė lidhet me mitin e vjetėr pėr Psikėn dhe Erosin tė cilin e shėnoi historiani romak, Apulei. Sipas atij miti, kishte jetuar njė vajzė shumė e bukur, e quajtur Psika, e nė tė cilėn ishte dashuruar Erosi. Mirėpo, nėna e Erosit, zonja e dashurisė, Venera, e xhelozonte kėtė dashuri dhe me ēdo kusht mundohej ta shkatėrronte, duke proklamuar se njė djalė nga familja e zotėve nuk mund tė marrė njė vajzė nga shtresa e ultė. Mirėpo, edhe pas kėtyre peripecive dhe spekulimeve, kryezoti Zeusi vendosi qė edhe Psika tė pranohet nė Olimp, nė mesin e zotėve dhe kėshtu e bėri tė mundur martesėn e Psikės me Erosin. Dashuria, pra triumfoi mbi tė gjitha, kurse ky mit mbeti nėpėr shekuj si inspirim pėr artistė, tė cilėt zakonisht Psikėn e paraqesin si njė vajzė shumė tė bukur me krahė tė fluturės (Rafaeli, Rodeni, La Fonteni etj.), ndėrsa Frojdi thotė se Psika paraqet fluturėn e cila fluturon nga lulja nė lule dhe jeton nga nektari dhe dashuria. Mė vonė fjala “psikė” (psycho) pėrdoret pėr fjalėn shpirt, duke pėrmbajtur atė kuptim deri nė ditėt tona, duke hyrė kėshtu me kėtė kuptim nė shkencėn mbi shpirtin, psikologjinė. Ndėrsa miti mbi Psikėn dhe Erosin mbeten edhe si tregues simbolik nė kuptim tė dashurisė pėr shpirtin njerėzor. Ndėrsa Erosi, mė vonė, nga Frojdi, do tė hyjė nė psikologji, si njė ndėr nocionet mė karakteristike pėr jetėn, dashurinė, bashkėpunimin, krijimtarinė etj.



           Nė tė vėrtet ē’ėshtė psikologjia?

           Ėshtė shumė vėshtirė tė definohet fjala psikologji, respektivisht tė jepet njė definicion qė do t’i pėrmbushte tė gjitha vėshtrimet e njohura deri mė tani prej saj. Nėse nisemi nga shpjegim etimologjik i fjalės: “psiko” - shpirt dhe “logos” - shkencė, dituri etj., del se psikologjia ėshtė shkencė qė studion shpirtin! Mirėpo, pasi fjala shpirt ėshtė nocion qė ka prioritet religjioz - filozofik, emėrtimi shkencorė mbi psikologjinė do tė mund tė na keq orientonte se psikologjia ka tė bėjė me probleme tė ndryshme e tė llojllojshme metafizike, me tė cila shkenca e sotme, de fakto, as nuk merret as nuk i pranon.Psikologjisė moderne, sot nuk i interesojnė ēėshtjet siē janė: “ē’ėshtė shpirti?”, “a ėshtė shpirti material apo jomaterial?”, “a ėshtė i vdekshėm apo i pavdekshėm?”, pastaj “nė ēfarė marrėdhėnie ėshtė ndaj trupit?” etj. Rreth kėtyre pyetjeve janė bėrė polemika tė ashpra, qė nga kohėt e lashta e deri mė sot, nga ana e idealistėve dhe materialistėve. Derisa idealistėt mendonin se shpirti ėshtė i ndarė nga trupi (Platoni), materialistėt pėrkundrazi, mendonin se shpirti nuk ėshtė i ndarė nga trupi (Demokrati). Definicion tė plotė mbi kėtė edhe sot e kėsaj dite nuk kemi.

           Sot psikologjia ėshtė shkencė universale, kurse zhvillimi i sajė nė jetėn e njeriut bashkėkohorė ėshtė shumė i madh. Edhe pse enden nė zhvillim e sipėr, asaj ia hapin dyer tė gjitha fushat e jetės. Kohėve tė fundit ajo ka depėrtuar edhe nė industri, tregti, armatė, politikė etj. Njėkohėsisht, ajo ka kontribuar nė zhvillimin mė tė shpejtė tė kėtyre lėmive, duke u dhėnė atyre kuptim mė tė thellė, e nė masė mė tė madhe ka kontribuar nė humanizimin  e tyre
avatar
Jetmira

768


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi