Ē’ėshtė Masoneria I

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Ē’ėshtė Masoneria I

Mesazh  Andi Ballshi prej 22.09.09 13:45

Ē’ĖSHTĖ MASONERIA I

HYRJE

Kush e pėrbėn kėtė Shoqatė misterioze, tė qujatur: edhe Rrymė e Lėvizje, edhe Organizatė, edhe Rend e Urdhėr, Institucion, edhe Shoqėri edhe Vėllazėri, Klub etj. por gjithnjė i-e fshehtė?

Anri Tur, Mjeshtėr i Madh i Lozhės sė Madhe Franceze, nė hyrje tė librit tė pėrmendur, shkruan: Nė tė vėrtetė njerėzit qė nga moti kanė shprehur interesimin pėr kėtė institucion tė quajtur “i fshehtė” por edhe “mistik”, dhe, edhe sot pyesin: Ē’ėshtė masoneria? Pse masoneria? Cila ėshtė natyre e saj? Cili ėshtė qėllimi ? Cilat janė planet e masonerisė”...

Pra, pse masonėt? Pse njerėzit bėhen masonė? Pse ajo fshehtėsi? Ēfarė duan ata? Cilat janė qėllimet e tyre? Vėrtet duan ta sundojnė botėn apo kjo ėshtė vetėm njė shpifje”?!

A janė tė gjithė masonėt tė rrezikshėm? A ėshtė e vėrtetė se ata organizuan tė gjitha luftėrat, tė gjitha revolucionet, me karakter botėror por edhe lokal? A ėshtė e vėrtetė se asnjė kryetar shtetesh, as kryeministėr nuk mund tė zgjidhet pa “izėn” – pėlqimin e tyre?!

Kėto janė pyetje qė shtrohen mė sė shumti pėr masonėt dhe veprimtarinė e tyre, qė gjithnjė quhet ekzotike, e fshehtė e mistike por edhe shumė e rrezikshme.

Pėrgjigjet janė tė ndryshme, dhe shumė kundėrthėnėse, varėsisht nga ata qė merren me kėtė ēėshtje.

Ėshtė vėshtirė tė jipet njė pėrgjigje e saktė, kur pėr kėtė Lėvizje, ka mendime tejet tė skajshme e kontradiktore. Ka mendime se pėrgjigjja e saktė nuk mundtė tė jipet fare. Disa studiuesė mendojnė se pėrgjigjen e saktė kėtė mund ta jepė vetėm ndonjė mason apo iluminat!.

Natyrisht, ATA qė i takojnė kėsaj organizate, si dhe miqtė e simpatizuesit e tyre, flasin dhe shkruajnė vetėm pėr anėt pozitive, ndėrsa kundėrshtarėt e tyre vetėm pėr anėt negative, deri nė skajshmėri tė thellė, duke fajsuar pėr tė gjitha tė kėqijat qė i kanė ndodhur, madje edhe qė janė duke i ndodhur njerėzimit, madje, madje edhe pėr sėmundjet epidemike, si pėr sidėn, katastrofat, termetet, etj.

Pėr disa, pėrgjigjja ėshtė farė e thjeshtė: Masoni (muratori i lirė) ėshtė pjesėtar i vėllazėrisė mė tė vjetėr, qė quhet edhe Masoneri, dhe se “Gjithēka ka filluar me formimim e shoqatatve tė muratorėve tė lirė”…

Masoneria ėshtė njė vėllazėri qė paraqet njė grup meshkujsh (mu ashtu siē paraqesin motrat njė grup femrash) qė bashkohen meqė: Ekziston diē qė ata duan tė bėjėn nė kėtė botė, nė rend tė parė pėr vetveten, por edhe pėr tė tjerėt – ATA janė pėr progresin, dhe qė duan ta ndryshojnė botėn, natyrisht pėr tė mirė, siē theksojnė vetė por edhe miqtė e tyre, qė nuk janė tė pakėt.

“Ishin ata njerėz qė besonin nė lirinė, dhe tė drejtat njerėzore, Ishin ata qė besonin nė arsimin, pėrparimin…Qėllimi mė i lartė i tyre ishte dhe ėshtė t’i shėrbejnė jo vetėm kombit qė i takojnė por edhe mbarė njerėzimit...” Pėr tė tjerėt ata janė njė shkollė e ēoroditur filozofike me karakter materialist e pėr disa vetėm njė Mafie ndėrkombėtare – njė Grup njerėzish i organizuar nė mėnyrė tė fshehtė, pėr tė nxjerrė fitime me mjete dhune dhe tė jashtėligjshme...

Njėri ndėr hulumtuesit mė serioz, nė kėtė lėmi, turku, me pseudonimin Harun Jahja thotė: “Frankmasoneria ėshtė temė qė ka ngjallur diskutime tė shumta gjatė shekujve. Disa kanė akuzuar Masonerinė pėr krime dhe keqbėrje pėrrallore.

Nė vend qė tė pėrpiqen qė t’a kuptojnė “vėllazėrinė” dhe t’a kritikojnė nė mėnyrė objektive, kritikėn ndaj organizatės e kanė ashpėrsuar deri nė armiqėsi. Nga ana e tyre, masonėt kanė thelluar edhe mė shumė heshtjen e tyre tradicionale ndaj kėtyre akuzave, duke preferuar qė tė prezentojnė veten e tyre si njė klub i zakonshėm shoqėror- ēfarė nė tė vėrtet ata nuk janė”. Heshtjen masone e theksojnė shumė autorė.

Masoneria, vazhdon Harun, ka qenė njėri ndėr fenomenet mė interesante nė dy shekujt e kaluar. Natyrisht, ajo ka tėrhequr vėmendjen pasi ka karakter tė mbyllur, tė rezervuar dhe mistik. Nė tė njejtėn kohė, njė antipati ndaj Masonerisė u lind; ajo tenton qė t’a prezentojė veten si njė “institucion i parrezikshėm i mirėbėrjes”, derisa kundėrshtimet e caktuara ndaj Masonerisė janė rritur si rezultat i pohimeve kontradiktore tė organizatės...

Anri Tur, ndėr tė tjera shkruan: “Masoneria ėshtė njė pjesė e historisė njerėzore. Ajo mund tė kuptohet vetėm nėse e vėmė nė kontekstin historik, shoqėror dhe kulturor... Duke iu falėnderuar masonerisė, vazhdon Tur, kam njohur njerėz nga tė gjitha nacionalitete, nga tė gjitha racat, tė tė gjitha religjioneve, tė gjiha filozofive, senzibilitetet dhe idetė e tė cilėve kanė qenė dukshėm tė ndryshme madje shumėherė edhe tė kundėrta. Njėkohėsisht kjo njohje mė ka sjellė miqėsi tė forta e tė ngushta tė cilat mė janė tė pazėvendėsueshme...”.

Shpirti ēifut i masonerisė

Shumė kritikė, e sidomos ushtaraku i njohur gjerman Erich von Ludendorff, pohojnė se Masoneria ėshtė njė institucion ēifut. Historia shkallėt-gradat zyrtare, parullat dhe deklaratat, nė tėrėsi janė ēifute. Masoneria e fshehtė, vazhdojnė ata, ėshtė ēifute.

Masoni, nėse nuk ėshtė ēifut, ai nė lozhė shndėrrohet nė njė "Ēifut artist”, respektivisht ai pėrvetėson mentalitetin dhe cilėsitė ēifutet. Masoneria u shėrben interesave ēifute, ngritjes dhe sundimit tė tyre me tėrė botėn, pėrfundon Ludendorffi, ashtu si dhe shumė bashkėmenditarė tė tij.

“Edhe pse pohimet e Ludendorff-it deri diku mund t’i konsiderojmė tė tepruara, megjithatė, nė tezėn themlore tė Ludenrorff-t, ka tė vėrteta, se masoneria ėshtė njė refleks dhe vepėr e shpirtit ēifut. Nėse hollėsisht i shikojmė ideologjitė masone, simbolet dhe ritulate e tyre drejtpėrdrejt shihen ndikimet dhe influenca e tyre.

Andaj ėshtė i pamohueshėm fakti se masoneria nė tė kaluarėn mė sė shumti u ka shėrbyer interesave tė popullit ēifut, i ka ndihmuar tė lirohet nga getoja (Ghetta), ndarja nga bota tjetėr, dhe u ka shėrbyer tė jenė nė tė gjitha rrethet diplomatike...

Shpirti ēifut ka depėrtuar thell dhe ėshtė feymėzim i masonerisė, andaj sot janė dy nocione tė pandashme. Janė dy binjak qė me vėshtirėsi mund tė dallohen. Janė mu si zoti i lashtė - Janusi (Janoshi) me dy fytyra” thuhet nė njė fletushkė kroate tė viteve tė 30-ta... (Kromika sociale moderne).

Iva Zhic, kroat, nė librin Sociologjia (pėr vitin II), lidhur me Historinė dhe zhvillimin e masonerisė, shkruan se masonėt, qė nga shoqatat e para tė muratorėve, themelimit tė Lozhės sė Madhe, pėrhapjes sė tyre nė shumė vende dhe pėrzierjes nė disa revolucione, kanė qenė njė shoqatė mistike...

Pėr ta kuptuar masonerinė, nė rradhė tė parė duhet ta njohim historinė e saj, qė zė fill nga Mesjeta. Zanafilla e saj ėshtė mjaft specifike, me ēka edhe dallon nga grupet tjera mistike. Qėllimet e masonėve kurrė nuk janė zbuluar. Fshehtėsia e ruajtur me njė fanatizėm shpesh ka qenė njė nxitje pėr tė hyrė nė kėtė vėllazėri tė fshehtė...

Masonėt janė njė shoqatė nė pėrgjithėsi filantropike, dhe se njėri nga qėllimet e tyre ėshtė “shqyrtimi i tė gjitha ēėshtjeve shoqėrore e ekonomike” qė kanė tė bėjnė me fatin e njeriut“, pėrfundon Zhic.

Por, sipas promasonėve qėllimi i bashkimit nė Masoneri ėshtė “Dėshira pėr ta ndryshuar, jo vetėm vetvetėn por edhe mbarė njerėzimin e me kėtė edhe vetė botėn.

Nė Librin e Simon Cox: Sekretet e engjėj & djaj”, thuhet: Kjo shoqėri e ashtuquajtur e “fshehtė”, qė numėron rreth katėr milionė anėtarė dhe qė ka qenė objekt i mė shumė se gjashtėdhjetė mijė (60.000) librave, ėshtė njėra prej organizateve mė tė njohura tė botės.

Nė tre shekujt e fundit, kjo vėllazėri nė gjrin e saj ka pėrfshirė presidentė, senatorė e gjykatės tė Shteteve tė Bashkuara, anėtarė tė familjes mbretėrore britanike, pėrveē kryeministra, gjeneralė tė ushtrisė dhe shefa tė policsė sė Mbretėrisė sė Bashkuar. Por, edhe nė vende tė tjera, ka prej kohėsh njė peshė tė madhe...

Viteve tė fundit janė publikura, sidomos nė internet, shumė vepra e dokumnte tė ndryshme pėr masonerinė, veprimtarinė e saj dhe veēmas rolin nė zhvillimin e ngjarjeve mė tė mėdha botėrore, duke filluar nga revolucioni Anglez, Revolucioni Francec e revolucionet tjera ku shihet roli i madhe i kėsaj lėvizjeje.

Por, mjerisht nė gjuhėn shqipe, pėrveē disa shkrimeve, mė shumė pseudonime, nė internet, sa dimė ne, kemi fare pak ose aspak botime tė kėsaj natyre.

Fatos Aliu ka pėrkthyer dhe botuar Procesverbalet e pleqėsisė sioniste, me titull: Sekreti i sundimit tė botės, Tiranė, 2002, pėr tė cilat ėshtė shkruar e pėrfolur shumė se prodhim i kujt janė: Tė masonėve-ēifutėve apo tė kundėrshtarėve tė tyre. Edhe libri i pėrkthyer i Nikola Nikolov, Komploti botėror, Tetovė, 2003, trajton po kėtė temė... (Derguar ne Int. Albanian evoluon, Takime ne Forum

EMRI – NOCIONI

Fjala mason pėrdorėt shumė shpesh dhe me shumė kuptime e intepretime, madje edhe me njėfarė droje!

Sipas Klaiqit masoni, (francmaēon, murator i lirė), ėshtė anėtar i njė shoqate tė fshehtė religjioze-filozofike... Nė Fjalorin e gjuhės shqipe (Tiranė, 2002) pėr masonėt thuhet: mason do tė thotė ithtar i masonerisė, anėtar i organizatės sė masonerisė.

Ndėrsa pėr Masonerinė, thuhet se ajo “ėshtė Rrymė e lėvizje e fshehtė, me rite mistike, qė lindi nė Evropė nė sh. XVIII, pėr ndihmė e solidaritet dhe qė u shndėrrua nė njė organizatė ndėrkombėtar; shoqatė e fshehtė”. Nė SVEZNADAR, (Enciklopedia) Zagreb, 1953, pėr Muratorėt e lirė (fr. Francmaconnerie, engl. Free-masonry, gjerm.

Freimaurerei, (shqip Masoneria) thuhet qė ėshtė njė SHOQATĖ E FSHEHTĖ. Duke u mbėshtetur nė format simbolike, figurat dhe shėmbėlltyrat, nė shumicė, tė muratorėve ,(masonėve) pėrmes moralit dhe fisnikėrimit shpirtėror, kjo shoqatė pėrpiqet tė krijojė njė fat sa mė tė mirė pėr njerėzimin. Masonėt jan tė tubuar nė oraganizata tė veēanta, lozha.

Ndahen nė tri kategori: nė shegertė, kallfė-ndihmės dhe mjeshtėr; kryetar i lozhės ėshtė Mjshtri i Madh. Lozha e Madhe ėshtė Organi mė i lartė. Msoneria zanafillėn e vetė e gjen te ndėrtimtarėt mesjtarė, te shoqatat zejtare me tė drejta dhe status tė vetin tė veēantė.

Masoneria e re ėshtė krijuar mė 1717, kur nė Londėr u bashkuan katėr (4) punėtori (lozha an) ndėrtimtare, u tėrhoqėn nga muratoria dhe qėllimi i tyre themelor mbeti ndėrtimi shpirtėror, ngritja morale dhe bashkimi i gjithė njerėzimit. Nė vitin 1721 Andersoni pėrpiloi Konstitucionet (Kushtetutėn - Statutin) tė cilat edhe sot janė bazė pėr veprimtarinė e lozhave.

Nė shekullin XVIII lozhat u zgjėruan me tė madhe, ndėrsa nė periudhėn e kapitalizmit dhe ngritjes sė klasave qytetare shumica u bėnė instrument i politikės borgjeze.

Nė Enciklopedinė e pėrgjithshme tė Entit Leksikografik,1964, thuhet: Masoneria e pėrhapur nė shumė vende, nė mėnyrė mistike, ėshtė njė lėvizje e organizuar sipas njė hierarkieje tė ashpėr e cila lindi nėn kushtet e njė qytetėrimi liberal. Nė fillim ishte e lidhur me traditat e shoqatave tė muratorėve (maēon=murator) nga morėn edhe emrin dhe simbolet e tyre (kompasin dhe kėndėmatės).

Aktet rituale i morėn nga religjionet dhe kultet e ndryshme orientale, nga legjendat dhe mitet e tyre.

Ndonėse detyrat programore dhe qėllim i tyre themelor ishte „fisnikėrimi i moralit“, edhe pse nė fillim pėrfaqėsonte ide progresive, tė njė qytetėrimi liberal dhe antiklerikal, kjo lėvizje reformatore u bė gjithnjė e mė shumė njė bashkėsi ekskluzive pėr tė ndihmuar reciprokisht pjestarėt e shoqėrisė sė tė pasurėve dhe tė atyre me „prestigj“ nga mesi i aristokracisė dhe borgjezisė sė lartė“

Nga Enciklopedia mbi tė gjitha religjionet, ėshtė nxjerrė ky definicion: Masoneria ėshtė njė emėrtimi i pėrbashkėt pėr vallazėritė sekrete dhe bashkėsitė e ngjashme tė dala nga shoqėritė e muratorėve tė Mesjetės” (Andaj ata janė muratorėt...” Darius, (anonim nga Int.), ndėr tė tjera shkruan: “ Frankmasoneria ėshtė nė fakt njė organizatė vetėm pėr tė iniciuarit (shuguruarit a.n.) dhe ka njė karakter filozofik, vėllazėror, filantropik dhe progresist. Frankmasoneria nuk ėshtė pjesė e asnjė sekti, feje, partie politike sepse ajo nuk ėshtė doktrinare, nuk imponon asnjė dogmė dhe nuk perpiqet tė fitojė pushtet”, madje parimi i saj thmeleor ėshtė: "NJIH VETVETEN, DUAJE TE AFERMIN, NDIHMO DUKE I RESPEKTUAR DINJITETIN E TJETRIT...

Disa nga shoqatat sekrete

Nga e gjithė ajo qė u tha gjer mė tash, sipas shumicės sė studiuesve, del se Masoneria, pamėdyshje, ėshtė njėra nga organizatat mė tė ēuditshme dhe gjithėsesi mė mistere nė botė..., brenda sėcilės veprojnė edhe shumė shoqata tė tjera sekrete, siē janė: Kabalizmi, Tempullarėt, Parėsia ose Vėllazėria e Sionit, Satanizmi, Sabateizmi, Iluministėt, Karbonarėt, Kafka & Kocka, Lozha e Madhe e Orientit, Lozha e Madhe Alpine, Urdhri (Riti) i Rrethit Mbretėror, Rozenkrojcėt, Klubi i Romės, Klubi i Parisit, Kalorėsit e Maltės, Komiteti 300, Opus Dei, Kėshilli pėr Lidhje me Botėn e Jashtme apo CFR, Komisioni Trilateral, Bilderbergėt,... etj.
avatar
Andi Ballshi

18


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ē’ėshtė Masoneria I

Mesazh  Jetmira prej 01.01.14 12:38

Muratorėt (masonėt) ishin ndryshe
Sipas Xhasper Ridlit, nė Angli, nė Francė, dhe nė Evropėn e Mesme, nė Mesjetė, ka mbisunduar mendimi se muratorėt janė ndryshe – dallojnė nga njerėzit tjerė. Ata ishin specialistė muratorė... ishin artizanė thellėsisht tė respektuar... Nė Evropėn e Mesme, shumica e popullėsisė ishin ēifēinj qė punonin nė pronat e feudalėve, qė kurrė nuk ishin larguar nga vendlindja, pėrfveē ndonjėherė deri nė tregun mė tė afėrt... Muratorėt udhėtonin nė tėrė vendin. Andaj ATA ishin ndryshe. Ata ndėrtonin me gurė, nė fillim ishin tė rralla ndėrtimet me gurė, vetėm pallatet mbretėrore ngriheshin me gurė, dhe ndonjė ndėrtim qė mė parė jepte leje mbreti, si kisha, katedrale, famulli, kėshtjella apo ndonjė urė me rėndėsi.... Nė Francė, nė mes tė viteve 1050-1350 u ndėrtuan 80 katedrale, 500 kisha tė mėdha dhe shumė famulli Nė Angli ndėrtimi i katedraleve shpesh zgjaste edhe mbi 100 vjet. Ndėrtimi i tyre kėrkonte mjaft shumė fuqi punėtore – profesionale dhe jo profesionale (argat). Muratorėt ishin punėtorė profesionalė. Ekzistonin dy kategori. Kategoria e parė: “gurgdhendės-murator i thjeshtė” ose “Gurgdhendės i vrazhdė”. Kategoria tjetėr quhej “murator fin”, muratorė me profesion tė lartė, tė cilėt latonin dhe zbukuronin fasadet... Kėta punonin me gurė tė butė kretor-deltinor (Ky lloj guri gjendej nė Angli por edhe nė vende tė tjera tė Evropės) dhe quhej “Gur i lirė”, ndėrsa muratorėt qė pėrpunonin-latonin kėtė gur quheshin “muratorėt e gurėvė tė lirė”, qė shpesh shkurtohej nė “Muratorė tė lirė”. Meqė ishin tė njohur pėr shkathtėsitė dhe aftėsitė e tyre muratorėt ftoheshin nga peshkopėt dhe abatėt pėr tė ndėrtuar katedrale. Merrnin oferta nga viset tjera tė Anglisė, Francės dhe Gjermanisė qė ta lėnin punėn dhe tė shkonin atje pėr fitime-mėditje mė tė larta. Peshkopėt dhe abatėt dėshironin tė pengonin shkuarjen e tyre pa pėrfunduar punimet, andaj, kushtet e pėrfundimit tė punimeve caktoheshin me kontrata. Shpeshherė me kėto kushte, muratorėt nuk pajtoheshin, andaj mbreti shfrytėzonte fuqinė dhe autoritetin e vet qė t’i detyronte ata qė tė punonin pėr tė, madje edhe me dhunė barteshin deri nė vendpunishte. “Masoneria ka njė mendim tė lartė, njė mburravecėri pėr vete se ajo ėshtė diē e veēantė “ Mu pėr atė qė Zoti i krijoi njerėzit qė tė jenė mbi tė gjitha gjallesat, ashtu i krioi masonėt qė tė jenė mbi tė gjithjė njerėzit tjerė. E gjithė kjo ishte njė ide e pakuptimėt, por masonėve kjo u pėlqente. Meqė besonin atė qė dėshironin, lexojmė nė librin e pėrmendur tė Xhasper Ridlit. Nė periudhėn 1555-1700, shkruan Ridli, u bėnė ndryshime edhe nė masoneri... Sindikatat e muratorėve, tė cilat kishin pranuar doktrinėn e Kishės katolike, tash nuk ishin mė tė paligjshme. U krijuan organizata intelektualėsh tė cilat ishin tė gatshme pėr njė tolerancė fetare dhe pėr miqėsi nė mes tė njerėzve tė feve tė ndryshme. Mendonin qė njė besim i thjeshtė nė Zotin mund tė zėvendėsojė doktrinėn kundėrthėnėse fetare. Me gjuhėn e asaj kohe “muratorėt e pranuar” ose “zotėrinjė muratorėt”, si quheshin mė shpesh nė Skotlandė, u zėvendėsuan me “muratorėt operativ”, mė vonė muratorėt e pranuar u quajtėn “muratorė spekulativ”, por kėto shprehje nuk janė shfrytėzuar gjer nė vitin 1757. Nuk ka prova tė sigurta se si u bėn kėto ndryshime, ka vetėm supozime dhe skjarime qė janė nė kundėrshtim njėra me tjerėn si tė vetė masonėve po ashtu tė antimasonėve... Ka qenė njė traditė e gjatė e shoqatave zejtare qė pėr anėtarė tė pranonin edhe njerėz qė nuk ishin kurrėfarė zejtarėsh. Shoqata e zejtarėve tė Londrės (shoqata mė e vjetėr ishte e endėsve, e formuar mė 1155), nė fillim pėrbėhej vetėm nga anėtarėtė njė zejeje tė caktuar… Muratorėt spekulatorė (nė kundėrveprim me muratorėt e vėrtetė, ata “veprues”, nė realitet, ishin anėtarė nderi. Me kalimin e kohės dhe me mbizotėrimin e “spekuluesve” kėto esnafėri punėtorėsh u shndėrruan nė (free masons) vėllazėri tė muratorėve tė lirė ose tė pavarur. Muratorėt qė punonin me gurė ranorė nė Skotlandė ishin mė pak tė suksesshėm, sa i pėrket pozitės sė priveligjuar (nuk gėzonin privilegje) meqė nė Skotlandė nuk kishte gurė tė tillė. Nė Skotlandė koha e shegertit u shkurtua pėr tė fituar gradėn e mjeshtrit murator, andaj ata u pėrpoqėn tė pėrforcojnė pozitėn e tyre pėrmes parullave tė cilat i dinin mjeshtrit muratorė, por jo shegertėt paraprak. Nė kėt mėnyrė njiheshin mesveti dhe u pamundėsonin shegertėve tė kryenin punėt e tyre. Parulla ishte e njohur si “Besa masone”. Nė Skotlandė ishte bėrė shprehi tė ftoheshin njerėzit me influencė pėr r’u bėrė anėtarė tė shoqatės...
Konstitucionet (Kushtetuta) e Andersonit
Siē pamė mė lart ekzistojnė shumė rrėfime dhe legjenda mbi zanafillėn dhe zhvillimin e masonerisė. Pas themelimit tė Lozhės sė Madhe tė Londrės (1717), sipas urdhėrit tė Lozhės sė Madhe, thekson Xhasper Ridli, nė vitin 1723, i mblodhi dhe i publikoi, teologu i njohur, skocezi, z. Xhems Anderson (James Anderson), nė librin e tij: “Libri mbi konstitucionet” (diku quhet edhe Kushtetutė e diku Statut). Nė Statutin e Andersonit, shkruan: muratori duhet t’i pėrkulet ligjit tė moralit; tė lidhet pėr fenė qė pėrcaktohen shumica: nuk guxon tė pėrziehet nė komplote kundėr tė mirave tė vendit; tė mos pėrzihet nė politikė dhe religjion, etj... Popovski thotė se Andersoni punoi nė kėto dokumente plot gjashtė vjet, titulli i tė cilave ishte: Detyrat e muratorėve tė lirė tė nxjera nga arkivėt e vjetėr, si nga lozhat pėrtej detit, ashtu dhe nga lozhat angleze, skotlandeze, dhe irlandeze, pėr nevojat e Lozhės nė Londėr – pėr t’i lexuar me rastin e pranimit tė vėllezėrve tė rinj apo kur kėtė urdhėron Mjeshtri”. Shihet se Andersoni ėshtė bazuar dhe frymėzuar nė idetė e Valentin Andresė dhe Jan Komenskit. Kėtė e vėrtetojnė detyrat qė dalin pėr muratorėt e lirė: Muratori i lirė ka pėr detyrė t’u nėshtrohet ligjeve tė moralit dhe nėse detyrėn e vet e kupton mirė, nuk do tė jetė i humbur nga Zoti, e as jobesimtar… Secilit anėtarė i lejohet pėrcaktimi i lirė fetar… Idetė e Komenskit, thekson Popovski, u pėrkrahėn nė tėrėsi, ndėrsa pjesė tė librit u pėrshkruan me dorė, u pėrhapėn dorė pas dore. Ja disa frangmente, sipas Popovskit, qė janė ruajtur deri mė sot: “Drita duhet t’i afrohet gjithė njerėzisė… Nga dezorganizimi e shkatėrrimi t’i kthehemi bashkimit, nga gabimet-mashtrimet kah thjeshtėsia, nga dhuna kah liria. Tė gjithė jetojmė nė njė vatėr. Nė Tokė, tė gjithėve na ngroh njė frymė jetėsore. Tė gjithė jemi krijuar nga e njėjta materie. Kush mund t’na pengojė qė tė bashkohemi nė njė bashkėsi, me tė njėjtat ligje... Pėr tė arritur kėtė duhet t’i kthehemi rrugės sė mbretėrisė, gjegjesisht dritės hyjnore, paqes dhe sigurimit, rrugės sė bashkimit dhe lirisė... Rruga e lirisė kėrkon qė njerėzimi tė hulumtojė, tė vlerėsojė dhe tė bėjė vepra tė mira, jo nga shpėrblimi apo nga frika, por nga dėshira, vullneti i lirė... Liria ėshtė hyjnore tė cilėn vetė Zoti, sipas shembėlltyrės sė tij, ia ka dedikura njeriut...Tė gjithė ju qė keni nė zemėr shpėtimin e juaj dhe tė familjes suaj, dhe i frikėsoheni Zotit, pavarėsisht se cilit komb, gjuhe dhe sekti i takoni, tė gjithė juve qė u janė neveritur mashtrimet njerėzore, tė krijojmė njė bashkėsi e cila di se ēka do, ēka duhet tė gjakojė dhe ēka duhet tė bėjė…. Ejani ta lidhim njė marrėveshje tė shenjtė: qė tė gjithė ne ta kemi parasyshė njė qėllim tė pėrbashkėt – shpėtimin e njerėzimit. Gjuha, kombėsia, sekti, tė jenė tė parėndėsishme... Mė 1734 nė Filadelfi, Fraklin Benxhiamini, i cili vetėm njė vit mė parė kishte hyrė nė Lozhėn Shėn Gjoni, nė Tun Tavern, publikoi Konstitucionet e Andersoni tė viteve 1723, ku shkruante: “Ribotoi Franklini mė 5734. Ky vit, sipas Xhems Usherit, teolog nga sh.XVII, ishte viti kur Zoti 4004 vjet para lindjes sė Krishtit, krijoi Botėn. Masonėt mendonin se bota u krijua 4000 vjet para Krishtit, andaj u mor edhe si zanafilla e masonėve, thekson Xhasper Ridli. Edhe Anri i kushton njė vend tė gjėrė Konstitucioneve tė Andersonit, dhe ndėr tė tjera ai shkruan:... 48 faqet e para na njoftojnė me tė kaluarėn e “Vėllazėrisė Masone, qė nga koha e Biblės deri nė sh. 17”. Nė vazhdim pėrshkruhen Detyrat dhe Zotimet e masonėve; pasojnė rregullat e pėrgjithshme dhe mėnyra se si themelohen lozhat e reja. Nė fund libri pėrmban njė numėr kengėsh masone: Kėnga e Mjeshtrit;
Kėnga e Mbikėqyrėsit; Kėnga e Kompanionit dhe Kėnga e kallfės...Neni I i Konstitucioneve tė Andersonit pėrmban dhe pėrmbledh filozofinė e tolerancės. Na pėrkujton, se nėse nė tė kaluarėn masonėt nė secilin vend ose komb ishin tė detyruar ta pėrfaqėsonin religjionin e atij vendi dhe tė atij kombi, pavarėsisht cili ishte”, tash si mė i pėrshtatshėm konsiderohej religjioni qė pėrfaqėsonin shumica” (me ēka tregohej njėfar ndėrgjegjeje universale.
Masoneria (Muratoret e lire)
LOZHAT, RITET, SHKALLĖT, SIMBOLET

Ē’ėshtė lozha?

Siē pamė edhe mė lartė, shumica e studiuesėve pohojnė se masonėt modernė rrjedhin nga masonėt operativ tė Mesjetės. Ata kudo qė janė ftuar kanė ndėrtuar monumente tė mėdha qė edhe sot na mahnitin. Ata tuboheshin nė vendpunishte, nė ventakimet tė quajtura “lozha”. Fjala “Lozhė”, (Anglisht: lodge-lozhė) kėtu do tė thotė: strehė, kolibe... por edhe barakė prej druri, dhe ishte vendtakim i fshehtė i shoqatave politike ose religjioze. Kolibat, tė cilat mė vonė i quajtėn LOZHA, zakonisht ngriteshin nė afėrsi tė punishteve, ose ngjitas objektit nė ndėrtim, siē ishin kishat, katedralet, urat etj. Aty i ruanin veglat e punės, ku dhe dhe drekonin... Lozhat nė fillim ishin vendstrehime vetėm pėr mjeshtrit, mė vonė aty strehoheshin edhe muratorėt gjat kohės sė dimėrit, dhe pėrpunonin gurėt pėr ndėrtime, ndėrsa sot janė Vendtakime tė masonėve ku zhvillohet e tėrė veprimtaria e tyre dhe merren vendime pėrkatėse dhe quheshin Llozhat e muratorėve por masoneria moderrne i quajti “lozha masonike”. LOZHAT quhen edhe tempuj, meqė shumė simbole tė tyre rrjedhin qė nga ndėrtimi i Tempuillit tė Salomonit nė Tokėn e shenjtė... Secila lozhė, shkruan Anri, ka “tonin” nuancat me karakter tė veēantė, ‘frymėn” e vet, por nė tė gjitha mbisundon fryma shoqėrore, vėllazėror… por gjithėsesi duke ruajtur identitetin dhe personalitetin e secilit person. Kjo ėshtė njė pasurim i ndėrsjelltė i dallimeve, andaj secili duhet ta ruajė atė formulėn e profesorit F. Zhakob (Franēois Jakob): “Mė i afėrmi im, vėllau im”. Mikpritjen, qė e cilėson masonerinė, klimėn afektive, toni miqėsor dhe vėllazėror e gjejmė nė shumė raste konkrete, thekson Anri. Secila lozhė, formalisht, i nėnshtrohet Lozhės sė Madhe Nacionale, ndėrsa tė gjitha sė bashku janė nėn kulmin e Lozhės sė Madhe Angleze. Kjo nuk vlen pėr masonėrinė franceze, lozha qėndrore e tyre ėshtė Orienti i Madh, tė cilėn, pėr shkak tė pranimit tė ateistėve, por edhe tė femrave, nuk e njeh Lozha e Madhe Angleze... Kastriot Myftaraj: (lidhur me lozhat dhe formimin e tyre, ndėr tė tjera shkruan; Nė shekullin XVIII, nė Angli, njerėzit hapėn shoqatėn e tyre sekrete .... duke pėrfshirė dhe aristokratėt, duke krijuar atė qė u quajt Grand Lodge of England Lozha e Madhe Angleze an.) e cila ishte nė fakt bashkimi i katėr llozhave masonike ekzistuese. Kjo ndodhi nė Londėr, nė 24 qershor 1717 dhe mbahet si data e krijimit tė masonerisė sė lirė (spekulative) moderne. Me Grand Lodge of England, nė vitet nė vijim u bashkuan pjesa mė e madhe e llozhave masonike tė Anglisė. Njė numėr llozhash masonike ekzistuese nuk e pranuan kėtė pėrqėndrim tė masonerisė angleze, nė njė qendėr dhe nė 1751 krijuan njė llozhė tė madhe alternative, qė e quajtėn Antient Grand Lodge of England.... Nė 1813 tė dy palėt u bashkuan me anė tė njė kompromisi, dhe Antient Grand Lodge of England u shkri tek Grand Lodge of England, qė u quajt United Grand Lodge of England, ose siē njihet me akronimin UGLE. Masoneria spekulative moderne nė Francė thuhet se ka ardhur nga Anglia, misionarėt masonikė tė sė cilės krijuan nė 1731 llozhėn e madhe masonike tė Parisit qė u quajt Grand Orient de France Thuhet se ēdo shtet sovran ka tė paktėn njė lozhė tė Madhe, si njė forum, qė pėrfaqėson dhe qeveris masonerinė nė njė territor tė caktuar gjeografikisht. Lozha e Madhe ėshtė Organi mė i lartė. Sipas disave edhe nė Vatikan veprojnė katėr (4) lozha masone. Madje edhe disa zyrtarė tė lartė tė Vatikanit janė masonė... Nė internet, mund tė gjejmė edhe kėso konstatimesh: edhe shqipatėrt kanė lozhat e tyre masone, tash pėr tash dihen vetėm ato nė Amerikė e Kanada! Lozhat kanė edhe kuvendet e tyre. Lozha masone, sipas Anrit, nuk ėshtė vend i ndonjė kulti religjioz, ajo nuk ėshtė sinagogė, as kishė katolike, as kishė anglikane apo luterane, e as xhami. Andaj lozha vėrtet mund tė jetė njė “Qendėr unioni”. Ajo ndryshon nga tė gjtha religjionet mu pėr atė se nuk ėshtė religjion nė kuptim tė drejtė, dhe meqė ajo nuk predikon ateizmin as materializmin, andaj sulmi dhe shkishėrimi shumė i ashpėr i Kishės, sipas Anrit, nuk ėshtė i drejtė, nuk ka asnjė arsye dhe ėshtė jashtė ēdo kuptimi… Lozhat masone, vazhdon Anri, paraqesin dhe shėnjonė njėkohėsisht vendin dhe grupin, pra hapėsirėn dhe njerėzit... Historianėt, pėrfundon Anri, edhe pse me njė dyshim tė vogėl, kanė arritur tė konstatojnė njė kontinuitet jo vetėm nga lozhat e sh. 18, por edhe tė sh. 12 dhe 14. Sipas Simonit, por edhe tė tjerėve, nė kohėn e esnafėrive mesjetare, lozha masone ishte njė barakė prej druri provizore, ngjitas me murin e ndonjė ndėrtese nė ndėrtim e sipėr. Kjo lozhė u ofronte muratorėve mbrojtje nga shiu dhe nga bora, pėrveē se pėrbėnte njė vend takimi. Lozhat moderne kanė nė krye tė tyre njė “Mjeshtėr tė Pėrnderuar”. Nė kėtė kontekst, i “Pėrnderuari” do tė thotė: “thellėsisht i respektuar” dhe “Mjeshtėr”, qė do tė thotė “i pajisur me kualifikimet mė tė mira”. Ndėrsa sot lozhat masone shpesh vendosen nė ndėrtesa madhėshtore me salla mbledhjesh tė gjėra, statuja mermeri dhe mobilie antike. Popovski shkruan se pas miratimit tė Konstitucioneve (Statutit), lozhat filluan tė “binė” mu si kėpurthat pas shiut, si nė Angli ashtu nė Skotlandė, (nė Edinburg u themelua Lozha e Madhe mė 1736, nė Irlandė – Dablin mė 1731), e pastaj edhe nė shtetet tjetar tė Evropės, nė Amerikė, dhe nėpėr koloni. Pas reformimit nė Agli quheshin Rendi (Riti) i Gjonit, ndėrsa nė Skotlandė Rendi i Andrejit. Mė vonė u paraqietėn edhe dallime sipas shkallėve. Lozhat e Gjonit edhe sot kanė tri shkallė-grada, duke ia shtuar edhe shkallėn e katėrt e cila quhet “Royal Arch” (Rrethi Mbretėror) Disa thonė se themeluesit e parė tė lozhave masone ishin protestantėt, por qė nga 1723, nė regjiastrat e lozhave gjendeshin edhe emrat e ēifutėve... Nė secilėn lozhė ekziston altari ku vėhet “Libri i ligjitt tė shenjtė” Nė Evropė dhe SHBA e Kanadė, gati gjithnjė ėshtė Bibla... Thuhet se Lozha masone, ose tempulli mason, ėshtė njė tepmull qė simbolizon gjithėsinė, njė tėrėsi qė ka strukturėn, qė mban rend. Rėndom ka formėn e njė drejtkėndshi nė njė gjysmėrrethi qė anon nga lindja. Kjo paraqet tokėn, qiellin dhe Arkitektin e Madh tė Gjithėsisė… Simbolikisht do tė thotė largimi i errėsirė dhe mbajtja e rendit nė botė. Drita jep ditėn, njėherit dhe rendin, meqė jep dhe mendimin, kuptimin, idenė, qė ėshtė paraprijės i tė gjitha gjėrave... Hapėsira e tempullit – lozhės, konsiderohet si hapėsirė e shenjtė. Ajo paraqet lidhjen njerėzore me atė mbinjerėzoren…aty kemi pajisjen, veglat e ndryshme tė muratorit si kompasin, kėndmbatėsin, ēekanin, libelėn, vizoren… Kėto vegla zėnė njė vend tė rėndėsishėm nė lozhė dhe shfrytėzohen nė tė gjitha ceremonitė masone dhe janė shenjė intelegjencie e njeriut... Lidhur me mobilimin e lozhės, Anri Tur thekson: Dyshemeja me mozaik na pėrkujton zemėrbardhėsinė (bujarinė) e atit nė qiell i cili tokėn ka mbuluar me qilim tė mrekullueshėm tė pėrpunaur me mozaik… Ylli flakėrues ėshtė pika mė sublime... Lozha masone, sot nuk ėshtė njė vend anonim dhe njė sallė e zbrazėt, por e mobiluar me shumė piktura e sende tė tjera. Nė plafon shohim kupėn e qiellit, njė pamje simbolike me yje, nė lindje dielli, hėna dhe njė trekėndėsh tė madh, nėbrendėsi ėshtė syri; nė tokė – dysheme njė qilim me disa vegla tė muratorėve: kompasi, libela… pastaj shtyllat, litarė tė lidhur nyje... Ndėrsa sipas Popvskit, mobilimi i lozhės, pėrbėhet nga qiri, libri – Bibla, vizorja, kompasi... Lozha masone nė fillim tubonte zejtarė – ndėrtimtarė, ndėrsa sot tubon njerėzit tė tė gjitha profesineve dhe tė pozitave tė ndryshme. Sot ėshtė njė vend i takimeve, hulumtimeve, punės tė njerėzve tė vėllazėruar dhe pajisjeve… nuk ėshtė vetėm njė vend, hapėsirė, tempull, por njė tubim i njerėzve tė bashkuar. Ėshtė njė “bashkėsi e shpirtėrave tė kundėrt”, thekson Anri. Lozha i nėnshtrohet kierakisė sė dyfisht, kierakisė sė shkallėve (shegerti, kallfa dhe mjeshtri) dhe kierakisė sė funksionit. Lozhėn e kryeson Mjeshtri i Madh, i cili zgjidhet nga mesi i mjeshtėrve, dhe quhet i pėrnderur –autoritativ. Pranė tij asistojnė dy mbikėqyrės, i pari ėshtė i ngarkuar pėr kompanjonėt ndėrsa i dyti ushtron-trajnon shegertėt. Rėndom tė gjithė mjeshtrit janė pėrgjegjės pėr ushtrime dhe arsimin e anėtarrėve tė masonerisė. Nė sh. XVII lozhat masone u bėnė tė njohura e tė popullarizuara, nga rradhėt e tė ashtuquajturėve mendimtarė tė lirė, tė deistėve dhe politikanėve progresistė, gjė qė ndikojė nė pėrhapjen e ideve pėrkatėsė.... Pėrfundon Anri Anėtar i lozhės masone mund tė jetė edhe ateisti, por jo ateisti i marrė! Kėtė e pohojnė edhe Anri, edhe Ridli, por edhe autorė tė tjerė.Ritet dhe ShkallėtAjo qė e karakterizon njė sekt ėshtė se nė tė nuk mund tė hysh pa kaluar mė parė nė njė ritual stėrvitor, citojmė tė ketė thėnė Karl Xhasperi (Jasperi). Anrit thotė se riti ėshtė njė akt magjik... fjala vjen nga gjuha latine r i t u s dhe sanskrishtja rta, qė tregon ndonjė fuqi kosmike dhe hyjnore… Funksioni i ritualit ėshtė tė vendosė rend, “kėtu dhe tash” por lidhur me atė qė ka qenė; rend i cili, pra, jashtė “kėtu” dhe “tashit”, qė do tė thotė qė ėshtė transcendental nė raport me vendin dhe kohėn…Sipas Anrit, e disa shkrimeve, ritualet e masonėve, ashtu si edhe te religjionet janė tė shumta dhe komplekse dhe se ekzistojnė rite te ndryshme tė praktikimit. Ja disa prej tyre: Riti Antik Skocez ose Riti i pastruar skocez, Riti i Jorkut; Riti i emulacionit, Riti Francez (Oriental), Riti Memphis-Misraim, Riti ose Sistemi Suedez, Riti Skotlandez, etj. Shumica e tyre janė tė ngjashėm... Riti skocez, (Rite Ecossais), ėshtė dega mė e vjetėr e Masonerisė, i ka fillet qė nga shek.14-tė, nga Tempullarėt qė u arratisėn nė Skotlandė... por, sipas disave prejardhjen e ka nga Franca. Mendohet se e ka themeluar skocezi Shevali Remzi (Chevalier Ramsay). Ky rit, jo vetėm qė ėshtė mė i vjetri, por edhe mė popullori, mė i pėrhapuri, i cili njėherit, nga pjesa mė e madhe e studiuesve, konsiderohet si "masoneria e vertetė". Emil Ēiq shkruan se mė 1750 Ramsay aplikoi ritualin e pėrbėr i cili u quajt: Rojal Arē (Royal Arch) - “Rrethi mbretėror”, qė sipas disave origjina e tij ėshtė e paqartė. Ky rit nė fillim ka inkuadruar vetėm tri shkallė tė Lozhės sė kaltėr (tė Gjonit), qė mė vonė ėshtė plotėsuar. Riti tjetėr qė quhet Rendi i vjetėr dhe i pranuar i masonėve skotlandezė, ėshtė themeluar nė Amerikė mė 1801. Ai pėrbėhet nga 33 shkallė, secila me emra dhe simbole masonike tė veēanta. Ata tė 33 shkallėve njėherit janė edhe anėtarė tė Kėshillit Suprem. Pėr masonėt mbledhjet janė rituale frymėzimi, pėr tė tjerėt ato janė asgjė tjetėr pos argėtime tė parrezikshme dhe marrina... Dihet se Lozha e Madhe e Londrės (Angleze) u themelua mė 24 qershor tė vitit 1717, ditėn e Shėn Gjonit... Nė lozhat, qė i takonin kėsaj lozhe, nė fillim kishte vetėm njė shkallė-gradė – tė gjithė vėllezėrit ishin tė barabartė dhe i takonin njė shkalle – Mjeshtėr, dhe nga mesi i tyre zgjidhnin eprorin (Kryemjeshtrin) dhe “Rezervistin”. Nė disa lozha dalloheshin dy shkallė, njėra quhej “mė e lartė”. Por shumė shpejt Lozha e Madhe, pėrveē shkallės Mjeshtėr, futi edhe dy shkallė mė tė ulėta: shegertin dhe Kallfėn. Parparimi – gradimi i tyre bėhej nė mėnyrė ceremoniale, sipas traditave tė vjetra tė muratorėve, tė cilat edhe sot zbatohen, shkruan Popovski. Ndėrsa Ridli, nė librin e pėrmendur, shkruan se kanė ekzistuar shumė shkallė-grada masone. Nė fillim ishin vetėm tri. Anėtari i ri pranohej si nxėnės muratori-shegert, pastaj pėrparonte nė shkallėn e ndihmėsit-kallfės, ndėrsa nė ritualin (ceremoninė) e tretė ngritej nė mjeshtėr muratori. Pas kėtij titulli pasonin tituj tė tjerė deri nė shkallėn 33. (Sipas vėrejtjeve tė pėrkthyesit nė gj. serbe, z. Ridli, nuk dallon ritet masone nga rendet. Nė tė vėrtetė nuk ekziton shkalla mė e lartė se Mjeshtėr masoni. Shkallėt mė tė larta kanė qėllimin vetėm tė thellojnė dijen masone. Ėshtė e vėrtet se riti Skocez i ka 33 shkallė, e disa rite tė tjera i kanė edhe mė shumė... Tri shkallėt e para: shegert, kallf dhe mjeshtėr, bėjnė pjesė nė tė ashtuquajturėn "Masoneria Blu" (e Gjonit) (nga formohet Lozhat Kombetare), kurse gradat tjera bėjne pjesė nė "Masoneria e Gradave tė Larta", formojnė Kėshillin Suprem tė Masonerisė... Sipas Harunit emrat e dhėnė shkallėve mė tė larta nė Ritualin Skocez janė titujt qė u janė dhėnė kalorsėve nė rendin e Tempullarėve. Kėta tituj pėrdoren edhe sot... Njė mason, qė avansohet etapė pas etape pėrgjatė 33 shkallėve tė kierarkisė masonike, mėson kuptimet e reja pėr ēdo simbol nė ēdo etapė. Nė kėtė mėnyrė, anėtarėt zhyten gradualisht nė thellėsitė e filozofisė masonike. Sipas Popovskit secila shkallė masone ka shenjėn e vetė... sa mė e lartė qė tė jetė shkalla aq mė tė ndėrlikuara janė shenjat dhe mė vėshtirė pėr t’u mėsuar. Ja disa shembuj Shenja e parė - toka – shprehet duke pėrkulur pak kokėn, ndėrsa me pėllėmbėt e dorės sė majtė, duke ndarė gishtin e madh, bėjmė njė vijė nė ballė, nga e majta kah e djathta, pėrbri vetullės. Shenja e dytė - uji - Dora e djathtė nė zemėr, pėrnjėherė lėshohet poshtė. Shenja e tretė - befasia dhe trishtimi. Koka kthehet majtas, duke shikuar nė tokė. Pastaj ngriten duart tė bashkuara, duke anuar pak nga e majta. Shenja e katėrt - vatra - zjarri. Tė dhjetė gishtėrinjtė tė bashkuar me pėllėmbė nga jashtė, mbulohet fytyra. Pėrgjigja nė kėtė shenjė jipet duke zgjatur dorėn e djathtė nė lartėsi tė shpinės. Shenja e pestė - ngazėllimi Ngritja e syve drejtė qiellit, duke ngritur duart mbi kokė, dora e majtė pak mė poshtė, duke u ngritur pak thembrėn e majtė, ndėrsa me gjurin e majtė formon njė kėnd mė thembrėn e majtė. Shenja e gjasht - dielli. Sajohet duke vėnė gishtin e madh tė dorės sė djathtė nė syrin e djathtė, ndėrsa gishti shrihet sikur tė formojė njė kėnd... Kjo shenjė pėrfundon duke thėnė kėto fjalė: “Unė mas distancėn me Diellin.Tri shkallėt masone, sipas Popovskit, paraqesin tri etapat moshės sė njeriut: shkalla e parė – fillestarin, shkalla e dytė – zejtarin dhe shkalla e tretė – Mjeshtrin.SimboletMasoneria ėshtė definuar si njė institucion inciacioni shpirtėror me ndihmėn e simboleve... Simbolet kryesore tė masonerisė janė: trekėndshi, kompasi, dhe kėndmatėsi... ndėrsa mė i njohuri ėshtė kompasi i vendosur mbi trekėndėsh. Masonėt besojnė se simbolet janė mjet, armė pėr tė kuptuar realitetin kosmik por edhe njerėzor.

Nė Enciklopedinė e pėrgjithshme tė entit Leksikografik,1964, thuhet se Masoneria ėshtė njė lėvizje e organizuar sipas njė hierarkieje tė ashpėr e cila lindi nėn kushtet e njė qytetėrimi liberal. Nė fillim ishte e lidhur me traditat e shoqatave tė muratorėve, nga e morėn edhe emrin dhe simbolet e tyre (kompasin dhe kėndėmatėsin). Aktet rituale i morėn nga religjionet dhe kultet e ndryshme orientale, nga legjendat dhe mitet e tyre. Ndonėse detyrat programore dhe qėllim i tyre themelor ishte „fisnikėrimi i moralit“, edhe pse nė fillim pėrfaqėsonte ide progresive, tė njė qytetėrimi liberal dhe antiklerikal, kjo lėvizje reformatore u bė gjithnjė e mė shumė njė bashkėsi ekskluzive pėr tė ndihmuar reciprokisht pjestarėt e shoqėrisė sė tė pasurėve dhe tė atyre me „prestigj“ nga mesi i aristokracisė dhe borgjezisė sė lartė“. Sipas Anrit masoni jeton nė botėn e simboleve. Disa simbole kanė prejardhje kosmike, si yjet, dielli, hėna etj. Tė tjerat rrjedhin nga profesioni-zeja e muratorit: veglat, si kompasi, busulla, kėndmatėsi, vizorja e disa nga tradita kalorėsiake-tempullarėt... Thuhet se kjo organizatė ėshtė definuar si njė institucion inciacioni shpirtėror me ndihmėn e simboleve... Masonėt, pavarėsisht se cilin rit aplikojnė, cilės lozhė i takojnė, janė ngusht lidhur me simbolizminin. Sipas Simonit, pėr tė evituar ndėrhyrje tė padrejta, muratorėt disponojnė njė farė numri simbolesh, shenjash dhe fjalėsh, tė njohura vetėm pėr ta. Nėpėmjet kėtyre simboleve ata njiheshin edhe gjatė frekuentimeve dhe udhėtimeve tė gjata pėrmes Evropės... Fjalėt, fjalėkalimet, shenjat -simbolet dhe prekjet u ndihmonin muratorėve qė tė “njiheshin” nėpėr punishte tė ndryshme nė Evropėn mesjetare... Sipas Harunit, nga simbolet mė tė njohura tė Masonerisė ėshtė kompasi i vendosur mbi trekėndėsh. Masonėt thonė se ky simbol paraqet konceptin e shkencės, rregullin gjeometrik dhe mendimin racional, por Haruni thotė se kompasi dhe trekėndėshi kanė krejtėsisht kuptim tjetėr. Kėtė e shpjegon me mendimin e Albert Pike, i cili thotė:Trekėndėshi ėshtė simbol natyral i tokės... Kompasi dhe trekėndėshi, janė simbole tė paganizmit arian dhe datojnė qė nga Egjipti i vjetėr... Edhe Hėna dhe dielli, janė simbole tė rėndėsishme nė llozhat masone, dhe nuk ėshtė asgjė tjetėr pėrpos reflektim i besimeve tė kota tė shoqėrive tė lashta pagane qė adhuronin hėnėn dhe diellin, pėrfundon Harun. Popovski, shkruan se trekėndėshi i artė, ėshtė simbol i parimeve hyjnore dhe shpirtit tė pėrkryer... nė njėfar mėnyre trekėndėshi ėshtė edhe shenjė mbrojtėse e vėllazėrisė... Simbole masone hasim gati ēdokund: nė rrugė, nė hyrje dhe brendi tė ndėrtesave. Aty zakonisht shihen kėto simbole: Piramida dhe syri sipėr piramides, ylli i Davidit, Shtylla e Dyfishtė, Obeliskėt. Simbolet tjera: metri, dalta, mistria, vizorja, ēekani, (ēekiēi i argjendtė); vula e Salomonit, lavjerėsi, niveluesi dhe tabela, akacia, bagreni, murrizi dhe shumė simbole tė tjera... Domethėnia e simboleve masone ėshtė e dukshme, kuptimplote, p.sh. ēekiēi tregon rėndėsinė e vetėkontrollės e tė disiplinės, dhe forcėn e mendjes... Kėndmatėsi konsiderohet simbol i saktėsisė, drejtėsisė mu pėr kėtė ai ėshtė i rėndėsishėm pėr Mjeshtrin... Kėndi simbolizon gjėrat nė tokė por edhe nderin, karakterin, dashurinė e vėrtetė dhe mėnyrėn se si duhet tė sillemi ndaj rrethit qė na rrethon… Kompasi – rrumbullaksimi i dėshirave dhe ulja e pasioneve tė masonėve... por simbolizon edhe shpirtin... matė dhe vizaton sipas Ligjit tė Moralit... gjėrat shpirtėrore, rėndėsinė e jetės sė mirė shpirtėrore... Veglat si: “shpatla” – mėson mjeshtrin – masonin tė ēimentojė dashurinė vėllazėrore. Sqepari simbol i punės, dalta tregon pėrparim arsimorė... metri tregon ditėn prej 24 orėsh qė duhet shpenzuar pėr punė, pėr lutje dhe freskim e pushim. Segmenti – vija e drejtė, moralitetin dhe drejtėsinė (ky lloj rekuiziti nuk ekziston sot te masonėt amerikanė). Lapsi – fjala dhe vepra e masonit janė shkruar nga Arkitekti Suprem. Libri i hapur – pikėllimin pėr shkak tė kalimit tė kohės. Shkronja "G" paraqet gjeometrinė... Dhėmbi i thyer simbolizon brishtėsinė e njeriut. Ora rėnore na tregon kohėn qė gjithnjė rrjedh... pra na tėrheq vėrejtjen se koha ėshtė duke rrjedhur dhe nuk guzojmė t’i lėm punė pėr mė vonė… Pėrparėsja si dhe dorėzat e bardha janė simbol i pastėrtisė, dhe dėshmojnė se mjeshtri nuk ka marrė pjesė nė vrasjen e Hiram Abifit. Tri dritat e mėdha janė: Bibla, katrori dhe rrethi -(Ndėrsa sipas Anrit, Bibla, kėndmatėsi dhe kompasi). Bibla, sipas Popovskit, ėshtė simbol i dėshirės sė Zotit dhe ėshtė nė shėrbim tė Zotit, Vizorja – kontrata simbolizon mjeshtrinė e qeverisjes masone. Toka simbolizon pushtet; ajri-menēurinė; zjarri-pasionet dhe uji-emocionet... Akacia: simpati e pavdekshmėri meqė gjithnjė ėshtė e gjelbėr por edhe ruan fshehtėsinė. Dy shtylla – J dhe B: shtyllat tradicionale nė hyrje qė nga tempulli i Salomonit, shėnojnė: bashkim, paqe dhe lumturi. Simbolet shėrbejnė edhe pėr tė dalluar dhe njohur “sivllaun” nė mesin e tė panjohurėve, e me qėllim tė pėrcaktimit tė pozitės sė shkallės sė tij, dhe pėrdorėn tri mėnyra: shenja pėr pamje; fjala pėr veshė dhe kontakti pėr prekje.Piramida dhe syri sipėr piramidesDan Braun, nė romanin Engjėj dhe djaj thekson se piramida, ėshtė njė simbol i fshehtė, qė paraqet prirjen drejtė lartėsisė, drejt burimit tė dritės. Syri brenda trekėndėshit ėshtė njė simbol qė ēdoherė gjendet nė llozhat masonike dhe nė tė gjitha publikimet masonike... tregon aftėsitė e tė pėrndriturve pėr tė parė gjithēka e kudo... pra simbolizon syrin e zotit... Disa thonė se piramida me nje sy ėshtė simboli kryesor i illuminatit-masonerisė, i huazuar nga Egjypti i Lashte, dhe se ėshtė simboli i Horusit, perendia e Diellit, qe simbolizon ndriēimin, illuminiminizmin. Sipas Darius-it “Syri" nuk eshte thjesht shqisa fizike e te parit, por syri i mendjes dhe i shpirtit. Ky Sy nė besimin Hindu quhet si "syri i trete" i mendjemprehtėsisė, Syri i Osirisit nė Egjyptin e Lashtė dhe Syri qė Sheh ēdo gjė... Ylli gjashtėcepėsh, i njohur si Ylli i Davudit, simbol i ēifutėve, sipas Harunit, origjinėn e ka nė Egjiptin e vjetėr... Pesė shqisat: themeli i tė gjitha diturive – veshi me tė cilin thithim zėrin dhe pėrjetojmė kėnaqėsinė muzikore dhe me tė cilin mund t’u ikim shumė pakėnaqėsive. Sytė – me ndihmėn e tė cilėve dallojmė objektete, formėn, ngjyrėn, lėvizjen. Ndijimi (prekja) – shqisa mė univesiale. (Kėto tri shqisa janė mė tė rėndėsishmet tė masonėt; tė shihen shenjat, tė dėgjohen zėrat dhe tė ndjehen prekjet). Dy shqisat tjera janė: shqisa e shijes, dhe tė nuhaturit (erės).


avatar
Jetmira

659


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ē’ėshtė Masoneria I

Mesazh  Jetmira prej 01.01.14 12:44

SEKRETI I SUNDIMIT TE BOTES....MASONET

LIBRI I NDALUAR

SEANCA E PARĖ

Projekti i qeverisė sė bazuar nė forcė

Kėtu frazeologjitė nuk kanė vend, kėtu bėhet fjalė vetėm pėr rėndėsinė e idesė dhe pėr ndriēimin e kraha-simeve e tė thėnjeve. Kėshtu do tė qartėsojmė sistemin tonė duke i shqyrtuar ngjarjet nga pikqėndrimi i ynė dhe i Gojėve (1) .

Fillimisht duhet qartėsuar, se shumica e njerėzve posedojnė mė shumė veti tė kėqia se sa tė mira. Pėr kėtė arėsye, efekti mė i madh arrihet pėrmes dhunės dhe frikėsimit se sa pėrmes polemikave tė mėsuara e bindėse. Ēdo njeri ėshtė i etshėm pėr pushtet. Tė paktė janė ata qė nuk do tė pranonin tė bėheshin diktatorė, vetėm po tė mundnin. Shumė mė tė paktė janė ata, qė nuk do tė sakrifikonin interesin e pėrgjithshėm pėr interesa personale.

(1)- (Goja, gojėt, apo gojimėt sipas kėtyre Procesverbaleve – Programit tė fshehtė tė masonerisė sioniste pėr sundimin e botės: tė gjithė tė tjerėt qė nuk janė hebrenj janė paganė dhe kafshė.) - ( Novus ordo Seclorum )

Dhuna ėshtė drejtėsi

Ēka e ka stepur dhe udhėhequr kėtė masė tė shtypshme e konzervuese tė cilėn e quajmė njerėzim? Qė nė fillim tė jetės shoqėrore, njerėzit i janė nėnshtruar dhunės sė verbėr e brutale, pastaj ligjit, i cili ėshtė gjitha-shtu dhunė, por e maskuar. Nga kjo konkludohet se, sipas ligjit, drejtėsia gjendet nė dhunė.

Liberalizmi e vret lirinė e vėrtetė
Liria politike ėshtė vetėm ide, por jo edhe realitet. Kėtė ide duhet ndry-shuar nė momente tė duhura, pėr tė tėrhequr fuqinė e masave popullore nė organizatėn tonė politike, me ndihmėn e butėsisė sė idealizmit tė saj, nėse kemi vendosur pėr ta rrėnuar pushtetin. Ky synim lehtėsohet, nėse kundėrshtari ėshtė i infektuar me idenė e lirisė dhe tė liberalizmit. Kėshtu sistemi ynė arrin fitore: sipas ligjit tė jetės, sapo qė frerėt e pushtetit tė lėshohen nga njė dorė, i merr tjetra, meqenėse fuqia e verbėr e popullit nuk mund tė mbesė as pėr njė ditė pa udhėheqės... Si pasojė, pushteti i ri zėvendėson tė vjetrin, tė dobėsuar nga liberalizmi, qė nė lindjen e tij.

Fuqia e jonė e artė

Nė ditėt tona pushteti ynė i bazuar mbi pushtetin e udhėheqėsve liberalė ėshtė pushtet i artė.

Anarkia i bėn popujt tė dorėzohen para nesh

Ideja e lirisė ėshtė e parealizueshme, sepse askush nuk di tė shėrbehet me tė nė masė tė duhur. Mjafton qė ta lesh njė bataljon ta drejtojė lirshėm vetveten pėr njė kohė, dhe kjo liri do ta bėjė tė shpartallohet shpejt. Fillojnė luftrat e brendshme, tė cilat, nga konflikte tė vogla, shndėrrohen nė luftėra sociale, tė cilat pėrmbysin shtetet dhe fuqia e tyre shndėrrohet nė hi e pluhur. Shteti, ose do tė dėrmohet nga luftrat e brendshme, ose, nga njė luftė qytetare, do tė bartet nė duart e njė armiku tė huaj: nė tė dy rastet ai shtet ka mbaruar; i dorėzohet pushtetit tonė.

Despotizmi i kapitalit tonė

Despotizmi i kapitalit tonė i ofron popujve dėrrasėn e shpėtimit, pėr tė cilėn janė tė detyruar tė kapen pėr tė mos rėnė nė humnerė...

Nuk ka moral kundėr kundėrshtarit tė brendshėmAtė, i cili mendon se arėsyet tona janė tė pamoralshme, do ta pyesja: nėse njė shtet ka dy armiq dhe nėse lejohet qė kundėr armikut tė jashtėm tė pėrdoren mjete tė llojllojshme strategjike, si p.sh. ruajtja nė fsheh-tėsi e planeve ofanzive dhe defanzive, sulmet e natės apo sulmet me forca tė mėdha, pse kėto mjete do tė ishin tė pamoralshme, kur do tė ndėrmirreshin kundėr armikut tonė mė tė pėrbetuar, kundėr rrėnuesit tė pasurisė sonė, kundėr konkurrentit tonė pėr pushtet?

Tė mbjellim anarkinė midis masave

A mund tė shpresojė njė njeri i mėnēur dhe i arėsyeshėm se do tė arrijė tė sundojė me masat pėrmes fakteve dhe arėsyeve, duke i hapur rrugė budallalliqeve kontradiktore tė budallenjėve, shpirtėrisht tė cekėt, por me aftėsi pėr ēoroditur edhe njė bataljon tė tėrė?... Masat udhėhiqen kryesisht me epshe cikrrimtare, me thashetheme, me zakone, me tradita dhe teori sentimentale. Ato ndėrhyjnė nė mospajtimet partiake, tė cilat pamundėsojnė ēdo marrėveshje, edhe atje ku ato angazhohen seriozisht; sepse masa, e paudhė-zuar me fshehtėsitė politike, shumė lehtė krijon botkuptime tė pakuptimta, duke mbjellur farėn e anarkisė nė pushtet.

Nė politikė nuk ka moral

Nga ajo qė u tha mė lartė, rrjedh se politika nuk ka asgjė tė pėrbashkėt me moralin. Pushtetari i cili i pėrmbahet moralit, nuk ėshtė politikan mendjemprehtė dhe pozita e tij udhėheqėse nuk ėshtė as e qėndrueshme as afatgjate. Ai i cili dėshiron tė udhėheqė, duhet tė dijė tė mashtrojė dhe tė shtiret. Ndershmėria dhe sinqeriteti, si dy cilėsi tė krenarisė popullore, nė politikė quhen dobėsi. Ato pėrmbysin pushtetarėt nga pushteti mė lehtė se armiku mė i egėr. Le t’i pėrmbahen Gojėt atyre vetive, por ne nuk guxojmė kurrsesi tė lejojmė qė ato tė na udhėheqin nė veprimtarinė tonė. Forca krijon drejtėsinė

Drejtėsia e jonė gjendet nė forcė. Fjala “drejtėsi” shėnon kuptimin i cili nuk bazohet nė asgjė. Drejtėsi mund tė thuhej: “mė jepni ēka dua dhe do t’ju dėshmoj se jam mė i fuqishėm se ju”. Ku fillon drejtėsia? Ku mbaron? Ku mbėshtetet? Nė shtetet me pushtet tė organizuar dobėt, ku ligjet dhe udhėheqėsi janė tė pafuqishėm, me autoritet tė dobėt pėr shkak tė liberalizmit dhe pėrpa-rėsive tė imagjinuara tė tij, ėshtė e drejta e jonė, qė me fuqinė e mė tė fortit, tė sulmojmė dhe rrėnojmė regjimin ekzistues dhe institucionet e tij, tė vejmė dorė mbi ligjet, tė riorganizojmė ndėrmarrjet duke u bėrė zotėrues tė tyre.

Papushtueshmėria e Masonerisė (2) sė fshehtė ( 0 )

Qeverisja e jonė ėshtė e papushtue-shme, sepse ėshtė e padukshme, dhe e tillė do tė jetė derisa tė arrijė fuqi tė atillė qė asnjė fuqi dhe as komplot tė mos mund ta ērrėnjosė.

(2) – Masoneria ėshtė organizatė e pėrfolur e fshehtė e masonėve, patronėve mė tė pasur tė botės) ( EL MASÓN ) - (Piramida masonerike )

Qėllimi justifikon mjetin

Nga e keqja e pėrkohshme, tė cilėn jemi tė detyruar ta zbatojmė, do tė vendoset begatia e qeverisjes sė pėrhershme, me tė cilėn rrjedha e ērregulluar, pėr shkak tė liberalizmit tė jetės qytetare, do tė kthehet sėrish nė gjendje normale. Qėllimi justifikon mjetin. Prandaj, le tė pėrqėndrohemi mė shumė nė atė se ēfarė ėshtė e vlefshme dhe nevojshme, se sa nė atė se ēfarė ėshtė e mirė dhe morale. Para vetes e kemi planin tonė; rruga e jonė ėshtė e shėnuar dhe nga ajo nuk mund tė largohemi, pa iu ekspozuar rrezikut pėr tė zhdukur veprėn e shumė shekujve.

Masa ėshtė e verbėr
Pėr tė pėrpunuar mėnyrėn e pėrshtatshme tė veprimit, duhet llogaritur nė poshtėrsinė, paqėndrueshmėrinė dhe cektėsinė e masės, nė paaftėsinė e saj pėr tė kuptuar kushtet e ekzistencės dhe tė mirėqenjes sė vet; duhet patur nė dijeni se masa ėshtė e verbėr, imponuese, pa mendim tė vetin dhe se ajo pėrgjon majtas e djathtas, nė mėnyrė skllavėruese.
I verbėri nuk mund t’i udhėheq tė verbėrit e tjerė, pa rrezik pėr tė rėnė nė greminė. Rrjedhimisht, tė besuarit tanė - edhe po tė jenė gjenialė, por politikisht tė paudhėzuar - nuk mund tė kėrkojnė tė drejtojnė me masat, pa i qenė tė ekspozuar rrezikut pėr tė humbur tėrė kopenė e tyre.

ABC-ja e politikės - Pafuqia e partive politike

Vetėm njerėzit e pėrgatitur qė nga fėmijėrija janė tė zotė tė kuptojnė fjalėt e ABC-sė politike. Populli i lėshuar vetvetes apo udhėheqėsve nga mesi i tij, shkatėrron veten me polemika politike partiake, si edhe nga konfrontimet qė ato i shkaktojnė, e tė cilat burojnė nga dėshira pėr pushtet e nderime.
A ėshtė e mundshme qė masat popullore tė polemizojnė qetė dhe pa konfrontime, duke bėrė punėt shtetėrore, tė cilat nuk guxojnė t’i pėrziejnė me ato personale? Plani, i ndarė nė shumė pjesė, sa ka edhe koka nė masė, humb kompaktėsinė e vet, bėhet i pakuptueshėm dhe i pazbatueshėm, pėr shkak tė opinioneve tė ndryshėm tė cilėt mund tė jipen. Qeverisja e vetme – qeverisja autokratike

Njė projekt i qartė dhe i gjėrė mund tė hartohet vetėm nga njė njeri. Ai vendos nė rend tė gjitha hallkat e mekanizmit tė njė makine. Nga kjo mund tė konkludohet, se nė interes tė mirėqenjes sė njė shteti ėshtė vendosja e pushtetit nė duart e njė individi pėrgjegjės. Civilizimi nuk mund tė mbijetojė pa despotizėm absolut, sepse atė nuk e sjellin masat, por udhėheqėsit e tyre. Masa ėshtė e egėr; ajo kėtė e dėshmon nė ēdo rast. Sapo tė arrijė tek liria (ideja e lirisė), e shndėrron menjėherė nė anarki, nė kulm tė barbarizmit.

Alkoholizmi – Humanizmi – Jeta e shfrenuar
Shikoni ato qenje tė alkoholizuara e shtazarake, tė fundosura nga pijet, me tė drejtė tė pakufizuar tė pėrdorimit. Kjo e drejtė iu ėshtė dhėnė Gojėve, nė tė njejtėn kohė si edhe liria. (Tanėt, duke kujtuar Kherema (3)-n, nuk shėrbehen me kėtė liri). Popujt Gojimė, janė tė shtazarakuar me alkohol; rinia e tyre ėshtė e degjeneruar nga mėsimet klasike dhe jeta e shfrenuar e parakohshme, nė tė cilėn e kanė futur agjentėt tanė, shėrbėtorėt, nėpunėsit etj. nė pozita mė tė mira, si edhe femrat tona, midis tė cilave numėrojmė edhe ato tė Gojėve, tė zhytura nė luks dhe jetė tė shfrenuar.
(3) – Fjalė hebreje: “Ndalesė”.

Parimet dhe themelet e qeverisjes masonike

Forca dhe hipokrizia

Principi i ynė ėshtė: forca dhe dyfytyrėsia. Vetėm dhuna triumfon nė politikė, sidomos nėse fshihet me aftėsitė e domosdoshme pėr pushte-tarėt. Forca duhet tė jetė parimi, dhelpėria dhe dyfytyrėsia principe tė ēdo qeverie, e cila nuk dėshiron qė tė heq dorė nga pushteti para njė force tė re. Kjo e keqe ėshtė mjeti i vetėm pėr tė ardhur tek tė mirat. Prandaj nuk duhet tė frikohemi tė pėrdorim korrupsionin, mashtrimin dhe tradhėtinė, kur mund tė na shėrbejnė, pėr tė arritur qėllimin tonė. Nė politikė duhet ditur se si uzurpohet prona e huaj, pėr tė arritur pushtetin e nėnshtrimin.

Terrori
Qeveria e jonė, e cila ecėn rrugės sė pushtimeve tė qeta, ka tė drejtė t’i zėvendėsojė tmerret e luftės me vrasje tė reja, jo aq tė dukshme (perfide), por mė tė suksesshme, pėr tė nxitur terrorin, i cili do tė na sigurojė nėnshtrimin e verbėr tė Gojėve ose dobėsinė e tyre. Rreptėsia e drejtė dhe e pamėshirshme, janė faktorėt kryesorė tė fuqisė sė qeverisė. Prandaj, pėr tė arritur fitore, ėshtė jo vetėm nė interesin tonė, por edhe e kemi pėr detyrė jashtėzakonisht tė nevojshme, t’i pėrmbahemi programit tė forcės dhe tė hipokrizisė. Fuqia e ēdo shkence qė bazohet nė numra varet sa mjete pėrdorė. Ne do tė fitojmė, jo aq duke zbatuar mėsimet tona rigoroze, sa nga vet parimet tona duke i nėnshtruar tė gjitha qeveritė - Mbiqeverisė sonė. Mjafton tė dihet qė jemi tė pamėshirshėm, duke thyer ēdo rezis-tencė.

Liria – Barazia – Vėllazėrimi

Qė nga koha e zhvillimit tė Greqisė sė Vjetėr, ne tė parėt kemi brohoritur: “Liri”, fjalė tė cilėn mėpastaj e kanė pėrsėritur aq shpesh papagajt e pavetėdijshėm, me tė cilėn janė shėrbyer duke hequr botėn e mirėqenjes e tė lirisė sė vėrtetė individuale dhe mbrojtjen e kėsaj lirie nga dhuna e masės. Gojėt e tillė, tė ashtuquajtur tė menēur dhe tė ditur, nuk kanė mundur tė kuptojnė sa abstrakte janė kėto fjalė, tė cilat i kanė dėgjuar nga tė gjitha anėt: nuk janė kujtuar se nė tė vėrtetė nuk ka liri, siē nuk ka as barazi, pasiqė vet natyra ka pėrcakruar jobarazinė mendore, tė karakterit, tė aftėsive; nuk kanė vėrejtur se politika e jonė i ka hedhur jasht jetės sė tyre tė zakonshme, nė rrugė tė sundimit (4) tonė. Edhe budallai mund tė qeverisė, nėse ėshtė i udhėzuar nė politikė, ndėrsa i paudhėzuari, edhe sikur tė jetė gjenial, do tė humb nė rrugėt qė ne ia tregojmė.
(4) – Nuk janė pajtuar midis por, bile janė konfrontuar njėri me tjetrin.

Ne e kemi varrosur monarkinė
Nė kėtė parim ėshtė bazuar qeveria e dinastisė sė mbretėrve tanė, kėshtu qė i biri ka qenė i udhėzuar nga babai i vet nė fshehtėsitė politike, nė fshehtėsitė deri tek tė cilat nuk ka guxuar tė vijė askush. Gojėt e kanė humbur kuptimin e trashėgimisė sė bartjes sė pushtetit, dhe kjo humbje ka mundėsuar suksesin e misionit tonė.

Eliminimi i benificioneve tė fiseve Goje

Brohoritjet tona: “Liri, Barazi, Vėllazėri” - falė agjentėve tanė tė verbėr - kanė sjellur nė radhėt tona legjione tė tėra, nga tė gjitha anėt e botės, tė cilėt me entuziazėm kanė bartur flamurin tonė. Por, nė realitet, kėto fjalė kanė qenė fjalė kafshuese me tė cilat sistematikisht ėshtė dobėsuar mirėqenja e Gojėve, duke rrėnuar paqen, harmoninė dhe solidaritetin e bashkėpunimit sipas ligjit dhe themelet shtetėrore tė tyre. Mė vonė do tė shihni se pikėrisht kjo ka mundėsuar fitoren e sistemit tonė tė pushtimit tė qetė tė botės. Pastaj kemi arritur t’ju ndėrprejmė tė gjitha privilegjet, si edhe vet qenjen e aristokracisė sė Gojėve, tė asaj aristokracie e cila ka qenė mbrojtėse e popullit dhe atdheut kundėr vepri-meve tona.

Aristokracia e re

Nė gėrmadhat e aristokracisė sė gojėve ne kemi ngritur aristokracinė tonė
tė re tė pėrkrahėsve tanė, duke patur pėr kriter shkencėn dhe pasurinė.

Tė llogariturit nė dobėsi dhe epshe
Fitorja e jonė ėshtė e lehtėsuar sepse nė raport me njerėzit shumė tė nevojshėm, jemi mbėshtetur nė vetitė mė tė ndieshme tė natyrės njerėzore: numrat, etjen pėr uzurpim, nevojat materiale. Secila nga kėto dobėsi nė vete ka mjaftuar tė eliminojė ēdo iniciativė personale duke ia dorėzuar vullnetin atij qė ia blenė punėn.

Liria e kuptuar gabimisht na dorėzon pushtetin

Kuptimi abstrakt i lirisė na mundėson t’i bindim masat se qeveria e tyre nuk ėshtė asgjė tjetėr, pėrpos njė punėdrejtues i pronarit tė tokės – i popullit, dhe se ajo mund tė ndėrrohet si dorėzat e harxhuara. Kjo mundėsi e ndėrrimit i ka bėrė tė na dorėzohen. Zgjedhja e tyre ka mbetur praktikisht nė dorėn tonė.
avatar
Jetmira

659


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ē’ėshtė Masoneria I

Mesazh  Jetmira prej 01.01.14 12:45

SEANCA E DYTĖ

Maska politike

Do tė filloj me atė qė tanimė ėshtė thėnė. Kujtoni ju lutem se si qeveritė dhe popujt e Gojėve kėnaqen me formėn e jashtme tė gjėrave. Si pra ata do tė mund tė zbulojnė kuptimin e brendshėm(1), kur udhėheqėsit e tyre ėndėrrojnė vetėm pėr dėfrime dhe kėnaqėsinė e tė mirave materiale. Kjo ka njė rėndėsi tė madhe pėr tė bėrė llogaritė tona, duke e zhvilluar politikėn tonė.

Tani do tė shqyrtojmė ēėshtjet e pushtetit, tė lirisė sė fjalės, lirinė e mendimit, tė drejtėn e organizimit shoqėror, barazinė para drejtėsisė, paprekshmėrinė e pronės, tė vendbanimit, tė tatimit dhe idenė e tatimit tė fshehtė. Asnjėra nga kėto pyetje nuk guxon tė debatohet publikisht para popullit; dhe as qė duhet numėruar para tij tė gjitha elementet tona bazė. Rėndėsia e kėsaj heshtje qėndron nė atė qė, duke kaluar heshtur para kėtyre parimeve, ruajmė lirinė e veprimit tonė. Kjo na mundėson tė shkyqim ndonjėrėn nga ato elemente mė-pastaj, nė ēdo rast tė volitshėm, pa e hetuar askush kėtė. Pėrndryshe, po t’i publikonim, do tė duhej t’i merrnim me rezervė.

(1) – Strategjinė tonė, duke prezentuar parimet e sė drejtės moderne, sikur ne e kemi pranuar vetė, pa hyrė nė detaje.

Suksesi ėshtė i garantuar

Populli nė njė mėnyrė tė veēantė i nderon ata qė nė vete personifikojnė fuqinė. Pėr ēdo akt tė dhunės brohorisin: “Vėrtet ėshtė i poshtėr, por i zoti! Me ēfarė vetbesimi artificial ka luajtur rolin!”
Ne synojmė qė, pa u vėrejtur, t’i detyrojmė tė gjithė popujt pėr tė ndėrtuar vepra tė reja, me tė cilat pėrgatisim planin, pėr tė rrėnuar plotėsisht rendin ekzistues, tė cilin do ta zėvendėsojmė me mbretėrinė tonė dhe me ligjet e saj. Prandaj, duhet tė sigurojmė mbėshtetjen e kėsaj force, e cila ėshtė e pėrbėrė (“aq na bėn?”) nga agjentėt tanė – “kryeministrave” modern tė shteteve. Kėtu forca eliminon tė gjitha pengesat tė cilat na dalin pėrpara.

Grushtshteti
Kur tė zbatojmė grushtshtetin, popuj-ve do t’ju themi: “Gjithėēka shkoi keq pėr ju. Ju keni rėnė nė hall tė madh. Ne do t’i zhdukim shkaqet e halleve tuaja: kombėsitė, kufijtė, dallimet valutore. Vėrtet, duke mos i kuptuar arėsyet tona, mund tė na gjykoni; por, qė tė jeni tė drejtė, shqyrtoni sė pari ēka ju ofrojmė...” Atėherė ata do tė na mbajnė mbi supe me entuziazėm, gėzim dhe shpresė. Votimet do tė na pėrgatisin terenin pėr t’i shtyer nė to edhe njerėzit mė tė thjeshtė, duke organizuar kudo qė tė jetė e mundur grupe dhe shoqėri tė veēanta. Votat e masave do ta luajnė rolin vendimtar, duke na bėrė shėrbimin e fundit: konfirmimin e ligjeve tona.

E drejta e pėrgjithshme e votės

Pėr tė fituar shumicėn absolute, duhet ta jetėsojmė, pa dallime, tė drejtėn e pėrgjithshme tė votės sė lirė. Kėtė shumicė nuk do tė mund ta fitonim tek shtresa e shkolluar dhe e pasur.

Fuqia e jonė rrėnon familjen nėn despotizėm

Cilitdo, qė ėshtė i brumosur me mendimet e vlerės sė tij personale, do t’ia shkėpusim tė gjitha lidhjet familiare midis gojėve; njerėzit me vlerė do t’i pengojmė tė votohen: masat, nėn udhėheqjen tonė, nuk do t’ju mundėsojnė atyre tė dalin nė skenė. Masa do tė mėsohet tė na dėgjojė vetėm ne, ne qė paguajmė pėr pėrkujdesjen dhe dėgjueshmėrinė e saj. Kėto mjete na sigurojnė nė shuplakė kėtė fuqi tė verbėr, kėshtuqė ajo nuk mund tė lėvizė fare pa ndihmėn e agjentėve tanė tė futur pėr ta drejtuar, e cila e di se prej tyre varen tė ardhurat e tyre, shpėrblimi dhe ēdo fitim tjetėr.
avatar
Jetmira

659


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ē’ėshtė Masoneria I

Mesazh  Jetmira prej 01.01.14 12:47

SEANCA E TRETĖ

Riedukimi i popullit

Duke zbatuar parimet tona, kini kujdes nė karakterin e popullit ku punoni. Zbatimi i pėrgjithshėm dhe i barabartė i kėtyre parimeve nuk mund tė sjellė sukses para se tė riedukohet populli. Nėse shkoni hap pas hapi dhe me kujdes, akoma pa kaluar 10 vite do t’i shihni ndryshimet e karaktereve edhe mė tė rezistue-shėm. Ne kėshtu do tė llogarisim me njė popull mė shumė nga popujt e tjerė, i cili do t’i nėnshtrohet idesė sonė tė inter-nacionalizmit njerėzor.

Rrėnimi i qeverive

Pasi qė tė marrim pushtetin, fjalėt demagogjike tė parollave tona liberale “Liria, Barazia, Vėllazėrimi”, do t’i zėvendėsojmė me formulime tė reja: “E drejta pėr liri, obligimet pėr Barazi, ideali i Vėllazėrimit”, pėr ta kapur kėtė egėrsirė pėrsėri pėr brirė. Nė tė vėrtetė pushteti i ynė tanimė kėtė e ka arritur nė masė tė madhe, edhepse ka mbetur akoma njė numėr i konsiderueshėm i tyre.

Antisemitizmi

Nėse ndonjė qeveri ngrit zėrin kundėr nesh, kjo ndodh vetėm formalisht dhe me nxitjen tonė - sepse ne kemi nevojė pėr antisemitizmin e tyre, pėr tė qeverisur mė lehtė me vėllezėrit tanė tė nivelit tė ulėt. Kėtė ēėshtje nuk do ta zbėrthej mė gjėrėsisht.

Diktatura masonerike
Do tė theksoj vetėm njė ēėshtje, atė se Mbiqeveria e jonė nuk po has mė nė pengesa nga qeveritė e Gojėve. Ajo ėshtė plotėsisht legale, e njohur me emrin energjik dhe tė dhunshėm - Diktaturė. Mund t’ju them hapur, se tani vetėm ne jemi ligjėdhėnės; ne jemi gjykatės; ne jemi ata qė Gojėve ju shqiptojmė dėnimet nėpėr gjykata, ne gjykojmė me vdekje apo amnis-tojmė; ne jemi urdhėrdhėnės suprem, nė ballė tė ushtrive tona tė pėrbėra nga liberalėt.

Terrori

Ne qeverisim me dorėn e fortė, sepse ajo ashtu na ruan nga mbeturinat e organizatave tė dikurshme politike me ambicje tė pashuar, ato qė mbajnė gjallė ndjenjen e urrejtjes dhe tė hakmarrjes - tė cilat i kemi rrėnuar. Nga ne rrjedh Terrori i pėrgjithshėm.

Shėrbėtorėt e masonerisė

Midis agjentėve tanė tė vetėdijshėm e tė pavetėdijshėm, kemi njėrėz tė mendimeve tė llojllojshme: monarkistė, demagogė, socialistė, anarkistė, komunistė dhe utopistė tė tė gjitha llojeve. Secilit i kemi dhėnė detyrėn e tij: secili gropon nga ana e vet dhe pėrpiqet tė rrėnojė atė nė ēka mbahet. Tė gjitha shtetet e shtyera nė kėso manevrash, janė tė etshme pėr paqe dhe tė gatshme pėr tė gjitha sakrificat, vetėm pėr ta fituar atė. Mirėpo, ne nuk do t’ju japim as qetėsi as pajtim, derisa tė mos e pranojnė Mbiqeverisjen tonė ndėrkomėtare, duke iu nėnshtruar plotėsisht asaj. Popujt protestojnė, kėrkojnė zgjidhjen e problemeve sociale nga ndėr-kombėtarėt. Ndasitė partiake kanė mundėsuar qė ai tė ngel nė mėshirė tonė, sepse pėr tė bėrė luftė partiake, duhen mjete financiare, tė cilat i kemi ne.

Konflikti midis pushtetit dhe popullitDo tė frikoheshim sikur forcat e dukshme tė qeverive goje tė lidheshin me forcėn e verbėr tė popullit. Por ne kemi marrė tė gjitha masat pėrkatėse kundėr njė mundėsie tė kėtillė: MIDIS KĖTYRE DY FORCAVE KEMI NGRITUR NJĖ MUR TĖ FORTĖ MOSBESIMI. Kėshtu, forca e verbėr e popullit do tė mbetet njė mbėshtetėse e jona, ne do tė jemi udhėheqėsit e saj, duke e drejtuar nė kahje tė qėllimit tonė. Pėr kėtė do tė pėrkujdesen agjentėt tanė, tė futur nė brendinė e popullit.

Lidhjet tona me popullin

Kur tė pranohet pushteti i ynė, ne do ta edukojmė hapur popullin, nė vende publike, nė konferenca, mbi lėndėt politike, nė mėnyrėn qė ne na shkon pėr shtati. Fjala e SOVRANIT tonė do tė njihet nė tė gjitha kėndet e botės, nė Ditėn e Proklamimit.

Organizmi liberal

Pėr tė mos i rrėnuar institucionet e Gojėve para kohe, ne e kemi zgjatur me kujdes dhe mjeshtri dorėn tonė brenda tyre, me tė cilėn i kemi udhėhequr e kontrolluar ngasėsit kryesorė tė mekanizmave tė tyre. Kėta ngasės, qė dikur kanė funkcionuar me njė sistem rigoroz por tė drejtė, i kemi zėvendėsuar me ērregullime idioteske liberale dhe anarkike. Kėshtu kemi ndikuar tek qeveritė, nė ligjet zgjedhore, nė shtyp, nė lirinė individuale dhe, qė ėshtė me mė rėndėsi, nė arsim dhe edukim, nė kėtė gurthemel tė jetės sociale.

Mbjellja e injorancės tek GojimėtSa i pėrket edukimit, tek rinia Goje ne e kemi mbjellė injorancėn dhe degjenerimin. Nga ligjet ekzistuese - pa i ndryshuar esencialisht, vetėm i kemi deformuar me interpretime kontradiktore. Kemi krijuar diēka madhėshtore me rezulta-tet tė cilat i kemi arritur.

Interpretimi i ligjit

Kėto rezultate duken nė faktin se, pėrmes interpretimeve tona, janė maskuar ligjet, duke fshehur plotėsisht kuptimin e tyre para syve tė qeverive, tė paafta pėr tė zbatuar pakon e ligjeve tė tilla tė paqarta, pėr shkak tė cilave bėhen gjykime sipas ndėrgjegjės.

Shkatėrrimi i qyteteve kryesore

Nėse planet tona zbulohen para kohe, do tė ketė kryengritje tė armatosur. Duke paraparė kėtė mundėsi, ne i kemi mjetet rezervė: rrėnimin e qyteteve kryesore sė bashku me organizatat dhe dokumentacionet e tyre.
avatar
Jetmira

659


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi