Sekretet e Nazizmit

Faqja 1 e 2 1, 2  Next

Shko poshtė

Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Admin prej 02.05.08 1:01




Hierarke me manine e te fshehtes. Teori fantastike mbi civilizime dhe pushtete te humbura. Keto jane komponentet me pak te njohur te Raihut te Trete.

Ceremoni naten me te gjate te vitit me 22 dhjetor, rite magjike, kerkime te civilizimeve te humbura, jane te shumta legjendat e erreta qe kane lindur vazhdimisht mbi Hitletin dhe nazizmin.

Fillohet nga bindjet se Fyhreri ishte i poseduar nga djalli, e deri tek besimi se ai kishte pasur lidhje me jashtetokesoret. Interesi i disa hierarkeve per objekte “magjike” ka frymezuar filma si “Predatoret e arkes se humbur”. Por sa te verteta ka mbi lidhjet mes nazizmit dhe magjise?

Urdheri i Zi

Kulte te gjermaneve antike, ceremonite secrete dhe ritualet hyjnore ne te vertete nuk kane munguar.

Por pothuaj te gjitha manifestimet e okultizmit nazist jane merite e nje njeriu te vetem: Henrik Himler, komandanti euforik i SS-ve, shume i dhene pas teorive te magjive dhe historive fantastike.

“Himler ishte i bindur se ishte misherimi i mbretit gjerman Enrik”, shpjegon politologu Xhorxho Gali, autor i librit “Hitleri dhe nazizmi magjik”. “Donte te transformonte eliten e trupave te tij SS, ne nje Urdher te ri te Tempullareve”.

Per kete arsye zgjodhi keshtjellen e Vevelsburgut duke u nisur nga perimetri ne formen e majes se shigjetes, per ta kthyer ne nje qender te shenjte ku te perqendronte eliten e SS-ve.

Ketu, “luftetareve ariane” u mesohej perdorimi i nje shkrimi magjik i perdorur ne veri te Evropes: simboli i zgjedhur per SS-te ishte pikerisht simboli qe perfaqesonte fitoren (nje “S” e stilizuar).

Ne Vevelsburg zhvilloheshin ceremoni te frymezuara nga kultet e gjermaneve. Gjate nates me te shkurter te vitit, solsticit te veres, SS-te i dedikonin festime ne pyll, Odinit, zotit te luftes.

Gjate solsticit te dimrit, perseritej ceremonia e “ajrit mbytes”, e frymezuar nga rituale tibetiane: 12 zyrtare SS, digjnin flamuj antike te gjakosur dhe nga tymi nxirrnin parashikime dhe parandjenja.

Fe e re

Ne oborrin e Himlerit silleshin shpesh magjistare. Si per shembull keshilltari i tij Karl Maria Eiligut, qe thoshte se kishte nje memorie pre antike dhe se mbante mend jetet e tij te shkuara si udheheqes gjerman. “Himler u besonte me tere mend ketyre teorive”, thone studiuesit.

Po Hitleri?

“Ishte i magjepsur nga keto tema. Por mbi te gjitha donte t’i perdorte ne politike. Duke lene Himlerin te vepronte, synonte te krijonte nje fe naziste dhe ariane, neopagane, me mite dhe rituale te reja, qe do te zevendesonte fete e tjera tradicionale”.

Kerkimi i Graal-it

Himler, nderkohe nisi iniziativa nga me te pabesueshmet: qe nga kerkimi i objekteve magjike e deri dhe te qyteterimeve antike.

I tille ishte per shembull misioni per te gjetur gjurme te Graal-it, simbol mistik kristian (ndoshta kupa ku u mblodh gjaku i Krishtit). Kerkimi i Graalit nga nazistet mundesoi dhe krijimin e nje “legjende te zeze”.

Ka frymezuar madje dhe nje film, “Indiana Xhons dhe kryqezata e fundit”.

Edhe ne kete rast, iniciativa ishte e Himlerit qe mbeshteti kerkimet e nje arkeologu te apsaionuar pas botes se te fshehtave dhe magjive, Otto Rahn. Anetar i SS-ve, Rahn e kerkonte Graal-in ne jug te Frances.

Sipas teorise se tij Tempullaret e kishin gjetur ne Token e Shenjte dhe sjelle ketu.

Zoteruesit dhe mbrojtesit e fundit te Graalit, sipas tij, kishin qene kataret, heretike te ndjekur nga kasha. Rahn eksploroi fortesen e tyre te fundit, keshtjellen e Montsegur.

“Kerkonte thesaret e tyre dhe Graalin, por legjenda qe lidh kataret me Graalin, kishte filluar te qarkullonte vetem gjate viteve ‘900. Himler qe interesohej per te gjitha teorite dhe historite fantastike, u dha shume edhe pas teorive te Rahn-it”, shpjegon Introvinje.

Qellimi perfundimtar? “Te nxirrte kataret, te persekutuar nga kisha romake, si mbrojtes te kristianizmit autentik, simbol i te cilit ishte Graali.

Nje kristianizem arian, trashegimtare te te cilit ishin nazistet”, thote Gali. “Nga keto kerkime, u nis te flitej pas luftes”, vazhdon Introvinji. Keshtu u krijuan historira plot fantazi.

Per shembull, me kerkimin e Graalit u lidh edhe tragjedia e Oradour-sur-Glaine, ne France, ku SS-te kontrolluan te gjitha shtepite dhe vrane 642 banore.

Ishte nje raprezalje mizore, qe ne te vertete ishte nje pergjigje ndaj aksioneve te partizaneve. Por zgjedhja e ketij fshati si objektiv hakmarrjeje ka bere qe te hidhet hipoteza se SS-te ishin ne kerkim te Graalit.

Qytete te varrosura

Nga ana tjeter eshte e vertete se emisaret e Rajhut kishin shkuar deri dhe ne majat me te larta te Tibetit, apo shkretetiren e Gobit. Pas ketyre ekspeditave serish qendronte Himler. Po kerkohej origjina e races ariane.

Ne vitin 1934, Himler kontaktoi studiuesin Sven Hedin, i cili udhehoqi nje mission ne shkretetiren e Gobit (Mongoli), per te kerkuar gjurme te civilizimeve te lashta ariane.

Ne vitin 1938, studiuesi Ernst Schafer mberriti ne Tibet dhe ekzaminoi indigjenet duke kerkuar tipare te races antike ariane, si dhe mblodhi nje sere legjendash te asaj zone.

Himler dhe ndjekesit e tij besonin se ne orient kishte dhe me teper se kaq: mbreteri te nendheshme te populluar nga “mjeshter te panjohur” qe zoteronin fuqi te jashtezakonshme.

Teorite mbi keto qendra ishin te perhapura ne ate kohe. Personazhe te ndryshme (si parashikuesja Helena Blavatskij), duke perzier tradita budiste dhe teori te pabesueshme fantastike, flisnin per vende si Shamballah, ne shkretetiren e Gobit, ku jetonin mjeshtera te races ariane.

Apo Agarthi, mbreteria e nendheshme e fshehur nen Himalaje, ku qeveriste mbreti i botes. “Nazistet perreth Himlerit, ishin te bindur se ekzistonin keto mbreteri dhe keta mjeshtera te panjohur.

Dhe se mbreti i botes ishte arian”, thote Introvinje. Himler krijoi dhe Ahnenerbe, nje seksion i SS-ve per te bere kerkime mbi prehistorine e arianeve.

E djathta e fshehur

A u besonte ketyre teorive Adolf Hitleri? Pa dyshim ishte formuar ne grupet e te djathtes austriake dhe gjermane te kohes te gllaberuar nga ezoterizmi.

“Ishte i interesuar per magjine dhe boten e te fshehtes, por nuk ka prova qe te flasin se besonte ne ekzistencen e fuqive paranormale te humbura. Ishte me shume i bindur se kishte nje te ardhme te vecante personale: te shkepuste Gjermanine nga erresira”, shpjegon Gali.

“Ne formimin e tij fillestar, i nxjerre me pas ne plan te dyte, ishte i forte ndikimi i ambjenteve qe perzinin ezoterizmin, magjine, racizmin dhe antisemitizmin.”

Disa anetare te partise naziste rridhnin pikerisht nga nje shoqeri e ushqyer vazhdimisht nga keto diktrina: Thule. Virgjili fliste per “Thulen e fundit” per te treguar token e ekstremit verior.

Per themeluesin e kesaj shoqerie, qe u krijua ne vitin 1918, Rudolf von Sebottendorf, Thule e fundit ishte Islanda, ku mendohej se ishin strehuar gjermant e fundit anetare te races superiore qe kishte dominuar boten.

Nga Tibeti ne Islande, nazistet nuk kishin ide te qarta se ku t’i kerkonin paraardhesit e tyre ariane?

Sebottendorf u fliste anetareve te Thules per zotera me “gjak gjerman” dhe per “armikun e pafalshem Xhude”. Thule ne fakt rridhte nga nje shoqeri sekrete anti-Semite, i quajtur Urdheri i Gjermaneve.

Anetaret merrni pjese ne rituale duke veshur tunika te bardha dhe helmeta. Objektivi ishte te luftoheshin hebrenjte.

Nazistet e oreve te para ishin pikerisht anetare te shoqerise Thule, si dhe shume eksponente te partise DAP, Deutsche Arbeiterpartei, themeluar ne vitin 1919, ne te cilen hyri dhe Hitleri e qe me pas u shnderrua ne partine naziste ne vitet ’20.

Hitleri vendosi dhe simbolin e partise se re: kryqin e thyer, qe ishte simboli i Thules. “Hitleri ishte prane shoqerise, por nuk ishte anetar”, thote Gali. “Por ne Thule bente pjese Rudolf Hess, delfini i Hitlerit”.

Teper i afert me Hitlerin qe ne fillim, Hess ishte fanatik i botes se magjirave, i bindur se bente pjese ne rrethin e iniciatoreve.

Jo te gjithe u besojne

Duhet, megjithate, kujtuar se ketyre manive nuk u iu bashkangjiten disa persona kyc te Rajhut. “Perkundrazi, hierarket e tjere ishin skeptike”, sakteson Introvinje.

Si per shembull mareshalli Hermann Goering, asistent i Hitlerit, Martin Bormann dhe ministri i propagandes Joseph Goebbels.

Ne ditaret e tij ai shprehet keshtu per Hess-in: “Nje i luajtur si ai ishte zevendesi i Fyhrerit. Letrat e tij jane te mbushura me teori magjish dhe te fshehtash qe mezi pertypen”.

Per Goebbels, astrologjia dhe ceremonite “gjermanike” ishin te vlefshme vetem si propagande.

Revista Klan


Edituar pėr herė tė fundit nga Explorer nė 11.02.14 16:14, edituar 1 herė gjithsej

Admin

1141


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Adolf Hitler

Mesazh  Admin prej 13.05.08 23:45

A VDIQ ME TE VERTETE ADOLF HITLERI ?



Me kujtohet te kem degjuar ne vitin 1950 disa pershperitje per faktin qe Hitleri kishte arritur te shpetonte duke ikur ne nje baze sekrete Naziste ne Polin e Jugut. Ne vitin 1952, Dwight D.Eisenhower ka thene: "Ne nuk kemi qene ne gjendje te zbulojme as evidencen me te vogel qe provon vdekjen e Hitlerit. Shume njerez besojne se Hitleri u arratis nga Berlini."

Ne konferencen e Potsdamit ne vitin 1945 kur Presidenti Harri Truman pyeti Stalinin nese Hitleri kishte vdekur apo jo, mori kete pergjigje te prere prej ti: "JO".

Ushtaraku me i larte i Stalinit, marshalli Gregory Zhukov, trupat e te cilit pushtuan Berlinin, mbas nje hetimi te detajuar deklaroi ne menyre decizive ne vitin 1945: "Nuk kemi gjetur asnje trup qe te jete i Hitlerit."

Me duhet te bej nje paranteze te vogel ketu. Ne lidhje me Bashkimin Sovjetik shume pak veta arrijne te kujtojne faktin qe Stalini ka qene pergjegjes per vrasjen e 6 milion cifuteve ne BRSS gjate periudhes se Luftes se Dyte Boterore. Hitleri vrau rreth 10 milion, 6 milion neper kampet e shfarosjes dhe 4 milion te tjere jashte kampeve ose gjate betejave.

Pra si total gjate Luftes se Dyte Boterore jane vrare 16 milion cifute. Numri i sakte vazhdon te diskutohet edhe sot e kesaj dite. Nje gje me rendesi qe duhet patur parasysh eshte fakti qe Vladimir Ilic Lenin, revolucionari komunist i cili udhehoqi sulmin bolshevik, i mbeshtetur nga Rockefellers, ndaj Rusise Cariste, ka qene nje agjent i Qeverise Gjermane nga ku u cua me tren ne Rusi per te drejtuar revolucionin bolshevik te mbeshtetur fuqimisht nga Bavarezet. Pra ne te vertete kush punon per ke?

Shefi i Keshillit Gjykues te SHBA-se ne Nuremberg, Thomas J.Dodd ka thene: "Askush nuk mund te thote se ai ka vdekur."

Gjeneral Majori Floyd Parks i cili ka qene drejtuesi i trupave amerikane ne sektorin e Berlinit eshte shprehur ne publikimet e tij se ka qene i pranishem kur marshalli Zhukov ka pershkruar hyrjen ne Berlin dhe shton qe ai besonte se Hitleri kishte arritur te ikte. NenGjenerali Bedell Smith, shefi i stafit te Gjeneralit Eisenhower gjate luftes ne Europe dhe me pas drejtor i CIA-s ka deklaruar publikisht ne 12 Tetor 1945 se: "Asnje qenie njerezore nuk mund te thote ne menyre konkluzive qe Hitleri ka vdekur."

Koloneli W.J.Heimlich, ish shefi i inteligjences se SHBA-se ne Berlin ka deklaruar per shtypin se ai ka qene i ngarkuar per te determinuar se cfare ndodhi me Hitlerin dhe mbas nje hetimi te detajuar shprehet ne raportin e tij: "Nuk kishte asnje evidence qe te vertetonte vetvrasjen e Hitlerit." Ai shton me pas: "Duke u bazuar ne evidencat aktuale, asnje kompani sigurimesh ne Amerike sdo paguaje ndonje kerkese per demshperblim per vdekjen e Adolf Hitlerit."

Gjykatesi i Nurembergut Michael Mussmanno ne librin e tij "10 dite per te vdekur" ka shkruar: "Rusia duhet te pranoje fajin qe Hitleri nuk vdiq ne Majini e 1945." Sidoqofte Mussmanno shton se ai ka intervistuar kamarierin personal te Hitlerit, sherbetorin e tij personal, shoferin personal, dy sekretaret, pilote, gjeneralet e larte ushtarake etj dhe te gjithe njezeri ne menyre identike deklaruan qe Hitleri kreu vetvrasje.

Ai thote se deshmitaret nuk jane takuar me njeri tjetrin por theniet e tyre perputhen ne menyre perfekte. Pra historia ne aparence tingellon bindese deri ne momentin qe ju vini trurin tuaj ne pune dhe mendoni qe e gjithe deklarata mund te jete e mesuar permendesh nga keta njerez qe i faleshin Hitlerit sikur te ishte perendi. A perputhen ndonjehere ne menyre kaq perfekte deshmitaret ne realitet?

Ish Sekretari i Shtetit Jimmy Byrnes ne librin e tij "Te flasesh qarte" ka shkruar: Kur ndodhesha ne Potsdam ne Konferencen e Kater Fuqive te Medhaja, Stalini la vendin e tij, me afrohet dhe troket goten e pijes me timen ne menyre shume miqesore. Perfitoj nga rasti dhe i drejtohem: "Marshall Stalin, kush eshte teoria juaj per vdekjen e Hitlerit? Stalini me pergjigjet pa u menduar fare: "Ai nuk ka vdekur. Eshte arratisur ne Spanje ose Argjentine."

Ende kam ne duar nje numer te revistes E Verteta e Plote e shtatorit te vitit 1948 qe hapet me titullin e madh HITLERI KA VDEKUR APO ESHTE GJALLE? dhe nentitulli vazhdon 'Ketu jane konkluzionet e permbledhura te nje hetimi 3 vjecar se bashku me arsyet pse mendohet qe Hitleri mund te jete i gjalle dhe ne menyre sekrete ka pergatitur mashtrimin me te madh te te gjithe historise.'

Nje tjeter artikull i Nendorit 1949 hapet me kete titull duke ju referuar nje fakti historik: "Nazistet u futen nendhe, 6 Maj 1943 !" dhe detaje te nje mbledhje te bere ne rezidencen e Krupp von Bohlen-Halbach, kreu i I.G. Farben etj ku ata planifikuan detajet per "Luften e Trete Boterore."

Nje tjeter artikull i gushtit 1952, i titulluar HITLERI NUK VDIQ kishte kete nentitull: "Vevrasja e sajuar e Adolf Hitkerit ne bunkerin e Berlinit tani eshte zbuluar dhe paraqet mashtrimin me te madh ne histori! Evidenca qe mbeshtesin kete fakt kane dale ne drite dhe tregojne qe Hitleri nuk ka vdekur---ketu eshte nje evidence e re qe tregon se Hitleri eshte akoma i gjalle dhe drejton Nazistet ne bazat e tyre nentokesore !"

Ne numrin e qershorit 1952, E Verteta e Plote ka perseri nje kryetitull: HITLERI MUND TE JETE ENDE I GJALLE ! Artikulli thote: Disa fakte te reja kane dale ne drite kohet e fundit. Eshte raportuar se ne vitin 1940 Nazistet filluan te transportojne nje sasi shume te madhe makinerish si traktora, avione, makina transporti, makina germuese dhe shume e shume lloje te tjera, ne RAJONET E POLIT TE JUGUT dhe qe per kater vitet qe vijuan tekniket Naziste ndertuan ne nje kontinet pothuajse te panjohur fare, Antarkita, SHANGRILEN e Fuhrerit, nje Berchtesgaden te ri."

Raporti flet per punen e bere, sesi u germua faqa e tere e nje mali ku u ndertua nje vendstrehim komplet i kamufluar. Kontinenti i zbuluar kohet e fundit eshte me i madh se Europa ne nje distance prej 5600 miljesh nga Afrika, 1900 milje nga pika me jugore e Amerikes se Jugut dhe 4800 milje nga Australia.

Nuk eshte thjeshte nje siperfaqe e mbuluar nga akulli por nje kontinet i vertete me rrafshnalta, lugina, maja malesh qe arrijne deri ne 15 mije kembe. Temperaturat e brendeshme jane rreth zeros ne vere ndersa ne dimer asnjehere nuk zbresin me shume se -20 apo -30 grdae celcius. Me pak fjale nuk eshte dhe aq ftohte, madje me pak sesa ne disa zona te North Dakotas apo Kanadase dhe sidomos nentoke ku temperatura natyrale duhet te jete 10-12 grade celcius, ndonese ne siperfaqe mund te kete akull dhe debore."

Disa gazeta dhe revista pariziane, ne te njejten kohe botuan disa artikuj me tema te perbashketa qe lidheshin me vendstrehimin e fshehte te Hitlerit ne Polin e Jugut. Admirali Doenitz deklaroi ne vitin 1943 se flota e nendetesve gjermane ka arritur te ndertoje nje parajse tokesore, nje fortese te pathyeshme per Fuhrerin e saj, ne ndonje pjese te botes. Shkrimet nuk specifikonin vendndodhjen e sakte.

Njera nga keto gazeta shton dhe informacionin tjeter qe inxhinjeret Naziste ne vitin 1940 kishin filluar ndertimin e ndertesave te cilat mund te duronin temperatura edhe -60 grade celcius. Ka patur te dhena shume te forta ne perfundim te luftes qe Hitleri arriti te ikte ne Polin e Jugut. Edhe sot e kesaj dite shume njerez e kane te pamundur te pranojne dhe besojne evidencat apo vete idene qe Hitleri i ka mbijetuar luftes. Per shume prej tyre kjo ide eshte shume shqetesuese!

Ka shume prova qe amerikanet dhe ruset genjyen per ate qe i ndodhi Hitlerit dhe ka po ashtu shume te dhena qe ai iku ne Antarktite. Ka shume provaqe tregojne per nje grup te madh nazistesh qe u larguan per ne Argjentine. Si mendoni ju? Pse Admirali Byrd drejtoi *pushtimin e Antarktites* dhe pse cdo gje u ruajt dhe mbulua nga nje sekret ekstrem?

Ne vitin 1981 Donald McKale shkruan: "Hitleri: Miti i Mbijeteses." duke dhene te qarte se cfare pyetjesh do permbante libri i tij ku si hyrje thuhet: "Ne kete liber nje historian shume i spikatur, ekzaminon misterin me te madh dhe absorbues te mbasluftes duke dhene detaje se cfare mund tekete ndodhur dhe se ku te con misteri. Bindja absoulte per ate qe mund te kete ndodhur me te vertete, vazhdon te na mundoje sot e kesaj dite."

Edhe kohet e fundit ka patur disa emisione te ndryshme televizive te cilat pretendojne se do shpalosin variantin perfundimtar se cfare ka ndodhur me Hitlerin dhe si perfundim perseri nuk i japin dot pergjigje te plote pyetjes se cfare ndodhi me Fuhrerin. Nje program i tille i titulluar Cfare Ndodhi me te Vertete me Adolf Hitler mbas nje numri te madh historishe hetuese perfundoi duke thene se ne vazhdim te ekzistences se Glasnost dhe aksesit te mundshem neper dosjet e Rusise, dokumentat qe lidhen me Hitlerin vazhdojne te mbeten nga dokumentat me sekrete te arkivit rus.

Gazeta "Ditari i Illustruar" i Santiagos, Kili ne 18 janar te vitit 1948 ne nje numer te saj shkruante: "Ne 30 prill 1945 Berlini ishte duke u shperbere por pak nga kjo shperberje ishte evidente ne aeroportin Templehof. Ne oren 4.15 pm nje avion JU52 ulet ne piste dhe nga ai dalin trupa SS te ardhura direkt nga Rechlin per te mbrojtur Berlinin. Ata nuk ishin me shume se 18 vjec ne moshe. Mitraljeri i ketij avioni ishte nje inxhinjer i quajtur B... te cilin e kisha njohur prej disa vitesh dhe nga i cili mu keshillua qe te evitoja sherbimin ushtarak.

Ai insistonte te largohej nga Berlini sa me shpejte te ishte e mundur. Gjate kohes qe furnizohej me karburant, radio operatori i avionit i ben shenje me berryl ne ije dhe i thote te shikoje drejt nje vendi te caktuar. Ne nje distance prej 100-120 metrash ai pa nje avion Messerschmitt Jet Model 332 dhe ajo qe pa tjeter sebashku me mikun e tij slinte asnje vend per te dyshuar, duke qendruar perpara avionit ishte udheheqesi i tyre Adolf Hitler, i veshur me rroba ushtarake kamuflazhi dhe jepte e merrte me shenja me disa funksionare te larte te partise. Per me shume se dhjete minuta ata vezhguan ate skene dhe me pas, rreth ores 4.30 u larguan ne fluturim perseri. Te njejten mbremje rreth 7 ore me pas ata u shtangen kur degjuan lajmet ushtarake per vetvrasjen e Hitlerit.

Ne nje trasmetim te nje korporate media kanadeze te titulluar "Ashtu sic ndodh" qe daton 17 shtatorin e vitit 1974, profesori Ryder Saguenay, nje kirurg dentist i Fakultetit te Stomatologjise ne Universitetin e Californise tha se Hitleri kishte urdheruar largimin nga Berlini te nje avioni special ne nje drejtim te pacaktuar, ku ishin ngarkuar te gjitha rekordet mjekesore dhe ato dentare, sidomos radiografite dhe radioskopite e Hitlerit dhe te Nazisteve me te larte. Ai shton se rekordi dentar qe u perdor per te identifikuar trupin e Hitlerit, ishte vizatuar nga kujtesa prej nje asistenti dentist i cili u zhduk menjehere dhe nuk u gjet me kurre.

Nje editorial i gazetes Zig-Zag, Santiago, Kili e 16 janarit te vitit 1948 thote se ne 30 prill 1495, kapiteni i forcave ajrore Peter Baumgart mori ne avionin e tij, Hitlerin bashke me gruan Eva Braun si dhe disa nga miqte e tyre me besnike dhe u nisen nga aeroporti i Tempelhof dhe zbriten ne aeroportin Tondern, Danimarke e cila vazhdonte te ishte e kontrolluar nga nazistet. nga Tondern ata moren nje tjeter avion dhe shkuan ne Kristiansund ne Norvegji (edhe kjo e kontrolluar nga gjermanet). Qe prej aty ata u transportuan ne nje nendetese te shoqeruar nga nje numer i madh te tillash.

Shkrimtari gjerman Mattern ne referim te temes sone ka thene se admirali Doenitz i eshte drejtuar nje klase marinaresh te sapo diplomuar ne Kiel, 1944 me keto fjale: Marina Gjermane ka ende nje rrol te madh per te luajtur ne te ardhmen. Marina Gjermane njeh cdo vend te fshehte ku mund te coje dhe ruaje Fuhrerin e saj nese do linde nevoja...

Vetem disa jave me pare, nje grup studiuesish francez qe arriten te aksesojne disa nga raportet e mjekeve ligjore rus mbi vdekjen e Hitlerit, konfirmojne te pergjitshmen qe trupi ska qene i tij. Jo vetem qe rekordet dentare nuk perputheshin aspak me ato te Hitlerit por edhe nje fakt tjeter. Trupi i gjetur ne Bunkerin e Berlinit kishte vetem nje testikul. Askush nga mjeket personal apo rekordet mjekesore te Hitlerit nuk e permend kete fakt.

Nga Darius

Admin

1141


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Pėrse Hitleri e shmnagu pushtimin e Zvicrės

Mesazh  Admin prej 31.05.08 19:37

Pėrse Hitleri e shmnagu pushtimin e Zvicrės

Dėshmia/Takimi i fshehtė mes zyrtarėvve gjermanė dhe zviceranė, nė vitin 1943, do tė ndryshonte rrjedhėn e historisė

Roli vendimtar i shėrbimeve sekrete shtetėrore pėr t’i dhėnė luftės drejtime dhe rrugė tė reja

Qėllimi - Vendi i parave dhe misioneve sekrete

Por, mbi tė gjitha, ai donte ta pėrdorte Zvicrėn si bazė pėr misione tė shėrbimeve sekrete dhe si vend pėr shkėmbimin e valutave. Nė tė vėrtetė, bėhet fjalė pėr paratė: Shellenberg, falė kontakteve tė veta, mundej tė transferonte nė Zvicėr ar dhe valuta tė nazistėve nė llogari private. E gjitha kjo ēėshtje u realizua nėpėrmjet marrėveshjeve private.

Nė tė vėrtetė, ishin barakat prej druri fillimi i historisė. Nė vitin 1940 zyrtarė gjermanė dhe zviceranė u pėrpoqėn qė tė blinin baraka ushtarake nga Sindikata Zvicerane e Drurit.

Negociatat nė fillim nuk shkuan mirė, por pak kohė mė pas rinisėn me sukses: njė firmė private gjermane negocioi nėpėrmjet njė firme private zvicerane me Sindikatėn Zvicerane tė Drurit.

Megjithatė, marrėdhėniet dhe biznesi nuk ishin aq tė pastra: Kompania “Warenvertriebs GmbH Berlin” ishte njė organizėm i maskuar qė shėrbente pėr sigurimin e mallrave pėr SS; zv/drejtor i Pėrgjithshėm i saj ishte Hans W.Eggen, kapiten SS dhe adjutant i Shellenbergu.

Pėr Sindikatėn Zvicerane tė Drurit negociuan Paul Meyer- Schwertenbach dhe Paul Holzach. Kėta ndėrkohė kishin rėnė dakord me Eggen nėpėrmjet firmės “Interkommerz AG” me qendėr nė Zyrih, e cila ishte pėrzierė nė shumė biznese midis gjermanėve dhe zviceranėve.

Tė gjitha kėto biznese lulėzuan. Vetėm tregtia e barakave brenda pak viteve arriti njė volum shkėmbimesh prej 12 milionė franga zvicerane.

Meyer, i cili para luftės kishte bėrė emėr si autor romanesh kriminale dhe kishte blerė kėshtjellėn “Wolfberg” afėr Ermalingen, siguronte tė ardhura shtesė nėpėrmjet kalimit tė informacioneve pėr palėn gjermane.

Tė gjitha kėto nuk do tė ishin tė rėnda, nėse Meyer dhe Holzach nuk do tė ishin bashkėpunėtorėt mė tė ngushtė tė gjeneralbrigade Massons, shefit tė shėrbimeve secrete zvicerane.

Nė 3 mars tė vitit 1943, nė mėnyrė tė fshehtė, nė Restorantin “Arinjtė’’ nė afėrsi tė Bernės, u takuan sė bashku shefi i ushtrisė zvicerane, gjenerali Henri Guisan, drejtuesi i shėrbimeve sekrete zvicerane, gjeneralbrigade Roger Massons dhe njė i panjohur misterioz, i cili me sa duket i kushtonte njė rėndėsi tė madhe faktit, qė pjesėmarrja e tij nė kėtė takim tė mos bėhej e ditur.

Pas darkės kamerieri i restorantit “Arinjtė’’ iu lut miqve tė shquar pėr njė autograf. Nė datėn 3 mars 1943, nė librin e miqve tė restorantit “Arinjtė’’nė Biglen, pranė Bernės, vendosėn emrat e tyre shefi i ushtrisė zvicerane, gjenerali Henri Guisan dhe shefi i shėrbimeve sekrete zvicerane, gjeneralbrigade Roger Massons.

Pas nėnshkrimit nga ana e tyre – me njė shkrim tė palexueshėm – edhe partneri i tyre nė kėtė darkė, njė i huaj i mistershėm.

Megjithatė, gėzimi i kamerierit nuk zgjati shumė: po tė njėjtėn mbrėmje fleta kompromentuese e librit tė miqve u gris nga ana e punonjėsve vigjilentė tė shėrbimeve sekrete zvicerane.

Nuk ka asgjė pėr t’u habitur, pasi nė kėtė takim sekret, njė lojė mes shėrbimeve sekrete, arriti nė pikėn e saj mė tė lartė, qė nė historinė e Luftės II Botėrore nuk ka asgjė tė ngjashme dhe akoma edhe sot e kėsaj dite jep argumente pėr spekulime tė reja.

I huaji i rrethuar me mister

I huaji i rrethuar me mister, gjenerali SS Valter Shellenberg. Si drejtues i shėrbimit tė spiunazhit tė jashtėm, Departamenti IV nė Zyrėn Qendrore tė Sigurimit tė Rajhut (RSHA), gjenerali SS Shellenberg, prej 6 qershorit ishte pėrgjegjės pėr spiunazhin jashtė Gjermanisė, ashtu si edhe pėr kundėrspiunazhin jashtė kufijve tė Gjermanisė dhe zotėronte edhe nė Zvicėr njė rrjet tepėr tė gjerė agjentėsh.

Shellenbergu ishte ngritur nė kėtė pozitė qė nė moshėn 32 vjeēare, kur u quajt, plot dashuri nga udhėheqėsi i SS Heinrich Himler, si “beniamini ynė’’ dhe konsiderohej njė pėrjashtim i lavdishėm midis oficerėve barbarė SS: njė njeri mjaft i dashur dhe i shoqėrueshėm, i zgjuar dhe inteligjent dhe me njė arsim tė shkėlqyer.

Bashkėkohėsit dhe historianėt e konsideronin si njė “SS-sharmant’’, por edhe si njė njeri tinzar dhe tė djallėzuar, si oportunist i ftohtė dhe llogaritės, si njė sadist fisnik, vrasės xhentėllmen ose gangster i madh.

Ky yll SS, qė kur mori detyrėn e tij, ishte i interesuar pėr Zvicrėn dhe nė verėn e 1942 kishte dhėnė pėrshkrimin e mėposhtėm pėr kėtė vend: “Njė populli i ftohtė, i cili pėrdor gjithmonė pothuajse tė njėjtėn taktikė, nga kryeneēėsia deri nė mizori: bėjnė tregti, tė mbajnė tė zgjatur, shmangen, bėjnė shantazh. Njė lloj taktike lufte, e cila ėshtė mėse e nevojshme.

Njė taktikė lufte e neutralėve, e cila nuk synon drejt fitores, por drejt mbijetesės (…) Shkurt: zemrėn aleatėve, tė pėrbrendshmet gjermanėve…” Sidoqoftė, pėrse ky shef i njohur i shėrbimeve sekrete kėrkonte kontakte me “kolegėt’’ e tij zviceranė dhe sė fundmi deri tek gjenerali Guisan?

Hipotezat janė tė shumta. Disa prej tyre Shellenbergu i tregoi vetė, kur ai u gjykua nga aleatėt pas luftės: Me qėllim qė t’i jepte fund luftės ndaj “regjimit tė tepruar nacionalsocialist”, “aventurierit Hitler”; ai kishte kėrkuar ndėrmjetės “me ndihmėn e tė cilėve unė shpresoja tė kapėrceja hendekun drejt atasheve ushtarakė britanikė dhe amerikanė, kur gjendja e Gjermanisė tė ndryshonte nė mėnyrė tė mjaftueshme”.

Arritja/Gjenerali Guissan vendos tė bėjė publik qėndrimin e tij: “Ekuilibri i Evropės ka nevojė pėr njė Zvicėr neutrale”

Vendimi pėr tė ruajtur neutralitetin

Gjenerali Guisan e kuptonte mirė qė Shellenbergu donte tė dinte mė shumė dhe ai donte tė testonte sesi do tė silleshin trupat zvicerane nėse gjermanėt do t’u dilnin pėrpara aleatėve dhe do tė pėrpiqeshin qė tė pushtonin Zvicrėn, me qėllim qė ta pėrfshinin edhe atė nė sistemin e mbrojtjes sė Rajhut.

Gjenerali e hodhi poshtė kėtė “pyetje fyese” tė Shellenbergut dhe deklaroi prerė se Zvicra nė tė gjitha rastet do tė mbrohej deri nė njeriun e fundit kundėr ēdo lloj sulmi. Bashkėbiseduesi gjerman u duk i kėnaqur me pėrgjigjen e qartė dhe u kthye nė Bernė.

Nga hoteli i tij ai telefonoi nė mėngjes Masson dhe e pyeti nėse gjenerali Guisan do tė mund tė jepte edhe me shkrim deklaratėn qė bėri mbrėmjen e mėparshme, me qėllim qė kjo deklaratė e gjeneralit tė kishte mė tepėr efekt.

Meqenėse gjenerali disa ditė para ishte pėrballur me tė njėjtėn pyetje gjatė njė interviste me gazetėn suedeze “Svenska Dagbladet”, Masson nė bazė tė tekstit tė intervistės pėrpiloi njė deklaratė, e cila u nėnshkrua nga gjenerali Guisan dhe iu dorėzua Shellenbergut gjatė njė takimi nė e pistėn e skive tė Arosas.

Kjo deklaratė ishte si vijon: “Ekuilibri i Evropės ka nevojė pėr njė Zvicėr neutrale pėr tė gjitha palėt, pėr tė gjitha ēėshtjet. Vendosja e saj, ashtu si edhe misioni i saj historik, e ka pėrcaktuar atė si mbrojtėsen e grykave tė Alpeve.

Edhe burri i madh i shtetit dhe Kancelari Bismark e ka njohur kėtė rol. Kėtė detyrė Zvicra do ta pėrmbushė me tė gjithė forcat dhe mjetet e veta.

Pėrmbushjen e kėsaj detyre, pėr tė cilėn ēdo zviceran ėshtė i ndėrgjegjshėm, Zvicra e konsideron jovetėm si njė nder, por edhe si diēka tė natyrshme.

Ne jemi tė ndėrgjegjshėm qė njė zbutje e kėtij koncepti do tė rrezikonte pavarėsinė e vendit tonė.

Pėr kėtė arsye, i gjithė populli zviceran dhe sė bashku me tė e gjithė ushtria, janė tė pėrgatitur qė tė sakrifikojnė gjithēka, pėr tė mbrojtur pavarėsinė dhe nderin e tyre. Kushdo qė do tė hyjnė nė vendin tonė, do tė jetė automatikisht armiku ynė.

Ai do tė pėrballet me njė ushtri tė fuqishme dhe me njė popull tė vendosur luftarak. Falė topografisė sė vendit tonė, ne jemi plotėsisht nė gjendje qė tė mbrojmė frontin e Alpeve.

Le tė ndodhė ēfarė tė dojė, kjo garanci ėshtė e patundshme dhe e pandryshueshme. Mbi kėtė nuk duhet tė ketė asnjė dyshim, as sot dhe as nesėr’’.

Pėrfundimi/ Nė tė vėrtetė shėrbimi sekret zviceran do tė njoftohet nė 27 mars 1943: Nuk ka mė asnjė rrezik ndaj Zvicrės

Njė spiun zviceran nė Shtabin e Pėrgjithshėm tė Hitlerit

Shellenbergu kishte pasur ndėrmend njė sulm gjerman, kur ai ishte pėrpjekur tė testonte gatishmėrinė pėr mbrojtje tė zviceranėve.

Megjithėse disa prej gjeneralėve dhe strategėve ushtarakė kishin dyshimet e tyre, ata u thirrėn nė 14 mars nė Shtabin e Pėrgjithshėm tė Hitlerit lidhur me gjendjen nė Afrikėn e Veriut dhe Itali, nė njė kohė qė u nxorėn sėrish nga sirtarėt planet pėr “ēėshtjen Zvicėr’’ (midis tė tjerave edhe materiali i disa javėve mė parė,“memorandumi mbi gjendjen ushtarake tė Zvicrės, duke marrė parasysh njė ndėrhyrje tė mundshme ushtarake’’ tė majorit SS Boehme).

Dhe nė 18 mars 1943 nė shėrbimin sekret zviceran mbėrriti paralajmėrimi: “Zvicra ėshtė duke u diskutuar dhe pėr rrjedhim nė njė situatė tė rrezikshme.

Ne brenda dy javėve do t’ju njoftojmė sėrish, nėse janė pėrpiluar plane konkrete. Tregoni nėpėrmjet njė gjesti tė pėrshtatshėm, qė Zvicra nuk mund tė zihet nė befasi’’.

Ndaj kėtij paralajmėrimi gjeneralbrigade Masson reagoi nė njė mėnyrė shumė tė pakujdesshme, njėkohėsisht tė pashpjegueshme: nėpėrmjet kapitenit Meyer dhe kapitenit SS Eggen, ai u interesua pranė Shellenbergut nėse kėto lajme mbi rrezikun qė i kanosej Zvicrės pėrputheshin me realitetin.

Dhe pikėrisht nėpėrmjet kėsaj pyetjeje naive, shefi i shėrbimeve sekrete gjermane e kuptoi se Zvicra kishte njė spiun nė Shtabin e Pėrgjithshėm tė Hitlerit dhe iu fut menjėherė punės, qė tė shkatėrronte kėtė, gjė tė cilėn pėr pak sa nuk e arriti. Por njėkohėsisht Shellenbergu e njoftoi Masson se nuk ekziston mė asnjė rrezik pėr Zvicrėn.

Gjenerali SS, i cili qė me “Raportin nr. 52 pėr Fuhrerin’’ nė 6 janar 1943, ashtu si edhe me deklaratat e gjeneral Guisan, ishte pėrpjekur qė tė influenconte tek eprorėt e tij, nė mėnyrė mė bindėse, qė udhėheqja gjermane tė hiqte dorė nga “Plani Zvicėr’’. Nė tė vėrtetė shėrbimi sekret zviceran do tė njoftohet nė 27 mars 1943: Nuk ka mė asnjė rrezik ndaj Zvicrės.

Bisedimet/Tė dy palėt kishin qėllimet e tyre pėrkatėse. Shėrbimet duhej tė dinin tė luanin nė ēastet vendimtare

Takimi i fshehtė i shefave tė shėrbimeve sekrete

Si gjatė takimit tė parė nė Waldshut, edhe nė “vizitėn e kthimit’’ gjermani plotėsoi kėrkesat e zviceranėve, pa paraqitur as kėrkesėn mė tė vogėl

Roli i dyfishtė i tė dy oficerėve, i siguroi Shellenbergut, sipas dėshmive tė veta, jo vetėm akses nė materialet e shėrbimeve sekrete zvicerane (lajme sekrete nė dėm tė Zvicrės dhe nė favor tė Gjermanisė, ekspertėt e komisionit hetimor ndaj dy bashkėpuntorėve tė Massons nuk arritėn qė ta vėrtetonin), por edhe i lejuan atij vendosjen e kontakteve tė kėrkuara me shefin e shėrbimeve sekrete zvicerane.

Kapiteni Meyer e prezantoi shefin e tij nė dhjetor 1941, gjatė njė vizite pune me Eggenin, gjatė sė cilės Eggen propozoi tė organizonte takimin e Massons me Shellenbergun.

Mė sė fundi, nė 8 shtator 1942 erdhi momenti: pasi Masson siguroi miratimin e gjeneralit Guisan, tė dy shefat e shėrbimeve sekrete u takuan pėr herė tė parė nė qytetin kufitar tė Waldshut.

Zvicerani kishte arsye konkrete pėr tė takuar me homologun e tij gjerman. Nga njėra anė ai kėrkonte lirimin e oficerit tė shėrbimeve sekrete zvicerane, Ernst Morgeli, qė ishte arrestuar nga Gestapo, ashtu si edhe ndalimin e propogandės antizvicerane tė Agjencisė Ndėrkombėtare tė Lajmeve (IPA).

Nga ana tjetėr, Masson donte tė kapėrcente, mbi tė gjitha, mosbesimin e qarqeve drejtuese gjermane ndaj neutralitetit tė Komandės Ushtarake Zvicerane.

Ky mosbesim u shkaktua si pasojė e zbulimit nga ana e gjermanėve nė Francė tė dokumenteve, prej tė cilave u zbulua se shtabet e pėrgjithshme franceze dhe zvicerane kishin rėnė dakord mbi njė mbrojtje tė pėrbashkėt nė rastin e njė sulmi gjerman kundėr Zvicrės.

Pėrveē kėsaj, udhėheqja ushtarake zvicerane, qė nė vitin 1936, i kishte dhėnė Shtabit tė Pėrgjithshėm Ēekosllovak njė studim mbi ushtrinė gjermane.

Kėto dokumente nuk ranė nė dorė tė gjermanėve kur pushtuan Pragėn, por Masson nuk ishte i sigurt pėr kėtė.
Me kėtė “listė dėshirash”, Masson kaloi kufirin gjerman.

Plotėsisht i pambrojtur, vetėm dhe me veshje civile pa dokumente identifikimi – tė dy pikat e kalimit kufitar kishin marrė “urdhėr nga lart”, qė tė lejonin kėtė civil tė panjohur tė kalonte pa probleme nė anėn tjetėr- ai kaloi mbi urėn e Laufenburgut, ku atė e priste nė anėn gjermane kapiteni SS Eggen, i cili e pėrcolli nė Waldshut pėr t’u takuar me Shellenbergun.

Ky u tregua shumė mikpritės. Me tė vėrtetė Morgeli u lirua pak kohė mė vonė; fushatat e IPA u ndėrpre.

Masson mbeti i mahnitur nga oficeri i ri. Ai kishte arritur tė kishte besim tek Shellenbergu, me tė cilin besonte – si ushtarak i shkollės sė vjetėr – tė bisedonte si ushtari me ushtarin. Vetėm diēka e shqetėsonte atė: si gjatė takimit tė parė nė Waldshut, ashtu edhe nė “vizitėn e kthimit’’ tė Shellenbergut nė 16-18 tetor 1942 nė kėshtjellėn “Wolfsberg”, gjermani plotėsoi vetėm kėrkesat e zviceranėve, pa paraqitur as kėrkesėn mė tė vogėl si shkėmbim. Ēfarė mendonte oficeri i “palexueshėm” SS?

Nė 30 janar 1943 nė shėrbimin sekret zviceran arriti njė lajm i rėndėsishėm: nė Shtabin e Pėrgjithshėm tė Hitlerit, qė prej tetorit 1942, po pėrpunohej njė plan pėr sulmin gjerman kundėr Zvicrės.

Nė shėrbimin sekret, megjithatė, ishin skeptikė lidhur me kėtė lajm: ata dyshonin se ky plan sulmi ishte njė lojė, e cila donte tė testonte reagimin e zviceranėve.

Kjo pasi, sipas informacioneve tė tjera, trupat gjermane nė Bavari dhe Austri nė atė kohė nuk ishin tė pėrgatitura pėr njė sulm. Gjenerali Guisan dhe Massons vendosėn qė tė mos lejonin qė tė provokoheshin dhe tė prisnin zhvillimet e reja. Nė tė vėrtetė javėt nė vazhdim nuk arriti asnjė lajm mbi planet e sulmit gjerman kundėr Zvicrės.

Ndėrkohė nė fund tė shkurtit 1943 adjutanti i Shellenbergut, Eggen, u takua me Masson: shefi i tij donte qė gjatė njė vizite private nė Zvicėr tė takohej jo vetėm me shefin e shėrbimeve sekrete, por edhe me kryekomandantin e ushtrisė me tė cilin donte tė zhvillonte “njė bisedė shumė tė rėndėsishme’’.

Tė mėrkurėn, nė 3 mars 1943, nė orėn 20:00, makina e markės BUIK e gjeneralit ndaloi para restorantit “Arinjtė’’, nė Biglen. Masson kishte arritur mė parė, pak mė vonė, nėn maskimin e natės arriti nga Zyrihu edhe njė grup me dy makina: gjenerali SS Shellenberg dhe adjutanti i tij Eggen, kapiteni Meyer, ashtu si dhe disa bashkėpunėtorė tė shėrbimeve sekrete zvicerane pėr tė mbikėqyrur vendin.

Biseda e drejtuar nga gjenerali Guisan ishte miqėsore, por e pėrmbajtur dhe u pėrqendrua kryesisht nė gjendjen e pėrgjithshme ushtarake, si dhe nė dyshimet e gjermanėve mbi aftėsitė mbrojtėse tė aleatėve tė tyre italianė.

Sipas informacioneve tė Shellenbergut pritej njė sulm i Aleatėve nga Afrika e Veriut, pėrmes jugut tė Italisė drejt veriut. Pikėrisht kėtu doli pyetja kyē e gjithė vizitės sė gjermanit:

A do tė ruante Zvicra neutralitetin e saj dhe do tė mbronte vendin ndaj njė kalimi tė mundshėm tė trupave aleate pėrmes saj drejt Gjermanisė?

(Marrė nga libri MISIONET E RREZIKSHME DHE DETYRAT SEKRETE)
Pėrgatiti: S.Morava

Admin

1141


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Big Bang prej 27.07.08 12:09

Misteret e fatit tė fundmė tė Hitlerit

Dyshime mbi njė arratisje me nėndetėse drejt tokave tė Amerikės Latine


Foto qe supozohet te jete bere ne Kili apo Argjentine kur Hitleri ishte ne moshen 90 vjecare ,pra ne vitin 1979.

Vetėvrasje apo ikje me shpurėn e Rajhut tė Tretė? 60 vjet mė vonė ka dokumente qė mbėshtesin variantin e dytė.

Aventura ndodhi nė det. Itinerari fillon nė ujėrat e ftohta tė Baltikut dhe vazhdon drejt Atlantikut dhe pasi e kaluan gati tė gjithin, nga verilindja nė jugperėndim, udhėtimi pėrfundon nė brigjet e Argjentinės.

Duke lundruar ishte (nėn ujė gjatė ditės dhe nė sipėrfaqe gjatė natės) njė flotė e vogėl nėndetėsesh e Rajhut III nazist, legjendarėt U-Boot tė klasės mė tė lartė. Ishin njerėz qė mund t‘u rezistonin atyre kushteve.

Pėr javė tė tėra mund tė jetonin nė kushte tė paimagjinueshme, nė hapėsira klaustrofobike, mungesė ajri, ushqime tė paketuara dhe ujė qė me kalimin e kohės bėhej i papijshėm. Zhytje tė rrezikshme dhe burra tė vrazhdė, ashtu siē janė shpesh marinarėt e nėndetėseve. Por nė bord nuk gjendej vetėm ekuipazhi.

Nė atė ekspeditė udhėtonin edhe pasagjerė tė rėndėsishėm. Sa tė rėndėsishėm? Atėherė, aventura e gjatė dhe misterioze zhvillohet nė det, por ama zanafillwn nuk e kishte aty.

Pėrkundrazi, ajo fillon nė disa dhoma po aq tė ngushta sa ato tė nėndetėseve, po aq klaustrofobike, tė ndriēuara vetėm nga drita elektrike, 15 metra nėn sipėrfaqen e tokės.

Jemi nė Berlin, nė bunkerin e Kancelarisė, nė muajin prill tė vitit 1945. Qyteti ėshtė bėrė copė-copė. Perandorisė patetike gjermane po i vjen fundi. Nė ato bodrume tė ngushta vėrtitet Hitleri, gruaja e tij e ardhshme Eva Braun dhe disa hierarkė qė akoma mendojnė, tė paktėn disa prej tyre, se mund tė kontrollojnė fatin e luftės ose sė paku fatet jetėve tė tyre.

Ēfarė i lidh kėto dy ambiente kaq tė ndryshme dhe tė largėta? Ndoshta mund tė hedhim hipotezėn se Hitleri bashkė me gruan e tij tė ardhshme Braun, nuk e vranė veten nė atė bunker, dhe si pasojė trupat e tyre nuk u dogjėn nė oborrin aty pranė, dhe qė ēifti ia mbathi nė bordin e njė prej nėndetėseve drejt brigjeve mikpritėse tė Argjentinės. Ndoshta, gjithsesi, edhe nėse do tė ishte e vėrtetė, natyra prej kohėsh do ta kishte bėrė punėn e saj.

Hitleri lindi nė vitin 1889. Tashmė jemi nė 2007-ėn. Legjenda se ai mund tė kishte mbijetuar, vazhdoi tė qarkullonte shumė gjatė viteve tė pasluftės dhe pastaj, me kalimin e viteve, filloi tė venitej dalėngadalė bashkė me fantazmat e asaj stine nė tė cilėn gati mbijetuan vetėm hijet e dhimbshme tė atyre pak tė gjallėve nė kampet e shfarosjes.

Kjo ėshtė njė histori e rėndėsishme, ku sigurisht ka disa dokumente tė cilat sot e kėsaj dite nuk janė bėrė transparente pėr publikun. Qė prej 60 vjetėsh si Londra ashtu dhe Uashingtoni janė munduar qė t‘i fshehin disa tė vėrteta, ndoshta tė hidhura.

Veēanėrisht pėr sa i pėrket Shteteve tė Bashkuara, as "Neni i Informacionit tė Lirė" (i cili parashikon bėrjen publike tė dokumentacioneve sekrete, madje dhe me disa pėrjashtime tė vogla) nuk i mjafton pėr tė transparent dokumentet.

Ndėr kėto pėrjashtime bėjnė pjesė dhe lundrimi transatlantik i U-Boot. Nė prillin e vitit 1945, i fundit i luftės, Ushtria e Kuqe, kėrkonte tė pėrparonte drejt Berlinit me intensitetin mė tė madh.

Tė gjithė ishin tė vetėdijshėm se sapo Gjermania tė firmoste aktin e kapitullimit, do tė hapej menjėherė njė tjetėr front lufte, njė luftė brenda koalicionit aleat. Nė fakt lufta nisi dhe vazhdoi gjatė. Pėr fat tė mirė qėndroi e "ftohtė", mbi tė gjitha falė terrorit tė bombės atomike. Prej kėsaj, rusėt donin tė hynin tė parėt nė Berlin.

Dhe ia dolėn mbanė. Nė mesin e dytė tė prillit, Ushtria e Kuqe gjendej nė periferinė e qytetit. Hitleri u mbyll atje poshtė, fillon tė shqetėsohet, flet pėr armė sekrete, urdhėron gjeneralėt e tij pėr tė vėrshuar frontin drejt vijės finale pėr tė realizuar njė kundėrofensivė barbare.

Madje mungonte dhe benzina pėr tė vėnė nė lėvizje tanket, municionet po mbaronin dhe situata po merrte tatėpjetėn. Mė datė 29 a 30 tė atij prilli, Hitleri martohet me besniken e tij, Evėn. Njė ushtar i bie fizarmonikės, ēifti vallėzon pėr disa ēaste, ėshtė festa e dasmės sė tyre. Shumė prej besnikėve tė tij nxitojnė pėr ta shpėtuar.

Nė bulevardin e gjatė tė Berlinit "Unter den Linden" ėshtė nė pritje njė avion. Ai refuzon. Thotė qė njė kapiten i mirė duhet tė fundoset bashkė me anijen e tij. Mos vallė vėrtetė pėrfundoi kėshtu? Pas atyre fjalėve a u mbajt njė qėndrim i denjė? Edhe hierarkė tė tjerė kėshtu kishin thėnė, pastaj aleatėt i gjetėn duke u munduar pėr tė shpėtuar.

Ka shumė dėshmi individėsh tė cilėt pretendojnė se kanė transportuar trupin e Hitlerit dhe atė tė gruas sė tij drejt oborrit, sipėr bunkerit, pėr tė kryer amanetin e fundit, djegien e trupave tė pa jetė.

Sigurisht qė ka edhe shumė kontradikta, modifikime nė rrjedhjen e ngjarjeve, madje edhe mashtrime mjaft tė qarta. Gjithashtu ka edhe tė tjera dėshmi, ato tė ushtarakėve rusė, tė cilėt hynė tė parėt nė atė bunker.

A i panė kufomat? Po. Kush i identifikoi atėherė? Disa ushtarė tė thjeshtė.

Por a nuk mund tė jetė bėrė fjalė pėr ēiftin Goebels, tė cilėt bėnė tė njėjtėn gjė qė supozohet edhe pėr ēiftin Hitler, vetėvrasjen? Po, nė fakt edhe kjo mund tė ketė ndodhur. I zgjuari, skeptiku Stalin, historisė sė vetėvrasjes nuk i besoi kurrė, por mbeti i bindur se gjenerali i tij donte vetėm ta qetėsonte, duke i thėnė se e kishin gjetur kufomėn e diktatorit gjerman.

Ndoshta vėrtet mund tė bėhet fjalė pėr njė histori tė tillė. Ka shumė mundėsi. Nė fakt kėtu fillon pjesa e dytė e kėsaj aventure: arratisja. Gati tė gjithė komandantėt e nėndetėseve, duke iu bindur urdhrave nga lartė, i fundosėn gati tė gjitha anijet dhe nėndetėset e tyre.

Por pėr disa prej tyre nuk u morr vesh kurrė asgjė. Dhe si pėr rastėsi bėhet fjalė pėr tė gjitha nėndetėset e klasit XXI, flota mė e perfeksionuar e Marinės ushtarake gjermane.

Nga porti gjerman i Kielit, kjo flotė fillimisht niset drejt Bergen, njė gji tepėr i qetė nė mes tė fiordeve norvegjeze, madje rifuxho e pėrdorur edhe nga vikingėt. Pas disa ditėsh, e tėrė flota u nis drejt Atlantikut jugor.

Aventura fillon. Prita, mbrėmje me radhė pa gjumė, paralajmėrime qė i detyronin tė zhyteshin nė thellėsi marramendėse. Njė prej nėndetėseve gjermane godet dhe fundos njė korvetė nė ujėrat e Amerikės Veriore. Njė tjetėr pėrballet me kryqėzorin brazilian Bahia, e fundos duke shkaktuar 336 viktima, tragjedia mė e madhe detare e Brazilit.

Nė fakt, pėr t‘u shfajėsuar, tė gjitha kėto fakte janė deklaruar aksidentale. Madje pėr njė rast ėshtė thėnė se njė mitraloz i vetė anijes gjermane kishte shtėnė gabimisht mbi vet depon e municioneve tė tyre, duke shkaktuar njė shpėrthim tė madh.

Lufta nė Evropė ka mbaruar, vetėm Japonia vazhdon akoma tė rezistojė nė frontin e largėt lindor. Nėndetėset vazhdojnė tė lundrojnė me kujdes, madje shpeshherė vetėm nėn sipėrfaqe, duke dalė sipėr vetėm gjatė natės, pėr t‘i dhėnė mundėsi marinarėve tė thithin pak ajėr tė vėrtetė.

Por me gjithė kujdesin mė tė madh, prania e tyre nuk mund t‘u kishte shpėtuar gjurmimeve aleate nėse nuk do tė kishte heshtur komanda e lartė e flotės ushtarake britanike.

Por pėrse vallė qeveria e Madhėrisė sė Tij duhej tė mbronte nėndetėset e njė fuqie qė disa ditė mė parė kishte qenė armikja e saj? Kėtu fillon historia, jo mė ushtarake por politike.

Dihet qė ndėrsa "perandoria" gjermane po binte dalėngadalė, ndėr saj dhe anglezėve pati disa kontakte sekrete me qėllim gjetjen e ndonjė marrėveshjeje pa pasur nevojėn e armėve. Konti suedez Folke Bernadote, pėrfaqėsues i "Kryqit tė Kuq" dhe njėkohėsisht filonazist, kėrkoi tė arrinte njė marrėveshje me Henrik Himler, kapo i SS.

Ndonjė hierark arriti madje tė shkonte deri nė Angli pėr tė rėnė dakord jo vetėm pėr dorėzimin, por edhe pėr qėndrimin e mėpasshėm tė Anglisė. Mbi tė gjitha Ēėrēilli dukej i gatshėm pėr tė thurur madje edhe njė plan pėr ta bėrė Anglinė e tij dhe gjithė Perėndimin, tė sigurt nga shėnjestrat ekspansioniste staliniste.

Kur Heri Hopkins (i dėrguari i Presidentit amerikan Truman) takoi diktatorin sovjetik nė Moskė pėr tė pėrgatitur Samitin e Potsdam, ky i fundit i tha qė mos tė kujtonte se Hitleri kishte vdekur vėrtet. Madje shtoi mendimin e tij se Borman, Goebels, Krebs dhe vetė Hitleri, ishin arratisur me njė nėndetėse.

Nė fund tė fundit, shėrbimet sekrete ruse kishin informata se nė ditėt e fundit tė luftės, kishte pasur shumė vajtje-ardhje nėndetėsesh, tė cilat transportonin ar dhe objekte tė tjera me vlerė, transporte qė kryheshin deri nė Japoni.

Qė dyshimet e Stalinit nuk ishin vetėm fryt i manisė sė tij tė persekutimit, kėtė e vėrteton fakti se, njė muaj e gjysmė pas, mė 10 korrik, njė nėndetėse gjermane doli nė sipėrfaqe pėrpara bazės detare tė Mar de Plata dhe iu dorėzua autoriteteve ushtarake argjentinase. Njė javė mė vonė u hap Konferenca e Potsdam, e cila duhej tė vendoste, ndėr tė tjera, tė ardhmen e Gjermanisė.

Duke i shtrėnguar dorėn Trumanit, Stalin i pėrsėrit edhe atij se Hitleri nuk kishte vdekur, por ishte "arratisur nė Spanjė ose nė Argjentinė". Presidenti amerikan u befasua aq shumė nga ato fjalė saqė urdhėroi FBI-nė tė niste njė kėrkim tė hollėsishėm. Rezultati ishte njė dossier me mė shumė se 700 faqe, material i cili akoma mbahet sekret. Po me flotėn ēfarė bėhet?

Gjatė kohės qė po ndodhte gjithė kjo, kishte pasur disa lajmėrime se ishin parė disa nėndetėse gjatė brigjeve argjentinase, madje deri nė jugun ekstrem tė Patagonisė.

Dėshmitarė tė ndryshėm thonė se kanė parė tė zbarkojnė njerėz tė tjerė, veē pjesėtarėve tė ekuipazhit, qė mė vonė u dorėzuan si tė burgosur. "Fantazma" tė panjohura qė ishin larguar nė errėsirė drejt njė rifuxhoje qė ishte pėrgatitur mjaft kohė mė parė.

A ėshtė e mundur qė mes atyre "fantazmave" tė ishte edhe diktatori nazist bashkė me gruan qė tashmė ishte bėrė bashkėshortja e tij? Ka shumė mundėsi tė jetė e vėrtetė po aq sa mund tė jetė e vėrtetė dhe vetėvrasja e tyre.

Simboli Swastika (stema e partise se Hitlerit) e pare nga google earth :



Flota amerikane (U.S. Navy) ne coronado , California (foto qe eshte me lart e pare nga afer)
avatar
Big Bang

210


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Admin prej 15.01.09 19:39

Debati i hapur - A vdiq vėrtetė diktatori nazist

Adolf Hitler, misteri i pazgjidhur

Ka qenė marsi i vitit 1947, kur raporti i Hugh Trevor-Roper u botua nė formėn e njė libri, me titullin “The Last Days of Hitler”. Me tė drejtė, libri duhet ta kish zgjidhur misterin njėherė e pėrgjithmonė, t’i zhdukte spekullimet njėherė e pėrgjithmonė. Ai qe njė kėrkim i imtėsishėm, i shkruar mirė dhe nė kompleks bindės, por midis pikave tė lėna pazgjidhur, njė pikė jashtėzakonisht e rėndėsishme mbeti mister: Vėrtetė ai vdiq?

Mė 1 nėntor 1945, Trevor-Roper dha njė konferencė shtypi nė Berlin, ku nėnvizoi konkluzionet e hetimit tė tij. Investigimet e tij treguan, tha ai, se Hitleri kish kryer vetėvrasje rreth orės 3 e 30 tė natės, tė datės 30 prill 1945, dhe se Eva Braun kish vdekur me tė. Ndėrsa ai thoshte kėtė gjė, njė oficer rus i pranishėm tundte kokėn

Njė tjetėr raport e nxirrte Hitlerin nė Zyrich, duke thėnė se ai ishte plakur tmerrėsisht, flokėt i qenė bėrė tė bardha, trupi i pėrkulur pėrpara dhe bėnte hapa shumė tė vegjėl. Dukshėm qė kishte ndonjė formė infeksioni nė mushkėri, pasi kollitej papushim. Kostumet e tij tė preferuara tė errėta, kapelet dhe sjellja e tij ishte e “ngjashme me atė tė njė nėpunėsi nė pension

Dick White, njeriu qė komandonte Zyrėn e Inteligjencės e Zonės Britanike tė Pushtimit (pjesė e MI5), ndodhej nė Bad Oeynhausen, midis Osnabruck e Hannover, dhe ishte irrituar nga raporti rus, se Adolf Hitler dhe Eva Braun po jetonin, nė dukje tė pashqetėsuar, nė zonėn britanike tė Gjermanisė.

Ai ftoi njė major tė ri dhe mik, Hugh Trevor-Roper, qė tė bėnte njė hetim zyrtar pėr misterin qė rrethonte nė atė kohė vdekjen e Hitler. Njė dosje katėr vėllimshe pėr Fyhrerin, e hartuar nga Trupa e Kundėrinteligjencės, ju dha Trevor-Roper i cili, nė jetėn civile, ishte docent historie nė Oxford. Dosja ishte “njė pėrmbledhje e gjithēkaje qė mund tė gjendej rreth” Hitler, dhe pėrfshinte gjendjen e tij shėndetėsore, gjendjen e tij mendore, “prirjet dhe tendencat” e ndryshme tė tij.

Ajo nuk e nxirrte Hitlerin si pėrbindėsh. Analistėt e CIC kishin gjetur, "pėr shqetėsimin e tyre, se fshikullima e racės njerėzore u jepte dhurata fėmijėve, urrente sportet me gjak, nuk pėlqente njerėz tejet fanatikė dhe ishte konservator e i matur nė zakonet e tij... Ēdo ditė nė tė njėjtėn orė”, sipas njė informatori, “ai do tė dilte me tė njėjtin qen, nė tė njėjtin cep, tė sė njėjtės fushė, dhe tė kapte tė njėjtėn copė druri e ta hidhte atė nė tė njėjtin drejtim”. Raporti pėrmbante gjithashtu, konkluzionet e njė vėzhgimi psikiatrik nė largėsi, tė Fyhrerit. Ky arrinte nė pėrfundimin se vetėvrasja e Hitler mund tė mos pėrjashtohej. Hetimet do tė rezultonin eksituese.

Ai kaloi shumicėn e shtatorit dhe tetorit duke ndjekur ato dėshmitarė okularė qė mundėte, njerėz qė kishin jetuar nė Bunker nė ato ditė tė fundit tė dėshpėruara dhe mund t’i thonin atij se ēfarė kishte ndodhur. Nuk arriti tė jetė krejtėsisht i suksesshėm. Goebbels dhe Martin Bormann nuk gjendeshin, tė zhdukur ose tė vdekur, sipas atyre me tė cilėt flisnin. Kėshtu qenė kamarieri personal i Hitler, Otto Gunsche, Adjutanti SS i Hitler, Hans Bauer, piloti i tij personal, dhe Johann Rattenhuber, Shefi i Truprojeve.

Shumė tė tjerė tė njohur qė kishin qenė nė Bunker, qenė gjithashtu tė pakapshėm. Megjithatė, Trevor-Roper, arriti tė intervistojė Frau Gerda Christian dhe Frau Else Krueger, qė qenė sekretaret respektivisht tė Hitler dhe Bormann. Aktualisht, ato nuk kishin dėshmitarė okularė pėr pjesėn mė tė madhe tė asaj qė ndodhi, por kishin marrė informacione tė dorės sė parė, nga njerėz tė tillė si Linge dhe Gunsche, qė pretendonin se kishin parė gjithēka.

Gjithashtu, Trevor-Roper kish vizituar Innsbruck, padyshim pėr tė konfirmuar historinė qė Hitler tani po maskohej si Gerhardt Weithaupt. Mė 1 nėntor 1945, Trevor-Roper dha njė konferencė shtypi nė Berlin, ku nėnvizoi konkluzionet e hetimit tė tij. Investigimet e tij treguan, tha ai, se Hitler kish kryer vetėvrasje rreth orės 3 e 30 tė natės tė datės 30 prill 1945, dhe se Eva Braun kish vdekur me tė.

Nė rastin e Hitler, mėnyra e vdekjes kish qenė mė tė shtėnė . Fyhreri kish vėnė pistoletėn nė gojė dhe e kish shkrepur kėmbėzėn. Nė rastin e Eva Braun, ajo kish gėlltitur njė kapsulė cianidi: ēdo njeri qė jetonte nė Bunker ishte i pajisur me kapsula tė ngjashme. I pyetur nga njė gazetar nėse kishte dijeni pėr pikėpamjen ruse lidhur me vdekjen e Hitler, Trevor-Roper tregoi se, mendonte qė sovjetikėt ishin skeptikė, domethėnė tė prirur tė besonin pikėpamjen se Hitler nuk kish vdekur.

Ndėrsa ai thoshte kėtė gjė, njė oficer rus i pranishėm, tundi kokėn. Gjithashtu, Trevor-Roper hodhi poshtė mundėsinė se ishte sozķa i Hitler ai qė ishte djegur. Nė rradhė tė parė, tha ai, nuk do tė kishte pasur kohė tė lėvizej trupi i sozķsė brenda dhe jashtė Bunkerit.

Nė rradhė tė dytė, nė gjendjen e tij shumė tė dobėt shėndetėsore, Hitler nuk do tė kish qenė nė gjendje tė largohej dhe e treta – ndoshta dhe mė bindėsja – Eva Braun vetė nuk do tė kish vdekur me qejf. Sė fundi, ai pranoi se nuk kishte “provė pėrfundimtare” se Martin Bormann, Sekretari personal i Hitler dhe i partisė, kishte vdekur. Megjithėse ishte i njohur se raporti i Trevor-Roper ishte domosdoshmėrisht jo i plotė dhe se nė tė kishte shumė boshllėqe qė duheshin mbushur, konferenca e shtypit u pasqyrua gjerėsisht nė gazetat botėrore.

Ai vetė vazhdoi tė hetonte nė ditėt e fundit tė Rajhut tė Tretė gjatė tė gjithė dimrit 1945-46. Mė vonė, nė atė vit, shėrbimet e inteligjencės sė aleatėve u informuan se njėfarė Paustin, i cili punonte si kopshtar nė fshatin e qetė tė Tegernsee, nė fakt, nuk ishte gjė tjetėr veēse SS Standartenfuhrer Wilhelm Zander, Adjutanti i Martin Bormann. Tani, kėtu kishte tė bėhej me njė individ shumė tė rėndėsishėm. Pėr tri javė, nė nėntor dhe dhjetor 1945, agjentė tė shėrbimit sekret britanik dhe agjentėt specialė amerikanė tė CIC, Arnold Ėeiss dhe Rosener, u pėrpoqėn tė binin nė gjurmėt e Paustin dhe Zander.

Teksa afroheshin Krishtlindjet, ata menduan se do ta kapnin. Ditėn e Shėn Stefanit, Trevor-Roper dhe agjentėt e CIC, u futėn nė shtėpinė qė po vėzhgonin, vetėm pėr tė gjetur se Zander ishte larguar nga zona, pėr t’i bėrė njė vizitė sė fejuarės qė jetonte afėr Passau. Dy ditė mė vonė, ata u informuan se njė valixhe qė i pėrkiste Zande,r mund tė gjendej nė shtėpinė e njėfarė Frau Irmgard Unterholzener nė Tegernsee. Pa humbur kohė ata i bėnė njė vizitė Frau Unterholzener dhe e morėn valixhen. Ajo u kontrollua imtėsisht, por fillimisht rezultoi pa ndonjė interes.

Megjithatė, njė e ndarė sekrete u gjend brenda saj, nė tė cilėn qenė mjaft dokumenta qė ishin nxjerrė nga Bunkeri, vetėm 48 orė para rėnies sė Berlinit. Kėto dokumenta qenė tė njė rėndėsie tė jashtėzakonshme. Kėtu ndodheshin Testamenti dhe Testamenti Politik i Hitler. Kjo konfirmonte atė ē’ka i ishte thėnė Trevor-Roper gjatė ditėve tė fundit nė Bunker.

Aty ishte gjithashtu Apendiksi Goebbels i Testamentit Politik tė Hitler – dėshmi e mėtejshme substanciale se panorama qė po ndėrtonte Trevor-Roper, ishte thelbėsisht korrekte. E treta – dhe mė intriguesja e tė gjithave – aty ndodhej kontrata e martesės e Adolf Hitler dhe Eva Braun. Trevor-Roper i ishte thėnė nga shumė njerėz qė kishin jetuar nė Bunker, se Eva Braun mė sė fundi e kish arritur synimin e saj tė vjetėr, pėr t’u bėrė bashkėshortja e Fyhrerit.

Nėqoftėse Trevor-Roper kish pasur ndonjėherė ndonjė dyshim lidhur me atė qė i ishte thėnė, kėtu ishte mbėshtetja dokumentare. Por, kontrata e martesės ishte mė shumė se vetėm dėshmi substanciale. Fakti i martesės sė Hitler, tentonte tė konfirmonte portretin psikologjik qė Trevor-Roper po kėrkonte tė krijonte. Hitler nuk e kish ndjerė kurrė nevojėn tė martohej mė parė me Braun. Pėrse do tė vepronte kėshtu nė javėn e fundit tė prillit 1945?

Pėrgjigjja dukej e qartė: vetėm nė qoftėse mendonte diēka dramatike. Pėr tė qenė dyfish tė sigurtė lidhur me vėrtetėsinė e dokumentit, ata ia dhanė dokumentat Majorit Anthony W. Lobb, Shefi i CIC tė Armatės sė Tretė, i cili ia dha ato Ndihmėsshefit tė Shtabit. Nga ana e tij, ai i postoi ato pėr nė Shtetet e Bashkuara. Nė Washington, njė ekspert i FBI-sė i letrės dhe bojės, konfirmoi autenticitetin e tyre. Akoma nė Gjermani, Trevor-Roper dhe agjenti i CIC, Arnold Weiss, kishin ndjekur Zander nė fshatin e vogėl tė Vilshofen, nė afėrsi tė kufirit ēek.

Atje, Zander i rezistoi arrestimit dhe njė shkėmbim i vogėl zjarri, shpėrtheu pėrpara se ai tė vihej nėn kontroll. Ai u transferua nė Munich dhe u mor nė pyetje. Pasi rezistoi pėr mė shumė se 10 orė, ai mė sė fundmi u thye, duke i zbuluar Trevor-Roper shumė detaje tė ditėve tė fundit nė Bunker, tė cilat ish-historiani i kish mbledhur nga burime tė tjera mė pak tė informuara. Kjo ndodhte nė fillim tė vitit 1946.

Megjithėse, gjithēka qė Trevor-Roper zbuloi tani i konfirmuan konkluzionet fillestare tė tij lidhur me ditėt e fundit tė Hitler, shumė nga pjesa tjetėr e botės, akoma nuk qenė tė bindur. Shikimet e Hitler vazhduan. Atė vit ai u pa nė Spanjė, ku u raportua nė fund tė shtatorit se po drejtonte njė grup nėndetėsesh. Pėr hir tė sė vėrtetės, ai u tha se vuante keq nga sėmundja e detit.

Mė pas, ai u raportua se jetonte nė njė fermė nė La Falda tė Argjentinės, megjithėse pamja e tij ishte ndryshuar, sipas kėtij raporti, nga njė kirurg plastik qė e kish kryer operacionin nė nėndetėsen qė e ēonte Hitler nga Europa nėpėrmjet Atlantikut, pėr nė botėn e re. Pėrpara Krishtlindjes sė vitit 1946, ambasada amerikane nė Stockholm, mori njė letėr anonime tė adresuar “Shefit tė Zonės Amerikane”. Duke parė qė edhe Kurt Dittmar kish pranuar se ekzistonte njė fortesė e vogėl nė Skandinavinė veriore, ky raport u trajtua mė seriozisht se shumė tė tjerė.

Nė tė lexohej: “Nėqoftėse shikoni nė malet Bauerska, do tė gjeni njė shpellė tė gjatė rreth 446 metra ose ndoshta edhe mė tė gjatė, me rreth nėntėdhjetė dyer, e maskuar mjaft mirė. Hitler ka atje njė dhomė 30 metra me 30 metra, me stufa elektrike, njė tė madhe, njė tė vogėl. Atje ka ushqim, kutia tė tė gjitha llojeve pėr shumė vjet dhe mjaft para, tė tė gjitha llojeve.

Ekziston gjithashtu njė oxhak nė majė tė malit, nė tė cilin ushqimi mund tė hidhet poshtė. Ata qė sjellin ushqim atje, quhen “Korba”. Ata qė e ndėrtuan atė nė mal, janė vrarė shumė kohė mė parė, kėshtu qė ajo nuk do tė zbulohet. Kur ta keni gjetur, unė kėrkoj njė tė gjashtėn e asaj qė ndodhet atje dhe njė xhips e njė traktor. Emrin do ta mėsoni kur ta kini gjetur atė [Hitler]”. Nė pjesėn e prapme tė letrės shkruhej: “Ata kanė vjedhur kuaj, buaj, tagji e kėshtu me rradhė.

Kanė me shumicė municion dhe armė. Njė suedez qė ka aftėsi paranormale ėshtė me ta. Ai u tregon gjithēka. Gjejini kėta zotėrinj. Ajo ē’ka duhet bėrė, duhet bėrė shpejt”. Akoma njė raport tjetėr nė vitin 1946 e nxirrte Hitler nė Hollandė, nė njė kafene nė Amsterdam.

Kėsaj rradhe, shkrimtari komentonte lidhur me pamjen e ēuditshme tė Fyhrerit – kishte njė trup shumė tė gjatė dhe duar tė gjata – por informatori gjithashtu, thoshte se ky Hitler kishte lidhje tė drejtpėrdrejta me Gestapo-n dhe ishte pėrpjekur ta vriste shkrimtarin, i cili pėr pasojė, u lutej autoriteteve aleate tė vepronin me shpejtėsi.

Njė tjetėr raport e nxirrte Hitler nė Zyrich, duke thėnė se ai ishte plakur tmerrėsisht, flokėt i qenė bėrė tė bardha, trupi i pėrkulur pėrpara, dhe bėnte hapa shumė tė vegjėl. Dukshėm qė kishte ndonjė formė infeksioni nė mushkėri, pasi kollitej papushim.

Kostumet e tij tė preferuara tė errėta, kapelet dhe sjellja e tij ishte e “ngjashme me atė tė njė nėpunėsi nė pension. Zėvendėsdrejtori i Inteligjencės nė Komandėn Europiane, i udhėzoi vartėsit e tij ta kontrollonin kėtė raport, siē bėnte me pothuajse tė gjitha letrat qė kalonin nėpėr tavolinėn e tij.

“Mendoj se duhet tė jemi neglizhentė nė detyrėn tonė”, shkruante ai, “nėqoftėse dėshtojnė nė ndjekjen e njė raporti tė kėsaj natyre”. Ai bile i kėrkoi ndihmė shefit tė Policisė Federale nė Bern. As forcat aleate nuk qenė tė imunizuara nga identifikimi i Hitler.

Njė ushtar amerikan raporti se kish parė Fyhrerin, Eva Braun dhe motrėn e saj Gretl, nė Bernheim, nė shtėpinė ku ai grumbullonte rrobat e tij pėr t’u larė. Ky njeri duhet tė ishte Hitler, mendonte ushtari, sepse u tėrbua kur u pėrmend arma V-1 dhe “shfaqi njė emocion tė madh ndaj fotografisė sė njė qeni” qė dukej se i ngjante shumė Blondit, qenit tė Fyhrerit.

Impakti i kėtyre raporteve mund tė gjykohet nga tregimi i Nėnkolonelit W. Byford-Jones, njė oficer i inteligjencės britanike, i cili mė 20 prill 1946 (duhet tė ishte ditėlindja e shtatėdhjetė e Hitler), pyeti 20 berlinezė tė arsimuar lidhur me fatin e Hitler. "Vetėm njėri mendonte se Hitler kish vdekur.

Nėntėmbėdhjetė tė tjerėt zbuluan se qenė tė ndėrgjegjshėm pėr faktin qė kjo ishte ditėlindja e Fyhrerit tė tyre. Qenė tė bindur se ai ishte gjallė dhe flisnin pėr tė ēdo gjė, pėrveēse ta shanin. Gjeta gjithashtu se fėmijėt, qė zakonisht janė njė guidė e mirė pėr besimet e tė rriturve, pothuajse pa pėrjashtim flisnin pėr Onkel Adolf si njė njeri tė gjallė.

Njė aspekt i ri nė kėtė besim qe se ku supozohej tė fshihej Hitleri. Nė verėn e vitit 1945, m’u tha se ishte nė Spanjė, Amerikė Latine dhe vende tė tjera, por tani njė tjetėr vend i fshehtė u pėrmend. Ai ndodhej me Edelweiss, njė organizatė ilegale e mirėnjohur se ekzistonte dhe ndodhej nė zonėn e thellė malore qė shtrihet nga Alpet nė kufirin zviceran deri nė Tirol tė Austrisė, ku mijėra trupa tė Ėehrmacht, qė e quanin veten Edelėeiss, posedonin formacionet e tyre luftarake, depot, pajimet e municionet dhe jetonin lart nė fortesėn malore". Fortifikata qe kthyer.

Nė janar tė vitit 1947, u dėrgua njė raport pėr forcat amerikane CIC, nėpėrmjet shėrbimeve franceze tė inteligjencės. Raporti pretendonte se Hitler fshihej nė zonėn e Heidelberg dhe ishte nė kontakt me njė lider rezistence nė Weinheim. Raporti francez thoshte se Hitler kish vizituar Ėeinheim i maskuar si ushtar amerikan dhe vizita padyshim, ishte pjesė e fushatės sė Fyhrer pėr tė filluar njė Rajh tė ri. Weinheim u bė menjėherė subjekt i njė kontrolli prej 30 oficerėsh aleatė – 5 agjentė specialė CIC dhe 25 njerėz tė policisė gjyqėsore ushtarake.

Nuk kishte asnjė gjurmė as tė Hitler ad tė liderit tė rezistencės. Ka qenė marsi i vitit 1947 kur raporti i Hugh Trevor-Roper u botua nė formėn e njė libri, me titullin “The Last Days of Hitler”. Me tė drejtė, libri duhet ta kish zgjidhur misterin njėherė e pėrgjithmonė, t’i zhdukte spekullimet njėherė e pėrgjithmonė. Ai qe njė kėrkim i imtėsishėm, i shkruar mirė dhe nė kompleks bindės, por midis pikave tė lėna pazgjidhur, njė pikė jashtėzakonisht e rėndėsishme mbeti mister: Vėrtetė ai vdiq?

Jeton nė njė shpellė

“Nėqoftėse shikoni nė malet Bauerska, do tė gjeni njė shpellė tė gjatė rreth 446 metra ose ndoshta edhe mė tė gjatė, me rreth nėntėdhjetė dyer, e maskuar mjaft mirė. Hitler ka atje njė dhomė 30 metra me 30 metra, me stufa elektrike, njė tė madhe, njė tė vogėl. Atje ka ushqim, kutia tė tė gjitha llojeve pėr shumė vjet dhe mjaft para, tė tė gjitha llojeve.

Ekziston gjithashtu njė oxhak nė majė tė malit, nė tė cilin ushqimi mund tė hidhet poshtė. Ata qė sjellin ushqim atje quhen “Korba”. Ata qė e ndėrtuan atė nė mal, janė vrarė shumė kohė mė parė, kėshtu qė ajo nuk do tė zbulohet. Kur ta keni gjetur, unė kėrkoj njė tė gjashtėn e asaj qė ndodhet atje dhe njė xhips e njė traktor. Emrin do ta mėsoni kur ta kini gjetur atė [Hitler]”. Nė pjesėn e prapme tė letrės shkruhej: “Ata kanė vjedhur kuaj, buaj, tagji e kėshtu me rradhė.

Kanė me shumicė municion dhe armė. Njė suedez qė ka aftėsi paranormale ėshtė me ta. Ai u tregon gjithēka. Gjejini kėta zotėrinj. Ajo ē’ka duhet bėrė duhet bėrė shpejt”.

Armin Tirana

Admin

1141


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Admin prej 09.03.09 0:57

A duhet ribotuar libri i Hitlerit ?

Ai qė lexon njė libėr kritik nuk inspirohet nga neonazizmi, pėrkundrazi.” Shtatėdhjetė vjet pas vdekjes sė autorit, tė drejtat e autorit tė njė teksti nuk ekzistojnė mė.

Deri nė vitin 1945 numri i kopjeve arritu nė 12 milionė ekzemplarė, megjithatė deri mė sot vazhdon tė ekzistojė mendimi se megjithėse ėshtė pėrhapur shumė, libri nuk ėshtė lexuar nė tė njėjtėn masė.

A duhet botuar tani sėrish libri “Lufta ime” e Adolf Hitlerit dhjetra vjet pas shkrimit tė tij, nė mėnyrė qė tė mund tė lexohet nga kushdo qė ka dėshirė?


Diskutimet pėr kėtė ēėshtje janė hapur sėrish nė Gjermani. A mund tė jepet njė version shkencor i librit tė tabuizuar “Majn Kampf”, qė tė shfaqet edhe nė internet dhe tė jetė i lexueshėm edhe jashtė Gjermanisė?

Diskutimet e kėsaj ēėshtjeje janė hapur sėrish nė Gjermani. Skadimi i afateve tė tė drejtave tė autorit, bėn tė mundur njė publikim kritik tė librit. Drejtoi i institutit tė historisė moderne nė Mynih, Profesor Horst Mėler (Horst Möller) ėshtė i sigurt se: “Siē e dimė tė gjithė diēka e ndaluar ushtron njė lloj joshjeje psikologjike.

Nėpėrmjet publikimit tė librit, mund t`i jept fund mitit tė ngritur mbi tė”. Autori i tij ndodhej nė burg, kur shkroi mė 1925 pjesėn e parė tė librit tė tij. Adolf Hitler, i burgosur nė Kėshtjellėn bavareze tė Landsbergut, i dėnuar me pesė vjet burgim, pėr tentativė pėr organizim puēi kundėr qeverisė sė atėhershme tė Rajhut.

Nga dėnimi ai bėri vetėm nėntė muaj. Kur doli pjesa e dytė e librit “Lufta ime” (Majn Kampf - Mein Kampf) njė vit mė vonė, Hitleri ndodhej nė krye tė njė partie tė rinovuar nacionalsocialiste dhe kishte ngritur tė ashtuquajturėn bazėn e SS-ėve, trupėn luftarake tė NSDAP.

Deri nė marrjen e pushtetit tė tė ashtuquajturit fyhrer, udhėheqės, “Majn Kampf” mbeti njė nga shumė shkrimet urrejtndjellėse nacionalsocialiste.

Nga pikėpamja programatike, libri pėrmban mėnyrėn se si e shikonte diktatori Hitler botėn, dhe formulon tė gjitha realitetet e tmerrshme qė do tė pasonin mė vonė: rracizmin dhe antisemitizmin, marrshimin nė drejtim tė lindjes pėr pushtimin e tė ashtuquajturės “hapėsirė jetėsore” pėr popullin gjerman, dhe terrorin ndaj tė gjithė atyre qė mendonin ndryshe.

Libri ishte – thotė autori i librave Friedemann Bedürftig – plani i rrugės qė do tė ndiqte mė vonė tė kryetarit tė shtetit, pushtuesit dhe genocidit”.

Por suksesin libri arriti ta kishte vetėm me marrjen e pushtetit tė nacionalsocialistėve tė NSDAP-sė.

Pas vitit 1933 shpėrndarja e librit u subvencionua nga shtetit. “Majn kampf” ju dhurua falas anėtarėve tė partisė, ose zyrtarėt e shtetit ja dhuronin ēifteve tė reja.

Deri nė vitin 1945 numri i kopjeve arritu nė 12 milionė ekzemplarė, megjithatė deri mė sot vazhdon tė ekzistojė mendimi se megjithėse ėshtė pėrhapur shumė, libri nuk ėshtė lexuar nė tė njėjtėn masė.

Por historiani Mėler nuk ėshtė i kėtij mendimi: “Nuk ėshtė e vėrtetė, dy vjet mė parė nė publikuam kėtu njė libėr pėr shkrimin dhe shpėrndarjen, pėrkthimin dhe leximin e “Majn kampf‘ dhe atje ėshtė e vėrtetuar se legjenda e librit tė palexuar nuk ėshtė e vėrtetė.

Nuk ėshtė e thėnė se tė 12 milionė ekzemplarėt janė lexuar tė gjithė, por as nuk mund tė thuhet se librit nuk i ka hedhur sytė kėrkush.” Qė prej mbarimit tė Luftės sė Dytė Botėrore, libri nė Gjermani ka qenė tabu, dhe ėshtė ndaluar tė shtypet dhe tė shpėrndahet.

“Kur thuhet se libri nuk duhet tė publikohet, atėherė mendohet nga njėra anė pėr ndjenjat e viktimave dhe nga ana tjetėr pyetet nėse libri ėshtė ende i rrezikshėm, a mund tė pėrdoret ai ende pėr revista programatike tė neonazistėve. Kėsaj pyetje unė do i ktheja pėrgjigje me “jo”.

Shumė vetė nuk mendojnė kėshtu, sepse “Majn kampf” ka qenė objekt kulti nė skenėn e ekstremistėve tė djathtė – nė shumė vende ky libėr mund tė blihet. Nė internet ndodhet teskti i plotė.

Prandaj, historiani Mėler vazhdon tė kėmbėngulė qė librit t`i hiqet magjia e librit tė ndaluar. Ai pohon pėr Deutsche Wellen se Instituti i Mynihut ka filluar tė pėrgatisė njė version shkencor tė librit.

“Ajo qė duam tė botojmė ne ėshtė njė version historiko-kritik, qė tregon qartė pėr burimet e ideologjisė hitleriane, dhe qė komenton dhe tregon historinė e influencimit prej tij, ēka ka vlera shkencore dhe mundėson imunizimin.

Ai qė lexon njė libėr kritik nuk inspirohet nga neonazizmi, pėrkundrazi.” Shtatėdhjetė vjet pas vdekjes sė autorit, tė drejtat e autorit tė njė teksti nuk ekzistojnė mė. Prandaj historianėt duan tė publikojnė njė version kritik tė librit. Deri tani tė drejtat e autorit i ka patur ministria bavareze e financave.

(D.W)

Admin

1141


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Admin prej 01.05.09 1:40

Plani i Hitlerit nė duart e bankave

Historia mund tė jetė diēka krejtėsisht e ndryshme nga realiteti. Fakte dhe ngjarje mund tė fshehin tė vėrteta mjaft mė tė tmerrshme e nevojitet tė kesh shumė guxim pėr t`u pėrballur kundrejt mureve tė heshtjes e tė dezinformacionit.

Lufta e Dytė Botėrore ruan shume fantazma e shume anė tė errėta: dokumenta e foto tė fshehura, arkive sekrete e proēese tė rėna nė zbrazėti. Ndoshta nuk duhet tė jete diēka ēuditėse qė Presidenti iranian kėrkon rishikimin e akteve zyrtare, e nuk mund ta kete gabim.

Mbase jo tė gjithė e dinė, apo sidoqoftė jo tė gjithė i japin rėndėsinė e duhur faktit qė, nė kėrkimin e vazhdueshėm tė aleancave tė tija strategjike, Fuhreri ka takuar edhe tė Madhin Myftin e Jeruzalemit, kryetari spiritual i Palestinezėve: shume nga dokumentat e rregjistrimet e atij takimi u sekuestruan nga aleatėt e u ruajtėn me kujdesin mė tė madh nga inteligjencat.

Myfti i njohur, Amin AL Husseini, ka ndjekur nė fakt personalisht luftėn pėr llogarinė e nazistėve nė Bosnjė deri mė 1941 e pastaj ėshtė takuan nė Kroaci, mė 25 prill, me katolikėt nazistė Artukovic e Budak.

Si praktike tė asaj marrėveshje ka vijuar me krijimin e kushtetutės SS myslimane si dhe tė njė ushtrie tė pėrbėrė kryesisht nga boshnjakė-myslimanė.

Ideologjitė naziste u ndjellėn pra nėpėr ambientet islamike qė nė atė epokė, kur luftuan kundra kushtetutės sė njė Shteti izraelian nė njė tokė arabe.

Njė kuadėr ky, qė shpalos skenare krejtėsisht tė papritura por, qė, sidoqoftė tė ndihmojnė edhe nė shpjegimin e historisė sė ditėve tona. Jo vetėm, pėrhapja e ideologjive antisemiste naziste nė botėn arabe, u shoqėrua nė mesin e parė tė shekullit njėzet me njė aleancė anomale mes botės islamike e botės katolike, qė vazhdoi pastaj nė kohė.

Aleatėt nė fundin e luftės nė fakt kanė mbėshtetur Myftine e kjo ka lejuar tė largohet nga gjyqi i Nurimbergut , Simon Wiesenthal, qė e ka akuzuar se ka bashkėpunuar me Shoą-n.

Myfti i njohur ka vazhduar ndėrkaq tė luajė njė rol tė madh nė botėn arabe.

Plani i Hitlerit ishte shume ambicioz pasi qėllimi i tij nuk ishte vetėm tė shfaroste hebrenjtė, por tė luftonte demokracitė perėndimore pėr tė krijuar kėshtu njė urdhėr tė ri, qė themelin t`a kishte nė Gjermaninė e Madhe.

Mendimi i Hitlerit, me “Mein Kampf-in” i tij, qarkullonte si njė udhėrrėfyes nė kulturėn islamike, e sot gjen trashėgimtarėt e tij mė tė ilustruar nėpėr Banka: ajo ēfarė Hitleri nuk arriti tė bėjė, u realizua nė fakt nga Bankat.

Sistemi fajdexhi vret popujt, etnitė sė bashku me traditat e tyre.

Strukturat qė pas tė cilave fshihen duke zbatuar strategji kontrolli mendor qė vrasin demokracitė, mendimin e manipulojnė koshiencat.

Admin

1141


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Admin prej 01.05.09 2:08

Kreret e religjioneve dhe Hitleri


Myftiu Amin al Husseini dhe Adolf Hitleri me 15 dhjetor 1941.


Myftiu Amin al Husseini gjate vizites se trupave naziste.


Papa Pius XII dhe Adolf Hitleri.


Prifterinjet duke pershendetur ne menyre naziste ne stadiumin e Berlinit 1933.


Papa Benededikti XVI (Jozef Ratzinger) si antar krenar i rinise se Hitlerit.


Prifti i ri Jozef Ratzinger (Papa Benededikti XVI) duke pershendetur ne menyre naziste.

Admin

1141


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Jon prej 27.09.09 0:07

Fabrikimi i vdekjes sė Adolf Hitlerit

Pėrse ka hije dyshimi mbi "historinė e bunkerit"



Dėshmitė e diskutuara deri mė tani pėrcaktojnė se, gjatė ditėve tė fundit tė Rajhut tė Tretė kremtime tė shumta u kryen nė terren tė Kancelarisė sė Rajhut pėrballė dėshmitarėsh tė ndryshėm qė qenė kandisur tė besonin se trupat qė panė tė kremoheshin qenė ato tė Adolf dhe Eva Hitlerit.

Gjithashtu do tė dukej se, Heusemann dhe Echtmann, tė dy teknikėt dentarė tė lidhur me dentistin e Hitlerit, Profesor Blaschke, gėnjyen veten nė mendimin se posedonin aftėsi tė mjaftueshme pėr tė identifikuar mbetjet njerėzore tė gjetura nga sovjetikėt si ato tė Adolf dhe Eva Hitlerit.

Megjithatė, progresi i investigimit sovjetik qe aq i shpejtė sa kish filluar tė shembej edhe pėrpara se tė mund qenė kapur problemet me dėshminė e Heusemann dhe Echtmann. Problemet e sovjetikėve filluan mė 8 maj - ditėn qė u krye autopsia e mbeturinave tė supozuara tė Hitlerit - kur njė "trup i dėmtuar dhe i shpuar nga plumbat u identifikua si Hitleri" u gjet nė rrėnojat e bunkerit.

Njė korrespondent lufte amerikan, Joseph ("Joe") Ė. Grigg, Jr, raportoi me krenari nga Berlini se, trupi i Hitlerit pothuajse me siguri ishte gjendur. Megjithatė, shpejt Grigg u shtrėngua qė ta tėrheqė skupin e tij. Mė 10 maj, ai raportoi se "katėr trupa, tė nxirė e tė djegur, qė dukej se i pėrgjigjeshin dukjes sė Hitlerit qenė nxjerrė zvarrė nga gėrmadhat e Kancelarisė". Ai vėrejti se, "asnjė nuk ishte identifikuar se qenė nė mėnyrė pėrfundimtare si i Fyhrerit nazist".

Duke pasur parasysh se brenda 5 ditėve ata kishin gjetur 6 kufoma, ēdonjėri prej tė cilėve mund tė kish qenė i Hitlerit, konkluzioni i Grigg ishte me tė drejtė pesimist: "...rusėt po fillojnė tė besojnė se asnjė trup qė mund tė identifikohet pa asnjė hije dyshimi si ai i Adolf Hitlerit do tė mund tė gjendej ndonjėherė tani". Nuk ėshtė tregues aspak i vogėl i vėshtirėsive tė pėrjetuara nga sovjetikėt qė, brenda njė muaj nga tė zbuluarit, kufomat fillimisht tė besuara si ato tė Hitlerit dhe tė gruas sė tij qenė varrosur, zhvarrosur dhe rivarrosur jo mė pak se tri herė.

Fillimisht, ato u varrosėn nė njė vend tė panjohur nė afėrsi tė Berlinit, mė pas u zhvarrosėn dhe u lėvizėn pėr nė Finov tė Bashkimit Sovjetik dhe mė pas u zhvarrosėn dhe u rivarrosėn nė Rathenau tė Gjermanisė mė 3 qershor 1945. Por, as udhėtimet e tyre nuk pėrfunduan kėtu. Njė muaj mė vonė, ata u ēuan nė Friedrichshagen tė Gjermanisė, ku njė prej truprojave tė Hitlerit, Harry Mengershausen, u pyet qė t'u hidhte njė sy pėr qėllime identifikimi.

Do tė ishte e vėshtirė tė jepej njė shpjegim pėr kėtė udhėtim shou makabėr, nėqoftėse sovjetikėt do tė ishin tė sigurtė se trupat qė kishin gjetur qenė realisht ato tė ēiftit Hitler. Nė fillim tė qershorit, shkalla substanciale e mashtrimit u bė e dukshme, kur u zbulua se bunkeri ishte mbushur me trupa individėsh tė ndryshėm qė mbanin tė veshur pantallonat e Hitlerit. Mė 9 qershor, gjatė njė konference shtypi tė ndjekur nga gazetarėt britanikė, amerikanė, francezė dhe rusė, komandanti ushtarak sovjetik, Marshalli Georgi K. Zhukov, pranoi se ata "nuk kishin gjetur asnjė kufomė qė mund tė ishte e Hitlerit".

Komandanti sovjetik i Berlinit, Gjeneral Koloneli Nikolai E. Bezarin, shpjegoi se rusėt kishin "...gjetur disa trupa nė Kancelarinė e Rajhut tė Hitlerit me emrin e Fyhrerit nė rrobat e tyre... Nė fakt, nė Kancelarinė e Hitlerit ne gjetėm shumė trupa me emrin e tij nė rroba. Filloi tė bėhej si shaka. Ēdo herė qė do tė gjenim ndonjė palė pantallona, do tė thoja: 'Qenkan tė Hitlerit"". Zhukov u tha gazetarėve se, tani e konsideronte njė mundėsi serioze faktin qė Hitleri tė ish arratisur nga Berlini nėpėrmjet ajrit. "Ai mund tė ketė fluturuar nė momentin e fundit, pasi kishte njė fushė aviacioni nė dispozicionin e tij", tha ai.

Nė mėnyrė tė habitshme, njė prej kufomave tė vėna mund t'i ketė pėrkitur armikut tė betuar tė Hitlerit, Admiralit Wilhelm Canaris, kreut tė dyfishtė tė Abwehr (inteligjencės ushtarake gjermane), i cili ishte arrestuar dhe dėnuar me vdekje pėr pjesėmarrje nė atentatin e 20 korrikut 1944. Nė dhjetor tė 1950, Willy Jenke, adjutanti i Canaris, i tha autorit britanik Ian Colvin, se sapo kish marrė informacion tė freskėt rreth fatit tė Canaris nga Johannes Toeppen, njė ish njohje e vjetėr, i cili kish qenė kryellogaritar i Abwehr.

Toeppen i kish thėnė Jenke se, "Canaris ishte parė nė Berlin rreth 20 prillit [1945] nėn eskortė tė rreptė dhe... mė pas atij i qe thėnė se, Admirali ishte pushkatuar dhe varrosur nė kraterin e njė bombe mė 23 prill nė kohėn qė Hitleri po urdhėronte disa prej ekzekutimeve tė tij tė fundit". Do tė ishte jashtėzakonisht ironike nėqoftėse kufoma mashkull i bėrė autopsi nga sovjetikėt mė 8 maj 1945 aktualisht kish qenė ajo e Admiralit Canaris.

Nga qershori 1945, sovjetikėt mund tė kishin qenė pothuajse tė sigurtė se nuk e kishin gjetur kufomėn e Hitlerit. Megjithatė, nga ai moment e prapa, mė shumė se ta pranonte perspektivėn se trupi i Hitlerit mund tė mos gjendej kurrė, Stalini mbėshteti idenė se Hitleri ishte arratisur nga bunkeri.

Ndėrsa merrte pjesė nė Konferencėn e Postdamit nė korrik 1945, gjatė bisedave me Sekretarin amerikan tė Shtetit, James F. Byrnes dhe Admirali i Flotės, William D. Leahy, Shefi i Shefave tė Bashkuar tė Shtabit, Stalini, shprehu bindjen e patundur se Hitleri ishte akoma gjallė. Nė fakt, nė gusht tė 1945 akuzoi britanikėt pėr "fshehje tė Adolf Hitlerit tė vėrtetė tė gjallė nė sektorin e tyre tė Berlinit".

Origjina e legjendės sė vetėvrasjes

Gjatė javės sė fundit tė prillit dhe ditėt e para tė majit 1945, bota ndodhej nėn paqartėsi tė konsiderueshme pėrsa i pėrket ndodhjes sė Hitlerit. Raportet qė Hitleri kishte shkuar nė Berlin pėr tė kryer mbrojtjen e qytetit u hodhėn poshtė si propagandė. Midis raporteve tė shumta lidhur me kėtė subjekt, disa pretendonin se Hitleri tashmė ishte i vdekur.

Raporti i parė i tillė vinte nga njė "diplomat i lartė", qė kish arritur tė kalonte pa u prekur nė Zvicėr. Mė 28 prill, ai thoshte se Hitleri dhe Goebbels qenė ekzekutuar tri ditė mė parė. Tė nesėrmen, gazetat raportuan se, sipas njė "burimi tė lartė diplomatik", Himmler e kishte helmuar Hitlerin. Prononcimi i parė zyrtar lidhur me fatin e Hitlerit u bė nė orėn 10 e 27 minuta tė 1 majit 1945, kur Admirali Karl Doenitz deklaroi nė Radion 'Hamburg', se Hitleri kishte "rėnė nė vendin e tij komandues nė Kancelarinė e Rajhut, duke luftuar deri nė frymėn e fundit kundėr bolshevizmit dhe pėr Gjermaninė".

Deri kur mėsuan pėr kėtė transmetim, aleatėt dukshėm qė nuk e kishin ditur se, Hitleri kish vdekur, por britanikėt e pranuan idenė me entuziazėm. "Foreign Office, pranoi pikėpamjen se kishte "shumė pak tė ngjarė" qė vdekja e Hitlerit do tė ishte shpallur nga gjermanėt sikur aktualisht tė mos kish ndodhur, tha komentatori [anonim i Foreign Office]".

Ndėrsa, siguria e medias britanike fiksoi argumentin pėr vendet e tjera tė perandorisė, tė tilla si Kanadaja dhe Australia, skepticizmi ishte i pėrhapur gjerėsisht nė Shtetet e Bashkuara. Njė editorial i "New York Times" paralajmėronte: "Nazistėt i kanė bėrė gėnjeshtrat aq shumė pjesė tė politikės sė tyre dhe raportet rreth sozive tė supozuara tė Hitlerit kanė qenė aq shumė tė pėrhapura, sa qė kėto njoftime janė tė detyruara, lėnė nė shumė mendje se kryegėnjeshtari po pėrgatitet tė pėrgatisė njė mashtrim tė madh tė fundit pėr botėn nė njė pėrpjekje pėr tė shpėtuar veten dhe ndoshta pėrgatitur rrugėn pėr rikthimin e tij nė njė periudhė tė mėpasme dhe mė tė favorshme". Salamanca Republican-Press shkruante nė tė njėjtėn mėnyrė: "Radioja gjermane ėshtė krijesė e regjimit nazist dhe njė prej parimeve naziste ėshtė se gėnjeshtra ėshtė jo vetėm e lejueshme, por edhe e lavdėrueshme nėqoftėse do t'u vlejė qėllimeve naziste.

Disa lajmėrime tė tilla si puna e kėtij do tė ishte njė stratagji mė e natyrshme nėqoftėse Hitleri do tė vendoste pėr tė vepruar ato ēka qenė raportuar se kish planifikuar tė vepronte kėshtu - tė zhdukej dhe tė "fshihej" apo pėr tė planifikuar krime tė mėtejshme". Nė artikullin e tij tė luftės tė botuar nė tė njėjtėn faqe, DeWitt Mackenzie deklaronte: "Historia e vdekjes sė Hitlerit ėshtė pothuajse shumė [siē] e bukur sa pėr tė qenė e vėrtetė dhe sigurisht qė nuk mund tė pranohet deri kur provat tė jenė tė besueshme, sepse ekziston njė mundėsi e tillė e fortė mashtrimi". Njė sondazh i Gallup, pėrcaktoi mė pas se 68 pėrqind e atyre tė anketuarve tė pyetur e vinin nė pikėpyetje, nėse Hitleri realisht kishte vdekur.

Megjithatė, problemi nėse Hitleri realisht kishte vdekur ose jo, u eklipsua menjėherė nga problemi sesi ai kish vdekur. Kėsaj radhe, "New York Times" qe nė anėn mė skeptike tė spektrit, duke deklaruar nė editorialin kryesor tė saj se, "duket se nuk ka arsye tė forta pėr tė dyshuar se Hitleri…ka vdekur siē ka thėnė njoftimi gjerman".

Editoriali ngrinte problemin e natyrshėm se, njė vdekje e tillė do tė kish ndihmuar tė "pėrgatitej legjenda qė formonte thelbin e propagandės naziste dhe sipas tė cilės Hitleri u ngjit nė pushtet - legjenda se ai dhe nazistėt qenė kalorėsit e ndritshėm me armatura qė luftonin pėr qytetėrimin evropian kundėr bolshevizmit "deri nė frymėn e tyre tė fundit"". Nė ekstremin tjetėr, njė zėdhėnės i Foreign Office britanik e hodhi poshtė idenė se, Hitleri kishte ndėrruar jetė, duke luftuar si "nonsensi mė i plotė".

Pėr tė mbėshtetur kėtė konkluzion, zėdhėnėsi zbuloi se disa ditė mė parė, "Himmler ishte thėnė tė kish dhėnė informacionin se Hitleri kishte gjasa tė vdiste brenda 48 orėsh". Ai ia kish dhėnė kėtė informacion njė kontakti suedez, Kontit Folke Bernadotte, i cili mė pas pretendoi se nė kėtė rast Himmler i kish thėnė atij se, planifikonte tė krijonte "njė legjendė tė Hitlerit, qė pas rėnies sė Rajhut tė Tretė do tė luante tė njėjtin rol si shprehja "thika pas shpine" pas paqes sė Versajės".

Nėqoftėse, Himmler realisht e kish thėnė kėtė gjė, Bernadotte duhet ta ketė pėrcjellė informacionin shumė shpejt tek aleatėt, pasi edhe mė pėrpara se kushdo mund tė kish qenė i sigurtė, se Hitleri kish vdekur, prioriteti kish ndryshuar nė kėmbėnguljen se Hitleri "e kish gjetur vdekjen nė njė mėnyrė qė do tė paralizonte ēdo pėrpjekje fanatike naziste pėr tė ndėrtuar njė legjendė wagneriane rreth tij".

Nė mėnyrė intriguese njė raport i "Associated Press" nga Londra qė ishte botuar tek Globe and Mail i Toronto mė 2 maj 1945 deklaronte se, pretendimi i Doenitz qė Hitleri kishte vdekur si hero ishte denoncuar nga njė "zė fantazim": "Doenitz e pėrkujtoi Hitlerin si njė njeri qė ia kish kushtuar jetėn e tij Gjermanisė dhe luftės kundėr bolshevizmit dhe qė tani kish kryer njė "vdekje heroike". Njė zė i fortė fantazme e ndėrpreu, duke ulėritur: "Kjo ėshtė gėnjeshtėr!". Zėri fantazėm vazhdoi tė dėgjohej pa ndėrprerje gjatė gjithė fjalimit tė Doenitz".

Fakti, nėse raportimi i kėtij "zėri fantazėm" ėshtė i vėrtetė ose jo tregon se, Foreign Office ishte nė ankth qysh nga fillimi pėr tė hedhur dyshim ndaj pretendimeve, se Hitleri kish vdekur si rezultat i aksionit armik. Tė nesėrmen, datė 3 maj, ka mundėsi me kėrkesėn e kėshilltarit politik tė tij, John Wheeler-Bennett tė Royal Institute of International Affairs (ekuivalenti britanik i Council on Foreign Relations), Gjenerali amerikan Dwight D. Eisenhower vendosi prestigjin e konsiderueshėm tė tij pas asaj qė nė atė kohė dukej si teoria mė e mirė alternative e vdekjes sė Hitlerit.

Ai e mbėshteti deklaratėn e Foreign Office, duke shpjeguar se herėt nė mėngjesin e 24 prillit, Himmler i kish thėnė Kontit, Hitleri ishte "njė njeri qė po jepte shpirt" dhe se shefi i inteligjencės sė Himmler, Walter Schellenberg, i kish thėnė Bernadotte se, Hitleri po "vuante nga hemoragjia nė tru". Megjithatė, fillimisht aleatėt u prirėn drejt pikėpamjes se, Hitleri kish vdekur pėr shkaqe natyrore, praktikisht, duke i besuar fjalės sė Himmler ndaj asaj tė Doenitz.

Njė folės i BBC-sė gjithashtu i tha botės se, Hitleri kish vdekur nga njė hemoragji cerebrale - informacion qė kishte rrjedhur tė njėjtėn ditė nė njė konferencė nė San Francisco nga ministri i Jashtėm britanik, Sėr Anthony Eden. Megjithatė, aleatėt jo vetėm qė thjesht po paragjykonin ēdo tregim lidhur me fatin e Hitlerit, qė mund tė ushqente entuziazmin e rezistencės sė nėndheshme naziste, por gjithashtu qenė tė paragjykuar nė favor tė rrėfimit mė poshtėrues tė mundshėm.

Pėr pasojė, ideja qė Hitleri kish vdekur pėr shkaqe natyrale filloi tė shfryhej po aq shpejt sa filluan tė shfaqeshin dėshmi, se Hitleri nuk kish qenė aspak i rėnė nga shėndeti. Mė 7 maj, "Baltimore Sun" deklaroi se, sipas Majorit Erwin Giesing (specialisti i trurit, veshėve, hundės dhe i grykėve tė Hitlerit, i cili e kish vizituar atė mė 15 shkurt 1945), Hitleri kish qenė "nė gjendje tė mirė fizike tė pazakonte pėr njė njeri tė moshės sė tij", dhe me siguri qė nuk kish vdekur nga hemoragjia nė tru.

Raportet qė hidhnin ujė tė ftohtė mbi teorinė se, Hitleri kish qenė i sėmurė dhe se ndoshta kish vdekur pėr shkaqe natyrale, vazhdonin tė botoheshin kudo qė shfaqej mundėsia. Por ajo ēka e shkaktoi vėrtet vdekjen e shpejtė tė teorisė sė vdekjes pėr shkaqe natyrale, qenė rrėfimet e anėtarit mė tė rėndėsishėm tė regjimit qė ishte kapur i gjallė deri mė tani: Dr. Hans Fritzsche. Dr Fritzsche, zėvendėsi i Goebbels nė Ministrinė e Propagandės dhe propagandisti kryesor radiofonik i Gjermanisė, qe marrė nėn arrest nga sovjetikėt mė 2 maj, pasi u kish dorėzuar formalisht qytetin nė njė ceremoni nė Tiergarten.

Mėngjesin tjetėr, 3 maj, sovjetikėt nxorrėn njė komunikatė qė deklaronte se, Dr. Fritzsche kish bėrė njė deponim, nė tė cilėn deklaronte se Hitleri, Dr. Goebbels dhe Gjenerali Hans Krebs, kishin kryer tė gjithė vetėvrasje nė bunker. Megjithėse sovjetikėt qenė me tė drejtė dyshues - radioja shtetėrore e Moskės sugjeronte, se ai qe njė "tjetėr mashtrim fashist" pėr tė lehtėsuar arratisjen e Hitlerit - teoria e vetėvrasjes u kap sėrish nga shtypi perėndimor.

Nė mėnyrė intriguese, ekziston dėshmi se publiku u parapėrgatit qė ta pranojė teorinė e vetėvrasjes. Mė 31 mars 1945, "Globe and Mail" botoi njė raport tė shtypit kanadez tė titulluar "Expect Hitler To Be Suicide". I nėnshkruar "Emmerich, March 30", artikulli deklaronte se njė thashetheme po qarkullonte midis trupave gjermane me idenė se, Hitleri do tė kryente vetėvrasje.

Gjithsesi, teoria e vetėvrasjes qe njė ndihmė e pafundme pėr propagandėn anglo - amerikane, pėrderisa pėrdorimi i vetėvrasjes sė Hitlerit mund tė pėrdorej pėr tė pėrcjellė njė mesazh rreth natyrės sė vetė nazizmit: "Kur gazetari amerikan, William L. Shirer, i cili po jetonte si korrespondent nė Berlin qysh nga viti 1941, mėsoi pėr vdekjen e Hitlerit nėpėrmjet vetėvrasjes nė bunkerin e Kancelarisė sė Rajhut mė 30 prill 1945, deklaroi: "Nė fakt, gjithmonė kam qenė i sigurtė, se kjo ishte ajo ēka donte vėrtet tė bėnte nė fund", duke e parė nė kėtė mėnyrė Rajhun e Tretė si njė regjim nė thelb vetėvrasės". Teoria e vetėvrasjes qe gjithashtu njė armė e luftės psikologjike ndaj popullsisė gjermane.

Pėr tė kuptuar impaktin propagandistik tė vetėvrasjes sė Hitlerit ndaj mendjes gjermane, ėshtė e rėndėsishme tė kuptohet se pėr shumė, nė mos pėr pjesėn mė tė madhe, ideja se Hitleri e kish marrė jetėn e vet qe thellėsisht teksa kundėrshtonte gjithēka qė ata besonin se ai qėndronte. Kur Gjenerali Krebs i dha lajmin, Gjenerali Helmuth Weidling kujton tė ketė menduar: "Kėshtu paskemi qenė, duke luftuar pėr pesė vjet e gjysėm pėr dikė qė kreu vetėvrasje. Pasi na futi edhe nė kėtė katastrofė tė tmerrshme, ai pėr vete zgjodhi rrugėdaljen mė tė lehtė dhe na la qė tė mbrojmė veten".

Nė anėn tjetėr tė hierarkisė ushtarake, 16-vjeēari Dieter Borkowski, i cili ish ndėr rekrutėt e rinisė hitleriane, qė kish luftuar pėr tė mbrojtur Berlinin deri nė fund, u ndje i privuar nga dėshira pėr tė jetuar. "Kėto fjalė mė bėjnė tė ndjehem keq, sikur tė mė vinte pėr tė vjellė", shkruan ai. "Mendoj se jeta ime nuk ka mė kuptim. Pėr ēfarė qe kjo betejė? Pėr ēfarė qenė vdekjet e aq shumė njerėzve? Dukshėm qė jeta ėshtė bėrė e pavlerė, pasi nėqoftėse Hitleri ka qėlluar veten, rusėt mė sė fundi do tė kenė fituar... Nė fund tė fundit, a nuk e ka tradhėtuar Hitleri vetė Volk e tij?".

Kėshtu qė legjenda e vetėvrasjes u pėrdor pėr ta diskredituar Hitlerin nė sytė e ndjekėsve tė tij dhe mbytur nxitjen e tyre pėr t'i rezistuar pushtimit tė huaj. Kishte aq shumė ngut pėr t'i caktuar Hitlerit atė ēka mendohej se ishte njė fund i pėrshtatshėm sa qė pak njerėz ndalin tė bėjnė pyetje aq tė natyrshme sesi Dr. Fritzsche e dinte se, Hitleri kish kryer vetėvrasje, nėse sovjetikėt kishin ushtruar presion ndaj tij pėr ta thėnė njė gjė tė tillė apo nėse historia e vetėvrasjes mund tė kish qenė njė histori mbulimi pėr arratisjen e Hitlerit.

Duke pasur parasysh statusin e Dr. Fritzsche si njeriu mė i rėndėsishėm nė Propagandaministerium pas Dr. Goebbels, ėshtė e krejtėsisht e qartė se asgjė qė ai u tregoi sovjetikėve menjėherė pas rėnies sė regjimit mund tė shikohen si tė ēliruar nga mundėsia e mashtrimit propagandistik. Megjithatė nė Londėr dhe Uashington, ku gjatė luftės kish mbizotėruar pikėpamja se nazistėt qenė gėnjeshtarė tė paskrupull, kishte njė ndryshim dramatik nga skepticizmi.

Ideja se Hitleri kish kryer vetėvrasje ishte aq tunduese sa qė ēdo nazist qė pretendonte se e dinte qė Hitleri kish kryer vetėvrasje kurrė nuk do ta kishte vėrtetėsinė e vet tė vėnė nė dyshim. Qartazi, tė gjithė nazistėt qenė gėnjeshtarė, pėrveē atyre qė u thanė aleatėve ato ēka ata donin tė dėgjonin

Operacioni Trevor-Roper

Fakti qė kufoma e Hitlerit dukshėm nuk qe gjendur nė Berlin shkaktoi shqetėsim tė konsiderueshėm nė shtypin perėndimor. Njė editorial i Torontos "Daily Star" komentonte plot ankth mė 18 korrik: "Po bėhet e qartė se provė tė padiskutueshme pėr vdekjen e Hitlerit si gjatė dhjetė javėve tė kaluara apo nė njė tė ardhme tė afėrm, nėqoftėse do tė ishte akoma gjallė, ėshtė tejet e dėshirueshme si pėr arsye psikologjike, ashtu dhe pėr ato praktike. Deri kur vdekja e tij tė jetė pėrtej ēdo dyshimi... bota ėshtė e gatshme pėr njė legjendė tė Hitlerit potencialisht tė rrezikshme.

Kjo mund tė bėhet njė armė psikologjike nė pėrpjekjet e liderėve gjermanė eventualisht pėr tė rivendosur vetėbesim dhe pėr tė rigjallėruar egėrsinė e kėtij populli, qė pėr kaq shumė kohė ka qenė prishės i patolerueshėm i paqes ndėrkombėtare". Nė tė vėrtetė, konsiderohej po aq e rėndėsishme tė shkatėrrohet sa Hitleri "mit", aq edhe Hitleri "njeri". Nga mesi i 1945, publikut ju kėrkua qė tė zgjidhte midis njė numri nė rritje historish arratie dhe teorisė sė vetėvrasjes.

Duke pasur parasysh qė historitė e arratisė qenė tė trasha, nė mos tėrėsisht qesharake, publikut ju krijua pėrshtypja se vetėm historia e vetėvrasjes kishte ndonjė dėshmi pėr ta mbėshtetur dhe meritonte pėr t'u marrė seriozisht. Pėrgjigja britanike ndaj historive lulėzuese tė arrative tė Hitlerit nuk ka vonuar.

Nė shtator tė 1945, Gjeneral Brigade Dick White, komandant i Zyrės sė Inteligjencės nė Zonėn Britanike tė Pushtimit, ngarkoi Majorin Hugh Trevor-Roper, njė historian tė ri qė kish mbaruar nė Oxford, i cili qysh nga viti 1943 kishte mbikqyrur punėn e Seksionit tė Radio "Inteligjencės" tė Shėrbimit Sekret, pėr tė investiguar rrethanat e vdekjes sė supozuar tė Hitlerit.

Kjo qe faza hapėse e fabrikimit nga ana e establishmentit britanik tė njė narrative tė ditėve tė fundit tė Rajhut tė Tretė qė hiqte qafe Hitlerin "mit".

Duke qenė se publikimi i vetėm i mėparshėm i tij ishte njė biografi e njė Arqipeshkėvi anglez tė shekullit tė XVII-tė, William Laud, dhe se as nuk fliste, as nuk lexonte gjermanisht, Trevor-Roper qe njė zgjedhje kurioze pėr njė detyrė tė tillė. Pėr mė tepėr, siē e pa bota nė vitet Tetėdhjetė, ai autentikoi falset "Hitler Diaries", edhe pse detyra e pėrcaktimit tė autenticitetit tė njė dokumenti tė vetėm do tė kish qenė shumė mė e thjeshtė se ajo e pėrcaktimit tė vėrtetėsisė rreth vdekjes sė Hitlerit.

Gjatė tri muajve tė fundit tė 1945, sipas historisė zyrtare, Trevor-Roper dhe njė ekip agjentėsh inteligjence udhėtuan nėpėr Gjermani, duke gjetur dhe marrė nė pyetje tė mbijetuar nga bunkeri. Megjithatė, kjo procedurė nuk solli ndonjė rezultat tė madh, ndoshta sepse shumica e tė mbijetuarve u internuan nė burgjet dhe kampet e pėrqendrimit sovjetik.

Pėrveē zbulimit tė njė ditari tė supozuar tė Heinz Linge, kamerierit tė Hitlerit, Trevor-Roper arriti vetėm njė gjė tė veēantė: bėrjen e intervistave me Gerda Christian, e cila kish qenė njė prej sekretareve tė Hitlerit, dhe me Else Krueger, e cila kish qenė sekretarja e Martin Bormann. Nė mėnyrė tė habitshme, Trevor-Roper duket se nuk kish intervistuar asnjė dėshmitar qė kish rėnė nė duart e amerikanėve, qė nėnkuptonte pjesėn mė tė mirė tė atyre qė gjendeshin jashtė burgjeve sovjetike. Duket se nė vend qė ta lejonin atė tė takohej me ta, punonjės tė inteligjencės amerikane i intervistuan dhe i kaluan atij kopje tė raporteve tė tyre.

Nė njė rast veēanėrisht flagrant, amerikanėt e furnizuan Trevor-Roper me dėshmi pjesėrisht tė fabrikuar; nė njė tjetėr ata i dhanė informacion qė e kishin siguruar nė kushte aq tė pazakonshme sa mund tė konsiderohej i dyshimtė. Rasti i parė, qe ai i aviatores sė famshme gjermane, Hanna Reitsch.

Nė njė intervistė me Ron Laytner, qė ajo e autorizoi pėr botim vetėm pas vdekjes, Reitsch deklaronte nė mėnyrė eksplicite se tė paktėn pjesė e rrėfimit tė atribuuar asaj tek The Last Days of Hitler ishte fabrikuar: "Kur u lirova nga amerikanėt, lexova librin e historianit Trevor-Roper "The Last Days of Hitler".

Tamam si njė fill i kuq gjatė tė gjithė librit pėrshkuhet njė raport dėshmitari okular nga Hanna Reitsch, rreth ditėve tė fundit nė bunker. Kurrė nuk e kam thėnė njė gjė tė tillė. Kurrė nuk e kam nėnshkruar njė gjė tė tillė. Kjo ėshtė njė gjė e sajuar prej tyre, Hitleri vdiq me dinjitet total". Ky raport, i datės 8 tetor 1945, u shkrua nga hetuesi i Reitsch, Kapiteni Robert E. Work (Selia Qendrore e Divizionit Ajror e Forcave tė Shteteve tė Bashkuara nė Austri,

Njėsia Ajrore e Investigimit) dhe i botuar pėr herė tė parė tek Public Opinion Quarterly nė periudhėn 1946-'47. Rasti i dytė qe ai i infermieres Erna Flegel. Mė 23 nėntor 1945, disa agjentė tė inteligjencės amerikane e morėn Flegel pėr njė darkė, rezultati i sė cilės qe njė deklaratė 5 faqėshe nė anglisht qė ėshtė paraqitur si njė pėrmbledhje informacioni qė ajo me sa thuhet zbuloi gjatė "marrjes nė pyetje" sė saj. Megjithatė, Flegel as nuk e shkroi vetė deklaratėn, as nuk e nėnshkroi atė.

Nė fakt, asnjė njeri nuk mund ta garantojė kėtė dokument, sepse pavarėsisht se ėshtė deklasifikuar, emrat e personave pėrgjegjės pėr tė, pėrfshi emrin e agjencisė pėr tė cilėt punonin, mbeten tė pazbuluara. Nėqoftėse ky qėllim qe tipik, burimet kryesore tė Trevor-Roper qenė pėrmbledhje informacionesh qė tashmė qenė parapėrgatitur pėr tė nga inteligjenca amerikane.

Duke qenė se kishte pak tė mbijetuar nga bunkeri nė duart britanike dhe se Trevor-Roper nuk kishte akses tek tė mbijetuarit nga bunkeri nė duart e sovjetikėve, detyra e tij nė thelb duket se ka qenė ajo e krijimit tė njė narrative koherente nga informacioni qė po merrte dhe qė nuk kishte asnjė mundėsi pėr ta vlerėsuar vetė.

Nuk ka asnjė arsye pėr tė besuar se ēdo dėshmi qė arriti Trevor-Roper u bė e mundur me miratimin aktiv tė dėshmitarit. Pėrshtypja ime ėshtė se, nė vitin 1945 nazistė tė kapur qenė pak mė shumė se kukulla tė kapėsve tė tyre aleatė; gjithsesi, ata mund tė katandiseshin qė tė thonin ēdo gjė qė kapėsit do tė donin prej tyre.

Pėr ēudi, Trevor-Roper i bėri "konkluzionet" e tij publike mė pak se dy muaj, pasi kish filluar investigimin e ēėshtjes. Nė njė konferencė pėr shtyp mė 1 nėntor 1945, Trevor-Roper (i cili qėndronte anonim nė kėtė fazė dhe nė shtyp referohej thjesht si "njė oficer i ri i inteligjencės britanike") u paraqit para gazetarėve me njė deklaratė qė konsistonte nė pak mė shumė se njė narrativė e javės sė fundit ose pak mė shumė e jetės sė Hitlerit.

Ajo pėrshkruante sesi Hitleri kish kryer vetėvrasje, ndoshta duke e qėlluar veten nė gojė. Megjithėse, Trevor-Roper u tha gazetarėve se, deri mė tani kishte folur me rreth 20 dėshmitarė, deklarata nuk pėrmendi as edhe njė emėr tė tyre. Megjithatė, gazetarėt ka mundėsi e lanė konferencėn me pėrshtypjen e gabuar se, versioni i ditėve tė fundit tė Hitlerit qė ai kish dhėnė mbėshtetej nga dėshmia e dėshmitarėve tė shumtė.

Megjithatė, ai nuk kish gjetur as edhe njė dėshmitar tė vetėm tė ngjarjeve kyēe - vetėvrasja dhe kremimi i Hitlerit; gjithēka kish bėrė kish qenė dėshmia e Kempka e marrė si ungjill i sė vėrtetės dhe e zhvlerėsuar ajo te Karnau. Kapitulli final i deklaratės sė Trevor-Roper i hidhte poshtė teoritė se Hitleri mund tė ish arratisur nga Berlini.

Nė kėtė pjesė, bėhet e qartė nė mėnyrė tė dukshme se, investigimi i tij ishte konceptuar qė tė ēonte nė konkluzione tė paracaktuara. Parasėgjithash, kėtu mėsojmė se, Trevor-Roper supozonte se, fati i Hitlerit ishte pėrcaktuar tėrėsisht nga rastėsi tė minutės sė fundit. Sipas kėsaj linje arsyetimi, Hitleri nuk mund tė ish arratisur nga Kancelaria, sepse kjo apo ajo rrugė ishte bėrė e pamundur (ose tė paktėn e vėshtirė, qė pėr Trevor-Roper dukej se nėnkuptonin tė njėjtėn gjė). Trevor-Roper i pėrmblodhi mundėsitė e largimit tė Hitlerit nėpėrmjet pėrgjithėsimesh qė janė tejet tė kontestueshme.

Pėr shembull, ai shkruante se do tė kish qenė e pamundur pėr Hitlerin tė fluturonte nga Berlini pėr shkak se, "dy pilotėt" e tij mbetėn nė bunker dhe "morėn pjesė nė tentativėn e arratisjes tė natės sė 1 majit". Kjo ėshtė krejtėsisht mirė, pėr aq kohė sa supozoni se, Hitleri nuk do tė kish lejuar asnjė tjetėr ta nxirrte jashtė Berlinit apo se njėri nga pilotėt nuk mund tė ish larguar dhe tė ishte kthyer mbrapa. Trevor-Roper e kufizonte diskutimin e tij pėr mundėsitė e arratisjes sė Hitlerit tek avionėt dhe veturat.

Megjithatė, nė janar tė vitit 1946, Gjenerali Helmuth Ėeidling, i cili ishte internuar nė njė burg sovjetik, dha njė deklaratė tė gjatė pėr sovjetikėt, nė tė cilėn pranonte se ishte bėrė skeptik rreth teorisė sė vetėvrasjes.

Ai kish medituar lidhur me problemin e mundėsive tė arratisjes dhe kish konkluduar: "Natėn e 29 - 30 prillit kishte akoma mundėsi pėr t'u larguar - nėpėr stacionin e metrosė sė Kopshtit Zoologjik nė Berlinin Perėndimor dhe nėpėr stacionin Friedrichstrasse nė Veri. Njeriu mund tė ish arratisur nė mėnyrė relativisht tė sigurtė nėpėrmjet tunelesh nėntokėsore: "A mundet tė besohet vėrtetė se kjo mundėsi kurrė nuk ju paraqit Trevor-Roper?

Pėrderisa nuk ka tė ngjarė qė ai tė mos dinte se Berlini posedonte njė rrjet metroje tė zgjeruar, duket se mundėsitė e vetme tė arratisjes pėr tė cilat Trevor-Roper ishte i interesuar qė tė fliste, qenė ato qė mund tė pėrjashtonte.

Ndoshta defekti mė i madh i Trevor-Roper ishte ngutja e tij pėr ta hedhur poshtė mundėsinė qė dėshmitarėt okularė mund tė qenė impenjuar sėbashku pėr tė nxjerrė njė histori koherente pėr tė mbuluar arratinė e Hitlerit.

Nė raportin e tij, ai komentonte: "Konsiderohet pothuajse e pamundur qė versionet e dėshmitarėve okularė tė ndryshėm mund tė pėrfaqėsojnė njė histori mbulimi tė koncertuar; ata qenė tė gjithė shumė tė zėnė nė planifikimin e vetė sigurisė sė tyre sa pėr tė qenė tė aftė apo tė disponueshėm pėr tė mėsuar njė imitim tė pėrpunuar, tė cilin tė mund ta ruanin akoma pas pesė muajsh izolimi nga njėri-tjetri dhe nėn njė marrje nė pyetje tė detajuar dhe konstante".

Ky argument ka po aq kuptim sa pretendimi se nuk mund tė ketė asgjė tė tillė si orkestra, sepse nuk ekziston asnjė mėnyrė qė njė numėr i madh njerėzish tė mund tė luajnė tė njėjtėn pjesė komplekse muzikore tė tillė si simfonia nė tė njėjtėn kohė. Gjithsesi, "imitimi" vėshtirė se qe aq i "pėrpunuar".

Siē e kemi parė mė herėt, ka shumė diferenca tė konsiderueshme midis kujtimeve tė dėshmitarėve okularė tė ndryshėm. Orkestra SS-e po luante tė njėjtin ritėm, pėr tė qenė tė sigurtė, por jo gjithmonė nė tė njėjtin ēelės.

Kempka i sqaruar

Pėr pasojė, operacioni Trevor-Roper nė rastin mė tė mirė nuk ėshtė parė si njė investigim nė mirėbesim pėr fatin e Hitlerit, por si skena sipėrore nė planin britanik pėr ta shenjtėruar propagandėn naziste si fakt historik. Siē e kemi parė mė lart, dėshmitarėt e parė okularė qenė shoferi i Hitlerit, Erich Kempka, dhe truproja Hermann Karnau. Pasi, vėrtetėsia e Kempka u vu nė pikėpyetje nga pretendimet e Karnau, historia e kėtij tė fundit pothuajse u zhduk dhe ajo e Kempka u glorifikua si mė autoritare.

Nė tė vėrtetė, dėshmia e Kempka jo vetėm qė u bė baza pėr librin e Trevor-Roper, por gjithashtu u mbėshtet nė Nyremberg, si burimi i vetėm i besueshėm i informacionit lidhur me vdekjen e Hitlerit. Arsye parėsore, se pse historia e Kempka fitoi njė perceptim tė tillė pozitiv pėr autoritetet anglo - amerikane qe, se Kempka ishte burimi i vetėm i dėshmisė qė dukej se mbėshteste teorinė e vetėvrasjes (Karnau thjesht referoi pėr kremimin qė kish dėshmuar).

Gjithashtu, Kempka kundėrshtonte pretendimet sovjetike se, Hitleri mund tė ish arratisur. Nė intervistėn e tij tė regjistruar tė 4 korrikut 1945, ai deklaroi: "[Me njė] deklaratė ta raportuar se ėshtė bėrė nga Marshalli rus Chuikov [siē] se Hitleri dhe Eva Braun mund tė qenė arratisur nga Berlini nėpėrmjet ajrit, unė nuk mund tė jem dakord. Mė 30 mars 1945 dhe dy apo tri ditė mė parė, askush nuk mund t'i linte pjesėt e brendshme tė Berlinit nga ajri.

Kishte njė zjarr tė fuqishėm artilerie nė tė gjithė ato pjesė tė Berlinit gjatė atyre ditėve. As nuk dėgjova pėr ndonjė avion qė tė jetė larguar pas 25 apo 26 prillit 1945". Fatkeqėsisht pėr Kempka, njė prej ngjarjeve mė tė mirėkonfirmuara tė ditėve tė fundit tė Rajhut tė Tretė, ėshtė ai i njė fluturimi tė kryer nga Gjenerali Robert Ritter von Greim dhe Hanna Reitsch, qė mbėrriti nė Berlin mėngjesin e 26 prillit.

E njėjta dyshe u ngrit nga Berlini nė orėt e para tė mėngjesit tė 29 prillit. Vetė Reitsch, jo vetėm qė foli rreth dy fluturimeve nė raste tė shumta midis 1945 dhe vdekjes sė saj mė 1979, por gjithashtu i kushtoi njė kapitull atyre nė autobiografinė e saj, Flying Is My Life.

Duke parė se dėshmitė nga burimet e tjera janė tė bollshme sa duhet pėr tė pėrcaktuar se ata aktualisht ndodhėn, ka diēka jashtėzakonisht tė dyshimtė rreth pohimit tė Kempka, se asnjė fluturim i tillė do tė kish qenė i mundur. Nuk ka asnjė arsye pėr tė dalė nė konkluzionin, gjithsesi tundues, se Kempka duhet tė ketė gėnjyer rreth tė qenit nė Kancelari gjatė ditėve tė fundit tė regjimit.

Ai mund tė kish qenė pėrkohėsisht i larguar nga bunkeri me njė mision. Sikur tė ketė qenė kėshtu, ai do tė jetė kthyer pasditen e 30 prillit. Siē e kemi parė edhe mė pėrpara, shumė dėshmitarė okularė kanė dhėnė dėshmi qė e pėrcaktojnė praninė e Kempka nė njė kremim tė mbajtur nė kopshtin e Kancelarisė rreth orės 3 po atė pasdite. Kapiteni Karl Schneider, pranoi tė kish folur me Kempka nė garazhin e Kancelarisė nė mbrėmjen e 1 majit. Ai u tha sovjetikėve mė 19 maj 1945, se nė kėtė rast Kempka i kish thėnė atij se, Hitleri "me sa duket kish vdekur".

Pėr pasojė, shpjegimi qė pėrshtatet mė mirė pėr ngjarjet ėshtė se, Kempka kėrkoi qė ta fshinte dijen e tij pėr dy fluturimet. Kur fillimisht ja tregoi kėtė histori amerikanėve nė qershor 1945, ai nuk kishte asnjė arsye pėr tė besuar se ata dinin gjithēka rreth tyre. Ka arsye tė mirė, se pse Kempka nuk do tė kish dashur t'i pėrmendte kėto fluturime: historia kryesore - qė Greim fluturoi pėr nė Berlin qė tė merrte udhėzime nga Hitleri, i cili sapo e kish bėrė atė kreun e ri tė Luftwaffe - ėshtė qesharake.

Pse Hitleri, qė ishte aq nė ankth pėr kėdo tjetėr qė tė largohej nga Berlini, tė donte dikė qė tė vinte ta takonte? Pse do tė kish qenė kaq i etur pėr tė folur me kreun e njė entiteti pothuajse joekzistues?

Historia zyrtare dėshton qė ta justifikojė fluturimin jashtėzakonisht tė rrezikshėm tė Greim dhe Reitsch. Ajo gjithashtu nuk shpjegon, sepse fluturimi i dyshes nga baza ajrore e Luftwaffe nė Rechlin afėr Berlinit pėr nė Aeroportin "Gatow" nė periferinė e Berlinit shoqėrohej nga njė eskortė prej 30- 40 avionėsh luftarakė: me fjalė tė tjera, Luftwaffe ekzistuese pothuajse nė tėrėsinė e saj. Dukshėm, fluturimi kishte njė qėllim mė serioz sesa na kanė bėrė tė besojmė.

Njė autor beson se, Greim dhe Reitsch e transportuan Martin Bormann jashtė nga Berlini. Megjithatė, nė njė pasazh domethėnės nė kujtimet e tij, ish-anėtari Volkssturm Dieter H. B. Protsch tregon pėr njė incident qė ndodhi nė Berlin mė 29 prill 1945. Atė ditė, qė ndodhi tė ishte ditėlindja e 13-tė e tij, gjatė njė kėrkimi pėr ushqim pėr familjen e tij, ai hasi njė bodrum tė zėnė nga disa Waffen-SS, tė cilėt po punonin me pajisje radiofonike qė i dhanė bukė dhe ēokollatė: "Pas njė muhabeti tė rėndomtė rreth familjes, ata papritmas pushuan sė foluri kur (radio operatori) ngriti dorėn pėr tė kėrkuar qetėsi.

"Funker" (radio operatori), duke mbajtur kufje nė vesh, filloi tė buzėqeshė dhe deklaroi se, "der Fuehrer" e mori dhuratėn e tij tė vonuar tė ditėlindjes. Shpjegoi mė tej, se ai [Hitleri] ishte larguar nga Berlini, i pilotuar nga piloti personal i tij, Hanna Reitsch, pilotja testuese femėr mė e mirė e Gjermanisė. Raporti deklaronte, se ajo po i jepte njė njėmotorėshi tė vogėl, me dy apo tri vende, njė tė ashtuquajtur "Fiseler [siē] Storch"".

Kėshtu qė e vėrteta, saktėsisht siē supozuan mė pas sovjetikėt, se Hitleri nė tė vėrtetė ishte larguar nga Berlini, pakashumė rreth kohės qė historia zyrtare na tregon se ai ndodhej akoma nė bunker, duke diktuar Testamentin Politik tė tij, dhe se Erich Kempka e dinte me saktėsi kur dhe si kish ndodhur kjo, por ua fshehu kėtė informacion amerikanėve. Sipas Reitsch, fluturimi arriti Rechlin rreth orės 3 tė mėngjesit. Kėtu, deklaron ajo, Greim mori pjesė nė njė mbledhje.

Mė pas ajo dhe Greim, duke pėrdorur njė avion tjetėr, fluturuan drejt Ploen, njė largėsi prej rreth 400 miljesh. Destinacionet e tjera tė tyre qenė Dobbin, ku ndodhej Feldmarshalli Wilhelm Keitel, Luebeck, Ploen sėrish ("pėr tė parė Doenitz") dhe mė sė fundi Koeniggraetz (nė Bohemi, tani Hradec Krįlové nė Republikėn Ēeke). Nėqoftėse ne supozojmė se Hitleri ishte i pranishėm gjatė tė paktėn njėrės prej kėtyre etapave tė mėtejshme, ne mund tė themi se nė Rechlin rrugėtimi ngec.

Nėqoftėse Hitleri e la Berlinin me Greim dhe Reitsch, atėhere kjo do tė jepte shpjegim pėr seritė e ngjarjeve tė ēuditshme: martesėn me Eva Braun, shkrimin e Testamentit Politik, shpėrthimet e pėrsėritura tė zemėrimit - qė do tė glorifikoheshin nė historinė zyrtare "ditėt e fundit tė Rajhut tė Tretė". Natyrisht, ditėt e fundit tė Hitlerit nė bunker duhet tė vlerėsohen dhe po kėshtu njė seri e shpifur episodesh duhet tė shpikeshin pėr tė mbushur boshllėkun e plotė.

Me kėtė artikull nuk pėrpiqet qė tė zgjidhė pyetjet e shumta tė ngritura nga kėto episode tė ēuditshme pėr arsyen e natyrshme, se tė gjitha kėto varen nė njė supozim bazė - faktin, qė Hitleri kreu vetėvrasje nė bunker - tė cilin besojmė tė mos jetė gjė tjetėr veēse propagandė.

Armin Tirana
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Jon prej 27.09.09 0:09

A e vrau Hitleri mbesėn?

Nė mėngjesin e 19 shtatorit 1931, njė vajzė njėzet e tre-vjeēare, Geli Raubal, u gjet e vdekur nė Mynih nė apartamentin e Adolf Hitlerit. Raubal, e cila ishte bija e motrės sė Hitlerit, ishte qėlluar me pistoletėn e tij. Arma u gjet pranė trupit.

Pėr Hitlerin, nuk mund tė kish qenė moment mė i keq. Zgjedhjet e vitit tė mėparshėm kishin rritur numrin e nazistėve nė Reichstag nga 12 nė 107, duke e ēuar partinė e tij shumė pranė pushtetit. Njė skandal tani - sidomos njė i tillė qė do tė pėrfshinte akuza pėr pėrdhunim dhe vrasje - mund tė degdiste Hitlerin dhe nazistėt nė skajet e politikės gjermane.

Gazetat antinaziste e bėnė "copė" kėtė lajm. Shumė shpejt nisėn tė qarkullojnė zėrat se njėzet e tre-vjeēarja kish qenė dashnore e Hitlerit, njėkohėsisht mbesė e tij. "Munich Post" shkruante se Raubal kish patur njė hundė tė thyer, duke lėnė tė kuptohet se Hitleri e kish vrarė ndoshta nė njė moment zemėrimi, mbase sepse do tė ketė zbuluar qė ajo shkonte me dikė tjetėr, apo pėr shkak se ajo do ta kish kėrcėnuar pėr tė folur publikisht rreth disa praktikave seksuale disi tė pazakonta tė dajės.

Tė tjerė thanė se Raubal kishte qenė detyruar tė kryente vetėvrasje, ose nga xhelozia e dhunshme e Hitlerit, ose nga kėrkesat e tij seksuale. I marrė nė pyetje nga detektivėt, Hitleri i tronditur ka raportuar se ai e kish parė njė ditė para se tė gjendej kufoma. Ishin grindur pėr shkak tė planit tė tij pėr tė marrė leksione kėnge nė Vienė.

Ajo ishte inatosur, pasi ai nuk e kish lejuar tė shkonte vetėm, por mė pas ishte qetėsuar. Mė pas, vazhdoi Hitleri, ai qe nisur pėr njė tubim fushate nė Nuremberg. Pikėrisht aty mėsoi lajmin pėr vdekjen e saj.

Ai u nis menjėherė pėr nė Mynih, duke ndaluar vetėm pėr njė gjobė shpejtėsie qė mori nė gjysmė tė rrugės. Personeli nė apartamentin e Hitlerit kishte pak pėr t'i shtuar historisė sė Hitlerit. Ata kujtuan qė Raubal doli vrullshėm nga dhoma e gjumit e Hitlerit, dukshėm e mėrzitur, por ata nuk e kishin idenė se ēfarė e kishte mėrzitur apo ēfarė i kishte ndodhur.

Policia nuk gjeti shenja tė njė hunde tė thyer, apo ndonjė dėshmi tjetėr qė Raubal ishte sulmuar. U vendos qė ishte vetėvrasje. Por, meqė kishte shumė simpatizues nazistė nė nivele tė lartė nė Ministrinė e Drejtėsisė, shumėkush dyshoi se policia ishte nėn presion tė shkurtonte hetimin. Edhe stafi i familjes mund tė jetė kėrcėnuar nga zyrtarė nazistė, veēanėrisht nga zyrtarėt e partisė qė ishin nė vendngjarje para se tė mbėrrinin detektivėt.

Pra, tė paktėn pėr historianėt, hetimi mbeti i hapur. Dhe kėrkimi pėr dėshmi qė ai ka vrarė Raubalin i ka ēuar ata nė skuta shumė tė errėta tė mendjes sė Adolf Hitlerit. Mes atyre qė dyshonin se Hitleri vrau Raubalin ishin disa ish-anėtarė tė rrethit tė tij tė ngushtė.

Mė i njohuri ishte Oto Strasser, i cili botoi njė gazetė me influencė naziste dhe vėllai i tė cilit, Gregor, ishte zėvendės-führer i partisė. Gregor, i cili mė vonė sfidoi Hitlerin pėr udhėheqjen e partisė, u vra nė vitin 1934, ndėrsa Oto u largua nė Zvicėr.

Nė librin e tij tė vitit 1940 "Hitleri dhe unė", Oto Strasser pėrmendi tre copa tė njė dėshmie pėr vrasje: sė pari, njė bisedė qė kishte me njė prift, i cili i tha atij se ai do tė varroste Raubalin si njė katolike, diēka qė nuk do tė kishte qenė e lejuar nėse ai besonte se ajo ishte vetėvrarė; sė dyti, njė bisedė me vėllain e tij, nė tė cilėn Gregori i kish thėnė se kish dėgjuar direkt nga Hitleri qė ai kish qėlluar Raubalin dhe nė fund, njė histori (burimi i tė cilės nuk ka qenė Strasser) se Fritz Gerlich, njė botues i njohur antinazist, kish patur nė plan tė botonte njė ekspoze tė madhe pėr vrasjen nė 12 mars 1933.

Por mė 9 mars, trupa naziste hynė me forcė nė zyrat e gazetės, shkatėrruan tė gjitha dosjet dhe arrestuan Gerlich. Gerlich, si Gregor Strasser, u vra nė vitin 1934. Oto Strasser nuk foli pėr njė motiv pėr vrasjen e Raubalit, por ai la tė kuptohej se kish qenė rezultat i zemėrimit tė Hitlerit pėr faktin qė Raubal takohej me burra tė tjerė.

Ernst Hanfstaengl, dikur sekretar shtypi i Hitlerit, ka dhėnė mė shumė hollėsi: Raubal jo vetėm qė kishte meshkuj tė tjerė, por ajo gjithashtu ishte shtatzėnė. Babai i ardhshėm ishte njė mėsues arti dhe, mė keq akoma, parė nga perspektiva e Hitlerit, ishte hebre. Raubal e kishte takuar mėsuesin nė vitin 1928 dhe tani ajo donte tė martohej me tė. Pėr Hitlerin ishte njė ēnderim, personalisht dhe politikisht, qė njė hebre t'i grabiste mbesėn-tė dashurėn.

Pra, sipas Hanfstaengl, Hitleri detyroi Raubalin qė tė kryente vetėvrasje. Se si e bėri, kjo nuk del qartė nga rrėfimi i Hanfstaengl, edhe pse ai la tė kuptohej se kishte tė bėnte me disa kėrcėnime pėr nėnėn e saj. Sido qė tė jetė, shtoi Hanfstaengl, familja e Hitlerit e gjitha e mori kėtė histori pėr tė vėrtetė. Ai vetė e kishte mėsuar atė nga Brigid Hitleri, gruaja e vėllait tė Hitlerit, Alois. Nė librin e tij tė vitit 1944 "Der Führer", historiani gjerman Karl Heiden ka argumentuar se ishte shefi i SS, Heinrich Himler, dhe jo Hitleri, pėrgjegjės pėr vdekjen e Raubal.

Nė fakt, argumentonte Heiden, Hitleri ishte nė dashuri me Raubal dhe donte tė martohej me tė. Himmler, i frikėsohej njė skandali, ose pėr shkak se ai dyshonte Raubal flinte me njė tjetėr njeri, ose sepse ajo do tė ketė kėrcėnuar qė do tė bėnte publike praktikat seksuale tė xhaxhait tė saj. Heiden nuk ishte i sigurtė nėse Himmler e vrau, apo e shtyu drejt vetėvrasjes, por ai ishte i bindur se nazistėt ishin fajtorė. Burimi i tij, tha ai, kish qenė njė mik i nėnės sė Raubal.

Problemi me tė gjitha kėto rrėfime ishte se ata mbėshteteshin nė thashetheme tė pabaza, tė qarkulluara kryesisht nga tė afėrm dhe ish-bashkėpunėtorėt tė Hitlerit, qė ishin shpesh mė pak tė shqetėsuar nė lidhje me tė vėrtetėn se sa me zgjidhjen e mosmarrėveshjeve dhe daljen nė pah. Kėta ishin njerėz, dėshminė e tė cilėve, historianėt mė vonė me tė drejtė e konsideruan tė dyshimtė. (Duhet shtuar qė Heiden, ndryshe nga Strasser ose Hanfstaengl, ka qenė gjithnjė njė armik i Hitlerit.

Por historia e tij, gjithashtu, pati si burim njė kushėri tė pakėnaqur.) Pėr mė tepėr, fleta e gjobės i shėrbeu Hitlerit si alibi. Ajo nuk ishte, pėr tė qenė tė sigurtė, njė alibi e palėkundshme, duke ditur se policia dhe dėshmitarėt e tjerė mund tė kenė qenė mbėshtetės tė nazistėve, por nuk kishte asnjė provė qė ta kundėrshtonte.

Sa pėr akuzėn e Heiden se Himmler ishte pėrgjegjės, ajo dukej e palogjikshme; e nėse motivi i tij kishte qenė pėr tė shmangur njė skandal, ai sigurisht nuk do tė kishte lėnė trupin nė banesėn e Hitlerit, apo pranė saj armėn e Hitlerit.

Pra, edhe pse vrasja nuk mund tė pėrjashtohet, vendimi i policisė pėr vetėvrasje dukej se kish mė shumė gjasa. Por mbeten disa pyetje vendimtare: A e shtyu Hitleri mbesėn e tij nė vetėvrasje? Dhe cila ishte natyra e marrėdhėnieve tė tyre?

Nuk ka asnjė dyshim, nė mendjen e Heiden, se synimet e Hitlerit ndaj Raubalit ishin mė shumė se xhaxha-mbesė. Njė tregim i Heiden, qė nuk pėrmendte burimin e tij, kish tė bėnte me njė letėr qė Hitleri i kishte shkruajtur mbesės, nė tė cilėn shprehte "ndjenja qė mund tė priteshin nga njė njeri me prirje mazohiste, koprofile nė kufijtė e ... unidinizmit".

Mė troē, ajo ēfarė donte tė thoshte Heiden ishte se Hitleri eksitohej kur njė grua urinonte mbi tė. Letra nuk mbėrriti kurrė tek Raubal, por ra nė duart e njė shantazhisti. Nė vitin 1929, sipas Heidenit, kreu i thesarit nazist, Franc Shvarc pagoi shantazhistin dhe rimori letrėn.

Hanfstaengl tregoi edhe historinė e njė tjetėr pėrpjekjeje pėr shantazh, kjo njė vit mė vonė. Ai kujtonte qė kish takuar Shvarc nė vitin 1930, vetėm pasi kreu i thesarit kishte blerė nga njė shantazhist njė format tė madh me skica pornografike qė Hitleri i kishte bėrė Raubalit. Hanfstaengl pa vizatimet, i tronditur dhe i sugjeroi Shvarcit qė t'i grisė.

Shvarc tha se Hitleri donte t'i riktheheshin. Heiden nuk ishte i sigurtė nėse Hitleri kishte shkuar pėrtej fantazisė pėr mbesėn e tij, por Hanfstaengl mendonte qė po. Ai citonte njė bisedė - e ka pranuar qė e kish dėgjuar nga njė i tretė - nė tė cilėn Raubal i kish thėnė njė mikeje se daja i saj ishte njė "pėrbindėsh" dhe se "ju nuk mund tė besoni gjėrat qė ai mė detyron tė bėj".

Dhe, siē vinte nė dukje Hanfstaengl, kishte njė precedent incesti nė familje: prindėrit e Hitlerit ishin kushėrinj tė dytė dhe nėna e Hitlerit, e cili ishte njėzet e dy vjet mė e re se babai i tij, e quante atė "Dajė". Oto Strasser, ashtu si Hanfstaengl, nuk kishte dyshime se marrėdhėniet nė mes Hitlerit dhe Raubalit kishin qenė konsumuar dhe se ajo nuk ishte aspak njė marrėdhėnie seksuale normale.

Nė njė intervistė tė 1943 me agjentė tė OSS (paraardhėsit e CIA-s nė kohėn e luftės), Strasser ishte i qartė rreth unidinizmit. Ai pohoi se kishte dėgjuar pėr tė direkt nga Raubali dhe se ajo e quante "pėshtirė".

Ashtu si me akuzat pėr vrasje, kėto rrėfime pėr jetėn seksuale tė Hitlerit duhej tė trajtoheshin me njė farė skepticizmi. As Hanfstaengl dhe as Strasser nuk ishin njė burim veēanėrisht i besueshėm dhe burimet e tyre ishin shpesh pa emėr, ose edhe mė pak tė besueshme se ata vetė.

Strasser as nuk u mundua pėr tė shpjeguar pse Raubali kishte zgjedhur pikėrisht atė pėr t'u rrėfyer - nė atė kohė ai qe njė koleg i ngushtė i njeriut prej tė cilit ajo donte tė shkėputej.

Pra nuk ėshtė e ēuditshme qė biografėt mė tė respektuar tė Hitlerit nė dy brezat e fundit - Alan Bullock nė vitin 1952 dhe Ian Kershaw nė vitin 1998 - tė dy shprehėn dyshime serioze nėse Hitleri dhe Raubal e konsumuan ndonjėherė marrėdhėnien e tyre, e lėre mė tė angazhoheshin nė ndonjė lloj seksi tė pazakontė. Dėshmitė thjesht nuk mjaftonin.

Gjithsesi, ndryshe nga akuzat pėr vrasje, thashethemet e njė marrėdhėnieje seksuale tė pazakontė kishin njė farė logjike. Psikobiografėt, veēanėrisht frojdianėt, prireshin pėr tė parė sekrete seksuale tek kushdo, sidomos ishin ata tė prirur t'i gjenin tek njė psikopat si Hitleri.

Walter Langer, njė psikiatėr qė pėrgatiti raportin e OSS tė vitit 1943 mbi Hitlerin, besonte se Raubal (dhe Strasser) kishin thėnė tė vėrtetėn rreth unidinizmit. Langer pėrmendi gjithashtu intervista me njė tjetėr grua, aktoren Renate Müller, e cila rrėfeu pėr takime njėsoj tė pakėndshme seksuale me Hitlerin nė 1932. "Nga njė shqyrtim i tė gjitha provave," Langer shkruajti, "duket njė perversion i Hitlerit, ashtu si e ka pėrshkruar Geli".

Vetėvrasje, apo krim pervers?


Zor se mund t'u vėsh faj frojdianėve pėr faktin qė kanė tė konsideruar domethėnėse qė, tė shtatė gratė qė mendohet tė kenė patur nė kohė tė ndryshme marrėdhėnie seksuale me Hitlerin, gjashtė prej tyre ose kryen vetėvrasje, ose tentuan ta bėjnė. (Gjashtė pėrfshijnė Raubal, mbi supozimin se ajo nuk ishte vrarė, si edhe Eva Braun, e cila vdiq me Hitlerin nė vitin 1945).

Ēfarėdo qė Hitleri bėnte me gratė qė flinin me tė, dukej qartė se kjo i shkaktonte atyre pakėnaqėsi. Por, siē theksonin biografėt mė pak frojdianė tė Hitlerit, asnjė nuk vėrtetoi qė problemet seksuale ishin rrėnjėt e problemeve tė Hitlerit, apo grave qė flinin me tė.

Nuk ishte e thėnė tė besoje qė Hitleri ishte njė pervers seksual pėr tė shpjeguar pse kėto gra kanė kryer vetėvrasje, mbasi ai kishte shumė tipare tė tjerė tė papranueshme. Nė tė vėrtetė, mund tė pranohet fare mirė se ēdo grua qė zgjidhte tė hynte nė marrėdhėnie me Hitlerin, kishte tashmė disa probleme serioze.

Sigurisht qė Raubal nuk e zgjodhi Hitlerin. Ajo shkoi tė jetojė me dajėn, sepse ajo dhe nėna e saj nuk kishin asnjė vend tjetėr pėr tė shkuar, dhe kėshtu vazhdoi pėr aq kohė sa jetoi. Ajo ishte e bllokuar nė shtėpinė e njė njeriu qė ndiente njė tėrheqje tė jashtėzakonshme prej saj dhe i cili ishte i pamėshirshėm nė pėrpjekjet e tij pėr tė mos e lejuar tė takohej me meshkuj tė tjerė.

Refuzimi i tij pėr ta lejuar tė shkonte nė Vjenė ishte vetėm njėri i njė serie tė shkallėzuar tė kufizimeve qė vendosi mbi mbesėn e tij, qė kur ajo erdhi tė jetojė me tė nė vitin 1929. Nuk ėshtė e thėnė tė pohosh se e detyronte tė bėnte seks pervers pėr tė imagjinuar se e trajtonte brutalisht.

Ky ishte konkluzioni i Bullock dhe Kershaw, dhe shumica e historianėve kanė ndjekur rrugėn e tyre. Hitleri, nė pikėpamjen e shumicės, ndoshta nuk e vrau Raubalin.

Dhe (edhe pse konsensusi mbi kėtė pikė ėshtė shumė i dobėt) ai ndoshta nuk ka patur marrėdhėnie seksuale me tė, ose nė qoftė se ka patur, ndoshta nuk ishte natyra e seksit shkaku i drejtpėrdrejtė i vdekjes sė saj. Por ai ishte njė tiran - njė tiran i brendshėm nė 1931, edhe pėrpara se tė bėhej tiran kombėtar dy vjet mė vonė. Pėr Geli Raubalin, vdekja duket se kish qenė shpėtimi i vetėm.

Pėr shumėkėnd, duke pėrfshirė ish-biografėt nazistė, vdekja e Raubalit ishte njė pikė e rėndėsishme kthese pėr Hitlerin. Hanfstaengl, pėr shembull, shkruan se "me vdekjen e saj ishte shtruar rruga e shndėrrimit pėrfundimtar tė tij nė njė demon". Fotografi zyrtar i Hitlerit, Heinrich Hoffmann, i bėri jehonė kėtyre ndjenjave.

"Nė kėtė kohė", kujton ai, "fara e mizorisė filloi tė ēelė tek Hitleri. Oreksi i tij pėr mizori u rrit shumė vetėm pas vdekjes sė Gelit". Kjo lloj analize tingėllonte nė fakt vetė-pastruese, nėse Hitleri u bė njė pėrbindėsh vetėm pas vdekjes sė saj, atėherė ata mund tė faleshin qė kishin qenė aleatė tė mėhershėm tė tij.

Por nuk ishin vetėm ish-nazistėt qė besonin se vdekja e Raubalit e transformoi Hitlerin. Shumė biografė frojdianė, motivimi i tė cilėve ishte sigurisht mė i pastėr se sa i ish-nazistėve, prireshin pėr tė parė vdekjen e Raubalit si njė pedanė vendimtare nė zhvillimin e tij si njė vrasės. Edhe nė qoftė se ai nuk e vrau, kanė argumentuar ata, humbja e gruas pas tė cilės ishte fiksuar e ktheu atė nė pėrbindėsh.

Ndikimi frojdian ka qenė i konsiderueshėm; edhe Bullock, ndonėse gjeti qė faktet qenė tė pamjaftueshėm, besonte se vdekja e Raubalit ndryshoi Hitlerin dhe se kishte "ndoshta diēka seksuale" nė antisemitizmin e Hitlerit.

Megjithatė, pėr shumicėn e historianėve, vdekja e Raubalit nuk mjaftonte pėr tė shpjeguar ambiciet gjenocidale tė Hitlerit. As edhe shpjegimet e tjerė e tė ndryshėm seksualė - qė pėrfshijnė njė testikul tė munguar apo njė marrėdhėnie tė Hitlerit me njė prostitutė hebreje tė sėmurė nga sifilizi - nuk i kėnaqin shumicėn e historianėve, sidomos ata tė Holokaustit.

Nė tė vėrtetė, tė gjesh arsyen e vdekjes sė miliona njerėzve nė njė shkak tė vetėm paraqet probleme praktike dhe morale, me tė cilat historianėt vazhdojnė tė ndeshen edhe sot. Njė gjė ėshtė e qartė: vdekja e Raubalit pati njė ndikim tė thellė tek Hitleri, por nuk qe ajo qė e ktheu nė njė vrasės.

Ai tashmė i kishte duart tė pėrlyera me gjak, pavarėsisht nga kujtimet selektive tė ish-biografėve nazistė, banditėt nazistė kishin vrarė dhe rrahur deri tani me qindra mijėra njerėz para shtatorit 1931, pa dyshim me dijeninė dhe miratimin e Hitlerit. Vetėvrasja e Geli Raubal nuk ishte aspak vdekja e parė, pėr tė cilėn Hitleri ishte pėrgjegjės.
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Admin prej 30.09.09 17:53

Kjo nuk ishte kafka e Hitlerit



Njė pjesė e kafkė qė ėshtė menduar tė jetė ndoshta e liderit tė Gjermanisė naziste Adolf Hitler ėshtė zbuluar tė mos jetė e tij. Fragmenti i kafkės ėshtė pjesė e kokės sė njė gruaje qė mbetet e panjohur, sipas njė ekip shkencėtarėsh tė cilėt kanė studiuar ēėshtjen.

Seksioni i kafkės nė fjalė ėshtė i shėnuar me njė vrimė e bėrė me sa duket nga njė plumb nga armė zjarri.
Shkencėtarėt rus deri tani pohonin se kjo ishte pjesė e kafkė sė Hitlerit.Fragmenti nė fjalė ka qenė i ekspozuar nė Moskė nė vitin 2000.

Studiues amerikanė tani argumentojnė se provat e ADN-sė tregojnė se fragmenti i kockės ishte pjesė e trupit tė njė gruaje tė moshės 20 deri 40 vite.

Sidomos, kocka ėshtė shumė e hollė pėr tė qenė pjesė e kokės sė njė burri, thonė ata.

(Burimi: The Guardian )

Admin

1141


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Admin prej 30.09.09 18:28

Analizat: Kafka e Hitlerit nuk ėshtė e Hitlerit

LONDER - Historianėt janė tronditur dje kur pas njė testi ADN nė kafkėn e Hitlerit nga ku mėsuan se ajo i pėrket njė femre.
Zbulimi u bė nga njė ekspert qė analizoi mbetjet skeletore tė Hitlerit.

Por, nga nata e kaluar lindėn dyshimet nėse Tirani Nazist ka kryer vėrtetė vetėvrasje nė Berlin nė bunkerin e tij nė prill tė vitit 1945.

Pėr rreth 64 vite nė histori tė gjtihė kemi mėsuar se Hitler i deklaruar si pėrbindėsh I Luftės sė Dytė Botėrore nė moshėn 56 vjecare mori njė pilulė tė quajtur Cyanide dhe qėlloi veten me armė.
Rusėt mė pas gjetė njė trup tė djegur me njė plumb nsė kokė dhe nga verifikimet e atėhershme u deklaruar se kufoma ishte e Hitlerit.

Nė vitin 1970 KGB e dogji atė dhe ruajti vetėm pjesėn e nofullės dhe njė fragment nga kafka.
Arkeologu amerikan Nick Bellantoni fluturoi me avion pėr nė Moskė dhe pasi more leje nga autoritetet e atjeshme ekzaminoi objekte nga arkivat e shtetit, pėrfshirė kėtu edhe mbetjet e bunkerit tė Hitlerit.
Dhe ai jo vetėm qė zbuloi se kafka ishte e njė femre, por se edhe I pėrkiste njė moshe shumė tė re.

Ai tha: "kocka duket shumė e hollė ndėrkohė qė kocka mashkullore ka tendencė tė jenė mė e fortė. Kjo kafkė i korrespondon njė gruaje nė mes moshės 20 dhe 40."

Ndėrkohė e dimė nga historia se Eva Braun, e dashura e Hitler ndodhej me tė nė bunker dhe se ka qėnė e msohės 33 vjece. Por, doctor Bellatoni thotė se “nuk kemi raportime se ajo ka qėlluar eten me plumb, por vetėm qė mori pilulėn vetvrasėse. Kafka I bie tė jetė e kujtdo nė kėtė rast, por e Hitlerit jo”.

THSun

Admin

1141


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Neo prej 15.10.09 12:48

E vėrteta mbi vdekjen e Adolf Hitlerit !



Tė gjithė pranuan faktin se Adolf Hitler u vetvra tė hėnėn e 30 prillit 1945 duke u vetgoditur e helmuar me Cianid.

Kėto dy metoda tė vetvrasjes dhe rrethana tė tjera bėnė qė tė dyshohej e tė flitej se Adolf Hitleri mund tė ketė mbijetuar nė fund tė Luftės sė dytė Botėrore nėpėrmjet spekulimeve rreth tij.

KGB/FSB Ruse konfirmoi pranimin e gjėrė tė versionit tė shkruar nga Hugh Trevor-Roper nė librin e tij “The last days of Hitler” (Ditėt e fundit tė Hitlerit) publikuar mė 1947. Arkivat Ruse sidoqoftė nxorrėn nė dritė ē’ka mund ti ketė ndodhur viktimės sė tij.

Vetvrasje

Hitleri u vendos nė rezidencėn e Fuhrerbunker mė 16 janar 1945 ku dhe kryesoi nė shpėrbėrjen e shpejtė tė Rajhut tė tretė,ndėrkohė qė aleatėt pėrparonin nga tė dyja anėt, si atė lindore dhe atė perėndimore. Jo mė herėt se prilli forcat sovjetike u futėn nė Berlin duke pėrparuar drejt qėndrės sė qytetit ku dhe lokalizuan dhe Kancelarinė.

Mė 22 prill Hitleri pėsoi atė qė historianėt mė pas e quajtėn krizė nervore,ndėrkohė qė po zhvillonte njė nga konferencat ushtarake tė tij duke e ditur se disfata ishte e pashmangshme dhe Gjermania po humbte luftėn. Ai shprehu qėllimin pėr tu vetvrarė dhe mė vonė i kėrkoi doktorit Werner Haase ti rekomandonte njė metodė tė sigurtė vetvrasjeje. Haase i sugjeroi njė kombinim midis njė doze cianidi dhe njė gjuajtje pistolete nė kokė.

Hitleri arriti qė tė merrte disa kapsula cianidi nėpėrmjet SS.

Ndėrkohė mė 28 prill Hitler mėsoi se Heinrich Himmler kish qėllime negocimi nė rrugė tė pavarur pėr tė bėrė traktat paqeje.Hitleri i besoi vėrtetėsisė sė kėtij traktati dhe filloi tė shfaqė shenja paranoje. Kėshtu ai nuk kishte mė besim nė ato kapsula.

Pėr tė verifikuar potencialin e tyre ai urdhėroi doktor Haasen ti provonte ato tek qeni i tij Blondi,i cili ngordhi duke treguar rezultatin.

Nė mesnatėn e 20 prillit Hitleri u martua me Eva Brawn me njė ceremoni tė vogėl civile.

Antony Beevor tregon se pas njė gostie modeste me gruan e tij Hitleri thirri sekretaren Trandl Junge nė njė dhomė tjetėr ku shprehu dėshirėn e fundit si dhe nėnshkroi testamentin. Ai e firmosi kėtė dokument nė orėn 4:00 e u tėrhoq nė shtrat (disa besonin se ai e firmosi testamentin direkt pas martesės, por shumica bėsojnė nė versionin e parė).

Hitleri dhe Brawn jetuan bashkė si burrė e grua nė bunker mė pak se 400 orė. Vonė, nė mėngjesin e 30 prillit kur sovjetikėt ishin vendosur vetėm 500 metra larg bunkerit,Hitleri pati njė takim me gjeneralin Helmuth Weidling, komandant i mbrojtjes i cili informoi Hitlerin se garnizoni i Berlinit mund tė thyhej atė natė.

Nė kėto rrethana Weidling i kėrkoi Hitlerit njė kėrkesė qė tė tėrhiqej,njė kėrkesė kjo qė kish rezultuar e pasuksesshme kohė mė parė.Hitleri nuk i ktheu pėrgjigje nė ato momente,kėshtu qė Weidling u kthye nė lagjen e tij nė Bendlerblack kur rreth orės 13:00 ai mori lejen e Hitlerit pėr armėpushim.

Hitleri bashkė me dy sekretaret dhe shefin e tij personal hėngrėn drekė me bazė spaghetti,mė pas ai dhe Eva i dhanė lamtumirėn pjestarėve tė Fuhrerbunker, shokėve tė punės, pėrfshirė kėtu familjen Goebbels, Barman, sekretarėve si dhe disa oficerėve tė ushtrisė.Rreth orės 14:30 Adolfi dhe Eva shkuan nė zyrėn personale tė tij.

Mė vonė u raportua se u dėgjuan disa tė shtėna rreth orės 15:30 (djali i vogėl i Goebbels kish deklaruar se ai dėgjoi njė zhurmė qė ngjante me atė tė njė bombe ose “Adircthit” - gjuajtje me njė tė shtėnė).

Pas disa minutash shėrbėtori Heiz Linge bashkė me Barman hapėn derėn e studios.Mė pas Linge vuri re njė erė nė formėn e cianidit.Bashkėshortėt qėndronin tė ulur nė njė divan tė vogėl.

Eva ndodhej nė tė majtė kurse Hitleri nė tė djathtė. Hitleri dukej qartė se i kish gjuajtur vetes nė tė djathtė tė kokės me njė pistoletė tė tipit Walther PPK 7.65mm e cila qėndronte nė kėmbėt e tij.

Nga koka e Adolfit rridhte gjak prej tė cilit ishte krijuar njė pellg i madh nė tė djathtė tė divanit si dhe nė dysheme.Eva nuk kishte asnjė shenjė gjuajtjeje,kėshtuqė Linge dyshoi se ajo kishte helmuar veten.

Disa dėshmitarė treguan se trupat e tyre u nxorrėn nė sipėrfaqe nėpėrmjet disa tuneleve sekrete tė bunkerit dhe nė kopshtin pranė Kancelarisė ata u lyen me benzinė dhe u dogjėn nga Linge dhe pjestarė tė tjerė tė personelit tė SS. Mė vonė Linge dhe rojet e SS vunė re se trupat e tyre nuk u dogjėn plotėsisht si pasojė e predhave sovjetike qė po qėllonin mbi bunker.

Dhe pse ato u pėrpoqėn qė ti kremonin trupat e tyre nuk arritėn plotėsisht. Mė vonė ajo qė mbeti nga to u mbulua nga njė shpėrthim i madh bombe mbas orės 18:00.

Braktisja e hirit nė lumin Elba

Mė 1969 njė gazetar sovjetik,Lev Bezinsky,arriti tė publikojė njė reportazh mbi autopsinė e trupave, por pėr shkak tė njė mosinformimi tė mirė historianėt e quajtėn tė mosbesueshėm. Megjithatė nė 1993 KGB/FSB regjistruan tė dhėnat e autopsisė. Duke u mbėshtetur mbi kėtė historianėt arritėn nė konsesus rreth ē’ka ndodhi me trupat e Hitlerit dhe Braunit.

Trupat e ushtrisė sė kuqe sulmuan kancelarinė afėrsisht rreth orės 23:00,rreth 7 orė e 30 minuta pas vdekjes sė Hitlerit. Mė 2 maj mbetjet e Hitlerit, Evės dhe qenve tė tyre u gjetėn nė njė rrėnojė gėrmadhash nga Ivan Churakov,pjestar i korpusit tė 19 Rifle ose ndryshe SMERSH.

Pas autopsisė (e cila nuk lejohej qė tė publikohej nga Stalini) tregoi se tė dy gjuajtjet kishin dėmtuar kafkėn dhe copėza xhami u gjetėn nė nofullėn e Hitlerit.Mbetjet e tij u varrosėn.

Me to u mor SMERSH,ku dhe ndryshoi lokalitetin,nga Berlini nė Madersburg (bashkė me mbetjet e ministrit Joseph Goebbels tė gruas dhe gjashtė fėmijėve tė tij), mbetje tė cilat u groposėn poshtė njė sektori tė shtruar nė njė oborr tė rrethuar me ndėrtesa, vend i cili u mbajt rreptėsisht sekret. Nga 1970 SMERSH iu dorėzua nė kohė qeverisė sė Gjermanisė Lindore.

Nga frika e mundshme se vendi i varrit tė Hitlerit mund tė kthehej nė njė lėvizje Neo-Naziste.Drejtori i KGB Yuti Andropov autorizoi njė operacion special pėr tė shkatėrruar mbetjet e Hitlerit.

Mė 4 prill 1970 njė skuadėr e KGB sovjetike (e cila kish dhėnė detaje mbi varrimin) nė rrugė sekrete nxorrėn mbetjet dhe i dogjėn ato deri nė copėn e fundit para se tė braktisnin hirin e tij nė lumin Elba.

Nga Serxhio Prelashi
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1414


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Neo prej 09.12.09 13:59

Eshtrat e Hitlerit nė Rusi?


Kryesuesi i arkivues sė shėrbimit rus tė sigurisė, FSB, insistoi se ai posedon eshtrat e Adolf Hitlerit, duke vėnė kėshtu nė dyshim deklaratat e hulumtuesve amerikanė, tė cilėt e theksojnė tė kundėrtėn.

Nė intervistėn dhėnė tė pėrditshmes ruse, Izvestiya, drejtori i arkivit sė FSB-sė, Vasily Khristoforov, vuri nė dyshim rezultatin e studimit, tė bėrė nė shtator tė vitit 2009 nga hulumtuesit amerikanė, Nick Bellantoni dhe Linda Strausbaugh, nė tė cilin u theksua se ADN-ja e eshtrave pėr tė cilėt bėhet fjalė ka dėshmuar se janė kėta eshtra tė njė femre.

"Me ēka kanė mundur tė krahasojnė ata ADN-nė. Moska ėshtė vendi i vetėm, nė tė cilin gjenden eshtrat e Hitlerit”, insistoi Khristoforov.

Krahas eshtrave tė nofullės sė Hitlerit dhe njė pjese tė kafkės, me njė vrimė tė shkaktuar nga plumbi, tė cilat nė Moskė u dėrguan nė vitin 1948, arkivi i FSB-sė posedon edhe njė pjesė tė divanit tė njollosur me gjak nga bunkeri i Hitlerit, nė tė cilin ai ka bėrė vetėvrasje mė 30 prill tė vitit 1945, theksoi Khristoforov.

Ai mė tutje theksoi se kufomat e Hitlerit, bashkėshortes sė tij, Eva Braun, kufomat e ēiftit Goebbels dhe gjashtė fėmijėve tė tyre janė djegur nė vitin 1970 dhe se hiri ėshtė hedhur nė njė lumė.

“Kjo me gjasė ka qenė zgjidhja mė e mirė. Nė tė kundėrtėn, varrezat e tyre do tė ishin shndėrruar nė njė vend pėr pelegrinazhin e fashistėve, tė cilėt mund tė gjenden ēdo kund, pėr fat tė keq edhe nė Rusi”, nėnvizoi Khristoforov.
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1414


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Neo prej 03.02.10 0:47

Misteret e zėvendėsit tė Hitlerit - Rudolf Hess



Ai zyrtarisht ishte “zėvendėsi i Fyhrerit”, por ndonjė ndikim tė qartė politik sa ishte nė atė detyrė, ai nuk duket se e pati ndonjėherė realisht.

Mbi Rudolf Hessin dhe karrierėn e tij qarkullojnė fakte tė ndryshme dhe interesante: fluturimi drejt Anglisė nė maj tė vitit 1941 mbetet akoma shumė misterioz nė shumė aspekte, e po ashtu edhe vdekja e tij para 20 vjetėve.

Mė 17 gusht tė vitit 1987, njė patrullė dyshe rojesh nė burgun aleat tė kriminelėve tė Luftės, nė njėrėn ndėr lagjet e ish-Berlinit Perėndimor, Spandau, e gjeti 93-vjeēarin brenda njė shtėpize ku mbaheshin veglat e kopshtarėve nė oborrin e gjelbėr tė burgut, ku ai kryente dėnimin prej dekadash.

Ai u gjend pa jetė i shtrirė pėrtokė, e rreth qafės kishte njė kabull elektrik, me tė cilin kishte mbytur veten. Banori i vetėm i mbetur nė atė burg qysh prej dy dekadash pa asnjė “shok”, u dėrgua kėsisoj menjėherė nė spitalin ushtarak britanik, ku nė orėn 16:10 u konstatua ligjėrisht vdekja e tij.

Pas 46 vjetėsh nė burg, pėrfundoi kėshtu dhe jeta e figurės mė tė veēantė, mė mistike e ndoshta mė interesante tė njerėzve qė dikur rrethonin Hitlerin.

Rudolf Hess lindi nė Aleksandri tė Egjiptit nė vitin 1894 dhe shėrbeu mė pas gjatė Luftės sė Parė si toger nė formacionet ajrore tė sapoformuara bavareze dhe pas pėrfundimit tė luftės, ashtu sikurse shumė oficerė tė tjerė gjermanė tė zhgėnjyer nga disfata e pasojat qė solli humbja e luftės, qysh nė fillimet e asaj qė nė histori njihet si Republika e Vajmarit, u hodh nė krah tė qarqeve revanshiste e nacionaliste gjermane; mė konkretisht nė rastin e tij, u bė pjesė e grupimit politik tė ekstremit tė djathtė “Shoqėria Thule”.

Qė nga viti 1920, ai ishte anėtar i Partisė Nacionalsocialiste tė Punėtorėve Gjermanė “NSDAP” (ose shkurt: Partia Naziste) dhe avancoi, le tė themi, deri nė rrethin mė tė ngushtė tė njerėzve qė shoqėronin e ndiqnin Hitlerin dhe idetė e tij.

Pas dėnimit tė tyre, pasi u gjetėn fajtorė nė pėrpjekjen qė tashmė ka hyrė nė histori si “Puēi i birrarisė sė Mynihut”, Rudolf Hess sė bashku me Hitlerin, e gjetėn veten nė muret e ftohta tė kėshtjellės-burg tė Landsbergut.

Pėr dekada me radhė, duke u nisur nga ky fakt, ka ekzistuar ideja thuajse plotėsisht e besueshme se “Mein Kampf”-in e Hitlerit e shkroi pikėrisht Hessi, pas fjalėve qė i diktonte “Fyhreri”.

Por kohėt e fundit, shumė studiues e historianė kanė hedhur hije tė forta dyshimi rreth kėtij fakti, duke sjellė dėshmi shkencore pas shqyrtimit tė dorėshkrimit tė veprės sė sipėrpėrmendur nė origjinal, krahasuar me kaligrafinė e dokumenteve tė firmosura nga Hessi nė kohėt e mėvonshme.

Rrėshqet nė qarqe okulte

Por njė gjė duket se ėshtė e sigurt: duke ia nisur qė nga viti 1925, Hess tashmė njihej si sekretari privat i Hitlerit, ndėrsa nga viti 1933 e sipėr, ai mbante titullin “zėvendėsi i Fyhrerit”. Funksioni i tij kufizohej vetėm nė drejtimin organizativ tė partisė naziste. Por njė ndikim politik, sipas konstatimit qė kanė bėrė biografėt, studiuesit e historianėt, ai nuk rezulton tė ketė pasur kurrė nė tė vėrtetė.

Nė vitin 1939, Hitleri emėroi komandantin e “Luftėaffe”-s (Forcave Ajrore tė Rajhut), Herman Gėring, zyrtarisht si “Njeriun numėr 2” – njė shuplakė e qartė kjo me shumė gjasa pėr Hessin e karakterin tij, cilėsojnė nė veprat e tyre shumė studiues.

Nė kėtė kohė ishin ravijėzuar qartė edhe pėrplasjet e brendshme e fėrkimet brenda gjirit tė hierarkėve tė lartė nazistė, ku lufta e bėrrylave pėr tė qenė sa mė pranė Fyhrerit, po njihte faza interesante.

E ndoshta pikėrisht pėr kėtė arsye, Hess nisi tė shfaqej dyshues pėr besimin qė kishte ndaj tij Hitleri. Ai nisi tė frekuentonte rrethe edhe mė okulte e nga ana tjetėr, besohet se rrinte nė kontakte me miqtė e tij anglezė.

Mė 10 maj 1941, ndėrsa sulmet ajrore mbi Londėr ishin nė kulmin e tyre, Hess ēuditėrisht fluturon drejt Skocisė pėr tė ndėrmjetėsuar (nuk ėshtė e qartė, me apo pa lejen e Fyhrerit) njė paqe me Britaninė. Ai u arrestua dhe qė nga ai moment e deri sa vdiq 46 vjet mė vonė, nuk e pa mė kurrė lirinė me sy.

Spekulimet rreth udhėtimit misterioz

Rrethanat e udhėtimit tė tij deri mė sot janė shumė tė diskutueshme e tė mbuluara me mister, pasi nga njėra anė, shumė nga studiuesit e publicistėt gjermanė e britanikė pėrhapin prej dekadash tė dhėna spekulative, dhe nga ana tjetėr qeveria britanike, ose mė konkretisht shėrbimi inteligjent MI6, nuk pranon akoma tė bėjė publike dosjet qė lidhen me arrestimin e deponimet e mundshme tė Rudolf Hessit.

Kėta tė fundit kėmbėngulin se dosjet e Hessit duhet tė qėndrojnė edhe dhjetė vjet tė tjera tė kyēura nėpėr sirtarėt e tyre dhe kjo gjė i ka dhėnė krah, sigurisht, edhe ndezjes sė shumė teorive konspirative kundrejt tij.

Kėshtu, mendohet se ish-kryeministri britanik i asaj kohe, Winston Churchill, pasi e kishte dėgjuar fillimisht propozimin pėr paqe tė bėrė nga Hess, e kishte refuzuar atė, duke preferuar tė bashkėpunonte me SHBA-tė dhe Bashkimin Sovjetik pėr tė mposhtur Gjermaninė, e cila tashmė, me ē’duket e kishte trashur aq shumė zullumin, saqė nuk mund tė ndryshonte mė asgjė nė mendjen e kryeministrit britanik tė kohės, i cili bluante nė kokė prej kohėsh, vetėm njė gjė: hakmarrjen e ashpėr ndaj Gjermanisė qė kishte shkuar shumė larg me bombardimet mbi Londėr.

Historianėt, pėrkundrazi, gjykojnė se Hess, shkoi atje falė njė iniciative individuale dhe aspak si i ngarkuar, apo emisar sekret i Hitlerit pėr tė nėnshkruar paqen me britanikėt, gjė e cila vėrtetohet me sjelljet e reagimet plot indinjatė tė Hitlerit pas marrjes sė lajmit se Hess ishte bėrė tashmė njė “peng” nė duart e britanikėve.

Nga ana tjetėr, ka njė grup tjetėr historianėsh qė mendojnė se edhe kjo tezė ėshtė disi e pabesueshme, pasi Hitleri mund ta kishte denigruar atė si figurė e ta shpallte tradhtar, edhe pse ai nuk ishte mė fizikisht nė Gjermani.

Po kėshtu, nė tavolinė hidhen plot teza e teori tė tjera qė variojnė qė nga njė komplot i mundshėm pėr tė rrėzuar Hitlerin, e deri tek shpresat e forta tė Hessit, pėr tė parė njė paqe me Britaninė e shpėtimin e Gjermanisė, me ose pa bekimin e Fyhrerit.

Nazisti qė ndenji mė gjatė nė burg

Autori britanik, Martin Allen ėshtė pėrpjekur, duke u bazuar nė dokumente qė ai i vlerėson si tė reja e tė pazbuluara mė parė, tė argumentojė tezat e veta, por dėshmitė e tij janė vlerėsuar si tė rreme nga kritikėt e tij.

Ndėrkohė, shkelmin pikėpamjes sė Allen pėr planet e Hessit, duket se ia vunė idetė e tij se britanikėt nė vitin 1945, kishin helmuar ish-shefin e trupave SS, Hajnrih Himler. Nė realitet ėshtė vėrtetuar se ai kreu vetėvrasje nė Berlin, ndėrsa pėrpiqej tė largohej dhe kjo gjė duket se e bėri atė tė pabesueshėm edhe pėr ēėshtjen Hess.

Hess u dėnua mė pas gjatė seancave tė procesit tė shekullit (d.m.th. Gjyqet e Nurenbergut) me burgim tė pėrjetshėm dhe e vuajti nė fakt atė dėnim mė shumė se ēdo koleg tjetėr i tij nazist - pavarėsisht se veprimtaria e tij aktive nė shėrbim tė planeve hitleriane, ishte ndėrprerė qysh mė 1941, kur ai u arrestua e u mbajt i izoluar nė Angli – ndoshta edhe sepse ai vazhdonte t’i qėndronte besnik Hitlerit, duke mos treguar asnjė shenjė pendimi. Pėrpjekjet pėr ta liruar atė para kohe, dėshtonin vazhdimisht falė vetos sė sovjetikėve.

Ėshtė pikėrisht kjo njėra ndėr arsyet kryesore se pse shėrbimet sekrete britanike nuk kishin ndonjė leverdi ta vrisnin Hessin, siē kanė pretenduar e spekuluar vazhdimisht ekstremistėt e djathtė nė Gjermani dhe Europė, citohen tė thonė sot disa studiues nė mediat perėndimore.

Por gjithsesi, pėr shumėkėnd imazhet e Hessit nė Nurenberg kanė mbetur simbole tė kėtij procesi e shumėēka nė lidhje me rolin e tij errėsohet pikėrisht pėr shkak tė kėmbėnguljes kryeneēe pėr tė mos publikuar dosjen e tij.

Ē’ndodhi pas vdekjes?

Pas ditėlindjes sė Adolf Hitlerit mė 20 prill, dita e vdekjes sė zėvendėsit tė tij, Rudolf Hess, prej kohėsh ka pėrbėrė njė shkas pėr ndėrmarrjen e aksioneve e tubimeve pėrkujtimore nga ana e neonazistėve nė Gjermani dhe Europėn Perėndimore.

Pėr kėtė spektėr tė politikės radikale nė kontinent (e sigurisht, mė shumė nė Gjermani) Hess, i cili vdiq nė moshėn 93-vjeēare nė burgun ushtarak tė Spandau-t, nė ish-Berlinin Perėndimor, mė 17 gusht 1987, cilėsohet njė martir.

Qysh prej ditės sė vdekjes, anėtarė e simpatizantė tė grupeve tė djathta ekstreme nga Gjermania, Danimarka, Zvicra, Holanda etj., mblidhen ēdo vit pėr tė kryer marshimet pėrkujtimore nė nder tė tij. Si njėri ndėr tė akuzuarit kryesorė nė gjyqin e Nurenbergut pas Luftės sė Dytė, Hess u dėnua me burgim tė pėrjetshėm.

Rudolf Hess, i lindur nė qytetin e Aleksandrisė nė Egjipt, fillimisht ishte sekretari i Hitlerit e qysh nga prilli i vitit 1933, zėvendės i tij, duke pasur detyrėn e ministrit tė Rajhut pa portofol.

Sipas vlerėsimit tė organeve kompetente gjermane tė ruajtjes e moscenimit tė Kushtetutės, grupimet e djathta radikale, ose siē njihen ndryshe “neonaziste”, qysh prej vdekjes sė tij nė vitin 1987 janė pėrpjekur vazhdimisht ta pėrcaktojnė atė si njė “martir tė paqes”, nė mėnyrė qė tė faktorizohen, sipas tyre, nė skenėn politike vendase me njė ikonė identifikuese tė pranueshme.

Pėr arsye tė cilat deri mė sot nuk janė sqaruar ende, Hess ėshtė dėshmuar se mė 10 maj tė vitit 1941 u ul me njė parashutė nė tokat e Skocisė dhe deri nga fundi i luftės, u mbajt nė internim nė Angli.

Nga rrethet e njerėzve qė qėndronin pranė tij, mė vonė u pėrhap teza se ai kishte shkuar drejt Anglisė me njė mision special nga Hitleri pėr tė arritur njė akord paqeje me britanikėt, pak kohė para se tė niste sulmi mbi Bashkimin Sovjetik.

Nė proceset e Nurenbergut, Hess u shpreh se “Unė nuk pendohem pėr asgjė”, dhe mė 1 tetor 1946 u gjet fajtor pėr komplot kundėr paqes dhe planifikimin e njė sulmi kundėr Anglisė e u dėnua me burgim tė pėrjetshėm.

Pėrpjekjet e vazhdueshme tė politikanėve perėndimorė pėr tė liruar pėr arsye shėndetėsore e humane “tė vetmuarin” Hess, dėshtuan.

Deri nė fund tė jetės sė vet, Hessit i ishte ndaluar tė shprehte mendime e tė jepte intervista rreth sė shkuarės sė tij, qė lidhej me kohėn e nazizmit, e gjithashtu edhe rreth misionit tė tij tė vitit 1941 nė Skoci.

Nga Armand Plaka
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1414


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Jon prej 27.02.10 2:14

Misteri i marrjes sė pushtetit nga Hitleri

Ēfarė metodash dhe prapaskenash pėrdori Fyhreri pėr tė marrė drejtimin e Gjermanisė



Zbulohen mitet dhe tė fshehtat qė fshihen pas diktatorit tė egėr

Nė 30 janar tė vitit 2010 shėnoi 77 vjetorin e ardhjes nė pushtet tė Adolf Hitler nė Gjermani. Nė atė ditė, udhėheqėsi nazist u betua si kancelari i Republikės Weimar. Numri 77 ėshtė mistik, dhe nazistėt ishin tė njohur pėr dashurinė e tyre pėr misticizmin. Mė tej do tė shqyrtojmė disa mite tė lidhura me nazistėt.

Miti i Hitlerit

Njė nga mitet bashkėkohore tregon se Hitleri erdhi nė pushtet nė mėnyrė tė ligjshme dhe demokratike. Natyrisht, ky mit ėshtė pėrdorur si njė histori tmerri pėrpara ēdo zgjedhje. Nė realitet, ky afirmim ėshtė i rremė. Kjo pėrvojė historike dėshmon vetėm pėr rrezikshmėrinė e zgjedhjeve nė drejtim tė demokracisė formale sė bashku me praktikat e pandershme tė fushatave zgjedhore.

Adolf Hitler dhe partia e tij morėn pushtetin duke vėnė nė pėrdorim procedura komplekse, formalisht demokratike dhe teknika tė pista tė zgjedhjeve. Ata pėrdoren “emergjenca” jokushtetuese, asgjėsimin e sistemit administrativ federal tė vendit, dhe, mbi tė gjitha, lojra dhe intriga nė zyrat e ekzekutivit.

Fushata zgjedhore e kryer nga Partia Nacional Socialiste e Punėtorėve Gjermanė (NSDAP) nuk mundi ti shėrbente si njė shembull i politikės sė ligjshme dhe tė ndershme.

Sė pari, fushata u bazua nė demagogji dhe populizėm, duke i lėnė njerėzit nė errėsirė mbi qėllimet reale dhe metodat e nazistėve. Parrulla antikapitaliste dhe socialiste u pėrdorėn gjerėsisht. Partia qė e shpalli veten si "socialiste" dhe e "punėtorėve" nuk kishte qėllime nė justifikimin e kėtyre atributeve nė praktikė.

Pėrkundrazi, ajo krijoi blloqe me partitė mė konservatore tė Gjermanisė qė pėrfaqėsonin interesat e parave. Hermann Goering njė herė shkroi njė letėr pėr njė prodhues gjerman duke thėnė se kjo e fundit nuk duhet tė ngatėrrohet me tekstet e posterave tė partisė. Ai deklaroi se qėllimi justifikon mjetin, dhe se ēdo parti i ushqen votuesit me parulla. Ky shembull tregon qartė mashtrimin e qėllimshėm tė votuesve.

Metodat e Hitlerit

Sė dyti, nazistėt pėrdorėn frikėsimin dhe teknika tė "zgjedhjes sė rreme". Votuesit ishin tė mobilizuar me njė kėrcėnim tė pushtetit komunist. Dy herė votuesit u mashtruan duke i dhėnė votat e tyre pėr NSDAP. Ata besonin se kishin zgjedhur socializmin patriotik (dhe jo nazizmin) ndaj Partisė Komuniste tė Gjermanisė (KPD). Sė treti, pėrveē teknikave zgjedhore dhe gėnjeshtrave, nazistėt pėrdornin presione tė drejtpėrdrejta terrori duke eleminuar konkurrentėt e tyre fizikisht nga lufta politike.

Ata vunė nė praktikė edhe provokime, duke pėrfshirė sulmin me zjarr mbi pallatin e Reichstag nė Berlin mė 27 shkurt 1933, njė muaj pasi Hitleri u emėrua Reichskancelar. Megjithatė, pavarėsisht nga tė gjitha truket dhe statagjemat, lufta kushtetuese e nazistėve pėr pushtet nuk ishte gjithmonė e suksesshme.

Nė kundėrshtim me mendimin e pėrgjithshėm, nazistėt nuk morėn shumicėn absolute nė parlamentin e ligjshėm dhe demokratik gjerman. Gjatė zgjedhjeve tė vitit 1930, NSDAP mori vendin e dytė me 18,3% tė votave; Partia Social Demokrate gjermane mori 24,5%; Komunistėt siguruan 13,1% tė votave.

Nė vitin 1932, Hitleri humbi zgjedhjet e Reichspresident ndaj Marshall Paul von Hindenburg. Nė 1932, socialistėt kombėtarė morėn shumicėn nė parlament me 37,4% tė votave, por edhe komunistėt pėrmirėsuan rezultatet e tyre. Nė tė njėjtin vit, Reichstag u shkarkua, dhe u mbajtėn zgjedhjet e reja. Nė kėto zgjedhje nazistėt morėn mė pak vota, 33.1%. Mė 30 janar 1933, Presidenti Hindenburg caktoi Hitlerin si kreu i qeverisė.

Si u zgjodh Hitleri

Hitleri u emėrua pėr shkak tė presionit tė elitės dhe qarqeve oligarke pėrfshirė edhe peticionet e profesorėve dhe prodhuesve gjermanė. Hitleri gjithashtu u ndihmua nga influenca personale e Goering i cili ishte mik me djalin e Hindenburgut dhe intrigat nė zyrat e ekzekutivit konservator, tė cilėt ishin duke shpresuar pėr tė formuar "ekuilibrin e pushtetit." Ata donin qė tė vendosnin Hitlerin si kre i qeverisė, dhe mė shumė pėr ta pėrdorur atė si njė kukull politik qė do tė mbulojnte veprimet e tyre.

Kjo do tė thotė se Hitleri ishte emėruar nėpėrmjet veprimeve burokratike, dhe jo nga vullneti i njerėzve. Mė 1 shkurt, Reichstag u hodh poshtė pėrsėri nga presidenti Hindenburg. Mė 4 shkurt, presidenti nėnshkroi njė dekret pėr "Mbrojtjen e popullit gjerman" (Verordnung zum deutschen Schutze des Volkes), duke kufizuar liritė e njerėzve.

Dy dekrete tė jashtėzakonshme janė lėshuar pas zjarrvėnies sė Reichstag. Midis tyre dekreti qė lejonte pėr mbrojtjen e popullit dhe shtetit dhe dekreti kundėr tradhėtisė sė popullit gjerman (Verordnung Verrat gegen jam hochverraeterische Volke deutschen und Umtriebe). Kėto dekrete bėnė tė ligjshme ndjekjen e kundėrshtarėve politike. Megjithatė, zgjedhjet e ardhshme tė mbajtura mė 5 mars, 1933, nuk i solli partisė shumicėn absolute nė Parlament.

Kthesa

"Demokracia" ndaloi kėtu. Nė mars, mandatet komunistėt u bėnė tė pavlefshme nga njė urdhėr administrativ i paligjshėm. Vetė deputetėt u vranė ose u arrestuan dhe dėrguar nė kampin e pėrqendrimit tė Dachau.

Mė 21 mars, i njohur si "Dita e Potsdam," njė konferencė pėrbėrėse e Reichstag-ut tė ri, e mbyllur edhe pėr socialdemokratėt, u mbajt nė njė kishė tė Potsdamit. Mė 22 qershor tė tė njėjtit vit, Partia Socialdemokrate gjermane u ndalua. "Ligji kundėr themelimit tė Partive" u lėshuar mė 14 korrik, 1933 (gegen Gesetz die Neubilding von Parteien).

Tė gjitha partitė, pėrveē NSDAP u hodhėn poshtė, dhe anėtarėsimi ose organizimi e njė partie tė re u anonēua si njė krim. Mė 12 nėntor, 1933, u mbajtėn zgjedhje tė reja tė cilat natyrisht u fitua nga NSDAP. As kėto zgjedhje dhe as referendumi i mbajtur mė 19 gusht, 1934, pėrsa i pėrket Hitlerit nė lidhje qė bashkon rolin e Reichspresident dhe Reichskancelar, ishin demokratike.

Plebishiti ishte thjesht funksional dhe kishte pėr qėllim pėr tė konfirmuar titullin e Fuehrer qė Hitleri mori mė 2 gusht, pas vdekjes sė Presidentit. Nė ditėn e referendumit, ushtria iu soll Hitlerit pėr njė betim besnikėrie, qė tregon qartė se vota nuk vendosi asgjė. Rezultatet ishin tė garantuara edhe sepse njerėzit jetonin nė frikė dhe terror, tė gjitha tė drejtat autonome tė tokave dhe komunat u hoqėn, dhe administrata u kontrollua plotėsisht.

Kampet e pėrqendrimit dhe burgjet politike ishin tė zėna me punė, ēdo opozitė u shkatėrrua, dhe fjala e lirė dhe takimet u ndaluan. Parlamenti gjerman gradualisht humbi fuqinė e tij kur Hitleri erdhi nė zyrė, dhe qė nga viti 1940 ajo u ndalua pėr tu mbledhur.

Historia e impenjimeve politike nga nazistėt tregon se sa e rrezikshme mund tė jetė manipulimi i opinionit publik. Shtrembėrimi i thelbit tė pushtetit tė popullit mund tė transformohet lehtė nė tė kundėrtėn e saj, nė njė tirani vrasėse.

Miti i Hitlerit


Njė nga mitet bashkėkohore tregon se Hitleri erdhi nė pushtet nė mėnyrė tė ligjshme dhe demokratike. Natyrisht, ky mit ėshtė pėrdorur si njė histori tmerri pėrpara ēdo zgjedhje. Nė realitet, ky afirmim ėshtė i rremė. Kjo pėrvojė historike dėshmon vetėm pėr rrezikshmėrinė e zgjedhjeve nė drejtim tė demokracisė formale sė bashku me praktikat e pandershme tė fushatave zgjedhore.

Adolf Hitler dhe partia e tij morėn pushtetin duke vėnė nė pėrdorim procedura komplekse, formalisht demokratike dhe teknika tė pista tė zgjedhjeve.

Ata pėrdoren “emergjenca” jokushtetuese, asgjėsimin e sistemit administrativ federal tė vendit, dhe, mbi tė gjitha, lojra dhe intriga nė zyrat e ekzekutivit. Fushata zgjedhore e kryer nga Partia Nacional Socialiste e Punėtorėve Gjermanė (NSDAP) nuk mundi ti shėrbente si njė shembull i politikės sė ligjshme dhe tė ndershme.
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  protoni prej 27.02.10 8:41

Me ze te larte thumbues se gjermanet ishin viktimizuar ne histori, shiqim te drejtperdrejt depertues qe nenshtronte masen, nen emrin e patriotizmit gjerman, nen kercenimin e drejtperdrejt se tradhetaret do te likuidoheshin dhe do te poshteroheshin, nen propaganden mitologjike se Ata ( Arianet) ishin te perzgjedhurit e perendise, hipnotizoj popullin gjerman per lufte, kunder tere botes demokratike te asaj kohe!
avatar
protoni

36


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Estilen prej 27.03.10 16:37

Baze Naziste ne Antraktide

Ja nje nga bazat naziste ne polin e jugut ku mund te jete strehuer Hitleri mbas perfundimit te Luftes se II boterore.
Ndiqeni kete video...


Estilen

847


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Sekretet e nazizmit

Mesazh  Kinich-Ahau prej 28.03.10 17:52

SEKRETET E NAZIZMIT

Hierarke me manine e te fshehtes. Teori fantastike mbi civilizime dhe pushtete te humbura. Keto jane komponentet me pak te njohur te Raihut te Trete.

Ceremoni naten me te gjate te vitit me 22 dhjetor, rite magjike, kerkime te civilizimeve te humbura, jane te shumta legjendat e erreta qe kane lindur vazhdimisht mbi Hitletin dhe nazizmin. Fillohet nga bindjet se Fyhreri ishte i poseduar nga djalli, e deri tek besimi se ai kishte pasur lidhje me jashtetokesoret. Interesi i disa hierarkeve per objekte “magjike” ka frymezuar filma si “Predatoret e arkes se humbur”. Por sa te verteta ka mbi lidhjet mes nazizmit dhe magjise?

Urdheri i Zi

Kulte te gjermaneve antike, ceremonite secrete dhe ritualet hyjnore ne te vertete nuk kane munguar. Por pothuaj te gjitha manifestimet e okultizmit nazist jane merite e nje njeriu te vetem: Henrik Himler, komandanti euforik i SS-ve, shume i dhene pas teorive te magjive dhe historive fantastike. “Himler ishte i bindur se ishte misherimi i mbretit gjerman Enrik”, shpjegon politologu Xhorxho Gali, autor i librit “Hitleri dhe nazizmi magjik”. “Donte te transformonte eliten e trupave te tij SS, ne nje Urdher te ri te Tempullareve”. Per kete arsye zgjodhi keshtjellen e Vevelsburgut duke u nisur nga perimetri ne formen e majes se shigjetes, per ta kthyer ne nje qender te shenjte ku te perqendronte eliten e SS-ve. Ketu, “luftetareve ariane” u mesohej perdorimi i nje shkrimi magjik i perdorur ne veri te Evropes: simboli i zgjedhur per SS-te ishte pikerisht simboli qe perfaqesonte fitoren (nje “S” e stilizuar). Ne Vevelsburg zhvilloheshin ceremoni te frymezuara nga kultet e gjermaneve. Gjate nates me te shkurter te vitit, solsticit te veres, SS-te i dedikonin festime ne pyll, Odinit, zotit te luftes. Gjate solsticit te dimrit, perseritej ceremonia e “ajrit mbytes”, e frymezuar nga rituale tibetiane: 12 zyrtare SS, digjnin flamuj antike te gjakosur dhe nga tymi nxirrnin parashikime dhe parandjenja.

Fe e re

Ne oborrin e Himlerit silleshin shpesh magjistare. Si per shembull keshilltari i tij Karl Maria Eiligut, qe thoshte se kishte nje memorie pre antike dhe se mbante mend jetet e tij te shkuara si udheheqes gjerman. “Himler u besonte me tere mend ketyre teorive”, thone studiuesit. Po Hitleri? “Ishte i magjepsur nga keto tema. Por mbi te gjitha donte t’i perdorte ne politike. Duke lene Himlerin te vepronte, synonte te krijonte nje fe naziste dhe ariane, neopagane, me mite dhe rituale te reja, qe do te zevendesonte fete e tjera tradicionale”.

Kerkimi i Graal-it

Himler, nderkohe nisi iniziativa nga me te pabesueshmet: qe nga kerkimi i objekteve magjike e deri dhe te qyteterimeve antike. I tille ishte per shembull misioni per te gjetur gjurme te Graal-it, simbol mistik kristian (ndoshta kupa ku u mblodh gjaku i Krishtit). Kerkimi i Graalit nga nazistet mundesoi dhe krijimin e nje “legjende te zeze”. Ka frymezuar madje dhe nje film, “Indiana Xhons dhe kryqezata e fundit”. Edhe ne kete rast, iniciativa ishte e Himlerit qe mbeshteti kerkimet e nje arkeologu te apsaionuar pas botes se te fshehtave dhe magjive, Otto Rahn. Anetar i SS-ve, Rahn e kerkonte Graal-in ne jug te Frances. Sipas teorise se tij Tempullaret e kishin gjetur ne Token e Shenjte dhe sjelle ketu. Zoteruesit dhe mbrojtesit e fundit te Graalit, sipas tij, kishin qene kataret, heretike te ndjekur nga kasha. Rahn eksploroi fortesen e tyre te fundit, keshtjellen e Montsegur. “Kerkonte thesaret e tyre dhe Graalin, por legjenda qe lidh kataret me Graalin, kishte filluar te qarkullonte vetem gjate viteve ‘900. Himler qe interesohej per te gjitha teorite dhe historite fantastike, u dha shume edhe pas teorive te Rahn-it”, shpjegon Introvinje. Qellimi perfundimtar? “Te nxirrte kataret, te persekutuar nga kisha romake, si mbrojtes te kristianizmit autentik, simbol i te cilit ishte Graali. Nje kristianizem arian, trashegimtare te te cilit ishin nazistet”, thote Gali. “Nga keto kerkime, u nis te flitej pas luftes”, vazhdon Introvinji. Keshtu u krijua

n historira plot fantazi. Per shembull, me kerkimin e Graalit u lidh edhe tragjedia e Oradour-sur-Glaine, ne France, ku SS-te kontrolluan te gjitha shtepite dhe vrane 642 banore. Ishte nje raprezalje mizore, qe ne te vertete ishte nje pergjigje ndaj aksioneve te partizaneve. Por zgjedhja e ketij fshati si objektiv hakmarrjeje ka bere qe te hidhet hipoteza se SS-te ishin ne kerkim te Graalit.

Qytete te varrosura

Nga ana tjeter eshte e vertete se emisaret e Rajhut kishin shkuar deri dhe ne majat me te larta te Tibetit, apo shkretetiren e Gobit. Pas ketyre ekspeditave serish qendronte Himler. Po kerkohej origjina e races ariane. Ne vitin 1934, Himler kontaktoi studiuesin Sven Hedin, i cili udhehoqi nje mission ne shkretetiren e Gobit (Mongoli), per te kerkuar gjurme te civilizimeve te lashta ariane. Ne vitin 1938, studiuesi Ernst Schafer mberriti ne Tibet dhe ekzaminoi indigjenet duke kerkuar tipare te races antike ariane, si dhe mblodhi nje sere legjendash te asaj zone.

Himler dhe ndjekesit e tij besonin se ne orient kishte dhe me teper se kaq: mbreteri te nendheshme te populluar nga “mjeshter te panjohur” qe zoteronin fuqi te jashtezakonshme. Teorite mbi keto qendra ishin te perhapura ne ate kohe. Personazhe te ndryshme (si parashikuesja Helena Blavatskij), duke perzier tradita budiste dhe teori te pabesueshme fantastike, flisnin per vende si Shamballah, ne shkretetiren e Gobit, ku jetonin mjeshtera te races ariane. Apo Agarthi, mbreteria e nendheshme e fshehur nen Himalaje, ku qeveriste mbreti i botes. “Nazistet perreth Himlerit, ishin te bindur se ekzistonin keto mbreteri dhe keta mjeshtera te panjohur. Dhe se mbreti i botes ishte arian”, thote Introvinje. Himler krijoi dhe Ahnenerbe, nje seksion i SS-ve per te bere kerkime mbi prehistorine e arianeve.

E djathta e fshehur

A u besonte ketyre teorive Adolf Hitleri? Pa dyshim ishte formuar ne grupet e te djathtes austriake dhe gjermane te kohes te gllaberuar nga ezoterizmi. “Ishte i interesuar per magjine dhe boten e te fshehtes, por nuk ka prova qe te flasin se besonte ne ekzistencen e fuqive paranormale te humbura. Ishte me shume i bindur se kishte nje te ardhme te vecante personale: te shkepuste Gjermanine nga erresira”, shpjegon Gali. “Ne formimin e tij fillestar, i nxjerre me pas ne plan te dyte, ishte i forte ndikimi i ambjenteve qe perzinin ezoterizmin, magjine, racizmin dhe antisemitizmin.”

Disa anetare te partise naziste rridhnin pikerisht nga nje shoqeri e ushqyer vazhdimisht nga keto diktrina: Thule. Virgjili fliste per “Thulen e fundit” per te treguar token e ekstremit verior. Per themeluesin e kesaj shoqerie, qe u krijua ne vitin 1918, Rudolf von Sebottendorf, Thule e fundit ishte Islanda, ku mendohej se ishin strehuar gjermant e fundit anetare te races superiore qe kishte dominuar boten. Nga Tibeti ne Islande, nazistet nuk kishin ide te qarta se ku t’i kerkonin paraardhesit e tyre ariane?

Sebottendorf u fliste anetareve te Thules per zotera me “gjak gjerman” dhe per “armikun e pafalshem Xhude”. Thule ne fakt rridhte nga nje shoqeri sekrete anti-Semite, i quajtur Urdheri i Gjermaneve. Anetaret merrni pjese ne rituale duke veshur tunika te bardha dhe helmeta. Objektivi ishte te luftoheshin hebrenjte. Nazistet e oreve te para ishin pikerisht anetare te shoqerise Thule, si dhe shume eksponente te partise DAP, Deutsche Arbeiterpartei, themeluar ne vitin 1919, ne te cilen hyri dhe Hitleri e qe me pas u shnderrua ne partine naziste ne vitet ’20. Hitleri vendosi dhe simbolin e partise se re: kryqin e thyer, qe ishte simboli i Thules. “Hitleri ishte prane shoqerise, por nuk ishte anetar”, thote Gali. “Por ne Thule bente pjese Rudolf Hess, delfini i Hitlerit”. Teper i afert me Hitlerin qe ne fillim, Hess ishte fanatik i botes se magjirave, i bindur se bente pjese ne rrethin e iniciatoreve.

Jo te gjithe u besojne

Duhet, megjithate, kujtuar se ketyre manive nuk u iu bashkangjiten disa persona kyc te Rajhut. “Perkundrazi, hierarket e tjere ishin skeptike”, sakteson Introvinje. Si per shembull mareshalli Hermann Goering, asistent i Hitlerit, Martin Bormann dhe ministri i propagandes Joseph Goebbels. Ne ditaret e tij ai shprehet keshtu per Hess-in: “Nje i luajtur si ai ishte zevendesi i Fyhrerit. Letrat e tij jane te mbushura me teori magjish dhe te fshehtash qe mezi pertypen”. Per Goebbels, astrologjia dhe ceremonite “gjermanike” ishin te vlefshme vetem si propagande.
avatar
Kinich-Ahau

32


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Neo prej 29.03.10 18:51

Projekti i Hitlerit pėr tė pushtuar Hėnėn

Tė gjithė e dimė se Hitleri donte tė pushtonte tė gjithė botėn, por pyetja qė lind sot, ėshtė a ia ka arritur tė pushtojė... Hėnėn.

Historianė gjermanė thonė se kjo mund tė jetė realizuar e madje-madje mund tė jetė i vetmi rast qė njeriu ka shkuar nė Hėnė, duke hedhur poshtė edhe Neil Armstrongun.

Nė antikitet, Hėna shihej si perėndi, si njė vend i paarritshėm nga njeriu dhe njė tokė, ku jetonin vetėm jashtėtokėsorėt. Nė kohėt moderne, arritja e njeriut nė Hėnė u kthye nė realitet, por ndoshta jo.

Teori tė ndryshme konspiracioni me tė dhėna tė rėndėsishme kanė dalė nė pah nė lidhje me satelitin e vetėm tė planetit tonė. A ka qenė Neil Armstrong nė Hėnė apo industria gjigande e filmit amerikan arriti tė prodhonte njė iluzion qė duron prej dhjetėra vjetėsh, thjesht dhe vetėm pėr tė treguar superioritet nė Luftėn e Ftohtė me Bashkimin Sovjetik?

Nė njė sondazh tė vitit 1978, njė nė tre amerikanė mendonte se plani i ecjes nė Hėnė ėshtė realizuar nė shkretėtirėn e Nevadės, nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, dhe se asnjėherė njerėzit nuk kanė arritur tė shkelin nė Hėnė. Gjithsesi, kjo teori kundėrshtohet sė tepėrmi nga NASA, e cila vazhdimisht ka siguruar se Neil Armstrong ka qenė njeriu i parė nė Hėnė.

Nga ana tjetėr, historianėt gjermanė pretendojnė se kanė gjetur materiale dhe fakte tė pakundėrshtueshme, tė cilat tregojnė ekzistencėn e njė baze nė Hėnė, tė ndėrtuar nga nazistėt nė vitin 1942, tė cilėt, sipas tyre, kanė qenė tė parėt qė kanė shkelur nė rėrėn e satelitit.

Teoria mė e pėrhapur pėr arritjen e njerėzve nė Hėnė pėrpara Neil Armstrongut ėshtė hedhur nga historiani dhe akademiku anglez, Viktor Feden, i cili nė njė libėr tė publikuar nė vitin 1988 ka pretenduar ekzistencėn e fakteve pėr uljen e njė anijeje kozmike nė Hėnė. Feden ka vėrtetuar deri mė sot vetėm prodhimin e pjatave fluturuese, tė cilat janė ndėrtuar nga gjermanėt qė prej vitit 1939 nė territorin e Nju Suabia nė Antarktidė.

Mė pas, Feden ka hedhur teorinė e fluturimeve hapėsinore dhe ndėrtimit tė njė qendre nė Hėnė, nė vitin 1942, nga nazistėt, tė cilėt pėrdornin njė teknologji mjaft tė pėrparuar. Nė njė intervistė tė dhėnė pėr ABC-nė nė vitin 1997, Feden u habit nga ēudia qė ngjalli pretendimi i tij te bashkėbiseduesit. “Nazistėt krijuan aeroplanėt modernė, krijuan qendrat e para bėrthamore.

Ēfarė ka pėr t’u habitur kjo qė them?”, - tha ai, duke ngjallur njė debat tė gjerė ndėrmjet akademikėve. I respektuar nė qarqet akademike tė Britanisė, teoria e Fedenit vazhdon tė konsiderohet si njė bazė qė ka nevojė pėr investigim.

Ana historike e teorisė nė fjalė, e cila sipas Fedenit ėshtė mbledhur nė Akademinė e Shkencave tė Berlinit, tregon se nazistėt u ulėn pėr herė tė parė nė Hėnė rreth fundvitit 1942, duke pėrdorur pjata fluturuese jashtatmosferike. Raketa “Mith” ishte rreth 15 metra e lartė dhe kishte njė diametėr prej 50 metrash, ndėrkohė qė nė tė pėrdorej turbina “Uallter”, e krijuar posaēėrisht pėr kėtė raketė.

Me zbritjen e tyre nė Hėnė, nazistėt vunė re diēka tė veēantė: Hėna ėshtė e mbuluar nga kratere dhe nga rėra, por nė tė ekzistonte pesha e gravitetit shumė herė mė e madhe sesa nė Tokė. Ky fakt, sipas Fedenit, nuk kundėrshton atė tė NASA-s, por thjesht tregon se Hėna, si njė satelit i Tokės, bie pre e njė bashkėveprimi ndėrmjet dy trupave qiellorė dhe si mė i vogli, normalisht ka njė gravitet mė tė madh.

Nė kėtė mėnyrė, nazistėt diku nga viti 1943 ndėrtuan njė bazė ajrore nė Hėnė dhe e quajtėn atė Suabia nė Hėnė, duke iu referuar jo vetėm vendit tė origjinės, por edhe Nju Suabias, tokės sė pushtuar nga gjermanėt nė vitin 1938 nė Antarktidė, ku ėshtė vėrtetuar ekzistenca e njė qendre tė vrojtimit hapėsinor si dhe eksperimente, tė cilat do tė bėheshin mė vonė baza e projekteve tė NASA-s pėr hapėsirėn.

Por me problemet e nazizmit nė Tokė, sipas Fedenit, tė gjitha kėto projekte u anuluan dhe baza nė Hėnė mbeti pa njeri. Fluturimi i fundit pėr nė bazėn nė fjalė, sipas Fedenit, i cili pretendon se i referohet Akademisė sė Shkencave tė Berlinit, ėshtė bėrė nė vitin 1944. Normalisht, historia e tij ka hasur kundėrshtime tė mėdha, kryesisht pėr sa i pėrket teknologjisė sė pėrdorur nga nazistėt pėr realizimin e kėtij projekti gjigand.

Mirėpo, mbėshtetėsit e kėsaj teorie iu referohen tė dhėnave tė mbledhura nga periudha e pasluftės nė Antarktidė, ku janė gjetur rrėnojat e qendrės hapėsinore naziste nė Nju Sabia, si edhe turbina e famshme “Uallter”, turbinė kjo qė u bė pararoja e anijeve kozmike tė Bashkimit Sovjetik dhe tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės.

Neil Armstrong ėshtė bėrė simboli i njeriut qė kaloi kufijtė e Tokės dhe arriti pėr herė tė parė tė shkelte nė “dhé” tė huaj, por nė vitin 1994, kjo do tė kundėrshtohej nė mėnyrė tė egėr nga njė numėr ish-funksionarėsh tė NASA-s dhe nga historianė tė ndryshėm nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės.

Gjithēka filloi pas publikimit tė Brian Oller-it me titull “Diēka nuk shkon mbarė”, ku ish-funksionari i NASA-s tregoi se filmimet nė Hėnė nuk ishin nė lidhje tė drejtpėrdrejtė, por u transmetuan pas disa ditėsh dhe se nė to pati ndėrhyrje tė shumta, sepse njė pjesė e tyre ishte dėmtuar.

Tė shtyrė nga kjo thėnie, filluan tė dilnin hamendėsime dhe tė dhėna tė ndryshme, qė kundėrshtonin uljen nė Hėnė tė Neil Armstrongut dhe kolegėve tė tij nė satelitin e Tokės. “Nė konkurrencėn e Luftės sė Ftohtė, pėr tė marrė pra merita pas daljes sė Juri Gagarinit nė hapėsirė, NASA planifikoi njė udhėtim pa njerėz nė bord tė “Apollo 8” nė Hėnė”, - thotė fizikani dhe ish-punonjėsi i NASA-s, Bart Sibrel.

Sipas tij, anija arriti rreth orbitės sė Hėnės, por nuk mundi tė ulej dhe u pėrplas me rėrėn e satelitit. Mirėpo, gjatė uljes sė dhunshme, anija kozmike arriti tė merrte disa fotografi tė Hėnės si edhe tė planetit tonė, tė cilat mė vonė do tė pėrdoreshin nga NASA pėr t’i bindur njerėzit se arriti tė ulte njė qenie tė gjallė aty.

Nė kėtė mėnyrė, sipas teorisė, Neil Armstrong nuk ėshtė ulur asnjėherė nė Hėnė, por thjesht ka kryer disa hapa nė shkretėtirėn e Nevadės, nė jugperėndim tė Shteteve tė Bashkuara, tė cilat u survejuan nga regjisorė tė Hollivudit. Nė kėtė teori pėrfshihet edhe parashikimi i Arthur Klark, tri vite pėrpara uljes sė Armstrongut nė Hėnė, i cili kishte thėnė se njė njeri do tė arrijė ta prekė shkretėtirėn e satelitit tė vetėm tė Tokės.

Kjo thėnie e ka kthyer Arthur Klarkun nė skenaristin e “Rėrės sė Nevadės”, siē quhet ulja e Armstrongut nė Hėnė nga kėta dyshues. “Tė ēosh anije nė Hėnė ėshtė diēka e thjeshtė, - kishin thėnė atėherė sovjetėt. - Tė ēosh njerėzit ėshtė pothuajse e pamundur”.

Kjo shprehje e shefit tė Shėrbimit Hapėsinor Rus kishte tė bėnte me fotografitė e treguara nga NASA, qė tregonin njė panoramė tė Tokės, tė cilat u bėnė edhe emblema e ekzistencės sė njeriut nė kėtė trup qiellor.

Njė tjetėr fakt qė e pėrforcon teorinė e kėtij grupimi dyshuesish ėshtė se pėrgjatė uljes sė “Apollo 11” nė Hėnė, shkretėtira e Nevadės u mbyll pėr njė periudhė mė tė gjatė se njė muaj. Sipas specialistėve, atė kohė shkretėtira u mbyll pėr arsye tė eksperimenteve bėrthamore dhe jo pėr ndonjė arsye tjetėr.

Gjithashtu, dyshuesit paraqesin si fakt tė pakundėrshtueshėm edhe shpejtėsinė e transmetimit tė zėrit tė Armstrongut nga Hėna nė Tokė. Sipas tyre, ėshtė e pamundur qė zėri nė Tokė tė arrijė pėr 4 sekonda, siē ėshtė nė sekuencat e filmuara, pasi shpejtėsia e zėrit do ta vononte atė tė paktėn 18 sekonda.

NASA i ka kundėrshtuar kėto teori, duke pėrmendur termin heretik e nė kėtė mėnyrė nuk ka pranuar tė japė asnjė shpjegim shkencor pėr argumentet e dyshuesve. Duhet theksuar se nė njė mėnyrė ose nė njė tjetėr, tė gjithė pjesėtarėt e grupit tė punės pėr pėrgatitjen e ekuipazhit tė “Apollo 11” vdiqėn brenda katėr javėsh nga ulja nė Hėnė e anijes kozmike
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1414


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Estilen prej 30.03.10 9:52

Projekti i Hitlerit pėr tė pushtuar Hėnėn

Nje teme shume e bukur por me shume pikpyetje brenda saj.

Themi me shume mistere sepse:
Thuhet qe nzistet kane qene te paret qe kane zbritur ne hene, nepermjet shpikjes se fameshme turbines 'Uallter'

Vetem ky fakt ve ne pikyetje si zbritjen e njeiut ne hene nga Apollo 11,po ashtu dhe dyshimet per fallsifikimet e Nasas ne eksplorimin e Henes.

Ne se vertete gjermanet nazist kne shpikur raketen e pare dhe me te kane eksploruar Henen,atehere pse duhet te vihet ne dyshim ulja e Apollo 11 ne truallin henor...kur dihet qe teknollogjia ka ardh duke u persosur..?

Dhe ne se trillohet per pushtimin e henes nga nazistet,a nuk e ve vertete ne dyshim dhe eksplorimin e Henes nga Nasa...?

Ndoshta nje dite faktet do flasin me shume se trillet.

Estilen

847


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Jon prej 25.05.10 23:44

Kulikov: Stalini dy herė pengoi vrasjen e Hitlerit

Bashkimi Sovjetik tė paktėn dy herė mund ta vriste Adolf Hitlerin, por Josif Stalini e ka penguar kėtė, duke u trembur nga paqja e Gjermanisė me aleatėt, - ka deklaruar ish ministri i policisė ruse, Anatolij Kulikov.

'Pak e dinė se qė nė vitin 1941, udhėheqja e BRSS-sė mori vendim pėr likuidimin e Hitlerit, - tha Kulikov nė njė konferencė kushtuar Luftės sė Dytė Botėrore, raporton Radio Evropa e Lirė.

Kulikov, i cili ka qenė ministėr i Mbrojtjes nė periudhėn 1995-1998, tha se Stalini papritmas e ka ndryshuar vendimin nė vitin 1943, nga droja se pas likuidimit tė Hitlerit, bashkėpunėtorėt e tij do tė konkludonin marrėveshje paqėsore me Britaninė dhe Shtetet e Bashkuara, pa pjesėmarrjen e Rusisė.

Sipas tij, mundėsia e dytė pėr likuidimin e Hitlerit, e cila ka pasur mjaft gjasa pėr sukses, ka qenė nė vitin 1944.

'Plani pėr likuidimin ishte ne fazen finale, gati per realizim. Por Stalini pėrsėri e anulloi ne momentin e fundit. Ishte pėrgatitur edhe njeriu pėr aksionin, i cili qėllimisht u ishte dorėzuar gjermanėve dhe kishte fituar besimin e tyre', - ka thėnė Kulikov.
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Misteret e Nazizmit

Mesazh  Estilen prej 21.06.10 17:29

Misteret e Nazizmit.



[color=Cyan]Hierarke me manine e te fshehtes. Teori fantastike mbi civilizime dhe pushtete te humbura. Keto jane komponentet me pak te njohur te Raihut te Trete.

Ceremoni naten me te gjate te vitit me 22 dhjetor, rite magjike, kerkime te civilizimeve te humbura, jane te shumta legjendat e erreta qe kane lindur vazhdimisht mbi Hitletin dhe nazizmin.

Fillohet nga bindjet se Fyhreri ishte i poseduar nga djalli, e deri tek besimi se ai kishte pasur lidhje me jashtetokesoret. Interesi i disa hierarkeve per objekte “magjike” ka frymezuar filma si “Predatoret e arkes se humbur”.
Por sa te verteta ka mbi lidhjet mes nazizmit dhe magjise?

Urdheri i Zi


Kulte te gjermaneve antike, ceremonite secrete dhe ritualet hyjnore ne te vertete nuk kane munguar. Por pothuaj te gjitha manifestimet e okultizmit nazist jane merite e nje njeriu te vetem:

Henrik Himler,komandanti euforik i SS-ve, shume i dhene pas teorive te magjive dhe historive fantastike. “Himler ishte i bindur se ishte misherimi i mbretit gjerman Enrik”, shpjegon politologu Xhorxho Gali, autor i librit “Hitleri dhe nazizmi magjik”.

[i] “Donte te transformonte eliten e trupave te tij SS, ne nje Urdher te ri te Tempullareve”.

Per kete arsye zgjodhi keshtjellen e Vevelsburgut duke u nisur nga perimetri ne formen e majes se shigjetes, per ta kthyer ne nje qender te shenjte ku te perqendronte eliten e SS-ve.

Ketu, “luftetareve ariane” u mesohej perdorimi i nje shkrimi magjik i perdorur ne veri te Evropes: simboli i zgjedhur per SS-te ishte pikerisht simboli qe perfaqesonte fitoren (nje “S” e stilizuar).

Ne Vevelsburg zhvilloheshin ceremoni te frymezuara nga kultet e gjermaneve. Gjate nates me te shkurter te vitit, solsticit te veres, SS-te i dedikonin festime ne pyll, Odinit, zotit te luftes.

Gjate solsticit te dimrit, perseritej ceremonia e “ajrit mbytes”, e frymezuar nga rituale tibetiane: 12 zyrtare SS, digjnin flamuj antike te gjakosur dhe nga tymi nxirrnin parashikime dhe parandjenja.

Fe e re.

Ne oborrin e Himlerit silleshin shpesh magjistare. Si per shembull keshilltari i tij Karl Maria Eiligut, qe thoshte se kishte nje memorie pre antike dhe se mbante mend jetet e tij te shkuara si udheheqes gjerman.

“Himler u besonte me tere mend ketyre teorive”, thone studiuesit. Po Hitleri? “Ishte i magjepsur nga keto tema. Por mbi te gjitha donte t’i perdorte ne politike.

[b]Duke lene Himlerin te vepronte, synonte te krijonte nje fe naziste dhe ariane, neopagane, me mite dhe rituale te reja, qe do te
zevendesonte fete e tjera tradicionale”.

Kerkimi i Graal-it


Himler, nderkohe nisi iniziativa nga me te pabesueshmet: qe nga kerkimi i objekteve magjike e deri dhe te qyteterimeve antike. I tille ishte per shembull misioni per te gjetur gjurme te Graal-it, simbol mistik kristian (ndoshta kupa ku u mblodh gjaku i Krishtit).

Kerkimi i Graalit nga nazistet mundesoi dhe krijimin e nje “legjende te zeze”. Ka frymezuar madje dhe nje film, “Indiana Xhons dhe kryqezata e fundit”. Edhe ne kete rast, iniciativa ishte e Himlerit qe mbeshteti kerkimet e nje arkeologu te apsaionuar pas botes se te fshehtave dhe magjive, Otto Rahn. Anetar i SS-ve, Rahn e kerkonte Graal-in ne jug te Frances.

Sipas teorise se tij Tempullaret e kishin gjetur ne Token e Shenjte dhe sjelle ketu. Zoteruesit dhe mbrojtesit e fundit te Graalit, sipas tij, kishin qene kataret, heretike te ndjekur nga kasha.

Rahn eksploroi fortesen e tyre te fundit, keshtjellen e Montsegur. “Kerkonte thesaret e tyre dhe Graalin, por legjenda qe lidh kataret me Graalin, kishte filluar te qarkullonte vetem gjate viteve ‘900. Himler qe interesohej per te gjitha teorite dhe historite fantastike, u dha shume edhe pas teorive te Rahn-it”, shpjegon Introvinje.

Qellimi perfundimtar?

“Te nxirrte kataret, te persekutuar nga kisha romake, si mbrojtes te kristianizmit autentik, simbol i te cilit ishte Graali. Nje kristianizem arian, trashegimtare te te cilit ishin nazistet”, thote Gali.

“Nga keto kerkime, u nis te flitej pas luftes”, vazhdon Introvinji. Keshtu u krijua

n historira plot fantazi. Per shembull, me kerkimin e Graalit u lidh edhe tragjedia e Oradour-sur-Glaine, ne France, ku SS-te kontrolluan te gjitha shtepite dhe vrane 642 banore.

Ishte nje raprezalje mizore, qe ne te vertete ishte nje pergjigje ndaj aksioneve te partizaneve. Por zgjedhja e ketij fshati si objektiv hakmarrjeje ka bere qe te hidhet hipoteza se SS-te ishin ne kerkim te Graalit.

Qytete te varrosura.


Nga ana tjeter eshte e vertete se emisaret e Rajhut kishin shkuar deri dhe ne majat me te larta te Tibetit, apo shkretetiren e Gobit. Pas ketyre ekspeditave serish qendronte Himler.

Po kerkohej origjina e races ariane. Ne vitin 1934, Himler kontaktoi studiuesin Sven Hedin, i cili udhehoqi nje mission ne shkretetiren e Gobit (Mongoli), per te kerkuar gjurme te civilizimeve te lashta ariane.

Ne vitin 1938, studiuesi Ernst Schafer mberriti ne Tibet dhe ekzaminoi indigjenet duke kerkuar tipare te races antike ariane, si dhe mblodhi nje sere legjendash te asaj zone.

Himler dhe ndjekesit e tij besonin se ne orient kishte dhe me teper se kaq: mbreteri te nendheshme te populluar nga “mjeshter te panjohur” qe zoteronin fuqi te jashtezakonshme.

Teorite mbi keto qendra ishin te perhapura ne ate kohe. Personazhe te ndryshme (si parashikuesja Helena Blavatskij), duke perzier tradita budiste dhe teori te pabesueshme fantastike, flisnin per vende si Shamballah, ne shkretetiren e Gobit, ku jetonin mjeshtera te races ariane.

Apo Agarthi, mbreteria e nendheshme e fshehur nen Himalaje, ku qeveriste mbreti i botes. “Nazistet perreth Himlerit, ishin te bindur se ekzistonin keto mbreteri dhe keta mjeshtera te panjohur. Dhe se mbreti i botes ishte arian”, thote Introvinje.

Himler krijoi dhe Ahnenerbe, nje seksion i SS-ve per te bere kerkime mbi prehistorine e arianeve.

E djathta e fshehur.

A u besonte ketyre teorive Adolf Hitleri?

Pa dyshim ishte formuar ne grupet e te djathtes austriake dhe gjermane te kohes te gllaberuar nga ezoterizmi. “Ishte i interesuar per magjine dhe boten e te fshehtes, por nuk ka prova qe te flasin se besonte ne ekzistencen e fuqive paranormale te humbura. Ishte me shume i bindur se kishte nje te ardhme te vecante personale: te shkepuste Gjermanine nga erresira”, shpjegon Gali.

“Ne formimin e tij fillestar, i nxjerre me pas ne plan te dyte, ishte i forte ndikimi i ambjenteve qe perzinin ezoterizmin, magjine, racizmin dhe antisemitizmin.”


Disa anetare te partise naziste rridhnin pikerisht nga nje shoqeri e ushqyer vazhdimisht nga keto doktrina: Thule. Virgjili fliste per “Thulen e fundit” per te treguar token e ekstremit verior.

Per themeluesin e kesaj shoqerie, qe u krijua ne vitin 1918, Rudolf von Sebottendorf, Thule e fundit ishte Islanda, ku mendohej se ishin strehuar gjermant e fundit anetare te races superiore qe kishte dominuar boten.

Nga Tibeti ne Islande, nazistet nuk kishin ide te qarta se ku t’i kerkonin paraardhesit e tyre ariane?

Sebottendorf u fliste anetareve te Thules per zotera me “gjak gjerman” dhe per “armikun e pafalshem Xhude”.

Thule ne fakt rridhte nga nje shoqeri sekrete anti-Semite, i quajtur Urdheri i Gjermaneve. Anetaret merrni pjese ne rituale duke veshur tunika te bardha dhe helmeta. Objektivi ishte te luftoheshin hebrenjte.

Nazistet e oreve te para ishin pikerisht anetare te shoqerise Thule, si dhe shume eksponente te partise DAP, Deutsche Arbeiterpartei, themeluar ne vitin 1919, ne te cilen hyri dhe Hitleri e qe me pas u shnderrua ne partine naziste ne vitet ’20.

Hitleri vendosi dhe simbolin e partise se re: kryqin e thyer, qe ishte simboli i Thules. “Hitleri ishte prane shoqerise, por nuk ishte anetar”, thote Gali. “Por ne Thule bente pjese Rudolf Hess, delfini i Hitlerit”.

Teper i afert me Hitlerin qe ne fillim, Hess ishte fanatik i botes se magjirave, i bindur se bente pjese ne rrethin e iniciatoreve.

Jo te gjithe u besojne


Duhet, megjithate, kujtuar se ketyre manive nuk u iu bashkangjiten disa persona kyc te Rajhut.“Perkundrazi, hierarket e tjere ishin skeptike”, sakteson Introvinje.

Si per shembull mareshalli Hermann Goering, asistent i Hitlerit, Martin Bormann dhe ministri i propagandes Joseph Goebbels.

Ne ditaret e tij ai shprehet keshtu per Hess-in: “Nje i luajtur si ai ishte zevendesi i Fyhrerit. Letrat e tij jane te mbushura me teori magjish dhe te fshehtash qe mezi pertypen”.

Per Goebbels, astrologjia dhe ceremonite “gjermanike” ishin te vlefshme vetem si propagande.

Estilen

847


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Jon prej 06.07.10 11:42

Fakte nga jeta e Hitlerit nė burg

Dalin nė dritė detaje se si Fyhreri i Gjermanisė merrte trajtim special nė qeli Adolf Hitler gėzonte trajtim tė veēantė kur ishte nė burg nė bitin 1924 dhe i lejohej tė priste qindra vizitorė – nganjėherė dhe i pambikėqyrur – pėrfshi kėtu dhe 30-40 vetė kur kishte ditėlindjen.

Detajet kanė dalė nga dokumentet e zyrtarėve tė burgut tė Mynihut, ku ai ka qėndruar.

500 faqe nga burgu Landsberg janė gjetur nga njė person nga Nurembergu, mes dokumenteve tė tė atit, i cili i kishte blerė ato nė njė treg vjeturinash, nė vitin 1970.

Personi, i ciil donte tė mbetej anonim tha se ato ishin tė futura mes njė dėngu librash tė Luftės I Botėrore qė kishte blerė i ati dhe se nuk e dinte se ē’ndodhej aty.

“Dokumentet duken origjinale, por duhet njė ekzaminim real pėr tė parė mė mirė”, tha njė specialist. Dokumentet do dalin nė ankand mė 2 korrik me ēmimin fillestar 25 mijė Euro.

Edhe pse vetėm njė prej letrave ėshtė firmosur nga Hitleri, ato ofrojnė njė dritare intriguese nė ditėt e fillimeve tė tij si lider nazist. Hitleri u burgos nė Landsberg pas pėrpjekjes sė tij tė dėshtuar pėr tė marrė fuqinė nė Munih.

Njė dekadė mė vonė, nė vitin 1993 nazistėt erdhėn nė pushtet nėpėrmjet zgjedhjeve. Otto Leybold, drejtori i burgut rrėfen nė kujtimet e tij se Hilteri ishte shumė i sjellshėm, i pėrulur e modest me tė gjithė, veēanėrisht me oficerėt.

Hitleri e kaloi pjesėn mė tė madhe tė kohės sė tij nė burg, duke detajuar idelogjinė e tij, ndėrkohė qė kur ishte jashtė burgut e kaloi kohėn duke menduar tė ndėrtonte bunkere tė fshehta.

Njė ndėr to ishte Akademia bunker qė gjendej e varrosur nė njė kodėr tė krijuar nga njeriu nė pjesėn perėndimore tė qytetit.

E projektuar nga arkitekti nazist, Albert Speer, bunkeri gjendet nė "Malin e Djallit", njė kodrinė me lartėsi 116 metra nė Berlin, e cila ėshtė ndėrtuar nga 25 metra kub rrėnoja tė kohės sė luftės.

Ndėrtesa e papėrfunduar, nė tė cilėn Adolf Hitler kishte vėnė gurin e themelit nė vitin 1937, ishte projektuar pėr t'u bėrė pjesė e kryeqytetit tė Perandorisė njė mijėvjeēare.

Por probleme "specifike tė luftės", sipas njė memorandumi nazist, bėnė qė puna tė ndalonte vetėm tre vite pas fillimit tė saj. Por historianėt kanė krijuar tashmė pamjet virtuale tė kėtij bunkeri gjigant, duke u bazuar nė tė dhėnat historike.

Sipas kėtyre pamjeve, Salla e Pritjeve, e ndėrtuar nė vitin 1936 nė kopshtin e Kancelarisė sė Rajhut tė Vjetėr, ėshtė ajo ēfarė mund tė shihej mbi tokė.

Bunkeri ndodhet pikėrisht mbi pistėn e vallėzimit nė Sallėn e Pritjeve. Muret e bunkerit rrethohen nga bodrumet e Sallės sė Pritjes, gjeneratori dhe filtrat e ajrimit.

Shkallėt e Kopshtit Dimėror tė bashkuara me Sallėn e Pritjes supozohej tė bashkonin apartamentin e Fyhrerit me bunkerin.

Dalja e emergjencės ndodhet nė pjesėn veriore tė bunkerit, ndėrkohė qė dhe njė dalje tjetėr mė e vogėl ėshtė e pozicionuar nė pjesėn perėndimore.

Pas luftės Pasi trupat britanike dėshtuan ta kthenin bunkerin shtabin e tyre tė pasluftės, vendi u zgjodh pėr tė hedhur mbeturinat e rrėnojave tė luftės nga qyteti i shkatėrruar.

Zona mė pas u mbulua nga bari, dhe asgjė nga bunkeri i famshėm s'do tė dukej. "Mali i Djallit", madje u kthye mė vonė njė vend tė preferuar pėr ski dhe piknikė familjarė.

Por ekzistencėn e kėtij bunkeri akademi s'e kishte harruar Shoqata e Botės sė Nėntokės sė Berlinit, e cila zbuloi dokumentet qė tregonin pėr akademinė. "Pjesa mė e madhe e fakultetit tė nėndheshėm duhet tė jetė akoma e padėmtuar, pavarėsisht pėrpjekjeve pėr ta hedhur nė erė.

Gjithashtu ne e dimė me siguri se nė brendėsi ėshtė dhe njė kompleks i plotė bunkerėsh", shprehet Dietmar Arnold, nga Shoqata e Nėntokės, e cila ka zbuluar 50 bunkerė nė ekzistencėn e saj 10-vjeēare.

Profili psikologjik i Hitlerit marrė nga ditari i njė mjeku

Diktatori e kishte zakon tė kafshonte thonjtė gjatė vakteve tė ushqimit dhe fėrkonte gishtin tregues tek mustaqet e tij.

Dokumentet sekrete nėnvizojnė se Hitleri i besonte propagandės sė Goebbels pėr tė dhe besonte me tė vėrtetė se ai ishte “gjeniu mė i madh ushtarak i tė gjitha kohėrave”.

Zbulimet e fundit dėshmojnė se Hitleri kishte “njė dell mazokizmi pasiv” nė marrėdhėniet e tij me femrat.

Rutina ditore e Fyhrerit dhe sjellja “e pagdhendur” regjistroheshin nė shėnime nga nazistėt e nivelit tė lartė, tė cilėt ia treguan kėto gjera njė agjenti britanik.

Dokumentet sekrete kanė dalė pėr herė tė parė pas 60 cjetėsh gjatė njė pastrimi tė shtėpisė sė njė agjenti britanik qė i kishte ruajtur.

Dokumenti ofron njė vėshtrim mahnitės nė jetėn e pėrditshme tė Hitlerit nė bunker dhe pėrmend dhe dyshimet pėr homoseksualitetin e tij dhe dashurinė pėr Rudolph Hess.

Nė ditar, ndėr tė tjera shkruhej, “...ai nuk pi duhan dhe duhani nė praninė e tij ėshtė rreptėsisht i ndaluar pasi ai ėshtė shumė i ndjeshėm pėr sa i pėrket laringitit”.

Sipas raportit sekret, bisedat nė tavolinėn e ngrėnies nė bunker kishin mbi Hitlerin atė efekt qė kishte muzika tek tė tjerėt dhe i stimulonin mendimet dhe e relaksonin.

Nė dokumentin sekret shkruhej: “Ai flet me njė zė baritoni tė butė, pa atė ngjirrjen e pakėndshme qė dėgjohet nė fjalimet e tij publike. Nė tavolinė dhe gjatė tė folurės ai shfaq shumė aspekte sjelljeje tė pagdhendur”

Nė raport thuhet, "Ai kafshon thonjtė gjatė gjithė kohės, fėrkon gishtin tregues tek mustaqet dhe mėnyrat e tij tė sjelljes nė tavolinė janė shumė shokuese”.

Dokumenti shkruan se Hitleri...”hante sasi tė mėdha keku dhe kjo ishte pėrgjegjėse pėr njė ērregullim nė organet e tretjes dhe zgjerimin e belit”.

Raporti shkruan, “Zėrat pėr homoseksualitetin e tij dhe fiksime tė tjera anormale janė thjesht llafe dhe asgjė tjetėr. Nėse ka pasur ndonjė anormalitet tek ai ėshtė thjesht njė dell mazokizmi nė marrėdhėniet me femrat”.

Nė lidhje me marrėdhėnien e Hitlerit me Rudolph Hess, i cili shkoi nė Skoci nė vitin 1941, nazisti qė ka dhėnė detajet pėr raportin thotė se Fyhrer s’ka pasur asnjėherė njė shok aq tė ngushtė. Ai shton: “Hitlerit i pėlqente tė fliste me tė si me njė vėlla”. Ai shton se pas arratisjes sė Hess nga Gjermani, Hitleri e duroi humbjen nė mėnyrė stoike.

Pėr sa u pėrket zhgėnjimeve tė Hitlerit nė raport thuhet se teknikat e Goebbels ishin aq efektive saqė “Hitleri u bė shumė i ndjeshėm ndaj kėsaj propagande. Ai nis tė besonte se ishte njė njeri me aftėsi tė jashtėzakonshme nė artin e luftės”.

Nė dokumentin qė do dalė nė ankand nė Britani shkruhet “Secret, Copy No 173” dhe gjithashtu shėnohet “Ky raport duhet shkatėrruar 48 orė brenda marrjes”, por mesa duket nuk ėshtė shkatėrruar.

Plani i Hitlerit

Adolf Hitler planifikonte tė krijonte njė Rend tė Ri, njė Evropė tė bashkuar qė udhėhequr nga nazistėt.

Nė Bashkimin Evropian, nazistėt supozohej tė shkatėrronin qytetet kryesore dhe tė reduktonin popullsinė, nė mėnyrė tė tillė qė Rusia tė bėhej e nėn-populluar, njė komb tėrėsisht bujqėsor qė mund tė kolonizohej nga popullsia e tepėrt e Gjermanisė.

Britania e Madhe do tė pushtohej dhe udhėhiqej dhe sundohej nga S.S. Col. Franz Six, lėvizja e parė e tė cilit do tė ishte arrestimi i 2300 figurave politike, fetare dhe liderėve intelektualė, duke filluar me Winston Churchill. Mė pas, tė gjithė meshkujt e moshės 17-45 vjeē do tė transferoheshin nė Evropėn kontinentale pėr tė punuar nė industrinė gjermane.

Hitleri dhe femrat

Eva Braun ka qenė e dashura thuajse zyrtare e Hitlerit dhe ajo qė njihej mė shumė si e tillė. Kur shteti vizitohej nga autoritete tė jashtme, ajo nuk lejohej tė rrinte nė dhomė.

Vetėm bashkėpunėtorėt e Hitlerit e dinin se ēfarė ndodhte. Njė tjetėr femėr e rėndėsishme nė jetėn e Hitlerit ishte nusja e djalit tė Vagnerit, sė cilės i propozoi disa herė pėr martesė, por mori refuzimin e saj.

Hitleri, i cili ishte i pasionuar pas Vagnerit u mahnit nga Winifred, kur e takoi nė njė koncert nė vitin 1925.

Ata lidhėn miqėsi dhe gjatė kohės qė ishte nė burg, ajo i dėrgoi atij letra qė ai i pėrdori pėr tė shkruar “Mein Kampf”. Pas vdekjes sė bashkėshortit tė saj Siegfried Vagner, Hitleri i propozoi asaj dy herė pėr martesė, por ajo nuk pranoi.

Eksperimentet

Ne tė gjithė kemi nė mendje njė imazh tė rolit tė shkencėtarėve nė Gjermaninė naziste: tė kėqij, figura tė fshehta laboratori, tė cilėt e kalonin kohėn duke kryer eksperimente tė tmerrshme dhe mė sė shumti pa kuptim tek njerėzit nė kampet e pėrqendrimit, thjesht pėr tė plotėsuar impulset e tyre tė egra, si dhe pėr tė krijuar armė tė shkatėrrimit nė masė pėr Hitlerin.

Dr. Josef Mengele e konsideronte veten si njė shkencėtar normal, zhvillonte seminare pėr tė diskutuar eksperimentet e tij, merrte fonde nga instituti “Kaiser Wilhelm” nė Berlin dhe i raportonte rregullisht mėsuesit tė tij, shkencėtarit tė njohur, Otmar von Verschuer.

Studimet e Mengele nė Aushivc dėshmojnė sesi punonte sistemi i tij. Eksperimentet e tij kishin synim tė ishin kontribut pėr doktoraturėn e tij tė dytė “Habilitation”, nė tė cilėn duhej tė kualifikoheshin gjithė akademikėt gjermanė, pėr t’u kualifikuar pėr tė dhėnė mėsim nė universitet.

Nėn udhėheqjen e Verschuer, ai zgjidhte binjakė nga hebrenjtė qė mbėrrinin nė kamp dhe u injektonte atyre kimikate tė ndryshme, pėr tė parė nėse ato reagonin ndryshe. Ai grumbullonte tė burgosurit me cene fizike, pėr tė hetuar nėse kushtet e tyre mundtė ishin tė trashėgueshme.

Ai trajtonte romėt dhe fėmijėt e tjerė pėr sėmundje qė kishin lidhje me urinė, duke pėrdorur vitamina dhe substanca tė tjera, pėr tė parė nėse kishte ndryshime tė trashėgueshme nė reagimin e tyre ndaj terapisė.

Puna e Mengele-s ishte thjesht kėrkim i pastėr, pa asnjė aplikim praktik. Ai mori famėn e tij tė keqe nga prirja pėr tė vrarė subjektet e tij nėn rrethana tė caktuara, si pėr shembull pėr tė zgjidhur njė argument mbi diagnozėn, vriste pacientin dhe kryente autopsinė.

Sidoqoftė, shumė tė mbijetuar e mbajnė mend atė, jo pėr eksperimentet, sa pėr sjelljen e tij brutale dhe tė pamėshirshme nė kampin e spitali, ku shpeshherė ai i dėrgonte tė sėmurėt nė dhomėn e gazit.

Por Mengele ishte vetėm njė prej shkencėtarėve nė Gjermaninė naziste, tė cilėt kryenin eksperimente tė tilla nė subjekte njerėzore, kundėr vullnetit tė tyre. Karl Gebhard dhe Fritz Fischer u injektonin femrave tė burgosura nė kampin “Ravensbruck” mikrobe tė dėmshme.

Ato testonin ilaēet e reja tek tė burgosurit, duke prezantuar rezultatet nė konferenca shkencore. Shumė projekte tė tilla krijoheshin si njė kontribut praktik nė orvatjet pėr luftė tė Gjermanisė.

Nė njė sėrė kampesh, doktorėt SS pėrdornin tė burgosurit pėr tė testuar trajtime pėr plagosje nė luftė, duke u prerė pulpat e kėmbėve dhe duke u qepur copa xhami apo druri me baktere nė plagė, nganjėherė duke i tharmuar kockat e tė burgosurve me ēekiē, pėr tė krijuar njė efekt mė real; edhe nė kėtė rast, rezultatet prezantoheshin nė konferenca shkencore.

Mbase, pėrdoruesi mė i zellshėm i trupave njerėzorė pėr eksperimente ishte doktori i ri SS, Sigmund Rascher, i cili pėrdorte tė burgosurit nė kampin “Dachau” pėr tė testuar reagimin e trupit tė njeriut ndaj uljes sė shpejtė tė presionit dhe mungesės sė oksigjenit, nė njė pėrpjekje pėr tė ndihmuar pilotėt e detyruar tė hidheshin me parashuta nga avionėt nė lartėsi tė mėdha.

Ai i quante disa prej sesioneve tė eksperimenteve tė tij “eksperimente terminale”. Ai maste kohėn qė i duhej subjekteve tė tij pėr tė vdekur, teksa u thithej ajri gradualisht.
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Zattoo prej 24.08.10 12:51

Hitleri me prejardhje hebrenje

Analiza e ADN-sė ka zbuluar se Adolf Hitleri ka origjinė hebreje dhe zezake, pikėrisht dy grupimet, tė cilat i ka urryer mė sė shumti gjatė jetės sė tij.

Revista belge ‘Knack’ argumenton se analiza ėshtė bėrė nė bazė tė ADN-sė nga tre tė afėrmit e Hitlerit, qė jetojnė nė SHBA dhe njė tė afėrmi ne Austri.

Me analiza paralele ėshtė konstatuar se kromozomi Y ėshtė identik dhe se grupi i kromozomeve “E1b1b” ėshtė i rrallė jo vetėm nė Gjermani, por nė tė gjithė Evropėn Perėndimore.

Zakonisht ky grup mund tė gjendet nė Maroko, Algjeri, Libi dhe Tunizi, si dhe tek hebrenjtė.

Ronny Dekort, njė ekspert nė fushėn e gjenetikės, beson se ėshtė ky njė rezultat mjaft i ēuditshėm dhe se ėshtė e mundur qė Hitleri tė ketė origjinė nga Afrika Veriore.
avatar
Zattoo

627


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Equinox prej 10.04.11 1:26

Sipas te dhenat te FBI-se Hitleri thuhet se ka ikur ne bord te nje nendetese ( dy nendetese dhe 50 njerez te ekuipazhit) dhe eshte strehuar ne Argjentine, i ndihmuar nga zyrtare argjentinas !

Ketu e keni dokumenti e FBI-se rreth Hitlerit:
http://vault.fbi.gov/adolf-hitler/adolf-hitler-part-01-of-04/view
avatar
Equinox

220


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Jon prej 25.05.11 22:12

Hitleri stėrviste qentė pėr tė folur!



Adolf Hitler u pėrpoq tė fitonte Luftėn e Dytė Botėrore, me njė ushtri qensh qė flisnin.

Ky zbulim ėshtė bėrė nga Dr. Jan Bondeson, njė lektor nė Universitetin e Mjekėsisė sė Cardiffit, nė librin e tij “Amazing Dogs”.

Hitleri besonte se qentė ishin po aq inteligjentė sa njerėzit dhe shpresonte qė ata tė mėsonin tė komunikonin me gjeneralėt e SS.

Ai ngriti njė shkollė qė do t’i mėsonte qenve tė flisnin dhe tė lexonin dhe mė pas t’i vendoste nė kampet e pėrqendrimit, si roje, duke lejuar qė ushtarėt tė pėrqendroheshin vetėm tek lufta.

“Nė kohėn e luftės ka pasur disa eksperimente tė jashtėzakonshme qė janė bėrė lidhur me komunikimin qen-njeri. Gjithsesi, nuk ka asnjė provė qė kėto eksperimente kanė ēuar nė rezultate konkrete”, shprehet Dr. Bondeson, 49 vjeē.
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Luli prej 28.06.11 1:03

Publikohet njė letėr e Hitlerit

Njė organizatė hebraike e tė drejtave tė njeriut ka gjetur njė letėr tė shkruajtur nga Adolf Hitleri qė tregon se ai kishte vėnė nė shėnjestėr largimin e hebrenjėve nga Gjermania para se tė vinte nė pushtet.

Sipas Zėrit tė Amerikės, letra ishte shkruar nė vitin 1919, kur Adolf Hitleri ishte 30 vjeē dhe i lidhur me njė njėsi propagandash nė ushtrinė gjermane qė ishte pėrgjegjėse pėr edukimin politik tė ushtarėve tė ēmobilizuar.

Gjermania kishte filluar tė rimėkėmbej pas humbjes nė Luftėn e Parė Botėrore. Komandanti i Adolf Hitlerit, kapiteni Karl Majer ishte pyetur tė bėnte njė vlerėsim tė rolit tė hebrenjėve nė shoqėrinė gjermane, dhe ai e ngarkoi me kėtė detyrė pikėrisht Adolf Hitlerin.

Rabini Marvin Hie, themelues dhe dekan i Qendrės Uisentel, thotė se letra ofron njė pėrshkrim tė qartė tė mendimeve tė hershme tė Hitlerit

“…Bėhet fjalė pėr sllogane tradicionale se hebrenjtė janė pėrgjegjės pėr gjithė tė kėqijat, por pjesa e pabesueshme e letrės ėshtė paragrafi ku ai shkruan se ēfarė duhet bėrė rreth kėsaj ēėshtje. Dhe ai thotė se unė nuk dua njė anti-semitizėm emocional, i cili do tė lejonte sulmet kundėr hebrenjve. Ne duhet tė kemi njė anti-semitizėm intelektual.

Ne duhet tė organizojmė njė program tė pamėshirshėm qeveritar. Qėllimi pėrfundimtar i politikės duhet tė jetė largimi i plotė i hebrenjėve”.

Rabini Hier thotė se 20 vite mė vonė, Hitleri ishte nė pozitė pėr tė zbatuar atė qė kishte shkruar, madje nė njė mėnyrė mė brutale se sa pėrshkruhet nė letrėn e tij. Qeveria naziste nė mėnyrė sistematike ka vrarė mė shumė se 6 milionė hebrenjė nė atė qė tani njihet si Holokaust.

Qendra Uisental pėr herė tė parė mėsoi pėr kėtė letėr nė vitin 1988, pas vėrtetimit tė nėnshkrimit tė Hitlerit. Por shtrohet pyetja se si njė ushtar i nivelit tė ulėt ka patur qasje nė njė makinė shkrimi kur ato kushtonin shumė shtrenjtė.

Zyrtarėt e Qendrės thonė se pas daljes nė dritė tė mė shumė informacioneve, pėrfshirė rolin e Hitlerit nė njėsinė e propagandės, u bė e qartė se letra ishte autentike. Nė atė kohė, letrėn e bleu njė koleksionist privat. Kur u hodh nė treg pėrsėri kėtė vit, Qendra Uisental mblodhi fonde me vlerė 150 mijė dollarė pėr ta blerė atė.

Rabini Hier thotė se dokumenti i hedh poshtė mendimin se Hitleri i ka marrė idetė anti-semitike nga kolegėt e tij nazistė. Nė vend tė kėsaj, letra e udhėheqėsit nazist pėrshkruan se strategjia e tij raciste ishte nė qendėr tė mendimit tė tij tė hershėm.

“Njė nga gjėrat e para qė ai bėri pasi u bė kancelar ishte largimi i hebrenjėve nga shoqėria, heqjen e tė drejtave tė tyre pėrfshirė shtetėsinė, mos lejimin e martesave tė tyre me gjermanėt, dhe hap pas hapi ai lėvizi drejt pikės pėrfundimtare tė planit tė tij. Pas konferencės Uansi ata planifikuan shfarosjen e tė gjithė popullit hebraik. Pra, ky ėshtė njė dokument magjepsės qė ne e kemi bėrė tė hapur pėr publikun”.

Letra do tė vendoset nė Muzeun e Tolerancės tė Qendrės Uisental nė muajin gusht. Kjo ekspozitė interaktive do tė tregojė letrėn nė kontekst tė ngjarjeve qė sollėn nė pushtet Hitlerin dhe ekzekutimin e politikave tė tij kundėr hebrenjėve.

Ka edhe njė shtojcė nė kėtė tregim. Karl Mayr, oficeri gjerman qė i ka kėrkuar Hitlerit tė shkruante letrėn rreth hebrenjėve tė Gjermanisė, u bė kundėrshtar i Hitlerit. Pas ngritjes sė Hitlerit nė pushtet, oficeri Mayr u arratis nė Francė.

Nė vitin 1941, pasi gjermanėt pushtuan Francėn, ai publikoi njė artikull tė panėnshkruar nė gjuhėn angleze, nė njė shtėpi botuese amerikane, duke hedhur poshtė politikat e Hitlerit. Ai u arrestua dhe mė vonė vdiq nė kampin famėkeq tė pėrqėndrimit Buhenvald.
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

884


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Hitleri sajoi vetėvrasjen, iku nė Argjentinė

Mesazh  Androo prej 19.10.11 13:07

Hitleri sajoi vetėvrasjen, iku nė Argjentinė



Adolf Hitleri nuk ka bėrė vetėvrasje, por ka jetuar nė Argjentinė deri nė vdekjen e tij tė natyrshme, kėshtu pohohet nė librin mė tė ri kushtuar udhėheqėsit nazist.

Gazetarėt britanik Jerald Williams dhe Simon Dunstan pohojnė se kanė grumbulluar dėshmi tė shumta, sipas tė cilave Hitleri ka pritur pleqėrinė dhe ka vdekur nė Amerikėn Jugore.

Hitleri, sipas tyre, me bashkėshorten e tij Eva Braun ka ikur nė Argjentinė nė vitin 1945, ku ka jetuar edhe 17 vjet , ndėrsa ka vdekur nė vitin 1962.

Me tė kanė qenė bashkė edhe dy vajzat e tij .

Deri tani thuhej se Hitleri ka kryer vetėvrasje nė vitin 1945, ndėrsa tani ky fakt vihet nė dyshim pas pohimeve tė dy gazetarėve britanik .

“Nuk kishim pėr qėllim tė shkruanim libėr tė ri por faktet dhe dėshmitė e reja rreth ikjes sė Hitlerit ishin shumė tė forta qė ti injoronim” , ka deklaruar gazetari Williams, duke shtuar se nuk kanė ekzistuar dėshmi tė ekspertėve pėr vetėvrasjen e Hitlerit.

Dėshmitė e reja pėr Hitlerin janė publikuar nė librin "Ujku i pėrhimėt - Ikja e Adolf Hitlerit".

/ekspress/
avatar
Androo

254


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

ahahhaahha

Mesazh  Ushtari i krishtit prej 19.10.11 20:20

ore hitleri vrau veten ate e vertetojne deshmitaret ce ja dogjen trupin
avatar
Ushtari i krishtit

176


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Zattoo prej 31.10.11 14:19

Ditėt e fundit tė Hitlerit
"Verzioni zyrtar" ?!

Pas kthesės sė bujshme tė 9 qershorit 1945, krejt tė burgosurit qė kishin lidhje me Bunkerin e Kancelarisė u transferuan nga Gjermania nė Rusi.

Nė fund tė gushtit kishin mbėrritur tė gjithė. Dėshmitarėt, qė mė parė qenė tė burgosur tė ushtrisė sovjetike, tani u klasifikuan si tė burgosur politikė dhe si tė tillė u pėrqendruan nė burgun e Lubiankės nė Moskė, por pa asnjė mundėsi komunikimi midis tyre. Qenė Baur e Ratenhuber, Mengerhauzen, Ektman, Linge, Gunshe dhe disa tė tjerė, tė njohur me emrin "Grupi i Kancelarisė". Nė verėn e vitit 1946, grupi u grumbullua papritmas dhe, pa kurrfarė shpjegimi, hipi nė njė tren dhe mė pas nė aeroplan. Kur po uleshin panė se ndodheshin nė Berlin.

U ēuan drejt Kancelarisė, ku morėn urdhrin qė tė pėrsėrisnin nė vend sekuencėn origjinale tė vdekjes sė Hitlerit dhe tė groposjes sė trupit tė djegur. Paraqitja makabre u duk mė sė fundi se i bindi rusėt. Nė njė moment, ndėrsa gjendeshin akoma nė Berlin, sovjetikėt i premtuan Baurit e tė tjerėve deri dhe se do t'i tregonin mbeturinat e Hitlerit, por premtimin nuk e mbajtėn.

Mė pas, tė sigurtė pėr konkluzionet, rusėt i hynė punės pėr zhdukjen e provave. I kthyen pėrsėri nė Rusi dėshmitarėt dhe i shpėrndanė nėpėr burgje tė ndryshme, disa nė Siberi, tė tjerėt nė Urale; shkatėrruan Kancelarinė, hodhėn nė erė Bunkerin dhe, pėrsa i pėrket kufomės sė Hitlerit, qė vetė ai kishte dashur me ēdo mėnyrė t'ua fshihte armiqve tė tij nga frika se mos e telendisnin, tani armiqtė e tij, pasi e patėn identifikuar, vendosėn qė t'ua fshihnin gjermanėve nga frika se mos e nderonin.

Tre vjet mė pas, njė tė burgosuri gjerman tė transferuar nga Uralet nė Lubianka iu kėrkua nėse ishte nė gjendje tė njihte nė fotografi trupat gjysėm tė karbonizuar tė Hitlerit dhe Eva Braunit.

Ai u pėrgjigj se nuk mund tė jepte njė pėrgjigje tė sigurtė: mund ta bėnte veē po tė shikonte vetė trupat. "Atėherė nuk beson qė kufomat tė ndodhen nė Moskė", e pyeti kush po e hetonte. I burgosuri konfirmoi se nuk e besonte. "Trupi i Hitlerit", iu pėrgjigjėn, "ėshtė mirė nė duart tona se nėn Portat e Bradenburgut nė Berlin. Tė vdekurit mund tė jenė mė tė rrezikshėm se tė gjallėt".
Sikur Frederiku i Madh tė mos ishte varrosur solemnisht nė Potsdam, populli gjermanik nuk do tė kishte ndėrmarrė kaq shumė luftėra nė dy shekujt e fundit. Gjermanėve u pėlqejnė martirėt!.

Por kėtė martir nuk do ta kishin. Pavarėsisht elementėve tė rinj qė e kanė ndryshuar kuadrin e situatės, vėzhgimi im origjinal mbetet i vlefshėm: "Ashtu si Alariku, i groposur fshehurazi nė shtratin e Busentos, edhe kamzhiku modern i njerėzimit gjendet tani i sigurtė nga ēdo zbulim i pakėndshėm".

Vdekja e Hitlerit

Edhe sikur tė ishin informuar pėr poshtėrimin me tė cilėn kufomat e Musolinit dhe tė dashurės sė tij, varur pėr kėmbėsh sė bashku me ato tė hierarkėve tė tjerė, qenė akoma tė ekspozuar nė njė shesh tė Milanos, Hitleri dhe Eva Brauni nuk do tė kishin bėrė gjė tjetėr veēse do tė pėrsėrisnin urdhrat qė kishin nisur: trupat e tyre do tė duhej tė asgjėsoheshin "nė mėnyrė qė asgjė mos tė mbetej". "Nuk dua tė bie nė duart e njė armiku qė ka nevojė pėr njė spektakėl tė ri pėr tė tėrhequr masat e tij histerike". Por ėshtė pak u mundshme qė tė kenė qenė informuar pėr tė gjitha hollėsitė.

Megjithatė, fati i despotėve tė mundur ka qenė gjithmonė pakashumė i njėjtė dhe Hitleri, i cili kishte varur nė njė ēengel kasapi me dorėn e tij njė feldmareshall, nuk kishte nevojė pėr shembuj tė vjetėr historikė, as pėr nxitje tė reja e dramatike pėr tė imagjinuar fatin qė ndodhta do t'i takonte kufomės sė tij, kurdo qė tė vinte ai.

Pasdite, Hitleri vrau qenin e tij tė preferuar, Blondin, njė qen i racės alzaciane. Profesor Hase, qė kishte qenė mjeku i tij dhe qė gjatė kėsaj periudhe kuronte tė plagosurit nė klinikėn e tij tė Berlinit, erdhi apostafat nė bunker pėr ta helmuar.

Dy qentė e tjerė tė oborrit u vranė me tė shtėna pistolete nga kapteri qė i kishte pasur nėn kujdes deri mė atėhere. Pas kėsaj, Hitleri u dha kapsula helmi sekretareve tė tij pėr t'i kapėrdirė nė rast ekstrem. Deklaroi se i vinte keq qė nuk mund t'u jepte njė dhuratė mė tė mirė lamtumire, qė do tė kishte qenė shumė mė i lumtur sikur gjeneralėt e tij tė kishin qenė si to.

Nė mbrėmje, ndėrsa miqtė e dy vendstrehimeve tė tjera ndodheshin ulur nė tavolinė nė korridorin e Bunkerit tė sipėrm, njė roje SS ua ndėrpreu darkėn atyre pėr t'i informuar se Fyhreri kishte shfaqur dėshirėn tė ndahej nga zonjat dhe se askush nuk duhej tė shkonte nė shtrat pėrpara se tė merrte njė urdhėr tė tillė. Urdhėrat erdhėn nė dy e gjysėm tė natės.

Tė gjithė u thirrėn me telefon dhe u mblodhėn sėrish nė korridorin kryesor tė Bunkerit tė sipėrm. Gjithsej, burra e gra, qenė nja 20 vetė. Kur u mblodhėn, nga pjesa e poshtme e Bunkerit tė sipėrm, u shfaq Hitleri nė shoqėrinė e Bormanit. Shikimi i tij ishte i pėrhumbur dhe sytė e tij shkėlqenin nė atė mėnyrė tė ēuditshme qė Hana Reiē (pilote kolaudatore) e kishte konstatuar.

Disa prej dėshmitarėve kanė arritur deri aty sa tė deklarojnė se kishte marrė drogė, por ky shpjegim nuk ėshtė i domosdoshėm, po tė shohėsh qė edhe nė rrethana tė tjera ai ishte shfaqur nė kushte tė tilla. Nė heshtje, pėrshkoi korridorin duke u shtrėguar dorėn tė gjitha grave.

Disa i pėshpėritėn diēka, por ai ose nuk iu pėrgjigj ose u mėrmėriti fraza tė palexueshme. Me sa duket, atė ditė riti i shtrėngimit tė duarve nė heshtje ishte bėrė rregull. Pasi u largua ai, pjesėmarrėsit nė skenėn e ēuditshme do tė qėndroni aty edhe pėr disa kohė duke diskutuar nėnkuptimin e saj. Tė gjithė ranė dakord duke thėnė se ajo ēka kishte ndodhur mund tė nėnkuptonte vetėm njė gjė: Fyhreri do tė vriste veten.

Por atėherė u verifikua njė fakt i papritur. U duk sikur me kėtė banorėt e Bunkerėt u ēliruan prej njė preokupimi tė rėndė. Shtrigani i tmerrshėm, tirani qė gjatė atyre ditėve i kishte nėnshtruar ndaj njė presioni kaq melodramatik, po pėrgatitej tė shkonte dhe pėr njė ēast tė shkurtėr, nė pritje tė asaj qė do tė ndodhte mė pas, ata do tė ishin tė ēliruar nė vetvete... Nė njė lokal tė Kancelarisė ku ushtarėt kishin mensėn, po kėrcehej.

Lajmi i vetėvrasjes iminente u pėrhap me shpejtėsi, por askujt nuk i shkonte ndėrmend ta ndėrpriste kėtė manifestim. Nga Fyhrerbunkeri u rekomandua qė tė ishin mė pak tė zhurmshėm, por vallėzimi vazhdoi.

Njė rrobaqepės qė ishte punėsuar pranė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Fyhrerit dhe qė gjendej atėherė nė Kancelari me tė gjithė tė tjerėt, pati surprizėn qė tė ndjente t'i binte me pėrzemėrsi nė shpatulla, me njė familjaritet demokratik, Brigadenfyhreri Ratenhuber, njė hierark i lartė i SS-ve.

Nė hierarkinė e ngurtė qė kishte dominuar deri nė atė ēast, rrobaqepėsi u ndje i ēorientuar. "Ishte hera e parė qė njė gjeneral mė thoshte 'mirėmbrėma'", tregoi ai. "Vura re se mėnyra e trajtimit kishte ndryshuar krejtėsisht".

Mė pas, nga njėri prej shėrbyesve u mėsua arsyeja e kėsaj pėrzemėrsie tė pazakontė: Hitleri u kishte thėnė lamtumirė tė gjithėve dhe ndodhej nė pragun e vetėvrasjes. Pak gjėra arrijnė t'i heqin dallimet klasore sesa rreziku i pėrbashkėt dhe shpresa pėr njė shpėtim tė pėrbashkėt. Me t'u gdhirė dita, gjeneralėt arritėn si zakonisht nė Bunker me raportet e tyre ushtarake.

Brigadenfyhreri Mohnke, komandanti i Kancelarisė, lajmėroi njė pėrmirėsim tė lehtė: Shlezisher Banhofi ishte rimarė. Por nė mesditė lajmet u bėnė pėrsėri tė kėqija: tuneli i Vosshtrasesh, afėr Kancelarisė, ishte pjesėrisht i okupuar, gjithė Tiergarteni ishte marrė, trupat ruse kishin zėnė Postdamer Placin dhe urėn e Veidendamerit.

Hitleri i priti kėto buletine pa shfaqur ndonjė shenjė emocioni. Nga ora dy e drekės hėngri drekėn. Eva Brauni nuk ishte: ose nuk kishte uri, ose hėngri e vetme nė dhomėn e saj. Hitleri, siē bėnte zakonisht kur mungonte ajo, e hėngri drekėn sė bashku me dy sekretaret e tij dhe me kuzhinieren. Bashkėbisedimi u zhvillua normalisht. Fyhreri qėndroi i qetė dhe nuk foli pėr ndėrmendėsitė e tij, por sakaq tė gjitha pėrgatitjet qenė bėrė.

Nė mėngjes, rojet kishin marrė urdhėrin qė t'i tėrhiqnin menjėherė racionet e tyre tė pėrditshme, pasi pėr tė gjithė pjesėn tjetėr tė ditės nuk do tė mund tė kalonin mė nėpėr korridorin e Bunkerit tė poshtėm; rreth orės sė drekės, adjutanti i Hitlerit pėr SS-ėt, Shturmbanfyhreri Oto Gunshe, urdhėroi oficerin e ngarkuar me transportin, qė ishte edhe shofer, Shturmbanfyhrerin Erik Kempka, qė tė ēonte nė kopshtin e Kancelarisė 200 litra benzinė.

Kempka kundėrshtoi duke thėnė se ishte mjaft e vėshtirė tė gjehej njė sasi e tillė benzine, por dėgjoi qė t'i vinte pėrgjigjja se duhej ta bėnte njė gjė tė tillė me ēdo kusht. Sė fundi arriti tė grumbullonte 180 litra dhe, tė futura nėpėr bidona 100 litėrshe, i ēoi nė kopsht tė mbajtur nga katėr veta, tė cilėt i kanė vendosur pranė daljes sė sigurisė.

Njė rojeje qė u kėrkoi shpjegime, ata iu pėrgjigjėn se shėrbente pėr impiantin e ventilimit. Roja kundėrshtoi me dyshim qė impianti tė funksiononte me benzinė. Nė kėtė ēast u shfaq shėrbėtori personal i Hitlerit, Hajnc Linge, i cili e qetėsoi rojen dhe largoi njerėzit pak mė vonė, tė gjithė rojet, pėrveē atyre tė shėrbimit, morėn urdhėrin qė tė largoheshin nga Kancelaria. Me kėtė kėrkohej qė tė evitoheshin vėzhguesit e rastėsishėm tė skenės pėrfundimtare.

Ndėrkohė Hitleri, qė kishte mbaruar sė ngrėni dhe lėnė tė lirė miqtė, ishte tėrhequr nė dhomat e tij. Pas disa kohe doli sėrish, i shoqėruar nga Eva Brauni dhe atėherė u zhvillua njė ceremoni tjetėr lamtumire.

Ishin tė pranishėm Gėbelsi dhe Bormani me Burgdorfin (adjutanti i tij personal), Krebsi (gjeneral, ish-atashe ushtarak nė Moskė, njė nga tė paktit njerėz tė pėrqafuar nė publik prej Stalinit), Hevel, Nojman, Vos, Ratenhuber, Hėgl (tė gjithė ushtarakė SS-ė), Gunshe, Linge dhe katėr gra: Frau Kristian, Frau Junge, Frolajn Kryger dhe Frolajn Manciali. E shoqja e Gėbelsit nuk ishte e pranishme: nė ankth pėr vdekjen iminente tė fėmijėve, kaloi tė gjithė ditėn nė dhomėn e tyre. Hitleri dhe Eva Brauni u shtrėnguan dorėn tė gjithėve dhe u larguan.

Tė gjithė u lanė tė lirė, pėrveē "priftėrinjve tė mėdhenj" dhe tė tjerė, puna e tė cilėve ishte e domosdoshme. Ata pritėn nė korridor. Dėgjuan njė tė shtėnė tė izoluar pistolete. Pas njė hezitimi tė shpejtė, u futėn nė dhomė. Hitleri shtrihej mbi divan i mbuluar nė gjak.

Kishte qėlluar nė gojė. Edhe Eva Brauni ndodhej e vdekur mbi divan. Kishte nė krah njė pistoletė, por qė nuk e kishte pėrdorur. Ishte helmuar. Ishte ora 15 e 30. Pak mė vonė, Artur Aksman, kreu i Hitlerjugendit (rinisė hitleriane) arriti nė Bunker.

Kishte mbėrritur shumė vonė pėr ceremoninė e lamtumirės, por u pranua nė apartamentin privat qė tė shikonte kufomat. I shqyrtoi dhe u ndal nė dhomė duke biseduar me Gėbelsin. Mė pas Gėbelsi doli dhe Aksmani mbeti pėr pak kohė vetėm. Jashtė, nė Bunker, po pėrgatitej riti pėrfundimtar: funerali viking. Pasi e kishte ēuar benzinėn nė kopsht, Kempka e arriti Bunkerin nėpėrmjet kalimit nėntokėsor qė lidhte zyrėn e tij nė Herman Gėrnigshtrase me zyrat e Kancelarisė. "Shefi vdiq!". Me kėto fjalė ai u pėrshėndet nga Gunshe.

Pikėrisht nė kėtė ēast porta e dhomės sė Hitlerit u hap, kėshtu qė dhe Kempka mundi tė asistojė nė atė ēka ndodhi mė pas. Ndėrsa Aksmani meditonte midis dy kufomave, dy njerėz tė SS-ve, njėri prej tė cilėve ishte shėrbėtori i Hitlerit, Linge, kishin hyrė nė dhomė.

E mblodhėn trupin e pajetė tė Fyhrerit me njė kuvertė, i mbuluan kokėn e pėrgjakur dhe e vendosėn nė korridor, ku vėzhgues tė tjerė mund ta njihnin lehtėsisht prej ēorapeve tė tij karakteristike tė errėta. Pastaj, dy oficerė tė tjerė tė SS-ve e transportuan kufomėn nėpėr katėr palėt e shkallėve qė tė ēonin nė daljen e emergjencės dhe dolėn nė kopsht.

Bormani hyri nė dhomė, mori trupin e Eva Braunit (vdekja e saj kishte qenė me pak gjak, kėshtu qė nuk kishte nevojė pėr kuvertė) e nxori nė korridor dhe ia besoi Kempkas, qė nga ana e tij e ēoi deri nė kėmbėt e shkallėve. Aty ajo u mor nga Gunshe, i cili ia dorėzoi nė fund njė oficeri tė tretė tė SS-ve, i cili e nxorri jashtė nė kopsht.

Pėr siguri mė tė madhe, porta tjetėr qė vinte nė komunikim Bunkerin me Kancelarinė, pse jo dhe portat qė nga Kancelaria hapeshin mbi kopsht, qenė mbyllur me ngut, me qėllim qė tė shmangnin ardhjen e ēfarėdo tė paftuari.

Por masat e ekzagjeruara nganjėherė janė tė dėmshme dhe prodhojnė efekte tė kundėrta. Efekti i drejtpėrdrejtė i kėtyre qe qė dy persona tė paautorizuar tė asistonin gjatė skenės.

Erik Mansfeld, njė nga rojet qė ndodheshin me shėrbim nė kullėn prej betoni nė cepin e Bunkerit, nė ajrin sulfuroz dhe opak kishte vėrejtur kėto lėvizje tė dyshimta njerėzish dhe dėgjuar pėrplasje tė pėrsėritura dyersh. Ndjeu pėr detyrė tė hetonte dhe zbriti nga kulla, iu shmang cepit pėr tė parė se ēfarė po ndodhte. U ndesh kėshtu me njė kortezh funebėr qė po dilte pikėrisht nė ato ēaste.

Dy oficerė SS ndodheshin nė krye duke transportuar njė trup tė mbėshtjellė me kuvertė, nga e cila dukeshin dy kėmbė me ēorape tė errėta. Pasonte njė oficer tjetėr me njė trup lehtėsisht tė identifikueshėm me atė tė Eva Braunit dhe pastaj vinin radhė Borman, Burgdorf, Gėbels, Gunshe, Linge dhe Kempka. Gunshe e urdhėroi Mansfeldin tė largohej menjėherė dhe roja, pasi ka parė atė spektakėl interesant e tė ndaluar, u kthye nė kullėn e tij tė vrojtimit. Pas kėsaj ndėrprerjeje, riti rifillloi pėrsėri, tė dy kufomat u vendosėn njėri pėrkrah tjetėrit, pak larg nga portiku nė tė cilėn hapej dalja e emergjencės.

Dhe mbi ta u derdh benzina. Njė bombardim rus e bėri ceremoninė mė tė keqe dhe tė rrezikshme, kėshtu qė tė gjithė kėrkuan shpėtim nėn portik. Gunshe lagu me benzinė njė shkop, e ndezi dhe e hodhi mbi kufomat. Menjėherė ato u pushtuan nga flakėt.

Tė pranishmit morėn pozicion gatitu dhe bėnė pėrshėndetjen e njohur hitleriane; mė pas u kthyen nė Bunker, ku dhe u shpėrndanė. Gunshe ua pėrshkroi mė vonė spektaklin njerėzve qė nuk kishin qenė. Tha se pamja e trupit tė Hitlerit qė digjej kishte qenė eksperienca mė e tmerrshme e jetės sė tij.
avatar
Zattoo

627


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Luli prej 17.12.11 13:08

Hitleri nuk ishte dhe aq i keq

Austriakėt kanė mbetur tė shokuar nga njė anketė e re qė ka zbuluar se njė nė dhjetė tė rinj mendojnė se Adolf Hitler nuk ishte aq i keq dhe se bėri disa gjėra tė mira.

Shumė prej tyre janė kundėr emigrantėve dhe kundėr tė huajve, edhe pse ka vite qė nė shkollė marrin leksione multikulturore.

Gazeta Kurier i ka quajtur pėrfundimet e kėtij sondazhi si frikėsuese. Anketa mori nė pyetje tė rinjtė nga mosha 16-19 vjeē. Njė nė katėr prej tyre mendonte se nė vend ka shumė turq.

“Tė rinj, tė hapur, tolerant? Ideali pėr njė gjeneratė te re dhe mendjehapur mbetet vetėm njė iluzion,” shkruan gazeta austriake Standard. Ndėrkohė tė rinjtė vijojnė njėsoj si nė vitet ‘20-‘30 tė shekullit tė shkuar tė mendojnė se hebrenjtė kanė shumė pushtet nė ekonominė botėrore. /tema/
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

884


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Odin prej 07.01.12 22:20

Vetėvrasja e Hitlerit e sajuar - u arratis dhe jetoi nė Argjentinė

Adolf Hitler ka sajur vetėvrasjen e tij, ndėrsa ka ikur nė Argjentinė ku ka jetuar derisa ka ndėrruar jetė nė moshė tė vonė. Kjo bėhet e ditur nga disa tė dhėna tė reja tė publikuara nė “Grey Wolf: The Escape Of Adolf”.

Autorėt besonjė se provat e vetėvrasjes sė tiranit janė me tė meta. Ata besojnė se ai nė fakt ėshtė arratisur nė vitin 1945 pėr tė filluar njė jetė tė re me gruan e tij Eva Braun. Por kėto pretendime janė hedhur poshte si “qesharake” nga historiani Guy Walters.



Fluturimi i Hitler dhe Braun nga Berlini ėshtė detajuar nga autorėt britanikė Williams Gerrard dhe Simon Dunstan nė librin e tyre tė ri. Ata refuzojnė pikėpamjen qe pranohet gjerėsisht qė Fuhrer qėlloi veten nė bunkerin e Berlinit mė 30 prill 1945 dhe Braun kreu vetėvrasje duke marrė cianur.

Nė vend tė kėtij versioni, ata pohojnė se ka prova qė sugjerojnė qė ēifti shpėtoi nė fund tė Luftės sė Dytė Botėrore, duke nisur njė jetė tė re nė njė enklavė naziste-fashiste tė kontrolluar nė Argjentinė.

Madje ata shkojnė dhe mė tej kur thonė se cifti kishte dy vajza para se Hitleri tė vdiste nė vitin 1962 nė moshėn 73 vjeccare.

Williams, historian dhe gazetar qė ka shkruar gjerėsisht rreth Luftės sė Dytė Botėrore, tha pėr Sky News: “Ne nuk duam tė rishkruajmė historinė, por tė dhėnat qė kemi zbuluar nė lidhje me arratisjen e Adolf Hitlerit janė shumė tė mėdha pėr t’u injoruar”. “Nuk ka prova mjeko-ligjore pėr tė, apo vdekjen e Eva Braun, ndėrsa historitė nga dėshmitarėt okularė pėr mbijetesėn e tyre tė vazhdueshme nė Argjentinė janė bindėse.”



Libri gjithashtu thotė se zyrtarėt amerikanė tė zbulimit pretendohet se ishin pjesėmarrės nė ikjen e tyre, nė kėmbim tė qasjes ndaj teknologjive tė luftės tė zhvilluara nga nazistėt.

Libri gjithashtu thotė se pjesėt e kafkės qė mendohet tė jenė ato tė Hitlerit dhe qė mbahen aktualisht nga rusėt nė fakt janė ato tė njė gruaje tė re nėn moshėn 40 vjeē. Hitleri ishte 56 kur ai vdiq.

Williams tha se ai dhe Dunstan, autor, krijues filmash dhe fotograf, i specializuar nė historinė ushtarake, kanė kryer studimin e tyre nė terren nė Argjentinė, duke intervistuar dėshmitarėt okularė pėr praninė e Hitlerit atje. “Vetėm tani qė Argjentina ėshtė mė shumė njė demokraci e lulėzuar, historitė e vėrteta kanė filluar tė dalin nė dritė”.

Sipas tij, “dy dėshmitarė okularė marrė kėrcėnime me vdekje nga persona tė panjohur, pasi kanė punuar nė kėtė libėr.”

Por pretendimet e bujshme janė quajtur qesharake nga historianėt, duke pėrfshirė Walters, i cili ka studiuar gjerėsisht Gjermaninė naziste dhe ka shkruar njė seri librash pėr luftėn.

Ai etiketoi idenė se Hitleri jetonte nė Amerikėn e Jugut deri nė 1960, si “mė tė keq e kėtij lloji nė histori” qė u mbėshtetet nė “burime sekondare tė dyshimta”.

Walters pranoi se autorėt kanė tė drejtė kur thonė se kafka e marrė nga rusėt nuk ishte ajo e Hitlerit, kjo pasi nė atė bunker kishte shumė njerėz. Por ideja qė Hitler kishte ikur nė Argjentinė, sipas tij, nuk qėndron.

Rochus Misch, 94 vjec, ish operator nė radio i Hitlerit dhe i mbijetuari i fundit i bunkerit tė Berlinit, thotė ai pa trupat e “shefit” dhe Eva Braun me sytė e tij. “Unė isha nė dhomėn ngjitur, kur ai qėlloi veten. Unė nuk e dėgjova tė shtėnėn, por pashė trupin e tij kur dera u hap. “Unė pashė Hitlerin ra me kokėn mbi tryezė. Pashė Eva Braun tė vdekur, ulur nė cep tė divanit, me kokėn e saj tė kthyer nga Hitleri dhe gjunjėt e mbledhur deri nė gjoks”. Historianėt e mbajnė atė si njė burim i besueshėm dhe ai ėshtė autor i njė libri, i botuar disa vite mė parė, i quajtur Dėshmitari i fundit.

Por, Williams dhe Dunstan pretendojnė se njė trup i dyfishtė zuri vendin e atij tė Hitlerit dhe njė aktore qėndroi pėr Eva Braun mė 27 prill. Kėshtu, qė tė dy ishin nė gjendje tė largoheshin nga Berlini, tė udhėtojnė nė Tonder nė Danimarkė para se tė kthehej pėr tė Travemunde nė Gjermani.

Prej kėtu, ata fluturuan nė njė bazė ushtarake nė Reus, nė jug tė Barcelonės, para se gjenerali Franko tė furnizonte njė avion pėr t’i marrė ata tė Fuerteventura nė ishujt Kanarie. Mė pas nė Mar de Plata.

Libri pėrfshin gjithashtu dėshmi nga piloti qė supozohet qė coi Hitlerin dhe Eva Braun nga Berlini pėr nė Mar Del Plata nė bregdetin argjentinas. Kėtu thonė se jetonin nė njė shtėpi prej druri nė njė fshat tė largėt ku mbijetuan, falė arit tė plaēkitur dhe stolive. Libri citon njė numėr burimesh, tė tilla si kuzhinierėt dhe mjekėt.

Por kjo nuk ėshtė hera e parė qė thuhet se Hitleri ėshtė larguar nė Argjentinė. Autori Abel Basti pohoi tė njėjtėn gjė nė vitin 2003 nė librin e tij. Ai tha se Hitleri dhe Braun u larguan pėr nė brigjet e Argjentinės nė bordin e njė nėndetėse dhe jetuan pėr shumė vite nė afėrsi tė San Carlos de Bariloche, njė vend turistik dhe vend skish rreth 1,000 kilometra nė jugperėndim tė Buenos Aires.

Ai pohoi se Ranch Incalco, i vendosur nė Villa la Angostura nė brigjet e liqenit Nahuel Huapi, ishte streha e zgjedhur nga nazistėt argjentinas pėr tė fshehur ēiftin. I vendosur nė mes tė njė pylli me pisha, vendi mund tė arrihej vetėm me anije ose hidroplan, dhe i pėrkiste biznesmenit argjentinas Jorge Antonio, njė nga miqtė mė tė besuar tė treherė tė zgjedhurit president, Perón Juan Domingo.



avatar
Odin

527


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

hitleri

Mesazh  Ushtari i krishtit prej 08.01.12 18:10

per pak e mori boten adolfi thjesht e pengoj moti i acarte ne rusi e vetmja arsye perse ushtria naziste pesoi humbje ishte nga kushtet atmosferike
avatar
Ushtari i krishtit

176


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Odin prej 20.02.12 20:11

Hitleri ka patur njė djalė ?



Njė revistė ne Paris ka ngjallur debate, duke bere njė akuzė tė bujshme nė lidhje me Adolf Hitlerin: Ai paska qene babai i njė djali ngjizur me njė adoleshente franceze, ndėrsa ai ishte njė ushtar nė Luftėn e Parė Botėrore.

Detajet i mesuam nga The Telegraph: Emri i djalit ėshtė Jean-Marie Loret, dhe ai vdiq nė vitin 1985 dhe se ka takuar asnjėherė babain e tij. Ai nė fakt, luftoi kundėr forcave naziste nė Luften e Dytė Botėrore. Nėna e tij biologjike, Charlotte Lobjoie, ishte 16 kur u perfshi ne nje marredhenie me Hitlerin e ri, i cili ishte nė largim.

Loret e ka treguar historinė e tij publikisht edhe me pare, ai edhe shkroi njė libėr tė quajtur "Emri i babait tuaj eshte Hitler", i cili tani ėshtė duke u ri-botuar.

Sipas librit, Hitleri nuk e pranoi djalin e tij, edhe pse ai u mbajt nė kontakt me Lobjoie gjatė viteve.

Revista Parisiene Lepoint paraqet shumė dėshmi rrethanore: Burrat kanė tė njėjtin grup tė gjakut, ushtria gjermane dha zarfe parash pėr Lobjoie nė Luftėn e Dytė Botėrore dhe disa piktura te nėnshkruara nga Hitleri janė gjetur nė papafingon e saj pas vdekjes, etj.

Raporti i revistės ėshtė ketu dhe pse ėshtė nė frėngjisht, por tė paktėn mund tė shihni fotot e Hitlerit dhe Loret krahė-per-krah. The Telegraph sheh njė "ngjashmėri tė habitshme", qė ėshtė per t'u diskutuar. (Por mustaqet patjetėr qe duken njėsoj.)
avatar
Odin

527


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Debat per Botimin e Librit Main Kamph Te Adolf Hitlerit

Mesazh  Ushtari i krishtit prej 21.03.12 22:19

Debat per Botimin e Librit Main Kamph Te Adolf Hitlerit



Ministria e Kulturės pritet tė ngrejė njė grup pune lidhur me ndalimin ose jo tė botimit nė shqip tė “Majn Kamf” tė Adolf Hitler. Siē pohon pėr “Vizion Plus”, Ermir Nika, drejtues i Drejtorisė sė Librit nė kėtė Ministri, kjo ėshtė njė situatė e paprecedent.

Edhe pse ne ligjin mbi librin thuhet se botime te tilla mund te pengohen ne rast se pėrbejnė vepėr penale, duke te ēuar kėshtu tek neni 265 i Kodit Penal, i cili dėnon me gjoba ose burg autoret e shkrimeve me pėrmbajtje raciale, nacionaliste apo fetare, Ministria nuk e ka te qarte se si duhet te veproje.

Pėr publicistin Piro Misha, botimi ne shqip i pamfletit politik qe solli Holokaustin duhet pare ne aspektin e te drejtave te autorit dhe ne kaosin qe ekziston ne tregun shqiptar te librit.

Misha thotė se njė vit me pare, ne shqip ėshtė publikuar Protokolli i Pleqve te Sionit, libri famėkeq Antisemit, por gjithashtu edhe te tjera botime te ngjashme, te cilat madje janė rekomanduar edhe ne shkolla.

Ndėrsa, studiuesja e letėrsisė Dhurata Shehri, e cila i referohet eksperiencės botėrore dhe debatit te gjere publik te “Majn Kamf” te Hitlerit, shprehet se shoqėria shqiptare nuk ėshtė ende gati pėr kėtė botim. Njė dite me pare, “Vizion Plus”, publikoi lajmin e botimit te “Majn Kamf” ne shqip nga botuesi Beqir Haluli, i cili u shpreh se vendosi ta sjelle kėtė libėr pasi shqiptaret duhet te njohin ēmendurinė e fashizmit. Lajmi dhe polemikat qe ai pritej te shkaktonte gjeten menjėherė jehone ne shtypin e te hėnės.

“Mein Kamf” konsiderohet traktati politik i diktatorit me te egėr Adolf Hitler, i shkruar nga ky i fundit ne kohen kur ndodhej ne burg, pas njė tentative te dėshtuar pėr te rrezuar qeverinė gjermane ne vitin 1924. Kjo vepėr trajton ne thelb superioritetin e racės ariane dhe urrejtjen pėr popullin hebre, qe ne atė periudhe mbante jo pak poste te rėndėsishme ne administratėn gjermane.

Ne Gjermani, ribotimi i kėtij libri ėshtė i ndaluar, pas mendohet se ai mund te nxisė neonazistet, mendim ky qe ėshtė rrezuar nga pjesa me e madhe e kritikeve. “Mein Kamf” ėshtė renditur nder 10 librat qe tronditen boten nga revista on-line “Listever
avatar
Ushtari i krishtit

176


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Zattoo prej 24.03.12 11:01

E vėrteta e ndėrtuesit tė raketave tė Hitlerit



Triumfi mė i madh nė historinė e teknikės i pėrket atij. Ai ka fituar garėn mė tė ethshme dhe mė tė gjatė tė tė gjitha kohėrave, garėn pėr hapėsirėn. Bėhet fjalė pėr Wernher von Braun. Ai lindi mė 23 mars, 100 vjet mė parė.

Fisniku gjerman ndėrtoi raketat Saturn, qė dėrguan mes viteve 1969 dhe 1972 astronautėt amerikanė nė Hėnė.

Sovjetikėt, deri nė atė kohė rivalėt mė tė ashpėr, nuk ia dolėn. SHBA arriti nė kėtė mėnyrė tė gjunjėzojė Bashkimin Sovjetik.

Michael Griffin, ish- drejtor i NASA-s, thotė: “Ėshtė e qartė, Shtetet e Bashkuara nuk do kishin shkuar kurrė nė hėnė po tė mos ishte pėr ekipin e Wernher von Braun”.

Kapsulat Apollo mund t’i ndėrtonte kushdo, por ishin raketat Saturn tė Braun qė mundėsuan uljen nė Hėnė. Vetėm njė skuadėr qė kishte eksperiencė dhjetėravjeēare nė kėtė fushė mund tė bėnte tė mundur diēka tė tillė. Raketa Saturn ishte 111 metėr e lartė.

“Akoma nuk kemi diēka mė tė mirė,” thotė ish- shefi i NASA-s. “Nėse do kishim sėrish atė ekip, tani do ishim nė Mars”.

Eksperiencė dhjetravjeēare? Sigurisht qė ish- shefi i NASA-s flet pėr karrierėn e hershme tė Braun. Ai punoi pėr tė ndėrtuar raketėn V2, qė Hitleri do e hidhte mbi Londėr.

Pėr ndėrtimin e tyre nė fakt u vranė mė shumė njerėz sesa nga goditjet e tyre. 12 mijė njerėz vdiqėn gjatė kėsaj kohe. Njė e vėrtetė e hidhur qė zotėrinjtė e kollarisur tė viteve ’60 nė SHBA e mbajtėn nė hije.

Menjėherė pas luftės, ai bashkė me ekipin e tij me mbi 100 persona u largua pėr nė SHBA. Aty bėnė realitet thėnien e Kenedit se shumė shpejt SHBA-tė do dėrgonin njeriun e parė nė Hėnė.

Buzz Aldrin, astronauti qė u ul nė Hėnė mė 20 korrik 1969 tha se triumfi amerikan ishte njė goditje fatale pėr Bashkimin Sovjetik.

I lindur nė Prusi, djali i njė ish- ministri tė Republikės sė Vajmarit, vdiq nė moshėn 65 vjeēare.
avatar
Zattoo

627


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Hitleri ka patur njė djalė

Mesazh  Ushtari i krishtit prej 24.03.12 19:32

e pabesueshme qe fyhreri paska patur femije po ku i dihet ???? po e lejme si nje mister
avatar
Ushtari i krishtit

176


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Odin prej 07.04.12 19:49

Eksperimentet qė u kryen me urdhėr tė Hitlerit



Ne tė gjithė kemi nė mendje njė imazh tė rolit tė shkencėtarėve nė Gjermaninė naziste: tė kėqij, figura tė fshehta laboratori, tė cilėt e kalonin kohėn duke kryer eksperimente tė tmerrshme dhe mė sė shumti pa kuptim tek njerėzit nė kampet e pėrqendrimit, thjesht pėr tė plotėsuar impulset e tyre tė egra, si dhe pėr tė krijuar armė tė shkatėrrimit nė masė pėr Hitlerin.

Dr. Josef Mengele e konsideronte veten si njė shkencėtar normal, zhvillonte seminare pėr tė diskutuar eksperimentet e tij, merrte fonde nga instituti “Kaiser Wilhelm” nė Berlin dhe i raportonte rregullisht mėsuesit tė tij, shkencėtarit tė njohur, Otmar von Verschuer.

Studimet e Mengele nė Aushivc dėshmojnė sesi punonte sistemi i tij. Eksperimentet e tij kishin synim tė ishin kontribut pėr doktoraturėn e tij tė dytė “Habilitation”, nė tė cilėn duhej tė kualifikoheshin gjithė akademikėt gjermanė, pėr t’u kualifikuar pėr tė dhėnė mėsim nė universitet. Nėn udhėheqjen e Verschuer, ai zgjidhte binjakė nga hebrenjtė qė mbėrrinin nė kamp dhe u injektonte atyre kimikate tė ndryshme, pėr tė parė nėse ato reagonin ndryshe.

Ai grumbullonte tė burgosurit me cene fizike, pėr tė hetuar nėse kushtet e tyre mundtė ishin tė trashėgueshme. Ai trajtonte romėt dhe fėmijėt e tjerė pėr sėmundje qė kishin lidhje me urinė, duke pėrdorur vitamina dhe substanca tė tjera, pėr tė parė nėse kishte ndryshime tė trashėgueshme nė reagimin e tyre ndaj terapisė.

Puna e Mengele-s ishte thjesht kėrkim i pastėr, pa asnjė aplikim praktik. Ai mori famėn e tij tė keqe nga prirja pėr tė vrarė subjektet e tij nėn rrethana tė caktuara, si pėr shembull pėr tė zgjidhur njė argument mbi diagnozėn, vriste pacientin dhe kryente autopsinė. Sidoqoftė, shumė tė mbijetuar e mbajnė mend atė, jo pėr eksperimentet, sa pėr sjelljen e tij brutale dhe tė pamėshirshme nė kampin e spitali, ku shpeshherė ai i dėrgonte tė sėmurėt nė dhomėn e gazit. Por Mengele ishte vetėm njė prej shkencėtarėve nė Gjermaninė naziste, tė cilėt kryenin eksperimente tė tilla nė subjekte njerėzore, kundėr vullnetit tė tyre.

Karl Gebhard dhe Fritz Fischer u injektonin femrave tė burgosura nė kampin “Ravensbruck” mikrobe tė dėmshme. Ato testonin ilaēet e reja tek tė burgosurit, duke prezantuar rezultatet nė konferenca shkencore. Shumė projekte tė tilla krijoheshin si njė kontribut praktik nė orvatjet pėr luftė tė Gjermanisė.

Nė njė sėrė kampesh, doktorėt SS pėrdornin tė burgosurit pėr tė testuar trajtime pėr plagosje nė luftė, duke u prerė pulpat e kėmbėve dhe duke u qepur copa xhami apo druri me baktere nė plagė, nganjėherė duke i tharmuar kockat e tė burgosurve me ēekiē, pėr tė krijuar njė efekt mė real; edhe nė kėtė rast, rezultatet prezantoheshin nė konferenca shkencore.

Mbase, pėrdoruesi mė i zellshėm i trupave njerėzorė pėr eksperimente ishte doktori i ri SS, Sigmund Rascher, i cili pėrdorte tė burgosurit nė kampin “Dachau” pėr tė testuar reagimin e trupit tė njeriut ndaj uljes sė shpejtė tė presionit dhe mungesės sė oksigjenit, nė njė pėrpjekje pėr tė ndihmuar pilotėt e detyruar tė hidheshin me parashuta nga avionėt nė lartėsi tė mėdha.

Ai i quante disa prej sesioneve tė eksperimenteve tė tij “eksperimente terminale”. Ai maste kohėn qė i duhej subjekteve tė tij pėr tė vdekur, teksa u thithej ajri gradualisht. Ai e shfaqi punėn e tij, e cila shkaktoi vdekjen e 70-80 tė burgosurve, nė njė konferencė tė ekspertėve mjekėsorė “Luftwaffe” nė shtator tė vitit 1942. Pak mė vonė, Rascher prezantoi gjithashtu rezultatet e njė eksperimenti tjetėr nė njė konferencė tė pėrbėrė nga 95 shkencėtarė nė Nuremberg.

Kėsaj radhe, demonstroi se pėr sa kohė tė burgosurit e gjatė tė veshur me uniforma dhe jelekė shpėtimi mund tė mbijetonin nė ujė tė ftohtė, duke stimuluar kushtet e Detit tė Veriut. Koha mesatare ishte sipas tij, 70 minuta. Si mund tė shpjegohen dhunime aq tė dukshme tė etikės mjekėsore? Si mundeshin doktorėt tė justifikonin vepra tė tilla?

Pėrgjigjja vjen nga fakti se mjekėsia ishte dominonte nė botėn shkencore nėn Rajhun e Tretė dhe ngushtė e lidhur me projektet naziste. Nė vitin 1939, thuajse gjysma e studentėve nė universitetet gjermane studionin mjekėsi.

Plani i Hitlerit, nėse Gjermania do tė kishte fituar Luftėn II Botėrore (1939-1945)

Adolf Hitler planifikonte tė krijonte njė Rend tė Ri, njė Evropė tė bashkuar qė udhėhequr nga nazistėt. Nė Bashkimin Evropian, nazistėt supozohej tė shkatėrronin qytetet kryesore dhe tė reduktonin popullsinė, nė mėnyrė tė tillė qė Rusia tė bėhej e nėn-populluar, njė komb tėrėsisht bujqėsor qė mund tė kolonizohej nga popullsia e tepėrt e Gjermanisė.

Britania e Madhe do tė pushtohej dhe udhėhiqej dhe sundohej nga S.S. Col. Franz Six, lėvizja e parė e tė cilit do tė ishte arrestimi i 2300 figurave politike, fetare dhe liderėve intelektualė, duke filluar me Winston Churchill. Mė pas, tė gjithė meshkujt e moshės 17-45 vjeē do tė transferoheshin nė Evropėn kontinentale pėr tė punuar nė industrinė gjermane.

Hitleri dhe femrat

Eva Braun ka qenė e dashura thuajse zyrtare e Hitlerit dhe ajo qė njihej mė shumė si e tillė. Kur shteti vizitohej nga autoritete tė jashtme, ajo nuk lejohej tė rrinte nė dhomė. Vetėm bashkėpunėtorėt e Hitlerit e dinin se ēfarė ndodhte.

Njė tjetėr femėr e rėndėsishme nė jetėn e Hitlerit ishte nusja e djalit tė Vagnerit, sė cilės i propozoi disa herė pėr martesė, por mori refuzimin e saj. Hitleri, i cili ishte i pasionuar pas Vagnerit u mahnit nga Winifred, kur e takoi nė njė koncert nė vitin 1925.

Ata lidhėn miqėsi dhe gjatė kohės qė ishte nė burg, ajo i dėrgoi atij letra qė ai i pėrdori pėr tė shkruar “Mein Kampf”. Pas vdekjes sė bashkėshortit tė saj Siegfried Vagner, Hitleri i propozoi asaj dy herė pėr martesė, por ajo nuk pranoi.

Oratoria e Adolf Hitler

Tmerri qė shoqėron emrin dhe ideologjitė e Hitlerit nuk e pengon atė tė jetė njė mjeshtėr i lindur nė oratori. Asgjė nuk ka kontribuar mė shumė nė lavdinė e tij sesa aftėsitė e tij oratorike.

Fjalėt qė nxirrte nga goja gjatė fjalimeve ngjanin mė shumė sa kallėpe dinamiti, ato bindin miliona vetė tė ecnin pas tij dhe kauzės sė tij. Si rezultat, ai konsiderohet si shumė studiues si njė prej folėsve mė tė mėdhenj nė publik tė shekullit tė 20-tė. Ėshtė pikėrisht pėrzierja e pasionit me autoritetin ajo qė e bėnte Hitlerin tė ndizte turmėn.
avatar
Odin

527


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Berti69 prej 06.07.12 23:59

Hitleri ka shpėtuar mikun e tij hebre nga ekzekutimi



Adolf Hitleri ka ndėrhyrė personalisht pėr tė parandaluar persekutimin dhe deportimin e njė miku hebre, me tė cilin ishte njohur gjatė Luftės sė Parė Botėrore, njofton njė gazetė gjermane e cituar nga agjencia e lajmeve DPA.

Gazeta gjermane qė publikohet nė gjuhėn angleze “Jewish Voice” bėri tė ditur se ka zbuluar njė shkrim tė Hajnrih Himler, kreun e nazistėve SS nė gusht tė 1940-ės, se Hitler ka urdhėruar qė Ernst Hes tė mos persekutohet.

Hesit iu sigurua mbrojtja “sipas dėshirės sė Fyhrerit”, citon gazeta letrėn e zbuluar.

I lindur mė 1890 , Hes punonte si gjykatės nė Dyzeldorf deri nė momentin kur patėn hyrė nė fuqi ligjet raciste qė e detyruan atė ta ndėrpres punėn mė 1936.

Hes u njoh me Hitlerin gjatė Luftės sė Parė Botėrore, ku pėr njė kohė tė caktuar ishte komandant i tij. /E.L/
avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


434


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Jon prej 26.08.12 22:45

Adolf Hitler



Adolfi Hitler lindi ne Austri ne 20 prill 1889 ne qytetin Branau am In. Babai i tij , Alois,ishte femije i paligjshem dhe per nje kohe te gjate mbante mbiemrin e nenes se vete Shikelgruber, ndersa pas 1876 ai e nderroi mbiemrin ne Hitler. Adolfi kurre nuk e perdori mbiemrin Shikelgruber, por ky fakt ( i ilegjimitetit te te atit) u perdor nga kundershtaret e tij politike ne Vjene ne vitet '30.

Vitet e para. 1889- 1918.


Pas daljes se te atit ne pension nga sherbimet doganore te Habsburgeve, Adolf Hitler e kaloi femijerine e tij ne lagjet e Linzit, kryeqendres se Austrise se Siperme. Alois Hitler vdiq ne 1903 duke lene nje pension dhe disa para menjane per te mbeshtetur te shoqen dhe femijet. Adolfi vazhdoi studimet ne shkolles pas fillores, pro ne saje te rezultateve te dobeta nuk mund te siguronte deftesen deri ne 1905 kur ishte 16 vjec.

Me pas ai shpenzoi 2 vjet duke ardhur verdalle ne Linc, duke e ushqyer veten me endrrat grandioze per tu bere nje piktor i famshem, pa bere asnje perpjekje tjeter per te siguruar jetesen. E ema ishte e pafuqishme ndaj vullnetit te fuqishem te te birit. Pas vdekjes se saj ne 1908,Hitleri mund te siguronte nje sasi te vogel parash nga pasuria e saj, gje qe e lejoi te shtynte dhe disa kohe i papune.

Ambicia e tij ishte per te studiuar per artet , por deshtoi dy here te pranohej ne Institutin e Arteve te Bukura. Fitonte shuma te vogla duke pikturuar kartolina dhe reklama duke u endur nga nje bashki ne tjetren. Gjate kesaj periudhe ai beri nje jete te izoluar dhe te vetmuar.

Ne keto vite, Hitleri mori pasojat e asaj qe do te karakterizonte jeten e tij te mevonshme: Pamundesi per te krijuar lidhje shoqerore, mostolerance dhe urrejtje ndaj borgjezise dhe jo-gjermaneve, ne vecanti cifuteve, tendenca per pasion dhe gadishmeri per te jetuar ne nje bote fantastike per ti shpetuar varferise dhe deshtimit te tij.

Ne 1913 , Hitleri shkoi te jetonte ne Mynih. Perkohesisht u thirr ne Austri per tu regjistruar per sherbimin ushtarak, por u pranua meqe kishte fizik te dobet dhe ishte shume i pafuqishem per te mbajtur arme. Kur shpertheu Lufta e Pare Boterore, ai u ofrua si vullnetar ne ushtrine gjermane duke u rekrutuar ne Regjimentin e 16-te bavarian te kembesorise.

Sherbeu ne lufte dhe u plagos ne tetor te vitit 1916, u demtua me gazra kimike ne 1918. Ai ishte ne spital kur lufta mbaroi. Pervec kohes qe kaloi ne spital, gjate luftes, pjesen tjeter te kohes Hitleri e kaloi ne vijen e frontit si korrier. U dekorua dy here gjate luftes per trimeri ne luftim, ne dhjetor te vitit 1914 me Kryqin e Hekurt te klasit te dyte dhe ne gusht 1918 me Kryqin e Hekurt te klasit te pare ( nje dekorate e rralle per rreshteret).

Hitleri e priti luften me entusiazem. Ishte si nje lehtesim barre per te nga jeta mizerabel civile. Ne te ai gjeti shoqeri armesh, disipline dhe pjesmarrje ne nje konflikt qe e kenaqte pa mase. Gjithashtu ai konfirmoi dhe bindjet e tij per veteimponimin, pabarazine dhe virtytet heroike e luftes.

Vitet e perpjekjeve 1919-1924


Pasi doli nga spitali ne nje atmosfere konfuze qe pasoi humbjen e Gjermanise, Hitleri vendosi te bente pune politike per te shkaterruar marreveshjen e paqes qe ai e denoncoi si te patolerueshme. Deri ne prill te vitit 1920 ai figuronte ne borderote e regjimentit te tij , ndersa ne nentor 1919 ai u fut ne nje parti te vogel te atehershme, Partine Punetore Gjermane si agjent politik i ushtrise . Ne 1920 ai u be pergjegjes per propaganden e partise dhe la ushtrine per ti dedikuar kohen dhe jeten riorganizimit te partise, te riemeruar si Partia Nacional Socialiste e Punetoreve Gjermane ( NSDAP) e njohur shkurt si naziste.

Kushtet ishin mese te pershtatshme per krijimin e nje partie te tille. Urrejtja per fuqite fituese te luftes, kaosi ekonomik, kishin krijuar mjaft te pakenaqur ndaj qeverise demokratike gjermane.Kjo gje ishte akoma me e mprehte ne Bavari , ku pakenaqesia ndaj qeverise ne Berlin shprehej akoma ne teper,ku Hitleri kaloi vitet '20 te jetes se tij. Ne vitin 1920 nje grusht shteti ushtarak vendosi nje qeveri te djathte.

Mynihu u be vend perqendrimi i ish ushtarakeve, te pakenaqurve me demokracine, antareve te Freikorps ( Freikorps u krijuan ne vitet 1918-19 nga ushtarake qe refuzuan te kthehen ne jeten civile). Shume nga keta individe u rradhiten ne rradhet e Partise Naziste.Njeri prej tyre ishte dhe Ernest Rem, i cili ishte ne Partine Naziste para Hitlerit.

Duke qene antari shtabit te ushtrise per distriktet e Bavarise ai arriti te rekrutoje ushtarake per te krijuar SA ( SturmAbteilung), forca te armatosura qe mbronin mitingjet e nazisteve dhe qe sulmonin dhe ushtronin dhunen ndaj socialisteve dhe komunisteve. Keto trupa u perdoren nga Hitleri per mbeshtetjen e skemave te tij qe synonin sigurimin e pushtetit.

Ne vitin 1921 Roem, mundi te siguroje dhe mbrojtjen e qeverise bavariane e cila bazohej ne ushtrine lokale dhe ne trupat politike te Roemit per te vendosur rregullin dhe qetesine, duke pranuar keshtu politiken e imponimit te nazisteve.

Megjithese kushtet ishin teper te favorshme per rritjen e partise, Hitleri i nuk i shfrytezoi ato plotesisht. Ai e gjeti partine te vogel, te pamjaftueshme, me nje program me principe nacionaliste dhe socialiste, por me nje udheheqje te percare dhe me mjete te pamjaftueshme. Por programi partiak ishte i pamjaftueshem per Hitlerin per te fituar pushtetin. I gjendur ne mes te liderve kundershtare qe luftonin gjithashtu per pushtet, Hitleri kerkonte me teper liri veprimi. Keshtu ai ofroi doreheqjen e tij.

Te ndergjegjesuar se Hitleri ishte nje person i cili u ofronte publicitet dhe dinte te terhiqte fonde nga simpatizante, udheheqesit e partise naziste e zgjodhen ate president te partise me fuqi te pakufizueshme ne korrik te vitit 1921. Ne keto kushte , Hitleri arriti te krijonte nje levizje te tille, mistika dhe forca e se ciles do ti bente antaret e saj besnike te tij.

Per te realizuar fjalimet e tij te zjarrta propagantistike, Hitleri perdori organin e shtypit te partise, gazeten "Felkisher Beobahter"

Nepermjet disa mitingjesh shume te sukseshme auditori i tij u rrit nga disa qindra degjues ne disa mijera. Hitleri ushtroi talentin e tij qe magnetizonte masat dhe ne te njejten kohe mblodhi rreth tij lidere te tjere naziste si :Alfred Rozenberg, Herman Goering, Rudolf Hes dhe Julius Shtraiher.
Zenithi i rritjes se fuqise ne partise naziste ne Bavari u duk me pucin e nentorin 1923 kur Hitleri dhe gjenerali Erih Ludendof shfrytesuan paligjesine dhe rremujen qe ekzistonte per te detyruar udheheqesit lokale dhe komandantet e ushtrise lokale te shpallinin nje revolucion kombetar.

Sidoqofte puci i Hitlerit deshtoi. Gjate gjyqit qe iu be per perpjekjen per rrezim te qeverise, Hitleri ndonese roli qe kishte luajtur gjate pucit nuk ishte aspak i lavdishem, shfrytezoi publicitetin e gjyqit ne favorin e tij.

Gjithashtu ai mesoi dicka te vyer na ky puc: Qe te merrte pushtetin ai duhej ta bente kete me mjete legjitime. Ai u denua me 5 vjet burg, por beri vetem 9 muaj nga denimi i tij, ne komfortin e burgut te Landsbergut, duke perfituar nga nje amnisti. Gjate kesaj kohe ai se bashku me Rudolf Hes pergatiti volumin e pare te "Mein Kampf".

Idete e Hitlerit i kane gjurmet e tyre ne levizje politike dhe ne shkrime ideologjike te vjetra, qe nga koha qe banonte ne Vjene. Ai i shihte pabarazine midis racave dhe individualeve si nje natyre e pakundershtueshme e rregullit natyror dhe e shihte "Racen Ariane si te vetmin element krijues te njerezimit. Njesia natyrale per lindjen e races njerezore ishte kombi, nga te cilet ai gjerman ishte me i madhi nga te gjithe dhe shteti ekzistonte vecse per te sherbyer kombin; republika e Vajmarit e tradhetoi nje ekzistence te tille. Gjithe morali dhe e verteta gjykohej mbi bazen e ketij kriteri: A ishte apo jo konform dhe nese ruante interesat e kombit."

"Bashkimi i kombit u themelua ne ringjalljen e Fyhrerit dhe pushtetit te tij absolut. Poshte Fyhrerit vinte partia e cila ishte e perbere nga elementet me te mire te kombit dhe ishte njekohesisht shpetimtarja e tij."

Sipas kendveshtrimit te Hitleri, armiku kryesor i nazizmit nuk ishte demokracia liberale, e cila ishte ne prag te shembjes se saj, por Marksizmi me isistencen e tij per internacionalizem dhe luften e klasave. Pas Marksizmit, Hitleri shihte armikun me te madh nga te gjithe: Cifutin, te cilin ai e shihte si nje ringjallje te se keqes dhe si nje figure mitike qe perfaqesonte gjithcka ai urrente dhe kishte frike. Htleri besonte se gjermanet ishin "nje race superiore" dhe qe ishin ne perpjekje te vazhdueshme me "racat inferiore".

Per te cifutet, romet ( jevgjit) dhe njerezit me te meta mendore ishin nje rrezik biologjik per "racen ariane" gjermane , te cilen ai e quante "raca sunduese" ( master race). Hitleri dhe nazistet akuzuan cifutet per humbjen e LIB nga Gjermania si dhe per shperndarjen e partive komuniste ne mbare Evropen.

Deshira per pushtet 1924.

Gjate kohes qe Hitleri ishte ne burg, partia naziste u dezintegrua nga rivaliteti i brendshem. Kur ai doli nga burgu ne 1924, kushtet ekonomike per republiken e Vajmarit kishin ndryshuar , plani DAWES ishte futur ne fuqi , plan i cili e beri kete republike me te respektuar.

Hitlerit iu ndalua te mbante fjalime deri vone ne 1927. Sidoqofte partia e tij u rrit ngadale ne numra, ndersa ne 1926 ai fitoi popullaritet me te madh nga Gregor Shtraser, cili kishte gjithashtu themeluar nje levizje rivale naziste ne Gjermanine e Veriut.

Renia ekonomike e 1929, shenoi nje periudhe te re jostabiliteti ekonomik dhe politik. Hitleri beri aleance me nacionalistin Alfred Hugenberg ne nje fushate kunder planit YOUNG. Nepermjet mbeshtetjes se partise nacionaliste te Hugenbergut dhe te gazetave qe ai kontrollonte, Hitleri per here te pare pati rast te kishte nje audience mbarekombetare. Gjithashtu me forcen e dhuruar te agjitacionit ai mund te terhiqte rreth tij manjatet industrialiste dhe biznesmene, fondet politike te te cileve ishin aq shume te domosdoshme per themelimin e nje levizjeje te djathtes ekstreme, nje klase qeveritare antipunetore.

Te ardhurat e siguruara nga Hitleri, forcuan se tepermi bazat ekonomike te partise naziste , nderkohe qe ai ndermori nje sere intringash per te siguruar mbeshtetjen e presidentit. Pjestare te tjere te ketyre intrigave ishin dhe Franc fon Papen,gjenerali Kurt fon Shlaiszer, Oto Majsner dhe Oskar Hidenburg.

Ne zgjedhjet e nentorit 1932, meqe partia naziste nuk kishte fituar me menyre absolute shumicen e votave qe do ta benin Hitlerin kancelar, ai refuzoi postin duke shkaktuar perseri zgjedhje. Ne kete menyre ai shfrytezoi kushtet kushtetuese ne favor te suksesit te tij. Keshtu lindi mithi i Hitlerit.

Ai e propagandoi kete mith ne te gjitha mjetet e agjitacionit qe ishte e mundur me nje zotesi prej aktori te sprovuar. Ai u absorbua ne rolin te cilin i krijoi vetes dhe mbeti nje politikan i regjur qe llogariste cdo gje, sidomos dobesin e pozicionit te tij, duke marre me teper se cdo kush tjeter dhe duke shfrytezuar cdo situate ne favor te tij.

Keshtu ne janar 1933, Hindeburg e ftoi ate te behej kancelar me fuqi te plota, duke pasur mbeshtetjen njekohesisht te Fon Papen dhe Hugenbergut.

Jeta personale e Hitlerit u be me komforte dhe me e pasur se bashku me suksesin partiak. Pasi u lirua nga burgu ai shkoi te jetonte ne Obersalcberg, afer Bershtegarden. Te ardhurat e tij ne kete kohe vinin nga fondet partiake dhe nga shkrimet e tij ne gazetat nacionaliste. Kur u be kancelar, ai i pranoi komfortet qe shoqeronin postin, por ngeli i pavarur prej tyre.

Ai ishte indiferent ndaj veshjeve dhe gjelleve, nuk piu kurre cigare, kafe ose caj. Vazhdoi dhe si Fyhrer te rebelonte kunder rregullave te punes dhe rutines. Kete ai e quante si trashegimi nga temperamenti artistik qe kishte.

Kur shkoi te jetonte ne Bershtesgarden, e motra e tij me baba tjeter e shoqeroi ate se bashku me dy vajzat e saj. Hitleri e devotoi veten tek njera prej tyre, por mania dhe xhelozia e tij posesive e detyroi kete vajze ne vetevrasje. ( Disa burime thone se ate e vrau vete Hitleri, pasi ajo ishte lidhur me nje djale me origjine cifute). Hitleri ishte per shume kohe pas vetevrasjes se vajzes i pangushelluar.

Ne vitet e mevonshme, Eva Braun, nje ndihmese e fotografit te Hitlerit, ra ne dashuri me te. Hitleri rralle e lejoi Even te vinte ne Berlin dhe te dilte publikisht me te. Refuzoi te martohej me te duke thene se ai "ishte martuar me Gjermanine", por nuk donte qe martese me Braunin ti ndalonte atij hapat e karieres politike. Eva Braun ishte nje vajze e dashur dhe zemermire , por pa ndonji kapacitet intelektual. Virtyti i saj i madh ne syte e Hitlerit ishte besnikeria e saj e padiskutueshme. Per mirenjohje per kete besnikeri, ai e beri ate gruan e tij ne fund te jetes se tij.

Revolucioni dhe Rendi i Ri.


Kur erdhi ne pushtet, Hitleri arriti te konsolidonte diktaturen e tij.Ai siguroi mbeshtetjen e Presidentit, ne menyre qe shumica e parlamentit te mos merrej parasysh. Djegia e Rajhshtagut ne 27 shkurt 1933 i ofroi atij nje pretekts per te nxjerre nje dekret ku hiqeshin te gjitha te drejtat dhe lirite, nderkohe qe intesifikoi dhunen kunder kundershtareve te tij poltike. Ne keto kushte nazistet moren 43.9 % te votave.

Ne mars , Rajhshtagu u mblodh ne kishen e garnizonit te Potsdamit, ne nje shfaqje teatrale ne te cilen Hitleri donte te tregonte unitetin e levizjes se tij. Me nje dekret te miratuar nga deputetet naziste, nacionaliste dhe ata te qendres, Hitleri mori fuqi te pakufizuara .

Duke qene se ishte shume i sukseshem, Hitleri nuk e ndjeu te nevojshme te vazhdonte revolucionin e tij. Miratimi nga bashkepunetoret e tij ishte i domosdoshem qe presidenca e tij te ishte e vazhdueshme. Ernst Remi ishte nje nga ideatoret e "revolucionit te vazhdueshem". Ai dhe trupat e tij SA nuk gezonin vec besimin e ushtrise.

Megjithese Hitleri i kishte dhene Remit nje post ne qeverine e tij, ai perseri vazhdonte te ishte shume i fuqishem si komandant i SA, gje qe kishte krijuar pakenaqesi tek Gering dhe tek Hornet Hammer, te cilet donin ta hiqnin qafe Remin,por Hitleri hezitonte deri ne fund. Por ne 29 Qershor 1934, ai mori vendim dhe urdheroi "Naten e thikave te medha". Ernst Remi dhe zevendesi i tij Edmund Hajnes, si dhe Gregor Shtraser dhe Shlajher dhe te tjere u ekzekutuan pa gjyq. Mijera te tjere perfunduan burgjeve. Sa u shperndane ose u absorbuan nga SS, roja personale e Hitlerit.

Udheheqesit ushtarake, te kenaqur nga shperndarja e SA, mbeshteten vendimet e Hitlerit. Kur presindenti Hindenburg vdiq ne 2 gusht 1934, Hitleri se bashku me fon Papen kryen aktin e bashkengjitjes se presidentit dhe te kancelarit ne nje figure, e cila do te ishte Hitleri. Hitleri arriti deri aty sa te kerkonte nga ushtaraket te benin betimin ushtarak duke iu betuar atij ne emer per besnikeri. Rimekembja ekonomike e Gjermanise dhe ulja e papunesise e beri regjimin me te pranueshem. Nje kombinim i tiranise dhe i suksesit solli mbeshtetjen e 90% te votuesve ne nje plebishit.

Kur mori pushtetin Hitleri i kushtoi pak vemendje organizimit dhe mbarevajtjes se puneve te brendsheme te shtetit nazist. I pergjegjshem per vijat e trasha te politikes shteterore si dhe per terrorin kunder oponenteve te tij, ai ia la ne dore mvartesve te tij detajet politike. Duke lejuar te krijoheshin zyra dhe institucione te pavarura nga njera tjetra, por asnjehere te fuqishme aq sa te vinin ne dyshim pushtetin e tij absolut, Hitleri i lejoi keto organizata apo institucione te ushtronin pushtet absolut dhe arbitrar ne sferen e tyre te ndikimit.

Nje popull, nje Rajh! ( Ein Volk, Ein Reich)

Politika e jashtme ishte ajo qe i terhoqi me teper vemendjen Hitlerit. Objektivat e tij ishin pershkruar ne "Mein Kampf" dhe ai vuri te gjitha mundesite e tij ne realizimin e tyre. Hitleri ishte admirues i pangjermanizmit te austriakut George von Shmerer dhe ambicia e tij personale ishte realizimi i ketij bashkimi.

Pervec ketij bashkimi, hapesira jetike do te ishte ne perhapjen ne Lindje, drej Polonise, Ukraines, Rusise ku Gjermania kishte me teper mundesite te perfitonte toke te punueshme dhe lende te para. Nje perhapje e tille do te rinovonte konfliktin historik me popujt sllave, te cilet do te ktheheshin ne mvartes te races teutonike qe do te vendoste Rendin e Ri.Kolonite nuk perfshiheshin ne doktrinen naziste, sepse sipas Hitlerit ato kerkonin nje flote te fuqishme qe Gjermania nuk e kishte dhe se ato mund te bllokoheshin fare kollaj nga Anglia-si te tilla, humbisnin krejt vleren e tyre.

Hitleri e shihte Italine fashiste si nje aleat natyral te Gjermanise, me nje rivalitet te perkohshem i cili nuk binte ne sy. Anglia, ishte nje aleat i mundshem i Gjermanise, por ajo kishte hequr dore nga politika e saj tradicionale e mbajtjes se balancave ne Evrope, duke shikuar interesat e saj ne kolonite. Franca ishte armiku natyral i Gjermanise dhe si e tille pengonte ekspansionin ne Lindje. Ajo duhej asgjesuar, ne menyre qe hapesira jetike ne Lindje te behej e mundur.

Perpara se kjo perhapje ne lindje te ishte e mundur, Gjermania duhej te clirohej nga "prangat" e Traktatit te Versajes. Hitleri perdori artin e propagandes per ta paraqitur veten si kalores te antibolshevizmit ne Evrope dhe si njeri i paqes, i cili donte te hiqte vecse pabarazite qe kishte vendosur Traktati i Versajes.

Hitleri terhoqi Gjermanine nga Konferenca e Carmatimit te Gjeneves dhe nga Lidhja e Kombeve ne tetor 1933, por ratifikoi nje pakt mossulmimi me Polonine ne janar 1934. Cdo shkelje e traktatit te Versajes u shoqerua me nje oferte per bisedime dhe marreveshje. Vetem nje here ai e toleroi veten.

Kur nazistet austriake ne perpjekje per te bere nje grusht shteti ne korrik 1934, humben udheheqesin e tyre Dollfuss, sipas udhezimeve te Hitlerit, trupat e Musolinit marshuan dhe territorin austriak. Hitleri nuk u kunderpergjigj, duke i lene ata qe zbatuan urdhrat e tij ne meshire te fatit.

Ne janar 1934, nje plebishit ( referendum) ne zonen e Saar e riktheu kete zone nen zoterimin e Gjermanise, nderkohe qe Hitleri gjeti rastin te bente pretendime te metejshme ndaj Frances.Ne qershor 1935 ai filloi negociatat per nje marreveshje detare me Britanine e Madhe, ndersa ne mars 1936, duke patur si justifikim nje pakt ushtarak te nenshkruar nga BRSS dhe Franca ai rimilitarizoi zonen e Rinit.

Kete vendim Hitleri e mori ne kundershtim me keshillat e shtabit te ushtrise gjermane. Me vone vete Hitleri do te deklaronte se nese Franca do te kishte kryer sulmuar Gjermanine ne mars 1936 duke kerkuar zbatimin strikt te traktatit te Versajes, ai do te ishte terhequr dhe lufta ne Poloni ne 1939 do te ishte evituar.

Ne tetor 1936 u krijua boshti italo-gjerman, ndersa me pas erdhi dhe Pakti Antikomitern me Japonine. Ne nentor 1937, Hitleri u zbuloi planet e tij sekrete per konfliktin qe do te vinte me vone udheheqesve te tij ushtarake.

Ne keto momente, Hitleri hoqi menjane ata qe nuk besonin plotesisht tek doktrina e tij naziste: Hjamar Shaht, qe kishte deklaruar se plani i riarmatimit do te ishte nje rrezik per ekonomine gjermane, Verner fon Blomberg dhe Verner fon Fric -perfaqesues te ushtarakeve profesioniste si dhe Konstantin fon Nojrat ne politiken e jashtme.

Ne shkurt 1938, Hitleri ftoi kancelarin austriak, Kurt fon Shushning ne Bertesgarden, duke e detyruar te nenshkruaje nje pakt qe do tu jepte dore te lire nazisteve austriake. Kur Shushningu kerkoi te ridiskutonte ceshtjen e marreveshjes duke vendosur nje plebishit per ribashkimin me Gjermanine, Hitleri u pergjigj duke invaduar me trupat e tij. Pritja entuziaste nga austriaket si dhe manipulimi i plebishitit, bene qe Austria te aneksohej nga Gjermania .

Hitleri u kthye ne Vjene triumfator, ne skene e deshtimeve dhe vuajtjeve te tij rinore. Asnje rezistence nuk u be nga Franca dhe nga Anglia, ndersa Hitleri kishte pasur nje kujdes te vecante te kishte mbeshtetjen e Italise. Ne kete menyre Hitleri shpalli mirenjohjen e tij te pavdekshme ndaj Musolinit.

Sigurimet e dhena nga Hitleri se Anschluss-i nuk do te ndikonte ne marredheniet e Gjermanise me Cekosllovakine, dolen false kur Hitleri i kerkoi Konrad Hajlenit, liderit te minoritetit gjerman ne Cekosllovaki, te bente sa me teper kerkesa te pamundura per gjermanet e Sudeteve, ne menyre qe te provokonte nderhyrje ushtarake per te justifikuar aneksimin e Cekosllovakise.

Deshira e Britanise se Madhe dhe Frances te benin presion ndaj qeverise cekosllovake per ti dhene Hitlerit sa me teper te ishte e mundur ne menyre qe te evitohej nje lufte ( te cilat ato si nenshkruese te pakteve te perbashketa me Cekosllovakine ato duhet te nderhynin ne favor te saj me ndihma ushtarake ne njerez dhe materiale). Nderhyrja e Musolinit beri qe Hitleri te pranonte marreveshjen e Mynihut ne 30 shtator 1938. Megjithate Hitleri ngeli i pakenaqur qe nuk iu dha mundesia te kishte nje fitore ushtarake impresive.

Sic pritej , Hitleri nuk do te humbiste rastin te provokonte pretekste per pushtimin e gjithe Cekosllovakise, bazuar ne pakenaqesi sllovake. Ne 16 mars 1939 ai shpalli shperberjen e shtetit te cilin ai si austriak kurdohere e kishte konsideruar si jonatyral. Menjehere pas kesaj, qeveria lituane u detyrua te dorezonte portin e Memelit ne kufirin e Prusise Lindore tek Gjermania.

Marshimi drejt luftes totale.

Hitleri ishte tanime i gatshem te vinte ne veprim planin e tij per hapesiren jetike ne Lindje. Perballe nje Polonie qe nuk pranonte asnje kompromis , e garantuar nga Britania e Madhe dhe Franca, Hitleri u drejtua nga Italia me te cilen lidhi Paktin e Celikte ne maj 1936. Per te siguruar mosperzierjen e BRSS gjate fushates se ai donte te ndermerrte ne Poloni, ai nenshkroi ne 23 gusht 1939 nje pakt mossulmimi me Stalinin.

Nenshkrimi i ketij pakti, i hapi rrugen Hitlerit per sulmin e 1 shtatorit 1939 kunder Polonise. Anglezeve dhe francezeve nuk u ngeli gje tjeter vecse nga ana e tyre ti shpallnin lufte Gjermanise ne 3 shtator 1939.

Hitleri vuri ne pune planin e tij, duke gjykuar me perpikmeri deshiren per nderhyrje ose jo te demokracive evropiane. Megjithese fushata ne Poloni po shkonte shume mire, ai perseri ishte i shqetesuar per nderhyrjen e Anglise dhe Frances. Por keto te fundit i bene nje "Lufte te cuditshme"-asnje veprim luftarak nuk u ndermor nga keto ne shtator 1939. I bindur ne drejtesine e gjykimeve te tij dhe te pagabueshmerise ne predispozitat e aleateve, ai vazhdoi planin e tij per pushtimin.

Por kur fushata polake mbaroi me sukses, dukej qarte se Franca dhe Anglia nuk ishin te interesuara per te filluar bisedime per paqe. Keshtu Hitleri vendosi te sulmonte ne Perendim.
Ne prill 1940 sulmoi dhe pushtoi brenda nje afati te shkurter Danimarken dhe Norvegjine. Me pas iu drejtua Frances duke invaduar ne Ardene, nderkohe qe francezet prisnin sulm nga Vendet e Uleta. Vija " e pathyeshme" Mazhino ne fakt ra si nje kala rere e goditur nga valet e divizioneve te blinduara gjermane.

Duke dashur te tregohet dashamires dhe i hapur per bisedime, Hitleri mbajti tanket e drejtuara nga gjenerali Guderian jashte Dynkerkut, duke lene te ikin rreth 330 mije ushtare angleze. Ne qershor 1940 dhe Musolini i shpalli lufte Frances se gjunjezuar nga gjermanet. Pas nje lufte te sukseshme "rrufe" e cila zgjati vetem 14 dite, Hitleri detyroi francezet te nenshkruanin armepushimin ne te njejtin vagon treni ku ishte nenshkruar dhe traktati i armepushimit ne 1918 ne shenje hakmarrje.

Stacioni tjeter do te ishte invazioni i Anglise. Por fillimisht duhet te behej bombardimi ajror i saj, ne menyre qe te detyrohej te kapitullonte sa me shpejt ne nje invazion nga ana e gjermaneve. Por Anglia rezistoi me teper nga c'priste Hitleri. Nga ana tjeter e frontit, BRSS kishte pushtuar pjesen tjeter te Polonise ne baze te marreveshjes se mossulmimit me Gjermanine si dhe Besarabine. Per te mbajtur sovjetiket larg ndikimit te tyre, Hitleri detyroi Hungarine dhe Rumanine te nenshkruanin pakte aleance me Gjermanine.

Por planet e Hitlerit per nje fushate te shpejte ne pranvere te 1941 kunder BRSS i prishi disfata e madhe e Musolinit ne Greqi. Ne tetor 1940 Italia sulmoi Greqine, por shpejt u detyrua te terhiqej duke pesuar humbje te renda. Nje grusht shteti ne Jugosllavi, qe hoqi nga pushteti palen politike qe kishte nenshkruar aleance me Hitlerin e detyroi Hitlerin te nderhynte dhe aty.I ofenduar personalisht hitleri vendosi te nderhynte kunder Jugosllavise.

Keshtu ne prill 1941, ndersa divizionet e Wehrmachtit sipas planit te Hitlerit duhet te sulmonin BRSS, ato u drejtuan ne Ballkan kunder Jugosllavise dhe Greqise. Megjithe fitoren e shpejte, Hitleri nuk degjoi as Rommelin, as Admiralin Reder te dergonte forcat gjermane ne Afrike per te bllokuar komplet kanalin e Suezit, aq vital per Angline. Me vone do te provohej se ai ishte gabuar duke mos transferuar forca per opercaionin "Barbarosa" qe ai kishte nder mend dhe qe i ishte bere fiksim.

Perandoria e pambaruar.

Kur operacioni "Barbarosa" filloi ne 22 qershor 1941, Hitleri ishte aq i sigurt per nje fitore te shpejte, saqe nuk i furnizoi trupat e tij me veshje dimerore. Megjithe perparimin e rrufeshem te ushtrise gjermane , e cila u fut ne territorin e BRSS si thika ne gjalpe, Gjermanet nuk arriten te asgjesonin plotesisht Ushtrine e Kuqe.

Duke menjanuar plotesisht gjeneralet e vet, Hitleri refuzonte opinionet e tyre si specialiste ushtarake dhe ne vije te frontit. Keshtu ai kishte divergjenca me ta se cili do te ishte objektivi i sulmit kryesor. Duke humbur kohe me urdhera e kundra-urdhera qe shpesh ishin ne kundertim me njeri tjetrin, ai humbi idene se kush ishte objektivi kryesor. Nje kundersulm i papritur i Ushtrise se Kuqe ne dhjetor 1941 tregoi qarte se nje fushate e vetme do te ishte e pamundur per realizimin e objektivit-pushtimit te Rusise.

Te nesermen e sulmit japonez ne Perl Harbor, Hitleri i shpalli lufte SHBA, megjithese pakti qe kishte me Japonine ishte i nje karakteri mbrojtes( jo aleance ushtarake). I drejtuar gabimisht nga kendveshtrimi qendro-evropian i gjeostrategjise politike, Hitleri neglizhoi te vleresonte potencialin ushtarako-ekonomik te SHBA dhe kontributin e tyreqe do te pasonte ne Evrope.

Udheheqja e Hitlerit ne 1942 u karakterizua nga gabime te tjera ne gjykimin e situatave. Nderkohe qe me pak perpjekje ne Mesdhe dhe ne Atlantik ai mund te kishte rezultate te rendesishme per perfundimin e luftes ne favor te tij , ai humbi gjykimin e synimit ndaj nje objektivi te caktuar. Gjykim ky qe e coi ne humbjen e rastit per te pushtuar Stalingradin kur ky ishte akoma i pambrojtur.

Nderkohe Hitleri pergatiste terrenin per vendosjen e Rendit te Ri ne Evrope. Kampet e perqendrimit u shtuan si numer, ndersa si rivovim i semure i kesaj lufte u shtuan dhe kampet e shfarosjes.Si dhe skuadrat e levizshme te shfarosjes "Einsatzgruppen". Viktimat me te shumta ishin cifutet e Gjermanise, Polonise, Rusise etj. Ne fund te luftes rreth 6 milione cifute ishin zhdukur.

Fushata e vrasjes masive ishte e vetmja zgjidhje per "problemin cifut" sipas kendveshtrimit te Hitlerit. Sa me teper shtohej numri i viktimave , aq me teper uleshin vuajtjet e racave te tjera sipas tij. Ai arriti deri aty sa te nxiste dhe nacionaliste te kombeve te tjera te diskriminonin cifutet. Keshtu per shembull ne Ukraine, cifutet u perndoqen nga gjermanet por edhe nga nacionalistet vendas.

Humbja e betejes se El-Alameinit ne fund te 1942 dhe disfata ne Stalingrad ne fillim te 1943 shenoi nje kthese ne lufte dhe nje kthese ne karakterin e Hitlerit gjithashtu.

Megjithese suksesi qe ai kishte enderruar ishte realizuar, kjo e izoloi ate me teper nga realiteti. Duke drejtuar luften nga shtabi i vet, refuzonte te vizitonte qytetet gjermane te bombarduara, madje arriti deri aty sa te mos kishte besim tek gjeneralet e vet te cilet ishin ne vijen e frontit.

Sekretari i tij personal, Martin Borman bente cmos qe Hitlerit ti arrinin vetem lajmet e mira, njekohesisht ai u be i varur nga doktori i tij Theodor Morell dhe vaksinat e tij.Por as vaksinat nuk ishin te mjaftueshme qe ta benin ate te perballonte reagimin e tij te dobet ne fatkeqesite qe do te vinin.

Arrestimi i Musolinit ne tetor 1943 dhe kapitullim i Italise bene qe ai te drejtonte jo vetem fushaten e pushtimit te Italise nga gjermanet por deri dhe operacionin e rrembimit te Musolinit, per ta vene ate ne krye te nje qeverie fashiste ne Italine e Veriut. Ne frontin e lindjes, refuzimi i tij kembengues per te mos u terhequr, ndolli vecse katastrofa te medha , pa mundesi per te ndaluar avancimin sovjetik.

Detyrimisht marredheniet me ushtaraket u acaruan. Acarim qe u ndikua dhe nga mbeshtetja qe Hitleri kishte ndaj divizioneve SS qe drejtoheshin personalisht prej tij, duke nenvleftesuar divizionet ushtarake. Deshtimi i fushates se nendeteseve gjermane te bllokojne Angline ne 1943-44 ( lexo temen e forumit "Beteja e Atlantikut 1939-1945) solli dhe me teper ne horizont humbjen e paevitueshme.

Te gjithe keta faktore qe u dyfishuan me zbarkimin e aleateve ne Normandi, bene shume ushtarake dhe civile te angazhoheshin ne veprime te deshperuara per te hequr Hitlerin nga posti dhe per te filluar bisedimet per paqe me aleatet. Shume tentativa ishin bere ne 1943 dhe 1944 por me e rendesishmja ishte ajo e 20 korrikut 1944 kur koloneli Graf Klaus fon Shtaufenberg vuri nje bombe ne nje mbledhje ne shtabin e Hitlerit ne Prusine Lindore. Hitleri shpetoi me disa gervishtje te lehta nga kjo tentative.

Te gjithe ushtaraket qe dyshoheshin se ishin te lidhur me komplotistet u ekzekutuan ( shumica) ndersa oficere politike naziste u vendosen si komandante ne te gjitha postet drejtuese ne ushtri.

Me pas Hitleri ishte i semure dhe tej mase i lodhur. Megjithate asnje nga keto faktore nuk e bene te humbiste kontrollin ndaj partise naziste dhe ushtrise. Ai ushtronte thuajse me magji autoritetin e tij ndaj mvartesve te vet. Ne dhjetor 1944 ai e levizi shtabin me ne Perendim, per te qene me afer drejtimit te kundermesymjes gjermane ne Ardene, sulm i cili shteroi Gjermanine dhe nga rezervat e fundit njerezore. Deri dhe femije 16 vjecare u mobilizuan, por edhe te moshuar 45-55 vjec per te mbushur rradhet boshe te armatave gjermane.

Kur kundermesymja gjermane ne Ardene deshtoi, ai i drejtoi shpresat e tij tek armet sekrete te teknologjise se re ( arme berthamore ose radioaktive) por dhe tek shpresa se aleanca Perendim-BRSS do te thyhej se shpejti ne vecanti pas vdekjes e presidentit amerikan Ruzvelt. Ai i denoi ushtrite e veta me vdekje , duke u refuzuar te dorezoheshin edhe kur nuk kishin asnje shprese.

Ne fillim te janarit 1945 ai u mbyll ne bunkerin e kancelarise duke drejtuar luften qe andej. Pasi braktisi planin per nje rezistence finale aktive ne jug, nderkohe qe ruset po i afroheshin Berlinit ai gjendej ne nje gjendje te deshperuar si nga ana fizike, ashtu dhe nervore.

Ne prag te depresionet nervor, ne mos gjysem i cmendur perpara se te vinte fundi i paevitueshem i tij, ai beri dy veprime:
Ne 29 prill 1945 ai u martua me Eva Braunin ne shenje mirenjohjeje per besnikerine e saj. Akti i marteses civile u nenshkrua nga Gebelsi dhe nga Borman, te cilet ishin deshmitare te tij.
Nje dite me pas, ne 30 prill 1945 ai la testamentin e tij politik, justifikoi karrieren e tij dhe emeroi trashegimtaret e vet, duke emeruar Fuhrer pas vdekjes se tij admiralin Denitz dhe kancelar Gebelsin.

Me pas ai u terhoq suiten e tij per te vrare veten me pistolete dhe me pilule cianidi te kombinuar se bashku me te shoqen e cila u vetehelmua. Dy dite me pare ai kishte helmuar dhe qenin e vet, Blondin.

I tmerruar se kufomat e tij dhe te Eva Braunit do te kishin fundin e kufomave te Musolinit dhe Klareta Petacit, ai kishte udhezuar qe trupat e tyre te digjeshin, gje qe u be nga Gebelsi.
Suksesi i Hitlerit i atribuohet kushteve te Gjermanise pas LIB si dhe talentit te tij per te qene nje udheheqes politik.Ardhja e tij ne pushtet nuk ishte e paevitueshme dhe cdo ndryshim i rrethanave ne te cilat ai erdhi ne pushtet, mund ta kishin gremisur ate ne padukshmerine dhe mjerimin qe kishte dikur ne rinine e tij.

Pushteti qe ai zoteronte ishte jashtezakonisht i madh, i papare si ne pikepamje ashtu dhe ne mjete teknike, por nuk i beri asnje kontribut moral apo material njerezimit. Origjinaliteti i tij ishte ne metodat qe perdorte, jo ne idete dhe qellimet e tij. Humbja e tij erdhi me kohen. Bashke me te u shuan dhe struktura te botes ne te cilen ai jetoi, u shkaterruan miliona njerez dhe vdekja e tij peruroi ardhjen ne fuqi te mundesive me te medha te shkaterrimit dhe te pushtetit.
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Luli prej 18.10.12 21:02

Hitleri merrte kokainė pėr tė qetėsuar dhimbjet e sinusitit

Adolf Hitler vuante nga sinusiti dhe pėr ta kuruar pėrdorte kokainė, ndėrsa pėr tė arritur kėnaqėsi seksuale merrte ekstrakte testikujsh tė demave.

Tė dhėnat mėsohen nga kartela klinike e Fyhrerit, e pėrpiluar nga mjeku i tij personal, Theodor Morell. Kartela pėrmban 47 faqe dhe javėn e ardhshme pritet tė dal nė ankand nė adresėn e internetit tė “Alexander Historical Auctions” tė Stamfordit, nė Connecticut.

Sipas dokumentit duket se Hitleri pėrdorte kokainė pėr tė qetėsuar dhimbjet e kokės sė shkaktuara nga sinusiti dhe gėlltiste rreth 30 ilaēe nė ditė pėr tė kontrolluar fryrjen e zorrėve, nga e cila vuante sistematikisht. Kartela klinike pėrmban edhe radiografinė e kafkės sė Hitlerit dhe vizatime qė paraqesin pjesėn e brendshme tė hundės sė tij.

Ndėrkaq mėsohet se diktatori nazist kurohej me “stricnin”, njė lloj helmi, pėr tė zgjidhur problemet me aparatin tretės. Gjithsesi kurat nuk e qetėsonin, pėrkundrazi i shtonin dhimbjet e stomakut.

Nė pjesėn e fundit tė dokumentit tė pėrpiluar nga doktor Morell citohet se Hitleri injektonte ekstrakte tė testikujve tė demave tė rinj, pėr tė rigjallėsuar libidonė e tij. Sipas pėrllogaritjeve, secila prej tė dhėnave qė pėrmban kartela klinike vlen tė paktėn dy mijė dollarė.
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

884


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Luli prej 29.10.12 19:57

50 FAKTE TE RRALLA NGA JETA E ADOLF HITLER



1. Adolf Hitler lindi nė orėn 18:30, mė 20 prill 1889, nė Braunau, njė qytet nė Austri dhe vrau veten nė Berlin, nė Bunkerin e Kancelarisė Perandorake, qė ishte ndėrtuar posaēėrisht pėr tė, nė orėn 15:30, nė mesditėn e 30 prillit 1945. Jetoi 56 vite, njė javė e tri ditė.

2. Ishte fėmija e tretė i Alos Hitler, i martuar me Klara Polz, qė ishte dhe mbesa e xhaxhit tė tij. Motra dhe vėllai mė i madh i Hitlerit ishin fėmijėt e martesės sė parė tė tė atit. Ndėrsa Paola dhe Hitleri ishin dy fėmijėt mė tė vegjėl tė familjes.

3. Schickelgruber ėshtė mbiemri i tij nga i ati Alos, qė ishte njė fėmijė i jashtėligjshėm. Njė mbiemėr qė edhe nė gjermanisht nuk shqiptohet lehtė. Gjatė ngjitjes nė karrierėn politike ai e ndėrroi mbiemrin. Kjo i dha lehtėsi nė shqiptim, pasi nuk dihet nėse mbiemri i vjetėr do ta ndihmonte tė merrte atė famė.

4. Nuk ishte gjerman, por austriak, e megjithatė arriti t’i imponohej njė populli prej 50 milionėsh, duke u kthyer nė idhullin e tyre. Njė rast i veēantė, ku njė jogjerman arrin duke pėrdorur patriotizmin tė kthehet nė lider kryesor.

5. Ėshtė cilėsuar si diktatori mė i madh i tė gjitha kohėrave. Krimineli nazist numėr 1 nė botė. Sundoi nė Gjermani pėr 17 vite. Nė kėtė kohė u vranė 12 milionė gjermanė dhe u masakruan 6 milionė hebrenj. Ideator dhe zbatues i Holokaustit, dhe shkaktar i Luftės sė Dytė Botėrore.

6. Hitleri nuk ka shkėlqyer nė shkollė. Nė matematikė dhe nė frėngjisht ka ngelur gjithmonė. E vetmja lėndė qė e tėrhiqte ka qenė historia dhe luftėrat e Gjermanisė. Mėsuesit e pėrshkruanin si njė fėmijė tė keq qė nuk mund tė shtrohej.

7. Adolf Hitlerin e kujtojnė si njė njėri tė zbehtė, shėndetlig, tė dobėt dhe pėrgjithėsisht tė ndrojtur dhe tė pėrmbajtur, por ishte i aftė pėr shpėrthime tė befasishėm, zemėrim dhe histerizėm ndaj atyre qė i kundėrshtonin fjalėn.

8. Pesė ishin gratė qė janė njohur si shoqėruese tė Hitlerit. Aktorja Renate Muller, e cila vrau veten; Geili Rojball, e cila ishte mbesa e tij dhe thuhet se e vrau veten nga xhelozia. Leni Eiefenstal dhe Miss Midford, si dhe Eva Braun, qė u bė gruaja e tij vetėm pėr njė ditė tė vetme.

9. Gjatė gjithė jetės ndaj tij janė kryer 42 atentate. U pėrdorėn thuajse tė gjitha armėt, helmet, aksidentet, pistoletat, bombat me sahat, por asnjė nga atentatorėt nuk arriti tė realizonte qėllimin e eliminimit final.

10. Pas Luftės sė Parė qėndron nė ushtri, ku futet me shėrbimin sekret. Ngarkohet tė spiunojė takimet e Partisė Gjermane tė Punėtorėve, ku u regjistrua si anėtar i saj, me numėr 555. Spiunonte shokėt, por aty ra nė kontakt tė parė dhe me frymėn anti-semite qė ekzistonte nė Gjermani.

11. Krimineli numėr njė i botės ka hyrė nė histori dhe si strateg ushtarak. Reparti ushtarak nė kohėn e tij arriti njė nivel tė lartė. Ishte e vetmja ushtri qė mund tė marshonte 20 km nė ditė nė atė kohė. Nė fillim hidhte nė sulm kėmbėsorinė, mė pas mjete tė rėnda dhe nė fund bombardimet.

12. Nė pesė vite qė Hitleri nisi Luftėn e Dytė Botėrore u vranė dhe u masakruan mesatarisht 11 mijė persona nė ēdo ditė. 6 milionė hebrenj, 6 milionė civilė sllavė, 4 milionė robėr lufte, 1.5 milionė dezertorė politikė, 800 mijė romė, 300 mijė njerėz me handikap, 2 mijė dėshmitarė tė Jehovait.

13. Sundimi i tij nė Gjermani, nga momenti qė u zgjodh kancelar dhe deri nė kapitullimin e Gjermanisė, zgjati 12 vite, katėr muaj e tetė ditė. Nė njė kohė kaq tė shkurtėr, asnjėherė njė vend nuk ka arritur t’i imponohet gjithė botės nė njė mėnyrė tė tillė.

14. Ėndrra e tij mė e madhe ishte qė tė bėhej piktor dhe pėr kėtė ai shpenzoi dy vjet, duke ardhur vėrdallė nė lice dhe duke ushqyer veten me mendime madhėshtore pėr t’u bėrė njė njeri i famshėm, pa bėrė asnjė pėrpjekje tjetėr pėr tė siguruar jetesėn. Kėto ishin vite qė pėr biografėt Hitleri i ngjante njė endacaku tė pashpresė.

15. Adolf Hitleri nė moshėn 39-vjeēare u martua me vajzėn e gjysmė-motrės sė tij nga martesa e parė e tė atit. Inēesti, sipas studiuesve tė ndryshėm tė jetės sė Hitlerit, e ka shoqėruar pėr shumė breza familjen e tij. E dashura e fundit e Hitlerit ishte Eva Braun, me tė cilėn diktatori ndenji i martuar vetėm njė natė. Ajo lindi mė 6 shkurt tė 1912-s, nė Munih tė Gjermanisė; vdiq mė 30 prill 1945, sė bashku me Hitlerin, nė njė vetėvrasje nė ēift.

16. Hitleri dėshtoi dy herė pėr t’u futur nė Institutin e Arteve tė Bukura, megjithėse ambicia e tij ishte pėr tė studiuar pėr artet. Fitonte shuma tė vogla duke pikturuar kartolina dhe reklama, duke u endur nga njė bashki nė tjetrėn. Gjatė kėsaj periudhe ai bėri njė jetė tė izoluar dhe tė vetmuar.

17. I vrazhdė nė komunikim, cinik dhe mosbesues te askush, Hitleri nga biografėt pėrshkruhet si njė njeri qė ishte pak i shoqėrueshėm. Veē pikturės, librat e historisė dhe studimet mbi popullin gjerman ishin njė tjetėr pasion i Hitlerit. Por kishte dhe njė dhunti, pėr tė joshur turmat.

18. 35 vite pas fundit tė Luftės sė Dytė Botėrore, rusėt nė vendin ku u varros Hitleri ndėrtojnė njė rezidencė. Kufomat e Hitlerit, Eva Braunit, Joseph Goebbelsit dhe fėmijėve tė Goebbelsit, i dogjėn dhe hirin e hodhėn nė lumin Elba. Njė dėshirė e lėnė kjo nė testamentin e Hitlerit.

19. Pėr mėsuesin e frėngjishtes djaloshi Hitler ishte njė “idiot i lindur”. Pėr njė tjetėr mėsues, qė nuk kishte as pėrshtypje tė mirė dhe as tė keqe, e ka cilėsuar njeri tė rėndomtė. Ndėrsa i vetmi mėsues i Hitlerit qė ka lėnė ndikim te ai, ishte i Historisė, nga ku mori mėsimet e para pėr popullin gjerman. Hitleri pikturonte panorama tė vogla me pamje tė Vjenės, tablo tė rėndomta, qė pėrfaqėsonin zakonisht njė vend apo njė monument shumė tė njohur: Katedralen e Shėn Stefanit, operėn, Burgteatrin, Pallatin e Shėn Brunit ose rrėnojat romake tė parkut tė tij.

20. Pamja e Hitlerit nga mėnyra e veshjes nė rininė e tij ishte pėr tė ardhur keq, nė kėtė kohė pamja e tij nė Vjenė me atė mantelin e tij tė gjatė e tė vjetruar shumė qė zbriste deri nė nyjėn e kėmbės, tamam si njė xhybe qė ia kishte dhėnė njė hebre shitės rrobash tė vjetra.

21. Ishte i gjatė 1 metėr e 73 centimetra dhe sipas kartelės ushtarake, peshonte 70 kilogramė. Kishte njė fytyrė tė ashpėr dhe asnjėherė nuk i hoqi mustaqet. Vishej gjithmonė me uniformė ushtarake, pallto tė murrme dhe pantallona tė zeza.

22. Dy ishin partitė politike qė e tėrhoqėn fort Hitlerin e ri. Ai admiroi nė fillim Partinė e Nacionalistėve Pangjermanė, tė themeluar nga Georg Riter fon Shėnerer. Dhe analiza e tij ndaj taktikave naziste ishte ndėr mė tė saktat. Hitleri konsiderohej si njė njeri fanatik, i verbėr deri nė fundin e tij tragjik. Ai e shkroi testamentin njė orė para vdekjes. Ai ia ngarkoi hebrenjve pėrgjegjėsinė e njė lufte tė cilėn e nisi vetė dhe qė i shkaktoi fundin e tij dhe Rajhut tė Tretė.

23. Qė nė adoleshencėn e tij, Adolf Hitleri u bė njė nacionalist gjerman fanatik dhe i tillė mbeti deri nė frymėn e tij tė fundit. Dashuria e Hitlerit pėr gjithēka qė ishte gjermane ishte shumė e egėr. Nė pranverėn e vitit 1913, Hitleri e braktisi pėrfundimisht Vjenėn dhe shkoi tė jetonte nė Gjermani. Nė moshėn 24 vjeē atė e konsideronin tė gjithė si njeri tė dėshtuar plotėsisht. Ai nuk u bė dot as piktor as arkitekt.

24. Riēard Vagner ishte kompozitori gjerman i referuar i Hitlerit. Jo vetėm pėr faktin se ishte gjerman, por edhe sepse muzika e tij tingėllonte si njė simfoni lufte dhe pushteti pėr Hitlerin. Biografėt thonė se Hitleri e dėgjonte pėr orė dhe orė tė tėra, dhe merrte frymėzim nga arti.

25. Autori i preferuar i Adolf Hitlerit ishte filozofi gjerman Frederik Niēe. Ideja e nihilizmit dhe e mosnjohjes sė ēdo gjėje qė ka ekzistuar mė parė ishte njė ide e marrė nga Niēe. Po ashtu dhe absolutizmi, dhe etja pėr pushtet, u huazuan nga Niēe. Vetėm se realizmi i njeriut tė Niēes te Hitleri u bė nė mėnyrėn mė tė egėr.

26. Adolf Hitleri nuk kishte as miq, as familje, as plan e shtėpi, megjithėse ai zotėronte njė besim tė palėkundur nė ndjenjėn e thellė dhe tė zjarrtė tė misionit. Mesa duket ai nuk ishte asgjė tjetėr veēse njė vagabond mjaft i ēuditshme dhe me kokėn e mbushur me lexime.

27. Njeri me fytyrė tė ashpėr, kishte njė dashuri tė ēuditshme pėr qentė. Besonte mė shumė te qentė e tij qė ishin race “Bari Gjerman”, sesa te gjeneralėt e tij. “Wolf” ishte qeni i tij i parė, ndėrsa “Bond” ishte qeni qė e mori me vete edhe nė bunkerin ku u strehua nė fund tė jetės. Thuhet se helmin me tė cilin u vetėvra bashkė Eva Braun e provoi fillimisht te qeni.

28. Njeriu qė do tė sillte Luftėn e Dytė Botėrore nė 1913-n zhvendoset nga Bavaria pėr t’i shpėtuar shėrbimit ushtarak tė detyruar nė ushtrinė e Austro-Hungarisė. Por njė vit mė vonė do tė dilte vullnetar, kur Gjermania hyri nė Luftėn e Parė Botėrore. Nė moshėn 25-vjeēare, nė frontin Francės merr gradėn “Rreshter”. Plagoset nė luftė dhe pėr merita tė veēanta nė njė nga betejat mė tė pėrgjakshme merr medaljen e “Kryqit tė Hekurt” tė klasit tė dytė, ndėrsa mė pas merr “Urdhrin e Klasit tė Parė”, njė medalje qė asnjė ushtar i thjeshtė nuk e ka marrė mė parė.

29. Nė shėrbimin ushtarak Hitleri ishte njė ushtar i veēantė nė krahasim me shokėt e tij. Ai nuk merrte asnjėherė as letra, as pako, ai nuk kėrkonte kurrė leje. Ndryshe nga tė gjithė ushtarėt, ai nuk interesohej pėr gra. Hitleri nuk qahej as nga pisllėku, as nga pleshtat. Humbjen e Gjermanisė nė Luftėn e Parė Hitleri e pėrjetoi gjatė momenteve qė ndodhej nė spital. Sė bashku me shumė ushtarakė tė tjerė qė nuk e pranonin dėshtimin e tyre, vendosi tė angazhohej nė politikė pėr tė shkatėrruar marrėveshjen e paqes mes Francės dhe Gjermanisė.

30. Ishte viti 1920 kur Hitleri u bė pėrgjegjės pėr propagandėn e partisė dhe la ushtrinė pėr t’i dedikuar kohėn dhe jetėn riorganizimit tė partisė, tė riemėruar si Partia Nacional Socialiste e Punėtoreve Gjermanė (NSDAP), e njohur shkurt si naziste. Adolf Hitleri u zgjodh nė korrik tė vitit 1921 president nga pėrfaqėsuesit e Partisė Naziste, me idenė se ai ishte njė person i cili u ofronte publicitet dhe dinte tė tėrhiqte fonde nga simpatizantė, udhėheqėsit e Partisė Naziste e zgjodhėn atė president tė partisė me fuqi tė pakufizueshme.

31. Mė 24 shkurt tė vitit 1920, Hitleri organizoi mitingun e parė pėr tė. Nė fjalimin e tij ai shpalli pėr tė parėn herė 25 pikat e Partisė Punėtore Gjermane. Pjesa mė e madhe e fjalėve therėse dhe ndėrprerjeve qė bėnin, drejtoheshin kundėr pjesėve tė programit qė lexonte. Nė vitin 1928, Hitleri zgjodhi Geringun pėr tė qenė njė nga dymbėdhjetė deputetėt nazistė qė do tė pėrfaqėsonin partinė nė Rajhshtag dhe kryetar i tė cilit u bė kur nazistėt pėrbėnin partinė mė tė rėndėsishme nė Parlament, mė 1932.

32. Nė moshėn 35-vjeēare organizon njė grusht shteti, duke pėrdorur strukturat paramilitare qė ia bashkėngjiti Partisė Naziste, “Freikorps”, qė ishin ushtarėt e Luftės sė Parė Botėrore. Grushti shtetit dėshtoi dhe Hitleri dėnohet me pesė vite burg.

33. “Mein Kamf” (Lufta Ime). Libri qė Hitleri shkroi nė burg. Nė kėtė libėr ideatori i nazizmit shpalos tė gjitha idetė e tij pėr racėn, gjuhėn gjermane dhe urrejtjen ndaj hebrenjve. Libri u bė njė udhėrrėfyes i brezave nazistė. Pėr fat tė keq, askush nuk i mori seriozisht idetė e shkruara nga Hitleri, deri sa ai i vuri nė zbatim ato. Nė 1935, Hitleri ua shpėrndau falas librin tė gjithė gjermanėve pėr ta lexuar me detyrim. Ndėrsa pas Gjyqit tė Nurenbergut, libri “Mein Kamf” u ndalua, hyri nė librat e ndalur pėr botim dhe shitje.

34. Nė moshėn 44-vjeēare themelon Partinė Nacionaliste tė Punėtorėve Gjermane, qė mė pas u quajt Partia Naziste, pas rėnies sė Republikės sė Vajmarit mė 1933. Megjithėse kushtet ishin tepėr tė favorshme pėr rritjen e partisė, Hitleri i nuk i shfrytėzoi ato plotėsisht. Ai e gjeti partinė tė vogėl, tė pamjaftueshme, me njė program me principe nacionaliste dhe socialiste, por me njė udhėheqje tė pėrēarė dhe me mjete tė pamjaftueshme.

35. Mė 30 janar 1930 emėrohet kancelar (kryeministėr) i Gjermanisė dhe qė nga ky moment nis vendosjen e diktaturės naziste. Nazistėt tashmė kishin arritur t’i imponoheshin popullit dhe kapėn majat mė tė larta tė pushtetit. Por kjo ishte vetėm nisja e idesė pėr pushtimin e botės. Njė vit pasi u zgjodh kryeministėr, nė qershor tė vitit 1934, Hitleri nisi spastrimet brenda partisė pėr tė larguar rivalėt, madje dhe ata qė dikur e kishin ndihmuar. Brenda njė nate vrau 71 njerėz tė lartė tė partisė gjermane, shumica njerėz qė ndihmuan tė vinte nė pushtet. Kjo ngjarje njihet ndryshe nė histori si “Nata e thikave tė gjata”.

36. Djegia e Parlamentit Gjerman (Rajshtagut), mė 23 shkurt 1933, ishte nisja e diktaturės hitleriane. Kishte postin e kancelarit, por jo aq pushtet sa i duhej. Pėr zjarrvėnien u akuzua njė komunist, por, nė fakt ngjarjet treguan se, Partisė Naziste nė ato momente i interesonte mė shumė rrėmuja nė Gjermani pėr tė marrė nė dorė gjithė pushtetin. Mė pas kjo djegie u pėrdor pėr tė arrestuar kundėrshtarėt dhe pėr tė zhdukur komunistėt nė Gjermani. Mė 1933, Hitleri ngre shėrbimin e fshehtė policor “Gestapo”. Ajo u ideua nga Geringu dhe Hitleri, dhe ishte struktura qė grumbullonte tė gjitha informacionet sekrete. Zbulimi i komploteve dhe kundėrshtarėve brenda Gjermanisė, por edhe misionet sekrete jashtė saj, ishin detyrat kryesore tė oficerėve tė saj.

37. “Wolksvagen”, makina qė edhe sot ėshtė njė nga mė populloret nė Evropė, ėshtė ideuar nga Hitleri. Pas emėrimit kryeministėr, ai urdhėroi inxhinierėt qė tė prodhonin njė makinė qė nuk do tė kushtonte mė shumė se 1 mijė marka pėr tė pasur pėrdorim tė gjerė nė vend. Ai ideoi dhe emrin “Wolksvagen” (makina e popullit). Diktator, kriminel, sadist dhe mbartės i tė gjitha epiteteve. Por kjo nuk e ka penguar tė ishte “popullor”. Mė 1938 revista prestigjioze “The Time” e zgjedh “Njeriun e Vitit”.

38. “Fyhrer” ėshtė titulli qė mbante Hitleri. Nė gjermanisht do tė thotė udhėheqės, prijės. Njė titull qė askush tjetėr nuk e kishte mbajtur nė Gjermani. Pėrveē mikut tė tij, gjeneralit Rem, tė gjithė tė tjerėt i drejtoheshin vetėm me emrin “Fyhrer Hitler”. Rajhu i Tretė. Ėshtė emri qė i vuri perandorisė sė tij Aldolf Hitleri, qė nėnkuptonte njė mbretėri ose bashkėsinė gjermane si njė e tėrė. Rajhu i Parė quhej Perandoria Gjermane nga shekulli IX deri mė 1802. Rajhu i Dytė quhej Perandoria Gjermane 1871-1818.

39. Kryqi i thyer Svatiska i ushtrisė gjermane ėshtė vendosur nga vetė Hitleri. Ai ėshtė njė simbol i lashtė kelti dhe simbolizon diellin dhe fatin gjatė luftės. Por pėr studiues tė ndryshėm ai simbolizon dhe racėn e bardhė. Ndėrkohė qė simbole tė ngjashme me tė janė gjetur dhe nė rrėnojat e qytetėrimit antik. Thuhet se Hitleri e ka marrė idenė gjatė studimeve pėr pikturė. Pėrshėndetja me dorėn lartė ishte njė tjetėr shenjė, nderim qė Hitleri e huazoi nga historia botėrore. Shenja e nderimit me dorėn lartė ėshtė pėrdorur pėr perandorėt romakė “Ave Ēezar” (Jetė tė gjatė Ēezarit). Hitleri e kthehu nė “Heil Hitler” “Rroftė Hitleri”.

40. 1 shtator 1939 ėshtė dhe data zyrtare e nisjes sė Luftės sė Dytė Botėrore. Pasi kish bėrė njė pakt me rusėt, Hitleri vendos tė pushtojė Poloninė, duke prishur marrėveshjet ndėrkombėtare me Anglinė dhe Francėn. Mė 20 janar 1942, nė Berlin Hitleri organizon konferencėn pėr spastrimet qė do tė bėheshin ndaj popullsive joariane. 15 ushtarakė tė lartė tė drejtuar nga Hitleri, Reinhard Heydrich e Adolf Eichmann, ideojnė batimin e Holokaustit dhe dhanė urdhrin pėr ngritjen e kampeve tė shfarosjes.

41. Holokausti ėshtė njė teori, qė do tė thotė djegie totale. Nė bazė tė kėsaj u ngritėn me dhjetėra kampe pėrqendrimi nė tė gjithė Evropėn dhe nė Gjermani. Mė tė mėdhenjtė ishin Auschėitz-Birkenau, nė kufi me Poloninė, ku u vranė nė dhoma gazi dhe krematoriume rreth 70 mijė hebrenj. Janė mbi 50 kampe pėrqendrimi nė tė gjithė Evropėn, ku u krye maskara kundėr gjashtė milionė hebrenjve. Robėrit grumbulloheshin nė tė gjitha shtetet qė kishin pushtuar gjermanėt dhe mė pas dėrgoheshin pėr nė kampet mė tė afėrta, qė ishin vetėm kampe vdekjeje.

42. “Zgjidhja finale” u quajt aksioni qė parashikonte shfarosjen e tė gjitha racave inferiore me fillimin e Luftės sė Dytė Botėrore. Hebrenj, romė, zezakė, sllavė, kundėrshtarė tė regjimit, u klasifikuan si gjahu i luftės. Nė zbatim tė kėtij aksioni u vu njė nga bashkėpunėtorėt mė tė ngushtė tė Hitlerit, Himler. Adolf Hitler ishte njeri supersticioz. U besonte profecive dhe kėrkonte nga astrologėt parashikimin e yjeve pėr fatin e tij. Gjithashtu ishte i tėrhequr dhe nga besimet okulte. Ndėrkohė qė nuk mungojė dhe autorė tė tjerė qė e lidhin besimin e tij me sekte tė dyshimta fetare qė praktikonin satanizmin.

43. Zhvillimi i shpejtė i ekonomisė ėshtė njė kapitull mė vete nė historinė e perandorisė. Brenda pak vitesh Gjermania arriti tė kishte numrin mė tė vogėl tė tė papunėve nė botė dhe ngrinte vlerėn e markave njėlloj me paratė e vendeve tė tjera tė fuqishme. Hitleri organizoi dhomat duke vjelė shpėrblime pėr arkėn e shtetit. Humbja e Luftės sė Parė Botėrore e sanksionoi Gjermaninė nė mbajtjen e njė numri tė kufizuar ushtarėsh. Por, nė 1934-n Hitleri kishte 100 mijė forca tė armatosura. Ndėrsa pas njė viti ky numėr shkon nė 300 mijė.

44. Armatosja e Gjermanisė ėshtė njė gabim qė aleatėt e paguan shtrenjtė. Hitleri urdhėroi ministrat tė pėrgatisin njė projekt tė fshehtė qė ishte armatosja e Rajhut, pa u vėnė re nga aleatė. U ndėrruan kryqėzorė deri nė 26 mijė tonė. U fuqizua marina, kėmbėsoria dhe aviacioni. Nė Zvicėr u prodhuan armė tė veēanta dhe teknologjia e luftės u bė mė e rėndėsishmja. U prodhuan 240 mijė makina lufte.

45. Lufta e Dytė Botėrore, qė nis nga Hitleri, mė 1 shtator 1939, zgjati pesė vite, tetė muaj dhe shtatė ditė, dhe i kushtoi botės 50 milionė tė vrarė. Atė qė Hitleri e ngriti pėr 12 vite, u shkatėrrua brenda pak ditėsh. Kjo ėshtė dhe rėnia mė e shpejtė e njė perandorie. Shqipėria u pushtua nga ushtria naziste mė 11 shtator 1943. Gjashtė mijė trupa tė armatės gjermane, ende pa kapitulluar Italia pushtuan Shqipėrinė, duke zėnė portet dhe pikat kryesore tė vendit. Sipas ushtarakėve gjermanė, dislokimi i ushtrisė nė Shqipėri ishte pėr tė penguar zbarkimin e aleatėve nga Italia.

46. “Lufta rrufe” (Blickrig) ishte metoda mė e pėlqyer e ushtarakėve gjermanė pėr tė sulmuar kundėrshtarėt. Duke hedhur forcat nė mėnyrė tė menjėhershme me tė gjitha mjetet, kundėrshtarėt asgjėsoheshin nė afate sa mė tė shpejta. Mė 1941, ushtria gjermane kishte arritur tė mposhtte pjesėn mė tė madhe tė Evropės. Pushtoi Poloninė, Rumaninė, Bullgarin, Francėn dhe nė prill tė 1941-shit sulmoi Bashkimin Sovjetik. Brenda njė kohe tė shkurtėt pushtoi pjesėn mė tė madhe tė kėtij vendi, por pa arritur tė hyjė nė kryeqytetin Stalingrad.

47. Pėrpara sulmit tė aleatėve kundėr Hitlerit, nė 1944, ushtria gjermane kishte pushtuar pjesėn mė tė madhe tė Evropės. Franca, Holanda, Norvegjia, Belgjika, i gjithė Ballkani, Evropa Qendrore dhe pjesa mė e madhe e Rusisė ishin nėn armėt e Gjermanisė. Asnjė herė nė botė nuk ishte parė njė pushtim i tillė qė nga perandorėt Mesjetės. Beteja e Stalingradit mes rusėve dhe gjermanėve ėshtė dhe ajo qė shėnoi fillimin e rėnies sė Hitlerit. Ajo filloi nė verėn e vitit 1942 dhe pėrfundoi me dorėzimin e gjermanėve nė 31 janar 1943, dhe zgjati gati 200 ditė. Kjo betejė tregoi se ushtria gjermane nuk ishte e pamposhtur.

48. Nė pėrplasjen mes rusėve dhe gjermanėve statistikat tregojnė se nė ēdo 25 sekonda ėshtė vrarė njė ushtar. Rreth 800 mijė ushtarė tė vdekur gjermanė dhe italianė, ndėrsa 500 mijė ushtarė rusė tė vrarė. Ndėrkohė qė shifrat e civilėve qė u vranė edhe sot nuk janė tė sakta. Nė total vetėm beteja e Stalingradit mban edhe numrin rekord tė viktimave, qė arrin nė 1,109,000 njerėz.

49. 10 ditė para vdekjes, gjeneralėt e kėshilluan tė largohej nga Berlini. Ishte 20 prilli i vitit 1945, kjo datė pėrkonte me ditėlindjen e pesėdhjetė e gjashtė tė tij. Po nė kėtė datė, nė burgun e tė dėnuarve me punė tė detyrueshme, Poletceneze, u ekzekutuan 27 veta.

50. I mundur tėrėsisht nga ushtria e forcave aleate, pasi Berlini dhe kuartieri i pėrgjithshėm i Hitlerit u rrethua, ai u detyrua tė vrasė veten nė Berlin mė 30 prill tė vitit 1945. Ai piu njė kapsule helmuese e pastaj qėlloi veten me pistoletė. Hitleri kishte hyrė nė bunker me 16 janar, pasi vendosi tė qėndrojė nė Berlin deri nė momentet e fundit tė luftės. Rreth 20m nėn tokė, bunkeri kishte 18 dhoma tė vogla dhe ishte plotėsisht i furnizuar me ujė dhe elektricitet. Bashkė me tė ishte Eva Braun, me tė cilėn u martua vetėm dy ditė para vetėvrasjes. I paralajmėruar nga vartėsit e tij se rusėt ishin vetėm njė ditė tutje nga pushtimi i bunkerit, e nxitėn qė ai tė largohej, por ai zgjodhi vetėvrasjen nė vend tė arratisė. Sipas tė dhėnave, besohet se ai dhe e shoqja, tė dy kanė pirė kapsula helmuese. Pėr siguri ai ka qėlluar dhe veten me pistoletėn e shėrbimit. Trupat e Hitlerit dhe tė Evės u dogjėn nė oborrin e bunkerit nga tė mbijetuarit (siē ai kishte urdhėruar) dhe mė vonė u gjetėn pjesė tė tyre nga rusėt.
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

884


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Odin prej 07.11.12 21:35

Plani i Hitlerit pėr tė pushtuar Irlandėn

Dosja sekrete zbulon pėrmbajtjen e hartave tė hollėsishme dhe kartolinave rreth planit tė Hitlerit pėr tė pushtuar neutralisht Irlandėn nė Luftėn e Dytė Botėrore.





Njė dosje top-sekret naziste e periudhės sė luftės ka nxjerrė nė dritė planet trishtuese tė Hitlerit pėr tė pushtuar Irlandėn gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Dokumenti pėrmban harta tė hollėsishme dhe kartolina tė vendit, dhe ėshtė mbajtur nga njė familje larg opinionit publik qė prej pėrfundimit tė luftės.

Kjo tregon se, edhe pse Irlanda ishte zyrtarisht neutrale gjatė konfliktit, Hitleri e shihte me objektivin e pushtimit. Irlanda lejoi anijet dhe nėndetėset gjermane “German U”, nė ujėrat e saj gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, por broshura me titull ‘Militargeographische Angaben uber Irland” kishte tė shėnuar me simbole tepėr tė vogla, pikat kyēe tė qyteteve dhe vende tė tjera nė Irlandė me synim shkatėrrimin.

Dokumenti iu dorėzua zyrtarėve tė rangut tė lartė nazist, pėrfshirė edhe fotot e vendeve kyēe tė tilla si diga, porte, qytete, toka tė madhėsive tė mėdha dhe plazhe, tė cilat, Komanda e Lartė Gjermane besonte se do tė ishin me rėndėsi strategjike kur ata tė pushtonin. Kėto vende kyēe u regjistruan nga zyrtarėt ushtarakė para se tė komplotonin njė seri prej tetė rrethimesh jashtė harte, tė cilat do tė ishin tė mirėpėrdorura gjatė operacionit “Sealion”.

Mė 17 shtator 1940 Hitleri u detyrua tė heqė operacionin “Sealion” pėr shkak tė dėshtimit tė “Luftwaffe” pėr tė fituar supremacinė pėrmes ajrit, mbi Angli, gjatė Betejės sė Britanisė. Ofensiva naziste kurrė nuk preku terrene pas disfatės gjermane nga qielli, por ekspertėt besojnė se libri bazohet mbi atė ēfarė mund tė kishte ndodhur nėse nazistėt do tė kishin pushtuar Britaninė.

Kopje tė pakta tė dokumentit, i cili u botua nė vitin 1940, pritet tė shiten deri nė 600 paund. Eksperti i dokumenteve historike Richard Westwood Brookes, i Auctioneers Mullocks, tha se broshura tregon se si irlandezėt kishin gabuar tek i kishin besuar se do tė ishin tė sigurt nga pushtimi pasi nuk ia kishin prishur qejfin nazistėve gjatė luftės.

Ai thotė: “Kjo situatė do tė vinte si befasi as sa dhe irlandezėt do tė besonin se neutraliteti i vendit tė tyre do tė mbrohej nga nazistėt. Ata ishin qartėsisht tė gabuar dhe kjo u kujtonte shumė kthjellėt se askush nė botė nuk mund tė ishte i sigurt nga djalli Hitler”.

Pėrkundėr faktit se shumė irlandezė ishin nė favor tė Gjermanisė gjatė luftės, ata ishin tė ndarė nė mėnyrė tė qartė nga AKSHI pėr pushtimin dhe me tė njėjtin fat si tė gjitha vendet e tjera nė Evropė.

Z.Westwood Brookes tha gjithashtu se ka tė ngjarė qė Hitleri mund tė konsideronte Irlandėn tė pushtuar qė nė fillim, para se ta niste me forcė luftėn atje pas njė tjetėr pushtimi tė arritur me forcė nė Mbretėrinė e Bashkuar.

Ai shton se: E gjithė kjo do tė kishte pėrmbushur arsyen e plotė ushtarake pėr gjermanėt pėr tė pushtuar Irlandėn si njė nga vendet e pėrsosura pėr tė vendosur nė frena Anglinė, nė njė pėrpjekje pėr tė marrė Britaninė pas gjermanėve. Irlanda kishte lidhje strategjike me Amerikėn ndaj dhe siē dukej kishte bėrė marrėveshjet taktike pėr ta zaptuar vendin sa mė shpejt. Ne tė gjithė kemi ardhur natyrshėm me planet pėr tė pushtuar tė parėn Britaninė pėrpara, por unė kurrė nuk kam parė njė pėr Irlandėn. Ne me tė vėrtetė kemi pasur interesa nga koleksionistėt irlandezė, nė fund tė fundit kjo ėshtė pjesė e historisė sė tyre ku me shumė gjasa ata ishin plotėsisht nė dijeni tė”.

Nga PHIL VINTER
avatar
Odin

527


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Luli prej 02.06.13 23:53

“Pilula magjike” qė iu jepte nazistėve fuqi mbinjerėzore



Invadimi i Gjermanisė gjatė Luftės sė Dytė Botėrore shkaktoi drojė dhe frikėsim tė madh tė Evropės para ushtarėve tė Rajhut tė tretė. Mirėpo, hulumtimet mė tė reja tregojnė se ushtarėt gjermanė nuk janė inspiruar vetėm nga retorika e zjarrtė e Hitlerit, por pėrkushtimi i tyre nė luftė ishte pjesėrisht pasojė edhe e pilulave tė quajtura “Pervitin”.Nė etiketė tė kėtij ilaēi shkruante se mjeti shėrben pėr rritjen e “gatishmėrisė” dhe se duhet marrė nė mėnyrė qė tė “ruhet syēeltėsia” sot kjo substancė njihet si metamfetamin apo met i kristaltė.

Nė periudhėn e viteve 1939-1945 janė shpėrndarė rreth 200 milionė pilula tė tilla, tė cilat ushtarėt i quanin “ēokollata tanke”.

Shtypi anglez nė atė kohė raportonte se se ushtarėt gjermanė marrin “pilula magjike” Ėshtė e njohur qė e edhe vet Hitleri merrte dozė tė kėsaj droge por nė mėnyrė intravenoze.

Gjendja reale ishte shumė mė e keqe – ushtarėt vuanin nga varėsia e madhe. Ndonėse pilulat iu lejonin tė jenė tė qėndrueshėm pėr intervale bukur tė gjata tė aktiviteteve fizike intensive, dukuritė anėsore ishin tė tmerrshme, alivanosje, djersitje, depresion dhe halucinacione.

Si transmeton Koha.net njė shkrim tė gazetės D. Avaz, disa nga ushtarėt kishin probleme fatale me zemėr, ndėrsa disa tė tjerė bėnin vetėvrasje gjatė episodeve psikotike.

Pėr seriozitetin e pasojave qė “Pervitin” linte nė ushtarėt dėshmojnė edhe pėrpjekjet e Leonardo Contit, njėrin nga ekspertėt liderė shėndetėsorė tė Rajhut tė tretė, pėr tė kufizuar pėrdorimin e kėtij narkotiku, por ato ishin tė kota.

avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

884


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Odin prej 12.06.13 11:10

Ditari 400 faqėsh i Adolf Hitler-it



Njė ditar 400 faqėsh tė Adolf Hitlerit ėshtė zbuluar dhe ndodhet nė Muzeun Memorial tė Holokaustit nė SHBA. Ditari ėshtė plot me fakte rreth komunikimeve mes personave tė besuar tė diktatorit.

Ditari konsiderohet i njė rėndėsie tė madhe sa i pėrket planeve tė shfarosjes sė njerėzve gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. "Ditari ėshtė i njė rėndėsie tė madhe pėr studime rreth periudhės naziste, pėrfshirė historinė e Holokaustit"- thonė nga personeli i Muzeut nė SHBA. Komunikimet mė tė shpeshta kanė qenė mes Hitlerit dhe Alfred Rosenberg, i cili u ekzekutua si njė kriminel nė 1946-ėn. Rosenberg e ka mbajtur ditarin si dėshmi tė krimeve tė luftės, dhe ende ėshtė e paqartė se si ėshtė zbuluar ai.
avatar
Odin

527


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Luli prej 20.07.13 0:43

Fotot qė Hitleri donte tė mos i shihte askush




Ky ėshtė njė set fotografik, qė Adolf Hitleri donte qė tė shkatėrroheshin, pėr tė mos i parė kush.

Nė foto shihet se si Hitleri bėn pėrgatitje pėr tė mbajtur njė fjalim.

Ka shumė njerėz qė thonė se mjafton ajo qė ka bėrė ai, qė ta kuptosh se ishte i ēmendur.

Por kėto foto janė njė ilustrim interesant i kėsaj ēmendurie.

Fotot janė realizuar nga Heinrich Hoffman dhe janė ruajtur nė njė koleksion privat.











avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

884


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Luli prej 24.08.13 14:20

Hitleri ishte i varur nga droga

Adolf Hitleri konsumonte rregullisht kokteje amfetamine, bar miut dhe morfine kur dėrgonte milionė njerėz tė pafajshėm drejt vdekjes. Njė gjė e tillė pretendohet nė dokumentarin qė zbulon regjistrime dhe letrat tė liderit nazist me psikiatrin personal, Theodore Morell.



Nė pėrpjekje tė dėshpėruar pėr t’u treguar ndjekėsve tė tij potencėn mashkullore, Hitleri merrte mė shumė se 80 drogėra tė ndryshme ēdo ditė – njė sjellje tronditėse qė disa psikiatėr dhe historianė besojnė se e kthyen egoistin nė sadist.



Psikiatri Nassir Ghaemi pretendon se abuzimi me drogėn e pėrkeqėsoi depresionin maniak tė Hitlerit duke e bėrė atė mė tė dobėt dhe tė lėkundur.

“Nuk ėshtė e qartė nėse Hitleri ishte i varur apo jo nga amfetamina – por dihet qė ai kishte ērregullim bipolar dhe amfetamina e bėri mė keq atė”, thotė Ghaemi.

“Kjo ėshtė njė ēėshtje qė nuk ėshtė pėrshkruar mė parė dhe kjo mund tė shpjegojė shumė gjėra pse Hitleri ndryshoi nė fund tė viteve 1930 dhe 1940.

“Irish Mirror”, raporton se shumė letra dhe raporte mjekėsore pėr Hitlerin janė publikuar nė Amerikė, pasi ushtria amerikane i mori kėto pas luftės.

Raporti i klasifikuar prej 47 faqesh, thekson se Hitleri kishte sėmundje kronike tė lėkurės, shtrėngime tė vazhdueshme tė stomakut dhe fryrje tė tmerrshme tė stomakut. Askush nuk ishte nė gjendje tė kuronte shqetėsimet e tij deri nė momentin qė Morell i lehtėsoi shtrėngimet. Kjo bėri qė Hitleri ka merrte atė si psikiatėr personal pėr nėntė vite. Raporti thotė se Hitleri pėrdorte kokainė pėr tė pastruar sinuset dhe qetėsuar fytin.



Metodat e pėrdorura nga Morell ishin kontroverse, dhe doktorėt e tjerė besonin se ai ishte agjent i dyfishtė qė po pėrpiqej tė helmonte Hitlerin.

Raporti gjithashtu thekson se, Morell i injektoi Hitlerit ekstrakte nga gjėndra e prostatės apo testikujve tė demave tė vegjėl pėr tė rritur libidon e tij kėshtu qė ai mund tė mbate tė dashurėn e tij shumė herė mė tė re, Eva Braun.

Morell shkruan se diktatori ishte i frikėsuar nga kanceri dhe ishe paranojak nga e ftohura e zakonshme. Kėto zbulime kanė bėrė qė disa historianė tė spekulojnė se nė gjendjen e tij ekstreme dhe dėshirėn pėr luftė ka ndikuar varėsia e tij nga droga.
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

884


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Odin prej 14.10.13 11:43

Hitleri - mjeshtėr i manipulimit! Njė biografi e re pėr diktatorin



Krimet e tij janė kaq mizore, sa edhe njeriu qė qėndron pas tyre. Figura e Adolf Hitlerit ka shumė enigma. Njė biografi e re e nxjerr diktatorin aktor brilant, tepėr tė aftė pėr inskenime dhe pėr tė krijuar mitin e tij.


Tingėllon absurde, por ky njeri stėrvitej pėrditė e pėr vite tė tėra me susta: Adolf Hitler forconte kėshtu muskujt e krahut - mundėsisht pėr tė mbajtur sa mė gjatė krahun lart e pa e ulur asnjėherė gjatė pėrshėndetjes sė kolonave paramilitariste, SA. Njė tik i Hitlerit? Njė gjė e parėndėsishme nė kontekstin e monstruozitetit tė kėtij personi?

Nė asnjė mėnyrė pretendon biografia e re pėr Hitlerin e pėrgatitur nga historiani dhe gazetari i Hamburgut, Volker Ullrich, "Adolf Hitler - Vitet e karrierės". Ky historian fokusohet mė shumė se kushdo biograf tjetėr tek Hitleri si njeri. Ai analizon aftėsinė e tij pėr vetėinskenime, pėr tė kuptuar ngjitjen enigmatike tė diktatorit.

Hitleri si njeri

Hitleri deri mė sot ėshtė rrethuar nga njė mjegullnajė mitesh dhe legjendash, pėr ngritjen e tė cilave, vetė diktatori ka dhėnė kontributin mė tė mirė. Qė ai u rrit nė njė familje me probleme ekonomike - ėshtė gėnjeshtėr. Familja e Hitlerit parė me hollėsi futej tek shtresa e mesme me tė ardhura tė mira. Njė manovėr tjetėr e qėllimshme: Jeta asketike e "Führer-it" - "Udhėheqėsit" dhe kancelarit qė nuk kishte nevojė pėr tė mira materiale. Por Hitleri gjithmonė linte t'i bėheshin kostumet me porosi, ai adhuronte makinat e shtrenjta dhe i mblidhte tė gjitha fitimet nga shitja e librit tė tij, "Mein Kampf".

Veēanėrisht i suksesshėm, Hitleri ishte me idenė e pėrhapur, se ai nuk ka jetė private, sepse tė gjithė fuqinė dhe jetėn e tij e kishte vėnė nė shėrbim tė popullit gjerman. Edhe kėsaj legjende i futet mė thellė historiani, Volker Ullrich. "Jeta e Hitlerit ishte shumė mė e pasur se sa kanė menduar bashkėkohėsit tij dhe mė vonė disa historianė." Hitleri kishte krijuar njė rreth shumė familjar nė rezidencėn e Obersalcbergut, njė rreth ky mjaft i pėrzgjedhur i miqve dhe mbėshtetėsve politikė. Hitleri bėntė shėtitje me ta, shikonte sė bashku filma, ministri i propagandės, (Goebbels i dhuroi vėrtet Hitlerit pėr krishtlindje tė vitin 1937 serinė e filmave Mickeymaus). E dashura e Hitlerit, Eva Braun sillej pak a shumė nė rolin e zonjės sė kėshtjellės.

Njeriu si demagog

Pėr historianin Volker Ullrich thelbi i talenteve tė Hitlerit qėndron tek aftėsia e tij retorike dhe akoriale. Ullrich ndryshe nga mendimi i pėrhapur nuk e sheh Hitlerin si njė piktor tė dėshtuar, Si piktor dhe arkitekt, Hitleri ishte si ēdo profesionist i zakonshėm, por talenti i tij qėndronte pikėrisht nė fushėn politike: "Nė aftėsinė e tij taktike, talentin pėr tė kapur shpejt situatat dhe pėr t'i pėrdorur ato, Hitleri i linte pas tė gjithė konkurrentėt nė partinė e tij, por edhe nė partitė e tjera."

Njė vėshtrim nė personalitetin e tij mund tė ndihmojė tė kuptohet karriera si politikan. Hitleri zotėronte aftėsinė e bėrjes pėr vete tė qėndrimeve nga mė tė ndryshmet, dhe si njė aktor tė hynte menjėherė nė njė rol tė ri, sipas situatės. Kur bėhej fjalė pėr tė pėrfituar zemrėn e atyre qė ishin tė rezervuar, ai luante me kartėn e simpatisė, madje mund tė lėshonte lotėt me sustė. Ai fitonte si zemrat e veteranėve tė luftės, ashtu edhe tė zonjave tė fisnikėrisė gjermane, krerėve tė ekonomisė. Pėr tė gjithė Hitleri kishte gati recetėn e duhur. Pamja e jashtme e tij ishte vėrtet e zakonshme, por nė tribunėn politike ai dinte tė shndėrrohej nė njė demagog tė atillė, "siē nuk e ka njohur kurrė historia gjermane", thotė biografi Ullrich.

Nuk ėshtė biografia e parė pėr Hitlerin

Kush shkruan njė biografi pėr Hitlerin duhet sė pari ta legjitimojė kėtė: Kemi nevojė vėrtet njė biografi tė re pėr Hitlerin? Nuk ėshtė thėnė gjithēka pėr tė? Sipas historianit Volker Ullrich biografitė e mėparshme mė tė pėrmendurat, si ajo e gazetarit dhe historianit, Joachim Fest (1973)dhe e historianit britanik (Ian Kershaw (1998, 2000) nuk pėrqėndrohen mjaft nė personalitetin e Hitlerit, por nė aspekte tė tjera si nė strukturėn shoqėrore gjermane (Ian Kershaw) apo nė pėrqėndrimin tek dėshmitė e ministrit tė armatimit tė Hitlerit, Albert Speer (Joachim Fest).

Volker UIlrich ėshtė mbėshtetur nė zbulime tė reja tė arkivave gjermane. "Interesante pėr mua ishte kur kuptova se ka ende gjėra pėr tė zbuluar, megjithėse jeta e Hitlerit bėn pjesė ndėr subjektet mė tė trajtuara tė studiuesve." Megjithatė vėshtrimi mė nga afėr i Hitlerit si njeri nuk e bėn kėtė diktator aspak mė njerėzor.
avatar
Odin

527


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Arsenic prej 27.10.13 23:48

Nuk duhet harruar se edhe vetė nazizmi ka njė origjinė konspirative, qė shkon tek shoqatat e fshehta raciste gjermane, si “Thule”, tė cilat donin tė krijonin njė pushtet okult duke infiltruar njerėzit e tyre brenda institucioneve dhe partive tė Republikės sė Weimarit. Do tė ishin njerėzit okultė tė kėtyre shoqatave, tė cilėt nxitėn dhe mbėshtetėn krijuesit e Partisė Naziste.

Pėr nazizmin para vitit 1920 mund tė flisje fare mirė nė termat e njė teorie konspiracioni qė denonconte njė pushtet okult. Prandaj nuk ėshtė a priori njė gjė absurde dhe e rreme qė tė flasėsh pėr njė teori konspiracioni tė hebrejve ekstremistė.

Njė nga gjėrat mė interesante qė ka thėnė Hitleri nė librin e vet «Mein Kampf» ėshtė se ai nė fillimet e karrierės sė vet politike armiqėsinė e gjermanėve pėr hebrejtė e gjente tė pamjaftueshme, mė tepėr njė resntiment tradicional, si ai qė ekzistonte nė gjithė Europėn.

Kjo nuk ishte ajo lloj armiqėsķe qė do tė donte Hitleri tė kishin gjermanėt pėr hebrejtė, njė armiqėsi racionale, e ftohtė, qė do t’ i bėnte ata t’ i shkatėrronin hebrejtė. Dhe vėrtet, edhe njė historian prohebre si Paul Johnson nė librin e vet «Kohėt moderne» thotė se gjermanėt deri me hyrjen e Hitlerit nė politikė nuk ishin ndėr popujt qė shquheshin pėr antisemitizėm, pra pėr urrejtje ndaj hebrejve. Paul Johnson thotė se kryeqyteti intelektual i antisemitizmit ishte Parisi, ndėrsa vendi i masakrave kundėr hebrejve ishte Rusia.

Ajo qė bėri Hitleri ishte se u kultivoi gjermanėve, popullit mė tė arsimuar tė botės, njė armiqėsi racionale kundėr hebrejve, mbi bazėn e resentimentit antihebre tė tyre.

Ky aspekt i nazizmit deri mė sot nuk ėshtė analizuar fare. Si mundi Hitleri, duke pėrdorur si expedient vetėm oratorinė e vet spekulative, qė brenda 12 vitesh (1920-1932) ta bėnte popullin mė tė arsimuar dhe mė flegmatik tė botės, qė t’ i jepte shumėsinė e votave njeriut qė u paraqitej gjermanėve me tezėn kryesore se tė kėqijat e gjermanėve vinin nga konspiracioni hebre kundėr kombit gjerman? Kjo pyetje kėrkon ende njė pėrgjigje nė rast se nuk duam qė pėrgjigjia e saj tė jetė e anasjellta e tė keqes me bazė biologjike qė nazistėt u atriubonin hebrejve dhe qė nė kėtė rast u atribuohet gjermanėve.

Sekreti i Hitlerit nė bindjen qė u kultivoi gjermanėve mbi vėrtetėsinė e teorisė sė tij ishte tek aftėsia e tij pėr ta shitur si tė vėrtetė teorinė e vet tė konspiracionit hebre pėr dominimin e gjermanėve, duke sjellė tė dhėna tė shumta, tė cilat ai i paraqiste si prova tė vėrtetėsisė sė teorisė sė tij.

Nuk ka dyshim pėr atė qė teoria e Hitlerit e konspiracionit tė hebraizmit ndėrkombėtar kundėr kombit gjerman ishte e rreme. Por kjo nuk do tė thotė se hebrej tė veēantė tė fuqishėm, financierė dhe intelektualė, me prirje ekstremiste, nuk e kishin idenė e dominimit, si Soros. Nė rast se nuk do tė ekzistonin kėta njerėz, Hitleri nuk do tė kishte gjetur dot provat minimale pėr t’ iu krijuar gjermanėve idenė e rreme tė konspiracionit hebre kundėr kombit gjerman. Kėta hebrej ekstremistė janė bashkėfajtorė pėr ardhjen e Hitlerit nė pushtet.

Nė tė shkuarėn dhe sot ka njė tendencė qė ēdo teori e kėtij lloji tė etiketohet si racizėm antihebre, ndryshe antisemitizėm, kur bėhet nga njerėzit e pėrkatėsisė ariane. Antisemitizmi (racizmi antihebre) ėshtė njė doktrinė urrejtjeje me anė tė sė cilės janė bėrė krime tė mėdha, qė nga persekutimet e hebrejve nė mesjetė, tek Holokausti dhe terrorizmi islamik bashkėkohor qė ve nė shenjė hebrejtė dhe shtetin e Izraelit.

Por, po aq i keq sa antisemitizmi ėshtė kapitalizimi spekulativ dhe cinik i viktimave tė Holokaustit dhe gjithė persekutimit tė hebrejve, nga ana e disa njerėzve tė llojit tė Soros, qė duan ta pėrdorin reputacionin e popullit martir hebre si mburojė pėr goditjet qė marrin pėr veprimet e tyre tė dyshimta. Ky ėshtė njė ekspedient i mjerueshėm dhe qė nuk mund tė shkojė gjatė, z. Soros.

Derisa, tė thuash se Adolf Hitleri qe njė njeri i keq nuk ėshtė antigjermanizėm, edhe tė thuash se Soros ėshtė njė njeri i keq nuk ėshtė antisemitizėm, ose mė saktė antihebraizėm. Ajo qė nuk duhet harruar Hitleri ishte nė pikėnisje tė karrierės sė vet politike anėtar i njė konspiracioni racist, ēka e bėn tė ngjashėm atė me konspiratorėt hebrej tė traditės sė “Protokolleve tė tė Urtėve tė Zionit”.

Unė nuk e kuptoj se pėrse “Protokollet e tė Urtėve tė Zionit” mohohen me aq ngulm, kur ato fare mirė mund tė quhen si krijim i hebrejve ekstremistė dhe racistė, ashtu siē ėshtė “Main Kampf” dhe literatura e ngjashme me tė si vepėr e gjermanėve ekstremistė dhe racistė etj. Nėse ka pasur njė konspiracion arian pėr tė krijuar pushtet okult nė Gjermani dhe nė botė, nuk ka pse mos tė ketė pasur dhe tė ketė edhe sot njė konspiracion hebre tė kėtij lloji tė bėrė nga ekstremistėt. Kjo nuk e denigron popullin hebre, por vetėm ata qė e kanė bėrė dhe e bėjnė kėtė gjė si Soros.

Kastriot Myftaraj
avatar
Arsenic

70


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekretet e Nazizmit

Mesazh  Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 1 e 2 1, 2  Next

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi