Manipulimi monetar

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Manipulimi monetar

Mesazh  Jon prej 21.08.09 1:04

Manipulimi monetar

Manipulimi monetar dhe efektet e tij nė skllavėrimin e pėrhershėm tė gjithė sistemit ėshtė fakt sot mė shumė se kurrė.

Ėshtė fakt, gjithashtu, qė teoria e Marksit, e cila pėrshkruante luftėn e klasave si faktor nxitės tė tregut global dhe qė ēon nė socializėm - dhe me fitoren e klasės punėtore, nuk hyri nė brendėsi tė manupilimit monetar, qė ushtrohet nga shtetet qė tashmė kėtė sistem e kanė adoptuar si njė sistem tė themeluar dhe qė progresi i tij, sipas parashikimeve, tė ēon nė themelimin e njė kartėmonedhe globale.

Kjo si pjesė dhe mjet e konspiracionit “Mason”. Pra, Marksi vetė nuk hyri nė brendėsi tė analizės sė manipulimit monetar nga shtetet qė e ushtrojnė atė nė dėm gjithnjė tė qytetarėve dhe tė planetit tokė.

Por, pėrkundrazi, ai u pėrpoq tė themelojė njė sistem dhe teori globale qė bie ndesh me natyrėn dhe tregun e njeriut lokal dhe ndihmoi kėshtu “padashur” dėshirėn e “Mbretėrive globale”.

Njė e vėrtet kjo, e pa thėnė deri tani nga shkollat ekonomike, qoftė ato amerikane, qoftė ato tė Frankfurtit - ndonėse pėshpėritet sa nė njė vesh nė njė tjetėr. Dhe kėtu ne jemi pėr tė thėnė tė vėrtetėn, pavarėsisht se sa e lėndon pushtetin kjo e vėrtetė, meqenėse kjo e vėrtetė nuk paguhet nga asnjė teknokrat, sikurse paguhen analizat e tjera tė shumė individėve qė analizojnė fenomenet sociologjikė. Pėr mė shumė, paraja, edhe nė Mesjetė ėshtė trajtuar si pengesė e ēlirimit tė njeriut nga pengore tė padukshme – veēanėrisht, nga Locke.

Dhe kėshtu, nė kėtė tekst, ne do ta trajtojmė paranė, jo si pengesė lirie, por si skllavėrim total tė qenies njerėzore, dhe si mjet qė korrupton foshnjėn, qė nė sekondėn e parė qė del nė jetė.

Nėse keni tentakula muskulore dhe neurone trunore tė qeta - mund tė vazhdoni dhe ta lexoni kėtė tekst qė shkon nė bėrthamė tė manipulimit monetar dhe, rrjedhimisht tė viktimės qytetar. Shijojeni pra kėtė tekst, me sy dhe mendje tė kthjellėt.

Manipulimi monetar. Mesjeta e viteve 1000 deri 1500, si burim monetar dhe pėrpjekje pėr tė formuar njė qytet-shtet eficent, pėrbėn edhe shkėndijėn e parė tė sistemit qė tashmė ka marrė rrugėn e njė paradigme globale.

Nga njė periudhė e gjatė antike, ku monedhat e argjendta dhe tė floririt, tė cilat pėrbėnin vlerėn-bazė tė shkėmbit tė mallrave nė treg - bota sot gjendet pėrballė njė fenomeni tė ri global: Monetarizmi kapitalist, i cili pėrbėn ingranazhin-bazė tė qarkullimit tė mallrave me konsekuenca katastrofike pėr planetin tokė.

Rrugėt na ēojnė pashmangshmėrisht rreth viteve 1581, kur autori i disertacionit ekonomik, me mbishkrimin ‘Compendious’ (pėrmbledhje, shkurtėr) i cili, pėr fat tė keq, nuk mbishkruan emrin e tij nė ballore; dhe kėshtu ky libėr njihet me tė njėjtin emėr – publikohet, po tė njėjtin vit nė Francė, dhe jep kėshtu shkėndijėn e parė tė politikės Britanike pėr Mbretėreshėn Elizabet, e cila e miraton kėtė teori dhe e hedh nė praktikė.

Qė andej, pėrmes qėllimeve kolonizatore, Anglia kėtė teori e ēon edhe nė Amerikė, ku do tė pėrbėjė edhe fillimin dhe eksperimentin e parė monetar nė planetin tokė.

Kėshtu, nga viti 1792 dollari (njė fjalė gjermanike kjo qė vjen nga qyteza Joachimsthal i Boimias, dhe tė cilėt monedhėn e tyre e quanin daler) pėrbėn edhe kartėmonedhėn- bazė tė shtetit tė ri global, i cili vazhdon tė jetė manipuluesi kryesor i sistemit tė tij monetar. Po tė njėjtin vit, dollari u standardizua kundrejt argjendit nė vlerėn 371,2 grein (njėsi peshe = 0,0648 gr) ose 24, 75 grein (1,604 gr) flori.

Monedhat e floririt u konfiskuan nė vitin 1933 nga presidenti i sapoardhur nė pushtet, Franklin Roosvelt, i cili detyroi popullin amerikan tė jepnin floririn dhe tė merrnin kartėmonedhėn e jeshile, mbi tė cilėn Roosvelt shtoi edhe dy vulat historike tė konspiracionit Mason. Njė Ons (= 28,3 gr) flori u vlerėsua arbitrarisht $20,67 dhe, direkt mbas njė kohe shumė tė shkurtėr, qeveria ngriti ēmimin e floririt nga 20,67 dollar nė 35 dollar pėr Ons.

Natyrisht, ky nuk ishte zhvlerėsimi i parė nga qeveritė e atėhershme: Mbretėresha Elizabet e viteve 1544–1559 bėri po tė njėjtėn gjė nė Angli, duke vjedhur popullin me pambuk dhe pupla.

Pak mė vonė, kėtij manipulimi nė Francė i ndodhi po e njėjta gjė: Edikti qeveritar i Shatorit tė vitit 1577 themeloi floririn écu, si vlerė qė zhvlerėsoi tė gjithė metalet e tjerė - veēanėrisht argjendin - dhe themeloi kėshtu mbretėrinė e floririt nė Francė. Standardi i Masonit Roosvelt nė Amerikė zgjati deri nė vitin 1968, duke pasur nė treg edhe dollarin, por edhe argjendin, si mjet kėmbimi.

Midis vitit 1968 dhe 1975 u prezantuan shumė “stabilizues” nė tregun amerikan: Floriri u rivlerėsua nė 42,22 dollar pėr Ons, njė zhvlerėsim ky deri nė kėtė pikė, i dollarit ekzistues mė shumė se 100% dhe mbas kėsaj dollari u la i lirė, duke u konvertuar me veten. Kėshtu, kemi sot njė kartėmonedhė, e cila konvertohet me veten, dhe jo me tė mirat materiale apo me floririn e thesareve qė shtetet deklarojnė.

Me kėtė kartėmonedhė konvertohen tė gjitha tė tjerat, tė cilat janė nė tė njėjtin pozicion: pra konvertohen thjesht me ajėr tė pastėr, i cili tashmė ėshtė kthyer edhe ai i karbonizuar.

Nga viti 1975 deri mė sot dollari ėshtė zhvlerėsuar komplet dhe e vetmja rrugė qė i ka mbetur, pėr mos tė rėnė pushteti apo gjithė sistemi global, ėshtė tė zgjerojė hapėsirėn e tij gjeografike, duke u zėvendėsuar me njė kartėmonedhė tė re globale, teori kjo qė diskutohet shpesh nė media.

Por ē’ndodh, nėse teoria e tyre realizohet? Natyrisht qė teoria e tyre tashmė ka marrė rrugėn e realizimit. Tregu monetar ndėrkombėtar qė financohet nga njė bankė botėrore ėshtė pjesė e kėsaj teorie. Po si funksionon kjo teori nė praktikė?

Rruga mė e mirė qė tė funksionojė kjo teori ėshtė pėrdorimi i institucioneve ndėrkombėtare financiare (INF), e cila mbas njė eksperimenti tė gjatė nė Amerikė dhe nė Angli —tri dekadat e fundit; eksperiment, i cili funksionon nė bazė tė krijimit tė huave bankare dhe riciklimit tė tė mirave materiale, nė fjalė tė tjera, ky sistem funksionon: krijim kapitali, duke shkatėrruar.

Praktikisht, huat qė njė bankė qendrore emeton nė treg pėr qėllim zhvillimi nuk janė pėr zhvillim tė qėndrueshėm, por pėr zhvillim tė paqėndrueshėm nga vetė natyra e vet. Individi apo individėt qė marrin njė hua tė tillė e marrin atė pėr fitim personal, dhe jo pėr fitim shoqėror; kjo dukuri analizohet nė dy aspekte:

1. Aspekti i parė ėshtė qė individi nuk ka mundėsinė dhe dėshirėn pėr tė krijuar diēka tė qėndrueshme, pėr arsye se ai jeton nė njė sistem qė tė ndjek pas dhe tė shtrėngon ēdo moment pėr kthimin e kėstit mujor kundrejt bankės.

Nė kėtė mėnyrė, ligj-krijuesit kanė krijuar korporata, nė tė cilat zbatohen ligje mjaft shkatėrrimtarė pėr jetėn familjare tė njeriut. Punėtori, qė pėr akademitė perėndimore pėrbėn instrument dhe komponent tregu, e themeluar kjo doktrinė me kapitalin e Marksit — pėr vit dhe mė shumė ėshtė i detyruar tė punojė mė shumė orė, pėr tė pėrballuar njė jetė konsumatore dhe mjaft tė rėndė ekonomikisht.

2. Aspekti i dytė ėshtė se tregu i lirė dhe kapitalist (nė aspektin individual, sepse nė kėtė tekst do trajtojmė nė vazhdim dy lloje kapitali: kapital individual dhe kapital shoqėror) nuk punon nė bazė tė sė mirės sė pėrgjithshme, por nė bazė tė sė mirės vetjake; dhe kėshtu kapitali pėr tė nuk ėshtė nevojė emergjente, qė i kushtėzohet vendit ku ai aktivizohet, por paraqitet si nevojė detyruese ndaj njė tregu kompetitiv, dhe si nevojė paraprake pėr tė nxjerrė sa mė shumė fitim nė dėm tė vet, tė punėtorėve dhe mjedisit.

Nė dėm tė vet ėshtė sepse prodhimi i tij ėshtė si rrjedhojė i shfrytėzimit maksimal tė tė mirave materiale qė i pėrkasin mjedisit ku ai jeton.

Koncepti dhe dinamika e tij ėshtė tė eksportojė ose tė shesė sa mė shumė lėndė tė parė, pėr tė krijuar sa mė shumė kapital pėr veten e vet drejt tregut; dhe kėshtu tė mirat materiale pėr ditė dhe mė shumė tė reduktohen.

Tė njėjtin koncept ka edhe shteti: qėllimi i tij ėshtė tė eksportojė. Dhe natyrisht nė kėtė pikė ngrihet njė pyetje: qė nga momenti kur tė gjitha shtetet, korporatat, partneritetet kanė si motor drejtues eksportin, kujt mbetet t’i eksportojnė kėto organizata nė kėtė botė? Pėrveē se njėri-tjetrit! Apo jo?

Kėshtu, progresi qė banka qendrore nxit tregun, duke dhėnė hua (njė politikė kjo qė ndiqet nga tė gjitha shtetet qė aderojnė nė tregun ndėrkombėtar) nuk ėshtė si nevojė emergjente e tregut pozitiv, por si nevojė njė tregu negativė. Le tė qartėsojmė se ēfarė ėshtė tregu pozitiv, nė kėtė pikė.

Treg pozitivė ėshtė ai treg qė i ushtrohet studimit shkencor, ku nė tė merren parasysh tė gjithė komponentėt natyralė dhe ofron nė kėtė mėnyrė jetėgjatėsi tė shėndetshme, nė lidhje me gjeneratat pasardhėse.

Nė fjalė tė tjera, tregu nuk duhet tė krijohet pėr hir tė konsumit treg dhe nga ky treg tė mos dimė fundin e tij. P.sh, nėse njė fermer kėrkon hua nga banka qendrore, me tė vetmin qėllim tė mbarėshtojė, fjala vjen, lopė, me qėllim qė tė shesė qumėsht dhe mish paralelisht nė treg, dhe ky fermer, me ndihmėn e bankės e krijon atė.

Nėse nė tė njėjtėn hapėsirė gjeografike, me tė njėjtin aktivitet merren edhe fermerė tė tjerė (fenomen ky global, d.m.th., kur dikush bėn diēka do ta bėj edhe unė), atėherė tė gjithė bashkė do tė ndeshen me shtatė ose mė shumė probleme madhore:

1. Konkurrencė (qė jo domosdoshmėrish ēon nė rritjen e cilėsisė)
2. Shtim i lopėve nė numėr (me qėllim qė tė rrisin sasinė e produktit, rrjedhimisht kapitalin)
3. Pėrkushtim mė i madh kohor, sepse u shtua numri i gjedhėve
4. Shtim i numrit tė punėtorėve, sepse numri i gjedhėve ėshtė mė i madh
5. Do tė konsumohet mė shumė lėndė e parė nga natyra tokė
6. Destabilizimi i ekosistemit dhe lėndės sė parė, qė ėshtė vetė natyra
7. Pasiguria e shitjes sė prodhimit

E gjithė kjo ēon nė atė qė quhet qorrsokak apo nė njė zhargon popullor: Ku ishim, hiē gjėkundi! Ēfarė bėmė, asgjė! Vetėm se nė rastin tonė kemi humbur: a) energji dhe pėrkushtim, b) mjedisi ku operuam ėshtė pothuajse shkatėrruar dhe c) mbas njė viti mbetemi edhe pa bukė, sepse nuk shitėm dot produktin.

Dhe e fillojmė nga e para: shkojmė nė bankė dhe marrim njė hua tjetėr ose kėrkojmė nga qeveria tė na subvencionojė pėr dėmin qė na u shkaktua. Dhe cikli i punimeve vazhdon nė kėtė rrugė pothuajse kėtu e 200 vjet nė tė gjithė sektorėt e shoqėrisė civile.

Kjo formulė ėshtė adoptuar sot nga Fondi Monetar Ndėrkombėtar (FMN); kjo formulė tashmė pėrbėn ingranazhin e dinamikės sociale. Pra, FMN-ja financon qeveritė, me tė vetmin qėllim qė t’i skllavėrojė ato dhe qeveritė, individėt. Kaq thjesht, kaq bukur! E gjithė kjo, pėr hir tė skllavėrimit. Atėherė, krijojmė kapital, duke shkatėrruar ēfarė? Gjithė ekosistemin.

Ylli Pėrmeti

Jon

1310


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Manipulimi monetar

Mesazh  Jon prej 21.08.09 1:11

Bankat, bankieret dhe monedhat!

Nje parajse per pak veta dhe nje ferr per tė tjeret!!

“Mire qe popullesia nuk kupton sistemin tone bankar dhe monetar, sepse po ta kuptonte besoj se para se tė vinte dita e neserme do tė shperthente nje revolucion”= Henry Ford

Tė flasesh per parate ka qene gjithmon e veshtire sidomos ne kete periudhe historike ku jetojme. Paraja eshte ne qender tė egzistences sone dhe per shkak tė parase kemi braktisur ritmet natyrore tė tė jetuarit ne harmoni me boten qe na rrethon.

Ndryshimet qe po perballojme qofte individuale ashtu edhe si shoqeri na kerkojne nje shkalle mė tė larte pergjegjesie , e kuptuar ne sensin etimologjik tė aftesise ne dhenien e nje zgjidhjeje presjoneve tė forta qe na vijne.

Perballohemi me dobesite tona, me friken tone dhe lindin keshtu tė verteta tė fshehura qe duhen perballuar. Midis gjerave tė shumta qe po dalin ne drite eshte edhe e verteta mbi parate si mjet per tė ruajtur pushtetin mbi popullsine.

Mekanizmi eshte i thjeshte dhe efikas:

Hapi i pare eshte zhytja ne borxhe e Shtetit me ane tė marreveshjeve segrete politike.
Bankat Qendrore , ndryshe nga ajo qe mendohet, jane pronesi private qe kane pervetesuar mundesine e prodhimit tė monedhes, mundesi kjo qe natyrisht duhet ti perkase popullit (sovranitet monetar) sepse eshte populli qe punon per tė krijuar pasurite.

I mbani mend kartemonedhat e vjetra? Ato ishin tė Qeverise/Shtetit , ishin prone e jona dhe nuk duhej tja rikthenim askujt. Dhe askush nese i kishim keto kartemonedha ne xhep nuk na kerkonte interesa ne fund tė vitit.

Mbi to ishte shkruar “Republika Italjane. Kartemonedhe e Shtetit sipas ligjit ne fuqi”. Firmat qe rezultonin mbi kartemonedhe ishin tė Drejtorit tė Pergjithshem tė Thesarit, Arketarit Special dhe vula e Gjykates se Llogarive. Sot mbi monedhen prej 50 euro nuk eshte shkruam mė asgje!

Monedha qe eshte prodhuar vetem me koston tipografike vendoset ne qarkullim ne kembim tė futjes ne borxh tė Shtetit qe njerr ne qarkullim Obligacioneve Shteterore, tė cilave u rendojne taksa e interesit qe eshte vendosur nga Banka Qendrore.

E gjith kjo ēeshtje nis mė 22 korrik 1944 (shek 20-tė) kur Shtetet e botes skicojne nje sistem tė ri monetar ne USA (Bretton Woods). Ne kete sistem tė ri tė gjitha monedhat ishin tė konvertueshme ne dollare, dhe vetem dollari ishte i konvertueshem ne Flori.

Qe nga kjo dite ( kur Europa ishte akoma ne faze lufte dhe disa vende nuk kishin as monedhen e tyre) tė gjitha shtetet e botes krijuan rezerva per kartemonedha qe do tė perdornin dollare, i cili ishte e vetmja oferte e madhe ne treg.

Ne fillim tė viteve ’70, 80% e rezervave valutore tė tė gjitha shteteve tė botes ishin tė perbera ne dollare. SHBA dhe Anglia morren pjese me 80% secili ne krijimin e FONDIT NDERKOMBETAR MONETAR (FMI) dhe llogjikisht kushtezuan aktivitetin e FMI ne menyre te vendosur.

Por Anglia nuk ishte mė ajo Anglia e dikurshme prandaj nga kjo situate perfitoi SHBA e cila filloi tė prodhoj mė shume dollare sesa gazeta, duke qene se ishte Dollari (monedha amerikane) qe garantonte ekuilibrin e sistemit. Por ne kete menyre shume shpejt edhe dollari nuk mund tė konvertohej mė ne Flori.

Gjithashtu kartemonedhat e para ishin tė Shtetit (ne to shkruhej United States), por duke nisur nga 1963 u bene private pra u bene prone e Federal Reserve (FED). Mė pas mė 15 gusht 1971, presidenti amerikan Nixon deklaroi ne Camp David vendimin e pezullimit tė konvertmit tė dollarit ne Flori, dhe si rrjedhoje shfuqizimin e njeanshem tė marrveshjeve tė 22 korrik 1944. Gushti 1971 eshte nje date e rendesishme ne hstorine e Parase, pasi eshte momenti themelor per tė kuptuar natyren e vertete tė monedhes.

Qe nga ai moment Parate jane tė “ēliruara” nga ēdo raport qe mund tė kene me Floririn, dhe shtetet kane vazhduar tė prodhojne Para tė bazuara ne hiē.

Dhe faktikisht Rezervat e Floririt nuk egzistojne mė si garanci per Parate.
Madje rezervat aktuale tė shteteve tė botes nuk kapercejne 200.000 tonelata, nderkohe qe kundervlera ne Flori i tė gjitha kartemonedhave dhe barasvlefshmeria monetare qe qarkullon neper bote me ēmimet aktuale, i korrespondon 75.000.000 tonelata Flori .

Por perse ka ndodhur ky “ēlirim” i kartemonedhes nga Floriri?

U detyruan! Sepse bota arabe u zgjua nga gjumi dhe kishte kuptuar se poshte kembeve tė tyre qendronte lenda e pare energjitike e botes perendimore qe ishte NAFTA (gjate viteve te krizes energjitike ne perendim)!!

U themelua OPEC , por arabet refuzuan pagimin ne kartemonedha dollaresh dhe pretenduan tė paguheshin ne Flori, i cili mungonte. Atehere arabet brenda pak muajsh rriten 4 here ēmimin e naftes per fuēi. Sa per histori ishin pikerisht arabet qe ne vitet 800-1000 tė eres sone ne zonen e Mesdheut shpiken idene e pagimit me ane tė ēekut (cheque, chek), qe ishte i barasvlefshem me nje vlere reale tė nje sasie ne Flori.

Te ardhurat nga shitja e Obligacioneve i shkojne tė gjitha Bankes Qendrore, dhe Shteti ndodhet i zhytur ne borxh (debia publike), psh ne Itali: per 1.429 miliard Euro shteti paguan ēdo vit 6% te kesaj shifre ne interesa, dhe ja paguan subjekteve tė huaja qe posedojne mbi 50% te kuotave te Obligacioneve.

Duke mos patur para Banka Qendrore eshte e detyruar te nxjerre ne qarkullim Obligacione te tjera, dhe ne kete menyre Shteti vazhdon tė krijoje borxhe tė tjera tė reja!! Nga kjo xhiro vicioze, Shteti jo vetem qe nuk mund te ktheje me kapitalin por nuk eshte me ne gjendje te paguaje as interesat atyre subjekteve te huaja qe posedojne mbi 50%.

Debia Publike eshte baras me vleren nominale te te gjith Pasivit Bruto te konsoliduar nga administratat publike, entet lokale, institutet e sigurimeve shoqerore etj. Debia perbehet kryesisht nga Obligacionet Shteterore te nxjerra ne qarkullim ne tregun e brendeshem e ate te huaj, qe perfaqsojne te pakten 83% te debise publike!!
Vlerat rifreskohen ēdo 6 – muaj dhe i referohen 31 dhjetorit te secilit vit.

Hapi i dyte eshte zhytja ne borxh e qytetareve.

Bankat Tregtare sipas ligjeve aktuale bankare mund tė krijojne Para Virtuale, thjesht duke klikuar ne kompjuter, deri 98 here tė depozitave qe kursimtaret dhe nderrmarrjet kane prane tyre.

Praktikisht nese qytetari ne bank depositon 100 euro, banka (pasi eshte depozituar rezerva fraksionare ne Banken Qendrore) keto para i jep hua 10 here (e ndofta edhe mė shume) 10 personave tė ndryshem duke u marre atyre edhe interesat.

Pra fale pasurimit tė genjeshtert (para kartemonedhe tė bankes qendrore), ose virtual (para elektronike qe eshte akoma mė keq se ajo e kartemonedhave pasi nuk egziston) sistemi bankar privat fiton pasuri reale, e cila eshte kryer nga puna konkrete/reale e tė gjith neve.

Dhe nese nuk jemi ne gjendje tė kthejme huane/borxhin bashke me interesat athere bankat na konfiskojne pasurite e luajtshme dhe tė paluajteshme: shtepite, nderrmarrjet (kompania Fiat) etj

Ky mashtrim nuk ndodh thjesht vetem ne Itali, por ndodh ne tė gjith boten pa perjashtim! Ne boten perendimore aplikohet skema e lartepermendur. Ndersa ne vendet e botes se trete aplikohet vjedhja e pasurive tė lendeve tė para me ane tė huave /borxheve (tė cilat asnje nga keto shtete nuk eshte ne gjendje ti kthej) tė dhena nga Banka Boterore dhe Fondi Monetar Nderkombetar.

Praktikisht nese jap 100 euro para borxh dhe kerkoj 105 euro, do tė kem gjithmon dike tė cilit do ti mungojne 5 euro dhe do jem i sigurt se gjithmon e mė shume njerez ose shtete do varen nga une. Brenda ketij mekanizmi tė degjeneruar, konkurrenca dhe lufta eshte e eger per te fituar keto 5 euro, dhe si rrjedhoje kemi: rritjen e ēmimeve, taksat jane me tė larta, mohoen tė drejtat elementare, dhe kunderveniet politike jane shume tė forta (dhe tė kota).

Perfitimet e medhaja dhe tė paligjshme tė krijuara nga sistemi bankar, perdoren per tė nxitur luftrat, per tė rritur perēarjet dhe per tė ashpersuar konkurrencen midis individeve, nderrmarrjeve dhe shteteve .

Mirseardhet ne ferr!!

Cfare mund tė behet?

Gjithkush mund tė jape kuntributin e tij po pa ja deleguar kete kontribut askujt tjetri. Ky mekanizem kontrolli bazohet ne INJORANC dhe ne MUNGESEN E INFORMACIONEVE!
Duke u ndergjegjsuar mi funksionimin e ketij sistemi, dhe duke ua bere tė ditur tė tjereve, mė shume njerez do njihen me kete tė vertet dhe kjo do beje qe tė jete mė e lehte demaskimi i ketij fallsiteti.

Ne menyre tė shkallezuar pasi tė kapercehet momenti i pare i refuzimit tė kesaj tė vertete, do ndergjegsohemi se jetojme ne nje bote tė madhe iluzionesh: ne iluzionin se gjoja jemi tė lire, ne iluzuionin fals tė demokracise, ne eluzioni fals te feve, ne iluzionin e poltikes, ne iluzonin e varferise.

Tė ndergjegjsuar se e gjithe kjo qe po jetojme eshte nje burg i padukshem per trurin tone, perēarjet do kene mė pak rendesi dhe peshe, dhe kalimi ne nje forme tė re jetese do jete natyral.

Nga Pierluigi Paoletti

Jon

1310


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Manipulimi monetar

Mesazh  Jon prej 21.08.09 1:12

Si funksionon “Sistemi Monetar”

Sinjorazhi: Eshte nje mashtrim kolosal i lindur dhe i zhvilluar fale injorances, censures, disinformacionit, e mbi tė gjitha fale mendjeve tė mbyllura. Eshte nje akt jo-legal qe aplikohet sistematikisht nga Banka Qendrore Europjane, e cila e perkufizon “Sherbimi i Thesarit tė Shtetit” .

Sinjorazhi eshte diferenca e vleres midis kostos tipografike (letra dhe boja) tė shpenzuar efektivisht per tė shtypur e per tė vendosur ne qarkullim kartemonedhat, dhe vleres se pjeses se jashteme pra asaj numerike tė shkruar mbi vet kartemonedhat.

Banka shtyp kartmoedha dhe ne vend qe tua jap popullit sovran tė Bashkimit Europjan, i jep atij hua me VLEREN E JASHTEME plus interesit vjetor tė emertuar “takse/perqindje e skontimit”. Ne kete menyre nje kartemonedhe 100 euro qe mund ti jepet shtetit me vleren 0,05 euro cent, faktikisht i kushton shoqerise 102,5 euro. Pra mė shume sesa vlera e jashteme qe eshte shkruar mbi kartemonedhe.

Sinjorazhi eshte pushteti i i venies ne qarkullim tė kartemonedhave me nje vlere nominale shume here mė tė larte sesa vlera vetjake qe kane , e si rrjedhoje perfitohet nje fitim nga sovraniteti i monedhes.

Ne momentin kur Banka Qendrore Europjane qe shtyp monedhat blen tė mira duke perdorur kete monedh qe asaj i ka kushtuar shume pak, ajo fiton nje fuqi blerse unike.
Jo vetem kaq, Banka Qendrore qe shtyp zyrtarisht monedha me nje ēmim qesharak (shume tė ulet), vedos ne Bilancin PASIV jo koston tipografike tė shpenzuar realisht (letra dhe boja), por vleren numerike tė shkruar mbi monedhat dhe kartemonedhat!!!

Sinjorazhi ne kete menyre kthehet ne PASIV per Banken, prandaj nuk eshte i tatueshem dhe i shmanget pagimit tė taksave.

Nje shembull i Sinjorazhit eshte kur pronari i nje kazinoje ne kontabilitet tė vendose ne pasiv jo koston e prodhimit tė fishave por vleren nominale qe eshte shkruar mbi fishat.

Pra ne kete menyre Shtetet antare te Bashkimit Europjan detyrojne qytetaret e tyre qe tė paguajne kete mbiēmim duke e taksuar si “debi publike”.

Meqense Banka Qendrore Europjane shtyp kartemonedha tė garantuara nga hiēi pa nje kundervlere (flori, argjend, etj), vazhdon tė shtyp kartemonedha sa tė doje pa asnje kontroll ne drejtim tė debise publike. Ata qe nxjerrin kartemonedhat ne qarkullim vet marrin titullin e pronarit, edhe pse ne realitet nuk jane pronare tė asnje vlere qe tė mund ti perkoje vleres se monedhes ne qarkullim.

Gjithshka e ka originen ne vitin 1694 kur Floriri u trasforma ne leter nga Banka e Anglise. Themeluesi i B. Angleze ishte William Paterson i cili ka deklaruar ne ato vite: “Banka perfiton nga interesi mbi monedhat qe krijon nga hiēi”

Akoma mė i paskrupullt dhe cinike eshte pohimi mė 1773 i Amschel Mayer Rothschild
themeluesi gjerman i nje perandorie financiare qe deklaronte: “Politika jone eshte ajo e nxitjes se luftrave por duke drejtuar Konferencat e Paqes ne menyre qe askush nga palet ne konflikt tė mund tė kete fitimie territoriale.

Luftrat duhet tė dirigjohen ne nje menyre qe Kombet qe marrin pjese tė zhyten gjithmon e mė shume ne borxhe e si rrjedhoje gjithmon e mė shume nen pushtetin tone”

Ne 1885 Karl Marks shkruante ne librin Kapitali (Libri I, kapitulli 24, paragrafi 6,Editori Riuniti, Roma 1974, faqet 817-818): “ Qe nga momenti i lindjes Bankat e Medhaja tė zbukuruara me emertime kombetare nuk kane qene gje tjeter veēse spekullues privat qe i bashkengjiteshin qeverive, dhe fale privilegjeve tė fituara ishin ne gjendje tu jepnin qeverive para. Si rrjedhoje rritja e debise publike nuk ka mates mė tė mire sesa ngjitja progressive e aksioneve tė ketyre bankave.

Banka e Anglise mė 1694 filloi ti jepte qeverise para hua me 8% , njekohesisht ishte e autorizuar nga parlamenti tė shtypte monedha me tė njejtin kapital tė cilin ua jepte hua popullit ne forme kartemonedhe. S’kaloi shume kohe dhe kjo monedhe kredie e fabrikuar nga vet B. e Anglise tė kthehej ne ate monedhe qe Banka do e perdorte per ti dhene hua Shtetit dhe qe do tė sherbente per tė paguar interesat e debise publike.”

Krijimi i parase nga kredia e perpjestueshme (copezuar).

SipasWilliam Paterson Bankat kane pushtetin e krijimit tė parave nga hiēi! Per tė kuptuar mė mire kete mekanizem po marrim nje shembull tė vogel numerik: Kemi depozituar ne banke ne llogarine tone rrjedhese, 100 euro ne forme tė hollash (kesh).

Keto 100 euro banka mund tua japi borxh per 5000 euro, gjithkujt qe paraqitet ne Banke dhe kerkon nje hua (ndermarrjeve, privateve, kredi, etj). Si mundet banka tė jape 5000 euro hua nese ka tė depozituar vetem 100 euro?? Nga mbijne ato 4900 eurot e tjera??

Ky operacion i shumimit tė parave quhet Kredi e Perpjestueshme (copezuar), dhe mundesohet nga e ashtequajtura Rezerve Bankare (vlera e tė ciles percaktohet nga Banka Qendrore Europjane). Ne aspektin e parase Rezerva Bankare eshte nje perqindje qe tregon sasine minimale qe nje Banke duhet tė ruaj fizikisht ne arken e saj, pikerisht si nje rezerve.

Me nje Perqindje tė Rezerves baras me 10% nje Bank ato 100 euro (tė cilat vendosen menjehere ne rezerve), mund ti jape hua 1000 euro (10% e 1000 euro=100).
Sot perqindja e rezerves eshte 2%, si rrjedhoje 100 eurot do tė shumohen dhe do tė jen 5000!

Dhe faktikisht nje Bank per ēdo 100.000 euro virtuale te shenuar ne kompjuterat e saj, mjafton te kete realisht 2000 ne forme kartemonedhe! Ky quhet “falimentim teknik (bancarotta tecnica)” pasi ne fund tė fundit bankat realisht kane ne arke vetem 1 tė pesedhjeten e parave qe mendohet se kane!

Kjo qe thame pak mė larte mund tė vertetohet fare thjesht: Nese tė gjith individet qe kane llogari rrjedhse ose depozita kursimi prane bankes, tė paraqiteshin tė gjith njekohesisht ne banke per tė terhequr tė gjitha parate e tyre, banka nuk do tė ishte ne gjendje tua kthente tė gjithve keto para (ashtu siē ndodhi ne Argjentine).

Ne nje situate tė tille Banka do tė mbyllte menjeher sportelet e shperndarjes se parave dhe do tė kerkonte nderhyrjen e Bankes Qendrore Europjane, e cila do tė shtypte dite e nate euro per tė permbushur kerkesat dhe per tė mos lejuar falimentimin real tė Bankes. Dhe ja ku del qellimi i vertet i Bankes Qendrore Europjane: mos lejimi i falimentimit tė Bankave Tregtare Private. Dhe eshte kjo arsyeja qe B. Qendrore Europjane quhet ndryshe “Huadhenes i Shkalles se Fundit”.

Por ne nje situate tė tille ne tė cilen B. Qedrore Europjane shtyp para te reja per te shpetuar banken tregtare private, shuma monetare qe eshte ne qarkullim rritet duke krijuar keshtu INFLACIONIN!

Duke u kthyer tek ēeshtja e krijimit tė parave nga hiēi, mė saktesisht banka me ato 100 euro fillestare mund tė jape hua 4900 (5000 minus rezerven e 2% pra 100 eurot fillestare) sepse pikerisht 100 euro duhet tė ngelen fizikisht ne rezerve.

Me keto para qe banka nuk i ka fizikisht ne arke pasi krijohen nga hiēi, banka fiton akoma edhe perqindjen e interesit (interesa mbi huate, kredite e ndryshme etj). Keto interesa sebashku me krijiin e parase jane duke i zhvatur pasuri shoqerise, njerzve dhe gjith shteteve (perfshih dhe SHBA qe kane nje borxh publik mė tė lartin ne bote), duke i detyruar tė gjith tė zhyten ne borxhe.

Por lojrat e krijimit tė parase nuk mbarojne ketu!!

Edhe ato 5000 euro tė krijuara nga hiēi pasi hyjne ne ciklin ekonomik kane per tu khyer heret a vone ne sistemin bankar ne forme depozitash Keto depozita kane per tu kthyer ne rezerva te reja, me te cilat banka ka per te dhene serishmi hua nga hiēi! . Ky eshte cikli i paskrupullt dhe i rrezikshem i finances bankare!

Parate qe jane ne qarkullim nuk jane te Shtetit por te korporatave private (bankave, Banka Qendrore Europjane, FED) qe e kane krijuar nga hiēi dhe mbi te cilen kane aplikuar taksa. Keto para jane para private dhe krijojne debine publike!
Bankat Qendrore jane private.

Ka raste kur vetem disa Banka Qendrore jane pjeserisht te kombetarizuara , siē eshte rasti i Bankes se Anglise. Pjesa tjeter e Bankave Qendrore jane te kontrolluara nga ortake private, dhe si rrjedhoje jane private.

Banka e Italise psh eshte banke private!

Ne dosierin “Kerkime & Studime tė Mediobankes” (da R & S, Ricerche & Studi di Mediobanca, 2003, pag. 1.149) e drejtuar nga Fulvio Coltorti eshte publikuar lista e aksionerve (pronareve) tė Bankes Italiane. Ky studim duke hetuar bilancet e bankave, tė sigurimeve etj ka gjetur edhe kuotat qe percaktonin pjesemarjen me aksione ne kapitalin e Bankes Italiane.

Lista e pronareve private tė Bankitalia dhe perqindjet e aksioneve qe posedojne:

ORTAK DHE PRONARE TĖ BANKES QENDRORE ITALIANE
➢ Gruppo Intesa (27,2%)
➢ INPS (5%)
➢ Gruppo San Paolo (17,23%) (qe operon edhe ne Shqiperi)
➢ Banca Carige (3,96%)
➢ Gruppo Capitalia (11,15%)
➢ BNL (2,83%)
➢ Gruppo Unicredito (10,97%)
➢ Gruppo La Fondiaria (2%)
➢ Assicurazioni Generali (6,33%)
➢ Gruppo Premafin (2%)
➢ Monte dei Paschi Siena (2,50%)
➢ C. Risparmio Firenze (1,85%)
➢ RAS (1,33%)
➢ Anonimi (5,65%)

Tre jane Bankat maxhoritare private qe kontrollojne me 55,58% B. Qendrore Italiane:
Intesa (27,2%), San Paolo (17,23%) e Capitalia (11,15%). Banka Qendrore Europjane (BCE) eshte zyrtarisht prone e bankave qendrore tė shteteve antare tė BE. Meqense Bankat Qendrore kontrollohen nga shoqeri bankare private, si rrjedhoje edhe BCE eshte nje shoqeri private.

Nga Pierluigi Paoletti

Jon

1310


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Manipulimi monetar

Mesazh  Jon prej 21.08.09 1:19

ORTAKET DHE PRONARET E BANKES QENDRORE EUROPJANE

➢ Banka e Belgjikes (2,83%)
➢ Banka e Danimarkes (1,72%)
➢ Banka e Gjermanis (23,40%)
➢ Banka e Greqise (2,16%)
➢ Banka e Spanjes (8,78%)
➢ Banka e Frances (16,52%)
➢ Banka e Irlandes (1,03%)
➢ Banka e Italis (14,57%)
➢ Banka e Luksemburgut (0,17%)
➢ Banka e Holandes (4,43%)
➢ Banka e Austris (Oesterreichische Nationalbank) (2,30%)
➢ Banka e Portugalise (2,01%)
➢ Suomen Pankki (1,43%)
➢ Banka e Suedise (2,66%)
➢ Banka e Anglis (15,98%)

Sinjorazhi i Bankes Qendrore Europjane ndahet ne kuota midis bankave pjesemarrse sipas perqindjes se aksioneve. Banka e Italise ka 14,57% aksione ne BCE , e cila eshte kuota e sinjorazhit formal qe merr, sigurisht qe merr edhe nje pjese tė madhe tė kapitalit qe i shpeton kontrollit.

Ne listen e mesiperme jane bankat qe marrin pjese ne sinjorazhin europjan, pasi bejne pjese ne sistem. Por ka disa banka si ajo e Anglise, Suedise dhe Danimarkes qe jane pjesemarres ne sinjorazhin europian, por ama nuk kane adoptuar euro-n si monedhe tė tyre tė brendeshme!!

Pra keto 3 banka marrin 100% tė sinjorazhit tė monedhes se tyre dhe plus kesaj edhe nje pjese tė mire tė sinjorazhit europjan!! I bie qe qytetaret italiane pa e ditur paguajne taksat edhe per keto 3 shtete!!!

Falimentimi bankar!!

Mund tė ndodhe qe nje borxhli (sipermarres, puntor etj) nuk eshte ne gjendje tė paguaje. Ne kete rast banka eshte e detyruar ta shenoje kete hua te dhene qe nuk mund te paguhet ne kontabilitet si humbje.

Per banken kjo nuk eshte tragjedi pasi posedon fizikisht vetem 1 te pesedhjeten e parave. Nje humbje kontabile eshte gjithmon humbje per banken dhe per aksioneret e saj. Dhe B. Qendrore, nuk e lejon banken te falimentoje prandaj dhe nuk i kerkohet llogari per huate e ēmendura qe ajo mund tė jape.

Eshte kjo arsyeja per te cilen bankat jane shume selektive kur duhet ti japin nje hua prej 50.000 euro-sh nje puntori te thjesht, nderkohe qe jane shume zemergjera kur behet fjale per dhenien hua te miliarda e miliarda euro-sh kompanive si Parmalat, Fiat ose Shtetit.

Shenim: Edhe nese depozituesi i 100 eurove te lartepermendura terheq kursimet e tij nga banka, kjo e fundit nuk falimenton, pasi ato euro duke qene se ja ka dhene hua 10 subjeketeve tė ndryshem ka ne kontabilitetin e saj 10 angazhime per kthimin e ketyre 100 eurove qe gjithsej bejne 1000 euro!!

Nese depozituesi i le 100 eurot ne banke ka per te marre si interes maksimumi 1% (pra 1 euro), nderkohe banka kur jep hua i kerkon mesatarisht secilit nga 10 klienteve interes 12%, duke perfituar keshtu 120 euro!! Pra akoma me shume sesa depozita qe ka ne arken e saj.

Tė kerkosh nje borxh tė vogel eshte njesoj si te kerkosh nje borxh miliardar, por ky i fundit i sjell mė shum tė ardhura bankes. Nese nderrmarrja Fiat nuk paguan borxhet e saja do tė jete Banka Qendrore qe do tė shpetoje bankierin duke u justifikuar “eshte e nevojshme tė shpetojme sistemin”.

Por nese eshte puntori i krahut qe nuk mund tė kthej borxhin qe ka marre per tė blere shtepi, nuk ka per tė patur asnje nderhyrje publike ne ndihme tė puntorit, dhe shtepine kane per tia sekuestruar/ konfiskuar menjehere.

Kjo eshte arsyeja pse banka u jep hua mė shume qef Shteteve ose nderrmarrjeve si Parmalt e Cirio (qe kan falimentuar), duke e ditur fare mire se jane tė pa afta tė kthejne borxhin.

Kur nje borxhli kthen borxhin e tij, per nje bank ky fakt eshte nje bezdi, pasi bankes i duhet tė gjeje nje borxhli tjeter qe tė zevendesoje tė parin.Ajo qe ka rendesi per banken eshte fakti qe borxhliu duhet tė vazhdoje tė paguaj interesat, mundesisht ne perjetesi si ne rastin e Shteteve.

Pse nuk i shtyp shteti parat?

Ne tė kaluaren ka patur tentativa ne tė cilin ishte Shteti qe shtypte dhe nxirrte ne qarkullim monedhen, psh. ne kartemonedhen 500 Lireta nuk shkruhej “Banka e Italise” por “kartemonedhe e Shtetit sipas kursit ligjor”.

Pra Shteti mund tė shtypte para sipas kursit ligjor duke mbajtur Sinjorazhin, por problemi qendron tek presionet e forta qe e pengojne dhe ne fakt sot shtetit i mbetet vetem sinjorazhi mbi venien ne qarkullim te monedhes metalike (minus 1% tė sinjorazhit total) i cili eshte negativ pasi prodhimi i monedhes 1 qindarkeshe kushton 3 qindarka!!

Ne SHBA shume kerkues hetimore mbeshtesin iden se tė pakten 7 presidente amerikane jane vrare pikerisht per nje ēeshtje monetare.

Dy nga mė tė famshmit jane Abraham Linkon dhe John F. Kennedy. John F. Kennedy mė 4 qershor 1963 urdheroi venien ne qarkullim (Urdheri Ekzekutiv nr. 11110) nga ana e Ministrise se Thesarit tė 4 miliarde dollare kartemonedhash bi tė cilat shkruhej “United States Note” dhe jo “Federal Reserve Note”.

“Rastesisht” pas pak muajsh e vrane , dhe e para gje qe “rastesisht” pasuesi i tij beri ishte terheqja nga qarkullimi i dollareve tė popullit duke i zevendesuar mė ato private tė Federal Reserve.

Sa per informacion Federal Reserve nuk eshte shoqeri amerikane pasi aktin e regjistrimit e ka ne Porto Rico.

ORTAK E PRONARE TĖ FEDERAL RESERVE USA.

➢ Rothschild Bank - Londer
➢ Kuhn Loeb Bank - New York
➢ Warburg Bank - Hamburg
➢ Israel Moses Seif Banks Italia
➢ Rothschild Bank - Berlin
➢ Goldman, Sachs - New York
➢Lehman Brothers - New York (qe “falimetoi” ne shtator te 2008)
➢ Warburg Bank - Amsterdam
➢ Lazard Brothers - Paris
➢ Chase Manhattan Bank – New York

Pra edhe Banka Qendrore e SHBA kontrollohet nga nje numer i vogel institutesh dhe bankash private.

nga Pierluigi Paoletti

Jon

1310


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Manipulimi monetar

Mesazh  Jon prej 21.08.09 1:19

Shteti eshte borxhliu ideal!

Banka i jep hua Shtetit duke i blere Bono tė Thesarit (BOT) qe jane kambiale, premtime pagese.

Askush nuk pret qe Shteti ne fund tė skadences tė paguaje, pasi Shteti ri-leshon ne qarkullim Bono tė reja tė Thesarit tė tė njejtes vlere me nje skadence akoma mė tė larget. Ky eshte borxhi i perjeteshem i Shtetit, dhe nuk rezulton qe gjate historise ndonje Shtet ti kete shpetuar kesaj dare!

Ne kete menyre bankat vazhdojne tė perfitojne interesa mbi BOT dhe ne ēdo moment mund tua rishesin publikut tė gjere. Sot interesat mbi BOT jane shume tė uleta aq sa askush nuk i blen mė, me perjashtim tė bankave!! (ne Itali mbi 50% e atyre jane tė huaja, keshtu kthehemi tė gjith ne varesi tė tė huajve)

Ndodh gjithmon e mė shpesh qe Shtetet sidomos ne vendet e botes se trete nuk jane ne gjendje tė paguajne as borxhet dhe as interesat mbi borxhet.

Kur nje Shtet borxhli nuk eshte ne gjendje tė paguaje interesat, banka aplikon nje politike qe eshte ne interes tė saj. (Llogjikisht Banka duhet tė fshij huane e dhene nga librat e saj kontabel, dhe tė paguaje me paret e aksionereve dhe pronareve bankare keto humbje.

Por kjo eshte diēka qe nuk mund tė koncepohet per bankat dhe bankieret.) Per kete arsye bankat i japin Shtetit borxhli nje borxh tjeter tė dyte (gjithmon duke krijuar para nga hiēi) me tė cilin do paguhen interesat e borxhit tė pare.

Ky sistem quhet “hua- ure” dhe perdoret ne shtetet e varfera. Parate e reja as qe hyjne ne territorin e shtetin borxhli, por kalojne nga nje kontabilitet ne tjetrin brenda per brenda bankes kreditore.

Borxhi i pare ngelet ne librat kontabel si borxh aktiv, dhe jo vetem kaq, por ketij borxhi i eshte shtuar edhe shuma e borxhit tė dyte bashke me interesat bankare.

Nese shteti borxhli (i zhytur akoma mė shume ne borxhe) nuk paguan interesat, menjehere bankieret kerkojne nderhyrjen e FONDIT MONETAR NDERKOMBETAR i cili i jep nje borxh tė trete shtetit borxhli per tė paguar interesat e 2 borxheve te meparshme.
( E pyesni veten pse FMN ne Shqiperi eshte si ne shtepi tė vet? Pikerisht per arsyen e lartepermendur!! )

Praktikisht borxhi i 3-tė qe merret nga FMN stergjatet ne kohe, pra perjetesisht duke e shtrenguar kete shtet ne nje dare vdekjeprurese. FMN per kete borxh do detyroje kryerjen e modifkimeve dhe uljen e shpenzimeve sociale tė rendesishme si psh: shendetesia, sigurimet, pensionet, arsimimi, rrogat etj.

Bankiereve nuk u inteson shume, per ata eshte e rendesishme ruajtja ne menyre konstante e paaftesise paguese tė borxhit nga ana e ketij shteti, pasi vetem keshtu bankieret pasurohen.

Valutat Plotesuese: monedha qe humbte vlere e Gesell.
Ideja e kesaj monedhe eshte shpikur nga tregtari importues gjerman Silvio Gesell (1862-1930).

Mė 1931 ne nje qytet tė Tirolit ne Austri (Woergl), kryetari i bashkise per tė zgjidhur problemin e depresionit tė madh ekonomik tė atyre viteve vendosi tė shtypte nje kartemonedhe lokale.

Behej fjale per nje monedhe tė veēante pasi ishte nje monedhe qe humbiste vleren e saj ne kohe. Qe monedha tė vazhdonte tė ishte ne kurs ligjor, kush e posedonte duhej ti shtonte ēdo muaj nje vule qe kushtonte 1% tė vleres nominale tė monedhes (ne nje monedhe prej 10 shilingash cdo muaj duhej vendosur nje vule qe kushtonte 0,1 shilinga). Cdo vit monedha humbiste vetem 12% tė vleres se saj.

Venia ne qarkullim e saj ishte e mbuluar nga nje shume ne shilinga tė verteta tė depozituara ne banken e bashkise. Tė gjith nenpunesit e bashkise filluan ta mernin rrogen mė monedhen e re.

Fillimisht tregtaret dhe shitesit refuzuan perdorimin e monedhes se re , por me vone u detyruan ta perdornin pasi qarkullonte vetem e reja dhe nuk kishte fare monedhe te vjeter.

Pra monedha nisi te perdorej si e vlefshme sepse filluan te gjith ta pranonin dhe ta perdornin (sot Euro eshte i vlefshem dhe perdoret sepse tė gjith e kane pranuar per ta perdorur).

Prezenca e kesaj monedhe qe humbiste vlere ne kohe dhe qe askush nuk kishte interes per ta grumbulluar dhe kursyer, zhvilloi dhe rriti ekonomin bashkiake e ate lokale dhe rriti qarkullimin monetar: u asfaltuan rruge dhe u kryen shume punime publike ne te mire te popullsise.

Kryetari i Bashkise u tregoi gazetareve (dhe ky ishte gabimi fatal qe ai beri) qe 12% -in vjetor qe nxirrej nga vulat e kartemonedhave ai e kishte ri-investuar , dhe ēdo muaj Bashkise i hynin ne arke 20 here me shume sesa shuma e pergjithshme e rrogave te para te paguara me kartemonedhen e re, qe ishte 2000% !!

Pa dashje kryetari i bashkise kishte nxjerre ne shesh 2 te verteta qe ishin rreptesisht tė ndaluara:

1) Perfitimi i jashtezakonshem qe sistemi bankar nxjerr nga monedhat qe ve ne qarkullim;

2) Perfitimi i jashtezakonshem dhe i fshehte qe venia ne qarkullim i dhuron bankierve qe shtypin kartemonedhat.

Menjehere Banka Kombetare Austrike nderhyri duke e shfuqizuar kete kartemonedhe konkurruese te bezdishme, dhe me 1933 e konsideron te paligjshme pasi ishte ne kundershtim me monopolin e Bankes Qendrore pra ne kundershtim me interesat private te bankiereve!

Ne bote ekzistojne 5000 lloje tė ndryshme valutash plotesuese!

Nga keto 5000 monedha, 700 egzistojne vetem ne Japoni.

Kur nje sistem bankar bazohet ne fajde (siē eshte shpjeguar ne kete artikull) dhe fillon dhe egzagjeron , kriza ka per tu perhapur ne radhet e popullsise dhe eshte e qarte qe popullsia ka per tė reaguar ne menyre spontane duke krijuar nje valute plotesuese.
Ne Japoni pas krizes se 1995 ishin 30.000 rastet e vetvrasjeve ekonomike ne vit, per arsye falimentimi ose pa-aftesie paguese.

Nje personazh i rendesishem i botes bankare japoneze doli nga ky sistem dhe filloi tė krijonte keto valuta alternative per tė zgjidhur situaten. Diēka e ngjashme ndodhi edhe ne Argjentine ku ēdo krahine filloi tė shtypte valuten e saj lokale plotesuese.

Perhapja dhe zhvillimi i valutes plotesuese duhet tė mbeshtetet pasi ka per te qene hapi
qe do tė stabilizoje situaten, gjithashtu do tė jete ura kaluese nga sistemi i padrejte aktual i fajdeve bankare ne nje sistem tė ardheshem ku transakcionet do tė jete tė qarta e trasparente, ku dhe do dihet se ku shkojne dhe nga vijne parate. Nuk mund tė egzistoje sovraniteti i nje populli nese nuk egziston nje sovranitet monetar!!

Deflacioni.

Deflacioni eshte nje fenomen i kundert i Inflacionit, dhe shpesh vjen pas nje fllucke spekuative.

Praktikisht konsiston ne renien e vazhdueshme tė ēmimeve, dhe si rrjedhoje konsumatoret nuk kryejne blerje por shtyjne per mė vone blerjen e mallrave tė ndrysheme me shprese se ēmimi do tė ulet mė tej (dhe atehere ata mund tė blejne).

Nderrmarrjet qe jane ne borxhe me bankat nuk arrijne te shesin prodhimet e tyre duke rrezikuar keshtu mos pagimin e interesit tė borxhit bankar. Ulja e mėtejshme e ēmimeve per tė shtuar blerjet nga ana e konsumatoreve, do tė rendoje krizen e deflacionit dhe do tė ngadalsoje zhvillimin ekonomik.

Nderrmarrjet borxhlie falimetojne dhe pushojne nga puna puntoret. Tė papunet shtohen, fuqia blerse ulet dhe shume prodhime dhe mallra ngelen tė pashitura derisa e gjith linja prodhuese dhe ekonomia paralizohen.

Qarkullimi i valutes renohet derisa tė ndaloje plotesisht, pasi njerzit nuk shpenzojne mė. Kush posedon para ne vend qe ti investoje fillon e i kursen duke e grumbulluar , si rrjedhoje do rendoje akoma mė shume situaten ekonomike. Ne tė tilla situata per tė rinisur serishmi ekonomine, ulja e perqindjes se interesave (pra ulja e kostos se parase) nuk hyn shume ne pune (siē ndodh zakonisht).

Nese perqindja e interesit ulet nen nje nivel tė caktuar kjo do favorizoje grumbullimin e parave jashte depozitave bankare, duke i zhvatur keshtu para vet sistemit ekonomik. Keynes e quan kete fenomen “liquidity trap” “gracka e liquiditetit tė parase” pasi paraja qendron e ngrire (egziston por nuk leviz)!

Valuta e Gesell eshte zgjidhja e problemit tė deflacionit. Ne vend qe tė rikompensoje kapitalin me nje koncesion interesi, sistemi i Gesell penalizon ata qe mbajne kapitalin te palevizshem dhe qe nuk e shpenzojne ose investojne. Ky penalizim i lehte (vula mujore) favorizon ne menyre tė leverdishme shpenzimin e parave dhe si rrjedhoje ri-aktivizimin e shkembimeve tregtare!

Kush e krijon Inflacionin?

Nese ēmimet rriten do tė thote se ka shume euro/ para ne qarkullim. Kush i ka vendosur keto para ne qarkullim?

Bankat dhe sistemi bankar e monetar jane nena e tė gjitha Inflacioneve!!

Tatimi i Shtetit eshte i panevojshem!

Askush nuk e thote por Sinjorazhi bashke me krijimin e parase nga hiēi nga ana e Shtetit (dhe jo nga bankat private siē ndodh konkretisht) do bente qe Tatimi tė ishte i panevojshem. Shteti duke monetizuar Titujt e tij tė Debise nga Banka Qendrore eshte ne gjendje tė siguroje ēfaredo lloj sasie parash qe i duhen.

Ne kete menyre provokon inflacionin, qe eshte nje kontribut nder mė te demshmit e kontributeve pasi godet kursimtaret, puntoret, pensionistet duke favorizuar borxhet dhe penalizuar ata qe kursejne.

Taksat sherbejne qe qytetaret, puntoret, konsumatoret tė mendojne se paraja eshte e pamjaftueshme, (dhe faktikisht per ta eshte e pamjaftueshme) pasi nese fitojne mė shume atehere fale taksave qe duhet tė paguajne ate fitim e humbasin serisht.

Ndryshimi dhe veēanesia midis padroneve dhe sklleverve nuk ka qene kaq e forte as ne mesjete kur monedhat ishin ne flori dhe konvertoheshin ne flori!!

Cfare mund tė bejme ne si qytetare?

Para se gjithash duhet tė informohemi dhe tė ndergjegjsohemi mbi menyren e funksionimit tė mekanizmit tė Sinjorazhit, tė sistemit monetar dhe tė pushtetit qe kane ato subjekte qe shtypin valuten!

Eshte e rendesishme qe organizatat ne mbrojtje tė konsumatoreve tė perhapin nje kulture informuese mbi keto lloj problemesh. Perhapja e nje kulture informuese mbi mundesite e jashtezakonshme qe ofrojne valutat plotesuese, midis tė cilave eshte ajo e mbajtjes ne nivel lokal tė Sinjorazhit.

Nje Bashki mund tė vendose ne qarkullim valuten e saj plotesuese duke mbajtur per vete 50% tė Sinjorazhit duke evituar keshtu tė taksoje qytetaret, nderkohe 50 % qe mbetet Bashkia mund ta perdore per tė ndihmuar qytetaret dhe familjet e atyre shtresave shoqerore qe kane mė shume nevoje per ndihme.

Ka ardhur momenti i nje ndergjegjsimi kolektiv qe duhet tė ngreje zerin!

Nga Pierluigi Paoletti

Jon

1310


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Manipulimi monetar

Mesazh  Jon prej 22.08.09 9:55

Sekretet e bankave

Prej shumė e shumė vitesh ekziston njė institucion qė quhet bankė, e cila me anė tė trilleve ekonomike dhe me premtimet pėr pasurim, tė bėn tė mendosh se paratė e tua janė mė tė sigurta nė duart e tyre.

Sekreti I : Pėr shumė banka klientėt mė tė vlefshėm nuk janė shtresa e pasur, por ata "Joe Lunchbox".

Preuninger thotė se nė vitin 1999, Gramm-Leach-Bliley lejuan bankat dhe firmat e sigurimeve tė thyenin pengesat qė kishte nė vend qė nga viti 1930. Ligji i ri ishte "nė qoftė se ti tėrhiqje tė gjitha depozitat prej 10.000 $ dhe mė shumė, shumica u shėnohej institucioneve si Charles Schwab, Fidelity ose Merrill Lynch.

Ata morėn klientėt mė tė mirė. Bankat po bėheshin pak a shumė si njė lavanderi, ku ti depozitoje paratė pėr njė kohė tė shkurtėr, sepse ti akoma duhej tė paguaje me ēek ose me para nė dorė.

Nė tė njėjtėn kohė kreditė pėrfitonin fitime tė vogla me qė raportet e interesave qėndruan pak a shumė tė ulėta, duke detyruar bankat tė kėrkonin garantues dhe tė ardhura pa pėrfitime. Preuninger thotė se, "Qėllimi ishte qė bankat tė mund tė identifikonin jo vetėm pagesat qė do tė mund tė harxhonin, por edhe tė realizonin njė punė mė tė mirė pėr mbledhjen e taksave".

Klientėt me tė ardhura mesatare patėn potencialin mė tė lartė pėr mbledhjen e taksave. Preuninger tha se, "Ėshtė njė segment klietėsh qė duhet tė quhet 'Joe Lunchbox'". Ata janė duke menaxhuar para nga ēeqet e rrogave nė ēeqet e rrogave.

Bėhet fjalė pėr njė kategori njerėzish qė kėrkojnė kredi me ēdo kusht edhe pse kanė tė ardhura tė ulėta, qė preferojnė mė mirė tė paguajnė njė overdraft duke qarkulluar paratė e rrogės se sa t'ia dorėzojnė shtėpinė apo pronat e tyre bankės.

Sipas njė studimi tė bėrė nga njė firmė kėshilltare e Bretton Woods Inc., vitin e kaluar overdraftet dhe shpenzimet e fondeve insufiēente arritėn nė afėrsisht 35 bilion $ dhe mbuluan rreth 90% tė tė ardhurave tė klientėve tė bankės.

Ndėrsa sipas njė studimi tė Koorporatės sė Sigurimit tė Depozitave Federale, treēereku i bankave i pėrfshin klientėt automatikisht nė programet "mbrojtja e overdrafteve" pa njė leje zyrtare dhe mė shumė se gjysma e bankave manipulojnė urdhėrin nė tė cilin ēeqet duken qartė se rrezikojnė shumė pagesa ovedraftesh.

Preuninger tha se, "Ata janė duke u munduar tė arrijnė fitimet mė tė mėdha qė munden, ja pse ata pėrshpejtojnė nė njė mėnyrė tė kėndshme transparencėn ligjore duke e tejkaluar ose minimizuar sa mė shumė tė munden.

Dikush qė tėrheq para pa pasur tė tilla nė llogarinė e tij, disa herė nė vit duhet tė zgjedhė njė bankė me njė program qė ia lehtėson punėn e zėvendėsimit tė parave.

Sekreti II: Bankat shpresojnė qė klientėt e overdrafteve tė mos i kuptojnė alternativat.

Bankat mendojnė se mbrojtja e overdrafteve pėr shėrbimet ndaj klientit ėshtė njė lehtėsim, i cili mundėson njė alternativė pėr huadhėnėsit e rrogave. Ndėrkohė qė akoma disa nga kėta klientė mund t'ia dalin mbanė mė mirė me hiletė e kredive. Bretton Woods studioi se 80% e pagesave tė overdrafteve janė pėrftuar nga 20 milion familjarė, tė cilėt kanė paguar mesatarisht 1.374 $ nė pagesat e overdrafteve.

Kėta klientė duhet tė konsiderojnė heqjen e pengesave nė llogaritė bankare nė favor tė njė karte bankare paradhėnieje, e cila kushton 70-80 $ nė vit (10$ tė paradhėnies me njė taksė prej 5$ nė muaj). Pėrdoruesit depozitojnė direkt ēeqet e rrogave nė karta (paratė janė tė siguruara nga FDIC) dhe mund tė kryejnė transaksione pėr shit-blerje dhe mund tė paguajnė faturat direkt nėpėrmjet internetit. Nuk ka taksa overdrafti; blerja anullohet nė qoftė se karta ėshtė bosh. Kjo ėshtė njė metodoė shumė e mirė qė tė shpėton nga interesat nė dukje lehtėsuese.

Sekreti III: Paketat e ideuara pėr ta bėrė mė tė lehtė tė ndėrrosh bankė herė pas herė dhe tė transferosh llogarinė tėnde. Preuninger thotė se, "Kam bėrė goxha punė nė tėrheqjen dhe mbajtjen e klientėve". Pengesa mė e madhe pėr llogaritė e reja janė letrat me vlerė afatshkurtėr. Kėtu ka mė shumė tolerancė; njė bankė mund tė ketė shumė klientė afatgjatė - por kjo nuk do tė thotė se ata janė tė kėnaqur nga shėrbimi.

Shumica e bankave kanė dikė qė asiston klientėt nė shėrbimin e letrave me vlerė afatshkurtėr. Por ēdokush mund ta bėjė edhe vetė kėtė gjė. Majfton vetėm tė fusė tė dhėnat e faturave personale nė faqen e faturėpagesave tė bankės, nė vend qė tė hysh nė ēdo website tė faturave. Nė qoftė se marėdhėniet tuaja bankare shkojnė keq, llogaria ėshtė mė transportuese. Nuk keni pse tė futeni nė njė dyzinė me site pagesash tė ndryshme dhe tė ndėrroni bankė sa herė qė doni tė bėni pagesa tė ndryshme.

Sekreti IV: Problemi i marėdhėnieve afatgjata

Preuninger thotė se, "Mėso ēfarė tė duhet nė fushėn e bankės dhe qėndro sa tė mundesh sepse qėndrimi ėshtė i rėndėsishėm. "Nė qoftė se ti je klient i bankės prej 3-5 vjetėsh, ata tė trajtojnė shumė mė ndryshe seē trajtojnė njė klient qė ka vetėm gjashtė muaj. Nė qoftė se ju i depozitoni direkt rrogat tuaja dhe keni njė marrėdhėnie tė sigurtė, ata mendojnė ndryshe se ē'mund tė mendojnė pėr njė klient qė depoziton 100$. Qėndrimi dhe marrėdhėnia janė tė rėndėsishme".

Kėshtu qė nė qoftė se ju do tė hasnit nė komisione tė larta, ju mund t'i telefononi shėrbimit tė klientit dhe t'i luteni t'i anullojnė kėto komisione. Kujtojini marrėdhėnien tuaj afatgjatė me bankėn dhe kėrkoni njė supervizor nė qoftė se kėrkesa juaj e parė dėshton.

Shumica e klientėve nuk janė pėrfitues edhe pse kanė qenė me tė njėjtėn bankė pėr disa vjet pėr shkak tė vlerės sė lartė tė akuizimit tė klientit - kompensimi i shitjeve tė drejtorėve tė filialeve, infrastruktura IT, dokumentacioni dhe rregullimi i llogarive. Preuninger thotė se, "Kohė mė parė ata ua hidhnin duke iu thėnė se pėr tė hapur llogarinė duhen minimalisht 100 $".

Sekreti V: Bankat duan qė ju tė kėnaqeni me "avantazhet" qė ka pagesa me kartė krediti, kėste, ēek dhe kesh - sepse do tė bėjė qė ju tė humbni gjurmėt e parave tuaja.

Preuninger thotė se, "njėra nga gjėrat mė tė rrezikshme qė ndodh me klientėt ėshtė se ata nuk i tregojnė kujdes mėnyrės sė pagesės. Nė qoftė se paguani nė shtatė mėnyra tė ndryshme, ju sapo e keni komplikuar mė shumė jetėn tuaj. Konsumatorėt nuk duhet t'i thonė bankave se, "ju jeni pėrgjegjės tė mė tregoni mua se ēfarė tė bėj me paratė e mia".

Por shumica e bankave vihen shumė nė lėvizje nė atė drejtim. Banka PNC pėr shembull hodhi nė treg njė llogari tė quajtur Portofoli Virtual (Virtul Wallet), e cila paraqet informacionin e llogarisė nė mėnyrė kalendarike, e fokusur tek e sotmja deri nė ditėn e rrogės sė ardhshme tė mbajtėsit tė llogarisė.

Njė "ditė e rrezikshme" shfaqet nė kalendar me tė kuqe nė qoftė se llogaria ėshtė nė rrezik tė njė overdrafti.

Pėrdoruesi ose mund tė shtyjė pagesat e faturave pėr njė muaj ose mund tė tėrheqė menjėherė para nga pjesa e ruajtur e llogarisė pa asnjė taksė (llogaria e bėn atė atutomatikisht nė qoftė se klienti nuk e bėn kėtė gjė). Pasqyrimet janė tė vlefshme vetėm online dhe banka ka njė komision 50 cent pėr ēdo ēek tė shkruar mė shumė se tre herė nė njė muaj.

Zgjidhja mė e mirė? Ta thjeshtėsojmė. "Hap njė llogari bankare falas pa taksa dhe njė kėrkesė balancimi minimalisht tė ulėt, paguaj mė tė shumtėn e faturave online dhe pastaj paguaj vetėm kesh. Do tė mendoheni dy herė para se tė blini diēka dhe do tė eliminoni komisionet e bankave", pėrfundon Preuninger.

Pėrgatiti Klarita Bajraktari

Jon

1310


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi