Sėmundjet e shpirtit

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Sėmundjet e shpirtit

Mesazh  Jon prej 23.08.09 1:33

Sėmundjet e shpirtit



Ai qė trupit tė njeriut i jep ritėm dhe jetė ėshtė shpirti. Ai e bėn trupin tė shėndoshė.

Shpirti ėshtė pikėrisht ajo frymė e fundit qė njeriu e nxjerr nga trupi kur ndėrron jetė.

Prej nga vjen shpirti dhe ku shkon, kėtė ende askush nuk e di sigurt. Megjithatė, njė gjė ėshtė e sigurt, ēdo sėmundje e trupit ėshtė shenjė e qartė se shpirti vuan.

Mjekėt e vjetėr kinezė e kanė ditur mjaft mirė se emocionet luajnė rol tė rėndėsishėm nė organizmin e njeriut. Ato janė nė gjendje tė shkaktojnė sėmundje edhe te njerėzit shumė tė fortė. Mjafton qė tė godasin nė vende mė tė ndieshme tė organizmit dhe sėmundja fillon tė merr hov.

Tė gjitha sėmundjet tė shkaktuara prej gjendjes psikike apo ēregullimit tė saj nė mjekėsi quhen sėmundje psikosomatike. Kėto sėmundje shfaqen nė relacionin shpirt - trup.

Dashuria gjithnjė e godet zemrėn

Bazuar nė studimet e pėrbashkėta tė mjekėve dhe psikologėve, ata kanė ardhur nė pėrfundim se, "dashuria dhe mundimi (neveria) kalojnė nėpėr zemėr". Por as organet e tjera tė trupit nuk janė tė kursyera nga "goditjet e shpirtit". "Shpirti i lėnduar" godet mė shpejt sistemin kardiovaskular si dhe atė tė frymėmarrjes dhe tė tretjes.

Po ashtu edhe pjesėt e dukshme tė trupit shpesh janė nėn goditje tė fortė tė shpirtit, si p.sh: lėkura, shpina, duart, gjinjtė etj. Ėshtė njė e dhėnė interesante pėr tė verbėrit. Ata vuajnė shumė mė rrallė nga ekzemat, psoriaza, kruarjet nė lėkurė si sukrepi etj., apo nga ndonjė sėmundje tjetėr e lėkurės.

Femrat dhe sėmundjet psikosomatike

Shpesh viktima tė sėmundjeve tė ndryshme psikosomatike janė femrat. Ato anojnė tė besojnė se shkaqet e sėmundjeve tė tyre trupore janė vuajtjet e natyrės psikologjike. Meshkujt besojnė mė pak se shkaktarė kryesorė tė sėmundjeve trupore janė problemet psikike.

Te meshkujt zakonisht emocionet kanė afat tė shkurtėr tė veprimit. Ata pėr dallim nga femrat janė ekstravert dhe zbrazen shpejt nga "mbushjet emotive", pėrderisa femrat ēdo gjė e mbajnė nė vete dhe lehtėsimin e arrijnė duke qarė apo duke thyer pjatat dhe gotat.

Pjesėt mė tė ndieshme tė trupit nga "goditjet e shpirtit"

SHPINA - Keni dėgjuar me siguri shpesh kur dikush thotė "Mė dhemb shpina". Kjo thėnie ka njė kuptim tejet relativ, ngase njeriu nuk e sheh shpinėn e vet dhe nė anėn tjetėr ėshtė vėshtirė tė konstatohet se dikujt i dhemb shpina apo ėshtė reflektim i gjendjes sė tij psikike. Ndjenja e vujtjes, mundimit, pakėnaqėsisė, apatisė, mllefit tė akumuluar, zhgėnjimit, hidhėrimit etj., shkaktojnė dhimbje nė shpinė dhe rėndim nė supe.

SISTEMI I FRYMĖMARRJES - Bronket dhe mushkėritė po ashtu janė nėn ndikim tė madh tė problemeve tė jashtme. Azmatikėt shpesh theksojnė se diēka i zė frymėn, u shtrėngon nė gjoks. Arsyet janė gjithnjė tė natyrės psikologjike. Edhe tė sėmurėt emocionalė i "shtrėngon diēka nė fyt" - ata ndihen kėshtu pas ndodhive dhe situatave tė caktuara dhe nga njerėz tė caktuar.

ZEMRA - Pa dyshim ėshtė organ qė ka lidhje mė tė fuqishme me jetėn emocioale apo me pėrjetimin e situatave tė caktuara. Kur pėrgatiteni pėr takim me dikė qė doni apo e pėlqeni - ajo fillon tė rrahė shpejt. Kur ndodheni pranė personit qė vėrtet e dashuroni, keni ndjenjėn se zemra gati sa "nuk del jashtė nga vendi" Kur tė frikėsoheni, "zemra ju bėhet akull", apo shtanget!

SISTEMI I TRETJES - Personat introvert (sidomos femrat), qė janė tė pėrqendruar mė tepėr tek vetja, kanė probleme tė mėdha me traktin digjestiv. Ata qė vuajnė nga gastriti apo nga ulēera, zakonisht kanė probleme nė komunikim me rrethin shoqėror.

LĖKURA - Kruajtja (sukrepi), njollat e fytyrės tregojnė se personi "nuk e ndien veten mirė nė lėkurėn e vet". Shikoni vetėm nė sytė e dikujt qė brenda ditės ėshtė zhgėnjyer nga dikush qė e do, dhe do tė vėreni rrathė tė murrmė pėrreth syve. Shenjat nė lėkurė na tregojnė qartė se kemi dėshirė qė tė heqim dorė nga disa situata tė jetės apo nga disa njerėz me tė cilėt jetojmė dhe rrethohemi.

SYTĖ JANĖ PASQYRĖ E SHPIRTIT

Thėnie shumė e vėrtetė antike - sytė janė pasqyrė e shpirtit. Njeriu shumė gjėra mund t'i fshehė me sjelljet e veta, deklaratat, pamjen e vet, por asnjėherė nuk mund ta fshehė reflektimin e shpirtit nė sy. Bebet e syve kontraktohen kur dikush na pėlqen, ndonjėherė mblidhen.

Shkėlqimi nė sy tregon gjendjen tonė emotive dhe atė psikike. Dridhjet, fokusimi i shikimit janė shprehje tė gjendjes sonė tė brendshme, por nė tė njėjtėn kohė edhe reaksion nė ngacmimet nga jashtė apo nė personin qė e vėshtrojmė.

Nė sytė tanė shihet gjithēka - gjendja emotive, shėndetėsore, disponimi etj.

Pėrgatiti Klarita Bajraktari
avatar
Jon

1315


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

sem mendore

Mesazh  gjoniradovani prej 04.11.09 0:06

Njeriu i pa formuar ne femijeri nuk ka logjiken qe ta ndaje nje gje te gabuar nga e drejta.
Pasi fillon te rritet, ai meson si ne teori ashtu dhe ne praktike se kush eshte e drejta dhe kush eshte e gabuara, duke krijuar ne mendjen e vet te miren dhe te keqen , duke krijuar parajsen dhe ferrin e vet, ku vet do ta fusi veten.
Njeriu pastaj kur nuk arrin te realizoje vet ate veper qe ai ose shoqeria e ka quajtur si te moralshme fillon dhe vuan nga shpirti.
Faza e pare e semundjes eshte depresioni kur atij i ushtrohet nga mendja e vet ose dikujt tjeter me be dicka qe ai nuk e ka per moral.
Ai ne keto raste merzitet qe nuk ka force ta perballoje presionin dhe kalon ne humbjen e besimit qe ai kishte.
Eshte i merzitur dhe do te rrije vetem dhe bota i duket e pavlere tashme.
Nqs presioni eshte i forte ose ai fillon ta pelqeje, ai kryen vepren e vet te pamoralshme.
Ne momentin e mevonshem pas vepres atij fillon ti shfaqet ankthi per pasojat qe do kete per kete veper.
Ketu fillon dhe faza e dyte e semundjes qe quhet ankthi ku njeriu ka vetem friken e asaj qe beri dhe se do ti ndodhe tani dicka.
Sa me shume qe te perseriten veprat qe ai dikur i ka quajtur te pamoralshme, aq me teper i rendohet ankthi.
E rendesishme tani eshte qe ai te shkeputet nga vetprogramimi ose te pendohet, perndryshe semundja do ti rendohet duke kaluar ne psikoze ku ai e humb komplet logjiken .
Sipas llojit te gabimeve qe ai beri ne baze te natyres se tyre do te kete tani dhe format e ndryshme te psikozes.
Ne perfundim desha te them se semundja e njeriut vjen nga fjala smundem, sepse po te realizoje ate qe dikur programoi nuk do te behej i semure.
Mendja e njeriut ashtu si memoria e kompjuterit nuk realizon nje program qe nuk e ka pa u bllokuar.
Mjekimi me i mire per semundjet e shpirtit eshte besimi, sepse ilacet psikiatrike vetem sa e fshehin semundjen por nuk e zhdukin.
avatar
gjoniradovani

17


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sėmundjet e shpirtit

Mesazh  Hagel prej 15.03.14 17:39

80 % e semundjeve jane me origjine Karmike.
Keto jane kujtimet e vuajtjeve (fizike ose morale) te perjetuara ne jetet e meparshme qe kane mbetur te bllokuara ne shpirtin tone, duke krijuar ankth, frike, depresion dhe semundje te pashpjegueshme.
avatar
Hagel

118


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi