Shkrime nga nje mason shqiptar !

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Shkrime nga nje mason shqiptar !

Mesazh  Besir Bajrami prej 23.08.09 10:45

Shkrime nga nje mason shqiptar !

Pasi ta keni parė videon "Masonet ne Shqiperi":




...do te mund te formoni nje opinion siperfaqesore per z.Maksim Zotaj.

Ja si shkruan ai:

Origjina dhe simbolet e flamurit shqiptar !

“Flamuri Shqiptar ashtu si dhe gjuha e tij, kanė karakter kozmik, andaj ai duket se ėshtė po aq i vjetėr sa dhe vet ndėrgjegjja njerėzore! Gjithashtu, i gjen tė mishėruara brenda simbolit tė tij, tė gjitha etapat historike nė tė cilat ka kaluar gjaku i shqiptarėve, nėpėr mijėvjeēarėt dhe peripecitė e civilizimit tė vet tė famshėm!”

Ēdo dukuri, ngjarje, fenomen shoqėror ka origjinėn si fillim procesi historik. Kemi kėtu parasysh momentin e lindjes dhe shkėlqimit tė tij. Pastaj maja e arritjes apo suksesi udhėton nėpėr kohė dhe transformohet derisa vjen dhe na gjen ne nė ditėt e sotme.

Natyrisht i nėnshtrohet njė ndryshimi tė pandėrprerė, i cili i jep njė kuptim tė ri, formė dhe domethėnie tė veēantė. Kur bėhet rezistent, arrin pavdekėsinė! Mbetet koncepti qendror, i veēantė dhe mė i rėndėsishmi!…

Nė fakt, kėtė shkrim timin, unė dua t’ia dedikoj flamurit tonė kombėtar … Flamuri ynė pėrbėhet siē edhe dihet prej dy ngjyrave kryesore. Nga e kuqja dhe e zeza! E kuqe ėshtė fusha e flamurit! E zeza qėndron nė mes, me shqiponjėn e famshme dykrerėshe.

Pyetja shtrohet se pse duhet tė jetė kėshtu? Ēfarė mesazhi fshihet pėr mijėra e mijėra vjet, mbrapa kėtyre dy ngjyrave? Nga e kanė origjinėn pra, kėto simbole? Po ne brezi i sotėm, a mundemi tė zbėrthejmė kodin e saj tė vėrtetė?…

Njė filozofi e vjetėr thotė; “Nė qoftė se pėrpiqet njeriu, pėr tė gjithēka ėshtė e mundur”!…

Mbi flamurin shqiptar padyshim nė gjatėsinė e shekujve ėshtė folur, shkruar, dhe komentuar mjaft! Autorė tė ndryshėm kanė thėnė gjėra tė rėndėsishme rreth tij. Janė pasqyruar opinione, dhėnė argumente, edhe mė tutje do tė vazhdojnė tė bėjnė po kėshtu!

Ėshtė padyshim, shumė-shumė e rėndėsishme tė gėrmosh, mbledhėsh, flasėsh dhe komentosh rreth kėtij simboli, sepse ėshtė shenja mė kuptimplote, si dėshmitari i pėrjetshėm i origjinės tonė! Historia e tij ėshtė krejt e veēantė, siē ėshtė e veēantė dhe historia e popullit tonė.

Sa i vjetėr duhet tė jetė ky simbol? Po populli shqiptar, sa i vjetėr ėshtė? Pikėrisht rreth kėtij subjekti do tė pėrdridhemi nė kėtė shkrim…

Le tė themi fillimisht, se flamuri ynė kombėtar pėr tė cilin po flasim, ekziston si diēka materiale dhe ka njė pėrdorim tė gjithanshėm praktik! Atė mundet ta mbash nė dorė, nė tavolinė, t’ia u tregosh tė tjerėve nė takime tė ndryshme, si pėrfaqėsi shtetėrore, nė ceremonitė, nė pėrvjetore festash, ndeshje ndėrkombėtare futbolli etj…

Por nga pėrmbajtja, ai ėshtė njė koncept abstrakt… Ai pėrfaqėson gjithashtu nė mėnyrė krejt tė sintetizuar; filozofinė, kulturėn, traditėn, dhe eksperiencėn e epokave tė tėra…

Ėshtė dėshmitar i momenteve pozitive dhe negative… Dėshmitar i dorės parė nė sukseset, dhe dėshtimet tona po ashtu… Ai ėshtė vetė shpirti ynė! Njerėzit kanė vdekur nėn hijen e tij… dhe kanė lindur po ashtu… (dhe jo si ndonjė politikan qė papėrgjegjėsish deklaron pėr flamurin, sikur tė ishte fjala pėr gruan e tij, duke thėnė se, ai ėshtė thjesht njė leckė)…

Por flamuri i “Bijve tė Shqipes” nuk ėshtė leckė, ai ėshtė Shenjti, sepse nėpėrmjet tij ne zbulojmė origjinėn tonė se nga vijmė dhe qė nė mėnyrė tė dukshme na shtyn sot, tė vazhdojmė tė ruajmė lidhjet tona shpirtėrore me Krijuesin!

Shkėputja nė kohė

Sot shpesh hasim nė pyetje praktike rreth elementėve pėrbėrės tė flamurit, si p.sh; se pse fusha ėshtė e kuqe? Po shqiponja pse ėshtė me dy koka? E tė tjera si kėto!… Sot gjindja duan tė dinė diēka mė shumė… Dhe padyshim qė ata kanė tė drejtė…!

Me gjithė vėshtirėsitė qė vijnė prej shkėputjes nė kohė prej filozofisė origjinale tė tė parėve tanė, sidomos nė kėtė mijėvjeēarin e fundit, unė kam qenė i mendimit se, ja vlen qė ta nisėsh njė mision modest zbulimi, pėr tė nxjerrė nė sipėrfaqe atė shpirt gjenial dhe tė mrekullueshėm qė kanė treguar gjatė epokave tė kaluara, tė famshmit “Bijtė e Shqipes”!

Filozofia e jetės sė tyre s’ka dyshim qė gjendet e pasqyruar, nė librat e shenjtė, nė shpella, nė gurėt e varreve, nė shkollat dhe universitetet, nė librat e shenjtė!… Ata lanė gjurmė kudo ku shkelėn, duke kaluar dhe jetuar!…

Ata ishin mjeshtra ndėrtimesh, njerėz me kurajė tė veēantė, optimist tė pandreqshėm, dhe mėsues tė mėdhenj po ashtu!

Luftėtarė tė rreptė, qė njėherė nė njė kohė askush nuk ja u pa shpinėn! Gjuha e tyre ishte gjuha e Zotit!..

Megjithėse se gjatė tremijė e pesėqindvjeēarit, tė cilin po e lėmė mbrapa, ne si komb kaluam tronditje dhe katastrofa tė tmerrshme; shkėlqimet dhe rėniet e perandorive mė tė mėdha tė kohėve si ato tė Yllirėve, Hittitėve, Persėve, Maqedonasve, Romakėve, apo Bizantit, prapėseprapė mbijetuam!… Dhe padyshim kjo ėshtė shenjė e mirė, ėshtė shenja e vėrtetė e njė rizgjimi tė madh kolektiv!…

Kishte tė drejtė profeti Nostradamus (1503-1566), kur predikonte pėr ne p.sh; “Shqiptarėt ende nuk i kanė luajtur tė gjitha kartat e tyre dhe se padyshim ata pėrsėri do ta habisin gjithė botėn nė arenėn ndėrkombėtare”! Robert D’Angely, “Enigma”, bot, Toena, Tiranė, 1998.

Pėr Yllirėt qė ishte popullsia e parė dhe origjinale e Evropės dhe pėr vlerat e tyre nė fushėn dijes e teknologjisė, historiani i shquar italian, Enzo Gatti, me njė ironi krejt tė dukshme, theksonte;

“E pra, qytetėrimi grek dhe ai romak nuk njihen qė ta kenė krijuar, as pėlhurėn, as bronzin, as rrotėn, as qeramikėn, mullinjtė me erė; dhe as grurin, as vreshtat, as ullinjtė, as shkrimin, dhe as rrugėt e tulave… Ulliri dhe vreshti, simbole sigurie, paqeje dhe gėzimi, janė krenaria e popujve mesdhetarė: e Albano-Yllirėve”!…

Mė poshtė akoma ai vazhdon:”Ky civilizim pati me siguri, shumė shekuj mirėqenie, zhvillimi e paqeje. Shtrirja e tij e gjatė nė kohė e tregon qartė kėtė gjė. E vetmja njėsi matėse e zhvillimit paqėsor ėshtė prodhimi i punės sė njeriut!” Marrė nga, Libri, “Yllirėt”, bot i “Bargjini”, Tiranė. 2005.

Pėr arsye metodologjike, ne do tė pėrdorim pėr argumente historike edhe disiplina tė tjera simotra shkencore, si; Arkeologjia, Matematika, Gjeometria, Gjeografia, Letėrsia, Gjuhėsia, Filozofia, Folklori, Astronomia, Astrologjia, etj; Kjo gjė na bėn pra, qė tė shkelim brenda territorit tė historisė sė sotme moderne!

Joseph Campbell u bė nė vitet 80, “Babai Shpirtėror” i lėvizjes pėr zbulimin e tė kaluarės sonė mitologjike dhe tė interpretimit tė saj me konceptet dhe eksperiencėn e zhvillimit tė shek. XX.

Nė programin e PBS-sė, kanali 13, i intervistuar nga gazetari i shquar televiziv amerikan Bill Moyers, deklaroi; “Mitet janė mbartėsit e potencialit shpirtėror tė jetės njerėzore” dhe si pėrgjigje tė kėsaj thėnie nė vazhdim, Moyers duke u bashkuar me idenė e tij thekson; “Mitet janė histori, rezultat i kėrkimit tė njeriut nėpėr mijėravjeēarėt, pėr domethėnien apo thelbin e tė vėrtetės”!

Tė dy ata me argumentet e tyre, nė parim kishin tė drejtė, por nė qoftė se mitet nga e kaluara nuk i pėrgjigjen nivelit tė sotėm shkencor mbi vetveten, dhe natyrės qė na rrethon atėherė ato humbasin kredibilitetin pėr ē’farė flasin! Paul Von Ward, “Solaris Legacy” page xviii, publ, by Inner Eye Books, 1998.

Jo pa qėllim e vura kėtė sentencė mbi mitologjinė, sepse ajo ėshtė bėrė tani gati njė nga burimet kryesore informative pėr njė tė kaluar tepėr tė largėt.

Mitologjia sot siē duket, ka mbetur elementi mė rezistent pėrballė katastrofave tė ndryshme natyrore qė ka kaluar planeti ynė herė pas here, dhe gjithashtu dallgėve lajthitėse qė janė pasqyruar nė vetė psikologjinė e njeriut si individ, dhe kolektiv po ashtu!

Diplomati i shquar amerikan i fillimit tė shek. XX dhe adhuruesi i shqiptarėve, Georg Fred Williams nė artikullin e tij tė famshėm “The Shkypetars” botuar fillimisht nė revistėn autoritative amerikane tė asaj kohe “Harper’s Weekly” nė vitin 1915, thekson mbi origjinėn e shqiptarėve si p.sh;

“Nė parahistori, pėrpara se rapsodėt Homerikė t’u kėndonin hyjnive dhe heronjve mitologjikė, jetonte njė popull me emrin “Pellazgė”… Duke zbritur mė poshtė nė artikullin e tij, ai vazhdon; “Ndėrtimet me gurė tė pagdhendur, pėrballė Partenonit, nė Akropolin e Athinės edhe sot e gjithė ditėn quhen Pellazgjike”!…

Kėta banorė tė lashtė, qė njihen si “Pellazgėt Hyjnorė” ndėrtuan gjithashtu muret e mėdhenj primitive “Qiklopikė”; (Ato tė Phenixit tė Delvinės, apo ato tė Ulqinit) (shėn i imi), qė siē e ka theksuar edhe prof. Pokoki, ato janė ngritur shumė kohė pėrpara se grekėt tė vinin nė jetė”!

Dihet qė me teknologjinė e gurėve “Qiklopikė” janė konstruktuar edhe piramidat e Egjiptit!

Njė paralele e ēuditshme, kjo ndoshta pėr pseudo-historianėt, tė cilėt ende vazhdojnė tė manipulojnė me tė kaluarėn e shqiptarėve.

Por edhe mė tej, gjatė kėtij shkrimi ne do tė hasim kalimthi dhe nė mėnyrė krejt tė natyrshme, paralele tė tėra tė civilizimit Pellazgo-Yllir, me atė tė Egjiptit tė lashtė tė Piramidave, qė pothuajse kanė fare pak diference pėr kohėn dhe hapėsirėn ku janė zhvilluar.

Megjithėse pėr kushtet e vėshtira, tė cilat ne po kalojmė si komb sot jemi tė ndėrgjegjshėm, se nuk do tė jetė aq e lehtė qė tė saktėsohet koha kur u kryen kėto ndėrtime, por jo aq e pamundur!

Njė gjė shihet se ėshtė e sigurt, se ato janė ndėrtuar prej duarve tė mjeshtrave Pellazgjikė (paraardhėsit e Shqiptarėve tė sotėm), dhe se ato janė ndėrtuar nė njė kohė, tepėr-tepėr tė largėt, mijėra-mijėra, vjeēare…
(vazhdon...)


Edituar pėr herė tė fundit nga Besir Bajrami nė 27.09.09 16:15, edituar 4 herė gjithsej
avatar
Besir Bajrami

20


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkrime nga nje mason shqiptar !

Mesazh  Besir Bajrami prej 23.08.09 10:48

Kulti i Zeusit

Pėrpara se t’i hyjmė njė shpjegimi tė mirėfilltė mbi simbolin e shqiponjės dhe se ēfarė pėrfaqėson ajo nė flamur, neve na duhet, siē bėhet nė raste tė tilla qė tė kthehemi mbrapa nė kohė, nė kėrkim tė origjinės, dhe arsyeve se pėrse ky simbol gjatė epokave, ka kaluar nė kaq shumė procese ndryshimi emrash!

Arkeologu i pasionuar dhe atdhetari ynė i madh At Shtjefėn Gjeēovi, nė studimin e tij mbi Pellazgo-Yllirėt shkruante; “Zeusi, kishte tre preferenca tė cilat ishin; Lisi qė simbolizonte jetėgjatėsinė (rreth 1500 vjet), Dhia Amaltia (qė njihej pėr qumėshtin e saj shėrues) dhe shqiponja (zogu simbol i Diellit)”! Nga Libri “Trashėgimi Thrako-Yllire, Vepra, vėll. 2. Prishtinė, 1985.

Nga vinte origjina e kėtij kulti, qė duket se ka qenė mė i vjetri nė civilizimin human? Ėshtė pikėrisht kjo gjė, qė historianėt e ndryshėm tashmė i janė kthyer me forcė tė madhe, dhe po zbulojnė shumė enigma tė njeriut dhe peripecitė qė ka kaluar ai pėr ta populluar planetin Tokė!

“Kur martesa e Qiellit me Tokėn shfaqesh nė kultin e Zeusit, tek Dodona, Priftėreshat e tij atje, kėndonin;

Zeusi ishte, Zeusi ėshtė, Zeusi do tė jetė, O Zeus i madh!

Toka i prodhon tė gjitha frutat, nderojeni Tokėn si Nėnėn”!

Kėto rreshta tė rimuar, tė cilat i pėrgjigjen me njė qartėsi tė ēuditshme pyetjeve tona, i mora si shembull nga libri “Njė histori pagane e Evropės” me autorėt, Prudencė Jones& Nigel Pennick, Publ, by Barnes&Noble Inc, USA. 1995.

Pra siē thamė, kulti i Zeusit, tek shqiptarėt e vjetėr edhe ata tė sotėm dihet qė ka dhe zė njė vend qendror nė trashėgiminė e tij kulturore dhe atė shpirtėrore! Megjithėse nė literaturėn botėrore pėrgjithėsisht neve na e servirin atė, si “Perėndia greke” mė e rėndėsishme e Olimpit, ne pra (shqiptarėt) sot mund tė themi ndoshta me gjysmėzėri, -”Eh, mendoni ēfarė tė doni ju, por Zeusi vetė, nė tė gjitha kohėrat ka folur vetėm shqip!

Le tė pranojmė pak histori, duke rreshtuar fakte!…

Ėshtė krejt e njohur, dhe pranohet nga tė gjithė qė “Yllirėt” dhe “Pellazgėt Hyjnorė” e adhuronin dhe i faleshin Zeusit nė faltoret e tyre tė kultit. Ata ishin “Paganė” mijėra vjet pėr nga besimi dhe perėndia kryesore pėr ta nė Olimp ishte padyshim Zeusi!…

Ai, Zeusi thirrej ndryshe si babai i “Shkreptimave dhe Rrufeve” midis perėndive tė tjera nė Panteon! Nga literatura paraklasike dhe ajo klasike shembujt janė tė pafund. E thėnė ndryshe, Zeusi merrte pjesė nė ēdo aspekt tė jetės sė tyre:

Pėr kėtė arsye tani po ju afroj dy tablo tė shkurtra nga lufta e Trojės, tė pėrshkruara nga dy autorė tė ndryshėm, por tė famshėm dhe qė shkruan nė kohė tė ndryshme pėr tė njėjtėn temė!

Paragrafi e parė ėshtė shkėputur nga libri i Quintus of Smirna, me emrin “Lufta e Trojės” publ, by, Barnes&Noble. 1996. Duke theksuar fuqinė e Zeusit, tė padiskutueshėm nė Panteonin e Olimpit, me zėrin e tij buēitės, improvizon papritur pėr lexuesin njė skenė paraprake, ku ai Zeusi do tė thotė:

“Mėsoni, o ju perėnditė e Olimpit! Njė e keqe e madhe do t’ju vijė nga lufta e

(Trojės) qė po ju pret nesėr… Ju do tė shikoni atje poshtė (nė fushėbetejė) fuqinė e kuajve, e cila do tė shuhet mbrapa karrove tė luftės, dhe gjithashtu nga tė dyja palėt e ushtrive, qė do tė qėndrojnė pėrballė njėra-tjetrės, do tė shikoni vdekjen e birit tė njeriut!

Secili nga ju, pavarėsisht nga skenat makabre qė do tė shihni, qėndroni tė fortė, dhe as qė mos e merrni mundimin tė mė bindni qė ta ndaloj kėtė kasaphanė, qoftė edhe duke mė rėnė nė gjunjė! Ora e Fatit nuk ka mėshirė edhe pėr vetė ne!…

Kėshtu “Baba Zeusi”, ju drejtua atyre, tė cilėt e dinin mirė gjithashtu, njė fakt tė tillė… Por, kur e dėgjuan gjykimin e ashpėr nga goja e “Zotit tė Pavdekėsisė”, “Shkrepėsit tė Rrufeve”, “Birit tė Kronosit”, (Zeusit), ata as qė morėn guximin qė ta kundėrshtonin, Bossin e tyre!”

Ja pra, “Baba Zeusi”, “Zoti i Pavdekėsisė”, “Shkrepėsi i Rrufeve” apo “Biri i Kronosit” parashikonte dhe paralajmėronte birin e njeriut, pėrpara se gjėrat e kėqija apo katastrofat natyrore tė ndodhnin!

Nė Iliadė, gjithashtu gjatė leximit tė saj, ne e hasim emrin e tij pothuajse nė tė gjitha lutjet; si, p.sh. “Mbretit Zeus”, “Atit Zeus”. Ose, Agamemnoni ju lut: Zeusit, Diellit, lumenjve, Tokės dhe Nėntokės”!

Akili thirri me zė tė lartė “Zeus o Atė”! Edhe kur merrnin vendime tė veēanta, ata ngrinin duart pėrpjetė drejt qiellit dhe i luteshin prapė Zeusit, pėr njė zgjedhje tė drejtė! Kėshtu luteshin Akejtė dhe Trojanėt po ashtu, “Atit Zeus”!

Edwin Jacques, nė librin e tij “Shqiptarėt”, faq. 78-79, bot. “Kartė e Pendė” e Fond. Abraham Linkoln, Fasano, Italy !”… dhe mė tutje po aty ai vazhdon…

Por ashtu si dhe Homeri, Virgjili poeti latin, i paraqiti protagonistėt e tragjedisė trojane, jo si grekė por si pellazgė! Ai deklaroi se Mbreti dardan i Trojės, Priami ishte pellazg si tė gjithė mbretėrit e tjerė Trojanė. Enea gjithashtu ishte dardan dhe rrjedhimisht pellazg, ashtu si shumica e trojanėve.

Edhe forcat rrethuese ishin pellazgė! Ndonėse aty-kėtu pėrkthimi nė anglisht i cilėson gabimisht si grekė, po nė tekstin latinisht, ata pėrshkruhen nga Virgjili me tė drejtė si danaj ose pellazgė. Duket pra fare e qartė se heronjtė “grekė” nuk ishin aspak “grekė, por thjesht pellazgė”!

Pra, pas kėtyre pasazheve historike nuk ėshtė shumė e vėshtirė pėr ta kuptuar se, lufta e famshme e Trojės ishte thjesht njė lajthitje nė formėn e luftės civile, me tė gjitha elementėt e vetė katastrofikė, qė nė fakt Pellazgo-Yllirėt nė shekujt e mėvonshėm do t’i vuanin akoma mė tmerrėsisht kėto pasoja! Aty nė Trojė filloi tatėpjeta e madhe e civilizimit dhe dominimit Yllir…

Zeusi pra, siē e patė nga shembulli qė sollėm pak mė sipėr i paralajmėroi palėt ndėrluftuese… Zeusi i dinte tė gjitha, por siē ndodh rėndom nė tė tilla raste, askush nuk kishte vesh qė ta dėgjonte… Pjesa tjetėr e ngjarjes duket se, ishte thjesht statistikė historike e fatit njerėzor qė po rrokullisej me zhurmė…

“Nė festivalin kombėtar tė Lojėrave Olimpike nė 336 BC, nė Aegean, ishte vetė Philipi II, nė krye tė kėtij festimi. Nė emėr tė shtetit maqedonas, ai (Philipi) bėri dhuratat pėr Zeusin, (Shpėtimtarit dhe Mbrojtėsit tė tyre)…

“Po pėr kėtė bekim, Aleksandri i Madh kishte arsye gjithashtu qė tė falėnderonte Zeusin e Olimpit”! Nicolas. G. L. Hammond, “The Genius of Alexander the Great”,Publ, by. Chapel Hill, USA. 1997.

Siē shihet edhe nga kėta shembuj, edhe nė shekujt e mėvonshėm, ende Zeusi, pėr perandoritė dhe mbretėritė e shumta tė Yllirėve, mbetet protagonisti kryesor i dominimit tė Olimpit!

Le tė vazhdojmė mė poshtė me njė legjendė interesante tė mbledhur nga Zoto Mollosi nė shek XIX, nė librin e tij me titull “Historia e Epirit dhe e Shqipėrisė” fillimisht nė gjuhėn greke, por qė ėshtė e pėrkthyer dhe ka qarkulluar edhe nė gjuhėn shqipe nė fillim tė viteve 20 tė shek XX, prej At Shtjefėn Gjeēovit;

“Zeusi vetė, sipas kėsaj legjende, besohej se kishte lindur nė Palavli tė Delvinės dhe qė prej kėndej u dėrgua me varkė prej Butrintit nė Kretė” !… Jaho brahaj, “Kurora Mbretėrore Shqiptare”, faq. 9, bot i “Dardania”, Tirane 1998.

Le ta nisim me emrin, Zeus! Duket qartė se nė rrafshin gjuhėsor ky emėr, ka ndihmuar nė formimin e fjalės, Zoti, qė pėrdoret dendur nė shqipen e sotme!

Rrėnja e kėsaj fjale nė tė dy dialektet tona kryesore (Gegė e Toskė) ka tė njėjtin kuptim. Nė atė tė hershmin ėshtė ; zė-zėri nė toskėrisht, dhe siē dihet; za-zani, ose zo-zoni, nė dialektin gegėrisht…

Siē e theksuam pak mė lart, nė pėrfytyrimin e njerėzve tė lashtė besohej se Zeusi ishte zėri i tė “Plotfuqishmit!” Siē e pamė, ai krahasohej me rrufetė qė binin nga qielli dhe nderohej si perėndia kryesore e Olimpit! Vendoste rregulla, tė cilat po qe se njerėzit nuk i zbatonin, ndėshkoheshin ashpėr po prej tij.

Le tė marrim si shembull kėtu, rastin e Prometeut!… Pėr mosbindje, rebelim, ose ndoshta pėr nxjerrje sekretesh (spiun), Zeusi vetė e lidhi atė nė shkėmbinjtė e largėt tė Skithisė, diku andej nga brigjet e detit tė zi dhe i la atij mbi gjoks shqiponjėn qė ta ndėshkonte hera-herės, duke i ēukitur mėlēinė.

Me kėtė rast shtrohet pyetja: A ėshtė shqiponja simbol i ndėshkimit? Nė legjendėn e “Prometeut tė Lidhur” dukshėm qė po!

A ka lidhje kjo domethėnie e shqiponjės sė Zeusit, me shqiponjėn dykrerėshe tė simbolit tė sotėm shqiptar mbi flamur? Ngjyra e saj e zezė mbi fushėn e kuqe, nuk na lė shumė vend pėr manipulim!
(vazhdon...)
avatar
Besir Bajrami

20


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkrime nga nje mason shqiptar !

Mesazh  Besir Bajrami prej 23.08.09 10:49

Po vazhdojmė mė tej me autorin Ralph Ellis, nė “Thoth, The Architect of the Universe”, Publ. nė UK. 2001, i cili na afron kėtė legjendė pėr “Atlantidėn” dhe pyet se nga e kishte origjinėn ky mit?

Duke qenė se kalimthi pėrmenden edhe shqiptarėt me emrin e toskėve po nė kėtė legjendė po e riprodhoj ashtu siē e ka trajtuar ai… Ralph Ellis!

“Platoni (427-347, BC), e theksonte origjinėn e Atlantidės me forcė tė madhe si egjiptiane. Kjo histori thuhet se i ėshtė treguar fillimisht Solonit, njė nga tė shtatė tė urtėt e Athinės, gjatė vizitės sė tij nė Heliopolisin e Egjiptit.

Soloni (639-559, BC) rridhte nga njė familje fisnikėsh dhe udhėtoi pėr nė Egjipt mė 571 BC, ku ai kaloi kohė nė Heliopolis dhe nė qytetin Sais. Nė vazhdim pastaj ai qėndroi nė Qipro, si mik i Mbretit Philocyprus dhe kthehet prapė nė Greqi, nė 561 BC.

Fatkeqėsisht, asnjė nga punėt e tij, pėrfshi kėtu edhe komentet mbi Atlantidėn s’ka mbijetuar.

Historia e tij, transmetohet nga Kritias, i cili riprodhon Sokratin dhe pastaj Platoni e shkruan atė nė veprėn e tij tė njohur Timeaus dhe Kritias! 300 vjet mė pas njė tjetėr emėr Crator gjithashtu vizitoi qytetin Sais, dhe pa nė njė kolonė guri tė shkruar me Hieroglife, historinė e Atlantidės njėsoj siē e pat treguar edhe Platoni!

Megjithatė, nga historianėt theksohet se, ende nuk ėshtė gjetur diēka e tillė nga arkeologėt e sotėm, nė qytetin e Sais.

Por vetė legjenda e Atlantidės thoshte; Vajza Cleito mbeti shtatzėnė nga zotat, (Alien-ėt?!!), ( Homonoidėt?!!) ,tė cilėt gjejnė tek ajo idealin origjinal, tė civilizimit human! Civilizimi njerėzor u ndėrtua nė kontinentin e Atlantidės i filluar nga Poseidoni matanė shtyllave tė famshme tė Herkulit (Gjibraltar).

Shoqėria qė u themelua nga pesė ēifte binjakėsh tė lindur nga vajza Cleito, jo vetėm qė zhvilluan Atlantidėn, por edhe Mesdheun, nga Egjipti deri nė Toskani, thotė legjenda!”

Mbas kėtij tregimi pak tė gjatė ne vijmė papritur tek Toskania ose YIliria e Jugut!… Le t’i kursejmė komentet pėr diku tjetėr!

Nė njė artikull studimi tė “New York Times”, qė e pata lexuar nė qershor tė vitit 2000, mbi fillimin e inteligjencės njerėzore nėpėrmjet Homo-Sapiensit, civilizimi i sotėm konsiderohet tė ketė filluar 50 000 vjet mė parė!…

Nga Afrika e jugut qenkan shpėrndarė 18-tė, (Adamė dhe Eva sė bashku)! Mund tė kuptohet lehtė, se autori i shkrimit ka pėrdorur emrat biblikė nga libri i parė i Moisiut, nė mėnyrė simbolike! Pra ata logjikisht duhej tė ishin dhjetė vajza e tetė djem, tė cilėt populluan planetin duke u shpėrndarė nė tė gjitha kontinentet!

Por ajo qė mė bėri pėrshtypje nė kėtė studim, ishte fakti i fillimit tė jetės nė Evropė. “Aty thuhej saktėsisht se jeta ka filluar atje, sipėr kufirit tė sotėm grek, 45.000 vjet mė parė!” Ky studim interesant, dhe pa as mė tė voglin dyshim, serioz, konkludonte me praktikimin e kėrkimeve shkencore me metoda gjenetike !…

Pasi e mbarova sė lexuari artikullin, pyetja mė lindi vetvetiu! Po pėrse vallė nė njė gazetė me kaq autoritet tė gjerė sa “New York Times”, ndruhet dhe nuk ja pėrmend emrin kėtij territori qė i bie po ashtu, sipas pėrshkrimit tė tyre, t’i pėrkasė “Bijve tė Shqipes?”

A thua Toskėt e Atlantidės, tė jenė tė njėjtė me Toskėt e jugut tė Shqipėrisė? Apo kėtu kemi thjesht njė koincidencė tė keqe, e cila vazhdon t’i lerė armiqtė e shqiponjave pa gjumė? Megjithatė, theksoj me kėnaqėsi, se sot nė agjendat dhe tavolinat e historianėve botėrorė, po dėgjojmė gjithnjė e mė shpesh tė pėrmenden Yllirėt dhe civilizimi i tyre i mrekullueshėm!

Autori, John Wilkes nė librin me titull “The Yllirians”, Publ. by Blackwell Library 1995, e sjell nė kujtesėn tonė fillimin e Evropės, krejt kėshtu;

“Nė dokumentet romake me titullin (Ilirike-1), gadishulli ynė e ka marrė emrin nga Yllirius, djali i Polifemit. Ky ciklopi Polifem u martua me gruan Galatea nga Sicilia dhe nga martesa e tyre ata patėn tre djem me emrat; Celtus, Yllirius dhe Galas dhe pastaj ata emigruan pėr nė vende tė tjera ku dhe kanė formuar popujt, tė cilėt morėn emrat e tyre.”

Kjo histori duket se ėshtė mė e pranueshme se tė gjitha tė tjerat; gjykon nė fund, J. Wilkes!…

Yllirius, vetė pati nga martesa e tij, gjashtė djem me emrat Encheleus, Autarieus, Dardanus, Maedus, Taulas dhe Perrhaebus. Gjithashtu vajzat me emrin Partho, Daortho, Dassaro etj.

Nga kėto rrėnjė dolėn mė pas; Taulantti, Perrhaebi, Encheeles, Autaries, Dardani, Pertheni, Dassaretii dhe mė pas Daorsii. Autarieus, pati njė djalė, me emrin Pannonius, ose Paeon, mė vonė djemtė me emrin Scordiscus dhe Triballus nga tė cilėt u krijuan fise me tė njėjtin emėr. (Yllirike-2).

Tė ashtuquajturit “Grekė” gjithashtu thoshin se; “Yllirians janė shtrirė dhe kanė jetuar nė territoret matanė Maqedonisė dhe Trakės qė prej Chaonia dhe Thesprotia deri tek brigjet e lumit Danub. Kjo ėshtė gjatėsia e shtrirjes sė vendit, por nė gjerėsi ata shtriheshin nga Maqedonia nė malet e Trakės tek Pannonia dhe nga brigjet e Adriatikut tek Alpet e veriut.”

Po G. F. Williams, nė faq. 13 tė shkrimit tė tij,”The Shkypetars” duke folur pėr prejardhjen e shqiptarėve theksonte; “Herodoti nuk e dinte se emrat e heronjve Homerikė dilnin qartė nė Pellazgjisht, ashtu si dhe studiuesit tanė Amerikanė, (shen i im); ata ende nuk janė tė ndėrgjegjshėm se ato ruhen pastėr nė shqipen e sotme”.

Pėr kujtesė theksojmė kėtu se Yllirėt dhe Pellazgėt ishin dy degė tė njė gjaku (fisi). Pėr ta kuptuar mė lehtė kėtė, hidhini njė sy tė gjitha hartave tė vjetra, sidomos nė ato tė perandorisė Maqedonisė, tė Romės, apo tė Bizantit, ku gjithmonė Epiri vetė quhesh nė atė kohė, Ylliria e jugut.

Dhe si njė fakt i pa kundėrshtueshėm, ėshtė se, deri vonė nė fillim tė shek. XIX, vetė i ashtuquajturi “Gadishulli Ballkanik” quhej me emrin e tij tė stėrlashtė, “Gadishulli Yllirik” !…

Por kaq u ka mjaftuar disa ” historianėve”, pėrfshi kėtu sidomos ata “Greko-Romakė”, qė tė ngatėrrohen nė ēorbėn e emrave dhe me njė injorancė tė pashembullt, duke e shoqėruar me mbrapshti, kanė zhdukur nga librat civilizimin Pellazgo-Yllir, duke i rėnė thjesht me njė majė lapsi!…

Nė kėtė rast ėshtė detyra jonė qė tė pėrcaktojmė shkallėn e besueshmėrisė sė tyre dhe duke mos rėnė nė tė njėjtat pozita tė gabuara, tė bėjmė ashtu siē veprojnė zakonisht historianėt seriozė, tė cilėt vėnė nė bazė tė studimeve tė tyre konsiderojnė tė vėrtetėn absolute, duke ju afruar ndershmėrisht asaj!

Pellazgo-Yllirėt, ose “Bijtė e Shqipes”

Siē e theksuam pak mė sipėr, Pellazgo-Yllirėt tė njohur gjithashtu edhe me termin popullsi “Proto-Yllire” ose banorėt origjinalė tė Evropės, besonin se i pari i tyre vinte nga galaktikat. Dhe ky quhej thjesht, Ylli!

Nga ku shkak ata e quajtėn vendin e tyre Ylliria. Ky fakt pėr ata ishte njė bindje thelbėsore. Po e konsiderojmė pėr njė ēast kėtė besim… Si ėshtė pasqyruar ky besim i tyre gjatė mijėravjeēarėve?

Ėshtė fjala pėr Ibishin, Thotin, Hermesin etj… Ibishi dhe mė pas Thothi ishin emra qė u pėrdorėn nė mitologjinė egjiptiane dhe qė simbolizonin shqiponjėn, njėsoj si tek Yllirėt, Hermesi!

Marry Hope, in “Sirius Connection” faq. 9, thotė pėr Hermesin p. sh;

“Pėrpara se tė supozohej qė tė largohej nga Toka, duke u kthyer tek yjet, andej nga ai kishte ardhur, Hermesi me krahė fluturues besohet se ai i ka lėnė shumė porosi qenieve humane, nėpėrmjet tė ashtuquajturės “Tabletat e Blerta tė Hermes Trismegistus”!

Vini re kėtu me kujdes “Hermesin me krahė fluturues”! Shqiponja-Yll apo Ylli-shqiponjė? Po porositė e ēuditshme tė tij! Pra dukshėm kėta emra metaforikė, tė cilėt hyjnė dhe dalin nė mėnyrė konstante nėpėr mitologji tė ndryshme duhen interpretuar drejt dhe me kujdes, qė tė nxjerrim thelbin e tė vėrtetės!

Po misteri i Yllirėve, a do tė ketė fatin qė tė zbulohet nga gojėdhėnat apo mitet e ndryshme, tė cilat i kemi me bollėk? Ja pra, kėtu del njė arsye mė shumė, se pse mitologjia ėshtė bėrė sot burimi mė i saktė dhe i dorės sė parė, pėr tė kaluarėn tonė tepėr tė largėt, ndaj tė cilės arkeologjia e sotme ndihet ende e pafuqishme!…

Po le tė vazhdojmė edhe mė tej duke bėrė njė udhėtim tė shkurtėr me Thothin.

“I edukuari Thoth, shpesh quhej edhe Hermesi, ose Mėrkuri”, thoshte nė vargjet e njė poemė, Gaius Manilus (48 BC-20 AD) poet i njohur latin.

Thamė diku mė lart nė kėtė shkrim, shqiponja nė lashtėsi ishte zogu simbol i Diellit! Dielli ėshtė i vetmi yll, me gjuhėn e Astronomisė, nė sistemin tonė Diellor, dhe sigurisht simbol i dritės dhe energjisė pėr njeriun, qė ja bėn tė mundshme atij jetėn nė Tokė! Por le tė kthehemi prapė tek ky Thothi !…

Ishte ky Thothi, atij qė i pėlqente tė thoshte “Si lart edhe poshtė”, qė duhet kuptuar ndryshe si “Makro dhe Mikro Kosmosi”, terma me tė cilat sot operon shkenca e Astronomisė… “Ai ishte Perėndia e Shkencės dhe veēanėrisht Matematikės”…

Ai ishte; Gjykatėsi Hyjnor, Lordi i Kohės, edhe Kontrolluesi i famshėm i lojės qė bėnte Toka, nė tėrheqjen e saj me Hėnėn! Nga kjo lojė, e cila ai fitoi 1/70 pjesė tė dritės, ose 1/72 e 360 na prodhon nr. 5, qė korrespondon me 5 ditėt e reja tė njohura si “Epagomenal”.

Thuhet se universi me kėtė rast lindi 5 fėmijė tė quajtur–Osiris, Horus, Set, Isis, dhe Nephthys. Dhe legjenda, apo miti Pellazgjik vazhdon se; Kronos (Koha), i hėngri tė pesė bijtė vet”! Murry Hope, “The Sirius Connection”.

Egjiptianėt kėtu veēanėrisht kanė vepruar shumė tė kujdesshėm tė na tregojnė tė 5 Epigomenal Neters, qė kishin njė lidhje shumė tė fortė me Siriusin…

Ndoshta ne mund ta marrim me mėnd se” Ylli-Blu-Bardhė” (Dogon Star), nė konstelacionin e Canis Major ishte i treti dhe ndoshta mė influencuesi nė Dramėn Celestiale…

Por Thoti vetė ishte “Lunar Deity”, i cili influenconte nė alternimin. Me fjalė tė tjera ai influenconte nė ndryshimin e orbitės sė Tokės nė tėrheqjen e saj reciproke me Hėnėn, e cila me kėtė rast aktivizohej nga forca e njohur e gravitetit qė pasqyrohej nė shmangiet e aksit tė saj.

Si rezultat i kėtij fenomeni celestial ndryshon dalėngadalė gjatė lėvizjes sė tij centrifugale pozicioni i boshti tokėsor! Murry Hope, “The Sirius Connection” Page 23, publ. by, Element Books, UK 1996.

Nė “Egyptian Mythology, publ,by. Metro Books,2002. Anthony S. Mercante thoshte pėr Thothin gjithashtu se:

Thothi njihet si “Zot i Hėnės”, “Padroni i Arteve”, “Oratorisė” “Hieroglifėve”, “Shkencės”, dhe i tė “Vėrtetės Universale”! Nė periudha tė ndryshme ai ėshtė quajtur edhe si “Zėmra e Universit” dhe “Lordi i fjalėve Hyjnore”, “I Vetėlinduri” ose ai i cili ndryshe quhej, “Zoti Vetė” i lindur nga askush!

Tek egjiptianėt ai ishte perėndia mė e rėndėsishme nga tė gjitha dhe mendohet qė tė ketė shkruar variantin e parė tė Biblės, e cila konsiderohet edhe si traktati mė i vjetėr kristian, “Librin e Vdekjes tek egjiptianėt”! Por akoma mė interesante ėshtė ajo qė Thothi, tregonte pėr veten e tij;

“Unė jam Thothi!… “Zėri Hyjnor”, i cili i ka duart tė pastra, “Lordi i dy Brirėve”, qė dėrrmon padrejtėsinė, flet tė vėrtetėn, mbron tė drejtėn, duke shkelmuar me neveri tė keqen!”…

Tek Pellazgo-Yllirėt, ashtu si tek Atlantėt, emri i Thothit identifikohej me Hermesin e tyre! Nga ky emėr e ka burimin filozofia e Hermetizmit si filozofi e jetės… Vetė Yllirėt, i atribuonin Hermesit; zbulimin e Astronomisė dhe Astrologjisė, Shkencės sė Numrave, Matematikės, Gjeometrisė, Medicinės dhe Botanikės!

Gjithashtu ata besonin se Hermesi ishte i pari qė stabilizoi “Besimin Fetar dhe Qeverisjen” duke krijuar rregullat e marrėdhėnieve midis njeriut dhe Zotit”!

Hermesi thoshte p.sh: “Qė tė jesh filozof Hermetik, duhet qė gjithmonė tė kėrkosh tė vėrtetėn! Dhe nė qoftė se ėshtė e nevojshme, kur gjendesh midis dy tė vėrtetave, kėrko matanė asaj qė duket!”

“E vėrteta e thjeshtė apo gjysmė e vėrteta duhen injoruar! Lufto, pėr tė arritur tė vėrtetėn universale, e cila gjithmonė ka ekzistuar… Ajo korrespondon me shprehjen e ligjeve tė natyrės, tė cilat mbajnė dhe qeverisin ekzistencėn e tė gjithė Universit!”

Hermes Trimegistus mendohet nga shkollarėt qė tė ketė jetuar 15.000 vjet tė shkuara! John Baines, “The Hermetic Philosophy”, Book One. publ, by, John Baines Institute, Inc.

Kėtu shihet prapė, fare qartė, se sa ngushtė kanė qenė Pellazgo-Yllirėt me egjiptianėt, pothuajse nė tė gjitha fushat, sidomos nė ato tė origjinės tyre tė pėrbashkėt, gjuhės dhe besimit hyjnor! Por njė herė tjetėr mė duhet tė ndalem nė mėnyrė mė specifike nė kėtė moment kyē tė historisė sė shqipeve dhe lidhjet e tyre tė ngushta me civilizimin e vjetėr egjiptian!…

Nė librin tjetėr me titull “The Secret Science” kushtuar po hermetizmit autori John Baines thotė; “Tė pesė cepat e yllit ose (Pentagramit) simbolizojnė njeriun me tė dy duart dhe kėmbėt e hapura dhe njihet si shenjė tepėr e lashtė okulte.

Pikėrisht ky yll simbolizon idealin, i cili pasqyron shpirtin qė dominon trupin.

“Prandaj Pellazgo-Yllirėt i kishin pėrqafuar kėtė filozofi si tė tyren, sepse ata ishin tė ndėrgjegjshėm pėr emrin “Bijtė e Shqipes”! Ylli siē e thamė, ėshtė gjithashtu sinonim i shqiponjės! Shqiponja metaforikisht ėshtė simbol i dritės dhe dukshėm shqiptarėt kanė identifikuar veten si misionarėt e saj! Pėr ta ilustruar mė tej kėtė ide, le tė pėrmendim kėtu shprehjen e famshme tė Plutarkut kur thotė:

- “Ah, kėta Yllirėt! Ky popull i mrekullueshėm dhe misterioz, i cili ngado qė shkoi nėpėr Evropė, ndėrtoi qytete dhe shtete pėr nder tė fitoreve tė tyre tė mėdha!”

Nga kėrkimet e shumta arkeologjike nė Ylliri, objekti i zotit Diell, ėshtė pikėrisht simboli mė i zbuluar nė kėto territore. Njerėzit i faleshin kultit tė tij. Pėr kėtė ne kemi njė evidencė krejt tė mjaftueshme tashmė! Po ashtu edhe egjiptianėt!

Tek egjiptianėt e vjetėr e gjejmė kėtė simbol tė pikturuar brenda mureve tė Piramidave herė si simbol dhe herė si Hieroglifė! Zbulimi veēanėrisht i “Rozeta Stonė”, nga njė ushtar i zakonshėm i Napoleon Bonapartit, gjatė ekspeditės sė Egjiptit, ndihmoi shumė nė pėrkthimin e Hieroglifėve.

Shkrimet e tyre tani interpretohen, pasi domethėnia dhe mesazhet janė ruajtur tė paprekura qysh nga thellėsia e epokave tė largėta! Studiues tė ndryshėm sot i konsiderojnė Piramidat edhe si librat e gurtė!…

Nė njė tjetėr shembull Ibishi, i pėrmendur edhe nė fillim tek egjiptianėt prapė nė shqip, ishte sinonim i shqiponjės. Pėr koincidencė kėtė emėr ende edhe sot e ndeshim midis malėsorėve tanė tė veriut! Po t’i hedhim njė vėshtrim mė tė qartė shqiponjės ne do tė kemi kėtė analizė: Nė realitet shqiponja ėshtė qenie e gjallė, “zogu i qiellit”!

Nė librin e tij “365 Konstelacionet e Natės” Autori Chet Raymo prof. i Fizikės dhe i Astronomisė, nė Stonehill College nė Eastonin e Veriut, Massachusett, bėn njė prezantim dyfish, astronomik dhe mitologjik tė pozicionit tė yjeve pėr ēdo natė tė dhėnė tė vitit! Kur bie fjala pėr netėt e 1-2 shtatorit, ai thotė:

“Nė ajrin e kėtyre netėve ndihet fresku i parė i vjeshtės! Tingujt natyralė, tė natės sė verės, vijnė duke u shuar. Tė tre yjet e ndritshėm tė trekėndėshit veror, lėvizin nė zenit dhe i drejtohen qiellit dimėror pėr nė perėndim. Nga mesnata yjet e Dimėrorit mund t’i shohėsh tė bashkuar sipėr horizontit tė lindjes, me emrat Aldebaran, Rigel dhe Betelguese.

Por nė thellėsi, midis qiellit tė ndritshėm tė beharit dhe qiellit akoma mė tė ndritshėm dimėror, ne papritur ndodhemi, drejt e nėn galaktikėn e famshme tė “Rrugės sė Qumėshtit”, ku qielli vjen e humb nga pak shkėlqimin e tij… Gjatė shtatorit nė qoftė se do tė ndjekim me syrin e lirė konstelacionet, ato zbehen mė shumė se zakonisht…

Por nė fillim do tė na bien nė sy tė tre yjet e ndritshėm tė verės; Altair, Aquila, Eagle, apo shqiponjėn nė gjuhėn shqipe”.

Dhe pak mė poshtė,… prof. Chet Raymo na rikujton duke kaluar nė shpjegimin e lidhjeve mitologjike sė Zeusit me shqiponjėn;

(vazhdon...)


Edituar pėr herė tė fundit nga Besir Bajrami nė 24.08.09 12:38, edituar 1 herė gjithsej
avatar
Besir Bajrami

20


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkrime nga nje mason shqiptar !

Mesazh  Besir Bajrami prej 23.08.09 10:52

Njė tjetėr rast interesant ky me prof. Chet Raymo, ku shkencėtarėt pa hezitim e trajtojnė mitologjinė sot, krejt seriozisht, duke e trajtuar atė, si pjesė organike tė argumenteve tė tyre shkencore.

“Shqiponja sipas legjendės, ishte e preferuara e Zeusit tė plotfuqishėm. Kur kishte nevojė njė shėrbim fluturimi midis Qiellit dhe Tokės ai ja besonte kėtė mision vetėm asaj (Shqiponjės)!

Pėr shėrbimin e gjatė, asaj i ishte rezervuar njė vend i veēantė midis yjeve. Siē e dimė, pėr tė Plotfuqishmin, (Zeusin) nuk ishte gjė e zakonshme qė t’i shpėrblente miqtė e tij duke i dhuruar atyre njė vend tė veēantė midis yjeve dhe konstelacioneve qė shiheshin nė qiellin e natės”…

Por, prof. Chet Raymo, thekson kėtu edhe njė fakt tjetėr tė rėndėsishėm pėr ne se kjo legjendė apo mit ėshtė shumė mė i vjetėr se vet “Grekėt” dhe se shoqėrimi i kėtij zogu me yjet ka qenė i pranishėm nė tė gjitha kulturat!

Ja pra edhe njė here nga kėto argumente tė analizuara, krejt pastėr dalin lidhjet e trashėgimisė midis Pellazgo-Yllirėve, me shqiptarėt e sotėm! Ose ndryshe siē kanė dėshirė tė huajt tė na quajnė “Bijtė e Shqipes”!

Mbasi folėm pėr shqiponjėn dhe origjinėn e saj bazuar nė cilėsitė e veēanta le tė shtojmė njė detaj tjetėr tė rėndėsishėm, simbolin e saj me dy koka!

“Pranė Delphit njerėzit e vjetėr nderonin njė gur tė cilin e quanin “omphalos”, qė konsiderohej si shenja e qendrės sė botės. Padyshim kėtu kemi njė mit, i cili na tregon njė ngjarje… Nė tė dy anėt e kėsaj qendre Zeusi lėshoi dy shqiponja, tė cilat fluturuan njėra nė lindje dhe tjetra nė perėndim.

Tė dy shqiponjat e kryqėzuan fluturimin e tyre mbi Delphin dhe pra kėshtu u projektua dhe u ndėrtua qyteti, i cili mė pas do tė konsiderohej me bekimin e Zeusit, si qendra e botės. “The Atlantis Bluprints” (Author;Kolin Willson&Rand Flem-Ath). Publ. 2002.

Ėshtė fjala pėr qytetin e Athinės ! Etimologjia e kėtij emri zbėrthehet lehtėsisht nė shqip. Kuptimi i saj ėshtė “E Thėna”!

Nė artikullin tim mbi orakullin e Dodonės dhe rėndėsinė qendrore tė saj, theksova se; Dodona dhe Delphi ishin ndėrtuar si tempuj kulti nė distanca kohe tė ndryshme nga njėra-tjetra, por ato kishin afėrsi gjeografike dhe njė mėnyrė tė fshehtė dhe krejt tė veēantė komunikimi. Ishin pjesė e trekėndėshit tė madh ku pėrfshihen nė kėtė tetėshe (octava), qendrat kryesore tė kultit”!

Sot Orakulli i Dephit ndodhet brenda territorit tė shtetit grek dhe nuk ėshtė e nevojshme qė tė debatoj pėr kėtė gjė…

Por po tė bėjmė pak mbrapa nė kohė dhe tė shohim me kujdes afrinė fizike dhe komunikimin e veēantė, tė kėtyre Orakujve, vėmė re se gjejmė njė zbatim tė ēuditshėm tė shprehjes sė njohur; “Nga e thėna nė tė bėrė”! Tė jetė njė rastėsi kjo? “E Bėra” (qyteti i Beratit) “E Thėna” (qyteti i Athinės)! I pari ėshtė ngritur nė Dodonė dhe i dyti nė Delphi…

Nga ky fakt i thjeshtė na shkon mendja prapė tek “Pellazgėt Hyjnorė”, tek duart e tyre mjeshtėrore, tė cilat i ndėrtuan kėto dy qendra tė lashta kulti dhe qė tashmė ato pėrfaqėsojnė dy nga pikat kulmore tė trashėgimisė sė historisė humane!

Origjina e tė kuqes?

“Lėre atje, tė bjerė drita! Drita ra, dhe u bė ditė! Zoti e pa dritėn, ajo ishte e mirė: Zoti e ndau dritėn, nga errėsira! Mbrėmja dhe mėngjesi, u bė dita e parė!” Bibla; Testamenti i vjetėr, Libri i parė i Moisiut, Gjeneza 1989. Varianti zyrtar i King James-it.

Njė variant i dytė shpjegues, i cili pasqyron po momentin e lindjes sė dritės, e kam marrė nga tė rejat nė fushėn e Astronomisė :

“Eksplorimi i universit prej nesh si qenie humane, po zhvillohet nė drejtime tė ndryshme. Pėrveē satelitėve, anijeve kozmike, teleskopėve, ne kemi vėnė nė pėrdorim gjithashtu mikroskopėt, kemi zbėrthyer atomin, kemi shumėfishuar kapacitetin e kompjuterėve dhe kemi zhvilluar nė njė nivel mė tė lartė mendimin human, pėr tė kuptuar drejt dhe mė mirė kozmosin”… John D. Barrow,”The Origin of The Universė” by, Phenix, London, UK 1995…

Po mė poshtė ky autor vazhdon; “Astronomi i famshėm amerikan Edvin Hubble vėzhgoi dritėn e galaktikave nė distanca tė largėta. Pra kėshtu, nė kėtė mėnyrė, ai i bėri thjesht tė pėrdorshme valėt e dritės…

Sepse drita ishte valė, dhe kur ajo largohej nga burimi fillestar, binte frekuenca e valės sė dritės, qė do tė thotė gjatė vėzhgimit shkonte ngadalė drejt tė kuqes. Pra ky fenomen kozmik njihet mirė nė gjuhėn e Astronomisė edhe si “Udhėtimi i sė Kuqes”… ose ekspansioni i saj. Dhe prapė Hubble zbuloi se drita e galaktikave tė largėta, tė cilėn ai po vėzhgonte sistematikisht ishte pikėrisht “Ē’vendosja e sė Kuqes” !

Drita dihet gjithashtu, qė ėshtė nė fakt hallka ndėrmjetėse, midis Krijuesit dhe tė gjitha substancave tė gjalla nė fillimin e jetės. Kjo ėshtė baza, ėshtė esenciale pėr ēdo element qė merr pjesė nė aktin e krijimit! Po le t’i japim njė shpjegim pak mė thelluar fenomenit tė sė kuqes, e cila merr pjesė aktive qysh nė sekondat e para nė formimin e jetės nė univers…

Si e pamė edhe nga “Bibla”, (Gjeneza), apo nga libri i mjeshtėrit tė shkencės sė Astronomisė anglezi, John D.Barrow, “The Origin of Universė”ēdo gjė qė ekziston nė natyrė, pėrfshi edhe ngjyrat, janė pronė e krijuesit!

Dhe nė kėtė pikė shkenca nuk bėn tjetėr veēse vėrteton duke i shpjeguar me metodat e saj, atė ēka ėshtė predikuar nė librat e shenjtė nė njė kohė tepėr tė lashtė!

Sa pėr kureshtjen tuaj kėtu po shtoj se;

“Pėrkthyesi i parė i testamentit tė vjetėr Shėn Jeronimi, ishte njė prift, studiues dhe doktor i kishės i lindur nė Dalmaci tė Yllirisė (340-420AC). Ai e pėrktheu nga Yllirishtja, testamentin e vjetėr, nė gjuhėn latine dhe e vuri nė kontakt pėr herė tė parė botėn perėndimore me pėrmbajtjen e saj” Edvin Jacques “The Shqypėtars” publ, McFarlands&Company. USA 1995.

Sidomos nė testamentin e vjetėr janė pasqyruar shumė elementė tė jetės sė Yllirėve dhe tė njohurive tė thella universale qė kishin ata pėr kozmosin dhe fillimin e jetės nė tokė gjithashtu! Mendohet se testamenti i vjetėr ėshtė shkruar rreth 600 BC!

Po njė fakt tė tillė, se Yllirėt janė njė popull Biblik, pa kurrėfarė hezitimi e thekson edhe studiuesi i madh francez me origjinė hebraike Zacharia Mayani nė librin e tij me titull, “The Etruscans Begin to Speak” publ, by. Simon&Schuster,INC. USA. 1961. Ai nė kėtė botim i kushton njė kapitull tė tėrė kėtij fakti, nė faq . (411-425) !

Po kėshtu bėn edhe Robert Temple nė librin e tij “The Sirius Mistery”, nė Appendix VI! Ai duke lexuar (gjenezėn) nga testamenti i vjetėr 23:7, nėnvizon se;

“Abrahami ndaloi dhe u pėrkul thellė kur pa Hittitėt, banorėt e kėtij vendi!… Ai vend quhesh Hebron. Mendohesh qė Hittitėt nuk kishin jetuar kurrė aq poshtė nė jug… Ėshtė i mirėnjohur fakti se zemra e perandorisė sė tyre ka qenė gjithmonė fusha e Anadollit” ! Hittitėt ishin njė fis i njohur Pellazgo-Yllir dhe gjithashtu ata njihen si paraardhėsit e Dardanėve!

Njė tjetėr, prof. Oliver Gurney, po ashtu i kushton njė seksion tė plotė, prezencės sė Hittitėve nė Palestinė nė librin e tij “The Hittites” faq. 59-62, duke e pėrmbyllur me kėtė shprehje;

“Prezenca e Hittitėve nė Palestinė pėrbėn njė problem vėrtet kureshtar!”

Shqiponja me dy krerė ka qenė gjithmonė simboli kryesor i Hittitėve, gjithashtu. Do tė doja t’i kėshilloja lexuesit e mi me kėtė rast, qė Biblėn ta konsiderojnė veēanėrisht, si pjesė e kulturės sė paraardhėsve tanė, “Bijve tė Shqipes”! Lashtėsia e historisė njerėzore qė pėrmban Bibla ėshtė po ashtu pjesė e vjetėrsisė sė civilizimit Pellazgo-Yllir!

Kėshtu pra, hap pas hapi, analizė pas analize, ne vijmė tek i njėjti konkluzion i filozofisė hermetike, qė na kujton se, njeriu si qenie humane pėrbėhet nga dy elementė kryesorė; sė pari ai fizik (tokėsor) dhe ai shpirtėror(qiellor), i cili na mban tė lidhur me Krijuesin, (Zotin)!

Njeriu, nė fillim ngriti sytė e tij kurioz atje lart nė qiell, si njė vėzhgues i njė fenomeni thjesht kozmik. Dhe nga ky gjest i rėndomtė ai nisi njėkohėsisht rrugėn e gjatė dhe tė pafund tė dijes.

Duke lexuar librat e shenjtė dhe duke bėrė kėrkime shkencore i stabilizoi njohuritė e veta nė fushėn e riprodhimit tė (ngjyrave) pėr t’i pėrdorur pastaj nė jetėn e tij tė pėrditshme. Ai (njeriu) kėtė gjė e bėri ose pėr nevoja praktike, ose thjesht edhe pėr tė kėnaqur shijet e veta estetike.

Po si lindi dhe si u zhvillua, vetė procesi i gjatė i transformimit tė tyre? Sipas teorisė sė Bing-Beng me shpėrthimin kozmik, i cili nė momentin e parė energjia e akumuluar shpėrndahet nė formėn e dritės sė kuqe ose (Ekspansionit tė Kuq)!

Ndryshe kjo quhet Supernova!

Gjatė Supernovės drita e kuqe e dalė nga ky shpėrthim kozmik udhėton duke mbuluar hapėsirėn gjigandeske dhe kėshtu ai merr emrin “Udhėtimi i Dritės sė Kuqe”, e cila mbas njė periudhe fillestare ndihmon nė formimin e konstelacioneve, galaktikave, sistemeve diellore, kometave, yjeve, planetėve, hėnave dhe trupave tė ndryshėm qiellorė!

Masa e Kuqe ėshtė pa formė, karakterizohet nga njė energji dhe temperaturė e lartė dhe pikėrisht ėshtė kjo temperaturė e lartė qė merr pjesė aktive dhe luan njė rol tė dorės sė parė nė formimin e Universit!

Jo rastėsisht thuhet nė librat e shenjtė se pa prezencėn e temperaturės, asgjė nuk lind nė Univers, duke filluar nga qeniet njė qelizore e deri tek yjet dhe planetėt qė njeriu i dallon ato me lehtėsi nė njė natė tė kthjellėt e pa re!

Pra ngjyra e kuqe, dominon nė gjenezė dhe simbolikisht do tė thotė ekspansion. Njėkohėsisht e kuqja zhvillohet nėn prezencėn e njė temperature shumė tė lartė dhe merr pjesė nė krijimin e formave tė reja tė ekzistencės. Ai gjithashtu pasqyron gjithashtu edhe kohėzgjatjen e kėtij procesi.

Por gjuha e zotit nuk ka qenė asnjėherė e njėjtė me atė tė njeriut! Thonė se atje lart, “Atij” i pėlqente tė shprehej me numra! Nga ky shkak pėr njeriun, “Ai” krijoi fillimisht shenjat dhe simbolet, tė cilat kuptoheshin me lehtėsi nga qeniet humane!

Po kėshtu ne bėjmė sot, me shenjat e trafikut rrugor pėr t’i krijuar gjithkujt njė gjuhė universale komunikimi pėr tė gjithė ata qė qarkullojnė nė rrugė.

Pėr ta shpjeguar dhe adaptuar nė mes njerėzve kėtė mėnyrė sistemi komunikimi Zoti si zakonisht dėrgoi zogun e tij tė preferuar si mesazhier, Ibisin, Thothin, ose Hermesin, qė nė fakt tė gjithė kėto emra sė bashku, nėpėr procesin e civilizimit mijėravjeēar, pėrmblidhen me njė emėr tė vetėm, siē e thamė dhe mė lart nė kėtė shkrim me atė tė shqiponjės

(vazhdon...)
avatar
Besir Bajrami

20


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkrime nga nje mason shqiptar !

Mesazh  Besir Bajrami prej 23.08.09 10:53

Flamuri!

Pasi morėm nė analizė elementėt pėrbėrės tė flamurit dhe origjinėn e tyre tė largėt, tani vijmė tek ana konkrete e problemit nė njė kohė mė tė afėrt.

Nė pamje tė parė duket sikur nuk kemi shumė pėr tė thėnė, sepse qysh kur ndodhi pushtimi Otoman, ne si komb duke humbur pavarėsinė, natyrisht u ndaluam qė tė pėrdornim tė gjitha shenjat nacionale qė na pėrfaqėsonin.

Kėtu ėshtė fjala pėr Heraldikėn shqiptare dhe historinė e procesit tė shenjave dhe simboleve, qė janė pėrdorur padyshim nga perandoritė, mbretėritė, principatat, dhe familjet e mėdha si shenjė e pėrfaqėsimit tė tyre…

Por, mė 1875, nė gėrmimet arkeologjike tė Orakullit tė Janinės ėshtė zbuluar nė gurin e tempullit e skalitur njė shqiponjė me dy krerė (qė arkeologu Karapano) kishte qejf ta quante atė si tempullin e Dodonės!

Por, tashmė ne e dimė, Dodona ende fle nėn kėmbėt e Baba Tomorit, e pa rizbuluar nga askush pėr arsye qesharake, ku ne shqiptarėve na rėndon mbi shpatulla ana e turpshme e ngjarjes! Prandaj, dhe rizbulimi i “Flamurit tė Skėnderbeut” nga patrioti ynė i madh Faik Konica ishte njė lajm i madh… Dhe me kėtė rast ai (Konica), kishte kryer mė shumė se njė akt patriotik!…

Por pėrveē shqiponjės me dy krerė tė Zeusit, qė padyshim tashmė e dimė se ėshtė tepėr e lashtė dhe ėshtė simbol kozmik, ne kemi edhe gjurmė tė tjera nga e kaluara jonė historike, tė cilat mundet t’i pėrdorim, si argumente, apo si rekorde origjinalė.

Le tė kujtojmė kėtu mbretin Hyllus (1225 BC)! Mbretėria e tij padyshim qė ka pasur flamuj pėrfaqėsues, sė bashkė me shenjat e tjera tė mbretėrisė sė tij!

Po ashtu lufta e Trojės gati (1200 BC)… Edhe atyre u kanė hyrė nė punė flamurėt! Mbreti Dardan Bardhylus, “Ylli i Bardhė”(449?-359?BC) ishte ai,

i cili formoi fillimisht mbretėrinė e Maqedonisė dhe qė e cila mė pas, u shndėrrua nė perandorinė e famshme maqedonase nga Philipi II (359-336 BC), i ndjekur nga i biri, Aleksandri i Madh (336-323 BC)!

Dihet tashmė, se ata besonin tek Zeusi, quheshin shqiponja, mbanin pelerina tė kuqe all mbi shpatulla dhe nė flamurėt e tyre nė qendėr, kishin simbolin e Diellit tė pikturuar nė variante tė ndryshme!

Vetėm sa pėr koincidencė, unė si njė dėshmitar i aktiviteteve patriotike tė komuniteti shqiptar i Amerikės tė paktėn nė kėto 15 vjetėt e fundit, nė kėndvėshtrimin tim personal vlerėsoj si njė moment madhėshtor, pamjen e demonstruesve tanė me flamujt kuq e zinj tė hedhur mbi supe nėpėr rrugėt e Washingtonit, New Yorkut, Chicagos, Detroitit dhe sa e sa qyteteve tė tjera…

Ėshtė krejt e mrekullueshme qė tė shikosh se si flamujt e hedhur mbi supet e demonstruesve shqiptarė pėr mbrojtur nė mėnyrė paqėsore tė drejtat e tyre njerėzore, gjatė lėvizjes sė tyre nėpėr rrugė, nga lart ata duket sikur shvendosen si pjesė e tė kuqes kozmike!

Nė fillim tė viteve 80, thonė se: “Nė njė intervistė televizive me yllin e ri nė ngritje tė artit Amerikan, aktorit me origjinė shqiptare John Bellushi, drejtuesi i atij programi pėr t’i bėrė njė kompliment, i drejtohet: – “Hej, Johnny! Nė tiparet e tua mesdhetare, ju keni pėrafėrsi me Julius Qezarin!

Por Johnny vetė, aty pėr aty ja priti; “Unė afroj mė shumė me Aleksandėrin e Madh, se me Julis Qezarin! Babai im Adam Bellushi ka lindur nė tė njėjtin vend, ku ka lindur Aleksandri i Madh”!…

Pra, komentet janė tė tepėrta!…

Por sot nė literaturėn klasike thuhet se origjina e flamurit vjen, ose e ka filluar tė pėrdoret nė lashtėsi, fillimisht nga perandorėt kinezė, qysh nė shek X BC!

“Flamurėt valėvitės dhe tė gjitha shenjat e tjera luftarake tė rreshtuara nė fushė-betejė janė praktikuar fillimisht nė ditėt e Kinės sė lashtė. Perandori kinez Chou themelues i dinastisė Zhou, nė shek e X (BC) pėrdorte njė flamur tė bardhė pėrpara kalit tė tij, sa pėr tė deklaruar prezencėn, thuhet nė “Dictionary Enciclopedic Illustrated”. page. 634, publ by, Tormount Publications Inc. 1990.

Eduard Gibboni, i cili sot konsiderohet si historiani mė i madh nė tė gjitha kohėrat, hipi nė panteonin e nderit me librin e tij tė famshėm nė 4 pjesė, dhe krejt voluminoz, me titull:”The Decline and Fall of Roman Empire”.

Puna e tij nė kėto libra historik, konsiderohet prej tė gjithėve, si njė pėrpjekje titanike, dhe ėshtė model i skrupulozitetit dhe ndershmėrisė profesionale…

Diku nė kėtė libėr ai shkruan:”Klaudius teveqeli, vėllai i Gjermanikusit, pothuajse arriti nė kampin e tyre dhe kishte hedhur mbi supe “Tė Kuqen Perandorake”, dhe po pėrgatitej qė tė zgjidhej perandor me mbėshtetjen e ushtrisė”! (The decline and Fall…) faq. 99-100). by Pinguin Books USA 1987…

Nė faq. 149, ai nė rastin e perandorit Valerian ai pėrshkruan kėshtu: “Valeriani ishte rreth 60 vjeē, kur ai hodhi mbi supe “Tė Kuqen Perandorake”,

jo pėr kapriēo, popullaritet, apo shkėlqim ushtarak, por pėr tė treguar aprovimin dhe unitetin e botės romane” Pra ėshtė mė se e qartė se “Pelerina e Kuqe”, flamujt, dhe shqiponjat nė majė tė shtizės nuk tregonin tjetėr veēse besimin tek (Dielli zot, ose Zeusi) .

Kėtu gjithashtu, duhet theksuar se Republika Romake nė fillim kishte tė tjera shenja simbolike; shqiponjėn me njė kokė tė vendosur nė majė tė shtizės sė flamurit tė kuq. Por mė vonė kur ajo (R. Romake) u zgjerua, dhe kur u hodh matanė Adriatikut mori kontrollin e lindjes duke u shndėrruar nė Perandori!

Pastaj ajo vuri nė pėrdorim shqiponjėn me dy krerė. Kjo gjė erdhi edhe si rezultat i prezencės dominuese, tė Yllirėve…

Le tė citojmė pėrsėri, Gibbonin e madh: “Puna e shkėlqyer e bėrė pėr tė shpėtuar perandorinė nga sulmet e gjithanshme tė tiranėve, dhe barbarėve, ishte realizuar tashmė me sukses tė plotė nga vazhduesit, Yllirė…

Sapo perandori Dioclecian hyri nė vitin e tij tė njėzetė tė dominimit tė tij, nisi festimet triumfuese, duke lejuar dhe pjesėmarrjen pompoze tė ushtrisė qė tė parakalojė nė rrugėt e Romės!

Partneri i tij me fuqi tė barabartė perandorake Maksimiani (tjetėr Yllir ky) ishte i vetme shoqėrues, nė lavdinė e atyre ditėve tė mėdha.” Kėto radhė janė shkėputur, po nga libri “The Decline and fall of…) nė faq. (198-199).

Por nė fakt riorganizimin e plotė tė perandorisė e bėri Kostandini i Madh (306-337 AC), dhe atėherė shqiponja me dy krerė u ristabilizua pėrfundimisht. Le ta ilustrojmė mė mirė kėtė fakt nga libri: “The Complete Dictionary of Symbols” nė faq. 161, thuhet p.sh;

“Shqiponja ėshtė njė nga simbolet mė tė lashta dhe mė populloret si emblemė fitoresh. Shpirti i saj luftarak konsiderohej, fat dhe sukses pėr ushtrinė persiane! Mė vonė shqiponja pėr Romėn, thuhej se buronte nga legjenda e Eneas qė erdhi nga Troja, i shoqėruar prej saj nė Itali, dhe mbahej nė standardin Roman, si “Zogu i Jovit”!

Mė vonė Perandoria e Romės dhe e ajo Bizantine pėrdorėn shqiponjėn me dy krerė qė simbolizonte tashmė tė dy gjysmat; perandorinė e lindjes dhe atė tė perėndimit! Kjo thuhet se u adaptua nga perandorėt e mėvonshėm (kryesisht Yllirė), dhe pastaj nga “Perandoria e shenjtė Romane”, nga “Hadsburgėt”, dhe mė tej nga “Perandoria Ruse”, rreth vitit 1 200, si rezultat i njė martese qė erdhi, me njė nga princeshat e familjes sė famshme Komneni nė Anadoll!

Nga kjo familje siē dihet dolėn disa perandorė Bizantinė dhe njihen mirė pėr rrėnjėn e tyre shqiptare !

Sa pėr kureshtjen tuaj, flamujt e Perandorisė Bizantine ishin me fushė tė verdhė, dhe me shqiponjėn e zezė nė mes, ndryshe nga ato tė Romės tė kuq! Ashtu si kemi parė tek filmi mbi “Skėnderbeu”, por vetėm pėr tė treguar se tashmė dielli kur ngrihet nė lindje ka ngjyrėn e verdhė! E verdha gjithashtu nė kodin e ngjyrave zbėrthehet edhe si shėmbėlltyra e Zotit!

Duke kujtuar veprimin e Zeusit me dy shqiponjat tek Delphi, ai caktoi atje qendrėn e botės sė vjetėr! Aty ndahej lindja, me perėndimin dhe siē duket aty ka kaluar meridiani fillestar, i cili nė artikullin tim mbi Dodonėn, theksova se ky meridian fillon tek piramida e madhe e Keopsit dhe se duke u ngjitur nė veri ai e ndante trekėndėshin e madh nė dy pjesė tė barabarta, duke formuar kėshtu kėndin 90ŗ!

Mali i Tomorit dhe ai Araratit pėrfitonin nga kjo pingule njė pikė tė baraslarguar.

Mė pas vjen periudha e gjatė e rezistencės kundra pushtimit Otoman dhe mė tutje, pėr 450 vjet me radhė deri tek rizbulimi i flamurit kuq e zi tė Skėnderbeut nga i madhi, Faik Konicės!

Pra duke ju afruar fundit tė kėtij shkrimi mbi lashtėsinė e historisė tonė si komb, s’di pse nė mbyllje tė kėtij shkrimi dua tė pėrmend njė pasazh tė shkurtėr nga komedia Shekspirit “Nata e Dymbėdhjetė”, ngjarje e cila ka ndodhur nė Ylliri, qė ai, thonė se e vizitonte rregullisht, pėr tė parė nė origjinal tragjeditė e Eskilit:

Si heroina “anijembytur”, e (Natės sė Dymbėdhjetė ) pra, po pyesim; -Cili vend, or miq… ėshtė ky? Kapiteni Shekspirian i anijes ju pėrgjigj . -”Kjo ėshtė Ylliria, zonjė”… !(1.2 1.2) Kurse ajo pyeti. -”A e njeh ti kėtė vend”? Ai u pėrgjigj; -”Ehė, zonjė… mirė” !

(Fund i shkrimit te parė)

Nga Maksim Zotaj
avatar
Besir Bajrami

20


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkrime nga nje mason shqiptar !

Mesazh  Besir Bajrami prej 23.08.09 10:56

____________________________________

|
|
|
|
|
|
|
|
|

*
Orakulli i Dodones



Drejtimet e reja

Gjithnjė e mė shumė po bėhet interesante dalja nė sipėrfaqe e njė metodė krejt tė re nė interpretimin e historisė botėrore nė pėrgjithėsi.

Galopi teknologjisė sė sotme, solli njė ndryshim tė madh nė jetėn e njeriut, i cili ėshtė pasqyruar nė tė gjitha fushat e dijes. Ky ndryshim cilėsor, veēanėrisht nė fokusimin e problemeve qė dikur trajtoheshin si gati misterioze, bėri tė mundur kapėrcimin e disa kontradiktave tė vjetra qė kanė tė bėjnė me interpretimin e gjėrave.

Zbulimi dhe pėrdorimi i karbonit C-14, i cili afronte zgjidhjen, me njė propabilitet (+)(-) 100-vjet, ishte njė pėrmbysje e madhe nė saktėsimin e etapave kohore nė fushėn e historinė. Mbi tė gjitha u krijua njė mendim i ri i pėrgjithshėm, i njė natyre krejt tė re, pėr vlerat e trashėguara njerėzore.

Kapėrxehet koncepti provincial i shfaqur jo pak herė edhe nga historianė tė kalibrit botėror. Mjaft ėshtė diskutuar rreth Herodotit i mbiquajtur edhe "Babai i Historisė", i cili gjithashtu pėr pasaktėsitė trashanike qė ka bėrė e quajnė edhe "Babai i Gėnjeshtrės".

P.sh. E.Gibboni gjatė kohės qė po pėrgatiste "Shkėlqimin dhe Rėnien e Perandorisė Romake" ankohej se; "Paragjykimi, injoranca dhe budallallėku i shumė historianėve tė lashtė" tė cilėt ishte i detyruar qė ti pėrdorte si burim informacioni, "e bezdisnin pa masė".

Le tė theksojmė kėtu edhe interpretimet e shumė studjuesve tė sotėm pėr interesa thjesht shoviniste! Por, si njė argument domethėnės brėnda oborrit tė historisė sonė, ėshtė me vėnd qė tė pėrmendim njė prej iluministėve tė mėdhenj Gjerman tė shek. XVIII-tė!

Ishte viti 1774 kur nė Leipzig Johan Tunman, botoi librin e tij "Kėrkime nė Historinė e Popujve tė Evropės Lindore"!

Nė parathėnien e kėtij libri duke pėrmėndur direkt Shqiptarėt ai theksonte se; "Asnjė popull tjetėr i botės nė tė cilėn ne jetojmė, nuk ėshtė aq i panjohur pėr Europianėt e perėndimit pėrsa i pėrket prejardhjes, historisė dhe gjuhės, sa Shqiptarėt."

E megjithatė ata janė popuj kryesorė, tė lashtė e tė rėndėsishėm, qė ēdo historian do tė dėshironte ti njihte: historia e tyre do tė plotėsonte zbrazėti tė mėdha nė historinė e vjetėr e tė re tė Europės. Por…ata sot nuk luajnė mė ndonjė rol tė veēantė, ata janė, tė nėnshtruar, ata janė fatkeq dhe historiani shpesh ėshtė po aq i padrejtė sa dhe njeriu i zakonshėm; ai nuk i pėrfill ata qė nuk i ka prirė fati". (Studime gjermane). bot. shqip. 1990.

Kėto dukuri negative tė vėna nė dukje nga sa a sa shkollarė, kanė krijuar kontradikta dhe tė ēara tė mėdha mbi njohjen e trashėgiminė tonė.

Ato kanė shėrbyer si burim keqinterpretimi, dhe jo nė pak raste i kanė ēuar pasardhėsit e genit njerėzor, nė drejtimin e kundėrt tė asaj qė ata duan tė njohin.

Sot nė kėtė aspekt po kristalizohen dy grupe tė mėdha tė cilat i interpretojnė tė njėjtat fakte me koncepte diametralisht tė kundėrta. Grupi i parė ėshtė konservativ i mėshon metodologjisė klasike, injoron tė rejat qė zbulohen, ose bėhet thjesht pengesė burokratike.

Ndėrsa grupi i dytė, pėrbėhet nga njerėz pasionantė dhe jo ortodoksė. Shpesh ata qasen pa edukim formal nė fushėn ku ata militojnė, por qė me metodat e tyre kėrkimore kanė sjellur risi, veēanėrisht nė fushėn e historisė botėrore.

Nuk mund ta lė rastin tė kalojė pa pėrmendur Hajnrih Shlimanin i cili rizbuloi Trojėn nė kundėrshtim tė plotė me mendimin e akademikėve tė cilėt pretendonin se historia e Homerit, Iliada dhe Odisea, ishin prodhim folklorik dhe pa baza historike.

Shlimani vetė konsiderohej aventurier, dhe nė fakt ai ashtu ishte! Ai nuk kishte kurrfarė lidhje me punėn e arkeologut. Por realiteti tregoi se bindjet e tij tė patundura qė do ta zbulonte Trojėn sipas tregimit tė Homerit i dhanė atij famėn e pėrjetshme. Me shėmbullin e Shlimanit bota e sotme ėshtė e mbushur plot.

Prej kėtij kėndvėshtrimi studimi i kėsaj disipline ka fituar njė linjė tė re dhe interesante. Pėr kėtė ēėshtje pikėrisht nė aspektin e tė kaluarės sė Shqiptarėve nė veēanti, po konfigurohen gjithashtu avantazhet e para!

Humbjet nga e kaluara

Mė ndodh qė nė biseda tė ndryshme njerėzit tė mė pyesin, se pėrse tani shqiptarėt nuk janė mė tė famshmit e dikurshėm, dhe pse nuk kemi mė influencė nė ekonominė dhe politikėn botėrore? Sė pari, dua t'ju a theksoj pyetėsve tė mi se kohėt ndryshojnė.

Kjo gjė nė fakt ka lidhje me fenomenin njeri, por nuk varet nga vullneti i tij! E thėnė ndryshe, nė mėnyrė tė dukshme kjo ēėshtje ka lidhje me vullnetin e zotit! Mendoj qė edhe pėr fisin e parė dhe tė bukur tė shqiptarėve "Krijuesi" nuk ka bėrė ndonjė lėshim tė madh, qysh kur vendosi, qė shqiptarėt tė jetojnė nė tokė bashkė me tė tjerėt.

Nė Testamentin e Vjetėr pėrmenden 12+1,fise (tribu) tė ndryshme. Pra sado e ndritur qė tė ketė qėnė e kaluara jonė, ne nuk kemi jetuar vetėm, nė boshllėk, dhe pa konkurencėn e fiseve apo grupeve tė tjera.

Kjo logjikė na bėn tė mendojmė se pavarėsisht se ne jemi ndėr grupimet e para pėr nga kontributi i rėndėsishėm nė stabilizimin e jetės nė tokė, prap fati ynė ngjan njėsoj si fati i ēdo qėnie tjetėr njerėzore, por nė kohė dhe vėnde tė ndryshme.

Tė moēmit tanė, i spjegonin kėto fenomene thjesht me dy fjalė; "Rrota e Historisė"! Ajo siē dhe e dimė, nuk e ndal rrotullimin e saj asnjėherė! Ne shpesh do tė shikojmė gjatė shkrimit se si tė vjetrit, mė sė shumti kanė pasur tė drejtė.

Eshtė me vėnd me kėtė rast qė tė spjegojmė fillimisht me argumenta bazė si ndryshojnė gjėrat nė Univers, nėn lėvizjen e pandėrprerė tė "Mullirit Kozmik". Filozofi Platon (429-347) gati 2500 vjet mė parė i pėlqente tė thoshte "Si posht edhe lart"! Me fjalė tė tjera sjell vėmėndjen tek Mikro-Kozmosi dhe Makro-Kozmosi.

Dy elementėt kryesorė nė spjegimin e Universit, Pra filozofia e tij ishte se fenomenet tokėsore janė tė lidhura ngushtė dhe nė mėnyrė tė pazgjidhėshme me ato qiellore! Kėshtu qė nga ky pikėvėshtrim, mund tė themi se Dodona ka qėnė qysh nga fillimi i procesit tė civilizimit qė njohim ne sot!

Priftėrinjtė e Dodonės siē do ta shikojmė me shėmbuj kėtu mė poshtė ishin vetė Zotat nė tokė! Me njė gjuhė simbolike, quheshin prej disa mijėra- vjetėsh si "Perėnditė e Olimpit"!

Sa pėr kurreshtjen tuaj emrat e disa prej tyre nė periudhėn dymijėvjeēare tė dominimit tė Zeusit nė Olimp ishin; Zeusi, Hera, Athinaja, Poseidoni, Hades, Demeter, Artemisi, Apollo, Hermesi, Hephaestusi dhe Aphrodita!

Kur Robert Temple botoi herėn e parė librin e tij tė famshėm "The Sirius Mistery" nė vitin 1976, me nėntitull "Evidencė e Re Shkencore mbi Kontaktin e Alienėve gati 5000 vjet tė Shkuara" opinioni botėror u kap nė befasi.

Vetė R.Temple pėr punėn e tij gjeniale nė vėnd qė tė shpėrblehej, u persekutua pėr pesėmbėdhjetė vjet pandėrprerė! Persekutorėt e tij ėshtė interesante ta theksojmė kėtu, nuk ishin njerėz tė zakonshėm apo fanatikė injorantė.

Ata ishin disa individė nga agjensitė dhe grupet sekrete mė tė fuqishme tė botės... Dhe nė kėtė rast pyetja shtrohet! Po pėrse vallė…?!

Tė gjithė ne e pranojmė se gjėrat lėvizin. Qė ato ndryshojnė pambarimisht, shpesh dhe jashtė vullnetit tonė edhe kėtė gjė ne e kuptojmė. Pamvarėsisht prej besimit qė ne i pėrkasim, njė gjė pranohet unanimisht; Prezenca e ZOTIT! Ai ėshtė Njė, dhe i vetėm! Astrologjia, nė kohėt antike konsiderohej mbretėresha e dijeve, sepse ajo tė mėsonte llogjikėn se si lėvizin gjėrat atje lart…!

Nėqoftėse ne do tė besojmė sinqerisht nė shprehjen; "ēdo gjė vendoset me vullnetin e Atij", le tė vazhdojmė tė besojmė si mė parė! Prej kėtij besimi, do tė pėrfitojmė dy gjėra nė praktikė. E para, do i kthejmė stėrgjyshėve tanė tė urtė njė borxh tė vonuar shumė gjatė; Respektin e domosdoshėm pėr ēka ata kontribuan pėr ne, dhe atdheun!

Dhe e dyta, sipas "Mullirit Kozmik", ne tani po dalim ose po lemė pas, "shekujt e gjatė tė errėsirrės sė trashė shpirtėrore, dhe injorancėn tonė tė rrezikshme"!

A ishte gabim Sami Frashėri kur na mėsonte: "Se drita e diturisė, pėrpara do tė na shpjerė"? Unė jam i sigurtė, - se jo! Po ashtu vėllai tjetėr Naimi, gėrvishte tė njėjtėn plagė kur thoshte;

"Hiqu, hiqu, errėsirrė!

Pa ja kėtu, o dritė"!

Siē shihet rilindasit tanė tė mėdhenj e kishin kuptuar gjuhėn e Zotit. Eshtė mė se e qartė se kėtu bėhet fjalė pėr triumfin e dritės kundra errėsirrės nė kuptimin simbolik.

Prof. Harold Cooke nė studimin e tij "Osiris, a Study in Myths, Misteries, and Religion", by Ares Publishing Inc. London, 1931. na kujton; "Konflikti midis tė mirės dhe sė keqes, ėshtė konflikt, fizik dhe shpirtėror"!

Ndryshe ne mund ta kuptojmė kėtė fenomen si lufta e, "tė mirės kundra sė keqes"! Por ne siē duket nuk i kuptuam ata krejtėsisht, me vonesat dhe zig-zaket tona tė turpshme. Eshtė fjala pėr fatin e Shqiptarit, por edhe pėr fatin e njeriut nė pėrgjithėsi si qėnie tokėsore.

Nė dymijė-vjeēarin qė po lėnė pas, ishin predikuar gjėrat, pra ishin parathėnė! Dhe ky predikim bėhej nė pėrgjithėsi me mekanizmin e njohur tė Orakujve por edhe me forma tė tjera akoma mė praktike.

Duke dalė prej influencės sė shenjės sė Dashit ne lamė pas edhe karakteristikat e tij gjithashtu! Le tė kujtojmė kėtu qė nėn kėtė shenjė, njeriu vetė mori pjesė aktive dhe i ndėrtoi perandoritė e mėdha.

Pra ndryshe njeriu me sjelljen dhe mentalitetin e tij tė asaj kohe rrezatoi tendencėn ekspansioniste, dhe u krijuan nga ky shkak njėra pas tjetrės perandoritė e Ilirėve, Persėve, Maqedonasve, Romakėve, Bizantinėve, etj; Por duke hyrė nėn influencėn e Peshqve, po vetė njeriu u bė dėshmitar dhe varrmihės njėkohėsisht nė shkatėrrimin e po kėtyre perandorive, njėra pas tjetrės.

Milena Gonzales-Wippler e diplomuar nė Porto Riko dhe nė "Universitin e Kolumbias" respektivisht nė Psikologji dhe Antropologji e spjegon kėshtu fenomenin nė librin e saj, "Formulat Magjike, dhe Ceremonitė" bot. i 1997; "Shenja e Ujorit e cila po na afrohet tani, personifikon miqėsinė, shpresėn dhe dėshirat"! "Ndėrsa pėrpara saj Shenja e Peshqve ishte pėr dymijė-vjeēarin qė po lemė pas, fillimi i kristianizmit, dhe bota u zhyt gati nė mėnyrė absolute nėn influencėn e theologjisė Judeo-Kristiane".

Karakteristikė e kėsaj shenje ishte Jezu-Krishti, i cili, u ndalua, u burgos, u torturua dhe u kryqėzua nga armiqtė e tij tė shpallur dhe tė pashpallur"!

Kjo gjė pra ishte parashikuar mė parė nga Orakujt! Ishte parathėnė lindja dhe kryqėzimi i tij! Ai kėshtu u bė symbol i sakrificės Kristjane. Eshtė interesante ta kujtojmė se nė treqind vitet e para Kristjanizmi kishte si simbol tė vetin dy Peshq, pra pikėrisht shenjėn e Oroskopit.

Por nė 325 A.D, nė kėshillin e Nikea-s u vendos unifikimi i kishės dhe "Jesu Krishti" u pranua tė shpallej Zot! Ja se si na e pėrshkruan kėtė moment tė veēantė tė historisė studjuesi Simon Cox, nė librin e tij "Duke Zbėrthyer Kodin e Leonardo Da Vinēit" bot. i vit. 2004, nga "Barnes and Noble":

"Konstandini i Madh, ishte perandori Kristjan i cili megjithėse ende besonte nė paganizėm u bė pėrgjegjės pėr ruajtjen e perandorisė nga shkatėrrimi. Nė vitin 325 A.D, ai organizoi tė parin kėshill tė kishės Kristiane nė Nikea, dhe e unifikoi atė. Aty u vendos formula i shenjtė e pagėzimit, "Nė Emėr tė Atit, Birit, dhe Shpirtit tė Shenjtė, Amin"!

Mė vonė kjo formulė u bė doktrina mė e rėndėsishme pėr besimin Kristian. Kostandini vetė kishte lindur nė 274 A.D. aty ku ėshtė territori modern i Shqipėrisė sė sotme".

Gjithnjė me gjuhėn e Astrologjisė, nėn shenjės e Peshqve, shoqėria njerėzore ishte parashikuar se do tė zhytej nė anarki, dhe luftėra mizore.

Por pasoja mė e rėndė do tė ishte errėsira shpirtėrore. Ndryshimi i pozicionit tė yjeve, sjell kėshtu nė mėnyrė tė pakundėrshtueshme, ndryshime fizike dhe psikollogjike nė jetėn e pėrditshme tė njeriut. Ky ėshtė njė cikėl qė pėrsėritet nga njė shenjė e Oroskopit nė tjetrėn, nė njė periudhė mesatarisht dymijė-vjeēare.

Nga tė dymbėdhjetė shenjat qė ka Oroskopi, pėrfitojmė njė proēes lėvizjeje qė zgjat afėrsisht 25.975 vjet! Pra kemi me kėtė rast, njė rrotullim tė plotė nė 360ŗ tė boshtit tė tokės. P.sh; nė 180ŗ shmangie, Poli i Veriut kalon nė pozicionin jugor dhe Poli i Jugut kalon nė opozitė.

Ky konkluzion arrihet nga vėzhgimi i ngadaltė i shmangjes tė tij. Kjo lloj lėvizje (shmangje) prej 1ŗ, e boshtit tokėsor, merr pothuajse 72 e 3/4 vjet. Pikėrisht kjo distancė e gjatė ėshtė e barabartė me jetėn mesatare tė njeriut nė tokė.

Astronomėt e quajnė kėtė fenomen, thjesht, njė vit kozmik. Pra nė njė mesatare gati dymijė-vjeēare nė tokė, ne pėrfitojmė vetėm njė shmangje prej 30ŗ tė boshtit tokėsor.

Le tė theksojmė se njeriu i lashtė duhet tė ketė qėnė mjeshtėr i kėtyre kalkulimeve. Po mundohem qė ti pėrmend kalimthi gjėra tė tilla, sepse neve na duhet qė tė vimė nė tė njėjtin nivel tė kuptuari me ata qė ndėrtuan Dodonėn.

Kjo llogjikė do tė na ndihmojė nė zbėrthimi me lehtėsi tė rėndėsinė sė saj. Arėsyeja e vėrtetė se pėrse Shqiptarėt janė njė popull mė shumė supersticioz sesa fetar, shfaqet pikėrisht tek baza e kėtyre njohurive tė cilat ata duket se i kanė zotėruar mrekullisht dikur.

Supersticioni ėshtė njė besim, dhe nga mė tė vjetrit gjithashtu dhe dihet qė ai i ka rrėnjėt drejpėrdrejt tė lidhura me fuqinė e Zotit.

E thėnė ndryshe, ata (Shqiptarėt) me kujdes e zgjuarsi i shmangen shpesh fanatizmit tė sotėm fetar, i cili shumė tragjedi tė mėdha ka sjellur nė jetėn e njeriut.

Kėshtu, duke i analizuar tė gjithė elementėt nė kompleks ne mundemi ti shohim gjėrat realisht. Dhe po realisht ne do tė kemi shancin qė ti pėrmirėsojmė ato!

(vazhdon...)


Edituar pėr herė tė fundit nga Besir Bajrami nė 30.09.09 7:12, edituar 5 herė gjithsej
avatar
Besir Bajrami

20


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkrime nga nje mason shqiptar !

Mesazh  Besir Bajrami prej 23.08.09 10:58

Dy fjalė mbi gjenezėn

Historia e njeriut fillon nė tė njėjtėn kohė me aktivitetin e trurit tė tij. Kėshtu e kanė pėrcaktuar studjuesit historinė. Gjė kjo qė konsiderohet tė ketė filluar gati 50.000 vjet tė shkuara.

Nė Fillim zbulimet mė tė rėndėsishme u konsideruan; Muzika, Gramatika, Retorika, Drejtėsia, Prudenca, Mathematika dhe Gjeometria, tė cilat kanė qėnė tė lidhura siē thamė pak mė sipėr, me momentin e formimit tė psikologjisė sė njeriut tė sotėm modern.

Ato u quajtėn nė atė kohė "shtatė artet e lira" qė u bėnė themel e tė gjitha njohurive pėr shoqėrinė njerėzore.

Po ta shikojmė me kėtė prizėm etimologjinė e fjalės art, ajo siē e dimė ka kuptimin e pėrsosmėrisė, pra Zotit! Pėrndryshe ėshtė elementi bazė, qė e bėn praninė e Atij, si diēka konkrete nė mes njerėzve.

Eshtė me vend qė tė theksojmė kėtu se artistėt janė misionarė, tė cilėt nuk bėjnė gjė tjetėr, por me formėn e artit qė krijojnė, zbresin mesazhe nė tokė tė cilat influencojnė nė mėnyrė tė pakundėrshtueshme nė jetėn e pėrditshme tė njerėzve. Le tė tingėllojė kjo si kujtesė e shkurtėr pėr disa shqiptarė tė prapė!

Artistėt nuk janė kontigjent diskriminimi, dhe aq mė keq pėr tu vrarė, ashtu siē bėhej gjatė rregjimit komunist. Ata janė pasuri kombėtare…!

Duke vazhduar mbi origjinėn, dhe mėnyrėn se si ka filluar civilizimi nė tokė, pra periudha e parė e njeriut si qėnie inteligjente, nga shkollarėt e sotėm ka qasje tė kujdesshme nė deshifrimin e skripteve tė vjetra.

Krahas kėsaj po i kushtohet gjithnjė e mė shumė seriozitet, gjurmėve tė shumta tė lėna nga vizitorė, "Alien-ėt" tė ardhur nga distanca tė largėta kozmike ku mendohet se jeta atje ėshtė mė e avancuar se nė planetin tonė.

Shumė testamente, dhe mbishkrime brėnda mureve tė piramidave, janė zbėrthyer nga pėrmbajtjet e tyre dhe na kujtojnė shpesh njė gjė tė tillė megjithatė!

Me pak fjalė, shkollarėt po deshifrojnė mendimin, komunikimin dhe vizionin e njeriut tė parė, duke u munduar tė hyjnė nėn lėkurėn e tij! Ata po pėrqėndrohen gjithashtu nė rrjedhėn apo edhe nėnshtresat e civilizimeve tė tėra qė deri mė sot, konsideroheshin krejtėsisht tė humbura.

Nga kėto llojpėrpjekjesh po arrihen rezultate tepėr tė rėndėsishme! Eshtė fjalė pėr piramidat e Egjyptit, Stonehence-t, Atlantėt, Limurėt, Olmikė-t, Ilirėt, Sumerėt, Babilonasit, Majat-ė, Actekė-t, Inkasit dhe plot enigma tė sė djeshmes, tė cilat janė trajtuar si tabu apo mistere tė padeshifrueshme, tė zhdukura ose thjesht pjellė e mitheve dhe legjendave.

Nė kėtė kontekst, ėshtė shumė me vend qė ta theksojmė se historia e shqiptarėve zė njė vėnd me peshė tė madhe nė historinė e civilizimit botėror. Por nė kėtė shkrimin tim, unė do tė fokusohem vetėm nė njė fakt, nė misterin e Dodonės…

Po ē'farė fshihet brėnda guackės sė kėtij misteri…? Dhe a ja vlen, qė ne tė gėrmojmė rreth kėsaj ēėshtjeje?!

Ē'dimė pėr Dodonėn?

Nė kuptimin e gjėrė tė fjalės kurgjė! Arėsyet janė tė ndryshme, por ato mė tė rėndėsishmet janė historike. Nė kujtesėn e shqiptarėve Dodona ka ardhur e gjallė dhe e ruajtur vetėm nėpėrmjet gojėdhėnave, mitheve dhe legjendave.

Nė fakt, nė kėto mite e legjenda Dodona pėrmėndet shpesh si vėnd i shenjtė. Intersante gjithashtu ėshtė se mali i Tomorrit thirret ende edhe sot; "Mali i Zotit"!

Njerėzit e atyre anėve me respekt e quajnė atė "Baba Tomorri"! Tek Iliada, Homeri me gojėn e Akilit thotė: "O Zot, mbret Dodonas Pellazgjikė, qė banon n'ato vise tė largėta e sundon mbi Dodonėn dimėr-keqe"!

Nga gojėdhėnat thonė se "Mali i Tomorrit" quhej mė parė "Mali i Tė Mirit". Semantika e fjalės " Tė Mirit" zbulon krejt funksionin e veēantė tė kėtij mali! Ndėrsa Straboni e pėrshkruante kėshtu situatėn e terrenit tė thyer fizik pėr tė arritur deri nė Tomorr; "Sa do qė ėshtė i ashpėr e plot me male tė mėdhenj si Tomorri e tė tjerė, Epiri dhe Ilirija nxjerrin burra trima e tė menēur"!

Kėshtu me kėtė llogjikė po tė vazhdoj, do tė pėrsėris se ē'thonė tė tjerėt qė janė tė shumtė padyshim.

Por nė fakt mė e rėndėsishme pėr ne ėshtė zbulimi i funksionit tė vėrtetė tė Dodonės. Tek historianėt e vjetėr dhe shėnimet e tyre historike Dodona pėrmėndet shkarazi, nė mėnyrė tė zbehtė dhe vetėm si njė fakt i pėrgjithshėm!

Le ta quajmė ndryshe kėtė gjė si pėrplasjen e parė me injorancėn apo kufizimet tė cilat i ka vuajtur jo pak herė historia jonė. Duket pra se nė rastin tonė ne kemi mė shumė mjegull, sesa informacion.

Flasim pėr Dodonėn, dhe pėr njė moment harrojmė qė e kemi fjalėn pėr origjinėn institucionale tė njeriut nė tokė! Fakti i madh qė Dodona pėrfshihet e para dhe mė e vjetra nė listėn e 8-tė Orakujve tė parė dhe mė kryesorė, duke bėrė pjesė brėnda rrjetit territorial tė kėtyre Orakujve, na shtyn tė mendohemi...

Dhe nė listėn e kėtyre tetė Orakujve ishin; 1-Dodona, 2- Delphi, 3-Delos, 4-Cythera?…, 5-Omphalos?…, 6-Akrotin?…, Paphos?…,7- Tritoni?…, 8-El Marj?…, 0-Bendet! Emrat dihen, por disave prej tyre ende nuk ju ėshtė pėrcaktuar vėnd-ndodhja. Pėr disa tė tjera gjithashtu nuk ju ėshtė qartėsuar pėrkatėsia, prandaj ato janė me pikpyetje nė fund.

Funksioni i tyre i cili pėrveē Dodonės dhe Delphit qė kanė pėrafėrsi me njėra-tjetrėn, tė tjerat janė tė ndryshme. Kodi i Orakullit tė Dodonės ėshtė ky; 1. Vėnd-Ndodhja- "Mali i Tomorrit", nė Qėndrėn Perėndimore, 2. Pema Simbol,-"Lisi" 3. Planeti Simbol,-"Saturni" 4. Lindja Hyjnore,-"Qėnia Humane" prej "Ashtit tė Tokės"!

Eshtė e pajustifikueshme qė nė programet apo tekstet e shkollave shqipe Dodona as qė zihet me gojė qoftė edhe shkarazi.

Sa pėr shkrimet e autorėve klasikė, tė ashtuquajturit Greko-Romak apo Bizantinė, terma qė po bėhen gjithnjė edhe mė tė dyshimta sot, me lehtėsi mund tė pėrmendim emra si; Homeri, Eskili, Platoni, Hesiodi, Herodoti, Tukididi, Plutarku, Straboni, Pindari, Plini, Apollodor Tekniku, Polibi, Titus Libius, Stefan Bizanti, Eustathi etj… Disa prej kėtyre emrave i pėrkasin periudhės sė dytė asaj Bizantine.

Ndėrsa nė plejadėn e rilindjes Evropiane deri nė ditėt e sotme, kemi emra tė shquar shqiptarė dhe tė huaj si Jeronim de Rada, Dhimitėr Kamarda, Shtjefėn Gjeēovi, Perikli Ikonomi, Myzafer Korkuti, Skėnder Anamali, Aleksandėr Stipēeviē, Nermin Vlora (Falaski), Aristidh Kola, Mexhit Kokalari, Rasim Bedo, etj.

Nga studjuesit e huaj le tė pėrmėndim; J.G.Fon Han, Edvin Jacques, Michael Grand, Nikolas Hammond, Robert Temple, Erik Von Daniken, Robert D'angely, Enzo Gatti, John Wilkes, Eduard Gibbon, Agnes Savill, dhe plot tė tjerė tė cilėt do ti kujtojmė hera-herės gjatė kėtij shkrimi.

Por ata tė cilėt do tė mbajnė peshėn argumentative tė mija nė subjektin e Dodonės janė vetėm pak autorė. Pėr koiēidencė dua tė pėrmend Perikli Ikonomin, Rasim Bedon, Robert Temple, Raymond Moody, Erik Von Daniken, etj. Le tė shikojmė tani se si po na afrohen gjėrat;

Dy fjalė mbi P.Ikonomin:
Perikli Ikonomi ėshtė autori parė Shqiptar nė epokėn moderne i cili ka hartuar njė studim tė shkurtėr mbi Dodonėn Pellazgjike. Ai e ka mbėshtetur kryesisht punėn e tij tek literatura klasike Greko-Romake dhe Bizantine.

Na ka lėnė njė libėrth tė vogėl, njė pėrpjekje krejt modeste nė formė broshure, botuar rreth vitit 1934. Ajo pėrmban mbi 30 faqe tė njė formati jo tė madh. Pėr autorin vetė dimė fare pak gjėra. Bashkė me titullin thuhet se ai ishte njė drejtor shkolle fshati!

Ka gjithashtu edhe njė pėrkushtim tė vetin ku ai me gojėn e tij thotė; "Kėtė vepėr ja kushtoj vėnlindjes time, katundit Vokopolė (Berat), qė me madhėshti piktoreske shikon nga lart qėndrimin viganor tė Tomorrit". Atij i ėshtė dashur rreth tetė vjet pėr tė hartuar studimin. Pėr mendimin tim, vlerat e kėtij libėrthi janė tė mėdha dhe autentike.

Ky libėrth ngjan gjithashtu si njė thirrje pėr tu zgjuar nė aspektin e ndėrgjegjes sonė historike. Gjithashtu ky ėshtė njė argument historik, pėr tė vėrtetėn e rrėnjėve se nga e kanė origjinėn shqiptarėt.

Pra motivi i cili e ka shtyrė autorin tė shkruaj kėtė vepėr ėshtė i qartė. Ideja kryesore qė bie mė shumė nė sy ėshtė se; "Dodona ka qėnė njė qėndėr shumė e rėndėsishme e kulturės Shqiptare dhe civilizit botėror"! Gjithashtu ėshtė fat sot pėr ne qė ajo bėn pjesė ende nė territorin Shqiptar sot e gjithė ditėn.

Ai e thekson kėtė gjė me forcė, nė kohėn kur nė kujtesėn e popullit tim, ishte krejt i freskėt proēesi i dhimbshėm i copėzimit territorrial. Superfuqitė Europiane nė fillimin e shekullit tė kaluar, duke krijuar Greqinė dhe Sėrbinė si shtete u nisėn thjesht nga pėrkatėsia fetare, brėnda territorrit tė lashtė Pellazgo-Ilir, u duk pra e qartė se ata po i shkėpusnin pa mėshirė momentet mė tė rėndėsshme tė historisė sonė tė ndritur.

Pėrpjekja dhe argumentat e Ikonomit nė kėtė studim historic, krahas vlerave tė dukshme shkencore, padyshim kuptohen ndryshe edhe si thirrje protestė kundra injorancės, padrejtėsisė dhe arrogancės, me tė cilėn politikat e Fuqive tė Mėdha u soll nė atė kohė ndaj nesh.

Njė hap tjetėr nė kėtė drejtim i cili padyshim duhet pėrgėzuar, na vjen nė formėn e njė artikulli tė shkurtėr nga Rasim Bedo. Nė artikullin e Bedos, Dodona shtrihet tetėmbėdhjetė kilometra jashtė Janinės! Por dua ta theksoj qysh nė fillim se me kėtė argument bashkatdhetari im gabon nė mėnyrė tė dukshme.

Nė kėtė rast shihet se ai nuk ėshtė nė kontakt me tė rejat e fundit, tė cilat pėrfaqėsojnė gjithashtu dhe opinionin e studjuesve ndėrkombėtarė. Mali i Tomorrit ndodhet nė Berat, dhe atje ai ngrihet prej miliona vitesh, shumė kohė se pėrpara tė shkruhej vetė historia njėrėzore.

Bedoja siē duket i referohet vetėm kronologjisė sė arkeologėve Grekė, e cila si fakt, pėr hatėr tė sė vėrtetės, qėndron jo pėr Dodonėn, por pėr Orakullin e Janinės! Grekėt ashtu siē edhe thonė, ēmėndurisht dėshėrojnė qė Dodona tė ishte 18 km larg Janinės, sepse ajo do tė pėrfshihej brėnda territorit tė shtetit tė tyre!

Qė kėrkimet mbi ekzistencėn e Dodonės kanė filluar pranė Janinės nga arkeologu Karapanos nė vitin 1873, kjo vėrtet qė qėndron.

Nė 1913 arkeologu tjetėr G. Sotiriadhis, mė pas Evangjeli dhe S. Dakaris arrijnė me kėrkimet e tyre deri nė vitin 1950. Pastaj filluan kėrkimet sistematike dhe restaurimet e periudhės 1961-75, dhe kjo gjithashtu ėshtė e vėrtetė! (Ylliria 12-14 korrik 2005).

Por me keqardhje po ngul kėmbė edhe njė herė, se prej kėtyre kėrkimeve ata veēse rizbuluan Orakullin e Janinės dhe jo atė tė Dodonės, siē duan ti bien ata daulleve sot!

Ana tjetėr dhe mė kryesorja ėshtė se Orakulli i Dodonės ėshtė shumė mė i vjetėr nė kohė dhe mė i rėndėsishėm se "Orakulli i Vdekjes" i Janinės, i cili tashmė ėshtė rizbuluar dhe restauruar. Sot pėrdoret nga ministria Greke e kulturės pėr pėrfitime turistike.

Por, ky "Orakulli i Vdekjes" pranė Janinės pranohet ndryshe nga studjuesit, si njė kopje e keqe e Orakullit tė Baia-sė nė Siēili, i pėrmendur edhe nga Virgjili nė vargjet e Eneidės. Po i kėtij mendimi ėshtė edhe Robert Temple, anėtar i Akdemisė Mbretėrore tė Londrės, i cili ka mė shumė se 50 vjet qė ėshtė nė kėrkim tė kėtyre Orakujve.

Rasim Bedo megjithė dėshirėn e tij tė mirė, siē duket nuk ėshtė nė gjėndje ta diferencojė dot njė gjė tė tillė. Dodona e famshme pėrfundimisht ndodhet brėnda territorrit tė Mollosėve. Siē e dime, ata (Mollosėt) si dhe Thesprotėt janė njė tjetėr fis i madh dhe i famshėm Pellazgo-Ilir!

Gjeografikisht Mali i Tomorrit ėshtė pjesė e vargmaleve tė Pindit.Vargmali i Pindit, vetė arrin deri pranė Janinės, por jo Mali i Tomorrit gjithashtu! Ai pėrfundimisht mbetet nė Mollosi. Sot nėn kėmbėt e Tomorrit ėshtė ngritur Berati.

Nė librin e tij "The Illyrians" bot i vitit. 1995, autori John Wilkes, e lokalizon Dodonėn kėshtu; "Udhėtimi me det nė Orikum merr tetėdhjetė Stades (njėsi e vjetėr matėse), dhe deri nė Amantia gjashtėdhjetė Stades. Nė jug kufizohen nga Antitanėt, poshtė Orikumit, dhe Kaonia ka tė njėjtėn distancė largėsie sa Dodona"…

Mė poshtė vazhdon ai; "Mė nė veri tė Thesprotisė, ėshtė njė vėnd i largėt sa fundi i botės ku shtrihet Orakulli i famshėm i Zeusit tė Dodonės, qė nė fakt ėshtė i vėshtirė pėr tė depėrtuar"…Por nga Grekėt, qė duket se punojnė me mjeshtėri me gjysmėn e argumentit, bėjnė njė manipulim tė pastėr nė kėtė mes, tė cilėn e pėrdorin pėr qėllime politike dhe biznesi.

Ata nga ana e tyre, e pėrshkruajnė historinė e Dodonės kėshtu; "Thuhet qė Dodona u ndėrtua gati dymijė vjet, B.C, nė njė zonė tė thellė midis maleve nė fillim nga Thesprotėt dhe mė pas u rindėrtua nga Mollosėt njėmijė e dyqind vjet B.C! Aty shėrbenin priftėrinj qė thirreshin "Helloi", ose "Selloi", dhe mendohet ata tė kenė qenė para indo-europianė, pra Pellazgjikė!

Pas kėsaj periudhe, njė lloj "zoti grua" vazhdonte tė nderohej nėn emrin Dione e cila u bashkua mė pas me Zeusin e Naios. Ritualin, e zhvillonin rreth njė peme lisi, dhe parashikimi bėhej duke lexuar gjethet e verdha tė tij, interpretim qė bėhej nga priftėrinjtė e kėtij Orakulli.

Nė kohėn Heroike aty shkonin dhe konsultoheshin emra tė tillė si, Herakliti, Akili, Odiseu, etj. Orakulli vetė ka jetuar kohė pas kohe shkėlqimin dhe rėnien e tij. Ardhja e Delphit nė skenė nė njė pozicion gjegrafik mė tė pėrshtatshėm gjeografik pranė Athinės e dobėsoi rėndėsinė e veēantė tė Dodonės Megjithatė evidencat tregojnė mbi egzistencėn e tij, edhe nė shekullin e shtatė, B.C,!

Nė periudhėn e Dinastisė Maqedonase Dodona u rifuqizua, sepse parlamenti Maqedon ishte ndėrtuar shumė pranė tempullit. Aleksandri i Madh e frekuentonte atė rregullisht. Mė pas tempulli ėshtė restauruar fillimisht nga Pirro i Epirit (297-273), B.C.

Por u shkatėrrua me themel nga Aetolians mė 221. Ringrihet nga Philipi i V Maqedon (219 B.C)! Shkatėrrohet edhe njė herė sėbashku me Epirin nga gjenerali Romak Paul Emili. Konvertohet nė kishė dhe e shkatėrrojnė pėrsėri nė (391 A.D).

Por megjithatė nė shek. e pestė dhe tė gjashtė thonė qė Dodona ėshtė parė qė tė ketė pasur njė prift tė rangut".

Dhe sė fundi, janė pikėrisht fiset barbare (Gjermanike) tė Gothėve tė cilėt e rrafshuan krejtėsisht, duke e fshirė Dodonėn nga kujtesa pėr njė periudhė kaq tė gjatė, nė mė shumė se njėmijė vjet!

(vazhdon...)
avatar
Besir Bajrami

20


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkrime nga nje mason shqiptar !

Mesazh  Besir Bajrami prej 23.08.09 11:02

Por krejt ndryshe nga Grekėt i famėshmi Robert Temple, nė librin e tij "Netherworld", (Bota e tė vdekurve), bot. i Londrės 2002 gjithashtu thekson; "Jam i angazhuar me vite tė tėra qė gjej vend-ndodhjen origjinale tė Orakullit tė Dodonės dhe atė tė Delphit'...

"Pranohet nga tė gjithė ne se Dodona ndodhet nėn kėmbėt e malit tė Tomorrit. Liritzis (koleg grek ky) dhe unė, jemi pėrpjekur tė pėrdorim edhe photot nga sateliti, por nuk kemi pasur rezultat.

Jam krejt i bindur se vėnd-ndodhja e Dodonės ėshtė diku tjetėr… Nė vitin 1979, unė vetė mblodha fonde tė konsiderueshme pėr njė ekspeditė kėrkimi tė Malit tė Tomorrit pėr tė gjetur Dodonėn, dhe dola pa sukses!

Nga tė gjithė Orakujt, pranohet edhe nga vetė Grekėt se "Dodona ėshtė mė e vjetra dhe se zoti i saj qysh nga kohėt klasike ishte Zeusi"!

Mė tej po ky autor nė librin e tij "The Sirius Mystery" shton:" Cila pjesė territoriale, mund tė ishtė mė larg se Dodona, nė Greqinė e vjetėr? Ajo dihet se gjeografikisht ishte krejtėsisht jashtė sferės sė influencės, diēka mė nė veri dhe perėndim gjithashtu, shumė mė larg se pėr ēdo Grek, qė tė mund ta quante atė tė pranueshme si pjesė e historisė sė tyre"…

Studjuesi tjetėr Amerikan, Raymond Moody, nė njė program televiziv me titull "Misteret e Padeshifruara", kur bie fjala pėr Orakullin e Dodonės, theksonte tė njėjtėn gjė: "Bindja ime e patundur ėshtė se Dodona me Malin e Tomorrit ndodhet lart mbi kufirin verior tė Greqisė".

Siē shihet nga kėto deklarata bie nė sy se Historianėt e huaj, as qė e imagjinojnė qė Tomorri ndodhet nė Shqipėri dhe nuk egziston njė Tomorr i dytė nė botė. Eshtė pėr tė ardhur keq, qė ky fakt nuk e shqetėson sot aspak, Akademinė e Shkencave tė Shqipėrisė, e cila me cinizėm vazhdon aktin e turpshėm tė heshtjes, nė kohėn qė duhej tė ngrinte nė kėmbė legjione tė tėra studjuesish, pėr tema kaq tė rėndėsishme dhe aktuale siē ėshtė ajo e Dodonės!

Pse ka rėndėsi sot Dodona?

Nga mitologjia e vjetėr "Dodoni ishte biri i Zeusit dhe i Evropės, ndėrsa Dodona e bija e Oqeanit dhe e Tithiės, perėndi tė lashta, tė cilat adhuroheshin nga Pellazgėt hyjnorė". Aravantinoi nė shėnimet e tij shkruan; "Dodonėn e ndėrtuan Pellazgėt, andaj edhe Zeusi, quhesh Zot i Pellazgėve"!

Gjithashtu Plutarku nė "Jetėt Paralele" kur flet pėr Pirron e Epirit, pėrmend edhe Dodonėn e cila gjendet nė Mollosi! Duke ju referuar historisė sot mė tepėr se kurrė po bėhen kėrkime rreth rrėnojave tė Dodonės dhe rėndėsisė sė veēantė tė saj.

Italiani, Enzo Gatti, thotė; "Ilirėt e Shqipėrisė, tė Pindit dhe tė Maqedonisė kanė shenjtoren e tyre tė famshme, Dodonėn.

Ajo ndodhet nė zemėr tė Kaonisė, e cila konsiderohet sot, si qėndra e krijimit tė njeriut". Thuhej se; "Orakulli (thėnia e fatit), jepej nga njė lis, nga njė pėllumb, e shkruhej mbi njė fletė plumbi". Por si procedohej nė tempullin e Dodonės? Dhe pse ajo ka shumė rėndėsi sot, pėr studjuesit e historisė botėrore?

Po ti referohemi nė kėtė pikė Ph.D. Raymond Moody-t, cili ėshtė autor i librit (Reunions) "Ribashkimi", ai thotė se nė kohėn e vjetėr; "Priftėrinjtė e Dodonės kishin aftėsi qė tė vendosnin kontakte midis tė gjallėva dhe tė vdekurve.

Ata ishin nė gjėndje tė shkrinin kufijtė realė midis dy botėve. Dhe ata konsideroheshin mė tė zotėt nga tė gjithė tė tjerėt, krahasuar kėtu me tė gjithė priftėrinjtė e Orakujve tė tjerė tė marrė sėbashku".

Nė Dodonė, e cila mendohet qė tė jetė ndėrtuar nėntokė, dhe ambjentet e pėrdorura pėr vizitorėt i ngjanin njė spitali tė zakonshėm. Por hyrja atje, nėpėr llagėmet e nėndheshme tė saj, pa ndihmėn e priftėrinjve ishte krejt e pamundur.

Dikush duhej tė tė shoqėronte pėr nė qėndrėn e tyre. Nga shėnimet e vjetra thuhesh se, "eksperiencėn dhe llahtarin qė provoje aty, ishte tamam sikur tė hyje i gjallė nė Ferrin e vėrtetė". Vizitorėt jetonin njė pėrēudnim tė papėrshkruar.

Disa e konsideronin kėtė gjė, njėsoj sikur tė shikonin vdekjen e tyre me sy! Atje vinin nga larg dhe pothuaj nga tė gjitha anėt e botės. Ata donin qė tė mundėsonin kontakte me tė dashurit e tyre, tė cilėt ishin tė vdekur tashmė.

Nė aspektin e llogjikės sė sotme, njė ide e tillė ėshtė njė lajthitje e pastėr! Por ne po flasim pėr njė epokė tepėr tė largėt dhe pėr eksperiencėn e njė civilizimi tė humbur…

Pasi vizitorėt kishin ardhur aty ju paguanin priftėrinjve njė shumė tė caktuar "pėr shėrbimin", dhe kėta tė fundit i sistemonin klientėt e tyre nė dhoma tė ndara nga njėra-tjetra qė pėrngjanin me njė spital tė sotėm.

Ata ju bindeshin priftėrinjve dhe u duhej nganjėherė tė prisnin edhe me muaj, ose derisa prifti ta gjykonte momentin e pėrshtatshėm pėr ribashkim. Ky pra ishte njė moment shumė misterioz i cili zgjidhej me kujdes nga priftėrinjtė, dhe mund tė ndodhte qė "pacientin" ta ngrinin edhe nė mes tė natės nganjėherė… "Ky "pacient" fillimisht tymosej me sulfur!

Nė mentalitetin e atėhershėm, njė veprim i tillė ishte i domosdoshėm dhe i rėndėsishėm paraprakisht, pėr tė pastruar trupin dhe shpirtin nga mėkatet e mundėshme tė tė gjallit, pėrpara procesit tė kontaktit me tė vdekurin.

Dikush mė mbrapa e shoqėronte klientin nga dhoma e kėtij tė fundit nė dhomėn qėndrore, e cila pėrdorej pėr tė tilla ceremoni, ku pritej tė fillonte procesi i kontaktit. Pas kėtij veprimi, ai kalonte pėr "atje" nėpėrmjet njė korridori qė zakonisht ishte i gjatė, gati pesėdhjetė kėmbė.

Aty gjendej njė enė jashtėzakonisht e gjerė dhe plot me ujė! Gjithmonė nėn kujdesin e priftit tė lartė i cili i qėndronte shumė pranė "klientit" nė kėto momente, ai instruktohej qė ti mbante sytė nė sipėrfaqen e ujit.

Nė tė njėjtėn kohė prifti e kungonte atė me formula magjike. Dhe papritur, dalngadalė fytyra e tė gjallit shuhej nė pasqyrimin e ujit, dhe po aq ngadalė tashmė vizualizohej i "vdekuri", i gjallė, tredimensional, me ngjyra natyrale, bile edhe duke folur…

Nė kėtė rast, parashikimi me ndėrmjetėsinė e veēantė tė priftit tė lartė, dėgjohej drejtpėrdrejt nga goja e tė vdekurit! Ky akt ndodh edhe me ne nė kushtet e gjumit, kur flasim me tė vdekurit nė mėnyrė tė pavullnetshme nė ėndėrrat tona…

Pėr tė arritur njė gjėndje psikollogjike kaq speciale "klienti" nga priftėrinjtė e Orakullit shpesh si mjete ndihmėse, pėrdoreshin edhe droga tė ndryshme qė tė stimulonin deri nė nivelin e haluēinacinit.

Plini veēanėrisht na e thekson njė fakt tė tillė, pėr njė bimė me emrin "Henbane" e cila konsiderohej si "bar i shenjtė" qė kishte kualitet hipnotik, dhe pastaj pėrdorej pėr ceremoni tė tilla.

Henbane nė fakt kthehej nė njė helm vdekjeprurės, nėqoftėse nuk dije qė ta pėrdorje. Tjetėr narkotik haluēino-gjetik, ishin bimėt me emrin "Hellebore", "Dittany" dhe"Melampus" tė cilat gjithashtu pėrdoreshin nė kohėn e lashtė.

"Pėr shėmbull nė civilizimin Minoan, Opiumi nderohej nė nivelin e besimit fetar". Robert Temple (Bota e Nėndheshme). bot. i .vit. 2002. Pra, mbas kėsaj lind pyetja e thjeshtė, a ishte e vėrtetė e gjithė kjo? Si pra ishte i mundur realizimi i njė gjėje tė tillė?

Ndėr profetėt modernė le tė kujtojmė Nosterdamus-in, i cili pėrdorte tė njėjtat metoda pėr tė parashikuar tė ardhmen, duke parė gjėrat jo mė me enėn e ujit, por nė sipėrfaqen e njė xhami tė zi i ngjashėm me ekranin e sotėm televiziv.

Po ashtu edhe sot fenomeni i tė parit tė gjėrave pa qenė prezent nė ngjarje egziston tek njerėz tė cilėt e kanė kėtė si aftėsi tė veēantė dhe ndryshe thirren me termin mjeksor "Paranormalė".

Pra fenomeni ekziston por siē shihet ai shtrihet nė njė grup veēanėrisht tė kufizuar njerėzish. Kėta individė kanė tė theksuar "Ndjenjėn e Gjashtė".

Shpesh nė programe tė ndryshme televizive, ne shikojmė njerėz tė tillė qė pėrdoren me shume sukses nga forcat e rendit pėr aftėsinė e tyre tė veēanta duke zgjidhur krime tė vjetra dhe tė reja qė edhe teknollogjia moderne apo hetues me eksperiencė nuk i kanė zbuluar dot.

Gjithashtu kėta njerėz nuk e kanė sensin e tė kaluarės, apo atė tė ardhmes, sepse ata i shikojnė gjėrat nė kohėn e tanishme me njė qartėsi tė pagabueshme.

Por nė "Institucionin e Dodonės", priftėrinjtė e saj njiheshin edhe pėr bėma tė tjera…Italiani Enzo Gatti nė librin e tij Gli ILIRI, bot. 1981, nėnvizon se; "Priftėrinjtė Ilirė ishin astronomė ekspertė. Ata ndėrtonin qėndra nga ku vėzhgonin qiellin.

Parashikonin ndikimet e yjeve. Kuptonin ciklet e hėnės, ciklet menstruale tė grave, baticat dhe zbaticat. Studjonin galaktikat, kometat, dhe mjegullnajat. Dhe i faleshin yllit Sirio"… "Ata u tregonin bujqėve kohėn e tė mbjellave, e rėnies squkė, e nxjerrjes sė verės, e mbarsjes gjithashtu. Parashikojnė datėn dhe orėn e saktė tė eklipseve.

Me urdhėr tė priftit dielli humbiste dritėn e tij dhe zhdukej. Kjo ishte shenjė ndjellakeqe. Prifti sigurisht pėrfitonte nga eklipset dhe bėhej interpretuesi i paralajmėrimeve hyjnore, duke diktuar mėsime tė dobishme"...

Pra sipas kėtij pėrshkrimi tė Enzo Gatti-t, del se priftėrinjtė Ilirė kishin njohuri universale!

Sistemi i Orakujve

Nga aspekti i mėnyrės se si janė ndėrtuar dhe shpėrndarė Orakujt, ky fenomen interesant tė bėn tė habitesh pėrsėri… Mė mirė tė themi, ėshtė njė gjė krejt e jashtzakonshme me kushtet dhe llogjikėn e sotme.

Megjithėse nė kėto 50-tė vitet e fundit, kėrkimet janė intensifikuar mjaft, prap ka kaq shumė pikpyetje qė varen pezull saqė gjithēka duket si njė iluzion i pastėr. Nė gėrmimet e bėra deri mė tani mė shumė se 50% e Orakujve ende janė tė pa lokalizuar, dhe pėr mė tepėr tė pa rizbuluar.

Por siē theksuam nė krye tė shkrimit tonė, dokumentat e vjetra, dhe deshifrimi i tyre i bėn historianėt dhe studjuesit e pasionuar krejt optimistė nė kėtė pikė. Nga ky kontest edhe Dodona na afron megjithatė ende mundėsi tė pakufizuara informacioni.

Ajo me sa po shihet ėshtė njė pjesė e pandarė e njė kompleksi ndėrtimesh me njė qėllim tė pėrbashkėt e cila pėrfshihet brėnda njė trekėndshi kėnd-drejtė, por qė ka njė shtrirje gjiganteske nė terren.

Qėndrat e Orakujve tė Dodonės, Delphit, Delos, Cythera, Knossos, dhe Cyprus janė tė lidhura nė seri, tė shkėputura nga gjerėsia gjeografike me njėra-tjetrėn. Ato gjithashtu janė nė njė intergral distance gjeografike nga Bendet-i i Egjyptit, gjė qė tregon njėkohėsisht lidhjet e traditės arkeologjike midis tyre… Dodona njihet mirė si pjesė e njė trekėndėshi kėnd-drejtė.

Le ta pėrshkruajmė pak kėtė trekėndėsh… Njėri kėnd fillon me Malin e Tomorrit nga perėndimi, (Dodona) dhe pėrfundon nė pikėn lindore, nė Malin Ararat (Arka e Noes).

Pastaj ai zbret poshtė nė jug, pėrshkon pingul tė gjithė Mesdheun e krijon njė kėnd tė drejtė 90ŗ aty ku ngrihet piramida e madhe e Egjyptit. Poashtu vėndi ku bie ky kėnd 90ŗ quhet Bendet dhe ka qėnė kryeqyteti i parė i Egjyptit.

Tė jetė kjo njė koinēidencė e rastit? Historianėt e sotėm nuk mendojnė ashtu. Kėtu ndeshim me njė tjetėr kuriozitet, atė tė meridianit origjinal fillestar, por i caktuar nga kush? Distanca nga Mali i Tomorrit nė Malin Ararat ėshtė e baraz-larguar!

Duke u pėrqėndruar nė kėtė pikė pėrmedim pėrsėri Robert Temple qė nė "The Sirius Mistery" na thekson: "Ne me njė vėmėndje tė veēantė duhet tė pėrqėndrohemi tek kėndi 45ŗ Dodona/Tomorri, dhe tek kėndi tjetėr 45ŗ Metsamor/Ararat, pika tė cilat kanė largėsi tė barabartė nga Theba, kryeqytet i mėvoshėm i Egjyptit!… Gjithashtu Arka e Grekevė (Deukalion) ndodhet nė Malin e Tomorrit, ndėrsa Arka e Hebrejve (Noes) nė Malin Ararat…

Pėr arkėn e Deukalionit, thuhet se gjėndet diku aty pranė Orakullit tė shenjtė tė Dodonės, prej tė cilės Argo, prijėsi i Argonautėve gjatė udhėtimit merrte drejtimin Kibernetik, tė rrjetit pyjor"! Por Robert Temple nė tė njėjtėn kohė vė nė pikpyetje pronėsinė e kėtyre Arkave tė njohura dhe tė pėrmėndura gjatė pėrmbytjes sė madhe biblike.

Ai na kujton; "Nga burimet e shkrimeve tė vjetra historike Grekėt adaptuan Arkėn Deukalion, dhe Hebrenjtė e bėnė tė tyren Arkėn e Noes! Grekėt dhe Hebrenjtė janė shumė tė vonshėm nė historinė e lashtė, saqė mund tė themi, qė bėhet fjalė pėr mijėra-vite distance pėrpara se vetė emrat Greqi dhe Hebre tė vinin nė jetė"!

Po kėtu ai sugjeron kėdo qė ka interes tė mėsojė mbi origjinėn e civilizimit Grek dhe Hebre, librin brilant tė Prof. Cyrus Gordon me titull, "Pikat e takimit nė civilizimit Grek dhe atė Hebre"!

Duke vazhduar mė tej me llogjikėn e shtrirjes gjeometrike tė Orakujve mund tė themi se; Dodona ėshtė saktėsisht 8ŗ nė veri tė Bendet-it nė gjerėsi, dhe qėndra e Orakullit tė Delphit ėshtė saktėsisht 7ŗ nė veri tė Bendet-it, nė gjerėsi gjithashtu! Kėndet e brėndshme tė kėtyre pikave, janė secili nga 45ŗ. &Ccedildo tė thotė kjo?

Vetė Orakujt janė tė baraz-larguar nga njėri-tjetri! Pra a kemi kėtu njė rast klasik se si Arkitekti i Universit i ndėrtoi gjėrat nė tokė?…

Autori i famshėm i librit "Vizitorė nga Kozmosi" Erik Von Daniken nė librin "Odisea e Zotave", me nėntitull (Historia e Alienėve, nė Greqinė e vjetėr) na e rithekson fenomenin e trekėndshave qė krijojnė njė rrjet tė ēuditshėm marrėdhėniesh tė ndėrsjellta.

Ai thekson; "&Ccedildokush mundet tė verė re se kemi trekėndsha tė tillė qė tė krijojnė njė rrjet tė pėrbashkėt me qėndrat e kultit, dhe kjo gjė nuk mund tė jetė njė rastėsi"!

Ja njė shėmbull vashdon ai: Dodona-Delphi-Sparta, njė trekėndėsh!

Distanca ndėrmjet tyre ėshtė e barabartė. Dodona-Delphi, Dodona-Sparta, Delphi-Sparta, etj. Njė tjetėr trekėndėsh formon Nikosia-Dodona-Knossos.

Dhe po ti marrim tė gjitha sėbashku del qė: Dodona ėshtė nė relacion gjeodezik / gjeometrik me Delphin, Olimpian, Eleusis, Epidaurus, Aphea, Akropolis, Sparta, Mycenae, Thebes, Chalcis, Nemea, Gortys dhe Milet".

(vazhdon...)
avatar
Besir Bajrami

20


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkrime nga nje mason shqiptar !

Mesazh  Besir Bajrami prej 23.08.09 11:04

Komunikimi

Njė tjetėr dukuri e rėndėsishme ėshtė komunikimi midis kėtyre qėndrave tė kultit. Ē'do gjė brėnda kėtij territori me njė dimension krejt tė pa imagjinueshėm pėr kohėn tonė ėshtė ndėrtuar sipas njė mastėr- plani!

Me njohuritė dhe teknollogjinė e sotme ky mastėr-plan ėshtė i krejt i pa realizueshėm. Robert Temple, nga ana e tij vė nė dukje edhe diēka tjetėr. Sistemin e komunikimit midis tempujve!

Po si pra, komunikonin ato? Nė "Netherworld" (Bota e tė vdekurve) Robert Temple, shkruan; "Jam i informuar se, pėllumbat postjerė ishin nė gjėndje qė tė fluturonin nga Theba e Egjyptit nė Dodonė brėnda njė dite"! " Nė kohėt e vjetra profetėt tė lidhur me Dodonėn, konsideroheshin tė aftė nė zbėrthimin e gjuhės sė zogjve.

Nė fakt "gjuha e zogjve" ishte e shkruar nė njė letėr e cila i lidhej pėllumbit korier, nė kėmbė. Sistemi i pėllumbave postjerė ėshtė spjegim bindės pėr shprehjen "zogjtė qė flasin" tė Orakullit. Nė fakt zogjtė ndihmonin qėndrėn e Orakullit qė tė ruante lidhje me qėndrat e tjera, me tė rejat e fundit gjithashtu, dhe siguronte rrjetin komunikues tė domosdoshėm pėr biznes.

Kjo ishte njė zgjidhje brilante e kohės; pra pėllumbi pėrēonte mesazhet nga Zeusi! Nė njė tjetėr rast Homeri tek poema e tij Odisea pėrmend; "Pėllumbi i ndrojtur po sjell ambrozia ( ushqimin e pavdekėsisė tek baba, Zeusi"!…

Herodoti gjithashtu shkruan, pėr funksionin stabėl tė Orakullit ėshtė edhe pėr meritė tė pėllumbave postjerė"!…

Prap Herodoti nė njė vend tjetėr thotė; "Mė ka thėnė njė prift i Thebės se profetėt e Dodonės thoshin, qė dy pėllumba tė zinj fluturuan nga Theba nė Egjypt, njėri nga ata pėrfundoi nė Libi, dhe tjetri u ul nė njė lis dhe foli me zė njeriu, duke thėnė se Orakulli kėtu duhet tė ndėrtohet pėr nder tė Zeusit"!…

Pas gjithė kėtyre fakteve qė pėrmendėm, pėllumbat korierė janė pėrdorur pėr qėllim komunikimi, edhe mė herėt prej Sumerėve tremijė vjet B.C. Mė vonė nga Romakėt, deri vonė edhe nga flota Britanike… Flitet gjithashtu edhe pėr komunikimim nė formėn e njė rrjeti tė nėndheshėm!

Njė gojėdhėnė e vjetėr Shqiptare thotė; "Tomorri komunikon nėn dhé me Vezuvin e Italisė. Pra thuhet se kur fillon Vezuvi tė shpėrthejė, Tomorri zbraz topa"! Perikli Ikonomi. "Hist. e Tomorrit", bot. i vit. 1934.

Bije nė sy menjėherė nė kėtė rast egzagjerimi i faktit! Por fakti i komunikimit tė nėndheshėm a duhet trajtuar me respekt? Philostratus, pėr kompleksin e hyrjeve nė Libadea kujton; "Sipėrfaqja i bėn ato (hyrjet) disa tė afėrta, dhe disa nė distanca shumė tė largėta"…

Pra nėqoftėse ėshtė e vėrtetė kjo, ne kėtu kemi tė bėjmė me njė rrjet nėntokėsor komunikimi dhe hyrje sekrete qė janė larg qėndrės sė Orakullit!

Shumė legjenda tė vjetra e pėrmendin poashtu njė fakt tė tillė, por duhet tė theksojmė se ende pritet tė zbulohen evidenca arkeologjike tė cilat do tė mbėshtesin ose do ti rrėzojnė kėto argumenta!…

(Fundi i shkrimit tė dytė)

Nga Maksim Zotaj
avatar
Besir Bajrami

20


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkrime nga nje mason shqiptar !

Mesazh  Besir Bajrami prej 23.08.09 11:05

(Indexis for Dodona)

Literatura e Shfrytėzuar

1. Herodotus,"The Histories",Page,xv,xxvi,"Liar School of Herodotus"!Publ.2004 by Barnes&Noble

2.E GGibon,"The Decline and Fall of Roman Empire", Page, 23. Publ.1952. from Pinguin Books

3.Johan Tunman,"Autoktonia e shqiptarėve" Studime Gjermane, faq.52-53. Bot."8 Nėntori".1990

4.Sami Frashėri,"Shqipėria ē'ka qenė ē'ėshtė dhe ē'do tė jetė",bot.8 Nėntori.1978.

5.Naim Frashėri"Bagėti e bujqėsi" vargje tė zgjedhura,bot,8 Nėntori. 1972

6.Milena Gonzales-Wippler,"Spells,Ceremonies & Magic",page.192-93,by Llewellyn Publications USA.1997.

7.Simon Cox,"Cracking the Da Vinci Kode" page,41,publ,2004,by Barnes & Noble inc.

8.John White,"PoleShift" Predictions and Prophecies of the Ultimate Disaster.publ,1980,by Dubleday & Company,inc.

9.Perkli Ikonomi,"Dodona Pellazgjike" dhe "Tomor'i Zotit tė Pellazgėve",bot.Gushtit,1934.

10.Herodotus "The Iliad", "Zeus of Dodona,god of Pelasgians, O god whose home lies far! Rules of wintry harsh Dodona". Page,378.Publ,2004.by Farrah,Straus and Giroux

11.Straboni,(gjeo,libri 7,) P Ikonomi "Dodona Pellazgjike",faqe,2,bot,1934.

12.Robert Temple,"The Sirius Mistery" page,198.Publ,by Destiny 1998.

13.Fodor's,"Greece" Turisme Guide, page,230-31,Publ,by David Mckay Company.inc,1974

14.Beadeker's Greece,"The Ultimate Tourguide",page,128-29,Publ by Prentice-Hall,New Jersey,German Edition.

15.John Wilkes,"The Illyrians",page,96,Publ.by Blackwell,Oxford(UK)&Cambridge (USA),1992

16.Robert Temple,"Netherworld",page,74-75,Publ.by Random house (UK),2002

17.Raimond Moody,Ph.D.-"Riunion"&"Ancient Prophecies".NBC,Fri.18.1994.Broadcast.USA.

18.Plutarch's "Lives" Vol,I.page,519, Publ. by A Modern Library Giant New York,1992.

19.Enzo Gatti,"Gli Iliri" Bot Shqip"Iliret",faqe.87-88,93-94,bot."Bargjini,Tiranė,2005.

20.Erich Von Dåniken"Odyssey of Gods" The alien history of ancient Greece,page.79,80,81,82,

cap.The Network of gods,Publ. by "Vega"(UK),London.2002.



Gjithashtu u shfrytėzuan…



1.Bernard Evslin,"Heroes,Gods,and Monsters of the Greek Myths" Publ. by Bantan Boks,1966.

2.Homer,"The Odyssey",Publ by Pinguin Books,London.UK.1991.

3.Homer,"The Odissey",Publ by Barnes&Nobles Classics.USA.2003.

4.Agnes Savill."Alexander the Great and his Time",Publ. by Barnes&Noble USA.1993.

5.Virgil,"The Aeneid",Publ by Wordsworth Classics.UK.2004.

6.Nicolas.N.G.Hammond,"The Genius of Alexander the Great" Publ. by University of North Carolina Press Chapel Hill,USA.1997.

7.Lord Bayron,"Collected Poems Of",Publ by Wordsworth Poetry Library,UK.1995.

8.Antonio Bellusci,"Ricerche e studi Tra Gli Arberori dell'Ellade" Publ.dala Centre Ricerche Socio-Culturali"G Castriota", Cosenca.1994.

9.Herodotus,"The Persian Wars"Publ.by Random House inc.USA.1942.

10.Harold P.Cooke,"Osiris" a study in myths, mysteries and religion,Publ.by Areas Publishers inc,Chicago.USA. 1931.

11.Michael Grant,"The Rise of the Greeks",Publ.by A Phoenix Press Paperback,London UK.2005

12.Lumo Skėndo,"Udhėtarėt e Huaj nė Shqiperi"bot. Euririlindja,Tirana.1999.

13.Aristidh Kola, "Arvanitasit" dhe prejardhja e tyre,bot.Sh.B."55" Tirana.2002.

14.Aristidh Kola,"Gjuha e Perėndive",bot.Sh.B."55" Tirana.Albania.2002

15.Irakli Koēollari, "Arvanitėt",bot. Sh.B.Albin. Tirana,Albania,1994.

16.Alexander Stipēeviē,"Iliret",bot. Sh.B.Toena,Tirana,Albania.2002.

17.Eskili,"Tragjeditė",bot.Sh.B.Naim Frasheri,Tirana, Albania.1986.

18.Robert d'Angely,"Enigma",bot.Sh.B.Toena,Tirana,Albania.19 98.

19.Georg Fred Williams,"Shqiptaret"bot.Sh.B.Tirana, Albania.2002

20.MaxI.Dimont,"Jews,God and History"Publ.by Signet,New York.1962.

21.Mexhit Kokalari"Epiri,Kryeqendra e qyteterimit antik ne Evrope"bot.Sh.B.koha,Tirana, Albania,2001.

22.Jup Kastrati,"Jeronim de Rada",Gjonlekaj Publishing Co
avatar
Besir Bajrami

20


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi